“ Žinoti nepakanka, reikia žinias taikyti, norėti nepakanka, reikia daryti“ . J.V. Gėtė

Istorinio mąstymo kompetencijų ugdymo ypatumai (struktūra ir

modelis) ugdymą organizuojant dvikalbio ugdymo būdu

Vidmantas Jurgaitis, Liucija Pobedinska, Robertas Ramanauskas, Kornelijus Šleževičius, Žaneta Vaškevičienė

“Žinoti nepakanka, reikia žinias taikyti, norėti nepakanka, reikia daryti“.

J.V. Gėtė

3

Istorijos mokymas(is) šiandien

• Šiandieninės paieškos sistema akimirksniu pateikia gausybę įvairių istorinių faktų, šaltinių bei jų ištraukų, istoriografinių tekstų. O jei dar pasirinksime keletą kalbų....

• Telieka tik jais tinkamai pasinaudoti. Išleista daug įvairių istorinių knygų, kurios siūlo įvairius, skirtingais argumentais ir faktais pagrįstus požiūrius į praeities įvykius.

Iššūkiai mums

• Kaip turime keisti istorijos mokymą?• Kokius istorijos gebėjimus turime ugdyti?• Kokias užduotis turi atlikti mokiniai?

– Ar reikia versti įsiminti daugybę faktų, datų ir sąvokų ?– Ar reikia mokyti mokytis (kalti) mintinai?– Ar reikia mokyti orientuotis istoriniame laike ir erdvėje?– Ar reikia mokyti įvertinti istorinių tekstų patikimumą ir

argumentuoti jų pagrįstumą?– Ar reikia mokyti tyrinėti istorinius šaltinius?– Ar reikia mokyti interpretuoti istorijos tekstus?– Ar reikia mokyti mokytis istorijos?

Istorijos pagrindinio ugdymo bendroji programa (2008) ir Istorijos vidurinio

ugdymo bendroji programa (2011)

“Svarbiausias istorijos mokymo pagrindinėje mokykloje tikslas – padėti mokiniams formuotis istorinę sąmonę, supratimą, kad šiandienos pasaulis, jo tvarka ir vertybės yra istoriškai nulemtos ir kintančios.”

“Vidurinio ugdymo pakopos koncentro istorijos ugdymosi tikslas: ugdytis istorinį mąstymą ir jį taikant suprasti Lietuvos visuomenės raidos Europos kontekste tendencijas ir savo Lietuvos piliečio, europiečio tapatybę.”

Istorijos dalyko struktūra

Istorijos ugdymo turinys jungiamas į keturias ugdomąsias veiklos sritis

(subkompetencijas):

Istorinės raidos supratimas.Orientavimasis istoriniame laike ir erdvėje. Istorijos tyrimas ir interpretavimas. Istorinio supratimo raiška.

Tematika

• gamtinė aplinka;• visuomenė;• politika ir teisė; • ūkis;• žmogaus pasaulėžiūros pokyčiai;• tikėjimas ir religija;• mokslas ir švietimas;• menas;• žmogaus kasdienis gyvenimas.

???

O koks būtų istorinio mąstymo ugdymo modelis ???

Artimesnių kaimynų patirtis (Vokietija)

Istorijos mokslo schema (pagal Jorn Rusen)

Istorijos mokymasis(Markus Bernhardt, Peter Gautschi, Ulrich Mayer)

Orientuotis

Dalykinės žinios Vertinimas

Pokyčiai Laike

Visuotinė

Praeitis istorijaIndividas

Istorijos šaltiniai Istorinė sąmonė –dalyko žinojimas –kompetencija

Dalykinė

analizė

Klausimoformulavimas

Istorijos tematika (1)

I Condicio Humana (kultūros ir istorijos metmenys)

1. Laiko suvokimas ir pasaulėžiūra

2. Gyvenimo etapai ir gyvenimo būdas

3. Sava ir svetima

4. Erdvės įveikimas ir panaudojimas

Istorijos tematika (2)

II Societes Humana (socialinai – istorinai arba visuomeninis istorijos matmuo)

1. Valdymas2. Ekonomika3. Kultūra4. Socialinės nelygybės formos

???

Kaip ir ką galėtume pritaikyti sau?

Istorijos mokymasis(V- X/XII kl)

Orientuotis

Dalykinės žinios Vertinimas

Pokyčiai laike

Pasaulio/LietuvosPraeitisistorija

Individas

Istorijos šaltiniai Istorinė sąmonė

Dalykinė

analizė

Klausimoformulavimas

Istorijos mokymasis ir kompetencijų ugdymas

Istorijos supratimo raiškos/interpretavimo

kompetencija

Orientacijos istoriniame

laike irerdvėje

kompetencija

Orientuotis

Dalykinės žinios

Vertinimas

Pokyčiai laikeIndividas

Istorijosšaltinai

Istorinė sąmonė

Pasaulio/LietuvosPraeitis istorija

Dalykinė

analizė

Klausimo formulavimas

Istorijos šaltinių tyrimo kompetencija

Raidos supratimas/pokyčių istorijoje suvokimo

Galima tematinio suskirstymo logika

Visuotinė istorija/Lietuvos istorija Mokinys

Originalus

susitikimasIstorijos tyrimų matmuo

(prasmių laukas)Žinios

(terminai ir sąvokos)

ĮgalinaKertinės problemos

(„didieji“ dabarties klausimai)

Kompetencijos

(įgūdžiai ir gebėjimai)TEMA

Kolektyvinė atmintisNuostatos

PERSPEKTYVŪSPASIŪLYMAI

PANAUDOJIMO ASPEKTAI

IST

OR

INĖ

KU

LT

ŪR

A

IST

OR

INĖ

SĄ

MO

NĖ

Individualios ir organizacinės sąlygos:

Interesai, motyvacija, žinios, kompetencijos, nuostatos, atskirųmokinių darbo įpročiai.

Išorinės sąlygos: mokymo programa, laikas, patalpos, finansai.

Mokinių tikslų kompetentingas klasifikavimas irdiferencijavimas:

Kokių atskirų kompetencijų elementų pasieks mokiniai po tamtikro mokymosi etapo?

Mokinių santykis su dabartimi (prieinamumas):

Priežasties ryšiai.

Kontekstas.

Santykis su pasauliu.

Skersinis pjūvis

Įvykių analizė

Lyginimas

Mokymo

tematika

TemaTematinė programos struktūra:

Genetinis – chronologinis procesas

Išilginis pjūvis

Priemonės ir medžiagos:

Tekstiniai ir vaizdinai šaltiniai:

Paveikslai, karikatūros, komiksai

Daiktai

Filmai ir video

Žemėlapiai

Organizacijos formos:

Pasiūlomas istorijos mokymas

Daugiau klausk savęs istorijos mokymas

Užduotimis pagrįstas istorijos mokymas

Tiriamasis istorijos mokymas

Vertinimas ir įsivertinimas:

Formuojamasis Savęs vertinimas

R

e

i

k

a

l

a

v

i

m

a

i

Pokyčių istorijoje suvokimo

kompetencija

Istorijos šaltinių tyrinėjimo kompetencijaKompetencijų

sritys

Istorijos interpretavimo kompetencija

Orientacijos istoriniame laike kompetencija

Turinys iš pasaulio ir Lietuvos istorijos

1 Tema 2 Tema 3 Tema n Tema

Ken Osburne (britų mokslininkas)

“Istorinis mąstymas nėra viskas arba nieko, esminis siekis yra pažanga, bet pažanga kame? “

Kompetencija ir subkompetencijos

Mokslininkai nustatė kokios yra istorinio mąstymo kompetencijos sudėtinės dalys (kitaip subkompetencijos). Jie išskyrė skirtingus, bet glaudžiai susijusius istorinio mąstymo elementus/aspektus.

Istorinis mąstymas ir vertinimas

• Ką mokiniai turi žinoti ir gebėti kai baigia eilinius istorijos mokymosi metus. Žinoma jie prisimena daugybę faktų, bet ar tai bus mūsų laukiamas atsakymas. Bendrosios programos kalba apie istorinio mąstymo ugdymą, kuo tai galėtų būti naudinga istorijos mokytojui ir mokiniams. Jeigu ne „daugiau faktų“ tai koks istorijos mokymosi tikslas.

• Pirmiausia tai svarbu vertinat mokinių pasiekimus. Bendri teiginiai apie vertingą istorijos mokymosi nauda, neveiksmingi, jei mes to nevertiname. Mūsų tikslas susikurti instrumentus vertinančius istorinį mąstymą.

Pavyzdžiai Mokiniai gebėtų:

• nustatyti istorinio įvykio/reiškinio/proceso reikšmę (kodėl šiandien mums aktualūs tam tikri istoriniai įvykai? Kodėl Žalgirio mūšio jubiliejus svarbus mums?)

• panaudoti pirminius šaltinius (kaip surasti, atrinkti, kontekstualizuoti, interpretuoti šaltinius – istoriniai argumentacijai. Ką reiškia Vasario 16- osios akto įspausdinimas 1918 m. “Lietuvos Aide”?)

• identifikuokiti tęstinumą ir pokyčius (kas pasikeitė, kas liko tas pats per ilgą laiką. Kas pasikeitė ir kas liko taip pat Lietuvos vaikų gyvenime nuo 1950 m. iki šiandienos?)

Pavyzdžiai• išanalizuoti priežastis ir pasekmes (kaip ir kodėl tam tikros

aplinkybės ir veiksmai atvedė į kitus. Kokios buvo 1863 m. sukilimo priežastys?)

• vertinti iš istorinės perspektyvos (suvokti atskiros socialinės grupės, su skirtingu socialiniu, kultūriniu, intelektualiniu, netgi emociniu kontekstu, indėlį į visuomenės ar valstybės raidą . Kaip vyko totorių įsiliejimas į Lietuvos valstybę ir visuomenę nuo viduramžių iki šių dienų?)

• suvokti istorinių interpretacijų moralinį matmenį (kaip vertiname kitus, kaip vertiname praeities veikėjų veiksmus, kaip skirtingos praeities interpretacijos atspindi skirtingas moralines pozicija šiandien? Kokios praeities nusikaltimų pasekmės šiandienai? Kas šiandiena turi būti padaryta, kad nebebūtų eskaluojamas atskirų lietuvių dalyvavimas holokauste?)

Mūsų istorinio mąstymo kompetencijos modelio struktūra.

Istorinis mąstymas - kompetencija

Istorinio mąstymo subkompetencijos

• Istorinės raidos supratimas

• Orientavimasis istoriniame laike ir erdvėje

• Istorijos tyrimas ir interpretavimas

• Istorijos supratimo raiška

Istorinės raidos subkompetencijos elementai

• Įvykio/reiškinio/proceso bruožai.

(visuomeninis ,ūkinis, politinis, kultūrinis).• Įvykio/reiškinio/proceso priežastys ir

pasekmės.• Įvykių/ reiškinių/ procesų tąsa ir

pasikeitimai.• Asmenybių sąsajos su

įvykiais/reiškiniais/procesais.

Orientavimosi istoriniame laike ir erdvėje subkompetencijos elementai

• Istorijos įvykių/reiškinių/procesų nustatymas laike. (datą/amžius.)

• Įvykių/reiškinių/procesų chronologinė seka.

• Įvykio/reiškinio/proceso chronologiškumas/sinchroniškumas.

• Erdvės nurodymas ir apibūdinimas.

• Žemėlapio duomenų naudojimas.

• Gamtinių sąlygų įtaka įvykiams/reiškiniams/procesams.

Istorijos tyrimo ir interpretavimo subkompetencijos elementai

• Istorijos šaltinio tipo nustatymas ir pagrindimas.

• Informacijos apie šaltinį išgavimas.

• Šaltinių palyginimas - (panašumų ir skirtumų nustatymas).

• Šaltinio autoriaus požiūrio ir patikimumo įvertinimas.

• Šaltinio reikšmės vertinimas.

Istorijos supratimo raiškos subkompetencijos elementai

• Sąvokų paaiškinimas ir vartojimas.

• Supratimo įvairiais būdais raiška (raštu, žodžiu, vaizdinėmis priemonėmis).

• Įvykio/reiškinio/proceso vertinimas iš perspektyvos.

• Įvykio/reiškinio/proceso moralinis vertinimas.

Užduotis

Remiantis atrinktais istorinio mąstymo subkompetencijų elementais aprašyti mokinių gebėjimų grupių pasiekimo lygmenis atskiruose koncentruose:

5 - 6 kl., 7 – 8 kl., 9 – 10 kl.

Trukmė - 45 min.

Darbų pristatymas - 20 min.