Atsakomybė už ugdymo rezultatus

Atsakomybė už ugdymo rezultatus

Doc.dr. G. CibulskasKauno technologijos universitetas

Iš švietimo visais laikais buvo tikimasi, kad jis išgelbės....

...švietėjai ugdo ateities kartas, kurios padarys galą narkotikams ir prievartai bei atlygins už dabartinės kartos nuodėmes...

Švietimo misija1) padėti asmeniui suvokti šiuolaikinį pasaulį, įgyti kultūrinę bei socialinę kompetenciją ir būti savarankišku, veikliu, atsakingu žmogumi, norinčiu ir gebančiu nuolat mokytis bei kurti savo ir bendruomenės gyvenimą; 2) padėti asmeniui įgyti profesinę kvalifikaciją, atitinkančią šiuolaikinį technologijų, kultūros bei asmeninių gebėjimų lygį, ir sudaryti sąlygas mokytis visą gyvenimą – nuolat tenkinti pažinimo poreikius, siekti naujų kompetencijų ir kvalifikacijų, reikalingų jo profesinei karjerai ir gyvenimo įprasminimui;

Švietimo misija

3) užtikrinti darnią, žiniomis grįstą krašto ūkio, aplinkos ir kultūros plėtrą, vidinį ir tarptautinį ūkio konkurencingumą, nacionalinį saugumą ir demokratinės valstybės raidą ir taip stiprinti visuomenės kūrybines galias; 4) laiduoti tautos ir krašto kultūros tęstinumą, nuolatinį kūrimą, tapatybės išsaugojimą, puoselėti šios kultūros atvirumą ir dialogiškumą.

Švietimo tikslai

1) išugdyti kiekvienam jaunuoliui vertybines orientacijas, leidžiančias tapti doru, siekiančiu žinių, savarankišku, atsakingu, patriotiškai nusiteikusiu žmogumi, išlavinti dabartiniam gyvenimui svarbius jo komunikacinius gebėjimus, padėti įsisavinti žinių visuomenei būdingą informacinę kultūrą, užtikrinant valstybinės kalbos, gimtosios ir užsienio kalbų mokėjimą, informacinį raštingumą, taip pat šiuolaikinę socialinę kompetenciją ir gebėjimus savarankiškai kurti savo gyvenimą ir sveikai gyventi;

Švietimo tikslai

2) nustatyti jaunuolio kūrybinius gebėjimus ir pagal tai padėti jam įsigyti profesinę kvalifikaciją ir kompetenciją, atitinkančią šiuolaikinį kultūros bei technologijų lygį ir padedančią jam įsitvirtinti ir sėkmingai konkuruoti tolydžio kintančioje darbo rinkoje, perteikti šiuolaikinės technologinės, ekonominės bei verslo kultūros pagrindus, būtinus šalies ūkio pažangai, konkurencingumui bei subalansuotai raidai laiduoti, sudaryti sąlygas nuolat tenkinti pažinimo poreikius ir tobulėti mokantis visą gyvenimą;

Švietimo tikslai 3) stiprinti visuomenės galias užtikrinant

darnią krašto ūkio, aplinkos ir žmogiškųjų išteklių plėtrą, vidinį ir tarptautinį ūkio konkurencingumą, nacionalinį saugumą ir demokratinės valstybės raidą;

Švietimo tikslai

4) perteikti asmeniui tautinės ir etninės kultūros pagrindus, Europos ir pasaulio humanistinės kultūros tradicijas ir vertybes, laiduoti sąlygas asmens brandžiai tautinei savimonei, dorovinei, estetinei, mokslinei kultūrai, pasaulėžiūrai formuotis, taip pat garantuoti tautos, krašto kultūros tęstinumą, jos tapatybės išsaugojimą, nuolatinį jos vertybių kūrimą, puoselėti krašto atvirumą ir dialogiškumą;

Švietimo tikslai 5) sudaryti sąlygas asmeniui įgyti

demokratijos tradicijas įkūnijančius pilietinės bei politinės kultūros pagrindus, išplėtoti gebėjimus ir patirtį, būtiną asmeniui, kaip kompetentingam Lietuvos piliečiui, europinės ir pasaulinės bendrijos, daugiakultūrės visuomenės nariui.

M. Lukšienė kvietė rūpintis tautos, jos tapatumo išlikimu, kurti tokią švietimo sistemą, kuri ugdytų savarankiškus, pilietiškus, kultūringus žmones....

Nesaugumo amžiuje, žmonės jaučiasi vis nesaugesni dėl darbo, pensijos, niokojamos aplinkos, socialinio aprūpinimo sistemos suirimo, paramą teikiančių bendruomenių ir santykių erozijos bei vis didėjančios nusikalstamumo ir prievartos keliamos grėsmės jų fiziniam ir psichiniam saugumui..

Mokytojo profesijos paradoksas:

Iš mokytojų labiau nei iš bet ko kito tikimasi, kad jie burs moksliąsias bendruomenes, ugdys žinių visuomenę ir lavins ekonominei gerovei pasiekti būtinus gebėjimus – novatoriškumą, lankstumą ir pokyčių siekimą...

A.Hargreaves

Kartu iš mokytojų tikimasi, kad jie sušvelnins ir neutralizuos daugelį opių žinių ekonomikos problemų, tokių kaip besaikis vartotojiškumas, bendruomeniškumo sunykimas ir didėjantis atotrūkis tarp turtingųjų ir vargšų.

Ko mokyti/ is? Kas turi mokyti/ is? Kaip mokyti/ is? Kaip organizuoti

procesą? Kur turi vykti

mokymas/ is?

Kam ruošiame mokinį? Ugdymas profesinei karjerai:

Žinios + įgūdžiai + darbo vertybės Ugdymas gyvenimo sėkmei (tarp jos –ir

profesinė karjera):Žinios + mąstymas + gebėjimai + įgūdžiai + lyderystė + vertybės (tarp jų – pilietiškumas)

Ar tik aukštasis universitetinis išsilavinimas gali padaryti žmogų sėkmingu gyvenime?

Bendrojo lavinimo sistemą orientuoti į kūrybiškumo, pilietiškumo ir lyderystės ugdymą.

Mokinys Kūrybiškas Pilietiškas Lyderis

Savo karjeros, gerbūvio generalinis direktorius

Mokytojas

Kūrybiškas Pilietiškas Lyderis

Ar gali nekūrybiškas mokytojas išugdyti kūrybiškas asmenybes?

Ar gali nepilietiškas mokytojas išugdyti pilietiškas asmenybes?

Ar gali mokytojas ne lyderis išugdyti lyderius?

“Mokytojavimas nėra tinkama vieta itin kukliems, pernelyg jautriems žmonėms, geriau besijaučiantiems su priklausomais vaikais, nei su nepriklausomais suaugusiais. Tai darbas subrendusiems žmonėms, reikalaujantis brandžių bendro darbo normų...”

A. Hargreaves