Kas yra retorika?

Kas yra retorika?

Doc. dr. Zita Nauckūnaitė

Dabartinė reikšmė

• Viešojo kalbėjimo menas

• Tuščiažodžiavimas (kalbėjimas be turinio)

• Apgaulė (klaidingas turinys)

Oratorinis menas

Tai įtaigus kalbėjimas.

Tai nėra skaitymas iš lapo.

Tai ne skaitovo menas.

Poetais gimstama, oratoriais tampama.

(Romėnų posakis)

Terminai

• Orãtorius [lot. orator < oro – kalbu]:

– kalbėtojas, asmuo, sakantis kalbą

susirinkime

– iškalbingas, mokantis sakyti viešas kalbas

žmogus

• Oratorystė

Terminai

• Retorika [gr. rhētorikē]:

– iškalba, kalbėjimo menas ir iškalbos

teorija

– pakiliõs intonacijos, bet tuščia

gražbylystė

Terminai

• Rètorius [gr. rhētōr – kalbėtojas]:

– oratorius, kalbantis išpūstomis,

gražiomis, bet tuščiomis frazėmis

– sen. Graikijoje – iškalbos mokytojas,

iškalbos mokyklos dėstytojas arba

auklėtinis

Terminai

• Elokvencija [lot. eloquentia] – iškalba,

oratoriaus menas

Oratorinis meistriškumas

• retorika – taisyklės, kaip kalbą parengti

• elokvencija – taisyklės, kurių reikia laikytis

sakant parengtą kalbą

• ginčo menas – taisyklės, kaip atsakyti į

klausimus, dalyvauti diskusijoje ir

polemizuoti

Kas tai yra?

• Tiesos įrodymas (Antika)

• Aiškinimas, komentavimas

(Viduramžiai)

• Įtikinimas (Naujieji amžiai)

• Informacijos teikimas, sudarantis

sąlygas laisvai rinktis (XXI a.)

Istorinė reikšmė I

• Iš pradžių retorika buvo klasikinio

mokslo disciplina

• Kilo dėl eilinių žmonių poreikio

apsiginti Atėnų teisme, kuriame

nebuvo advokatų

Aristotelis

Istorinė reikšmė II

• Dėl visuotinės Atėnų demokratijos

oratorinio meno poreikis buvo milžiniškas

• Mokytojai ir filosofai – ypač iš sofistų

mokyklos – pradėjo schematizuoti

retoriką ir mokyti tos schemos kitus

sofistas

Istorinė reikšmė III

Viduramžių universitetuose retorika buvo privaloma

• Gramatika, logika ir retorika sudarė Trivium’ą – dalykų pažinimo mokslą

• Kita pakopa - Quadrivium’as (aritmetika, astronomija, geometrija ir muzika) - disciplinos

Laisvųjų menų personifikacijos

alegorijos forma

Gramatika

• Įgūdis – rašyti.

• Gebėjimas – reikšti savo mintis.

• Pagarba kalbai, taisyklingumas ir

atsakomybė.

• Simbolis – rykštė (grasinimas ir

įspėjimas).

Laisvųjų menų personifikacijos

alegorijos forma

Retorika

• Įgūdis – šnekėti.

• Gebėjimas – įkvėpti kitus žodžiu.

• Pagarba pašnekovui, argumentuotas

ginčas ir nežabota fantazija.

• Simbolis – grifelinė lentelė arba lenta

ir grifelis.

Gryna forma…

• Retorika yra tiesos tyrinėjimo ir /arba kūrimo

konstrukcija.

• Ji yra ir sistema, ir disciplina.

Sakytinis tekstas – tai

minčių dėstymas laike

• Adresántas [vok.

Adresse] –

informacijos

siuntėjas,

kalbėtojas, žmogus,

kuris kuria tekstą ir jį

sako (rašo)

• Adresãtas [vok.

Adressat] – žmogus,

kuriam informacija

perduodama ir

kuriam skiriamas

tekstas

Oratoriaus veiklos fazės

1. Ikikomunikacinė

2. Komunikacinė

Iki-komunikacinė fazė

• Temos pasirinkimas

• Tikslo užsibrėžimas

• Kalbos tipo pasirinkimas

• Medžiagos rinkimas

• Kalbos organizavimas

– Kompozicija

– Logika

– Stilius

Komunikacinė fazė

• Kalbėjimas

• Grįžtamasis ryšys

– Vidinis

– Išorinis

• Atsakymai į klausimus

• Polemika

Iškalbos ypatybės • Gyvas bendravimas

• Grįžtamasis ryšys komunikavimo metu

• Vartojamas visos žmonių bendravimo priemonės

• Tiesioginis poveikis (racionalumas ir emocionalumas)

• Leidžia pademonstruoti gebėjimus, išprusimą, asmenybę

Bendravimo priemonės

Verbalinės (lot.

verbum – žodis)

• Balso

moduliacijos:

intonacijos, pauzės,

loginiai kirčiai

• Sakytinė ir rašytinė

kalba

Neverbalinės

• Kūno išraiška:

laikysena, gestai,

mimika, žvilgsnis,

juokas, ašaros

• Sutartiniai ženklai:

simboliai, garsai,

spalvos, daiktai

Monologinis ir dialoginis kalbėjimas

• gr. monos – vienas

+

logos – kalba, žodis

• gr. dialogas –

pokalbis

KALBOS INTENCIJA

Intentio – (lot. ketinimas, veiklos motyvas,

sumanymas)

Ko siekiu?

• suteikti žinių?

• įtikinti?

• paskatinti veikti?

• sužadinti jausmus?

Oratorinė kompetencija –

specialių oratorinių žinių,

sugebėjimų ir įgūdžių visuma,

įgalinanti kalbą parengti ir ją

pasakyti, paveikiant klausytojus

norimu būdu