lietuvos etnografinių regionų atstovai šiuolaikiniuose...

Preview:

Citation preview

39

Acta humanitarica universitatis Saulensis.T.14(2012).39–50.ISSN1822-7309

G i e d r ė Š U K Y T ĖŠiaulių universitetas

Pagrindinės są­vokos:anekdotas, suvalkietis, žemaitis, etnografi­nis regionas, stereotipai, komizmas.

ĮvadasAnekdotai–tai„glaustikomiškiprozoskūrinėliai,kuriuosevaizduojamikeisti

įvykiaiarnetikėtipoelgiai“(K e r b e l y t ė 1994,9).Nūdienanekdotaiyrapopu-liariausias tradicinio folkloro žanras, taigi, kartu ir labiausiai prisitaikantis.Na,okalbantapiešiuolaikiniusanekdotus,kaippastebėjoBronislavaKerbelytė,„jiedažnaikuriami,pasinaudojanttradiciniaissiužetaisarseniaižinomųkomiškųsi-tuacijųmodeliais“(Ibid.,9).GražinaSkabeikytė-Kazlauskienėatkreipiadėmesį,„joganekdotai linkętelktis įcikluspagaldominuojančiusveikėjus“(S k a b e i -k y t ė-K a z l a u s k i e n ė 2010, 59). Vieni iš tokių veikėjų – etnografi­nių re-gionųatstovai,tadšiotyrimoobjektas–šiuolaikiniaianekdotaiapiesuvalkiečiusiržemaičius.Tyrimoimtis–perpastaruosius20metųsurinktianekdotai.DarbenaudojamasiVytautoDidžiojouniversitetoEtnologijos ir folkloristikoskatedrosrankraštynesaugomamedžiaga(VDU ER),taippatBronislavosKerbelytėsirPo-viloKrikščiūnoparengturinkiniu„Lietuviųliaudiesanekdotai“(LLA). Straipsnio tikslas–atskleistisuvalkiečiobeižemaičioįvaizdįšiuolaikiniuoseanekdotuose.Šių etnografi­nių regionų atstovai pasirinkti dėl anekdotų, kuriuose jie minimi,gausos.Aptariamosanekdotuoseminimosšiųpersonažųstereotipinėscharakterioypatybės,vyraujančiosanekdotųtemos,ieškomaetnografi­niųsavitumų.„Tautiniųstereotipų terminuapibūdinamossantykinaipatvariosapibendrinančiopobūdžionuomonės,talpinančiossavyjevienosarkitostautosvertinimoelementus.Stereo-tipųtyrimuosesvarbiyražodinioelementoanalizė,ypačvertingiirįdomūssponta-niškiišsireiškimai“(K a s a t k i n a 1999,23).Panašiaikaipirtautiniusstereotipusvertėtųtraktuotietnografi­niųregionųatstovųstereotipizaciją.Šiametyrimeatlieka-mabūtentžodiniųelementų,t.y.konkretausfolklorožanro–anekdotų,analizė.

suvalkietis lietuvių anekdotuosePagrindinėiresminėsuvalkiečiobūdosavybė,perteikiamaanekdotuose–tau-

pumas, ekonomiškumas.Šisvyraujantisbruožasperteikiamasįvairiausiaisįmano-

lietuvos etnografi­nių regionų atstovai šiuolaikiniuose anekdotuose: suvalkiečio ir žemaičio įvaizdis

40

Giedrė Šukytė

maispavyzdžiais:norėdamaslaimėtiloterijojesuvalkietismažųmažiausiaiturinu-sipirktibilietą–„Dievasužtavešitonepadarys“(VDU ER202866).Menkiausioturtopraradimasvaizduojamasperdėtomispastangomisjįsusigrąžinti.Įspūdingaiaprašomospamestoskapeikos:„Važiuojaekskursija.Gidaskomentuojavaizdąužlango:–čiaduobėnuo50kgbombos,vatennuo100kg.–Okastendartoliau,–teiraujasituristas,–didysiskanjonaspagaliau?–Ne,čiasuvalkietiskapeikąbu-vopametęs“(VDU ER200367)artvenkinyjepamestomuilo„Suvalkietissemiavandenįkibiruiškūdrosirpilažemėn.Praeivisklausia:–Kągitučia,žmogau,darai?–Noriuišsemtivandenįišbalos.–Tuką?!Išprotoišsikraustei?–Išsikraus-tytumirtu,jeipaskandintummuilą“(VDU ER202875)paieškos.Pirmamepateik-tamepavyzdyjeminimąkapeikąderėtų traktuotinekaipkonkretaus laikotarpiopiniginįvienetą,betkaipsmulkiausiąįmanomąpinigąplačiąjaprasme.

Suvalkietisparodomaskaipviskąracionaliaiapskaičiuojantis,todėl,jeiperkašokoladinįžmogeliuką,jisbūtinaibusberniukas(VDU ER20289),buliųpjauna,kai šis susijaudinęs (VDU ER202823), skelbime laikraštyjesumaniai išnaudo-javisąnemokamųžodžiųskaičių(VDU ER1066150).Sumaniaiminimasperso-nažas išnaudoja ir atostogų laiką: „Osuvalkiečių šįmetneleidžiapoilsiautiprieBaltijosjūros.Ožinotkodėl?Todėl,kadpernaisusigalvojojūrojagurkusraugti“(LLA757).Tokiubūdusudaromashiperbolizuotairacionalausžmogausįvaizdis.Rašydamastelegramąapiemirusįjį irsužinojęs, jognemokamaigalimaparašytidaugiau–nedvejodamastuopasinaudoja(VDU ER202835),džiūgauja,jogkinoteatrekilogaisrasirbuvogrąžintipinigai(VDU ER202860).Taigineretaivisiškasracionalumasperteikiamasirvisiškujausminėspusėsignoravimu.Tokionereaga-vimoįaplinkąpavyzdysbūtųiranekdotas„Suvalkietis irdobilai“:„Suvalkietissrebiabarščius. Įbėgasusijaudinęskaimynas:–Petrai,Petrai,bėkgreičiau– ta-vodobiluoskažkoksniekadėjastavožmonąprievartauja.Petraspuolaištrobos,čiumpašakes,betnetrukusgrįžtairtoliauramiaisrebiabarščius.–Taikodėlne-gelbėji?–stebisikaimynas.–Ech,taiginemanodobiluosprievartauja“(VDU ER 202871).Ištiesų,herojusneteisingaiįvertinasituaciją,betjukjisvertinaatsiri-bojęsnuojausminėspusės.

Panašusnaivustaupumas,kaisuvalkiečiogudrumunetiekžavimasi,kiekšai-pomasi,atskleidžiamasanekdotuose,kuriuosešisreikalauja,kadmusėišspjautųprarytąvyną(VDU ER208669/65),pasirinkęskelionės„tipą“–plauktiužlaivo,domisi,kuojisbusmaitinamas(VDU ER2028117).Oštaianekdotoapieišpir-kimąišlaukiniųgenties(suvalkietisirgaunalazdų,irsuvalgomaišąsvogūnų,irdarsumoka,kadpaleistųgyvąVDU ER202899)moralaspuikiaiatitinkapatarlę,jog šykštus moka du kartus.Taivienasišpalygintiretųanekdotų,kaisuvalkietisvisiškaiapsikvailina.Anekdotųpersonažuisuvalkiečiuibegalosvarbi,jeinees-minė,materialinėgerovė.Netaupantjąpasiekti,pasirodo,neįmanoma.

Anekdotuoseatsiskleidžiakelios,pavadintume,taupumo kryptys:taupymassve-timųjųsąskaita,taupymasartimųjųatžvilgiu,taupymassavopatiesgerovėssąskai-tabei „taupumovaržybos“.Taupymaskitų asmenų sąskaita–benedažniausiassiužetinismotyvas.Vienasgeriausiųtokiotaupymopavydžiųbūtųšisanekdotas:

41

lietuvos etnografi­nių regionų atstovai šiuolaikiniuose anekdotuose: suvalkiečio ir žemaičio įvaizdis

„Suvalkietispareiškiasavofi­rmosdarbuotojams:–Šiaismetaisjūslabaigeraidir-bote,todėlkiekvienaspaskatinimuigauspo100Ltčekį.Jeitaippatgeraidirbsiteirkitaismetais,aštuosčekiuspasirašysiu“(VDU ER202869).Suvalkiečioapsuk-rustaupumaspasireiškiaįvairiosegyvenimosituacijose.Jauposakiuvirtęssuval-kiečio„vaišingumą“perteikiantisanekdotas:„Jaugalimakalakutąnešti?“(VDU ER202811).Suvalkietisnelinkęs išleistidaugpinigųkitiemsasmenims, tačiaukartais savo taupumą dažnai geba užmaskuoti, paversdamas jį pranašumu. Štaivienamedažnesniųanekdotų jis lyginasivestuviųdovana sudzūku:„Dzūkas irsuvalkietisbuvopakviestiįvestuves.Jųvietosužvestuviniostalobuvošaliairjieėmėkalbėtiapievestuvinesdovanasjaunavedžiams.–Ašatvežiauarbatosserviządvylikaiasmenų,–kukliaiprisipažinodzūkas.–Oaš,–išdidžiaipareiškėsuvalkie-tis,–atboginauarbataipilstytitinklelįsuaštuoniasdešimtaštuoniomisskylutėmis“ (VDU ER202843).Šiuoatvejusuvalkietisparodomasnetiktaupuskitųatžvilgiu,bet ir šiobruožopasireiškimustipriai lenkiakitųetnografi­nių regionųatstovus.Svetimiesiemsšykštimaįvairiausiųobjektų.Bejauminėtųpinigų,maisto („Pama-tėžmogelissuvalkietį,besiruošiantįvalgytilašinius.Priėjo,paklausė:–Klausyk,galgalipasidalinti,ašlabaialkanas.Suvalkietisnužvelgiažmogelįirsako:–Ge-rai,pasidalinsiu,betturipirmaišgertišitąpuskibirįvandens.Žmogelislinkteligal-vairvargaisnegalaisišgeriavandenį–pilvasišsipučia.Suvalkietisklausia:–Na,visdarnorivalgyti?–Na,nelabai.Suvalkietis:–Taiaštaupasakysiu–tuneval-gytinorėjai,ogerti!“ VDU ER202870),elektros(„Suvalkietispaslaugiaiklausiasavosvečiųišlydėdamas:–Gallaiptinėješviesąuždegti?–Ačiū,nereikia,mesjaugulimeapačioje“VDU ER202872),durųkilimėlio („Nepaprastaitvarkingassu-valkietispakabinoantdurųskelbimą:„Prašomegerainusivalytikojas...įkaimynokilimėlį“LLA554)arnenaudotodegtuko(VDU ER202859).Kitavertus,visišiedaiktaitaippatdaugiauarmažiaukainuoja,t.y.juosgalimaįvertintipinigais,opi-nigus,kaipjauminėta,suvalkietislinkęsbranginti.Irkinesuvalkiečiuigražiausiavieta,kaiklientuigrąžinamipinigai(VDU ER202864).Netgiaukštesnėsesybėsnesusilaukiaišsuvalkiečiodosnumo:skirtingaineikitųregionųatstovųauką,su-valkiečioaukąDievasturiužsitarnautipats:„Suvalkietisniekonebrėžia,otiesiogmetasavoaukojamasgėrybesįviršų,sakydamas:–Dievuli,kąpatspagausi,tastavo,okasantžemėsnukris,tasmano“(VDU ER202880).Netgitaisatvejais,kaisuvalkietisnoripasirodytigeraširdis–jamnepavyksta(prašoišvirtidukiaušiniusvietojvieno–VDU ER20284;skaičiuojasvečiosuvalgytomaistokiekįVDU ER 202863).Suvalkiečiošykštumas,ypačkitųatžvilgiu,–savybė,kuriosjamnepa-vykstaišvengti,netlabainorint.

Taupumassvetimųjųatžvilgiugaliatrodytisavaimesuprantamu.Tačiauana-lizuojamaspersonažasnesibodisutaupytiirartimųjųatžvilgiu.Savitaielgiamasinuėjussumerginaįrestoraną–vietojarbatpinigiųsuvalkietisgudriaipasiūlo,jogmerginasuplausindus(VDU ER202865),senelisgailisaldainiųanūkams,tačiauanūkųprašomasnupirktibetkokiųsaldainiųgebaišsisukti,teigdamas,joganūkaivalgystikšokoladiniussaldainius:„–Ne,vaikučiai,kolašgyvas–jūsvalgysittikšokoladiniussaldainius!“(VDU ER212375).Paslėptisavošykštumąsuvalkietis

42

Giedrė Šukytė

bandoirleisdamasužadėtineidarmetuspagalvoti,košinorėtųgautidovanų(VDU ER202819).

Šiuoseanekdotuosepasireiškiairsavanaudiškastaupumas:„Suvalkietis–žmo-nai:–Renkispaltą,ašeinuįbarą.–O,kaipmalonu,kadtumanekvieti...–Nie-kuraš tavęsnekviečiu, tiesiog,kolnebūsiu,atjungsiušildymą“ (VDU ER202826). Kitais atvejais suvalkietis į povestuvinę kelionę sugalvoja išvykti vienas(VDU ER 202845).čia etnografi­nio regiono atstovasparodomas išlaidaujantissavopomėgiamsarpramogoms,nusprendžiaartimiausiųžmoniųsąskaita.Nepa-sisekažmonai suvyrusuvalkiečiu irkitameanekdote:„Vienassuvalkietis sakokitam:–Manožmonabuvopasdantistą.–Taigitupatsdantistas.–Taip,betašbrangiauimu“(VDU ER202850).Pastarasispavyzdysleidžiateigti,kadsuval-kiečio atveju – ten, kur prasideda fi­nansiniai reikalai, baigiasi net ir artimiausišeimyniniai ryšiai.Šypseną anekdotuosekelia ir tai, kadnet gulėdamasmirtiespatalesuvalkietisgebapapriekaištautiartimiesiemsdėlpastarųjųneekonomišku-mo:„Gulimirtiespatalesuvalkietis.Aplinksusirinkęvisiartimieji.Mirštantysisirsako:–Žmonele,aresišalia?–Taip,esu,mielasis,šaliatavęs.–Dukra,duk-rele,arirtučiaesi?–Taip,tėveli,aštaippatčiaesu.–Juozai,brolimano,artuesi?–Žinoma,esubrolau,suvisasavošeimaesu.–Taivisičiasusirinkę?Jamatsako:–Taip,čiamesvisi.Tadasuvalkietissako:–Taijeičiavisisusirinkot,taikodėlpoperkūnaisvirtuvėjšviesadega?!“(VDU ER210324).Galiausiai,šeimy-ninis suvalkietiškas taupumas atskleidžiamas viename populiariausių anekdotų:„Dengiasuvalkietisstogąšiferiolakštais.Prikalalakštąketuriomisvinimis.Dedakitąlakštąirgalvoja:„Okammannaudot4vinis,jeigaliusutaupyti?“Prikalasu3-misvinimis–laikosi.Taupotoliau,kalasudviemvinimis–laikosi.Prikalasuvienavinimi–lakštaslaikosi.„Oho,kieksutaupysiu!“–mąsto.Užlipaantpačiostogoviršauspradėtinaująeilę.Očiajamgenialimintis:„Ojeiguvisaiviniųne-naudot?“Dedašiferiolakštą,siekiakito.Irpradedaslystižemyn.–Žmonaaaa...,eižmon...,šiandienpietųnevirk–ligoninėjpavalgysiu,–šaukiavyras.–Tutikkriskantgalvos,kadkelniųnesuplėšytum,–atsiliepiažmona“(VDU ER202820).Taigitaupumąanekdotuoseperteikianetiksuvalkietis,betirjoartimieji,galimanumanyti,taippatsuvalkiečiai.Racionalumasšiektiekgroteskiškubūdušiuoatve-jupasiekiaaukščiausiąlygį.

Anksčiauminėtuoseanekdotuosesuvalkiečiotaupumasbuvopiešiamasneut-raliaiarjoneigiamaisveiksmaiskitųpersonažųatžvilgiu.Visdėltoesamairanek-dotų, kuriuose suvalkietis vaizduojamas taupantis savo paties gerovės, neretainet sveikatos atžvilgiu. Puikus pavyzdys būtų anekdotas: „Ką daro suvalkietis,kai jamšalta?–Pasiimažvakę.–Okądaro,kai jam labai labai šalta?–Užsi-degažvakę“(VDU ER1066147).Anekdotunorimapasakyti,jogtikgrėsmėgy-vybei priverčia suvalkietį paišlaidauti, t.y. užsidegti žvakę. Iš dalies sveikatos,konkrečiai regėjimo, sąskaita sutaupoma kitame anekdote, kuriame suvalkietisversdamapuslapiusišjungiašviesą(VDU ER202839).Tikmirštant,kaikuriaisatvejais,atsiskleidžiatokiosudėtingogyvenimopadariniaiirpaskutiniunorutam-pa, atrodytų, toks kuklus, bet taip ir neįgyvendintas viso gyvenimo troškimas:

43

lietuvos etnografi­nių regionų atstovai šiuolaikiniuose anekdotuose: suvalkiečio ir žemaičio įvaizdis

„Miršta senas suvalkietis.Gulimirties patale, aplinkui giminės kaip grifai viršjo sulinkę,klausinėja:–Sakyk, Jeronimai, ar turi kokįpaskutinįnorą?–Pada-rykit man arbatos ir įdėkit du gabalėlius cukraus... – O kodėl du gabalėlius? Jeronimas:–Otodėl,kadvisągyvenimąsvečiuosedėdavausitris,onamie–vieną.Oaštaipmėgstusudviem...“(VDU ER202826).

Atskirą anekdotų grupę sudaro tekstai, kuriuos galima pavadinti „taupumovaržybomis“.Juosesituacijamodeliuojamataip,jogšypsenąkeliąsuvalkiečiųtar-pusaviokova,kuris iš jų taupesnis. Suvalkiečiųkonkurencijaaiškinantis,kurisšykštesnis,pasireiškianenoruvaišinti(VDU ER20281),skolinti(VDU ER202815),konsultuotinemokamai(VDU ER202817),dalijantisturtu(VDU ER202816).Netgibažnyčiapasirodoesantitinkamavietapasivaržyti:„Susilažinodusu-valkiečiai,kurisduosbažnyčiaimažiau.Nueinaįbažnyčią,einakunigassuaukųdėžute,suvalkietiscentąįmeta,atsisukaįkaimyną:–Nu?Kitaskuniguiperpetį,pokšt:–Užabu“(VDU ER193452).Įmantriausiaisišsisukinėjimaistarsitobulina-masekonomiškumobruožas.Taigi,atsakymasįklausimą:kasgalibūtitaupesnisirapsukresnisužsuvalkietį,labaipaprastas–tikkitassuvalkietis.

Apsukrumas.Sutaupumusiejasiirkitasįvaizdžiobruožas:suvalkietis–apsuk-rus,ypačverslosrityje.KaippastebifolkloristėSkabeikytė-Kazlauskienė,būtentanekdotųapieprekiavimąsrityjeišvisųetnografi­niųregionų„gausumuišsiskiriaistorijosapiesuvalkiečius“(S k a b e i k y t ė-K a z l a u s k i e n ė 2010,63).Apsuk-rumoreikiairnorintsutaupyti,ir–pagausintiturimusturtus.Suvalkiečiokaipap-sukrausverslininkoįvaizdispateikiamasanekdoteapieputpeliųkotletus(maišyda-masputpelessuarklienavisainebrangiaipardavinėjaprekęVDU ER2028 34).Sugavusauksinęžuvelęracionaliaiaiškinamasiauksokaina,nekreipiantdėmesioį3norųgalimybę(VDU ER2028 57).Auksinėžuvelė–populiaruspasakųperso-nažas,suvalkietispasakomisnetiki.Nerimasdėlgalimainesėkmingosprekybospasireiškiairsapnuose:„Ateinasuvalkietispasgydytojąirskundžiasi,kadjįkan-kinanemiga.Gydytojasklausia:–Arjūsnebandėtesenobūdogulėdamaslovojeužmerktomisakimisįsivaizduotibandąaviųirjasskaičiuoti:–Bandžiau,betbūnadarblogiau.–Kodėl?Nasuvalkietisirsako:–Suskaičiavęsavis,ašsuvaraujasįvagonus,nuvežuįmiestąparduoti,opotovisąnaktįkankinuosi:arneperpigiaipardaviau“(VDU ER208983/121).Galiausiainetgisunkiaisužeistassuvalkietissiūlokitamsuvalkiečiuipirktiišjokulkų,kadjįnušautų(VDU ER2028 34).Kaikuriuosetekstuosesuvalkietisartimasvienamdažnesniųkitataučiųmūsųfolklo-re–žydui.Šispersonažastaippatpateikiamaskaippuikusitinverslausžmogauspavyzdys(A n g l i c k i e n ė 2004,50).Tačiauesamairanekdotiniopobūdžiopo-sakio, teigiančio: „kur praėjo suvalkietis, žydui nėra kąveikti“ (VDU ER 2123141).Šiuoatvejupasireiškiatradicineipasaulėžiūraibūdingasmąstymas–savasvisadageriauužsvetimąjį.

Kitos savybės.Šaliaminėtųpasitaikoirkitokių,palygintiretesnių,savybiųarcharakteriobruožų.Kartaistyrinėjamaspersonažasparodomasįžeidžiuar,mažųmažiausiai,jautriužmogumi:reikalaujanebekurtiapiesuvalkiečiusanekdotų,gra-sindamasnebesiskolintilaikraščioišbibliotekos(VDU ER2028 3),dėlnuolatpri-

44

Giedrė Šukytė

kaišiojamošykštumotyrimamsvežatrislitrusšlapimo,tiesa,sužinojęs,jogjameyracukraus(variantuosebaltymų),–parsivežaatgal(LLA756,VDU ER2028 10). Besotiškumasbei alkoholiopomėgis,ypačesant svečiuose, taippatpastebimassuvalkiečiobruožas.Puslitrioužbaigimassuvalkietįdominalabiauneilytiniaisan-tykiai.Analizuodama anekdotų personažoPetriuko ryšius sumitiniu personažutrikteriu,Skabeikytė-Kazlauskienėpastebi,jogkaikuriuoseanekdotuosePetriukoėdrumas,maitinimosibūdainukrypstanuožmogauselgesionormų(S k a b e i -k y t ė-K a z l a u s k i e n ė 2008,146).Panašiųvaizdųesamairanekdotuoseapiesuvalkietį:svečiuosepasdzūkąprisikertamatiek,jogviskaspradedaeitiprokitągalą(VDU ER1066306).Kitavertus,savaimesuprantama:jeinamiegyvenitau-piai–svečiuoseturikažkaipatsigauti.

Esamaanekdotuose ir tam tikrųetnografi­niųelementų: suvalkietis randamassėdintis prie stubos (VDU ER 2028 31). Stuba vadinamas gyvenamasis namasbūtentSuvalkijosetnografi­niameregione(LKŽe:stuba).Darretesnisuvalkietiškosšnektosintarpai(VDU ER202838).

Daugumašiųbruožųinspiruotiarsiejasisujaunekartąminėtutaupumu,kiti–etnografi­nio savitumo išraiška.Anekdotųgausa rodo, jogSuvalkija– labiausiaikomizuojamasetnografi­nisregionas.Tokiamreiškiniuigalimosiristorinėspriežas-tys. Nors Suvalkijos etnografi­nės srities susidarymo ištakos siekiaXV–XVIa.,tačiau šis regionas ilgą laiką buvo svetimas didžiajai Lietuvos daliai. XVIII a.pabaigoje,1795m.,paskutinioRespublikospadalijimometu,SuvalkijaprijungtapriePrūsijosimperijos,olikusiLietuvosdalisatitekoRusijosimperijai.Vėliau,XIXa.buvoprijungtaprieLenkijosirpoPirmojopasauliniokarogrąžintaLietu-vai.DėlsusiklosčiusiosgeopolitinėssituacijospažengėtoliauneilikusiLietuvosdalis:čiaanksčiaupanaikintabaudžiava,įvykdytosžemėsreformos,leidusiospa-kilti vietiniųgyventojųmaterialineigerovei (LER 37).Būtentmaterialinėpusė,kuomažesnipatiriaminuostoliaisukiekįmanomadidesniupelnu–yrapagrindi-nisanekdotuosevaizduojamosuvalkiečiotikslas.

Žemaitis lietuvių anekdotuoseLyginant su suvalkiečiu, anekdotų, kuriuose vaizduojamas žemaitis, esama

mažiau.Skiriasi ir žemaičio įvaizdis folkloro tekstuose.Pastebėtina, jogdažnaižemaičiopaveikslasatskleidžiamasbendraujantsukitųregionųarnetkitųšaliųatstovais.

Kalbinė specifi­ka, nesusikalbėjimai. Nesusikalbėjimas kaip vienas anekdotųsiužetųžinomasseniai.Kerbelytėyrapastebėjusi,jog„gausuanekdotų,kuriuosevaizduojamineteisingivertinimai,atsiradędėlnesuprantamųžodžiųarposakiųin-terpretavimopagaljųpanašumąįsuprantamus“(K e r b e l y t ė 1994,23). Galima teigti,joglabiausiaiišsiskiriantisžemaičiobruožas–jotarmėsspecifi­ka.LietuviųkalbanuoXIXa.skirstomaįdupagrindiniusdialektus–aukštaičiųiržemaičių(Z i n k e v i č i u s 1978,21).Savotarmę,kaiptapatumoženklą,žemaičiaiišlaikoikišiol: janetikkalbamakasdienėjeaplinkoje,bet irkuriamapoezija,rašomosknygos,įvairūshimnai.Iššiuolaikiniųpavyzdžiųreiktųpaminėtivienąpopulia-

45

lietuvos etnografi­nių regionų atstovai šiuolaikiniuose anekdotuose: suvalkiečio ir žemaičio įvaizdis

riausių enciklopediniopobūdžio internetiniųpuslapiųWikipediją, kurios žemai-tiškąvariantą taippat galime rasti.Nors ir tvirtai integravusis į lietuviųnaciją,žemaičiųbendruomenėišlaikėdaugsavotradicinėskultūrossavitumųirjųsuvo-kimągrupėsviduje.Jainetgilinkstamataikytipotautėsterminą(K a l n i u s 2007,28).Būtentžemaičiųtarmėsypatybės,jospuoselėjimasirtapovienupagrindiniųįvaizdžiobruožų.Anekdotai,paremtikalbosspecifi­ka,tarsiskylaįdvidalis:vie-nuosežemaitisbendraujasuvietiniais,t.y.lietuviais,kartaiskonkretausregionoatstovais,kituose–žemaitiškosšnektos lankstumasatsiskleidžiabendraujantsuužsieniečiais.

Kalbantapiepirmąjągrupę,vienipopuliariausiųanekdotųyra–nesusišnekėji-masparduotuvėje:„Ateinažemaitismiesteįparduotuvęirsako:–Kapyra.Par-davėja atsako: –Nu gerai yra.Žemaitis vėl sako: –Kapyra. –Nu gerai yra gisakiau.Žemaitissusinervinoirsako:–Rūgštapeindornaveina“(VDU ER1737132)iranakondosatpažinimas:„Vaikštožemaitispozoosodą,glostotigrą,liūtą,beždžionę.Tiknepaklostėanakondos.Prižiūrėtojassako:–Kodėlneglostaiana-kondos?Žemaitisatšovė:–Aiškiaiparašyta‘anakonda’“(VDU ER2080154/67).Šiuoseanekdotuosežemaitis,bekalbinionesusišnekėjimo,parodomaspokvailis(neglostogyvatės,spręsdamasišpavadinimo).Yraanekdotų,kuriuosespecifi­nėtarmė atneša sėkmę.Viename anekdoto apie anakondą variantų žemaitis laimiprizą,tikpaskambinęsįradijąpasitikslintiapieklausiamągyvatę:„Aranakuon-da?“. Susilažinęs su aukštaičiu, kuris protingesnis, dėl tarmės subtilumų laimi(VDU ER 2028 87). Nesusikalba ir vaikai aukštaitis ir žemaitis: „Aukštaitis iržemaitis (vaikai):– Manobrolis sugavopelęaruode.–Kamruode?–Niekamnerodė.–A,tamusėtmeiguo?–Ne,nemiegojo–bėginėjo“(LLA259).Kaipjaubuvominėta,aukštaičiųiržemaičiųtarmėsyrapagrindinėslietuviųkalboje,galbūtdėltojosdažniauvaizduojamosnesusikalbėjimosiužetuose.

Šiojevietojederėtųpaminėti,jogatsirandaatskirasanekdotųžanras–žemai-tiški anekdotai. Tai anekdotai, užrašyti ir sekami žemaičių tarme. Tiesa, juosežemaitis,kaippersonažas,nėradažnas.Taidaugiaubendropobūdžioanekdotai.Svarbutai,kadžemaitiškatarmė,kaipanksčiauminėta,tampatapatumoišraiška,kuriovienasraiškosbūdų–tarmiškianekdotai.

Kitakalbiniųanekdotųgrupė–žemaitisiružsieniečiai.Kadirkeista,betdau-giausiaesamaanekdotų,pasakojančiųapiežemaičiobendravimąsujaponu.Vie-nais atvejais yra nesusišnekama: žemaitis neteisingai (tiksliau, savaip) suprantajaponožodžiusirsituacijabaigiasinepavydėtinaijaponoatžvilgiu:„Vasara.Pievo-jenetoliRietavožemaitisdalgiupjaunažolę.Staigaišdangausnukrintaparašiu-tininkasjaponas.Ir,aišku,išmindožemaičiopievą.Japonasbandokažkąaiškin-ti– žemaitis nesupranta. Japonas galvoja – parodysiu karatė, tai supras, kad ašjaponas!Taigijaponasstatoblokąirrėkia:–JOKOGERI!!!Žemaitispažiūrėjoirsako–JUOKOMENKI,iršmaukštdalgiujaponuiperkojas,perkojas“(VDU ER 2028102).Tiesaesamaanekdotų,kuriuosežemaitissujaponususišnekasėkmin-gai(VDU ER202886).Beminėtojapono,darvaizduojamasnesusikalbėjimassurusu(VDU ER2028117;LLA955), latviu(VDU ER202897).Būtentžemaitis

46

Giedrė Šukytė

deputatas,grįžęsišMaskvos,nesupratęsrusųkalbos,pareiškia,jogvienintelėnau-jiena–Velykosrudenį(LLA842).

Visaisšiaipatvejaisžemaičiųkalba,oirjakalbantysparodomikaiplankstūsirprisitaikantysįvairiosesituacijose.ŽemaitisšiuoatvejutampatarsiLietuvosamba-sadoriumi,tiesa,nevisadasėkmingudiplomatu.

Kiekkitaipkalbinėspecifi­kaišaiškinamaanekdote,kuriamežemaitisdraugamsgiriasigebąssusikalbėtiprancūziškai:paprašęsa le barščių,gaunaišpadavėjoat-sakymą:„NebūčiauašišPlungės,gautumtubarščių“(LLA643).Globalizacijosreiškinyspasiekiairanekdotus:žemaičiogalimybėssusikalbėtivisomiskalbomispaaiškinamossocialinėmistendencijomis.

Lėtumas, užsispyrimas.Kitasžemaičiobruožasanekdotuose–lėtumas.Štaivie-nasgeriausiųtokiolėtumopavyzdžių:„Kartąateinažemaitispaskaimyną.Tiedukalbasi ilgiausiai.Pagaliaušissusiruošiaeitinamo.Tadažemaitisklausiaatėju-sio:–Kotamstaatėjai?Atėjusysisklausia:–Kaimyn,ar tavokarvėsnerūko?–Ne,–atsakošis.–Okodėlklausi?–Taiturbūttavotvartasdega–atsakožemaitis“(VDU ER202886).Lėtasžemaitispasirodoiršeimyniniuosebarniuose–kaižmo-nametalėkštę,jistikgalvąpasuka,todėlkliūvanejam,olangui(VDU ER2028104).Užketuriųvalandųišvyksiantistraukinysžemaičiuitaippatpasirodolabaigreitas(VDU ER2028114).Lėtai,ganabejingaižemaitissureaguojairįskęstantįžmogų:ilgaistebėjęs,pasiūlo„–Monrods,tujaunebevork,nebevork...“(VDU ER 2028100).Lėtumas–vienasdažnesniųbruožų, iškurio šaipomasiBaltijosregionoanekdotuose(K r i k m a n n 2009,73).Mūsųanekdotuosešiuoatžvilgiulabiausiaišaipomasiišestų.Sulėtumusiejasiirnedaugžodžiavimas:teismegailisikaimynąkiauleišvadinęs:jeibūtųžinojęs,kadkiaulienataippabrangs,būtųirto-liautylėjęs(VDU ER2028116).

Žemaičiolėtumaskaikuriaisatvejaisperaugairįužsispyrimą.Vienamedažnes-niųanekdotų,kuriuoseminimivisųetnografi­nių regionųatstovaibei jųelgsenamaiše,žemaitisatsisakoišlįstiišmaišo,teigdamas:„Kasmanečiaįkišo,tastegulirištraukia“(VDU ER202881).Šiuoatžvilgiužemaitisanekdotepasirodonetiekne-rangus,kiekturintissavopožiūrįįgyvenimą.Etnopsichologai,tyrinėjęaukštaičiųir žemaičių galimas psichikos ypatybes, nustatė, jog pastariesiems būdingesnisuždarumas, jautrumas, tačiau kartu didesnis atkaklumas siekiant tikslo, stipriauišreikštasEgo(B l i u m a s 1998,107).

Dar viena žemaičio įvaizdžiodalis – jis stiprus, kantrus.Tiesą sakant, ganadažnai žemaitis anekdotuose patenka į fi­ziškai skausmingas situacijas: sugebaišbūtipakartaskeliasdienas(VDU ER2028112),dalijasiistorijomisapiepoope-racijųviduriuosepaliktusdaiktus(VDU ER2028124).Juokąkeliairgroteskiškaskojos įkišimo tarp rato stipinųvaizdas: „Važioundo žemaitē ėš torgausnomėi.Vėnsėšanūokatėj:–Alejimkiavėpadainioukiav.–Gerā,pritaranamontrasis,betkažkāpnetīčiuomspasokkuojė,ėtatikšmaukštiratutekėni.–Kuojė,kuo-jelėratė!Kasokriuoksonskėikbegaliedamssobaisiausionotėisėmo.–Kuojītelėratė!..dainioudamspritaranamdraugs“(VDU ER2028115).Anekdotaitarsiby-loja,jogžemaitisgalįspakeltibetkokiasnegandas.Šiojevietojegalimaprimintipopuliarųposakį:„Kasbus,tasbus,betžemaitisnepražus“(VDU ER339114).

47

lietuvos etnografi­nių regionų atstovai šiuolaikiniuose anekdotuose: suvalkiečio ir žemaičio įvaizdis

Kitos savybės.Žemaičiui,bejauaptartų,priskiriamosirkitossavybės.Nere-taižemaitissiejamassukvailu,nenuovokiu,kaimožmogumi,nesuprantančiuneinaujovių,neišiųdienųsocialiniųsituacijų.Žemaitėstebisimatydamavažiuojantįtraukinį,sakydama:„–Tėvai,kurbevažiuoji?VeizėkvisinamaiišŠiauliųbėga“(LLA807).Pastarasisanekdotasprimena tradicinįžanrą–pasakojimus,kuriuo-sepateikiamosvalstiečiųreakcijos į technikosnaujoves.Taigišiuoatžvilgiuet-nografi­nioregionoatstovasstereotipiškaipristatomaskaiptamsuomenė.Žemaitėnemokaprancūziškai,todėlniekonesako,kaiprancūzasjąprievartauja(VDU ER 202892).Išžmonosžemaitissužinoapie„galimybes“Amerikoje(VDU ER202898), žemaitismūkia užuotmylėjęsis (VDU ER 2028 101). Etnografi­nių detaliųgalimaaptiktitrumpameklausimo-atsakymoformosanekdote:„Manatrodo,kadkaimynasžemaitisvėlvarėnaminukę.–Iškuržinai?–Jotriušiaivėlmanošunįap-stumdė(VDU ER2028107).NaminėdegtindarystėLietuvoježinomanuoXIXa.pradžios(A s t r a u s k a s 2008,174).

Įdomu tai, jog žemaičiai vaizduojami anekdotuose, pasakojančiuose apie is-torinius laikus, svarbius įvykius. Istorinės žemaičių bendruomenės detalės atsi-skleidžia anekdotinėse situacijose, kuriose minimas Žemaitijos krikštas (LLA 143),Napoleonožygiai(LLA808),taippatkovossukryžiuočiais(VDU ER202894).Visuosešiuoseanekdotuosežemaičiaivaizduojamipranašesniarsumanesniužsvetimuosius.Tokiųanekdotųatsiradimasgalisietissujauminėtužemaičiųsa-vimonėspakilimubeipastaruojumeturyškiaipastebimutapatumokonstravimu,kaiypačdaugdėmesioteikiamaistorineiatminčiai.EtnologasPetrasKalniusyralinkęsmanyti, jog„žemaičiųbendruomenėviduramžiais turėjoetnosuibūdingųbruožųirjųpačiųbeikitųbuvosuvokiamakaipatskiragentis.Tačiau,kaipirdau-gelisįmoderniąsiastautasintegruotųetniniųvienetų,ilgainiuietnosuibūdingusbruožusprarado“(K a l n i u s 2007,28).

išvadosAnekdotai kuriami apie tuo metu aktualius dalykus, naudojant visuomenei ak-

tualiuspersonažus,todėlanekdotųapieetnografi­niųregionųatstovusgausarodo,jogjievisdarsvarbūsšiuolaikinėjevisuomenėje.Straipsnyjenagrinėjamadarneitingausiaityrinėtašiuolaikiniofolkloromedžiaga–anekdotai,kuriuoseminimisutradicinekultūrasiejamipersonažai.Anekdotaiišlaikosusiformavusiusstereoti-pusapieetnografi­niųregionųatstovus.

Suvalkietisšiuolaikiniuoselietuviųanekdotuose–racionalus,apsukrus,blai-viaimąstantis,neretaivisiškaiatsiribojantisnuojausminėspusėsžmogus.Galimasakyti,kadsuvalkietis–tarsiracionaliojilietuviopusė.

Išskirtinėtarmėtampabenepagrindiniužemaičiobruožulinksniuojamuanek-dotuose.Žemaitisanekdotuosetamtikraprasmetampalietuviu–ambasadoriumi.Kartutainiekurneskubantis,turintissavonuomonęžmogus.Istorinėpatirtistaippatminimaanekdotuose,kuriuosevienipagrindiniųveikėjų–žemaičiai...

Etnografi­niaielementaišiuoseanekdotuosenetampaesminiu faktoriumi.Pa-

48

Giedrė Šukytė

minėtina linksniuojamažemaičių tarmė,kaikuriearchitektūriniai įvardijimaiartradiciniaiverslai.Etnografi­škumassiejamassukaimietiškumu,nuovokosstoka,susidūrussunūdienospasaulioaktualijomis.

ŠaltiniaiLLA–Lietuvių liaudies anekdotai (parengėBronislavaKerbelytė,PovilasKrikščiūnas),

Vilnius:Lietuviųliteratūrosirtautosakosinstitutas,1994.VDU ER–VytautoDidžiojouniversitetoEtnologijosirfolkloristikoskatedrosrankrašty-

nas.

literatūra A n g l i c k i e n ė 2004–LaimutėAnglickienė,„Judėjoįvaizdislietuviųfolklore:vidu-

ramžiškųprietarųatspindžiai“,Tautosakos darbai,XXI(XXVIII),41–54.A s t r a u s k a s 2008–AntanasAstrauskas,Per barzdą varvėjo: svaigiųjų gėrimų istori­

ja Lietuvoje,Vilnius:Baltoslankos.B l u m a s 1998–RemigijusBlumas,Etninės psichologijos įvadas,Vilnius:Lietuvosin-

formacijosinstitutas.K a l n i u s 2007–PetrasKalnius,„Žemaičiųetniškumas:esamasarkonstruojamas?“,

Tautosakos darbai,XXXIV,15–31.K a s a t k i n a 1999–NatalijaKasatkina,Etniniai procesai šiuolaikinėje visuomenėje,

Kaunas:VytautoDidžiojouniversitetas.K e r b e l y t ė 1994–BronislavaKerbelytė,„Anekdotųstruktūrosirsemantikosypatu-

mai“,Lietuvių liaudies anekdotai,Vilnius:Lietuviųliteratūrosirtautosakosinstitutas.K r i k m a n n 2009–ArvoKrikmann,“FinnicandBalticnationalitiesasethinictargets

incontemporaryRussianjokes”,Permitted laughter: Socialist, post­socialis and never­socialis humoru, Tartu:ELMScholarlyPress,73–95.

LER–Lietuvių etnografi­niai regionai,Kaunas:Šviesa,2010.LKŽe–Lietuvių kalbos žodynas (t. I–XX,1941–2002);elektroninissąvadas, redaktorių

kolegija:GertrūdaNaktinienė(vyr.redaktorė),JonasPaulauskas,RitutėPetrokienė,Vy-tautasVitkauskas,JolantaZaborskaitė,Vilnius,2005[prieigainternete:<http://www.lkz.lt/>].

S k a b e i k y t ė-K a z l a u s k i e n ė 2008–GražinaSkabeikytė-Kazlauskienė,„Petriu-kas–šiuolaikiniųanekdotųtriksteris“,Tautosakos darbai,XXXVI,143–153.

S k a b e i k y t ė-K a z l a u s k i e n ė 2010–GražinaSkabeikytė-Kazlauskienė,„Dabar-tiniailietuviųanekdotaiapieprekiavimą“,Acta humanitarica universitatis Saulensis. Mokslodarbai,t.10,59–67.

Z i n k e v i č i u s 1978 – Zigmas Zinkevičius,Lietuvių kalbos dialektologija,Vilnius:Mokslas.

49

lietuvos etnografi­nių regionų atstovai šiuolaikiniuose anekdotuose: suvalkiečio ir žemaičio įvaizdis

Giedrė Šukytė

lietuvos etnografi­nių regionų atstovai šiuolaikiniuose anekdotuose: suvalkiečio ir žemaičio įvaizdis

S a n t r a u k a

Pagrindinės są­vokos:anekdotas, suvalkietis, žemaitis, etnografi­nis regionas, stereoti­pai, komizmas.

Nūdienanekdotaiyrapopuliariausiastradiciniofolklorožanras,taigi,kartuirlabiausiaiprisitaikantis.Anekdotailinkętelktisįcikluspagaldominuojančiusveikėjus.Vieniištokiųveikėjų–etnografi­niųregionųatstovai,tadšiotyrimoobjektas–šiuolaikiniaianekdotaiapiesuvalkiečiusiržemaičius.Tyrimoimtis–perpastaruosius20metųsurinktianekdotai.Straipsniotikslas–atskleistisuvalkiečiobeižemaičioįvaizdįšiuolaikiniuoseanekdotuose.Aptariamosanekdotuoseminimosšiųpersonažųstereotipinėscharakterioypatybės,vyrau-jančiosanekdotųtemos,ieškomaetnografi­niųsavitumų.

Anekdotaikuriaminaudojantvisuomeneiaktualiuspersonažus,todėlanekdotųapieet-nografi­niųregionųatstovusgausarodo,kadjievisdarsvarbūsšiuolaikinėjevisuomenėje.Suvalkietisšiuolaikiniuoselietuviųanekdotuose–racionalus,apsukrus,blaiviaimąstantis,neretaivisiškaiatsiribojantisnuojausminėspusėsžmogus.Tikretaisatvejaisišskiriamasjojautrumas,tačiausuvalkietiškasjautrumastaippatsiejamassutaupumu.Galimasakyti,jogsuvalkietis–tarsiracionaliojilietuviopusė.Išskirtinėtarmėtampabenepagrindiniužemaičiobruožu,linksniuojamuanekdotuose.Esamanetatskirosžemaitiškaiužrašytųirpasakojamųanekdotųgrupės.Kartužemaitis–tainiekurneskubantis,turintissavonuo-monęžmogus. Istorinėpatirtis taippatminimaanekdotuose,kuriuosevienipagrindiniųveikėjų–žemaičiai.

Etnografi­niaielementaišiuoseanekdotuosenetampaesminiufaktoriumi.Paminėtinalinksniuojamažemaičiųtarmė,kaikuriearchitektūriniaiįvardijimaiartradiciniaiverslai.Etnografi­škumassiejamassukaimietiškumu,nuovokosstoka,susidūrussušiandienospa-saulio aktualijomis.

Giedrė Šukytė

representatives of lithuanian ethnographical regions in Contemporary anecdotes: images of Suvalkietis and Žemaitis

S u m m a r y

keywords: anecdote, ethnographical region, stereotypes, the comic.

Nowadaysanecdotesare themostpopularand themostflexiblegenreof traditionalfolklore. Anecdotes can be grouped according to dominant characters. One of suchcharactersisarepresentativeofLithuanianethnographicalregions,so,theobjectofthisarticle issuvalkietis(SouthwestLithuanian)andžemaitis(Samogitian) incontemporary

50

Giedrė Šukytė

jokes.Theanecdoteshavebeencollectedduringthelast20years.Theaimofthearticleistorevealtheimagesofsuvalkietis(SouthwestLithuanian)andžemaitis(Samogitian)incontemporaryanecdotes.Stereotypicalcharacteristics,themes,ethnographicalpeculiaritiesoftheanecdotesarediscussed.

Anecdotesarecreatedusingcharactersthatarerelevantforasociety.Theabundanceof anecdotes about representatives of Lithuanian ethnographical regions shows thatethnographical regions are still important for modern society. Suvalkietis (SouthwestLithuanian)islean,rational,shifty,clear-minded,andnotsentimental.Sentimentalityasacharacteristicfeatureappearsveryrarely,butitisalsorelatedtoeconomyofsuvalkietis.Itcouldbesaid thatsuvalkietis (SouthwestLithuanian) isa rationalpartofLithuanian.Exceptionaldialectbecomesthemainfeatureofžemaitis(Samogitian)thatismentionedin anecdotes.There is also a particular group of anecdotes that arewritten and told insamogitian dialect. Stubbornness and slowness are also mentioned as quite commoncharacteristics of žemaitis (Samogitian). Historical experience is also mentioned inanecdotesaboutžemaičiai(Samogitians).

Ethnographicalelementsarenotthemainfactorintheseanecdotes.BesidesSamogitiandialect(thatwasmentionedearlier)somearchitecturalnamingandtraditionaltradesarementioned.Ethnographicalfeaturesarerelatedtoprovincialismorlackofwit.

G i e d r ė Š U K Y T ĖFilosofi­jos ir antropologijos katedra

Šiaulių universitetas P. Višinskio g. 38

LT­76352 Šiauliai[ziemgale@yahoo.com]

Recommended