LIETUVOS KARIUOMEN Ė

LIETUVOS KARIUOMENĖ

LIETUVOS RESPUBLIKOS KRAŠTO APSAUGOS MINISTERIJOSVIEŠŲJŲ RYŠIŲ DEPARTAMENTAS

VILNIUS2012

LIETUVOS KARIUOMENĖ

Lietuvos kariuomenė – tai Lietuvos valstybės ginkluotos pajėgos, kuriose tarnauja ir dirba kariai ir civiliai asmenys.

Lietuvos kariuomenė ginklu gina Lietuvos teritoriją (žemę, jūros vandenis ir oro erdvę), krašto nepriklausomybę nuo kitų šalių agresorių arba kitokio ginkluoto užpuolimo.

LIETUVOS KARIUOMENĖ ISTORIJOJE

XII a. pabaigoje – XIII a. Lietuvos žemes gynė visi ginklą valdantys vyrai. Kariuomenė buvo šaukiama rengiantis atremti priešą arba traukiant į žygį. Kiekvieno žygio metu rinkdavo karo vadą, kuriuo paprastai tapdavo žemės kunigaikštis. Dažniausiai lietuviai ginklavosi ietimis, kirviais, peiliais, šalmais, grandininiais šarvais ir skydais, naudojo apgulties mašinas. Nuo XIII a. pirmosios pusės lietuviams teko kautis su Kalavijuočių ir Livonijos ordinais, nuo amžiaus antrosios pusės – su Vokiečių ordinu.

XIV a. kunigaikščių kariaunose gausėjo profesionalių karių, kurių ginkluotė labai patobulėjo. Pradėjo formuotis nuolatinė kariuomenė, išplito trumpi kalavijai, lankai, plokšteliniai ir žvyniniai šarvai, atsirado sunkioji artilerija. Labai judri Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės kariuomenė triuškino priešų kariuomenes ir tvirtoves.

1236 m. rugsėjo 22 d. Saulės mūšyje žemaičių pajėgos sutriuškino Kalavijuočių ordiną ir nutraukė kitų baltų žemių užkariavimą.

1260 liepos 13 d. Durbės mūšyje žemaičiai ir kuršiai sumušė jungtines Vokiečių ordino pajėgas iš Livonijos ir Prūsijos.

1410 m. liepos 15 d. Žalgirio mūšis buvo karinė pergalė pasiekta bendromis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos Karalystės pastangomis. Šios pergalės pasekoje Vokiečių ordinas patyrė tokį smūgį, nuo kurio jis daugiau nebeatsigavo.

1435 m. rugsėjo 1 d. Pabaisko mūšis – didžiausias mūšis dabartinėje Lietuvos teritorijoje. Amžininkų buvo prilyginamas Žalgirio mūšiui.

Pabaisko mūšio pergalė užbaigė beveik 200 metų trukusį Lietuvos karą su Livonijos ordinu. Kunigaikščio Žygimanto Kęstutaičio kariuomenė šio mūšio metu nukovė visą Livonijos ordino vadovybę.

1605 m. rugsėjo 27 d. Salaspilio mūšis – Lietuvos didysis etmonas Jonas Karolis Chodkevičius su nedidele 3800 karių kariuomene nugalėjo 14000 švedų armiją ir nutraukė Rygos apgultį.

Karai su švedais ir rusais atskleidė LDK kariuomenės pažeidžiamumą. Mūšių laukuose įsikaraliavo šaunamieji ginklai, todėl LDK kariuomenę susidurdavo su vis didesniais iššūkiais.XVIII a. antroje pusėje iškilus pavojui prarasti valstybingumą, buvo pradėta kariuomenės pertvarkimas. LDK pajėgos išaugo keleriopai. Tačiau 1794 m. sukilimo metu priešinantis Rusijos ir Prūsijos pajėgoms didesnė dalis kariuomenės žuvo, valstybė žlugo, likusios pajėgos buvo paleistos.

1918 m. vasario 16 d. paskelbtas Lietuvos Nepriklausomybės Aktas. Reikėjo sutelktos jėgos, kuri įtvirtintų valstybingumo siekius, o šis vaidmuo buvo patikėtas kariuomenei. 1917-1919 m. Rusijos kariuomenėje suformuotuose tautiniuose daliniuose tarnavę lietuviai skubėjo į Tėvynę, kad stotų į valstybės gynybą. 1918 m. spalio 16 d. 11 pirmųjų savanorių įsiregistravo Vilniuje. Lapkričio 23 d. Ministras Pirmininkas A. Voldemaras išleido įsakymą skelbiantį kariuomenės formavimo pradžią. Ši data tapo Lietuvos Respublikos kariuomenės atkūrimo diena.

XX a. viduryje susiklosčius nepalankiai tarptautinei situacijai Lietuvos Vyriausybė 1940 m. birželio 15 d. priėmė Sovietų Sąjungos ultimatumą. Kariuomenei nurodyta nesipriešinti. Lietuvos kariuomenė buvo sovietizuota ir galiausiai likviduota. Vedami ryžto atkurti valstybės nepriklausomybę buvę kariai 1944 m. stojo į Vietines rinktines, o 1944-1953 m. į Laisvės Kovos Sąjūdžio gretas.

Į laisvės kovas stojo lietuviai iš visų šalies rajonų ir socialinių sluoksnių – kariškiai, ūkininkai, valstiečiai, inteligentija, daugiausiai civiliai vadovaujami buvusių Lietuvos kariuomenės karininkų. Jie pasitraukė į miškus ir organizavo pasipriešinimus sovietinei okupacijai. Su sovietinio saugumo NKVD-MGB daliniais ir jų rėmėjais kariauta mažais partizaniniais padaliniais: judėta ir veikta didelėse teritorijose, vykdyti netikėti ir greiti išpuoliai, slapstytasi bunkeriuose.

Skaičiuojama, kad partizanų išviso buvo apie 50 000 kovotojų ir 50 000 aktyvių rėmėjų, iš jų – apie 20 000 paaukojo gyvybes, dar tiek pat suimta, išvežta į kalinimo ir tremties vietas. Partizaninis karas paneigė sovietų skleistą melą, kad Lietuva savo noru tapo SSRS dalimi. Kova (tik įgijusi kitas formas) už Lietuvos nepriklausomybę niekada nenutrūko.

Žymiausi Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio vadai buvo brigados generolas Jonas Žemaitis–Vytautas, 2009 m. kovo 12 d. paskelbtas Lietuvos Respublikos prezidentu, brigados generolas Adolfas Ramanauskas-Vanagas, pulkininkas (po mirties) Aleksandras Grybinas-Faustas, Petras Bartkus-Žadgaila, Vytautas Gužas-Kardas, Leonardas Grigonis-Užpalis ir kiti.

Lietuvos Prezidentas

brg. gen. Jonas Žemaitis-Vytautas

1909 03 15 – 1954 11 26

brg. gen. Adolfas Ramanauskas-Vanagas

1918 03 06 – 1957 11 29plk. Aleksandras Grybinas-Faustas

1920 02 20 – 1949 09 28

Aukščiausiajai Tarybai 1990 m. kovo 11 d. priėmus istorinį Lietuvos Respublikos atkūrimo aktą ir paskelbus apie valstybės atkūrimą, buvo pradėtas ir Lietuvos kariuomenės atkūrimo darbas. 1991 m. sausį šimtai parlamento gynėjų prisiekė Lietuvos Respublikai ir stojo ginti svarbių valstybės objektų. Sausio 17 d. buvo įkurta Savanoriškoji krašto apsaugos tarnyba.

1993 m. rugpjūčio 31 d. Lietuvos teritoriją paliko paskutiniai okupacinės kariuomenės daliniai. Tais pačiais metais buvo suformuota kariuomenės struktūra, įsteigta kariuomenės vado institucija.

Lietuvos kariuomenės kūrimo darbas 2004 m. kovo 29 d. vainikuotas Lietuvos priėmimu į Šiaurės Atlanto Sutartie Organizaciją - NATO.

LIETUVOS KARIUOMENĖ

Sausumos pajėgos Karinės oro pajėgos

Karinės jūrų pajėgos Specialiųjų operacijų pajėgos

Lietuvos kariuomenę sudaro keturios pagrindinės pajėgų rūšys. Taip pat atskiri vienetai, tokie kaip Logistikos, Karinio mokymo, Karo policijos.

Sausumos pajėgas sudaro Motorizuotoji pėstininkų brigada „Geležinis Vilkas“, Juozo Vitkaus inžinerijos batalionas, Sausumos pajėgų Juozo Lukšos Mokymo centras, Krašto apsaugos savanorių pajėgos bei 3 motorizuotieji batalionai (Didžiosios kunigaikštienės Birutės– Alytuje, Karaliaus Mindaugo – Panevėžio rajone, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų Klaipėdoje, motorizuotieji pėstininkų batalionai).

Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgos yra didžiausia kariuomenės dalis. Sausumos pajėgose tarnauja ir dirba apie 3 600 karių ir civilių bei 4 600 karių savanorių.

Mechanizuotoji pėstininkų brigada „Geležinis Vilkas“ yra Sausumos pajėgų branduolys. Brigados štabas ir trys batalionai (Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo mechanizuotasis pėstininkų, Generolo Romualdo Giedraičio artilerijos ir kunigaikščio Vaidoto mechanizuotasis pėstininkų batalionas) dislokuoti Rukloje (Jonavos r.). Brigadai priklausantis Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio mechanizuotasis pėstininkų batalionas dislokuotas Tauragės r.

Sausumos pajėgų kariai dalyvauja įvairiuose mokymuose ir pratybose Lietuvoje bei užsienyje, vykdo taikos palaikymo misijas Afganistane. Kariai budi NATO greitojo reagavimo pajėgose, bei Europos Sąjungos kovinėse grupėse.

Generolo Romualdo Giedraičio artilerijos batalionas

Juozo Vitkaus inžinerijos batalionas yra įsikūręs Kaune. Šio bataliono kariai neutralizuoja standartinius sprogmenis Lietuvos teritorijoje, taip pat vykdo standartinių ir improvizuotųjų sprogmenų neutralizavimo operacijas, yra pasirengę perkelti karines pajėgas per vandens kliūtis, vykdyti kariuomenės vienetų apsaugą nuo masinio naikinimo ginklų galimo panaudojimo. Bataliono kariai pasirengę suteikti pagalbą gyventojams ir atlikti inžinerinius darbus avarijų, katastrofų, potvynių ir kitų stichinių nelaimių atveju.

Išminuotojai neutralizuoja sprogmenį aukšto slėgio vandens pjovimo įranga

Išminuotojai neutralizuoja sprogmenį aukšto slėgio vandens pjovimo įranga

Krašto apsaugos savanorių pajėgos yra aktyvi kariuomenės rezervo dalis, pasirengusi vykdyti pačias įvairiausias užduotis. Savanoriai dalyvauja tarptautinėse operacijose, padeda gyventojams stichinių nelaimių ir katastrofų metu, prireikus sustiprina reguliariosios kariuomenės vienetus, o kilus grėsmei Lietuvoje – pasirengę vykdyti gynybines užduotis ir suteikti paramą sąjungininkų pajėgoms.

Krašto apsaugos savanorių pajėgas sudaro: šių pajėgų štabas Vilniuje, Dainavos apygardos 1-oji rinktinė Alytuje, Dariaus ir Girėno apygardos 2-oji rinktinė Kaune, Žemaičių apygardos 3-ioji rinktinė Klaipėdoje, Vyčio apygardos 5-oji rinktinė Panevėžyje, Prisikėlimo apygardos 6-oji rinktinė Šiauliuose, Didžiosios Kovos 8-oji apygardos rinktinė Vilniuje ir keli specializuoti padaliniai.

Karinės oro pajėgos (KOP) stebi ir kontroliuoja Lietuvos oro erdvę, užtikrina oro gynybą virš valstybinės reikšmės objektų, transportuoja oru karius ir krovinius. Karinių oro pajėgų kariai visada pasirengę gabenti ligonius ir donorų organus, vykdyti paieškos ir gelbėjimo darbus. Karines oro pajėgas sudaro Aviacijos bazė, Oro erdvės stebėjimo ir kontrolės valdyba, Oro gynybos batalionas ir Ginkluotės ir technikos remonto depas.

Viena iš svarbiausių Karinių oro pajėgų užduočių – kartu su kitų Baltijos šalių pajėgomis teikti paramą NATO oro policijos misiją vykdantiems sąjungininkų kariams. Į Šiauliuose įsikūrusią Aviacijos bazę atvykstančių Aljanso šalių naikintuvų tikslas – saugoti NATO oro erdvę virš Baltijos valstybių (Lietuvos, Latvijos ir Estijos).

Taktinis transportavimas oru – dar viena svarbi Karinių oro pajėgų užduotis. Karinių oro pajėgų kariai turi nemažai patirties gabenti karius ir karinius krovinius operacijų regionuose. Oro gynybos bataliono pagrindinė užduotis – saugoti oro erdvę virš svarbių nacionalinių objektų ir remti Sausumos pajėgas.

Karių ir krovinių transportavimas oru.

Karių ir krovinių transportavimas oru.

Lietuvos karinėse oro pajėgose tarnauja ir dirba apie 1 200 profesinės karo tarnybos karių ir civilių. Šiuo metu Karinės oro pajėgos turi 21 orlaivį.

Modernūs kariniai transporto lėktuvai C-27J „Spartan“ yra naujausias Lietuvos karinių oro pajėgų pirkinys.

Karinės jūrų pajėgos (KJP) stebi, kontroliuoja, saugo, o kilus grėsmei – gina Lietuvos Respublikos teritorinius jūros vandenis. Karinių jūrų pajėgų kariai ieško ir neutralizuoja sprogstamuosius užtaisus vandenyje, vadovauja paieškos ir gelbėjimo operacijoms jūroje, talkina specialiųjų operacijų metu bei užtikrina saugią laivybą.

Karines jūrų pajėgas sudaro Karo laivų flotilė, Jūros ir pakrančių stebėjimo tarnyba, Jūrų gelbėjimo koordinavimo centras, Povandeninių veiksmų komanda, Logistikos tarnyba ir Mokymo centras. Karo laivų flotilė yra svarbiausias Karinių jūrų pajėgų junginys. Jį sudaro 10 laivų. Plėtodama karinį laivyną, Lietuva didelę svarbą teikia minų neutralizavimo pajėgumams. Šiuo metu Karinėse jūrų pajėgose tarnauja ir dirba 600 karių ir civilių

Karines jūrų pajėgų Jūrų gelbėjimo koordinavimo centras (JGKC) vadovauja žmonių paieškos ir gelbėjimo bei teršimo incidentų likvidavimo darbams jūroje.

KJP Povandeninių veiksmų komandos karys

Sprogmens sunaikinimas jūroje

Žmonių paieškos ir gelbėjimo pratybos

Specialiųjų operacijų pajėgų paskirtis yra vykdyti karines specialiąsias operacijas (kontr-teroristines, įkaitų vadavimo, specialiosios žvalgybos ir kitas operacijas). Specialiosios operacijos įvardintos kaip operacijos, kurios vykdomos specialiai parengtais ir apginkluotais kariuomenės kariais.

Specialiųjų operacijų pajėgas sudaro Ypatingosios paskirties tarnyba, Vytauto Didžiojo jėgerių batalionas, Kovinių narų tarnyba. Specialiųjų operacijų pajėgos yra formuojamos remiantis savanoriškumo, atrankos bei specialaus fizinio ir psichologinio pasirengimo principais.

SOP eskadronas „Aitvaras“ nuo 2002 m. iki 2004 m. dalyvavo operacijoje „Tvirta Taika“ Afganistane. Nuo 2005 m. iki 2006 m. SOP eskadronai budėjo NATO greitojo reagavimo pajėgų (angl. NRF) sudėtyje.

Nuo 2007-ųjų SOP kariai dalyvauja NATO vadovaujamoje Tarptautinių saugumo paramos pajėgų misijoje Afganistano pietuose.

„Žaliuko” antsiuvą nešioja tik patys geriausi YPT kariai, praėję atranką, sudėtingus mokymus ir ilgą parengimą.

Koviniai narai pratybose

SOP kariai pratybose

SOP kariai Afganistane

Logistikos kariai ir specialistai rūpinasi, kad kariams nepritrūktų ginklų ir šovinių, maisto ir vandens, aprangos ir ekipuotės. Specialistai rūpinasi, kad užduotis vykdantys kariai visada turėtų tikslius žemėlapius, nepriekaištingai veikiančią techniką, o sulūžus arba sugedus kokiam nors ginklui arba technikai – tai būtų laiku pakeista arba sutaisyta.

Kariams vykstantiems tarnauti į kitas šalis užtikrina sklandžią kelionės eigą. Šiai grupei priklauso ir karo medikai, kurie rūpinasi sužeistų karių gyvybės išsaugojimu, sveikata ir higiena.

Karinio mokymo specialistai karius moko taktikos, technikos pažinimo, tobulina karių šaudymo įgūdžius, supažindina su nauja ginkluote, naujausiomis technologijomis ir jų valdymu, ruošia vairuotojus, ryšininkus, išminuotojus, narus ir kitus karo specialistus. Lietuvos karo akademijoje kursantai mokosi vadovauti kitiems kariams, planuoti operacijas, priimti greitus ir tikslius sprendimus. Kiekvienas Lietuvos karo akademiją baigęs Lietuvos karininkas turi gerai mokėti anglų, prancūzų arba kitą užsienio kalbą.

Taiklaus šaulio, snaiperio rengimas

Lietuvos karių treniruotė kliūčių ruože

Vikšrinio šarvuočio M113 vairuotojo mokymas

Pirmojo Lietuvos karininko (leitenanto) laipsnio suteikimo ceremonija

Taikos metu Lietuvos kariai padeda Lietuvos žmonėms ypatingų nelaimių atvejais. Kariai naudodami sraigtasparnius ir karinę techniką gaisrininkams padeda gesinti didelius gaisrus, bet kuriuo paros metu skubiai pristato į ligonines transplantacijai skirtus organus, gelbėja Baltijos jūroje ir Kuršių mariose pasiklydusius arba į eketes įlūžusius žvejus.

Lietuvos kariai padeda gesinti gaisrus

Lietuvos kariai naudodami karinę techniką gaisrininkams padeda gesinti didelius gaisrus

Kariai naudodami sraigtasparnius gaisrininkams padeda gesinti didelius gaisrus

Pavasarį, patvinus Lietuvos upėms, kariai su specialia technika padeda iš apsemtų gyvenviečių evakuoti gyventojus.

Kariai išminuotojai patvinus Lietuvos upėms sprogdina ledų sangrūdas.

Kariai padeda šalinti audros padarinius

Nuo 1994 m. daugiau kaip 4500 Lietuvos karių tarnavo NATO, ES ir JAV valstybių koalicijos vadovaujamose misijose ir operacijose, JT vadovaujamose taikos palaikymo ir humanitarinėse operacijose, taip pat ESBO mokymo ir stebėjimo misijose. Operacijų, kuriose dalyvavo ir dabar tebedalyvauja Lietuvos kariai, geografija plati – Afganistanas, Albanija, Bosnija ir Hercegovina, Gruzija, Irakas, Kroatija, Buvusi Jugoslavijos Respublika Makedonija, Pakistanas ir Somalis.

LIETUVOS KARIUOMENĖ TARPTAUTINĖSE OPERACIJOSE IR MISIJOSE

AFGANISTANAS

Lietuva buvo viena pirmųjų naujųjų NATO narių, 2005 m. pradėjusi vadovauti Provincijos atkūrimo grupei (PAG) Afganistano Goro provincijoje. Goro provincijoje šiuo metu tarnauja apie 150 Lietuvos karių ir civilių. Šioje provincijoje kartu su kariais ir civiliais iš Lietuvos tarnauja kariai ir civiliai iš Danijos, Gruzijos, Japonijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Lenkijos, Suomijos, Bulgarijos ir Ukrainos atstovai. Pagrindinės PAG užduotys yra padėti Afganistano valdžiai užtikrinti saugumą ir stabilumą provincijoje, siekiant sukurti tinkamas sąlygas provincijos atkūrimui ir ekonominei plėtrai, taip pat valstybinių institucijų reformai įgyvendinti.

Nuo 2010 metų pabaigos, Lietuvos kariuomenės iniciatyva, prie kurios prisijungė JAV Pensilvanijos valstijos nacionalinės gvardijos kariai ir Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos respublikos Vidaus reikalų ministerijos pareigūnai, Goro provincijoje įkurta policijos operacinė mokymo ir sąveikos grupė (angl. Police Operational Mentor and Liaison Team, POMLT) kuri rengia vietos policininkus.

Lietuva, aktyvindama paramą Afganistano nacionalinių saugumo pajėgų mokymui, nuo 2011 m. į Afganistaną siunča Oro pajėgų mokymo grupę (angl. Air Mentoring Team, AMT), kuri padeda rengti Afganistano karinių oro pajėgų karinius pilotus.

Lietuvos kariai moko Afganistano nacionalinės policijos pareigūnus

Lietuvos kariai moko Afganistano nacionalinės policijos pareigūnus

Lietuvos kariai moko Afganistano nacionalinės armijos karius

Lietuvos kariai su Afganistano nacionalinėmis saugumo pajėgomis vykdo bendrus patruliavimus

Lietuvos kariai naikina sprogmenis

Lietuvos kariams naikinti perduodami sprogmenys ir šaudmenys

Kariai susitinka su vietos gyventojais

Kariai perima ginklus iš sukilėlių

Lietuvos kariai dalina spaudą vietos gyventojams

Patrulio stovyklos stovyklos užėmimas ir įrengimas

KAM archyvo nuotraukos

Daugiau informacijos apie Lietuvos kariuomenę, jos ginkluotę ir techniką rasite internetiniame tinklalapyje

www.lietuvoskariuomene.lt