LIETUVOS KARIUOMEN Ė

LIETUVOS KARIUOMENĖ

LIETUVOS RESPUBLIKOS KRAŠTO APSAUGOS MINISTERIJOSVIEŠŲJŲ RYŠIŲ DEPARTAMENTAS

VILNIUS2013

LIETUVOS KARIUOMENĖ

Šiandienos Lietuvos kariuomenė – tai motyvuota kariuomenė, pasirengusi ginti šalį kartu su visa tauta ir sąjungininkais, sėkmingai dalyvaujanti tarptautinėse operacijose ir padedanti Lietuvos žmonėms ypatingų nelaimių atvejais. Lietuvos kariuomene pasitiki ne tik Lietuvos visuomenė, bet ir Lietuvos sąjungininkai ir partneriai.

LIETUVOS KARIUOMENĖS ISTORIJA

XII a. pabaigoje – XIII a. Lietuvos žemes gynė visi ginklą valdantys vyrai. Kariuomenė buvo šaukiama rengiantis atremti priešą arba traukiant į žygį. Kiekvieno žygio metu rinkdavo karo vadą, kuriuo paprastai tapdavo žemės kunigaikštis. Dažniausiai lietuviai ginklavosi ietimis, kirviais, peiliais, šalmais, grandininiais šarvais ir skydais, naudojo apgulties mašinas. Nuo XIII a. pirmosios pusės lietuviams teko kautis su Kalavijuočių ir Livonijos ordinais, nuo amžiaus antrosios pusės – su Vokiečių ordinu.

XIV a. kunigaikščių kariaunose gausėjo profesionalių karių, kurių ginkluotė labai patobulėjo. Pradėjo formuotis nuolatinė kariuomenė, išplito trumpi kalavijai, lankai, plokšteliniai ir žvyniniai šarvai, atsirado sunkioji artilerija. Labai judri Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės kariuomenė triuškino priešų kariuomenes ir tvirtoves.

1236 m. rugsėjo 22 d. Saulės mūšyje žemaičių pajėgos sutriuškino Kalavijuočių ordiną ir nutraukė kitų baltų žemių užkariavimą.

1260 liepos 13 d. Durbės mūšyje žemaičiai ir kuršiai sumušė jungtines Vokiečių ordino pajėgas iš Livonijos ir Prūsijos.

1410 m. liepos 15 d. Žalgirio mūšis buvo karinė pergalė pasiekta bendromis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos Karalystės pastangomis. Šios pergalės pasekoje Vokiečių ordinas patyrė tokį smūgį, nuo kurio jis daugiau nebeatsigavo.

1435 m. rugsėjo 1 d. Pabaisko mūšis – didžiausias mūšis dabartinėje Lietuvos teritorijoje. Amžininkų buvo prilyginamas Žalgirio mūšiui.

Pabaisko mūšio pergalė užbaigė beveik 200 metų trukusį Lietuvos karą su Livonijos ordinu. Kunigaikščio Žygimanto Kęstutaičio kariuomenė šio mūšio metu nukovė visą Livonijos ordino vadovybę.

1605 m. rugsėjo 27 d. Salaspilio mūšis – Lietuvos didysis etmonas Jonas Karolis Chodkevičius su nedidele 3800 karių kariuomene nugalėjo 14000 švedų armiją ir nutraukė Rygos apgultį.

Karai su švedais ir rusais atskleidė LDK kariuomenės pažeidžiamumą. Mūšių laukuose įsikaraliavo šaunamieji ginklai, todėl LDK kariuomenę susidurdavo su vis didesniais iššūkiais.XVIII a. antroje pusėje iškilus pavojui prarasti valstybingumą, buvo pradėta kariuomenės pertvarkimas. LDK pajėgos išaugo keleriopai. Tačiau 1794 m. sukilimo metu priešinantis Rusijos ir Prūsijos pajėgoms didesnė dalis kariuomenės žuvo, valstybė žlugo, likusios pajėgos buvo paleistos.

1918 m. vasario 16 d. paskelbtas Lietuvos Nepriklausomybės Aktas. Reikėjo sutelktos jėgos, kuri įtvirtintų valstybingumo siekius, o šis vaidmuo buvo patikėtas kariuomenei. 1917-1919 m. Rusijos kariuomenėje suformuotuose tautiniuose daliniuose tarnavę lietuviai skubėjo į Tėvynę, kad stotų į valstybės gynybą. 1918 m. spalio 16 d. 11 pirmųjų savanorių įsiregistravo Vilniuje. Lapkričio 23 d. Ministras Pirmininkas A. Voldemaras išleido įsakymą skelbiantį kariuomenės formavimo pradžią. Ši data tapo Lietuvos Respublikos kariuomenės atkūrimo diena.

XX a. viduryje susiklosčius nepalankiai tarptautinei situacijai Lietuvos Vyriausybė 1940 m. birželio 15 d. priėmė Sovietų Sąjungos ultimatumą. Kariuomenei nurodyta nesipriešinti. Lietuvos kariuomenė buvo sovietizuota ir galiausiai likviduota. Vedami ryžto atkurti valstybės nepriklausomybę buvę kariai 1944 m. stojo į Vietines rinktines, o 1944-1953 m. į Laisvės Kovos Sąjūdžio gretas.

Į laisvės kovas stojo lietuviai iš visų šalies rajonų ir socialinių sluoksnių – kariškiai, ūkininkai, valstiečiai, inteligentija, daugiausiai civiliai vadovaujami buvusių Lietuvos kariuomenės karininkų. Jie pasitraukė į miškus ir organizavo pasipriešinimus sovietinei okupacijai. Su sovietinio saugumo NKVD-MGB daliniais ir jų rėmėjais kariauta mažais partizaniniais padaliniais: judėta ir veikta didelėse teritorijose, vykdyti netikėti ir greiti išpuoliai, slapstytasi bunkeriuose.

Skaičiuojama, kad partizanų išviso buvo apie 50 000 kovotojų ir 50 000 aktyvių rėmėjų, iš jų – apie 20 000 paaukojo gyvybes, dar tiek pat suimta, išvežta į kalinimo ir tremties vietas. Partizaninis karas paneigė sovietų skleistą melą, kad Lietuva savo noru tapo SSRS dalimi. Kova (tik įgijusi kitas formas) už Lietuvos nepriklausomybę niekada nenutrūko.

Žymiausi Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio vadai buvo brigados generolas Jonas Žemaitis–Vytautas, 2009 m. kovo 12 d. paskelbtas Lietuvos Respublikos prezidentu, brigados generolas Adolfas Ramanauskas-Vanagas, pulkininkas (po mirties) Aleksandras Grybinas-Faustas, Petras Bartkus-Žadgaila, Vytautas Gužas-Kardas, Leonardas Grigonis-Užpalis ir kiti.

Lietuvos Prezidentasbrg. gen. Jonas Žemaitis-Vytautas

1909 03 15 – 1954 11 26 brg. gen. Adolfas Ramanauskas-Vanagas

1918 03 06 – 1957 11 29plk. Aleksandras Grybinas-Faustas

1920 02 20 – 1949 09 28

Aukščiausiajai Tarybai 1990 m. kovo 11 d. priėmus istorinį Lietuvos Respublikos atkūrimo aktą ir paskelbus apie valstybės atkūrimą, buvo pradėtas ir Lietuvos kariuomenės atkūrimo darbas. 1990 m. balandžio 25 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė įkūrė Krašto apsaugos departamentą, kurio užduotis buvo sukurti krašto apsaugos sistemą. 1991 m. sausį šimtai parlamento gynėjų prisiekė Lietuvos Respublikai ir stojo ginti svarbių strateginių objektų. Sausio 17 d. buvo įkurta Savanoriškoji krašto apsaugos tarnyba.

1993 m. rugpjūčio 31 d. Lietuvos teritoriją paliko paskutiniai okupacinės kariuomenės daliniai. Tais pačiais metais buvo suformuota kariuomenės struktūra, įsteigta kariuomenės vado institucija.

Lietuvos kariuomenės kūrimo darbas 2004 m. kovo 29 d. vainikuotas Lietuvos priėmimu į Šiaurės Atlanto Sutartie Organizaciją - NATO.

LIETUVOS KARIUOMENĖ

Sausumos pajėgos Karinės oro pajėgos

Karinės jūrų pajėgos Specialiųjų operacijų pajėgos

Lietuvos kariuomenę sudaro keturios pagrindinės pajėgų rūšys. Taip pat atskiri vienetai, tokie kaip Logistikos, Karinio mokymo, Karo policijos.

Sausumos pajėgas sudaro Motorizuotoji pėstininkų brigada „Geležinis Vilkas“, Juozo Vitkaus inžinerijos batalionas, Sausumos pajėgų Juozo Lukšos Mokymo centras, Krašto apsaugos savanorių pajėgos bei 3 motorizuotieji batalionai (Didžiosios kunigaikštienės Birutės– Alytuje, Karaliaus Mindaugo – Panevėžio rajone, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų Klaipėdoje, motorizuotieji pėstininkų batalionai). Sausumos pajėgose tarnauja ir dirba apie 3 600 karių ir civilių bei 4 600 karių savanorių.

Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgos yra didžiausia kariuomenės dalis, todėl stiprinant Lietuvos kariuomenę daugiausia dėmesio skiriama Sausumos pajėgoms modernizuoti. Pajėgos plėtojamos pagal NATO standartus didinant operacinį veiksmingumą ir stiprinant gebėjimus veikti kartu su kitomis NATO šalių pajėgomis.

Mechanizuotoji pėstininkų brigada „Geležinis Vilkas“ yra Sausumos pajėgų branduolys. Brigados štabas ir trys batalionai (Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo mechanizuotasis pėstininkų, Generolo Romualdo Giedraičio artilerijos ir kunigaikščio Vaidoto mechanizuotasis pėstininkų batalionas) dislokuoti Rukloje (Jonavos r.). Brigadai priklausantis Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio mechanizuotasis pėstininkų batalionas dislokuotas Tauragės r.

Sausumos pajėgų kariai dalyvauja įvairaus lygio taktiniuose mokymuose ir pratybose Lietuvoje bei užsienyje, vykdo taikos palaikymo misijas Afganistane. Kariai budi NATO greitojo reagavimo pajėgose, bei Europos Sąjungos kovinėse grupėse.

Generolo Romualdo Giedraičio artilerijos batalionas

Juozo Vitkaus inžinerijos batalionas yra įsikūręs Kaune. Šio bataliono kariai neutralizuoja standartinius sprogmenis Lietuvos teritorijoje, taip pat vykdo standartinių ir improvizuotųjų sprogmenų neutralizavimo operacijas, yra pasirengę perkelti karines pajėgas per vandens kliūtis, vykdyti kariuomenės vienetų apsaugą nuo masinio naikinimo ginklų galimo panaudojimo. Bataliono kariai pasirengę suteikti pagalbą gyventojams ir atlikti inžinerinius darbus avarijų, katastrofų, potvynių ir kitų stichinių nelaimių atveju.

Išminuotojai neutralizuoja sprogmenį aukšto slėgio vandens pjovimo įranga

Išminuotojai neutralizuoja sprogmenį aukšto slėgio vandens pjovimo įranga

Krašto apsaugos savanorių pajėgos yra aktyvi kariuomenės rezervo dalis, pasirengusi vykdyti pačias įvairiausias užduotis. Savanoriai dalyvauja tarptautinėse operacijose, padeda gyventojams stichinių nelaimių ir katastrofų metu, prireikus sustiprina reguliariosios kariuomenės vienetus, o kilus grėsmei Lietuvoje – pasirengę vykdyti gynybines užduotis ir suteikti paramą sąjungininkų pajėgoms.

Krašto apsaugos savanorių pajėgas sudaro: šių pajėgų štabas Vilniuje, Dainavos apygardos 1-oji rinktinė Alytuje, Dariaus ir Girėno apygardos 2-oji rinktinė Kaune, Žemaičių apygardos 3-ioji rinktinė Klaipėdoje, Vyčio apygardos 5-oji rinktinė Panevėžyje, Prisikėlimo apygardos 6-oji rinktinė Šiauliuose, Didžiosios Kovos 8-oji apygardos rinktinė Vilniuje ir keli specializuoti padaliniai.

Karinės oro pajėgos (KOP) stebi ir kontroliuoja Lietuvos oro erdvę, užtikrina oro gynybą virš valstybinės reikšmės objektų, transportuoja oru karius ir krovinius, o prireikus – svarbius valstybės pareigūnus. Karinių oro pajėgų kariai visada pasirengę gabenti ligonius ir donorų organus, vykdyti paieškos ir gelbėjimo darbus. Karines oro pajėgas sudaro Aviacijos bazė, Oro erdvės stebėjimo ir kontrolės valdyba, Oro gynybos batalionas ir Ginkluotės ir technikos remonto depas.

Viena iš svarbiausių Karinių oro pajėgų užduočių – kartu su kitų Baltijos šalių pajėgomis teikti paramą NATO oro policijos misiją vykdantiems sąjungininkų kariams. Į Šiauliuose įsikūrusią Aviacijos bazę atvykstančių Aljanso šalių naikintuvų tikslas – saugoti NATO oro erdvę virš Baltijos valstybių. Ši misija – puikus NATO valstybių narių solidarumo pavyzdys. Lietuvoje įsikūręs bendras Baltijos valstybių Valdymo ir pranešimų centras, kuris yra integruotas į bendrą NATO oro erdvės gynybos sistemą ir leidžia operatyviai valdyti NATO oro policijos misiją vykdančius naikintuvus.

Taktinis transportavimas oru – dar viena svarbi Karinių oro pajėgų užduotis. Karinių oro pajėgų kariai turi nemažai patirties gabenti karius ir karinius krovinius operacijų regionuose. Oro gynybos bataliono pagrindinė užduotis – saugoti oro erdvę virš svarbių nacionalinių objektų ir remti Sausumos pajėgas.

Karių ir krovinių transportavimas oru.

Karių ir krovinių transportavimas oru.

Lietuvos karinėse oro pajėgose tarnauja ir dirba apie 1 200 profesinės karo tarnybos karių ir civilių. Šiuo metu Karinės oro pajėgos turi 21 orlaivį.

Modernūs kariniai transporto lėktuvai C-27J „Spartan“ yra naujausias Lietuvos karinių oro pajėgų pirkinys.

Karinės jūrų pajėgos (KJP) stebi, kontroliuoja, saugo, o kilus grėsmei – gina Lietuvos Respublikos teritorinę jūrą, išskirtinę ekonominę zoną ir kontinentinį šelfą. Karinių jūrų pajėgų kariai ieško ir neutralizuoja sprogstamuosius užtaisus, vadovauja paieškos ir gelbėjimo operacijoms jūroje, talkina specialiųjų operacijų metu bei užtikrina saugią laivybą.

Karines jūrų pajėgas sudaro Karo laivų flotilė, Jūros ir pakrančių stebėjimo tarnyba, Jūrų gelbėjimo koordinavimo centras, Povandeninių veiksmų komanda, Logistikos tarnyba ir Mokymo centras. Karo laivų flotilė yra svarbiausias Karinių jūrų pajėgų junginys. Jį sudaro 10 laivų. Plėtodama karinį laivyną, Lietuva prioritetą teikia minų neutralizavimo pajėgumams. Karinių jūrų pajėgų priešmininiai laivai bei vadovavimo ir aprūpinimo laivas aktyviai dalyvauja įvairiose NATO karinių jūrų pajėgų vienetuose, taip pat ir NATO greitojo reagavimo pajėgų jūrų komponente.

Šiuo metu Karinėse jūrų pajėgose tarnauja ir dirba 600 karių ir civilių

Karines jūrų pajėgų Jūrų gelbėjimo koordinavimo centras (JGKC) vadovauja žmonių paieškos ir gelbėjimo bei teršimo incidentų likvidavimo darbams jūroje. Prireikus JGKC gali pasitelkti Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento, jūrų uostų administracijų, kitų valstybės ir savivaldybių institucijų pajėgas ir priemones.

KJP Povandeninių veiksmų komandos karys

Sprogmens sunaikinimas jūroje

Žmonių paieškos ir gelbėjimo pratybos

Specialiųjų operacijų pajėgų paskirtis yra vykdyti karines specialiąsias operacijas (kontr-teroristines, įkaitų vadavimo ir kitas operacijas). Lietuvos karinėje Doktrinoje, kuri buvo patvirtinta 2010 kovo 10 d. specialiosios operacijos įvardintos kaip operacijos, kurios vykdomos specialiai parengtais ir apginkluotais kariuomenės vienetais, norint pasiekti operacinės ir/ar strateginės svarbos karinius, politinius ir/ar psichologinius efektus, priartėjančius prie operacijos tikslo. Šių operacijų tikslas – paveikti svarbius priešininko objektus ir palankia kryptimi formuoti operacijų aplinką.

Specialiųjų operacijų pajėgas sudaro Ypatingosios paskirties tarnyba, Vytauto Didžiojo jėgerių batalionas, Kovinių narų tarnyba. Karinių oro pajėgų Specialiųjų operacijų grandis operacijų valdymo lygmeniu taip pat pavaldi SOP. Specialiųjų operacijų pajėgos yra formuojamos remiantis savanoriškumo, atrankos ir specialaus pasirengimo principais.

„Žaliuko” antsiuvą nešioja tik patys geriausi YPT kariai, praėję atranką, sudėtingus mokymus ir ilgą parengimą.

Koviniai narai pratybose

SOP kariai pratybose

SOP kariai Afganistane

Logistikos valdyba pradėta formuoti 2001 m. gegužės 1 d., kurios pagrindinis tikslas – efektyviai rengti ir palaikyti logistinius pajėgumus, kurie užtikrintų krašto apsaugos sistemos institucijų ir jų padalinių logistinį aprūpinimą ir paramą Lietuvoje ir už jos ribų, lauko paslaugų ar NATO paskirtų karinių vienetų pajėgumų plėtra.

Logistikos valdybai pavaldūs kariniai vienetai: Materialinių resursų departamentas, Depų tarnyba, Judėjimo kontrolės centras ir Dr. Jono Basanavičiaus Karo medicinos tarnyba, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytenio bendrosios paramos logistikos batalionas, Lietuvos kariuomenės Įgulų aptarnavimo tarnyba ir Karo kartografijos centras.

Vytenio bendrosios paramos logistikos bataliono vandenvalos vienetas 2005 m., kaip NATO greitojo reagavimo pajėgų dalis dalyvavo humanitarinės pagalbos misijoje Pakistane, nukentėjusiame nuo itin stipraus žemės drebėjimo.

Karo medicinos tarnyba

Siekiant tobulinti karinio mokymo sistemą, 1998 m. rugpjūčio 5 d. buvo įsteigta Lietuvos kariuomenės Mokymo ir doktrinų valdyba (MDV).

Pagrindiniai MDV uždaviniai vykdyti Lietuvos kariuomenės karių individualųjį rengimą ir organizuoti KAS personalo mokymą, rengti Lietuvos kariuomenės karinės srities doktrininius dokumentus, teikti Lietuvos

kariuomenės kariniams vienetams kolektyvinio rengimo paramą, aprūpinti poligonais, simuliacinėmis sistemomis ir mokymo objektais, prižiūrėti karinių vienetų kolektyvinio rengimo ir kovinių parengčių vertinimą reglamentuojančių dokumentų nuostatų įgyvendinimą.

Pagrindiniai MDV uždaviniai yra rengti puskarininkius ir karius specialistus, taip pat vykdyti būtinąjį karinį mokymą ir bazinį rengimą pavaldžiuose kariniuose vienetuose, anglų kalbos testavimą pagal NATO STANAG 6001, personalo, tarnaujančio Lietuvoje ir užsienio tarptautiniuose štabuose, vadybą bei administravimą, prižiūrėti ir paruošti pagal NATO standartus Lietuvos kariuomenės poligonus įvairių karinių vienetų pratyboms.

Taiklaus šaulio, snaiperio rengimas

Lietuvos karių treniruotė kliūčių ruože

Vikšrinio šarvuočio M113 vairuotojo mokymas

Pirmojo Lietuvos karininko (leitenanto) laipsnio suteikimo ceremonija Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos absolventams

Lietuvos kariuomenė teikia pagalbą Lietuvos žmonėms ypatingų nelaimių atvejais.

Kariai naudodami sraigtasparnius ir karinę techniką gaisrininkams padeda gesinti didelius gaisrus, bet kuriuo paros metu skubiai pristato į ligonines transplantacijai skirtus organus, gelbėja Baltijos jūroje ir Kuršių mariose pasiklydusius arba į eketes įlūžusius žvejus.

Lietuvos kariai padeda gesinti gaisrus

Ypač dideliems gaisrams gesinti naudojama karinė technika

Pavasarį, patvinus Lietuvos upėms, kariai su specialia technika padeda iš apsemtų gyvenviečių evakuoti gyventojus.

Kariai išminuotojai patvinus Lietuvos upėms sprogdina ledų sangrūdas.

Kariai padeda šalinti audros padarinius

Nuo 1994 m. daugiau kaip 4500 Lietuvos karių tarnavo NATO, ES ir JAV valstybių koalicijos vadovaujamose misijose ir operacijose, JT vadovaujamose taikos palaikymo ir humanitarinėse operacijose, taip pat ESBO mokymo ir stebėjimo misijose. Operacijų, kuriose dalyvavo ir dabar tebedalyvauja Lietuvos kariai, geografija plati – Afganistanas, Albanija, Bosnija ir Hercegovina, Gruzija, Irakas, Kroatija, Buvusi Jugoslavijos Respublika Makedonija, Pakistanas ir Somalis.

LIETUVOS KARIUOMENĖ TARPTAUTINĖSE OPERACIJOSE IR MISIJOSE

AFGANISTANAS

2005 - 2013 PAG

Lietuva buvo viena pirmųjų naujųjų NATO narių, 2005 m. pradėjusi vadovauti Provincijos atkūrimo grupei (PAG) Afganistano Goro provincijoje. Šioje provincijoje kartu su kariais ir civiliais iš Lietuvos tarnavo kariai ir civiliai iš Danijos, Gruzijos, Japonijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Lenkijos, Suomijos, Bulgarijos ir Ukrainos. 2013 m. rugpjūčio mėn., perdavusi atsakomybę Afganistano nacionalinėms saugumo pajėgoms, Lietuva šią misiją užbaigė.

PAG 2005 - 2013

Lietuvos ir kitų Gore bendradarbiavusių šalių kariai užtikrino saugumą ir stabilumą provincijoje, sudarė sąlygas funkcionuoti vietos valdžiai ir saugiau vykdyti civilinius projektus. Nuo 2010 m. kariai mokė ir konsultavo Afganistano nacionalines saugumo pajėgas – Goro provincijos karius ir policijos pareigūnus. Tam Lietuvos vadovaujamoje PAG stovykloje buvo dislokuoti nauji Lietuvos vadovaujami tarptautiniai vienetai. Policijos, karinių patarėjų, operacijų koordinavimo centro mokymo grupių kariai mokė, patarė ir kitomis priemonėmis prisidėjo prie Afganistano nacionalinių saugumo pajėgų pasirengimo savarankiškai užtikrinti saugumą Goro provincijoje. Kariai apmokė daugiau kaip 700 įvairaus rango Afganistano nacionalinės policijos pareigūnų ir per 200 Afganistano nacionalinės armijos karių. Vienas iš Lietuvos vadovaujamos Goro provincijos atkūrimo grupės misijos sėkmės kriterijų – glaudus bendradarbiavimas ir parama vietos bendruomenei. PAG greičiausiai ir operatyviausiai reaguodavo į pagalbos šauksmą stichinių nelaimių metu. Tarpininkaujant provincijos institucijoms, vietos bendruomenėms skirdavo paramą - maisto produktų, medikamentų, palapinių, kitų būtiniausių daiktų.

PAG 2005-2013Lietuvos kariai patruliavo Goro provincijoje

PAG 2005-2013Lietuvos kariai ir civiliai bendravo su vietos gyventojais

PAG 2005-2013Lietuvos karo medikai teikė medicinos pagalbą

PAG 2005-2013Lietuvos kariai naikino sprogmenis

PAG 2005-2013Lietuvos kariams naikinti perduoti sprogmenys ir šaudmenys

PAG 2005-2013Lietuvos kariai mokė Afganistano nacionalinės policijos pareigūnus

PAG 2005-2013Lietuvos kariai mokė Afganistano nacionalinės policijos pareigūnus

Lietuvos specialiųjų operacijų pajėgų (SOP) eskadronas „Aitvaras“ nuo 2002 m. iki 2004 m. dalyvavo operacijoje „Tvirta Taika“ Afganistane. Nuo 2005 m. iki 2006 m. SOP eskadronai budėjo NATO greitojo reagavimo pajėgų (angl. NRF) sudėtyje.Nuo 2007-ųjų SOP kariai dalyvauja NATO vadovaujamoje Tarptautinių saugumo paramos pajėgų misijoje Afganistano pietuose.

Šiuo metu NATO operacijose Afganistane be Lietuvos specialiųjų operacijų pajėgų karių taip pat tarnauja Kandaharo oro uoste dislokuota, Afganistano karinių oro pajėgų sraigtasparnių pilotus rengianti oro patarėjų mokymo grupė, Lietuvos specialiosios misijos Afganistane vadovo apsaugos grupė, logistinį karių aprūpinimą užtikrinančio Nacionalinio paramos elemento ir pavieniai kariai, tarnaujantys operacijos štabuose Kabule ir Herate.

NATO ir ES greitojo reagavimo pajėgos

Lietuva prisideda prie NATO greitojo reagavimo pajėgų (angl. NATO Response Force, NRF) ir Europos Sąjungos greitojo reagavimo kovinių grupių. Šias pajėgas sudaro valstybių narių karinės kontribucijos, kurios kas pusę metų yra atnaujinamos.

2005 m., po žemės drebėjimo Pakistane, Lietuva, prisidėdama prie NATO greitojo reagavimo pajėgų humanitarinės operacijos, Pakistano šiaurinėje dalyje dislokavo savo vandens valymo junginį. Dalyvavimas šioje operacijoje suteikė vertingos patirties dislokuojant pajėgas į operacijos regioną. Lietuva įgijo praktinės patirties, kuri yra pritaikoma planuojant dalyvavimą NATO greitojo reagavimo pajėgų veikloje.

2007 m. Lietuva dalyvavo NATO nuolatinės parengties priešmininių laivų junginio veikloje su minų paieškos ir neutralizavimo laivu M52 „Sūduvis“, o 2009 m. antrą pusmetį – laivas M51 „Kuršis“ priskirtas budėti NRF.

2010 m. Lietuvos, Latvijos ir Estijos steigiamas Baltijos batalionas drauge su Danijos kariais budėjo NATO greitojo reagavimo pajėgose.

2010 m. I pusmetį Lietuva kartu su Vokietija, Latvija, Lenkija ir Slovakija budėjo jungtinės ES kovinės grupės sudėtyje. Šioje grupėje tarnavo apie 150 Lietuvos karių.

2011 I pusmetį Lietuva dalyvavo bendroje Olandijos, Vokietijos, Austrijos, Suomijos, Lietuvos kovinėje grupėje skirdama logistinį vienetą.

SOMALIS

Europos Sąjungos vadovaujamoje kovos su piratavimu ir ginkluotais plėšimais jūroje operacijoje ATALANTA prie Somalio krantų Lietuva dalyvauja nuo 2011 m., kai į operacijos vadavietę Jungtinėje Karalystėje, Nortvude, tarnauti buvo paskirtas Lietuvos karinių jūrų pajėgų štabo karininkas.Šiuo metu operacijoje dalyvauja 16 karių autonominės laivų apsaugos grupė, suformuota Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo mechanizuotojo pėstininkų bataliono pagrindu. Ši Lietuvos karių grupė nuo piratų išpuolių saugo Pasaulio maisto programos laivą, iš Kenijos gabenantį maisto siuntas į Somalį.Nyderlandų vadovaujamame operacijos ATALANTA štabo laive tarnauja Lietuvos karininkas. Dar du logistinę paramą užtikrinantys kariai dislokuoti nuo liepos vidurio Džibutyje.

Operaciją ATALANTA Europos Sąjunga pradėjo 2008 m. pabaigoje reaguodama į ypač išaugusį piratavimų skaičių prie Somalio krantų. Operacijos tikslai - patruliuojant karo laivais Adeno įlankoje ir Somalio vandenyse eskortuoti Pasaulio maisto programos laivus, gabenančius paramą Somalio gyventojams, atgrasinti ir sulaikyti piratus, ginkluotus plėšikus operacijos rajone, vykdyti žvejybos monitoringą.

Malis

MALIS

2013 m. kovo 24 d. du Lietuvos kariniai instruktoriai kartu su kolegomis iš Suomijos ir Švedijos atvyko į Malį, kur dalyvauja Europos Sąjungos karinio mokymo misijoje (EUTM Mali). Jie veikia Suomijos vadovaujamoje Šiaurės-Baltijos šalių mokymo grupėje ir rengia Malio karines pajėgas.Tai yra pirmas kartas, kai Lietuvos kariai dalyvauja misijoje Afrikos žemyne ir kai tarptautinėje misijoje dalyvauja bendrame Šiaurės ir Baltijos šalių kariniame junginyje. Planuojama, kad Lietuvos kariai misijoje Malyje dalyvaus iki 2014 metų vidurio, t.y. iki tol, kol baigsis šios misijos galiojimo mandatas.Lietuvos kariniai instruktoriai yra dislokuoti Koulikoro mokymo centre, viename iš dviejų pagrindinių Malio kariuomenės karinio rengimo institucijų. Kitas centras veikia šalies sostinėje Bamake, jame įsikūręs pagrindinis ES karinio mokymo misijos štabas.

KOSOVAS

NATO operacija Kosove (KFOR) pradėta 1999 m. birželio 12 d. siekiant užtikrinti saugumą ir stabilumą Balkanų regione. Lietuva dalyvauja operacijoje Kosove nuo pat jos įsteigimo 1999 m. Lietuviai tarnavo kartu su Lenkijos, Danijos Čekijos ir Slovakijos kariais šių šalių batalionų sudėtyje. Taip pat buvo siunčiami štabo karininkai ir instruktoriai. Lietuva baigė savo dalyvavimą KFOR 2009 m. gruodį. Atsižvelgiant į operacinius poreikius, 2012 m. gruodžio mėn. dalyvavimas atnaujintas paskyrus vieną logistikos specialistą į operacijos štabą Prištinoje.

KAM archyvo nuotraukos

Daugiau informacijos apie Lietuvos kariuomenę rasite internetiniame tinklalapyje

www.lietuvoskariuomene.lt