Nacionalinės pažangos programa – ilgalaikės valstybės prioritetų įgyvendinimo kryptys,

Nacionalinės pažangos programa – ilgalaikės valstybės prioritetų įgyvendinimo kryptys,

ES finansinės paramos panaudojimas šiems prioritetams įgyvendinti 2014–2020 m. laikotarpiu

Finansų ministerija2012–09–06

Nacionalinė pažangos programa (NPP):

– pagrindinis vidutinės trukmės strateginio planavimo dokumentas, skirtas įgyvendinti Lietuvos pažangos strategiją „Lietuva 2030“;

– apibrėžiamos ilgalaikių valstybės prioritetų įgyvendinimo kryptys;

– rengiama atsižvelgiant Europos Sąjungos politines nuostatas (strategiją „Europa 2020” ir kt.);

– numatomas ES finansinės paramos panaudojimas ilgalaikiams valstybės prioritetams įgyvendinti;

– parengimo terminas derinamas su Europos Sąjungos finansinės paramos programavimo laikotarpiu.

Strateginio planavimo metodikos 6 str.:

NPP – pagrindinis nacionalinis strateginis dokumentas, nubrėžiantis valstybės žingsnius 2014–2020 m. laikotarpiu įgyvendinant Lietuvos pažangos strategiją „Lietuva 2030“ ir siekiant sukurti pažangią, modernią ir stiprią valstybę, pasižyminčia harmoninga trijų „sumanumų“ (visuomenės, ekonomikos ir valdymo) derme.

NPP prioritetų detalizavimas (I)

2012 m. balandžio 10 d. 2014–2020 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos komisijos sprendimu įsteigiamos 7 NPP prioritetus detalizuojančios tarpinstitucinės darbo grupės:

5 vertikaliems prioritetams: Visuomenės ugdymas, mokslas ir kultūra (ŠMM); Bendruomenių stiprinimas ir socialinės įtraukties

didinimas (SADM); Inovacijoms ir investicijoms palanki verslo aplinka

(ŪM); Integrali ir efektyvi ekonomika (ŪM); Visuomenės poreikius atitinkantis ir pažangus

valdymas (VRM).

2 horizontaliems prioritetams: Kultūra (KM); Regioninė plėtra (VRM).

NPP prioritetų detalizavimas (II)

2012 m. balandžio 12 d. – gegužės 11 d. dirbusios NPP prioritetus detalizuojančios tarpinstitucinės darbo grupės pateikė pasiūlymus dėl NPP prioritetų:

formuluočių; tikslų; uždavinių, pagrindinių veiklų; rodiklių/vertinimo kriterijų; horizontalių principų integravimo; sėkmės prielaidų ir sąlygų.

2014–2020 m.NPP

PRIORITETAI TIKSLAI VERTINIMO RODIKLIAIUŽDAVINIAI (VEIKLOS)

1.

...

N

1.

...

N

1....

N

1.

...

N

1.

...

N

Pagrindinės pokyčių sritys:

LIETUVA 2030 (NPS)

SU

MA

NI

EK

ON

OM

IKA

SU

MA

NI

VIS

UO

ME

NĖ

SU

MA

NU

S V

AL

DY

MA

S

NPP struktūra

Tikslams – efekto rodikliai

Uždaviniams – rezultato rodikliai

Tikslams – efekto rodikliai

Uždaviniams – rezultato rodikliai

Tikslams – efekto rodikliaiUždaviniams – rezultato

rodikliai

Tikslams – efekto rodikliai

Uždaviniams – rezultato rodikliai

Tikslams – efekto rodikliaiUždaviniams – rezultato

rodikliai

NPP prioritetai (I)

Sumani ekonomikaSumani visuomenė Sumanus valdymas

Visuomenės poreikius

atitinkantis ir pažangus

viešasis valdymas

Ekonominiam augimui palanki aplinka

Į aukštą pridėtinę

vertę orientuota,

integrali ekonomika

Visuomenės ugdymas, mokslas

ir kultūra

Veikli ir solidari

visuomenė

Lietuvos pažangos strategija “Lietuva 2030”

Strategija “Europa 2020”

Pažangus augimas Tvarus augimas Integracinis augimas

Kultūra

Regioninė plėtra

NPP prioritetai (II)

Veikli ir solidari visuomenė

Sumani visuomenė

Visuomenės ugdymas, mokslas ir kultūra

Skatinti mokytis visą gyvenimą

Stiprinti tapatybę, pilietiškumą, atsakomybę ir bendradarbiavimą

Skatinti kūrybiškumą, verslumąir lyderystę

Skatinti žinių kūrimą, sklaidą irpanaudojimą

Skatinti sveikatos, gamtinės ir kultūrinės aplinkos tausojimą

Didinti gyventojų gerovę ir socialinę aprėptį

Diegti socialines inovacijas

Didinti bendruomenių ir NVO vaidmenį

Didinti gyventojų kokybišką užimtumą

NPP prioritetai (III)

Ekonominiam augimui palanki aplinka

Sumani ekonomika

Į aukštą pridėtinę vertę orientuota, integrali ekonomika

Skatinti į globalias rinkas orientuotus vertės kūrimo tinklus

Kurti paskatas inovatyvaus verslo plėtrai

Skatinti verslo produktyvumą irdarnų vystymąsi

Užtikrinti augimui palankią reguliacinę ir mokesčių aplinką

Sukurti palankias sąlygas verslumui ir verslo plėtrai

Sukurti tvarią, tolygią ir efektyviąekonominę infrastruktūrą

Didinti teritorinę sanglaudą regionuose

NPP prioritetai (IV)

Sumanus valdymas

Visuomenės poreikius atitinkantis ir pažangus

viešasis valdymas

Stiprinti strategines kompetencijas viešojo valdymo institucijose

ir gerinti šių institucijų veiklos valdymą

Užtikrinti viešojo valdymo procesų atvirumą ir skatinti visuomenę

aktyviai juose dalyvauti

Gerinti paslaugų kokybę ir didinti jų prieinamumą

visuomenei

– horizontalus nacionalinis prioritetas, kuris įgyvendinamas siekiant dviejų tikslų:

Užtikrinti kultūros prieinamumą, įvairovę ir sklaidą (kultūros paslaugų prieinamumo didinimas; kūrybingumo skatinimas; kultūrinio tapatumo stiprinimas; kūrybinių ir kultūrinių industrijų plėtra; kūrybinio ir kultūrinio turinio skaitmeninimas ir kt.).

Plėtoti aukštos kokybės paslaugas ir kultūros viešąją infrastruktūrą (kultūros paveldo išsaugojimas ir jo pritaikymas visuomenės poreikiams; kultūros įstaigų (muziejų, bibliotekų ir kt.) infrastruktūros modernizavimas; kultūros darbuotojų kvalifikacijos didinimas; viešųjų erdvių plėtojimas, kultūrinės terpės sukūrimas ir kt.).

NPP prioritetai (V)

Kultūra

– horizontalus nacionalinis prioritetas, kuris įgyvendinamas siekiant dviejų tikslų:

Užtikrinti tolygią ir tvarią regionų plėtrą (viešojo valdymo savivaldybėse gerinimas; viešųjų paslaugų kokybės ir prieinamumo didinimas; vietos bendruomenėms svarbios bazinės infrastruktūros modernizavimas; sveiko gyvenimo būdo, sporto, saviraiškos skatinimas; viešosios turizmo infrastruktūros plėtra ir kt.).

Didinti teritorinę sanglaudą regionuose (kaimo vietovių gyvenamosios aplinkos gerinimas (kompleksinis kaimo vietovių vystymas ir plėtra); tikslinėms teritorijoms būdingų problemų sprendimas (pvz., apleistų teritorijų tvarkymas) didinant konkurencingumą, ekonomikos augimą ir gyvenamosios vietos patrauklumą ir kt.).

NPP prioritetai (VI)

Regioninė plėtra

NPP prioritetų svarstymas

NPP prioritetams, jų tikslams iš esmės pritarta:

2012 m. birželio 12 d. Europos Sąjungos struktūrinės paramos komisijos posėdyje;

2012 m. birželio 25 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės pasitarime.

Taip pat plačiai išdiskutuota viešojo NPP prioritetų aptarimo, vykusio 2012 m. liepos mėn., metu.

Verslas

Formuojami integralūs prioritetai, apimantys įvairias sritis

Kultūra Švietimas

MTEP, inovacijos

Aplinka Energetika

TransportasTurizmas

Pagrindiniai NPP aspektai (I)

Nustatyti du horizontalūs prioritetai – Kultūra ir Regioninė plėtra:

– parengti šių prioritetų aprašymai, nustatyti siektini tikslai, uždaviniai, rodikliai;

– įgyvendinami (integruojami) per vertikalius NPP prioritetus (jų tikslus ir uždavinius);– įgyvendinimas užtikrinamas per tarpinstitucinius veiklos planus.

Nustatyti horizontalūs principai – Darnus vystymasis, Lyčių lygybė ir nediskriminavimas, Jaunimas:– įgyvendinami (integruojamas) per NPP prioritetus (jų tikslus ir uždavinius);– vertinamas projektų atitikimas horizontaliems principams;– įgyvendinami per konkrečias veiklas, projektus, priemones ir skatinamas per atrankos kriterijus.

Pagrindiniai NPP aspektai (II)

Nustatomi horizontalūs prioritetai ir principai:

Pagrindiniai NPP aspektai (III)

tarpinstitucinis koordinavimas; reguliacinių ir investicinių priemonių

suderinamumas; administracinių gebėjimų stiprinimas; pakankama finansinių išteklių

koncentracija poveikiui užtikrinti; platesnis kitų finansinių instrumentų

naudojimas.

Apima išankstines sąlygas ir sėkmės prielaidas nustatytiems prioritetams įgyvendinti:

Europos socialinis fondas; Europos regioninės plėtros fondas; Sanglaudos fondas; Europos žemės ūkio fondas kaimo plėtrai; Europos jūrų ir žuvininkystės fondas; nacionalinio biudžeto lėšos; kita ES / tarptautinė finansinė parama

(pavyzdžiui, Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinės priemonės ir kt.)

Pagrindiniai NPP aspektai (IV)

Apjungiami įvairūs plėtrai skirti finansavimo šaltiniai tokie, kaip:

Strategija

„Europa 2020”

Kitos biudžetinės lėšos

Privačios lėšos

Tarpiniai valstybės pažangos strategijos tikslai iki 2020 m.

ES struktūrinės paramos lėšosBendrojo finansavimo lėšos

Valstybės pažangos strategija(Lietuva 2030)

Nacionalinė reformų programa

Kitos ES lėšos

Nacionalinio biudžeto ištekliai

Nacionalinė pažangos programa (2014–2020 m.)(ESF, ERPF, SF, EŽF, EŽŪFKP ir kitos ES finansinės priemonės bei nacionalinis finansavimas), nurodomos ilgalaikių valstybės prioritetų įgyvendinimo kryptys, numatomas ES finansinės paramos panaudojimas ilgalaikiams valstybės prioritetams įgyvendinti

Konvergen-cijostikslo

Veiksmų programos

Europos teritorinio bendrada-rbiavimo

tiksloVeiksmų programos

Kaimo plėtros Veiksmų program

os

Žuvininkys-tės

Veiksmų program

os

Kitų ES politikų finansinėmis priemonėmis finansuojami projektai

ES lygmens transporto, energetikos, IT projektai

Bendrasis strateginis dokumentas

Vystymosi ir investicijų partnerystės sutartis

Lietuvos nacionalinių strateginių dokumentų sąsaja

Tolesnė NPP rengimo eiga

Užduotis TerminaiNPP viešojo aptarimo metu gautų pastabų vertinimas NPP darbo grupėse

Iki 2012 m. rugsėjo 7 d.

NPP uždavinių finansavimo proporcijų nustatymas NPP darbo grupėse

Iki 2012 m. rugsėjo 7 d.

NPP rodiklių siektinų reikšmių iki 2020 m. nustatymas NPP darbo grupėse

Iki 2012 m. rugsėjo 7 d.

NPP viešojo aptarimo metu gautų pastabų svarstymas 2014–2020 m. ES struktūrinės paramos komisijos posėdyje

2012 m. rugsėjo 11 d.

NPP prioritetų aprašymo tikslinimas 2012 m. rugsėjo 11 d.–14 d.

NPP stebėsenos sistemos kūrimas Iki 2012 m. rugsėjo 14 d.

NPP finansinių proporcijų projekto rengimas Iki 2012 m. rugsėjo 14 d.

NPP prioritetų aprašymo derinimas su institucijomis Rugsėjo 17 d. – 21 d. NPP projekto aptarimas 2014–2020 m. ES struktūrinės paramos komisijos posėdyje

2012 m. rugsėjo 27 d.

NPP projekto pateikimas LRV 2012 m. spalio 1 sav.

http://www.esparama.lt/2014-2020-laikotarpis

Dėkoju už dėmesį!