View
0
Download
0
Category
Preview:
Citation preview
RR\1089896LT.doc PE577.063v02-00
LT Suvienijusi įvairovę LT
Europos Parlamentas 2014-2019
Plenarinio posėdžio dokumentas
A8-0058/2016
17.3.2016
PRANEŠIMAS
dėl siūlymo skirti Anthony Abelą Audito Rūmų nariu
(C8-0024/2016 – 2016/0803(NLE))
Biudţeto kontrolės komitetas
Pranešėjas: Igor Šoltes
PE577.063v02-00 2/15 RR\1089896LT.doc
LT
PR_NLE_MembersECA
TURINYS
Psl.
PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO SPRENDIMO .......................................... 3
1 PRIEDAS. ANTHONY ABELOS GYVENIMO APRAŠYMAS .......................................... 4
2 PRIEDAS. ANTHONY ABELOS ATSAKYMAI Į KLAUSIMUS ...................................... 6
GALUTINIO BALSAVIMO ATSAKINGAME KOMITETE REZULTATAI ..................... 15
RR\1089896LT.doc 3/15 PE577.063v02-00
LT
PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO SPRENDIMO
dėl siūlymo skirti Anthony Abelą Audito Rūmų nariu
(C8-0024/2016 – 2016/0803(NLE))
(Konsultavimasis)
Europos Parlamentas,
– atsiţvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 286 straipsnio 2 dalį, pagal
kurią Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C8-0024/2016),
– atsiţvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 121 straipsnį,
– atsiţvelgdamas į Biudţeto kontrolės komiteto pranešimą (A8–0058/2016),
A. kadangi Parlamento Biudţeto kontrolės komitetas įvertino siūlomo kandidato
kvalifikaciją, visų pirma atsiţvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 286
straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus;
B. kadangi per 2016 m. kovo 15 d. Biudţeto kontrolės komiteto posėdį buvo surengtas
kandidato, kurį Taryba siūlo skirti Audito Rūmų nariu, klausymas;
1. teikia neigiamą nuomonę dėl Tarybos pasiūlymo paskirti Anthony Abelą Audito Rūmų
nariu;
2. paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą Tarybai ir susipaţinti – Audito Rūmams,
kitoms Europos Sąjungos institucijoms ir valstybių narių audito institucijoms.
PE577.063v02-00 4/15 RR\1089896LT.doc
LT
1 PRIEDAS. ANTHONY ABELOS GYVENIMO APRAŠYMAS
POLITINĖ KARJERA
2008–2016 m.: DARBO PARTIJOS PIRMININKO PAVADUOTOJAS (ATSAKINGAS UŢ PARTIJOS
REIKALUS)
Pagrindinės veiklos sritys
ir pareigos
Darbo partijos pirmininko pavaduotojas (atsakingas uţ partijos reikalus). Be savo
bendrųjų pareigų vykdyti ir valdyti partijos vidaus veiklą, jis taip pat priţiūrėjo Darbo
partijos 65 politinius padalinius. Jis taip pat nustatė gero valdymo standartus 39
Darbo partijos vietinėms taryboms ir rūpinosi, kad šių standartų būtų laikomasi. Jam
einant šias pareigas Darbo partijoje visais organizacijos lygiais įvyko radikalūs
pokyčiai.
Nuo 2013 m. dirba ministro pirmininko konsultantu politiniais, socialiniais ir
teisiniais klausimais. Taip pat teikia teisinę paramą Šeimos ir socialinių reikalų
ministerijai. Padėjo įgyvendinti įstatymą dėl paţeidţiamų asmenų apsaugos nuo
prievartos. Dalyvavo rengiant Informatorių aktą, panaikinant senaties terminą
piktnaudţiavimo įgaliojimais ir valstybės pareigūnų korupcijos atvejais, taip pat
rengiant įstatymą, kuriuo reglamentuojamas politinių partijų finansavimas.
1996–1998 m. DARBO KOMISIJOS NARYS
Pagrindinės veiklos sritys
ir pareigos
Darbo komisija yra pagal Konstituciją įsteigta nepriklausoma teisminė institucija,
kuri sprendţia su politine diskriminacija darbo santykių srityje susijusius klausimus.
1993–1997 m. HAMRŪNO VICEMERAS
Pagrindinės veiklos sritys
ir pareigos
Kaip Hamrūno, vieno iš didţiausių Maltos miestų, išrinktas vicemeras, buvo
atsakingas uţ įstatymų įgyvendinimą ir piliečių skundų biuro valdymą. Pradėjo taikyti
pirmuosius potvarkius ir įsteigė pirmąjį vietos teismą.
1989 m. VIENAS IŠ ŢALIŲJŲ PARTIJOS „ALTERNATTIVA DEMOKRATIKA“ STEIGĖJŲ
Pagrindinės veiklos sritys
ir pareigos
Vienas iš ţaliųjų partijos „Alternattiva Demokratika“ steigėjų; šiai partijai aktualūs
aplinkos klausimai, lyčių lygybė, politinis skaidrumas ir teisingesnė rinkimų sistema
įtraukiant nacionalinę kvotą siekiant sudaryti sąlygas, kad maţoms partijoms būtų
atstovaujama Parlamente pagal vokiškąjį modelį. Agitavo uţ Informatorių akto,
Informacijos laisvės akto taikymą, uţ senaties termino panaikinimą piktnaudţiavimo
galia ir valstybės pareigūnų korupcijos atvejais, taip pat uţ poreikį priimti Partijų
finansavimo įstatymą.
1988–1989 m. IŠRINKTAS Į DARBO PARTIJOS PIRMININKO POSTĄ
Pagrindinės veiklos sritys
ir pareigos
Dr. Abela ėjo Darbo partijos pirmininko pareigas 1988–1989 m.
1987 m. KAIP DARBO PARTIJOS KANDIDATAS DALYVAVO NACIONALINIUOSE RINKIMUOSE
Pagrindinės veiklos sritys
ir pareigos
Toni Abela pirmą kartą Maltos visuotiniuose rinkimuose dalyvavo 1987 m.
1981–1989 m. DARBO PARTIJOS NACIONALINIO VYKDOMOJO KOMITETO NARYS
Pagrindinės veiklos sritys
ir pareigos
Šiuo laikotarpiu jis agitavo uţ didesnes pilietines teises, be kita ko, uţ teisę išsiskirti,
politinę savikritiką ir politinį skaidrumą.
KITA DARBO PATIRTIS
Nuo 1984 m. ADVOKATAS
Darbovietės pavadinimas ir Savarankiškai dirbantis asmuo
RR\1089896LT.doc 5/15 PE577.063v02-00
LT
adresas
Pagrindinės pareigos Nuo 1984 m. iki dabar jis be pertraukos dirbo kaip teisininkas ir kaip advokatas
teisme. Jis dirbo įvairiose teisės srityse, daugiausia šeimos teisės, konstitucinių
klausimų, administracinės teisės, viešųjų pirkimų reglamentavimo, taip pat
dalyvavo civilinės ir komercinės teisės teismo procesuose. Jis dalyvavo
priimant precedento neturinčius sprendimus dėl maţumos akcininkų apsaugos
bylose dėl galios perėmimo, konstitucinėse bylose, kuriomis remiantis pakeisti
įstatymai, kaip kad nuomos įstatymai, sutuoktinių turto reţimai, pilietinių teisių
ir rinkimų įstatymai.
Nuo 1983 m. STRAIPSNIŲ AUTORIUS
Darbovietės pavadinimas ir
adresas
„L-Orizzont“ ir sekmadieninis laikraštis „il- Kullhadd“
Pagrindinės pareigos Nuo 1983 m. jis yra nuolatinis savaitraščio ir dienraščio straipsnių
maltiečių kalba autorius. Jis daugiausia rašo socialiniais ir politiniais
klausimais. Dabar jis taip pat yra sekmadieninio laikraščio redaktorius.
ŠVIETIMAS IR MOKYMAS
Datos (nuo – iki) 1979–1984 m.
Institucija Maltos universitetas
Įgytas kvalifikacinis laipsnis Teisės mokslų daktaras
Diplominio darbo tema „Teisės filosofija“
Datos (nuo – iki) 1979–1983 m.
Institucija Maltos universitetas
Įgytas kvalifikacinis laipsnis Viešasis notaro diplomas
KALBOS
GIMTOJI KALBA MALTIEČIŲ
KITOS KALBOS ANGLŲ ITALŲ PRANCŪZŲ
Skaitymas Puikus Puikus Geras
Rašymas Puikus Puikus Geras
Ţodţiu Puikus Puikus Geras
PE577.063v02-00 6/15 RR\1089896LT.doc
LT
2 PRIEDAS. ANTHONY ABELOS ATSAKYMAI Į KLAUSIMUS
Profesinė patirtis
1. Nurodykite savo darbo patirtį viešųjų finansų – biudţeto planavimo, vykdymo ar
valdymo arba biudţeto kontrolės ar audito – srityje.
Kaip advokatas, dėmesį sutelkiau į Maltos piliečių teisių gynimą visais teisės aspektais ir
visose pilietinių teisių srityse. Taigi per savo profesinę karjerą neišvengiamai daug kartų
susidūriau su įvairiais viešųjų finansų aspektais gero valdymo srityje, ypač siekdamas apginti
piliečių interesus. Šie klausimai apėmė neteisingus vertinimus ar neteisingai sumokėto
pajamų mokesčio grąţinimus, viešuosius pirkimus reglamentuojančių nuostatų paţeidimus,
vienodų sąlygų uţtikrinimo skiriant viešąsias sutartis trūkumą, viešųjų institucijų patraukimą
atsakomybėn joms paţeidus finansinių nuostatų sistemą ir darbo etikos bei patikimo valdymo
principų taikymą įmonių teisėje, kai vykdoma veikla, prekybos įmonių likvidavimo
registravimas ar likvidavimas.
1993–1997 m. taip pat ėjau Hamrūno – vieno iš didţiausių Maltos miestų, savivaldybės
vicemero pareigas ir, be kitų uţduočių, buvau atsakingas uţ uţtikrinimą, kad būtų laikomasi
viešuosius pirkimus reglamentuojančių nuostatų. Parengiau pirmuosius vietinius potvarkius ir
vedţiau bei organizavau pirmuosius vietos teismo posėdţius. Nuo 2008 m. iki dabar einu
Darbo partijos pirmininko pavaduotojo pareigas, šiuo metu vyriausybėje, ir turėjau
kontroliuoti tiek centrinės organizacijos, tiek daugiau kaip šešiasdešimties jos politinių
padalinių įplaukas ir išlaidas. Darbo partija yra vienintelė iš pagrindinių partijų, kuri skelbia
savo ataskaitas ir kartą per metus partijos nariai turi galimybę išnagrinėti ataskaitas ir ieškoti
informacijos apie partijos finansinę padėtį. Aš taip pat buvau atsakingas uţ 39 Darbo partijos
vietos tarybų gerą ir patikimą valdymą ir priţiūrėjau, kad būtų laikomasi gero valdymo
principų bei finansinių ir viešųjų pirkimų taisyklių.
2. Nurodykite svarbiausius savo pasiekimus per profesinę karjerą.
Per savo 33 darbo advokatu metus aš be pertraukos vykdţiau advokato pareigas Maltos
teismuose. Specializavausi visų teisės sričių ginčuose. Buvo daug atvejų, kai buvau patarėjas
teisiniais klausimais priimant precedento neturinčius sprendimus.
Atstovavau „Mid-Med Bank Plc“ maţumos akcininkams ir pasiekiau, kad būtų paskelbta
vyriausybės ir „HSBC Plc“ veiksmus ribojanti teismo nutartis, kuria draudţiama pastarajai
bendrovei atlikti perėmimą, dėl kurio būtų gerokai sumaţėjusi maţumos akcininkų kapitalo
dalies vertė. Taip pat priverčiau vyriausybę skirti narius į Birţos tribunolą siekiant gauti
pareiškimą, kad akcijų pardavimo nutraukimas birţoje buvo nepagrįstas, represyvus ir paţeidė
maţumos akcininkų teisių į kapitalą skaidrumą. Į tribunolą nariai buvo paskirti ir buvo gautas
palankus pareiškimas.
Kita teisinė byla buvo susijusi su konstituciniu actio popolaris – pirmą kartą panaudotu
Maltos teismuose. Tuomet pradėjau teismo procesą siekdamas anuliuoti įstatymą, pagal kurį
valstybės televizijoje eterio laiko nebuvo skiriama Parlamente neatstovaujamoms politinėms
partijoms. Teigdamas, kad šis įstatymas paţeidė Konstituciją ir buvo diskriminacinis,
Konstitucinis teismas nurodė valstybiniam transliuotojui pripaţinti visų politinių partijų teisę
gauti tinkamo eterio laiko, ypač per rinkimų kampanijas.
RR\1089896LT.doc 7/15 PE577.063v02-00
LT
Kitoje byloje teismai paskelbė, kad policijos komisaras veikė ultra vires, t. y. perţengdamas
savo valdţios institucijos ribas ir paţeisdamas finansinio reglamento sistemą, kai reikalavo
banko garantijos, kad būtų išduota licencija veikti vairuotojų vairuojamų automobilių
tarnybai. Šis priimtas sprendimas atnešė naudos daugeliui kitų asmenų ir įstatymai buvo
pakeisti taip, kad visa procedūra buvo supaprastinta ir tapo teisingesnė.
Be šių trijų pavyzdţių, taip pat buvau advokatas priimant teismo sprendimus, kuriais daug
įstatymų buvo pakeista taip, kad jie nepaţeistų piliečių teisių, apimančius nuomos įstatymus,
šeimos teises ir tinkamą teisinį procesą baudţiamojoje srityje.
3. Kokios turite darbo tarptautinėse daugiakultūrėse ir daugiakalbėse organizacijose
arba institucijose, įsikūrusiose ne Jūsų kilmės šalyje, patirties?
Dirbdamas advokatu buvau teisinis patarėjas bylose, kuriose dalyvavo trečiųjų šalių piliečiai.
Daugelis šių bylų buvo susijusios su prieglobsčio ar gyventojo vizos prašančiais imigrantais,
tiek bendrosios kompetencijos teismuose, tiek Pilietybės perţiūros taryboje. Kitos bylos buvo
susijusios su įmonėmis, kurias kartu turėjo ar valdė Maltos piliečiai ir trečiųjų šalių piliečiai.
1982 m. kelis mėnesius praleidau savanoriškai rūpindamasis vargšais Indijoje, Kalkutoje –
tuo metu taip pat dirbau ligoninėje, kurioje slaugomi raupais sergantys pacientai. 1983 m.
keletui mėnesiui kaip pagalbininkas teisiniais klausimais buvau pasiųstas į Maltos misiją
Niujorke. Tai buvo per 38-ąją Generalinės Asamblėjos sesiją. Viešėdamas Niujorke lankiausi
forumuose ir sesijose kovos su rasine neapykanta, daugiakultūrinių aspektų integravimo į
visuomenę ir ţmonių perkėlimo klausimais. Taip pat dalyvavau uţsienio seminaruose, be kita
ko, Kanados Magillo universitete rengtame seminare apie teisės koncepcijų skirtumus. Ta
proga bendravau ir su bendrosios teisės, ir su civilinės teisės studentais, nes Maltos teisinė
sistema yra šių dviejų sistemų mišinys. Praėjusiais metais taip pat dalyvavau Eversheds
surengtame praktiniame seminare apie sienų apribojimus, kuriame dalyvavo teisės ekspertai iš
viso pasaulio. Pastaruosius trejus metus taip pat buvau narys delegacijos, kuri skatina Italijos
ir Maltos dialogą bendrojo intereso klausimais dėl abi šalis supančiuose vandenyse esančių
gamtos išteklių.
Tiek būdamas vienu iš ţaliųjų partijos „Alternattiva Demokratika“ steigėju, tiek Darbo
partijos pirmininko pavaduotoju, dalyvauju Europoje vykstančiose konferencijose ir
seminaruose. Būdamas Darbo partijos pirmininko pavaduotoju, reguliariai esu atsakingas uţ
kitų Europos partijų atstovų ir delegacijų priėmimą bei bendradarbiavimą su jomis. Taip pat
buvau partijos delegacijų į ne ES šalis vadovas. Tuo laikotarpiu net dalyvavau uţsienyje
vykusiose Darbo ir socialistų partijų konferencijose.
Mano gimtoji kalba yra maltiečių kalba – tai semitų kalba, lingvistiniu poţiūriu labai panaši į
arabų. Taip pat labai gerai kalbu ir rašau anglų ir italų kalbomis. Taip pat susikalbu
prancūziškai.
4. Ar Jums buvo suteiktas įsipareigojimų įvykdymo patvirtinimas, kai ėjote ankstesnes
vadovaujamąsias pareigas, jei tokia procedūra numatyta?
Kadangi dirbau kaip savarankiškas advokatas, įsipareigojimų įvykdymo patvirtinimo
procedūra man niekada nebuvo taikoma. Dėl visos viešosios veiklos įsipareigojimų įvykdymo
patvirtinimas man visada buvo suteikiamas be jokių pastabų ar išlygų.
PE577.063v02-00 8/15 RR\1089896LT.doc
LT
5. Nurodykite savo ankstesnes pareigas, į kurias buvote paskirtas pagal politinę
procedūrą.
1966–1999 m. buvau Maltos darbo komisijos, kuri yra atskiras konstitucinis teisminis
organas, nariu. Ją sudaro penki nariai, iš kurių tris Ministro Pirmininko patarimu skiria
Respublikos Prezidentas. Buvau vienas iš tų trijų skiriamų narių. Šiuo metu taip pat esu
Ministro Pirmininko patarėjas socialiniais klausimais.
6. Nurodykite tris svarbiausius sprendimus per savo karjerą, kuriuos priimant
dalyvavote.
Pirmą svarbų sprendimą priėmiau 1984 m., kai pradėjau dirbti advokatu. Gavau pasiūlymą
dirbti privačiame sektoriuje, kuris jaunam, tik pradėjusiam dirbti advokatui buvo gana
patrauklus. Vis dėlto nusprendţiau dirbti savarankiškai. Šį sprendimą priėmiau todėl, kad
bijojau prarasti savo profesinę ir asmeninę nepriklausomybę. Taigi įsteigiau nuosavą
teisininkų įmonę. Tai maţa, tačiau sprendţiant ginčus sėkmingai dirbanti įmonė.
1989 m. priėmiau antrą sprendimą – nusprendţiau pasitraukti iš Darbo partijos. Dėl daugelio
nepageidautinų įvykių partijoje pajutau, kad, jei pasilikčiau, mano sąţinė ir politiniai principai
būtų sukompromituoti. Pasitraukiau iš partijos pirmininko posto ir iš parlamentinės frakcijos
vadovo posto po to, kai paraginau įvykdyti partijos reformą ir šis raginimas nebuvo išgirstas.
Priimdamas šį sprendimą rizikavau savo profesija.
2008 m. priėmiau trečią svarbų sprendimą – kandidatuoti rinkimuose į Darbo partijos vadovo
pavaduotojus. Šioms pareigoms eiti reikia daug laiko ir jos kelia didelį stresą, ypač artėjant
rinkimams. Maltoje rinkimų kova itin arši. Man pavyko tuo pačiu metu ir eiti šias pareigas, ir
dirbti pagal savo profesiją. Man visada pavykdavo uţsidirbti pragyvenimui iš savo teisininko
profesijos, o pirmininko pavaduotojo pareigos mano atveju buvo visiškai nepelningos.
Nepriklausomumas
7. Sutartyje nustatyta, kad Audito Rūmų nariai, eidami savo pareigas, turi būti
„visiškai nepriklausomi“. Kaip Jūs vykdytumėte šį įsipareigojimą eidamas savo
būsimas pareigas?
Veikčiau itin nešališkai, objektyviai ir sąţiningai. Išmokau visapusiškai gerbti teisinės
valstybės principus ir jų laikytis, taip pat laikytis kolegialumo principo priimant sprendimus ir
vengti interesų konfliktų bei apie juos pranešti, jei į juos patekčiau.
8. Ar Jūs arba Jūsų artimi giminaičiai (tėvai, broliai ir seserys, įteisinti partneriai ir
vaikai) turi kokią nors įmonę, finansinio turto ar kitokių įsipareigojimų, kurie galėtų
būti nesuderinami su Jūsų pareigomis ateityje?
Ne, visiškai niekas.
9. Ar esate pasirengęs deklaruoti visus savo finansinius interesus ar kitus
įsipareigojimus Audito Rūmų pirmininkui bei juos paviešinti?
Taip, visiškai nedvejodamas.
10. Ar esate šiuo metu susijęs su kokiu nors teismo procesu? Jei taip, prašome pateikti
RR\1089896LT.doc 9/15 PE577.063v02-00
LT
išsamesnę informaciją.
Taip, man, kaip redaktoriui, yra iškeltos kelios civilinės bylos. Reikia paaiškinti, kad šios
bylos nėra iškeltos man, kaip privačiam asmeniui, bet kaip redaktoriui – Darbo partijai
priklausančio sekmadieninio laikraščio teisiniam atstovui. Maltoje, kaip ir daugelyje kitų
šalių, laikraščiams keliamos bylos tik dėl teisinių tikslų adresuojamos redaktoriui, kaip
atsakovui, ir todėl, kad Spaudos registre esu uţregistruotas kaip šio laikraščio redaktorius,
neišvengiamai turiu būti paskirtas atsakovu. Tai yra tik civilinio pobūdţio civilinės bylos.
Taigi, kadangi esu teisiškai įregistruotas sekmadieninio laikraščio „Kulhadd“ – oficialaus
Darbo partijos laikraščio, redaktorius, byla man iškelta tik kaip einančiam tas pareigas.
11. Ar atliekate kokį nors aktyvų arba vykdomojo pobūdţio vaidmenį politiniame
gyvenime? Jei taip, tai kokiu lygmeniu? Ar per pastaruosius 18 mėnesių ėjote kokias
nors politines pareigas? Jei taip, prašome pateikti išsamesnę informaciją.
Taip, iki dabar esu Darbo partijos pirmininko pavaduotojas (atsakingas uţ partijos reikalus).
Uţ šias pareigas atlyginimo negaunu. Per savo kadenciją pirmą kartą Darbo partijos istorijoje
į statutą įtraukiau draudimą šias pareigas einančiam asmeniui kandidatuoti vietos ir Europos
Parlamento rinkimuose. Buvau atsakingas uţ partijos daugelio svarbių vaidmenų ir funkcijų
vykdymą, kaip antai rinkimų kandidatų atranka, uţtikrindamas gerą vietos tarybų,
nacionalinės partijos padalinių politinių skyrių, nacionalinių renginių valdymą ir
priţiūrėdamas bendrą partijos veiklą.
12. Ar Jus paskyrus Audito Rūmų nariu būsite pasirengęs atsisakyti visų pareigų, į
kurias esate išrinktas, ir atsakingų pareigų politinėje partijoje?
Taip. Apie šį sprendimą partijai jau pranešiau ir partija jau pradėjo mane pakeisiančio asmens
rinkimų procesą.
13. Kaip spręstumėte šiurkščių paţeidimų, sukčiavimo ir (arba) korupcijos atvejus, su
kuriais būtų susiję asmenys iš Jūsų kilmės valstybės narės?
Sukčiavimas, korupcija ir šiurkštūs paţeidimai nepaiso sienų ar pilietybės. Jei į tokią veiklą
bus įsitraukę mano kilmės valstybėje narėje gyvenantys asmenys, su jais tvarkysiuos pačiu
grieţčiausiu būdu ir vykdydamas savo, kaip Audito Rūmų nario, pareigas, apie šią problemą
pranešiu atsakingoms valdţios institucijoms.
Pareigų vykdymas
14. Kokie turėtų būti pagrindiniai patikimo finansų valdymo kultūros bet kurioje
viešojoje įstaigoje bruoţai? Kaip Audito Rūmai galėtų padėti uţtikrinti, kad jų būtų
paisoma?
Viso to pagrindas – paprasčiausiai gero valdymo kultūra, kurią, deja, ne taip jau paprasta
sukurti realiame pasaulyje. Jos pagrindiniai principai: skaidrumas, atskaitomybė ir didelis
pareigos visuomenei jausmas. Norint tai įgyvendinti, turi būti sukurtas teisingas ir patikimas
viešųjų finansų valdymas, ir jis turi būti atviras visuomenės tyrimams. Be to, jis turi būti
grindţiamas nuolatiniu juntamu rezultatų ir paslaugų kokybės gerinimu, kurio piliečiai
teisingai tikisi iš valstybės tarnybos, nes ji finansuojama iš mokesčių mokėtojų pinigų.
PE577.063v02-00 10/15 RR\1089896LT.doc
LT
Siekiant uţtikrinti, kad valstybės tarnyba veiktų pagal gero valdymo principus, kad jos
rezultatai ir paslaugos būtų tinkamai teikiamos jų gavėjams naudoti ir kad būtų pasiekti
susitarti politikos tikslai, taip pat esminę svarbą turi aiški finansinių taisyklių sistema.
Atskaitomybė ir skaidrumas negali būti naudojami pakaitomis, nes atskaitomybė neįmanoma
be skaidrumo. Kai valdţios institucijos turi atsiskaityti, visais etapais atvirumas ir skaidrumas
turi būti išlaikomi visomis proceso pakopomis. Klysti yra ţmogiška ir savo klaidų
pripaţinimas padeda kurti pasitikėjimą. Yra daug geresnių būdų veikti, nei leisti visuomenei,
pvz., per ţiniasklaidą, suţinoti, kad bandėte nuslėpti savo klaidas.
Be to, finansavimas turi būti nukreipiamas tikriems prioritetams finansuoti laikantis iš anksto
nustatytos finansinės programos. Laikas parodė, kad trumparegiai sprendimai, kuriais
siekiama trumpalaikių politinių laimėjimų, yra pagrindinė abejotinų viešųjų išlaidų prieţastis
ir kad galų gale jie kenkia patiems juos priimantiems asmenims. Taigi siekiant valstybės
tarnyboje uţtikrinti patikimo finansų valdymo kultūrą, esminę svarbą turi stiprus išorinis
veikėjas, kuris laiku atskleidţia šio tipo sprendimus. Siekiant šio tikslo, išlaidų efektyvumas ir
didesnis geriausių ţmogiškųjų išteklių naudojimas turi esminę svarbą norint uţtikrinti bet
kokios išlaidų sistemos patikimą finansų valdymą. Pasaulyje po viena kitą sekusių finansinių
krizių padidėjus visuomenės nepasitikėjimui finansinėmis institucijomis, visuomenės
pasitikėjimo viešuoju sektoriumi atkūrimas tapo būtina sąlyga siekiant uţtikrinti gerą
gyventojus valdančių institucijų veikimą. Europos Audito Rūmai yra tinkama institucija, kad
vykdytų šią uţduotį daug lygių apimančiose ES institucinėse struktūrose ir jai palaikant
santykius su valstybėmis narėmis.
Tačiau taip pat yra politinis klausimo, kuris lemia ekonominį stabilumą, aspektas –
demokratinis teisėtumas. Dėl patikimo finansų valdymo trūkumo susidaro įspūdis, kad
demokratinės institucijos neveikia – nesvarbų, ar jos yra išrinktos tiesiogiai, kaip kad Europos
Parlamentas, ar jose yra atstovaujama netiesiogiai, kaip kad Komisijoje ar Taryboje. Kilus
bendram ekonominiam nepasitenkinimui, ėmė rastis nedemokratiniai politiniai dariniai ir
judėjimai. Dėl blogo mokesčių mokėtojų lėšų panaudojimo imama abejoti visa demokratine
sistema. Esama tokio reiškinio, kurį vadinu visiškai iškreiptu neigiamu įspūdţiu apie visas
institucijas, kuriose nėra patikimo finansų valdymo. Ţmonėms nepavyksta atskirti teisingai
dirbančių institucijų nuo tų, kurios veikia neteisingai. Piliečiai institucijas supainioja – ir
valstybių narių, ir Europos Sąjungos institucijas, nors kitos institucijos galbūt dirba teisingai.
Šiomis aplinkybėmis Europos Audito Rūmai yra unikalioje pozicijoje. Kaip išorinis audito
organas, jie atkuria pasitikėjimą Europos Sąjungos demokratinėmis institucijomis. Jie buvo
tinkamai apibūdinti kaip Europos Sąjungos „sąţinės sąmonė“. Europos Audito Rūmai, nuo jų
įsteigimo 1977 m. atlikdami neįkainojamą darbą, jau atsako į ilgametį klausimą „Qui
custodiet ipsos custodet?“ (Kas turi saugoti mūsų sargybinius?). Per keturiasdešimt savo
gyvavimo metų sukaupę metinių ataskaitų, specialiųjų metinių ataskaitų, specialiųjų ataskaitų,
nuomonių pagrindą ir patirtį, jie gali patarti, vadovauti ir veikti atveriant akis uţ ES biudţeto
įgyvendinimą atsakingiems asmenims. Jei visi veikėjai ir suinteresuotieji asmenys atsiţvelgtų
į tai, ką sako ir turi pasakyti Audito Rūmai, sudėtingas biudţeto išlaidų procesas nuo
ţemiausių iki aukščiausių sluoksnių neabejotinai pagerėtų.
15. Pagal Sutartį Audito Rūmai padeda Parlamentui įgyvendinti biudţeto vykdymo
kontrolės įgaliojimus. Kaip pagerintumėte Audito Rūmų ir Europos Parlamento
(visų pirma Biudţeto kontrolės komiteto) bendradarbiavimą, kad būtų sustiprinta
bendrų išlaidų viešoji prieţiūra ir padidinta šių išlaidų teikiama ekonominė nauda?
RR\1089896LT.doc 11/15 PE577.063v02-00
LT
Audito Rūmai Parlamentui teikia Metinę audito ataskaitą dėl biudţeto įgyvendinimo kartu su
labai laukiamu patikinimo pareiškimu – ji tebėra pagalbos Parlamentui tikrinti Komisijos
vykdomų biudţeto išlaidų rezultatyvumą prieš suteikiant Komisijai biudţeto įvykdymo
patvirtinimą, pagrindas. Ši ataskaita Parlamentui suteikia pagrindines priemones ataskaitų
patikimumui išnagrinėti ir patikrinti, kiek laikomasi reguliavimo sistemos, ypač Finansinio
reglamento.
Pagrindinis patikinimo pareiškimo tikslas – suinteresuotiesiems subjektams, ypač Europos
Parlamentui ir Ministrų Tarybai, bet ir apskritai ES piliečiams pateikti vertinimą ir nuomonę
dėl to, kaip panaudotos ES lėšos. Audito Rūmų pastabos dėl operacijų teisėtumo konkrečiais
finansiniais metais yra tinkama priemonė būsimoms klaidoms išvengti. Taigi Audito Rūmų
išvados tampa tinkama priemone, kuria Parlamentas naudojasi, kad darytų Komisijai
spaudimą būti atidesnei ir išvengti klaidų ateityje.
Jokia kita institucija neturi geresnių galimybių Parlamentui, ypač jo Biudţeto kontrolės
komitetui, pateikti neįkainojamą informaciją ir nuomones apie vykdant ES politiką pasiektus
rezultatus. Taigi Parlamentas bus geresnėje pozicijoje, kad sustiprintų Bendrijos finansuojamų
veiksmų rezultatyvumą ir veiksmingumą, sustiprintų kriterijų nustatymo procesą ir įvertintų
Sąjungos politikos poveikį valstybėms narėms. Dabar, kai turime uţ institucijas atsakingą
Audito Rūmų narį Ville Italą (Ville Itala), atsirado daugiau Audito Rūmų ir Parlamento bei jo
Biudţeto kontrolės komiteto glaudaus bendradarbiavimo galimybių. Šių abiejų institucijų
nuolatinis ryšys bus naudingas ir stiprins jas abi.
Darau nuorodą į 2014 m. Europos Audito Rūmų tarptautinės kolegialios perţiūros ataskaitą,
kurioje pateikta išmintingų pasiūlymų, kaip sustiprinti Audito Rūmų ir Parlamento (Biudţeto
kontrolės komiteto) bendradarbiavimą. Siūloma, kad uţ kiekvieną specialiąją ataskaitą
atsakingi EAR ataskaitas rengiantys nariai rengtųsi CONT komitete vykstantiems specialiųjų
ataskaitų svarstymams ir juos stebėtų. Be to, siūloma, kad EAR svarstytų galimybę
pasirūpinti, kad jų rekomendacijų įgyvendinimo tema būtų ne tik į biudţeto patvirtinimo
procedūros sritį patenkančių Parlamento svarstymų klausimas.
16. Kokia, Jūsų nuomone, yra veiklos audito pridėtinė vertė ir kaip į šio audito išvadas
turėtų būti atsiţvelgiama vykdant valdymo procedūras? Daugelis ES piliečių yra
susidarę įspūdį, kad jie negauna pakankamos naudos iš mokesčių, kuriuos jie
sumoka ES.
Apskaičiuota, kad kiekvienas ES pilietis per metus į ES biudţetą sumoka 280–300 eurų. Kaip
rašė vienas autorius, yra susidaręs bendras įspūdis, kad, viena vertus, Europos lėšos „auga ant
medţių“ ir kad todėl jos yra tam tikra gerovė, kuria reikia naudotis. Kita vertus, Briuselio
biurokratinė sistema suvokiama kaip milţiniška duobė, į kurią pinigai metami
nekontroliuojamai. Nors visi trys patikimo audito etapai, t. y. finansų, atitikties ir veiklos, gali
padėti pagerinti bendrą supratimą apie Europos Sąjungos veikimą biudţeto išlaidų srityje,
veiklos auditas įgavo ypatingą svarbą siekiant išsklaidyti neigiamus įspūdţius apie ES.
Veiklos auditas aktyviai padeda nustatyti, ar siekiant tinkamų tikslų vykdoma tinkama
politika. Būtent šiomis aplinkybėmis taikomi trys principai: ES struktūrų subjektų veiklos
ekonomiškumo, efektyvumo ir veiksmingumo. Veiklos auditas yra tinkama sistema norint
ištirti taikomą praktiką ir nustatyti jos trūkumus bei racionaliau ir organiškiau suformuoti
patobulinimų pagrindą. Tai bus priemonė, taikoma siekiant atlikti reikalingus veiksmus ne
krizių valdymo būdu, bet daug tvarkingiau ir sistemingiau.
PE577.063v02-00 12/15 RR\1089896LT.doc
LT
Tačiau tai dar ne viskas. Pokyčio sėkmė priklauso ne nuo pasiūlymo, kuris atneša tą pokytį,
bet nuo to pokyčio padarinių. Taigi tolesnių veiksmų sistemos nustatymas yra būtina bet
kokio pokyčio sėkmės sąlyga. Ţinios apie tai, kaip pokyčiai paveikė suinteresuotuosius
subjektus, padės toliau gerinti viešųjų išlaidų valdymą. Veiklos auditai pateikia pakankamai
informacijos, kuri gali padėti sukurti šią sistemą.
Dar vienas veiklos audito aspektas, kuris vis dar nėra pakankamai įvertintas – tai šio audito
didaktinė vertė. Ji visiems suinteresuotiesiems subjektams pateikia empirines išvadas ir
medţiagą, sukauptą įvairių Audito Rūmų vykdyto audito etapų metu. Kitaip tariant, visi
suinteresuotieji subjektai gali pasimokyti iš veiklos audito galutinio rezultato. Kitas klausimas
– ar šia galimybe pasinaudojama ir ar ja pasinaudoja visi ar tik kai kurie?
17. Kaip būtų galima pagerinti Audito Rūmų, nacionalinių audito institucijų ir Europos
Parlamento (Biudţeto kontrolės komiteto) bendradarbiavimą atliekant ES biudţeto auditą?
Pagrindiniai šio tikslo siekimo principai jau nustatyti Sutarties 287 straipsnio 3 dalyje.
Paprasčiau tariant, pagal šį straipsnį reikalaujama, kad (1) valstybėse narėse auditas būtų
atliekamas bendradarbiaujant su nacionalinėmis įstaigomis ir (2) kad šios įstaigos su Audito
Rūmais bendradarbiautų pasitikėjimo dvasia ir toliau išlikdamos nepriklausomos.
Siekiant šio tikslo tiek Europos aukščiausiųjų audito institucijų organizacija (EUROSAI), tiek
jos Ryšių palaikymo komitetas gali būti naudojami kaip puikūs forumai ir kaip reali galimybė
skatinti tikrą abiejų audito institucijų sąveiką siekiant tobulinti geresnio biudţetą
įgyvendinančių subjektų stebėjimo metodus. Taigi per šiuos susitikimus Audito Rūmų nuolat
teikiama informacija Biudţeto kontrolės komitetui padės jam būti informuotam apie Europos
Audito Rūmų ir nacionalinių audito įstaigų pokyčius, suteiks Parlamentui galimybę
pasidalinti savo reakcijomis ir susidarius atitinkamoms aplinkybėms uţtikrinti konstruktyvų
grįţtamąjį ryšį. Tokiu būdu būtų galima pagerinti ES biudţeto įgyvendinimo analizę.
Atsiţvelgiant į tai, kad 80 proc. ES biudţeto patenka į pasidalijamojo valdymo sritį, ir turint
omenyje Audito Rūmų, Parlamento (Biudţeto kontrolės komiteto) ir nacionalinių audito
įstaigų trišalę sąveiką, reikia geriau suprasti, kaip veikia šie sudėtingi santykiai ir ypač, kokią
reikšmę čia turi patikros ir balansai. Taigi ad hoc iniciatyvos, kaip kad konferencijos ir
forumai, kuriuose dalyvautų Audito Rūmai ir Parlamento Biudţeto kontrolės komitetas ir
kuriuose visi suinteresuotieji subjektai turėtų galimybę susitikti ir keistis mintimis, sukurs
sveikesnį klimatą Audito Rūmų, komiteto ir valstybių narių bendradarbiavimo srityje. Tokios
iniciatyvos taip pat suteiks galimybes aptarti tolesnių veiksmų metodus, kaip įgyvendinti
Audito Rūmų pasiūlymus ir rekomendacijas.
Dėl Audito Rūmų patariamojo pobūdţio, siekiant, kad jie dirbtų veiksmingai, jiems
neišvengiamai reikalinga kitų institucijų pagalba. Šiuo poţiūriu Europos Audito Rūmai turėtų
būti laikomi natūraliu Biudţeto kontrolės komiteto sąjungininku, nes abi šios įstaigos dirba
toje pačioje srityje – jos abi ieško kontrolės metodų, kad priţiūrėtų biudţeto išlaidas ir
uţtikrintų, kad patikimo finansų valdymo sistema veiktų visais biudţeto išlaidų lygmenimis ir
pakopomis.
Vis dėlto stiprinant Audito Rūmų ir Parlamento abipusę pagarbą ir bendradarbiavimą, itin
svarbu uţtikrinti Audito Rūmų nepriklausomumą. Abi institucijos viena kitai reikalingos,
tačiau nė viena iš jų nuo kitos nepriklauso.
RR\1089896LT.doc 13/15 PE577.063v02-00
LT
18. Kaip patobulintumėte Audito Rūmų teikiamas ataskaitas, kad Europos Parlamentui
būtų perduota visa reikiama informacija apie valstybių narių Europos Komisijai
pateiktų duomenų tikslumą?
Be daugelio per metus teikiamų specialiųjų ataskaitų, vienas iš svarbiausių dokumentų,
kuriame Europos Parlamentui pateikiama esminė informacija, kad jis galėtų išnagrinėti ir
įvertinti Komisijos atsakomybę įgyvendinant ES biudţetą, neabejotinai yra Audito Rūmų
metinė ataskaita dėl ES biudţeto įgyvendinimo. Metinėse ataskaitose pateikiama
neįkainojama informacija apie tai, kaip valstybės narės veikia įgyvendindamos savo biudţeto
dalį, be kita ko, naudodamos bendrą su Komisija valdymo sistemą.
Rengdami metinės veiklos ataskaitas, Komisijos generaliniai direktoratai iš esmės yra
priklausomi nuo valstybių narių teikiamų informacijos šaltinių. Kai Audito Rūmai atidţiai
nagrinėja gautus duomenis, visada ataskaitoje išryškėja tam tikri netikslumai. Problemų
prieţastys daţnai slypi valstybėse narėse, kurios Komisijai pateikia netikslią informaciją.
Audito Rūmų ataskaitos padeda daugiau suţinoti apie valstybių narių vidines audito sistemas,
apie tai, kaip dirba jų nacionalinės audito institucijos, kaip priţiūrima ES finansuojama ir
nacionalinių agentų administruojama veikla, apie jų duomenų rinkimo mechanizmą ir visą jų
gero valdymo sistemą. EAR surinkta informacija, kai jie rengia savo metinę ataskaitą bei kitas
ataskaitas, ne tik yra vertinga medţiaga, kuri padeda nustatyti valstybės narės bet kokios
finansų valdymo sistemos trūkumus, bet ir padeda Parlamentui geriau suvokti, kaip Komisija
dirba pagal pasidalijamojo valdymo principą. Turint galvoje šį tikslą, turėtų būti skatinami
daţni oficialūs ar kitokie Audito Rūmų ir Parlamento Biudţeto kontrolės komiteto
susitikimai. Šiuo metu jie rengia vieną kasmetinį posėdį.
Daţni šių institucijų kontaktai pateiktų atsakymus į klausimus, kodėl Audito Rūmai savo
2014 m. matinėje ataskaitoje jautė poreikį priekaištauti valstybėms narėms, nes jos
nepasinaudojo joms prieinama informacija. Jeigu jos būtų ta informacija pasinaudojusios, jos
būtų galėjusios laiku uţkirsti kelią toms klaidoms arba jas aptikti ir ištaisyti prieš
padarydamos susijusias klaidas. Nors valstybės narės turėjo tinkamas institucines priemones,
kad valdydamos lėšas klaidų išvengtų, tuomet, kai gavėjams vykdė mokėjimus ar
kompensavimus, tomis priemonėmis nepasinaudojo. Parlamentui svarbu ţinoti, kodėl šie
trūkumai kartojasi kiekvienoje metinėje ataskaitoje.
Taigi Audito Rūmai teisingai elgiasi toliau rodydami trūkumus tiek susijusius su Komisija,
tiek su valstybėmis narėmis. Audito Rūmai turėtų Parlamentui toliau išsamiai aiškinti, iš ko
susideda šie trūkumai. Audito Rūmai taip pat turėtų pasiūlyti būdą, kaip šiuos trūkumus
galima pašalinti siekiant, kad jie nepasikartotų ateityje. Taigi Parlamentas turi atlikti svarbų
vaidmenį ne tik Komisijos biudţeto įvykdymo patvirtinimo srityje, bet ir suteikti galimybę
kiekvienam Parlamento nariui primygtinai reikalauti iš savo vyriausybės, kad reikia grieţtai
laikytis EAR rekomendacijų, kaip išvengti klaidų ateityje. Pačių problemos prieţasčių
šalinimas yra geriausias būdas išvengti įtampos daugiasluoksnėje ES institucinėje sistemoje,
sumaţinti klaidas ir uţtikrinti, kad visos lėšos pasiektų teisingą kryptį ir taigi ES piliečiams
teiktų daug ekonominės naudos tiek valstybėse narėse, iš ES biudţeto gaunančiose daugiau
įplaukų nei skiria jam nuosavų išteklių, tiek valstybėse narėse, skiriančiose nuosavų išteklių
ES biudţetui daugiau nei gauna išmokų.
Taigi metinis Audito Rūmų ir Biudţeto kontrolės komiteto susitikimas yra pageidautinas
įvykis. Tai vienas iš tinkamų forumų, kuriame Audito Rūmai gali informuoti komitetą visų
PE577.063v02-00 14/15 RR\1089896LT.doc
LT
pirma apie sistemos trūkumus ir silpnąsias puses, dėl kurių klaidų marţa pakartotinai viršija
reikšmingumo ribą. Čia Audito Rūmai gali toliau paaiškinti, ar pasiekti finansavimo siekiai ir
tikslai, ir jeigu jie nepasiekti, tai kodėl. Šie susitikimai gali tapti informacijos sesijomis.
Kiti klausimai
19. Ar atsiimtumėte savo kandidatūrą, jei Parlamentas pateiktų neigiamą nuomonę dėl
Jūsų paskyrimo Audito Rūmų nariu?
Siūlydamas mane skirti Audito Rūmų nariu, Maltos ministras pirmininkas išreiškė didelį
pasitikėjimą manimi, kad gerbsiu ir ginsiu nepriklausomumo, sąţiningumo ir garbės
principus, kuriais vadovaudamiesi dirba Audito Rūmai.
Manau, kad mano pareiga yra įgauti tokį patį Europos Parlamento ir jo Biudţeto kontrolės
komiteto pasitikėjimą, kad aš sugebėsiu gerbti ir ginti tuos principus, kurie turi lemiamą
svarbą Audito Rūmų patikimumui ir reputacijai ir sudaro veiksmingo ir lojalaus
bendradarbiavimo su Europos Parlamentu pagrindą.
Jei Parlamentas išreikš su šiais punktais susijusius didelius prieštaravimus mano skyrimui į
Audito Rūmų narius, jausiuosi privalantis savo kandidatūrą atsiimti.
RR\1089896LT.doc 15/15 PE577.063v02-00
LT
GALUTINIO BALSAVIMO ATSAKINGAME KOMITETE REZULTATAI
Priėmimo data 15.3.2016
Galutinio balsavimo rezultatai +:
–:
0:
9
17
0
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę
nariai
Louis Aliot, Inés Ayala Sender, Zigmantas Balčytis, Ryszard
Czarnecki, Tamás Deutsch, Martina Dlabajová, Jens Geier, Ingeborg
Gräßle, Bogusław Liberadzki, Monica Macovei, Georgi Pirinski, Petri
Sarvamaa, Claudia Schmidt, Igor Šoltes, Bart Staes, Marco Valli, Derek
Vaughan, Anders Primdahl Vistisen, Tomáš Zdechovský, Joachim
Zeller
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę
pavaduojantys nariai
Richard Ashworth, Karin Kadenbach, Andrey Novakov, Julia Pitera,
Miroslav Poche
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę
pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2
dalis)
Xabier Benito Ziluaga
Recommended