Universitetin ė didaktika (universitetų dabarties situacija ir filosofija)

Universitetinė didaktika (universitetų dabarties situacija ir filosofija)

Prof.dr. Lilija Duoblienė

Dabarties aukštojo mokslo ir studijų situacija pasaulyje (Economist)

Aukštojo mokslo demokratizacija – masiškėjimas (massification)

Ekonomikos įtaka Globalizacija (reali ir virtuali atstumų įveika, veiklų ir

standartų unifikacija) Konkurencija dėl studentų ir subsidijų (lėšos, skirtos aukštajam išsilavinimui globaliniu mastu, siekia 300

milijardų dolerių per metus. Bendras studentų skaičius pasaulyje viršija 80 milijonų, 3,5 milijonų

žmonių jiems dėsto ir juos aptarnauja).

Autonomija versus heteronomija

Universitetai tampa labiau autonomiški, bet didėja priklausymas nuo verslo, didėja valstybinė kontrolė, todėl universitetų autonomija pasirodo esanti

santykinė. Jie tampa heteronomiški

Aukštojo mokslo ir studijų situacija Lietuvoje

Studijos:

studentų skaičius 1 000 gyventojų didžiausias Europos Sajungoje, o vienam studentui rengti tenkancios lėšos – mažiausios;

~70% asmenų, baigusių aukštąsias studijas, nedirba pagal įgytą specialybę.

Aukštojo mokslo ir studijų situacija Lietuvoje

Mokslas:

mokslininkų iki 35 metų tik apie 12%, mokslo daktarai iš užsienio grįžta

retai, Lietuvos mokslininkų citavimo

indeksas yra mažiausias tarp naujųjų ES narių.

Aukštojo mokslo ir studijų situacija Lietuvoje

Institucijos:

rektorius dažniausiai renka jiems pavaldūs darbuotojai iš vieno ar dviejų garbaus amžiaus kandidatų;

visuomenės įtaka studijoms – minimali, tarybų veikla – daugiau pritariamoji, neretai iškyla aikštėn rektoratų piktnaudžiavimas;

pritraukiamų privačių lėšų dalis viena mažiausių ES.

Aukštojo mokslo ir studijų situacija Lietuvoje

Lietuva ir europinis/ pasaulinis kontekstas: Lietuva nepatenka į reitingų pirmus šimtukus pasaulio universitetų reitingų viršuje ES

institucijų – mažuma, todėl daugelis šalių imasi esminių pokyčių, kuriais siekiama užtikrinti mokslo ir studijų konkurencingumą;

ES įsigali laisva konkurencija dėl lėšų tyrimams vykdyti ir „protams“ pritraukti;

silpnesniems regionams suteikiama galimybė vytis, tikslingai pasinaudojant ES parama.

Aukštojo mokslo ir studijų reforma Lietuvoje (2009) Autonomija (su valstybe sudaromos valstybinio turto

patikėjimo sutartys) Renkama taryba, senatas, rektorius. Krepšelio principas (ŠMM nustatomas valstybės

finansuojamų vietų skaičius universitetuose geriausiai baigusiems vidurinio lavinimo mokyklas, o geriausiai baigusieji studentai renkasi universitetus ir programas)

Papildomų vietų kainą nustato aukštosios mokyklos Universitetus ir studijų programas akredituoja SKVC ir

užsienio ekspertai

Ronald Barnett “The Idea of Higher Education”

Ką reiškia aukštasis mokslas? Ugdymo mokslo sub – dalis (reiškianti

tolesnį mokymą(si), kuriai galioja ugdymo mokslo dėsniai.

Atskiras mokslas apie išsilavinimą, kuris parodo asmens intelektualinį ir profesinį lygį, o ne tolesnis mokymasis. Paskaitos, lektoriai, bakalauras, magistras – tai ne žodžių žaismas, o gilias, viduramžius siekinačias šaknis turinti edukacinė tradicija, apspręsta konkrečiais tikslais ir kriterijais.

Aukštojo mokslo tikslo problema Aukštojo mokslo išsiskaidymas: universitetinis (universitetai, akademijos, seminarijos) neuniversitetinis (institutai, kolegijos) Skirtingi požiūriai į institucijų misiją ir tikslus: Požiūris į studijas: ko jomis siekiame? (mąstymo ugdymas,

mokslo pasiekimų plėtojimas, profesinis parengimas) Požiūris į mokslo tyrimus: vykdyti ar nevykdyti? Santykis su plačiaja visuomene.

Kiek atsižvelgiama į visuomenės poreikius. Kiek siekiama reprodukuoti ekonominį – kultūrinį lygį. Kaip legitimuojamos visuomenės kognityvinės struktūros, kokia

įtaka formuojant jos kompetencijas (žinojimus ir vertybes). Žinių visuomenės formavimas.

Aukštojo mokslo ir studijų vertės pagrindimas

Pažinti pasaulį ir kaupti objektyvias žinias Tyrimai Liberalus mokymas Institucinė autonomija Akademinė laisvė Atviras ir nešališkas debatų forumas Racionalumas Studentų kritinio mąstymo ugdymas Studentų autonomijos ugdymas Studentų charakterio formavimas Analitinių centrų kūrimas Visuomenės intelektualinės kultūros saugojimas

Universitetinis lavinimas -liberalus lavinimas

Studium generales – Universitas. Dėstoma septem artes liberales, vėliau

praplečiama filosofija, literatūra, istorija -bendrojo universitetinio lavinimo pagrindas.

Liberalus mokymas(is) dabarLiberalus mokymasis – mokymasis savo naudai, savo reikmėms. Šiandienos studijų diskursas konstruojamas atsižvelgiant į visuomenei naudingas ir reikalingas kompetencijas.

Studijų metu vyksta tiesos/ų pažinimas ir mokslo žinių įgijimas (epistemologinė perspektyva)

Akademinė bendruomenė turi pakankamai laisvių ir gali atlikti fundamentinius, taikomuosius ir lyginamuosius tyrimus (sociologinė perspektyva).

Aukštojo mokslo ir studijų modeliai: Oksbridžo modelis (Oksfordas ir Kembridžas)

Tikslas – ugdyti asmenybę, pasitelkiant tradicines vertybes, klasikinį mokymą ir fundamentalius tyrinejimus.

Humboldto modelisTikslas – ugdyti studentų kritiškumą ir kūrybiškumą, lavinti vaizduotę, skatinti inovacijas ir modernius tyrinėjimus.

Prancūziškas modelisTikslas – paruošti studentą pasirinktai profesijai, orientuojamasi į praktiką.

Amerikietiškas modelis Tikslas – orientuotis į rinką, rengti reikalingus visuomenei aukšto lygio specialistus

Studijų ir tyrimų santykis Ikihumboldtiškasis modelis: tyrimai vyksta

atsietai arba iš dalies atsietai nuo studijų Humboldtiškasis modelis: tyrimai ir studijos

neatsiejama Post – humblodtiškasis: dėl masifikacijos

dominuoja studijos, tyrimai atskiriami

XX a. JAV multiuniversiteto idėja (Clarkas Kerras)

Tai didelis universitetas, prieinamas įvairiems socialiniams sluoksniams, turintis milžinišką siaurų, specializuotų mokslinių ir profesinių disciplinų pasiūlą.

Tai tarsi paslaugas teikiančių įmonių kompleksas: ugdymo įstaigos, institutai, laboratorijos. Ugdymo procesas fragmentuojamas, atomizuojamas.

Universitetinės liberaliosios idėjos kritikai ir plėtotojai

G. Fichte: Akademija –žmogiškos prigimties tramdymo protu institucija.

F.D.E. Schleiermacheris: akademinės laisvės dvasia. H. Newmanas: ugdyti džentelmeną, pasižymintį intelektine

veikla, subtiliu skoniu, geromis manieromis, garbingu elgesiu. T. Veblenas: industrinėje visuomenėje humanitariniai dalykai

formuoja intelektualines pažiūras ir mažina išsilavinusiųjų pragmatizmą

J.Ortega y Gasetas: ugdymas laisvo dialogo forma. Studijos universitete – tai mąstymo lavinimas, o ne tyrimai.

M. Oakeshottas. Nėra jokio universitetinio ugdymo tikslo. Universitetas tai gyvenimo ir mąstymo būdas.

J. Lyotardas. Universitetas - žinių legitimavimo įstaiga. P.McLarenas, H. Giroux – Universitetas paremtas galių

santykiu ir verslu, o ne akademine laisve

Barnett siūlymas reabilituoti senąją liberalaus aukštojo mokslo idėją: Aukštojo mokslo pagrindimą sieti su istorine tradicija Aiškintis ir tikslinti vartojamas sąvokas: paskaita,

tutorius, tyrimas, akademinė laisvė. Analizuoti kaip kinta aukštojo mokslo samprata? Ką sako šiuolaikinė epistemologija? Kaip ir koks

įmanomas pažinimas? Kaip galime ir ar galime studentams kalbėti apie žinių objektyvumą?

Atsižvelgti į sociologinę perspektyvą: kiek aukštojo mokslo institucija atliepia valstybės poreikius ir kiek ji turi akademinių laisvių?

Aiškinti, kiek ir ar būtinai aukštasis mokslas yra ideologizuotas?

Ideologijos ir universitetai

Neoliberalizmas ir universitetų bei studentų konkurencija

Neokonservatizmas ir kultūrinė tradicija, elito ugdymas

Neomarksizmas ir socialinio teisingumo principai. Kritinė pedagogika ir akademinės laisvės varžymo kritika

Šiuolaikinio universiteto ypatumai

Departamentalizacijos (dėstymo turinio, programų ir proceso buvimas vienose rankose) atsisakymas

Tarpdisciplininės, integruotos programos, tarpdisciplininių ribų trynimas

Siaurų specializacijų dauginimas Biurokratizacija (ekspertų komisijos, komitetai),

mažinantys dekanų galią. Išsilavinusį asmenį pakeitė specialisto, eksperto tipas. Egzaminavimas, gradavimas, sertifikavimas šios kastos monopolizavimo priemonė. (Z.Baumanas, M. Weberis, M.Foucault ir kt.)

Informacinių technologijų įtaka ir orientacija į kompetencijas(J.J.Lyotardas)

Socialinių ir humanitarinių mokslų specifika ir problemosKaltinimai: neturi savo aiškaus objekto, tikslų, metodų. Visų tyrimų klaidingumo galimybė (W.Stewarto ir N.Federio

tyrimas apie gamtamokslių straipsnių klastojimą). Ambivalentiški tyrimai pateikiant statistinius duomenis

(koreliaciją) neanalizuojant sąlygų. Nuo matavimų soc. moksluose einama prie aprašymų. Nekokybiškas produktas dangstomas akademiniu

solidarumu ir tyla. Kuriamos akademinės klikos (konkuruojančios saviškių

grupės), gentys (kuriama savo kalba, žargonas, diskursas), gaujos (paklūstama daugumos, t.y. katedros, padalinio tvarkai).

Neatsižvelgiama, kad soc.–hum. mokslai turtina asmens ir tautos dvasią, kultūrą.

Akademinės organizacijos modeliai pagal valdymo būdą ir biurokratines procedūras:

Hierarchinis (sprendimai ir instrukcijos nuleidžiamos iš viršaus)

Kolegialus (valdžios įgaliojimai patvirtinami iš apačios) Anarchinis (individuali autonomija, pliuralizmas, tikslai

neaiškūs, kriterijus – ekspertizė) Politinis (nulemia interesų grupių galia) (T.Becher)

Arba Kolegialus Biurokratinis Į rinką orientuotas (pagal R. Middlehursto)

Virtualių universitetų atsiradimasUniversitetų kaita Mokymas nustoja būti periferiškas (gali įsitraukti kiekvienas) Tinkamas įvairaus amžiaus studentams Mokymas masiškesnis ir pigesnis Patogus įvairaus užimtumo studentams Neribojamas laiko ir vietos Programa ne fiksuota, o lanksti, adaptuojama prie kiekvieno

reikmių Ugdomi ne tik kognityviniai, bet ir kiti (socialiniai, vadybiniai)

gebėjimai Pereinama nuo mokymo prie mokymosi kultūrosYpatumai: Saviugda (savarankiškas mokymasis) Tele- mokymasis Socialiniai interkursai

Požiūriai į e-mokymą ir virtualius universitetus Neutralus. Tai tik priemonė tobulinti mokymą Stūmėjai (boosters). E- mokymas ženkliai patobulins

mokymo procesą ir išspręs visas studijų problemas. Laukia technologinių naujovių ir jas sveikina.

Opozicionieriai. E- mokymas paprastina mokymą. Tampa mechaniniu procesu. Jis negali atstoti gyvo bendravimo su dėstytoju.

Skeptikai. Yra didelis skirtumas tarp realybės ir retorikos apie šias technologijas. Naujos technologijos nėra savaiminis blogis, bet jų aklai diegti neverta.

Transformacijos šalininkai. E-mokymas radikaliai pakeis studijas. Todėl šį mokymą reikia tirti ir praktikuoti.

Virtualus universitetas Lietuvoje LieDM (Lietuvos distancinis mokymas, centras įkurtas

1998- 1999 m.)Prioritetai: Bendradarbiavimas su mokymo istitucijomis DM

srityje DM infrastruktūros plėtojimas diegiant

telekomunikacines technologijas Virtualių universitetų atsiradimas Lietuvos DM integravimas į europinį ir tarptautinį

tinkląŠiuo metu tinklas apima KTU, VU, VGTU distancinio

mokymo centrus bei kitų miestų mažesnius mokymo centrus. Pagrindinis centras – KTU.

Aukštojo mokslo ir studijų Europoje ateities (2020) scenarijai (CHEPS)

Saulės miesto modelis (Centralia) Voratinklio modelis (Octavia) Prekybos ir mikroklimato miesto modelis (Vitis

Vinifera) Visais atvejais pagrindinis studijų ir mokslo

potencialas susitelkia Vakarų ir Šiaurės Europoje