View
218
Download
0
Category
Preview:
Citation preview
Vytas Gudaitis VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba
Gyvulininkystės skyrius 2015-11-27
VEIKSNIAI LEMIANTYS PIENO GAMYBOS EKONOMINĮ EFEKTYVUMĄ
Genetinis potencialas,
sveikatingumas,
subalansuotas šėrimas,
laikymo ir priežiūros technologijos,
produkcijos kokybė.
Atskirų šių elementų reikšmė nevienoda, bet visų jų suma lemia ūkio pelningumą.
SUBALANSUOTAS KARVIŲ ŠĖRIMAS
Kas tai yra?
Nuo ko pradedame?
Kas yra svarbu?
Kokios pasekmės?
Pašarų tyrimai;
Tyrimų rezultatai;
Racionų sudarymas;
Šėrimo rezultatas;
Rezultato vertinimas.
SUBALANSUOTAS KARVIŲ ŠĖRIMAS
Produktyvumas mažesnis nei genetinis potencialas;
Prasta reprodukcija;
Trumpesnė laktacija ir ilgesnis veršiavimasis;
Dažniau pasireiškia medžiagų apykaitos ligos;
Lėtesnis veršelių augimas - vėlyvesnis veršiavimosi amžius;
Trumpesnis produktyvusis amžius;
Didesnė šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisija;
Mažesnis ūkio pelningumas.
NESUBALANSUOTO ŠĖRIMO PASEKMĖS
PAŠARŲ TYRIMAS (ŠIENAINIS)
PAŠARŲ TYRIMAS (KUKURŪZŲ SILOSAS)
Gerai subalansuotas karvių racionas yra esminis pieninio ūkio sėkmės faktorius.
Karvių raciono pagrindą turi sudaryti stambieji pašarai, o koncentratai – tik nedidelę jo dalį.
RACIONO SUDARYMAS
NUO ....IKI....
Maistinių medžiagų gairės racione laktuojančioms karvėms
Laktacijos tarpsnis
1 laktacijos pusė 2 laktacijos pusė 3 laktacijos pusė
Vid. pieno kiekis (kg/d) 40 30 20
SM sunaudojimas (kg/d) 24-26 21-23 11-12
Ž. baltymai (%SM) 17-19 15-16 13-15
Neskaidomi baltymai (%ŽB) 35-40 30-35 25
Skaidomi baltymai (%ŽB) 25-33 25-36 25-40
NDF (%SM) 30-34 30-38 33-43
ADF (%SM) 19-21 19-23 22-26
Ląsteliena (%NDF) 25 25 25
NETO energija (Mcal/kgSM)/MJ/kgSM
1,64/6,86 1,57/6,57 1,5/6,28
Virškinamieji angliavandeniai (%SM) 30-42 30-44 30-45
Riebalai (max % SM) 5-6 4-6 3-5
Viso virškinamųjų maisto medž. (%SM)
72-74 69-71 66-68
Raciono sudarymas visada prasideda nuo sausųjų medžiagų poreikio nustatymo.
Būtinas sausųjų medžiagų kiekis racione priklauso nuo bandos produktyvumo lygio, vidutinio bandos karvių svorio ir
stambiųjų pašarų kokybės.
Raciono sudarymas- sausosios medžiagos (SM)
Sausųjų medžiagų kiekis parodo raciono apimtį, o suėstas jų kiekis – pašarų ėdamumą ir gyvulio apetitą.
Karvių 100 kg svorio reikia skirti 3,5–3,8 kg, kartais iki 4,0–4,7 kg pašarų SM per parą.
SM kiekis priklauso nuo raciono sudėties, jo pilnavertiškumo, fizinių ir mechaninių savybių.
Esant racione daugiau geros kokybės sultingųjų pašarų, suvartojama daugiau ir raciono sausųjų medžiagų.
Raciono sudarymas- sausosios medžiagos (SM)
Rekomendacinis SM kiekis šviežiapienėms karvėms
Laikotarpis Pirmaveršės Antraveršės
1 savaitė 14 16 (2,5 proc.*)
2 savaitė 15-16 19 (2,9 proc.*)
3 savaitė 17 21 (3,4 proc.*)
4 savaitė 18 22 (3,6 proc.*)
5 savaitė 18-19 24 (4 proc.*)
*- kūno masė
SM suvartojimo, pieno kiekio ir kūno masės santykis
Tai viena svarbiausių maisto medžiagų. Baltymai būtini ne
tik kaip medžiagų apykaitos komponentas, iš jų galvijų
organizme susidaro kūno ir pieno baltymai. Todėl karvių
produktyvumas daugiausia priklauso nuo baltymų kiekio
racione ir jų biologinės vertės.
Raciono sudarymas- baltymai
Šviežiapienėms karvėms rekomenduojamas baltymų kiekis racione
17-19 proc.
Raciono sudarymas- baltymai
Per didelis baltymų kiekis melžiamų karvių racionuose sukelia karvių reprodukcijos sutrikimus.
Per didelis kiekis šlapalo kraujyje toksiškai veikia spermatozoidus ir kiaušialąstę, embrioną.
Sutrinka hormonų balansas. Per didelis šlapalo kiekis kraujyje – mažesnis progesterono kiekis jame.
Laktacijos pradžioje didelis kiekis baltymų sukelia energijos disbalansą ir sustabdo kiaušidžių funkciją.
Laktacijos pradžioje – 18–16% baltymų racione.
Laktacijos pabaigoje – 12% baltymų racione.
Raciono sudarymas- baltymai
Raciono apibūdinimas Kombinuotų pašarų baltymingumas, proc.
Karvei duodama varpinės augintos gerai tręšiant azotu ankstyvoje brendimo fazėje, ankštinės ankstyvoje brendimo fazėje arba jų mišinys.
12-14
Karvei duodama varpinės vidut. brendimo fazėje, ankštinės vidut. brendimo fazėje arba jų mišinys.
15-18
Karvei duodama prastos kokybės pašarai, kukurūzų silosas, šiaudai.
18-23
Raciono sudarymas- baltymai
AE ir ŽB koncentracijos kaita priklausomai nuo pjūties laiko ir silosuojamos žaliavos (žolių rūšies).
M – miglinių, P -pupinių žolių silosas
Apykaitos energija MJ/kg SM
9.2
9.4
9.6
9.8
10.0
10.2
10.4
10.6
10.8
iki 0
6. 0
1
1-5
d.
6-10
d.
11-1
5d.
16-2
0d.
21-2
5d.
26-3
0d.
Liep
os m
ėn.
visi M P-M P
Birželio mėn.
140
150
160
170
180
190
200
iki
06
. 01
1-5
d.
6-1
0 d
.
11-1
5d
.
16-2
0d
.
21-2
5d
.
26-3
0d
.
Lie
po
s m
ėn
.
visi M P-M PŽB g/kg SM
Birželio mėn.
NDF koncentracijos ir OrgM virškinamumo kaita priklausomai nuo pjūties laiko bei silosuojamos žaliavos (žolių rūšies).
M – miglinių,
P -pupinių žolių silosas.
Org M viršk.- organinės medžiagos virškinamumas,
NDF-neutralaus detergento tirpale netirpi ląsteliena.
Fermentacijos kokybė mažai priklausė nuo silosavimo datos.
560
580
600
620
640
660
680 visi M P-M P
ND
F g
kg
-1 S
M
58
59
60
61
62
63
64
65
66
67
68
iki birž.
1d.
Birž. 1-5
d.
Birž. 6-10
d.
Birž. 11-
15d.
birž 16-
20d.
Birž. 21-
25d.
Org
. M
vir
šk
. %
SM
Optimalus žolės pjovimo laikas, kai sausosios
medžiagos sudaro 35 proc. Vėliau kiekvieną
dieną žalios ląstelienos dalis padidėja apie 5 g
(kg SM)-1, o energetinė vertė sumažėja apie 0,1
MJ NEL (kg SM)-1.
84
86
88
90
92
94
96
iki 05
09
06 09
10 09
11 09
15 09
16 09
20 09
21 09
25 09
26 09
30 09
01 10
05 10
06 10
10 10
11 10
15 10
16 10
20 10
21 10
25 10
26 10
31 10
Lapkr
ŽB g/kg
200
220
240
260
280
300
320Krakmolas g/kg
ŽB Krakmolas
Krakmolo ir žalių baltymų (ŽB) koncentracijos kaita kukurūzų silose priklausomai nuo silosavimo laiko.
10.0
10.2
10.4
10.6
10.8
11.0
11.2
iki 05
09
06 09
10 09
11 09
15 09
16 09
20 09
21 09
25 09
26 09
30 09
01 10
05 10
06 10
10 10
11 10
15 10
16 10
20 10
21 10
25 10
26 10
31 10
Lapkr
AE MJ kg-1
150
170
190
210
230ŽL g kg-1AE ŽL
Apykaitos energijos (AE) ir žalios ląstelienos (ŽL) koncentracijos kaita kukurūzų silose priklausomai nuo
silosavimo laiko.
Sudėtingus angliavandenius (ląstelieną, krakmolą, cukrus ir kt.) didžiajame prieskrandyje mikroorganizmai skaido iki paprastesnių junginių (gliukozės), kurie toliau paverčiami acto, propiono, sviesto ir kitomis rūgštimis.
Iš racione esamų angliavandenių galvijai gauna iki 85 proc. reikiamo energijos kiekio.
Raciono sudarymas- angliavandeniai
• Prieskrandžių mikroflora ją skaido į lakiąsias riebalų rūgštis (acto, propiono, sviesto ir kt.), iš kurių karvių organizmas gauna energijos ir gamina pieno riebalus.
• Jei racione per daug ląstelienos, pašarų maisto medžiagos blogiau virškinamos, produkcijai gauti sunaudojama daugiau pašarų.
Raciono sudarymas- ląsteliena
Karvių racione sausojoje medžiagoje turėtų būti nemažiau kaip 25-26 proc. NDF, 19-21 proc. ADF ir
15-16 proc. žalios ląstelienos.
Užtrūkusių, mažapienių karvių racionų sausojoje medžiagoje NDF gali būti 32-34 proc., ADF – iki 28
proc., o žalios ląstelienos iki 26-28 proc.
Raciono sudarymas– ląsteliena (ADF,NDF)
ADF racione turi būti 16-19 proc. Didžiausia dalis gaunama iš stambiųjų pašarų.
NDF racione turi būti nuo 27- 30 proc. Taip pat rekomenduojama, kad iš stambiųjų pašarų būtų
gaunama 75 proc. NDF.
Raciono sudarymas– ląsteliena (ADF,NDF)
Riebalai karvių šėrime Veikia teigiamai:
• C16:0 (palmetino r.) – didina riebalų kiekį piene.
• C18:0 (stearino r.) – didina riebalų ir pieno kiekį.
• C18:1 (oleino r.) – lengvai virškinama, bet nesočiuosius.
Veikia neigiamai:
• C12:0 (laurino r.) – antimikrobinis efektas.
• C14:0 (miristino r.) – antimikrobinis efektas.
• C18:2 (linolio r.) – mažina riebalų kiekį piene.
• C18:3 (linoleno r.) – mažina riebalų ir pieno kiekį.
Būtina makroelementų koncentracija pieninių karvių racione, g/kg SM
Būtina mikroelementų koncentracija pieninių karvių racione, g/kg SM
Kad galvijai pasisavintų pakankamai maisto medžiagų, reikia sudaryti tinkamą mineralinių ir
kitų medžiagų santykį racione.
Ca : P = nuo ? iki ? ? ?
2:1 iki 100 d. po apsiveršiavimo
1,5:1 daugiau kaip 100 d. po apsiveršiavimo
1,25–1,5 užtrūkusioms karvėms
Vitaminų reikmės karvėms
Netinkamai subalansuotą karvių šėrimą rodo tokie požymiai:
karvės neatrajoja arba atrajoja retai, tuo tarpu įprastai karvė atrajoja 10–14 val. per parą,
karvės neėda arba ėda labai nenoriai,
sumažėja pieno riebumas ir baltymingumas,
per pirmus laktacijos mėnesius karvė labai suliesėja,
gyvuliai serga ketozėmis,
skausmingi karvių sąnariai ir pėdos, gyvuliai juda nenoriai,
neryški karvių ruja.
Pieno urėja yra ž. baltymų indikatorius karvių racione.
Jos kiekis piene parodo azoto ir energijos pusiausvyrą didžiajame prieskrandyje, t.y. karvių
„apsirūpinimą“ baltymingais ir energetiniais pašarais.
Jei piene urėjos nustatoma mažiau kaip 15 mg%, reiškia, kad karvių racione trūksta baltymingų
pašarų.
Šėrimo įvertinimas - urėjos kiekis piene
Šėrimo įvertinimas - urėjos kiekis piene
Pagal kraujo ir šlapimo biocheminių tyrimų rezultatus galima nustatyti šėrimo bei
eksploatacijos lygį, teisingai įvertinti atskirų gyvulių ar bandos sveikatingumo statusą.
Kraujo ir pieno šlapalo N yra netiesioginė priemonė nustatant pašaro baltymingumą ir energetinę vertę.
Padidintas šlapalo N kiekis rodo didelį ž. baltymų kiekį racione (ypatingai tirpių/ virškinamųjų baltymų).
Parezė – mažas Ca kiekis kraujyje (<5mg/dl);
Parezės kontrolė – sumažinti racione katijonus: pigiausias būdas tai padaryti sumažinant K (<1,5 %) ir Na (<0,15 %) racione (lengviausiai tai padaryti šeriant kukurūzų ir žolės silosu), Mg kiekis turi būti ne mažiau kaip 0,25 %.
Kraujo tyrimai, rodikliai , reikšmė
Cukraus kiekis kraujyje – sveiko gyvulio 40mg/100ml, ,,ketoniniams“ gyvuliams cukraus kiekis mažesnis;
Ketoninių kūnų lygis:
1. Kraujyje:
Ketozės diagnozavimas iš kraujo tyrimų
Ketoniniai kūnai Normalus lygis Ketozė
Acetoacto r. 0,1mg/100 ml iki 7 mg/100 ml
B-hydroksi sviesto r. 8 mg/100 ml iki 30 mg/100 ml
Laisvos riebalų r. 9 mg/100 ml Iki 28 mg/100 ml
2. Piene: sveikų karvių piene ketoninių kūnų neturi būti, sergant karvėms ketoze išskiriama 40mg/100 ml pieno, gali būti jaučiamas salsvas ketoninių kūnų kvapas piene.
3. Šlapime: sveikų karvių šlapime ketoninių kūnų neturi būti, sergant karvėms ketoze išskiriama net iki 500-1000 mg/100 ml šlapimo.
Ketozės diagnozavimas iš pieno ir šlapimo tyrimų
Ketozės diagnozavimas iš kraujo tyrimų
Sumažėja apetitas (koncentratams);
Mažėja pieno gamyba;
Krinta svoris;
Vidurių užkietėjimas;
Acetono kvapas (šlapime, piene, kvėpuojant...);
Nerviniai simptomai – koma.
Ketozės diagnozavimas fermoje
Laktatų koncentracija kraujo plazmoje ≥ 5mmol/l – tai sukelia audinių hipoperfuziją ir/arba hipoksiją.
Hiperlaktemija – kai laktatų koncentracija kraujo plazmoje > 2mmol/l.
Acidozės diagnozavimas iš kraujo tyrimų
Raciono struktūros įtaka prieskrandžio pH
Raciono ląstelienos kiekio įtaka prieskrandžio pH
Rodikliai Ūmi acidozė Lėtinė acidozė
Klinikiniai požymiai taip mažai pastebimi
Mirtingumas taip ne
PRIESKRANDŽIO PARAMETRAI
prieskrandžio pH > 5 5,0 - 5,4
pieno rūgštys padidėję (50–120 mM) norma (0–5 mM)
riebiosios rūgštys sumažėję (<100 mM) padidėję (150–225 mM)
gr+ bakterijos padidėję normalus
gr- bakterijos
sumažėję normalus
Streptococcus bovis padidėję norma
Lactobacillus spp. padidėję norma
KRAUJO PARAMETRAI
Kraujo pH žemas ribinis
bikarbonatai žemas ribinis
laktatai padidėję norma
Acidozės klinikinių formų skirtumai
Acidozės pasekmės
Vengti racionų su daugiau kaip 50 proc. koncentratų;
Riboti koncentratus su aukštu krakmolo kiekiu;
Palaikyti pakankamą ,,efektyvios ląstelienos“ kiekį;
Keitimai racione turi būti palaipsniui;
Pilnai sumaišytas racionas (NDF).
Acidozės profilaktika
Išmatų vertinimas
Šlapimo tyrimai
Rūgščių ir šarmų pusiausvyra prieš apsiveršiavimą – pieno karštinės prevencija. Sumažėjus anijonų- katijonų skirtumui nuo 100 -150 mEq/kg SM šlapimo pH nuo įprastos normos nukrenta iki 6-7. Šlapimo pH >8,25 likus 48 val. iki apsiveršiavimo prognozuoja klinikine pieno karštinę.
Rodikliai Norma Sutrikimai
Šlapimo kiekis 16-50mg/kg
Spalva šviesiai geltona-tamsiai ruda
Skaidrumas skaidrus
Kvapas savitas
pH 7.4-8.5
Baltymai neigiamas Inkstų ligos, pieno karštinė, hipertenzija, navikai ir kt.
Gliukozė neigiamas Svarbus rodiklis diagnozuojant diabetą.
Ketonai neigiamas Ketonurija pasireiškia esant diabetui ar gyvuliui badaujant, išsekus.
Bilurubinas neigiamas Kepenų pažeidimai/ligos.
Urobilinogenas neigiamas- silpnai teigiams
Kraujas neigiamas Inkstų pažeidimai, infekcijos, inkstų ar šlapimo pūslės akmenys ir kt. pažeidimai.
Leukocitai neigiamas Šlapimo takų infekcija.
Eritrocitai neigiamas Hematurija.
Šlapimo rodikliai
Recommended