PSICHIKOS

SVEIKATOS

PERSPEKTYVOS

Lietuvos Respublikos ministrui pirmininkui

Algirdui Butkevidiui

Lietuvos Respubl ikos Svei katos a psa ugos mi nistrui

Vyteniui Povilui Andriukaidiui

Vilnia us universiteto rektoriuiHabil. dr. J0rui Baniui

Vil nia us un iversiteto Medici nos fa ku lteto de ka n ui

prof. Algirdui Utkui

Vilniaus universiteto ligoninds SantariSkiq klinikos generaliniam direktoriuiprof. Kqstudiui Strupui

2OL4 m. birielio 12 d.

Res.Nt fiSL

D6!Vilniaus universiteto tapimo Respublikin€s Vilniaus psichiatrijos Iigoninds dalininku

M[sq iiniomis, Siuo metu Lietuvos Respublikos Vyriausyb6s, LR Sveikatos apsaugos ministerijos,

Vilniaus universiteto ir Respublikin6s Vilniaus psichiatrijos ligonin6s mastu (toliau - RVPL) svarstomas

projektas d6l Vilniaus universiteto tapimo RVPL dalininku'

Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos 2013 m. gruodZio L2 d. raite Lietuvos

Respublikos Vyriausybei Nr. (1.1.3. - t41) 1O-1O524 teigiama, kad pridmus 5i projektq, neigiamq pasekmiq

nenumatoma. Koalicijos ,,Psichikos sveikata 2O3O"t nariai mano, kad 5is projektas vis d6lto gali tur6ti

neigiamq pasekmiq modernios psichikos sveikatos prieiiIros sistemos pletrai Lietuvoje.

Koalicijos ,,Psichikos sveikata 2030" nariai atkreipia demesi, kad 5iuolaikiniai psichikos sveikatos

apsaugos principai, iSdestyti JT Nejgaliqjq teisiq konvencijoje (2006), Pasaulio sveikatos organizacijos 2001

metq sveikatos praneSime, Pasaulio sveikatos organizacijos Europos ministrq konferencijos deklaracijoje ir

veiksmq plane (2005), Europos psichikos sveikatos ir gerov6s pakte (2008) ir daugelyje kitq tarptautiniq

dokumentq, ailkiai pasisako priei ankstesniq Simtmediq suformuotq dideliq psichiatrijos istaigq tradicijq,

stiprinandiq stigmq ir socialinq atskirti.

Pasaulio sveikatos organizacijos 2013 m. rugsdjj priimtame Europos psichikos sveikatos veiksmq

plane taip pat pabr6iiama, kad prioritetas tur6tq bUti teikiamas bendruomenin6ms paslaugoms, nes didel6s

psichiatrijos ligonin6s prisideda prie socialinds atskirties. Siame plane teigiama, kad itin svarbu plesti

pirmin6s sveikatos prieZi6ros paslaugq spektrq, kur paslaugos teikiamos drauge su kitq disciplinq psichikos

I Koalicija,,psichikos sveikata 2O3O" vieniiq 15 ekspertq ir nevyriausybiniu organizaciiq, pasira5iusiq memorandumq 2074 m. balandZio 30 d

Memorandumas pridedamas.

sveikatos sistemos darbuotojais bendruomeniniuose centruose.2Yra pripaZistama, kad didel6s psichiatrijos

ligoninds, kaip ir dideles socialinds globos istaigos, sudaro palankiq terpq Zmogaus teisiq paZeidimams. Tai

ne sykj pabreie imogaus teisiq steb6senos ekspertai bei Europos ekspertq grup6, veikianti perejimo nuo

institucin6s prie bendruomen6je teikiamos globos klausimais. Europos komiteto priei kankinimq ir kitokj

iiaurq, neimoniSkq ar ieminanti elgesi (CPT) ataskaitoje Lietuvos Vyriausybei (20M)3 yra pateiktos

rekomendacijos d6l suvariymo priemoniq naudojimo bei priverstines hospitalizacijos tvarkos, remiantis

vizitu j RVPL.

Suprasdami, kad psichikos sveikatos sistemos permainos turi vykti etapais, nerekomenduojame

iSkart atsisakyti atskirq dideliq psichiatrijos ligoniniq. Tadiau Vilniaus universiteto tapimas didiiausios

Lietuvos psichiatrijos ligoninds dalininku, reikitq akivaizdq prieStaravimq Siuolaikiniams psichikos sveikatos

politikos principams. Toks sprendimas jtvirtintq praeities tradicijas, ir dar labiau negu iki Siol, stabdytq seniai

su brend usia s sistem i nes pe rma i nas psichi kos svei katos apsaugos sistemoje.

Akademin6s psichiatrijos modelis, kuris sieja mokslq ir mokymq su klinikine praktika, tur6tq

atspinddti Siuolaikin! poiifiri ! psichikos sutrikimq gydyma ir reabilitacijq. O psichikos sveikatos prieii[ros

sistema turetq burti suinteresuota akademine strukt0ra, skatinandia pozityvias permainas, modernius

poii 0rius ir integracines tende ncijas, jgyvendina nt psichi kos svei katos pol iti kE.

Mgsq nuomone, VU Psichiatrijos klinika turi b0ti ten, kur yra Vilniaus universiteto ligonin6.

Santari5k6se gal6tq veikti iiuolaikine Psichiatrijos klinika, integruota i bendrosios medicinos paslaugq

infrastrukt[rq. Tokia praktika brJdinga daugeliui iSsivysdiusiq valstybiq universitetq. Beje, taip yra ir Kaune,

Lietuvos Sveikatos mokslq universitete. Psichiatrijos klinikos integracija j Vilniaus universiteto ligonines

SantariSkiq klinikas burtq naudinga tiek psichiatrijos pletrai Lietuvoje, tiek bendrosios medicinos paslaugq

veiksmingumui. Akivaizdu, kad dabar planuojamas sprendimas pasirinkti RVPL kaip VU ligoninq, uikirstq

kelia pilnavertds VU Psichiatrijos klinikos k[rimui Vilniaus universiteto ligonineje Santariikiq klinikose.

Siglome stabdyti projektq d6l Vilniaus Universiteto tapimo RVPL dalininku. Si0lome, kad Sveikatos

apsaugos ministerija kartu su Vilniaus universitetu, iSnaudodami Vilniaus universiteto Medicinos, Filosofijos

ir kittl fakultetq mokslininkq potencialE, atliktq pasaulin6s akademines psichiatrijos tendencijq analizq.

Koalicija ,,Psichikos sveikata 2030" sirJlo ekspertinq pagalbq atliekant toki tyrimq ir tiki, kad plati visq

suinteresuotq pusiq diskusija prisiddtq prie vieSumo ir skaidrumo procesq, darant tokius svarbius Lietuvos

sveikatos prieZi0ros sistemos sprendimus.

PRIDEDAMA:20L4 m. balandZio 30 d. memorandumo d6l nevyriausybiniq organizacijq ir ekspertq koalicijos

,,Psichikos sveikata 2030" uZ pokydius psichikos sveikatos sistemoje kopija - 5 lapai.

Koalicijos "Psichikos sveikata 2030" vardu

Karile Levickait6DirektoreV51,, Psichikos sveikatos perspektyvos"

http://wwweuro.who.int/_datalassets/pdf_file /OOO4/194707 /53wd 11e-MentalHealth-3.pdf

http:/lwww.cpt.coe.int/documents/ltu/2014-18-inf-eng.pdf

23