DI DAKTIN IAI KOMENTARAI

1. Atpasakojimq samprata ir svarba

Atpasakojimas - nepaZodinis iSgirsto ar perskai$o tekstoatk0rimas. Perpasakojami pasakojimai, atpasakojami gird6ti pasisa-:kymai, praneSimai, matyti spektakliai ar Siaip nutikimai gyvenime...Vadinasi, labai svarbu gebdti neiskreipiant perteikti svetimq tekstq,svarbiausias jo mintis ir pan. Atpasakoiimo esme - pavyzdiio (teks-to modelio) pam6gdZiojimas. MdgdZiojimas - psichologinis kalbosmokymosi pagrindas. Gilindamiesi i svetimo teksto turini ir sandarq,pradinukai mokosi praktinds kalbinds veiklos, stiprina teksto k0rimoigOdiius. Atpasakodami mokiniai pratinasi analizuoti ir sisteminti,i5skirti esmg, sukaupti ddmesi ties vibnais rei5kiniais, abstrahuotisnuo kitrl. Meniniai tekstai teigiamai veikia vaikq emocijas, puosel6javaizduotQ.

Atpasakojimais 1) formuojami teksto klausymo, taisyklingokalb6jimo ir raSymo (komunikaciniai) igUd2iai, 2) lavinama atmintis,3) puosel6jama atkuriamoji ir kuriamoji vaizduotd, k0rybi5kasmqstymas, 4) ugdomos loginio protavimo i5gal6s, 5) turtinamasmokiniq Zodynas, 6) mokoma naudotis pavyzdin6mis, lengvaiisimenamomis sintaksin6mis formomis, 7) pratinama stilistiskaitiksliai vartoti Zod2ius, jq formas.. . sie ir kiti dar nepamindtiprivalumai liudija atpasakojimq svarbq kalbos vartosenos darbqsistemoje.

2. Atpasakoji mq klasifikacija

Lietuvir.{ kalbos didaktai atpasakojimus grupuoja ivairiaisasDektais.

1, Pagal mokymo tikslus: mokomieji, kontroliniai, mokomieji- kontroliniai. (Pradinese klasdse dominuoia mokomieji ir niekadaneraSoma kontroliniq atpasakojimq.)

2, Pagal ra5ymo pob0di: kolektyviniai, grupiniai,individualieji. (Da2niausiai ra6omi tik klasdrje.)

s

3. Pagal atlikimo pobfidi: kolektyviniai, grupiniai, individua-lieji. (Derinamos visos 3 ru5ys, bet pradedama mokytis atpasakotikolektyviai.)

4, Pagal pateikimo formq: sakytiniai, raSytiniai. (Pirmiausiamokomasi atpasakoti Zod2iu, tik po to - ra5tu.)

5, Pagal pa2intj su tekstu: neZinomi ir anksdiau mokiniqskaityti. (Pastarieji dainiausiai praktikuojami, kai glaustai ar atrenka-mai atpasakojamas koks nors vadovdlio tekstas.)

6. Pagal kalbos stiliq: meniniai, dalykiniai, publicistiniai.(Pradinei mokyklai skirtose mokymo priemondse daugiausia yrameniniq tekstr.l, todel daugiau jq ir atpasakojama. Reikia pripa2inti,kad mokiniams - ne tik pradinukams - lablri sunku kalbdti ar rasytivienu kuriuo stiliumi, ypad dalykiniu.)

7. Pagal pirminio teksto suvokimo b0dq: girdimieji (skaitomokytojas, klauso audiojra5o), regimieji (padiq mokiniq perskaityti)ir mi5rieji (klauso ir seka akimis tekstq).

8. Pagal turinio atk[rimo pob0dj: smulkieji, glaustieji,atrenkamieji, k[rybiniai.

Didaktai ir mokytojai praktikai mini dar ir kitq klasifikacijosatveiq, pvz., pagal teksto apimti skiriami ilgi atpasakojimai ir atpasa-kojimai - miniatiUros; skiriami atpasakojimai, kai naudojamosvaizdin6s mokymo priemonds arba kai rasoma be jq...

Populiariausia atpasakojimq klasilikacija pagal turinioatk[rimo pobUdi.

Smulkusis atpasakoiimas - tai trumpo teksto, daZniausiaipasakoiamojo, kartais pasakojamojo su apraSymo elementais,atk0rimas, kuo maZiausiai nutolstant nuo originalo. Vienas svarbiau-siq tikslq - ugdyti mokiniq kalbq, mokinio atmintyje uZfiksuoti teksto

. kalbos iSgales. Svarbiausias tokio atpasakojimo vertinimo kriterijus- artumas pirminiam (groZiniam, publicistiniam, dalykiniam) tekstui.Sis atpasakojimas reikalauja geb6jimo susikaupti, iSmokti atidZiaiklausytis, atsiriboti nuo pa5aliniq dirgikliq (Snaresio klas6je, triuk5-mo koridoriuje ir pan.). Metodininkai siUlo prad6ti mokyti smulkqiiatpasakojimq nuo pasakq. Sie tekstai padeda greidiau iSmoktinuosekliai rikiuoti ivykius, mintis.

_

Parengimo smulkiajam atpasako-

4

jimui metu visada turi vykti intensyvus loginis darbas. Smulkusisatpasakojimas - pirmoji pakopa ira5ini, nes ismokstama suvoktiturin j ir i5samiai ji perteikti.

Glaustasis atpasakoiimas - tai teksto esmds perteikimastrumpai, savais ZodZiais. Tai tarsi smulkiojo atpasakojimo prie5ingy'b6. Glaustasis atpasakojimas ypad tinkamas loginiam mokiniqmqstymui ugdyti. Vaikai mokosi analizes ir sintez6s, pratinasi

esminius dalykus skirti nuo nesvarbiq. Tod6l glaustajam atpasakoii-mui mokyti imamas didesn6s apimties tekstas, kad jame b[tqSalutiniq elementq, be kuriq nejmanomas joks teksto glaudinimas.Pokalbio bIdu iSskiriami esminiai dalykai: pagrindiniai veik6jai,svarbiausi ivykiai... Pateikiamas planas, pradZioje sudarytas i5

klausiamqjq sakiniq. Pradinukai turi aiSkiai ir trumpai atsakyti ikiekvienq klausimq. AtsakymLl visuma - glaustai atpasakoto tekstoturinys. Kolektyviai pasvarstoma, ar i5 tiesq pamindti svarbiausiejifaktai, ar pasakolimas nuoseklus, ar aiski kalba...

Bltina, kad glaudinti skirta tekstq mokiniai tur6tq priei akis.Tada mokiniai, klausydamiesi teksto, igunda rasti svarbiausiussakinius, mintis.

Atrenkamasis atpasakoiimas - tai ilgesnio teksto istraukoskuria nors tema atpasakojimas. Tokie atpasakoiimai turi smulkiojo irglaustojo atpasakojimo sawbitl. Atrenkamqjq atpasakojimq paskir-

tis - rengti pradinukus kalbdti pagal temq. Labai svarbu rasti tekstetai, kas atitinka atpasakojimo temq, t.y. aktualu gebeti logiskaianalizuoti. Rekomenduotina vadov6lio tekstus skaityti klas6.le. Skai-tant ir analizuojant tekstq klasdje, ypad reiktll akcentuoti tas vietas,kurios bus reikalingos atrenkamajam atpasakojimui. (Ddl Sios

prieZasties atrenkamiesiems atpasakojimams skirtLl tekstq Siame

leidindlyje ndra.)

Kfrrybinis atpasakojimas - tai teksto atpasakojimas, kai

reikia: 1) sugalvoti siuZeto tgsinj arba pradiiq, 2) kai bltina pakeistipasakotojo asmenj ar laik4. Vieni Sios rlSies darbai iadina kurybinqvaizduotg, kiti verdia susikoncentruoti, sukaupti ddmesi, b0tiatidiems. KUrybiniq atpasakojimq mokoma ypad pamazu.

3. Atpasakojimai teminiuose kalendoriniuoseplanuosel

Pasakoti vaikas pradeda nuo pirmqjq dienq mokykloje. Jaupirmokas pasakoja apie save, kuria pasakojimus, atpasakojimuspagal paveiksl6liq serijas. ll klasdje pateikiama elementari atpasa-kojimo teorija (kas yra atpasakojimas, kokia jo sandara), mokomasiatkurti ivairius tekstus.

Svarbiausieji mokymo atpasakoti tekstE momentai nurodytiteminiame - kalendoriniame plane pradinei mokyklai.

Su atpasakojimo sqvoka antrokai supaZindinami sausiomdnesio pabaigoje, skaitant L. Tolstojaus apsakymdli "Geras sU-

nus" (ll vadovdlio dalis, p. 16). lSsiaiSkinama, koddl reikia mokytisatpasakoti, kas yra atpasakojimas, kuo jis skiriasi nuo autoriausteksto. Kuriamas atpasakojimas pieSiniais, lyginamos atpasakojimoir pirminio teksto pasakojimo dalys.

Kitas iingsnis - isiZilrdjimas i H. Bidstrupo karikatlrq seriiq"Megstami Zaisliukai" ir pasakojimo - atpasakojimo k0rimas pagaljas ZodZiu (vasaris, ll savaitd). Tiesa, teminiame - kalendoriniameplane minimas tik vienas, butent pasakojimo, terminas. Pagal kal-bos tipq i5 tiesq kuriamas pasakojimas su ivykio pradzia, eiga,svarbiausiuoju momentu ir pabaiga. Tadiau pagal kurybiskumolaipsnj mokiniq sukurtasis tekstas - tik paveiksldliq turinio atpasako-jimas. (Tokiq pasakojimLl - atpasakolimq pagal paveiksl6liq serijas"Saltindliuose" ll klasei yra ir daugiau, pvz., "Ak, tie v62iai", kt.) Tqpadiq savaitg skaitomas ir atpasakojamas P, Maiioto tekstas"Julytds kiSkelis". Trediqjq kovo savai\g skaitoma sakmd "lZeista

ugnis", ra5omas planas ir mokomasi pagal ji sekti sakmq ZodZiu.

Tik geguZds mdnesio pirmqiq savaite skaitomas G. lsoko tekstas"Ki5kio a5ardlds" ir kolektyviai mokomasi atpasakoti pagal'klausi-mus rastu.

4. P arengi amieji pr ati mai, mokant atpasakoii mq

Zinant atpasakojimq reikimq mokiniq komunikaciniams

ig0dZiams tobulinti, suvokiant lietuviq kalbos sud6tingumq irvengiant mokomqjq dalykq monotonilos, siilydiau kolegomssusidaryti savitq darbo, kaip mokyti pradinuk4 atpasakojimq,sistemq. Jq palvairintq parengiamieji pratimai, atliekami nuolat,sistemingai ir ne vien tik lietuvitt kalbos pamokose.

1. Pieiimas. Jei antrokams ypad nesiseka atpasakoti girddtq

ar skaiq/t4 tekstq, galima leisti jiems piesti tai, kq geriausiai isimind.Nupie5gs iliustracijq, mokinukas be didesnio vargo papasakos savodarbelio turini. Taigi nuo tokiq elementariausitl atpasakoiimq pieSi-

niais k0rimo uiduodiq pradedama suddtinga darbq sistema: igldis

I Plentaitemokykloje. K' 1997 .

ll klas6 lll klas6 lV klasdSupaiindinimas su atpasa-kojimo sqvoka. Atpasakoji-mo ir pasakojimo daliq lygi-nimas.Mokymasis atpasakotitekstE pie5iniais, ZodZiupaqal pieSinius.

Mokymasis atpasakoti dalykinj tekstq,aprasymq.

Atpasakojimas pagal klau-simus, plana.

Mokymasis atpasakoti pagal planq.

Kolektyvinis atpasakojimora5vmas.

Atpasakojimq raiymas:

atpasakojimoraSymas,keidiantasmenl.

Tekstoatpasakojimas,remiantisveiksmaZodZiais.Smulkiojoatpasakojimora5ymas.Mokymas glaustaiatDasakoti teksta.

V., Marcelioniene E. Lietuviq kalba pradZios

pasakoti pagal vienE pieSini, sugebdjimas atpasakoti pie5iniq serijosturini.

2. Kita parengiamqjq darbq grupd - Iaisvieji dr:ktanfai. Juosgalima organizuoti Zaidimo "Kas gerlau isimins" forma. pradZiojelaisvasis diktantas - Zaidimas organizuojamas taip: mokytojas,paai5kings darbo b[dq, kuo rai5kiau perskaito tekstq; kiekvienqsakini skaito tik vienq kart4; po kiekvieno sakinio padaroma pauz6,kurios metu mokiniai uisira5o j sqsiuvinius tai, kq isimin6.

V6liau organizuojamas kitas laisvoio diktanto variantas. Eiga:1) paaiSkinamas darbo bUdas, 2) i5rai5kingas rislaus tekstoskaitymas, 3) kolektyvinis pokalbis, kurio tikslas - iSsiai5kinti, ar visisuprato turini, 4) kolektyvinis planavirftas, 5) teksto skaitymasdalimis po 2 - 3 sakinius, 6) perskaitytos daleles atpasakojimasra5tu savais ZodZiais, iinoma, kuo tikslesniais ir vaizdingesniais, 7)parasytas diktantas nebeskaitomas istisai, mokiniai patys tyliaipatikrina savo darbus. Silpnesndje klasdje tekstas pirmiausiaatkuriamas Zod2iu, iStaisomi netikslumai. Nuosekliai po truputiilginami sakiniai, didinama daliq apimtis. Taip laipsni5kai Siediktantai panas6ia j atpasakojimus.

Sistemingai ra5ant laisvuosius diktantus, ger6ja mokiniqra5tingumas, tobul6ja mokiniq kalbind atmintis, diddja raSymotempai, stipr6ja suinteresuotumas mokytis, domimasi atmintieslavinimo klausimais, pvz., kiek iodZiq Zmogus gali isid6m6ti, kaiptreniruoti atminti ir pan.

3. Pradinese klas6se nuo senq laikq praktikuojami nura-Sin6jimo darbai. Tadiau nura5in6jimas, jei nesiejamas su jokiomisuZduotimis, ne tik gaiSina laikq, bet ir bukina vaikq protq. Kopijuo-dami spausdintinius tekstus pa2odZiui ar nepaZodZiui, mokiniainei5moksta ra5yti be klaidq: mat nuo mechaninio darbo susilpn6jaddmesys, atsiranda daug klaidq. lSvengti mechani5ko teksto kopija-vimo padeda i5renkamasis nura5in6limas, pvz., mokiniai nuraSoapra5ymo sakinius, pabraukia isid6m6tinus radybos sunkumus ir kt.Mokant atpasakojimq, siekiant tvirtq rasybos lgudZiq, praktikuoja-.mas ,aisvasis nuraiin6jimas, tiesa, artimas laisvajam diktantui.Laisvoio nura6indjimo metodika: 1) raiSkiai perskaitomas riSlus

tekstas, 2) jei tekstas sudarytas i5 keliq pastraipq, pateikiamaspfanas, 3) atpasakojamas lod2iu, 4) aptariami ra5ybos sunkumai,5) savarankiskai perskaitomas visas tekstas, 6) nurasindjama.Pradind nuraSindjimo stadiia - pusiau laisvai atkuriami sakiniai.Svarbu nura5yti ne paZodZiui. Visi5kai laisvai nura5in6jama, kai

tekstas atkuriamas savais zodZiais, bet iSlaikoma autoriaus sintak-sind sakiniq struktlra, kalbdjimo bldas. Toks nurasindjimas reika-lauja auk5tesnio kalbiniq lgnd2iq lygio. Kai kuriems pradinukamssunku savarankiskai "atpasakoti", t.y. laisvai nuraSyti tekstq.Tokiems leid2iama ilgiau nura5indti paZodZiui. Tikslas - sulygintivisq mokiniq igIdzius. Tiktq montesorinio diktanto patirtis. Ciapasakojamojo pobudiio teksto sakiniai uzrasyti ant atskirq lapeliq'sunumeruoti, Mokinys ima pirmqji lapeli, perskaito, isiZiuri i raSybos

sunkumus, tada lapeli imeta id62utq ftaip balsadeZq) ir raSo sakini.

Toks laisvasis nura5indiimas artimas atmintiniam ra5ymui ir padeda

itvirtinti taisyklingo raSymo igUdZius, stiprina atminti, ugdoortografinj akylumq, ddmesi, pratina prie pamir5to ZodZio pakeitimokitu.

Kfrrybiniu nuraiinaiimu vadinama tokia uzduotis, kainuradin6jimas susieiamas su kuriais nors stilistiniais, loginiais ar

ortografiniais uZdaviniais. P\rz., mokiniams duodamas deformuotastekstas (sukeista 20dziq tvarka sakiniuose, sumaiSyti sakiniai,sukeistos teksto pastraipos). Mokiniai turi sudaryti taisyklingussakinius, logiSkai juos suderinti. Atliekamas loginis ir stilistinisdarbas, jsid6mimi teksto riSlumo poiymiai, reikalingi ra5antatpasakojimus, kuriant ra5inius.

Bendrieji reikalavimai nurafiineiimo darbams: 1) gerai

isiskaityti i sakini, isi2i0r6ti i sud6tingesnds raSybos Zod2ius, 2lra5yti neZiirint i knygq (lapelD, 3) kad neiprastq praleidin6ti raidiiq'mokiniai turi perskaityti tai, kq para56, 4) nuradin6jama Svariai,

tvarkingai, nes paskubomis para5ytuose darbuose visuomet yra

daugiau klaidq.

5, Be ndrieji atpasakoji mq did aktikos dalykat,

Yra du supaZindinimo su atpasakojimo turiniu variantai: 1)madius tekstq (uZraSytas lentoje, demonstruojamas kodoskopu) ir2) nemadius teksto, tik i5klausius jj. Pirmiausia pradinukai pratinamiatpasakoti uZrasytq lentoje ir padiq perskaitytq tekstq. Veliauteikiamas atpasakoti tik iSgirstas (mokytolo perskaitytas, papasako-tas) tekstas. Mokinius labiau patraukia mokytojo papasakotas neguperskaitytas tekstas. lSgirstieji tekstai atpasakojami laisviau.

Pradiioje imami tik pasakojamieji tekstai i5 vaikq, Zvdreliq,pauk5teliq gyvenimo. Atpasakojimo kokybd labai priklauso nuo ro,kaip perskaiMas tekstas, ar mokiniai suprato turinj, ar atkreipdddmesj i graZesnius ZodZius...

Zinia, mokiniui gyvenime ne vien tik meni5kai, vaizdingaiteks kalb6ti. Reikia atpasakoti ne tik meninius, bet ir dalykiniostiliaus tekstus, Praktikuotini instrukcijq pobudZio tekstai: valgiqreceptai, Zaidimo eigos nusakymas ir pan. Vaikai suvokia, jog tokioteksto kalba informatyvi, tiksli, grie2ta, nevaizdinga. Labai svarbui5saugoti tarpdalykinius ryiius. Pvz., darbeliq pamokoje daromaskoks nors, Zaisliukas. Mokytoja instruktuoja, kaip atlikti uZduoti. poto kalbos pamokoje raSomas atpasakojimas, kaip pasigamintiZaislq. Taigi dalykiniam atpasakojimui pasirengta praktinio darbometu. Kuo skirsis toks atpasakojimas nuo instrukcijos? pastarojira5oma daZniausiai liepiamosios nuosakos veiksmaZodiiais: paimk,iSkirpk, priklijuok... Atpasakojimq tekstuose dominuoja butojokartinio laiko veiksma2odZiai. Suddtingesnis atvirk5tinis variantas.Mokiniai gauna instrukcijq, perkuria jos tekstq ir para5o arpasa-kojimq, kuriame dominuoja butojo kartinio laiko veiksmaZod2iai ir tikpo to daro darbeli. Antrasis variantas labiau tinka tiems mokiniams,kurie geba naudotis instrukcijomis.

Atpasakoti skirto meninio ar dalykinio teksto analizesusideda i5 tokiq komponentLt: 1) kolektyvinis pokalbis, kurio tikslas- issiaiskinti, kaip suvoktas tekstas, tema (pagrindind mintis, auto-riaus pozicija), 2) teksto sandaros analiz6: isskiriamos pastraipos,

2 NemaZai specialiq didaktiniq rekomendacijq, tinkaniiq vienosar kitos rlSies darbams, pateikta kiekvieno skyriaus pradZioje.

l0

aptariamas jq turinys, planuojama arba kolektyviai gilinamasi iduotq planq, 3) kalbin6 analiz6: ZodZiai, sintaksinds konstrukcijos,kalbos klaidq prevencija. Tie komponentai gali bUti realizuojamipaeiliui arba lygiagrediai, pintis vieni su kitais.

Atpasakojimai - tai parengiamqjq pratimq savarankiskai kurtira5inius sistema, susidedanti i5: 1) atsakymq i klausimus, 2)planavimo darbq, 3) atpasakojimq 2odiiu, 4l kolektyviniq, o vdliau irsavarankiskq atpasakojimq rastu.

Labai svarbu, kad toji sistema visais atvejais atitiktq principq

- nuo lengvesnio prie suddtingesnio, Sito siekiama keliomiskryptimis. Pirmoji - tai teksto siu2etq nuoseklaus sudetingejimotuarka parinkimas: 1) parenkamas vienas nesuddtingas pasakoja-mojo teksto epizodas, 2) tekstA sudaro du ar daugiau tarpusavyiesusieti epizodai, 3) fabuloie iterpta apra5ymo, samprotavimo,dialogo, veiksmo perkdlimo i5 vienos vietos i kitq komponentq.Antroji mineto principo realizavimo kryptis yra tokia: 1) didinamaatpasakoti skirto teksto apimtis, 2) nuolat siekiama kuo didesniomokiniq savarankiSkumo.

Mokant raiyti atpasakojimus, pradZio.je tikslinga pateiktireikalingos apimties adaptuotus tekstus, po to - nedideles istrau-k6les i5 groziniq tekstLl; pagaliau - ilgesnius tekstus, skirtus atren-kamiesiems atpasakojimams mokyti. Atrenkamuoju b0du atpasa-kojama keliais variantais: 1) parengiant i5pldstq atsakymq i pateiktqklausimq, 2) atpasakojant iStraukq nurodyta tema,

Nedaug yra lietuvir.l kalbos pamokq, kuriose apsieinama beteksto ar jo dalies atpasakojimo ZodZiu. Tad iSkyla Sablono,monotonijos pavojus. Atpasakojimo r05iq variavimas pagyvinapamokas, suZadina mokiniq norq mokytis, gereja kalbinis mokiniqpasirengimas, komunikaciniai geb6jimai.

ll

PAC|U MOK|NtU PERSKATTYTO TEKSTOATPASAKOJIMAI

Mokant pradiniq klasiq mokinius radyti atpasakojimus, labaisvarbu, kaip mol(iniai supaZindinami su tekstu. Vienas tokiqsupaZindinimo variantq - galimyb6 padiam mokiniui skaityti tekstq.Mokinys mato teksto modelj, vaikui lengviau isitraukti i to modelioanalize, be to, geriau isiddmimos sakinio ribos, Tadiau tadaatpasakotasis (iodZiu ar raStu) tekstas bus beveik tapatuspirminiam. Taip mokomasi smulkiojo atpasakojimo.

Tekstas u2ra5omas lentoje, o klausimai pateikiami iodZiu,Tokiais atvejais mokytoias kontroliuoja, kaip mokinys mqsto, kaipkonstruoja taisyklingq sakinj. Kitas variantas - tekstas ir klausimaiuZra5yti lentoie. Mokiniai savaranki5kai perskaito tekstq ir garsiaiatsako i lentoje uZra5ytus klausimus. Dar suddtingesnis atvejis, kaimokiniai tyliai mintyse apgalvoja atsakymus i klausimus.

Kita pamokos pakopa - rislus teksto atpasakojimas. Tekstasnuvalomas. Mokiniai Zodaiu ar rastu atsako j lentoje uZraiytusklausimus. Kai Sie ig0dZiai sutvirtdja, nuvalomas ne tik tekstas, bet irklausimai, Suddtingesnis atvejis, kai tekstas ir klausimai taipparengti, jog: 1) vieno teksto sakinio pakanka dviems atsakymamssuformuluoti, 2) atsakant j vienq klausimq, remiamasi dviem trimteksto sakiniais, 3) atsakymui suformuluoti reikia Siek tiek daugiauZodZiq, negu jq yra tekste.

Sitokius atpasakojimus galima skirti grupiniam darbui.Tekstas uZraiytas lentoje, klausimai taip pat. Vaikai pasitardamiraso atpasakojimq.

Galimi ir kiti uZra5yto teksto ir pateikiamq klausimq derinimovariantai. Bltina sistemingai maiinti klausimq skaidiq. Per didelis jqkiekis, siekiant detalaus teksto atkr.lrimo, vdliau tampa netikslingas:niaZdja mokiniq suinteresuotumas dirbti.

GenysPuiyne gyveno genelis. Genelis margas margas. Genys tupi

ant Sakos. Kala ir kala. Renka kirminus. Jis mi!;ko daktdras. Atl6kbvanagas. Genelis iisigando ir pasisl6p6.

r1 Pagal L. Jakubauskieng

Kur gyveno genelis?Koks genelis?Kur genys tupi?Kq jis veikia?Kq renka?Kas jis yra?Kas atl6kd?Koddl genelis pasisldp6?.

puSyne, daktaras, iSsigando

BaSykite kolektyviai.

Lokys smagurisMi!;ke gyveno sgnas /okys. Nor6lo senasis smaguris medaus.

Turseno lol<ys mi\ku. Stai ir avilys. Lol<ys nukbl' dangti. KySt letenasavilin. Sulike bitds. Emd ginti savo namus, gelti. Lol<ys gyndsi,gynbsi ir nukArb blyn, Nepasisekb smaliiiui.

Fagal L. JakubauskiefleKas gyveno mi5ke?Ko nord.io senasis smaguris?Kur jis turseno?Kq lokys aptiko?Kq jis nuk6l6?Kur ki5o letenas?Kas suldkd?Kq bitds veik6?Kq veikd lokys?

A turseno, dangti, gelti, smaliZiui

Raiykite kolektyviai.

L2.

3.

4.

5.

o.

7.

8.

A

l.2.

3.

^5.

o.

7.

8.

9.

IJ

Balionas ply5oLukas paliko kambaryje prip'stq balionq. Katin'lis pagavo

siAQ. Prisitraukd balionq. Sugalvojo paZaisti. Kai tik drikstetdjonageliu, balionas ply!;o. Taip smarkiai ply6o, kad katinilis apkufto.

Pagal P.Ma6iot4l. Kq paliko Lukas kambaryje?2. Katkatin6lis pagavo?3. Kq prisitraukd?4. Kq sugalvojo?5. Kada ply5o balionas?6. Koddl katindlis apkurto?

Sugalvokite kitq teksto pavadinirhq ir katinelio vardq,

RainiukasGweno pas sene/fits katin'lis Rainiukas. Katinblis buvo

minkgtutis kaip pikas. Rainiuko kojytis greitos kaip v6jas. Kaktel'balta,. Al<ytes Zalios. Uodeg6l6 riesta. Rainiuko labai bijojo pilkosiospelyt6s. Katindlio kojytds irvelnios, bet adtrds nagai. Rainiuko bijoivirbliai ir pel6s.

Pagal K. USinskil. Kas gyveno pas seneliijs?2. Koks buvo Rainiukas?3. Kokios katino kojytds? Kaktet6? Akyt6s?

Uodeg6ld?4. Kas labai bijojo Rainiuko?

A pilkosios pelyt6s, astrls nagai, Zvirbliai

Atpasakojimq paraiykite savarankiSkai.

Mi5ko mokyklaSugriio lokys i miikq. Atidare mol<yklq. At6io i mokyklE

vilkiukai ir lapiukai. Atiokavo voverytbs ir kii;kiukai, Atriedbio eZiukai.

Lol<ys moko visus dainuoti.Pagal L. Jakubauskiene

sugrizo

Kas sugrlZo i mi5kq?Kas atidard mokyklq?Kas atdjo i mokyklq?Kas at5okavo?Kas atrieddjo?Kas moko visus dainuoti?

1. Kokius pieSin6lius nupie5tumdte pagal 5i tekstq?2, Para5ykite, kurie Zv6reliai dainavo.

Mama verda pietus. Jonukas padeda. Senelis u2kArb krosni'Nuskuto bulves. Atneid kop?stq ir morkq. Mamyb vlrs mdsos t7

srurbos. Bus skanrTs pletr.ls. Vlsa Selma s6s prle staio.

l. Kq verda mama?2. Kas padeda?3. Kas uZk[r6 krosni?4. Kq dar paddjo Jonukas?5. Kq mama virs?6. Kokie bus piet[s?7. Kas s6s prie stalo?

1. Sugalvokite atpasakojimui pavadininiq.2. Pataiykite atpasakojimq savarankiskai.

l.2.

3.

4.

5.

6.

t4 15

Padaulos SuniukaiDu jauni Euniukai rado viitos perimq gfritq. Viita buvo ii'jus

po sod4 pasivaik{iioti. Tuojau ii;siritino vienq kiauiin!, Iukitas tlko.l5 jo iirieddjo geftonas graZus vii;iiukas.

Pagal P. MaiiotqDeformuotas tekstasVos tik krepitel6jo kiauiini, luk5tas truko. ViSta buvo i56jus

po sodq pasivaiksdioti. Du jauni Suniukai rado viStos perimq guZtq.Tuojau i5siritino vienq kiau5ini ir dmd Zaisti. 15 jo iSried6jo geltonasgraZus viSdiukas.

l. Kq rado du jauni $uniukai?2. Kqveik6 viSta?3. Kur buvo i5djus viSta pasivaik5dioti?4. Kas atsitiko kiau5iniui?5. Kas i5rieddio i5 kiau5inio?

PadEkaI kiemq atbjo sene/rs. Jis afsis6do ant suoliuko. Keme iaid6

Sfaslukas, Senelis uisiddjo akinius ir 6m6 skait\y'i laikrcEti.P?steldjo v67as. Jr.s pagriebb laikraiti ir nuneiji per kiemq.

Senelis 6md vytis. V6jas laikraiti iinei;6 i gatvg. Tik Sfaslukas sp6lopagauti.

Deformuotas tekstasPUsteldjo vdjas. Senelis u2sid6jo akinius ir 6md skaityti

laikraSti. I kiemq atdjo senelis. Jis pagrieb6 laikra5ti ir nune5d perkiemq. Kieme 2aidd Stasiukas. Senelis dmd vytis. Tik Stasiukasspdjo pagauti. V6jas laikra5ti i5ne56 i gatvg. Jis atsisedo antsuoliuko.

Kas at6jo i kiemq?Kur atsisddo senelis?Kas Zaidd kieme?Kq veikd senelis?Kas pUsteldio?

6.7.

8.

9.

K4 pagriebe v6jas?Kas dm6 vytis laikra5ti?Kur i5ne56 vdjas laikra$tj?Kas sp6jo laikra5ti pagauti?

l.2.

3.

4.

5.

il. MOKYTOJO PERSKATnTU TEKSTUATPASAKOJIMAl

Mokiniai gali susipaZinti su teksto turiniu ne tik ii matydami,bet ir girdddami. Sis teksto pristatymo variantas turi privalumq irtrikumq. Teigiama tai, kad tekstas atkuriamas laisviau. Tod6laktualu nuosekliai, pamaZu pereiti prie teksto suvokimo i5 klausos:

1. Mokytojas skaito tekst4. Klausimai u2ra5yti lentoie.Kolektyviai atsakoma i klausimus, Toliau dirbama atsi2velgiant iklasds mokiniq pajdgumq: a) atsakymus mokytojas (atskirimokiniai) uZra5o lentoje, o mokiniai nusira5o juos i sqsiuvinius, b)atsakymus i sqsiuvinius mokiniai ra5o laisvojo diktanto principu.

2. Mokiniai klausosi mokytojo skaitomo teksto, o po toatsakindja i klausimus. Kolektyviai ra5omas atpasakojimas

3. Mokytojas perskaito tekstq. Klausimais i5siaiSkinama, kaipmokiniai suprato jo turinj. Svarbu, kad butrl aptariami svarbiausifabulos dalykai, skatinantys mokinius mqs$i, da$i i5vadas,apibendrinti. Po to mokytojas dar kartq perskaito tekstq. Mokiniaiatpasakoja ii ZodZiu. Kolektyviai ar individualiai ra5omas atpasa-kojimas.

Atpasakojant (ZodZiu ar raitu) vengti dviejq kra5tutinumLl: 1)butinai atkurti siuZetq savais ZodZiais net ir tais atvejais, kai mokiniaigerai isimin6 dali teksto 2od2ir4, 2l reikalauti pasakoti tik autoriaus2od2iais ir posakiais.

ZEsiukas ir Suniukas MargiukasJaunas Zqsiukas atslsky/6 nuo motinos. Jis pasiklydo sode.

Per sodq bdgo Suniukas Margiukas. lr susitiko ant tako 24siukas suiuniuku. Zqsiukas iisigando. Margiukas ji uikalbino. Zqsiukasx,,paslsakd, kad paklydo. Suniukas Margiukas paruedd iqsiukq namo.

Pagal P. Ma5iotq't'7l6

Vytukas ir 2qsinasMaZas Vytukas labai bijojo 2qsino. Kartq norbjo jis bbgti i

kiemq. Vytukas pravdrd duris ir hilri. eia pat lqsinas stovi. VytukasSoko atgal ir trenke durimis. Tadiau berniukas prisiv6r6 Evarkel|Vytukas eme Saukti. Galvojo, kad Z.qsinas tempia ivarkq.

Atbego mama. Ji pamat6 Vytuko privertE i;varkeli. Tuojaunuramino berniukq.

Pagal P. Maiiotq

Ko bijojo Vytukas?Kur nordjo b6gti?Kq berniukas pamatd?Kod6l jis Soko atgal?Kq Vytukas prisiv6r6?Kod6l jis 6md Saukti?Kas atb6go j pagalbq?Kq mama pamatd?Kas nuramino berniukq?

4 b6gti, atbdgo

Atpasakoiimq parasykite savarankiSkai.

6iuoiyklaMol<yklos aikirteje mokiniai nutarb irengti 1iuoiyklq' Jie

nukasb sniegq. Saltis ji pavefte ledu. Vaikai linksmai iiuo26Staiga pasirode debes6/ls. Netrukus ledq apdengb sniegas.

Nustinko debes6/ls. Vaikai iiupo irankius. Sniego kaip neblta. Vbl

visi galejo linksmai iiuoZindti.

Kur nutard mokiniai irengti 6iuokyklq?Kq jie nukasd?Kuo apipyld aik5tg?Kq padar6 Saltis?Kq veikd vaikai?Kas staiga pasirod6?Kas apdengd ledq?Kai nuslinko debes6lis, kq Veikd vaikai?

A aikdt6je, irankius, apdengd, diuoZin6ti

Kokius pie5in6lius nupieStumCte pagal 5i tekstq?

PasakosKqa veikiu atsigutus !lovT? Kuriu pasakas. Man atrodo, kad

ui mano kambario lango gyvena burtininkd. Vakar ii man padova-

nojo 1iedq. lJ2simoviau stebukling4 hiedq ant pirito' Staiga nuskri-

dau iAfrikq. O ten bananq, banantl !Mano pasakos dainiausiai bDna be pabaigos. Niekaip iq

nepabaigiu - uimiegu.

Kq ai veikiu atsigulus i lov4?Kas gyvena uZ kambario lango?Kq ji padovanojo?Kur nuskridau?Kq Afrikoje radau?Kokios daZniausiai b0na pasakos?Koddl nepabaigiu?

l.2.1

Kas atsiskyrd nuo motinos?Kur pasiklydo Zqsiukas?Kas b6go per sodq?Kq jis sutiko?Kas iSsigando?Kas uZkalbino Zqsiukq?Kq pasak6 Zqsiukas?Kaip pasielgd Suniukas Margiukas?

atsiskyr6, iSsigando, uZkalbino

4.

5.

6.

1.

8. 1.

z,

+-

5.b.

8,

l.2.

3.

4.

5.

6.

7.

18 19

A atsigulus, uisimoviau, dainiausiai

Nuplegkite savo sapno pieginell. parasykite savaran-kiskal namuose. rasini "Mano sapnas", calima sukurtl savopasake, Pagalvokite!

Rainiuko nesekmiKamaros kamputyie Rainiukas u2tiko pelytds urueli. Atsit,pe.

Primerkd akelq lr tyko. Laukia, kada pelytd iilis. O pelyte pilku6u2simanb valgyti. Vh vir iibago ii; uruelio. Rainiukas staiga atsibudo ilslvere pelyte. Tadiau Pilkub buvo vikresna. Tik Smurkit ir ilindo atgali uMeli.

Pagal P. Maiiotq

1. Kur Rainiukas uZtiko pelytds urveli?2. Kq katinas veikd?3. Ko jis lauk6?4. Ko uisimane Pilkute?s. 15 kur isbego pelytd?6. Kaip pasielg6 Rainiukas?7. Kokia buvo pelytd?8. Kaip pasielgd Pilkute?

A uitiko, i5lis, ilindo, vir vir, SmurkSt

Atpasakojimq para5ykite savaranki5kai,

III. ATPASAKOJIMAI PAGAL KOLEKTWIAISUDARYTA PLANA

Atpasakojimas - pagalbinis pratimas, mokant rasiniq. TadIabai aktualu iSmokyti planuoti tekstq ir pasakoti pagal planq. Siegebdjimai puosel6jami tokiu nuoseklumu;

- tekstas suskirstytas nedidel6mis pastraipomis,kiekvienai jq po tekstu duotas plano punktqs,

- tekstas nesuskirs$as pastraipomis, bet planas

duotas,- tekstas suskirstytas pradZioie j dvi (v6liau i 3-4

pastraipas), bet planuojama kolektyviai,- tekstas nesuskirstytas pastraipomis, nera nei plano,

nei ii atitinkandios paveiksldliq serijos; planuoiama mokytoiuivadovaujant (3-4 punktai) ir pagal kolektyviai sudarytq plan4

rasomas atpasakojimas,- i5 3-4 pastraipLl sudarytas tekstas; tai ne ivykis, o

darbo proceso apraSymas; planuojama kolektyviai, o po to Zod2iu

ar radtu atpasakojama,- tekstas suskirsq as i 3-4 pastraipas, mokiniai

planuoja savaranki5kai.

Tekstas uZrasytas lentoje, demonstruojamas kodoskopu arpateiktas kaip padalijamoii medZiaga. Pirmiausia mokiniai mokosiatpasakoti tekstq pagal planq ZodZiu, tik po to atpasakojimasra5omas kolektyviai arba savarankiSkai.

Ypad paranku formuoti planavimo ig0dZius, jei tekstasiliustruotas 3-4 piesiniais.

Pereinamasis (prie rasiniq) kilrimo etapas - pasakojimq

k0rimas pagal paveiksl6liq serij4, Tokios uZduoties privalumai: 1)

fengva sudaryti 3 - 4 punktq planq, 2) nesudetinga atpasakotipaveiksldliq turini ZodZiu, 3) galima kolektyviai koreguoti ZodZiu

kuriamq atpasakojimq, 4) nesunku atpasakoii ra5tu'

Murziukas PariiukasGweno toks par$e/ls. O iau nelvarus, o iau murzinas ! Jis

Iabai mdgo purue voliotis. Par6e/ls buvo visas iuodas. Nosis. f ausys

dumdiais apkibq.Atbdgo parielis pas vr'iirukus. ViS\iukai iisigando ir

pasis/6p6 po krlmais.Nub6go pariiukas pas katinq. Katinas 6varus. UZ.rietA katinas

uodegqir pabdgo.2l

Nusimin6 pariiukas. Pravirko. Suprato jis, kad neivarausniekas nemdgsta. Nub6go i tvenkini ir i5simaud6. Dabar visi norbjosu parhiuku draugauti.

Pagal P. Ma5iotq

Zoologijos sodeLaurynas aplankb zoologijos sod1. ,Buvo labai kar5ta vasaros

diena. Nebuvo kuo l<vepuoti. Ne pyragai ir Zverims. Rdkd Eakalas.Skundesi sena papAga. O vilkas guldjo nejudddamas. Labai sunkubuvo meikai. Ji pripratusi pie sniego, Iedq. O 6ia toks karitis !Meika, iikiiusi lieiwi, sukindjo galvq. Norejo nusimesti kailinius. Tikdramblys buvo ramus. Jls tdfiesd sfraub//'. Pasls6 mb i5 baseinovandens ir atsistojo po savo pat'es du6u.

Planasl.2.

3.A

NeSvarus par5elis.Parselis nub6ga pas vi56iukus.Katinas nusigrg2ia nuo par5elio.Svarus oar5elis.

A murzinas, voliotis, apkibg, u2riet6, n6m6gsta

TeatreVilniaus 'L6!6s" teatro satflje buvo pilna vaik-1. eia sbditjo ir

Mantas su moiiute. Scenoje suZibo spa/vrngos Sviese/ds.Spektak/ls prasidbjo. Ldl6 akrobatas mikliai Sokinbjo ant

si1buoianiio lyno. Kaiko labai susirupinqs vaikitin'io Zalias ir gerasvarliukas. O didelis, geftonas liitas, pashodo, buvo ir mu*eika.

Smagiai Soko blreils viidiuktl. Visko buvo, net'Spasakosl/Vaidinimas baig6si. Mantas su moiiute patenkinti gri2,o

namo,

Planasl. 'L6l6s" teatro sald pilna vaikq.2. ldomus spektaklis.3. Vaidinimas baig6si.

A kaiko, susirUpings, Zaliaso o didelis, geltonas li0tas, pasirodo, buvo ir muSeika.

SavarankiSkai apra5ykite mafftq spektakli,

A atsistojoo O dia toks kar$tis! Me5ka, iSki5usi lieZuvi, sukindlo galvq.

Para5ykite atpasakoiim4 savarankiSkai:

II

II

l.2.

3.

5.

6.

7.

8.

Kq aplankd Laurynas?Kokia buvo diena?Kam bdda tokiq dienq?Kas rdk6? Kas skunddsi?Kq veikd vilkas?Kod6l sunku meSkai?Koks buvo dramblvs?Kq jis veikd?

Laurynas zoologijos sode.Zvdriq sunkumai vasarq.Dramblio sumanvmas.

Planasl.2.

3.

a) silpnieji mokiniai raso pagal klausimus,b) geriau ra5antys mokiniai - pagal planq.

Meskos d6kingumasMoterys riio rugius. Senutb vaik4 supo. UZrbio lietus. Moterys

pas,:s/6pd mii;kelyje. Medyje pamatd meik4. Meika medq kopindjo hisidire i letenq. Smalii4 nusileido Zembn. Moterys iisigando irpab6go. O senut6 liko. MeEka maurojo ir rode letenq. Senu/re

22

suptato. Ji iStraukd rakiti h Zaizdq ap$/uosfd. S6di senutd ir dreba.Meika ikopb i medi, prilupo koritl. Apkrovd koriais senutq ir nudio.

Planasl. Moterys dirba lauke.2. Pasirodo meSka.3. MeSkos bdda.4. Meska atsid6koja senutei.

a isidUrd, iSsigando, rakdti, ikopd

Atsakykite iklausimq: kokia buvo senute?

IV. GLAUSTIEJI ATPASAKOJIMAI

Glaustolo atpasakojimo paskirtis - i5 skaityto ar gird6toteksto atsirinkti ir atpasakoti svarbiausius dalykus, Glaudinti galima

visr{ stiliq tekstus. Galimi keli glaudinimo variantai: 1) atpasakojantmeninio stiliaus tekstq, praleidZiant kai kurias nereiksmingas deta-les - tada stilius islieka toks pat kaip ir pirminio teksto; 2) tekstastrumpinamas Zenkliai, atpasakojama tik esm6, naujasis tekstas yranevaizdingas. Zinomi keli glaudinimo b0dai: a) smulkmenq, detaliqpraleidimas; b) panaiiq dalykq apibendrinimas vienu sakiniu ar

ZodZirl junginiu, c) derinamas praleidimas ir apibendrinimas.Pries pradedant mokyti glaustr{jrl atpasakojimq butinos

specialios pratybos tekstui iSpl6sti ir tekstui suglaudinti, sutrumpinti.lSpl6sdami tekstq, mokiniai perpranta esminiq, svarbiausir-I, ir

antraeiliq, nereikSmingq, dalykq sqvokas. lSsiaiSkinama, kuopirmasis tekstas skiriasi nuo antrojo. (Pastarasis ilgesnis, vaizdin-gesnis, idomesnis.) Galima perskaityti tik tuos sakinius, kuriaisiSpl6stas pirmasis tekstas, ir pasvarsq i, ar tik i5 jq suprastume, kqnorima pasakyti.

Mokant glaudinti, galimos tokios uzduotys:- perskaiMi nurodytq ilgesni sakini ir pasakyti, kurie

ZodZiai svarbiausi,

- perskaiMi pastraipq ir nurodyti svarbiausiq jossakini,

perskaityti pastraipq ir nurodyti aiskinandius,detalizuojan6ius sakinius, frazes, kurie neb0tini esmeisuprasti,

- sutrumpinti sakinj (pastraipq), praleidZiant nesvar-bius dalykus,

- vienu (neutralios reikSm6s) iodZiu apibendrintisinonimq eilg; apibendrinamuoju Zodliu nusakytigimini5kus dalykus;

- keliems teksto sakiniams parinkti vienq,apibendrinantj;

- pastraipos turini nusakyti vienu sakiniu(planavimo pratybos).

PradZioje, mokant suvokti esminius, svarbiausius dalykus,labiau tinka ra5yti glaust4ji atpasakojimq pagal klausimus, o nepagal duotq ir kolektyviai sudarytq planq. Pastarasis variantasrekomenduotinas vdlesniems darbams. Klausimai kiek galimatrumpesni, teksto ZodZiai orientuoti i atsakymus. Labai gerai, jeimokiniai turdtq tekstus ir atsakymus galdtr.l pabraukti.

Glaustai atpasakoti mokoma tik lV klasdje. Spalio mdn.antrqjq savaitg skaitomas dalykinis tekstas "Ab6c616". Vienas tospamokos darbo tikslq - mokymas atrinkti, kas svarbiausia.Skaitant J. AvyZiaus "Dar2oviq susirinkimq", be kitq darbq, ketvir-tokai supaZindinami su glaustojo atpasakojimo sqvoka (ir. pirmqiipratybq sqsiuvini, p. 4H5). Tq padiq savaite pamokoje i5 "Vaikqenciklopedijos" ketvirtokq demesys atkreipiamas i enciklopedijosstraipsnio glaustumq, informatyvumq ir tikslumq. Pirmqjq vasariosavaitg su broliq Grimq "Pasaka apie giedanti ir Sokantj vieversdli"siejama viena teksto glaudinimo uZduotis (2r. trediqji pratybq sqsiu-vini, p. 17). Glaustojo atpasakojimo mokoma ir paskuting balandZiomen. savaite (Zr. ketuirtqji pratybq sqsiuvini, p. 34-35). Ketvirtokrlmokytojai, be abejo, organizuoja ir daugiau teminiame planeneivardytq glaudinimo pratybq. Pratybas galdtume grupuoti keliaisaspektais: 1) teksto pl6tojimas pagal klausimus, 2) teksto glaudini-mas pagal klausimus, mokant antraeiliq faktq atmetimo, 3) teksto

glaudinimas, mokant paprasdiausio apibendrinimo, 4) tekstoglaudinimas pagal planq.

1. Teksto pletoiimas pagal klausimus

fvykis Rasel6s kiene

/ Rase/es kiemq rinkosi kaimy-nai. Jie ivelgd i namo langq. IStan sklido kaikoks ker:stasSauksmas. Smalsuolit-1 burysdidejo. KaZkas nubdgo prietelefono.

Suiviegd gaisrininkq sirena. l5rnasrnos pabiro vyrai. litiesbkop66ias h 6mb lipti prie lango.

Zmonds nerimavo. Netrukaslange pasirodb gaisrininkas. Jisrankose laikb rbkiandiq lblq.

Vieni emd juol<tis, kiti stebeio-si. Zmonds nutar6 nuveZti lelytqpas Raselq idadeli.

Kur gyveno Rasel6? Kq ii veike?Kuriame namo aukite buvo iosbutas?Kq veik6 susi ri nke smalsuoliai?Kam buvo paskambinta?

Kai p at rod 6 g ai s r i n i n kai?

Koddl 2mon6s nerimavo?

Kodel lel6 r6k6?Koddl Zmonds iuokesi ir ste-ejosi?Kaip iie nuve' ldlytq Raselei?

Pagal V. Barauskq

Serganli obelis

Augo sode obelis. Emb ir su-sirgo. l(art4 atskrido varna ir atsi-frpd ant sausos sakos.

Varna pal<vieb pulkq varn6nt4.Obeliai palengvbjo, bet ji visiikainepasveiko. Kaikas grauZe ka-mienq po Zieve.

Kitq kartq vdl atskrido varna.Obelis v6l skunddsi negale.Varna kraipd galvq ir nusiskubino

'Keno buvo sodas? Kaip iisatrod'lt? Kokia buvo obelis? Kasobeliai dar6si, kai susirgo?Kur varna rado varn6nus? KaiPvarnbnai paddjo obeliai?

Ko varna atskrido kitE kartq?Kodel varna nutare l$iesti geni?

zo 27

! miikq. 6ia susirado gen!.Pakarksdjo geniui i ausi irnul6k6.

Genys metd pui;i ir skridoobels apiittreti. Suprcto, kaddarbo uiteks kelioms dienoms.Nema4 gabalq Zieves tekonulupti.

Obelis pasveiko.Pagal P, Maiiotq

2. Svarbiausiq ivykiq nustatymas pagal klausimus

Tekstas uzrasytas lentoje arba lapeliuose. Kolektyviai pagalklausimus aptariami svarbiausi ivykiai ir pabraukiami.

Buvo kelios labai iiftos pava-sario savaitds, bet orai staigaatialo. susriho llapdriba ilialnos. li;sislapsti vabalai ir mu-sds. Sunku buvo ztl6s maiv-lj4nq; Atejo alkanos ir ialtosdienos. Paukiiiukai dm6 neri-mauti. pra vti maisto. lipti iS

lizdelio. Vienas i5 guviausit-tr ialia-pilvds darbininkbs vaikl neilkehipersisvdrd per lizdelio kraSta irikrito i vandeni.

Paukitelis jau buvo apsiplunks-navqs, todbl iE karto nenus-kendo. Gailiai cieks6damas, jjssparneliais plak6 vandeni, tai-kdsi, bet pakifti neoaldio. Senoii

Ule pastebejusi nelaimQ,

K4genys veikd mi'ke?

Kod6l gerrys nuskubdjo i sodq?Kaip jis apii1rdjo obeli? Kaipgenys pagydd medeli?

Kaip pasikeitd orai?

K4 veikd vabalai ir mus6s?Kam buvo sunku?

Kai p e I gdsi pau kEd i u kai?

Kas nutiko vienam iE zyl6s vaik-1?

Kaip gel b6josi ryliukas?

vek9lendama kaikur nuskrido.Po to sugriio su sausa iakelesnape. Prildkusi prie skestaniioaliuko. ii numete iapeli ivandeni. Pau ki;iilrkas ta paaalbanepasinaudoio. Sakel6 buvo perAeia. Po keliq minueiq 4116 v6lnumete vienq Sakaliukq, ta6iaubespurdbdamas zyliukas nusfi-me ji i Eali. Zvl6 nul6k6 naujosiakel6s, bet ir ta nepagelbdio.

Pauk'diuko nelaime stebbioAliukas. Jis net sutuuteti bijojo. lSpradiitl man6. kad senoii z116paidos i5gelb6ti savo vaik+. Greitsuprato paukitds beiegi\kum4.Aliuko iirdel9 nei1kent6. J,snubdoo pagalbos i namus.

Kaip senoji zyld stengdsi padbtivaikui?

Kodel zyliukas nepasinaudojonumestomis Sakel6mis?

Kas stebijo pauki6iuko nelai-mQ?Kq manb Niukas?

Kq suprato berniukas?Ka tada darb berniukas?

Pagal V. Petkevidiq

RupE26 ir beidiioni(afrikiediq pasaka)

Seniai, Iabai seniai rupAie irbe1diion6 buvo qeros draug6s'Jos lanl<ydavo viena kin, idomiailaikq leisdavo.

Vien4 kartq beidZion| pasi-

hliet' rup(tZe i svedius pavaka-rieniauti. Atiokuoia ynu1e ibeidiionds kiemq. Seimininkdant slenksdio tupi ir kuo malo-niausiai i;nekina vieinia. Kemegardiiai fuepia. BeZdiiond iike-pb oaidi. Vie{niai net se/e t/:sta.

Kas buvo gercs draugds?

Kq pasi lw i etb beidiio n6?

Kqdarb ruplib?Kaip pridm6 vieiniq Seiminink6?

Kokiq vai6iq paruo\6 beZdiiond?

28 29

Smulkiais Euoliukais ji priSokavoprie stalo. RupE26 skubinasi iok-

ti ant kedes. Tadiau beidiio-n6, gudriai i;yptel6jusi, neleido.Seimininkd liepd ne Eiaip u2ioktiant kddds, o qraZiai dsis6sti.nuleisti koias. kad nesitabaluotLt.

lr 6iaip, ir taip rup4i6 stengbsigraiiai atsisbsti. kad nesimata-ruotL! koios. Kad ir kaip besis-teng6, tik nieko neii6jo.

Beidiion6 ZiArdjo, Ziurdio idraugbs pastangas ir Eypsojosi.Mat ruou26s nevaikito. Jos tikEokindia. Pagaliau beidiiondpasake:

- Jei nemoki prie stalo sdddti,tai ir valaio nemagink liesti.

RupA26 i\keliavo namo tui-iiu, i5 alkio gurgiandiu pilvu.

Kq sku bi nosi daryti rupnae?

K4 I i e pd d aryti 5e i mi n i n k6?

K4dard rupA26?

Kaip sekbsi vieiniai?

Kodb I ru pAie i nesise k6?

Kqpasakd be2diion6?

Kaip elgbsi rupA26?

3, Teksto glaudinimas, mokant apibendrinimo

Ulduotis. Parydkintus ZodZius pakeisti vienu arba dviemZodZiais.

Mo6iutes soderis

Birutb vie$i pas moditttQKaime. Prie namo graius sodelis.Neseniai nuiydbjo sryvos, vy5-niog kriau5es, obelys. Uogytesuimezgb agastai, juodieji itraudonieji serbentai. Birutblaukia prisirpstant rcudonq,sulti ngq, Iu epianbtq brai ki t 1,

... vaismediiai,

. .. vaiskrdmiai,

... skaniq,

Po mo;iut6s langais yra gelitldarhelis. Pavasari iia Zydi rcudo-nos, balfos, geftonos tulpds.Mergaitei patinl<a vasarq Zydin-dios nasturtos, medetkos, salvi-

Jos. Birutd dainai skuba i darZeli.Jl ravi lysres, purena 2emq,laisto g6/es.

Jaunieji gamtlninkai

Pavasarts. Pats darbymetismolryklos sode. Yyfas, Andrlus,Martynas purena diruoZemi, ruo-Sl,a /ysves. ViRE ir Deimantdsodina svogfrnus i1emq.

G reti mo se ly sv 6se d ar bu oja-si Ntjol6, Erika, Glntaras irEgtdtjus. Jie sdja ridikeliq, sato-tq, agurtq, pupetiq s6k/as. ilaaugs ir krapai, petra2ol6s,salierci.

Kito je darho pusdje darbuo-lasi ketviitos ,(rases mokin6s.Jos ruoiiasi auginti riTtaqluepiandiuosius 2irnellus,astrus.

Vi siem s d ar bo uitel<ti nai.

Berniukai,

Mergaites,

. . . kiti vaikai ,

.. . darhovit4,

... prieskoninbs dar2ov6s,

... keviftokes,

.. . g6tes.

.. . .nemaZai laiko,

... I sveirus (pasisvediuoti),

RupE26 ir beidhlonb (tQsinys)

Prablo daug savaidi 4 ir tiekpat dlenq. Rup1i6 sus,?lkobeidiionq ir l<vieiia ateiti vakarepas6d6tl, pavaka enlauti, apie

30

KaZin kur gyveno berniukas.

5i bei f4 pakalhiti. Ji paiadbjoi5ylrti vistienos su aitriu pada-2u, i$kepti obuoli4 pytago,i5vffii,$apnios arbatos,

Beidiioni kelias dienas neipusryfiavo, nei pietavo, neivakarienlavo. Sutaftq dien4I6Re IERE, b6gte bago i rupi-Zes namus. Seimininke stovaloprie vaftq, dairisi vieinios. Jiragino negaifiuoti, neleistl vel-tul laiko prle5kambaryje, nesvalgis gali atauiti. BeidZionbpasufto i valgomqji, atsftraukak6dg, atsis6do, se,vet6re pokaklu pasiriio.. . Jau ir ariiaudubenio pasislinko. Tadiau rupl-26 pirmiausia pasiili baltai ran-kas nusiplauti. h vandenlu plo-v6, lr 2ol6mis hei akmeniutryn5 beidiionb savo delnus. Tikjie kaip juodt, taip juodi, n6kiek nepabalo. Mat beId2iondjuoda, ir rankos jos kaip anglis.Plauk neplovqs, niekada nebusbaftos.

Taip ir iibjo beZdZione namodyku pllvu, soti paiadais.

Kaiin kur labai toli, gal netprle Sr'esartles eZero, gyveno

4, Para5yti sakinius glausdiau(teksto glaudinimo igUdZiams itvirtinti)

Eaerlnls

JI

... paruo\ti gardiit tr valgir.1,

... nieko nevalg6,

... skubeio,

. . . lauke,

... paskubbti,

... ruoSdsi yar.Srntls,

visoklar's bddai s plov6,

liko juodi,

... alkana.

berniukas.Jis kur buvgs, kur nebuvgs

vis prie e1ero bdgdavo.Todbl berniukq pramine

keistu, niekam negirdbtu Eieriniovafiu.

Motinele Saukdavo ji nano,o nesulaukusi pati eidavo prieeiero jo iei;koti.

Vienq kartq motindl6 pasili-gojo ir staiga mird.

Pamot6 duonos vaikuinegailajo, bet namo nevadino,nesir1pino, ar posrTnrb 15 vlsonamo negriio, ar nebegrii.

Kartq pro tuos eierus, kurgyveno nailaitis, vaaiavo kara'lait6. Ji buvo pasiligojusi, iibalusikaip varik6, lingavo karietojekaip smilga.

Karalaitei viskas buvo nes-kanu, nieko tarnai negaldioisil$ti, nors ir skanitl skaniausitTvalgiq atneitq.

Pamate karalaitb EZerini,kaiin kq skaniai bekramsnoianti,ir ZAbft isigeidi jo valgio para-gauti.

J r.iflesd laibq rankelq irpaprai' berniuko duoti duonos.

Duonele pasirodd skani be-santi, bdel karalaitd valgepasigardZiuodama.

Nusl5ypsolb karalait6, padd-kojo ir aukso Ziedq su ialia akimnusimovusi E^eriniui paridino,kad ulaugQs ios vyru bntq.

Jis vis prie e2ero bdgdavo.

Be rn i u k4 vad i no Eie ri n i u.

Motinitl6 i;aukdavo namo, ieiko-davo.

Mird motinbl6.

Pamotb duonos negail€io, betposunis jai nerDpdjo.

Kaftq pro SalivaZiavo karalaitb. Jibuvo pasiligojusi.

Karalaitei viskas buvo neskanu.

Pamate karalait| EZerini irisigeidd jo valgio paragauti.

Ji papraie berniuko duonos.

DuonE karalaita valgb pasigar'dZiuodama.

Padovanojo karalaitd E1eriniuiLiedq, kad uiaugQs ios vyru biltL!.

)Z

Vlsos aukl6s 6md juokis, nesnera taip buvQ, kad toks skur-deiva b',ttt karulaitas jaunikis.

Auklds netikdjo, kad skurdeivag al6tq pas i p hiti karal aitei.

Pagal A. Liobytg

EZerinis karalait6s dvare

Prabego vieneri, ant , penk-ti, septifti metui.

EZeinis dabar buvo aukitas,tvittq pediq, mdlynakis, gefton-plaukis vaikinas.

Karalaitb gweno rumuose,kuriuos supo nuostabrs sodai irgelynai. Tik toli 6jo garsas, kad jijuoktis uimirEusi, vis nusiminusi,vis kaZko fiAdna.

/$glrdgs tokius gandus, itqdvarq nukeliavo EZerinis ir prai;6patarei,.l, kad leistttr karalaitq pra-juokinti.

P atardjai v isai p kamanti ndjo,klausinbjo vaikinq, nenordjo ileis-ti, nes karalait€ serganti ir jaiesanti reikal inga tyla.

Tadiau karalaitei buvo ikyre-jusi amiina tyla ir patarejqbazdos, todel pati liepb Eieriniuigroti.

lisitraukd Eierinis medinipuiiamq nesudeting4 lamzdeli ir6me pusti ii.

Patardjai nel r.i Slo, nei iE tostaiga 6me tupiioti, sukftls, stra-palioti kaip bimbalq sugilti.

Prabego daug metq.

Eie ri ni s uiaugo, i Sg raZejo.

Karalaitd Weno graiiuoser0muose.

Tik ji niekada nesijuokd.

Itq dvarq nukeliavo E2erinis. Jisno rd j o karal aitq praju oki nti.

Patarbjai nenorbjo ileisti vaikino.

Tadiau karalaitd pati liepe EZeri-niui groti.

Eierinis 6md pisti larnzdeli.

Patarb jai staiga 6m6 Eokti.

JJ

Kol Eierinis lamzdeli p1t6,tol jia Eoko, draskdsi, siaut6, netjiems visiems bazdos nukrito.

Karalaitb pradejo l<vatotis,juokais nesitverti, juok6si skaniai/rg soles u2 visus tuos metus,kada juokis buvo nupratusi.

Jq, leipstandiq juokais, nei iiiio, nei i5 to 6me Eierinis irpabudiavo.

Gal iE to juoko, o gal nuopabuiiavimo griZo jai sveikata.

Jl ll5trbsd Eieriniui abi rankasir tar6:

- Tokio vyro man reikia!

Beiokant net pdardfu bazdosnukrito.

Karalait' praddjo juokis.

J4 pabudiavo EZerinis.

Karalaitd pasveiko.

Ji tard E2eriniui:- Tokio vyro man reikia.

Pagal A. Liobyte

5. Kiekvienq pastraipq atpasakokite kuo glausdiau

Andrlukas ir Ralniukas

Senells l6krat6 rS terbeldsseniai Andriukui Zadetq iv4ri,gaudanti ne tik peles, bet atka-santi Rurmius bei neduodantiramybbs $e5kams ir Zebenki-tims. Ant stalo iikrito nedldelis,labai graiiai rainas katinblis.

Katin6lis, matydamas, kadniekas nieko pil<to jarn neshuoiiadaryti, 6ne laisvai bdgioti po(ambari, Jis uostinejo kieloien7jam nepaiistam7 daikq. tlgaisdlindavo, uostin*Cavo ir, kepir-talijqs kojele, tuituoiau

Senelis padovanojo Andriukuirainq katindli.

Po kiek laiko iis isidr1sino,ap2iErin6jo daikus.

34 35

sprukdavo po lova.Nuo tokio katin$tio Zaidimo

degb ir Andriuko alrys. Juk sma_g_u turAti linksmq draugq.Berliulas neiiojo ji-ant rankq,ved6si i Zfrklq, popino visokiaisgardumynais. Tadiau taip tes*sine gat.

Gimimo dienos proga tetaAndriukui padovanojo deilirntvi!9iufU. Berniukas prie ulpuKuotq kamuoliuktt h guld, irk616. Jis lesino juos, gird6, ne_Siojo ant rankq, vijo Rainiuka nuopaukijdiukt ! tolyn

Andriukas yr.s ma1iau irma2iau kreipb d5masio i savorainqji bi6iuti. Keturkojis biiiutis,neturddamas jokio kito Wodraugo, stengdavosi nepasilikibe savo globdjo n6 vienai valan_ddlei. Katindtis fiAd6jo.

Andriukas diiaug4sidraugu, bet neilgai.

Bemiukas 2avdjosid ovanotai s v i Ei i u kai s.

Draugo netekes katin'tis lildejo.Jis jautisi vienii;as.

Pagal V. Petkevidiq

BiledZiukas

Stepuko d6dd stov'jo prienamo kampo ir vis Zvilg1iojo isodq. Berniukas irgi suiiuro isodo tankmg.

Nematytas durpiq spatvosZveris stovdjo prie Sakas l5sk6_luslos obels, ramiai raik6 vaisiusir skaniai juos triaui;k6. pasivai-Sinusi prie vieno mediio, bried|

Stepukas ir jo drid6 sutiuto i so_'dq.

Ten briedd ramiai rai;kd vaisius hskaniai juos triauilk6. pasisotinu-si ji nuiirigsniavo miiko tink.

Zengd prie krto. /Str'esusi kaklq, iilengvai pasiekdavo obuolius.Prisitiiaui;kusi obuolirl, brieddapsiivalg, ir l6tai nuiingsniavomiEko link.

Tuo metu suburbb motocik-Ias ir sodybon il6kd IYg galvqpametes Stepuko brolis Vilius.Jis pasak6, kad melioraciiosgriovyje skgsta briedis.

Visi iiskubejo i nelaimasvietq. Ten, Iygumoie, stovdiosena.bried6. Pamadiusi motocik-Ius, i*sigando, apsigriZo ir nesa-vomis kojomis nuZingsniavo to-lyn.

I griovi buvo ikritqs iaunasbriediiukas. Jis bandb lipti staiiukrantu, bet klupo ir slYdo atgal ivandeni. BriedZiukas lqg maZas

vaikas keistai deiavo. Jei pavirs lant Eono, Prigerttl.

D6db Zigmas iliPo griovin,

bato uZkulniu kirsdamas laipteli.Su/enkgs virues, iis Pri6io Priebriedhiuko, paglostd, PaPIekS-nojo sprandq. Pasilenkqs Pakiiovirues papilvbn, o galus uzmetbant kranto. Vyrai traukd palengvu'te, kad briediiukas neqarkluqtt1Tada jo plonos koiytbs nulu2tt'1.

lQi briedhiukas buva iitrauk-tas ! krantq, vyrai atriio virves.Kaikas i3 vynl Pasuko ivdreliogalvq motinos pusbn. Bried6,pamadiusi briedhiukT tuoi 6m6prie jo atteti IYg norddama

Tuo metu motociklu atskubeiQsVilius pasakb apie nelaimg melio-racijos griovyje.

Visi iiskubbio ten. Lygumoie sto'vbjo briedd.

Ji ii:sigando motociklt1, nenoro-mis atsitrauk6.

Melioracijos griovyie buvo maZas

briediiukas. Jis niekaip negaldioiilipti ant kranto.

Dddb Zigmas ilipo i griovi h Pa'kiio virues briedhiuko PaPilven'Vyrai atsargiai iitraukd gyvun6li.

Vyrai atriio vives h atsukobriedLiuko galvq motinos Pusen.Briede bme artdti Prie vaiko.

Paskui abu nuiingsniavo Silo

Iink.

36 )T

Pagal V. Radinskq

i6bu6iuoti 15 sp4strT iitrfrkusivaikq. Paskui abu - motina irvaikas - nuZingsniavo per lygu-mq melsvo iilo link.

Pagal J. Dovydaiti

Pastaha: Jei Sie tekstai mokytojui atrodytrl per ilgi jo klas6smokiniams, tinkamLl galdtq pasiie5koti A. Siauriends knygoje"Raiiniai ir atpasakojimai | - lV klasei". K., 1995. P. 111-1 16, 150-164.

6, Teksto glaudinimas pagal duote planq

Turyuie

Anksti rytA Giedrb su motiu-te i!;6jo iturgqvi5diuktl pirkti.

Turgavietbje buvo tikrcskonceftas. Zvygavo paraiukai.Mykb verieliai. Bliovb avys. Cyp-s6jo vii6iukai.

Ui prel<ystalio sedejo ber-niukas. Jis pardavi n6jo vi6di ukus.Modiutd pradejo derdti. Pagaliauji sumokijo ir ketino eiti supikiniu namo. Berniukas iidmbii; pintin6s dar vienE viidiukq irpadovanojo Giedrei.

Glaustasis atpasakoiimas-

Giedrb su modiute ii6jo iturEl.

T u rg u je ti kras koncettas.

Berniukas pardavindjo liEdiukus.Jis padovanojo Giedrei vienqviSEiuk4.

Planas1. Giedrd su modiute turguje.2. Turgaviet6je.3. Berniukaspardavindjavi5diukus.4. Modiutd derasi.5, Berniukas padovanoja Giedrei visdiukq.

Para6ykite raSini (nuotyk|, kq iums teko pirkti turguje.

Martyno senete

Kai Martynas buvo matas,seneli ji augino. Dabar Martynoseneli jau paseno.

Ji dahnai serga ir nebegalivaikiiioti. Martynas padeda pri-iiilrdti senelq.

Jlls atnesa atsigefti. Paskaitoknygtt ir laikraiditl. Pasakojanaujienas.

Senele labai diiaugiasi, kadartimieji jq taip priZiuri. Labiausiaidiiaugiasi Martynu. Ji vadinageriausiu anaku.

Planasl.2.

i

Glaustasis atpasakolimas

Senel' augino maZq Maftynq.

Sene/6 paseno. Mafinas pade-da priililrbti senelq.

Jrs atnesa atsigefti. Paskaitolaikrai6iq.

Senel6 diiaugiasi. Marlynq vadi-na geriausiu anaku.

l5 "Zvirbliq tako"

Senel6 augino mazq Martyn4.Senel6 paseno.Martynas prizi0ri senelg.Martynas - geriausias anitkas.

etsigerti, dZiaugiasi, labiausiai, geriausiu

Para5ykite raiini, kaip j0s mylite savo senelg.SavarankiSkai paraSykite teksto planq,

l.,

Katlnas fu hilrbtls

Ant iiukilyno atskrendaZvirblis. Atslenka katinas. JisZvirblisugriebia ir nori substi.

Zvirdefis pataria katinui nusi-prausti. Visi prie6 pusrydiusnusiprausia.

Tada katinas padeda ivirbliant Zem's ir pritupia. Pradedakoja burnA prausti. O Zvirblelispurpt ir nulekia.

Katinas labai supyksta. Nuotada jis pasihada praustis tik popusry6iU.

Taip katinas daro lig 6iosdienos.

PlanasL2.

J.+.

5.

Glaustasis atpasakoiimas

Katinas nori sudsti ivirbli.

Zvirbtetis paaria ktinui priefpusrydius nusiprausti.

Kdinas padeda ivirbli ant 2em6sil pradeda praustis.Zvirblis nulekia.

Katinas supyksta.Katinas pasiilada praustis tik popusryeiq.

Pagal lietuviq liaudies pasakq

Atskrenda 2virblis.Atslenka katinas.Katinas nori su6sti Zvirbli.Zvirblis nulekia.Katinas supyksta.

A atskrenda, atslenka, sugriebia, patariag O Zvirblis purpt ir nulekia.

Juokinga pamoka

Dalyte tureio kadiukq Murkli.Ji sumani pamolny'i Murkli pelesgaudyti. Mergafte susi/ado storo-kq siilq. Prie siillo Dalyti pririio

Glaustasis atpasakoiimas

DalytE sumand pamolcyti Murkl!peles gaudyti. Ji prie sifb pririiomedZiagos skiautelq.

39

medZiagos skiautelQ.Mergaitd timptel6jo siilq.

Skiautel6 pra1liau26 grindimiskdinui pro pat nosi. Murklysprisiglaude prie

^embs ir akis

i5pltbti.Dalytd vbl timpteldio siila.

Katinukas kad Soks I Capt skiau-tele. Net kdliais persivert4.

Mergaitd timptel6jo si1lq.

Katinas kad i;oks !Capt skiautelq ir k0fiais persiver-t6.

Pagal A. SurbliPlanas1. Dalytd sumand pamokyti kadiukq.Z Murklys gaudd siUl4.3. Apgautas katinas.

A peles, medZiagos, timptel6jo

O Katinas kad Soks! Capt skiautg.

V. KURYBINIAI ATPASAKOJIMAI SUSAMPROTAVIMO ELEMENTAIS

Mo$ltojas perskaito tekst4. Remdamasis tekstu mokomokinius samprotauti, pagristi teigini, daryti isvadq. Aiskinti,

irodin6ti padeda jungiamieji Zodziai: nes, kad, tod6l, kadangi."Vaikai savarankiSkai baigia atpasakojimq,

Mergaitb ir stirna

Ant katno stovbjo medind trobel6. Prie lango sbdiio maiamergaitd. Ji verp| plonus sillus: li siultl nuaus ivbrims drabu26litl'Mergaitb buvo labai graii. Plaukai geltoni. Jos akutas m6lynos'Veidelis baftas.

Vienq kart4 meryait' girdi: tuk tuk! Atiov' dutis ir pamai'sthnE

l5 "Genio"Ko ji attijo? (ParaSykite klausimq lentoje.)

A at5ov6 duris

Koki pie5ini nupieitum6te pagal 5i tekstq?

Piritinds

Kart1 Petriukas su mama 6jo per miikq. Petriukas pastebbiodnt Eakos piritinq. Pilka, nedidele, kaip tik Petriuko plaitakos ilgio. _

Pavartd piritinq vaikas. AphiArejo ir parod5 mamai. Sinustebo. Tai jos mezgimas. Siq piritinQ Petriukas pametb ruden!.

15 "Geniol

Kas jq rado ir ant 6akos pakabino? (Para5ykite klausimqlentole.)

Atpasakoiimo pabaigq para$ykite savaranki6kai,

Galejo lap6. Gal6jo ir stirna. Galelo ir vilkas baiti tokstaurus.

A ap2iUr6jo, mezgimas

Namuose arba pieSimo pamokoje nupieSkite pirsting.Papuoskite liaudies ornamentais.

1vEriq linksmybits

! miilko aikstele susirinko lv|rys. Jie tinksmai ir ldomiai teidolaikq. Oiys graZiai 6oko. Jis dailiai kilnojo kojas ir graiiai dainavoLap6 gudriai mirkiiojo vilkui. Paskui ii pasileido Eolcti - net med1iq

4l

Sakos baugiai palinkot Lokys ramiai gyrbsi, kaip jis linksmai gyvena.Tik kii;kis nuolaliai vienas sbdijo. Sritditjo ir tyl6jo.

Kod6l lls tyl6lo? (Para5ykite klausimq lentoje.)

1. Atpasakolimo pabaigq paraiykite savarankiS.kai.

2. Pabraukite iodiius, kurie atsako i klausimqkaip?

A idomiai, aik5telq, mirkdiojo

aklntnko Jono lvafte

Akininko Jono tvafte ilifta ir jauku. dia gpena iatmarge irkiaul6 su dewniais pariiukais. Dar yra arklys 86rts. Ji Jonas labaitnyli. Jam atneira Sieno ir aviht 1.

Tvarto kampe yra paukitid'. Ten gyvena vlstos, gaidyskakaiekorius. Angs, Zqsys ir kalakutai Wena kitame lvarto kampe.

Visi tvarto gyventojai labai myli savo ieimininkq. Karu6 duodapieno. Kaul*s auginamos m6saL Vlitos deda kiaui;inius. Zqsys,afis h kalakdai naudingi m6sai h plunksnoms.

5 "Genio"

O kam reikalingas arklys? (Paradykite klausimq lentoje.)

A devyniais

A'

Turinys

Didaktiniai komentarai .. ... .... . 3

Padiq mokiniq perskaitl/to teksto atpasakojimai......................1 2

Mokytojoperskait!/tqtekstqatpasakojimai............................17

Atpasakoiimai pagal kolektyviai sudarytq planq......................20

Glaustieji atpasakojimai... .............................24

K[rybiniai atpasakojimai. . . .....................,.....40

Sts letolttvs ptRMtAUstA SKtRIAMAS:

pradiniq klasiq mokytojams, ypai maZiau patyrusiems,kuriems reikalingos konsultacuos, kaip pradeti mokytiatpasakojimtl pradlndse k/asdse;

Evams ir korepetitoriams, kad sie galetL! pasinaudotidaug metq pradinukus mokiusios pedagoges pataimais.

Znoia, kon sultacijq ir rekomendacij 14 tikstasvienas - ivairiomis atpasakojamqjq darfu1 uZduotimisparengti pradiniq klasiq mokinius raSiniams, puoseldtijq gebejimq laisvai bendrauti ivairiose situacijose.