2010 RUGSĖJIS, Nr. 7

Sveiki!Pradėti norėčiau Andriaus Mamontovo palinkėjimu mokyto-

jams ir mokiniams: „Būkite laisvi, gerbkite kitų laisvę ir darykitetai, kuo tikite, kuo netikite – nedarykite, negaiškite laiko“. Tai,ma no manymu, labai vertingas linkėjimas pradedant mokslo me -tus. Beje, A. Mamontovo senelis, Adomas Čiplys, buvo nu sipelnęsmokytojas, lietuviško elementoriaus „Saulutė“ bendraautoris.

Šio laikraščio numerio pagrindinė tema – planavimas. Ko gero,tai vienas svarbiausių darbų prieš naujus mokslo metus. SkyrelyjeAktualu ir naudinga – apie ilgalaikių ir trumpalaikių planų ren -gimą. Tame pačiame skyrelyje ir apie pamokos planus. DžefrisPetis (Geoff Petty) teigia: „Planuoti pamoką – tai menas, ne mok-slas; nėra jokios apibrėžtos idealios pamokos, kuri būtų skirta įgy -vendinti bet kuriems tikslams.“ Bet visuomet yra svarbių dalykų,į kuriuos verta atkreipti dėmesį planuojant. O pamokos planasgali atrodyti įvairiai – nuo pusės puslapio iki storų aplankų kartusu įvairia mokomąja medžiaga. Svarbiausia, kad pamoką planuo-tume konkrečiai klasei. „Šok“ serijos mokytojo knygos teikia ne tikpatarimų, kaip pritaikyti vadovėlį pamokoje, bet ir siūlo idėjų,mokymo metodų mokinių veiklai pamokoje organizuoti.

Skyrelyje Su „Šok“ ženklu du straipsniai apie tai, kaip galima su-jungti įvairius mokomuosius dalykus.

Pirmame straipsnyje – mokytojų patirtis planuojant teminįmokymą pradinėse klasėse. Antrame – pristatomas integracinispro jektas Gimtinė pro rasos lašą. „Šok“ serijos vadovėliai rengiamiskirtingų dalykų vadovėlių autoriams tarpusavy derinant (svars -tant) bendrus sumanymus. Taip bendradarbiaujant ir kilo šio in-tegracinio projekto idėja. Projekto tikslas – artimiausios aplinkosar vietovės tyrinėjimas, pažinimas, įvairios informacijos paieška,kartu ir mokinių vertybinių nuostatų ugdymas. Šis projektas nu-mato daug integracinių sąsajų – gamtos ir jos reiškinių pažinimo,istorinių, kultūrinių, etnografinių ir t. t. Kiekvieno dalyko vadovė-lyje mokiniai ras sau patrauklios veiklos, įdomios medžiagos.

Man gražūs mūsų leidžiami vadovėliai... Kviečiu paskaitytistraipsnį skyrelyje Tikslas ir pomėgis.

Atspindžio skyrelyje rašoma apie tėvų bendravimą su paaugliais.Šeimoje paauglys – nuolatinis tėvų kantrybės ir meilės išbandy-mas. Jei atsiranda tarpusavio nesutarimų, pralaimi abi pusės – irtėvai, ir vaikai...

Šio laikraščio numerio tema – planavimas – pasirinkta neatsi-tiktinai. Juk planuoti tenka (ir reikia) nuolat. Ir ne tik pamokas.Tiesiog būtina planuoti savo laiką, kad turėtume ir laisvalaikį –susitikti su draugais, apsilankyti teatre ar kine, skaityti knygas, ke-liauti, gėrėtis saulėlydžiais... Taigi radę laisvą valandėlę peržvelkiteskyrelį Kavos pamokėlė. Čia pat ir kelionės įspūdžiai. Belieka žavėtistais mokytojais, kurie pasiryžta keliauti su mokiniais. Norisi tikėti,kad tokią didelę atsakomybę, kelionės rūpesčius, nuovargį atperkaneišmatuojami vaikų įspūdžiai ir nauja patirtis.

O Naršyklėje – pažintis su „Dailės“ vadovėlio VII klasei moky-tojo knygos struktūra ir turiniu. Visai šalia pateikiama kitanaudinga informacija.

Baigiant dar kelios Andriaus Mamontovo mintys: „Vaikystėjema no idealas buvo mano senelis. Jis buvo išsilavinusio, mokančiobendrauti, turinčio gerą humoro jausmą žmogaus pavyzdys. Vė-liau – mano tėvas, atsidavęs darbui žmogus, dirbęs daktaru. Taigivisada turėjau pavyzdį žmonių, kurie yra atsidavę savo profesijai,tad tai norėčiau perduoti ir savo vaikams.“

Sėkmės!

Edita Linkevičiūtė,Vadovėlių rengimo metodikos grupės vadovė

Leidykla „Šviesa“

1

kamą jausmų reiškimo pavyzdį paaugliui. Šis perima šeimojematytą jausmų raišką, tačiau dažnai piktina suaugusiuosius, kaijis elgiasi taip, kaip patys jį išmokė.

7 p. Penkios penktokų dienos AnglijojeŠi kelionė kartu ir savarankiškumo pamoka. Vaikai buvo atsakingiuž savo asmeninius daiktus, tvarkė savo pinigus (svarus, eurus, zlotus), patys rūpinosi pirkiniais ir suvenyrais. Laisvu laiku vienivaikš ti nėjo po Stratfordą, Oksfordą. Didelis išbandymas laukė Eksfordo jaunimo namuose. Juose šeimininkai buvome mes. Patys ruošėme vakarienę ir pusryčius, dengėme stalus ir, žinoma,plovėme indus.

8 p. „Dailės“ vadovėlio VII klasei mo ky tojo knygaŠiose pamokose daug praktinės veiklos, bet ji nėra savitikslė, turiaiškius uždavinius – ne tik skatinti mokinių meninę raišką, kūry-biškumą, kartu ugdyti bendrąją kultūrinę kompetenciją. Menųmokytojams ne visada sekasi aiškiai apibrėžti pamokos uždavinius,todėl siūlome savo pagalbą.

Ilgalaikius ir trumpalaikius pamokų planus, integruojamų temųlenteles, mokytojo knygas arba jų skyrius, metodines rekomendaci-jas, vadovėlių komplektų aprašymus, informaciją apie seminarus,renginius ir konkursus, taip pat daug kitos naudingos medžiagosrasite svetainėje www.sokvadoveliai.lt.

2 p. Nauja pažinimo kelionė – suplanuota ar ne?...planavimas iš tikrųjų užima nemažai laiko. Bet ar bandėmesuskaičiuoti, kiek mūsų laiko planavimas sutaupo? Kai mokytojuinereikia blaškytis prieš pamokos pradžią galvojant, kaip organizuotimokinių darbą, kai vaikai supranta, ko iš jų tikimasi, ir pamokospabaigoje gali pasakyti, ko šiandien išmoko...

3 p. Apie pamokos planavimąRengimasis pamokai – parinkimas vadovėlio medžiagos, užduočių,vaizdinės ir dalijamosios medžiagos – labai svarbus pamokosplanavimo etapas. Tačiau tai – dar ne pamokos planas.

5 p. Gimtinė pro rasos lašą...Tegu šis projektas Gimtinė pro rasos lašą būna jums ir jūsų mo -kiniams Didžioji kelionė atsinaujinti ir papildyti savo veiklą. Juk mokymas – tai mokymasis.

6 p. Man gražu...Gero leidinio visada stiprus estetinis laukas, bet jį kuriant nepa -kan ka vien taisyklių. Jos yra tarsi įrankiai, bet ne sprendimai.Grožio įspūdis atsiranda tik esant funkcijos ir formos vienovei.

Asta Blandė. Kaip bendrauti su paaugliaisNeretai suaugusieji, patys nemokėdami valdyti neigiamų jausmų,juos užgniaužia arba išreiškia agresyviai ir priešiškai – rodo netin -

š ktonas „ Š v i e s o s “ i r „ A l m a l i t t e r o s “ l e i d y k l ų n e m o k a m a s l a i k r a š t i s m o k y k l o s b e n d r u o m e n e i

Vienas iš svarbių (ir nemažai laiko užimančių) mokytojo darbų,kuriuos reikia padaryti pačioje kiekvienų mokslo metų pradžioje, –planavimas. Nuo 2009 m. rugsėjo mėn. pagal atnaujintas Pradinioir pagrindinio ugdymo bendrąsias programas pradėta dirbti I, III,V, VII ir IX klasėje, o nuo šių, 2010 m., rugsėjo mėn. – ir II, IV, VI,VIII, X klasėje. Tad dalį ilgalaikių ir trumpalaikių planų (darbui suI, III, V, VII, IX klasės mokiniais) jau turime iš praėjusių mokslometų. Šiuos planus, patikslinę ir patobulinę remdamiesi per mok-slo metus įgyta patirtimi ir atsižvelgę į klasės ar grupės mokinių ypa-tumus, naudosime ir ateinančiais mokslo metais. O tiems, kurieplanavo ugdymo procesą ne dvejiems metams (pvz., ne V–VI kla-sei, tik V), naujiems planams parengti reikės skirti daugiau laiko(II, IV, VI, VIII ir X klasei, nes pagal atnaujintas Bendrąsias pro-gramas pradedame dirbti tik nuo 2010 m. rugsėjo mėn.).

Pradėkime nuo ilgalaikio plano. Kaip atrodys ilgalaikis planas,kokią informaciją jame pateiksime, susitariama kiekvienoje mokyk-loje. Galbūt mokykloje bus keli variantai, pavyzdžiui, kiekvienamokomojo dalyko metodinė grupė pasirinks jai labiausiai priimtinąilgalaikio plano formą. Tačiau be keleto ilgalaikio plano dalių tikraineapsieisime. Plane būtina numatyti, kokios veiklos sritys (va do -vėlio temos, skyriai) bus nagrinėjamos per mokslo metus, kokiemokinių gebėjimai ir nuostatos, apibrėžtos Bendrosiose pro-gramose, bus ugdomos mokantis vienos ar kitos srities, kiek laikotam numatoma skirti. Gali būti ugdomi įvairių veiklos sričių gebėji-mai – tada jie parašomi prie kiekvienos srities (temos, skyriaus).Laiką, skirtą mokytis kiekvieną veiklos sritį (temą, skyrių), pato-giausia nurodyti pažymint mažiausią ir didžiausią numatomų va-landų skaičių (pavyzdžiui, 6–9 pamokos ar pan.). Svarbu, kadvisoms veiklos sritims numatomų maksimali pamokų sumaneviršytų mokslo metams dalykui skirtų pamokų skaičiaus. Il-galaikiame plane nurodomi ir integraciniai ryšiai su kitais dalykais.Kad ši plano skiltis nebūtų vien formalus integracijos deklaravimas,dalykų mokytojai, planuojantys vesti integruotas pamokas ir/arbarengti su mokiniais integruotus mokymosi projektus, turėtų sude -ri nti tokią veiklą jau rengdami ilgalaikius planus, o vėliau(trumpalaikiuose planuose) šią integraciją tikslinti, konkretinti. Taippat ilgalaikiame plane gali būti ir mokinių vertinimo gairės.

Prieš pateikiant visą minėtą informaciją ilgalaikiame plane, būtinaišnagrinėti ir mokomojo dalyko turinio apimtį, apibrėžtą Bendro-siose programose, numatyti, kokios mokymo(si) priemonės busnaudojamos ugdant konkrečius mokinių gebėjimus. Puiku, jeimokytojas turi vadovėlį ar vadovėlio komplektą, tada prie kiek -vienos veiklos srities galima iš karto surašyti ir vadovėlio skyriųpavadinimus. Be abejo, per mokslo metus ilgalaikis planas gali būtitikslinamas, jei su juo dirbama pirmą kartą, todėl pravers ir pastabųskiltis.

Ilgalaikis planas – tarsi bendras vaizdas, tarsi žemėlapis pažinimokelionės, kurią numatėme ir kartu su klasės vaikais įveiksime permokslo metus. Turėdami ilgalaikį planą ir aptarę jį su mokiniais, jaužinome, kokie šios kelionės etapai mūsų laukia – mokymasis kon -krečių veiklos sričių, kiek laiko skirsime kiekvienam etapui, ką rasimešiame kelyje, ką gebėsime atlikti kiekvieno etapo pabaigoje. Tačiaukai reikia po žingsnelį įveikti konkretų kelionės etapą – mo kymosiveiklos sritį (skyrių, temą), be išsamesnio šios kelionės žemėlapio –trumpalaikio plano – nepavyks išsiversti. Na, nebent „maršrutas“gerai žinomas ir jo „takeliais“ galime keliauti net už si merkę. Tačiau

su atnaujintomis Bendrosiomis programomis pra dė ta dirbti neseniai,tad „pramintų takų“ šioje kelionėje kol kas nėra daug.

Tad tęskime planavimo darbus – parenkime trumpalaikį planą.Rengiamas veiklos srities (jei dalykui skiriama nedaug pamokų persa vaitę) arba temos (skyriaus) planas – planuojama pamokų sekanuo įvadinės pamokos iki apibendrinimo. Rengiant trumpalaikįpla ną, patogu pataisyti ir papildyti atitinkamą ilgalaikio plano da-lį – numatyti, kaip konkrečiai bus ugdomi tam tikri mokinių gebėji-mai: suformuluoti kiekvienos pamokos mokymosi uždavinius,siektinus rezultatus, nurodyti gaires veiklos mokymosi uždaviniams

pasiekti ir įsivertinimo kriterijus. Mokymosi uždaviniai formuluo-jami atsižvelgiant į Bendrosiose programose pateikiamas dalykožinias ir supratimą, gebėjimus ir nuostatas. (1 pav.). Numatant mo -kymosi veiklas, mokiniams skiriamas užduotis, mokymosi medžia-gą, galima remtis Bendrųjų programų ugdymo gairėmis (1 pav.)ar ba aprašyti veiklas pagal savo metodiką. Rengiant trumpalaikįplaną, taip pat tikslinama ir derinama dalykų mokytojų numatytaintegracinė veikla, konkretinamas mokinių pažangos ir pasiekimųvertinimas. Planuojant vertinimą reikėtų remtis Bendrųjų progra -mų lentele „Mokinių pasiekimų lygių požymiai“.(2 pav.)

2

AKTUALU IR NAUDINGA

Nauja pažinimo kelionė suplanuota ar ne?

Š o k t o n a s , N r . 7

Veiklos sritis (vadovėlioskyrius), ugdytinos

vertybinės nuostatos

Trukmė,pam.

Mokinių gebėjimaipagal Bendrąsias pro-

gramas, VII–VIIIklasė, 2008 m.

Vadovėlio temosGalimi

integraciniai ryšiai su:

Pastabos

1. INFORMACIJA KOMPIUTERYJE <...> 5–6 <...> <...> <...>

2. SKAIČIUOKLĖ <...> 12–13 <...> <...> <...>

3. TEKSTŲ RENGIMASKOMPIUTERIU

UGDYTINOS VERTYBINĖS NUOSTATOS:Puoselėti kalbos tradicijas ir kultūrą.Kūrybiškai taikyti sudė-tinges-nio teksto tvarkymo kompiu-teriu galimybes.Drąsiai atskleisti savo sumanymus, mintis, jausmus, požiūrį

7–81.4. Taisyklingai vartoti

kompiuterijos ir informacinių technologijų terminus, sąvokas.

3.2 Tekstui rengti naudo -tis tekstų rengyklėsteksto automatinio tvarkymo priemo -nėmis.

3.3 Vaizduoti duomenislentelėmis.

3.5 Spausdinti parengtodokumento dalį.

1. Pratęskite pažintį surašykle.

2. Teksto dalies paieška irkeitimas. Projektas„Surask ir pakeisk“.

3. Paįvairinkite tekstą. Projektas „Sveikinimas“.

4. <...>5. <...>6. <...>7. Išspausdinkite tekstą.

Projektas „Mano miesto simboliai“.

8. Šiame skyriuje sužinojote.

rusų kalba: sveikinimų rašy-mas, tema apie draugus;lentelių sudarymas;

fizika, matematika: specialiųsimbolių į teks tą įterpimas,įvairių lentelių sudarymas;

technologijomis: įvairiųlentelių sudarymas;

lietuvių kalba: įvairių mo -kinių sukurtų tekstų rengi-mas – maketavimas, ilius-travimas kompiuteriu;

daile: parengtų tekstų ilius -travimas, apipavidalinimas;

Mokytojas gali pasirinktiir kitokią veiklos sričių(vadovėlio skyrių) moky-mosi tvarką.

kitomis informacinių technologijų kurso veiklossritimis: taisyklingas ter-minų ir sąvokų vartoji-mas; objektų kopijavimasir perkėlimas iš vienos pro-gramos failų į kitų pro-gramų failus.

4. PATEIKTYS IR JŲ PRISTATYMAS <...> 8–9 <...> <...> <...>

Pamokosturinys

(vadovėliotemos)

Mokymosi uždaviniai Mokymosi veiklosGalimi

integraciniai ryšiai su:

Pastabos

1. Pratęskitepažintį surašykle.

• Naudodamiesi vadovėlio medžiaga,mokiniai pasakys pagrindinius veiks -mus, atliekamus tvarkant tekstą kom-piuteriu.

• Kiekvienas mokinys, naudodamasisvadovėliu ir pratybų sąsiuviniu,rašykle parengs ir apipavidalins 6–7eilučių tekstą, pagrindinio meniu komandomis įterpdamas į jį sim-bolius, kurių nėra klaviatūroje.

Prisimenamas tekstų rengimas ir tvarkymas kompiuteriu – kas yra rašyklės, jų paskirtis, privalumai, pateikiami pavyzdžiai.Su mokiniais aptariama, ko jie išmoks; pris -ta tomi ir aptariami projektai, kuriuos jierengs mokydamiesi šio skyriaus medžiagą.Primenama, kaip renkami simboliai, kurių nėra klaviatūroje.Atliekamos praktinės užduotys, pateiktosva dovėlyje, pratybų sąsiuvinyje arba pareng-tos mokytojo.

• fizika,matematika(specialiųsim bolių įtekstą įterpi-mas);

Mokytojas konsultuoja mo ki -nius, padeda, jei reikia, indivi-dualiai arba su visa klase dar kartą išsiaiškina reikiamassąvokas, užduoties atlikimožingsnius ir kt.Mokiniai skatinami klausti mo kytoją ir bendraklasius.Mokiniai, sparčiau atlikę užduo tis,raginami konsultuoti klasės drau-gus, jiems padėti, patarti.

<...> <...> <...> <...>

3. Paįvairin kitetekstą. Projek-tas „Sveikini-mas“.

Kiekvienas mokinys, naudodamasisvadovėlio medžiaga:• rašykle rengiamuose tekstuose pritai kys

sudėtingesnius teksto formatus – tekstąretins, tankins, pabrauks, pakels arbanuleis, parinks šrifto efektus;

• įterpęs į tekstą iliustracijas, parinks teks to ir paveikslėlio tarpusavio padėtį – gebės nurodyti bent dupaveikslėlių išdėstymo tekste būdus;

• rašyklės pagrindinio meniu koman-domis pakeis atstumus tarp teksto pastraipų ir eilučių intervalus.

Rengiami įvairūs sveikinimai. Individualūs darbai gali būti įterpti į bendrą klasės pro-jektą.Naudojami įvairūs šrifto efektai, tekstotankinimas, retinimas, pakėlimas, nuleidi-mas, pabraukimas, keičiami atstumai tarppastraipų ir eilučių intervalai.Mokomasi parinkti norimą teksto irpaveikslėlio tarpusavio padėtį.Pavyzdžių ir papildomų užduočių pateiktavadovėlyje ir pratybų sąsiuvinyje.

• rusų kalba(sveikinimųrašymas);

• lietuvių kalba(taisyklingosvei kinimoteksto paren-gimas);

• daile (sveikini-mų apipavi-dali nimas,ilius tra cijųparengimas).

<...> <...> <...> <...>

2 pav. Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrosios programos. Informacinės technologijos (2008) 1 pav. Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrosios programos. Informacinės technologijos (2008)

Informacinių technologijų mokymo VII–VIII klasėje ilgalaikio plano pavyzdys*

Informacinių technologijų mokymo VII klasėje trumpalaikio plano pavyzdys**

* Visas planas, dirbantiems su serijos „Šok“ T. Balvočienės, D. Jankauskienės vadovėliu „Projektų mozaika“ VII–VIII klasei, pateikiamas „Mokytojo knygoje“ ir svetainėje www.sokvadoveliai.lt

** Išsamus trumpalaikio plano pavyzdys, dirbantiems su serijos „Šok“ T. Balvočienės, D. Jankauskienės vadovėliu „Projektų mozaika“ VII–VIII klasei,pateikiamas „Mokytojo knygoje“ ir svetainėje www.sokvadoveliai

Tikriausiai niekas neabejoja, kad didžioji ugdymo proceso dalisprabėga pamokoje. Joje susitinka mokytojas ir mokinys, jų sąveikalemia ugdymo kokybę.

Siekdami ugdymo kokybės, mes, mokytojai, pamokoje sutelkia-me visą savo pedagoginę išmintį, renkamės parankius ugdymo bū -dus, formas, mokymo priemones, įgyvendiname pagrindinį šaliesdokumentą – Bendrąsias programas.

Esame įpratę viešai (mokyklos bendruomenei) pateikti tik ilga -laikius dalyko planus: tam tikrais laiko periodais išdėstytą visų metųkurios nors klasės ugdymo turinį. Tai labai svarbus pedago ginio dar -bo etapas. Bet visa ugdymo sėkmė išsirikiuoja trumputėse 45 min-učių atkarpose, o šių minučių sėkmė priklauso nuo gero pamokosplano.

Griežtų taisyklių, kaip planuoti pamoką, nėra, tačiau randameįvairių rekomendacijų, kuriomis mokytojas gali remtis, pritaikytisau. Kiekvienos pamokos planų (vadinamųjų kasdienių planų)mokytojas lyg ir neprivalo kam nors pateikti. Na, jei neprivalo, taigalbūt jų ir nereikia?

Pedagogas iš Didžiosios Britanijos Džefris Petis (Geoff Petty) tei -gia: „Jeigu neturite plano, vadinasi suplanavote nesėkmę.“ (G. Petty.Šiuolaikinis mokymas. V.: Tyto alba, 2006)

Tiesą sakant, pamokos planavimas – kiekvieno mokytojo profe -sinės savigarbos reikalas. Sudaroma įvairios formos planų – ir abs -tra kčių, pamokos etapus ir mokinių veiklą žyminčių eskiziniųnuorodų, ir detalių veiklos aprašymų, išsamių pamokos scenarijų.

Mokytojai, dalydamiesi patirtimi, dažniausiai pasakoja, kaip jierengiasi pamokoms, kokį vadovėlį naudoja, kokią dalijamąją irvaizdinę medžiagą parenka, kokių klausimų parengia mokiniams.Jei pamokai nespėjo pasirengti, visada gelbėja vadovėlis. Jame irklau simų, ir užduočių, ir vaizdinės medžiagos pakanka. Turbūt to -dėl mokytojai kartais savo veiklą planuoja išeidami vadovėlį.

Šias pedagogų vartojamas sąvokas paryškinu, nes jomis kasdienia -me gyvenime dažniausiai apibūdinama pamokos planavimo samprata.

Rengimasis pamokai – parinkimas vadovėlio medžiagos, užduo -čių, vaizdinės ir dalijamosios medžiagos,– labai svarbus pamokospla navimo etapas. Tačiau tai – dar ne pamokos planas.

Metodinėje literatūroje galime rasti siūlymų, kaip planuoti pamo -ką. Pradedančiam mokytojui patariama suplanuoti pamokos struk-tū rines dalis ir numatyti kiekvienos jų apytikrę trukmę. Patyręmo kytojai pamokos eigą planuoja gerai žinodami, kiekkonkrečioje klasėje galės nuveikti.

Mokslininkai N. L. Geidžas (Gage ) ir D. Berlineris (Berliner)mo kymo per pamoką procesą skirsto į du etapus – planavimo irsą vei kos. Apmąstymai ir planavimas vyksta prieš sąveiką, prieškiek vieną pamoką ir po sąveikos, po kiekvienos pamokos. (N. L.Ga ge, D. C. Berliner. Pedagoginė psichologija. V.:Alna litera,1994) Jų ma nymu, mokytojas turėtų įsitikinti, kad sąveika buvoefektyvi. Kyla klausimas, kaip nustatyti, kad sąveika pamokojebuvo efektyvi, veiksminga. Kas rodo jos efektyvumą, kaip jį iš-matuoti?

G. Petis nurodo, kas pamokos plane būtinai turi būti parašyta:pa mo kos pavadinimas; mokymosi uždaviniai; aptariamos me-džiagos vadovėlio puslapiai; mokytojo veikla ir užduotys; mo -kinių veik la; šaltiniai ir mokymo(si) priemonės; įvykusiospamokos verti ni mas. Ir priduria: pamoką reikia suplanuoti taip,kad būtų įgy ven dinti užsibrėžti uždaviniai.

Ko gero, ne vienam mokytojui sudėtingiausia numatyti uždavi -nius. Jie dažnai užrašomi vartojant bendratį: supažindinti, aptarti,iš mo kyti, pakartoti, įtvirtinti, ugdyti ir pan. Šios formuluotės rodotik mokytojo veiklą ir įsipareigojimus. Tai nurodymai sau: ko turiumo kyti per pamoką ir ko turi išmokti mokiniai. Veiksmažodžių ben-

Mokytojas pats turėtų apsispręsti, kaip jis planuos konkrečias pa -mokas. Galima nerengti pamokos plano, tik papildyti trum palaikįplaną. Jame išsamiau suplanuojamos tik pirmosios pamokos, otolesnės planuojamos atsižvelgiant į mokinių pasiekimus – galbūtkažko bus išmokta sparčiau, o ties tam tikrais dalykais teks padirbėtiilgiau negu numatyta plane. Mokiniams ir mokytojui ypač padėsį(si)vertinimas, ar pasiekti mokymosi uždaviniai. Todėl įsivertini-mas būtinas planuojant pamokas – parinkti tinkamas užduotis, nu-matyti kitas įsivertinimo veiklas. Dar vienas svarbus pamokos

pla na vimo momentas – klasės vaikų motyvavimas. Jei ne tik sufor-muluosime kiekvienos pamokos mokymosi uždavinius, bet ir ge -bėsime mokinius sudominti, pagrįsti, kodėl jiems to reikia mo kytis,pamokos tikrai bus sėkmingesnės. Be abejo, teiginys „to jumsgyvenime prireiks“ tikrai nepagelbės.

Kaip jau minėjau, planavimas iš tikrųjų užima nemažai laiko. Betar bandėme suskaičiuoti, kiek mūsų laiko planavimas sutaupo? Kaimokytojui nereikia blaškytis prieš pamokos pradžią galvojant, kaiporganizuoti mokinių darbą, kai vaikai supranta, ko iš jų tikimasi, ir

pamokos pabaigoje gali pasakyti, ko šiandien išmoko... Be abejo,reikia gebėti įgyvendinti tai, kas suplanuota, todėl ir planuoti reikiasau, o ne „pavaduotojui į segtuvą“. Ir nors profesionaliai atrodantisplanas dar negarantuoja puikių mokytojo darbo rezultatų, visiškasneplanavimas sėkmės tikrai neatneš.

Tatjana Balvočienė,Šilutės Vydūno gimnazijos mokytoja ekspertė

3

www.sokvadoveliai.lt

AKTUALU IR NAUDINGA

Apie pamokos planavimądratimi suformuluoti uždaviniai skamba gana įsakmiai, neat skleidžia,kokią veiklą mokytojas yra numatęs klasės vaikams, kaip jie pritaikysnaujas žinias ir kaip įrodys, kad tinkamai pritaikė pamokoje įgytusįgūdžius.

Pastaruoju metu daug kalbame apie mokinių mokymosi užda -vi nius, įvairiuose seminaruose mokomės tinkamai juos formuluoti.Ko dėl svarbu žinoti, ką mokiniai turi pasiekti per konkrečią pamoką?

Šiuolaikinei mokyklai keliama svarbiausia užduotis – ne tik su -teik ti mokiniams informacijos, padėti ją suprasti, pritaikyti prak-tiškai, bet ir kritiškai pažvelgti į savo veiklą. Aiškiai suformuluoti,mo kymosi rezultatą nusakantys uždaviniai parodo, ar sąveikapamokoje efektyvi. Tokie uždaviniai gal ir atrodo gremėzdiški, betįgu dusiems proceso dalyviams teikia daug informacijos apie visąpamokoje numatytą veiklą, planuojamus mokymo ir mokymosimetodus. Jais remdamasis mokytojas su mokiniais pamokos pabai -goje gali aptarti, ar pavyko pamoka, ko vaikai išmoko, ką reikėtų to-bulinti, kaip įgūdžius galėtų pritaikyti ateityje.

Stebėdama mokytojų pamokas neretai pasigendu šių svarbiųpamokos elementų – tiek aiškiai suformuluotų mokymosi uždavi -nių, tiek veiklos įsivertinimo. Arba tai daroma gana formaliai:mokiniai savo veiklą vertina paviršutiniškai, vertinimo komentaraineišsamūs, akivaizdu, kad trūksta tokios veiklos įgūdžių.

Panašias pastabas randu ir Nacionalinės mokyklų vertinimo agen -tūros parengtoje „2007–2008 m. vertintų bendrojo lavinimo mo -kyk lų veiklos kokybės apžvalgoje“ (ji skelbiama 2010 m. infor ma - ci nio leidinio „Švietimo naujienos“ Nr. 1 (290) priede). Apžval gojerašoma, kad pamokose dažniausiai buvo taikomi į mokymą (o ne įmokymąsi) orientuoti metodai.

N. L. Geidžo ir D. Berlinerio nuomone, mokymas per pamo- ką – įvairių metodų orkestruotė. Tai ne vien įvairių metodų jungi -nys, tai metodų pynė, kurios deriniai pavirsta skambančia „sim-fonija“, efektyvia sąveika, mokinių mokymosi rezultatais.

Patyrę mokytojai renkasi ir savo pamokose išradingai, tikslingai de -rina bent kelis mokymo(si) metodus. Ryšiai tarp metodų taip pat svar -būs, kaip ir patys metodai. Kaip jie parenkami ir derinami priklau sonuo mokytojo pedagoginės išminties ir tolesnio mokymosi įžvalgų.

Per seminarus, iš pedagoginės literatūros sužinome apie ak-tyvius mokymo metodus. Mokytojai supranta, kad šie

metodai žadina mokinių kūrybiškumą, skatina pasitikėjimą savo jė-gomis, daro mo kymosi procesą patrauklesnį. Vis dėlto madingometodo fragmentai neretai pamokoje pritaikomi neprasmingai irneprofesionaliai. Ta da norisi mokytojui užduoti klausimą: ko jissiekė taikydamas tam tikrą mokymo būdą, ar šis būdas padėjomokiniams ko nors pasiekti, iš ko jis sprendžia, kad metodas buvoefektyvus. Pastaruoju metu dažniausiai piktnaudžiaujama darbomažomis grupėmis meto du, pamirštant, kad šio metodo esmė –vaidmenų pas kirstymas gru pėje ir jų darbo organizavimas.

Mokytojai paprasčiausiai nekūrybiškai pritaiko seminaruose įgytądarbo grupėmis patirtį: juk beveik visuose seminaruose lektoriųskir tos užduotys atliekamos mažomis grupėmis. Paprastai darbasjose vyksta gana stichiškai – lektorius nesiryžta patyrusiems, laiki-nai susibūrusiems žmonėms, primesti vaidmenų, o tokioje grupėjevi sada atsiranda lyderis arba tiesiog sąžiningas ir atsakingas žmo-gus, kuris imasi vykdyti pateiktą užduotį. Mokiniams taip pri-taikytas grupinio darbo metodas patinka: ir klasėje būna lyderis,dirbantis už visus, kiti talkina, treti tik apsimeta atliekantys bendrąužduotį, bet vis tiek gauna visai gerą įvertinimą už bendrus grupėspasiekimus. Visi patenkinti – ir lyderis, gavęs progą reikštis, ir tin-gus ar silpnesnis mokinys, be didelių pastangų „užsidirbęs“ gerąįvertinimą. Kyla klausimas, kokį ugdymo rezultatą pasiekė moky-tojas? Užduotis atlikta, jos rezultatas visiems matomas, bet ar kiek -vienas grupės narys gali paaiškinti, kokią užduotį ir kaip jis atli ko,ko išmoko. Dirbdamas pagal šį metodą mokytojas turi sutelkti dė me -sį, gebėti aprėpti visą klasę, matyti ir paskatinti kiekvieną mokinį.

Taigi mums visiems privalu mokytis naujų metodų, o dar svar-biau – apmąstyti, kaip tie metodai padeda mokiniams mokytis, kągera duoda kiekvienam vaikui. Mokytis skatina ir periodiškai, kaskeleri metai, atnaujinami ir tobulinami bendrąjį lavinimą reglamen-tuojantys nacionaliniai dokumentai, nors jie gerokai sujaukia nu-sistovėjusią patirtį, sudirgina mokytojų bendruomenę, nes tuosdokumentus reikia iš naujo „prisijaukinti“, išmėginti ir tik po kuriolaiko kalbėti apie gerąją patirtį. Net ir labai patyrę mokytojai retkar -

čiais išsisemia, tada praverčia įvairių autoriųparengti patarimai, patirties aprašai, teikiantysnaujų idėjų.

Tokią praktinę pagalbą mokytojams siūlo„Šviesos“ leidyklos kolektyvas ir jų „Šok“ serijosvadovėlių komplektai. Manau, kad šis sumanymaslabai apmąstytas, turintis aiškią pedagoginę logiką.

„Šok“ serijos vadovėlių komplektą sudaro da-lyko vadovėlis ir mo kytojo knyga. Vadovėlisparengtas pagal ,,Šok“ serijos vadovėlių projek tą,išlaikant serijos metodinę struktūrą, grafiniodizaino stilių, taip pat mokinių jau atpažįstamąknygos sandarą. Vadovėliai atspin di atnaujintasBendrąsias programas ir mokytojų patirtį. „Šok“serijos vadovėlių VII–VIII klasei naujovė – Moky-mosi žingsnių ap ra šai, pagal kuriuos mokiniaisavarankiškai atlieka kai kurias užduotis. Šieaprašai praverčia ir mokytojui nuosekliai orga-nizuoti akty vią mokinių veiklą pamokoje.

Šios serijos vadovėlius lydinti mokytojo knygane tik teikia pata rimų, kaip pritaikyti vadovėlįpamokoje. Jos praktinę vertę praplečia ir knygosstruktūra – pamokų planus mokytojas gali nau-doti daug kartų: kopijuoti temos atlankas ir josežymėti savo pastabas, tobulinti, individualizuotisavo pamokos planus. Visų „Šok“ serijos moky-tojų knygų sandara panaši.

Tęsinys 8 psl.

Rima Tuinylaitė

Visų klasių tarpdalykinės integracijos lentelės,ilgalaikiai ir trumpalaikiai planai, vadovėlių

turinys, papildoma medžiaga pamokomspateikiama internetinėje ,,Šok“ serijos vadovėlių

svetainėje www.sokvadoveliai.lt

..................

Pirmokai šiemet pasirinko temas „Mano augintinis“, „Ką pasa -koja seni daiktai“, „Gamta bunda“. Šioms temoms nemažai medžia -gos ra dome vadovėliuose. Tačiau ir mes, mokytojos, dar ieškojomepa pil domai. Vaikai patys rinko medžiagą pasirinkta tema ir supažin -dino „Ryto rato“ pamokose, rengėme ekskursijas, auginome savoauga lus, atlikome bandymus, piešėme, darėme darbelius, dainavo -me ir muzi kavome.

Augam su Pupa ir Gile

„...Prieš trejus metus pirmą kartą į rankas paėmusi„Pupą“ ir „Gilę“ supratau – tai man ir mano mokiniams.Kodėl? Patinka naujovės, kurių čia radau nemažai. Pui -kiai integ ruojami mokomieji dalykai. Laisvė kūrybai irpasirin kimui. O svarbiausia – parengti ilgalaikiai, trum -pa laikiai planai, integracinės lentelės, metodinė medžia -ga, – rašo Šiaulių „Juventos“ vidurinės mokyk los mo -

kytoja me to di ninkė Au relija Dirginčienė. – Noriu pasi da -lyti min ti mis apie pavykusias pamokas dirbant su „Pupa“

ir „Gile“. Puiku, kada tiek pasaulio pažinimo, tiek lietuviųkalbos temas galima „sudėti“ į vieną dvi die nas. ...Štai ruduo

labai palankus laikas kalbėti apie miško ar daržo gė ry bes, galimapamokas vesti miške, parke, net mokinių sode. Ma nau, kad

kiekvienas mokytojas šias temas nagrinėja įdo miai ir kūrybingai.Viena iš tokių temų – Kas yra grybai? Daž niausiai aptinkamų savoaplinkoje grybų atpažinimas ir nurodymas. Mano mokykloje yraketurios paralelės trečiosios klasės. Ir visoms labai sekėsi nagrinėti šiątemą, nes... vienoje klasėje visas šimtas trečiokų augino pie -vagrybius. Klasės durys per pertraukas neuž sidarė – smalsu pa -tikrinti, kiek grybukai paaugo per pa moką, per dvi, per dieną. Irvaizdinės me džiagos tikrai užteko visiems. Grybai buvo auginami,stebimi pro didinamąjį stiklą, piešiami, pjaustomi, iš jų gaminamipatiekalai, ragaujama, ku riami recep tai... Nėra paprasta pamokąvesti ne klasėje, net ne mokyk loje. Kartais pagalvoji, kad tuo laikugal vaikai daugiau per skaitytų ar parašytų. Tačiau patys mokinukaiviską sustato į savo vietas – jie vis prisimena pamo kas, kurios buvokitokios, kitur, ku rios davė dau giau, nei buvo tikėtasi...“

Mokytojos Aurelijos Dirginčienės pamąstymų, pamokų apžval -gų, nuotraukų, mokinių kūrybos įdėta svetainėswww.sokvadoveliai.lt skyrelyje Geroji patirtis.

Ištrauka iš integruojamų temų plano (I klasė)

4

Š o k t o n a s , N r . 7

SU „ŠOK“ ŽENKLU

„Geros pradžios“ metodikos tikslas – į visas raidos sritis žvelgtikaip į visumą, todėl ugdymas pradinėse klasėse turi būti integruotas.Integruotas ugdymas skatina tolygią socialinių, emocinių, fizinių,estetinių vaiko gebėjimų raidą. Kai ugdomos visos sritys, nesusi tel -kiant prie vienos, vaiko ugdymas būna natūralus.

Planuodami ir integruodami mokomuosius dalykus, patenki -name ir mokinių interesus, ir laikomės programos reikalavimų.

Sėkmingai sujungti į visumą mokomuosius dalykus padeda te -mi nis mokymas. Nagrinėjant įdomią idėją į ugdymo procesą įtrau -kiami ir būtini mokomieji dalykai, susiejamos įvairios ugdymosri tys. Bendra tema leidžia mokiniams pastebėti mokomųjų dalykųryšį, mokytojas gali programą grįsti vaikams įdomiomis temomis.

Teminis mokymas:

• Padeda tinkamai plėtoti ugdymo turinį.• Sudomina vaikus.• Kuria bendruomenę (tėvai, mokiniai, mokytojas).• Apima visus mokomuosius dalykus.• Padeda prisitaikyti prie ugdomosios programos.Kai vaikai pasirenka juos dominančią temą, mo ky -

tojas vi sas te mos idėjas sugrupuoja. Remdamiesi „min -čių lie taus“ me todu sura šo me, ką mūsų mokiniai jaužino ir ką nori suži noti pasirinkta tema. Taip nusta -tome savo mo ki nių žinių lygį. Tada kuriame tinklalapį(planą) at sižvel gdami į vaikų žinias, pomėgius, in te -resus. Toks planas padeda su sieti moko muosius dalykusir sudaryti integ ruotą moko mąją pro gra mą. Be to, tokspla navi mas daug aiškesnis, supran tamesnis, glau s tesnis.Viena me lape susisteminama daug svarbios, mokytojui rei -ka lingos informacijos. Taip pat sudarome lanksčią mokomąjąprogramą, kurią de riname prie tra dicinės mo komosios prog -ramos rei ka lavimų. Kartu ji yra integruota ir plečia pradinukųpatirtį. Svar biau sia – padeda in for muoti tėvelius ir mokyklos ad -ministraciją, kaip mes dirbame, leidžia pamatyti, kiek ir kokiospatirties mokiniai įgijo.

Sudarydami tinklalapį, numatome, ko turime vaikus išmokyti, kąsvar bu pakartoti, kokius mokomuosius dalykus įtraukti, susieti. De ri -na me tas mokomojo turinio sritis, kurios anksčiau atrodydavo visiškaiskirtingos. Atsižvelgiame į skirtingo intelekto mokinius, mokymosistilius ir planuojame veiklą – dirbama su visa klase, grupėmis, poromisar trise. Visada pamąstome, kaip vaikai vertins savo ir draugų darbą,kaip vertinsime įgytas žinias ir patirtį mes, mokytojai.

Naujuosiuose vadovėliuose „Pupa“,„Riešutas“ ir „Gilė“ puikiai integruotamo komoji medžiaga. Pradėjus darbątam tikra tema lietuvių kalbos pamokoje, jįkuo puikiausiai gali tęsti matematikos ar pa sau -lio pa ži nimo pamokose. Todėl mums, mokytojams, lengviau dirb -ti in teg ruo tai. Sutaupome nemažai laiko, nes nereikia patiems rinktimo komosios medžiagos, kurti užduočių. Ypač puiki pagalbinė prie -monė mokytojui yra „Šok“ serijos mokytojo knygos. Jose daug gerųidėjų, minčių: kaip pradėti įžanginę pamokos dalį, kaip su pa žin -din ti su nauja tema, kaip pravesti pamoką. Pagal mokytojo knygas

mokytojui iš tiesų lengviau pasirengti pamokai. Labai nau dingos irįdomios Dalijamosios medžiagos užduotys. Dažniausiai jas atlie -kame kartą per savaitę dirbdami grupėmis. Mūsų mokiniai nepap -rastai šias dienas mėgsta...

Dalia Martinaitienė, Lilija Norutienė, Rasa VilutienėŠiaulių Centro pradinės mokyklos

pradinių klasių mokytojos metodininkės

Išleisti lietuvių kalbos, pasaulio pažinimo, matematikos, dailės ir technologijų, etikos, muzikos „Šok“ serijos vadovėlių komplektai I klaseipadeda siekti visuminės ugdymo integracijos. Šie vadovėliai tarpusavyje suderinti tiek turinio (temų, metodų), tiek struktūros požiūriu.

Būtina visapusiškai skatinti ugdomo vaikoasmenybės raidą, pagarbą žmogaus teisėmsir svarbiausioms laisvėms. (Jean Piaget) “„Teminio mokymo galimybės dirbant

su pradinių klasių vadovėliais „Pupa“, ,,Gilė“, ,,Riešutas“

TEMA

KALBA

RAŠYMAS

DRAMA DAILĖ

MUZIKA

GAMTO-TYRA

MATE-MATIKA

VISUO-MENĖSPAŽINI-

MAS

gebėjimų ugdymas

gebėjimų ugdymas

Lietuvių kalba (vadovėlis „Pupa“)

Č č Mano augintinis.Y y Zylės lesykloje.

Dž dž Mano džiaugsmai. Mįslės ir patarlės

apie gyvūnus.

„AUGINTINIAI“

Matematika(vadovėlis „Riešutas“)

Zoologijos sode. Prie ko pridėti? Po ledu. Kiek atimti?

Augintinio išdaigos. Iš ko atimti? Klasės augintiniai. Diagrama.

Zylių puota. Lyginiai ir nelyginiai skaičiai.

Kas namelyje gyvena? Geometrinės figūros.

DramaStalo teatras ,, Mano ūkis“,

,,Kaimo sodyba“.

Pasaulio pažinimas

(vadovėlis „Gilė“)Kodėl kai kuriuos gyvūnus

vadiname naminiais?Kokį gyvūnėlį auginsiu?

Kur dingo močiutės viščiukai?Augintinių privalumai

ir trūkumai.Augintinių įvairovė.

Ryto ratasSupažindinimas su įvairiais augintiniais. Krepšelis su knygomis, enciklopedija

apie augintinius.

ChoreografijaŠokis ,,Katins Juods“.

Dailė ir technologijos

Aplikacija ,,Mano augintinis“.Origami ,,Šunelis“.

Piešinys ,,Mano katytė“ (kreidelėmis ir akvarele).

Judanti figūra ,,Triušis ir morka“.Mįslių apie augintinius

iliustracijos.

MuzikaN. Lapinskienės daina ,,Katinas Svajoklis“.

Štai vienas iš mūsų parengtų I klasei teminio mokymo planų – tinklalapis

Sa-vai-tės

„Pupa“Lietuvių kalbos tema

Vadovėlio p. (pamokų sk.)

„Gilė“Pasaulio

pažinimo temaVadovėlio p.

„Riešutas“Matematikos tema

Vadovėlio p.

„Tišku tašku“Dailės ir

technologijų temaVadovėlio p.

„Nendrė“Etikos temaVadovėlio p.

„Vieversys“Muzikos temaVadovėlio p.

1. Mano kambarys. 6–7 (1p)Žaislų pard uotuvėje. 8–9 (1p)Mano mėgstamiausias žaislas. 10–11 (1p)Seni ir senoviniai žaislai. 12–13 (1p)Mano knygelės. 14–15 (1p)Daiktai pasakoja apie mane. 16–17 (1p)Daiktai ir žodžiai. 18–19 (1p)Mano kuprinė. 20–21 (1p)

Kas yra pasaulis? 6–7

Kam žmonėms reikia daiktų? 8–9

Mano žaislai. Skaičiai iki 10. 6–7Mano laisvalaikis. Skaičiai iki 10. 8–9Bibliotekoje. Skaičiai irskaitmenys 1, 2. 10–11Mano daiktai. Lygu. Nelygu. 12-13

Mieli bičiuliai, susipažinkime! 6–7Mano žaislai. 12-13

Mano knygelė.Raidžių pasakaitė.16–17

Labas, Etika!6–7

Vieversys.6-7Mano kambarys.8-9

2. Už lango. 22–23 (1p)Mano klasė. 24–25 (1p)Abėcėlė. 26–27 (2 p)A a Avilys. 28–29 (2 p)S s Mano suolas. 30–31 (2 p)

Kodėl reikia eitiį mokyklą? 10–11

Kas yramokykla? 12–13

Namie. Skaičius ir skaitmuo 3. 14–15Klasėje. Skaičius ir skait-muo 4. Keturkampis.16–17Prie avilio. Daugiau.Mažiau. Nelygybės.18–19Mano stalas. Skaičius irskaitmuo 5. Skritulys.20–21

Linijų stebuklai. 8–9

Žalčiukų šokis. 10–11

Mano svajoniųklasė.12–13

Kelias įmokyklą.10-13

„Noras pažinti, sužinoti, atrasti man niekad neduoda atilsio. Ašskaičiau visas man pakliuvusias knygas, keliavau po Lietuvą ir poEuropą, griebiausi studijuoti visas mokslo šakas... Troškau kažkonaujo, nežinomo, dar nesurasto.“ Šie keliautojo, mokslinin ko an -tro pologo Antano Poškos žodžiai pasiūlė idėją integracinioprojekto Gimtinė pro rasos lašą užduotims, kurios sugulė į VIIIklasės geografijos vadovėlį (2010, autoriai G. Ambrutienė, Š. Ge -rulaitis, G. Kynė, R. Krušinskienė, D. Tamošiūnienė). Šiamekoncentre, kaip nurodoma Bendrosiose programose, mokiniaigilina geografijos žinias remdamiesi Europos, Azijos ir kitų tolimųregionų pavyzdžiais, tarsi keliauja po kitus kraštus. Todėl inte -gracinio projekto užduotys – puikus būdas grįžti prie artimiausiosaplinkos, tyrinėti ją, ieškoti informacijos, bendradarbiauti ne tik suklasės draugais, bet ir su mokytojais, vietos bendruomene.

Šiuo projektu pirmiausia siekiama vidinės integracijos. Projektoužduotys yra po kiekvieno vadovėlio skyriaus, jį papildo ir pa įvai -rina. Visos jos remiasi Antano Poškos didžiosios kelionės, prasi -dė jusios 1929 metų rudenį ir trukusios aštuonerius metus,įs pū džiais, aprašytais knygų serijoje ,,Nuo Baltijos iki Bengalijos“.Pagrindinis šio keliautojo tikslas – ne tik pažinti ir tyrinėti kitųkraš tų kultūrą, gamtą, bet ir pačiam pristatyti Lietuvą. Daugelismūsų mokinių šiandien mėgsta keliauti, skatinkime juos būtiatsakingais keliautojais – priminkime, kad savo šalies įvaizdį kuriajie patys.

Antras siekis – tarpdalykinė integracija, glaudžiausia su istorija,lietuvių kalba, informacinėmis technologijomis. Pavyzdžiui, bai gusskyrių Geografinis pažinimas integracinio projekto antra už duotis

Gimtinė pro rasos lašą...

5

info@sokvadoveliai.lt

SU „ŠOK“ ŽENKLU

„Šok“ serijos geografijos vadovėlis VII klasei. „Šok“ serijos lietuvių kalbos vadovėlis VII klasei.

„Šok“ serijos vadovėliuose VIII klasei (lietuvių kalbos,litera tū ros, rusų kalbos, geogra fijos) siūlomas tarp da -ly kinis projektas „Gimtinė pro rasos lašą“. Šio pro jek -to tiks las – mokiniams tyrinėjant artimiausią vie to -vę, ieškant informacijos, ben dradarbiaujant, supa -žin di nant mokyklos (vietos) bendruomenę su veiklosrezulta tais, dar geriau pažin ti savo šalį, ugdyti(s)kultū rinį sąmoningumą, puoselėti meilę gimtajaiaplinkai...Va dovėliuose mokiniai ras įdomių projekti nių už -duo čių. Rinkdami medžiagą projek tui, vaikai susi -pažins su vietos etnokul tū ri niais papročiais, įdomiaisir įžy miais žmo nėmis, istoriniais faktais, gamtosreiškiniais, ištek liais. Veiklos rezulta tus siūloma pri -statyti atlikus kiek vie ną projektinę užduotį arba(ir)projektą apiben drinti mokslo metų pabaigojebendradarbiaujant su kitų da lykų mokytojais.

kviečia mokinius pasidomėti sanskritu, pasiaiškinti, kodėlmokslininkas A. Poška Indijoje ieškojo lietuvių kalbos šaknų.

Vadovėlio medžiaga ir užduotys padeda diferencijuoti ugdymoturinį, pažinti klasės mokinius, išsiaiškinti jų pomėgius. Kad pro -jektas būtų veiksmingas, mokytojas turėtų atsižvelgti į savo mo -kymo stilių, kultūrinę aplinką. Tema susidomima, jei ji atitin kamokinių poreikius, todėl leiskite pasirinkti temas, užduotis ir išdalies patiems kontroliuoti savo veiklą. Pavyzdžiui, baigus trečiąjįvadovėlio skyrių Visuomeninė geografija pateikiama in tegracinioprojekto užduotis – dirbant individualiai ar grupėmis parengtifotografijų parodą „Čia aš gyvenu“. Tokią užduotį kartu su mo -kiniais gali atlikti ir mokytojas, taip skatindamas bendruo me -niškumą. Svarbu pasirinkti tinkamus vertinimo metodus. Juosbū tina aptarti su klasės vaikais.

Mūsų polinkiai skirtingi, raskite savo būdą, kaip dirbti pagal šįprojektą. Jums bus lengviau, jeigu:

• planuosite, ką ir kaip norite veikti;• dirbsite kartu su kolegomis (šis projektas integracinis, todėl

tarkitės su kitų dalykų mokytojais, įtraukite juos į šią veiklą);• tarsitės su mokiniais, paraginsite juos pasakyti savo nuomo nę,

pasidalyti įspūdžiais;• pasidžiaugsite kartu nuveiktu darbu.Straipsnį norisi baigti garsiojo keliautojo Antano Poškos žo džiais:

„Keliauti – reiškia nusipurtyti visas kasdienes, menkavertes, ydingasdulkes...“ Tegu projektas Gimtinė pro rasos lašą būna jums ir jūsųmokiniams Didžioji kelionė, padedanti atsinaujinti, paį vairinti savoveiklą. Juk mokymas – tai mokymąsis.

Genovaitė Kynėgeografijos vadovėlio VIII klasei bendraautorė

Lietuvių kalbos vadovėlyje (2010, autorės V. Marcišauskaitė, D. Mi kulėnienė, J. Petrauskaitė, R. Rinkauskienė) tarpdalykinispro jek tas išdėstytas taip: pirmajame vadovėlio skyriuje „Kalba kaipsocialinis reiškinys“ rasite 5 pamoką Gimtinė pro rasos lašą. Kal bostyrimas: nuo apklausos iki duomenų apibendrinimo“. Tai iš plė to tasprojekto įvadas. Kiekvieno skyriaus pabaigoje skyrelyje „Api ben -driname ir kuriame“ pateikiamos projekto užduotys yra in teg ruotossu kalbos ugdymo užduotimis. Vadovėlio (II knygos) paskutinė (61)pamoka – Gimtinė pro rasos lašą. Kalbos tyrimas: api bendriname irpristatome projektą“. Joje apibendriname visų metų projekto darbą,organizuojame pristatymą, kurį parengti siū lome pagal Mokymosižingsnius, esančius vadovėlio gale. Glau džiausia lietuvių kalbos irliteratūros užduočių sąsaja, bet siekime pro jekto užduotis ne tik suliteratūra – bendradarbiaukime ir su kitų dalykų mokytojais.

Literatūros vadovėlyje (2010, autorės J. Petrauskaitė, V. Skai rie -nė, L. Žvironaitė) projekto užduočių įdėta kiekvieno skyriauspradžioje. Apibendrinę per visus mokslo metus atliktas užduotis,sukursime klasės knygą „Laiškas gimtinei...“ – Lietuvai, gimtajammiestui ar kaimui...

Dirbdami integruokime įvairius mokomuosius dalykus: litera tū -rą, kalbą, geografiją, dailę, istoriją, informacines techno logijas...

Jurgita Petrauskaitė,lietuvių kalbos ir literatūros vadovėlių VIII klasei bendraautorė

Serijos „Šok“ rusų (užsienio) kalbos vadovėlis „В добрый

путь 3“ (2010, autorės J. Brazauskienė, D. Bučienė), pagrįstastais pačiais integravimo principais kaip ir kiti šios serijos vadovėliaiVIII klasei, siūlo integracinio projekto „Gimtinė pro rasos lašą“ –„Лит ва сквозь каплю росы“ temas: „Keliaujame po Lietuvą“ ,„Gimtosios gamtos dovanos“, „Įžymūs Lietuvos žmonės“.

Projektinis darbas – būtinas vadovėlių „В добрый путь“ darbome todas. Po kiekvienos vadovėlio dalies –modulio– yra skyrelis„Готовим проект“ („Ruošiame projektą“). Jame dedama medžia-ga, projektinės užduotys ir nurodomi jų atlikimo būdai, taip patke lia mi siektini tikslai, numatomas veiklos rezultatas ir kaip siū -loma jį pristatyti. Projektinis darbas leidžia pa(si)rinkti veikląpagal klasės vaikų interesus, mokymosi stilių ir gebėjimus, efek-tyviai siekti iš keltų komunikacinių tikslų, ugdyti įvairias mokiniųkompetencijas.

Vadovėlyje „В добрый путь 3“ yra šeši teminiai projektai, betintegracinio projekto „Gimtinė pro rasos lašą“ užduočių mokiniaiir mokytojai ras po 1, 3 ir 5 modulio. Siūlomų projektų temospa deda integruoti rusų kalbos ir kitų dalykų (geografijos, biolo-gijos, istorijos, lietuvių kalbos ir literatūros) pamokose gautasžinias, išugdytus gebėjimus. Projektinių užduočių išdėstymas su-daro mokytojui galimybę planuoti ir įgyvendinti tiek kurią norsvieną projekto dalį, tiek kartu su kitų dalykų mokytojais orga-nizuoti ilgalaikę projektinę veiklą, kurios rezultatas galėtų būtibendras mokyklos renginys.

Atkreipiame mokytojų dėmesį, kad ilgalaikiame plane numatytosrezervinės pamokos projektui įgyvendinti, tačiau visą projektinęveiklą mokytojas turėtų planuoti iš anksto, atsižvelgdamas į mo -kinių galimybes ir turimus išteklius – laiko, erdvės, materialinius.

Tikimės, kad kiekvienas mokytojas, dirbantis su serijos „Šok“vadovėliais, pažvelgs į siūlomą veiklą kūrybiškai ir ras galimybiųją įgyvendinti. Linkime sėkmės!

Danguolė Bučienė, Jelena Brazauskienė,rusų kalbos vadovėlio „В добрый путь 3“ autorės

INTEGRUOTO MOKYMOSI PROJEKTO PLANAVIMASKlasė: Tema:Dalykai: informacinės technologijos,...Mokytojai:Projekto idėjos aprašas:Mokymosi uždaviniai (orientuoti į rezultatą):Numatomi projekto rengimo etapai (žingsniai):Kada, kaip ir kokią informaciją pateikia mokiniams kiekvienas iš mokytojų:Projektui skirto laiko ištekliai:Patarimai (reikalavimai), kaip turi būtų pateikti mokinių darbai:Planuojamas vertinimas, įsivertinimas (formos, kriterijai, rodikliai):Sukurtų darbų pristatymas:Numatomas projekto tęstinumas:Kita:

Parengė Tatjana Balvočienė

...............

O man nelabai. Man nepatinka. Negražu. Skonio reikalas. Gin -čytis galima be galo ir tiesos čia nerasime. „Man gražu“ – svarus ar-gumentas, kai kalbama apie asmeninės erdvės kūrimą, dekoravimą,bet ne apie leidinio apipavidalinimą. Ką jau kalbėti apie va dovėlį.„Man gražu“ neatsako į svarbiausią klausimą: ar toks apipavidalini -mas padeda tinkamai perteikti informaciją.

Knygos apipavidalinimas nėra jos dekoravimas. Tai ne spalvos ardetalės. Leidinio dizainas, ypač vadovėlio, – visų pirma tinkamafun kcija, paskirtis. Be abejo, leidinio išvaizda taip pat svarbi, betapipavidalinimas neturėtų trukdyti ją kokybiškai pateikti vartoto-jui. Paprastai sakant, knygos dizainerio užduotis labai aiški: supran-tamai perteikti rašytinę leidinio informaciją.

Atsiverskime bet kurią po ranka pakliuvusią knygą ir suskaičiuo -ki me jos grafinius elementus. Net ir paprasčiausioje rasime jų de -šimtis: pagrindinis šriftas, įvairios antraštės, išnašos, puslapių nu -meracija, foneliai, iliustracijos ir t. t. ir pan. O vadovėlyje įvairių ele men tų ir detalių tiek daug, kad jų komponavimo variantų – begalinė seka. Tad knygos dailininkas turi pasirinkti tik tokius ele -mentų junginius, jų santykius, kurie labiausiai tinka tam leidiniui,geriausiai atliepia jo dvasią. Reikiamų vaizdavimo priemonių pa -rinkimas ir tinkamas jų pritaikymas – būtina gero apipavidalini-mo sąlyga.

Štai paprasčiausias pavyzdys.

Perskaityti įmanoma, bet kiek sunkoka. Teksto eilutės limpa vienaprie kitos, raidės liejasi, viskas mirga. Bet čia tik kelios eilutės. Ojeigu puslapis? Visa knyga? Negražu! Ir šis argumentas svarus, nespažeista viena pamatinių įskaitomo teksto taisyklių: atstumai tarpeilučių turi būti didesni negu tarpai tarp žodžių. Negražu, nes ne-funkcionalu. Sunkiai įskaitomas tekstas nereiškia, kad blogas šrif-tas – jis tiesiog netinkamai sumaketuotas. Tačiau žinant klaidųpriežastis, tekstą nesunku tinkamai sutvarkyti:

6

Š o k t o n a s , N r . 7

Paauglystė – vienas įdomiausių, kartu ir sudėtingiausių žmogausraidos amžiaus tarpsnių. Lietuvoje paauglystės pradžia sutampa superėjimu į dalykinę mokymo sistemą, atsisveikinimu su pirmuojumokytoju. Prasideda naujas etapas, iškeliantis naujas problemas,taip pat ir galimybę išmokti jas spręsti. Kiek sudėtingiau apibrėžtipaauglystės pabaigą. Ji dažniausiai kiekvienam būna individuali. Šisamžiaus tarpsnis baigiasi, kai žmogus psichologiškai subręsta, atran -da save, sukuria savo vertybių sistemą, geba užmegzti ir pa laikytidraugystės, meilės santykius, numatyti savo ateities tikslus. Tad,kaip matome, užduotys, kurias reikia atlikti paauglystėje, nėra pa-pras tos ir be suaugusiųjų pagalbos jas išspręsti nelengva. Deja, ne vi-suo met suaugusieji suteikia reikiamą paramą, padrąsinimą šaliaesančiam paaugliui, nepadeda jam bręsti ir tobulėti. Peržvelkimesvar biausius momentus, į ką reikėtų atkreipti dėmesį, kad paauglysšalia mūsų jaustųsi saugus, mylimas ir vertinamas.

Vienas sudėtingiausių dalykų, kurį dažnai sunku priimti suau-gusiesiems, yra tai, kad svarbiausia paaugliui – jausti artimųjų meilę,nepaisant jo nuotaikų kaitos, nuolatinių protesto ar abejingumoreakcijų, pareiškimų apie tai, kad jūs jam nereikalingi ir pan. Suau-gusiam žmogui tai išties nuolatinis kantrybės, meilės išbandymas.

Tad kaip bendrauti su paaugliu, kad susikalbėtume: jis suprastųmus, o mes jį?

• Paaugliui norisi išplėsti savo nepriklausomybės ribas. Dažnai su au-gu sieji susiduria su paauglio protestu prieš keliamus reikalavi-

mus, nustatytas taisykles. Tačiau tai tėra būdas parodyti pa sau -liui, kad jis yra asmenybė, kad jam jau negalima primesti taisyk-lių, kad jis nori diskutuoti, siekia, kad jo nuomonė būtų išgirsta.Tai juk nėra nu sikaltimas. Padėkime paaugliui kalbėtis su mu -mis, išsakykime kon krečius savo argumentus, pasiūlykime jamišsakyti savuosius. Tada nebus tokie įtempti santykiai, atsirasabipusė pagarba, kurios taip trūksta mūsų šeimose. Juk dažnaipaaugliui tėvai, kiti suaugę žmonės pasako vienintelį argumentą,kodėl reikia vienaip ar kitaip elgtis: „Aš taip pasakiau ir jokiųdis kusijų.“

• Paaugliui svarbu jaustis saugiam, tačiau nevaržomam. Dažnai su -augusieji netinkamai vertina paauglio norą jaustis nevaržomam:vieni stengiasi paauglius suvaldyti, kiti – suteikia visiškai neri-botą laisvę. Tiek vienu, tiek kitu atveju pralaimima. Pernelygdidelis suvar žymas stiprina paauglio priklausomybę nuo tėvų,ne ugdo sa varankiškumo, atsakomybės už savo poelgius, ne lei-džia patirti savo klaidų pasekmes. Auklėjamas liberaliai (lei-džiant elgtis taip, kaip norima), paauglys įpranta nepaisyti nor - mų ir taisyklių, neišmoksta savikontrolės, gali apimti menka -vertiškumo jausmas. Tada atsiranda poreikis ieškoti tų, kas jįsuprastų, kas jam suteiktų tai, ko stokoja namie. Per didelė kon-trolė skatina protestą, visiška laisvė daro vaiką vienišą ir pažei-džiamą. Kad ir kaip būtų keista, bet saugumą paaug liui už tik- rina aiškios taisyklės, kurių laikomasi namuose, tinkamas suau-

Gražu. Gražu, nes lengvai skaitoma, atrodo natūraliai, paprastai.Tarsi jokio dizaino ir nėra. Bėgant laikui, pamažu nusistovėjo pa-ma tinės tipografikos taisyklės, apibrėžiančios tinkamą šriftų, įvairiųkitų elementų naudojimą. Pavyzdžiui, kad leidinio tekstas būtųlengvai skaitomas, reikia laikytis šių taisyklių:

• rinktis laiko patikrintus šriftus;• naudoti ne daugiau kaip 4 skirtingus šriftus, geriau to paties

šrifto skirtingus stilius;• vengti panašios išvaizdos skirtingų šriftų;• vengti daug skirtingų šrifto dydžių;• tinkamiausias eilutės ilgis – 40 ženklų; didžiausias leistinas

eilutės ilgis 70 ženklų (10–12 žodžių). Bet vien technikos, tobuliausių taisyklių nepakanka. Svarbu tin-

ka mi dizainerio sprendimai: kaip leidinyje išlaikyti ritmą, kaipvieną elementą derinti su kitu, koks turi būti jų santykis, koks san-tykis tarp tuščios erdvės ir teksto, iliustracijų, spalvos ir pilkosplokštumos (teksto), kaip derinti įvairius pilkus tonus, – visa tai le -mia leidinio kokybę, jo grožį, funkcionalumą. Kad tinkamai iš -spręstų šias problemas, dizaineris turi suprasti leidinio ir jame nau -dojamų elementų esmę. Jų tarpusavio proporcijų santykiai turi ati-tikti keliamą leidinio užduotį, nekenkti bendrai leidinio harmoni-jai. Gero leidinio visada stiprus estetinis laukas, bet jį kuriantnepakanka vien taisyklių. Jos yra tarsi įrankiai, bet ne sprendimai.Grožio įspūdis atsiranda tik esant funkcijos ir formos vienovei.

Aukštakulniai gražu. Nelabai. Nepatinka. Pažeidžia natūraliasžmogaus kūno proporcijas. Bet kai ką ir išryškina. Svarbu kulniukųaukštis. Ginčytis galima. Skonio reikalas. Bet į tolimą kelionę grei -čiausiai nesileistume. Nepatogu. Nefuncionalu. Tolimoj kelionėjpaprasti, patogūs sportiniai bateliai kažkaip nejučia tampa gražūs...

Linas Spurga,„Šviesos“ leidyklos vyriausiasis dailininkas

TIKSLAS IR POMĖGIS

ATSPINDYS

Man gražu...

Asta Blandė, psichologė

Kaip bendrauti su paaugliais ?

gusiųjų pavyzdys, demokratiškas, partneriškas bendravimas, pa-matuota ir atsargi tėvų valdžia.

• Paauglys nori ir gali gerbti suaugusiuosius, tačiau dažnai mes patystrukdome jam pagarbiai su mumis elgtis. Pripažinkime, kad nere-tai mokykloje pedagogai pažemina paauglio tėvų autoritetą, o šie,girdint vaikui, kaltina ar netinkamai vertina mokytojo dar bą arasmenybę. Kas tada? Paauglys negerbia nei vienų, nei kitų, nes jienesprendžia problemų, tik kritikuoja. Kritika būna nekonstruk-tyvi, sakoma už akių, sureikšminant asmenines savy bes arbruožus. Tada paauglys ieško bendraamžių, kurių nuomo nė daž-nai būna autoritetinga, svarbesnė. Jei suaugusieji savo pavyzdžiumokytų pagarbos, gerbtų ir paauglio nuomonę, mo kėtų klausytisir išgirsti, mažiau būtų negerbiančių aplinkinius paauglių.

• Paaugliui lengva priklijuoti etiketes. Jei suaugę žmonės nuolatpa augliui kartos, kaip jis ko nors negali, nemoka ar nenori dary-ti – jų pranašystes jis tikrai išpildys visu šimtu procentų. Užuotdarę sau meškos paslaugą, pabrėžkime, kas paaugliui sekasi, kuojis stiprus, paklauskite, kaip jūs galite padėti, kad dalykai, kuriejam nesiseka, pradėtų sektis. Būkite partneriai, o ne teisėjai.

• Paauglys, kaip ir kiekvienas žmogus, turi teisę atvirai reikšti savojausmus. Jausmų raiška mūsų visuomenėje vis dar tebėra sudė tin -ga. Teigiamus jausmus (džiaugsmą, laimę, pasitenkinimą ir pan.)jau po truputį mokomės reikšti, tačiau neigiamus (pyktį, bai mę,nusivylimą, nepasitenkinimą ir pan.) vis dar sunkiai įvei kiame.Neretai suaugusieji, patys nemokėdami valdyti neigiamų jausmų,juos užgniaužia arba išreiškia agresyviai ir priešiškai – rodo ne tin -kamą jausmų reiškimo pavyzdį paaugliui. Šis perima šeimoje ma -tytą jaus mų raišką, tačiau dažnai piktina suaugusiuosius, kai jiselgia si taip, kaip patys jį išmokė. Vadinasi, taikomi dvigubi stan-dar tai: suaugu siems galima, paaugliui – ne. Ką da ryti? Leiski mepaaugliui šnekėti apie tai, kas kelia nerimą, ko jis bijo, kokiospriežastys lemia jo pykčio proveržius, kartu aptar kime, kas padėtųįveikti neigiamus jausmus, tačiau neslopin kime jų.

Ir pabaigoje... Suteikime paaugliui galimybę kartais nuo mūsųatitolti, tik tegul žino, kad visada gali sugrįžti, patirti mūsų supra-timą, meilę ir pagarbą.

Autorių teisės į literatūros, mokslo ir meno kūrinį atsiranda jį sukūrus. Yra šios neturtinės teisės: teisė į kūrinio autorystę, autoriaus vardą, kūrinio neliečiamybę. Kūrinio panaudojimas be autoriaus leidimo yra laikomas neteisėtu.

Autorių teisės į literatūros, mokslo ir meno kūri-nį atsiranda jį sukūrus. Yra šios neturtinės teisės: teisė į kūrinio autorystę, autoriaus vardą, kūrinio neliečiamybę. Kūrinio panaudojimas be autori-aus leidimo yra laikomas neteisėtu.

7

Vienuoliktas skyrius „Faktai ir fantazijos“„Mokytojos darbas iš tikrųjų labai įdomus, – rašė Anė vienai savo

seminarijos laikų draugei. – Džeinės nuomone, jis monotoniškas,bet man taip neatrodo. Kiekvieną dieną būtinai nutinka kas norslinks ma, o vaikai pasako tokių juokų! Džeinė minėjo, jog už juo kin -gus plepalus savo mokinius baudžia. Ko gero, dėl to jai mo kytojosdarbas ir atrodo monotoniškas. Džimis Endriusas bandė taisyklin-gai parašyti žodį „kanapėtas“, bet jam niekaip nesisekė. Galų gale jispasa kė: „Na, parašyti gerai aš nemoku, bet žinau, ką tai reiškia.“

„O ką?“ – paklausiau aš.„Sen Klero Donelio veidą, panele mokytoja.“Sen Kleras iš tiesų yra labai strazdanotas, bet aš stengiuosi, kad nie -

kas jam to neprimintų, nes... Aš juk ir pati buvau strazdanota ir geraižinau, ką tai reiškia. Bet, man rodos, Sen Kleras dėl to nesijaudina.

Ir eidamas prikūlė Džimį ne dėl to, o todėl, kad pavadino jį SenKleru. Man to viešai niekas nesakė, tik girdėjau riksmus ir, manau,geriau man apsimesti, jog nieko nežinau.

O vakar mokiau Lotą Vrait sudėti. Aš jai sakau: „Jeigu vienojesaujoje turi tris saldainius, o kitoje du, tai kiek iš viso turi?“ O Lotaman atsako: „Pilną burną.“ Arba štai per gamtos pažinimo pamokaspra šau jų man pagrįsti, kodėl negalima žudyti rupūžių. BendžisSlounas rimčiausiu balsu atsako: „Nes kitą dieną prasidės liūtis.“

Kaip sunku susilaikyti nesijuokus, Stela! Tačiau visą linksmybętu riu tramdyti ir neštis namo. Merilė sako, ją labai nervina, kai ašnei iš šio, nei iš to staiga savo kambaryje viršuj pradedu kvatotis.Ir, sako, vienam vyrui Graftone irgi panašiai prasidėjo, o vėliau jisvisai išprotėjo.

O ar tu žinojai, kad Tomas`a Beketas pavirto gyvate, užtat buvopaskelbtas šventuoju? Tokia Rouzės Bel nuomonė... O Naująjį Tes-tamentą parašė Viljamas Taindeilas... O Klaudijai Vait ašigalis – tairato stebulės galas.

Aš manau, mokytojos darbe sunkiausia, bet kartu ir įdomiausia– tai pasiekti, kad vaikai sakytų, ką iš tikrųjų galvoja. Pereitą savaitę

susikaupia maldai, kiti grožisi architektūra. Nepastebimai prabėgolaikas vaikščiojant Stratfordo gatvėmis, menančiomis XVI amžių.Po pietų važiavome į Čederį – garsųjį sūrių miestą. Čia žavėjomėsvienu iš Didžiosios Britanijos gamtos stebuklų – Čederio tarpekliuir uolomis. Miestelyje ragavome ir lauktuvių pirkome čederio sūrio,kuris dažnai būna ir ant karalienės stalo.

Trečios dienos rytą siaurais keliukais riedame į Edeno projektą. Taididžiausia oranžerija pasaulyje, dar vadinama aštuntuoju pasau lio ste-buklu. Statinį sudaro du kupolai. Viename sukurta drėgnųjų tropikųzona, kitame – Viduržemio jūros klimato. Rojų primenančiuose so-duose žaliuoja apie 100 000 augalų. Kelionę tęsiame Kornvalio link,pasiekiame labiausiai į vakarus nutolusią Didžiosios Britanijos dalįAtlanto vandenyno pakrantėje. Pagrindinė vietovės įžymybė – Land‘sEnd (Žemės kraštas). Labai norime pamatyti Žemės kraštą, bet musveja atgal, blaško kaip skiedras stiprus Atlanto vėjas. Sužavėjo šio van-denyno didybė, didžiulės į akmenines uo las dūžtančios bangos ir nuostabaus grožio uolėti krantai. Vaizdas, kurį pamačius, suvirpaširdis. Juk čia baigiasi Žemė ir prasideda vandenynas.

Ketvirtą dieną iš pat ryto vykstame į netoliese esantį Minako teat rą– teatrą po atviru dangumi, moters iškirstą uoloje, stūksan čioje aukš -tai virš jūros. Jo dekoracijos – vandenynas ir puikus smėlėtas plia žas,apsuptas uolų. Keliaudami Oksfordo link užsukame į Stoun hendžą.Tiek daug girdėjome apie garsųjį priešistorinės Europos architektūrospaminklą. Dabar jis priešais mus didingas ir paslaptingas...

Paskutinę dieną Anglijoje pasitinkame Oksforde – mokslotradici jų mieste. Lankėmės užburiančio grožio Kristaus baž -nyčios kole dže. Jo didžiojoje salėje buvo kuriami filmai apieHarį Poterį. Pa sivaikščiojome po koledžo kiemus irkiemelius. Gražiausias mies to vaizdas – stogų ir gotiškų skliautų jūra – atsiveria nuo Carfax bokšto.

Gaila, bet su Anglija turime atsisveikinti... iki kito karto.Ilgai dar mintyse it spalvingas kaleidoskopas mainysisprisiminimai: atviri, be sišypsantys žmonių veidai, didysisLondonas, nuostabūs mieste liai, įspūdinga gamta, eismaskairiąja kelio puse ir stiprus Atlanto vėjas. Kelionės orga-nizatorė mokytoja Jūratė Norkūnienė pasirū pi no, kadneprailgtų valandos autobuse, kad vaikai nenuobodžiautų,

tobulintų anglų kalbos žinias. Kūrybinius gebėjimus mokiniaiatskleidė eilėraščių kūrybos konkurse. Nepaprastai įdomu buvoStratforde – vaikai ėmė interviu iš miesto gyventojų. Iš pradžių labaine drąsiai, bet, pajutę gyventojų geranoriškumą, malonų bendravi-mą, norėjo apklausti daugiau, negu turėjo anketų. Mokiniai net supardavėjomis susipažino. Ketveri metai, mokantis anglų kalbos,nepraėjo veltui. Vaikai laisvai bendravo ne tik su vietiniais gyven-tojais, bet su viešbučių administratoriais, pardavėjais. Tai, ką moky-toja Jūratė pasakojo per ekskursijas, reikėjo atpasakoti anglų kalba.Nepakartojamą įspūdį paliko vakaras su pasakotoju iš Stratfordo.Klausėmės įvairiausių istorijų, kurias lydėjo dainos, įvairiausių in-strumentų muzika pritariant vaikams. Linksmiausia vakaronė –,,Visi mes – aktoriai“. Mokiniai vaidino spektaklius apie riterį, apieRaudonkepuraitę, apie Pelenę...

Ši kelionė kartu ir savarankiškumo pamoka. Vaikai buvo atsakingiuž savo asmeninius daiktus, tvarkė savo pinigus (svarus, eurus, zlo-tus), patys rūpinosi pirkiniais ir suvenyrais. Laisvu laiku vieni vaikš-

ti nėjo po Stratfordą, Oksfordą. Didelis išbandymas laukėEksfor do jau nimo namuose. Juose šeimininkai buvome mes.Patys ruošėme vakarienę ir pusryčius, dengėme stalus ir, ži-noma, plovėme indus.

Devynios kelionės dienos – nuostabiai praleistas laikas. Taigalėtų pa tvirtinti kiekvienas kelionės dalyvis. Visų patirtųįspūdžių nesugebėjome įamžinti nuotraukose, o pa-pasakoti dar sunkiau. Būkite ir jūs aktyvūs keliautojai irpajuskite lankomas vietas visais pojūčiais, leiskitės į darnepatirtus nuotykius. Tad iki susitikimų naujose ke-lionėse!

Mūsų kelionės himnas:There will be joy and laughter and love ever after,Tomorrow, just you wait and seeThere”ll be bluebirds over the white cliff of DoverSomeday, when the world is free.

Džiuginta Vaičiūnienė,Vilniaus Pilaitės vidurinės mokyklos vyr. mokytoja.

vie ną vėjuotą dieną per pietų pertrauką subūriau juos aplink save irparaginau kalbėti taip, tarsi aš būčiau viena iš jų bendraklasių. Pa-pra šiau pasipasakoti, ko jie šiuo metu labiausiai norėtų. Kai kurie at-sakymai buvo įprasti: lėlės, arkliukai, pačiūžos. Kitų – labai ori -gi na lūs. Hestera Boulter norėjo „kiekvieną dieną vilkėti savo išei-gi nę suknelę ir pietauti svetainėje“. Hana Bel norėjo „būti gera, betkad nereiktų stengtis būti gerai“. Mardžori Vait, kuriai dabar de -šimt, norėjo būti našle. Kai visi paklausėm kodėl, ji rimtai paaiš ki -no, jog neištekėjusias merginas pravardžiuoja senmergėmis, oiš te kėjusias moteris labai engia vyrai. O kai esinašlė, išvengi abiejų blogybių. Bet pa tį nuosta-biausią norą pasakė Selė Bel. Ji labiausiai svajojaapie „medaus mėnesį“. Aš paklausiau, ar ji žino,ką tai reiš kia. Tada ji paaiškino, kad, jos manymu,tai tokia nepaprasta dviračių markė. Mat jos pus -brolis iš Monrealio, kai susituokė, skubiai išvažiavomedaus mėnesio, o jis vi sad būdavo galvą pametęsdėl naujausių dvira čių modelių.

Kitą dieną paprašiau jų papa sakoti apie didžiausiąišdaigą, kurią jie buvo iš krėtę. Vyresniųjų moki niųman nepa vyko išjudinti, bet tre čiokai atsakinėjo visainesivaržydami. Eliza Bel su degino savo te tos plau kųsuktukus iš kartono. Kai pa klausiau, ar ji tai padarėtyčia, atsakė: „Ne visai.“ Ji tik norėjo paban dyti, kaipdega vienas suktu kas, bet aki mirksniu suliepsnojo visasjų ryšulys. Emersonas Gilisas už tuos dešimt cen tų,kuriuos turėjo įmesti bažnyčioje į aukų dė žutę,nusipirko saldainių. Di džiau sias Anetos Bel nu sikaltimasbuvo tai, kad ji už ka pinių tvoros prisirinko vaivorų uo -gų ir jas suvalgė. Vilis Vaitas dau gybę kartų čiuožė nuoavidės stogo su išeiginėmis kelnė mis. „Tačiau mane už taižiauriai nubaudė: visą vasarą į sekmadieni nę mokykląturėjau vaikščioti sulopytomis kelnėmis, o kai esi nu baus -

tas, tai nereikia gailėtis, kad blogai elgeisi“, – pasakė Vilis.O, kad tu perskaitytum nors keletą jų rašinių! Aš šito taip trokštu,

kad net siunčiu tau keletą naujausių pavyzdžių. Praeitą savaitę už-daviau ketvirtokams parašyti man laišką – nesvarbu apie ką. Tik pa -tariau, kad jie gali rašyti apie kokią nors vietovę, kurioje lankėsi, arapie kokį įdomų įvykį ar įdomius žmones. Jie turėjo parašyti laiškątikrame laiškų popieriuje, įdėti į voką ir užrašyti mano adresą. Irkad niekas jiems nepadėtų! Praeitą penktadienį radau ant stalo visąšūsnį laiškų, o vakare dar sykį patyriau, jog mokytojos darbas ir ma- lonus, ir sunkus. Tie rašiniai daug ką atperka...“

Vertė Viltaras AlksnėnasL. M. Montgomery. Anė iš Evonlio. V.: Alma littera, 2007. P. 117–129

KAVOS PAMOKĖLĖ

Liusė Modė Montgomeri

„Anė iš Evonlio“

Penkios penktokų dienos Anglijoje

Būrelis mūsų mokyklos jaunųjų keliautojų į tokią ilgą ir tolimąkelionę, palikę tėvelius namie, išvyko pirmą kartą. Per dvi dienasper važiavome Lenkiją, Vokietiją, Prancūziją. Kelias ilgas, įspūdžiaididžiuliai. Kelionė neprailgo, juk autobusas pilnas įvairaus amžiausmo kinių. Užsimezgė naujos pažintys, bendra veikla, žaidimai, po -kal biai... O kur dar mokymąsis kelionės himno, kuris mus lydėjovisą kelionę?!

Ilgas valandas, praleistas autobuse, atpirko rytas, sutiktas Londo -ne. Pažintį su didžiuoju miestu pradedame nuo Big Beno – didžiu -lio laikrodžio su varpu Vestminsterio rūmų Šventojo Stefano bokšte.Bokšto dydis ir vaizdas išties nepakartojamas. Įspūdį dar sustiprinakas ketvirtį valandos skambantys varpai. Keliaujame toliau. Stabteli-me prie premjero rezidencijos Downing Street 10. Dėmesį prikaustėsargybos pasikeitimo ceremonija, ypač sargybinių batai – jie tokiedi džiuliai. Akimis nulydime raudonuosius dviaukščius autobusus –Lon dono simbolius. Negalime ramiai praeiti pro raudonas telefonobū deles – dar ne visi jose nusifotografavome. Nepastebėjome, kaipatė jome į Trafalgaro aikštę. Aplankėme Nacionalinę galeriją. Pasi-gro žėjome įvairių dailininkų paveikslais – tikras grožis akims ir at-gaiva sielai. Nusipirkome suvenyrų ir su margaspalve minia trau-kia me prie karališkųjų Bakingamo rūmų. Akis džiugina nuostabusŠventojo Džeimso parkas. Londonas didelis, o mūsų kojos mažos,to dėl toliau keliaujame metro. Štai mes ir prie Tauerio tvirtovės.Išties įspūdinga ir kupina įdomių istorijų vieta.

Kitą dieną vykstame į Stratfordą prie Eivono – Šekspyro tėviškę.Aplankėme medinį namą, kuriame gyveno rašytojas. Užeiname įŠventosios Trejybės bažnyčią, kurioje palaidotas Šekspyras. Vieni

www.sviesa.lt

Džiugintos Vaičiūnienės nuotrauka.

„Šok“ serijos literatūros vadovėlis VIII klasei.

8

NARŠYKLĖ

„Istorijos“ vadovėlis VII klasei –vadovėlių „Palikimas“, „Europospalikimas“ tęsinys

SERIJOS „ŠOK“ VADOVĖLIŲ SVETAINĖ

Apsilankę svetainėje www.sokvadoveliai.lt rasite:• ilgalaikius ir trumpalaikius pamokų planus ir integruojamų

temų lenteles; • mokytojo knygas arba jų skyrius (šių vadovėlių: „Nendrė“

I kl., „Nendrė“ II kl., „Matematika“ VII kl.);• metodines rekomendacijas, kaip dirbti su dailės ir tech-

nologijų vadovėliu „Tišku tašku“ I–II kl., su technologijųvadovėliais „Mityba“ ir „Tekstilė“ VII–X kl.);

• informaciją apie serijos „Šok“ vadovėlių komplektus;• informaciją apie seminarus, renginius ir konkursus;• kolegų gerosios patirties pavyzdžių: filmuotų pamokų frag-

mentų, kompiuterinių pateikčių, rekomendacijų, kai kuriųvadovėlių skyrių užduočių variantų ir kt.;

• laikraštį „Šoktonas“ el. formatu.Užsiregistravusiems svetainėje – galimybė naudotis tik Jums

skirta informacija, registruotis į seminarus ir kitus renginius,sužinoti naujienas.

Š o k t o n a s , N r . 7

LEIDYKLŲ „ŠVIESA“ IR „ALMA LITERA“PRATYBŲ SĄSIUVINIŲ IR MOKOMOSIOSLITERATŪROS KATALOGUS 2010–2011 m.m. GALITE SKAITYTI INTERNETE!

KONSULTACIJOS IR METODINĖ PAGALBA!Pradėjote dirbti su naujais vadovėlių komplektais? Kyla klausimų,sunkumų, neaišku, kaip naudoti komplekto dalis, planuoti, vert-inti ir kt.? Siūlome metodinę pagalbą – didelę darbo patirtį sušiais vadovėliais turinčių kolegų, vadovėlių autorių konsultaci-jas. Konsultuotis galite asmeniškai arba mokykloje suorganizuotimetodinį renginį. Dėl konsultacijų kreipkitės į „Šviesos“ leidyklos švietimo sistemosprojektų vadovę Liną Kasputienę el. paštu l.kasputiene@sviesa.ltarba skambinti tel. (8 37) 34 20 33Konsultacijos nemokamos!

Apsilankykite svetainėse www.sviesa.lt ir www.sokvadoveliai.ltir skaitykite katalogus versdami puslapį po puslapio.Kataloguose susipažinsite su:

• vadovėlių komplektų pratybų sąsiuviniais;• mokomosiomis priemonėmis;• papildoma mokomąja literatūra.

KVIEČIAME ĮSIGYTI MOKYTOJODAR BO KALENDORIŲ 2010–2011 m. m.„Mokytojo darbo kalendorius 2010–2011 m. m.“ – darbo pla -navimo knyga, parengta specialiai mokytojams, atsižvelgiant įjų darbo po reikius ir specifiką. Jame pateikiamas 2010–2011m. m. veiklos ka lendorius, švenčių, atmintinų dienų sąrašai,skiriama vietos įra šams apie auklėtinius (pamokų tvarkaraštis,mokinių, jų tėvų ar glo bė jų duomenys, informacija apie auklė-tinių sveikatą, pasiekimų ir pa žangos vertinimas, vadovėlių ap-skaita ir kt.). Kalendorių galima įsigyti visuose „Pegaso“, „Baltų lankų“ ir ki-tuose kny gynuose, interneto svetainėje www.knyguklubas.lt,prekybos centruose.

(Pabaiga. Pradžia 3 p.)Norėčiau supažindinti su „Dailės“ vadovėlio VII klasei moky-

to jo knygos struktūra ir turiniu. Menų pamokoms būdinga sava lo -gi ka, tačiau galioja ir bendrieji ugdymo principai. Šiose pamokosedaug praktinės veiklos, bet ji nėra savitikslė, turi aiškius uždavinius– ne tik skatinti mokinių meninę raišką, kūrybiškumą, kartu ugdytiben drąją kultūrinę kompetenciją. Menų mokytojams ne visada se kasiaiškiai apibrėžti pamokos uždavinius, todėl siūlome savo pagalbą.

„Dailės“ vadovėlio VII klasei mokytojo knygoje dedami atnaujin -tose Bendrosiose programose nurodomi mokinių gebėjimai ir pa -ryškinami tie, kurie realizuojami konkrečioje pamokoje. Tikimės,kad mokytojams bus lengviau gretinti dokumentą ir konkrečiuspamokos uždavinius, padės juo remtis pamokoje.

Mokymosi uždaviniai formuluojami remiantis vadovėlio me-džiaga ir siejami su Bendrųjų programų reikalavimais. Aptariama,kokių konkrečių rezultatų turi pasiekti mokiniai, kaip jų siekti, kaipparodyti savo pažangą. Mokytojas, atsižvelgda mas į klasės pasiren -gimą, gali keisti mokymosi uždavinius. Svarbu, kad jie būtų aiškiaisuformuluoti ir mokiniams žinomi.

Mokytojo knygoje surašyti Mokymo uždaviniai yra pageidau jamaugdymo siekiamybė, pagrįsta Bendrosiomis progra mo mis. Mokyto-jas gali šiuos uždavinius kitaip suformuluoti, papildyti, atsižvel-gdamas į klasės mokinių poreikius, mokymo bazę, kultūros tradicijas.

Skyrelyje Siūloma veikla pateikiamas galimų ugdymo procesoveiklų aprašas. Nurodome tik rekomenduojamą pamokų skai čiųtam tikrai mokomajai problemai spręsti. Dailės mokytojas, įvertin-

da mas savo mokinių galimybes, pats turėtų spręsti, kiek laiko skirtikiekvienai temai, kokios apimties užduotis planuoti. Mokinių dar-bai sunumeruoti, tačiau darbo eigos etapus galima keisti. Nemažapa tarimų, kaip naudotis vadovėlio tekstu, iliustracijomis, kaip or-ganizuoti tiriamąją veiklą ir apra šyti dailės kūrinius, paveldo ob-jektus, kaip pamokoje naudotis Mokymosi žingsnių aprašu iratlikti dailės raiškos užduotis. Šios užduotys tinka organizuojant il-ga laikius integruotus projektus, tyrinėjant vietinį paveldą, dailinin -kų kūrybą, artimiausių muziejų ekspozicijas.

Išvardijami darbo reikmenys ir medžiagos, kurių reikia atlie -kant vadovėlio užduotis. Reikėtų su mokiniais iš anksto ap tarti, koreikės kitai pamokai, kaip tinkamai jai pasirengti. Mo kytojaigali pasiūlyti ir kitokių užduočių, tuomet reikėtų nurodytimedžiagas ir darbo reikmenis.

Mokytojo knygos pamokų aprašuose paliekame vietosKlau si mų ir pokalbių komentarams, taip pat Dailėsraiškos ir ty rinė jimo užduotims aptarti ir savaip planuoti.Pateikiame vie ną kitą užuo miną, kaip galėtų vyktipokalbiai, kas juose ga lėtų būti svar bu, tačiau kiekvienasmokytojas gali pats numatyti savas pokalbių kryptis.

Išnagrinėjus mokomąją problemą ir užbaigus raiškosir tyri nėjimo užduotis, veikla aptariama ir vertinama.Mokinių darbai išdėlioja mi ant stalų, grindų, pakabi-nami, prisegami ar lip nia juostele priklijuojami prielentos ar stendo, kad mokiniai ga lėtų juos apžiūrėti iraptarti. Reikėtų dar kartą priminti pa mo kos moky-mosi užda vinius (kas buvo tyrinėjama, kas svarbu, ką reikėjoatlikti), kad vai kai galėtų paaiškinti, ką suprato, kaip atliko užduo-tis ir ko išmoko.

Atliekant užduotis gali prireikti papildomos vaizdinės medžia-gos, dailės albumų, nuotraukų, kūrinių reprodukcijų, vaizdo įra šų.Šias priemones mokytojas įrašo skyrelyje Papildomi šaltiniai.

Skyrelyje Refleksija mokytojas pats rašo – įvertina, kaip pavykopamoka, ką reikėtų keisti, ką planuoti kitaip.

Svarbi mokytojo knygos dalis – Integracinės sąsajos ir tu rimapatirtis. Čia pateikiame patarimų, kaip nauja medžiaga ga li būtisiejama su tuo, ko mokiniai mokėsi anksčiau, nuro dome, kas sieti -na su kitų mokomųjų dalykų pamokų turiniu. Daugiau integra -cinių ryšių, mokinių savarankiškos veiklos ap rašymų dailėsmo ky tojai, tardamiesi su kolegomis, ras kitų va dovėlių Mokymosižingsniuose.

Rengdamos „Šok“ serijos „Dailės“ vadovėlių Moky-tojo knygas, mes, autorės (I. Stakniene,R. Tuinylaitė, J. Celiešienė), rėmėmės nevien savo patirtimi. Bendraujame suįvairiausių mokyklų dailės mokytojais,lankomės jų surengtose parodose, dalyvau-jame konferencijose, tą sukauptą patirtį irpamėginome surašyti Mokytojo knygoje.Tikimės, kad ir toliau bendradarbiausime sudailės pedagogais, sulauksime jų atsiliepimų,pastabų, į kurias atsižvelgę galė sime tobulintidailės mokymo metodinę patirtį.

Rima Tuinylaitėdailės mokytoja ekspertė,Vilniaus MartynoMažvydo vidurinės mokyklos direktoriaus

pavaduotoja ugdymui

Per pastaruosius metus „Šok“ serijos istorijos vadovėliai sulaukėdidelio mokytojų dėmesio. Todėl šiemet šių vadovėlių serijoje pasi-lypėta dar vienu laipteliu – nuo šeštos iki septintos klasės.

Tikimės, kad tai puiki žinia mokytojams, ne tik planuojantiemsmokyti istorijos pagal šios serijos vadovėlį, bet ir susidomėjusiems,norintiems pamėginti šį dalyką dėstyti kitaip. Juk VII klasė – naujokoncentro pradžia!

Autorių – mokytojų praktikių – Skaidrinos Laurinavičienės, Jū -ratės Litvinaitės, Aušros Pačkauskienės parengtas „Istorijos“vadovėlis VII klasei išlaiko visus „Šok“ serijos vadovėliams būdin-gos metodinės struktūros, komponavimo principus ir grafinio di -zaino stilių. Šiame vadovėlyje originaliai ir nuosekliai nagrinėjamapriešistorė ir senovės istorija, o jau rengiamame vadovėlyje VIII kla-sei – viduramžiai ir dalis naujųjų amžių istorijos.

Kuo išsiskiria ir ką mokiniams žada naujasis „Istorijos“ vadovėlis? Svarbiausia:

• motyvuojantį mokytis, nagrinėti tam tikras temas, nubrėžiantįsąsajas tarp XXI a. ir nagrinėjamo laikotarpio kiekvieno skyri-aus įvadą „Praeitis darbartyje“;

• aiškų, išsamų tekstą, kuriame pateikiami svarbiausi faktai, bū-tiniausia informacija;

• suformuluotus kiekvienos pamokos mokymosi uždavinius(skyrelis „Netrukus“);

• istorijos šaltinius, perteikiančius aprašomo laikotarpio dvasią,padedančius suprasti to meto žmones, jų raišką ir mąstymą(skyrelis „Praeities liudytojai“);

• rašytinės ir vaizdinės informacijos dermę: iliustracijos ne tik pa-pildo tekstą, suteikia vaizdumo, bet ir tiesiogiai siejamos suįvairiomis užduotimis;

• kiekvienos pamokos išvadas ir apibendrinimą (skyrelis „Šią pa -moką sužinojote“);

• „Mokymosi žingsnius“ – mokėjimo mokytis kompetencijai ug -dyti ir plėtoti skirtas atlankas, pagelbėjančias mokiniams atliktitam tikras užduotis, mokytis savarankiškai.

Apie pamokos planavimą

„Šoktoną“ rengė: Edita Linkevičiūtė, Lina Virozerovienė, Jūratė Mikulevičiūtė, Regina Mackevičiūtė, Linas Spurga, Tatjana Skusevičienė, Zigmas Aliuškevičius. Konsultavo Džeralda Kuzavinienė.UAB leidykla „Šviesa“, E. Ožeškienės g. 10, LT-44252 Kaunas.El. p. info@sokvadoveliai.ltInterneto puslapiai http://www.sokvadoveliai.lt,http://www.sviesa.lt© Leidykla „Šviesa“

Rengiamas