4

Lietuvos Respublikos specialij tyrim tarnybos Korupcijos prevencijos valdybos Antikorupcinio vertinimo skyriaus 2018 m. rugpjio d. 28 rato Nr. L-01-6596 priedas

TEISS AKT AR J PROJEKT ANTIKORUPCINIO VERTINIMO

ATLIKIMO VADOVAS

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

Teiss akt ar j projekt antikorupcinio vertinimo atlikimo vadovas (toliau vadovas) suteikia galimyb Specialij tyrim tarnybos (toliau STT) darbuotojui, kuriam pavesta atlikti teiss akt ar j projekt antikorupcinius vertinimus, susipainti su pagrindinmis vertinimui atlikti reikalingomis iniomis. Tam, kad ateityje vertinimus atlikti kokybikai, reikalinga visapusikai pasirinktinai susipainti su teiss aktais bei Korupcijos prevencijos valdybos Antikorupcinio vertinimo skyriaus darbuotoj atliktais teiss akt ar j projekt vertinimais[footnoteRef:1], bendrauti su tiesioginiu Korupcijos prevencijos valdybos Antikorupcinio vertinimo (toliau AVS) virininku, Korupcijos prevencijos valdybos (toliau KPV) virininku, didesn patirt turiniais AVS skyriaus darbuotojais dl vertinimo metu ikilusi klausim. [1: Prieiga internete: 1)http://www.lrs.lt/pls/proj/dokpaieska.rezult_l?p_nr=&p_nuo=&p_iki=&p_org=2494&p_drus=&p_kalb_id=1&p_title=&p_text=&p_pub=&p_met=&p_lnr=&p_denr=&p_es=&p_rus=1&p_tid=&p_tkid=&p_t=0&p_tr1=2&p_tr2=2&p_gal=&p_fix=n&p_gov=n;2) http://www.stt.lt/lt/menu/korupcijos-prevencija/teises-aktu-antikorupcinis-vertinimas/

]

II SKYRIUS

ANTIKORUPCINIO VERTINIMO ITAKOS.

USIENIO ALI PATIRTIS

Europos Komisijoje jau nuo 1986 m. imta taikyti sistem, kurios pagalba vertinamas pasilyt teiss akt poveikis ekonomikai, ypa smulkiajam ir vidutiniajam verslui. Prie vis teiss akt projekt buvo privaloma pateikti poveikio ekonomikai vertinim (impact assessment), kuriame vertinamos pasilymo pasekms verslui. Vliau Komisija i praktik iplt, vedusi iankstin vertinim, kaip atsivelgiama tokius Sutari tikslus, kaip darni pltra, aplinkos apsauga bei sveikata. Tolesn teiss akt poveikio vertinimo raida yra susijusi su ES geresnio reglamentavimo iniciatyva, ikelta dar Edinburgo vadov taryboje (1992 m. gruodio mn.), kur ES vadovai teisinio reglamentavimo supaprastinim ir pagerinim paskelb vienu i Bendrijos prioritet. Taiau dl uduoties sudtingumo ir politins valios stygiaus rezultatai ilgai buvo menki.

1999 m. ES usakymu atlikto tyrimo, skirto prevenciniam nusikaltim prielaid vertinimui statym leidybos procedroje, ataskaitoje buvo apvelgta 12 ali (Belgijos, Danijos, Graikijos, Ispanijos, Italijos, Jungtins Karalysts, Nyderland, Portugalijos, Pranczijos, Suomijos, vedijos ir Vokietijos) teisin baz ir praktika nusikaltim prielaid vertinimo srityje.

Kalbant apie nusikaltim prielaid teiss aktuose vertinim, vis pirma buvo atsivelgiama ekonomin ir organizuot nusikalstamum. Taip yra daugiausia todl, kad tokiais nusikaltimais orientuojamasi naudos siekim, tad jie yra labiau prognozuojami; be to, jie padaro itin daug alos. Tyrimas parod, jog apvelgtose Europos valstybse esama dideli skirtum poiryje teiskros ir nusikalstamumo ry. Jei iaurs ir Vakar Europos valstybse pastebimi tam tikri ingsniai ioje srityje, tai Piet Europos alyse atsiliekama. Nusikaltim prielaid vertinimas labiau paengs tose alyse, kur egzistuoja ir aktyviai veikia nusikaltim prevencijos struktros (pvz. Skandinavijoje), taip pat ten, kur jau esama statym poveikio vertinimo (ekonominiu, aplinkosauginiu ar technologiniu poiriu) patirties (pvz. Vokietijoje, Nyderlanduose). Kita vertus, analizuot ali praktika rodo, jog dl proceso sudtingumo, miliniko skaiiaus vairi sveik ir koreliacij, iankstinis (ex ante) vertinimas negali bti taikomas ablonikai.

Apskritai Europos alyse iki tol dar nebuvo vie ir plai debat apie naujuose statymuose slypinio nusikalstamumo rizik.

Tyrimas parod, kad ES valstybse esama vairi institucini form, kurios galt bti panaudojamos nusikaltim prielaid vertinimui.

Tai ekspert komisijos, kuriamos tam, kad patart konkreioms ministerijoms ar vyriausybei klausimais, susijusiais su ekonomika, finansais ar monetariniais klausimais (pvz. ekonomikos imini taryba Vokietijoje); institutai ar organizacijos, kurios renka ir analizuoja strategin informacij vidaus ir iors saugumo tema (pvz. civilins ir karins slaptosios tarnybos); audito tarnybos, kurios kontroliuoja valstybs administracijos ir valdymo ilaidas ir yra labai veiksmingos atskleidiant (post facto) ilaidavimo ir piktnaudiavimo faktus; nusikaltim prevencijos ir kitos su nusikaltimais susijusios patariamosios institucijos.

Tyrimas taip pat parod, kad i ataskaitoje apvelgt ali nusikaltim prielaid statymuose vertinimo procedros yra formaliai teisintos tik vedijoje ir Suomijoje. iose alyse toks vertinimo darbas vyksta prastini statym rengimo procedr metu, ir j atlieka ministerijos arba komitetai, t. y. tos institucijos, kurios ir usiima statym projektu rengimu.

Kitose valstybse tokio pobdio vertinim prireikus gali atlikti tam tikros specialiai sukurtos tarpinstitucins grups. Daugumoje ali svarstant galim statym poveik nusikalstamumui paprastai konsultacijoms kvieiami iors ekspertai i kompetenting institucij.

Europos Komisija 2002 m. gegus mn. paskelb Poveikio vertinimo komunikat, kuriame idst naujo, integruoto poveikio vertinimo metodo principus. Buvo numatyta, kad nuo 2003 m. palaipsniui bus imta vertinti vis svarbiausi Komisijos pasilyt teiss akt iniciatyv poveik.

i sistema buvo pradta gyvendinti 2003 m. pradioje, kai buvo atlikta daugiau kaip 50 isami poveikio vertinim. 2005 m. jau buvo atlikti vis (apie 100) Komisijos iniciatyv i Teiskros ir darb programos poveikio vertinimai.

2003 m. gruodio mn. Europos Parlamentas, Komisija ir Taryba pasira Tarpinstitucin geresns teiskros susitarim, kuriame, be kita ko, sipareigojama vis plaiau naudoti poveikio vertinim Bendrijos sprendim primimo procese.

Europos Komisijos teikiam ES teiss akt pasilym poveikio vertinimas atliekamas pagal isamias Poveikio vertinimo gaires (kartu su techniniais Priedais), kurios, atsivelgiant naujj iniciatyv, 2005 m. birelio mn. buvo atnaujintos.

Jose svarbus vaidmuo tenka galim poveiki identifikavimui pagal 3 lenteles, kuriose sugrupuoti galimi poveikiai ekonomikai, aplinkai ir socialinei sferai, ir kiekvienu atveju pateikiami esminiai klausimai, padedantys tuos poveikius vertinti. Metodikos prieduose isamiai idstoma, kaip praktikai vertinami teiss akt snaudos ir nauda, administraciniai katai, poveikis augimui, konkurencingumui ir uimtumui, taip pat aplinkai ir sveikatai.

Lietuvos Respublikoje, Moldovos Respublikoje yra atliekami teiss akt ar j projekt antikorupciniai vertinimai. Panai sistema veikia Latvijos Respublikoje, Korjos Respublikoje, Tadikistano Respublikoje. Rusijos Federacija taip pat savo teisinje sistemoje tvirtino teiss akt antikorupcin vertinim.

Ivada. Kalbant apie teiss akt antikorupcin vertinim Europoje, reikt pastebti, kad tose alyse, kur praktikoje esama nusikaltim prielaid vertinimo element (Skandinavijos ar Nyderlanduose), pati korupcijos problema nra labai aktuali, tuo tarpu Piet Europos valstybse, kur korupcija neabejotinai kelia problem, statym poveikis nusikalstamumui iki Europos Komisijos tyrimo bdavo vertinamas tik ex post facto (po fakto), t.y. ne prie teiss akto projekto primim.

Iankstinis teiss akt projekt antikorupcinis vertinimas, kaip viena i efektyvi korupcijos prielaid mainimo priemon, deja, nra labai paplits pasaulyje.

2004 m. gegus 1 d. Italijos Transcrime[footnoteRef:2] institutas pradjo vykdyti projekt MARC[footnoteRef:3], kurio viena i uduoi buvo sukurti nusikaltim rizikos vertinimo mechanizm, kuris leist aptikti ekonomini, finansini ir organizuot nusikaltim prielaidas ES teiss aktuose ir taip sumainti i nusikaltim tikimyb dl teiss aktuose esani prielaid; taip ES ir valstybi nari politikos krjai gaut priemon, kurios pagalba jie, kurdami naujus teiss aktus, minimizuot pinig plovimo, sukiavimo, korupcijos ir apskritai organizuoto nusikalstamumo skverbimosi ekonomik rizik. [2: Nuo 2004 m. sausio 1 d. Transcrime yra bendras Trento (Universit degli Studi di Trento) ir Milano katalikikojo (Universit Cattolica del Sacro Cuore) universitet transnacionalinio nusikalstamumo tyrimo centras.] [3: Nusikaltim rizikos vertinimo mechanizmo sukrimas siekiant vertinti nusikaltim prielaidas teiss aktuose ir produktuose ES lygmeniu.Remiantis projekto MARC turiniu ir gautais rezultatais Transcrime ekspertai Lietuvos Vyriausybs praymu pareng antikorupcinio teiss akt arba j projekt vertinimo metodikos projekt, kuris buvo pritaikytas konkreiai nusikaltimo riai - korupcijai. ]

Ivada. Lietuvos atveju buvo nusprsta tobulinti Italijos Transcrime instituto pasilyt Antikorupcinio teiss akt arba j projekt vertinimo metodikos projekt. Lietuvos Respublikos Vyriausyb (toliau LRV) 2003 m. vasario 26 d. prim nutarim Nr. 276, kuriuo patvirtino Sprendim projekt poveikio vertinimo metodik. Atkreiptinas dmesys, kad i metodika galiojo iki 2013 m. sausio 1 d., o kita tvarka LRV patvirtintos taisykls, sigaliojo nuo 2014 m. kovo 21 d.

Europos Tarybos valstybi prie korupcij grup (toliau GRECO) Ketvirtame vertinimo etape ataskaitoje Lietuvai nurod, kad Lietuvoje nustatyta aiki teiss akt, reglamentuojani korupcijos prevencij, sistema[footnoteRef:4]. [4: Prieiga internete: www.coe.int/greco.]

2014 m. vasario 3 d. Europos Komisijos kovos su korupcija ataskaitoje nurodyta, kad

Lietuvoje diegta ir naudojama antikorupcinio vertinimo sistema vertinama teigiamai ir gerai veikia[footnoteRef:5]. [5: Prieiga internete: https://ec.europa.eu/home-affairs/sites/homeaffairs/files/what-we-do/policies/organized-crime-and-human-trafficking/corruption/anti-corruption-report/docs/2014_acr_lithuania_chapter_en.pdf.]

2014 m. bendradarbiaujant tarp Regionins bendradarbiavimo tarybos ir Regionins kovos su korupcija "Strategijos" Pietryi Europa 2020" iniciatyva kartu su vairi ali organizacij, taip pat ir Lietuvos, atstov pagalba parengtas leidinys ,,Teiss akt antikorupcinis vertinimas Pietryi Europoje. iame leidinyje aptariama 13 ali (Albanija, Armnija, Azerbaidanas, Kazachstanas, Korja, Kirgizija, Latvija, Lietuva, Moldova, Rusija, Tadikistanas, Ukraina ir Uzbekistanas) patirtis taikant i korupcijos prevencijos priemon ir jos atlikimo metodologij.[footnoteRef:6] [6: Prieiga internete: http://rai-see.org/wp-content/uploads/2015/06/Comparative_Study-Methodology_on_Anti-corruption_Assessment_of_Laws.pdf.]

III SKYRIUS

TEISS AKT AR J PROJEKT ANTIKORUPCINIO VERTINIMO TEISINIS REGLAMENTAVIMAS

Lietuvos Respublikos Seimo statutas nustato, kad Seimui teikiamo teiss akto projekto aikinamajame rate privaloma nurodyti, koki tak statymas turs kriminogeninei situacijai, korupcijai (135 straipsnio 3 dalies 6 punktas)[footnoteRef:7]. [7: Prieiga internete: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.123B53F30F70/fSpXphNJmf.]

Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos statymas Nr. IX-904 nustato, kad teiss akto projekto antikorupcinis vertinimas atliekamas, jeigu rengiamame teiss akte numatoma reguliuoti tam tikrus visuomeninius santykius (8 straipsnio 1 dalis)[footnoteRef:8]. [8: Prieiga internete: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.4DBDE27621A2/AeGwNWRfhL.]

Lietuvos Respublikos teiskros pagrind statymas Nr. XI-2220 nustato, kad numatomo teisinio reguliavimo poveikio korupcijos mastui vertinimas (teiss akt ar j projekt antikorupcinis vertinimas) atliekamas Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos statymo nustatytais atvejais. io vertinimo tvark nustato Vyriausyb (16 straipsnis)[footnoteRef:9]. [9: Prieiga internete: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.B4FA4C56B8D5/DLuLKPCpos.]

Teiss akt projekt antikorupcinio vertinimo taisykls, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybs 2014 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. 243 (toliau Taisykls), pagal kurias visos valstybs ir savivaldybs staigos, kurios teiss akto projekto rengjos, privalo atlikti teiss akt projekt antikorupcin vertinim[footnoteRef:10]. [10: Prieiga internete: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/f5fb2df0b02311e39a619f61bf81ad0a.]

STT skirtingai nuo kit valstybs ir savivaldybs staig vadovaujasi Korupcijos prevencijos statymo Nr. IX-904 8 straipsnio 1 ir 2 dalimis ir Teiss akt ar j projekt antikorupcinio vertinimo Lietuvos Respublikos specialij tyrim tarnyboje tvarkos aprau (toliau Tvarkos apraas), patvirtintu STT direktoriaus sakymu 2013 m. balandio 4 d. Nr. 2-117[footnoteRef:11]. [11: Prieiga internete: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.675D40171087/EMhfFWQrnK.]

Teiss akt ar j projekt antikorupcinio vertinimo atlikimo pagrindin taisykl, kad teiss akto projekto antikorupcin vertinim pirmiausia turi atlikti teiss akto projekto rengjas, tai yra institucija, kuri betarpikai rengia teiss akto projekt (Korupcijos prevencijos statymo Nr. IX-904 8 straipsnio 1 dalis).

STT vertinimus atlieka savo iniciatyva arba Respublikos Prezidento, Seimo Pirmininko, Ministro Pirmininko, Seimo komiteto, komisijos, frakcijos teikimu (Korupcijos prevencijos statymo Nr. IX-904 8 straipsnio 2 dalis).

Teiss akt ar j projekt antikorupcinio vertinimo atlikimo procedra detalizuota Antikorupcins aplinkos vieajame sektoriuje krimo ir gyvendinimo vadove[footnoteRef:12]. [12: Prieiga internete: http://www.stt.lt/lt/menu/korupcijos-prevencija/#turinys.]

IV SKYRIUS

TEISS AKT AR J PROJEKT ANTIKORUPCINIO VERTINIMO SAMPRATA

Teiss akt ar j projekt antikorupcinis vertinimas teiss akt ir (ar) teiss akt projekt vertinimas, siekiant nustatyti esamo ar numatomo teisinio reguliavimo trkumus, galinius sudaryti slygas pasireikti korupcijai, taip pat pasielgti nesiningai, neteisingai, neskaidriai, neobjektyviai[footnoteRef:13] (Tvarkos aprao 4.3. p.). [13: Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos statymo Nr. IX-9042, 5, 6, 10 straipsni pakeitimo ir statymo papildymo 51, 52,101, 102, 103straipsniais statymo projekte Nr. XIIP-2520 pateikta kiek kitokia svoka: Teiss akt ar j projekt antikorupcinis vertinimas esamo ir (ar) numatomo teisinio reguliavimo vertinimas antikorupciniu poiriu ir teisinio reguliavimo trkum ir galimybi, galini sudaryti prielaid korupcijos rizikai ir jos veiksniams pasireikti, nustatymas.]

STT nuomone, tai yra teiss akto ar jo projekto teksto sistemin analiz bei vertinimas, siekiant nustatyti nepakankamo teisinio reguliavimo vietas teiss akte ar jo projekte, prognozuojant jo taikymo praktik.

Antikorupcinio vertinimo poiriu korupcija turi bti suprantama plaiai:

kaip piktnaudiavimas tarnybos teikiamomis galimybmis, galiojimais;

galimybs pasipelnyti valstybs sskaita;

galimyb pasielgti nesiningai, neteisingai, neskaidriai, neobjektyviai.

V SKYRIUS

ANTIKORUPCINI VERTINIM REIKM IR NAUDA

Vertintojui inotina, kad teiss aktas daugeliu atvej uprogramuotas bti netobulas, nes jis yra konkreiu atveju btin taisykli rinkinys, o taip pat ir kompromiso rezultatas (politinio susitarimo, sitikinim, ideologij, socialini sluoksni, pasauliros ir pan.).

Antikorupcinis vertinimas didele dalimi priklauso nuo vertintojo kompetencijos, teisins smons, iankstinio nesuinteresuotumo vienokio ar kitokio reglamentavimo rezultatais, todl teiss akt ar jo projekt reikt irti kaip teisinio reguliavimo mechanizm, skirt apsaugoti vie interes ir teikiant naud valstybei, bei siekti nesugriauti jame tvirtint teisinio reglamentavimo idj.

Teiss akt ar j projekt antikorupcinis vertinimas:

1) Ukerta keli korupcijos rizikos veiksniams atsirasti pradiniame teiss akto projekto rengimo etape.

2) Gerina institucijos vaizd tarp kit institucij, kurios ios priemons neatlieka.

3) Vieinant ios priemons atlikim atskleidia institucijos vadovo poir skaidr, sining ir objektyv teisin reguliavim, kryptinga ir nuoseklia antikorupcine politika institucijoje.

4) Didina visuomens pasitikjim institucijos rengiamais ir priimamais teiss aktais.

5) Informuoja visuomen dl galimai alingo ir naudingo tam tikrai asmen grupei teisinio reguliavimo.

6) Ukardo institucij vadov ir atsaking darbuotoj galimus teiss paeidimus.

7) Suteikia galimyb ivengti priimto teiss akto ydingo gyvendinimo pasekmi.

8) Formuojama teisinio reguliavimo praktik, pagrst sisteminmis nepakantumo korupcijai nuostatomis.

9) Identifikuojamos jautrios socialins, ekonomins ir teisins sritys, kuriose gali pasireikti korupcija.

Vykdant STT direktoriaus 2013 m. liepos 1 d. sakymo Nr. 2-246 ,,Dl LR Seimo 2013 m. birelio 11 d. nutarimo Nr. XII-357 ,,Dl STT 2012 m. veiklos ataskaitos nuostatas buvo atlikta viea apklausa (informacija gauta i Prezidentros, Seimo komitet ir komisij, Vyriausybs) dl STT atlikt teiss akt ar j projekt antikorupcinio vertinimo kokybs ir gavusi duomenis suformulavo ivad, kad i esms STT atlikti antikorupciniai vertinimai yra geros kokybs, nes respondentai nepateik prieingos nuomons.

Paymtina, kad valstybs ir savivaldybs institucijos visumoje stengiasi atsivelgti STT pateiktas pastabas.

VI SKYRIUS

KOKIE TEISS AKTAI AR J PROJEKTAI TURI BTI VERTINAMI

IR KAS JUOS GALIOTAS ATLIKTI

Taisykli 1 punkte nustatyta, kad teiss akt projekt antikorupcinio vertinimo taisykls nustato valstybs ar savivaldybi staig, kurios yra teiss akt projekt rengjos, valstybs tarnautoj ir darbuotoj, dirbani pagal darbo sutartis, Korupcijos prevencijos statymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytais atvejais atliekamo normini teiss akt projekt antikorupcinio vertinimo tvark.

Lietuvos Respublikos vieojo administravimo statymas Nr. VIII-1234 apibria, kad norminiu administraciniu aktu yra laikytinas teiss aktas, nustatantis elgesio taisykles, skirtas individualiai neapibrtai asmen grupei.

Lietuvos Respublikos administracini byl teisenos statymas Nr. VIII-1029 nustato, kad norminis teiss aktas tai statymas, administracinis ar kitas teiss aktas, nustatantis elgesio taisykles, skirtas individualiais poymiais neapibdint subjekt grupe.

Teiss normini akt poymiai[footnoteRef:14]: [14: Teiss teorijos vadas. 2 pataisytas ir papildytas leidimas. Vilnius: Leidykla MES, 2012. p. 328-329.]

1. Teiss norminiai aktai yra teiskros proceso rezultatas, todl juose visuomet yra nustatomi, pakeiiami ir (ar) pripastami netekusiais galios teiss principai ir normos. Tai norminis teiss normini akt pobdis.

2. Teiss norminiai aktai visuomet yra privalomi, nes juose yra nustatomi, pakeiiami ir (ar) pripastami netekusiais galios teiss principai ir normos.

3. Teiss norminiai aktai ireikia tik bendro pobdio teiss principus ir normas, nes bendras teiss princip bei norm pobdis yra btinas j poymis.

4. Teiss norminiai aktai yra kuriami teiskros subjekt, kuriais gali bti tauta (referendumo atveju) ir vieosios (valstybs, savivaldybi ir ES) institucijos bei pareignai.

5. Teiss norminiai aktai yra priimami remiantis teiss nustatytomis procedromis.

6. Teiss norminiai aktai visuomet yra raytinio pobdio, turintys savo struktr. Tai formalus teiss normini akt apibrtumas. Pabrtina, kad teiss norminiams aktams keliami a) formos, b) struktros, c) turinio bei d) kalbos reikalavimai.

7. Teiss norminiai aktai yra vieo pobdio, skelbiami teiss akt nustatyta tvarka.

8. Lietuvoje teiss norminiai aktai egzistuoja hierarchinje sistemoje: a) Konstitucija, b) ES teiss norminiai aktai, taip pat tarptautins sutartys (virenyb tik taikymo aspektu), c) Konstituciniai statymai, d) statymai, e) postatyminiai teiss norminiai aktai.

Apibendrintai galima teigti, kad teiss norminiai aktas tai tautos (referendumo atveju) ir (ar) viej (valstybs, savivaldybi ir ES) institucij ir pareign teiskros keliu, remiantis teiss nustatytomis procedromis, priimtas privalomas, bendro pobdio, formaliai apibrtas, vieo pobdio aktas, veikiantis hierarchinje sistemoje, kuriuo nustatomi, pakeiiami ir (ar) pripastami netekusiais galios teiss principai bei normos[footnoteRef:15]. [15: Koks teiss aktas laikytinas norminiu atskleidiama ir Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, pvz., 2007 m. vasario 9 d. nutartis Nr. I(1)-1/2007; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, taikant Administracini byl teisenos statymo normas, apibendrinime ir pan.]

Norminio teiss akto projekto antikorupcin vertinim atlieka teiss akto projekto vertintojas, o statym nustatytais atvejais STT. Galiojanio norminio teiss akto antikorupcin vertinim atlieka tik STT.

Tvarkos apraas yra pagrindinis dokumentas nustatantis teiss akt ar j projekt antikorupcinio vertinimo procedras STT.

Tvarkos apraas reglamentuoja STT atliekam galiojani teiss akt ar j projekt antikorupcin vertinim, taiau ir teiss akt projekt rengjams yra siloma atsivelgti Tvarkos aprao nuostatas, kurios gali bti naudingos kit valstybs ar savivaldybs staig atliekamiems antikorupciniams vertinimams.

STT, atlikdama antikorupcin vertinim, gali inagrinti kit valstybs ar savivaldybi staig atliktus teiss akt ir teiss akt projekt antikorupcinius vertinimus, taip pat prireikus gali pateikti pastab bei pasilym ioms staigoms dl j atliekamo antikorupcinio vertinimo.

VII SKYRIUS

TEISS AKT AR J PROJEKT ANTIKORUPCINIO VERTINIMO STADIJOS

PIRMASIS SKIRSNIS

TEISS AKT AR J PROJEKT STEBSENA ATRANKA

Teiss akt ar j projektai atrenkami iais bdais:

1. Teiss aktai ar j projektai yra gaunami i valstybs ar savivaldybs institucij su praymu vertinti juos antikorupciniu poiriu.

2. Teiss aktai ar j projektai pavedami vertinti STT vadovybs, KPV virininko ar AVS virininko nurodymu.

3. Surandami vertintojo iniciatyva vykdant teiss akt ar j projekt stebsen.

Atkreiptinas dmesys, kad vertintojo iniciatyva teiss aktai ar j projektai iekomi naudojantis iomis priemonmis:

1. Lietuvos Respublikos Seimo svetaine.

2. Teiss akt registru (TAR)[footnoteRef:16]. [16: Prieiga per internet: https://www.e-tar.lt/portal/lt/index.]

2. Teiss akt informacine sistema (TAIS)[footnoteRef:17]. [17: Prieiga per internet: https://tais.lrs.lt:8443/apex/f?p=100:101:1577936279609302.]

3. Pareikim nagrinjimo duomen baze.

4. Teiss portalu ,,INFOLEX[footnoteRef:18]. [18: Prieiga per internet: http://www.infolex.lt/praktika/demo/Default.aspx?id=4.]

5. Teiss akt ir teism praktikos paiekos sistema ,,Litlex[footnoteRef:19]. [19: Prieiga per internet: http://www.litlex.lt/portal/start_litlex.asp.]

6. Google paiekos sistema.

7. Pasinaudojant vertintojo patirtimi.

8. Valstybs ir savivaldos institucij oficialiomis svetainse esaniomis skiltimis ,,Teiss aktai arba j projektai.

9. STT Analitins antikorupcins valgybos valdybos analitik pateikta informacija.

10. Kit STT padalini pateikta informacija.

11. Kita.

Atkreiptinas dmesys, kad STT yra nusistaiusi veiklos prioritetus korupcijos prevencijos srityse[footnoteRef:20] ir vertintojas iekodamas, silydamas vertinti vien ar kit teiss akt tuos prioritetus turi pirmiausia atsivelgti. iai dienai yra nustatyta[footnoteRef:21], kad teiss akt ar j projekt antikorupciniai vertinimai 2018 m. metais atliekami vertinant teiss aktus ar j projektus, kuriais yra reglamentuojama ar siekiama reglamentuoti iuos visuomeninius santykius, susijusius su: [20: Prieiga per internet: http://www.stt.lt/lt/menu/korupcijos-prevencija/teises-aktu-antikorupcinis-vertinimas/.] [21: STT direktoriaus 2018-02-14 potvarkis Nr. 2-58 Dl Lietuvos Respublikos specialij tyrim tarnybos 20182020 met veiklos prioritet detalizavimo 2018 metais vykdant kai kurias korupcijos prevencijos priemones.]

- pirkim, kuriems netaikomos Viej pirkim statymo nuostatos, inicijavimu, organizavimu, vykdymu, kontrole ir prieira;

- viej ir administracini paslaug, teikimu, kontrole ir prieira (skiriant daugiau dmesio paslaugoms teikiamoms neelektroniniu bdu);

- valstybs ir savivaldybi nekilnojamojo turto valdymu, naudojimu ir disponavimu, kontrole ir prieira;

- Europos Sjungos fond l administravimu ir panaudojimu;

- verslo prieira.

Atliekant antikorupcinius vertinimus iose prioritetinse kryptyse orientuojamasi valstybs ir savivaldybi staig, moni, kontroliuojam akcini bendrovi veikl sveikatos apsaugoje, ems kyje, regioninje pltroje, aplinkos apsaugoje, kultroje, azartiniuose loimuose, informacini itekli valdyme.

ANTRASIS SKIRSNIS

TEISS AKT AR J PROJEKT ANTIKORUPCINIS VERTINIMAS

Teiss akt ar j projekt antikorupcinis vertinimas atliekamas ne ilgiau kaip 15 darbo dien (Tvarkos aprao 14 p.) ir susideda i:

1. Parengiamojo etapo, kurio metu sutariama dl:

1.1. antikorupcinio vertinimo uduoi, atlikimo termino, galim darbo problem;

1.2. kreipimosi teiss akto ar jo projekto rengj dl neskelbt Teiss akt registre teiss akt pateikimo ar informacijos, reikalingos antikorupciniam vertinimui atlikti tinkamiausio veikimo, kreipimosi kitus STT padalinius dl susijusios informacijos gavimo.

2. Vertinimo atlikimo etapo, kurio metu:

2.1. Atliekama teiss akto ar jo projekto, susijusi dokument, teiss akt ar j projekt analiz;

2.2. Atliekama su teiss aktu ar jo projektu susijusios problematikos paieka (teism praktikoje, praneim bazje, vieai prieinamoje informacijoje) ir analiz;

2.3. Konsultuojamasi, diskutuojama su teiss akto ar jo projekto rengjais, kitais specialistais;

2.4. Prireikus kreipiamasi kitus STT padalinius dl pagalbos suteikimo;

2.5. Suderins su tiesioginiu vadovu atlieka informacijos paiek ir perir naudojant AVS pareignams suteikt registr duomenis siekiant nustatyti galimus korupcijos rizikos veiksnius vertinamame teisiniame reguliavime;

2.6. Pildomas antikorupcinio vertinimo klausimynas (toliau Klausimynas), kuris suderinamas su tiesioginiu vadovu;

2.7. Parengiamas ir suderinamas su tiesioginiu vadovu antikorupcinio vertinimo ivados teksto projektas.

3. Baigiamojo etapo, kurio metu:

3.1. Antikorupcinio vertinimo ivada derinama su KPV virininku ir, esant btinumui, su kit STT padalini vadovais, kalbos tvarkytoja, jei ivad pasirao STT direktorius, ji suderinama su STT direktoriaus pavaduotoju;

3.2. Sutariama dl antikorupcinio vertinimo ivados adresat;

3.3. Pateikiama pasirayti STT direktoriaus pavaduotojui arba STT direktoriui;

3.4. Paskelbiama vieai Teiss akt projekt informacinje sistemoje ir pateikiama adresatui;

3.6. Klausimynas paskelbiamas tik STT Teiss akt antikorupcinio vertinimo duomen banke;

3.7. Pildoma teiss akt ir j projekt antikorupcinio vertinimo stebsenos lentel;

3.8. Atsivelgiant antikorupcinio vertinimo aktualum visuomenei, jo galim atgars vieojoje erdvje ir kitus reikmingus aspektus, STT vadovybs, KPV virininko ar AVS virininko nurodymu parengiama antikorupcinio vertinimo santrauka[footnoteRef:22]. [22: AVS vertinim santraukos skelbiamos ia:\\public.stt.lt\Public\Korupcijos_prevencijos_valdyba\AVSkyrius\AV_santraukos ]

4. Stebsenos etapo:

4.1. Gavus adresato informacij apie tai kaip atsivelgta ar numatoma atsivelgti STT pasilymus, vertinama ir sprendiama dl tolimesni veiksm, pvz., jei reikmingas pastabas nebuvo atsivelgta, adresatai papildomai siloma atsivelgti STT pasilymus.

4.2. Pildoma teiss akt ir j projekt antikorupcinio vertinimo stebsenos lentel.

Plaiau aptartini ie antikorupcinio vertinimo atlikimo veiksmai:

1. Teiss akto ar jo projekto, susijusi dokument, teiss akt ar j projekt analiz.

Antikorupcinis vertinimas atliekamas dviem atvejais (1) vertinant teiss akt projektus arba (2) galiojanius teiss aktus. Paprastai teiss akt projekt antikorupcinis vertinimas daugeliu atvej yra paprastesnis, nes keiiamas jau susiklosiusi visuomenini santyki srities teisinis reglamentavimas. iuo atveju teiss akto projekto (keiiamo teisinio reglamentavimo) tikslai ir prieastys atskleidiami su teiss akto projektu susijusiuose dokumentuose (aikinamajame rate, lydraiuose ir pan.). Siekiant vertinti numatomus teisinio reglamentavimo pakeitimus btina susipainti su iais dokumentais, vertinti teiss akto projektu numatomo teisinio reglamentavimo tikslingum, identifikuoti juose nurodyt ir objektyvi problematik (ar teisinio reglamentavimo pakeitimai yra aktuals gali atskleisti vieosios informacijos altiniai (internetas), teiss akt tiesiogiai taikantys subjektai, teiss akto projekto rengjai).

Isiaikinus teiss akto projekto tikslus btina ianalizuoti pat teiss akto projekt: numatomus teisinio reglamentavimo pakeitimus geriausiai atspindi teiss akto projekto lyginamasis variantas. Analizuojant btina atkreipti dmes, ar numatomas teisinis reglamentavimas atitinka deklaruotus teiss akto projekto tikslus. Danai pasitaiko, kad teiss akto projekto aikinamajame rate nurodyti tikslai (ar j dalis) neatitinka teisinio reglamentavimo pakeitim (arba atvirkiai numatomi konkrets tikslai, o teisiniai pakeitimai savo turiniu apimt ymiai platesnius teisinio reglamentavimo pokyio padarinius), dalis pakeitim yra neargumentuoti. ioje stadijoje kartais akivaizdiai matosi, kad tam tikr nuostat ibraukimas arba papildymas sudaryt teisinio neapibrtumo situacijas (t. y. likt neaiku, kaip turt bti gyvendinamos tam tikros teiss akto nuostatos) arba sukurt i esms nauj (galimai neprognozuojam) teisin reglamentavim, pavyzdiui:

Saugom teritorij statymo projektas Nr. XIIP-1803(2) silo nustatyti, kad

Saugomose teritorijose draudiama:

5) tvenkti ir reguliuoti natralias upes, keisti j vagas ir natral eer vandens lyg. Atstatyti buvusias utvankas, kitus hidrotechninius statinius, tvirtinti krantus, valyti vagas, rengti dirbtinius vandens telkinius, atlikti kitus darbus galima tik tais atvejais, kai siekiama atkurti bei tvarkyti paeistas gamtines ir esamas kultros paveldo vertybes (nekilnojamuosius kultros paveldo objektus), atstatyti, atkurti ir restauruoti buvusias vandens jgaines, utikrinti tinkam kratovaizdio ir biologins vairovs apsaug tai reikalinga draustinyje esantiems kultros paveldo objektams (nekilnojamosioms kultros vertybms) atkurti bei tvarkyti ir vykdant prevencines priemones miestuose, miesteliuose ir kaimuose stichinms nelaimms ivengti;

Projekto aikinamajame rate nurodoma, kad Projektu teikiam silym tikslas - gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose leisti atstatyti utvankas, kai reikalinga draustinyje atkurti bei tvarkyti ne tik esantiems kultros paveldo objektams (nekilnojamosioms kultros vertybms), bet ir, kai siekiama atkurti paeistas gamtines vertybes, atstatyti, atkurti ir restauruoti buvusias vandens jgaines, utikrinti tinkam kratovaizdio ir biologins vairovs apsaug.

vertinus mintas nuostatas darytina ivada, kad:

Projektu silomos nuostatos gyt platesns apimties negu deklaruojama Projekto aikinamajame rate (t. y. sudaryt slygas ne tik utvank ar buvusi vandens jgaini atstatymui, atkrimui ir restauravimui) reikm t. y. teisint galimyb ne tik atstatyti, atkurti ir restauruoti buvusias vandens jgaines, bet taip pat atstatyti kitus hidrotechninius statinius, tvirtinti krantus, valyti vagas, rengti dirbtinius vandens telkinius, atlikti kitus darbus. Taigi, Projekto primimas iplst galimybes iuo metu draudiamos veiklos (tvenkti ir reguliuoti natralias upes, keisti j vagas ir natral eer lyg) vykdymui;

vertinus Saugom teritorij statymo tikslus, draustini paskirt bei steigimo tikslus Projekto silymai ir sukuriamos teisinio reglamentavimo prielaidos svarstytinos Saugom teritorij statymu saugom vertybi utikrinimo aspektu;

Dalis Projektu silom nuostat siejamos su siekimu atkurti bei tvarkyti paeistas gamtines ir esamas kultros paveldo vertybes, taiau i Projekto ir galiojani teiss akt nra aikus svokos gamtins vertybs turinys, todl tokios abstrakios svokos taikymas gali sudaryti slygas netinkamam Projektu silom nuostat aikinimui ir taikymui;

nei i Projekto, nei i galiojanio Saugom teritorij statymo lieka neaiku, kas ir kokia tvarka priimt sprendim, kad atitinkami veiksmai (buvusi utvank ar kit hidrotechnini statini atstatymas ir kit darb atlikimas) yra btini siekiant atkurti bei tvarkyti paeistas gamtines vertybes;

Projektu numatoma galimyb tvirtinti krantus, valyti vagas, rengti dirbtinius vandens telkinius kai siekiama atstatyti, atkurti ir restauruoti buvusias vandens jgaines. Projekto primimo atveju nesiningi asmenys gali daryti taip, kad sieks nustatyti faktus, kad saugomoje teritorijoje buvo vandens jgain, nors realiai jos nebuvo. Papildomais korupcijos rizikos veiksniais iuo atveju yra ir tai, kad Projektu neatskleidiama kokia tvarka ir kokie subjektai iuos faktus pripains, taip pat tai, kad kokie buv objektai gals bt laikomi buvusiomis vandens jgainmis.

Isiaikinus aukiau nurodytas aplinkybes btina ianalizuoti galiojanio (projektu keiiamo) teiss akto tikslus ir nuostatas. Kartais galima pastebti, kad galiojantis teiss aktas turi nepakankamai reglamentuotas nuostatas, kuri teiss akto projektu keisti nenumatoma. Paprastai dl toki nuostat antikorupciniame vertinime pateikiamos papildomos pastabos rekomenduojant tobulinti teiss akto projekt. Sveikintina, jeigu tokias pastabas susietume su tiesioginiais teiss akto projekto pakeitimais, t. y. argumentuotume, kad primus teiss akto projekt likt neaikus galiojani (projektu nekeiiam) nuostat gyvendinimas.

Kartais susiklosto situacija, kada teiss akto projekto gyvendinimas susijs ir su kitais teiss aktais (statymais ar postatyminiais teiss aktais), todl tikslinga ianalizuoti ir iuos teiss aktus (ypatingai statyminio lygmens) nustatant, ar teiss akto projektu silomos nuostatos dera su iais teiss aktais.

Ianalizavus teiss akto projekt ir j lydinius dokumentus, isiaikinus teiss akto projekto tikslus ir udavinius, aktuali problematik (problemas, kurias teiss akto projektas isprst), pradedamas antikorupcinio vertinimo ivad formulavimas.

2. Prireikus konsultuojasi su teiss akto ar jo projekto rengjais, kitais specialistais, inicijuoja kreipimsi teiss akto ar jo projekto rengj dl neskelbt Teiss akt registre teiss akt pateikimo ar informacijos, reikalingos antikorupciniam vertinimui atlikti. Ikilus btinybei (rekomenduotina turint preliminarias ivadas) konsultuotis su antikorupcin vertinim inicijavusiu subjektu, teiss akt primusi, jo primim inicijavusi valstybs ar savivaldybs staiga, institucija arba teiss akto projekto rengjais. Tam tikr informacij gali suteikti tretieji asmenys (asociacijos, pareikjas ir pan.).

3. Kreipimasis STT Analitins antikorupcins valgybos valdyb ar kitus subjektus dl reikalingos informacijos gavimo. Kai teiss aktai yra sudtingi, susij su reguliavimu svarbi visuomenini santyki ir turima laiko vertinimui atlikti, patartina kreiptis pagalbos Analitins antikorupcins valgybos valdybos analitikus. Tokiu atveju raomas tarnybinis praneimas arba ratas (suformuluojama uduotis, pateikiami klausimai), taip pat galimas kreipimasis elektroniniu patu per tiesiogin vadov.

4. Prireikus atlieka informacijos paiek ir perir naudojant AVS pareignams suteikt registr duomenis siekiant nustatyti galimus korupcijos rizikos veiksnius vertinamame teisiniame reguliavime. Atsivelgiant vertinamo teiss akto ar jo projekto turin, parengimo ir (ar) primimo aplinkybes ir kit turim informacij, AVS virininko, jo nesant, KPV virininko pavedimu ar pritarimu prireikus atliekama informacijos paieka ir perira STT naudojimosi valstybs ar inybini registr, informacini sistem, kadastr, klasifikatori duomenimis ir kitais valstybs institucij, staig, moni bei kit moni, staig, organizacij ar fizini asmen duomen bankais, kitomis duomen rinkmenomis tvarkos aprao, patvirtinto STT direktoriaus 2006 m. kovo 7 d. sakymu Nr. 2-31 Dl Lietuvos Respublikos specialij tyrim tarnybos naudojimosi valstybs registr, kadastr, klasifikatori duomenimis ir kitais valstybs institucij, staig, moni bei kit moni, staig, organizacij ar fizini asmen duomen bankais, 2 priedo 6 punkte korupcijos prevencijos pareignams priskirtuose valstybs registruose, kadastruose, klasifikatoriuose ir kituose duomen bankuose. Atlikus mintos informacijos paiek ir perir dl galim korupcijos rizikos veiksni, turi bti pateikiamas perirtos informacijos apibendrinimas.

5. Klausimyno pildymas. Rekomenduotina pirmiausiai parengti preliminarius atsakymus klausimus, vliau parengti preliminarias ivadas, po to galutinai upildyti Klausimyn ir dar kart patikslinti ivadas. Nors Klausimynas ir jo pildymo stadija yra pagalbin antikorupcinio vertinimo priemon, kaip jau buvo minta, Klausimyno pildymas danai leidia identifikuoti papildomus teisinio reglamentavimo trkumus. Prie analizuojant vertintino teiss akto turin labai svarbu gerai susipainti su Klausimyne nurodytais klausimais, kurie padt susiorientuoti, koki atsakym reikia iekoti nagrinjant teiss akto ar jo projekto turin. Klausimynas padeda vertinim vizuojaniam arba pasiraaniam asmeniui geriau suprasti vertinime pateiktas pastabas ar ivadas. Nors griet reikalavim dl Klausimyno pildymo nra (pvz., kokia apimtimi privaloma atsakinti klausimus ir juos argumentuoti), atsivelgiant idstyt rekomenduotina Klausimyn pildyti isamiai, taiau labai neisipleiant. Tuo tikslu isamesni atsakymai klausimus ir vertintojo nuomon bei argumentai pateikiami tuos klausimus, kurie tiesiogiai susij su vertinime pateiktomis ivadomis ar pastabomis. Taiau nereikia pamirti, kad aikiai ir trumpai idstytas tekstas vertinim vizuojaniam ar pasiraaniam asmeniui yra priimtinesnis, todl pernelyg isiplsti nepatartina (tam tikrais atvejais utenka Klausimyne paminti tez ar konkreios ivados epizod.

Pastebtina, kad kartais ne visi Klausimyno klausimai gali bti taikomi ir vertinamam teiss akto projektui (pvz., projektas numato vieno straipsnio dalies pakeitimus). Tokiais atvejais rekomenduotina atsakymus pateikti trumpus (taip/ne). Kartais gali susiklostyti situacija, kad klausimai neapima vertinamo teiss akto projekto reguliavimo srities. iuo atveju rekomenduotina Klausimyno lentel papildyti aktualiu klausimu ir atsakymu j argumentuojant vertintojo nuomon.

Klausimyno pildymo pavyzdys:

Teiss akt ar j projekt antikorupcinio

vertinimo Lietuvos Respublikos specialij

tyrim tarnyboje tvarkos aprao

1priedas

UVIVAISOS VALSTYBINIUOSE VANDENS TELKINIUOSE TAISYKLS, PATVIRTINTOS LIETUVOS RESPUBLIKOS EMS KIO MINISTRO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO 2010 M. BALANDIO 19 D. SAKYMU NR. 3D-354/D1-303[footnoteRef:23] [23: Inaoje pateikiama:1) https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.2C8CA8C13DB5/rarnexuUEj.2) https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/36aca1a19c4111e796fec328fe7809de?positionInSearchResults=0&searchModelUUID=3bf28e1c-ca3f-4d48-9855-7347d0109c29.]

Teiss akto ar jo projekto antikorupcinio vertinimo atlikimo pagrindas: STT KPV virininko 2017-07-26 sprendimu, KPV AVS virininko pavedimu.

Teiss akto ar jo projekto antikorupcinio vertinimo pradia: 2017-08-27.

Teiss akto ar jo projekto antikorupcinio vertinimo pabaiga: 2017-09-07.

KLAUSIMAI

Eil. Nr.

Klausimas

Klausimo vertinimas

1.

Ar teiss akto arba jo projekto tikslai, udaviniai atitinka teiss akto ar jo projekto nuostatas?

Taip.

2.

Ar nustatytas, numatomas teisinis reguliavimas pakankamai reglamentuoja atitinkam srit?

Pakankamai, taiau nenustatyta:

1. uv enklinimo tvarka.

2. kio subjekto monje esani uv, skirt veisti, skaiiaus ir amiaus vykdomos kontrols tvarka ir asmenys, kurie priima iuos sprendimus.

3. Atvejai, kuriais RAAD pareignas, vandens telkinio valdytojo atstovas nedalyvauja veisiant uvis valstybiniuose vandens telkiniuose.

4. Skaitmeninio rao vykdymas veisiant uvis.

5. Informavimas senino dl uv veisimo telkinyje.

6. Kokiais rankiai skaiiuojamas faktinis uv leidimas telkin.

7. uv veisimo vieta ir laikas ir ios informacijos paskelbimo terminas, per kur suinteresuoti asmenys turt reali galimyb dalyvauti uvinimo procese.

8. Detalios informacijos apie uvinim vieinimas Aplinkos ministerijos interneto svetainje.

3.

Ar dl nustatyto, numatomo teisinio reguliavimo nesudaroma prielaid pasipelnyti valstybs sskaita?

Nesusijs klausimas.

4.

Ar nra akivaizdi sprag, leisiani dviprasmikai aikinti ir taikyti teiss akt?

r. Nr. 2.

5.

Ar nustatytos subjekt, su kuriais susijs teiss akto gyvendinimas, teiss ir pareigos, pakankamas j gyvendinimo teisinis reguliavimas?

Taip.

6.

Ar u teiss akto ar jo projekto nuostat paeidim yra nustatyta atsakomyb?

Taip.

7.

Ar nustatyta teiss akto gyvendinimo, subjekt veiklos ir procedr kontrol?

Taip.

8.

Kokios aplinkybs, prieastys turjo takos teiss akto ar jo projekto parengimui?

statymo gyvendinamasis teiss aktas.

9.

Ar nustatyti, numatomi sprendimai yra ir (ar) bus vieai skelbiami?

Ne visi, r. AV 1 pastab.

10.

Ar dl nustatyto, numatomo teisinio reglamentavimo nesumas skaidrumo?

Gali sumati dl Nr. 2 ivardint prieasi.

11.

Ar nustatytas, numatomas teisinis reglamentavimas nesudaro papildom slyg korupcijai, taip pat galimybi pasielgti nesiningai, neteisingai, neskaidriai, neobjektyviai?

Nesudaro.

12.

Ar nustatyti, numatomi galiojimai nesuteikia, nesuteiks teisi tik vienam subjektui (pareignui, komisijai)?

uvinime dalyvauja vienas RAAD pareignas arba nedalyvauja.

13.

Ar nenustatytos, numatomos iskirtins ar nevienodos slygos konkreioje srityje veikiantiems subjektams, tam tikros iimtys ar lengvatos kai kuriems subjektams?

Nenustatytos.

14.

Ar nustatyta skaidri sprendimo primimo procedra?

Turi teisinio reguliavimo sprag.

15.

Kokia yra teiss akto projekto derinimo, svarstymo, primimo eiga?

Galiojantis teiss aktas.

16.

Ar vertinamas teiss aktas arba jo projektas buvo vertintas anksiau?

Nebuvo.

17.

Ar prireikus atlikta informacijos paieka ir perira Lietuvos Respublikos specialij tyrim tarnybos naudojimosi valstybs ar inybini registr, informacini sistem, kadastr, klasifikatori duomenimis ir kitais valstybs institucij, staig, moni bei kit moni, staig, organizacij ar fizini asmen duomen bankais, kitomis duomen rinkmenomis tvarkos aprao, patvirtinto STT direktoriaus 2006 m. kovo 7 d. sakymu Nr. 2-31, 2 priedo 6 punkte korupcijos prevencijos pareignams priskirtuose valstybs registruose, kadastruose, klasifikatoriuose ir kituose duomen bankuose?

Jei informacijos paieka atlikta, nurodomi registrai ir (ar) kiti duomen bankai, taip pat juose rasta apibendrinta informacija.

Ar gautoje informacijoje yra duomen dl galim korupcijos rizikos veiksni?

Neatlikta.

18.

Kiti aktuals klausimai[footnoteRef:24]: [24: Pavyzdiui:1) Ar nepleiami galiojimai vykdyti prieir?2) Ar nedidinami patekimo rink ar veiklos ribojimai?3) Ar teiss aktas arba jo projektas turs takos skirstant ekonomin naud, ar lems papildomas kio subjekt ilaidas?4) Ar teiss akte arba jo projekte nenustatyta maiau arba daugiau sprendim primimo procedr?5) Ar detaliai nustatytos kolegialios institucijos sudarymo, veiklos, atnaujinimo, nari skyrimo procedros?6) Ar detaliai reguliuojamas atskir institucijos darbuotoj funkcij ir uduoi paskirstymas?7) Ar nustatyta galimyb sksti sprendimus ir kam?8) Ar pagal esam arba numatom reguliavim sprendimus dl leidim idavimo, veiklos prieiros ir sankcij taikymo priima ta pati institucija ar pareignas?9) Ar nedidinama valstybs tarnautoj interes konflikto kilimo rizika?10) Ar nepanaikina galiojimus turini asmen tarnybinio kaitumo atestavimas arba kitoks dalykini arba profesini ini tikrinimas? ]

_____________

6. Antikorupcinio vertinimo ivados projekto rengimas.

Surinkus ir vertinus Tvarkos aprao 12 ir 13 punktuose nurodyt informacij ir nustaius pagrindinius teiss akto ar jo projekto trkumus, suraoma motyvuota antikorupcinio vertinimo ivada (Tvarkos aprao 2 priedas):

Pirmiausiai suraoma antikorupcinio vertinimo preambul t. y. nurodoma kam adresuojamas antikorupcinis vertinimas, koks (kokie) teiss akto projektas (projektai) ir kieno praymu buvo vertinti. Jeigu antikorupcinis vertinimas buvo atliktas STT iniciatyva, preambulje taip ir nurodoma. Kartais STT iniciatyva forminami antikorupciniai vertinimai, kurie buvo atlikti pagal subjekt, nepatenkani Korupcijos prevencijos statymo 8 straipsnio 3 dalyje nustatyt subjekt sra, kreipimsi ar praym. Tokiu atveju priimamas sprendimas, ar antikorupcinis vertinimas bus pateiktas ir tokiems subjektams (daniausiai adresuojama valstybs ar savivaldybi institucijoms ar privatiems asmenims, pateikusiems praym atlikti antikorupcin vertinim).

Upildius preambul trumpai konstatuojama[footnoteRef:25] teiss akto (projekto) numatomo teisinio reglamentavimo pakeitim esm, pvz.: [25: Praktikoje pasitaiko vertinim, kai vertintojas vis tik pamirta aprayti, k gi nustat atlikdamas vertinim. Atkreiptina, kad antikorupcinio vertinimo ivados formoje yra nurodyta: (nurodama, kaip teiss aktas ar jo projektas buvo vertintas pagal io Tvarkos aprao 12 ir 13 punkt nuostatas). Na antikorupcinio vertinimo ivadoje reikt iuos momentus trumpai nurodyti. Na ne visais atvejais gali pavykti suformuluoti i dal, todl derinant antikorupcinio vertinimo ivados projekt su tiesioginiu vadovu, reikt tai aptarti. Yra pasitaik atvej, kai i dalis buvo ibraukta i antikorupcinio vertinimo ivados kaip pernelyg pasikartojanti su tekstu.

]

1 pvz., Atlikus Projekto antikorupcin vertinim nustatyta, kad Projektu naikinamos galiojanio Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos statymo 5 straipsnio pakeitimo statymo Nr. XI-1574 2 straipsnio 1 dalies nuostatas, nustatanias, kad nacionalins aprpties anteminiame skaitmenins televizijos tinkle Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (toliau LRT) parengt televizijos program signal perdavimo paslaugas teikt LRT konkurso bdu nustatytas elektronini ryi paslaug teikjas. Vietoj i nuostat siloma nustatyti, kad paslaugas, kuri reikia LRT radijo ir televizijos tinklams teikti ir eksploatuoti, ir paslaugas, skirtas radijo ir televizijos program signalams elektronini ryi tinklais perduoti visuomenei, teikia LRT konkurso bdu nustatyta strategin reikm nacionaliniam saugumui turinti mon.

2 pvz., Atliekant i teiss akt antikorupcin vertinim, nustatyta, kad:

1) Keli direkcijos taisyklsnustato reikalavimus darbams, atliekamiems rengiant dangos konstrukcijas valstybins reikms keliuose, kurios gali bti taikomos ir vietins reikms keliams (gatvms), kitoms eismo zonoms, darb kontrols ir primimo atlikim.ios taisykls yra keli ir gatvi tiesimo bei kit eismo zon rengimo (statybos) sutarties sudtin dalis, jeigu jos nurodomos sutarties konkreiosiose slygose.

2) Aplinkos ministerijos statybos techninis reglamentasnustato statinio statybos atlikimo tvark ir statinio statybos techninio priirtojo skyrimo (samdymo) tvark.

Taip pat nustatyta, kad i teiss akt nuostatos dera su statini statybos technins prieiros organizavimo srityje teiss aktais ir juos konkretina.

3 pvz., Atliekant antikorupcin vertinim nustatyta, kad teikiamais projektais siekiama paaboti kontraband bei elin versl ir pertvarkyti mokesi sistem. Projektais siloma mokesi moktojams ir tretiesiems asmenims nustatyti prievol periodikai teikti informacij mokesi administratoriui apie asmen pajamas, turt, turimas sskaitas, ilaidas, finansines operacijas, pinigines las. Taip pat siloma nustatyti solidari atsakomyb pridtins verts mokesi moktojams tais atvejais, kai jie inojo arba privaljo inoti, kad pridtins verts mokestis bus nesumoktas.

4 pvz., Atlikus Projekto antikorupcin vertinim, nustatyta, kad Projekte silom nuostat primimas galt sudaryti teisini prielaid Projekto aikinamajame rate nurodytiems tikslams gyvendinti, t. y. galt padidinti valstybs ir savivaldybi moni veiklos ir valdymo efektyvum. Taiau antikorupciniu poiriu nemanoma objektyviai vertinti Projekte nustatomo teisinio reglamentavimo, kadangi dalis Projekte silom nuostat bus detalizuojamos statymo gyvendinamajame teiss akte (pagal Projekt statymo gyvendinamj teiss akt iki Projekte nustatomo teisinio reglamentavimo sigaliojimo privalo parengti Lietuvos Respublikos Vyriausyb).

5 pvz., Antikorupcinis vertinimas atliktas atsivelgiant vieoje erdvje esani aktuali informacij apie didel elin ekonomik, kurios los galimai naudojamos korupcinio pobdio ir kitose nusikalstamose veikose. Analizuojamas teiss aktas reglamentuoja mokesiams apskaiiuoti naudojam apskaitos dokument iraymo ir jais pagrst finansini operacij pripainimo veiklos snaudomis taisykles. I vie altini gaunama informacija, kad verslo subjektai siekdami padidinti veiklos ilaidas susitaria su fiziniais asmenimis, dl finansines operacijas patvirtinani apskaitos dokument u tam tikras prekes ir paslaugas (kasos aparato kvit, sskait faktr, PVM sskait faktr) pateikim, mainais u pridtins verts mokesio grinim.

Po preambuls nurodomi esminiai teiss akto (projekto) trkumai antikorupcine prasme. Reikt parayti, kodl manome, jog esamas reguliavimas arba numatomas reguliavimas yra arba gali bti korupcijos rizikos veiksniu[footnoteRef:26]. Po pastabos suformulavimo, turt bti pateikiamas ir silymas, kaip reikt keisti teisin reguliavim, kad bt ivengiama korupcijos rizikos veiksni. Jei nesugalvojame, kaip t padaryti, galima parayti, kad nors ir manome, kad esamas ar silomas reguliavimas yra ar gali bti korupcijos rizikos veiksniu, pasilymo kaip keisti situacij neturime, taiau tokiu atveju bt galima inicijuoti diskusij dl teisinio reguliavimo tobulinimo ir korupcijos rizikos veiksni alinimo. [26: Pastabos svarbumui antikorupciniu poiriu ireikti silytina vartoti termin korupcijos rizikos veiksnys, nes jis tai, ko mes iekome vertindami teiss akt ar jo projekt. Korupcijos rizikos veiksnio termino apibrt galima rasti ioje nuorodoje esaniame projekte: http://www.lrs.lt/pls/proj/dokpaieska.showdoc_l?p_id=198099&p_fix=n&p_gov=n.]

1 pvz., Siekdami aikumo ir skaidraus Projektu numatomo statymo bei metropoliteno projekto gyvendinimo, teikiame ias pastabas ir pasilymus:

2 pvz., Atlik Projekto Nr. XIIP-1859(3) antikorupcin vertinim, manome, jog kai kurios juo silomos nuostatos yra ydingos antikorupciniu poiriu, todl, siekdami didesnio skaidrumo ir aikumo, teikiame ias pastabas ir pasilymus: iame teiginyje jau suformuluota ir ivada, todl tokiu atveju atskirai ivadin dalis galt bti tik bendru silymu tikslinti projekt ar galiojant teiss akt.

3 pvz., Atlik mint teiss akt antikorupcin vertinim, teikiame pastabas ir pasilymus dl emiau pateikiam nuostat, kurios sudaro slygas korupcijos rizikos veiksniams atsirasti:

4 pvz., arba tiesiog Atlik teiss akto ar jo projekto antikorupcin vertinim, teikiame ias pastabas ir pasilymus:

Jeigu antikorupcinio pobdio pastab nra ir nebus pateikiama, tai nurodoma akcentuojant kitokio pobdio pastab esm, pvz.:

Atlikus Projekto antikorupcin vertinim nenustatyta, kad mintame teiss akto projekte silomos nuostatos sudaryt tiesiogini slyg korupcijai kilti.

arba

Atlikus Projekto antikorupcin vertinim nustatyta, kad neetatini aplinkos apsaugos inspektori veikl reglamentuojantys teiss aktai (ar j nuostatos) savaime nesukuria slyg korupcijai, taiau dalis j nuostat tarpusavyje nedera, todl jos gali bti interpretuojamos (aikinamos ir taikomos) nevienareikmikai.

Kaip ir minta, po angins apibendrinaniosios dalies dstomos antikorupcinio pobdio pastabos, o jeigu turima tik kitokio pobdio pastab, dstomos pastabos dl teisinio reglamentavimo tobulinimo, pvz.:

Teikiame Projektui tobulinti galinias bti aktualias pastabas:

Pateikdama antikorupcinio vertinimo ivadas AVS visais atvejais stengiasi pastabas idstyti aikiai ir argumentuotai t. y. ne tik suformuluoti ir pateikti konkrei pastab, bet taip pat argumentuoti teiss akto projektu silomos nuostatos ydingum antikorupciniu poiriu, pavyzdiui, aikiai nurodant kokius alingus padarinius sukurtu priimta teiss norma. Labai danai siekiant sustiprinti pastab j argumentuojama keliais aspektais, pvz.:

1 pvz., Pagal Projekto 6 straipsnio 3 dal projekto gyvendinimo bendrovei koncesija suteikiama be konkurso. Ms nuomone, mintos nuostatos svarstytinos keliais aspektais:

2.1. Atkreipiame dmes, kad Koncesij statymo 17 straipsnis nustato aplinkybes, kuriomis koncesijos gali bti suteikiamos be konkurso, taiau Projekte numatomas gyvendinti metropoliteno projektas neatitinka mintame straipsnyje nustatyt kriterij, todl Projekto 6 straipsnio 3 dalis nedera su Koncesij statymo nuostatomis.

2.2. Pagal Projekto 4 straipsnio 1 ir 2 dalies ir 5 straipsnio 2 dalies nuostatas vienas i projekto gyvendinimo bendrovs steigj bt strateginis investuotojas, kur pagal Projekto 4 straipsnio 1 dal Lietuvos Respublikos Vyriausyb arba jos galiota institucija atrinkt vieo konkurso bdu. Asociacijos Metro sjdis nuomone, tokia strateginio investuotojo (taip pat bsianio vienu i gyvendinimo bendrovs steigju) atranka sudaro galimyb projekto gyvendinimo bendrovei suteikti koncesij be konkurso, o dar kart skelbti konkurs dl koncesijos suteikimo bt nelogika.

2.2.1. Specialij tyrim tarnyba atkreipia dmes, kad Projekte neatskleidiami strateginio investuotojo atrankos kriterijai. Be to, kriterij, kurie bt taikomi atrenkant strategin investuotoj Projekte numatomam metropoliteno projektui gyvendinti, neatskleidia ir Investicij statymas: pagal minto statymo 15 straipsnio 2 dalies nuostatas valdios subjektas, prie priimdamas sprendim taikyti valdios ir privataus subjekt partneryst, privalo atlikti ios veiklos analiz, skaiiavimais pagrsti ios partnerysts efektyvum, vertinti kitus veiksnius, galinius turti takos valdios ir privataus subjekt partnerysts sutariai gyvendinti. Taiau, ms nuomone, objektyviam tokios analizs atlikimui ir reikming veiksni vertinimui btina i anksto parengti bent jau projektinius metropoliteno statybos dokumentus, kuriuos, sprendiant i Projekto 3 straipsnio 3 ir 4 dali, parengs projekto gyvendinimo bendrov galbt po koncesijos suteikimo.

Taigi, darytina ivada, kad strateginio investuotojo atranka bus atliekama atsivelgiant preliminarius (galimai nepagrstus) numatomo gyvendinti metropoliteno projekto skaiiavimus (jeigu tokie yra atlikti) ir strateginio investuotojo finansini galimybi ir patirties kriterijus. Ms nuomone, tokia situacija reikia, kad gyvendinant Projekt strateginis investuotojas (ir vienas i gyvendinimo bendrovs dalyvi) bus atrenkamas objektyviai nevertinus vis (galbt ir esmini) su metropoliteno gyvendinimo projektu susijusi veiksni.

2.2.2. Kaip minta, gyvendinant Projekt ir atsivelgiant Investicij statymo kontekst, bt vertinamas (ms nuomone, neobjektyviai) tik vienas projekto gyvendinimo bendrovs dalyvis strateginis investuotojas. Kadangi pagal Projekto 6 straipsnio 3 dalies nuostatas koncesija projekto gyvendinimo bendrovei bt suteikta be konkurso, kiti gyvendinimo bendrovs dalyviai bt nevertinami, nors pagal Koncesij statymo nuostatas koncesijos konkurso dalyvi neatitikimas nustatytiems reikalavimams gali bti viena i prieasi atmesti paraikas ir konkurso pasilymus .

2.2.3. Ms nuomone, Koncesij statymo nuostat, reglamentuojani koncesijos suteikimo konkurso tvark, esm atsivelgiant visuomens poreikius utikrinti reikmingo koncesijos projekto tinkam gyvendinim. Tai reikia, kad prie suteikiant koncesij turi bti vertinamas jos tikslingumas ir galima nauda visuomenei. ie aspektai vertinami koncesijos suteikimo konkurso metu atliekant isami ketinamos suteikti konkreios koncesijos ekonomins, socialins naudos visuomens poreikiams analiz, parengiant skaiiavimais pagrstas kiekybines bei kokybines ivadas ir jomis vadovaujantis priimant sprendimus dl koncesijos suteikimo. Pagal mint statym koncesininkas atrenkamas ne tik vertinus jo asmenines savybes, bet ir jo silomus techninius, finansinius ir komercinius koncesijos gyvendinimo pasilymus.

Taigi, atsivelgdami tai, kas idstyta, galime padaryti ivad, kad primus Projekt ir j gyvendinant io Projekto 6 straipsnio 3 dalies nuostatos (nustatanios, kad projekto gyvendinimo bendrovei koncesija suteikiama be konkurso), eliminuojanios Koncesij statyme nustatyt konkurso dalyvi ir j pasilym vertinimo ir atrankos procedr taikym, neutikrint Koncesijos statymo ir Investicij statymo tiksl utikrinti efektyv valstybs ir savivaldybs funkcij gyvendinim, viej interes ir visuomens poreiki tenkinim gyvendinimo.

2 pvz.,9 straipsnio 1 dalyje nustatyti reikalavimai asmenims, kuriuos atitikdami jie turi teis socialinio bsto nuom, o 4 ios dalies punkte nustatytas reikalavimas jauna eima. Vadinasi pagal io straipsnio 1 dalies nuostatas, teis socialinio bsto nuom turs tik tie asmenys, kurie atitiks visus ioje dalyje ivardintus reikalavimus ir bus tik jaunos eimos. Todl primus Projekto Nr. XIIP-1859(3) nuostatas asmenys, kurie neatitiks jaunos eimos kriterijaus, neturs teiss socialinio bsto nuom. Projekto Nr. XIIP-1859(3) aikinamajame rate nra paaikinta kodl toki nuostata siloma, nes Projekto Nr. XIIP-1859(3) vienu i tiksl yra suteikti socialin param visiems socialiai remtiniems asmenims nepriklausomai nuo j amiaus. Situacija, kai statymo projekto aikinamajame rate nra paaikinama projektu siloma nuostata, laikytina papildomu korupcijos rizikos veiksniu, nes tokiu atveju nra aiku dl koki prieasi yra siloma viena ar kita nuostata, kokia bus jos taka visuomeniniams santykiams. Silytina tikslinti Projekto Nr. XIIP-1859(3) ir jo aikinamojo rato nuostatas.

3 pvz., Tvarkos apraas nenustato i kiek atstov sudaro Apeliacin komisija ir kokie jiems keliami kvalifikaciniai reikalavimai. Situacija, kai tam nra nustatyta tam tikros komisijos sudarymo tvarka, nenustatyti kvalifikacijos reikalavimai jos nariams, nenustatyta jos darbo reglamentas, laikytina papildomu korupcijos rizikos veiksniu, nes sudaro prielaid paskirti alikus ir nekompetentingus komisijos narius, o komisijai priimti nepagrstus sprendimus. Silome nustatyti Apeliacins komisijos sudarymo tvark, kvalifikacijos reikalavimus jos nariams, nustatyti jos darbo reglament.

Jei pastabos nepavyksta suformuluoti taip, kad galtume sakyti, kad siloma nuostata yra ydinga antikorupciniu poiriu arba, kad siloma nuostata laikytina korupcijos rizikos veiksniu[footnoteRef:27], tuomet toki pastab reikt rayti atskiroje antikorupcinio vertinimo dalyje, nurodant, kad teikiame kitas pastabas, nesusijusius su korupcijos rizika, taiau galinias turti tak esamo ar numatomo teisinio reguliavimo skaidrumui, aikumui, kokybei ir pan. [27: Nuomon yra ta, kad antikorupciniu poiriu yra ydingos tos nuostatos, kurios sudaro galimyb atsirasti korupcijos rizikos veiksniui ar veiksniams.]

Kadangi AVS antikorupcin vertinim atlieka jau nuo 2003 met, labai danai tam tikrus visuomeninius santykius reglamentuojanius teiss aktus ar j projektus STT jau bna vertinusi anksiau, taiau toki antikorupcini vertinim pastabos gali bti aktualios ir naujam teiss aktui (projektui) arba anksiau atlikti antikorupciniai vertinimai gali bti panaudojami pastab sustiprinimui, pvz.:

Atkreipiame dmes, kad i esms panaia (teisikai nereglamentuota) situacija buvo piktnaudiaujama, kada saugomose teritorijose nepagrstai pripainus buvusios sodybos buvimo fakt (pavyzdiui, suklastojus sodyb liekanas buvo patvirtinamas sodybos buvimo faktas) buvo statomi su saugom teritorij tikslais nesusij pastatai (2007 m. birelio 24 d. antikorupcinio vertinimo ivados Nr. 4-01-2311 kopija pridedama) .

Jeigu antikorupcinio vertimo tekstas yra didesns apimties (pvz., daugiau nei 2 puslapiai), silytina pastab aprayti iskiriant nustatyto korupcijos rizikos veiksnio esm ir j pagrsti, pvz.:

2.Komisijos, vertinanios Jaunimo garantij iniciatyvos gyvendinimo partneri atrankos konkurso paraikas, sprendim primim gali nulemti vienas jos narys, todl suinteresuoti asmenys gali lengviau takoti neobjektyvius sprendimus.

2.1.Komisijos darbo reglamento 4 punkte nustatyta, kadkomisij sudaro ne maiau kaip 3 nariai,reglamento 13 punkte komisijos posdiai yra teisti, kai juose dalyvauja ne maiau kaip du tredaliai komisijos nari. Komisijos sprendimai priimami posdyje dalyvaujani komisijos nari bals dauguma(20 punktas), o tuo atveju jei komisijos nari balsai pasiskirsto po lygiai, galutin sprendim priima komisijos pirmininkas, o jo nesant komisijos pirmininko pavaduotojas(21 punktas).

Ms nuomone, siekiant utikrinti komisijos sprendim skaidrum ir priimam sprendim objektyvum minimalus komisijos nari skaiius turt bti didinamas, kadangi situacija, kuomet komisija gali bti sudaroma tik i trij nari, ne visais atvejais gali utikrinti ios komisijos priimam sprendim tiksl gyvendinim. Esamas teisinis reguliavimas gali sukurti situacij, kuomet sprendimo primime dalyvaus tik du komisijos nariai. Ms nuomone, tokia situacija gali bti ydinga, kadangi tokiu atveju sprendim lems komisijos pirmininkas arba komisijos pirmininko pavaduotojas. Neatmetama prielaida, kad tokia situacija gali lemti, kad priimtas sprendimas bus neobjektyvus (sprendim takos komisijos pirmininko arba pavaduotojo nuomon) arba nepagrstas (sprendimas gali bti priimamas piktnaudiaujant iskirtinmis (lemiamo balso) teismis).

Atsivelgdami tai, silome tobulinti teisin reguliavim, padidinant minimal komisijos nari skaii, arba nustatyti, kad komisijos posdiai yra teisti, kai juose dalyvauja visi 3 komisijos nariai.

2.2.Komisijos darbo reglamento 19 punkte nustatyta, kadprireikus svarstyti klausimus skubos tvarka ir (ar) nesant galimybs surengti posdio, komisijos pirmininko sprendimu komisijos nari posdio sprendimai gali bti priimami vadovaujantis vis komisijos nari susirinkimo raytins apklausos arba apklausos elektroniniu patu rezultatais.

Manome, kad yra neaiki formuluot skubiems klausimams, kadangi neaiku, kokie skubs klausimai gali bti sprendiami skubos tvarka.Toks nustatytas teisinis reguliavimas suteikia komisijos pirmininkui savo nuoira sprsti dl komisijos posdio organizavimo skubos tvarka.

Atsivelgiant numatyt teisin reglamentavim, silomepatikslinti, kokiais atvejais btina organizuoti komisijos posd skubos tvarka.

Antikorupcinio vertinimo metu atkreipiamas dmesys iuos aspektus:

reguliavimo sfer ir projekto krimo pagrstum (valstybs sikiimo lyg);

akivaizd kokios nors socialins grups interes stmim ar ignoravim;

tvirtint subjekt (kolegiali organ) teises ir pareigas, j diskrecijos apimt;

nustatomus draudimus ir kas juos nustato;

suderinamum su kitais teiss aktais, atskir straipsni tarpusavio suderinamum;

daug nukreipianij kitus aktus norm ir nukreipimo tikslum;

nevienareikmes kalbines formuluotes (tuias formuluotes) (atsako statym nustatyta tvarka btina aikintis, ar yra konkrets straipsniai kituose teiss aktuose);

kalbines dviprasmybes:

netapaios svokos tiems patiems santykiams, objektams, subjektams vardyti;

neapibrtos alternatyvos paprastai, ir panaiais atvejais;

slygins svokos gali sudaryti, esant poreikiui;

svokos nesuderintos tarp skirting teiss akt;

silom tvirtinti iimtini nuostat btinum ir ar jos nesudarys pagrindo kam nors pasipelnyti; kiek realus toks pasipelnymas ir pan.;

teiskros, kontrols ir baudimo funkcij priskyrim tam paiam subjektui;

veiklos kontrols, atsekamumo ir skaidrumo buvim;

neisamius atsisakymo priimti sprendim pagrindus;

atsakomybs numatym vykdytojams, individualios atsakomybs numatym kolegialios institucijos darbuotojams.

Rekomenduotina atlikus antikorupcin vertinim prie dstom pastab pateikti silymus/rekomendacijas dl teiss akto projekto tobulinimo:

detalizuoti formuluotes,

atsisakyti alternatyv,

supaprastinti procedras,

numatyti procedras,

numatyti kontrol,

atsisakyti tarnautojo nuoiros (diskrecijos[footnoteRef:28]), [28: Diskrecija tai galia, suteikianti administravimo subjektui tam tikr veiklos laisv priimant sprendimus, leidianti jam i keleto teisikai galim elgesio variant pasirinkti, jo nuomone, geriausi.]

numatyti asmens, o ne staigos, darbo grups, komisijos ar tarybos atsakomyb ir t.t.

didinti vieum.

Pastebtina, kad tam tikrais atvejais STT pateikti pasilymai vertinami tiesmukikai (kaip vienintel alternatyva), todl pasilymai turt bti ar labai konkrets, arba tik apibendrinamojo pobdio, kai i tikrj pasilyti k nors labai aikaus yra sudtinga.

Dl ivadins dalies

Vertinimo ivadinje dalyje darydami apibendrinani ivad[footnoteRef:29] galime vartoti termin ydinga antikorupciniu poiriu, pvz., [29: Ne visuose vertinimuose yra galimyb ir btinyb formuluoti toki ivad.]

Atsivelgdami tai, kas idstyta, manome, kad aptartos esamo arba numatomo teisinio reguliavimo nuostatos yra ydingos antikorupciniu poiriu.

Ivadin dalis inoma priklauso ir nuo to, kokiu momentu ir kam adresuojame vertinim, t. y., jei vertinamas Lietuvos Respublikos Seime jau priimtas, taiau Lietuvos Respublikos Prezidento nepasiraytas teiss aktas, tokiu atveju silytina rayti, pvz.,

Atsivelgdami tai, kas idstyta, manome, kad Projekto nuostatos galt bti tikslinamos, t. y. (ioje vietoje nurodant esminius antikorupcinio vertinimo ivados silymus) arba:

Apibendrindami antikorupcinio vertinimo ivadoje pateiktus pastebjimus ir pasilymus, manome, kad Jaunimo garantij iniciatyvos tvark reguliuojantys teisiniai santykiai tapt atsparesni korupcijai, jeigu bt:

1.Utikrinta skaidri komisijos, vertinanios Jaunimo garantij iniciatyvos gyvendinimo partneri atrankos konkurso paraikas, sudarymo ir sprendim primimo tvarka.

2.Nustatyti aiks ir tiksls reikalavimai program turiniui ir teikjams.

3.Isamiai aptarti paslaug teikimo bdai ir priemons, mainanios rizik dl galimo j nesuteikimo.

4.Panaikinti kiti iame vertinime paminti teisinio reguliavimo neaikumai ir dviprasmikumai.

Vertinimo negalima absoliutinti ir manyti, kad j atlikus eliminuojamos visos prielaidos korupcijai. Neretai sunku nustatyti visas slygas ir galimybes korupcijos mastui didti, be to, net ir primus slyginai nekorupcin teiss akt mogikasis faktorius ilieka.

Galiausiai, antikorupcinio vertinimo ivados pabaigoje nurodomas praymas subjektams, kuriems adresuoti pastabos ir pasilymai, per 2 mnesius nuo antikorupcinio vertinimo ivados gavimo dienos informuoti STT, kaip atsivelgta ar numatoma atsivelgti antikorupcinio vertinimo ivadoje pateiktus pasilymus (pateikti motyvuot informacij dl kiekvienos pastabos ir pasilymo pagal lentel[footnoteRef:30]). Atsakym praoma paskelbti Teiss akt informacinje sistemoje ir j susieti su antikorupcinio vertinimo ivada. [30: Prieiga internete: http://www.stt.lt/documents/ivertinti_teises_aktai_2018/Pazyma_galutine.docx]

7. Ivados derinimas su tiesioginiu vadovu, KPV virininku ir esant btinumui su kit STT padalini vadovais, STT direktoriaus pavaduotoju.

Derinimas vyksta vadovaujantis Tvarkos aprao 16 ir 17 punkte nustatyta tvarka. Tai yra antikorupcinio vertinimo ivados projektas ir Tvarkos aprao 1 priedo projektas suderinamas su AVS virininku ir KPV virininku, prireikus vieno i j nurodymu, elektroniniu patu pateikiami derinti antikorupcin vertinim inicijavusiam subjektui ir (ar) teiss akto ar jo projekto rengjui. Susiformavusioje praktikoje pirmiausi pastabas ir pasilymus ivados projektui teikia tiesioginis vadovas, o vliau KPV virininkas, todl pateiktos tiesioginio vadovo pastabos prie teikiant ivados projekt KPV virininkui turi bti matomos. Pasitaiko situacij, kad dl pastab turinio tariamasi visiems kartu (vertintojui, tiesioginiam vadovui ir KPV virininkui), o tik po diskusijos paliekamas galutinis pastabos ar pasilymo turinys. Antikorupcinio vertinimo ivados projektas STT yra derinamas, pasiraomas ir isiuniamas gavjams STT darbo reglamento nustatyta tvarka. STT direktoriaus 2009 m. rugsjo 21 d. sakymu Nr. 2-232 patvirtinto STT darbo reglamento 40 punktas numato, kad KPV parengtus teiss akt ir j projekt antikorupcinius vertinimus ir kitus dokumentus (iskyrus korupcijos rizikos analizs ivadas), susijusius su korupcijos prevencijos priemonmis, vizuoja rengjas, jo tiesioginis struktrinio padalinio vadovas, kalbos tvarkytojas (rengjo praymu), KPV virininkas ir STT direktoriaus pavaduotojai pagal administravimo sritis, kiti STT darbuotojai, su kuriais suderinti dokumentus paveda STT direktorius. Todl neretai tenka pastabas suderinti su STT direktoriaus pavaduotoju tiesiogiai.

TREIASIS SKIRSNIS

SKELBIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISS AKT INFORMACINJE SISTEMOJE (TOLIAU TAIS)

STT darbo reglamento nustatyta tvarka pasirayta ir uregistruota STT dokument, uduoi ir informacijos valdymo sistemoje ,,Doclogix (toliau sistema ,,Doclogix) teiss akt ar j projekt antikorupcinio vertinimo ivada (toliau ivada) isaugoma kaip galutinis dokumentas savo dokumentuose, kadangi ivados rengjo pateiktas per sistem ,,Doclogix turinys gali pasikeisti dl vizuojani asmen teksto turinio pakeitimo paioje sistemoje ,,Doclogix padarymo. Vertintojas nedelsiant, bet ne vliau kaip 1 darbo dien nuo ivados pasiraymo ir uregistravimo sistemoje ,,Doclogix, paskelbia TAIS[footnoteRef:31] adresu https://tais.lrs.lt. Skelbiant TAIS antikorupcinio vertinimo ivad vertintojas turi turti TAIS vartotojo vard ir slaptaod, kur gali gauti kreipdamasis Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarij el. patu tais@lrs.lt. Prisijungus prie TAIS vertintojas pasirenka pagrindiniame TAIS meniu nuorod Kiti dokumentai, kurios skiltyje Rengimas pasirinka nuorod ,,Naujas kitas dokumentas. [31: Tvarkos aprao 18 punktas.]

emiau pateikiami vaizdiniai pavyzdiai, i kuri matyti nuosekls veiksmai, reikalingi uregistruoti ir paskelbti antikorupcinio vertinimo ivad TAIS:

I.

Prisijungus prie TAIS, spausti Kiti dokumentai (1), o po to Naujas kitas dokumentas (2).

II.

Atidariusioje kortelje btina upildyti iuos laukus:

1) Antrat ivados pavadinimas.

2) Dokumento r pasirinkti Antikorupcinio vertinimo ivada.

3) Registracijos numer ir dat raoma ivados siuntimo numeris ir data.

4) Rengj nurodyti ivados rengjo vard ir pavard.

5) Dokumento turin pasirinkti Pagrindinis dokumentas ir prisegti pasiraytos ivados dokumentas Word formatu.

Upildius laukus, spausti Isaugoti.

III.

Susieti ivad su vertintu teiss aktu ar projektu paspaudiant Tvarkyti ir pasirenkant Susieti dokumentus. Atsidariusiame lange priklausomai nuo vertint dokument pasirinkti:

Teiss aktas (ryys i antikorupcinio vertinimo ivados) jei vertintas teiss aktas.

Suinteresuotos institucijos pastabos (projektas) jei vertintas teiss akto projektas.

IV.

Teiss aktai ir projektai iekomi suvedus norimus paiekos kriterijus ir spaudiant Iekoti (1). Atsidariusiame paiekos rezultat srae varnele paymti tinkamus dokumentus ir spausti Susieti (pasirinktus) (2).

V. Prisegta ir susieta ivada vieinama TAIS paspaudus Tvarkyti (1) ir po to Baigti juodraio rengim (vieinti) (2).

Pastaba: pavieinus ivad TAIS vertintojas bet kada gali redaguoti paskelbtus duomenis.

Jei atliktas antikorupcinis vertinimas yra aktualus visuomenei ir gali sukelti rezonans, STT vadovybs nurodymu vertintojas parengia atlikto antikorupcinio vertinimo santrauk ir el. patu pateikia j Komunikacijos skyriui ir savo tiesioginiam vadovui.[footnoteRef:32] [32: Prieiga internete: \\public.stt.lt\Public\Korupcijos_prevencijos_valdyba\AVSkyrius.]

VIII SKYRIUS

PAKARTOTINIS ANTIKORUPCINIS VERTINIMAS

Vertintojas savo iniciatyva arba Respublikos Prezidento, Seimo Pirmininko, Ministro Pirmininko, Seimo komiteto, komisijos, frakcijos teikimu gali atlikti teiss akto projekto pakartotin antikorupcin vertinim, kai teiss akto projekte, kurio antikorupcinis vertinimas jau buvo atliktas, yra padaroma esmini pakeitim arba atsiranda nauj aplinkybi. Pakartotinis antikorupcinis vertinimas atliekamas, kaip ir paprastas antikorupcinis vertinimas, Tvarkos aprao nustatyta tvarka.

Atliekant pakartotin antikorupcin vertinim vertintojas vertina, ar teiss akto projektas pakeistas atsivelgiant STT pateiktas antikorupcinio vertinimo pastabas ir pasilymus. Jei pastabas ir pasilymus, kurie buvo nurodyti pirminje antikorupcinio vertinimo ivadoje, nebuvo atsivelgta, teiss akt ar j projekt vertintojas apie tai gali paymti antikorupcinio vertinimo ivadoje, pakartotinai atliks antikorupcin vertinim.

IX SKYRIUS

ANTIKORUPCINIO VERTINIMO IVADOJE PATEIKT PASTAB IR PASILYM GYVENDINIMO STEBSENA

Teiss akt ar j projekt vertintojas nuolat vykdo pateikt pastab gyvendinimo stebsen ir prireikus ratu kreipiasi antikorupcinio vertinimo ivados gavj dl antikorupcinio vertinimo ivadoje pateikt pastab ir pasilym gyvendinimo (Tvarkos aprao 27 p.).

Valstybs ar savivaldybs staiga, gavusi antikorupcinio vertinimo ivad, ne vliau kaip per 2 mnesius nuo ios ivados ir pasilym gavimo dienos turi pateikti informacij apie tai, kaip yra atsivelgta ar neatsivelgta antikorupcinio vertinimo ivadoje pateiktas pastabas ir pasilymus. i informacija yra vertinama ir nustatoma, ar visi pasilymai planuojami gyvendinti ir iki kada ir jei gyvendinti, ar tinkamai gyvendinti. Jei valstybs ar savivaldybs staiga nesutinka su pateiktoms pastaboms ir neplanuoja gyvendinti pateikt pasilym, analizuojamos prieastys ir motyvai, svarstomas klausimas dl pateikt pastab negyvendinimo, siekiant palikti antikorupciniu poiriu ydingas nuostatas. Taip pat valstybs ar savivaldybs staigai per nustatyt termin nepateikus informacijos apie pateikt pastab gyvendinim, rengiamas ratas su priminimu praneti, kaip buvo atsivelgta pateiktas pastabas.

Lietuvos Respublikos Seimui pateikt pastab ir pasilym gyvendinimas stebimas per TAIS prie projekt paskelbtas pagrindinio komiteto ivadas ar Lietuvos Respublikos Seimo darbotvark.

Stebsenos rezultatai pateikiami monitoringo lentelje[footnoteRef:33], kuri skelbiama STT svetainje[footnoteRef:34] ir nuolat atnaujinama. [33: Prieiga internete: \\public.stt.lt\Public\Korupcijos_prevencijos_valdyba\AVSkyrius\AVS_Ataskaitos_monitoringui.] [34: Prieiga internete: http://www.stt.lt/lt/menu/korupcijos-prevencija/teises-aktu-antikorupcinis-vertinimas/.]

Taip pat monitoringo lentelje ymimi visi vertinti teiss aktai ir j projektai, antikorupcinio vertinimo ivados ir j registracijos numeriai su tiesiogiai nukreipiania nuoroda TAIS paskelbt antikorupcinio vertinimo ivad. STT svetainje informacijos apie vertintus teiss aktus ir j projektus, antikorupcinio vertinimo ivadas, pateikt pastab stebsen ir k.t. paskelbimas kas ketvirt atnaujinamas.

Paymtina, kad atlikus teiss akt ar j projekt antikorupcinius vertinimus ir antikorupcinio vertinimo ivadas pateikus suinteresuotoms institucijoms yra atstovaujama STT interesams Lietuvos Respublikos Seimo komitetuose, komisijose, ministerijose ir kitose valstybs institucijose. Pradedantysis darbuotojas kur laik neatstovauja STT interesams kitose institucijose. i funkcij atlieka AVS virininkas ar KPV virininkas. Darbuotojui gyjant patirties numatomus svarstymus eina kartu su AVS virininku, o tik vliau tai daro savarankikai.

X SKYRIUS

ATLIKT STT ANTIKORUPCINI VERTINIM PRAKTINIAI PAVYZDIAI, LIUSTRUOJANTYS VERTINTOJ PASTEBTUS TEISINIO REGULIAVIMO TRKUMUS

1. Dl Asmens sveikatos prieiros staig, vaistini bei kit moni ir staig, sudariusi sutartis su Valstybine ligoni kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos ar teritorinmis ligoni kasomis, veiklos prieiros tvarkos aprao.

Teiss norma. 47. Vyresniojo eksperto teiss ir pareigos:

47.1. organizuoti patikrinimo paymoje pateikt duomen ir ivad, staigos pateikt patikrinimo metu nustatyt fakt ir paaikinim (jei jie buvo gauti) ir papildomai gaut duomen analiz, j pagrstumo ir teisingumo vertinim, alos PSDF biudetui nustatym, ekspertizs rezultat forminim;

47.2. sprsti visus ekspertizs metu kylanius ginytinus klausimus;

47.3. reikalauti i staigos papildomos mediagos ir duomen;

47.4. skirti patikrinimo rezultat svarstymo posdio dat, sukviesti j patikrinim atlikusius specialistus ir staigos atstovus;

47.5. kreiptis kontroliuojaniosios staigos direktori ir silyti atlikti papildom tikrinim dl naujai paaikjusi aplinkybi, kurios negaljo bti inomos patikrinimo metu ir gali turti takos galutiniam patikrinimo rezultat vertinimui;

47.6. jei ekspertizs metu paaikja, kad dl objektyvi prieasi nustatytos ekspertizs trukms nepakanka, kreiptis kontroliuojaniosios staigos vadov, kuris priima sprendim dl jos atlikimo termino;

47.7. jei ekspertiz atliko 2 asmenys, priimti sprendim dl galutini ekspertizs ivad.

Vertinimas. Projekto 47 punkto ir jo papunki nuostatos, nustatanios vyresniojo eksperto ir teises, ir pareigas antikorupciniu poiriu yra ydingos, nes neaiku, k vyresnysis ekspertas gali pats nusprsti atlikti ir k jis privalo atlikti. Atsivelgiant tai, jog vyresniajam ekspertui suteikta kompetencija sprsti visus ekspertizs metu kylanius ginytinus klausimus, nusprsti dl galutini ekspertizs ivad (jei yra kitokia kit ekspert ar tikrintoj nuomon), jam suteikti galiojimai staigos vadovui silyti skirti kontroliuojamajai staigai poveikio priemones ir pan., galima teigti, kad neatskiriant vyresniojo eksperto teisi ir pareig, sudaroma galimyb jo kompetencij interpretuoti savo nuoira.

2. Dl Lietuvos Respublikos viej pirkim statymo 18 straipsnio papildymo statymo projekto Nr. XIIP-1494.

Teiss norma. 10. Pirkimo sutartis gali bti nutraukta, jei tiekjas nesilaik sutartyje nustatyt teikiam preki, paslaug ar darb kokybs reikalavimo ir buvo priimtas oficialus kokybs kontrols institucij, pripaint kompetencij turini agentr sprendimas dl tiekiam preki, paslaug ar atlikt darb kokybs paeidim.

Vertinimas. Projekte nustatyta formuluot gali bti nutraukta yra dviprasmika ir ydinga, nes nra aiku, kokiais atvejais ir kam bus suteikta teis nusprsti sutarties nenutraukti, nors tiekjas ir nesilaikys sutartyje nustatyt tiekiam preki, paslaug ar darb kokybs reikalavimo ir bus priimtas oficialus kokybs kontrols institucij, pripaint kompetencij turini agentr sprendimas dl tiekiam preki, paslaug ar atlikt darb kokybs paeidim.

Be to, atsivelgdami Lietuvos Respublikos teiskros pagrind statymo (2012 m. rugsjo 18 d. statymo Nr. XI-2220 redakcija) 3 straipsnio 2 dalies 6 punkt, taip pat Teiss akt projekt rengimo rekomendacij, patvirtint Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodio 23 d. sakymu Nr. 1R-298, 5 punkt, 6.1 papunkt, 6.5 papunkt, paymime, jog Projekte nustatytos formuluots (kokybs kontrols institucij sprendimas; pripaint kompetencij turini agentr sprendimas) yra neaikios (neaiku, kiek ir kurios kokybs kontrols institucijos turi priimti sprendim, kad tiekjas padar tiekiam preki, paslaug ar atlikt darb kokybs paeidim; kas turi pripainti, kad agentra turi atitinkam kompetencij ir pan.).

Silymas. Kad bt ivengta skirting i situacij interpretavimo, Projekto nuostatos tikslintinos.

3. Dl Civilinio proceso kodekso 681 straipsnio 1 dalies.

Teiss norma. Aretuodamas skolininko turt, antstolis j kainoja rinkos kainomis, atsivelgdamas turto nusidvjim bei areto metu dalyvaujani iiekotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar iiekotojas prietarauja antstolio atliktam kainojimui arba jei antstoliui kyla abejoni dl turto verts, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertiz.

Vertinimas. Neaiku, kokia teiginio kainoja rinkos kainomis prasm: ar antstolio atliekamas aretuojamo turto kainojimas turt bti suprantamas kaip tam tikr faktini duomen konstatavimas (pavyzdiui, ekspert-turto vertintoj nustatytos turto rinkos verts patvirtinimas), ar kaip teiss antstoliui savarankikai atlikti aretuojamo turto vertinim suteikimas.

Turto vertinimo veikl, pagrindus ir metodus, reikalavimus turto vertintojams ir j atsakomyb reglamentuoja Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrind statymas, kuris nustato, kad turto vertinim atlikti gali tik atitinkamus reikalavimus (kvalifikacinius reikalavimus ir kitas statyme nustatytas slygas) atitinkantys fiziniai asmenys ar mons. Akivaizdu, kad antstoliai neatitinka turto vertintojams teiss aktuose nustatyt reikalavim, todl manytume, kad CPK 681 straipsnyje nustatyta antstoli teis atlikti turto vertinim nedera su Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrind statymo nuostatomis.

CPK 681 nustato galimyb antstoliui skirti ekspertiz dl aretuoto turto verts nustatymo: antstolis skirti toki ekspertiz gali tada, kai abejoja dl aretuojamo turto verts, taip pat esant skolininko ar iiekotojo prietaravimams dl antstolio atlikto turto vertinimo ar jau atliktos ekspertizs ivados. Taiau tais atvejais, kai turto vert nustato antstolis ir yra skolininko ar iiekotojo prietaravim, iems antstolio depozitin sskait nemokjus sumos, btinos ekspertizei atlikti (nors vliau turtos ilaidos bt iiekomos i skolininko), antstolio atsisakymas skirti ekspertiz neskundiamas ir laikoma, kad turtas kainotas antstolio nustatyta verte. Taip pat neskundiama antstolio teis atsisakyti skirti papildom ar pakartotin ekspertiz. Manytume, mintos nuostatos didina antstoli piktnaudiavimo galimybes.

Kai kuriais atvejais aretuojamo nekilnojamojo turto kainojimas rinkos verte grindiamas tik i Nekilnojamojo turto registr centro gautuose paymjimuose (apie Nekilnojamojo turto registre registruotus statinius ir teises juos) nurodytais duomenimis apie nekilnojamojo turto vidutin rinkos vert. ie duomenys danai neatitinka tikrosios nekilnojamojo turto rinkos verts, todl, ms manymu, tokia praktika yra ydinga antstoli veiklos efektyvumo poiriu.

Silymai. Sprendim vykdymo instrukcijoje detalizuoti turto vertinimo rinkos kainomis tvark (pavyzdiui, nustatyti, kad antstolis kainoti rinkos kainomis gali tik maaverius turto objektus (buitin technik, baldus ir pan.), kai nra skolininko arba iiekotojo prietaravim);

Nustatyti, kad kito turto objekt rinkos vert nustatyti gali tik ekspertai-turto vertintojai (iskyrus tuos atvejus, kai skolininkas pateikia nekilnojamojo turto vert rinkos kainomis pagrindianius dokumentus ir nra iiekotojo prietaravim);

Atsisakyti nuostat, tvirtinani antstolio atsisakymo skirti ekspertiz turto vertei nustatyti neskundiamum, ir pareigoti antstol motyvuoti atsisakym dl papildomos turto vertinimo ekspertizs skyrimo.

4. Dl Primimo neetatinius aplinkos apsaugos inspektorius tvarkos aprao.

Teiss normos. Primimo neetatinius aplinkos apsaugos inspektorius komisij sudaro komisijos pirmininkas ir ne maiau kaip du nariai. Komisijos sprendimai laikomi priimtais, jei u juos balsuoja daugiau kaip pus komisijos nari. Jeigu komisijos balsai pasiskirsto po lygiai, lemia komisijos pirmininko balsas. Komisija nagrinja, vertina ir teikia pasilymus dl neetatinio aplinkos apsaugos inspektoriaus galinim suteikimo, pratsimo.

Primimo neetatinius aplinkos apsaugos inspektorius komisijos posdis vyksta ne reiau kaip du kartus per metus, gavus ne maiau kaip 10 praym per 20 darbo dien nuo paskutinio praymo pateikimo.

Primimo neetatinius aplinkos apsaugos inspektorius komisijos posdis protokoluojamas. Protokol pasirao visi dalyvaujantys komisijos nariai.

Valstybins aplinkos apsaugos tarnybos primimo neetatinius aplinkos apsaugos inspektorius komisijos pirminink ir narius sakymu skiria Valstybins aplinkos apsaugos tarnybos direktorius.

Aplinkos ministerijos region aplinkos apsaugos departament primimo neetatinius aplinkos apsaugos inspektorius komisij pirmininkus ir narius sakymu skiria Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos region aplinkos apsaugos departament direktoriai.

Vertinimas. Tvarkos aprao 3 - 7 punktais reglamentuojami primimo neetatinius aplinkos apsaugos inspektorius komisijos (toliau Komisija) sudarymo ir veiklos klausimai, taiau, ms nuomone, mintomis nuostatomis nustatomas teisinis reglamentavimas yra nepakankamas ir turt bti tobulinamas:

Pagal Tvarkos aprao 3 punkt Komisij sudaro Komisijos pirmininkas ir ne maiau kaip du nariai. Ms nuomone, siekiant utikrinti Komisijos sprendim skaidrum ir priimam sprendim objektyvum minimalus Komisijos nari skaiius turt bti didinamas (pavyzdiui, iki penki), kadangi situacija, kuomet Komisija gali bti sudaroma tik i trij nari, ne visais atvejais gali utikrinti i tiksl gyvendinim (taip pat irti emiau idstytas pastabas).

Tvarkos apraas neatskleidia, ar Komisija gali priimti sprendimus, kada j primimo procedrose dalyvauja ne visi Komisijos nariai (t.y. Komisija dalyvauja nepilna sudtimi). Ms nuomone, Tvarkos aprao 3 punkto nuostata, kad Komisijos sprendimai laikomi priimtais, jei u juos balsuoja daugiau kaip pus komisijos nari gali bti suvokiama nevienareikmikai, pavyzdiui: minta nuostata gali bti suvokiama ne tik taip, kad Komisijos sprendimai yra teisti, jeigu u sprendim taip pat balsuoja daugiau kaip pus Komisijos nari, bet ir taip, kad Komisijos sprendimai yra teisti, jeigu juos priimant Komisijoje dalyvauja daugiau kaip pus jos nari, o u sprendim balsuoja dalyvaujani Komisijos nari dauguma.

Tuo atveju, jeigu Komisija gali priimti sprendimus j primimo procedrose Komisijai dalyvaujant ne pilna sudtimi, esamas teisinis reglamentavimas gali sukurti situacij, kuomet sprendimo primime dalyvaus tik du Komisijos nariai. Ms nuomone, tokia situacija gali bti ydinga, kadangi iuo atveju sprendim lems Komisijos pirmininko balsas. Neatmetama prielaida, kad tokia situacija gali lemti, kad priimtas sprendimas bus neobjektyvus (sprendim takos tik Komisijos pirmininko nuomon) arba nepagrstas (sprendimas gali bti priimamas piktnaudiaujant iskirtinmis (lemiamo balso) teismis).

Atkreipiame dmes, kad Tvarkos apraas neatskleidia kas (kokie asmenys) gali bti skiriami Komisijos nariais. Siekiant teisinio aikumo silytume vardinti, koki institucij ar organizacij (jeigu Komisij gali bti skiriami ne Aplinkos apsaugos agentr ar Aplinkos ministerijos region aplinkos apsaugos departament ar j struktrini padalini darbuotojai) atstovai gali bti skiriami Komisij narius.

Silymai. Atsivelgdami aukiau idstyt silytume Tvarkos apra tobulinti nustatant, kad Komisij sudaro maiausiai penki nariai. Taip pat reglamentuoti, kad Komisijos sprendimai yra teisti, kai priimant sprendimus Komisijoje dalyvauja daugiau kaip pus Komisijos nari, o sprendimai priimami balsavusij Komisijos nari bals dauguma.

5. Dl Lietuvos Respublikos vietos savivaldos statymo Nr. I-553 33 straipsnio pakeitimo projekto Nr. XIIP-1418.

Teiss norma. I gyvenamj vietovi ar j dali gali bti sudaromos seninaitijos. Seninaitij sudarymo projekt tvirtina savivaldybs taryba savivaldybs administracijos direktoriaus teikimu.

Vertinimas. Aikinamajame rate projekto tikslas - atsisakyti privalomo teritorijos suskirstymo seninaitijas ir suteikti savivaldybi taryboms galimyb paioms sprsti dl seninaitij steigimo ir teritorijos suskirstymo seninaitijas, atsivelgiant gyvenamosios vietovs teritorij, gyventoj skaii, geografines, ekonomines slygas, gyvenamosios vietovs gyventoj nuomon, iniciatyv ir bendruomens interesus.

Projekto aikinamajame rate ikeliant tikslus yra nustatyti kriterijai, kuriuos savivaldybs taryba turt atsivelgti skirstydama teritorijas seninaitijas, taiau projekte j nra nustatyta, todl nuostata nra aiki. (Kriterij nebuvimas leidia priimti reikiam sprendim ir sumaina galimybes vietos bendruomenei tiesiogiai dalyvauti vietos valdyme ir daryti tak vietos valdios sprendimams.)

Silymas. Nustatyti kriterijus, kuriuos atsivelgdama savivaldybs taryba skirstys teritorijas seninaitijas.

6. Dl Lietuvos Respublikos Vyriausybs nutarimo ,,Dl Lietuvos Respublikos Vyriausybs 2001 m. sausio 22 d. nutarimo Nr. 69 Dl U antrins teisins pagalbos teikim ir koordinavim mokamo umokesio dydi ir mokjimo taisykli patvirtinimo.

Teiss norma. Jeigu nesant svarbi (objektyvi ir nuo advokato valios nepriklausiusi) prieasi (pavyzdiui, nenugalimos jgos, nedarbingumo dl ligos) advokatas nevykdo Lietuvos Respublikos valstybs garantuojamos teisins pagalbos statymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatytos pareigos arba teiss akt nustatyta tvarka nepateikia teismui duomen apie apskaiiuotas antrins teisins pagalbos ilaidas, valstybs garantuojamos teisins pagalbos tarnyba (toliau tarnyba) priima sprendim iki 30 procent sumainti jam umokest nuo 10 iki 30 procent arba jo nemokti.

Vertinimas. Mainant minimali 10 procent umokesio mainimo rib padidina korupcijos pasireikimo rizik, kadangi padidja galimyb galimiems nepagrstiems susitarimams tarp nuolat teikianio antrin teisin pagalb advokato, kuris be svarbi prieasi nevykd statymo 23 straipsnio 2 dalyje ar Taisykli 4 punkte nustatyt pareig, ir tarnybos, taip pat nenustatyti antrin teisins pagalbos teikiantiems advokatams umokesio mainimo ir nemokjimo atvejai sudaro galimyb piktnaudiauti.

Silymas. Nustatyti konkret umokesio mainimo dyd nuolat teikianio antrin teisin pagalb advokatams, be svarbi prieasi nevykdiusiems statymo 23 straipsnio 2 dalyje ar Taisykli 4 punkte nustatyt pareig; kriterijus, pagal kuriuos tarnyba sprst mainti ar nemokti umokesio antrin teisins pagalbos teikiantiems advokatams u pareig nevykdym be svarbios prieasties.

7. Dl Transporto priemoni priverstinio nuveimo tvarkos aprao.

Teiss norma. Policijos pareignas apie priimt sprendim pranea policijos sta