NEMUNO SLöNIO SKROBLYN Ų NUO KRIŪKŲ IKI GELGAUDIŠKIO GAMTOTVARKOS PLANO

PAGRINDŽIAMOJI INFORMACIJA

(Marijampol÷s apskritis, Šakių rajono savivaldyb÷)

Galioja: 2008-2017 m.

Reng÷jai: Saulis Skuja Galina Bartkevičien÷ Ieva Junevičien÷ Liutauras Raudonikis

Vilnius, 2006 m.

2

I. TERITORIJOS BŪKL öS APRAŠYMAS IR ĮVERTINIMAS

1.1 Teritorijos pad ÷tis ir ribos Vietov÷, atitinkanti buveinių apsaugai svarbios teritorijos kriterijus, Nemuno

sl÷nio skroblynai nuo Kriūkų iki Gelgaudiškio yra pietvakarių Lietuvoje, Marijampol÷s apskrities Šakių rajono savivaldyb÷s teritorijoje (1 pav.). BAST yra Panemunių regioniniame parke, Nemuno up÷s kair÷je pakrant÷je esančiuose mišku apaugusiuose šlaituose. Beveik visa BAST teritorija patenka į Nemuno (456 ha) ir Nykos (535 ha) kraštovaizdžio bei Virang÷s (76 ha) ir Tūčių (80,8 ha) geomorfologinių draustinių teritoriją, iš viso - 1147,8 ha. BAST esančio Velniaravio gamtinio rezervato teritorijos plotas - 109,7 ha. Teritorijos bendras plotas yra 1290 ha (patikslintas naujai siūlomas plotas – 1183,9 ha), iš kurių 451,5 ha užima retos miško buvein÷s - 9160 Skroblynai.

BAST tęsiasi nuo Kriūkų gyvenviet÷s rytuose iki Aukštojo Gelgaudiškio miško vakaruose. Teritorija yra nutolusi 15,6 km į šiaur÷s rytus nuo Šakių ir 17,4 km į vakarus nuo Jurbarko. Didžiausios šalia BAST esančios gyvenviet÷s yra: Gelgaudiškis (už 4,2 km į vakarus nuo vakarin÷s teritorijos ribos), Plokščiai ir Kubiliai (centrin÷je teritorijos dalyje) bei Kriūkai (1,5 km į rytus nuo rytin÷s teritorijos ribos). Į šiaurę nuo BAST, dešin÷je Nemuno pakrant÷je yra įsikūrusios Raudon÷s, Veliuonos ir Seredžiaus gyvenviet÷s (2 pav.).

1 pav. Nemuno sl÷nio skroblynų nuo Kriūkų iki Gelgaudiškio pad÷tis Lietuvoje

7

2 pav. Nemuno sl÷nio skroblynų nuo Kriūkų iki Gelgaudiškio pad÷tis regione

8

1.2 Teritorijos teisinis statusas ir svarba Aprašoma Nemuno sl÷nio skroblynų nuo Kriūkų iki Gelgaudiškio teritorija apima

didesnę dalį Panemunių regioninio parko Virang÷s (76 ha) ir Tūčių (80,8 ha) geomorfologinių bei Nykos (535 ha) ir Nemuno (456 ha) kraštovaizdžio draustinių teritorijos. Bendras draustiniuose užimamas plotas yra 1147,8 ha, bendras visų min÷tų draustinių užimamas plotas yra 4941 ha. BAST esančio Velniaravio gamtinio rezervato teritorija (plotas 109,7 ha) priskirta I miškų grup÷s miškams, kuriuose nevykdoma jokia ūkin÷ veikla. Visa aprašomos BAST teritorija priklauso Panemunių regioniniam parkui (kurio plotas - 11563 ha), įsteigtam 1988 metais ir patvirtintam Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1992 m. rugs÷jo 24 d. nutarimu Nr. I-2913 „D÷l regioninių parkų ir draustinių įsteigimo“ (Žin., 1992, Nr. 30-913).

Veiklą teritorijoje reglamentuoja Aplinkos apsaugos įstatymo (Žin., 1992, Nr. 5-75), Saugomų teritorijų įstatymo (Žin., 1993, Nr. 63-1188; 2001, Nr. 108-3902), Miškų įstatymo (Žin., 1994, Nr. 96-1872; 2001, Nr. 35-1161) nuostatos, Specialiosios žem÷s ir miško naudojimo sąlygos, patvirtintos LR Vyriausyb÷s 1992 m. geguž÷s 12 d. nutarimu Nr. 343 (Žin., 1992, Nr. 22-652; 1996, Nr. 2-43), taip pat Bendrieji buveinių ar paukščių apsaugai svarbių teritorijų nuostatai, patvirtinti LR Vyriausyb÷s 2004 m. kovo 15 d. nutarimu Nr. 276 (Žin., 2004, Nr. 41-1335), LR Vyriausyb÷s 1999 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 490 patvirtinti Panemunių regioninio parko nuostatai (Žin., 1999, Nr. 22-652) ir kiti teis÷s aktai.

Nemuno sl÷nio skroblynų nuo Kriūkų iki Gelgaudiškio teritorija yra įtraukta į vietovių, atitinkančių gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, sąrašą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. birželio 15 d. įsakymu Nr. D1-302 „D÷l Vietovių, atitinkančių gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, sąrašo, skirto pateikti Europos Komisijai, patvirtinimo” (Žin., 2005, Nr. 105-3908, Nr. 106, Nr. 107, Nr. 108). Vadovaujantis šiuo įsakymu, aprašomoje teritorijoje yra aptinkama europin÷s svarbos buvein÷ - 9160 Skroblynai.

Nedidel÷ dalis Nemuno sl÷nio skroblynų nuo Kriūkų iki Gelgaudiškio patenka į Nemuno up÷s apsaugos zoną, kurios plotis 500 m.

1.3 Teritorijos fizin ÷s geografin÷s sąlygos:

1.3.1 Klimatin ÷s ypatyb÷s Pagal Lietuvos klimatinį rajonavimą teritorija yra Lietuvos Vidurio žemumos

klimatinio rajono Nemuno žemupio parajonyje. Vidutinis metinis kritulių kiekis yra apie 620–670 mm. Šiltuoju metų laiku (04-10

m÷n.) iškrenta apie 430–450 mm kritulių, o šaltuoju (11-03 m÷n.) – 190–220 mm. Vidutin÷ metų oro temperatūra – 6,3°C, vidutin÷ šalčiausio (sausio) m÷nesio

temperatūra – -5,2°C, šilčiausio (liepos) m÷nesio – +16,9°C. Maksimalus dirvožemio įšalimo gylis – 100 cm. Maksimalus sniego dangos storis

siekia 15-20 cm. Pastovi sniego danga vidutiniškai susidaro gruodžio 25 d., nutirpsta – kovo 7 d., laikotarpis su sniego danga trunka vidutiniškai 80 dienų.

Teritorijai būdingi vyraujantys pietų-pietvakarių, vakarų krypties v÷jai, vidutiniškai per metus siekiantys 4,0 m/s greitį. Artimiausia meteorologijos stotis veikia Kaune.

9

1.3.2 Geologin÷s ypatyb÷s Teritorija plyti Lietuvos-Lenkijos sinekliz÷s rytiniame šlaite, kuriame kristalinis

platformos pamatas rytin÷je teritorijos dalyje slūgso apie 1000 m gylyje, vakarin÷je - apie 1300 m gylyje. Šis nuolydis dešimteriopai viršija tos pačios krypties dabartinio žem÷s paviršiaus nuolydį. Ta pačia linkme, laipsniškai stor÷dami, žem÷ja ir paleozojaus sluoksniai, užpildydami Lietuvos-Lenkijos sineklizę. Priekvarterinį paviršių sudaro Kreidos laikotarpio uolienos. Kvartero nuogulų dangos storis lygumin÷je teritorijos dalyje siekia 40-80 m, Nemuno sl÷nyje - 10-20 m.

Nemuno žemupio lygumos susidar÷ v÷lyvajame ledynmetyje, ištek÷jus šiame regione pasitvenkusiam prieledyniniam baseinui. Nemuno sl÷nio struktūra analizuojamoje žemupio atkarpoje pergyveno keletą gilinimosi etapų, tačiau dvi faz÷s vystymuisi buvo ypač svarbios. Aukščiausias sl÷nio fliuvoglacialinis erozinis lygis – vidutiniškai 50-55 m absoliutinio aukščio - yra sietinas su greitu 80-ties metrų absoliutinio aukščio prieledyninio baseino slūgimu. Šio laikotarpio sl÷nis platus, juo, matyt, yra tek÷jusi didel÷ vandens mas÷, o žiotys buvo ties Gelgaudiškiu. Aukščiausia Nemuno sl÷nio erozin÷-fliuvoglacialin÷ terasa sudaryta iš įvairaus sunkumo moreninio priemolio, vietomis padengta - žvyro ir sm÷lio nuogulomis (Kriukų - Žemosios Panemun÷s ruože). Kitas Nemuno sl÷nio vystymosi etapas yra susijęs su 60 m ir 40 m lygio prieledyniniais baseinais ir gana staigiu jų slūgimu, kuris sąlygojo tolimesnį tiesaus, beterasinio, pralaužtinio tipo sl÷nio formavimąsi. Jis yra siauresnis, susidaręs nutekant mažesniam kiekiui vandens, kuris kaup÷si jau be Nev÷žio ledynin÷s plaštakos tirpsmo vandenų prietakos. Gil÷jantis sl÷nis, atšylantys gruntai ir krentantis gruntinių vandenų lygis l÷m÷ griovų formavimąsi.

Nemuno sl÷nio dugną užima holoceno laikotarpio salpa, kuri daugelyje vietų pereina į 4-6 m nuo up÷s lygio pakilusią pirmąją viršsalpinę terasą. Pastarąją ypač sud÷tinga atskirti nuo aukštesniosios salpos, tod÷l kartais jos abi apibendrintai vadinamos salpine terasa. Ji suklota iš įvairiagrūdžio sm÷lio ir kartu su žemesniąja salpa užima dvi trečiąsias Nemuno sl÷nio dugno pločio.

1.3.3 Geomorfologin÷s ypatyb÷s ir pagrindin÷s reljefo formos Pagal geomorfologinį rajonavimą teritorija plyti Pabaltijo žemumos srities Nemuno

žemupio lygumos rajone (Nemuno žemupio sl÷nio mikrorajone). Nemuno sl÷nis teritorijoje gana platus. Viršutin÷je dalyje jo plotis svyruoja nuo 1,5

iki 2 km, o žemutin÷je jis yra siauresnis; sl÷nio dugno plotis ties Kriūkais ir ties Gelgaudiškiu – apie 1,5 km. Ledyno paliktasis paviršius nebuvo visiškai lygus. Jame būta pavienių moreninių kalvų, kurių viena yra ties Plokščiais ir tai yra aukščiausiai nuo jūros lygio pakilęs teritorijos taškas – 71,1 m virš jūros lygio.

Atskirose pakrant÷s atkarpose, kur n÷ra žemutin÷s salpos, up÷s krantą sudaro apie 5 m nuo vandens lygio pakilusi salpin÷ terasa. Tokios pakrant÷s atkarpos yra ties Kriūkais, Čerbišk÷s-Dulinciškių ir Jotyškių-Karkazų atkarpose; pastarosiose – ties Čerbiške ir Jotyškiais – Nemuno vaga remiasi į šlaitą. Panašaus pobūdžio pakrant÷ yra ties Pakalniškiais, tačiau šioje atkarpoje ji keičiasi, nes d÷l supiltų sm÷lio dambų sparčiai formuojasi žemesnioji salpa; up÷s farvaterį reguliuojančios sm÷lio dambos yra supiltos visame teritorijos ruože.

Atkarpose, kur salpin÷ terasa plati, joje išlikę gana ryškūs senovinių protakų fragmentai. Paprastai jie yra sausi ir tik vietomis – užpelk÷ję. Nuo šlaito pus÷s salpinę terasą kloja išnašų kūgiai, kurių yra ties dažna raguva, o ryškiausias yra susidaręs ties Šilup÷s žiotimis.

Aukščiau salpos Nemuno sl÷nio šlaite, kuriame plyti analizuojama teritorija, galima išskirti 2 terasas. Pirmoji yra 5,3–5,5 m virš jūros lygio. Savo pagrindu ji remiasi į aukštesnę antrąją terasą. Antrosios terasos aukštis 8–10 m.

10

Savitu paviršiumi išsiskiria Nemuno sl÷nis Kriūkų – Paežer÷lių atkarpoje. Čia išlikusi neaukštų iki 10 m aukščio kalvų virtin÷, nusidriekusi išilgai šlaito ir atskirta nuo jo į šiaur÷s rytus plat÷jančiu kloniu – buvusia protaka, kurioje gal÷jo būti nedidelių ežer÷lių. Nemuno sl÷nio šlaitas analizuojamoje teritorijoje yra status – 10-12o, vietomis iki 15o statumo, gausiai išraižytas raguvomis ir griovomis. Mažiausiai erozijos išraižytas – smulkiai griovuotas šlaitas yra Jotiškių – Karkazų ir Votiškių – Obeliškių atkarpose.

Aukštutin÷je teritorijos dalyje esanti limnoglacialin÷ lyguma yra plokščia ir tik pasl÷nyje, kur ji išraižyta į sl÷nį atsiveriančių griovų ir raguvų, turi 1-3 o nuolydį, d÷l ko vietomis limnoglacialinių molių danga yra nuardyta ir į paviršių išeina po jais slūgsanti morena.

Į Nemuną atsiveriančių griovų, kaip ir mažųjų intakų, sl÷nių šlaitai taip pat statūs, vietomis skardingi. Daugelis teritorijoje esančių griovų yra veiklios, nes į jas iš laukų nuvestas drenažas. Sprendžiant pagal tokių griovų dugną, jose prasid÷jo naujas erozijos etapas.

1.3.4 Dirvožemių ypatyb÷s Dirvožemio dirvodarinę uolieną sudaro du pagrindiniai faktoriai: up÷s sąnašavimas

ir ledynin÷s kilm÷s medžiagin÷s sud÷ties palikimas. Sąnašaujamą sl÷nio dalį dengia sm÷lio ir priesm÷lio nuogulos, o sl÷nio šlaitus ir viršsalpines terasas prieledyniniame baseine susiklojusios priemolio ir molio nuogulos.

Dugnine morena nuklotas paviršius buvo apskalautas ir išlygintas baseine nus÷dus limnoglacialin÷mis nuos÷domis, tod÷l teritorijoje esanti lyguma sudaryta iš lengvo ir vidutinio sunkumo molio, pasl÷nin÷se dalyse atsidengiančio vidutinio sunkumo ir sunkaus moreninio priemolio bei vietomis padengta 20-50 cm storio aleurito sluoksniu.

Pavagin÷je salpoje susidar÷ vel÷niniai aliuviniai sluoksniuoti priesm÷lio ant sm÷lio ir sm÷lio dirvožemiai. Prie Gelgaudiškio tokie dirvožemiai sudaro iki 400 m pločio ruožą; kitose vietose, kur potvynio metu vyksta sąnašavimo procesas, jie paplitę siauresniais ruožais.

Pievų aliuviniai sm÷lio, sm÷lio su žvyru ant priesm÷lio ir priesm÷lio dirvožemiai dengia centrinę salpos dalį. Tai derlingiausia salpos dalis su produktyviomis užliejamomis pievomis.

Paterasin÷s salpos dalies pažem÷jimuose yra susidarę dumbliniai žemutiniai (eutrofiniai) pelkiniai dirvožemiai. Tokie dirvožemiai sutinkami dažniausiais nedideliais plotais (prie Gelgaudiškio).

Kriūkų gyvenviet÷s teritorijoje, kuri yra išsid÷sčiusi Nemuno sl÷nio šlaito pirmoje terasoje vyrauja deliuviniai priesm÷lio dirvožemiai. Be to, šie dirvožemiai sutinkami prie Gelgaudiškio. Atskiri jų plotai yra užmirkę ir sudaro gl÷jiškus deliuvinius dirvožemius.

Nemuno sl÷nio šlaitai bei didžioji dalis griovų yra sutvirtinti želdiniais, tod÷l čia visi jie turi sutvirtintų šlaitų dirvožemius.

Erozijos giliai išraižytose pasl÷nin÷se lygumose geriau drenuojamose vietose vyrauja vel÷niniai karbonatiniai išplauti ir nujaur÷ję priemolio dirvožemiai, o blogiau drenuojamose – vel÷niniai gl÷jiški išplauti ir pajaur÷ję priemolio dirvožemiai; stipriai įmirkusiose vietose sutinkami ir vel÷niniai gl÷jiniai. Puveningų jaurinių gl÷jinių dirvožemių ruožas yra Nikut÷s ir Šilup÷s (ties Gelgaudiškiu) krantuose.

1.3.5 Hidrografin ÷s ir hidrologin÷s ypatyb÷s Analizuojamoje teritorijoje Nemuno hidrologines charakteristikas lemia beveik 80

tūkst. km2 baseinas. Iš jų daugiau nei 45 tūkst. km2 priklauso Baltarusijai, labai maža dalis (tik 66,5 km2), – Latvijai, o likusi dalis – Lietuvai.

11

Analizuojama teritorija yra kairiajame Nemuno šlaite, Nemunas į ją įteka žemiau Naudupio (dešinysis Nemuno intakas) žiočių – 171 km nuo Nemuno žiočių. Jis čia atplukdo vandenį, surinktą iš 79882 km2 teritorijos.

Atkarpoje nuo Kriūkų iki Gelgaudiškio į Nemuną įteka 20 intakų: iš jų kairieji – Pietvis (3,9 km ilgio, 3,0 km2 baseino ploto), Jotul÷ (6,0 km, 10,8 km2), Nyka (12,6 km, 38,9 km2), Nykut÷ (11,3 km, 29,4 km2), Prūdupis (3,6 km, 3,8 km2), Vaiguva (5,5 km, 12,3 km2), Virang÷ (9,3 km, 17,2 km2), Šilup÷ (8,1 km, 19,6 km2), Lapymas (5,7 km, 7,4 km2) bei dešinieji – Dubysa (130,9 km, 1972,6 km2), Pieštv÷ (2,3 km, 5,1 km2), Armena (24,6 km, 66,4 km2), Tvirbutupis (3,4 km, 2,0 km2), Gystus (10,7 km, 26,6 km2), Graužupis (1,9 km, 1,5 km2), Rudynas (1,8 km, 5,1 km2), Raudon÷ (8,7 km, 29,2 km2), Kartupis (3,6 km, 4,4 km2), Kardon÷lis (7,4 km, 10,5 km2), Griovel÷ (2,0 km, 2,0 km2).

Iš teritorijos Nemunas išteka 500 m žemiau Šilup÷s žiočių (kairysis Nemuno intakas) – 134 km nuo žiočių. Vidutinis metinis debitas analizuojamoje up÷s atkarpoje – 510 m3/s. Vidutinis daugiametis vandens lygis 18,66 m. Maksimalus vandens lygis Nemune ties Seredžiumi buvo 20,97 m (1960-03-27), minimalus – 14,59 m (1976-09-01). Taigi maksimali vandens lygio svyravimo amplitud÷ per steb÷jimų laikotarpį Seredžiaus vandens matavimo stotyje buvo 6,38 m. Vidutin÷ daugiametę vandens lygio svyravimo amplitud÷ – 3,74 m. Iki pastatant Kauno HES, pavasariniai potvyniai kartais užliedavo visą Seredžių. Kauno HES akumuliuoja dalį potvynio ir poplūdžio vandens, tačiau jis sumažina ir sausmečio nuot÷kį. Nemuno nuolydis teritorijoje 0,0014.

Teritorijoje nuo 1877 m veikia Seredžiaus vandens matavimo stotis.

1.3.6 Kraštovaizdžio aprašymas Pagal fizinį-geografinį rajonavimą teritorija patenka į Pabaltijo žemumos srities

Nemuno žemupio lygumos rajoną, kur paviršiaus medžiagin÷ sud÷tis – limnoglacialiniai priemoliai. Teritorijoje vyrauja salpinio terasinio sl÷nio vietovaizdis.

Sl÷niniame žem÷vaizdyje išsiskiria erozin÷-akumuliacin÷ salpin÷ terasa. Beveik palei visą Nemuno vagą driekiasi krūmais apaugusi žemesnioji salpa, prie kurios vietomis šliejasi salos bei pusiasaliai, beje didžiausi esantys ties Pavelioniu, Plokščiais, Obeliškiais. Kai kurios salos, pusiasaliai, pavyzdžiui, salel÷s prie Obeliškių ar buvusi Vytauto sala ties Paveliuoniu yra gana aukštos – virš up÷s vagos jos iškilusios apie 5 m. Tokiose vietose yra susiformavę ir ryškūs – 2-3 m aukščio pavagio pylimai, atskirti nuo likusios salpin÷s terasos dalies užmirkusiais užpelk÷jusiais lobais.

Pasl÷nio lyguma yra išraižyta įgilintais upių ir upelių sl÷niais, iš kurių Žiegždys, Šuketas, Šilup÷ turi savo salpas.

Viršutinių terasų šlaitai yra paveikti erozinio-denudacinio proceso. Tod÷l čia šlaitai išraižyti griovomis, griovomis, nuošliaužomis, sufoziniais cirkais, perkirsti įgilintais sl÷niais.

1.4 Teritorijos biologin ÷s ypatyb÷s:

1.4.1 Laukin ÷s augalijos ypatyb÷s Botanin÷ įvairov÷ atskirose Nemuno sl÷nio skroblynų nuo Kriūkų iki Gelgaudiškio

teritorijos vietov÷se buvo tirta 1998 m., vykdant Panemunių regioninio parko botaninius tyrimus. Šiuos tyrimus vykd÷ Valerijus Rašomavičius, Zigmantas Gudžinskas, Živil÷ Lazdauskait÷ ir Zofija Sinkevičien÷ (Botanikos institutas). Tyrimų metu surinkti duomenys buvo naudojami vertinant ir išskiriant botaniniu požiūriu pačias vertingiausias regioninio parko

12

teritorijas. Viena vertingiausių teritorijų nustatyta aprašomoje BAST esanti Nykos sl÷nis ir Ilguvin÷s miškas.

Vykdant kertinių miško buveinių inventorizaciją Panemunių regioniniame parke, dalyje aprašomos teritorijos buvo tirta augalų, samanų bei grybų įvairov÷. Inventorizaciją 2002-2003 m. vykd÷ Panemunių regioninio parko ekologas Raimundas Giedraitis.

Buveinių ir augalijos ypatumai Visą teritoriją užima miško buvein÷s, išsid÷sčiusios šlaituose, griovose ir palei

Nemuno intakus. Šios miško bendrijos saugo šlaitus nuo erozijos. Didžiausius plotus Nemuno šlaituose užima normalaus dr÷kinimo plačialapiai miškai. Išlikę senesni miškai pasižymi stambiais plačialapiais medžiais. Medynus sudaro daugiausiai ąžuolas (Quercus robur), uosis (Fraxinus excelsior), liepa (Tilia cordata), klevas (Acer platanoides), o taip pat skroblas (Carpinus betulus) ir guoba (Ulmus glabra). Vietomis pasitaiko įsimaišiusių eglių (Picea abies) ir pušų (Pinus sylvestris). Jaunesniuose medynuose yra susidarę tankūs skroblaus sąžalynai. Pavagin÷se upelių sl÷nių dalyse ir dalinai šlaituose įsikūrusios dr÷gnųjų plačialapių miškų bendrijos (as. Baltalksninis uosynas - Alno incanae-Fraxinetum exelsioris), kuriose medžių arde dominuoja uosiai (Fraxinus excelsior) ir baltalksniai (Alnus incana). Nemuno pavagin÷je dalyje vietomis paplitusios paupinių gluosnių krūmynų (Salicetea purpurea klas÷) bendrijos. Paupio gluosnynai (tiek krūmų, tiek ir miškų bendrijos) yra būdinga ir neatsiejama upių sl÷nių augalijos dalis (Rašomavičius ir kiti, 1998).

Vis tik į analizuojamą teritoriją įtraukti paupio gluosnynai, esantys kair÷je Nemuno pakrant÷je šiauriau Plokščių gyvenviet÷s, neatitinka šios BAST steigimo kriterijų (saugomi 9160 Skroblynai). Jie auga ne miško paskirties žem÷je. Vienas iš pasiūlymų būtų patikslinti BAST ribas bei jau įtrauktų teritorijų botaninę vertę.

Nemuno sl÷nio skroblynuose aptiktos 7 indikatorinių kertinių miško buveinių

samanų rūšys: plunksnin÷ pliusn÷ (Neckera pennata), plokščioji pliusn÷ (Neckera complanata), ilgalap÷ kreivadant÷ (Anomodon longifolius), pašiauštoji uodeg÷ (Isothecium alopecuroides), tikroji garbuon÷ (Ulota crispa), d÷m÷toji frulanija (Frullania dilatata) ir riestalap÷ raguot÷ (Nowellia curvifolia); ir 4 grybų rūšys: eglin÷ kempin÷ (Phellinus chrysoloma), pušin÷ kempin÷ (Phellinus pini), smulkiapor÷ ragapint÷ (Skeletocutis nivea) ir taurinis žvakid÷lis (Clavicorona pyxidata) (VMI KMB duomenys).

9160 Skroblynų buvein÷s teritorijoje užima 451,5 ha. Šias buveines pagrindinai

sudaro į Lietuvos augalų bendrijų raudonąją knygą įtrauktos liepinių skroblynų (Tilio-Carpinetum betuli) bendrijos. Natūraliausios skroblynų buvein÷s telkiasi griovose ir šlaituose centrin÷je teritorijos dalyje - Nykos sl÷nio miške ir Ilguvin÷s miške, rytin÷je BAST dalyje - Rimtaus upelio pakrant÷se bei vakarin÷je teritorijos dalyje - prie Virang÷s up÷s ir ties Obeliškiais.

Teritorijos medynus be skroblaus (Carpinus betulus) sudaro daugiausiai ąžuolai (Quercus robur), uosiai (Fraxinus excelsior), liepos (Tilia cordata), klevai (Acer platanoides), ir guobos (Ulmus glabra). Pomiškyje gausūs skroblai atskirose vietose pasiekia ir pirmąjį medyno ardą. Medynuose vietomis taip pat auga egl÷s (Picea abies), plaukuotieji beržai (Betula pubescens), juodalksniai (Alnus glutinosa), drebul÷s (Populus tremula), pušys (Pinus sylvestris) ir baltalksniai (Alnus incana). Antrajame medžių arde beveik ištisai vyrauja skroblas (Carpinus betulus), kurio projekcinis padengimas dažnai yra net iki 90%. Tankus medžių ardas neleidžia išsivystyti krūmynams, tod÷l miškas daugelyje vietų erdvus. Krūmų arde užregistruoti negausūs paprastieji lazdynai (Corylus avellana), sausmedžiai (Lonicera xylosteum), europiniai ir karpotieji ožekšniai (Euonymus europaeus ir E. verrucosus) bei paprastasis putinas (Viburnum opulus). Žolin÷ danga neaukštaūg÷, turtinga rūšių, tipinga Tilio-Carpinetum betuli

13

asociacijos bendrijoms. Vyraujančios rūšys – paprastoji garšva (Aegopodium podagraria), krūmokšnin÷ žliūg÷ (Stellaria holostea), triskiaut÷ žibuokl÷ (Hepatica nobilis), europin÷ pipirlap÷ (Asarum europaeum), tamsioji plaut÷ (Pulmonaria obscura), daugiažied÷ baltašakn÷ (Polygonatum multiflorum) bei kiti charakteringi šių bendrijų augalai. Samanų danga menka. Gausiau auga tik vingialap÷ kemsa (Atrichum undulatum) ir gaubtoji gražiasnal÷ (Eurhynchium angustirete).

Skroblynų buvein÷se Nykos sl÷nyje ir Ilguvin÷s miške aptikti šie į Lietuvos raudonąją knygą įtraukti augalai: tuščiavidūris rūtenis (Corydalis cava), miškin÷ dirsuol÷ (Bromus benekenii), geben÷ lipik÷ (Hedera helix), miškin÷ varnal÷ša (Arctium nemorosum), dirvinis česnakas (Allium vineale), dygioji slyva (Prunus spinosa), gauruotasis gvazdikas (Dianthus armeria), mažoji šimtūn÷ (Centunculus minimus), pelkin÷ šindra (Peplis portula). (Rašomavičius ir kiti, 1998).

Centrin÷je teritorijos dalyje - Nykos sl÷nyje ir Ilguvin÷s miške bei vakarin÷je dalyje

– šlaituose ties Obeliškiais augančiuose medynuose yra gausiau išvartų, stovinčių džiūstančių medžių, stuobrių bei gulinčios įvairių irimo stadijų negyvos medienos. Šiose vietose yra išskirtos kertin÷s miško buvein÷s ((buveinių inv. Nr. VMI KMB duomenų baz÷je: 484101 (alternatyvus tipas – šlaitas), 494105 (tipas – upelio šlaitas), 504001-504010 (pagr. tipas – upelio arba up÷s šlaitas), 514001-514002 (tipas – upelio šlaitas)). Inventorizuotose kertin÷se miško buvein÷se aptiktos ant senų medžių augančios indikatorin÷s samanų ir grybų rūšys.

Floros ypatumai Nemuno sl÷nio skroblynų nuo Kriūkų iki Gelgaudiškio flora pasižymi natūralumu.

Teritorijoje dominuoja miškai, kurių medynus sudaro skroblas (Carpinus betulus), ąžuolas (Quercus robur), uosis (Fraxinus excelsior), liepa (Tilia cordata), klevas (Acer platanoides), ir guoba (Ulmus glabra). Krūmų padengimas nedidelis, dažniau aptinkamas paprastasis lazdynas (Corylus avelana), paprastasis sausmedis (Lonicera xylosteum), paprastasis putinas (Viburnum opulus) ir kiti. Žolių ardas neaukštaūgis, vyrauja nemoraliniai augalai: triskiaut÷ žibuokl÷ (Hepatica nobilis), europin÷ pipirlap÷ (Asarum europaeum), paprastoji garšva (Aegopodium podagraria), tamsioji plaut÷ (Pulmonaria obscura), daugiažied÷ baltašakn÷ (Polygonatum multiflorum), paprastoji pakalnut÷ (Convallaria majalis) ir kiti (Rašomavičius ir kiti, 1998).

Buveinių direktyvos I priedo buvein÷s: 9160 Skroblynai Skroblynų buvein÷s teritorijoje užima 451,5 ha. Šias buveines pagrindinai sudaro į

Lietuvos augalų bendrijų raudonąją knygą įrašytos liepinių skroblynų (Tilio-Carpinetum betuli) bendrijos. Natūraliausios skroblynų buvein÷s telkiasi griovose ir šlaituose centrin÷je teritorijos dalyje - Nykos sl÷nio miške ir Ilguvin÷s miške, rytin÷je BAST dalyje - Rimtaus upelio pakrant÷se bei vakarin÷je teritorijos dalyje - prie Virang÷s up÷s ir ties Obeliškiais.

Vertingiausiose skroblynų buvein÷se buvo išskirtos ir kertin÷s miško buvein÷s. Šiuo metu dar n÷ra nustatytos BAST esančios kitų tipų buvein÷s, įtrauktos į ES

Buveinių direktyvos I priedą. Į Lietuvos raudonąją knygą įrašytos augalų bendrijos: Tilio-Carpinetum betuli Traczyk 1962 - Liepinis skroblynas Bendrija aptikta didesn÷je BAST dalyje. Bendrijos charakteristika sutampa su 9160

Skroblynų buveinių aprašymu. Kitos į Lietuvos raudonąją knygą įrašytos augalų rūšys

14

Nemuno sl÷nio skroblynų nuo Kriūkų iki Gelgaudiškio BAST aptiktos 10 į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų augalų (įskaitant ir samanas) rūšys (Rašomavičius ir kiti, 1998; VMI KMB duomenų baz÷).

Tuščiavidūris rūtenis – Corydalis cava L. (LRK 2 (V)). Aptiktas Nykos up÷s sl÷nio šlaitų skroblynuose.

Miškin ÷ dirsuol÷ – Bromopsis benekenii (Lange) (LRK 2 (V)). Auga stačiuose vakarin÷s ekspozicijos šlaituose netoli Ilguvos miestelio.

Geben÷ lipik ÷ – Hedera helix L. (LRK 1 (E)). Aptikta auganti stačiame šlaite nuo Lašinupio iki Grybupio ties Ilguva.

Miškin ÷ varnal÷ša – Arctium nemorosum Lej (LRK 5 (Rs)). Auga stačiuose vakarin÷s ekspozicijos šlaituose netoli Ilguvos miestelio.

Dirvinis česnakas – Allium vineale L. (LRK 2 (V)). Auga Nykos up÷s sl÷nio šlaituose.

Dygioji slyva – Prunus spinosa L. (LRK 2 (V)). Aptikta Nykos up÷s salpos praplat÷jimo vietose ir atskiruose vakarin÷s ekspozicijos šlaituose, kur formuoja dygiųjų krūmų bendrijas.

Gauruotasis gvazdikas – Dianthus armeria L. (LRK 1 (E)). Auga Nykos sl÷nio šlaituose ir aplinkiniuose miškuose.

Mažoji šimtūn÷ – Centunculus minimus L. (LRK 5 (Rs)). Aptikta Nykos up÷s sl÷nio šlaituose.

Pelkin÷ šindra – Peplis portula L. (LRK 5 (Rs)). Auga Nykos up÷s sl÷nio šlaituose.

Plunksnin÷ pliusn÷ – Neckera pennata Hedw. (LRK 2 (V)). Rasta beveik visose teritorijos KMB ant plačialapių medžių. Subpopuliacijos n÷ra

gausios. Plunksnin÷s pliusn÷s auga ant senų medžių, joms reikalingas dr÷gnas mikroklimatas ir dalin÷ ūksm÷.

1.4.2 Laukin ÷s gyvūnijos ypatyb÷s Bestuburiai Nors šioje teritorijoje detalūs bestuburių gyvūnų grupių tyrimai nebuvo atliekami,

surinkti epizodiniai duomenys apie sausumos sraiges rodo didelę teritorijos vertę šiai gyvūnų grupei. Sausumos sraig÷s tirtos trijose skirtingose BAST vietose - šlaituose: prie Virang÷s up÷s, ties Obeliškiais ir Ilguvin÷s miške prie Nykos up÷s. Iš viso aptiktos 24 sausumos sraigių rūšys, priklausančios 8 šeimoms (Gritos Skujien÷s duomenimis, VU Gamtos mokslų fakultetas). Daugiausiai aptikta Verpstukių (Clausiliidae) šeimos sraigių, iš kurių retesn÷s Lietuvoje ir Europoje yra šios:

– Balea biplicata 2006 m. liepos m÷n. aptikta šlaite ties Obeliškiais. Grakščioji šaukšten÷ – Cochlodina orthostoma 2006 m. liepos m÷n. aptikta Nykos up÷s šlaite, Ilguvin÷s miške. Ryškioji grioven÷ – Bulgarica cana Po vieną individą 2006 m. liepos m÷n. aptikta šlaite ties Obeliškiais ir Nykos up÷s

šlaite, Ilguvin÷s miške. Paprastoji verpstuk÷ – Clausilia pumila Rūšis aptikta 2006 m. liepos m÷n. visose trijose min÷tose BAST vietose (1-2 ind. /

1m²). Klostytoji danten÷ – Lacinaria plicata Suaugę ir jaunikliai aptikti 2006 m. liepos m÷n. visose trijose min÷tose BAST

vietose (1-3 ind. / 1m²).

15

Taip pat aptiktos Helicidae šeimos labai retos Lietuvoje sraig÷s: Storalūp÷ šlaiten÷ – Isognomostoma isognomostoma 2006 m. liepos m÷n. aptikta Nykos up÷s šlaite, Ilguvin÷s miške. Tai trečia šios

rūšies radviet÷ šiuo metu žinoma Lietuvoje. – Chilostoma faustinum Rūšis aptikta 2006 m. liepos m÷n. Nykos up÷s šlaite, Ilguvin÷s miške ir šlaite prie

Virang÷s up÷s (3-5 ind. / 1m²). Visos šios sraigių rūšys yra būdingos seniems lapuočių miškams ir parkams, o dvi

paskutin÷s min÷tos rūšys yra kalnin÷s (karpatin÷s-alpin÷s). Varliagyviai ir ropliai Teritorijoje detalūs tyrimai nebuvo atliekami, tod÷l duomenų apie retas varliagyvių

bei roplių rūšis n÷ra. Paukščiai Aprašomoje teritorijoje gyvena kelios šalyje bei Europos Sąjungoje saugomos

rūšys: Juodasis gandras Ciconia nigra L. (LRK 3 (R); PD I). Retas aprašomoje BAST.

Viena - dvi poros peri Ilguvin÷s miške, 119 ir 125 kv. Sketsakalis Falco subbuteo L. (LRK 3 (R); PD I). Peri teritorijoje. Pora steb÷ta

2006 m. liepos m÷n. Gerv÷ Grus grus L. (LRK 5 (Rs); PD I). Peri teritorijos miškuose, negausi. Griežl÷ Crex crex L. (LRK 5 (Rs); PD I). Pavien÷s poros peri teritorijos

pakraščiuose esančiose pamiškių pievose. Pilkoji meleta Picus canus Gmel. (PD I). Aptikta Nykos up÷s sl÷nio šlaituose.

Perinčių porų skaičius nenustatytas. Juodoji meleta Dryocopus martius L. (PD I). Peri teritorijos miškuose. Mažoji musinuk÷ Ficedula parva (PD I). Duomenų apie perinčios populiacijos

gausumą n÷ra. Paprastoji medšark÷ Lanius collurio (PD I). Rūšis reguliariai peri pamišk÷se.

Tikslus perinčių porų skaičius nežinomas. Reikalingos specialios rūšies apskaitos. Žinduoliai Ūdra Lutra lutra (LRK 5 (Rs)). Gyvena teritorijos up÷se ir upeliuose. Bebras (Castor fiber) rūšis, įtraukta į ES Buveinių direktyvos II priedą. Nurodoma,

jog Nykos sl÷nyje ir Ilguvin÷s miške gyvenantys bebrai daro didelę žalą teritorijos augalijai ir visam gamtiniam kompleksui. Jie ne tik išgraužia medžius, bet ir ardo krantus, iškasdami juose urvus, skatina erozijos židinių susidarymą. Patvenkus upelius, pasikeičia dr÷gm÷s r÷žimas, sparčiai vyksta augalų bendrijų kaita, formuojasi monodominantin÷s nitrofilų bendrijos (Rašomavičius ir kiti, 1998).

Teritorijoje gyvena lap÷s (Vulpes vulpes), mangutai (Nyctereutes procyonoides),

pilkieji kiškiai (Lepus europaeus), miškin÷s kiaun÷s (Martes martes) stirnos (Capreolus capreolus), šernai (Sus scrofa) ir daugelis kitų.

16

1.5 Kult ūros paveldo objektai Teritorijoje yra memorialinių saugomų ir saugotinų vietų bei kultūros paveldo

statinių. Senosios architektūros paminklai yra Ilguvos, Paežer÷lių ir Plokščių bažnyčios, Ilguvos dvaro rūmai.

Kultūros paveldo objektai (archeologiniai) Teritorijoje gausu piliakalnių, iš kurių pamin÷tini šie: Stulgių piliakalnis – kairiajame Nemuno up÷s krante, į Šiaurę nuo Dagilių; Misiūnų piliakalnis – dešiniajame Nykut÷s up÷s krante, į Šiaur÷s Rytus nuo

Misiūnų; Dulinčiškių piliakalnis – kairiajame Nykos up÷s krante, ties Ilguva; Žuklijų piliakalnis – kairiajame Nemuno up÷s krante, į Vakarus nuo Paežer÷lių.

1.6 Žem÷s ir gamtos išteklių nuosavyb÷ ir naudojimas:

1.6.1 Esamos žem÷valdos Šakių miškų ur÷dija yra atsakinga už teritorijoje esančių valstybinių miškų

tvarkymą ir naudojimą. Šias funkcijas vykdo Gelgaudiškio, Plokščių ir Sutkų girininkijos. Žem÷s nuosavyb÷s tikslus pasiskirstymas n÷ra aiškus, kadangi dar nebaigtas žem÷s grąžinimo privatiems savininkams procesas. Remiantis naujausiais miškotvarkos duomenimis, daugiau nei pus÷ miškų yra privatūs arba priskirsti privatizuotiniems medynams. Tikslus valstybinių ir privačių miškų santykis bus aiškus užbaigus privačios žem÷s grąžinimo procesą, t.y. patikslinus privatizuotinų medynų priskyrimą. Privačiuose miškuose dominuoja smulkūs miško savininkai.

1.6.2 Žem÷s ūkio intensyvumas Į teritoriją nepatenka žem÷s ūkio paskirties žem÷. Šiuo metu miškuose gyvuliai

neganomi. Žem÷s ūkio veikla BAST nevykdoma.

1.6.3 Žem÷s naudojimas praeityje Sovietmečiu tai buvo kolūkiniai miškai, kuriuose intensyvi miškų ūkin÷ veikla

niekada nebuvo vykdoma. Tokį teritorijos miškų nenaudojimą savotiškai nul÷m÷ ir geomorfologin÷s teritorijos ypatyb÷s, kadangi stačiuose šlaituose augančius medynus visada buvo sunkiau tvarkyti bei eksploatuoti.

Tolimoje praeityje teritorija naudota kaip sud÷tin÷ gynybin÷s – puolamosios Panemun÷s pilių sistemos dalis, čia buvo statomos kryžiuočių pilys. Teritorijoje buvo iškirsti dideli miškų plotai.

1.6.4 Teritorijos miško ištekli ų naudojimo ypatyb÷s Į teritoriją patenkančiame Velniaravio gamtiniame rezervate (I grup÷s

rezervatiniuose miškuose, kurių plotas 109,7 ha) miškų ūkin÷ veikla nevykdoma. BAST vyrauja IIA grup÷s (Specialios paskirties, ekosistemų apsaugos) draustinių miškai. Teritorijoje išskirta IIB grup÷s (miško parkų) rekreacin÷ zona, kuri yra Branduoliškių kaimo apylink÷je. Kadangi II grup÷s (specialios paskirties) miškuose tikslinis medienos naudojimas praktiškai nevykdomas, analizuojamos teritorijos miškų medynai neturi didel÷s ekonomin÷s vert÷s. Ūkin÷s veiklos tikslas šioje teritorijoje – išsaugoti arba atkurti miško ekosistemas ar jų komponentus.

17

III miškų grup÷s (apsauginių miškų) nedideli plotai yra išskirti šiuose geomorfologiniuose draustiniuose: Virang÷s (98 ha) bei Tučių (98 ha).

Teritorijoje išskirtose kertin÷se miško buvein÷se ūkin÷ veikla šiuo metu nevykdoma arba labai ribojama. Kertin÷s miško buvein÷s pasižymi gana natūralia struktūra ir rūšių sud÷timi, jose telkiasi dauguma šioje teritorijoje aptiktų retų ir saugomų augalų, kerpių, samanų, grybų bei gyvūnų rūšių. Dalis BAST patenka į Nemuno up÷s apsaugos zoną, kurios plotis 500 m.

1.6.5 Vyraujan čios rekreacijos formos ir objektai D÷l geomorfologinių teritorijos ypatumų – stačių šlaitų, daugyb÷s r÷vų ir pan.,

teritorijos miškai mažai naudojami rekreacijai. Stovyklautojai įsikuria tik jų pakraščiuose, dažniausiai žemutin÷se Nemuno sl÷nio terasose. Vietos gyventojai teritorijoje grybauja, uogauja.

Nemuno up÷s pakrant÷s lyguma eina siauras senasis kelias, kurio pagrindu yra įrengtas dviračių kelias. Šio dviračių kelio atkarpa Ilguva - Paežer÷liai 2006-2007 metais bus atnaujinta, naudojant ES Struktūrinių fondų l÷šas.

1.6.6 Medžiokl÷s ir žvejybos ypatyb÷s Analizuojamoje teritorijoje medžioja Šakių rajono savivaldyb÷s medžiotojų būreliai

ir klubai. Profesionalios (komercin÷s) medžiokl÷s plotų n÷ra.

1.6.7 Vandens telkinių naudojimo būdai Teritoriją kertančios up÷s ir upeliai neintensyviai naudojami tik rekreaciniams

tikslams.

1.6.8 Naudingųjų iškasenų gavyba Aprašomoje teritorijoje nevykdoma.

1.7 Teritorijos socialiniai ir ekonominiai aspektai:

1.7.1 Svarbiausios ekonomin÷s veiklos rūšys teritorijoje Svarbiausia BAST yra miškų ūkio veikla, nors ekonominiu požiūriu ši veikla visai

n÷ra svarbi Šakių miškų ur÷dijai. Privačių miško valdų savininkams miškų ūkio veikla svarbi tik iš dalies, nes teritorijoje vyrauja II-os miškų grup÷s medynai, o medienos pa÷mimą apsunkina ir jo kaštus padidina geomorfologiniai teritorijos ypatumai – statūs Nemuno sl÷nio šlaitai. Didesnę svarbą gali tur÷ti tik keliems didesniems privatiems miško savininkams priklausantys medynai.

1.7.2 Švietimas Teritorija priklauso Panemunių regioninam parkui, kuriame vykdoma aktyvi

šviet÷jiška veikla, tod÷l yra jos neatskiriama dalis. Tačiau šios teritorijos lankytojams kol kas nepakanka informacijos ir šviet÷jiškos medžiagos būtent apie šios teritorijos gamtines vertybes. Be to, čia n÷ra organizuojami specialūs šviet÷jiški renginiai.

18

1.7.3 Kita specifin÷ gamtotvarkos plano objektą reikšmingai įtakojanti veikla

Nežinoma.

1.7.4 Su teritorija ar jos dalimi susij ę projektai, planai ar programos, galintys tur÷ti įtakos gamtotvarkos plano objektams

Nežinoma.

1.8 Žmogaus veikla gretimose teritorijose Patogi vietos geografin÷ pad÷tis. Iš Gelgaudiškio per Plokščius į Kriūkus vedantis

kelias yra žvyruotas, tačiau patogus. Kelio atkarpa nuo Gerdžiūnų iki Kriūkų yra asfaltuota. Ateityje Nemuno upe planuojama vystyti vandens turizmą, vežant keleivius motorlaiviais. Tokiu būdu bus patogu apžiūr÷ti analizuojamos teritorijos vertybes tiek plaukiant Nemunu, tiek ir išlipus į krantą specialiai tam numatytose sustojimo vietose.

Gamtos apsauga Panemunių regioninis parkas įsteigtas 1992 m. (plotas - 11563 ha), siekiant

išsaugoti Nemuno kraštovaizdį, jo gamtinę ekosistemą bei paveldo vertybes. Panemunių RP teritorija yra Lietuvos gamtinio karkaso sistemos dalis. Nemuno vaga ir prievagin÷ sl÷nio dalis yra regionin÷s reikšm÷s sl÷nin÷s migracijos koridorius, o į jį įtekančių upelių sl÷niai – vietin÷s reikšm÷s sl÷niniai migracijos koridoriai.

Į šiaur÷s rytus nuo analizuojamos teritorijos yra 1974 m. įsteigtas Dubysos ichtiologinis draustinis (29,4 km, nuo Ariogalos iki Dubysos žiočių) žiobrių nerštavietei saugoti. Į rytus – Ringov÷s entomologinis draustinis (plotas - 209 ha) įsteigtas 1988 m. natūralių būdingų pietinių drugių rūšių populiacijų apsaugai.

Kultūros paveldo objektai Išskirtin÷ kultūros vertyb÷ Panemunių regioniniame parke yra vaizdingas savitai

sukultūrintas Nemuno sl÷nio kraštovaizdis. Sl÷nio terasose įsikūrę gyvenviet÷s tampa savotiškais ritmiškai pasikartojančiais vizualiniais orientyrais. Šiose gyvenviet÷se per daugelį amžių susikaup÷ įvairiarūšis ir įvairiavertis kultūros paveldas, teikiantis joms išskirtumo ir savitumo. Gyvenviet÷s ne tik praturtina sl÷nio kraštovaizdį vizualiniais orientyrais, bet tampa pagrindiniais regioninio parko kultūrinio turizmo pl÷tros centrais (kaimo turizmo sodybos). Tokios 9 gyvenviet÷s su jas supančia aplinka parko teritorijoje pasiūlytos saugoti ir registruoti apskaitos dokumentuose sukultūrinto kraštovaizdžio vietovių d÷meniu. Kair÷je Nemuno pus÷je pasiūlyta Gelgaudiškį, Plokščius, Ilguvą, Kriūkus ir Žemąją Panemunę registruoti sąrašuose vietovių, turinčių kultūrin÷s vert÷s požymių, statusu. Senosios architektūros paminklai yra dešiniajame Nemuno up÷s krante išsid÷sčiusios gyvenviet÷s: Raudon÷, Veliuona, Seredžius, taip pat Panemun÷s ir Raudon÷s pilys, Veliuonos bažnyčia ir dvaro rūmai. Kairiajame Nemuno krante, į Vakarus nuo teritorijos yra Gelgaudiškio dvaro parkas ir rūmai.

Archeologiniai objektai Gretimose BAST teritorijose gausu piliakalnių, iš kurių svarbiausi yra Raudon÷nų,

Veliuonos ir Seredžiaus piliakalniai, menantys kovų su kryžiuočiais laikus. Pamin÷tini ir kiti piliakalniai:

Maštaičių piliakalnis – į Vakarus nuo Gelgaudiškio gyvenviet÷s, kairiajame Nemuno up÷s krante.

Plokščių piliakalnis – pietrytin÷je Plokščių gyvenviet÷s pus÷je, kairiajame Vaiguvos krante.

19

Šilvienų (Kubilių) piliakalnis – į Pietus nuo Kubilių gyvenviet÷s. Joginiškių piliakalnis – į Pietus nuo Kriūkų gyvenviet÷s, kairiajame Jotul÷s krante. Žemosios Panemun÷s piliakalnis – į Šiaur÷s Vakarus nuo Žemosios Panemun÷s

gyvenviet÷s, kairiajame Nemuno up÷s krante. Žem÷s ūkis Viršutin÷je Nemuno terasoje vyrauja dirbami laukai, o up÷s salpoje – vietinių

gyventojų vadinamos lankos. Lankos tai yra užliejamų ganyklų plotai, su įsiterpusiais dirbamos žem÷s fragmentais. Žem÷s ūkis visur yra intensyvus – pievose gausiai ganomi galvijai, šienaujama. Aukštutin÷s up÷s terasos ariamose žem÷se vyrauja grūdin÷s kultūros, rapsas, linai. Žemutin÷je terasoje pagrindinai sodinamos bulv÷s. Intensyvios žemdirbyst÷s pl÷trą stabdo žem÷valdos smulkumas.

Miškininkyst÷ Kairiajame Nemuno krante esančią BAST iš Pietų pus÷s supa daugiausiai ūkiniai

miškai, priskirti IV-ai miškų grupei. Medienos paruošos aplinkin÷se nesaugomose teritorijose yra didel÷s Vakaruose teritorija ribojasi su Gelgaudiškio parku ir mišku, o rytuose – su Jotul÷s upelio sl÷nio dalies miškais ir Kriukų šilelio miško parku (abi teritorijos priskirtos II miškų grupei). Medienos paruošos aplinkin÷se saugomose teritorijose yra nedidel÷s, draustinių miškai priskirti II miškų grupei ir juose taikomas atitinkamas ūkinis režimas.

Aplinkiniai valstybin÷s reikšm÷s miškai priskirti Šakių miškų ur÷dijos Gelgaudiškio, Plokščių ir Sutkų girininkijoms, teritorijoje nemažai privačių ir privatizuotinų miškų. Panemunių RP miškų plotai užima daugiau kaip 2000 ha plotą.

Rekreacija Rekreacin÷ veikla gretimose teritorijose koncentruojasi palei Nemuno upę.

Panemunių regioniniame parke rekreacijos funkcija yra įvairiapus÷, susideda iš daugelio veiklos sričių. Tai ir vasarojimas kaimuose, ekskursijos, kelion÷s automobiliais, p÷sčiomis, dviračiais, laivais, m÷g÷jiška žūkl÷ ir medžiokl÷, grybavimas ir uogavimas, maudymasis ir kt. Pagrindin÷ rekreacinio naudojimo kryptis – didinti parko lankymą pažinimo tikslais, siekti, kad parko lankymo sezonas būtų kuo ilgesnis. Viena iš svarbesnių rekreacijos formų čia – vandens turizmas. Siūlomos kelion÷s keltu, baidar÷mis ar valtimis: viena iš vandens turizmo trasų tęsiasi nuo Vilkijos iki Panemunių RP pabaigos. Apylink÷se yra daug gamtos ir kultūros paminklų, lankytinų vietų. Grož÷tis vaizdais galima įrengtose regyklose. Viena iš jų yra įrengta ant Veliuonos piliakalnių.

Medžiokl÷ ir žvejyba Aplinkin÷se teritorijose medžioja medžiotojų klubo “Dubysa” nariai (Panemunių

RP). Aplinkin÷s teritorijos komercinei medžioklei nenaudojamos. Intensyvesn÷ žvejyba pl÷tojama Nemuno up÷je, o jos intakuose vykdoma tik m÷g÷jiška žūkl÷.

Švietimas Apylink÷se pagrindinis gamtosauginio švietimo centras yra Panemunių regioninis

parkas. Panemunių regioninio parko teritorijoje vykdoma šviet÷jiška ir kultūrin÷ veikla, propaguojama gamtos ir kultūros paveldas bei jo apsauga. Vienas iš parko steigimo tikslų - sudaryti sąlygas pl÷toti pažintinį turizmą ir poilsį tam skirtose zonose bei vietose, nustatytose parko planavimo schemoje.

Panemunių RP veikia Šilin÷s informacinis centras, kuriame parko lankytojai gali gauti įvairios informacijos, leidinių. Prie Šilin÷s informacinio centro veikia ekspozicija „Nemunas maitina, šildo ir rengia“, kurios pagrindinis tikslas – supažindinti su didžiausia Lietuvos upe.

Panemunių regioninio parko darbuotojai organizuoja specializuotas gamtines ekskursijas, konsultuoja gamtosaugos temomis.

20

1.9 Ekologinis būkl÷s vertinimas:

1.9.1 Pažeidžiamumas ir stabilumas Teritorijoje esančios miškų buvein÷s yra stabilios ir per artimiausius 5-10 metų gali

išlikti be atskirų papildomų ūkinių priemonių. Įprastai miškuose vykdomi pagrindiniai ir ugdymo kirtimai bei negyvos stovičios ir gulinčios medienos šalinimas gali sunaikinti šias miškų buveines arba pabloginti esamą būklę jose bei pakenkti teritorijoje aptiktoms retųjų rūšių populiacijoms. Pažeistų miško buveinių natūralus atsikūrimas yra ilgalaikis procesas, kurį galima dalinai paspartinti, taikant numatytas specialias tvarkymo priemones. Šlaituose egzistuojančios buvein÷s yra stabilios, nes biologin÷s vertyb÷s šiose vietose formavosi ilgą laiką, per kurį teritorijoje nebuvo vykdoma ūkin÷ veikla. Tokios teritorijos gali ir toliau stabiliai vystytis, jei tik nebus vykdomos ūkin÷s veiklos priemon÷s, įtakojančios šį procesą.

1.9.2 Retumas Skroblynų buvein÷s Lietuvoje paplitusios ribotai pirmiausia d÷l skirtingų šalies

gamtinių sąlygų, o d÷l intensyvaus miškų ūkinio naudojimo šios buvein÷s jau yra daugelyje vietų išnykusios. Dauguma BAST augančių skroblynų yra atjaun÷ję d÷l vykdytų miško kirtimų, o senų skroblynų fragmentai užima nedidelius plotus. Nedidel÷je skroblynų buveinių dalyje yra išlikę būdingi natūralių miškų požymiai - įvairiaamž÷ medynų struktūra, didesnis negyvos medienos kiekis bei gyvenančios specializuotos buveinių rūšys. Tokios buvein÷s BAST miškuose gali sudaryti iki pus÷s šios buveinių apsaugai išskirtos teritorijos, ypač centrin÷je ir Rytin÷je teritorijos dalyje. Skroblynai su negausia egl÷s priemaiša Lietuvoje yra reti. BAST miškuose susiformavusios Lietuvoje labai retos Tilio-Carpinetum betuli Traczyk 1962 - Liepinių skroblynų bendrijos.

Nemuno sl÷nio skroblynų nuo Kriūkų iki Gelgaudiškio BAST aptiktos 10 į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų augalų ir samanų rūšys: tuščiavidūris rūtenis (Corydalis cava), miškin÷ dirsuol÷ (Bromus benekenii), geben÷ lipik÷ (Hedera helix), miškin÷ varnal÷ša (Arctium nemorosum), dirvinis česnakas (Allium vineale), dygioji slyva (Prunus spinosa), gauruotasis gvazdikas (Dianthus armeria), mažoji šimtūn÷ (Centunculus minimus), pelkin÷ šindra (Peplis portula) (Rašomavičius ir kiti, 1998), 7 indikatorinių kertinių miško buveinių samanų ir 4 grybų rūšys (VMI KMB duomenų baz÷). Teritorijoje peri 8 į Lietuvos raudonąją knygą ir paukščių direktyvos I priedą įtrauktos paukščių rūšys, vietos upeliuose gyvena retas Lietuvoje žinduolis ūdra (Lutra lutra).

Teritorijoje aptiktos 7 retos Lietuvoje ir Europoje sausumos sraigių rūšys: Balea biplicata, Grakščioji šaukšten÷ (Cochlodina orthostoma), ryškioji grioven÷ (Bulgarica cana), paprastoji verpstuk÷ (Clausilia pumila), klostytoji danten÷ (Lacinaria plicata), storalūp÷ šlaiten÷ (Isognomostoma isognomostoma) ir Chilostoma faustinum.

1.9.3 Natūralumas ir tipiškumas Didžioji dalis teritorijos miško buveinių yra natūralios. Didžiausius plotus Nemuno

šlaituose ir, kur yra išlikę, terasose užima normalaus dr÷kinimo plačialapiai miškai (as. Tilio-Carpinetum betuli). Buvein÷ms būdingi įvairiaamžiai skroblynai, kuriuos be skroblaus sudaro kiti įprasti plačialapių rūšių medžiai – ąžuolai, uosiai, guobos, klevai ir liepos. BAST nemažai yra brandžių medynų, kurie auga ant statesnių ir sunkiau pasiekiamų teritorijos šlaitų bei dr÷gname Ilguvin÷s miške. Šiose buvein÷se vyrauja stambūs seni plačialapiai medžiai, yra gausu negyvos medienos, senų uoksinių medžių, stuobrių, yrančios medienos ir kitų sengir÷ms priklausančių biologinių miško elementų. Teritorijoje auga miškų buvein÷ms būdingos augalų, grybų, kerpių ir samanų rūšys.

21

Atskiruose medynuose auga pakaitinių rūšių medžiai - beržai, drebul÷s ir baltalksniai, kurie paprastai vyrauja neseniai susiformavusiose arba atsikuriančiose miško buvein÷se. Tokiuose medynuose neretai gausus yra skroblaus pomiškis ar net antrasis ardas, tod÷l ilgainiui šiose vietose įsivyraus skroblynai.

1.9.4 Įvairov÷ Teritorijos buveinių ir bendrijų įvairov÷ n÷ra didel÷, nustatytos kelių asociacijų

miško bendrijos. Bendrijų įvairovę kiek padidina pamiškių ir miško pievų, atvirų šlaitų bei upių ir upelių salpų žolin÷s bendrijos.

Vyrauja plačialapiai miškai (as. Tilio-Carpinetum betuli), vietomis pasitaiko mišriųjų miškų, priklausančių Melico nutantis-Piceetum abietis asociacijai, kuriuose vyrauja egl÷s ir ąžuolai. Pavagin÷se upelių sl÷nių dalyse ir dalinai šlaituose įsikurūsios dr÷gnųjų plačialapių miškų bendrijos (as. Alno incanae-Fraxinetum excelsioris) su dominuojančiais uosiais ir baltalksniais. Nedidelius plotus užima kitos dr÷gnųjų plačialapių miškų asociacijos - Alno incanae-Prunetum padi bendrijos su vyraujančiais baltalksniais ir tankiu krūmų ardu (Rašomavičius ir kiti, 1998). Paupiniai gluosnių krūmynai išplitę pavagin÷je Nemuno dalyje, šiauriau Plokščių gyvenviet÷s. tačiau šios buvein÷s nesiūloma įtraukti į analizuojamos BAST teritoriją, nes savo botanine charakteristika ji neatitinka min÷tos BAST steigimo kriterijų (apie tai jau min÷ta 2.4.1 skyriuje).

Rūšių įvairov÷ BAST tirta tik atskirose vietose, tod÷l gali būti vertinama nepilnai. Teritorijoje aptiktos specifin÷s bei retos augalų, paukščių ir gyvūnų rūšys.

1.9.5 Dydis ir fragmentiškumas Teritorijos bendras plotas yra 1290 ha (patikslintas naujai siūlomas plotas – 1183,9

ha), o vertingiausios miškų buvein÷s - 9160 Skroblynai - užima tik dalį bendro BAST ploto - iš viso 451,5 ha. Nemuno sl÷nio skroblynų nuo Kriūkų iki Gelgaudiškio BAST apima beveik vientisą keturių atskirų fragmentų teritoriją, kurią sudaro Nemuno sl÷nio šlaitai, apaugę mišku bei paupio gluosnynai, kuriuos siūloma išbraukti iš analizuojamos teritorijos. Teritorijos gamtin÷s buvein÷s yra mažai fragmentuotos ir, d÷l vietos kraštovaizdžio ypatybių, turi galimybę išlikti šioje vietoje neribotą laiką.

1.9.6 Teritorijos pad ÷tis Nemuno sl÷nio skroblynų nuo Kriūkų iki Gelgaudiškio BAST kartu su kitomis šalia

esančiomis šlaitų teritorijomis sudaro bendrą Nemuno up÷s sl÷nio šlaitų miško buveinių

kompleksą. Visos šios teritorijos negausiai miškingame Pietvakarių Lietuvos regione atlieka svarbią ekologinę funkciją. Teritorijos šlaituose yra susitelkusios min÷tam regionui būdingos plačialapių miškų bendrijos, turinčios pakankamai natūraliems miškams būdingų požymių. Centrin÷je ir rytin÷je teritorijos dalyse daugiau išliko biologiniu požiūriu labai vertingų miško buveinių, kuriose gyvena retųjų organizmų populiacijos, negausios daugelyje artimų panašių buveinių. Nemuno sl÷nio skroblynų nuo Kriūkų iki Gelgaudiškio buvein÷s užtikrina Nemuno up÷s pakrant÷s apsauginę ir priešerozinę funkciją bei yra koridorius retoms rūšims plisti. Visa BAST patenka į Panemunių regioninio parko teritoriją. Į Šiaur÷s Vakarus nuo vakarin÷s BAST ribos yra Panemun÷s paukščių apsaugai svarbi teritorija (toliau – PAST), išskirta griežlių (Crex crex) apsaugai ir užimanti Nemuno sl÷nį į Šiaurę nuo Gelgaudiškio. Kita - Nemuno tarp Smalininkų ir Kulautuvos PAST - Nemuno upe tęsiasi nuo Kulautuvos iki Smalininkų. Ši

22

PAST išskirta mažųjų žuv÷drų (Sterna albifrons) apsaugai ir apima Nemuno up÷s vagą su joje esančiomis sm÷lio salomis bei dalį up÷s salpin÷s zonos.

1.10 Socialinis-ekonominis būkl÷s įvertinimas Šiuo metu pati BAST ir jos apylink÷s rekreacijai n÷ra intensyviai naudojamos. Įprasta miškų ūkin÷ veikla vykdoma tik Ilguvin÷s miško valstybin÷s reikšm÷s

miškuose, priklausančiuose Šakių miškų ur÷dijos Plokščių girininkijai (iš viso 75 ha). Tokia nedidel÷ miško teritorija jokios įtakos vietos miškų ūkio svarbai neturi.

Teritorijoje vyrauja privatūs ir privatizuotini miško sklypai ir valdos. D÷l tebesitęsiančio žem÷s grąžinimo ir privatizavimo proceso n÷ra žinomi visi šios teritorijos privačių miškų savininkai.

Nemuno up÷ daugiausiai naudojama ekonomonei laivybai bei krovinių transportavimui. Ši up÷ turi ir didelę rekreacinę vertę, kurią nulemia plati ir ilga vandens akvatorija, plačios ir atviros up÷s pakrant÷s, vaizdingos apylink÷s. Svarbus yra up÷s vandens resursų panaudojimas vandens turizmui.

Pagal naudojimo pobūdį Nemuno sl÷nio skroblynų nuo Kriūkų iki Gelgaudiškio teritorija priklauso Gelgaudiškio, Plokščių, Kubilių, Ilguvos, Kriūkų, Gerdžiūnų ir kitų mažesnių gyvenviečių rekreacinei aplinkai. Tačiau pačioje BAST negali būti pl÷tojamas intensyvus rekreacinis teritorijos šlaitų naudojimas, statomi įvairūs pastatai ar įrenginiai.

Teritorija ribojasi su Plokščių, Ilguvos, Kriūkų ir kitomis gyvenviet÷mis, intensyviai dirbamais laukais, ganyklomis, nedideliais miškų masyvais. Plokščių gyvenviet÷je nustatyta nedidel÷ teritorijos tarša buitin÷mis ir kitomis atliekomis - pačioje gyvenviet÷je, BAST viduje ant šlaito krašto įrengti lauko tualetai, pilamos šiukšl÷s. Į teritoriją iš min÷tų gyvenviečių gali būti atvesta ir vietin÷ kanalizacija.

Piečiau Nemuno sl÷nio skroblynų nuo Kriūkų iki Gelgaudiškio BAST nutiestas žvyruotas kelias, vietomis kertantis šią teritoriją. Nemuno up÷s pakrant÷s lyguma nuo Plokščių iki Paežer÷lių eina siauras senasis kelias, kurio pagrindu yra įrengtas dviračių kelias. Patogus susisiekimas su artimiausiomis gyvenviet÷mis.

Panemunių regioninio parko teritorijoje vykdoma šviet÷jiška ir kultūrin÷ veikla, propaguojami gamtos ir kultūros paveldo išsaugojimas ir puosel÷jimas. Vienas iš svarbiausių regioninio parko steigimo tikslų yra sudaryti sąlygas pl÷toti pažintinį turizmą ir poilsiavimą tam skirtose vietose, kurios yra numatytos regioninio parko planavimo schemoje. Tokių būdu turistų srautus galima reguliuoti regiono mastu ir nukreipti į tam skirtas vietas, nealinant nei Nemuno sl÷nio skroblynų nuo Kriūkų iki Gelgaudiškio, nei draustinių, nei kertinių miško buveinių.

23

II. GAMTOTVARKOS PLANO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI

2.1.Gamtotvarkos plano tikslai Nemuno sl÷nio skroblynų nuo Kriūkų iki Gelgaudiškio gamtotvarkos plano tikslas

yra palaikyti palankią apsaugos būklę Europos Bendrijos svarbos gamtinių buveinių tipo 9160 Skroblynai, kartu išsaugant teritorijoje paplitusių retųjų augalų, grybų, kerpių, samanų ir gyvūnų rūšių populiacijas.

2.2.Gamtotvarkos plano uždaviniai Gamtotvarkos plano uždaviniai yra: • Palaikyti teritorijos miškų buveinių natūralią būklę; • Pažeistose miškų buvein÷se atstatyti natūralią medynų struktūrą; • Inventorizuoti teritorijoje retas rūšis ir palaikyti nustatytų retųjų rūšių populiacijų

esamą gausumą; • Informuoti lankytojus apie teritorijos gamtines vertybes.

2.3.SSGG (stiprybių, silpnybių, gr÷smių, galimybių) analiz÷ SSGG analiz÷ pateikiama 1 lentel÷je, kur veiksniai vertinami balais nuo -3

(didžiausias neigiamas) iki +3 (didžiausias teigiamas):

1 lentel÷ Stipryb÷s Silpnyb÷s Galimyb÷s Gr÷sm÷s Teritorija priklauso Panemunių regioniniam parkui

+3 Teritorijoje dalinai vykdoma ūkin÷ veikla yra nesuderinta su biologinių vertybių apsaugos poreikiais

-3 Panemunių regioninio parko direkcija (toliau – Panemunių RPD) yra suinteresuota teritorijos gamtinių vertybių apsauga ir turi tokio darbo patirties

+3 Miško kirtimas, negyvos medienos šalinimas

-3

Miškų gamtin÷s buvein÷s yra geros būkl÷s

+3 L÷tai vykstantis miško gamtinių buveinių atsikūrimas

-2 Specialaus finansavimo, skirto kraštovaizdžio tvarkymui iš specialių ES fondų gavimas

+2 Intensyv÷jantis BAST lankytojų, turistų srautas, šlaituose ir griovose, upelių pakrant÷se ir su tuo susijęs šiukšlinimas, trypimas, stovyklaviečių įrengimas, tiesioginis atskirų vertingų miško biologinių elementų ir retų rūšių radimviečių naikinimas

-2

Gamtin÷s buvein÷s turi potencialias galimybes pl÷stis

+2 Nežinoma atskirų gamtinių vertybių lokalizacija ir jų būkl÷

-2 Kompensacijų mok÷jimas už neiškirstą mišką BAST privačių miškų savininkams arba privačių miško sklypų išpirkimas valstyb÷s

+2 Šalia BAST esančių gyvenviečių pl÷timasis ir su tuo susijusi tarša

-2

24

l÷šomis Gamtinių vertybių būkl÷s palaikymui n÷ra būtinos intensyvios tvarkymo priemon÷s

+2 Teritorijoje nepilnai atlikti detalesni biologin÷s įvairov÷s tyrimai

-2 Gamtą tausojančio pažintinio ekoturizmo organizavimas

+1 Galimas žem÷s ūkio ir pramon÷s intensyv÷jimas aplinkin÷se teritorijose ir su tuo susijusi tarša

-2

Teritorijos gamtin÷s vertyb÷s išsid÷sčiusios kompaktiškai

+1 Didžiąją teritorijos dalį sudaro privatūs ir privatizuotini miško sklypai

-1 Aiškinamųjų seminarų vietos miškų savininkams ir žemių naudotojams organizavimas

+1 Galima teritorijos šlaitų erozija ir slinkimas

-1

2.4.Gamtotvarkos metodų alternatyvų parinkimas Numatytų uždavinių įgyvendinimui pasirinktiems gamtotvarkos metodams galimų

alternatyvų nenustatyta.

III. GAMTOTVARKOS PLANO PRIEMONI Ų ĮGYVENDINIMO PLANAS

3.1.Gamtotvarkos plano priemonių įgyvendinimo plano parengimas Nemuno sl÷nio skroblynų nuo Kriūkų iki Gelgaudiškio teritorijoje reikalingos

gamtotvarkos priemon÷s, jų įgyvendinimo periodiškumas, už įgyvendinimą atsakingos institucijos bei įgyvendinimo prioritetai pateikiami 2 lentel÷je.

1 uždavinys. Palaikyti teritorijos miškų buveinių natūrali ą būklę Tvarkymo priemon÷s: 1.1. Nevykdyti ūkin÷s veiklos 1 ir 2 tvarkymo plotuose. Šiose teritorijose telkiasi geriausiai išsilaikiusios gamtin÷s buvein÷s su retųjų rūšių

populiacijomis. Tvarkymo plotuose nevykdytinos jokios miško kirtimo bei medienos gavybos ūkin÷s priemon÷s, taip pat priemon÷s, galinčios pakeisti esamas buveines ar jas sunaikinti.

Tvarkymo plotuose Nr. 2 atskirais atvejais leistinos tik buveinių ir retųjų rūšių populiacijų būkl÷s pagerinimui skirtos gamtotvarkos priemon÷s, tokios kaip trako, pomiškio ar pakaitinių rūšių medžių kirtimas (jeigu v÷liau būtų nustatyta, kad šios priemon÷s reikalingos).

Nurodytuose tvarkymo plotuose yra įsteigtas Panemunių regioninio parko Velniaravio gamtinis rezervatas, inventorizuota 14 kertinių miško buveinių, kurioms nustatytos tinkamiausios priemon÷s biologin÷s įvairov÷s vertyb÷ms išsaugoti yra - jokių ūkinių priemonių nevykdymas.

1.2. Suorganizuoti 2 seminarus privačių miškų savininkams apie miško buveinių apsaugą.

Suorganizuoti ir pravesti 2 seminarus, skirtus priemonių, reikalingų BAST saugomam miško buveinių tipui - 9160 Skroblynai bei teritorijos retoms rūšims išsaugoti ir palaikyti, pristatymui. Seminaro metu pateikiama informacija apie BAST, joje esančias vertybes ir jos apsaugos bei tvarkymo priemones, pagal poreikį lokalizuojant šias priemones kiekvienai konkrečiai miško valdai. Pristatyti priemones, reikalingas pažeistų buveinių - 9160 Skroblynai atkūrimui. Pateikiama metodika, kaip vertinamos pažeistos buvein÷s, kokios numatomos jų atkūrimo priemon÷s, jų vykdymo laikas ir periodiškumas. Išaiškinami veiklos prioritetai kiekvienai konkrečiai teritorijai ir miško valdai.

1.3. Inventorizuoti teritorijoje esančias Europos Bendrijos svarbos miško buveines. 2 uždavinys. Pažeistose miškų buvein÷se atstatyti natūrali ą medynų struktūrą

25

Tvarkymo priemon÷s: 2.1. Nustatyti konkrečias pakaitinių medžių rūšių kirtimo bei trako, pomiškio

retinimo vietas (2, 3 tvarkymo plotai). Tvarkytinas teritorijas būtina nustatyti įvertinant visas saugomų buveinių

lokalizacijos vietas, buveinių medynų rūšinę sud÷tį ir atsižvelgiant į retųjų augalų rūšių ir kitų vertingų biologinių objektų radimviečių išsid÷stymą šiuose tvarkymo plotuose.

Konkrečius trako, pomiškio retinimo plotus būtina nustatyti, atsižvelgiant į bendrą buveinių medynų krūmų ardo susiv÷rimą ir retųjų rūšių bei kitų vertingų biologinių objektų radimviečių išsid÷stymą.

2.2. Iškirsti pakaitinių rūšių medžius 2 ir 3 tvarkymo plotų dalyse. Reikalinga kirsti pavienius beržus ir drebules, jeigu jie gožia pagrindines buvein÷s

medžių rūšis, tačiau medyno glaudumas po kirtimo turi likti ne mažesnis negu 0,6. Kertant beržus ir drebules skatinamas plačialapių medžių atsikūrimas. Darbai gali būti atliekami per du kartus kas penkis metus. Darbai turi būti atliekami įšalus gruntui. Esant galimybei, medieną reikia ištraukti arkliais arba lengva ratine technika, nesant tokios galimyb÷s, medieną tikslinga palikti miške. Rekomenduojama palikti buvein÷je ne mažiau kaip 20% iškirstų > 15 cm skersmens medžių.

2.3. Išretinti traką ir pomiškį 2 ir 3 tvarkymo plotų dalyse. Tankiai krūmais ir pomiškiu apaugusiuose miško buveinių sklypuose, kurių krūmų

ardo projekcinis padengimas viršija 60%, retinti krūmus ir pomiškį, kad projekcinis padengimas sumaž÷tų iki 40%. Palikti perspektyvius pomiškio medžius. Darbai turi būti atliekami įšalus gruntui. Vegetacijos sezono metu reikalinga pažym÷ti natūroje retųjų augalų rūšių augimvietes. Jeigu jose retinami krūmai, nukirstos šakos iš buvein÷s turi būti pašalinamos. Esant galimybei, šakas išvežti arkliais arba lengva ratine technika.

2.4. Palikti negyvą medieną 1 ir 2 tvarkymo plotuose. Nešalinti iš buveinių nudžiūvusių stovinčių medžių, virt÷lių, stuobrių, išskyrus tuos

atvejus, kai jie trukdo arba kelia pavojų važiavimui šalia teritorijos arba teritorijoje esančiais keliais. Nešalinti visos gulinčios negyvos medienos.

Tvarkymo plote Nr. 3 atskirais atvejais leistinos stovinčios ir gulinčios medienos (ypatingai - pakaitinių medžių rūšių) pašalinimo priemon÷s, jei jos neblogina saugomų buveinių ir retųjų organizmų rūšių esamos būkl÷s (ekspertiškai vertina – Panemunių RPD).

3 uždavinys. Inventorizuoti teritorijoje retas rūšis ir palaikyti nustatytų retųjų

rūšių populiacijų esamą gausumą Tvarkymo priemon÷s: 3.1. Kartografuoti retųjų rūšių radimvietes 2 ir 3 tvarkymo plotuose. Organizuoti teritorijos detalius biologin÷s įvairov÷s tyrimus. Vegetacijos ir

veisimosi sezono metu nustatyti ir pažym÷ti natūroje bei planin÷je medžiagoje visas naujai aptiktas retųjų augalų ir gyvūnų rūšių radimvietes.

3.2. Nustatyti ir įgyvendinti retų rūšių apsaugai reikalingas tvarkymo priemones. Numatyti ir įgyvendinti specifines buveinių ar jų dalių tvarkymo priemones,

reikalingas atskirų retųjų rūšių, reikalaujančių konkrečių apsaugos ir tvarkymo priemonių išsaugojimui.

4 uždavinys. Informuoti lankytojus apie teritorijos gamtines vertybes Tvarkymo priemon÷s: 4.1. Pastatyti 2 informacinius stendus apie teritorijos gamtosauginę vertę. Nemuno sl÷nio skroblynų nuo Kriūkų iki Gelgaudiškio BAST reikalinga įrengti 2

informacinius stendus tam, kad informuoti visuomenę apie teritorijos gamtines vertybes ir jų

26

apsaugos priemones. Stenduose bus pateikta atnaujinama informacija apie BAST esančias retas buveines ir rūšis. Siūloma informacinius stendus įrengti ties Kriūkais ir Plokščių gyvenviet÷je.

3.2.Tvarkymo priemonių lokalizavimas Remiantis numatomų tvarkymo priemonių pobūdžiu, biologiniais faktoriais ir retųjų

rūšių radimviečių dislokacija, Nemuno sl÷nio skroblynų nuo Kriūkų iki Gelgaudiškio BAST buvo suskirstyta į 3 atskirus tvarkymo plotus (2 lentel÷). Bendras naujai siūlomas šios teritorijos plotas sudaro 1183,9 ha.

2 lentel÷. Tvarkymo plotai ir jų užimamas plotas Tvarkymo ploto

Nr. Užimamas plotas, ha

1 162,3 2 111,2 3 910,4

Iš viso 1183,9

Nemuno sl÷nio skroblynų nuo Kriūkų iki Gelgaudiškio teritorijoje numatytų 3 tvarkymo plotų grupių išsid÷stymo schema pateikiama 1 - 5 br÷žiniuose.

27

3 lentel÷. Gamtotvarkos priemonių įgyvendinimo planas

Tvarkymo priemon÷ Atsakinga institucija už darbų

įgyvendinimą

Pir

mie

ji

Ant

rieji

Tre

tieji

Ke

tvirt

ieji

Pe

nktie

ji

Še

štie

ji

Se

ptin

tieji

Ašt

untie

ji

De

vint

ieji

De

šim

tieji

Numatytos išlaidos, Lt

Prioritetas Galimi finansavimo

šaltiniai

1.1. Nevykdyti ūkin÷s veiklos 1 ir 2 tvarkymo plotuose (273,5 ha)

Panemunių RPD, Šakių MU

X X X X X X X X X X X I Valstyb ÷s biudžeto l÷šos

1.2. Suorganizuoti 2 seminarus privačių miškų savininkams apie miško buveinių apsaugą (2 vnt.)

Panemunių RPD X X 4000 II Valstyb÷s biudžeto l÷šos

1.3. Inventorizuoti teritorijoje esančias Europos Bendrijos svarbos miško buveines

Panemunių RPD X X X I Valstyb÷s biudžeto l÷šos

2.1. Nustatyti konkrečias pakaitinių medžių rūšių kirtimo bei trako, pomiškio retinimo vietas (2, 3 tvarkymo plotai)

Panemunių RPD, Šakių MU

X X II Valstyb÷s biudžeto l÷šos

2.2. Iškirsti pakaitinių rūšių medžius 2 ir 3 tvarkymo plotų dalyse

Panemunių RPD, Šakių MU

X X ? III MU, EŽŪFKP l÷šos

2.3. Išretinti traką ir pomiškį 2 ir 3 tvarkymo plotų dalyse

Panemunių RPD, Šakių MU

X ? III MU, EŽŪFKP l÷šos

2.4. Palikti negyvą medieną 1 ir 2 tvarkymo plotuose (273,5 ha)

Panemunių RPD, Šakių MU

X X X X X X X X X X X II Valstyb ÷s biudžeto l÷šos

3.1. Kartografuoti retųjų rūšių radimvietes 2 ir 3 tvarkymo plotuose

Panemunių RPD X X X 42000 I ES struktūriniai fondai

3.2. Nustatyti ir įgyvendinti retų rūšių apsaugai reikalingas tvarkymo priemones (2, 3 tvarkymo plotai)

Panemunių RPD X X X II Valstyb÷s biudžeto l÷šos

4.1. Pastatyti 2 informacinius stendus apie teritorijos gamtosauginę vertę

Panemunių RPD, Šakių MU

X 12000 II MU, Valstyb÷s biudžeto l÷šos

Iš viso: 58 000

28

IV. GAMTOTVARKOS PLANO PRIEMONES ĮGYVENDINANTYS

ASMENYS IR JŲ FUNKCIJOS Už Nemuno sl÷nio skroblynų nuo Kriūkų iki Gelgaudiškio gamtotvarkos plane

numatytų priemonių įgyvendinimo organizavimą bei kontroliavimą yra atsakinga Panemunių regioninio parko direkcija. Aprašoma BAST, kuriai rengiamas gamtotvarkos planas yra šio regioninio parko teritorijoje. Parko direkcijoje turi būti paskirtas atsakingas asmuo, kuris tiesiogiai koordinuos plane numatytas veiklas. Paskirtasis asmuo turi imtis organizacinio, vykdomojo darbo: kontaktuoti su vietos gyventojais bei įvairiomis suinteresuotomis institucijomis - Marijampol÷s apskrities viršininko administracija, Šakių rajono savivaldyb÷s administracija, Marijampol÷s regiono aplinkos apsaugos departamentu, Šakių miškų ur÷dija. Apie teritorijos svarbą ir joje vykdomas veiklas reikalinga supažindinti visuomenę bei regioninio parko lankytojus.

Už teritorijos kontrolę tiesiogiai atsakingas yra Marijampol÷s RAAD ir Šakių rajono aplinkos apsaugos agentūra.

V. LöŠŲ POREIKIS GAMTOTVARKOS PLANO PRIEMON öMS

ĮGYVENDINTI

Preliminariai vertinant nustatyta, kad atskirų gamtotvarkos priemonių įgyvendinimas Nemuno sl÷nio skroblynų nuo Kriūkų iki Gelgaudiškio BAST dešimties metų laikotarpiui gali kainuoti 58 000 Lt.

Žemiau pateikiamos tvarkymo darbų kainos, kurios buvo naudojamos 3 lentel÷je pateiktoms darbų sąmatoms apskaičiuoti. Šie įkainiai atspindi plano rengimo metu buvusius įkainius, tod÷l peržiūrint gamtotvarkos planą, būtinai turi būti patikslinami ir įvertinami tie darbų įkainiai, kurie dešimties metų laikotarpyje gali ženkliai keistis.

4 lentel÷. Priemonių ir veiklos įkainiai Priemon÷, veikla, matavimo vienetas

Kaina

Seminaro organizavimas ir pravedimas, vnt. 2000 Lt Medžių kirtimai, retmių iškirtimai miško buvein÷se, ha

1000 Lt

Trako ir pomiškio retinimas, ha 500 Lt Informacinio stendo pagaminimas, pastatymas ir priežiūra, vnt.

6000 Lt

29

VI. GAMTOTVARKOS PLANO TIKSLINIMAS IR STEB öSENA

(MONITORINGAS)

Gamtotvarkos planas turi būti reguliariai tikslinamas, kad būtų nustatyta ar numatytų priemonių įgyvendinimas teritorijoje užtikrina projekto keliamus tikslus. Šiam tikslui reikalingas reguliarus buveinių ir rūšių kokyb÷s, dydžio ir skaičiaus monitoringas. Jei monitoringo metu surinktų duomenų analiz÷ parodo, kad plano tikslai n÷ra pilnai įgyvendinami, gamtotvarkos planas turi būti tikslinamas, jame numatant papildomas priemones, kurios užtikrintų saugomų buveinių ir rūšių ilgalaikį išlikimą.

Rūšių ir buveinių būkl÷s monitoringas turi būti vykdomas pagal Valstybinę aplinkos monitoringo 2005–2010 metų programą patvirtintą LR Vyriausyb÷s 2005 m. vasario 7 d. nutarimu Nr. 130 (Žin., 2005, Nr. 19-608). Už teritorijos monitoringo vykdymą, surinktų duomenų tinkamą kaupimą ir apibendrinimą yra atsakinga Panemunių RPD. Atsižvelgiant į BAST aptinkamas saugomas buveines, buvo sudaryta preliminari monitoringo programa:

5 lentel÷

Buveinių grup÷

Buvein÷s tipas Parametrai Periodiškumas

Miškų buvein÷s

9160 Skroblynai

– charakteringų augalų įvairov÷ ir skaitlingumas; – augalų bendrijų struktūra ir išsid÷stymas teritorijoje; – buveinių užimamas plotas(ha);

Kas 3 metus

Gamtotvarkos planas turi būti peržiūrimas ir tikslinamas kas trejus metus,

parengiant peržiūr÷jimo ataskaitą. Ataskaitoje turi būti įvertinta: 1. gamtotvarkos plano uždavinių įgyvendinimas. Jei uždaviniai neįgyvendinami,

nurodomos pagrįstos priežastys; 2. iškeltų uždavinių atitiktis esamai situacijai; 3. gamtotvarkos plano priemonių finansavimas; 4. pasiekti rezultatai; 5. suinteresuotų asmenų ind÷lis, derinimo rezultatai, susitarimai ir kt.; 6. būtinyb÷ pakeisti vykdomas gamtotvarkos plano priemones ar numatyti naujas. Už gamtotvarkos plano peržiūr÷jimą atsakinga Panemunių RPD. Parengta išsamios

gamtotvarkos plano peržiūros ataskaita pateikiama Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos.

30

VII. GAMTOTVARKOS PLANO BR öŽINIAI IR PRIEDAI

1 br÷žinys. BAST tvarkymo plotų išd÷stymas 1 dalis (Esama teritorijos riba pažym÷ta geltona spalva; siūloma BAST riba ir tvarkymo plotų ribos pažym÷tos raudona spalva)

31

2 br÷žinys. BAST tvarkymo plotų išd÷stymas 2 dalis (Esama teritorijos riba pažym÷ta geltona spalva; siūloma BAST riba ir tvarkymo plotų ribos pažym÷tos raudona spalva)

32

3 br÷žinys. BAST tvarkymo plotų išd÷stymas 3 dalis (Esama teritorijos riba pažym÷ta geltona spalva; siūloma BAST riba ir tvarkymo plotų ribos pažym÷tos raudona spalva)

33

4 br÷žinys. BAST tvarkymo plotų išd÷stymas 4 dalis (Esama teritorijos riba pažym÷ta geltona spalva; siūloma BAST riba ir tvarkymo plotų ribos pažym÷tos raudona spalva)

34

5 br÷žinys. BAST tvarkymo plotų išd÷stymas 5 dalis (Esama teritorijos riba pažym÷ta geltona spalva; siūloma BAST riba ir tvarkymo plotų ribos pažym÷tos raudona spalva)

1

1 priedas

LITERAT ŪROS SĄRAŠAS Basalykas A. 1965. Lietuvos TSR fizin÷ geografija. Tomas 2. Vilnius. 496 p. Bukantis A. 1994. Lietuvos klimatas. Vilnius. 188 p. Gailiušis B. ir kiti. 2001. Lietuvos up÷s. Hidrologija ir nuot÷kis. Kaunas. 792 p. Gudžinskas Z. 1999. Lietuvos induočiai augalai. Vilnius. Lietuvos gamta. Saugomos teritorijos. 2004. Kaunas. 392 p. Lietuvos klimato žinynas. 1991. Krituliai. LHMV. Vilnius. 123 p. Lietuvos klimato žinynas. 1992. Oro temperatūra. LHMV. Vilnius. 140 p. Lietuvos raudonoji knyga. 1992. Vilnius. Lietuvos raudonosios knygos duomenų baz÷. 2006. Valstybinis miškotvarkos institutas. Kaunas. Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas Nr. I-301, 1993.11.09 (Žin., 1993, Nr. 63-1188; 2001, Nr. 108-3902). Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷s 2004 m. kovo 15 d. nutarimas Nr. 276 „D÷l bendrųjų buveinių ar paukščių apsaugai svarbių teritorijų nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 41-1335). Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. birželio 15 d. įsakymas Nr. D1-302 „D÷l vietovių, atitinkančių gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, sąrašo, skirto pateikti Europos komisijai, patvirtinimo” (Žin., 2005, Nr. 105-3908, Nr. 106, Nr. 107, Nr. 108). Lietuvos TSR atlasas. 1981. Maskva. 216 p. Lietuvos TSR durpynų kadastras. 1966. Vilnius. 192 p. Kertinių miško buveinių duomenų baz÷. 2005. Valstybinis miškotvarkos institutas. Kaunas. Kilkus K. 1998. Lietuvos vandenų geografija. Vilnius. 250 p. Klimato žinynas. 1996. V÷jas. LHMT, 176 p. Vilnius. Klimato žinynas. 2004. Sniego danga. LHMT, 2 dalis. Vilnius. Klimato žinynas. 2005. Sniego danga. LHMT, 3 dalis. Vilnius. Panemunių regioninio parko planavimo schema. 1999. (Ataskaita, rankraštis, Valstybinis žem÷tvarkos institutas). Vilnius.

2

Rašomavičius V., Gudžinskas Z., Lazdauskait÷ Ž., Sinkevičien÷ Z. 1998. Panemunių regioninio parko apžvalginis botaninis vertinimas ir vertingų teritorijų išskyrimas. (Ataskaita, rankraštis, Botanikos institutas). Vilnius. 42 p. Raudonikis L. 2004. Europos sąjungos reikšm÷s paukščiams svarbios teritorijos Lietuvoje. Important Bird Areas of the European Union Importance in Lithuania. Lithuanian Ornithological Society & Institute of Ecology of Vilnius University. Lutute, Vilnius. Šakių miškų ur÷dija. Vidin÷s miškotvarkos projektas. 2004-2005. Kaunas. 92/43/EEB 1992 m. geguž÷s 21 d. Tarybos direktyva d÷l natūralių buveinių ir laukin÷s faunos bei floros apsaugos. Official Journal of the European Communities, Nr. L 206, 22.7.1992, psl. 7-14. Rekomenduojama literatūra: Europin÷s svarbos buvein÷s Lietuvoje. Lietuvoje aptinkamų Europos Sajungai svarbių buveinių tipų aiškinamasis vadovas. Sudar÷ Botanikos institutas, „Nepcon“ ir „Ornis Consult“. Finansavo DANCEE. Vilnius, 2001 m. Recommendations for management of Natura 2000 sites in Lithuania. Recommendations for setting conservation objectives, identifying threats, application of management and restoration measures and calculation of their costs. Carried out by Ramboll/NEPCon as a part of the EU funded project “Development of Management Plans in Protected Areas of Lithuania” EUROPEAID/113516/D/SV/LT.

3

2 priedas

SANTRUMPOS BAST Vietov÷, atitinkanti buveinių apsaugai svarbios teritorijos

kriterijus ES Europos Sąjunga KMB Kertin÷ miško buvein÷ LR Lietuvos Respublika LRK Lietuvos raudonoji knyga PAST Paukščių apsaugai svarbi teritorija RAAD Regiono aplinkos apsaugos departamentas RP Regioninis parkas RPD Regioninio parko direkcija VMI Valstybinis miškotvarkos institutas MU Miškų ur÷dija EŽŪFKP Europos žem÷s ūkio fondas kaimo pl÷trai