146

įvairių lizdų epidermio-dermos jungties lygyje. Ma-tomos skirtingo dydžio ir formos dermos papilos nuo apvalių-ovalių iki suspaustų plyšio formos, gretimus akantotinius pluoštus jungiantys (matomi apskritimuo-se) ir juos deformuojantys tankių ląstelių lizdai (pažy-mėti rodyklėmis), bei branduolį turinčios stambios ląs-telės dermos papilose (pažymėta trikampiu).

Išvada. Dermoskopijos vaizde matoma asimetrija ir hiperpigmentacija bei spektrofotometrinės odos anali-zės tyrimo metu vaizdinami „dermalinis melaninas“, “hemoglobino” ir “kolageno” pokyčiai neleidžia at-mesti melanomos diagnozės. Tyrimas konfokalia odos vaizdinimo sistema leidžia nustatyti displazinio apga-mo diagnozę: matomi gretimus akantotinius pluoštus jungiantys, papilas deformuojantys lizdai bei atipiniai melanocitai dermos papilose.

melanoma.­Klinikiniai duomenys. Paciento amžius - 29 m. Pigmentinis darinys: kairėje šlaunies odoje 0,6 cm skersmens tamsiai ruda dėmė; nepakilęs, nepalpuojamas.­

galutinė patologijos diagnozė­- paviršiumi plintanti melanoma PT1A (II invazijos lygis pagal Klarko, naviko storis 0,3 mm).

dermoskopijos vaizdas (14 pav.). stebima homoge-niška centrinė hiperpigmentacija su netipišku pigmen-tiniu tinklui naviko periferijoje - simetriškais dryžiais vad. pseudopodais (baltame apskritime) ir radialiniu šakojimusi (raudoname apskritime). Pastarieji dermos-kopijos kriterijai yra patognomiški paviršiumi plintan-čiai melanomai bei Reed/Spitz apgamams. Dermosko-piškai galima įtarti melanomą.

Spektrofotometrinės odos analizės vaizdai (15 pav.).

Dermalinio melanino vaizdinamas žalia (+), žydra (++) ir mėlyna (+++) spalvomis, bei “hemoglobino” ir “kola-geno” pokyčiai neleidžia atmesti melanomos diagnozės.

vaizdai, gauti tiriant konfokalia odos vaizdinimo sistema (0,5x0,5 mm) (16 pav.). Konfokaliniuose vaiz-duose epidermyje (A,C) bei giliau epidermio-dermos jungties lygyje (D) matoma melanomai būdinga ryški citologinė atipija, vyraujant dendritinėms ląstelėms (raudonuose apskritimuose). Be šakotų atipinių melano-citų matomos atipinės ovalios ląstelės su dideliu bran-duoliu (baltuose apskritimuose), stebimi nehomogeniš-ki ląstelių lizdai (žymėti rodyklėmis B pav.), židininis dermos papilų kontūrų praradimas. Epidermio būdin-gos architektūros netekimas, pedžetoidinė infiltracija atipiniais melanocitais bei neturinčios aiškaus kontūro dermos papilos yra paviršiumi plintančios melanomos požymiai tiriant konfokalia odos vaizdinimo sistema.

Išvada. Dermoskopijos vaizde matomas netipiškas pigmentinis tinklas periferijoje, o spektrofotometrinės

14 pav. Dermoskopijos vaizdas.

15 pav. Spektrofotometrinės odos analizės vaizdai.

16 pav. Vaizdai, gauti tiriant konfokalia odos vaizdinimo sis-tema (0,5x0,5 mm)

147

odos analizės tyrimo metu vaizdinami „dermalinis melaninas“ bei stebimi “hemoglobino” ir “kolageno” pokyčiai neleidžia atmesti melanomos diagnozės. Tyri-mas konfokalia odos vaizdinimo sistema leidžia objek-tyviai nustatyti melanomos diagnozę dėl matomos pedžetoidinės infiltracijos, epidermio-dermos jungties architektūros suardymo.

iŠVADoS1. Tyrimas konfokalia odos vaizdinimo sistema

padeda 94,7% tikslumu nustatyti ryškią apgamų displa-ziją ir melanomą bei 73,5% tikslumu nustatyti melano-citinių odos darinių diagnozę.

2. Konfokalios odos vaizdinimo sistemos tyrimas leidžia objektyviai ir saugiai in vivo stebėti apgamo di-namiką kartojant tyrimus.

3. Konfokalios odos vaizdinimo sistemos tyrimo taikymas melanocitinių odos darinių diagnostikoje gali padėti sumažinti invazinių diagnostinių procedūrų skaičių.

Padėka. Projektas „Optinių diagnostikos technolo-gijų taikymas neinfekcinių ligų diagnostikai“ (Nr. LIG-10044) vykdomas pagal Lietuvos mokslo tarybos finan-suojamą programą “Lėtinės neinfekcinės ligos”.

Literatūra1. ferlay J, autier p, boniol M, heanue M, colombet M, bo-

yle p. estimates of the cancer incidence and mortality in europe in 2006. Ann Oncol 2007;18:581-92.

2. Stang A., Valiukevičienė S, Aleknavičienė B, Kurtinaitis J. Time trends of incidence, mortality, and relative survival of invasive skin melanoma in Lithuania. Eur J Cancer. 2006; 42(5):660-7.

3. Miller AJ, Mihm MC Jr. Melanoma. N Engl J Med. 2006; 355(1): 51-65.

4. Silva JH, de Sį BC, Avila AL, Landman G, Duprat Neto JP. atypical mole syndrome and dysplastic nevi: identification of popu-lations at risk for developing melanoma - review article. Clinics (Sao Paulo). 2011; 66(3): 493-9.

5. arumi-uria M, Mcnutt ns, finnerty b. grading of aty-pia in nevi: correlation with melanoma risk. Mod Pathol. 2003; 16(8):764-71.

6. friedman rJ, farber MJ, warycha Ma, papathasis n, Mil-ler MK, Heilman ER. The “dysplastic” nevus. Clin Dermatol. 2009; 27(1):103-15.

7. naeyaert JM, brochez l. clinical practice. dysplastic nevi. N Engl J Med. 2003; 349(23):2233-40.

8. Annessi G, Bono R, Sampogna F, Faraggiana T, Abeni D. sensitivity, specificity, and diagnostic accuracy of three dermosco-pic algorithmic methods in the diagnosis of doubtful melanocytic lesions: the importance of light brown structureless areas in differen-tiating atypical melanocytic nevi from thin melanomas. am acad Dermatol. 2007; 56(5):759-67.

9. sagebiel rw, banda pw, schneider Js, crutcher wa. age distribution and histologic patterns of dysplastic nevi. J am acad Dermatol. 1985; 13(6):975-82.

10. vestergaard Me, Macaskill p, holt pe, Menzies sw. der-moscopy compared with naked eye examination for the diagnosis of

primary melanoma: a meta-analysis of studies performed in a clinical setting. Br J Dermatol. 2008; 159(3):669-76.

11. Glud M, Gniadecki R, Drzewiecki KT. Spectrophotometric intracutaneous analysis versus dermoscopy for the diagnosis of pi-gmented skin lesions: prospective, double-blind study in a secondary reference centre.Melanoma Res. 2009; 19(3):176-9.

12. Gerger A, Koller S, Kern T, Massone C, Steiger K, Richtig E, Kerl H, Smolle J. Diagnostic applicability of in vivo confocal laser scanning microscopy in melanocytic skin tumors. J invest dermatol. 2005; 124(3):493-8.

13. pellacani g, guitera p, longo c, avramidis M, seidenari s, Menzies s. The impact of in vivo reflectance confocal microscopy for the diagnostic accuracy of melanoma and equivocal melanocytic lesions. J Invest Dermatol. 2007; 127(12):2759-65.

14. Pellacani G, Cesinaro AM, Seidenari S. Reflectance-mode confocal microscopy of pigmented skin lesions--improvement in mela-noma diagnostic specificity. J Am Acad Dermatol. 2005; 53(6):979-85.

15. segura s, puig s, carrera c, palou J, Malvehy J. de-velopment of a two-step method for the diagnosis of melanoma by reflectance confocal microscopy. J Am Acad Dermatol. 2009; 61(2):216-29.

16. gonzalez s, gill M, halpern ca. reflectance confocal mi-croscopy of cutaneous tumors. Informa. 2008; 76-156.

THE APPLiCATioN oF oPTiCAL BioPSy For THE DiAGNoSiS oF MELANoCyTiC SKiN LESioNS

ingrida Vaišnorienė, Janina Didžiapetrienė, Konstantinas Povilas Valuckas, ričardas rotomskis

SummaryKey words: optical biopsy, reflectance confocal microscopy, dys-

plasia in nevi, melanoma.Malignant melanoma is one of the most aggressive cancers. its

incidence worldwide has been increasing at a greater rate than that of any other cancer. Unlike other developed European countries, ma-lignant melanoma is usually diagnosed at stages ii-iii in Lithuania. Early melanoma detection plays a critical role for patient’s prognosis and survival rates, as metastatic melanoma has poor prognosis and its treatment is ineffective in most cases. Accurate diagnosis in early stages, determination of the level of dysplasia of melanocytic skin lesions and objective evaluation of the dysplasia progression possibi-lities is essential to improve early diagnosis and prophylaxis of mela-noma. The attempts have been made to apply confocal skin imaging system for diagnosis of melanocytic cutaneous lesions, as it enables to make optical skin biopsy - the visualization of superficial skin lay-ers at cellular-level resolution. The aim of this study is to provide early data received, when the same skin melanocytic lesions and the level of their atypia/dysplasia were evaluated with dermoscope, sias-cope, confocal skin imaging system and compared with the golden diagnostic standard – histological evaluation data.

Total of 34 atypical melanocytic skin lesions were selected using clinical, dermoscopy and siascopy criteria. The level of atypia/dys-plasia was measured with reflectance confocal microscopy. Histolo-gycal evaluation was done in all cases. Accurate clinical diagnosis with confocal skin imaging system was performed in 11 out of 11 melanoma cases, 7 out of 8 cases of high grade atypia, 1 out of 4 cases of medium grade atypia, 2 out of 6 cases of light atypia and 4 out of 5 benign lesions (without atypia).

The preliminary results allow to conclude that confocal skin ima-ging system may be used for accurate diagnosis of melanocytic skin lesions and early stages of melanoma.

The study to confirm this is still being carried on.Correspondence to: ricardas.rotomskis@vuoi.lt

gauta 2011-10-03

148

Žurnalo tinklalapis: http://sm–hs.eu Adresas susirašinėti: dagmara reingardienė, el. p. dagmara.reingardiene@gmail.com

bioMedicina

issn 1392–6373SVEIKATOS MOKSLAI

2011, Volume 21, Number 7, p. 148-153

Raktažodžiai: Brugada sindromas, staigi širdinė mirtis, Brugada elektrokardiograma.

Santrauka Brugada sindromui būdingas ST segmento paki-limas dešiniosiose krūtininėse derivacijose ir di-delis staigios širdinės mirties dažnis nesant struk-tūrinės širdies ligos. Sindromas kliniškai pasireiš-kia suaugus. Staigi mirtis nutinka apie 40 metus. Sindromas sukelia 4 – 12% visų staigių mirčių ir mažiausiai 20% staigių mirčių esant struktū-riškai sveikai širdžiai. Aprašytas sindromas 1992 m. Tai kanalopatija, sukelta širdies kanalų, daly-vaujančių veikimo potenciale, disfunkcijos. Bru-gada sindromas paveldimas autosominiu domi-nantiniu keliu. Šiame apžvalginiame straipsnyje aptartas ligos apibrėžimas, jos epidemiologija, elektrokardiografiniai sindromo požymiai (trijų tipų repoliarizacijos sutrikimai dešiniosiose krū-tininėse derivacijose, klinikiniai simptomai, dia-gnostiniai Brugada sindromo kriterijai, diferen-cinė diagnostika, vaistų sukeltas Brugada EKG vaizdas, sindromo dažnesnio vyrams priežastys, genetiniai Brugada sindromo pakitimai, patofi-ziologiniai ląsteliniai ir jonų srovių mechaniz-mai, gydymas (indikacijos skilvelių defibriliato-riaus implantacijai, farmakologiniai vaistai Bru-gada sindromo gydymui), profilaktika, prognozė ir rizikos faktorių aptarimas.

ĮVADAS brugada sindromas tai specifinė klinikinė ir elektro-

kardiografinė, neretai šeiminė, patologija, pasireiškian-ti tipingais elektrokardiografiniais (EKG) pokyčiais ir dažna staigia širdine mirtimi, nesant struktūrinės širdies ligos ir vainikinių arterijų patologijos (1-4).

Sindromas aprašytas 1953 m. Osher HL, Wolff L (5), 1989 m. Martin B ir kt. (2), bet pirmą kartą šios elektrinės širdies patologijos esmę 1992 m. aprašė du ispanų kar-diologai broliai Pedro ir Josep Brugada (vėliau į šio sin-dromo tyrimą įsijungė ir trečiasis brolis Ramon Bruga-da) (1,2,5-8). Todėl šis sindromas ir pavadintas jų vardu.

DArBo oBJEKTAS ir rEZULTATAiEpidemiologija.­Brugada sindromo (BS) dažnis ben-

droje populiacijoje 0,05 – 0,1% (11), 5/10.000 (1,6), 5 - 66/10.000 gyventojų (5,12). Tikslus dažnis nežinomas, nes BS kurį laiką gali kliniškai nepasireikšti arba EKG pokyčiai jo atveju gali būti nepastovūs ir todėl likti ne-diagnozuoti (10,13). Dažnį veikia ir geografinė padėtis. Vakarų Europoje, Amerikoje BS daug retesnis (1,2,6) – 0,01 – 0,03% (10), o Pietryčių Azijoje šis susirgimas tiesiog endeminis (1,2,5,6). Ten jo dažnis gali siekti net 3% (10), 1/2000 gyventojų (13). Japonijoje BS I EKG tipas sutinkamas net 0,27% (10), 0,6% (13), 12/10.000 (1) dažniu. Tarp priežasčių, sukeliančių visas staigias širdines mirtis, BS tenka 4 – 12%, o tarp šios mirties priežasčių sveikoje širdyje – per 20% (6,9), nors kiti nu-rodo ir didesnius 20 – 50% (1), 40 – 60% (2) dydžius. Dėl dažnesnių BS atvejų Pietryčių Azijoje, ten dažnes-nės ir staigios širdinės mirtys. Tose šalyse labiau įvai-ruoja ir jos pavadinimai (be įprasto – sudden cardiac death, - sudden unexpected nocturnal death syndro-me (SUNDS), sudden and unexpected death syndrome (SUDS), bangungut (Filipinuose) – staigi mirtis miego metu, non-lai tai (Laose), lai-tai (Tailande) – mirtis mie-gant, pokkuri (Japonijoje) – netikėta staigi mirtis naktį) (2,13). Nors mirtys dažniausiai nutinka suaugusiems ir vyrams (vidutinis amžius 40 metų) (3,5,13), bet retai jos gali ištikti ir vaikams. Taigi, BS gali būti ir staigios kūdikių mirties (sudden infant death syndrome – sids) priežastimi (13).

BS daug dažnesnis vyrams nei moterims (4,6,12), net 8 – 10 kartų (1,2,5,9,10). Jiems dažniau registruoja-mas ir spontaninis BS I tipas (1) ir yra didesnė tikimybė sukelti skilvelių virpėjimą (SV) programuojamos elektri-nės stimuliacijos (PES) metu (1). Skirtumas aiškinamas lyties hormonų poveikiu: aprašytas BS I EKG tipo išny-kimas po kastracijos dėl prostatos vėžio; vyrai su BS turi didesnę testosterono koncentraciją kraujyje; tarp lyčių yra transmembraninių jonų srovių skirtumai – vy-rams labiau išreikšta, su Ito susijusi veikimo potencialo išpjova dešiniojo skilvelio epikarde (1,2,4,6,10,12).

Elektrokardiografiniai­požymiai. EKG stebima pil-na ar nepilna dešiniosios Hiso pluošto kojytės blokada

bRuGaDa­SINDRomaSdaGmaRa ReiNGaRdieNė1, JolItA vIlčInSkAItė2

1Kauno respublikinė ligoninė, 2Lietuvos sveikatos mokslų universiteto MA intensyviosios terapijos klinika

149

– DHPKB (5,6,11,16), bet tikros DHPKB gali ir nebūti (2). Svarbiausia registruojami būdingi ST segmento ir T dantelio pokyčiai dešiniosiose krūtininėse derivacijose (V1 – 3) (1 lentelė).

EKG ST segmento pokyčiai krūtininėse derivacijo-se, esant brugada sindromui, pavaizduoti 1 pav.

BS atveju protarpiais gali būti registruojama ir nor-mali EKG arba skirtingu laiku gali būti užregistruoti visi minėti EKG tipai (1,9,12). EKG požymiai kartais išryš-kėja registruojant aukštesnes (trečiame ar net antrame tarpšonkauliniame tarpe) V1 – 3 derivacijas (4,6,18). Kar-tais tie specifiniai ST segmento pokyčiai gali būti stebi-mi ir apatinėse derivacijose (10,17).

QT intervalo trukmė dažnai normali, bet gali būti ir pailgėjusi (QTc > 440 ms) (2,5). Dažniau ji būna pa-ilgėjusi tik dešiniosiose, o ne kairiosiose krūtininėse derivacijose (1,4,6,12). Gali būti registruojamas aVR požymis (R ≥ 3 mm arba R/q santykis aVR derivacijo-se ≥ 0,75) (1,6). Neretai stebimas ilgesnis (> 200 ms) PR intervalas, platesnis QRS. PR intervalo pailgėjimas paprastai atspindi pablogėjusį intraventrikulinį laidumą (H-V ≥ 55 ms, ar net 65 = 110 ms) (1,2,4-6,10,13). Gali būti ir pablogėjęs laidumas prieširdžiuose (ilgesnė P dantelio trukmė) (10). Galimos supraventrikulinės ari-tmijos (4) ar bradikardijos epizodai (ypač prieš skilveli-nių aritmijų pradžią) (4,13).

Kadangi EKG BS požymiai gali būti nepastovūs, tai tų EKG pokyčių išryškinimui ar paslėptų atskleidimui vartojami mėginiai su antiaritminiais vaistais, blokuo-jančiais natrio kanalus (2,4,5,9,10,12,13,18-22). Tai ajmalinas 1 mg/kg į/v. per 5 min.; flekainidas 2 mg/kg į/v. per 10 min. ar 400 mg peroraliai, prokainamidas 10 mg/kg į/v. per 10 min., pilsikainidas 1 mg/kg į/v. per 10 min. Ligonis turi būti pastoviai stebimas, EKG registruo-jama kas minutę. Mėginys užbaigiamas kai : Θ pasiro-do BS EKG I tipas – tai patvirtina BS diagnozę; Θ kyla gausios skilvelinės ekstrasistolės ar kitos skilvelinės ari-tmijos; Θ praplatėja QRS ≥ 30%, lyginant su pradine

trukme (1,5,6). Atliekant mėginį dėl galimų kilti grės-mingų skilvelinių aritmijų privalu turėti defibriliatorių ir izoproterenolio (5). Diagnostine prasme efektyviausias ajmalinas. Mėginio su juo jautrumas 80%, specifiš-kumas 94,4%, teigiama numatoma vertė 93,3%, nei-giama numatoma vertė 82,9%. Flekainido šie skaičiai mažesni, atitinkamai – 77%, 80%, 96%, 36% (1,6). Mažiausiai efektyvus prokainamidas (5). Palanku ir tai, kad ajmalinas inaktyvuojamas per kelias minutes, o pusinis eliminacijos laikas flekainido 20 val., prokai-namido – 3-4 val.(2,5). Japonijoje (19) itin vertinamas pilsikainidas, i c klasės pagal v. williams antiaritminis vaistas, grynas natrio kanalų blokatorius, nes kiti be na-trio kanalų blokuoja ir kalio kanalus (19-21).

Klinika.­ Ligoniai, turį EKG BS požymius, gali iš-likti ir asimptominiais (1,6), tačiau visiems yra didelė skilvelių aritmijų (savaime praeinanti polimorfinė, re-tai monomorfinė, skilvelių tachikardija (ST); skilvelių virpėjimas; staigi širdinė mirtis) rizika (2,4,5,9,23). Skilvelinės aritmijos dažniausiai prasideda trečiąjį, ke-tvirtąjį gyvenimo dešimtmetį, ypač sulaukus 40 metų (1,2,6,9,10,13,23), bet gali prasidėti ir kelių dienų – 1 – 84 metų gyvenimo laikotarpiu (5,9,10). Staigi širdi-nė mirtis gali būti pirmuoju BS pasireiškimu (1,2,5,12), tačiau dažniau – 23% (1,2,6,13) ar net 80% (5) atvejų ligoniai anamnezėje jau yra turėję apalpimų. Skilveli-nės aritmijos, staigi mirtis dažniausiai įvyksta tuomet, kai dominuoja vagalinis aktyvumas, pvz., poilsio, mie-go metu, ankstyvų rytinių valandų laiku (1,2,4-6,10). ligoniams su implantuotu skilvelių defibriliatoriumi

Požymiai I tipas II tipas

III tipas

J bangos amplitudė ≥ 2 mm* ≥ 2 mm

≥ 2 mm

T dantelis Neigiamas Teigiamas ar bifazinis

Teigiamas

ST – T konfiguracija Skliauto formos Balno formos

Balno formos

ST segmento terminalinė dalis**

Laipsniškai nusileidžiantis

Pakilęs ≥ 1 mm Pakilęs < 1 mm

1 lentelė. ST segmento ir T dantelio pokyčių tipai Brugada sindromo atveju (2,4-6,9,15)

Paaiškinimai: *1mm = 0,1 mV; **terminalinė ST segmento dalis – pasku-tinė, antroji ST segmento pusė.

1 pav. Trijų tipų ST segmento pokyčiai elektrokardiogramoje esant Brugada sindromui (5)

150

net 26 iš 30 SV epizodų nutiko naktį (6). Grėsmingos skilvelinės aritmijos gali prasidėti ir sukarščiavus, gau-siai pavalgius, pavartojus alkoholio (10). Dalį žmonių su BS vargina ekstrasistolės, galvos svaigimai (1,6). Dažnesnės, nei įprasta, ir supraventrikulinės aritmijos (5): dažniausiai (6 – 20 – 38%) prieširdžių virpėjimas (1,6,10,24), bet gali būti ir prieširdinės, atrioventrikuli-nės tachikardijos (2,5,10).

Diagnostika.­bs diagnostiniai kriterijai: i tipo sT se-gmento skliauto formos pakilimas ≥ 2 mm daugiau nei vienoje iš dešiniųjų krūtininių derivacijų (V1 – 3), užre-gistruotas spontaniškai ar mėginių su natrio blokatoriais metu, ir kuris nors vienas iš žemiau minimų: Θ doku-mentuota skilvelių aritmija (SV; praeinanti polimorfinė ST; skilvelių aritmijų sukėlimas PES metu – jos teigiama nusakomoji vertė 37 – 50% ir neigiama nusakomoji vertė 46 – 97% (2,5); Θ šeiminė anamnezė (staigios mirtys šeimoje iki 45 metų, I tipo EKG požymiai šeimos nariams. Šeiminę anamnezę turi apie 50% BS turinčių ligonių (21); simptomai susiję su aritmijomis (apalpi-mas – syncope, naktinis agoninis kvėpavimas) (1,2,4-6,10,13,18).

Taigi, tik I EKG tipas yra diagnostinis BS požiūriu (1,4,25). Jei registruojami tik II arba III EKG tipai, rei-kalingi mėginiai su natrio kanalų blokatoriais ir būti-nas užregistravimas I EKG tipo. Asimptominiai ligoniai, turintys I EKG tipą, negali būti vertinami kaip turį BS, o tik kaip turintys idiopatinį Brugados EKG vaizdą (1). Nors ir asimptominiai, bet žmonės su I EKG tipu, vis tik turėtų būti vertinami kaip turį riziką staigiai širdinei mirčiai (6). Richter S ir bendr. nuomone (14), EKG BS diagnostiniai kriterijai turėtų būti peržiūrėti. Jų duome-nimis, v3 derivacija nėra diagnostinė. pakanka i tipo EKG požymių V1 ir v2 arba tik vienoje v1 derivacijoje. Ligoniai su I tipo EKG požymiais dviejose V1 + v2 de-rivacijose arba tik vienoje v1 derivacijoje nesiskyrė nei klinika, nei baigtimi.

Kai apalpimai ar staigi širdinė mirtis nutinka struk-tūriškai normalioje širdyje, visuomet privalu pagalvoti apie BS galimybę (10,13).

Diferencinė­diagnostika.­reikia prisiminti galimus sT segmento pakilimus v1 – 3 derivacijose ir kitų būklių metu. Tai: Θ atipinė dešiniosios Hiso pluošto kojytės blokada (tuomet rekomenduojama matuoti terminalinį QRS kampą tarp kylančios S dantelio dalies ir besilei-džiančios r‘ dantelio dalies ašių; to kampo dydis 42° (esant II EKG tipui), 54° (esant III EKG tipui) ir 12° (esant nepilnai DHPKB) (25); Θ ūminis miokardo infarktas, ypač dešiniojo skilvelio; Θ ūminis perikarditas (miope-rikarditas); Θ hemoperikardas; Θ plaučių arterijos em-

bolija; Θ disekuojanti aortos aneurizma; Θ centrinės ir autonominės nervų sistemos sutrikimai; Θ Duchenne raumenų distrofija; Θ Friedreich ataksija; Θ kairiojo skilvelio hipertrofija; Θ aritmogeninė dešiniojo skilve-lio displazija (atskirti kartais nėra lengva (2,5,12); esant minėtai patologijai būdingi normalus atrioventrikulinis laidumas, fiksuoti EKG pokyčiai, monomorfinė skil-velių tachikardija, širdies nepakankamumo požymiai, teigiamas antiaritminių vaistų i, ii, iii klasių poveikis ir kt.); Θ mechaninė dešiniojo skilvelio nutekamųjų takų kompresija (tumoras mediastinume, pectus excava-tum); Θ po elektrinės širdies defibriliacijos (ypač negali būti vertinama EKG tuoj po gaivinimo) (5); ankstyvos repoliarizacijos sindromas, ypač atletams (ST pakilimas labiau pasislinkęs į kairę, t.y. V3 – 4 derivacijose ir siau-ras QRS (< 110 ms); rekomenduojama painesniais atve-jais 3 mėn. nutraukti treniruotes ir tuomet EKG vertinti iš naujo (4,5,10); Θ hipotermija (J – Osborno banga būna kairiosiose krūtininėse ir apatinėse standartinėse derivacijose) (1,2,4-6,10,12,15,16).

Yra dar elektrolitų pokyčių, gydymo vaistais ar vais-tų perdozavimo, apsinuodijimų jais pasekmės, galin-čios sukelti I, II ir III tipų EKG Brugada požymius, da-linę DHPKB. Ne visuomet lengva nutarti, ar elektrolitų disbalansas, vaistai tik sukėlė Brugada EKG vaizdus, ar atskleidė prieš tai neregistruotą BS EKG. Tai: Θ hiperka-lemija; Θ hiperkalcemija; Θ apsinuodijimas kokainu, alkoholiu; Θ gydymas ir/ar apsinuodijimas šiais vais-tais: antiaritminiai preparatai (natrio kanalų blokato-riai, i c klasė – flekainidas, pilsikainidas, propafenonas ir i a klasė – ajmalinas, prokainamidas, dizopiramidas, cibenzolinas); kalcio kanalų blokatoriai – verapamilis; β adrenoreceptorių blokatoriai – apsinuodijimas pro-pranololiu; antiangininiai vaistai (kalcio kanalų bloka-toriai – nifedipinas, diltiazemas; nitratai – izosorbido dinitratas, nitroglicerinas); kalio kanalų atvėrėjai (niko-randilis); Θ­psichotropiniai vaistai (tricikliai antidepre-santai: amitriptilinas, nortriptilinas, desipraminas, klo-mipraminas; tetracikliai antidepresantai – maprotilinas; fenotiazinai – perfenazinas, ciamemazinas; selektyvūs serotonino reabsorbcijos inhibitoriai – fluoksetinas; li-tis; prieštraukuliniai – klanazepamas; antipsichoziniai – trifluoperazinas, loksapinas);­Θ kiti vaistai (histamino h1 receptorių blokatoriai dimenhidrinatas, difenhidra-minas – 4,9,18; lokalus anestetikas bupivakainas – 9; bendrinis anestetikas propofolis; muskarininiai stimu-liatoriai acetilcholinas, edroforiumas – 18) (1,2,4-6,9,11-13,15,16,18,20,26,28). Aprašytas ir karščiavi-mo laikinai sukeltas Brugada EKG II tipas (29).

Genetika­ ir­patomechanizmas.­bs paveldimas au-

151

tosominiu dominantiniu būdu (1,6,13). Per 60% ligo-nių BS gali būti sporadinis, t.y. jo nėra tėvams ir kitiems giminėms, nors tą tiksliai įvertinti sunku (tėvai gali būti jau mirę, BS gali pasireikšti vėlai) (13). Pirmasis genas atsakingas už šią ligą nustatytas 1998 m. Chen Q ir bendr. (6,9,12,13,23). Šis genas SCN5A koduoja širdies natrio kanalus ir yra atsakingas už širdies veikimo po-tencialo 0 fazę (1,2,10,13). Kiekvienas vaikas, jei kuris iš tėvų serga BS, turi 50% riziką paveldėti šią ligą (13). Nors vyrai ir moterys šį pakitusį geną paveldi vienodai, vyrai BS, kaip minėta, serga 8 – 10 kartų dažniau (12). SCN5A mutacija dažniau randama šeiminių nei spora-dinių BS atvejų metu (1,4,13). Nėra aišku, ar ši muta-cija susijusi su BS blogesne prognoze, staigios širdinės mirties rizika (4). Nustatyta 50 – 100 skirtingų SCN5A mutacijų (1,4,6,23). Be Brugada sindromo šio geno mu-tacijos gali sukelti įvairius fenotipus: ilgo QT (Romano – Ward) sindromą, izoliuotus progresuojančius širdies laidumo (Lenegre liga) sutrikimus, idiopatinį SV ir stai-gią nepaaiškinamą mirtį naktį. Jos visos, kaip genetinės alelinės ligos, sukeltos to paties geno mutacijų (13,23). SCN5A mutacija randama maždaug 18 – 30% ligonių su BS. Tai reiškia, kad gali būti ir kitų genų pokyčiai, sąlygojantys šią ligą (1,4,6,7,13,23). Paskutiniaisiais metais nustatyti 4 nauji genai, susiję su BS, nors tiks-lus jų skaičius nežinomas (6). Geno T1620M mutacija keičia jonų sroves esant pakilusiai kūno temperatūrai. Paskelbti keli atvejai, kuomet sukarščiavus pasireiškė BS su SV (23).

2002 m. Weiss R ir kt. gausiai šeimai su BS nustatė pokyčius ant chromosomos 3 (3p 22 – p24), nesusiju-sius su SCN5A. Tai GDP - 1L genas, veikiantis širdies natrio kanalus ant ląstelių paviršiaus (1). Šio geno muta-cija sumažina natrio srovių įėjimą apie 50%, o SCN5A – apie 31% (1,6,9). Esant BS kombinacijai su trumpu QT intervalu (QTc ≤ 360 ms), nustatyta cacna1c ir cacnb2 genų, siejamų su α – tipo kalcio kanalais, mu-tacija (9). Neseniai, BS atveju, nustatyta geno KCNE3, susijusio su išeinančia kalio srove, mutacija (6).

BS diagnozė apie 75% atvejų gali būti patvirtinta be molekulinio genetinio tyrimo (13). Genetinis tyrimas nėra rekomenduojamas kaip rutina patvirtintų ar įtartų BS atvejais. Kartais jis gali būti atliekamas klinikiniam smulkesniam šeimos įvertinimui, ekspertizei, žinių apie genotipo – fenotipo ryšius praplėtimui (4,13,30).

BS pagrindinai elektrinė širdies liga, kanalopatija. Kinta skilvelių kardiomiocitų normalus veikimo po-tencialas, kyla jonų srovių variacijos tarp endokardo ir epikardo. Įėjimo natrio kanalų Ina srovių slopinimas (sutrikimas esant SCN5A mutacijai) sukelia įėjimo ir

išėjimo srovių disbalansą ląstelių veikimo potencialo 1 fazės gale. Panaši situacija yra ir kuomet mažėja α – tipo įėjimo kalcio srovė (Ica (α)) sukelta cacnaic ar CACNB2 mutacijų ar kuomet didėja išėjimo kalio srovė (Ito), sukelta neseniai aprašytos KCNE3 mutaci-jos. Tai sukuria transmuralinio voltažo gradientą, žymią dešiniojo skilvelio transmuralinę ir epikardinę repolia-rizacijos dispersiją ir substratą reentry aritmijoms (len-gvina fazės 2 reentry mechanizmą tarp dviejų dešiniojo skilvelio epikardo sričių ar tarp šio skilvelio endokardo ir epikardo) (1,2,6,9,12,17,23).

Gydymas.­ Vienintelis įrodytas efektyvus BS gy-dymas yra skilvelių defibriliatoriaus implantacija (1,2,6,12,13). Pagal 2006 m. ACC/AHA/ESC (ACC – American College of Cardiology; aha – American Heart Association; esc – European Society of Cardio-logy Committee) gaires rekomenduojama implantuoti defibriliatorių po staigios mirties (naudingumo klasė I – metodas neabejotinai naudingas; pagrįstumo lygis B – nuomonė pagrįsta vieno atsitiktinių imčių kliniki-nio tyrimo arba neatsitiktinių imčių tyrimų duomeni-mis) ir ligoniams su I tipo EKG patyrusiems syncope (klasė IIA – daugumos ekspertų nuomone metodas naudingas; pagrįstumo lygis C – bendra ekspertų nuo-monė) (31). Dėl defibriliatoriaus implantacijos asimp-tominiams ligoniams aiškumo nėra. Programuojamos elektrinės stimuliacijos (PES) vaidmuo nustatant rizikos dydį nepatvirtintas. Jei jos metu pavyko sukelti SV/ST – siūloma II b rekomendacijų klasė (naudingumas yra mažiau pagrįstas) (31). Nors kai kurie autoriai teigia, kad reikia implantuoti defibriliatorius ir ligonių su bs ir staigia mirtimi giminėms - klinikinės studijos didesnės staigios mirties rizikos jiems nepatvirtino (31). 2003 m. II sutarimo konferencijos (the second consensus con-ference: endorsed by the heart rhythm society and the European heart rhythm association) rekomendacijos: li-goniams, patyrusiems staigią mirtį ar syncope (su I tipo EKG) – implantuoti (I klasė); jei syncope ir I tipo EKG tik po natrio blokatorių – II klasė (nuomonės apie metodo naudingumą prieštaringos), esant spontaniniam EKG I tipui ir PES sukelti SV/ST (IIA klasė), jei SV/ST nesu-kelti – tik ligonį sekti; I tipo EKG po natrio blokatorių, apsunkinta šeiminė anamnezė ir PES sukelti SV/ST – II klasė; jei tais atvejais PES skilvelinių aritmijų nesukėlė ir nėra šeiminės anamnezės – tik sekti (1). Pastarajai II sutarimo konferencijos nuomonei pritaria dauguma au-torių (6,8,13,18,19). Defibriliatoriaus implantacija gali sukelti įvairių komplikacijų (31). Be to, sudėtingesnė gydymo taktika dėl užeinančių ir prieširdžių aritmijų (10). Implantavus defibriliatorių sektų ligonių miršta-

152

mumas per 10 metų buvo nulinis (2). Retai bandoma radiodažnuminė – kateterinė skilvelių ektopinių židi-nių ablacija (10).

Medikamentiniam BS gydymui siūlomi vaistai, ma-žinantys kalio jonų išėjimo sroves (Ito inhibitoriai) arba didinantys kalcio (Ica), natrio (Ina) įėjimo sroves. Ito blokatoriai: 4-aminopiridinas (galimai neurotoksiškas), chinidinas, tedisamilis, AVEO 118. Visi jie efektyvūs eksperimente – slopina 2 fazės reentry. ica aktyvatoriai: β adrenerginis vaistas izoproterenolis (eksperimente slopina 2 fazės reentry), fosfodiesterazės inhibitorius cilostazolis (apie jo naudą išvengiant SV nuomonės prieštaringos). Ina atvėrėjai: kiniečių žolinis vaistas di-metil litospermatas B (dmLSB) (eksperimente slopina 2 fazės reentry) (1,2,6,12). Labiausiai vertinamas ir tinkamas ilgalaikei terapijai išvengti staigios mirties yra IA klasės antiaritminis vaistas chinidinas (1 – 2 g/d) (1,2,6,12,13). Tedisamilis, izoproterenolis tinka-mi ST gydymui (2,10,12,13). Chinidinas, izoprotere-nolis ypač palankūs vaikų gydymui: normalizuoja ST segmento pakilimą, užkerta kelią ST/SV (2). β­adreno-receptorių blokatoriai, amiodaronas ar jų kombinacija neturi naudos (2).

Profilaktika.­ ligoniai su bs ar asimptominiai, tik turį EKG Brugada požymius, turėtų vengti karščiavimo, anestetikų, antidepresantų, antipsichozinių vaistų su natrio kanalus blokuojančiu poveikiu, vagotoninių me-dikamentų, α adrenerginių agonistų, β adrenorecepto-rių blokatorių, kokaino, i generacijos antihistamininių, IC ir IA klasių antiaritminių vaistų (4,13).

Prognozė.­ Sergančiųjų BS ligonių prognozę dau-giausia blogina staigios mirties požiūriu:

● spontaniškai registruojamas I EKG tipas (4,10,13,23). Jis staigios mirties riziką didina 7,7 karto (10). Nakano Y ir bendr. (32) duomenimis, nepriklau-somas staigios mirties rizikos faktorius yra spontaninis i EKG tipas ne V1, o tik v2 derivacijose;

● anamnezėje buvusios syncope, staigi mirtis. Tai patikimai (p < 0,01) (12) didina SV riziką ir jis įvyksta per 54 mėn. (1), 50% ligonių – per 5 metus (23). Buvęs SV didžiausias rizikos faktorius (1,4);

● PES sukeliamos skilvelinės aritmijos (4,13). Jos SV riziką taip pat didina patikimai, p < 0,0001 (12). Visi šie faktoriai sąlygoja ženkliai didesnę staigios mirties riziką (1,2,6,12), su 27,2% dažniu per 2 metus (2) ar su 45% rizika bet kokiu gyvenimo laikotarpiu (13).

Blogesnė prognozė sergančiųjų BS vyrų negu mo-terų (1,4,6,13). Jiems staigios mirtys dažnesnės net 5,5 karto (10). Ligos baigtį blogina vaikystėje prasidėjęs bs su syncope (10), BS lydinčios prieširdinės aritmijos

(6,10), QTc prailgėjimas dešiniosiose krūtininėse deri-vacijose (1), aVR požymis (1). Jei I EKG tipą sukėlė tik natrio kanalų blokatoriai, bet ligonių anamnezėje bu-vęs SV, tai jų rizika staigiai mirčiai panaši į turinčiųjų spontaninį I EKG tipą (19). Asimptominiai ligoniai su I EKG tipu tik po mėginio su natrio kanalų blokatoriais ir negalėjimu jiems sukelti skilvelinių aritmijų pes metu turi minimalią staigios mirties riziką ar jos išvis neturi (1,2,18). Jiems metinis galimas aritmijų dažnis 0,24 – 3,6% (19). Neįrodyta, kad rizikos faktoriais yra nepa-lanki šeiminė anamnezė, SCN5A mutacija (1).

Literatūra 1. brugada p, benito b, brugada r, brugada J. brugada syn-

drome: update 2009. Hellenic J Cardiol 2009; 50 : 352-72. 2. Satish OS, Yeh KH, Wen MS. Brugada syndrome – an up-

date. Chang Gung Med J 2005; 28 : 69-76. 3. wren ch. screening children with a family history of sud-

den cardiac death. Heart 2006; 92: 1001-6. 4. Antzelevitch Ch, Brugada P, Brugada J, Brugada R. Bru-

gada syndrome: from cell to bedside. Curr Probl Cardiol 2005; 30: 9-38.

5. wilde aaM, antzelevitch ch, borggrefe M, brugada J, benito b, brugada r, brugada p, et al. proposed diagnostic criteria for the Brugada syndrome. Consensus report. Circulation 2002; 106: 2514-19.

6. benito b, brugada J, brugada r, brugada p. brugada syn-drome. Rev Esp Cardiol 2009; 62: 1297-315.

7. Tan hl, hofman n, langen iM, wal ac, wilde aaM. sud-den unexplained death: heritability and diagnostic yield of cardio-logical and genetic examination in surviving relatives. circulation 2005; 112: 207-13.

8. A. Lukoševičiūtė. Brugada sindromas. Širdies ritmo sutri-kimai ir jų gydymas: intensyvioji terapija. Konferencijos medžiaga. Kaunas, 2006, p. 28-35.

9. yap yg, behr er, camm aJ. drug – induced brugada syn-drome. Europace 2009; 11: 989-94.

10. fowler sJ, priori sg. clinical spectrum of patients with Brugada ECG. Curr Opin Cardiol 2008; 24: 74-81.

11. Monteban-Kooistra WE, Berg MP, Tulleken JE, Ligtenberg JJM, Meertens JhJM, Zijlstra Jg. brugada electrocardiographic pat-tern elicited by cyclic antidepressants overdose. intensive care Med 2006; 32: 281-5.

12. francis J, antzelevitch ch. brugada sindrome. int J cardiol 2005; 101: 173-8.

13. Brugada R, Brugada P, Brugada J, Hong K. Brugada syn-drome. GeneReviews 2007, p. 1-16. Available from: (www.genetes-ts.org), university of washington, seattle.

14. Richter S, Sarkozy A, Paparella G, Henkens S, Boussy T, chierchia gb, et al. number of electrocardiogram leads displaying the diagnostic coved – type pattern in brugada syndrome: a diagnos-tic consensus criterion to be revised. Eur Heart J 2010; 31: 1357-64.

15. Kukar A, Alikhani Z, Steinberg JS. Brugada syndrome dia-gnosed after sudden cardiac arrest. Hospital Physician 2007; May, pp. 43-9.

16. gallo d, pines JM, brady w. abnormalities of the sT se-gment. in: 2009 yearbook of intensive care and emergency medici-ne. edit. Jl vincent. springer – verlag berlin heidelberg 2009. prin-ted in Germany, p. 531-42.

153

17. chinushi M, Tagawa M, izumi d, furushima h, aizawa y. pilsicainide – induced sT segment elevation and sT segment depres-sion in two patients with variant forms of brugada – type electrocar-diographic abnormalities. Pace 2009; 32: 811-5.

18. Nishizaki M, Sakurada H, Yamawake N, Ueda - Tatsumo-to AQ, Hiraoka M. Low risk for arrhythmic events in asymptomatic patients with drug - induced type 1 EKG. Do patients with drug – induced Brugada type ECG have poor prognosis? Circ J 2010; 74: 2464-73.

19. shimizu a. is this a philosophic issue? – do patients with drug – induced Brugada type ECG have poor prognosis? Circ J 2010; 74: 2455-63.

20. Tashiro N, Sato N, Talib AK, Talib AK, Saito E, Okura M, et al. brugada syndrome case: difficult differentiation between a conce-aled form and tricyclic antidepressant – induced brugada sign. inter Med 2009; 48: 1535-9.

21. Kanemori T, Shimizu H, Oka K, Furukawa Y, Hiromoto K, Mine T, at al. Sodium channel blockers enhance the temporal QT interval variability in the right precordial leads in brugada syndrome. A.N.E. 2008; 13: 74-80.

22. Brugada R, Brugada J, Antzelevitch Ch, Kirsch GE, Poten-za d, Towbin Ja, et al. sodium channel blockers identify risk for sud-den death in patients with sT – segment elevation and right bundle branch block but structurally normal hearts. Circulation 2000; 101: 510-5.

23. Hong K, Antzelevitch Ch, Brugada P, Brugada J, Ohe T, brugada r. brugada syndrome: 12 years of progression. acta Medica Okayama 2004; 58: 255-61.

24. Choi KJ, Kim J, Kim SH, Nam GB, Kim YH. Increased dis-persion of atrial repolarization in Brugada syndrome. Europace 2011; May 15: 1-6.

25. Ohkubo K, Watanable I, Okumura y, Ashino S, Kofune M, Nagashima K, et al. A new criteria differentiating type 2 and 3 Bruga-da patterns from ordinary incomplete right bundle branch block. int Heart J 2011; 52: 159-63.

26. Palaniswamy Ch, Selvaraj DR, Chugh T, Singh T, Khalique o, Tsai f, et al. brugada electrocardiographic pattern induced by amitriptyline overdose. Amer J Therapeutics 2010; 17: 529-32.

27. bebarta vs. brugada electrocardiographic pattern induced by cocaine toxicity. Annals of Emergency Medicine 2007; 49: 827-9.

28. Garnier F, Mathe A, Bruyeres R. Electrical aspects of Bru-gada: hyperkalaemia and intoxication with phenothiazines. heart 2008; 94: 1578.

29. Unlu M, Bengi F, Amasyali B, Kose S. Brugada – like electrocardiographic changes induced by fever. Emerg Med J 2007; 24: 4-5.

30. clinical indications for genetic testing in familial sud-den cardiac death syndromes: an HRUK position statement. Heart Rhythm UK Familial Sudden Death Syndromes Statement Develo-pment Group. Heart 2008; 94: 502-7.

31. rossenbacker T, priori sg, Zipes dp. The fight against sud-den cardiac death: consensus guidelines as a reference. eur heart J 2007; 9 (supplement 1): 150-8.

32. Nakano Y, Shimizu W, Ogi H, Suenari K, Oda N, Makita y, at al. a spontaneous type 1 electrocardiogram pattern in lead v2 is an independent predictor of ventricular fibrillation in brugada syn-drome. Europace 2010; 12: 410-6.

BrUGADA SyNDroMEDagmara reingardienė, Jolita Vilčinskaitė Summary Key words: Brugada syndrome, sudden cardiac death, Brugada

electrocardiographic pattern. The Brugada syndrome is characterized by ST segment elevation

in the right precordial ECG leads and a high incidence of sudden death in patients with structurally normal hearts. The syndrome ma-nifest primarily during adulthood, with a mean age of sudden death of approximately 40 years. The syndrome is thought to be responsi-ble for 4 – 12% of all sudden deaths and at least 20% of deaths in patients with structurally normal hearts. The syndrome was descri-bed in 1992. The Brugada syndrome is a channelopathy that causes dysfunction of a cardiac channel participating in the action potencial.

inheritance in Brugada syndrome occurs as an autosomal dominant trait. in this review article there are discussed about de-finition and epidemiology of the disease, the electrocardiographic manifestations of the Brugada syndrome (three types of repoliari-zation patterns in the right precordial leads), clinical characteristics, diagnostic criteria for Brugada syndrome, differential diagnosis, drug – induced Brugada – like ECG patterns, basis for the greater preva-lence of the Brugada phenotype in males, genetic factors underlying the Brugada syndrome, cellular and ionic mechanisms, management (indications for implantable cardioverter defibrillator, pharmacologi-cal approach to therapy in the Brugada syndrome), prevention and prognosis, and risk stratification.

Correspondence to: dagmara.reingardiene@gmail.com

Gauta 2011-10-04

154

Raktažodžiai: laisvieji radikalai, antioksidantai, oksida-cinis stresas.

SantraukaLaisvųjų radikalų formavimasis yra įprastinis procesas normaliai funkcionuojančiame orga-nizme. Jų perteklių neutralizuoja endogeninė antioksidacinė sistema. Atsiradę patologiniai procesai, pavyzdžiui, uždegimai ar vėžys, iš-kreipia laisvųjų radikalų formavimosi intensy-vumą, vystosi oksidacinis stresas. Neutralizuoti laisvuosius radikalus naudojami antioksidantai. Tačiau duomenys apie jų veikimą yra neviena-reikšmiai. Kol kas neišspręsta nemažai klausimų: kokių navikų profilaktikai reikėtų naudoti vienus ar kitus antioksidantus, kokiomis kombinacijo-mis ir dozėmis juos skirti, ar taikyti juos vėžio medikamentinio gydymo metu? Šio straipsnio tikslas – apžvelgti literatūros duomenis, susiju-sius su antioksidantų vartojimu onkologijoje, at-sižvelgiant į nūdienos mokslo laimėjimus.

ĮVADASLaisvieji radikalai – tai chemiškai aktyvūs vienetai

(atomas, molekulių grupė ar jonas), turintys neporinius elektronus išorinėje orbitalėje. Jie yra nestabilūs, trum-pos gyvavimo trukmės ir dėl to dažniausiai veikia toje vietoje, kur susidaro. Kai kurie laisvieji radikalai, pa-vyzdžiui, vandenilio peroksidas ar azoto oksidas, yra stabilesni, todėl gali prasiskverbti per membraną ir pa-žeisti kitos ląstelės organeles. Laisvieji radikalai ląste-lėje sukelia DNR grandinės trūkius, baltymų fragmen-taciją, lipidų peroksidaciją (1). Jų reikšmė nustatyta daugelio ligų, tokių kaip cukrinis diabetas, miokardo infarktas, arterinė hipertenzija, katarakta ir kt., vysty-mosi patogenezėje. su laisvųjų radikalų gamyba taip pat siejamas nutukimas bei senėjimas (2, 3).

Žmogaus organizme nuolat formuojasi laisvieji radi-kalai. Jų nedidelė koncentracija būtina ląstelei norma-liai funkcionuoti, kadangi laisvieji radikalai dalyvauja kaip antriniai signalo perdavėjai, leukocituose susida-

ręs vandenilio peroksidas, hipochlorito rūgštis yra akty-vūs ir stiprūs oksidatoriai, žudantys mikroorganizmus, lygiųjų raumenų ląstelėse susidaręs azoto oksidas daly-vauja reguliuojant kraujo spaudimą. Laisvieji radikalai gali susidaryti įvairiose ląstelės organelėse, tačiau pa-grindinis jų šaltinis yra mitochondrijų kvėpavimo gran-dinė (1, 4). Pažymėtina, kad moterų organizmo ląstelių mitochondrijos gamina beveik dvigubai mažiau laisvų-jų radikalų, palyginti su vyrų ląstelių mitochondrijomis. dėl to J. vina ir jo bendraautorių nuomone, vyrai vidu-tiniškai gyvena trumpiau nei moterys (5).

Viena vertus, ląstelėse formuojasi laisvieji radikalai, kita vertus, ląstelės turi mechanizmus, apsaugančius nuo jų poveikio. Apsauginį vaidmenį atlieka fermentinė sistema (pvz., superoksido dismutazė, glutationo perok-sidazė, gliutationas, gliukozės-6-fosfatazės dehidroge-nazė) bei nefermentinė sistema – antioksidantai (6, 7).

sutrikus pusiausvyrai tarp laisvųjų radikalų forma-vimosi ir antioksidacinės sistemos pajėgumo, vystosi oksidacinis stresas. oksidacinio streso lygis nustatomas matuojant laisvųjų radikalų koncentraciją. Kadangi jie yra nestabilūs, trumpos gyvavimo trukmės, tai dažniau-siai nustatomi jų pažaidų produktai, antioksidantų kie-kis ar jų fermentų aktyvumas (8).

Nustatyta, jog naviko ląstelėse yra padidėjusi lais-vųjų radikalų koncentracija, pakitęs juos neutralizuo-jančių antioksidacinės sistemos fermentų kiekis. Nors veiksniai, kurie sąlygoja oksidacinį stresą minėtose ląstelėse, nėra tiksliai žinomi, nustatyta, kad onkoge-nų aktyvinimas, sutrikęs ląstelės metabolizmas, mito-chondrijų disfunkcija, funkcionalaus p53 praradimas yra vidiniai ląstelės veiksniai, sukeliantys padidėjusią aktyviųjų deguonies formų gamybą navikinėse ląste-lėse. Esant išplitusiai ligai navikinės ląstelės paprastai yra genetiškai nestabilios, dėl to gamina daugiau ak-tyviųjų formų deguonį, susidaro vadinamasis ydingas ratas – aktyviųjų formų deguonis lemia genų mutaci-jas (ypač mitochondrijų genomo), o sutrikus jų funk-cijai gaminama daugiau minėtųjų formų. be vidinių intraląstelinių veiksnių, oksidacinę-redukcinę sistemą gali veikti ir išoriniai veiksniai, pavyzdžiui, uždegimo

aNTIoKSIDaNTų­VaRTojImo­GaLImYbėS­oNKoLoGIjojE

jaNiNa didŽiapetRieNė1,2, godA uknevIčIūtė1,2, JAroSlAv bublevIč2, SAulė uleCkIenė1, bIrutė kAzbArIenė1, RimaNtas stukas2

1Vilniaus universiteto onkologijos institutas, 2Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas

Žurnalo tinklalapis: http://sm–hs.eu Adresas susirašinėti: saulė uleckienė, el. p. saule.uleckiene@vuoi.lt

bioMedicina

issn 1392–6373SVEIKATOS MOKSLAI

2011, Volume 21, Number 7, p. 154-159

155

citokinai, kancerogenai ar hipoksinė aplinka (9, 10).Pažymėtina, kad laisvieji radikalai priklausomai

nuo jų koncentracijos, atakuojamų ląstelių tipo, geneti-nio fono bei aplinkos, kurioje jie veikia savo taikinius, gali ir slopinti, ir stimuliuoti kancerogenezę. Ląstelinio streso atsakas pasireiškia ne tik DNR pažaidomis, bet ir DNR reparacija, kuri ištaiso DNR pažaidas. Priešingai, nepakankama dnr reparacija sukelia prokancerogeni-nį atsaką (11). Pavyzdžiu galėtų būti dvejopas azoto ok-sido poveikis – ši molekulė gali ir sukelti DNR pažaidas, ir apsaugoti dnr nuo citotoksinių poveikių, ir slopinti, ir stimuliuoti ląstelių proliferaciją, gali taip pat pasižy-mėti proapoptoziniu ir antiapoptoziniu veikimu (12).

Antioksidantai – medžiagos, kurios trukdo lais-viesiems radikalams formuotis bei blokuoja tolesnes laisvųjų radikalų reakcijas, saugo ląsteles nuo žalingo oksidacinio streso poveikio. Tačiau vėl būtina pažymė-ti, kad jie, kaip ir laisvieji radikalai, gali turėti dvejopą poveikį kancerogenezei: vienais atvejais slopinti, kitais – skatinti. Taigi kol kas nėra vienareikšmio atsakymo dėl antioksidantų vartojimo piktybinių navikų profilak-tikoje ir terapijoje. Todėl išlieka aktuali dar 1988 me-tais T. L. Dormandžio (13) išsakyta mintis, kad, siekiant išvengti kancerogenezės, pernelyg didelis laisvųjų ra-dikalų aktyvumas ir intensyvi lipidų peroksidacija nor-maliose ląstelėse turi būti slopinami, normalus laisvųjų radikalų aktyvumas bei pakankamo intensyvumo lipi-dų peroksidacija šiose ląstelėse turėtų būti palikti ra-mybėje, tuo tarpu nepakankamas laisvųjų radikalų ak-tyvumas ir lipidų peroksidacija, siekiant jas sunaikinti, turi būti skatinami.

Šio­ straipsnio­ tikslas yra pateikti literatūroje pa-skelbtus duomenis apie antioksidantų vartojimo gali-mybes vėžio chemoprofilaktikoje, taikant chemote-rapiją ir spindulinę terapiją, taip pat apžvelgti naujas vaistų nuo vėžio, dalyvaujančių palaikant oksidacinės-redukcinės sistemos homeostazę, kūrimo strategijas.

ANTioKSiDANTAi VĖŽio CHEMoProFiLAKTiKoJENors antioksidantus siūloma vartoti vėžio chemo-

profilaktikai, vienareikšmio atsakymo dėl chemoprofi-laktikos naudos dar nėra. viena vertus, gausių ekspe-rimentinių tyrimų, atliktų vartojant įvairias navikinių ląstelių linijas ar gyvūnų modelius, rezultatai liudija antioksidantų įvairialypį poveikį kancerogenezei. To poveikio mechanizmai yra įvairūs, tarp jų: tiesioginis antioksidantų poveikis kancerogenui ar jo aktyviam metabolitui, fermentų sistemos, aktyvinančios kance-rogenezę, veiklos sutrikdymas, kancerogenezę detok-

sikuojančių fermentų aktyvumo padidėjimas (14, 15). Antioksidantų antikancerogeninį poveikį patvirtina epi-demiologinių ir klinikinių tyrimų rezultatai (16, 18).

Tarp chemoprofilaktikoje naudojamų medžiagų yra beta karotinas, 13-cis-retinoinė rūgštis, retinolis, selenas (galvos ir kaklo navikų profilaktikai), tamoksi-fenas (krūties vėžio recidyvų profilaktikai), finasteridas (priešinės liaukos vėžio profilaktikai) ir kt. Chemopro-filaktika rekomenduotina asmenims, rizikuojantiems susirgti vėžiu dėl savo gyvenimo ypatumų (pvz., rūkan-tiesiems), individams, kurie kontaktuoja su kanceroge-ninėmis medžiagomis (pvz., asbesto pramonės darbi-ninkams), asmenims, genetiškai linkusiems sirgti vėžiu (pvz., žarnyno polipoze sergančių šeimų nariams), bu-vusiems onkologiniams pacientams.

Kita vertus, atliekant vėžio chemoprofilaktikos kryp-ties klinikinius tyrimus, būta ir nesėkmių. Tarp tokių – JAV atliktas CARET tyrimas. Kohortą (tiriamųjų grupę) sudarė 18 314 rūkančių asbesto pramonės darbininkų. Šis tyrimas buvo sustabdytas anksčiau nei planuota, nes paaiškėjo, kad, vartojant beta karotiną ir retinolį, praė-jus keleriems metams plaučių vėžio atvejų padaugėjo 28 proc. (19). 2008 metais paskelbtos metaanalizės, apimančios 22 atsitiktinės atrankos klinikinius tyrimus, duomenys taip pat nepatvirtino teigiamo beta karoti-no, seleno, A, C, ir E vitaminų poveikio vėžio chemo-profilaktikoje. Į tyrimą įtraukta 161 045 tiriamųjų, tarp jų 88 610 sudarė grupę, kuri vartojo antioksidantus ar jų derinius, kiti 72 435 – sudarė placebo ar kontroli-nę grupę. Nepriklausomai nuo antioksidanto rūšies, jų derinių, dozės dydžio bei dozavimo ritmo ar vėžio lo-kalizacijos, apskaičiuota santykinė rizika susirgti vėžiu buvo 0,99. Panašūs rezultatai gauti, kai antioksidantai skirti pirminės profilaktikos tikslais, t. y. asmenims, ku-rių rizika susirgti vėžiu padidėjusi, bei antrinės profi-laktikos tikslais, t. y. asmenims, kuriems nustatyta iki-vėžinės būklės: rizika susirgti vėžiu buvo 0,97. Būtina pažymėti, kad antioksidantų vartojimas netgi padidina riziką susirgti šlapimo pūslės vėžiu (santykinė rizika – 1,532) (20). Apie mirtingumo rizikos padidėjimą varto-jant antioksidantus pirminei ir antrinei vėžio profilakti-kai rodo ir kitų tyrimų rezultatai (21).

Taigi šiandien dar nėra pakankamai įrodymų, viena-reikšmiškai pagrindžiančių antioksidantų naudą vėžio profilaktikai. Nėra atsakyta į klausimą, kokių navikų profilaktikai reikėtų vartoti vienus ar kitus antioksidan-tus, kokiomis dozėmis, kokiu vartojimo ritmu ir kokia jų vartojimo trukmė. Mažai žinoma ir apie antioksi-dantų tarpusavio sąveiką. Tokių klausimų gausą, matyt, sąlygoja tai, kad yra sudėtinga didelės apimties ilga-

156

laikiuose klinikiniuose tyrimuose surinkti pakankamą skaičių subjektų. Be to, į tyrimą įtraukti asmenys taip pat vartoja vaisiuose ir daržovėse esančius antioksi-dantus, kurie gali turėti įtakos sintetinių antioksidantų aktyvumui.

Pažymėtina, kad siekiant atsakyti į iškeltus klausi-mus, tęsiami antioksidantų vartojimo tyrimai. 2013 metais planuojama užbaigti SELECT tyrimą, kurio tiks-las įvertinti seleno ir vitamino E veiksmingumą prieši-nės liaukos vėžio profilaktikoje. Vadovaujantis prelimi-nariais duomenimis, antikancerogeninio efekto nenu-statyta (22). Tyrėjų dėmesys yra nukreiptas į augalinės kilmės medžiagas, kurios pasižymi antioksidacinėmis savybėmis (23, 24).

ANTioKSiDANTŲ NAUDoJiMo GALiMyBĖS GyDANT SErGANČiUoSiUS VĖŽiUir spindulinė terapija, ir chemoterapija stimuliuoja

laisvųjų radikalų formavimąsi organizme ir navikuo-se. Dauguma nuo vėžio vartojamų vaistų, sukeldami oksidacinį stresą ląstelėje, nulemia jos žūtį (apoptozę). Tačiau organizme cirkuliuojantys laisvieji radikalai turi nepageidaujamą poveikį daugelio organų (širdies, plaučių, inkstų ir kt.) ląstelėms, sukeldami tų organų pažeidimus. Pavyzdžiui, antraciklinai, platinos jungi-niai yra tie chemopreparatai, kurie sukelia ženklų oksi-dacinį stresą ląstelėse (25).

Sergančiųjų piktybiniais navikais apklausa rodo, kad 25-84 proc. pacientų vartoja maisto papildus, ku-riuose yra antioksidantų, dažnai didesnėmis dozėmis, negu rekomenduoja mitybos normose (26). Siekiant išsiaiškinti antioksidantų naudą vėžiu sergantiems pa-cientams taikant chemoterapiją ar spindulinį gydymą, atlikta daugybė eksperimentinių ir klinikinių tyrimų, kuriuose buvo tyrinėtas antioksidantų (glutationo, me-latonino, a ir e vitamino, n-acetilcisteino, l-karnitino, kofermento Q) poveikis citostatikų ar jonizuojančiosios spinduliuotės sukeliamoms nepageidaujamoms reakci-joms. nustatyta, kad pacientai, vartojantys citostatikus, geriau toleruoja citostatinę terapiją. Iš 19 atliktų tyrimų 15 nustatytas mažesnis platinos sukeliamas neurotok-siškumas. 8 iš 17 tyrimų buvo konstatuotas teigiamas antioksidantų poveikis mielosupresijai. Pažymėtina, kad vartojant antioksidantus nesumažėjo citostatinės terapijos veiksmingumas bei pacientų išgyvenamumo trukmė (27, 28).

Viena vertus, antioksidantai gali sumažinti kai kurių vaistų nuo vėžio nepageidaujamą poveikį organizmui, kita vertus, neatmetama galimybė, kad antioksidantai, sąveikaudami su citostatikais, gali mažinti jų veiksmin-

gumą. Diskutuojama taip pat, kokiomis dozėmis ir ko-kiais režimais juos vartojant gali sumažėti citostatinės terapijos veiksmingumas.

Siekiant sumažinti jonizuojančiosios spinduliuotės poveikį organizmui navikų spindulinės terapijos metu gali būti vartojami antioksidantai. Tačiau vėl kyla klau-simas, ar jų vartojimas negali sumažinti vėžio spinduli-nės terapijos veiksmingumo? Juk antioksidantai, neutra-lizuodami laisvuosius radikalus bei slopindami lipidų peroksidaciją, gali apsaugoti ne tik sveikas ląsteles nuo žalingo jonizuojančiosios spinduliuotės poveikio, bet ir sumažinti spindulinės terapijos veiksmingumą – ma-žėja vietinė naviko kontrolė, didėja navikinių ląstelių radiorezistentiškumas (27, 29).Vis dėlto JAV maisto ir vaistų agentūros yra leista gydant pacientus, sergančius seilių liaukų naviku, vartoti antioksidantą amifostiną.

Taigi į daugelį klausimų, susijusių su antioksidan-tų vartojimu, neatsakyta ir dėl kai kurių teorinių žinių stokos ir dėl to, kad klinikinių tyrimų rezultatai, gauti vienomis sąlygomis, buvo perkeliami ir vertinami ki-tomis sąlygomis, o vertinant rezultatus neatsižvelgta į poveikius, sukeliamus ne tik egzogeninių, bet ir endo-geninių antioksidantų. Šiandien dar mažai žinoma apie antioksidantų sukeliamus poveikius genų raiškos lygiu. Taigi, siekiant mokslinių tyrimų įrodymais pagrįsti an-tioksidantų vartojimo galimybes citostatinės terapijos metu, reikalingi papildomi tyrimai ir, svarbiausia, kad tokie tyrimai būtų integruoti į daugiacentrius III fazės klinikinius tyrimus, atliekamus homogeniškoje pacien-tų populiacijoje, kuriai taikomi tiksliai apibrėžti įprasti-nio gydymo režimai. Šiandien antioksidantus patartina vartoti prieš citostatinę vėžio terapiją ar ją pabaigus. Citostatinės terapijos metu antioksidantų trūkumą pa-tartina kompensuoti daržovėse ar vaisiuose esančiais antioksidantais.

NAUJoS VAiSTŲ NUo VĖŽio, DALyVAUJANČiŲ PALAiKANT oKSiDACiNĖS-rEDUKCiNĖS SiSTEMoS HoMEoSTAZĘ, KŪriMo STrATEGiJoS

Kaip jau buvo minėta, laisvieji radikalai yra būtini ląstelei, kurioje palaikoma pusiausvyra tarp aktyviųjų deguonies formų gamybos ir jų eliminavimo, funkci-onuoti. Nors reakcijos, sąlygojančios laisvųjų radikalų homeostazę normalioje ląstelėje bei navikinėje ląstelė-je, yra panašios, visgi pastarojoje ląstelėje yra padidė-jusi laisvųjų radikalų koncentracija, pakitęs juos neu-tralizuojančių fermentų kiekis, dėl to vystosi oksidaci-nis stresas, dėl kurio ląstelė gali žūti arba prisitaikyti. Ląstelei prisitaikant didėja antioksidantų kiekis ir taip palaikoma oksidacinės-redukcinės sistemos homeosta-

157

zė (pav.). Ši adaptacija ne tik leidžia navikinėms ląste-lėms išgyventi esant padidėjusiam oksidaciniam stre-sui, bet ir suteikia galimybę būti atsparesnėms vaistų nuo vėžio poveikiui (30).

plėtojant mokslinius tyrimus, susietus su naujų vais-tinių preparatų paieškomis ir siekiant palaikyti oksida-cinės-redukcinės sistemos homeostazę:

• sintetinami naujos kartos antioksidantai;• ieškoma vaistinių preparatų, kurie stimuliuotų

oksidacinį stresą ląstelėse, tiesiogiai didindami aktyvių-jų deguonies formų kiekį navikinėje ląstelėje;

• kuriami antioksidantų inhibitoriai, kurie netie-siogiai padidina laisvųjų radikalų kiekį ląstelėje.

Šių naujų vaistinių preparatų veikimo mechaniz-mai skiriasi nuo įprastinių papildomai skiriamų anti-oksidantų. Tarp naujos kartos antioksidantų yra Szeto-Schiller‘io peptidai, Skulachev‘o jonai bei MitoQ10 antioksidantas (31-34).

Szeto-Schiller‘io peptidai – maži, lengvai prasisker-biantys į ląstelę, besikaupiantys mitochondrijose. Jų antioksidacinį poveikį sąlygoja esančios dimetiltirozi-no liekanos peptiduose. Šie peptidai tiriami insultų ir infarktų atvejais (31).

Tarp V. P. Skulačiovo ir bendraautorių sukurtų nau-josios kartos antioksidantų yra SkQ1 (10-6‘-plastokvi-nolil-deciltrifenilfosfonis) ir c12TPP (dodeciltrifenilfos-fonis). Į šių antioksidantų sudėtį įeina trifenilfosfonio jonas – hidrofobinis katijonas, kuris sąlygoja SkQ1 kau-pimąsi mitochondrijų membranos vidiniame sluoksny-je, o SkQ1 antioksidacinės savybės priklauso nuo šio jono savybių. Dėl šių jonų poveikio mažėja membra-ninis mitochondrijų potencialas, nukenksminamos mitochondrijų viduje esančios aktyviosios deguonies formos, nuo pažaidų apsaugoma mitochondrijų DNR. Eksperimentuojant su gyvūnais nustatytas teigiamas šių jonų poveikis žaizdoms gyti, senatvinės akių distrofijos atveju, neuroprotekcinis bei nefroprotekcinis poveikis.

Panaudojus pelių skiepijamųjų navikų modelį nustaty-ta, kad SkQ1 ir C12TPP stabdo karcinomos ląstelių bei stimuliuoja normalių ląstelių vystymąsi. Atliekami de-talūs šių antioksidantų tyrimai Rusijoje, JAV, Vokietijoje (32-34).

MitoQ10 antioksidantas – ubikvinonas (Q kofer-mentas), sujungtas su trifenilfosfonio jonais. Tai į mito-chondrijas nukreiptas antioksidantas, kurio patekimas į jas priklauso nuo mitochondrijų vidinės membranos potencialo, o MitoQ10 antioksidacines savybes lemia Q kofermentas. Šis naujos kartos antioksidantas tiria-mas gydant neurodegeneracines ligas bei pirminę arte-rinę hipertenziją. Pažymėtina, kad MitoQ10 gali turėti nepageidaujamą poveikį organizmui, nes gali būti au-tooksiduojamas ir pats tapti superoksido anijono for-mavimosi priežastimi: ilgai vartojant šį antioksidantą gali įvykti mitochondrijų depoliarizacija ir dėl to bus trikdomas oksidacinis fosforilinimas (35).

Kaip jau buvo minėta, ieškoma vaistinių preparatų, kurie stimuliuotų oksidacinį stresą navikinėse ląstelėse. Taip pat kuriami antioksidantų inhibitoriai, kurie netie-siogiai gali padidinti laisvųjų radikalų kiekį navikinėse ląstelėse. Tarp tokių vaistinių preparatų, kurie tiesiogiai padidina aktyviųjų deguonies formų kiekį navikinėse ląstelėse ir dėl to veikia gana selektyviai, yra moteksa-fino gadolinis, beta lapachonas, fenretinidas, prokarba-zinas ir kt. Kai kurie iš jų jau taikomi ir klinikinėje prak-tikoje, pavyzdžiui, prokarbazinas gydant Hodžkino ir ne Hodžkino limfomas bei pirminius smegenų navikus (36-38).

Antioksidacinę sistemą blokuoja 2-metoksiestradi-olis, arseno trioksidas, imeksonas, disulfiramas, kurie netiesiogiai didina aktyviųjų deguonies formų kiekį ląs-telėje. Tikimasi, kad minėti vaistiniai preparatai, varto-jami kartu su chemoterapiniais citotoksiniais vaistais, gali padidinti vėžio gydymo veiksmingumą. Atliekami klinikiniai tyrimai skiriant šiuos naujus vaistinius pre-paratus kartu su kitais citostatikais įvairių lokalizacijų vėžiui gydyti. Papildomas ar sinergistinis šių preparatų poveikis kartu su citotoksiniais chemopreparatais gali apsaugoti sveikas ląsteles nuo žalingo poveikio, rečiau vystosi navikinių ląstelių rezistentiškumas. Tyrimų re-zultatų dar laukiama, tačiau preliminarūs duomenys rodo, jog gerėja atsakas į gydymą, ilgėja pacientų ben-dras išgyvenimas (36-38).

APiBENDriNiMASApibendrinant tenka pažymėti, kad šiandien dar

nėra pakankamai įrodymų, vienareikšmiškai pagrin-džiančių antioksidantų naudą vėžio profilaktikai. Neat-

Normali ląstelė Navikinė ląstelė Prisitaikiusi navikinė ląstelė

An�oksidantai Oksidantai

An�oksidantai

An�oksidantai

Oksidantai

Oksidantai

An�oksidantai

Oksidantai

Oksidantai

Oksidacinės-redukcinės sistemos balansas

Oksidacinis stresas Prisitaikiusi oksidacinė-redukcinė sistema

Pav. Oksidacinės-redukcinės sistemos pokyčiai ląstelei pik-tybėjant

158

sakyta taip pat ir į daugelį klausimų, susijusių su antiok-sidantų vartojimu taikant konservatyvųjį (medikamen-tinį ar spindulinį) vėžio gydymą. Vilčių teikia naujos kartos antioksidantai bei mokslinės paieškos siekiant sukurti vaistinius preparatus, kurie stimuliuotų oksida-cinį stresą navikinėse ląstelėse.

Literatūra1. circu Ml, aw Ty. reactive oxygen species, cellular redox

system and apoptosis. Free Radical Bio Med. 2010; 48(6): 749-762.2. Sarsour EH, Kumar MG, Chaudhuri L, Kalen AL, Goswami

pc. redox control of cell cycle in health and disease. antioxid redox Sign. 2009; 11(12): 2985-3011.

3. storz p. reactive oxygen species-mediated mitochondria-to-nucleus signaling: a key to aging and radical-caused diseases. sci STKE. 2006; 332: re3.

4. Starkov AA, Fiskum G, Chinopoulos C, Lorenzo BJ, Brow-ne se, patel Ms, beal Mf. Mitochondrial α-ketoglutarate dehydroge-nase complex generates reactive oxygen species. J Neurosci. 2004; 24(36): 7779-7788.

5. vina J, borras c. women live longer than men: understan-ding molecular mechanism offers opportunities to intervene by using estrogenic compounds. Antioxid Redox Sign. 2010; 13(3): 269-278.

6. oberley Td, Zhong w, szweda li, oberley lw. locali-zation of antioxidant enzymes and oxidative damage products in normal and malignant prostate epithelium. Prostate. 2000; 44(2): 144-145.

7. hansen JM, go yM, Jones dp. nuclear and mitochondrial compartmentation of oxidative stress and redox signaling. annu rev Pharmacol Toxicol. 2006; 46: 215-234.

8. Dirmeier R, O‘Brien K, Engle M, Dodd A, Spears E, Poy-ton ro. Measurement of oxidative stress in cells exposed to hypoxia and other changes in oxygen concentration. Method Enzymol. 2004; 381: 589-603.

9. Trachootham d, alexandre J, huang p. Targeting cancer cells by ros-mediated mechanism: a radical therapeutic approach? Nat Rev Drug Discov. 2009; 8(7): 579-591.

10. behrend l, henderson g, Zwacka rM. reactive oxygen species in oncogenic transformation. Biochem Soc T. 2003; 31(Pt6): 1441-1444.

11. hussain sp, hofseth lJ, harris cc. radical causes of can-cer. Nat Rev Cancer. 2003; 3(4): 276-285.

12. hofseth lJ, hussain sp, wogan gn, harris cc. nitric oxide in cancer and chemoprevention. Free Radical Bio Med. 2003; 34(8): 955-968.

13. dormandy Tl. free-radical pathology and medicine. a re-view. J R Coll Physicians Lond. 1989; 23(4): 221-227.

14. Fang YZ, Yang S, Wu G. Free radicals, antioxidants and nutrition. Nutrition. 2002; 18(10): 872-879.

15. Tamimi rM, lagiou p, adami h-o, Trichopoulos d. pros-pects for chemoprevention of cancer. J Intern Med. 2002; 251: 286-300.

16. Blot WJ, Li JY, Taylor PR, Guo W, Dawsey S, Wang GQ, et al. nutrition intervention trials in linxian, china: supplementation with specific vitamin/mineral combinations, cancer incidence, and disease-specific mortality in the general population. J natl cancer Inst. 1993; 85: 1483-1491.

17. hennekens ch, buring Je, Manson Je, stampfer M, rosner b, cook nr, et al. lack of effect of long-term supplementation with beta carotene on the incidence of malignant neoplasms and cardio-vascular disease. N Engl J Med. 1996; 334: 1145-1149.

18. Lee IM, Cook NR, Manson JE. Beta-carotene supplemen-

tation and incidence of cancer and cardiovascular disease: women’s Health Study. J Natl Cancer Inst. 1999; 91: 2102-2106.

19. omenn gs, goodman g, Thornquist M, grizzle J, ro-senstock l, barnhart s, et al. The beta-carotene and retinol efficacy trial (CARET) for chemoprevention of lung cancer in high risk popu-lations: smokers and asbestos-exposed workers. Cancer Res. 1994; 54(7 Suppl): 2038-2043.

20. Myung S-K, Kim Y, Ju W, Choi HJ, Bae WK. Effects of an-tioxidant supplements on cancer prevention: meta-analysis of rando-mized controlled trials. Ann Oncol. 2008; 21: 166-179.

21. bjelakovic g, nikolova d, gluud ll, simonetti rg, gluud c. Mortality in randomized trials of antioxidant supplements for pri-mary and secondary prevention: systematic review and meta-analy-sis. JAMA. 2007; 297: 842-857.

22. Dunn BKL, Richmond ES, Minasian LM, Ryan AM, Ford lg. a nutrient approach to prostate prevention: the selenium and vitamin E cancer prevention trial (SELECT). Nutr Cancer. 2010; 62(7): 896-918.

23. Ndiaye M, Kumar R, Ahmad N. Resveratrol in cancer ma-nagement: where are we and where we go from here? an n y acad Sci. 2011; 1215: 144-149.

24. Rahman MA, Amin AR, Shin DM. Chemopreventive po-tential of natural compounds in head and neck cancer. nutr cancer. 2010; 62(7): 973-987.

25. Conklin KA. Chemotherapy-associated oxidative stress: impact on chemotherapeutic effectiveness. Integr Cancer Ther. 2004; 3(4): 294-299.

26. burstein hJ, gelber s, guadagnoli e, weeks Jc. use of alternative medicine by women with early-stage breast cancer. new Engl J Med. 1999; 340: 1733-1739.

27. Lawenda BD, Kelly KM, Ladas EJ, Sagar SM, Vickers A, blumberg Jg. should supplemental antioxidant administration be avoided during chemotherapy and radiation therapy? J natl cancer Inst. 2008; 100(11): 773-783.

28. Block KI, Koch AC, Mead MN, Tothy PK, Newman RA, gyllenhaal c. impact of antioxidant supplementation on chemothe-rapeutic toxicity: a systematic review of the evidence from randomi-zed controlled trials. Int J Cancer. 2008; 123: 1227-1239.

29. Prasad KN, Cole WC, Kumar B, Che Prasad K. Pros and cons of antioxidant use during radiation therapy. cancer Treat rev. 2002; 28: 79-91.

30. behrend l, henderson g, Zwacka rM. reactive oxygen species in oncogenic transformation. Biochem Soc T. 2003; 31(Pt6): 1441-1444.

31. szeto hh. Mitochondria-targeted peptide antioxidants: novel neuroprotective agents. AAPS J. 2006; 18: 8(3): E521-531.

32. roginsky va, Tashlitsky vn, skulachev vp. chain-brea-king antioxidant activity of reduced forms of mitochondria-targeted quinones, a novel type of geroprotectors. Aging (Albany NY). 2009; 12: 1(5): 481-489.

33. demianenko ia, vasilieva Tv, domnina lv, dugina vb, egorov Mv, ivanova oy, et al. novel mitochondria-targeted antioxi-dants, „Skulachev-ion“ derivates, accelerate dermal wound healing in animals. Biochemistry (Mosc). 2010; 75(3): 274-280.

34. Fetisova EK, Avetisyan AV, Izyumov DS, Korotetskaya Mv, chernyak bv, skulachev vp. Mitochondria-targeted antioxidant SkQR1 selectively protects MDR (Pgp 170)-negative cells against oxi-dative stress. FEBS Lett. 2010; 584(3): 562-566.

35. graham d, huynh nn, hamilton ca, beattie e, smith ra, Cocheme HM, et al. Mitochondria-targeted antioxidant MitoQ10 improves endothelial function and attenuates cardiac hypertrophy. Hypertension. 2009; 54(2): 322-328.

159

36. smith dg, Magwere T, burchill sa. oxidative stress and therapeutic opportunities: focus on ewing‘s sarkoma family of tu-mors. Anticancer Ther. 2011; 11(2): 229-249.

37. wondrak gT. redox-directed cancer therapeutics: mole-cular mechanisms and opportunities. Antioxid Redox Sign. 2009; 11(12): 3013-3069.

38. Fang J, Deng D, Nakamura H, Akuta T, Qin H, Iyer AK, et al. oxystress inducing antitumor therapeutics via tumor-targeted de-livery of PEG-conjugated D-amino acid oxidase. Int J Cancer. 2008; 122(5): 1135-1144.

ANTioXiDANT CoMPLEMENTS AND SUPPLEMENTS PoTEN-TiAL USE iN oNCoLoGy

Janina Didžiapetrienė, Goda Uknevičiūtė, Jaroslav Bublevič, Saulė Uleckienė, Birutė Kazbarienė, rimantas Stukas

SummaryKey words: free radicals, antioxidants, oxidative stress.Free radicals are products of normal metabolism. Endogenous

antioxidative system neutralise the extensive quantities of free radi-cals. The pathological processes as inflammation or cancer result in

augmenting the formation of free radicals and oxidative stress occurs. For neutralisation of oxidative stress the antioxidants are used. Much remains unknown concerning the mode of action of antioxidants. A lot of problems remain: which kind of antioxidants should be used for the prevention of one or other type of tumours, what doses and combinations should be administered, should patients undergoing chemotherapy and radiotherapy be prescribed antioxidants? The aim of this article – is to review the literature data on the use of antioxid-ants in oncology based on novel scientific achievements.

Correspondence to: saule.uleckiene@vuoi.lt

gauta 2011-09-27

160

raktažodžiai: motyvacija, profesija, studentai, studi-juojantys slaugytojai.

SantraukaMotyvaciją rinktis tam tikrą profesiją lemia as-meninės savybės, artimųjų nuomonė ar kitų šeimos narių įtaka. Taip pateikė 64,70 proc. – studentų ir 73 proc. dirbančių studijuojančių slaugytojų. Motyvacija gali būti siejama ne tik su individo savybėmis, bet ir su socialinės aplinkos ypatumais. Svarbiausiomis slaugytojo savybėmis pirmos grupės respondentai laiko kantrumą ir komunikabilumą (70,58 proc.), o antros grupės respondentai – kantrumą (97 proc.). Tyrimo re-zultatai parodė, kad dauguma pirmos ir antros grupės respondentų turi slaugytojui reikalingas savybes ir gali būti gerais savo srities specialis-tais, tačiau neturintys praktinės slaugytojo darbo patirties studentai nepakankamai vertina tai, ką laiko reikšmingu dirbantys šį darbą žmonės. iša-nalizavus respondentų ateities planus, nustatyta, kad dauguma studentų (52,94 proc.), įgiję baka-lauro laipsnį, nežino, ar tęs studijas toliau ir sies savo darbą su pasirinktomis studijomis.

ĮVADASprofesijos rinkimosi motyvai – labai aktuali ir svar-

bi tema šiuolaikinėje visuomenėje. Šiandien visuotinai pripažįstama, kad motyvas – tai vidinė paskata, aksti-nas, impulsas ar ketinimas, verčiantis žmogų vienaip ar kitaip elgtis, siekiant patenkinti tam tikrus poreikius. Lietuvoje slaugos institucija yra pačiame permainų sūkuryje. Visuomenė visada medikus stebi atidžiai ir kritiškai. Vykstant sveikatos priežiūros reformoms Lie-tuvoje, labai svarbus yra slaugytojo vaidmuo [4]. Slau-gos darbuotojų veikla – tai neįkainojamos vertės tar-navimas gyvybei. Slauga yra viena svarbiausių šalies sveikatos priežiūros sistemos dalių, nes šioje srityje dir-ba didžiausia asmens sveikata besirūpinanti personalo grupė [9].

Slaugos samprata kiekvienoje šalyje skirtinga, nes priklauso nuo tautos kultūros, nacionalinių tradicijų, geografinės, kultūrinės aplinkos, visuomenėje vyrau-jančios politinės ideologijos, religinės filosofijos, soci-

alinės santvarkos, ekonominės padėties ir slaugos isto-rinės raidos. Šalyse, kuriose medicinos raida yra spar-tesnė nei slaugos, rūpybos ir globos, žmonių sveikata labiau atsilieka nuo medicinos galimybių [11].

slaugytojų profesinė motyvacija beveik nenagrinėta tema. Todėl svarbu žinoti, kokie motyvai skatina rinktis slaugytojo profesiją, kokie svarbiausi asmenybės bruo-žai jiems yra būdingi. Tai padės labiau susipažinti su slaugos profesija, spręsti galimas motyvacijos proble-mas bei sustiprinti žinias apie slaugos specialybę.

Mokslinėje literatūroje išskiriama eilė motyvacijos modelių, akcentuojančių skirtingus aspektus, vienaip ar kitaip reikšmingus ir studijuojant. Studentų motyva-cijos tyrimai ypač svarbūs, nes leidžia atskleisti proble-mines motyvacijos sritis. Mokymosi motyvacija kaip permanentinio mokymosi prielaida glūdi pačioje stu-dento asmenybėje.

Darbo­ tikslas­ –­ išanalizuoti­ būsimų ir dirbančių studijuojančių slaugytojų profesinę motyvaciją.

TyriMo METoDiKASiekiant ištirti būsimų ir dirbančių studijuojančių­

slaugytojų profesinę motyvaciją, pasirinktas kiekybinis tyrimas – anketinė dieninio skyriaus slaugos specialy-bės studentų, dirbančių ir studijuojančių neakivaizdi-nio skyriaus slaugytojų apklausa. Kiekybinis tyrimas pasirinktas todėl, kad jį lengviau suplanuoti ir struktū-rizuoti. Tyrėjui nesant šalia, respondentai gali jaustis laisvai ir anketas pildyti jiems patogiu laiku. Kiekybinio tyrimo mokslinę vertę sudaro kiekybiniai rodikliai [12].

Tyrimo kontingentą sudarė dvi tiriamųjų grupės:1 grupė (68 % tiriamųjų) – dieninio skyriaus slau-

gos specialybės studentai.2 grupė (100% tiriamųjų) – pilvo ir endokrininės

chirurgijos, krūtinės chirurgijos, gastroenterologijos, insultų, sąnarių implantacijos, anesteziologijos-reani-macijos skyriaus (su operacine), pulmonologijos skyrių slaugytojai-studentai.

Buvo išdalinta 68 anketos dieninio skyriaus stu-dentams. Tyrimo imties dydis: n = 68. Neakivaizdinio skyriaus dirbantiems studentams išdalinta 100 anketų. Tyrimo imties dydis: n = 100.

Duomenų analizei naudota MS Excel skaičiuoklė 2003. apklausa atlikta laikantis etinių rekomendacijų.

PRoFESINė­moTYVaCIja­SLauGojE­tatjaNa ŽuRavliova, miNdauGas būta, NeRiNGa juškutė

Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakultetas

Žurnalo tinklalapis: http://sm–hs.eu Adresas susirašinėti: Tatjana Žuravliova, el. p. administratorius.svmf@ku.lt

slauga

issn 1392–6373SVEIKATOS MOKSLAI

2011, volume 21, number 7, p. 160-163

161

rEZULTATAi ir JŲ APTAriMASPirmos grupės tyrimo metu apklausta 68 dieninio

skyriaus respondentai. Apklaustųjų amžiaus vidurkis 20 metų. Didžiąją respondentų dalį sudarė moterys – 94,12 proc., vyrai – 5,88 proc. Šeimyninę padėtį suda-rė 100 proc. nesusituokusių asmenų. visi respondentai studijuojantys - (100 proc.), iš jų 11,76 proc. - darbą derina su studijomis.

antros grupės tyrimo metu apklausta 100 respon-dentų. Apklaustųjų amžiaus vidurkis 30-40 metų. Di-džioji dalis tiriamųjų (96 proc.) – moterys. Vyrų tik 4 proc. Tai rodo, kad slaugos specialybė yra populiaresnė tarp moterų. Toks pirmos ir antros grupės tyrime da-lyvavusiųjų respondentų pasiskirstymas labai artimas visų Lietuvos slaugytojų santykiui. Kitose šalyse mote-rys taip pat sudaro didžiąją dalį slaugytojų. Tai susiję su tuo, kad slaugymas tradiciškai siejamas su moterimis.

daugumos respondentų, dalyvavusių antros grupės anketinėje apklausoje, išsilavinimas yra aukštasis neu-niversitetinis (49 proc.). Aukštąjį universitetinį išsilavi-nimą turėjo 36 proc., aukštesnįjį – 15 proc.

slaugos mokslas – vienas jauniausių ne tik lietu-voje, bet ir pasaulyje. Šiuolaikinis požiūris į slaugytoją Lietuvoje keičiasi. Australijos mokslininkai, atlikę ty-rimą, nustatė, kad vienas iš veiksnių, turėjusių įtakos slaugytojų pasitenkinimui darbu ir išlikimui sveikatos priežiūroje, – tai profesinis savarankiškumas, autono-mija [5]. Slaugos mokslas, arba slauga kaip disciplina ar profesija, reikalauja iš slaugytojų priimti sveikatos priežiūros organizacijos kultūrą. Atliktas tyrimas pa-rodė, kad didžioji dalis pirmos grupės respondentų slaugytojo darbą vertina kaip atsakingą (58,82 proc.)

bei sudėtingą (47,05 proc.). Tarp respondentų pasitai-kė ir tokių, kurie vertina šį darbą kaip lengvą (23,52 proc.). Antros grupės tiriamieji slaugytojo darbą laiko taip pat atsakingą (89 proc.) bei sudėtingą (48 proc.). Tik 2 proc. jį laiko lengvą. Kanados mokslininkų tyrimų rezultatai parodė, kad vieni svarbiausių veiksnių, dėl kurių didžioji dalis slaugytojų lieka dirbti – tai pasiten-kinimas darbu bei organizacijos politika [6]. Slaugytojo mokymosi pasirinkimo motyvų įvertinimas pateiktas 1 lentelėje.

apibendrinant galima teigti, kad studentų bei slau-gytojų svarbiausias motyvas – šeimos įtaka profesijos pasirinkimui.

Tyrimo metu buvo aiškintasi, kokias slaugytojams reikalingas profesines savybes laiko būsimi slaugyto-jai - studentai ir jau dirbantys slaugytojai, siekiantys aukštesnio laipsnio (2 lentelė). Gauti duomenys rodo, kad svarbiausiomis slaugytojo profesinėmis savybėmis pirmos grupės respondentai laiko kantrumą bei komu-nikabilumą (70,58 proc.). Ne ką mažiau svarbia savybe

MotyvaiPasirinkta specialybė yra reikalinga 35, 29Ieškojau naujų įspūdžių 23,52Noras padėti žmonėms 41,17Pasirinkimui įtakos turėjo šeima 64,70Reikėjo kažkur mokytis 29,41Išvengti monotonijos 17,64Noras tobulėti, praplėsti akiratį 29,41Noras būti pripažintam 17,64Noras labiau pažinti žmogų 23,52Tikėjausi realizuoti savo asmenybės savybes 5,88

Siekti žinių dėl asmeninių interesų 29,41

Savybės

Būsimi slaugytojai-

studentai

Dirbantys slaugytojai, siekiantys

aukštesnio laipsnioNuoširdumas 17,64 93Švelnumas 17,64 83Griežtumas 23,52 24Atidus išklausymas 52,94 76Sąžiningumas 64,70 76Dėmesingumas 41,17 88Atsakingumas 58,82 89Reiklumas 41,17 52Emocinis stabilumas 58,82 45Pagarba ir pasitikėjimas 41,17 79Empatija 11,76 40Jautrumas 11,76 79Asmeninė atsakomybė 47,05 79Valdingumas 11,76 9Nuovokumas 23,52 50Tolerancija 41,17 65Objektyvumas 35,29 44Kantrumas 70,58 97Atvirumas 11,76 68Komunikabilumas 70,58 89Gebėjimas pažinti save 5,88 27Savarankiškumas 35,29 80Gebėjimas spręsti problemas 35,29 77

1 lentelė. Slaugytojo mokymosi pasirinkimo motyvai (pasis-kirstymas procentais)

2 lentelė. Slaugytojų profesinių savybių reikšmingumas (pa-siskirstymas procentais)

162

laiko ir sąžiningumą (64,70 proc.). Sažiningumas savyje talpina pagrindinius principus ir reikalavimus – asme-nybės garbingumą, dorą, jausmus. Taip pat labai reikš-mingomis savybėmis daugelio apklaustųjų yra laiko-mos: atsakingumas, emocinis stabilumas (58,82 proc.), atidus išklausymas (52,94 proc.), asmeninė atsakomy-bė (47,05 proc). Reikšmingomis savybėmis dėmesin-gumą, reiklumą, pagarbą ir pasitikėjimą bei toleranciją laiko 41,17 proc. studentų. Kiti mano, kad objektyvu-mas, savarankiškumas bei gebėjimas spręsti problemas (35,29 proc.), griežtumas, nuovokumas (23,52 proc.) yra reikšmingos taip pat. Tokias savybes kaip nuošir-dumas ir švelnumas reikšmingoms savybėms priskiria 17,64 proc. tyrime dalyvavusių respondentų.

Mažiau svarbias savybes respondentai pažymėjo empatiją, jautrumą, valdingumą bei atvirumą (11,76 proc.). Tačiau neabejotina, jog slaugytojai, kuriais pa-sitiki pacientai ar kolegos, sugeba įsijausti į paciento būseną. Empatija yra viena svarbiausių, teigiamai vei-kiančių žmonių tarpusavio santykius savybė.

Mažiausiai reikšminga savybe respondentai laiko gebėjimą pažinti save (5,88 proc.).

Antros grupės respondentų nuomone, pačios svar-biausios slaugytojo (-os) savybės yra kantrumas (97 proc.), nuoširdumas (93 proc.), atsakingumas, komu-nikabilumas (89 proc.), dėmesingumas (88 proc.), švel-numas (83 proc.), savarankiškumas (80 proc.). Sąžinin-gumą, atidų išklausymą reikšmingomis savybėmis laiko 76 proc. respondentų. Ne ką mažiau svarbiomis savy-bėmis laiko asmeninę atsakomybę, jautrumą, pagarbą ir pasitikėjimą (79 proc.), gebėjimą spręsti problemas (77 proc.), atvirumą (68 proc.), toleranciją (65 proc.) apklaustųjų. Kiek mažiau svarbias savybes dirbantys slaugytojai priskirtų objektyvumui (44 proc.), gebėji-mui pažinti save (27 proc.), griežtumui (24 proc.). Ma-žiausiai reikšminga savybe laiko valdingumą (9 proc.).

Tyrimo rezultatai parodė, kad studentai nevertina pakankamai tų slaugytojui būdingų savybių, kurios yra svarbios slaugytojams, turintiems praktinę darbo pa-tirtį. Nuoširdumą reikšminga savybe laiko – 93 proc.,

jautrumą – 79 proc., nuovokumą – 50 proc., gebėjimą spręsti problemas 77 proc. respondentų.

Studentų, būsimų slaugytojų, ir studijuojančių slaugytojų buvo paprašyta įvertinti slaugytojo darbą. Didžioji dalis studentų (1 pav.) jį vertina kaip atsakingą (58,82 proc.) bei sudėtingą (47,05 proc.). Tarp pirmos grupės respondentų pasitaikė ir slaugytojo darbą lai-kančių kaip lengvą (23,52 proc.). Antros grupės tyrimo rezultatai parodė, kad net 89 proc. dirbančių slaugytojų jų pačių darbą vertina kaip atsakingą (2 pav.). Sudėtin-gą jį laiko 48 proc. tyrime dalyvavusių apklaustųjų ir tik 2 proc. jį laiko lengvą. Slaugytojai, dalyvavę anketinė-je apklausoje, paminėjo ir tai, kad jų darbas reikalauja daug fizinės jėgos, psichologinio pasiruošimo paciento atžvilgiu. Nemažai respondentų paminėjo, kad slaugy-tojo darbas yra labai svarbus, reikalingas, reikšmingas visose sveikatos priežiūros įstaigose.

Į klausimą „Ar esate patenkinta (-as) savo darbu“?, antros grupės respondentai atsakė įvairiai (3 pav.). Dau-giausia (45 proc.) apklaustųjų teigė esantys tik iš dalies patenkinti. Patenkinti nurodė esą 33 proc., o nepaten-kinti – 22 proc. pasitenkinimas darbu – tai darbuotojo požiūris į savo darbą, kurį apsprendžia skirtumas tarp to, ko darbuotojas tikėjosi ir to, ką jis aktualiai gauna darbe.

Apibendrinant galima teigti, kad motyvaciją rinktis tam tikrą profesiją lemia asmeninės savybės, artimųjų nuomonė ar kitų šeimos narių įtaka. Jie pažymi, kad motyvacija gali būti siejama ne tik su individo savybė-mis, bet ir su socialinės aplinkos ypatumais, su tuo, ką galvojame apie sėkmę, kaip kiti vertina mokymąsi ir t.t. Tyrimo rezultatai parodė, kad dauguma pirmos ir an-tros grupės respondentų turi slaugytojui reikalingas sa-vybes ir gali būti gerais savo srities specialistais, tačiau neturintys praktinės slaugytojo darbo patirties studentai nepakankamai vertina tai, ką laiko laibai reikšmingu dirbantys šį darbą žmonės.

iŠVADoSDidžioji dalis (58,82 proc.) pirmos ir (89 proc.) an-

1 pav. Studentų slaugytojo darbo vertinimas

2 pav. Slaugytojų slaugyto-jo darbo vertinimas 3 pav. Slaugytojų pasitenkinimas savo darbu

163

tros grupės respondentų slaugytojo darbą vertina kaip atsakingą. Ištyrus, ar studentai gilina savo specialybės žinias be dėstytojų pagalbos, paaiškėjo, kad net 52,94 proc. apklaustųjų žinių paskaitų metu gauna pakanka-mai.

Materialinio saugumo poreikį antros grupės res-pondentai stengiasi įgyvendinti pirmiausia (77 proc.). apibendrinus pirmos ir antros grupės gautus tyrimo re-zultatus, galima teigti, jog pagrindinis mokymosi moty-vas yra šeimos įtaka profesijos pasirinkimui. Taip manė 64,70 proc. – studentų ir 73 proc. dirbančių slaugytojų.

svarbiausiomis slaugytojo savybėmis pirmos grupės respondentai laiko kantrumą ir komunikabilumą (70,58 proc.). Antros grupės – kantrumą (97 proc.). Tyrimo re-zultatai parodė, kad studentai nevertina pakankamai to, kas yra labai reikšminga žmonėms, turintiems prak-tinę darbo patirtį. Nesinorėtų manyti, kad jie ir baigę studijas nepakankamai vertins nuoširdumą, jautrumą, nuovokumą, gebėjimą spręsti problemas. Šios savybės susiformuoja tikslingai ugdantis. Tai rodo gauti antros grupės dirbančių slaugytojų atsakymai. Nuoširdumą reikšminga savybe laiko – 93 proc., jautrumą – 79 proc., nuovokumą – 50 proc., gebėjimą spręsti proble-mas 77 proc. respondentų. Tyrimo rezultatai parodė, kad didžioji dalis respondentų (70,58 proc.) nurodė esantys sąžiningi.

Dauguma respondentų slaugos studijų programą siūlė papildyti praktiniais užsiėmimais. 52 proc. ap-klaustųjų teigė, kad reikėtų skirti daugiau valandų prak-tiniams įgūdžiams tobulinti. Slaugytojai praktikai turėtų aktyviau įsilieti į praktikinę veiklą ir padėti studentams tobulinti savo praktinius įgūdžius.

Išanalizavus respondentų ateities planus, nustatyta, kad dauguma studentų (52,94 proc.), įgiję bakalauro laipsnį, dar nežino, ar tęs studijas toliau ir sies savo darbą su pasirinkta specialybe.

Literatūra1. aiken l h, buchan J, sochalski J et al. Trends in internatio-

nal migration. Health Affairs 2004; 23(3):69–77.2. barker e r. Mentoring a complex relationship. Journal of

the American Academy of Nurse Practitioners 2009; 18(2):56–61.3. Gelsema T, Van Der Doef M & all. A longitudinal study of

job stress in the nursing profession: causes and consequences. Jour-nal of Nursing Management 2006; 14.

4. Kalibaitienė D. Slaugos standartai.Vilnius: Vilniaus univer-sitetas, 2004.

5. o‘connell b o, warelow p J. challenges of measuring and linking patient outcomes to nursing interventions in acute care set-tings. Nursing and Health Sciences 2001; 3(3):113–117.

6. Sourdif J. Nursing & Health Sciences 2004; 59.7. Stašys R., Šereikienė V., Jurgutis A. Klaipėdos medici-

nos darbuotojų motyvacijos tyrimas. Sveikatos mokslai, 2010; 5(71):3433–3437.

8. Šavareikienė D. Motyvacija vadybos procese. Mokomoji knyga. Šiauliai: Všį Šiaulių universiteto leidykla, 2008; 24-27, 44-47.

9. Šeškevičius A. Universitetinių slaugos studijų teorijos ir praktikos pažanga, Nacionalinės sveikatos tarybos metinis praneši-mas; Žmonių ištekliai sveikatos priežiūroje. Vilnius, 2006; 45–48.

10. Ševcovienė D. Pedagogo kompetencija ugdyti specialių-jų ugdymosi poreikių turinčius vaikus. Pažangios slaugos klinikinės kompetencijos vertinimas. Kaunas, 2010.

11. Ševcovienė D., Kriukelytė D. Slaugytojų kompetencijos skalė – slaugytojų kompetencijos vertinimo instrumentas: literatūros apžvalga. Sveikatos mokslai, 2010; 6(60):2866–2869.

12. Williams T. Darnaus gyvenimo pamokos. Kaunas: Dajali-ta, 2006.

ProFESSioNAL MoTiVATioN iN NUrSiNG Tatjana Žuravliova, Mindaugas Būta, Neringa JuškutėSummaryKey words: motivation, occupation, students, studying nursesThe motivation to choose the career is determined by personal

characteristics, relatives or other family member’s opinion. it is al-leged by 64.70 per cent. of students, and 73 per cent. of working and studying nurses. The motivation may be associated not only with individual characteristics, but also with the social environments fea-tures. respondents of the first group states, that key characteristics of nurses are patience and communication skills (70.58 per cent.). The second group states it is patience (97 per cent.). The results showed that most of the first and second groups of respondents have nurse required properties and can be good in their fields, but with no prac-tical work experience in nursing students underestimating that, what people working in this role believe is significant. After the analysis of respondents‘ plans for the future, it was found that most students (52, 9 per cent.), does not know whether they will keep studying or if they will relate their job with the studies after they complete their bachelor degree.

Correspondence to: administratorius.svmf@ku.lt

gauta 2011-07-05

164

Raktažodžiai: motyvacija, darbo aplinkos veiksniai, slaugytojos

SantraukaSlaugytojų profesinės motyvacijos problema ak-tuali ne vien medicinoje. Vienas iš slaugytojų motyvaciją darbui turinčių įtakos veiksnių yra darbo aplinka. Straipsnyje pateikiami rezultatai - tyrimo apie slaugytojų profesinę motyvaciją ana-lizė. 76 proc. slaugytojų teigia, kad ir biologinių veiksnių visuma, ir cheminių – fizikinių veiksnių visuma darbo aplinkoje vertintini kaip faktoriai, mažinantys profesinę motyvaciją. Nepatenkinti socialiniai – psichologiniai slaugytojų poreikiai taip pat neturi motyvuojančio poveikio. 86 proc. slaugytojų nėra patenkintos gaunamu atlyginimu ir ateities perspektyvomis. Visuomenės sveikata, darbingumas, neįgalumo problemų sprendimas priklauso nuo slaugytojų darbo kokybės ir tai turi įtakos socialinei, ekonominei šalies raidai ir sėkmingai sveikatos reformos eigai.

ĮVADASvykdant lietuvos sveikatos programoje nurody-

tus sveikatos apsaugos reformos tikslus ir uždavinius, siekiama efektyviau naudoti biudžeto lėšas, gerinti asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą ir kokybę [6]. Daugeliu atvejų darbo kokybę lemia dar-buotojų motyvacija, sugebėjimai ir darbo aplinka.

Sunkiai dirbdamos slaugytojos per tam tikrą laiką iš-naudoja savo teigiamų emocijų ir fizinių jėgų rezervus ir tuomet pajunta sveikatos sutrikimus. Tokie veiksniai gali sukelti nepasitenkinimą atliekamu darbu. Fizinis ir emocinis išsekimas paveikia asmens motyvaciją, požiū-rį bei elgesį, nepaisant to, kad atsakomybė už žmonių gyvybę ir gerovę, galimybė jiems padėti dažniausiai teikia pasitenkinimą darbu. Veiksnius, galinčius paša-linti nepasitenkinimą darbu, Hertzberg (1950) pavadi-no higieniniais (darbo aplinkos) veiksniais, o veiksnius, turinčius įtakos pasitenkinimui – motyvacijos (darbo pobūdžio) veiksniais [12].

Manoma (Tietjen, Myers,1998), kad teikti koky-biškas paslaugas galima tik tuo atvejų, jei atliekamas darbas sukelia pasitenkinimą. Efektyviai motyvuojami darbuotojai patenkinti savo darbu, kūrybiški, produkty-vūs, laikosi įsipareigojimų, rūpinasi kaštų efektyvumu. Darbuotojų vertybės padeda atitikti įstaigos, kurioje dirba, misiją ir tikslus, dėl to jie stengiasi geriau aptar-nauti vartotojus.

slaugytojų profesinė motyvacija – svarbus veiksnys, turintis didelę įtaką sėkmingai reformos eigai. Paslaugų kokybė tiesiogiai siejasi su darbuotojų profesine moty-vacija (Kondo, 1999), o ji savo ruožtu glaudžiai siejasi su sąmoninga žmogaus veikla ir yra neatskiriama nuo jo poreikių. Labai svarbią įtaką profesinei motyvacijai turi darbo aplinka, nes dažnai yra skirtumas tarp to, ką siūlo įstaiga ir ko iš jos tikisi pats darbuotojas. Darbo aplinkos kokybė ir sąlygos - tai svarbūs veiksniai, vei-kiantys slaugytojų darbą [3].

Darbo­ ­ tikslas -išanalizuoti stacionaro slaugytojų profesinę motyvaciją veikiančius darbo aplinkos veiks-nius.

TyriMo METoDiKATyrimo kontingentą sudarė 164 Klaipėdos krašto

slaugytojos. Siekiant išanalizuoti stacionaro slaugytojų darbo aplinkos poveikį profesinei motyvacijai, naudo-jant kiekybinį tyrimą, buvo atlikta Klaipėdos krašto li-goninėse: greitosios pagalbos, ligoninės slaugytojų, dir-bančių operacinėje, intensyviosios terapijos ir chirurgi-jos skyriuose, stacionaro slaugytojų anketinė apklausa.

Anketą sudarė 32 klausimai, kurie suskirstyti į klau-simų grupes:

pirma klausimų grupė - biologiniai darbo aplinkos veiksniai.­

antra klausimų grupė – cheminiai – fizikiniai darbo aplinkos veiksniai.

Trečia klausimų grupė – socialiniai – psichologiniai darbo aplinkos veiksniai.

Duomenų analizei naudota MS Excel skaičiuoklė 2003. apklausa atlikta laikantis etinių rekomendacijų: savanoriškumo, anonimiškumo, pagarbos principų.

STaCIoNaRo­SLauGYTojų­PRoFESINĘ­moTYVaCIjĄ­SĄLYGojaNČIų­DaRbo­aPLINKoS­VEIKSNIų­aNaLIzė

aRtūRas Razbadauskas,tatjaNa ŽuRavliova, Rasa dumbRauskieNėKlaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakultetas

Žurnalo tinklalapis: http://sm–hs.eu Adresas susirašinėti: Artūras Razbadauskas, el. p. rarturas@takas.lt

slauga

issn 1392–6373SVEIKATOS MOKSLAI

2011, Volume 21, Number 7, p. 164-167

165

rEZULTATAi ir JŲ APTAriMASpradedant analizuoti stacionaro slaugytojų darbo

aplinkos poveikį profesinei motyvacijai, nustatyta, jog didžiausią tiriamųjų respondentų amžiaus grupę suda-rė asmenys nuo 24 iki 34 metų amžiaus, jų buvo 32 proc.; 35-40 metų amžiaus – 26 proc., 41- 46 metų amžiaus – 25 proc., 47-61 metų - 17 proc. Amžiaus grupių duomenų analizė rodo, kad dabar slaugytojo-mis dirba daug jaunų žmonių (1 pav.).

Slaugytojų specialybių analizė rodo, kad didžiausią grupę sudarė anestezijos ir intensyvios terapijos slaugy-tojos – 52 proc., operacinės slaugytojos – 28 proc. ir chirurgijos skyriaus slaugytojos – 17 proc.; trys žmonės (3 proc.) savo specialybės nepasisakė (2 pav.).

Išanalizavus slaugytojų nuomonę apie biologinių darbo aplinkos veiksnių įtaką profesinei motyvacijai nustatyta, jog daugumos (54 proc.) slaugytojų many-mu, jų darbo aplinka yra labai kenksminga. 51,5 proc. slaugytojų pakankamai daug žino apie biologinius veiksnius, kurie yra jų darbo aplinkoje; žino apsaugos būdus, metodus ir yra aprūpintos apsisaugojimo prie-monėmis. Apklaustosios slaugytojos aprūpintos apsi-saugojimo priemonėmis 91,1 proc. Iš apklausos apie slaugytojų darbo aplinkos įtakos profesinei motyvacijai duomenų matome, kad 39,6 proc. slaugytojų turi ar turėjo sveikatos problemų dėl biologinių darbo aplin-kos veiksnių. 76 proc. teigia, kad biologinių veiksnių visuma darbo aplinkoje neskatina noro dirbti, mažina profesinę motyvaciją.

Kaip teigia E. E. Lawler ir L. W. Porter, darbo sąlygos – tai išorinis motyvatorius. McGregor X ir Y teorija ak-centuoja žmonių darbo aplinkos įtaką darbo motyva-cijai. Profesinė motyvacija yra žema, jei darbo aplinka neigiamai veikia darbuotojų sveikatą, kuri pagal Mas-low poreikių teoriją priskiriama prie pirmųjų būtiniau-sių poreikių. Galima daryti prielaidą, kad stacionaro

slaugytojų darbo aplinka turi motyvaciją silpninančių požymių ir gali būti vertinama kaip turinti neigiamos įtakos profesinei slaugytojų motyvacijai [15].

biologiniai darbo aplinkos veiksniai blogina profe-sinę slaugytojų motyvaciją.

atlikto tyrimo metu analizuota slaugytojų nuomonė apie cheminių-fizikinių darbo aplinkos veiksnių įtaka profesinei motyvacijai. Ištyrus slaugytojų nuomonę -15 proc. slaugytojų laiko darbo aplinką labai kenksminga, ­ 54 proc. slaugytojų paminėjo sveikatos sutrikimus dėl cheminių darbo aplinkos veiksnių. apklausus slaugy-tojas nustatyta, kad dominuojančiu faktoriumi įsigyjant dezinfektantus tampa kaina, o ne jų poveikis darbo aplinkai.

nugaros skausmus dėl ilgo darbo stovint nurodė 62 proc. slaugytojų. Apie skausmą dėl fizinio krūvio dar-be, tyrimo duomenimis, yra pasisakę 67 proc. slaugy-tojų. Tyrimo metu nustatyta (76 proc.), kad cheminiai – fizikiniai darbo aplinkos veiksniai mažina profesinę slaugytojų motyvaciją.

Kaip žinoma iš literatūros apžvalgos, cheminiai – fizikiniai darbo aplinkos veiksniai yra išoriniai mo-tyvatoriai. Pagal F. Herzbergo dviejų veiksnių teoriją veiksniai, kurie gali pašalinti nepasitenkinimą darbu – tai “higieniniai” (arba darbo aplinkos) veiksniai, o veiksniai, turintys įtakos pasitenkinimui – motyvacijos veiksniai. darbuotojui reikalinga maloni darbo aplin-ka (ventiliacija, kondicionuojamas oras, apšvietimas). slaugytojų darbo aplinkoje esantys cheminiai veiksniai neigiamai veikia slaugytojų sveikatą, kuri yra viena bū-tiniausių fiziologinių poreikių pagal Maslow poreikių hierarchijos teoriją. Akivaizdu, kad nepatenkintas pir-minis poreikis neleidžia pasireikšti aukštesnio lygmens poreikiams, šiuo atveju profesinei motyvacijai (Myers, 1999).

32

26 25

17

0

5

10

15

20

25

30

35

24-34 m. 35-40 m. 41-46 m. 47-61 m.

1 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal amžių 2 pav. Slaugytojos pagal specialybes

166

socialinių – psichologinių ir buities darbo aplinkos veiksnių klausimais siekta charakterizuoti įtaką profe-sinei motyvacijai. atliktame tyrime pasirinkti Maslow motyvacijos teorijoje nagrinėjami saugią aplinką nu-sakantys rodikliai bei savirealizaciją atskleidžiantys faktoriai. pasirinktos ir tyrime nagrinėjamos sritys yra: a) saugi socialinė aplinka – galimybė bendrauti su ko-legomis, viršininku, pasididžiavimas ligonine, kurioje dirbi, moraliniai faktoriai; b) savirealizacija – viena iš aukščiausių pakopų pagal A. Maslow teoriją. Į šią sąvo-ką įeina pasitenkinimas darbu, pasitenkinimas sociali-ne padėtimi įstaigoje, galimybė tobulėti, atsakomybės jausmas ir savo pareigų reikšmingumas [9].

Kai netenkinami poreikiai, pagal Maslow poreikių hierarchijos teoriją slaugytoja patiria stresą darbe. Ne-patenkinti poreikiai įvardinti darbe kaip stresoriai. Pa-sitenkinimas darbu glaudžiai susijęs su motyvacija. Pa-sitenkinimas darbu yra teigiamų ir neigiamų žmogaus jausmų rinkinys, parodantis, kaip žmonės vertina savo darbą. Savo pasitenkinimą darbu slaugytojai dažniau-siai (47 proc.) vertina trejetu.

Daugumai žmonių darbo turinys – pagrindinis mo-tyvatorius. pasitenkinimas atliekamu darbu yra geriau-sias motyvatorius. Deja, ne visi randa patinkamą darbą. 15 proc. apklaustų slaugytojų nemėgsta savo darbo, nori pakeisti darbo vietą 26 proc., 41 proc. responden-tų negali pasakyti, kad slaugytojos darbas – tai jų “sva-jonių viršūnė”.

Sprendimų priėmimo procesas yra reikšmingas veiksnys, turintis įtakos psichologinei aplinkai. Inten-syvios terapijos skyrius, operacinė – tai gydymo įstai-gos padaliniai, kur visi veiksmai griežtai reglamentuoti, slaugytojoms yra labai mažai galimybės dalyvauti pri-imant sprendimus ar kaip nors daryti jiems įtaką, dėl to darbuotojai labiau linkę išgyventi įtampą ir stresą. Apie darbe patirtus stresus pasisakė 71 proc. slaugytojų. pa-gal S. Adams (teisingumo teorija) ir V. Vroom (lūkesčių teorija) motyvacijos modelius, vienas dominuojančių poreikių yra saviraiška, tai yra galimybė tobulėti, reikšti kūrybingumą. Slaugytojų darbo aplinkos įtakos profesi-nei motyvacijai apklausa rodo, kad šis esminis poreikis dalyvauti priimant sprendimus nėra patenkintas.

slaugytojos yra labiau motyvuotos, jeigu padali-nio tikslai patenkina darbuotojų lūkesčius. Dauguma darbuotojų (33 proc.) galvoja, kad jų lūkesčius darbas savo darbovietėje patenkina tik iš dalies. Atsakomybė už darbą ir jo tikslus yra vienas motyvuojančių veiks-nių. 59 proc. slaugytojų dažniausiai galvoja, kad žino savo skyriaus tikslus, 59 proc. yra pasiruošusios atlikti naujas ir neįprastas pareigas bei užduotis. Čia matome,

kaip pasireiškia bendrieji socialiniai motyvai: žmonės dirba todėl, kad jaučia pareigą. Su šiais motyvatoriais susijęs atlygis – asmeninis pasitenkinimas, kylantis iš atliktos pareigos jausmo (vidinis atlygis). Žmonės la-biausiai atsiduoda tikslams, kurie sutampa su jų organi-zacijos tikslais; yra labiau motyvuoti, jei jaučia savo in-dėlį į organizacijos tikslų įgyvendinimą (vidinis atlygis). Apibendrinant gautus rezultatus nustatome žmogiškųjų išteklių modelio (autoriai D. McGregor, C. Alderfer, D.J. McClelland, F. Herzberg) pritaikymą. Pagal jį do-minuojantis yra pagarbos poreikis, t.y. pripažinimas, atsakomybė; motyvatoriai – asmens indėlio išskyrimas kolektyviniuose rezultatuose, individualių laimėjimų vertinimas, dėmesys darbuotojui. Šie poreikiai tarp ap-klaustųjų slaugytojų patenkinami tik iš dalies [16].

64 proc. slaugytojų gerai vertina galimybę dirbti ko-mandoje, šie duomenys atitinka E. Mayo žmonių santy-kių modelį, kuriam būdingi dominuojantys socialiniai poreikiai: bendravimas, priklausymas grupei. Motyva-toriai – bendri susirinkimai, šventės, pokalbiai darbe ir su kolegomis. Tyrimo duomenimis, šie poreikiai yra patenkinami.

Vienas pagrindinių motyvacijos šaltinių yra ma-terialinis atlygis. Paprastai žmonės dirba tikėdamiesi piniginio užmokesčio. Pasak teisingumo teorijos auto-riaus s. adams, organizacijos darbuotojai, vertindami individualų atlygį už pasiektus darbo rezultatus, siekia teisingo materialinio atlygio. dauguma apklaustų slau-gytojų (84 proc.) mano, kad jų atlyginimai – per maži. Nėra patenkinami fiziologiniai poreikiai (žemiausi ir būtiniausi pagal A. Maslow poreikių teoriją) bei mate-rialinio saugumo poreikiai (pagal praplėstą C. Alderfer teoriją) [9].

iŠVADoS1. Išanalizavus stacionaro slaugytojų nuomonę

apie įtaką biologinių darbo aplinkos veiksnių, lemian-čių profesinę motyvaciją, nustatyta, kad 54 proc. slau-gytojų vertina savo darbo aplinką biologinių veiksnių požiūriu kaip labai kenksmingą dėl mikroorganizmų, galinčių būti jų darbo aplinkoje ir galinčių tapti paken-kimų priežastimi; aprūpintos apsisaugojimo priemonė-mis 91,1 proc. slaugytojų. 40 proc. slaugytojų mano, kad biologiniai darbo aplinkos veiksniai turi įtakos sveikatos sutrikimams. 76 proc. teigia, kad biologinių veiksnių visuma darbo aplinkoje neskatina noro dirbti, mažina profesinę motyvaciją.

2. Ištyrus slaugytojų nuomonę dėl cheminių – fiziki-nių darbo aplinkos veiksnių, 15 proc. slaugytojų laiko darbo aplinką labai kenksminga, 54 proc. slaugyto-

167

jų, nurodo, jog turi sveikatos problemų, kurios susiję su cheminiais – fizikiniais veiksniais. dėl kontaktų su lateksu, ilgo stovėjimo, fizinio krūvio slaugytojos po darbo jaučia bendrą silpnumą, miego ir širdies ritmo sutrikimus, sunkumą sutelkti dėmesį – 62 proc.; 76 proc. slaugytojų teigimu, jų darbo aplinkos cheminiai – fizikiniai veiksniai vertintini kaip mažinantys jų pro-fesinę motyvaciją.

3.Išanalizavus socialinius – psichologinius darbo aplinkos veiksnius, kaip darbo reikšmingumas, pasiten-kinimas darbu, geri santykiai su kolegomis, socialinės garantijos, slaugytojų nurodomi kaip profesinę motyva-ciją veikiantys veiksniai, tačiau retai yra galimybė rea-lizuoti asmeninius sugebėjimus, priimti savarankiškus sprendimus. 15 proc. apklaustų slaugytojų nemėgsta savo darbo, nori pakeisti darbo vietą 26 proc., 41 proc. respondentų negali pasakyti, kad slaugytojos darbas – tai jų “svajonių viršūnė”. 86 proc. slaugytojų nėra patenkintos gaunamu atlyginimu ir ateities perspekty-vomis.

Literatūra1. Bagdonas E., Rapalienė L. Administravimo principai. Kau-

nas, 2003.2. Glumbakaitė E., Dubakienė R., Stoškutė L., Jankauskas R.,

Jurkūvienas V.(2003)Medicinos darbuotojų alergija chloro ir ketvir-tiniams amonio junginiams. alergologija ir klinikine imunologija, 2003; 2(1):16-24.

3. Gražulevičienė R. Žmogaus ekologija. Kaunas, 2004.4. Gražulis V. Motyvacijos pasaulis – jo supratimo keliai ir

klystkeliai. vilnius, 2005.5. Dubinas V., Ševarikienė D. Profesinės veiklos motyvacija.

Organizacijų vadyba: sisteminiai tyrimai, 2002; 22.6. Janušonis V. Sveikatos apsaugos sistemos organizacijų val-

dymas: XXI amžių pasitinkant. Klaipėda, 2000.7. Juozulynas a., Jurgelėnas a., Marcijonas a ir kt. visuo-

menės sveikatos darbuotojų gyvenimo kokybė. „Sveikatos mokslai“, 2005; 2:76-80.

8. Kalibatas J., Glumbakaitė E., Kanapeckienė V., Mikutienė D. Pirminės sveikatos priežiūros centruose dirbančių slaugytojų pro-fesiniai veiksniai. „Visuomenės sveikata“, 2006; 2:(33).

9. Maslow a. Motyvacija ir asmenybė. vilnius, 2006.10. Myers d.s. psichologija, 2000.11. Nuosekliai didinamas medikų darbo užmokestis. Informa-

cinis pranešimas LR Sveikatos apsaugos ministerija, 2006-07-26.12. hertzberg f, Mausner b, synderman bb. The Motivation to

Work. Wiley, New York, NY 1959;13. Willey C. What motivates employees according to over 40

years of motivation surveys. International Journal of Harpower 1997; 18(3):263-280.

14. Tietjen M, Myers R. Motivation and job satisfaction. Man-agement Decision 1998; 36(4).

15. lawer ee. pay and organization effectiveness. Mcgraw-Hill, New York 1968.

16. Mcgregor d. The human side of enterprise. harmond-swoeth: penguin books 1960.

17. Taylor RW. Scientific Management. Harper & Low, New York. NY 1947.

ANALySiS oF ENViroNMENTAL FACTorS iNFLUENCiNG ProFESSioNAL MoTiVATioN AT WorK iN HoSPiTAL NUrSES

Artūras razbadauskas, Tatjana Žuravliova, rasa DumbrauskienėSummaryKey words: motivation, work environment factors, nurses.The objective was to analyze the work environment on nur-

ses’ professional motivation.Nurses’ professional motivation is an urgent problem not only in

medicine. one of the factors that influence nurses’ work moti-vation is the work environment. The article presents the results of a survey of nurses’ professional motivation analysis. 76 percent argues that the totality of biological and chemical agents - a set of physical factors in the working environment to be assessed as the lowering of professional motivation. Dissatisfied with the soci-al - psychological needs of careers should also not affect motivation. 86 percent of nurses are unsatisfied about salary and future perspecti-ves. Public health, working capacity, problems of disability depends on the quality of nurses’ work and it has affected the social, the eco-nomic development of the country and running successful health care reform.

Correspondence to: rarturas@takas.lt

gauta 2011-07-05

168

Raktažodžiai: gyvenimo kokybė, funkcinė būklė, rea-bilitacija, Barthel skalė, galvos smegenų insultas.

SantraukaTyrimo tikslas buvo įvertinti pakartotinės reabili-tacijos poveikį pacientų, persirgusių galvos sme-genų insultu, kasdieninio gyvenimo kokybei. Tirti Vakarų Lietuvos gyventojai, persirgę galvos smegenų insultu, kuriems buvo taikyti du reabi-litacijos kursai. Taikyta patogioji netikimybinė atranka. Tirtas 191 pacientas. Tyrimas atliktas Vakarų Lietuvos gydymo įstaigų reabilitacijos skyriuose praėjus vieneriems metams po pasku-tinės reabilitacijos kurso. išskirtos dvi grupės: pirmąją – tiriamąją sudarė pacientai, kuriems buvo taikyti du reabilitacijos etapai, ir kurie at-vyko pakartotinei reabilitacijai, antrąją – kon-trolinę grupę sudarė pacientai, kuriems taip pat buvo taikyti du reabilitacijos etapai, tačiau pa-kartotinė reabilitacija nebuvo taikyta. Paciento būklė vertinta prieš pakartotinę reabilitaciją ir po jos, naudojant Barthel skalę. Taikytas Stjudent‘o t kriterijus. Esant p<0,05, skirtumas laikytas sta-tistiškai reikšmingu. Palyginus pacientų, patyrusių galvos smegenų insultą, kuriems buvo taikyta pakartotinė reabili-tacija, funkcinės būklės pokyčius kasdieniniame gyvenime su grupe, kuriai nebuvo taikyta pa-kartotinė reabilitacija, pastebėta, kad pacientų funkcinės būklės gerėjimas taikant pakartotinę reabilitaciją buvo žymiai didesnis, nei pacientų, kuriems nebuvo taikyta pakartotinė reabilitacija. Netaikant pakartotinės reabilitacijos, pacientų, patyrusių galvos smegenų insultą, funkcinės bū-klės atsistatymas vyksta lėčiau arba blogėja, dėl to nukenčia jų kasdieninio gyvenimo kokybė.

ĮVADASdėl didelio sergamumo ir mirtingumo bei didelių

sveikatos priežiūrai skiriamų lėšų sąnaudų, galvos sme-genų insultas yra viena iš pagrindinių sveikatos pro-blemų pasaulyje [1, 2]. Galvos smegenų insultas yra trečioji pagal dažnį mirties priežastis Europoje. Kasmet nuo jo miršta apie 400 000 Europos Sąjungos šalių gyventojų. Daugiau kaip 50 proc. žmonių po insulto kenčia dėl laikinos ar nuolatinės negalios. [3]. Galvos smegenų insultas yra viena iš pagrindinių neįgalumo priežasčių, o sergančiųjų insultu gydymas bei slauga sunaudoja žymią sveikatos apsaugai skiriamų lėšų dalį [4-7]. Trūksta informacijos, mokslinio pagrindimo, ži-nių, kaip turėtų būti paskirstomi turimi resursai siekiant kuo geresnių rezultatų insulto baigčių mirtingumo, neį-galumo, gyvenimo kokybės požiūriu, kada ir kiek laiko turėtų būti skiriamas reabilitacinis gydymas po galvos smegenų insulto.

Darbo­ tikslas - įvertinti pakartotinės reabilitacijos poveikį pacientų, persirgusių galvos smegenų insultu, kasdieninio gyvenimo kokybei.

TyriMo METoDiKATirti Vakarų Lietuvos gyventojai, 2006-2008 m. per-

sirgę galvos smegenų insultu, kuriems buvo taikyti du reabilitacijos kursai. Taikyta patogioji netikimybinė at-ranka. Tirtas 191 pacientas. Tyrimas atliktas­vakarų lie-tuvos gydymo įstaigų reabilitacijos skyriuose praėjus vieneriems metams po paskutinės reabilitacijos kurso. Išskirtos dvi grupės: pirmąją – tiriamąją sudarė pacien-tai, kuriems buvo taikyti du reabilitacijos etapai, ir ku-rie atvyko pakartotinei reabilitacijai, antrąją – kontroli-nę grupę sudarė pacientai, kuriems taip pat buvo taikyti du reabilitacijos etapai, tačiau pakartotinė reabilitacija nebuvo taikyta. Paciento būklė vertinta prieš pakarto-tinę reabilitaciją ir po jos, naudojant Barthel skalę [8].

PaKaRToTINėS­REabILITaCIjoS­PoVEIKIS­PaCIENTų,­PERSIRGuSIų­GaLVoS­SmEGENų­INSuLTu,­

KaSDIENINIo­GYVENImo­KoKYbEIdiaNa šopaGieNė1, bIrutė StrukčInSkIenė1, JuozAS rAIStenSkIS2,

siGitas GRiškoNis1, dAlIJA StASIuvIenė1 1Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakultetas ,

2Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas

Žurnalo tinklalapis: http://sm–hs.eu Adresas susirašinėti: Diana Šopagienė, el. p. diana.sopagiene@gmail.com

slauga

issn 1392–6373SVEIKATOS MOKSLAI

2011, Volume 21, Number 7, p. 168-171

169

Funkcinės būklės analizei pacientai buvo skirsto-mi į penkias grupes: 0-20 balo – visiškai priklausomi, nuo 21 iki 61 – beveik visiškai priklausomi, nuo 62 iki 90 balų – vidutiniškai priklausomi, nuo 91 iki 99 balų – šiek tiek priklausomi ir 100 balų – savarankiški kas-dieniniame gyvenime pagal Barthel skalę. Vidutinėms reikšmėms palyginti naudotas Stjudent‘o t kriterijus. Esant p<0,05, skirtumas laikytas statistiškai reikšmingu.

rEZULTATAi ir JŲ APTAriMASIš 191 asmens, sirgusio galvos smegenų insultu

ir gavusio du reabilitacinio gydymo kursus, 79 (41,4 proc.) buvo vyrai ir 112 (58,6 proc.) moterų. Vidutinis pacientų amžius buvo 69,8±0,64 m.: vyrų – 68,1±0,99, moterų – 70,8±0,89. Moterys buvo vidutiniškai 2,7 m. vyresnės, negu vyrai (p = 0,04). Funkcinė būklė vertinta pacientams, kuriems buvo taikyti du reabilitacijos eta-pai. pacientai buvo tirti ir po metų. vieniems pacien-tams buvo taikytas pakartotinis reabilitacinis gydymas (tiriamoji grupė), kitiems pacientams pakartotinė rea-bilitacija taikyta nebuvo (kontrolinė grupė). Statistiškai reikšmingų amžiaus skirtumų tarp grupių nepastebėta.

po antrojo reabilitacijos etapo per vienerius stebėji-mo metus buvo taikyta pakartotinė reabilitacija prastes-nės funkcinės būklės pacientams (1 lentelė).

praėjus metams nuo paskutiniojo taikyto reabilita-cijos etapo kontrolinėje grupėje, lyginamoji dalis as-menų, kurių funkcinė būklė buvo prastesnė, padidėjo tiek tarp vyrų, tiek tarp moterų. Moterų funkcinė bū-klė buvo statistiškai reikšmingai blogesnė, negu vyrų tiek po taikytų dviejų reabilitacijos kursų, tiek praėjus metams po paskutiniojo reabilitacijos etapo (p<0,05). nors vidutinė vyrų ir moterų, kuriems buvo taikytas pakartotinis reabilitacinis gydymas, funkcinė būklė iš esmės nesiskyrė (1 lentelė), moterų funkcinė būklė prastėjo labiau, negu vyrų. Visgi šis funkcinės būklės pablogėjimas nebuvo statistiškai reikšmingas (p>0,05).

Kaip matyti iš pateiktų duomenų (1 pav.), pacientų, persirgusių galvos smegenų insultu, kuriems buvo tai-kytas trečiasis reabilitacinis gydymas, funkcinė būklė pagal Barthel skalę po dviejų reabilitacijos kursų buvo blogesnė, negu pacientų, kuriems šis gydymas nebuvo taikytas (p<0,05). Analizuojant visus tiriamosios gru-pės pacientus (vyrus ir moteris kartu) paaiškėjo, kad pacientų, kuriems buvo taikytas trečiasis reabilitacinis gydymas, vidutinė funkcinė būklė praėjus metams po 2-ojo reabilitacijos kurso, lyginant su vidutine funkcine būkle po 2- reabilitacinio gydymo, pagerėjo vidutiniš-kai 13,01±0,33 balo (p=0,006). Tuo tarpu pacientų, ku-riems reabilitacinis gydymas nebuvo taikytas, vidutinė būklė iš esmės nepasikeitė (-6,5±0,51 balo; p>0,05). Šių dviejų pokyčių skirtumas buvo statistiškai reikš-mingas (p=0,02). Panašūs rezultatai gauti ir nagrinėjant vyrų bei moterų tyrimo duomenis atskirai (1 pav.). Vyrų,

Vidutinė funkcinė būklė Vyrai Moterys p reikšmė

Tiriamoji grupė:Vidutinė Barthel balų suma po dviejų reabilitacijos etapų(proc.)(±s)Vidutinė Barthel balų suma praėjus metams po pakartotinio reabilitacinio gydymo(proc.)(±s)

n = 38

59,0±0,15

71,5±0,9

n = 59

57,0±0,14

70,5±0,1

0,5

0,8

Kontrolinė grupė:Vidutinė Barthel balų suma po dviejų reabilitacijos etapų(proc.)(±s)Vidutinė Barthel balų suma praėjus metams,(pakartotinis reabilitacinis gydymas taikytas nebuvo) (proc.)(±s)

n = 41

70,5±0,14

66,5±0,17

n = 53

65,5±0,14

55,5±0,18

0,02

0,008

405060708090

100

Po dviejų reabilitacijos etapų Po metų

Funk

cinė

būk

lė b

alai

s pag

al

Bar

thel

skal

ę

Tiriamoji grupė Kontrolinė grupė

405060708090

100

Po dviejų reabilitacijos etapų Po metų

Funk

cinė

būk

lė b

alai

s pag

al

Bar

thel

skal

ę

Tiriamoji grupė Kontrolinė grupė

405060708090

100

Po dviejų reabilitacijos etapų Po metų

Funk

cinė b

ūklė

bala

is pa

gal

Bart

hel s

kalę

Tiriamoji grupė Kontrolinė grupė

Visi, N=119

Vyrai, N=79

Moterys, N=112

405060708090

100

Po dviejų reabilitacijos etapų Po metų

Funk

cinė

būk

lė b

alai

s pag

al

Bar

thel

skal

ę

Tiriamoji grupė Kontrolinė grupė

405060708090

100

Po dviejų reabilitacijos etapų Po metų

Funk

cinė

būk

lė b

alai

s pag

al

Bar

thel

skal

ę

Tiriamoji grupė Kontrolinė grupė

405060708090

100

Po dviejų reabilitacijos etapų Po metų

Funk

cinė b

ūklė

bala

is pa

gal

Bart

hel s

kalę

Tiriamoji grupė Kontrolinė grupė

Visi, N=119

Vyrai, N=79

Moterys, N=1121 lentelė. Ligonių funkcinė būklė per metus po antrojo rea-bilitacijos kurso

1 pav. Ligonių, persirgusių galvos smegenų insultu ir gavusių dviejų etapų reabilitacinį gydymą, funkcinės būklės dinami-ka vienerių metų laikotarpiu

170

kuriems buvo taikytas reabilitacinis gydymas, vidutinė funkcinė būklė pagerėjo atitinkamai 12,5±0,56 ir su-mažėjo 4,0±0,41 balo, tačiau tarp šių pokyčių statistiš-kai reikšmingų skirtumų negauta (p>0,05). Tarp moterų funkcinė būklė atitinkamai pagerėjo 13,5±0,1 balo, o kontrolinėje grupėje blogėjo vidutiniškai 10,0±0,12 balo.

Tyrimo metu atskleista, kad pakartotinė reabilitacija dažniau yra taikoma blogesnės funkcinės būklės paci-entams. Kaip matyti iš duomenų, pateiktų 1 pav., paci-entų, kuriems buvo taikytas pakartotinis reabilitacinis gydymas, funkcinė būklė pagal Barthel skalę po dviejų reabilitacijos etapų visose kategorijose (vyrų, moterų ir bendroje grupėje) buvo blogesnė, negu pacientų, ku-riems šis gydymas nebuvo taikytas (p<0,05). Kitaip sa-kant, pastebėta, kad reabilitacinės priemonės dažniau taikomos blogesnės funkcinės būklės pacientams.

straipsnyje pateikti duomenys parodė reabilitacinio gydymo reikšmę paciento funkcinei būklei. Vertindami reabilitacinio gydymo poveikį galvos smegenų insultu persirgusiems pacientams, išnagrinėjome, kaip keitėsi ligonių vidutinė funkcinė būklė priklausomai nuo to, ar buvo taikytas trečiasis reabilitacinis gydymo etapas, ar ne.

Reabilitacijos įstaigų tinklo išvystymas, kaip ir rea-bilitacinio gydymo panaudojimas insultu persirgusiems pacientams, atskirose šalyse labai skiriasi ir labiausiai priklauso nuo biudžeto galimybių. Nepaisant to, lite-ratūroje iki šiol akcentuojama reabilitacinio gydymo reikšmė insulto ištikto paciento funkcinei būklei bei gyvenimo kokybei [9-11]. Mūsų pateikti duomenys taip pat patvirtino reabilitacinio gydymo teigiamą poveikį paciento funkcinei būklei: sirgusių galvos smegenų in-sultu ir gavusių reabilitacinį gydymą ligonių funkcinė būklė, praėjus metams po pakartotinio reabilitacijos kurso, buvo statistiškai reikšmingai geresnė, negu pa-cientų, kuriems reabilitacinis gydymas nebuvo taikytas (p=0,02). Iš kitos pusės, pastebėjome, kad reabilitacinis gydymas dažniau buvo taikomas blogesnės funkcinės būklės pacientams.

laiku ir aktyviai taikomos reabilitacijos priemonės žymiai pagerina ligos prognozę, padeda sugrąžinti pa-žeistas funkcijas, išvengti komplikacijų, suteikia paci-entui galimybę maksimaliai prisitaikyti tiek kasdieninė-je veikloje, tiek darbe.

Literatūros duomenimis, dalies pacientų neurolo-ginė simptomatika greitai regresuoja pirmųjų trijų sa-vaičių laikotarpiu ir šis funkcinės būklės gerėjimas gali trukti iki 18 mėn. po insulto [11-13]. Kita vertus, reabi-litacinio gydymo metu pasiektas efektas turi būti palai-

komas taikant pakartotinius terapijos kursus, nes, laikui bėgant, efektas mažėja ir gali visai išnykti [13-16]. Be to, pastebėjome, kad reabilitacinis gydymas dažniau buvo taikomas blogesnės funkcinės būklės ligoniams. Galima galvoti, jeigu reabilitacinės priemonės būtų buvę taikytos ir geresnės funkcinės būklės ligoniams, teigiamas reabilitacinio gydymo efektas galėjo būti dar ryškesnis. Taigi apibendrinant galima pasakyti, kad rea-bilitacijos priemonės, gydant insultą, vaidina nepapras-tai svarbų (dažnai esminį) vaidmenį.

iŠVADoS1. palyginus pacientų, patyrusių galvos smegenų

insultą, kuriems buvo taikyta pakartotinė reabilitacija, funkcinės būklės pokyčius kasdieniniame gyvenime su grupe, kuriai nebuvo taikyta pakartotinė reabilitacija, pa-stebėta, kad pacientų funkcinės būklės gerėjimas taikant pakartotinę reabilitaciją buvo žymiai didesnis, nei paci-entų, kuriems nebuvo taikyta pakartotinė reabilitacija.

2. netaikant pakartotinės reabilitacijos, pacientų, patyrusių galvos smegenų insultą, funkcinės būklės at-sistatymas vyksta lėčiau arba blogėja, dėl to nukenčia jų kasdieninio gyvenimo kokybė.

Literatūra1. world health statistics, annual: world health organiza-

tion, Geneva, 1993, 1994, 1995, 1998, 2001, 2007.2. sandercock p, willems h. Medical treatment of acute isch-

emic stroke. Lancet 1992; 339: 537-539.3. Kasilevičius V. Šeimos gydytojo vaidmuo prižiūrint paci-

entus po galvos smegenų insulto. Gerontologija, 2004; 5 (1-2): 50-60.

4. Correia M. The cerebrovascular stroke unit: the concept and its utility. Acta Med Port. 1997; 10 (8-9):551-5.

5. abdelhafiz ah, wheeldon nM. use of resources and cost implications of stroke prophylaxis with warfarin for patients with nonvalvular atrial fibrillation. Am J Geriatr Pharmacother. 2003; 1 (2):53-60.

6. sullivan pw, arant Tw, ellis sl, ulrich h. The cost ef-fectiveness of anticoagulation management services for patients with atrial fibrillation and at high risk of stroke in the us. pharmacoeco-nomics. 2006; 24 (10):1021-33.

7. Sritipsukho P, Riewpaiboon A, Chaiyawat P, Kulkantrakorn K. Cost-effectiveness analysis of home rehabilitation programs for Thai stroke patients. J Med Assoc Thai. 2010; 93 (7):S262-70.

8. Mahoney F, Barthel D. Functional evaluation: the Barthel Index. Md Med J 1965; 14:61-5.

9. Opara JA, Jaracz K. Quality of life of post-stroke patients and their caregivers. J Med Life. 2010; 3 (3):216-20.

10. Carod-Artal FJ, Egido JA. Quality of life after stroke: the im-portance of a good recovery. Cerebrovasc Dis. 2009; 27 (1):204-14.

11. lynch eb, butt Z, heinemann a, victorson d, nowinski cJ, perez l, cella d. a qualitative study of quality of life after stroke: the importance of social relationships. J Rehabil Med. 2008 Jul; 40 (7):518-23.

12. feigin vl, barker-collo s, parag v, senior h, lawes cM,

171

Ratnasabapathy Y, Glen E; ASTRO study group. Auckland Stroke Out-comes study. part 1: gender, stroke types, ethnicity, and functional outcomes 5 years poststroke. Neurology. 2010; 2; 75 (18):1597-607.

13. barker-collo s, feigin vl, parag v, lawes cM, senior h. auckland stroke outcomes study. part 2: cognition and functional outcomes 5 years poststroke. Neurology. 2010; 2; 75 (18):1608-16.

14. Pohl M, Werner C, Holzgraefe M, Kroczek G, Mehrholz J, Wingendorf I, Hoölig G, Koch R, Hesse S. Repetitive locomotor training and physiotherapy improve walking and basic activities of daily living after stroke: a single-blind, randomized multicentre trial (DEutsche GAngtrainerStudie, DEGAS). Clin Rehabil. 2007; 21 (1):17-27.

15. Mudge s, barber pa, stott ns. circuit-based rehabilitation improves gait endurance but not usual walking activity in chronic stroke: a randomized controlled trial. Arch Phys Med Rehabil. 2009; 90 (12):1989-96.

16. Langhammer B, Lindmark B, Stanghelle JK. Stroke patients and long-term training: is it worthwhile? a randomized comparison of two different training strategies after rehabilitation. clin rehabil. 2007; 21 (6):495-510.

THE EFFECT oF rEPEATED rEHABiLiTATioN iN STroKE SUr-ViVorS For THEir QUALiTy oF CASUAL LiFE

Diana Sopagiene, Birutė Stukcinskiene, Juozas raistenskis, Sigitas Griskonis, Dalija Stasiuviene SummaryKey words: quality of life, functional status, rehabilitation, Bart-

hel index, stroke.

The goal of the study was to evaluate the effect of repeated reha-bilitation in stroke survivors. There were investigated the inhabitants of Western Lithuania after stroke (191 patients), after two rehabilita-tion therapy courses. There were investigated two groups of patients: the study group (there were patients after two courses of rehabilita-tion therapy plus repeated rehabilitation) and control group (the pa-tients only after two courses of rehabilitation therapy, when repeated rehabilitation was not used). For the assessment of quality of life, in patients’ casual activities, a Barthel index was used. Student t was used for this study. The significance level p<0.05 was considered statistically significant.

The study results revealed that when compare patients‘ after stro-ke functional status, who used two courses of rehabilitation treatment and repeated rehabilitation, and patients, who used only two courses of rehabilitation treatment, it was showed that functional status was improving in lesser extend for patients, who did not use repeated re-habilitation. For the stroke survivors, not used repeated rehabilitation after two courses of rehabilitation treatment, their functional status was worsening or improved more slowly, and quality of their casual life became worse.

Correspondence to: diana.sopagiene@gmail.com

Gauta 2011-07-04

172

Raktažodžiai:­ senyvo amžiaus pacientai, šlapimo ne-laikymas, slauga.

SantraukaVienas senstančios populiacijos skiriamųjų para-metrų yra didėjantis sergamumas šlapimo nelai-kymu. Analizavome senyvo amžiaus pacientų, nelaikančių šlapimo, slaugos aspektus slaugyto-jų požiūriu. Buvo atliktas kokybinis tyrimas, tai-kyta turinio analizė, naudotas struktūrizuotas in-terviu. Tyrimo kontingentą sudarė 10 slaugytojų, kurios slaugė senyvo amžiaus pacientus, nelai-kančius šlapimo, vidaus ligų ir reabilitacijos sky-riuose. Tyrimo rezultatai parodė, kad senyvo am-žiaus pacientai dažnai nelaiko šlapimo ir slaugy-tojos tai pamato iš daugybės aplinkos pokyčių. Šlapimo nelaikymas atsiranda dėl gretutinių ligų ir judrumo apribojimo, beje, slaugytojų požiū-riu, moterys šlapimo nelaiko dažniau nei vyrai. Senyvo amžiaus pacientų, nelaikančių šlapimo, slauga yra fizinė ir psichologinė, o fizinė slauga neįmanoma be daugybės pagalbinių priemonių, kurios palengvina tokių pacientų slaugą. Slaugy-tojos senyvo amžiaus pacientams duoda profi-laktinius ir gyvenimo kokybę gerinančius pata-rimus. rezultatai parodė, kad daugeliu aspektų šlapimo nelaikymas yra neabejotinas veiksnys, turintis neigiamos įtakos senyvo amžiaus paci-entų sveikatos būklei ir su šia problema susijusia specifine slauga. Todėl labai svarbu šią proble-mą toliau tyrinėti, kad būtų galima kokybiškiau įvertinti slaugos veiksmingumą.

ĮVADASJAV įkurto Specialaus senėjimo komiteto (angl. The

Special Committee on Aging) duomenimis, šlapimo nelaikymas patenka tarp keturių svarbiausių sveikatos būklę bei gyvenimo kokybę veikiančių būsenų tarp vyresnio amžiaus asmenų (kartu su Alzheimerio liga, regėjimo sutrikimais, osteoporoze su kaulų lūžiais) [1]. Šlapimo nelaiko per 30 proc. moterų ir 15 proc. vyrų daugiau kaip 75 metų, tačiau šlapimo nelaikymo papli-

timas tarp vyrų ir moterų labai svyruoja atsižvelgiant į amžiaus tarpsnį. Iki 84 metų amžiaus šlapimo nelaiky-mas daug dažniau vargina moteris; vėliau, per 84 metų amžiaus ir vyrus, ir moteris šlapimo nelaikymas vargina beveik vienodai [2]. Pasak Brookes [3], 14,7 proc. vy-resnių nei 75 metų (1,5 mln.) moterų, atitinkamai tik 8 proc. (0,5 mln.) vyresnių nei 75 metų amžiaus vyrų turi šią problemą. Geriatrinėje ir urologinėje literatū-roje nurodoma, kad 50 – 70 proc. 80 – mečių vyrų ir moterų dėl šlapimo nelaikymo nesikreipia į medicinos įstaigas. Ši problema dažniausiai pastebima gydant ki-tas ligas [4].

Friedrich su bendraautoriais [5] teigia, kad iš gėdos ir baimės daugelis ligonių nutyli savo problemą, neno-riai kalbasi su šeimos nariais. Blogėja žmogaus psicho-loginė būsena, savigarba, mažėja pasitikėjimas savimi. Senyvo amžiaus pacientai mano, kad ši liga žemina orumą ir stengiasi minimaliomis pagalbos priemonė-mis susigyventi su savo problema. Jausdamiesi kalti prieš aplinkinius jie atsiriboja nuo kitų.

slaugytojas - tai pagrindinis tarpininkas tarp gydyto-jo ir paciento. Jis turi aktyviai dalyvauti slaugos proce-se, teikdamas pacientui koordinuotą slaugą ir paramą, aktyviai dalyvauti mokymo procese, šviesti ir konsul-tuoti slaugos klausimais [4].­

Darbo­ tikslas - išanalizuoti senyvo amžiaus paci-entų, nelaikančių šlapimo, slaugos aspektus slaugytojų požiūriu.

TyriMo METoDiKAKokybinis tyrimas, struktūrizuotas interviu, buvo

atliktas 2010 metais regioninėje lietuvos ligoninė-je, vidaus ligų ir reabilitacijos skyriuose, naudojant iš anksto sudarytą klausimų planą. Struktūrizuotas inter-viu planas buvo paremtas išanalizuotais moksliniais straipsniais [6, 7]. Apklausoje dalyvavo 10 responden-tų – slaugytojų (1 lentelė), turinčių bendrosios praktikos slaugytojo licenciją ir slaugančių senyvus pacientus, nelaikančius šlapimo. Visos slaugytojos buvo moterys. interviu buvo vykdomas skyriuose, personalo kamba-ryje, pasibaigus respondentų darbo pamainai. interviu truko nuo 10 iki 53 minučių; visi interviu (n=10) buvo

SENYVo­amÞIauS­PaCIENTų,­NELaIKaNČIų­ŠLaPImo,SLauGoS­aSPEKTaI­SLauGYTojų­PoÞIŪRIu

vida moCkieNė, maRija tRuš, dovilė šiaulevičiūtėKlaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakultetas

Žurnalo tinklalapis: http://sm–hs.eu Adresas susirašinėti: vida Mockienė, el. p. mockienevida@gmail.com

slauga

issn 1392–6373SVEIKATOS MOKSLAI

2011, volume 21, number 7, p. 172-176

173

vesti to paties tyrėjo. Interviu buvo užrašomas popie-riuje, gavus respondentų sutikimą. Taikytas kokybinis tyrimas, atlikta turinio analizė, naudotas indukcinis metodas [8]. Pirmiausia posakiai ar sakiniai, kurie per-davė aiškią reikšmę, tinkamą tyrinėjimui, buvo atrinkti analizei. interviu buvo klasifikuotas pagal svarbiausias interviu temas. Medžiaga buvo suskirstyta į kategorijas pagal svarstomą problemą, reiškiančios tą pačią ypaty-bę; subkategorijos su panašiu turiniu buvo sugrupuo-tos (2 lentelė).

Leidimas atlikti tyrimą buvo gautas iš įstaigos, ku-rioje vyko tyrimas, vadovo. Tyrimui pritarė universiteto Etikos komitetas. Tyrimo dalyviai buvo supažindinti su tyrimo tikslu, taip pat buvo išsamiai paaiškinta, kaip bus išsaugojamas jų anonimiškumas. Respondentams buvo pabrėžiama, kad dalyvavimas yra savanoriškas, kad visa informacija išliks konfidenciali ir kad iš tyrimo galima pasitraukti bet kuriuo metu, nepaaiškinus pasi-traukimo priežasties.

rEZULTATAi ir JŲ APTAriMASAtliekant kokybinį tyrimą buvo siekiama išanali-

zuoti senyvo amžiaus pacientų, nelaikančių šlapimo, slaugos aspektus slaugytojų požiūriu: ištirti slaugytojų žinias apie senyvo amžiaus pacientų, nelaikančių šla-pimo, etiologiją ir simptomatiką, išanalizuoti slaugos veiklas, taikomas pacientams, bei įvertinti slaugytojo – mokytojo vaidmenį senyvo amžiaus pacientų, nelai-kančių šlapimo, slaugoje.

Šlapimo nelaikymas yra sparčiai didėjanti problema, kadangi ši būklė dažniausiai pasitaiko tarp senų žmo-nių, kurių skaičius vis didėja. Atsižvelgiant į tai, slaugy-tojos privalo turėti pakankamai žinių ne tik apie senyvo amžiaus pacientų slaugą, bet ir apie visus galimus ge-riausius išeities būdus, pradedant bendravimu ir bai-giant žmogaus adaptavimu tolimesniam gyvenimui [9].

Mūsų atlikto tyrimo duomenimis paaiškėjo, kad dauguma respondentų jau daugelį metų dirba su se-nyvo amžiaus pacientais, nelaikančiais šlapimo, todėl gerai žino šlapimo nelaikymo priežastis ir simptomus. Durrant, Snape [10] teigimu, dauguma senyvo amžiaus pacientų turi šlapimo nelaikymo problemų, tačiau nedrįsta apie tai kalbėti arba patys to nebesupranta. Tyrimo dalyvės šį sutrikimą pastebi iš sudrėkusios pa-talynės, be to, šlapimo kvapas yra pirmasis požymis, kad su šlapinimusi yra kažkas ne taip. Tyrimo metu paaiškėjo, jog apie šį sutrikimą respondentės sužino iš šlapimo kvapo, drėgnų kelnių, drėgnos patalynės, gau-tos informacijos apklausos metu ir iš paciento ar arti-mųjų pasakojimų. Pasak Friedrich ir bendraautorių [5], renkant informaciją apie pacientą jam atvykus, reikia stengtis sužinoti visas paciento šlapinimosi problemas, kad slaugytojos žinotų, kokios priežiūros reikės pacien-tui ir pats pacientas jaustųsi geriau.

Tyrimo dalyvės nurodė, kad pagrindinė priežastis, sąlygojanti šlapimo nelaikymo atsiradimą senyvame amžiuje, yra senatvinė polipatologija. Žmogui senstant atsiranda pokyčių šlapimo takuose, kurie neretai ir su-kelia šlapimo nelaikymą. Aslan ir bendraautorių [11] teigimu, šlapimo nelaikymas susijęs su amžiniais poky-čiais, šlapimo takų senėjimu, senatvine polipatologija, kuri paveikia normalų šlapinimąsi. Aleknos, Merecko, Čeremnych [12] teigimu, šlapimo nelaikymo etiologi-ja vyresniame amžiuje yra kompleksinė ir susideda iš daug faktorių, lemiančių inkontinenciją šioje amžiaus grupėje. Katilienės [4] teigimu, senyvo amžiaus mote-rys dažnai nelaiko šlapimo dėl nusileidusios gimdos, o vyrai dėl padidėjusios prostatos. gauti tyrimo duome-nys sutampa su nagrinėta moksline literatūra, nes dau-guma respondenčių išskyrė tai, kad moterys nelaiko šlapimo dėl nusileidusios gimdos, o vyrai dėl prostatos pokyčių. Keletas respondenčių kaip šlapimo nelaiky-mo priežastį senyvame amžiuje išskyrė silpnaprotystę. Anot Latthe, Toozs–Hobson [13], neurologinės ligos taip pat gali sukelti šlapimo nelaikymą.

Pasak Agagazzotti, Pesce, Grassi [14], nejudrumas yra patikimas veiksnys, sąlygojantis šlapimo nelaiky-mą, kuris nutinka 82, 1% prie lovos prikaustytiems ligoniams bei 23,8% savarankiškų ligonių. Dauguma tyrimo dalyvių taip pat įvardijo nejudrumą arba sun-kią eiseną kaip šlapimo nelaikymo priežastį senyvame amžiuje.

Goepel ir bendraautorių [15] nuomone, didėjant senų žmonių skaičiui bendruomenėje, šlapimo nelai-kymo paplitimas auga. Asmenis per 75 metus dažniau vargina šlapimo nelaikymas, nei širdies ir kraujagyslių

nSkyrius:Vidaus ligų Reabilitacijos

55

Išsilavinimas: Medicinos mokyklaKolegijaAukštasis neuniversitetinisAukštasis universitetinis

721-

Darbinė patirtis (vidurkis metais):SkyriujeIš viso

2230

1 lentelė. Respondentų demografiniai duomenys

174

liga, hipertoninė liga arba kitos lėtinės ligos. Madersbacher [16] teigimu, šis su-trikimas senyvo amžiaus žmonėms pasi-taiko dažniau nei jauniems asmenims. atlikto tyrimo duomenys sutampa su kitų autorių išvadomis: dauguma responden-čių teigė, jog tokių pacientų pasitaiko nuolat ir dėl to slaugytojos turi pakanka-mą darbo patirtį slaugant tokius pacien-tus. Tik kelios tyrimo dalyvės teigė, jog senyvo amžiaus pacientų, nelaikančių šlapimo, pasitaiko vidutiniškai.

Durrant, Snape [10] teigimu, seny-vo amžiaus pacientams, nelaikantiems šlapimo, reikalinga palaikomoji prie-žiūra, į kurią įeina sugeriamųjų priemo-nių parinkimas ir psichologinė pagalba. atliktas tyrimas parodė, jog slaugytojos slaugymo veiklas skirsto į fizinę ir psi-chologinę slaugą. Visos slaugytojos vie-ningai pabrėžė odos priežiūrą, o daugu-ma netgi įvardijo higienos palaikymą ir

sius ir sutelkia specialistų pastangas kontroliuojant šį sutrikimą. Tačiau patiems sergantiesiems vis dar sunku apie tai atvirai kalbėti, todėl ypač svarbi šalia esančiųjų psichologinė parama ir palaikymas.

Katilienės [4] teigimu, slaugos tikslai senyvo am-žiaus pacientų, nelaikančių šlapimo, slaugoje yra šla-pimo nelaikymo sustabdymas, šlapimo laikymo funkci-jos atstatymas, šlapinimosi proceso kontroliavimo ge-rinimas, savigarbos ir orumo išlaikymas, komplikacijų išvengimas, paciento išmokymas, kaip gyventi su šia problema, savirūpos didinimas. Tyrimu nustatyta, kad pagrindinis slaugos tikslas yra pragulų išvengimas, ir šį tikslą paminėjo visos respondentės. Šlapinimosi pro-ceso kontroliavimas ir šlapimo nelaikymo sustabdymo tikslas buvo paminėtas kelių respondenčių, o savirūpos didinimą ir gyvenimo kokybės gerinimą įvardijo pusė apklaustų slaugytojų.

Merecko ir bendraautorių [20] teigimu, papildomų priemonių, tokių kaip šlapimo surinktuvai, basonai, sauskelnės, vienkartinės paklodės, panaudojimas turi būti tinkamas, saugus ir efektyvus. Dauguma tyrimo dalyvių paminėjo anteles, basonus, tualetines kėdes ir neperšlampamas klijuotes kaip pagalbines priemones senyvo amžiaus pacientų šlapimo nelaikymo slaugoje. Pasak Newman [18], paaukštinti tualetai ir ranktūriai sukurti atsižvelgiant į kai kurių pacientų didelį kūno svorį ir sunkų judrumą, todėl šios priemonės leidžia išvengti traumų. Tik kelios tyrimo respondentės tai įvar-

Tema Pagrindinė kategorija Subkategorija Trumpa išraiška

Papildomos priemonės, senyvo amžiaus pacientų, nelaikančių šlapimo, slaugoje

Fizinės priemonėsAntelės, basonai

„Antelės, basonai labai pagelbėja tokių pacientų slaugoje sakyčiau<...>.“,,Žinoma antelės ir basonai tikrai įeina į pagalbines priemones.“

Tualetinės kėdės„<...> taip pat ir tualetinės kėdės.“ „<...>o tualetinės kėdės yra labai patogios ir tikrai tinka senyvo amžiaus pacientams.“

Neperšlam-pamos klijuotės

„Naudojame ir neperšlampamas klijuotes, kurias dažniausiai patiesiame po paklode.“„<...> o kartais net ir patiesiame neperšlampamą klijuotę, kad neįsigertų į čiužinį.“

Paaukštinti tualetai

,,Labai padeda senyviems žmonėms paaukštinti tualetai, jiems lengiau atsisėsti.“,,Senyvo amžiaus pacientams sukurti paaukštinti tualetai, kurie yra labai padedantys nusišlapinti.“

Ranktūriai,,Šiaip dar ir ranktūriai gera pagalbinė priemonė tualete senyvam pacientui.“ ,,Senyvo amžiaus pacientams pagelbėja ranktūriai, kurie padeda atsisėsti ant tualeto ir atsistoti.“

2 lentelė. Duomenų analizės proceso pavyzdys

patalynės keitimą šiam tikslui pasiekti. Anot Wilson ir bendraautorių [17], slaugant gulinčius ligonius, labai svarbu odos priežiūra ir pragulų profilaktika. Tinkama odos priežiūra, pragulų profilaktika apima aibę slaugos aspektų ir veiksmų. Tik kelios respondentės kaip slau-gos veiksmą paminėjo kateterizaciją. Newman [18] duomenimis, kateterizacija yra galima ir naudojama šlapimo nelaikymo slaugoje, tačiau gali sukelti šlapimo takų uždegimą.

Aslan ir bendraautorių [11] teigimu, sprendžiant psichologines problemas ypač svarbus paciento ir jo artimųjų informavimas ir mokymas. pacientai, kurie domisi ir ieško sprendimo būdų, rečiau susiduria su psichologinėmis problemomis. Šios problemos būdin-gesnės žemesnio intelekto, sutrikusio pažinimo ir se-nyvo amžiaus žmonėms. Pastebėta, kad pacientams suteikus visapusišką informaciją ir pagalbą, jie tampa savarankiškesni, pasidaro mažiau dirglūs, pagerėja jų nuotaika, pasitikėjimas savimi. Taigi tyrimo duome-nys sutampa su nagrinėta moksline literatūra, kadangi pusė apklaustų slaugytojų paminėjo paciento moky-mą, informavimą ir moralinę paramą, kaip ypatingai svarbius. Temml ir bendraautoriai [19] teigia, jog di-džiausia pagalba šlapimo nelaikantiems – visuomenės informavimas ir mokymas, kad šis sutrikimas nėra gė-dingas, kad laiku kreipiantis į specialistus yra visiškai kontroliuojamas ir išgydomas. Tokia nuostata visiškai pakeičia visuomenės požiūrį į šlapimo nelaikančiuo-

175

dijo kaip pagalbinę priemonę. Anot Newman [18], me-dicinos priemonių gamintojai gali pasiūlyti labai pla-tų asortimentą gaminių, skirtų šlapimo nelaikantiems žmonėms, tačiau plačiausiai naudojami yra įklotai ir sauskelnės. Daugumos respondenčių nuomonė sutam-pa su nagrinėta moksline literatūra, kad šlapimui suger-ti dažniausiai naudojami sauskelnės ir įklotai. Šlapimo sugeriamosios priemonės parenkamos pagal šlapimo išsiskyrimo kiekį. Todėl Katilienės [4] teigimu, šlapimo nelaikantiems pacientams rekomenduojamos tik speci-alios sugeriamosios priemonės: lengvam ir vidutiniam šlapimo nelaikymui naudojami įvairaus sugeriamumo įklotai, sunkiam – sauskelnės.

Anot Duriant, Snape [10], odos priežiūrai yra su-kurtos specialios neutralaus ph priemonės, kurios ne tik nuvalo, bet ir drėkina odą. Tai patvirtina ir dauguma respondenčių pabrėždamos, kad odos apsaugai naudo-ja kremus, kurie yra labai veiksminga priemonė, užker-tanti kelią odos pažeidimams. Papildomai responden-tės paminėjo vandenį ir muilą, nes be šių priemonių odą apsaugoti būtų labai sunku. Madersbacher [16] nuomone, oda apsaugoma pirmiausia vandens ir muilo pagalba, toliau tepama kremais ar specialiais tepalais.

Newman [18] teigimu, gaminius, reikalingus esant šlapimo nelaikymui, reikia parinkti labai atsakingai, nes nuo to priklausys, kaip saugiai ir patogiai pacientas jausis. Tyrimu nustatyta, jog slaugytojos gerai gyveni-mo kokybei pataria pasirinkti geras sugeriamąsias prie-mones, bei treniruoti šlapimo pūslę, išlaikyti savigarbą ir orumą.

Šulgienės-Rabikauskienės [21] nuomone, antsvoris ir nutukimas skatina šlapimo nelaikymo epizodus, tai-gi, svorio kontrolė mažina šlapimo nelaikymo riziką. Tyrimu nustatyta, kad respondentės patartų pacien-tams mesti svorį dėl šlapimo nelaikymo profilaktikos ir užsiimti fizine veikla. Šulgienės-Rabikauskienės [21] teigimu, aktyvi fizinė veikla stiprina dubens raumenis, padeda atsikratyti antsvorio.

Anot Černiauskienės, Jankevičiaus [22], šlapimo nelaikymo profilaktikai yra svarbus pakankamas skys-čių vartojimas bei kofeino turinčių gėrimų ribojimas. Respondentės teigė, kad šlapimo nelaikymo profilakti-kai patartų vartoti pakankamai skysčių ir vengti kofeino turinčių gėrimų.

Anot Moller, Lose [23], šlapimo nelaikančių senyvo amžiaus pacientų savigarba ir pasitikėjimas savimi smar-kiai sumažėja, todėl skatinimas, bendravimas su jais la-bai pagerina pacientų emocinę būklę. Taigi kelios res-pondentės, kaip ir aprašyta mokslinėje literatūroje, pa-tartų nenusiminti, pasistengti išlaikyti savigarbą ir orumą.

Wyndaele [24] teigimu, slaugytojos turi atlikti mo-kytojo vaidmenį, slaugant šlapimo nelaikymą turinčius senyvo amžiaus žmones, juos informuoti apie paciento sutrikimą, paaiškinti, kokiu būdu pacientas gali grįžti į normalų gyvenimą, padėti išlaikyti arba sugrąžinti prarastą pasitikėjimą savimi. Tyrimo duomenimis, visos respondentės akcentuoja mokytojo vaidmenį, tačiau jos tai atlieka skirtingais būdais. Informacijos teikimas yra galimas pokalbio, literatūros, pokalbio ir literatū-ros bei informacinių lankstinukų pagalba. daugelis respondenčių paminėjo pokalbį literatūros pagalba, kadangi komentuojant literatūrą, po to paliekant ją pacientui asmeniškai, slaugytojų nuomone, gaunamas geriausias rezultatas. Friedrich ir bendraautorių [5] tei-gimu, slaugytojos turi bendradarbiauti su pacientais pokalbio pagalba, tačiau uždaresniems pacientams yra veiksmingesnis informacinės literatūros suteikimas.

iŠVADoS1. Tyrimo rezultatais nustatyta, kad slaugytojoms

dažnai tenka susidurti su senyvo amžiaus pacientais, nelaikančiais šlapimo, o apie šį sutrikimą slaugytojos sužino iš šlapimo kvapo, drėgnų kelnių, drėgnos pa-talynės, gautos informacijos apklausos metu iš paci-ento ar artimųjų. Senyvo amžiaus pacientai nelaiko šlapimo dėl senatvinės polipatologijos, ginekologinių problemų, prostatos pokyčių, silpnaprotystės, buvusių šlapimo pūslės uždegimų, nejudrumo, sunkios eisenos. Senyvo amžiaus moterys, slaugytojų požiūriu, šlapimo nelaiko dažniau, tačiau ir vyrams tai nėra retai pasitai-kantis sutrikimas.

2. Senyvo amžiaus pacientų, nelaikančių šla-pimo, slauga yra susijusi su pragulų išvengimu, šla-pinimosi proceso kontroliavimu, šlapimo nelaikymo sustabdymu, savirūpos didinimu, gyvenimo kokybės gerinimu. Šiuos tikslus slaugytojos stengiasi pasiekti prižiūrėdamos odą, keisdamos rūbus ir patalynę, vė-dindamos palatą, parinkdamos tinkamas sugeriamąsias priemones, keisdamos sauskelnes, kateterizuodamos, informuodamos, palaikydamos moraliai ir mokyda-mos. Senyvo amžiaus pacientų, nelaikančių šlapimo, slaugoje naudojamos: antelės, basonai, tualetinės kė-dės, neperšlampamos klijuotės, ranktūriai, paaukštinti tualetai, sauskelnės, įklotai, vanduo ir muilas, kremai, pudros.

3. Nustatyta, kad slaugytojos rekomenduoja šla-pimo nelaikymo profilaktikai: mažinti svorį, atlikti fi-zinius pratimus, vengti kofeino turinčių gėrimų, vartoti pakankamai skysčių, pasirinkti tinkamas sugeriamąsias priemones, treniruoti šlapimo pūslę bei stengtis išlai-

176

kyti savigarbą ir orumą. Visą informaciją ir patarimus slaugytojos perduoda pokalbio metu, duodamos lite-ratūrą, pokalbio metu skaitydamos literatūrą ar įteikda-mos informacinius lankstinukus.

Literatūra1. Abrams P, Kelleher CJ, Kerr LA, Rogers RG. Overactive blad-

der significantly affects quality of life. american Journal of Managed Care 2000; 6(ll Suppl): S580-90.

2. Newman DK. What’s New: the AHCPR guideline upda-te on trinary incontinence. Ostomy/Wound Management 2003; 42(10):46–59.

3. Brookes S, Link C, Donovan J, McKinlay J. Relationship betwe-en lower urinary tract symptoms and erectile dysfunction: results from the Boston Area Community Health Survey. Urology 2008; 179(1): 250-255.

4. Katilienė V. Ilgalaikė pagyvenusių žmonių slauga. 2004. Šiau-liai: K.J. Vasiliausko įmonė „Lucilijus“.

5. friedrich c, pientka l, pannek J. geriatric urology-incontinen-ce in the elderly. Aktuelle Urol 2005; 36(6):495–502.

6. Barilienė S., Nadišauskienė R.J., Aniulienė R. Moterų šlapimo nelaikymo paplitimas ir rizikos veiksnių įtaka. Lietuvos akušerija ir ginekologija=Lithuanian.: VIII Lietuvos akušerių ginekologų suvažia-vimas: Panevėžys, Lietuva. ISSN 1392-5091, 2007; 10(3):272. Tezės Nr. S42.

7. Bjelic-Radisic V, Dorfer M, Tamussino K, Greimel E. Psycho-metric properties and validation of the German-language King‘s He-alth Questionnaire in women with stress urinary incontinence. Neu-rourol Urodyn 2005; 24(1):63-68.

8. Miles M, Huberman A. Qualitative data analysis. 2nd ed. 1994:Thousand Oaks,PA, Sage Publications.

9. Füsgen I. Harninkontinenz im Alter. Gerontol Geriat 2007; 38(1):4–9.

10. durrant J, snape J. urinary incontinence in nursing homes for older people. Age and Aging 2003; 32,:12–18.

11. aslan e, beji n, erkan h, yalcin o, gungor f. The prevalence of and the related factors for urinary and fecal incontinence among older residing in nursing homes. Journal Of Clinical Nursing 2009; 18(23):3290-3298.

12. Mereckas G., Alekna V., Čeremnych E. Šlapimo nelaikymo paplitimas tarp Vilniaus miesto globos namuose gyvenančių vyrų. Gerontologija, 2009; 8(3):175–181.

13. latthe pM, Toozs–hobson p. drugs acting on the lower urinary Tract. Therapeutic Management of incontinence and pelvic Pain. – London: Springer 2008; 181–184.

14. Agagazzotti G, Pesce F, Grassi D. Prevalence of urinary in-continence among institutionalised patients: a cross-sectional epide-miologic study in a midsized city in Italy. Urology 2000; 56:245-249.

15. goepel M, schwenzer T, May p, sökeland J, Michel Mc. har-ninkontinenz im Alter. Dt Ärzteblatt 2002; 40:30–36.

16. Madersbacher h, Madersbacher s. Men’s bladder health: urinary incontinence in the elderly. J Mens Health Gend 2005; 2(1):31–37.

17. wilson pd, berghmans b, hagen s. incontinence: proceed-ings from the 3rd international consultation on incontinence. plym-outh, UK: Health Publications 2005; 855–964.

18. Newman DK. Incontinence products and devices for the el-derly. Urologic Nursing 2004; 24(4):316-333.

19. Temml c, haidinger g, schmidbauer J. urinary incontinence in both sexes: prevalence and impact on quality of life and sexual life. Neurourol Urodynamic 2000; 19:259-271.

20. Mereckas g., alekna v. vilniaus miesto bendruomenėje gy-venančių vyresnio amžiaus vyrų šlapimo nelaikymo paplitimas pagal amžiaus grupes. Gerontologija, 2008; 9(4):214–218.

21. Šulgienė-Rabikauskienė A.J. Slaugos pagrindai. 2007; Kau-nas: pagyvenusios moters veiklos centras.

22. Černiauskienė A., Jankevičius F. Moterų šlapimo nelaikymo diagnostikos, gyvenimo kokybės ir gydymo rezultatų įvertinimo klau-simynai. Lietuvos chirurgija, 2008; 6(1):9-11.

23. Moller l, lose g. is it possible to optimize the use of econo-mical and professional resources in the diagnosis and treatment of urinary incontinence? Ugeskr Laeger 2001; 163,38:5-50.

24. Wyndaele JJ. The overactive bladder. BJU International 2001; 88:135-140.

NUrSES ATTiTUDE To THE oLD AGE ENUrETiC PATiENTS CAriNG ASPECTS

Vida Mockienė, Marija Truš, Dovilė ŠiaulevičiūtėSummaryKey words: old age patients, urinary incontinence, nursing one of the distinctive parameters of an aging population is the

increasing incidence of urinary incontinence. We analyzed nursing of the enuretic patients of old age. in order to analyze the nursing of the enuretic patients of old age, the qualitative content analysis was used, and the structured interview in the survey was conducted. The study was contingent of 10 nurses who took care of the old age patients who do not hold urine, in internal medicine and rehabilita-tion departments. The study showed that the old age patients often has urinary incontinence and nurses is the foundation of many en-vironmental changes. reasons for enuresis of the patients of old age are such as adjacent diseases and physical restriction, by the way, in terms of nurses, the women have urinary incontinence more often than that of men. An enuretic patient of old age nursing is a physi-cal and psychological and physical care is not possible without the support of many tools that facilitate the care of these patients. The nurses tell that they would give the patients of old age the preventive advices improving their quality of life. The results showed that many aspects of urinary incontinence is a definite factor, adversely affect old patients’ health status and problems associated with this specific medicine. it is therefore very important to further explore this issue in order to qualitatively evaluate the effectiveness of care.

Correspondence to: mockienevida@gmail.com

Gauta 2011-07-04

177

Raktažodžiai: slaugytojų veikla, chemoterapinis gydy-mas, onkohematologinės ligos, vaikai.

Santrauka Gydomajame procese slaugytojas yra puikus partneris. Jo atsakomybė, profesionalumas dide-le dalimi lemia gydymo sėkmę ir sveikatos išsau-gojimą. Slaugytojo veikla tampa svarbi stebint, tiriant, nustatant ir vertinant vaikų, besigydančių chemoterapija, problemas, sprendžiant jas, mo-kant pacientus savirūpos, padedant jiems adap-tuotis aplinkoje, įtraukiant į šį procesą šeimos narius.Tyrimo tikslas - išanalizuoti slaugytojų veiklos specifiką taikant chemoterapiją vaikų onkohe-matologinių ligų atvejais. Tyrimo būdas – kie-kybinis tyrimas. Tyrimo metodas – anketinė apklausa. respondentams apklausti sudaryta autorinė anketa. Anketavimas buvo vykdomas X ligoninėje, slaugytojų darbo vietoje, nuo 2008 m. spalio 1 d. iki 2010 m. vasario 1 d. Tiriamųjų skaičius - 38 slaugytojai, anketų grįžtamumas – 86,4 proc.Nustačius slaugos prioritetus, paaiškėjo, jog problemos, apimančios fizinį slaugos aspektą, yra trečioje vietoje po psichologinių ir sociali-nių slaugos problemų. onkohematologinių ligų atvejais itin aktuali yra psichologinės pagalbos plėtojimo problema. Analizuojant chemoprepa-ratų šalutinių poveikių pasireiškimo ypatybes, labiausiai išryškėjo pykinimo, vėmimo, muko-zito ir skausmo problemos. Dažniausiai sutrin-kančios funkcijos yra valgymas ir gėrimas, taip pat tuštinimasis bei šlapinimasis . Žymiai rečiau pasireiškia vietinio pobūdžio pašaliniai reiški-niai, tokie kaip venų uždegimas ir ekstravazaci-ja. Chemoterapijos metu išsivystanti citostatinė mielosupresija yra vienas pagrindinių chemote-rapijos pašalinių reiškinių. injekcijos, bandinių

paėmimas laboratoriniams tyrimams, dokumen-tų tvarkymas, intervencinės procedūros, pagrin-dinių gyvybinių veiklų sekimas yra kasdieniai slaugytojų atliekami veiksmai. Slaugos istorijų įrašų pildymu užsiima beveik visi apklausti slau-gytojai. Pirmenybę aseptikos veiksmams nuolat teikia tik du trečdaliai slaugytojų. Esant paci-entų pykinimo, vėmimo priepuoliams, taikomi kvėpavimo pratimai, antroje vietoje - patogios padėties suteikimas ir aštrių kvapų pašalinimas. Bendravimo problemas pažymi daugiau negu du trečdaliai tiriamųjų. Susituokę, vyresnio amžiaus bei turintys aukštesnįjį išsilavinimą slaugytojai su pacientais kylančias bendravimo problemas įvardija dažniau negu kitų kategorijų slaugyto-jai. Viena iš bendravimo problemų - bendravimo nepakankamumas, kuriuo skundžiasi daugiau negu pusė apklaustųjų. Pagrindinės bendravi-mo nepakankamumo priežastys įvardijamos kaip: „sunku rasti tinkamus paguodos žodžius“ ir „sunku kalbėti apie mirtį“. Konfliktinėms si-tuacijoms tarp slaugytojų ir vaikų tėvų spręsti daugelis slaugytojų pasirenka tėvų išklausymą ir nuraminimą.

ĮVADASVienas iš kompleksinio gydymo būdų, padedan-

tis įveikti vėžį, jo plitimą organizme - chemoterapija. Daug mokslininkų dirba plėtojant šią sritį. Pasiekiami išties puikūs rezultatai - šių vaistų pagalba pratęsiamas žmogaus gyvenimas, pagerinama gyvenimo kokybė. chemoterapijos taikymas gydant onkologinėmis ligo-mis sergančius pacientus labai svarbus, tačiau yra trū-kumų – citostatikų toksinis poveikis žmogaus organiz-mui ir dėl to pasireiškiantys šalutiniai reiškiniai, reika-laujantys specifinės slaugos visose gyvybinėse veiklose.

Medicinos mokslui progresuojant, atsiranda vis daugiau būdų, galinčių efektyviau diagnozuoti vėžį. Jų pagalba pasaulyje kasmet užregistruojama apie 10

SLauGYTojų­VEIKLa­TaIKaNT­ChEmoTERaPIjĄ­­VaIKų­oNKohEmaToLoGINIų­LIGų­aTVEjaIS

Natalja istomiNa1, vAlentInA SvIAtlovIčIenė2,3, Rasa dumbRauskieNė1

1Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakultetas, 2Klaipėdos universiteto Tęstinių studijų insitutas, 3Vš Į Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų filialas Vaikų ligoninė,

onkohematologijos centras

Žurnalo tinklalapis: http://sm–hs.eu Adresas susirašinėti: natalja istomina, el. p. natalja.istomina@ku.lt

slauga

issn 1392–6373SVEIKATOS MOKSLAI2011, Volume 21, Number 7, p. 177-184

178

milijonų naujų vėžio atvejų, apie 6 milijonus nuo šios ligos miršta. Prognozuojama, kad, ateityje piktybinių navikų daugės sparčiai, todėl 2020 m. nuo vėžio gali mirti apie 10 mln. žmonių, o naujų susirgimų vėžiu skaičius gali padidėti iki 15,7 mln. [1,2]. PSO ekspertai teigia, kad efektyviai vykdant vėžio profilaktiką, anks-tyvą diagnostiką bei gydymą, iki 2020 m. sergamumą piktybiniais navikais galima sumažinti 25 proc., o mir-tingumą nuo jų – 50 proc. [3].

Mokymų, tyrimų ir vystymo centro duomenimis, 2007 m. mirtingumas dėl šios ligos Lietuvoje sudarė 18,2 proc. visų mirčių atvejų[4]. Bendroje mirtingumo struktūroje vėžys Lietuvoje užima antrą vietą, o 45-64 metų moterų grupėje – pirmą [5]. Statistiniai skaičiai, liudijantys vėžio ligos gausėjimą, skatina susirūpinti onkologine situacija tarp vaikų. negalutiniais vilniaus universiteto onkologijos instituto Vėžio registro duo-menimis, 2007 m. užregistruoti 85 vaikai iki 18 metų amžiaus pirmą kartą susirgę piktybiniais navikais, 100 tūkst. vaikų teko 12,4 (2006 m. – 8,9) naujų susirgimų piktybiniais navikais. 2007 m. pabaigoje šia liga sirgo 512 vaikų, 100 tūkst. vaikų teko 76 sergantieji pikty-biniais navikais, arba 48 proc. daugiau nei 2000 m. Mirtingumas sergančių piktybiniais navikais mažėja, 2000 m. mirė dėl vėžio 10,3 proc., o 2007 m. 6,6 proc. vaikų. Daugiau miršta mergaičių nei berniukų (2007 m. mergaičių mirė 8,4 proc., o berniukų 5,6 proc.) [4]. Autorių nuomone [6], sergamumas vaikų piktybiniais navikais Lietuvoje yra artimas Šiaurės Europos šalims.

Norint iš esmės keisti susidariusią onkohematolo-ginę situaciją, būtina sutelkti visas mokslo ir medikų pajėgas. Sėkminga kova su vėžiu - tai visų pirma onko-loginių ligų profilaktika, ankstyva diagnostika, visaver-tis gydymas ir kokybiška ilgalaikė stebėsena. Sudėtinga vėžio prigimtis ir ne visada nuspėjama eiga reikalauja individualiai traktuoti kiekvieną ligos atvejį ir vadovau-tis laiko ir praktikos patikrintais bendraisiais diagnosti-kos ir gydymo principais. Ypač svarbu šių principų lai-kytis tais atvejais, kai dar nėra didesnės gyvenimiškos ir ilgalaikio darbo patirties.

Šiuolaikinis slaugytojas yra sveikatos mokytojas, stebėtojas, šeimos gynėjas, advokatas, tyrinėtojas, ko-ordinatorius, konsultantas, aplinkos keitėjas, veikiantis kaip filtras tarp šeimos ir gydytojo [7]. Gydomajame procese slaugytojas yra puikus partneris. Jo atsako-mybė, profesionalumas didele dalimi lemia gydymo sėkmę ir sveikatos išsaugojimą. Slaugytojo veikla tam-pa svarbi stebint, tiriant, nustatant ir vertinant vaikų, besigydančių chemoterapija, problemas, sprendžiant jas, mokant pacientus savirūpos, padedant jiems adap-

tuotis aplinkoje, įtraukiant į šį procesą šeimos narius.remiantis onkologine situacija lietuvoje ir esant

mažam tyrimų skaičiui su slaugytojų dalyvavimu juose, nuspręsta atlikti mokslinį tyrimą, apimantį slaugytojų veiklos analizę ir darbo specifiką, dirbant su onkohe-matologiniais vaikais chemoterapinio gydymo metu.

Darbo­tikslas­- išanalizuoti slaugytojų veiklą taikant chemoterapiją vaikų onkohematologinių ligų atvejais.

TyriMo METoDiKAanketinė apklausa buvo vykdoma 2009 m. X ligo-

ninėje nuo 2008 m. spalio 1 d. iki 2010 m. vasario 1 d. Tyrimo būdas – kiekybinis tyrimas. Tyrimo me-todas - anketinė apklausa. anketavimas buvo vykdo-mas slaugytojų darbo vietoje. anketos buvo pateiktos anonimiškai užpildyti visiems teikiantiems šiuo metu specializuotas chemoterapijos paslaugas onkohema-tologijos skyriaus slaugytojams (32 darbuotojai) bei slaugytojams, besiverčiantiems chemoterapijos prakti-ka kituose skyriuose – jų buvo 12 asmenų. slaugytojai iš onkohematologijos skyriaus į apklausą buvo įtraukti visi, nes jie turi sertifikatą chemoterapijos paslaugoms teikti, o iš kitų skyrių pasirinkti vadovaujantis atsitik-tine atranka, atsižvelgiant į chemoterapijos sertifikato turėjimą. Iš onkohematologijos skyriaus grąžino užpil-dytas anketas 28 (87,5 proc.) slaugytojai, iš kitų sky-rių – 10 (83,3 proc.) slaugytojų. 6 darbuotojai nesutiko dalyvauti apklausoje dėl, jų teigimu, laiko stokos bei nenoro dalyvauti. Taigi tiriamųjų skaičius - 38 slaugyto-jai , anketų grįžtamumas – 86,4 proc. Respondentams apklausti sudaryta autorinė anketa. Anketa sudaryta iš 33 uždarų klausimų. Klausimynas suskirstytas į dalis: demografinio pobūdžio, slaugos problemų egzistavimą onkohematologinių ligų atvejais, chemoterapijos šalu-tinių poveikių pasireiškimą vaikams chemoterapinio gydymo metu, slaugytojų atliekamus veiksmus admi-nistruojant chemopreparatus, slaugytojų ir sergančio vaiko šeimos bendravimą.

respondentų atsakymai buvo apdoroti spss 16 versijos programa. pasirinkti tokie matematiniai para-metrai kaip aritmetinis vidurkis, standartinis nuokrypis, stjudent‘o t kriterijus, vienfaktorinė dispersinė analizė (Anova), Pearson‘o koreliacijos koeficientas. Rezultatai pateikti lentelėse ir diagramose (naudojant Microsoft office Excel 2007 ir Microsoft office Word 2007 pro-gramas).

rEZULTATAi ir JŲ APTAriMASTarp visų 38 slaugytojų, dalyvavusių tyrime, 37 (97

proc.) buvo moterys ir vienas (3 proc.) vyras. Jų am-

179

žiaus vidurkis svyruoja 41±7,8 metų. Iš to galima dary-ti prielaidą, kad daugelis darbuotojų yra vidutinio am-žiaus. Sugrupavus amžiaus vidurkį pagal percentiles į dvi lygias dalis, respondentai pasiskirstė į dvi amžiaus grupes: iki 40 m. ir per 40 m. Į jaunesnę amžiaus ka-tegoriją įėjo 58 proc., o į vyresnę amžiaus grupę – 42 proc. slaugytojų.

Dauguma slaugytojų (63 proc.) baigė medicinos mokyklas bei įgijo aukštesnįjį išsilavinimą. Aukštąjį neuniversitetinį turi 26 proc. slaugytojų. 11 proc. įgiję universitetinį išsilavinimą. SSPS programoje transfor-macijos pagalba išsilavinimas buvo sugrupuotas į dvi dalis: aukštąjį ir aukštesnįjį tam, kad lyginant tarp gru-pių būtų mažesnė paklaida suklysti.

SPSS programos Crostabs procedūros pagalba buvo nustatyta, kaip pasiskirsto išsilavinimo ir amžiaus ka-tegorijos viena kitos atžvilgiu. Išaiškėjo, jog labiau iš-silavinę žmonės yra iki 40 metų amžiaus bei mažiau išsilavinę daugiau kaip 40 metų amžiaus (86 proc. ir 14 proc. tiriamųjų atitinkamai turi aukštąjį išsilavinimą), kas statistiškai reikšmingai skiriasi (χ²=7,038, df=1, p=0,008).

Slaugos­ problemø­ egzistavimas­ taikant­ vaikams­chemoterapiją.­ Vertinant respondentų patirtį slaugos sferoje, išskiriamas gana didelis slaugytojų darbo sta-žas: bendro slaugos stažo vidurkis 19,39±8,5 metų bei dirbtų metų su onkohematologiniais vaikais vidurkis – 13,87±7,4. Pearson‘o tiesinės koreliacijos koeficientas tarp šių dviejų rodiklių yra r=0,66, tas parodo tarp jų vidutinio stiprumo teigiamą ryšį.

Dauguma slaugytojų (92 proc.) sutinka su pozicija, kad onkohematologijoje yra problemų. Iš jų 90 proc. tiriamųjų pirmenybę atiduoda psichologinėms proble-moms, 68 proc. socialinėms problemoms. Problemos slaugos praktikoje, slaugytojų nuomone, užima trečią

vietą. Taip mano maždaug pusė apklaustų slaugytojų (53 proc.).

lyginant slaugos problemas pagal tiriamųjų soci-alinę padėtį, pažymima, kad statistiškai reikšmingas skirtumas tarp grupių pastebėtas nagrinėjant atsakymo variantą „psichologinės problemos“(χ2=6,176, df=2, p=0,046). 76 proc. ištekėjusių (vedusių), 12 proc. ne-tekėjusių (nevedusių) ir 12 proc. našlių slaugytojų įsiti-kinę, kad svarbiausia slaugant onkologine liga sergantį vaiką yra psichologinis nusiteikimas dirbti. Pagal kitą demografinį rodiklį „amžius“ statistiškai reikšmingų skirtumų nepastebėta.

analizuojant onkohematologinių slaugos problemų sprendimo būdus, nustatyta, kad pirmenybė turi būti teikiama psichologinei pagalbai. Su šiuo teigimu sutin-ka 71 proc. apklaustų slaugytojų. Jų nuomone, reikia suteikti daugiau etatų psichologams, kurie rūpintųsi ne tik pacientų ir jų šeimų, bet ir personalo psichoemoci-ne būkle. Už slaugos praktikos plėtojimą pasisako 58 proc., už donorystės programos – 53 proc., už sociali-nių garantijų plėtojimą - 40 proc., už papildomų lėšų skyrimą – 29 proc. ir už informacijos viešinimą – 13 proc. tiriamųjų (1 pav.).Kaip matyti iš 1 pav., slaugos praktikos plėtojimui skiriama antraeilė vieta. Reikšmin-gų skirtumų tarp amžiaus grupių, išsilavinimo ir socia-linės padėties pagal požymį „onkohematologinių pro-blemų sprendimo būdai“ nepastebėta (p>0,05).

Pašaliniø­ poveikiø­ atsiradimas­ chemoterapija­ gy-domiems­vaikams. Analizuojant klausimą apie chemo-terapijos pašalinių reiškinių atsiradimo pobūdį, daugu-ma respondentų pažymėjo, kad nepageidaujami reiški-niai atsiranda hemopoezės sutrikimo metu ir infekcijos patekimo į organizmą metu (45 proc. ir 42 proc.), kitaip tariant, esant mielosupresijai. 10 proc. tiriamųjų įsitiki-nę, kad dažniausiai chemoterapijos pašaliniai reiškiniai atsiranda chemopreparatų įvedimo metu. Taip galvoja skirtingo išsilavinimo, socialinės padėties ir amžiaus grupių slaugytojai. Jų atsakymo variantai skiriasi ne-reikšmingai (p>0,05).

Tyrimais įrodyta, kad chemoterapiniai preparatai pasižymi citotoksiniu poveikiu, pasireiškiančiu neigia-mu veikimu ne tik visoms organizmo greitai besidaugi-nančioms ląstelėms, bet ir lokaliai preparato injekuoja-moje vietoje venų sienelei. Kitaip tariant, chemoprepa-ratai, kurie leidžiami į veną, sukelia venų toksinį užde-gimą, sklerozę, todėl svarbu juos leisti į kiek įmanoma didesnę veną bei kiekvieną kartą keisti injekcijos vietą. Pagrindiniai injekcijos vietos nepageidaujami reiš-kiniai - skausmas, edema, paraudimas, kurie būdingi flebito simptomams. ekstravazacija – dar vienas nepa-

1 pav. Onkohematologinių problemų sprendimo būdai (proc.)

Lėšų­skyrimas

180

geidaujamas reiškinys, kai chemopreparatas išeina už kraujagyslės ribų ir infiltruoja aplinkinius audinius. eks-travazacijai būdingi panašūs simptomai kaip ir esant uždegimui, tačiau būna sunkesnio laipsnio, kartais gali komplikuotis pūslėmis ir nekroze. Tai pablogina ben-drą chemoterapinį gydymą.

Vertinant slaugytojų nuomonę pagal amžiaus gru-pes, statistiškai reikšmingi skirtumai išryškėjo nagrinė-jant atsakymo variantus „odos bėrimas“ ir „diarėja“. Šiuos pašalinius reiškinius 27-40 metų amžiaus res-pondentai vertina reikšmingiau negu 41-60 metų am-žiaus tiriamieji (t(36)=2,295, p=0,028 irt(36)=2,162, p=0,037 atitinkamai) (1 lentelė).

Slaugytojø­atliekami­veiksmai­taikant­vaikams­che-moterapiją. Labiausiai paplitę chemoterapijos šaluti-niai reiškiniai yra pykinimas ir vėmimas. Norint išsiaiš-kinti, ką slaugytojai atlieka ištikus pykinimo, vėmimo priepuoliui, buvo užduotas atitinkamas klausimas. Di-džioji dalis informantų pamokytų kvėpavimo pratimų (74 proc.), po to suteiktų patogią padėtį (68 proc.) ir pašalintų aštrius kvapus (68 proc.). Higieninės švaros palaikymas, slaugytojų nuomone, irgi vaidina nema-žą vaidmenį šalinant pykinimą ir vėmimą (45 proc.). Vaistų administravimas (26 proc.) ir chemopreparatų nutraukimas (16 proc.) nėra tarp pirminių gelbėjimo priemonių slaugytojų darbe.

Nagrinėjant tą patį klausimą tarp skirtingų išsilavi-nimo grupių, statistiškai reikšmingas skirtumas rastas pagal požymį „kvėpavimo pratimų mokymas“. Aukš-tesniojo išsilavinimo slaugytojai kvėpavimo pratimų

mokymus linkę taikyti dažniau negu aukštojo išsilavi-nimo tiriamieji, p<0,05. Vertinant slaugytojų nuomonę pagal kitus požymius ir demografines charakteristikas skirtumai statistiškai nežymūs (2 lentelė).

Analizuojant slaugytojų, dirbančių su onkohemato-loginiais ligoniais, darbą tikslinga pažymėti, kad jų dar-bo specifika labiau panaši į chirurgijos bei intensyvio-sios terapijos skyrių darbo pobūdį su tam tikrais ypatu-mais, būdingais tik onkohematologijos skyriui. Iš 2 pav. matyti, kad slaugytojų darbe vyrauja kasdienės proce-dūros: kraujo, šlapimo paėmimas laboratoriniams tyri-mams, kitos intervencinės procedūros, centrinės venos kateterio priežiūra, pagrindinių gyvybinių veiklų seki-mas, dokumentacijos pildymas. Vienas iš svarbių daly-kų, kuris ne visuose skyriuose taikomas, tai slaugos isto-rijų pildymas. Jis užima daug laiko slaugytojų darbe (90 proc.). Tačiau dėmesio skyrimas infekcijų profilaktikai nėra pakankamai aukšto lygio - tik 61 proc. slaugytojų rūpinasi infekcijų profilaktika „visada“. Taip pat anali-zuojant „slaugytojų dėmesio skyrimą sergantiems vai-kams ir jų tėvams“ nustatyta, kad maždaug pusė slau-gytojų pokalbiams su vaikais ir jų tėvais (47 proc. ir 50 proc.) neskiria pakankamai laiko. Taip pat iš paveikslo matyti, kad gaivinimas yra gana retas dalykas skyriuose. Vertinant slaugytojų nuomonę pagal demografines cha-rakteristikas skirtumai statistiškai nereikšmingi, p>0,05.

Slaugytojo­ir­sergančio­vaiko­šeimos­bendravimas.­Pagrindinė problema bet kokioje gydymo įstaigoje yra bendravimo etikos trūkumas bei apskritai bendravimo nepakankamumas tarp medicinos personalo ir pacien-tų. Išanalizavus šią temą mūsų darbe, pažymima, kad

1 lentelė. Odos bėrimo ir diarėjos vidurkių įverčių pasiskirs-tymas pagal slaugytojų amžių*p<0,05.

2 pav. Pagrindiniai slaugytojų atliekami veiksmai (proc.)

2 lentelė. Pirminių slaugytojų veiksmų pasiskirstymas pagal išsilavinimą (proc.)

Tiriamųjų

amžius Tiriamųjų

skaičius Balo

vidurkis

Vidurkio

standartinis

nuokrypis

Stjudent‘o testas

t df p

Odos

bėrimas

27-40 metų 22 7,77 1,631 2,295* 36 0,028

41-60 metų 16 6,25 2,463

Diarėja 27-40 metų 22 9,27 0,985

2,162* 36 0,037 41-60 metų 16 8,31 1,740

Išsilavinimas

Vaistų

administr.

Kvėpavimo

pratimų

mokymas

Chemoprep.

nutraukimas

Patogios

padėties

suteikimas

Aštrių

kvapų

pašalinimas

Higieninės

švaros

palaikymas

Aukštasis 43% 50% 21% 57% 64% 57%

Aukštesnysis 17% 88% 13% 75% 71% 38%

χ2=3,128,

df=1,

p=0,077

χ2=6,412,

df=1,

p=0,011

χ2=0,530,

df=1,

p=0,467

χ2=1,305,

df=1,

p=0,253

χ2=0,175,

df=1,

p=0,675

χ2=1,380,

df=1,

p=0,240

181

bendravimo problemų visada turi net 71 proc. slaugy-tojų, retkarčiais su jomis susiduria 11 proc. apklaustų-jų bei beveik ketvirtadalis (18 proc.) jų neturi visai. Be to, analizuojant šią problemą pagal skirtingas amžiaus kategorijas, socialinę padėtį ir išsilavinimą, nustatėme, kad ištekėję vyresnio amžiaus respondentai turi dau-giau bendravimo sunkumų negu priešingų kategorijų slaugytojai (χ2(2)=14,049, p=0,001 ir χ2(2)= 7,271, p=0,026 atitinkamai).

Norint identifikuoti bendravimo problemų priežas-tis, buvo užduotas atitinkamas klausimas, į kurį didžio-ji dauguma tiriamųjų (77 proc.) atsakė, kad bendravi-mo metu sunku rasti tinkamus palaikymo žodžius bei penktadaliui slaugytojų (20 proc.) sunku kalbėti apie mirtį (3 pav.). Skirtumų tarp demografinių rodiklių ne-rasta, p>0,05.

Mokėjimas spręsti dėl sergančio vaiko konfliktines situacijas darbo metu reikalauja didelio medicinos per-sonalo meistriškumo bei vadybos žinių. Slaugytojai, pasižymintys šiomis savybėmis, gali tapti ne priešu, o draugu ir vaikui, ir tėvams. absoliuti dauguma tiriamų-jų (89 proc.) kylant stresinei situacijai išklausytų ir nu-ramintų sergančio vaiko tėvus, 8 proc. slaugytojų nieko neaiškindami nukreiptų tėvus pas gydantį gydytoją bei 3 proc. ignoruotų tėvų priekaištus. Slaugytojų nuomo-nė į konfliktinių situacijų sprendimą pagal demografi-nes charakteristikas skiriasi nežymiai, p>0,05.

Šiame darbe buvo apžvelgta slaugytojų veikla tai-kant chemoterapiją vaikams, sergantiems onkohemato-loginėmis ligomis. siekta nustatyti pagrindines proble-mines sritis slaugoje, šalutinius chemoterapijos povei-kius, su kuriais tenka „kovoti“ slaugytojams, slaugytojų ir sergančio vaiko šeimos bendradarbiavimo ryšį bei slaugytojų atliekamus veiksmus, nukreiptus į chemote-rapija gydomų pacientų slaugą.

Tyrimo metu nustatyta, kad slaugos problemos nėra pirmaeilės. labiausiai slaugytojų identifikuojamos psi-chologinės problemos (90 proc.), antrą vietą užima socialinės problemos (68 proc.) ir tik po jų slaugyto-jai akcentuoja slaugos problemas (53 proc.). Lyginant problemų egzistavimą pagal demografinius rodiklius, statistiškai reikšmingas skirtumas išryškėjo nagrinėjant psichologines problemas pagal socialinį slaugytojų sta-tusą, už jas pasisakė 76 proc. ištekėjusių, 12 proc. ne-tekėjusių ir 12 proc. našlių.

Lyginant vaikų, sergančių onkohematologinėmis li-gomis, priežiūros ir pagalbos aspektus, nagrinėjamus Švedijos tyrinėtojų [8] moksliniame darbe, čia sergan-čių vaikų tėvai ir slaugytojai dažniausiai mini informa-cijos, socialinės kompetencijos svarbą ir dalyvavimą gydyme priimant sprendimus. Patys vaikai pažymi socialinę kompetenciją, pramogų ir pagrindinių po-reikių patenkinimo svarbą. Taip pat buvo nurodyti kiti aspektai, kaip: emocinė parama, galimybė susitikti su draugais, praktinė parama, reabilitacija ir mokyklos pa-rama. Lyginant mūsų tyrimo ir šių tyrinėtojų priežiūros aspektus, išryškėjo vienas bendras požiūris, kuris ak-tualus ir Lietuvos, ir Švedijos slaugytojams, socialinės kompetencijos svarba.

Sergantieji vėžiu ne visada yra rizikos grupėje patirti psichologinius negalavimus (nerimą, depresiją). Tokios nuomonės laikosi daugelis mokslininkų [9-11]. Tačiau mūsų atveju psichologinės problemos yra pirmaeilės. Tokiems rezultatams pritaria G. Amstrog ir kt. [12], ku-rie įrodė, kad vaikai, sergantys vėžiu, turi aukšto lygio nerimą ir depresiją lyginant su sveikais vaikais.

nagrinėjant onkohematologinių ligų sprendimo būdus dauguma slaugytojų pirmiausia pasirinko psi-chologinės pagalbos plėtojimą (71 proc.) ir tik po to slaugos praktikos gerinimą(58 proc.). Apklausos metu išryškėjo vieninga nuomonė, kad psichologinė pagal-ba reikalinga ne tik sergantiems vaikams ir jų tėvams, bet ir personalui, kurie nuolat susiduria su išgyvenimais darbe, slaugant vėžiu sergantį vaiką. Slaugytojai siūlo padidinti psichologo etatų skaičių, kurių šiuo metu yra tik vienas visoje ligoninėje. Reikšmingo skirtumo tarp skirtingo amžiaus, išsilavinimo ir socialinės padėties slaugytojų pagal požymį „problemų sprendimo būdai“ nepastebėta, p>0,05.

Nėra nei vienos vaistų anotacijos, kurioje nebūtų parašyta apie vaistų pašalinių reiškinių poveikį organiz-mui. Chemopreparatų anotacijose pašaliniai reiškiniai užima vieną svarbiausių jos dalių. Pykinimas, vėmi-mas, mukozitas ir skausmas - vieni dažniausiai pasitai-kantys nepageidaujami reiškiniai citostatikų fone. Tiria-

3 pav. Slaugytojų pasiskirstymas pagal bendravimo su vaikais ir jų tėvais sunkumo priežastis (proc.)

182

mieji skiria šiems pašaliniams reiškiniams daugiausia dėmesio (nuo 9 iki 9,76 balų). Anot autorių [2,13], py-kinimą ir vėmimą patiria 70 - 80 proc. pacientų. Tyrimo duomenimis [14], pykinimas ir vėmimas pasitaiko 62 proc. vaikų ir yra antroje vietoje po kraujodaros sutriki-mų pašalinis simptomas.

esant pykinimo, vėmimo simptomams bei burnos gleivinės uždegimui sutrinka valgymo, gėrimo (prita-ria 100 proc. slaugytojų) bei tuštinimosi ir šlapinimosi (pritaria 100 proc. slaugytojų) gyvybinės veiklos, kurios gali sąlygoti vaiko kacheksiją, dehidrataciją, bendrą silpnumą bei pagrindinio gydymo nutraukimą. Kad iš-vengtume visų neigiamų pojūčių, būtina dar prieš che-mopreparatų leidimą bei kurį laiką po chemoterapijos kurso skirti antiemetikus bei papildyti organizmą pa-kankamu kiekiu skysčių.

Visi sisteminiai pašaliniai reiškiniai, kurie veikia kri-tinę organizmo būklę, slaugytojų nuomone, atsiranda dėl kamieninių ląstelių slopinimo (45 proc.), t.y. mie-losupresijos bei infekcijos patekimo į organizmą (42 proc.) nusilpus imunitetui. Analizuojant šį klausimą ne visi slaugytojai suprato terminą „hemopoezė“, tai galė-jo neigiamai paveikti jų atsakymą.

Analizuojant vietinio pobūdžio pašalinius reiškinius ir komplikacijas, nustatėme, kad komplikacijos (94 proc.) pasitaiko dažniau nei venų uždegimas (52 proc.) ir ekstravazacija (8 proc.), nors šitas skirtumas nėra reikšmingas, p>0,05. Deja, bet kai kuriems slaugyto-jams „ekstravazacija“ irgi buvo nesuprantamas žodis.

Slaugytojų veikla visuose skyriuose susideda iš gy-dytojo paskyrimų vykdymo bei slaugos veiksmų atli-kimo. Tokios procedūros kaip injekcijos, bandinių paėmimas laboratoriniams tyrimams, dokumentų pil-dymas, intervencinės procedūros, pagrindinių gyvybi-nių veiklų sekimas yra kasdieniai slaugytojų atliekami veiksmai. Slaugos istorijų pildymas (90 proc.) vienas iš „populiariausių“ šiuo metu slaugos veiksmų, kurie parodo slaugytojų veiklos individualumą, jų gabumus pagal sistemingai sudarytą slaugos planą identifikuoti ir spręsti slaugos problemas, siekti užbrėžto tikslo. Slau-gos istorijų pildymas užima daug laiko tarp atliekamų veiksmų.

Anot autorių [15], pagrindinė vaikų mirties priežas-tis - sepsis ir sepsinis šokas, kurie sudaro net 58 proc. mirčių atvejų. Sepsis daugeliu atvejų yra hospitalinės infekcijos pasekmė. Kad išvengtume hospitalinės in-fekcijos plitimo privaloma griežtai laikytis aseptikos, ypač dirbant su vaikais, sergančiais onkologine liga, kurių imunitetas nusilpęs po chemoterapijos. Mūsų tyrime nustatyta, kad rūpinimasis infekcijų profilakti-

ka labai svarbus tik dviem trečdaliams slaugytojų (61 proc.). Tuo tarpu, lyginant aseptikos svarbumą darbe (37 proc.) ir vaistų skiedimo saugos taisykles (58 proc.), pirmumą slaugytojai atiduoda aseptikos reikalavimams (68 proc.).

Kaip buvo anksčiau išsiaiškinta, ekstravazacija nėra labai paplitęs reiškinys (8 proc.), tačiau bandėme nu-statyti, ką slaugytojai darytų papuolus chemoprepara-tui į aplinkinius audinius. Didžioji dauguma slaugytojų pirmiausia nutrauktų vaistų leidimą (92 proc.), antra, pašalintų chemopreparato likučius (76 proc.), trečia, suleistų antidotą (74 proc.), toliau uždėtų šaltį ar karštį (61 proc.) priklausomai nuo to, kuris vaistas buvo lei-džiamas, ir galiausiai lieptų pakelti ranką (79 proc.). Toks tiriamųjų pasiskirstymas pagal procentus leidžia manyti, kad ne visi slaugytojai sutinka su tokia veiksmų eilės tvarka, nors ji yra optimaliausia pirmoji pagalba ištikus nelaimei. Diskutuotinas klausimas, ar iš viso bū-tina aspiruoti citostatikus, nes ne visada tai pavyksta apskritai padaryti. Manoma, kad bandyti reikia. dedant karštį ar šaltį būtina gerai išmanyti, kokiems chemo-preparatams tinka vienas ar kitas kompreso būdas. Šal-čio kompresas turi būti dedamas dvi paras ne mažiau keturis kartus per parą. Antidotui parinkti irgi turi būti skiriamas ypatingas dėmesys, kadangi kiekvienai vaistų grupei būdingas skirtingas antidotas. Nebūtinai griežtai laikytis rankos pakėlimo eiliškumo taisyklių, kelti ranką galima ir tarp pagrindinių veiksmų. vienintelis neati-dėliotinas veiksmas, kurio visą laiką turi būti būtinai paisoma - tai chemopreparato nutraukimas.

Anksčiau buvo nustatyta, kad pykinimas ir vėmimas yra dažniausi sisteminiai pašaliniai reiškiniai, būdin-gi chemoterapiniam gydymui. Atsižvelgiant į tai, res-pondentų buvo klausiama, kokius pirminius veiksmus jie atlieka ištikus pykinimo ar vėmimo priepuoliui. Dauguma pasirinko kvėpavimo pratimų mokymą (74 proc.), po kurių sekdavo patogios padėties suteikimas (68 proc.) ir aštrių kvapų pašalinimas (68 proc.). Tokie veiksmai kaip vaistų administravimas (26 proc.) ir che-mopreparatų nutraukimas (16 proc.) buvo mažiausiai akcentuojami.

Dirbant su sergančiais vaikais ir jų tėvais labiausiai išryškėja bendravimo problemos. Jas pažymi daugiau negu du trečdaliai tiriamųjų (71 proc.). Be to, ištekė-jusioms (vedusiems), vyresnio amžiaus bei turintiems aukštesnįjį išsilavinimą slaugytojams bendrauti yra sunkiau negu priešingų kategorijų slaugytojams (ne-tekėjusiems, jaunesnio amžiaus ir aukštesnįjį išsilavi-nimą turintiems respondentams), tai statistiškai žymiai skiriasi, p>0,05. Viena iš bendravimo problemų rūšių

183

yra bendravimo stoka dėl didelio krūvio. Tam pritaria [16]. Bendravimo stoka skundžiasi daugiau negu pusė apklaustųjų (58 proc.). Pagrindinės bendravimo pro-blemų priežastys, kurias išskiria slaugytojai: „sunku rasti tinkamus palaikymo žodžius“ (77 proc.) ir „sun-ku kalbėti apie mirtį“ (20 proc.). Dėl didelės įtampos sergančių vaikų tėvai neretai sukelia konfliktinės situ-acijas. Tokioms situacijoms spręsti absoliuti dauguma slaugytojų (89 proc.) pasirenka tėvų išklausymą ir nu-raminimą.

iŠVADoS1. Nustačius slaugos problemų prioritetus, tai-

kant vaikams chemoterapiją onkohematologinių ligų atvejais, matyti, kad slaugos problemos, apimančios fizinį slaugos problemų aspektą, yra slaugytojams tre-čioje vietoje po psichologinių ir socialinių slaugos pro-blemų. slaugytojų nuomone, aktualiausias ir reikalin-giausias šiuo metu pagalbos būdas onkohematologinių ligų atvejais yra psichologinės pagalbos plėtojimas.

2.analizuojant chemopreparatų nepageidaujamų reiškinių sisteminį pasireiškimą, labiausiai išryškėjo pykinimo, vėmimo, mukozito ir skausmo problemos. Iš gyvybinių veiklų dažniausiai sutrinka valgymo ir gėrimo, tuštinimosi ir šlapinimosi gyvybinės veiklos. Žymiai rečiau pasireiškia vietinio pobūdžio pašaliniai reiškiniai, venų uždegimas ir ekstravazacija. Mielo-supresijos įtaka organizmui, slaugytojų nuomone, yra viena iš pagrindinių chemoterapijos pašalinių reiškinių atsiradimo priežasčių tarp onkologine liga sergančių vaikų.

3. injekcijos, bandinių paėmimas laboratori-niams tyrimams, dokumentų tvarkymas, intervencinės procedūros, pagrindinių gyvybinių veiklų sekimas yra kasdieniai slaugytojų atliekami veiksmai. slaugos isto-rijų įrašų pildymu užsiima beveik visi apklausti slaugy-tojai. infekcijų profilaktika nėra tarp prioritetinių veiks-mų slaugytojų darbe. Pirmenybę aseptikos veiksmams nuolat teikia tik du trečdaliai slaugytojų. Esant pykini-mo, vėmimo priepuoliams kvėpavimo pratimai užima pirmą vietą, antroje pozicijoje - patogios padėties su-teikimas ir aštrių kvapų pašalinimas.

4. Bendravimo problemas pažymi daugiau negu du trečdaliai tiriamųjų. Ištekėję, vyresnio amžiaus bei turintys aukštesnįjį išsilavinimą slaugytojai įvardija daugiau bendravimo problemų negu kitų kategorijų slaugytojai. Viena iš bendravimo problemų, bendravi-mo nepakankamumas, kuriuo skundžiasi daugiau negu pusė apklaustųjų. pagrindinės bendravimo nepakan-kamumo priežastys: „sunku rasti tinkamus paguodos

žodžius“ ir „sunku kalbėti apie mirtį“. Konfliktinėms si-tuacijoms tarp slaugytojų ir vaikų tėvų spręsti daugelis slaugytojų pasirenka tėvų išklausymą ir nuraminimą.

Literatūra1. Aleknavičienė B., Valuckas K. P. ir kt. Onkologijos pagrin-

dai šeimos gydytojui, Vilnius: VUOI, Mokymo priemonė, 2005.2. Valuckas K. P., Aleknavičienė B. ir kt. Pagrindinių lokali-

zacijų piktybinių navikų diagnostikos ir gydymo pagrindai, vilnius: VUOI, 2004.

3. lietuvos respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. spalio 9 d. įsakymas Nr. V-799 „Dėl sergamumo ir mirtingumo nuo pagrindinių neinfekcinių ligų mažinimo 2007-2013 metų programos patvirtinimo“, Vilnius: Valstybės žinios, 2007; 106-4354; 2008; 54-2004; [prieiga per internetą]: http://www3.lrs.lt/dokpaieska/forma_l.htm.

4. Statistikos departamentas prie LR. Lietuvos statistikos me-traštis. Vilnius. 2008; [prieiga per internetą]: www.stat.gov.lt/lt/pa-ges/view/?id=1792.

5. characiejus d. onkologijos mokslo ir praktikos keliu. Sveikatos mokslai, 2005; 2-3.

6. Žukauskaitė R., Satkūtė Š. ir kt. Vaikų piktybiniai navikai Lietuvoje 1988-2002 metais, Sveikatos mokslai, 2005; (38):8-11.

7. Bydam J. Pedagogika. Vilnius: Charibdė, 2000; 11.8. Enskär K, von Essen L. Care and Assistance for Children With

Cancer, Journal of Pediatric Oncology Nursing 2000; 17(4):239-249.9. allen r, newman s p, souhani r l. anxiety and depression

in adolescent cancer: findings in patients and parents at the time of diagnosis, European Journal of Cancer 1997; (33):1250-1255.

10. Neville K. Psychological distress in adolescents with cancer, Journal of Pediatric Nursing. 1996; (11): 243-251.

11. Von Essen L, Enskär K, Kreuger A, Larsson B, £ Sjödén PO. self-esteem, depression and anxiety among swedish children and adolescents on and of cancer treatment, Acta Pediatrica 2000; (89):229-236.

12. armstrong g d, wirt r d, nesbit M e, Martinson iM. Multi-dimensional assessment of psychological problems in children with cancer, Researchin Nursing and Health. 1982; (5):205-211.

13. Janušauskienė K. Nepageidaujamas chemoterapijos povei-kis, Sveikata, 2004; 19-23.

14. Dėdynaitė A., Jackutės J. Citostatikų pašalinis poveikis vai-kams, gydomiems dėl onkologinių susirgimų, lietuvos sveikatos mokslų studentų ir jaunųjų tyrėjų konferencija 2004. KMU II Vaikų ligų skyrius, 2004.

15. Rutkauskaitė V., Ragelienė L. Vaikų mirusių nuo ūminės leu-kemijos 2001-2005 metais vilniaus universiteto vaikų ligoninėje, mirties priežastys, Pediatrija, 2007; (4):51-58.

16. Enskär K, von Essen L. Care and Assistance for Children With Cancer, Journal of Pediatric Oncology Nursing 2000; 17 (4):239-249.

NUrSES ACTiViTy WiTH CHEMoTHErAPy For CHiLDrEN oNCoHEMAToLoGiCAL iLLNESS

Natalja istomina, Valentina Sviatlovičienė, rasa DumbrauskienėSummaryKey words: chemotherapy, oncohematological diseases, nursing

activity, children.During the process of healing nurse is good partner. His or her

responsibility and professional knowledge have great influence on sucess of treatment. Nurse actions are of great importance monito-ring, testing, determining, evaluating and solving problems of chil-dren under treatment of chemotherapy, in addition to that nurse work

184

includes teaching patients self preservation, helping them to adapt in new environment and involving family into whole treatment process.

objective of the study – to analyze specifics of nursing children, taking chemotherapy treatment, under condition of oncohematolo-gical desease. Type of the study – quantitative study. Method of the study – questionare survey. in order to survey respondents there have been made copyright form. Survey took place in hospital X, in nurse working environment from 2008 october 1st. Untill 1st. of February 2010. Number of surveyed people - 38 nurses, feedback – 86.4%

The investigation, obtain the following results: it appears that the problems involved in the physical aspect of nursing, was in the third place compared to psychological and social care problems. in the case of oncohematological desease the development of psychologi-cal problems is particularly relevant. The occurrence of side effects coused by chemotherapy drugs was mainly nausea, vomiting, mu-cositis and pain problems. The most common disturbance occurred in diet and drinking, urination and bowel function. Local side effects such as inflammation of the veins and extravasation developed at a lower frequency.. Cytostatic myelosuppression is the main side effects of chemotherapy giving rise to other problems. injection of samples taken for laboratory analysis, document management, in-tervention procedures, basic essential daily surveillance activities of

nurse are routin . Filling medical data in the entries involved in almost all surveyed nurses. only two-thirds of the nurses consis-tently provide priority to aseptic practices. in patients with nausea, vomiting and seizures breathing exercises take first place. Assist in taking comfortable position and the sharp odor removal is the second way of choise. More than two-thirds of the subjects poin-ted communication difficulties, especially married, older and higher educated nurses. More than half of the respondents highlighted com-munication failure. The main causes of this problem was defined as, “it is difficult to find adequate words “ and “hard to talk about death.” Confliced situations arising between parents and nurses are solved by choosing the way of dealing with parents and listening to soothing.

Correspondence to: natalja.istomina@ku.lt

Gauta 2011-07-04

185

Raktažodžiai: intensyviosios terapijos slaugytojos, gy-venimo kokybė, sveikata, vertinimas, slauga.

SantraukaPasaulio sveikatos organizacija, rūpindama-si žmonių sveikata, siekia užtikrinti visiems galimybę siekti geresnės gyvenimo kokybės. Žmonių gerovė glaudžiai siejasi su jų sveikata. Gyvenimo kokybė – tai individualus savo vie-tos gyvenime vertinimas kultūros ir vertybių sistemos, kuriame individas gyvena, kontekste, susijęs su jo tikslais, viltimis, standartais bei in-teresais. Tiriamąją imtį sudarė 40 intensyviosios terapijos slaugytojų, dirbančių vienoje apskrities ligoninėje. Apklausti visi regiono intensyviosios terapijos slaugytojai. Apklausai atlikti naudotas adaptuotas PSo-100 klausimynas. Gauti duo-menys apdoroti SPSS programa (13.00 versija). Įvertinus gyvenimo kokybę, kuri apima fizinę sveikatą, psichologinę būseną, socialinius san-tykius ir aplinką, nustatyta, kad savo psicholo-ginę būseną slaugytojos vertina geriausiai, 88,3 proc. vertina „labai gera“ ir „gera“. Socialinius santykius respondentės (70,7 proc.) vertina gerai. Savo fizinę sveikatą 42,9 proc. apklaus-tųjų vertina „gerai“ ir 26,4 proc. „labai gerai“. Aplinkos sritį 21,6 proc. slaugytojų vertina kaip „bloga“. 67 proc. slaugytojų gyvenimo kokybę bendrai vertina gerai. Įvertinus gyvenimo koky-bę parodančių rodiklių koreliacijos koeficientus nustatyta, kad stiprūs koreliacijos ryšiai yra tarp slaugytojų amžiaus bei darbo patirties (stažo), metais (r=0,819), gyvenimo džiaugsmo ir pras-mės (r=0,737) bei pinigų pakankamo kiekio ir laisvalaikio leidimo galimybių (r=0,807). Kadan-gi intensyviosios terapijos slaugytojų gyvenimo kokybė daugiausia priklauso nuo išorinių veiks-nių poveikio, darbo motyvacija turi būti skatina-ma nuosekliai siekiant gerų darbo rezultatų.

ĮVADASvystantis medicinos ir slaugos mokslams, tobulėjant

medicinos technikai, intensyvėjant gydymo procesui, svarbu tinkamai užtikrinti pacientų slaugos kokybę. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas intensyvio-sios terapijos slaugytojų gerovei, kadangi svarbus vai-dmuo paciento slaugos procese tenka mąstančiai, tu-rinčiai pakankamai medicininių ir profesinių žinių bei įgūdžių, atidžiai ir rūpestingai slaugytojai. Slaugytoja padeda vykdyti gydytojo paskirtą gydymo planą, sava-rankiškai planuoja ir vykdo slaugos veiksmus, padeda žmogui atsigauti po ligos ir adaptuotis visuomenėje [14]. Šiuo metu trūksta tyrimų, nagrinėjančių intensy-viosios terapijos slaugytojų gyvenimo kokybę, kadangi didesnis dėmesys skiriamas individualizuotai ir kvalifi-kuotai slaugai, bet ne slaugytojų gerovei. siekiant, kad slaugytojos tinkamai atliktų savo pareigas, pirmiausia reikia pasirūpinti slaugytojų gerove, įvertinti jų fizinę būklę, darbo aplinką, gyvenimo sąlygas [13].

Gyvenimo kokybės (GK) gerinimas, teisingumas ir lygybė tarp šalių ir žmonių grupių tenkinant ne tik bū-tiniausius, bet ir aukščiausius žmogaus poreikius bei jaunų žmonių sveikatos stiprinimas yra vieni iš pačių svarbiausių pso sveikatos politikos tikslų. susidomė-jimas gyvenimo kokybės sąvoka pastaraisiais dviem dešimtmečiais ypač sustiprėjo. Pasaulyje vis daugė-ja tyrimų, atliktų gyvenimo kokybės klausimais [3-7]. Pastaruoju metu literatūroje pastebima tendencija na-grinėti ryšį tarp gyvenimo kokybės ir sveikatos – kaip galimybės žmogui fiziškai, protiškai ir socialiai veikti visuomenėje, gyventi aktyvų ir produktyvų gyvenimą, pajusti pasitenkinimą ir laimę. Tačiau gyvenimo ko-kybės sąvoka platesnė negu asmens sveikatos būklė. Daugiausia diskusijų sukelia žodis „kokybė“, kuri gali būti apibrėžiama kaip gėrio laipsnis. Gyvenimo koky-bė atspindi individo atsaką į fizinius, psichinius ir so-cialinius kasdieninio gyvenimo pokyčius, kuris lemia pasitenkinimo gyvenimo aplinkybėmis laipsnį. Tai ne tik adekvati fizinė gerovė, bet ir gerovės suvokimas bei

SLauGYTojų,­DIRbaNČIų­INTENSYVIoSIoS­TERaPIjoS­SKYRIuoSE,­GYVENImo­KoKYbėS­VERTINImaS

Natalja istomiNa, Rokas baGdoNas, petRė kRiviCkieNė, audRoNė kRiviCkaitė-mušeikė

Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakultetas

Žurnalo tinklalapis: http://sm–hs.eu Adresas susirašinėti: natalja istomina, el. p. natalja.istomina@ku.lt

slauga

issn 1392–6373SVEIKATOS MOKSLAI2011, Volume 21, Number 7, p. 185-190

186

bendras savo vertės jausmas [7]. Fayers ir Machin tei-gia, kad gyvenimo kokybė – tai individo savos pozicijos suvokimas visuomenėje, kurioje jis gyvena [1]. Kliniki-nėje praktikoje gyvenimo kokybė daugiau apibrėžiama kaip integrali fizinė, psichologinė, emocinė ir socialinė paciento būklė, grindžiama subjektyviais jo pojūčiais [9]. Anot B. Pajarskienės [12], nuo asmens savijautos priklauso jo gyvenimo kokybė, darbingumas, bendra-vimas su kitais, be to, žinoma, jog prastą asmens savi-jautą lemia ne tik fizinės jo būsenos pablogėjimas, bet ir sunkios gyvenimo sąlygos, socialiniai pasikeitimai, nesaugi aplinka.

Darbo­tikslas­-­įvertinti slaugytojų, dirbančių inten-syvios terapijos skyriuose, gyvenimo kokybę.­

TyriMo METoDiKATyrimo objektas buvo slaugytojų, dirbančių intensy-

viosios terapijos skyriuose, gyvenimo kokybė.darbo metodai – teorinė analizė ir anketinė anoni-

minė apklausa. slaugytojų apklausa vyko vienoje lietu-vos apskrities ligoninėje 2009 m. lapkričio – gruodžio mėnesiais. Slaugytojams buvo pateikta 50, grąžinta 40 užpildytų anketų (grįžtamumas 80 proc.). Apklausoje dalyvavo kardiologinės reanimacijos (KRITS), chirurgi-nės reanimacijos (CRITS), vaikų reanimacijos (VRITS) ir intensyviosios terapijos skyriai, kur gydomi ligoniai po sudėtingų operacijų, didelis darbo intensyvumas. Prieš apklausą leidimas atlikti tyrimą buvo gautas iš Klaipė-dos universiteto sveikatos mokslų fakulteto etikos ko-misijos ir apskrities ligoninės administracijos.

gyvenimo kokybė buvo tiriama naudojant adaptuo-tą PSO–100 klausimyną, kuris yra viešai paskelbtas ir gali būti naudojamas gyvenimo kokybei tirti be atski-ro leidimo. Klausimynas sudarytas iš socialinių demo-grafinių klausimų ( respondentų amžius, išsilavinimas, šeimyninė padėtis, darbo krūvis, darbo stažas) ir klausi-mų, susijusių su slaugytojų gyvenimo kokybe (27 užda-ro tipo klausimai), kur tiriamos keturios sritys: (1) fizinė sritis, susidedanti iš skausmo ir diskomforto, energijos ir nuovargio, miego ir poilsio aspektų; (2) psichologi-nė sritis, susidedanti iš teigiamų ir neigiamų emocijų aspektų; (3) socialinių santykių sritis, susidedanti iš tarpusavio santykių, socialinės paramos aspektų; ir (4) aplinkos sritis, susidedanti iš namų aplinkos, finansinių išteklių, sveikatos paslaugų, kvalifikacijos galimybės, laisvalaikio pobūdžio aspektų. Gyvenimo kokybei ver-tinti naudota VAS (vizualinė analoginė skalė), kur mak-simalus balas 200, minimalus 1 balas. Intervalų reikš-mės gyvenimo kokybė laikoma: 1–50 bloga, 51–100 patenkinama, 101–150 gera, 151–200 labai gera.

gauti duomenys buvo apdoroti spss programa 13.00 versija. Skaičiuotos padėties ir sklaidos charak-teristikos bei požymiai, tarp kurių galėjo būti ryšys, nustatyti atlikus koreliacijos koeficientų skaičiavimus. Tam naudotinas pearson‘o tiesinis koreliacijos koefi-cientas. Norint nustatyti statistinį modelio patikimumą atlikta regresinė analizė. skaitinių charakteristikų skir-tumų statistiniam patikimumui nustatyti naudoti krite-rijai: koreliacija reikšminga, kai p<0.05 ir kai p<0.01.

rEZULTATAi ir JŲ APTAriMASRespondenčiø­bendroji­charakteristika.­apklausoje

dalyvavo tik moterys. Vidutinis respondenčių amžiaus vidurkis – 41 metai, nustatyta, kad jauniausia respon-dentė buvo 28, o vyriausia 57 metų amžiaus. Daugiau-sia respondenčių buvo 35 – 44 metų amžiaus. Išna-grinėjus slaugytojų pasiskirstymą pagal darbo stažą ir amžių, nustatyta, kad vyresnės slaugytojos turi dides-nę patirtį, įgūdžius. Tyrinėjant respondenčių amžių ir išsilavinimą paaiškėjo, jog 62,5 proc. slaugytojų turi aukštesnįjį arba spec. vidurinį išsilavinimą, 12,5 proc. jaunesnės slaugytojos (sąlyginai neseniai dirbančios) įgijusios aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą. Pažy-mėtina, jog aukštąjį universitetinį išsilavinimą įgijusios slaugytojos turi didesnę darbo patirtį (15 – 26 metus). Slaugytojos siekė atnaujinti profesines žinias, norėda-mos geriau atlikti savo darbą, derino studijas su dar-bu. Daugiau slaugytojų, dirbančių KRITS, turi aukštąjį universitetinį išsilavinimą, nei slaugytojos dirbančios CRITS ir VRITS. Didžioji dalis slaugytojų (70 proc.) yra ištekėjusios. Daugiausia slaugytojų dirba paromis (60 proc.), dienomis arba dienomis ir naktimis po 20,0 proc. slaugytojų. Visuose skyriuose didžiąją dalį ap-klaustųjų dirba daugiau nei 1 etatu (57,5 proc.), 1 etatu dirba 40,0 proc. slaugytojų.

Slaugytojø­ gyvenimo­ kokybės­ analizė.­ Buvo įver-tintos visos gyvenimo kokybę sudarančios sritys: fizi-nė sveikata, psichologinė būklė, socialiniai santykiai ir aplinka. Slaugytojos dėl savo veiklos pobūdžio speci-fiškumo sudaro ypatingą kontingentą, kuriam būdingi neigiamą įtaką sveikatai, darbingumui ir fizinei būklei turintys veiksniai: didelis fizinio darbo krūvis, budėji-mas naktimis, kenksminga darbo aplinka. nagrinėda-mi slaugytojų fizinės sveikatos sritį vertinome sveikatą, fizinį skausmą, medicininės priežiūros poreikį, miego kokybę, aktyvumą. Tik 15 proc. (n=6) slaugytojų pažy-mėjo, kad „labai patenkintos“ savo sveikata, 38 proc. (n=15) „patenkintos“, ir 47 proc. (n=19) „vidutiniškai patenkintos“. „Nepatenkintų“ ir „labai nepatenkintų“ savo sveikata slaugytojų nebuvo. Šiame tyrime nusta-

187

Sutr

umpi

nim

ai:

Am

žius

- A

mži

us /m

etai

s; Š

eim

ynin

ė pa

d. -

Šei

myn

inė

padė

tis;

Sl.

d. s

taža

s -

Sla

ugyt

ojų

darb

o st

ažas

; Pa

s. s

avo

svei

kata

- P

asit

enki

nim

as s

avo

svei

kata

; Pa

sit.

mie

-gu

- P

asit

enki

nim

as m

iego

kok

ybe;

Akt

yv. d

arbe

- A

ktyv

umas

dar

be;

Pasi

t.iš

vaiz

da -

Pas

iten

kini

mas

sav

o iš

vaiz

da P

asit

.kom

pete

ncija

- P

asit

enki

nim

as s

avo

kom

pete

ncija

; Pa

sit.

Asm

en.

sant

ykia

is -

Pas

iten

kini

mas

asm

enin

iais

san

tyki

ais;

Fiz

.sve

ik.,

neig

.em

ocijų

tru

kdži

ai -

Fiz

inės

sve

ikat

os, n

eig.

emoc

ijų t

rukd

žiai

su

šeim

a; P

as.s

ant.

su

kole

ktyv

u -

Pas

iten

kini

mas

san

tyki

ais

su k

olek

tyvu

; Sa

ugum

o ja

usm

as -

Sau

gum

o ja

usm

as g

yven

ime;

Pas

it.g

yven

. vie

ta -

Pas

iten

kini

mas

gyv

enam

osio

s vi

etos

sąl

ygom

is; P

asit

enki

nim

as m

ed.p

agal

ba-

Pasi

tenk

inim

as m

edic

inin

e pa

galb

a; L

aisv

.gal

imyb

ės-

Lai

sval

aiki

o le

idim

o ga

lim

ybės

; Pa

sit.

tobu

lint

i pro

f.ži

nias

- P

asit

enki

nim

as g

alim

ybėm

is t

obul

inti

pro

f. ž

inia

s.**

- k

orel

iaci

ja r

eikš

min

ga, k

ai p

<0,

01; *

- k

orel

iaci

ja r

eikš

min

ga, k

ai p

<0,

05;

Šalt

inis

: aps

kaič

iuot

a au

torė

s SP

SS p

rogr

ama

Rod

iklis

Amžius

Šeimyninė pad.

Sl. d. stažas

Pas.savo sveikata

Pasit. miegu

Aktyv. darbe

Džiaugimasis gyvenimu

Gyvenimo prasmingumas

Pasitenkini-mas savimi

Pasit. išvaizda

Pasit. kompetencija

Dėmesio sutelkimas

Neig.emocijų dažnumas

Pasit.asmen. santykiais

Pasitenkini-mas draugų parama

Fiz.sveik., neig.emocijų trukdžiai

Pas.sant.su kolektyvu

Saugumo jausmas

Pasit.gyven. vieta

Pasitenkini-mas med. pagalba

Pinigų pakankamu-mas

Laisv. galimybės

Pasit.tobulinti prof.žinias

Am

žius

1

0,24

0 0,

819*

* -0

,212

-0

,063

-0

,045

0,

023

-0,0

66

0,10

6 -0

,290

-0

,180

-0

,085

-0

,079

-0

,148

0,

272

-0,2

78

0,13

4 0,

143

0,19

0 0,

041

-0,5

1 -0

,072

-0

,195

Šeim

ynin

ė pa

d.

1

0,31

4*

0,11

3 0,

022

0,17

3 -0

,039

0,

040

-0,1

00

-0,0

81

-0,2

38

0,22

0 -0

,176

0,

217

0,14

5 0,

075

0,32

3*

-0,3

02

0,08

0 0,

052

-0,1

49

-0,2

24

0,10

6

Sl. d

. sta

žas

1 -0

,146

-0

,081

-0

,076

0,

086

-0,0

18

-0,0

45

-0,0

90

-0,0

55

0,06

3 -0

,179

-0

,007

0,

246

-0,1

52

0,17

6 0,

155

0,18

0 -0

,081

-0

,004

-0

,131

-0

,216

Pa

s.sav

o sv

eika

ta

1

0,55

0**

0,27

5 0,

360

* 0,

440*

* 0,

291

0,48

6**

-0,0

86

-0,0

04

- 0,51

7**

0,53

3**

0,14

1 0,

090

0,38

1*

0,33

4*

0,42

5**

0,59

3**

0,38

5*

0,48

8**

0,46

7**

Pasit

. mie

gu

1 0,

481*

* 0,

439

**

0,49

5**

0,34

1*

0,34

8*

0,07

2 -0

,006

- 0,

415*

* 0,

469*

* 0,

307

-0,3

80*

0,43

0**

0,29

6 0,

471*

* 0,

272

0,11

6 0,

121

0,13

8

Akt

yv. d

arbe

1 0,

538

**

0,40

1*

0,53

8**

0,42

2**

0,43

0,

049

- 0,48

1**

0,32

1*

0,50

8**

-0,3

83*

0,51

4**

0,20

2 0,

542*

* 0,

000

0,12

9 -0

,040

0,

155

Dži

augi

mas

is gy

veni

mu

1 0,

737*

* 0,

664*

* 0,

585*

* 0,

163

0,23

1 - 0,

448*

* 0,

473*

* 0,

439*

* -0

,205

0,

526*

* 0,

309

0,47

4**

0,07

2 0,

204

0,01

8 0,

016

Gyv

enim

o pr

asm

ingu

-m

as

1

0,62

6**

0,48

0**

0,33

8*

0,41

9**

-0,3

06

0,46

8**

0,43

9**

-0,0

61

0,44

8**

0,04

9 0,

359*

0,

226

0,02

1 0,

013

0,28

3

Pasit

enki

ni-

mas

savi

mi

1 0,

378*

0,

193

0,16

3 -0

,241

0,

368*

0,

345*

-0

,199

0,

409*

* 0,

268

0,33

4*

0,08

7 -0

,052

-0

,093

0,

174

Pasit

. išv

aizd

a

1 0,

124

0,11

1 - 0,

511*

* 0,

496*

* 0,

244

0,02

9 0,

413*

* 0,

251

0,11

8 -0

,294

-0

,241

-0

,127

0,

114

Pasit

. ko

mpe

tenc

ija

1 0,

644*

* 0,

027

0,16

1 -0

,033

-0

,041

0,

088

-0,1

87

0,11

8 -0

,294

-0

,241

-0

,127

0,

319*

Dėm

esio

su

telk

imas

1 -0

,139

0,

393*

0,

163

0,06

0 0,

227

- 0,33

9*

0,06

8 -0

,168

-0

,244

-0

,163

0,

206

Nei

g.em

ocijų

da

žnum

as

1 - 0,

462*

* - 0,

355*

* 0,

130

- 0,51

9**

- 0,35

5*

- 0,47

6**

-0,3

64*

-0,2

49

-0,1

66

-0,1

56

Pasit

.asm

en.

sant

ykia

is

1

0,28

5 -0

,140

0,

650*

* 0,

153

0,44

4**

0,29

8 0,

145

0,18

5 0,

312

Pasit

enki

ni-

mas

dra

ugų

para

ma

1 -0

,348

* 0,

489*

* 0,

075

0,44

7**

0,14

0 0,

160

-0,0

03

0,10

5

Fiz.

svei

k.,

neig

. em

ocijų

tr

ukdž

iai

1

-0,0

92

-0,1

08

-0,3

26*

0,24

6 0,

012

-0,0

38

0,18

1

Pasit

. san

t. su

ko

lekt

yvu

1 0,

346*

0,

666*

* 0,

249

0,07

7 0,

052

0,27

4

Saug

umo

jaus

mas

1 0,

412*

* 0,

361*

0,

406*

* 0,

358*

-0

,109

Pasit

.gyv

en.

viet

a

1

0,22

2 0,

262

0,25

1 0,

098

Pasit

enk-

in

imas

med

. pa

galb

a

1

0,34

6*

0,46

6**

0,22

5

Pini

gų

paka

nkam

u-m

as

1 0,

807*

* 0,

081

Lai

sv.

galim

ybės

1 0,

300

Pasit

. tob

ulin

-ti

prof

. žin

ias

1

1 le

ntel

ė S

laug

ytoj

ų gy

veni

mo

koky

bę p

arod

anči

ų ro

dikl

ių ta

rpus

avio

ryš

iai

188

tytas tiesioginis koreliacinis ryšys tarp gyvenimo pras-mingumo ir sveikatos kokybės (r=0.440, p<0.01) bei glaudus koreliacinis ryšys tarp miego ir sveikatos koky-bės (r=0.550 p<0.01) (1 lentelė). Autoriai, analizuojan-tys tyrimus apie gyvenimo kokybę [2,5], teigia, kad tarp bendro gyvenimo kokybės vertinimo ir sveikatos verti-nimo yra tiesioginis ryšys. Sveikatos būklė – tai žmogaus sveikatos poveikis gebėjimui atlikti kasdieninės veiklos uždavinius ir jausti pasitenkinimą juos atlikus [12].

Psichologinė būklė buvo išnagrinėta įvertinus slau-gytojų pasitenkinimą gyvenimu, savimi, savo išvaizda, kompetencija, neigiamus pojūčius, gebėjimą sutelkti dėmesį. Respondentės pažymėjo, kad 20 proc. (n=8) jų „labai džiaugiasi gyvenimu“, 75 proc. (n=30) „daž-niausiai“ džiaugiasi ir tik 5 proc. (n=2) „retai“ džiaugia-si gyvenimu. Nesidžiaugiančių ar gyvenimą laikančių neprasmingą slaugytojų nebuvo. Nustatytas tiesioginis koreliacinis ryšys tarp gyvenimo džiaugsmo ir gyveni-mo prasmingumo (r = 0.737, p<0.01), pasitenkinimo savimi (r = 0.664, p<0.01) bei pasitenkinimo savo kom-petencija (r = 0.338, p<0.01) (1 lentelė). Nustatytas at-virkštinis koreliacinis ryšys tarp gyvenimo džiaugsmo ir neigiamų emocijų pasireiškimo dažnio (r = - 0.448, p<0.01). Kuo rečiau respondentės jaučia nerimą, liūde-sį ar blogą nuotaiką, tuo jų gyvenimas prasmingesnis. emociniai sunkumai darbe sukelia daugiau kaip ketvir-tadalį (28 proc.) visų su darbu susijusių sveikatos sutri-kimų, dėl kurio netenkama darbingumo dviem ar dau-giau savaičių. Statistika rodo, kad ES valstybėms kasmet įtampa darbe kainuoja mažiausiai 20 milijardų eurų. Stresas darbe gali sukelti depresiją, nerimą, padidėjusį lėtinį nuovargį ir širdies ligas, jis turi didelės įtakos dar-bo našumui, kūrybingumui ir konkurencingumui [8].

vertindamos­ socialinių santykių sritį apklaustos slaugytojos (15 proc. (n=6)) „labai patenkintos“ savo šeimos nariais ir artimaisiais, 55 proc. (n=22) „paten-kintos“, ir 30 proc. (n=12) „vidutiniškai patenkintos“. „Nepatenkintų“ savo asmeniniais santykiais, šeimos nariais ir artimaisiais nebuvo. Nustatytas atvirkštinis koreliacinis ryšys tarp gyvenimo kokybės ir vienišumo (r = - 0.350, p<0.01). Taip pat nustatyta tiesioginė pri-klausomybė tarp gyvenimo kokybės ir pasitenkinimo ryšiais su šeimos nariais (r = 0.410, p<0.01). Įvertinus slaugytojų santykius su kolektyvu nustatyta, kad 20 proc. (n=3) slaugytojų, dirbančių KRITS skyriuje, yra „labai patenkintos“ kolektyvu, 27 proc. (n=4) slaugyto-jų „patenkintos“ ir 53 proc. (n=8) slaugytojų – tik „vi-dutiniškai patenkintos“ kolektyvu; 20 proc. (n=3) CRITS skyriuje „labai patenkintos“ kolektyvu, 33 proc. (n=5) slaugytojų „patenkintos“ ir 47 proc. (n=7) slaugytojų

– tik „vidutiniškai patenkintos“ kolektyvu. VRITS sky-riuje slaugytojų tarpusavio santykiais po 10 proc. (n=1) „labai patenkintos“ ir „vidutiniškai patenkintos“ kolek-tyvu, o 80 proc. (n=8) slaugytojų „patenkintos“ darbine aplinka. Vidutinį teigiamą koreliacinį ryšį nustatėme ir tarp pasitenkinimo santykiais su šeima bei pasitenkini-mo santykiais su darbo kolektyvu (r=0.650, p<0.01) (1 lentelė). Taigi, galime teigti, kad didelę įtaką gyvenimo kokybei turi santykiai su šeima, su darbo kolektyvu.

Vertindami aplinkos sritį, nagrinėjome slaugytojų darbo aplinkos kenksmingumą, gyvenamosios vietos sąlygas, saugumą, finansinius išteklius, laisvalaikio leidimą, informacijos prieinamumą, profesinių žinių tobulinimą, sveikatos ir socialinių priežiūrų kokybę. Dalis slaugytojų (25 proc.) teigia, kad intensyviosios terapijos skyriuje yra labai kenksminga aplinka ir tai veikia jų gyvenimo kokybę. Dažniausiai (40 proc.) criTs slaugytojų mano, kad jų darbo aplinka yra labai kenksminga. Buvo nustatytas ir analizuotas ryšis tarp slaugytojų finansinių išteklių ir galimybės leisti laisva-laikį pagal poreikius. Nustatytas stiprus teigiamas ko-reliacinis ryšys tarp pasitenkinimo finansine padėtimi bei pinigų pakankamumo savo poreikiams patenkinti

19,5 47,6 25,3 7,6

0,0 20,0 40,0 60,0 80,0 100,0

Procentai

Gyv

enim

o ko

kybė

Labai gera Gera Patenkinama Bloga

1 pav. Intensyviosios terapijos slaugytojų gyvenimo kokybės sričių vertinimas

2 pav. Gyvenimo kokybės įvertinimas

Aplinka

Socialiniai santykiai

Psichologinėbūsena

Fizinė­sveikata

189

(r=0.807, p<0.01). Didelė dalis respondenčių (47,5 proc.) pažymėjo, kad joms trūksta finansinių lėšų, tai labai veikia jų kasdienį gyvenimą. Tik 17,5 proc. slau-gytojų pažymėjo, kad joms dažniausiai užtenka pini-gų kasdieniniams poreikiams patenkinti. saugesnėmis gyvenime jaučiasi sveikesnės (r = 0.334, p<0.01), pa-tenkintos gyvenamosios vietos sąlygomis (r = 0.412, p<0.01) ir pinigų kasdieniniams poreikiams patenkinti užtenkančios slaugytojos (r = 0.406, p<0.01) (1 lente-lė). Aplinką sudaro tai, kas žmones supa kiekvieną die-ną ir kas yra svarbu namuose, saugu gatvėje, darbe ir kitose situacijose.

palyginus visų trijų skyrių intensyviosios terapijos slaugytojų gyvenimo kokybės vidurkius, nustatyta, kad darbo vieta gyvenimo kokybei neturi įtakos. Psicholo-ginę būseną slaugytojos vertina geriausiai, 88,3 proc. vertina kaip „labai gerą“ ir „gerą“, aplinkos sritį 21,6 proc. slaugytojų vertina kaip „blogą“ (1 pav.). Išana-lizavus gyvenimo kokybę, kuri apima fizinę sveikatą, psichologinę būseną, socialinius santykius ir aplinkos sritį, nustatyta, kad 67 proc. slaugytojų gyvenimo koky-bė gera (2 pav.). Įvertinus slaugytojų, besidžiaugiančių gyvenimu, koreliacijos koeficientus, nustatyta, kad gy-venimo džiaugsmą (labai panašiai gyvenimo prasmę, pasitenkinimą savimi ir savo išvaizda) veikia pasiten-kinimas savimi (r=0.664), pasitenkinimas savo išvaiz-da (r=0.585), asmeniniais santykiais (r=0.473), draugų parama (r=0.439), santykiais su kolektyvu (r=0.526), gyvenamąja vieta (r=0,474) bei aktyvumas darbe (r=0,538). Didžioji dalis slaugytojų, dirbančių Kardio-loginės reanimacijos, chirurgijos reanimacijos ir vaikų reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuose, yra patenkintos gyvenimu, šeimos nariais ir draugais. Api-bendrinant gautus rezultatus, galima teigti, kad tirtų in-tensyviosios terapijos slaugytojų sveikata ir gyvenimo kokybė apskritai buvo gera.

gyvenimo kokybė reliatyvi ir laikui bėgant kinta, kinta gyvenimo kokybės veiksnių svarba ir išsidėstymo hierarchija. Pasak A. Juozulyno ir kt. [6], pakankamai sudėtinga gyvenimo kokybę apibrėžti keliais klausimais ir įvertinti į juos gautais atsakymais. Kaip teigia įvairūs autoriai, gyvenimo kokybės tyrimai vis labiau įgyja tai-komąją reikšmę ir yra politiškai veiksmingi, išryškėja jų komercinė paskirtis bei atsiskleidžia mokslinė reikš-mė filosofiniu, metodologiniu ir tarpdisciplininiu po-žiūriais [3]. Gyvenimo kokybė yra sudėtinga, integrali sąvoka. Ją identifikuojančios gyvenimo kokybės sritys ir aspektai parodo diskretų struktūrinį vaizdą. Tačiau tikrovėje sritys ir aspektai nėra izoliuoti, jie sąveikau-ja tarpusavyje. Šios sąveikos padarinys yra latentiniai,

tiesiogiai neišmatuojami veiksniai, kurie netiesioginiu būdu formuoja gyvenimo kokybės situaciją [5]. Atlik-tas tyrimas parodė, kad intensyviosios terapijos slaugy-tojoms svarbi sveikata, o gyvenimo kokybės latentinis rizikos veiksnys yra aplinkos poveikis. Kiti svarbūs la-tentiniai veiksniai: slaugytojų psichologinė būsena, jų socialiniai santykiai bei supanti aplinka.

iŠVADoS1. Įvertinus intensyvios terapijos skyriuose dir-

bančių slaugytojų fizinę sveikatą nustatyta, kad dir-bančių KRITS respondenčių fizinė sveikata geresnė nei dirbančių CRITS bei VRITS slaugytojų. Energingiausios KRITS ir CRITS slaugytojos, kurioms ir fizinio skausmo trukdžiai mažiausiai turi įtakos atliekant būtinus dar-bus. Tačiau fizinė slaugytojų sveikata turi būti stiprina-ma ir tausojama taikant įvairius metodus.

2. KRITS dirbančiųjų slaugytojų psichologinė bū-klė geresnė nei dirbančių CRITS ir VRITS slaugytojų. Didžioji dalis slaugytojų džiaugiasi gyvenimu, paten-kintos savimi, savo kompetencija. neigiamas emocijas slaugytojos patiria retai. intensyviosios terapijos slaugy-tojų psichologinė būklė yra pakankama, tačiau neigia-mos intensyvaus darbo pasekmes turi būti šalinamos.

3. Slaugytojų socialinė sveikata buvo įvertinta gerai. Tačiau santykiai su šeimos nariais ir draugais tu-rėtų būti stiprinami. Finansinė slaugytojų padėtis turi būti nedelsiant koreguojama, atlyginimai turi būti ade-kvatūs atliekamam darbui, kad slaugytojai galėtų pa-tenkinti visus savo socialinius poreikius.

4. Intensyviosios terapijos slaugytojos gerai verti-na darbo aplinką, yra aktyvios darbe, patenkintos savo profesine kompetencija, noriai tobulina savo profesi-nes žinias. Tačiau kenksminga intensyviosios terapijos skyriaus aplinka tiesiogiai turi įtakos slaugytojų gyveni-mo kokybei. Aplinkos rizikos veiksniai turėtų būti ma-žinami siekiant pagerinti slaugytojų gyvenimo kokybę.

Literatūra1. Fayers PM, Machin D. Quality of life. Assessment, analysis

and interpretation. England: John Wiley & Sons, 2000.2. Gradeckienė S. Lietuvos neįgaliųjų vaikų ir jų šeimų gyve-

nimo kokybė. Daktaro disertacija. Kaunas, 2002.3. Janušauskaitė G. Gyvenimo kokybės tyrimai: problemos ir

galimybės. Filosofija. Sociologija. 2008; 4:34-44.4. Juozulynas A., Danasaitė E., Čiplienė M., Samsonienė L.,

Tamašauskienė E. Šiaulių regiono slaugytojų gyvenimo kokybės įver-tinimas. Sveikatos mokslai, 2007; 1:659-662.

5. Juozulynas A., Prapiestis J., Jankauskienė K., Styra D. Dir-bančiųjų darbo bei gyvenimo kokybės tyrimai. Gerontologija, 2004; 5(3-4):125-30.

6. Juozulynas a., prapiestis J., Jurgelėnas a. slaugytojų gyve-nimo kokybės įvertinimas. Sveikatos mokslai, 2004; 1:55-8.

190

7. Kalėdienė R., Petrauskienė J., Rimpela A. Šiuolaikinės vi-suomenės sveikatos mokslo teorija ir praktika. Kaunas: Šviesa, 1998.

8. Lietuvos Sveikatos programa (1997–2010): patvirtinta Lie-tuvos Respublikos Seimo 1998 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. VIII-833. (Lithuanian Health Program 1997–2010. Adopted by the Parliament on 2nd July, 1998. Resolution No. VIII-833.) Vilnius: „Medikų žinių“ leidykla, 1998.

9. novik aa, ionova Ti. rukovodstvo po issledovaniju kachestva zhizni v medicine. (Manual for assessment of quality of life in medicine). Moskva: olma-press Zvezdnijmir, 2002.

10. obelenis v, gedgaudienė d. work conditions and health of the employees of public bus and trolleybus transport in lithuania. Medicina (Kaunas), 2003; 39(11):1103-9.

11. Obelenis V., Malinauskienė V. Darbo sąlygų ir profesinių veiksnių įtaka širdies ir kraujagyslių ligų rizikai. Medicina (Kaunas), 2007; 43(2):96–102.

12. Pajarskienė B., Jankauskas R. Streso įtaka darbingumo indekso mažėjimui Lietuvos įmonėse. Visuomenės sveikata, 2002; 1(16):35 – 39.

13. Puzaras P., Ančerytė D., Martinkėnas A., Varoneckas G. Katalikiškasis tikėjimas ir gyvenimo kokybė. Sveikatos mokslai, 2000; 2:28-35.

14. Volkavičiūtė S. Emocijų valdymas. Profilaktinė medicina ir sveikata, 2004; 1:32–33.

iNTENSiVE CArE NUrSES’ EVALUATioN oF THEir QUALiTy oF LiFE

Natalja istomina, rokas Bagdonas, Petrė Krivickienė, Audronė Krivickaitė-Mušeikė

SummaryKey words: intensive care nurses, quality of life, evaluation, he-

alth, nursing care.World Health organization (WHo), taking care of the health of

people, is seeking to assure the ability to seek for better life quality

for everyone. Human wellbeing is closely related with health. Life quality is the individual self-evaluation of own place in the life in the context of cultural and valuable system the person lives in, related with one’s aims, hopes, standards and interests. opinion of nurses, working in the county hospital’s intensive therapy departments, aged 28 to 57, with the means of adapted WHo-100 questionnaire, was obtained. For filling the questionnaire, every statement has to have checked one answer. 50 questionnaires were submitted, 40 were re-ceived filled (80 %). Questionnaires were filled without researcher’s participation. After having assessed life quality which includes physi-cal health, psychical state, psychological state and environment, we found out that the nurses evaluate the psychological state area best (88,3 per cent.). Social relations area by 70,7 per cent of respondents was evaluated as “good” and “very good”. Physical health 42,9 per cent “good” and 26,4 per cent of respondents was evaluated as “very good”. Environment state by 21,6 per cent as “bad”. While assessing their life quality, we found out that 67 per cent of nurses have good life quality. After having evaluated the correlation factors of life quali-ty representing indices, one can state that strong correlation relations exist between age and work experience in years (r=0,819), life ple-asure and meaning (r=0,737) as well as sufficient amount of money and leisure opportunities (r=0,807). Nurses, working in the intensive therapy departments, think that their life quality is good.

Correspondence to: natalja.istomina@ku.lt

Gauta 2011-07-04

191

Raktažodžiai: slaugytojas, savijauta, pacientas, alkoho-linė psichozė.

SantraukaSlaugytojai, dirbantys psichiatrijos įstaigose, praleidžia daugiausia laiko su pacientais, ser-gančiais priklausomybės ligomis, kurie juos slaugo nuo jų patekimo į stacionarą dienos ir iki visiško jų pasveikimo. Didelė atsakomybė tenka slaugytojams slaugant pacientus ištikus alkoho-linei psichozei. Slaugydamas šiuos pacientus, kiekvienas slaugytojas gali tapti šių pacientų emocinio ir fizinio smurto auka. Tikslas – išana-lizuoti slaugytojų savijautą slaugant pacientus ištikus alkoholinei psichozei. Atliktas kiekybinis tyrimas, kuris apėmė sisteminį informacijos rin-kimą ir jos duomenų analizę, kuri buvo atlikta naudojant „Microsoft Excel“ skaičiuoklę. Ap-klausa buvo vykdoma tiksliniu atrankos būdu. Tyrimo populiacija – patogioji, nes pasirinkti res-pondentai – slaugytojai, kurie dirba Klaipėdos apskrities psichiatrijos profilio skyriuose ir pri-klausomybės ligų skyriuje su pacientais, ištiktais alkoholinės psichozės. Gauti rezultatai parodė, kad slaugytojų darbo aplinka nėra saugi slau-gant pacientus, ištiktus alkoholinės psichozės, o tai neigiamai veikia jų savijautą. Apie 87 proc. visų apklaustų slaugytojų patiria stresą, slaugy-damos pacientus, ištiktus alkoholinės psichozės. Slaugytojų reakcija į emocinį smurtą dažniausiai pasireiškė bloga nuotaika, baime, pykčiu ir nuo-taikos pakitimais. Slaugytojų reakcija į kiekvieną patirtą fizinio smurto formą dažniausiai pasireiš-kė baime, pykčiu, nuotaikos pakitimais. Atsipa-laidavimo formos, kurios padeda slaugytojams po patirto streso, slaugant pacientus, ištiktus alkoholinės psichozės: poilsis namie (57 proc.), gamtoje (82 proc.) ir bendravimas su šeimos na-riais (49 proc.). Tyrimo rezultatai parodė, kad slaugytojos neturi galimybės ir/arba nesinaudoja streso profilaktikos priemonėmis, negauna tin-

kamos pagalbos ir/ar dirba netinkamomis darbo sąlygomis.

ĮVADASpastaraisiais metais pasaulyje skiriama daug dėme-

sio stabilios plėtros koncepcijai, kuri turėtų užtikrinti žmogaus ir aplinkos suderinamumą bei sveiką darbo aplinką. Kaip pažymi PSO direktyva „Sveikata visiems XXI amžiuje“, visuomenės sveikata ir jos stiprinimas - tai prioritetinė kryptis, kurios vienas tikslų - užtikrini-mas sveikatai saugių ir sveikų sąlygų darbo vietose bei gyvenimo kokybės įvertinimas ir gerinimas [4, 9]. Sau-gios ir sveikos darbo sąlygos yra svarbus šalies ekono-minės ir socialinės plėtros veiksnys, kadangi sąlygoja darbuotojų gyvenimo kokybę - fizinę, psichinę, dva-sinę savijautą ir produktyvumą darbingu laikotarpiu ir vėliau [8].

Slaugytojai, dirbantys psichiatrijos įstaigose, pralei-džia daugiausia laiko su pacientais, sergančiais priklau-somybės ligomis, kurie juos slaugo nuo jų patekimo į stacionarą dienos ir iki visiško pasveikimo. Didelė at-sakomybė tenka slaugytojams slaugant pacientus išti-kus alkoholinei psichozei. Slaugydami šiuos pacientus, kiekvienas slaugytojas gali tapti šių pacientų emocinio ir fizinio smurto auka. Tai pažeidžiamiausia sveikatos priežiūros specialistų grupė, kadangi dažniausiai pati-ria tiek fizinį, tiek emocinį pacientų, ištikus alkoholinei psichozei, smurtą [7].

Šiandieną, tiek užsienio šalyse, tiek Lietuvoje, ne-mažai dėmesio skiriama temai apie pacientų, sergančių priklausomybės ligomis, psichologinį bei fizinį smur-tą prieš slaugytojus. Nepakankamai vertinama sritis – slaugytojų savijauta. Šiandien neabejotinai aktualus klausimas - žmonių psichologinė sveikata.

Tokie tyrimai leistų sukurti priemones, padedančias sumažinti problemos mastą, nes smurto ignoravimas sukelia nemažai nepageidaujamų reiškinių – tai ir slau-gytojų ligos , slaugytojų trūkumas, slaugos paslaugų nepakankamas prieinamumas, slaugos kokybės blo-gėjimas [5, 6]. Šiuo metu atlikta vos keletas mokslinių tyrimų, analizuojančių psichologinio smurto problemą

SLauGYTojų­SaVIjauTa,­SLauGaNT­PaCIENTuS,­IŠTIKTuS­aLKohoLINėS­PSIChozėS

Natalja istomiNa, aRtūRas Razbadauskas, Rokas baGdoNas, Rasa dumbRauskieNė, Nijolė saulieNė

Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakultetas

Žurnalo tinklalapis: http://sm–hs.eu Adresas susirašinėti: natalja istomina, el. p. natalja.istomina@ku.lt

slauga

issn 1392–6373SVEIKATOS MOKSLAI2011, volume 21, number 7, p. 191-195

192

atskiruose sveikatos priežiūros sektoriuose, tačiau tokio tyrimo, kuriame dalyvautų visuose ligoninės skyriuose dirbantys slaugos specialistai, Lietuvoje iki šiol nebuvo atlikta [2].

Darbo­ tikslas - išanalizuoti slaugytojų savijautą slaugant pacientus ištikus alkoholinei psichozei.

TyriMo METoDiKASiekiant įvertinti slaugytojų savijautą slaugant pa-

cientus, ištiktus alkoholinės psichozės, pasirinktas kie-kybinis tyrimas, kuris buvo atliktas 3 Klaipėdos miesto ligoninių departamentuose. apklausa buvo vykdoma tiksliniu atrankos būdu. Tyrimo populiacija – patogio-ji, nes pasirinkti respondentai – slaugytojai, kurie dirba Klaipėdos apskrities psichiatrinio profilio skyriuose ir priklausomybės ligų skyriuje, su pacientais, ištiktais al-koholinės psichozės.

Tyrimo imtis:­n = 95.­Slaugytojai turėjo atitikti šiuos atrankos kriterijus:­1) slaugytojai, dirbantys su pacien-tais, ištiktais alkoholinės psichozės;­ 2) slaugytojai, dir-bantys ūmių psichozių skyriuose psichiatrijos filialuose ir priklausomybės ligų skyriuose.­

duomenims surinkti psichikos sveikatos slaugyto-jams buvo pateiktos autorės sudarytas anketos klausi-mynas iš 22 klausimų. Klausimyną sudarė 20 uždarų ir 2 atviri klausimai. Klausimynas sudarytas iš keturių klausimų blokų: pirmąjį klausimų bloką sudarė 1-4 demografiniai klausimai apie respondentų amžių, dar-bo stažą psichiatrinėje ligoninėje, kiek darbo valandų dirba slaugytojai per dieną, slaugant pacientus, ištiktus alkoholinės psichozės, kaip dažnai slaugytojos patiria stresą slaugant pacientus, ištiktus alkoholinės psicho-zės. Antrąjį klausimų bloką sudarė 5-9 klausimai, jie at-spindi, kokias ir kaip dažnai emocinio ir fizinio smurto formas alkoholinės psichozės ištikti pacientai naudoja prieš slaugytojus, kaip dažnai ir kokios fizinio suvar-žymo formos yra taikomos tokiems pacientams, kiek laiko toks suvaržymas trunka ar tai yra dokumentuo-jama. Trečiąjį klausimų bloką sudarė 10-16 klausimai, kurie nusako slaugytojų reakciją į patirtą emocinio ir fizinio smurto formas, slaugytojų savijautą esant pa-cientų fizinio suvaržymo faktui, anksčiau nebūdingus dalykus, kurie reiškiasi slaugytojų gyvenime po patir-to emocinio ir fizinio smurto. Ketvirtąjį klausimų blo-ką sudarė 17-22 klausimai, parodantys, kaip patirto smurto pasekmės veikia slaugytojų gyvenimą bei darbo produktyvumą, kiek laiko trunka atsigavimas po patirto streso, slaugytojų informuotumą apie atsipalaidavimo būdus po patirto streso, kokios ir kaip atsipalaidavi-mo formos po patirto streso veikia slaugytojus, atsipa-

laidavimo formų naudojimo sklaidą po patirto streso.Slaugytojams (N=120) buvo išdalinta 120 anketų,

grąžintos 95 anketos. Likusios anketos buvo negrąžin-tos arba netinkamai užpildytos. Anketų grįžtamumas sudarė 79 proc.

duomenys buvo surinkti empiriniu metodu, atlikta anketinė apklausa, susistemintas informacijos iš res-pondentų rinkimas pateikus anketą. Atliktas kiekybinis tyrimas, kuris reiškinius matuoja skaičiais, juo buvo siekiama gauti objektyvius ir patikimus rezultatus. Kie-kybinis tyrimas apėmė sisteminį informacijos rinkimą ir jos duomenų analizę, kuri buvo atlikta naudojant „Mi-crosoft 2007“ programinį paketą.

rEZULTATAi ir JŲ APTAriMASanketose slaugytojams buvo pateikta psichologi-

nio smurto formų apibrėžimai, kuriuos siūlo Pasaulio sveikatos ir Tarptautinė darbo organizacijos. lietuvo-je žmonės tik pradeda kalbėti apie psichologinį, fizinį smurtą: prieš vaikus, prieš moteris. Bet yra dar viena nepakankama specialistų ir žiniasklaidos vertinama sri-tis – tai smurtas prieš slaugytojus. Tai yra labai svarbus etapas, nes viskas prasideda nuo kalbėjimo. Kad gali-ma būtų spręsti problemą, reikia ją įvardinti. Anksčiau atliktų tyrimų duomenimis, galima teigti, kad smurto prieš slaugytojus problema yra pripažįstama visame pasaulyje, ji tapo tarptautine ir gana intensyviai, bet dar nepakankamai nagrinėjama [7]. Šio tyrimo tikslas ir buvo – slaugytojų savijauta slaugant pacientus, ištik-tus alkoholinės psichozės. Pacientai, ištikti alkoholinės psichozės, patenka į psichiatrijos ligonines, kuriuos pasitinka slaugytojas ir būna su jais nuo atvykimo į sta-cionarą dienos iki pilno jo pasveikimo. Slaugant šiuos pacientus slaugytojai patiria psichologinį, fizinį smurtą, stresą, o po to patiria sveikatos sutrikimų.

Tyrimo imtį daugiausia (38 proc.) sudarė slaugytojai, kurių darbo stažas yra per 20 metų. Tai parodė, kad ap-klausoje dalyvavo daugiau negu trečdalis visų apklaus-tų slaugytojų, kurie turi didelę darbo patirtį su pacien-tais, ištiktais alkoholinės psichozės. Kita dalis (22 proc.) slaugytojų turi nuo 15 iki 20 metų darbo stažą, todėl galima teigti, kad apskritai apie 60 proc. slaugytojų turi nemažą darbo patirtį su pacientais, turinčiais psichikos sveikatos sutrikimų ir tai parodo nedidelę personalo kaitą. Apskritai darbo stažas slaugytojų, kurios patiria emocinį smurtą, yra įvairus, kaip ir M. Skvarčevskajos, A. Razbadausko (2005) atliktame tyrime.

atliktame tyrime dalyvavo nuo 20 iki 61 ir daugiau metų amžiaus slaugytojai, dirbantys su pacientais, ištik-tais alkoholinės psichozės. visų apklaustųjų slaugytojų

193

sudarė nuo 31-40 metų ( 26 proc.), nuo 40-50 metų (40 proc.) ir nuo 51-60 metų (25 proc.). Beveik pusė visų apklaustųjų slaugytojų buvo 41-50 metų amžiaus. Slau-gytojai dažniausiai (59 proc.) slaugė pacientus, ištiktus alkoholinės psichozės 8-12 valandų per dieną (1 pav.).

Tai rodo, kad slaugytojai, dirbantys su tokiais paci-entais, turi didelį darbo krūvį ir tikėtina patiria emoci-nį bei fizinį nuovargį. Didelis darbo krūvis turi esminę įtaką perdegimui ir skatina perdegimo procesą, dėl to blogėja slaugytojų savijauta [3]. Darbo krūvis taip pat yra streso šaltinis [1]. Mažiau nei trečdalis slaugytojų šiame tyrime (24 proc.) slaugė pacientus, ištiktus al-koholinės psichozės 6-8 valandas per dieną ir tik 17 proc. – daugiau kaip 12 valandų per dieną. Kita vertus, rezultatai parodė, kad yra sunkiai dirbančių slaugytojų, kurie tikėtina pagal išdirbtą valandų skaičių, dirba dau-giau kaip etatu.

Apskritai apie 87 proc. visų apklaustų slaugytojų patiria stresą, slaugydami pacientus, ištiktus alkoholi-nės psichozės.

Šios temos problematiką atskleidė anksčiau atliktų tyrimų duomenys taip pat parodė, kad beveik visi ap-klausti sveikatos priežiūros darbuotojai, tarp kurių buvo ir slaugytojų (98,9 proc.), patiria stresą, 41,5 proc. ap-klaustųjų streso patyrimo lygis yra aukštas [1]. 2005m. atliktame tyrime dažniausiai slaugytojos patyrė stresą 2-3 kartus per mėnesį (63 proc.), mažiau slaugytojų pa-tyrė stresą 2-3 kartus per savaitę (16 proc.) ir kiekvie-ną dieną stresą patyrė apie 8 proc. visų slaugytojų [5]. Visiškai nepatyrė streso tik 13 proc. slaugytojų. Tyrimo rezultatai parodė, kad slaugytojai neturi galimybės ir/arba nesinaudoja streso profilaktinėmis priemonėmis, negauna tinkamos pagalbos ir/ar dirba netinkamomis darbo sąlygomis.

Pagal šio ir M. Skvarčevskajos, A. Razbadausko

(2006) tyrimų rezultatus, slaugytojų reakcija į emoci-nį smurtą dažniausiai pasireiškia bloga nuotaika, bai-me, pykčiu ir nuotaikos pakitimais. Esant bauginimams slaugytojai dažniausiai patyrė blogą nuotaiką (20 proc.) ir baimę (31 proc.), esant žeminimams patyrė blogą nuotaiką (29 proc.), pyktį (20 proc.) ir nuotaikos pakitimus (21 proc.). Pacientams naudojant grasinimus prieš slaugytojus dažniausiai taip pat pasireiškė bloga nuotaika (23 proc.), baimė (31 proc.), pyktis (19 proc.) ir nuotaikos pakitimai (21 proc.), esant draudimams daugiausia pasitaikė bloga nuotaika (25 proc.). Slau-gytojams patyrus tokią emocinio smurto formą kaip įžeidimas, dažniausiai buvo bloga nuotaika (38 proc.), pyktis (24 proc.) ir nuotaikos pakitimai (21 proc.), esant izoliacijai taip pat dažniau vyravo bloga nuotaika (19 proc.). girdint pacientų pastabas slaugytojai patyrė blogą nuotaiką (46 proc.) ir pyktį (20 proc.).

Kaip jau buvo minėta, vyravo tokios reakcijos į emocines smurto formas kaip bloga nuotaika, baimė, pyktis ir nuotaikos pakitimai, tačiau slaugytojai patyrė ir beviltiškumo pojūtį, miego, apetito sutikimus, de-presiją, somatinius negalavimus ir net mirties pavojaus jausmą. Seksualinis priekabiavimas sukėlė blogą nuo-taiką (17 proc.) ir pyktį (19 proc.), verbalinė agresija sukėlė blogą nuotaiką (33 proc.), pyktį (34 proc.) ir nuotaikos pakitimus (20 proc.). Priekabiavimas iššaukė blogą nuotaiką (25 proc.), tyčiojimasis taip pat blogą nuotaiką (31 proc.), pyktį (28 proc.) ir nuotaikos paki-timus (20 proc.). Gąsdinimai dažniausiai sukėlė blogą nuotaiką (20 proc.) ir baimę (31 proc.).

labiausiai nepasitaikantys slaugytojų somatiniai ne-galavimai, tai rankų, kojų skausmas (76 proc.), skaus-mas širdies plote (53 proc.). Kai kada pasitaiko skaus-mas epigastriume (27 proc.), galvos skausmas (20 proc.) ir aukštas arterinis kraujo spaudimas (19 proc.). Labai dažnai 19 proc. slaugytojų pasitaiko galvos skausmas

1 pav. Slaugytojų darbo valandų skaičius per dieną, slaugant pacientus ištiktus alkoholinės psichozės

2. pav. Slaugytojų somatiniai negalavimai po patirto emoci-nio smurto

24

59

17

0102030405060708090

100

6-8 valandos 8-12 valandų Daugiau kaip 12 valandų

Procentai

45

34

53

76

1927

2012

3

13 1219

13

26 8 11

40

32

0102030405060708090

100

> AKS, P Skausmasepigastriume

Galvos skausmas Skausmas širdiesplote

Rankų, kojųskausmas

Procentai

Niekada Kai kada Labai dažnai Pastoviai

`

194

(2 pav.), kaip ir atliktame tyrime apie liekamuosiuos reikškinius slaugytojams po patirto smurto [5, 6].

Šiame tyrime pastoviai pasitaiko visi somatiniai ne-galavimai, išskyrus rankų, kojų skausmą, tačiau tai su-daro nedidelį kiekį respondentų.

slaugytojų atsigavimo laiko trukmė po patirto stre-so: 29,9 proc. slaugytojų išgyvenimai lieka ilgiau, nei viena ar kelios dienos, 28,8 proc. atsigauna po patirto streso po dienos, 22,6 proc. atsigauna po vienos va-landos ir 18,5 proc. atsigauna tuoj pat [5]. Šio tyrimo rezultatai šiek tiek skiriasi: daugiausia visų apklaustų slaugytojų po patirto streso atsigauna po pusdienio (27 proc.), kitas trečdalis slaugytojų atsigauna po 1-2 va-landų (26 proc.). 18 proc. slaugytojų prireikia dienos ar paros atsigauti po patirto streso, o 12 proc. slaugytojų atsigauna tik po kelių dienų. 17 proc. slaugytojų išvis nereaguoja į patirtą stresą.

nustatyta, kad slaugytojai labai gerai atsipalaiduoja namie (57 proc.), gamtoje (82 proc.) ir bendraudami su šeimos nariais (49 proc.). Galima teigti, jog slaugytojus labiausiai teigiamai nuteikia namų aplinka bei gamta. Atitinkamai gerai atsipalaiduoja namie (43 proc.), taip pat sode/darže (52 proc.). Viešas pasilinksminimo vie-tas ir pasilinksminimą kompanijose slaugytojai taip pat pažymi kaip gerą atsipalaidavimo formą po patirto stre-so. Darbe 74 proc. slaugytojų visiškai neatsipalaiduo-ja. 2005 m. atliktame tyrime [5] priešingai slaugytojos dažniau atsipalaiduoja dirbdamos fizinį darbą, skaity-damos knygas. Šiame atliktame tyrime slaugytojai šiek tiek (22 proc.), gerai (23 proc.) ir labai gerai (24 proc.) atsipalaiduoja bendraudami su drauge ar draugu. ge-riausiai atsipalaiduoja bendraudami su šeimos nariais (49 proc.), o neatsipalaiduoja bibliotekoje (65 proc.). Labai nedidelė dalis slaugytojų atsipalaiduoja grožio salonuose/ SPA centruose (13 proc.), sporto salėje/ba-seine (20 proc.), kino teatruose / teatruose greičiausiai todėl, kad tik nedaugelis slaugytojų gali sau leisti tokias atsipalaidavimo formas.

Tomis pačiomis atsipalaidavimo formomis po pa-tirto streso slaugytojai geriau atsipalaiduoja namie nei darbe. slaugytojai namie neatsipalaiduoja tik nuo spaudos/knygų skaitymo, psichologo pagalbos, išsikal-bėjimo su kolegomis. puikiai slaugytojai atsipalaiduoja pirtyse (52 proc.), skaitydami internete (51 proc.), žiūrė-dami televizorių (49 proc.) bei gerai išsimiegodami (82 proc.). Visiškai neatsipalaiduoja vaikščiodami gryname ore (52 proc.). Remiantis kitų autorių atliktais tyrimais, slaugytojai taip pat atsipalaiduoja gerai išsimiegodami ir vaikščiodami gryname ore, šiame tyrime pasivaikš-čiojimai gryname ore nepadeda atsipalaiduoti [5].

atlikto tyrimo apibendrinimas rodo, kad lietuvoje egzistuoja smurto prieš slaugytoją problema, jos giles-nis ištyrimas leistų daryti svaresnius apibendrinimus.

iŠVADoS1. slaugytojų darbo aplinka nėra saugi, slaugant

pacientus, ištiktus alkoholinės psichozės, kas neigia-mai veikia jų savijautą. Slaugytojai patiria pastabas (72 proc.), izoliaciją (52 proc.), įžeidimus (41 proc.), drau-dimus (51 proc.), grasinimus (48 proc.), žeminimus (49 proc.), bauginimus (43 proc.), gąsdinimus (49 proc.), tyčiojimąsi (54 proc.), priekabiavimą (67 proc.), iš jų 39 proc. slaugytojų patyrė verbalinį seksualinį prieka-biavimą. Labai dažnai pasitaiko fizinis smurtas: stiprus skausmą keliantis rankų griebimas (25 proc.), spardy-mas (20 proc.), grasinimas kumščiais (20 proc.) ir spjū-viai į veidą ir kitus (19 proc.).

2. emocinis ir fizinis smurtas trikdo slaugytojų sa-vijautą, slaugančius pacientus, ištiktus alkoholinės psi-chozės. Slaugytojų reakcija į emocinį smurtą dažniau-siai pasireiškė bloga nuotaika, baime, pykčiu ir nuotai-kos pakitimais. esant bauginimams slaugytojai patiria blogą nuotaiką ir baimę. Girdint pacientų pastabas slaugytojai patiria pyktį. Slaugytojų reakcija į kiekvie-ną patirtą fizinio smurto formą dažniausiai pasireiškė baime, pykčiu, nuotaikos pakitimais. Rankų griebimas slaugytojams sukelia baimę, pyktį, nuotaikos pakiti-mus. slaugytojų gyvenime po patirto emocinio smurto pasireiškia baimės jausmas, nerimas, depresija, nuo-taikos svyravimai, miego sutrikimai bei pasireiškiantis dirglumas. Tik 19 proc. slaugytojų gyvenime nieko ne-būna po patirto emocinio smurto.

3. atsipalaidavimo formos, kurios padeda slau-gytojams po patirto streso, slaugant pacientus, ištiktus alkoholinės psichozės: poilsis namie (57 proc.), gam-toje (82 proc.) ir bendravimas su šeimos nariais (49 proc.). slaugytojus labiausiai teigiamai nuteikia namų aplinka bei gamta. geriausiai atsipalaiduoja bendrau-dami su šeimos nariais (49 proc.), o neatsipalaiduoja bibliotekoje (65 proc.). Slaugytojai gerai atsipalaiduoja išsikalbėdami su artimaisiais (48 proc.), vartodami ra-minamuosius vaistus (43 proc.), rūkydami (40 proc.), vartodami alkoholį (27 proc.), masažuojami (28 proc.) ir plaukiodami baseine, jūroje (27 proc.). Daugiau dė-mesio turėtų būti skiriama slaugytojų poilsio organiza-vimui.

Literatūra1. Januškevičius V., Vasilavičius P., Tamkutonienė O., Juo-

zulynas A., Ustinavičienė R. Stresas sveikatos priežiūros sektoriuje. Sveikatos mokslai, 2006; 4:367-371.

195

2. Mikutytė I. Ligoninėje dirbančių slaugos specialistų pati-riamo psichologinio smurto valdymas. Magistro diplominis darbas. 2008, Kauno medicinos universitetas.

3. Pacevičius, J. Profesinis perdegimas, kaip organizacinės elgsenos problema. ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos. Mokslo straipsnių rinkinys. Kaunas: Technologija, 2006; 2(7):125-129.

4. Psichikos sutrikimų diagnostika ir gydymas bendrojoje praktikoje: TLK - 10 V skyriaus versija pirminei sveikatos priežiūrai. 1999, Kaunas: Vitae Litera.

5. Skvarčevskaja M., A.Razbadauskas. Priklausomybės ligo-mis sergančiųjų emocinis smurtas prieš slaugytoją. Slauga. Mokslas ir praktika, 2005; 5(101):10-12.

6. Skvarčevskaja M., Razbadauskas A. Slaugytojų patiriamas smurtas ir jo vertinimas. Sveikatos mokslai, 2006; 1-2:26-30.

7. Skvarčevskaja M., Istomina N., Razbadauskas A., Mačiulis v. slaugytojų patiriamas smurtas tarptautinės problemos vertinimas. Sveikatos mokslai, 2008; 2(56):1653-1658.

8. Vainauskas S., Jankauskas R., Šidagytė R., Krisiulevičienė D., Chomentauskas A., Januškevičius V. Sergamumo profesinėmis ligomis tendencijos Lietuvoje 1997 – 2008 metais. Visuomenės svei-kata, 2009; 3(46):40-49.

9. world report on violence and health. world health orga-nization, 2002, geneva.

PErCEPTioNS oF NUrSES CAriNG oF PATiENTS HAViNG ALCoHoL PSyCHoSiS

Natalja istomina, Artūras razbadauskas, rokas Bagdonas, rasa Dumbrauskienė, Nijolė Saulienė

SummaryKey words: nurse, perceptions, patient, alcohol psychosis. Today, sufficient consideration is given to the topic of patients

with dependency diseases, psychological and physical violence against nursing personnel. State of nurses is underestimated. Scien-tific research would enable us to develop new means that could help to reduce the volume of the problem as the ignorance of violence causes a number of undesirable outcomes – illnesses and lack of nursing personnel, insufficient accessibility of nursing services and deterioration of quality of nursing. Aim of work is to analyze the per-ceptions of nurses while caring for patients with alcohol psychosis. A survey was conducted during a research carried out in Klaipeda region hospitals which have nurses working with patients suffering

from alcohol psychosis. A questionnaire prepared by the authors of the work was used to evaluate the state of nursing personnel. The questions in the survey included demographical questions, nurses’ reaction to emotional and physical forms of violence, previously indistinctive matters that show in nurses’ lives after suffering emo-tional and physical violence, questions showing how consequences of violence affect the lives of nurses and effectiveness of their work, how long is the process of recovery after the stress and etc. 95 nurses working with patients aged from 20 to 61 who suffer from alcohol psychosis participated in the research. Most often nurses got remarks (72 per cent), 52 per cent felt isolation, 41 per cent - insults, 51 per cent – prohibitions, 48 per cent – threats, 49 per cent – humiliation, 43 per cent – bullying (fig. 6), 49 per cent – intimidation, 54 per cent – jeering, 67 per cent experience harassment more often with 39 per cent of them experience verbal sexual harassment. research results revealed that nurses’ reaction to emotional violence mostly results in bad mood, fear, anger and mood changes. in cases of intimidation nurses mostly experience fear (31 per cent), in cases of humiliation they experience bad mood (29 per cent) and anger (20 per cent). The working environment of nurses is not safe because of emotional stress they experience. Nurses got remarks (72 per cent), 52 per cent felt isolation, 41 per cent felt insulted, 51 per cent – prohibitions, 48 per cent – threats, 49 per cent – humiliation, 43 per cent – bullying (fig. 6), 49 per cent – intimidation, 54 per cent – jeering, 67 per cent experience harassment more often with 39 per cent of them expe-rience verbal sexual harassment. Emotional and physical violence affect state of nurses, and their reaction to emotional violence usu-ally results in bad mood, fear, anger and changing mood. in cases of intimidation nurses mostly experience fear (31 per cent), in cases of humiliation they experience bad mood (29 per cent) and anger (20 per cent). Forms of relaxation which help nurses to relax after stress suffered when nursing patients with alcohol psychosis is relaxation at home (57 per cent), in the nature (82 per cent) and socializing with family members (49 per cent). Nurses experience the best feelings at home and in the nature.

Correspomdemce to: natalja.istomina@ku.lt

gauta 2011-07-05

196

Raktažodžiai: slaugytojas, pacientai, lūkesčiai, opioidi-nė priklausomybė.

SantraukaLietuvoje nemažėja asmenų, priklausomų nuo narkotikų. Didžioji dalis asmenų, kuriems dia-gnozuojama priklausomybė, yra opioidų varto-tojai. Psichikos sveikatos slaugytojai, dirbantys su šiais pacientais, padeda jiems keisti požiūrį į save, patikėti pasveikimo galimybe. Pacientas, atvykęs į sveikatos priežiūros įstaigą, turi tam tikrus lūkesčius, kurie turi įtakos pacientų pa-sitenkinimui teikiamomis paslaugomis. Siekiant tobulinti ir gerinti teikiamų paslaugų kokybę, pacientų lūkesčių tenkinimo vertinimas leidžia nustatyti aspektus, kuriais pacientai labiausiai nepatenkinti. Darbo tikslas: išanalizuoti slau-gos paslaugų atitiktį opioidinės priklausomybės pacientų lūkesčiams. Tyrimo metodai: tiriamąjį kontingentą sudarė 122 narkotines medžiagas vartojusių asmenų, kurie buvo priklausomi nuo opioidų ir gydyti metadonu ar buprenorfinu ir 36 psichikos sveikatos slaugytojai, dirbantys su pri-klausomybės ligų pacientais. informacija rinkta naudojant anketas pacientams ir slaugytojoms. Atlikta duomenų statistinė analizė. Dviejų nepri-klausomų grupių rodmenų vidurkiai lyginti tai-kant Stjudent‘o (t) kriterijų, kai rodmenys tenki-no normaliojo skirstinio prielaidas ir Vilkoksono testą, kai rodmenys netenkino normaliojo skirsti-nio prielaidų. Kategorinių rodmenų analizei tai-kytas χ2, Fišerio ir tikimybių lygybės z-kriterijus. Taikytas statistinio reikšmingumo lygmuo, kai p<0,05. rezultatai. Dauguma pacientų, slau-gytojų darbą dirbančių su priklausomybės ligų pacientais, vertino kaip sunkų, profesionalumą -teigiamai, o bendravimą su slaugytojomis kaip malonų ir lengvą. Dauguma pacientų buvo pa-tenkinti slaugytojų elgesiu su jais. Pacientų pa-sitenkinimas teikiamomis sveikatos priežiūros paslaugomis buvo susijęs su amžiumi ir išsila-vinimu. Vyresni pacientai geriau vertino slaugy-

tojų profesionalumą. Jie geriau vertino slaugyto-jų rūpestingumą, susidomėjimą ir sąžiningumą slaugant pacientus. Pacientai, turintys aukštesnį išsilavinimą, prasčiau vertino slaugytojų mokėji-mą atlikti slaugos procedūras, jų geranoriškumą, nesavanaudiškumą bei paciento teisės į privatu-mo ir konfidencialumo užtikrinimą, nei pacien-tai su žemesniu išsilavinimu.

ĮVADASNarkomanijos augimas, viena iš didžiausių proble-

mų, su kuria pastaruoju metu susiduria visuomenė. Lietuvoje nemažėja asmenų, priklausomų nuo nar-kotikų: 8,2 proc. gyventojų bent kartą gyvenime yra bandę narkotinių medžiagų [1]. Didžioji dalis asmenų, kuriems diagnozuojama priklausomybė, yra opioidų vartotojai. Visuomenės požiūris į priklausomus nuo narkotikų pacientus dažniausiai nepalankus. Jų pri-klausomybė paveikia ne tik juos pačius, bet ir šeimą, draugus, iš dalies visą visuomenę, kadangi jie papras-tai sugriauna ne tik savo, bet ir aplinkinių gyvenimą [2]. Priklausomybei nuo opioidų gydyti vienas iš būdų – gydymas pakaitiniais opioidiniais vaistiniais prepara-tais, iš kurių labiausiai paplitęs metadonas ir buprenor-finas [3]. Pakaitinis gydymas mažina neigiamų sveika-tai pasekmių skaičių, susijusių su narkotikų vartojimu, gerina programos dalyvių gyvenimo kokybę [4].

Slaugytojų darbas įvairiose medicinos srityse turi daug bendrų ypatumų, bet skiriasi savo specifika, nes tai sąlygoja skirtingi pacientų poreikiai. Darbas su pa-cientais, priklausomais nuo opioidų, individualus, be to, jis yra sunkus dėl pacientų elgesio. Tyrimai rodo, kad apie 80 proc. pacientų, kuriems diagnozuota pri-klausomybė nuo narkotikų, turi ir gretutinių psichikos sutrikimų [5]. Psichikos sveikatos slaugytojai, dirban-tys su šiais pacientais, padeda jiems keisti požiūrį į save, į narkotikus, patikėti pasveikimo galimybe. Todėl priklausomybės ligų specialistai yra svarbi grandis tarp priklausomų asmenų ir visuomenės, nes turi nemažai galios priklausomo asmens reintegracijos į visuomenę procese [6]. Gerinant teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų kokybę, svarbu žinoti, kaip patys pacientai

SLauGoS­PaSLauGų­aTITIKTIS­oPIoIDINėS­PRIKLauSomYbėS­PaCIENTų­LŪKESČIamS

daNGuolė dRuNGilieNė, Nelė slatviCkaja, GeRiuldas ŽiliukasKlaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakultetas

Žurnalo tinklalapis: http://sm–hs.eu Adresas susirašinėti: danguolė drungilienė, el. p. drungiliene@gmail.com

slauga

issn 1392–6373SVEIKATOS MOKSLAI

2011, volume 21, number 7, p. 196-201

197

vertina įvairius sveikatos priežiūros paslaugų elementus ir pagrindinius veiksnius, turinčius įtakos pacientų pa-sitenkinimui – nuo sveikatos priežiūros organizavimo iki pačių sveikatos priežiūros paslaugų ar net darbuo-tojų vertinimo. Nemažiau svarbi ir mediko nuomonė, nes pacientas paslaugas vertina daugiau subjektyviai, per savo lūkesčius, o medikas vertina daugiau objek-tyviai, geriau žinodamas sveikatos priežiūros sistemos galimybes. Be to, remiantis informacija iš kelių šaltinių, duomenys apie teikiamų paslaugų kokybę objektyves-ni ir išsamesni [7].

Kiekvienas pacientas, atvykęs į sveikatos priežiūros įstaigą, turi tam tikrus lūkesčius, ir jie turi didelės įta-kos pacientų pasitenkinimui teikiamomis paslaugomis. dėmesys pacientui, bendravimas su juo, suteikta infor-macija, laikas, skirtas pacientui, informacijos supran-tamumas yra susiję su pacientų lūkesčiais ir reikšmingi pasitenkinimo paslaugomis kriterijai. nustatyta, kad paciento lūkesčiai priklauso ne tik nuo ligos pobūdžio, sunkumo, eigos, bet ir nuo socialinių bei demografinių paciento charakteristikų [8]. pacientų pasitenkinimas visada subjektyvus ir priklauso nuo amžiaus, lyties, iš-simokslinimo, asmeninės patirties.

Pacientų lūkesčių vertinimas leidžia gydymo įstai-goms nustatyti, kaip jų teikiamos paslaugos tenkina pacientų poreikius, išsiaiškinti aspektus, kuriais pacien-tai labiausiai nepatenkinti, tobulinant ir gerinant tei-kiamų paslaugų kokybę [7,9]. Gydantis ligoninėje, pa-cientų pasitenkinimą veikia tiek fizinė aplinka (palatų tvarka, ramybė), tiek personalo bendravimas ir elgesys su pacientu: dėmesys, pagarba, ligonį dominančios in-formacijos suteikimas, taip pat gydymo rezultatai. su-bjektyvus paciento vertinimas pirmiausia rodo pacien-to santykį su teikiamomis paslaugomis, todėl skirtingi pacientai gali skirtingai vertinti tą pačią paslaugą. Kuo didesnis lūkesčių patenkinimas, tuo didesnis pasitenki-nimas paslaugomis.

Darbo­­tikslas­-­išanalizuoti slaugos paslaugų atitiktį opioidinės priklausomybės pacientų lūkesčiams.

TyriMo METoDiKAAtliktas vienmomentinis tyrimas. Tiriamąjį kontin-

gentą sudarė 122 narkotines medžiagas vartojusių as-menų, priklausomų nuo opioidų. Jie buvo gydomi me-tadonu ar buprenorfinu X miesto priklausomybės ligų skyriuje ir 36 psichikos sveikatos slaugytojai, dirbantys su priklausomybės ligų pacientais. informacija rinkta naudojant klausimynus pacientams ir slaugytojoms. anketoje pacientams pateiktas 21 standartizuotas klau-simas, o slaugytojams 23 klausimai (kai kurie klausimai

vienodi tiek slaugytojams, tiek pacientams). daugu-ma klausimų buvo uždari. Pagal penkių balų Likerto skalę buvo prašoma įvertinti skyriaus slaugytojų kom-petenciją, žinias ir įgūdžius, slaugytojų bendravimą su pacientais ir kt. visi tyrime dalyvavusieji respondentai buvo supažindinti su tyrimo tikslu ir su anketos pildy-mo instrukcija. anketos buvo pildomos nedalyvaujant tyrėjui. Atliekant apklausą vadovautasi etiniais ir teisi-niais principais. Tiriamieji iš anksto buvo informuoti, jog anketa anoniminė.

Tyrime dalyvavusių pacientų 75,4 proc. buvo vy-rai, amžius nuo 20 iki 55 metų. Didžiąją dalį sudarė pacientai su žemesniu išsilavinimu (tik 7,3 proc. iš jų turėjo aukštąjį išsilavinimą), gyvenantys mieste, vieni-ši. Opioidinės priklausomybės pacientai pagal šeimy-ninę padėtį išsiskiria dideliu procentu vienišų respon-dentų.­Pusė (50 proc.) tyrime dalyvavusių slaugytojų buvo 36-45 metų amžiaus, turinčių pakankamą patirtį slaugant opioidinės priklausomybės pacientus.

atlikta statistinė duomenų analizė. Tikrintas kinta-mųjų pasiskirstymas pagal normalųjį dėsnį. Reikšmių pasiskirstymo panašumas į normalųjį vertintas taikant Kolmogorovo–Smirnovo kriterijų (K–S Z=2,23; p<0,05). dviejų nepriklausomų grupių rodmenų vidurkiai lygin-ti taikant Stjudent‘o (t) kriterijų, kai rodmenys tenkino normaliojo skirstinio prielaidas ir Vilkoksono testą, kai rodmenys netenkino normaliojo skirstinio prielaidų. Kategorinių rodmenų skirstiniai tarp tiriamųjų grupių lyginti taikant chi kvadrato (χ2), tikslųjį Fišerio ir tikimy-bių lygybės z-kriterijus su arksinuso transformacija. Tai-kytas statistinio reikšmingumo lygmuo, kai p<0,05. Ry-šiams tarp kintamųjų nustatyti buvo skaičiuojamas Spe-arman‘o koreliacijos koeficientas. analizė atlikta statis-tine programa „SPSS 17.0“ ir „MS Excel“ skaičiuokle.

rEZULTATAi ir JŲ APTAriMASVeiksniai, kurie sąlygoja opioidinių pacientų slau-

gos procesą, buvo vertinti pacientų ir slaugytojų požiū-riu. Tyrimų rezultatai parodė, kad pacientų slaugai įta-kos turintys techniniai veiksniai (būtiniausių priemonių saugiai slaugai užtikrinimas, skyriaus vidaus patalpos, bendra aplinka) tiek pacientų (84,4 proc.), tiek slaugy-tojų (92,3 proc.) buvo vertinami teigiamai.

pacientai ir slaugytojos vertinio funkcinius veiksnius, turinčius įtakos slaugos paslaugoms: slaugytojų darbas, jų profesionalumas, sugebėjimai ir kompetencija, eti-kos normų užtikrinimas. Slaugytojas kaip komandos, dirbančios su pacientu, narys, su pacientu praleidžia daugiausiai laiko, todėl svarbu įvertinti, kaip jos darbo ir elgesio su pacientais veiksniai yra susiję su pacientų

198

lūkesčių tenkinimu. Pacientų nuomone, priklausomy-bės ligų skyriuje dirbančių psichikos sveikatos slaugy-tojų darbas yra sunkus: 18,0 proc. pacientų slaugytojų darbą vertino kaip labai sunkų, 42,7 proc. – kaip pa-kankamai sunkų, 25,4 proc. – kaip kartais sunkų. Pa-cientų nuomone, slaugos paslaugų kokybei turi įtakos slaugytojų profesionalumas. pacientai slaugytojų pro-fesionalumą vertino teigiamai. Nustatytos reikšmingos koreliacijos tarp slaugytojų profesionalumo (R=0,33, p<0,001), slaugytojų darbo sunkumo (R=0,29, p<0,01) vertinimų ir pacientų amžiaus. Pacientų lytis šiame ver-tinime buvo statistiškai nereikšminga.

Nagrinėjant slaugytojų sugebėjimų ir įgūdžių verti-nimus 5 balų sistemoje, nustatyta, kad slaugytojų gebė-jimą bendrauti su pacientais ir jo šeimos nariais (pacien-tai vertino 4,0 balais; slaugytojos – 3,5 balais, p<0,01), paciento ir jo šeimos narių skatinimą dalyvauti slaugos procese (pacientai – 3,8 balais; slaugytojos – 3,2 ba-lais, p<0,01) bei paciento artimiesiems rekomendaci-jų slaugos klausimais teikimą (pacientai – 3,6 balais; slaugytojos – 3,3 balais, p<0,05). Pacientai slaugytojų sugebėjimus ir įgūdžius reikšmingai geriau vertino nei pačios slaugytojos, tačiau slaugytojų profesionalumą (pacientai vertino 4,1 balais; slaugytojos – 4,5 balais p<0,01) reikšmingai geriau vertino slaugytojos nei pa-cientai. Profesinės etikos nuostatų laikymąsi, mokėjimą atlikti slaugos procedūras slaugytojos ir pacientai verti-no panašiai – reikšmingų skirtumų nenustatyta (1 pav.).

Analizuojant paciento teisės į privatumą ir konfi-dencialumą užtikrinimą, reikšmingų (p<0,05) skirtumų tarp vertinimų slaugytojų ir pacientų grupėse nenusta-tyta. Slaugytojos užtikrina paciento teises į privatumą ir konfidencialumą – tai nurodė beveik visos (92,3 proc.) slaugytojos ir dauguma (74,6 proc.) pacientų.

Iš elgesio savybių, kurios labiausiai atspindi slau-gytojų skyriuje darbą, slaugytojos išskyrė pagarbą vi-siems be išimties pacientams (57,7 proc.), geranorišką bendradarbiavimą su kolegomis skyriuje (46,2 proc.) bei rūpinimąsi pacientų saugumu (30,8 proc.). Pacien-tų nuomone, slaugytojų pagarba visiems be išimties pa-cientams (50,8 proc.) bei slaugytojų rūpinimasis paci-entų saugumu (41,8 proc.) yra svarbiausios slaugytojų elgesio savybės, būdingos jų darbui su priklausomybės ligų pacientais skyriuje.

Dauguma (76,3 proc.) pacientų buvo patenkin-ti slauga stacionare, 13,9 proc. – nei patenkinti, nei nepatenkinti, o 9,8 proc. pacientų nurodė, jog slauga jie liko nepatenkinti. Analizuojant pacientų lūkesčius teikiamos slaugos paslaugoms, nustatyta, kad slaugos paslaugos atitiko daugumos pacientų lūkesčius- 59,0

proc. nurodė, jog slauga buvo tokia, kokios ir tikėjo-si, o 32,8 proc. pacientų nurodė, jog slauga buvo dar geresnė, nei jie tikėjosi. Ir tik 8,2 proc. pacientų buvo nepatenkinti teikiamomis slaugos paslaugomis- jų nuomone, slauga skyriuje buvo blogesnė, nei tikėjosi. Reikšmingų skirtumų tarp požiūrio į slaugą pacientų ir slaugytojų grupėse nenustatyta. dauguma pacientų liko patenkinti teikiamomis skyriuje paslaugomis, o tarp slaugytojų taip galvojančių buvo 65,4 proc. Slaugyto-jos linkę manyti, jog pacientai mažiau patenkinti pas-laugomis ir tai sutampa su kitų autorių gautais tyrimo rezultatais [7], kur autoriai teigia, kad sveikatos prie-žiūros vartotojai nelinkę labai griežtai vertinti paslau-gų, kurioms įvertinti neturi pakankamai kompetencijos.

Pacientų gyvenamoji vieta turėjo reikšmingos įta-kos teigiamam požiūriui į slaugą (R=-0,48, p<0,001) ir jos atitiktį pacientų lūkesčiams (R=-0,30, p<0,01), taip pat šios paslaugos atitikčiai pacientų lūkesčiams reikšmingos įtakos turėjo ir pacientų amžius (R=-0,19, p<0,05). Darytina prielaida, kad pacientai, gyvenantys didesniuose miestuose, ir jaunesni pacientai buvo la-biau patenkinti slauga ir ji labiau atitiko jų lūkesčius.

slaugytojui bendraujant su pacientu ir teikiant svei-

Veiksniai

Lytis Amžius Išsilavinimas Gyvenamoji vieta

R p R R p p R p

Slaugytojų profesionalumas -0,12 n.s. 0,04 -0,24 <0,01 n.s. -0,24 <0,01

Slaugytojų darbo sunkumas -0,16 n.s. 0,01 -0,32 <0,001 n.s. -0,32 <0,001

Slaugytojų mokėjimas bendrauti su pacientais ir jo šeimos nariais

-0,01 n.s. -0,23 -0,36 <0,001 <0,05 -0,36 <0,001

Slaugytojų mokėjimas skatinti pacientus ir jų šeimos narius dalyvauti slaugos procese

-0,26 <0,01 -0,08 -0,10 n.s. n.s. -0,10 n.s.

Slaugytojų mokėjimas teikti paciento artimiesiems rekomendacijas slaugos klausimais

-0,13 n.s. -0,17 -0,33 <0,001 n.s. -0,33 <0,001

Slaugytojų mokėjimas atlikti slaugos procedūras

0,03 n.s. -0,37 -0,32 <0,001 <0,001 -0,32 <0,001

4,54,1

3,53,2 3,3

4,14,1 4,0 4,03,8 3,6

3,9

11,5

22,5

33,5

44,5

5

Slaugytojų profesionalumas

Profesinės etikos nuostatų laikymasis

Gebėjimas bendrauti su pacientais ir jo šeimos

nariais

Paciento ir jo šeimos narių skatinimas dalyvauti

slaugos procese

Paciento artimiesiems rekomendacijų slaugos

klausimais teikimas

Mokėjimas atlikti slaugos procedūras

Bal

ai

Slaugytojos Pacientai

**** ***

4,54,1

3,53,2 3,3

4,14,1 4,0 4,03,8 3,6

3,9

11,5

22,5

33,5

44,5

5

Slaugytojų profesionalumas

Profesinės etikos nuostatų laikymasis

Gebėjimas bendrauti su pacientais ir jo šeimos

nariais

Paciento ir jo šeimos narių skatinimas dalyvauti

slaugos procese

Paciento artimiesiems rekomendacijų slaugos

klausimais teikimas

Mokėjimas atlikti slaugos procedūras

Bal

ai

Slaugytojos Pacientai

**** *** 1 pav. Slaugytojų sugebėjimų ir įgūdžių vertinimas- p<0,05, ** - p<0,001 (Manno-Vitnio testas)

1 lentelė. Pacientų sociodemografinių rodiklių ir slaugytojų kompetencijos vertinimo ryšiai (Spearman‘o koreliacijos koeficientai)

199

katos priežiūros paslaugas labai svarbi paties asmens nuomonė apie jam skiriamą dėmesį. Dauguma pacien-tų bendravimą su slaugytojomis vertino teigiamai: 39,3 proc. pacientų bendravimą su slaugytojomis apibūdino kaip malonų ir 32,8 proc. – kaip lengvą. Tačiau 16,4 proc. pacientų šis bendravimas buvo sudėtingas, o 11,5 proc. pacientų jis atrodė kaip varginantis. Pacientas iš medicinos personalo tikisi lygiavertės partnerystės, tar-pusavio pagarbaus bendravimo, tačiau pacientai nebu-vo patenkinti jiems skiriamu slaugytojų dėmesiu: dau-giau nei pusė (55,7 proc.) pacientų pažymėjo, kad slau-gytojos per mažai jiems skiria dėmesio; 59,8 proc. paci-entų nuomone, slaugytojos neatsakė į visus jiems rūpi-mus klausimus, nepakankamai informavo apie skyriaus vidaus tvarką ir dienos režimą (59,8), vaistų vartojimą (53,3 proc.) bei gydymo ir slaugos svarbą (45,1 proc.).

Skyriaus slaugytojų elgesį su pacientais, tiek pacien-tai, tiek pačios slaugytojos vertino teigiamai. 65,4 proc. slaugytojų savo elgesį su pacientais apibūdino kaip gerą ir 34,6 proc. – kaip neutralų. Dauguma (85,2 proc.) pa-cientų buvo patenkinti slaugytojų elgesiu su jais, ir tik 14,8 proc. pacientų nurodė, jog jie buvo nepatenkin-ti. Analizuojant pacientų ir slaugytojų nuomonę apie slaugytojų bendravimo savybes su pacientais (dėme-singumas, rūpestingumas, susidomėjimas, geranoriš-kumas, sąžiningumas, nesavanaudiškumas), statistiškai reikšmingų skirtumų (p<0,05) tarp slaugytojų ir paci-entų vertinimų nenustatyta. Tiek pacientai, tiek ir pa-čios slaugytojos šias savybes vertino daugiau teigiamai.

Iš elgesio savybių, kurios labiausiai atspindi slau-gytojų skyriuje darbą, slaugytojos išskyrė pagarbą vi-siems be išimties pacientams (57,7 proc.), geranorišką bendradarbiavimą su kolegomis skyriuje (46,2 proc.) bei rūpinimąsi pacientų saugumu (30,8 proc.). Pacien-tų nuomone, slaugytojų pagarba visiems be išimties pa-cientams (50,8 proc.) bei slaugytojų rūpinimasis paci-

entų saugumu (41,8 proc.) yra svarbiausios slaugytojų elgesio savybės, būdingos jų darbui su priklausomybės ligų pacientais skyriuje. vertinant slaugytojų ir pacientų nuomones apie slaugytojų elgesio savybes, tokias kaip pagarbą visiems pacientams, rūpinimasis pacientų sau-gumu, pacientų asmeninių įpročių gerbimą, reikšmin-gų skirtumų nenustatyta. Pacientai reikšmingai dažniau buvo linkę manyti, kad tokia slaugytojų savybė, kaip geranoriškas bendradarbiavimas su kolegomis skyriu-je, nėra svarbi jos darbui (pacientai – 22,1 proc.; slau-gytojos – 46,2 proc., p<0,05), tačiau, jei slaugytojos dėl subjektyvių priežasčių teikia pirmumą kai kuriems pacientams, yra svarbi jos elgesio savybė, labiausiai at-spindinti požiūrį į darbą (pacientai – 21,3 proc.; slau-gytojos – 3,3 proc., p<0,05 (2 pav.).

Spearman‘o koreliacija parodė, kad reikšmingos įta-kos vertinimo rezultatams turėjo pacientų sociodemo-grafiniai rodikliai. Koreliacija parodė, kad vyresni paci-entai geriau vertino slaugytojų profesionalumą bei la-biau vertino jų darbą kaip sunkų. Moterys buvo labiau patenkintos slaugytojų mokėjimu skatinti pacientus ir jų šeimos narius dalyvauti slaugos procese (1 lentelė).

Nustatytos reikšmingos koreliacijos tarp slaugytojų profesionalumo (R=-0,24, p<0,01), slaugytojų darbo sunkumo (R=-0,32, p<0,001), slaugytojų mokėjimo bendrauti su pacientais ir jo šeimos nariais (R=-0,36, p<0,001), slaugytojų mokėjimo teikti paciento artimie-siems rekomendacijas slaugos klausimais (R=-0,33, p<0,001), slaugytojų mokėjimo atlikti slaugos proce-dūras (R=-0,32, p<0,001) vertinimų ir pacientų gyvena-mosios vietos, tarp slaugytojų mokėjimo atlikti slaugos procedūras ir pacientų išsilavinimo (R=-0,37, p<0,001).

Spearmen‘o koreliacija parodė, kad pacientai iš miesto geriau vertino slaugytojų profesionalumą, jų mo-kėjimą bendrauti su pacientais ir jo šeimos nariais, teik-ti paciento artimiesiems rekomendacijas slaugos klausi-mais, atlikti slaugos procedūras bei labiau vertino slau-gytojų darbą kaip sunkų. Tačiau mokėjimą atlikti slaugos procedūras prasčiau vertino pacientai, turintys aukštes-nį išsilavinimą. Slaugytojų elgesio su pacientais bei jų veiksmų vertinimui taip pat turėjo reikšmingos įtakos pacientų lytis, amžius, išsilavinimas ir gyvenamoji vieta.

Nustatytos reikšmingos koreliacijos tarp teigiamai vertinamo slaugytojų elgesio (R=-0,24, p<0,01), profe-sinės etikos nuostatų laikymosi slaugant pacientus (R=-0,22, p<0,05), atsakymų į visus paciento klausimus ar padėjimo išspręsti jam iškilusias problemas (R=-0,19, p<0,05) ir pacientų lyties. Nustatytos reikšmingos ko-reliacijos tarp teigiamai vertinamo slaugytojų elgesio (R=-0,29, p<0,01), slaugytojų rūpestingumo (R=0,29,

Pacientai

21,3%

15,6%

41,8%

46,2%

50,8%

78,7%

84,4%

58,2%

53,8%

49,2%

0% 20% 40% 60% 80% 100%

Slaugytojos

3,8%

23,1%

30,8%

46,2%

57,7%

96,2%

76,9%

69,2%

53,8%

42,3%

0% 20% 40% 60% 80% 100%

Dėl subjektyvių priežasčių teikiapirmumą kai kuriems pacientams

Gerbia pacientų asmeninius įpročius

Rūpinasi pacientų saugumu

Geranoriškai bendradarbiauja sukolegomis

Gerbia visus pacientus

Taip Ne

χ2=0,9

0 354

χ2=1,1

0 297

χ2=4,4

0 05

χ2=0,4

0 524χ2=6,4

0 05

2 pav. Slaugytojų ir pacientų nuomonė apie slaugytojų ben-dravimo savybes.Taikytas chi kvadrato (χ2) metodas

200

p<0,01), susidomėjimo (R=0,27, p<0,01), sąžiningu-mo slaugant pacientus (R=0,28, p<0,01), paciento su-pažindinimo su skyriaus vidaus tvarka, dienos režimu (R=0,18, p<0,05) ir pacientų amžiaus. Spearmen‘o ko-reliacija parodė, kad moterys buvo labiau patenkintos slaugytojų elgesiu, profesinės etikos nuostatų laikymusi slaugant pacientus, atsakymais į visus paciento klausi-mus ar padėjimu išspręsti iškilusias problemas. Slau-gytojų elgesiu labiau buvo patenkinti jaunesni pacien-tai nei vyresni, tačiau vyresni pacientai geriau vertino slaugytojų rūpestingumą, susidomėjimą ir sąžiningumą slaugant pacientus bei paciento supažindinimą su sky-riaus vidaus tvarka, dienos režimu.

Nustatytos reikšmingos koreliacijos tarp tokių slau-gytojų elgesio savybių slaugant pacientus kaip susido-mėjimo (R=-0,23, p<0,05), geranoriškumo (R=-0,27, p<0,01), nesavanaudiškumo (R=-0,33, p<0,001) ir pacientų išsilavinimo. Pacientų išsilavinimas taip pat turėjo reikšmingos įtakos vertinant tokią elgesio savy-bę kaip paciento teisės į privatumą ir konfidencialumą užtikrinimą (R=-0,19, p<0,05).

Nustatytos reikšmingos koreliacijos tarp pasiten-kinimo slaugytojų elgesiu (R=-0,28, p<0,01), profe-sinės etikos nuostatų laikymosi (R=-0,29, p<0,01), slaugytojų dėmesingumu (R=-0,39, p<0,001), susido-mėjimo (R=-0,28, p<0,01), geranoriškumo (R=-0,32, p<0,001), nesavanaudiškumo slaugant pacientus (R=-0,28, p<0,01), pakankamo dėmesio skyrimo pacientui (R=-0,24, p<0,01), išsamios informacijos apie gydymo ir slaugos svarbą (R=-0,29), vaistų vartojimo (R=-0,28) suteikimo, atsakymo į visus paciento klausimus ar pa-dėjimo jam išspręsti iškilusias problemas (R=-0,25, p<0,01), paciento teisės į privatumą ir konfidencialu-mą užtikrinimo (R=-0,42, p<0,001) ir pacientų gyve-namosios vietos. Tyrimo rezultatai parodė, pacientai su aukštesniu išsilavinimu prasčiau vertino tokias slaugy-tojų elgesio savybes slaugant pacientus kaip susidomė-jimą, geranoriškumą, nesavanaudiškumą bei paciento teisės į privatumo ir konfidencialumo užtikrinimą nei pacientai su žemesniu išsilavinimu. Slaugytojų elgesiu, profesinės etikos nuostatų laikymosi ir paciento teisės į privatumą ir konfidencialumą užtikrinimu labiau buvo patenkinti pacientai iš didesnių gyvenviečių. Jie geriau vertino slaugytojų dėmesingumą, susidomėjimą, gera-noriškumą, nesavanaudiškumą slaugant pacientus, pa-kankamo dėmesio skyrimą pacientui. Taip pat geriau vertino slaugytojų suteiktos informacijos apie gydymo ir slaugos svarbą ir vaistų vartojimo išsamumą bei at-sakymų į visus paciento klausimus ar padėjimo jam iš-spręsti iškilusias problemas.

iŠVADoS1. dauguma pacientų teikiamas paslaugas ligoni-

nėje vertino teigiamai, jos atitiko pacientų lūkesčius. Pacientai slaugytojų, dirbančių su priklausomybės ligų pacientais darbą, vertino kaip labai sunkų arba kaip sunkų, profesionalumą vertino teigiamai, o bendravi-mą su slaugytojomis kaip malonų ir lengvą. Dauguma (85,2 proc.) pacientų buvo patenkinti slaugytojų elge-siu su jais.

2. nors dauguma techninės bei funkcinės paslaugų kokybės veiksnių atitiko pacientų lūkesčius, tačiau dau-giau nei pusė (55,7 proc.) pacientų nurodė, kad slaugy-tojos per mažai jiems skiria dėmesio, neatsakė į jiems rūpimus klausimus ir neinformavo apie tvarką skyriuje.

3. slaugytojų elgesio su pacientais bei jų veiksmų vertinimui reikšmingos įtakos turėjo pacientų lytis, amžius, išsilavinimas ir gyvenamoji vieta. Slaugytojų elgesį su pacientais geriau vertino moterys ir jaunes-ni pacientai. Pacientai su aukštesniu išsilavinimu buvo kritiškesni slaugytojų darbui: blogiau vertino mokėjimą atlikti slaugos procedūras bei kitas slaugytojų elgesio savybes, geranoriškumą, nesavanaudiškumą, nei pa-cientai su žemesniu išsilavinimu. Pacientai iš miesto geriau vertino slaugytojų profesionalumą, jų mokėjimą bendrauti, atlikti slaugos procedūras. Vyresni pacien-tai geriau vertino slaugytojų profesionalumą bei labiau vertino jų darbą kaip sunkų.

Literatūra1. narkotikų kontrolės departamentas prie lr vyriausybės.

Metinis pranešimas. Vilnius: UAB „Baltija“, 2010. 2. bulotaitė l. priklausomybių anatomija. vilnius: Tyto alba“,

2009.3. Politikos gairės; ŽIV perdavimo sumažinimas gydant nuo

narkotikų priklausomybės. Pasaulio sveikatos organizacija, 2004. atviros lietuvos fondas, 2005.

4. Vanagas g., padaiga Ž., Bagdonas e. pakaitinio gydy-mo metadonu kaštų ir naudingumo analizė Lietuvoje. Medicina, 2010;46(4):286-292.

5. fridell M, nilson M. europos bendrijų oficialiųjų leidinių biuras. europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centras: peter Fay, 2004.

6. Jasiukevičiūtė T., Danilevičiūtė V., Pajarskienė B . Būsimų medicininės, psichologinės ir socialinės pagalbos specialistų po-žiūris į priklausomybę besigydančius asmenis. Visuomenės sveikata, 2010;3(50): 90-99.

7. Bučiūnienė I., Petkinis J., Milašauskienė Ž. Ligoninės me-dicinos personalo ir pacientų vertinimai apie medikų ligoninėje tei-kiamas paslaugas. Medicina, 2004; 40(3): 272-277.

8. Žėbienė E., Kairys J., Zokas i. paciento medicininės kon-sultacijos lūkesčių priklausomumas nuo socialinių bei demografinių paciento charakteristikų. Medicina, 2004; 40 (5): 467-474.

9. O’Connor SJ., Trinh HQ., Shewchuk RM. Perceptual gaps in understanding patient expectations for health care service quality. Health Care Manage Rev. 2000; 25(2):7-23.

201

NUrSiNG CArE CoMPATiBiLiTy WiTH THE EXPECTATioNS oF PATiENTS WiTH oPioiD DEPENDENCE

Danguole Drungiliene, Nele Slatvickaja, Geriuldas ZiliukasSummary Key words: nurse, patients, opinion, opioid dependence.There is persisting number of persons dependent on drugs in

Lithuania. Most of those diagnosed with dependence are the opi-oid users. Mental health nurses working with these patients, helping them to change attitudes to themselves, to believe in a possibility of recovery. A patient comes to the health care institution has cer-tain expectations, which affect patients‘ satisfaction with the services provided. in order to develop and improve the quality of service, rating of patients expectations fulfilling enables the aspects in which patients were most dissatisfied.

The aim of the study was to analyze the nursing care compatibili-ty with the expectations of patients with opioid dependence.

research methods: research study consists of 122 people have used drugs, which were dependent on opioids and receiving met-hadone or buprenorphine treatment; and 36 mental health nurses working with addiction patients. information was collected using questionnaires for patients and nurses. Statistical data analysis was

performed. P-values less than 0.05 were interpreted as statistically significant.

results: Nurses work with addictive patients by most of the pa-tients was evaluated as hard, professional competency was evalua-ted positively, and communications with the nurses were pleasuring and easy. Most patients were satisfied how nurses communicate with them. Patient satisfaction with received health care was associated with age and education.

older patients evaluated nurses’ professionalism better. They have a better evaluation of nursing care, interest and fairness nursing patients. The level of evaluation on how nurses are performing nur-sing procedures for their goodwill, selflessness, and the patient’s right to privacy and confidentiality by patients with higher education was less than by patients with lower education.

Correspondence to: drungiliene@gmail.com

gauta 2011-07-05

202

Raktažodžiai:­ slaugos informatika, slaugos informaci-jos technologijos, slaugos dokumentacija.

SantraukaSlaugos informatika tampa pažangios slaugos praktikos priemone ir neatskiriama sveikatos priežiūros dalis, o slaugos informatikai greitai užims aiškų vaidmenį bendroje klinikinės infor-macijos sistemoje bei turės įtakos sveikatos prie-žiūros kokybei ir pacientų sveikatos rezultatams. Slaugos dokumentacijos būdas veikia slaugos praktiką. Procesas, kuriuo metu siekiama nuo „popierinės“ dokumentacijos pereiti prie „kom-piuterinės“ dokumentacijos, reikalauja tiek ma-terialiųjų, tiek ir žmogiškųjų resursų bei inovaty-vių sprendimų. Klinikinės informacijos gausa ir įvairovė, greitų sprendimų priėmimas turi įtakos slaugytojų pasirengimui naudotis slaugos infor-matikos galimybėmis. Slaugos vertybės taip pat veikia slaugos informacijos technologijų taikymą praktikoje, todėl svarbu analizuoti skatinančius ir trukdančius veiksnius naudoti slaugos infor-macijos technologijas praktikoje. Šiame procese didžiulis vaidmuo tenka slaugos vadovams, o jų supratimas apie informacijos technologijas vei-kia jų įgyvendinimą slaugos praktikoje. Slaugos informatika tampa 21 amžiaus mokslu ir nauja slaugos specializacija, turinti didžiulį potencialą pagerinti sveikatos priežiūros kokybę, saugumą ir efektyvumą.

ĮVADASTechnologijų raida veikia­ ne tik mediciną, bet ir

šiuolaikinę slaugą, slaugytojų darbą bei slaugos paslau-gų teikimą ir kokybę. Slaugos informacijos technologi-jos yra neatskiriama ir integruota sveikatos priežiūros dalis, kuri skverbiasi ir į slaugos sektorių. Atsižvelgiant į technologijų vystymąsi, visuomenės poreikius, tra-dicinei slaugai keliami nauji reikalavimai ir iššūkiai. informacijos technologijos gerina santykius tarp slau-gytojo ir paciento, leidžia greitai surinkti ir apdoroti informaciją. Kaip teigia J. Buckley (1), be naujų tech-

nologijų šiuolaikinė medicina jau nebeįsivaizduojama. Informacijos technologijos suteikia galimybę kaupti ir analizuoti paciento informaciją, taupo laiką ieškant in-formacijos, leidžia keistis informacija tarp institucijų, sveikatos priežiūros įstaigų, išvengti informacijos du-bliavimosi, taip pat slaugytojams gauti naudingą infor-maciją apie slaugos naujoves bei keliant kvalifikaciją ir diegiant naujoves.

Informacinių technologijų įgyvendinimas tampa iššūkiu slaugos sektoriui: tiek slaugos dėstytojams, darbdaviams, tiek ir slaugos vadovams bei slaugos praktikams. Slaugos informatikai greitai užims aiškų vaidmenį klinikinės informacijos sistemoje ir tam pri-reiks darbdavių ir slaugos praktikų palaikymo, tačiau pats įgyvendinimas gali būti sudėtingas. Ateityje slau-gos informacijos technologijos turės įtakos sveikatos priežiūros kokybei ir pacientų sveikatos rezultatams.

Darbo­tikslas – išanalizuoti mokslinius straipsnius, nagrinėjančius slaugos informatikos, slaugos informa-cijos technologijų aspektus ir atskleisti slaugos infor-matikos vaidmenį slaugos praktikai.

TyriMo MEDŽiAGA ir METoDAiTyrimo šaltiniai – moksliniai straipsniai naudojant

elektronines duomenų bazes. analizei buvo naudoja-mos informacinės duomenų bazės: Medline (PubMed), ebsco, cinahl, springerlink, ovid. buvo taikoma straipsnių paieškos strategija, vykdoma atranka ir ana-lizė.

rEZULTATAi ir JŲ APTAriMASSlaugos­ informatikos­ koncepcija.­ slaugos infor-

matikos terminas pirmą kartą paminėtas 1984 me-tais. Terminą paminėjo Ball ir Hannah (1984), kurie slaugos informatiką apibrėžė kaip discipliną, t. y. kaip kompiuterio mokslą pritaikyti slaugos procese. Vėliau Grobe (1988) slaugos informatiką apibūdino kaip in-formacijos mokslo principų taikymą ir slaugos moks-lo valdymą, siekiant sukurti bendrą struktūrą. Graves ir Corcoran (1989) apibrėžė slaugos informatiką kaip slaugos mokslo, informatikos mokslo ir kompiuterių mokslo kombinaciją siekiant valdyti ir analizuoti slau-

SLauGoS­INFoRmaTIKoS­aSPEKTaI­SLauGoS­PRaKTIKojE

odeta vitkūNieNė, jūRatė maCijauskieNėLietuvos sveikatos mokslų universitetas

Žurnalo tinklalapis: http://sm–hs.eu Adresas susirašinėti: Odeta Vitkūnienė, el. p. odeta.vitkuniene@gmail.com

slauga

issn 1392–6373SVEIKATOS MOKSLAI

2011, volume 21, number 7, p. 202-206

203

gos duomenis, informaciją ir palengvinančius sveika-tos priežiūros teikimą. Į slaugos informatikos turinį gali būti įtrauktas slaugos sprendimų priėmimas, pacientų mokymas, pacientų savikontrolės mechanizmo sukūri-mas, administravimas ir kt. (2).

Slaugos informatika, kaip apibrėžia Amerikos slau-gytojų asociacija, yra specialybė, kuri sujungia slaugos mokslą, kompiuterių mokslą ir informacijos mokslą val-dyti ir perduoti duomenis, informaciją ir žinias slaugos praktikai (3). Tarptautinė medicinos informatikų asoci-acija apibrėžia slaugos informatiką kaip slaugos ir in-formacijos integraciją, informacijos proceso valdymą, duomenų analizę, bendravimo priemonę, padedančias teikti pacientams pagalbą siekiant gerų slaugos rezulta-tų. Slaugos informatikos terminą sudaro daug aspektų: slaugos klinikinė praktika, administravimas, tyrimai ir mokymai. Išlieka svarbi šių aspektų integracijos kon-cepcija (2, 3).

Greitai tobulėjant technologijoms ir besikeičiant vi-suomenės poreikiams informacijos technologijos priar-tina paslaugas bendruomenei bei veikia sveikatos prie-žiūros paslaugų kokybę. Kathleen G. Charters (2003) teigia, kad slaugos informatika yra priemonė, pade-danti gerinti sveikatos priežiūrą ir atsakyti į klausimus, susijusius su pacientų sveikatos rezultatais, kokybės gerinimu bei padeda strateginiam paslaugų planavimui (4). Barbara Elliott (2008) (5) teigia, kad socialiniai ir organizaciniai aspektai veikia informacinių sistemų vystymosi struktūrą.

besivystant slaugos mokslui, technologijoms, tobu-lėja ir slaugos darbo priemonės, atsiranda kompiute-rizuotos darbo vietos, reikalaujančios iš slaugytojų ne tik profesinių žinių, bet specifinių techninių žinių, su-sijusių su technologijų valdymu. Atsižvelgiant į slaugos praktikos tobulėjimą, vystomos ir slaugos informacijos technologijos, kurias įgyvendinti reikalinga vieninga slaugos kalba, integruoti elektroniniai įrašai bei doku-mentacija.

Atsižvelgiant į mokslininkų pateiktas sampratas apie slaugos informatiką bei jos įtaką sveikatos priežiū-ros prieinamumui ir kokybei, galima daryti išvadą, kad slaugos informatika yra slaugos ir informacijos mokslo sankirta, siekianti tenkinti pacientų, slaugytojų ir slau-gos administratorių poreikius.

Slaugos­ dokumentacija.­ Sveikatos priežiūros įstai-gose yra pildoma įvairi medicininė dokumentacija, todėl neišvengiamai slaugytojai pildo ir slaugos doku-mentaciją. Tačiau išlieka svarbu, kiek slaugytojai su-gaišta laiko „popierinei“ bei „kompiuterinei“ slaugos dokumentacijai.

Lisa M Korst ir kiti (6), atlikę­14 dienų studiją, kai buvo stebimas slaugytojų, dirbančių ligoninėje, darbas (iš viso buvo atlikti 2160 stebėjimai), nustatė, kad 15,8 proc. viso savo laiko slaugytojai praleido dokumenta-cijai, iš kurių 10,6 proc. popieriams, dokumentams ir 5,2 proc. kompiuteriniams dokumentams. slaugytojų laikas dokumentacijai priklausė nuo slaugytojo darbo laiko – dienos ar nakties. atlikti tyrimai rodo, kad ste-bėjimo metodas parodo slaugos laiko įvertinimą ir nau-dingumą, pasiūlo, kurias slaugytojo veikos sritis būtų galima optimizuoti.

Campbell (1978) pažymi, kad klinikinė dokumen-tacija yra sveikatos priežiūros dalis, kuri apima įvairią ligoninės, paciento informaciją. Informacija reikalinga visuose pacientų priežiūros etapuose. Sveikatos prie-žiūros institucijos pradeda įgyvendinti technologijas, skirtas dokumentacijai apdoroti ir sprendimams priimti bei tikimasi teikiamų rezultatų. integruotos, multidisci-plininės, orientuotos į pacientą elektroninės sveikatos įrašų įgyvendinimas sveikatos priežiūros paslaugų tei-kėjams padeda formuoti probleminį požiūrį ir priartina paslaugas prie paciento (7).

Kaija Saranto & Ulla-Mari Kinnunen (2008) teigia, kad struktūrizuota slaugos terminologija, kuri naudo-jama elektroninėje pacientų kortelėje, yra tam tikra sistema, kuri apima veiksmus nuo dokumentacijos pil-dymo, dokumentacijos kokybės įvertinimo iki pacientų rezultatų vertinimo. slaugos dokumentacijoje domi-nuoja duomenys, kurie surinkti iš pacientų ir jų šeimos narių (8).

perėjimas nuo popierinės dokumentacijos iki kom-piuterinės sistemos gali užtrukti mažiausiai 15 metų. Tai iš tiesų lėtas procesas, reikalaujantis adaptacijos prie technologijų, kompiuterio, slaugos dokumentaci-jos pripratimo.

Slaugytojø­pasirengimas­naudotis­slaugos­informa-tika.­slaugytojai praktikiniame darbe renka ir apdoroja daug informacijos bei priima sprendimus dėl tolimes-nės pacientų priežiūros, tačiau informacijos gausa ir įvairovė verčia administratorius ir praktikus taupyti laiką ir išteklius bei naudotis technologijomis. Veikiant technologijų raidai sveikatos sektoriuje, slaugytojus įgalina įgyti naujas kompetencijas slaugos informatikos srityje.

Effken, Judith A. (2003) pažymi, kad slaugos infor-matika yra nauja specializacija (9), o McCartney, Patri-cia Robin (2004) akcentuoja, kad slaugos informatika yra 21 amžiaus mokslas su didžiuliu potencialu pa-gerinti sveikatos priežiūros kokybę, saugumą ir efek-tyvumą (10). Slaugos informatikos reikšmę sveikatos

204

priežiūros kokybei pažymi ir Fetter, Marilyn S. (2009), taip pat mokslininkai akcentuoja slaugos informacijos technologijų ekonominį efektyvumą (11).

Paulina ir kt. (2008) pažymi, kad slaugos informa-tikai užima aiškų vaidmenį klinikinės informacinės sis-temoje (12), o verslo, konsultuojančių firmų bei svei-katos priežiūros organizacijų atstovai įsitraukia į svei-katos informacinių sistemų vystymąsi ir įgyvendinimą. Urquhart C., Currel R. Grant M.J. Hardiker N.R. (2009) teigia, kad slaugos įrašų sistema galėtų būti efektyvus būdas veikiantis slaugos praktiką (13). Rod Ward ir kt. (14) teigia, kad informacinių technologijų taikymas rei-kalauja lankstumo ir praktiškumo.

Svarbu tobulinti sveikatos priežiūros specialistų informacinių technologijų kompetencijas, taip pat ir slaugytojų kompetencijas šioje srityje. Įvairiose šaly-se, pavyzdžiui, Amerikoje, yra rengiami vadybiniai projektai, tobulinantys slaugos informatikų programas universitetų magistro lygmeniu. 2001 metais amerikos pensilvanijos universiteto slaugos mokykloje prasidėjo sveikatos informatikos (informacijos) magistro studi-jos. Projekto metu naudojamos pažangios integruotos priemonės, tokios kaip elektroninės klasės, interneto prieiga, parengčių (pateikčių) programos naudojimas, video, DVD ir garso (įrašų) priemonės.

slaugos informatikos vystymasis padeda slaugyto-jams rinkti ir kaupti klinikinius slaugos duomenis, pri-imti sprendimus, susijusius su pacientų slauga ir prie-žiūra. Modernioje slaugos praktikoje akcentuojamas slaugos proceso įvertinimas ir slaugos proceso fazių apibrėžtumas (pvz., slaugos diagnozių naudojimas, slaugos problemų formulavimas ir kt.). Atsižvelgiant į tai, kad pacientų priežiūros kompleksiškumas auga ir didėja intervencinių įgūdžių spektras, akcentuojami slaugytojų autonomiškumo aspektai, slaugytojų profe-sionalūs sprendimai.

Slaugos informatika yra priemonė pažangiai slau-gos praktikai, kai sukurta standartizuota slaugos kalbos sistema sudaro sąlygas klinikinių duomenų prieinamu-mui, vertinimui ir lyginimui, siekiant gerų sveikatos rezultatų (15). Kompiuterizuotas ligoninių informaci-nes sistemas įgyvendinti skatina finansiniai ir adminis-traciniai bei vadybiniai sprendimai (pvz., valdyti lėšų poreikį, administruoti išlaidas, dokumentuoti pacientų priežiūrą ir pan.). Pastaruoju metu organizacijos suin-teresuotos įgyvendinti slaugos informacines technolo-gijas kaip pažangios slaugos aspektą (16).

Darr (2003) ir kiti, palyginę skirtingų profesinių grupių naudojimą, padarė išvadą, kad slaugytojai yra entuziastingesni dėl informacinių technologijų įgyven-

dinimo. Jauni gydytojai buvo mažiausiai entuziastingi (17). Atlikta atvejo studija (15) įrodė, kad, apklausus darbuotojus pakartotinai po 6 mėnesių informacinės sistemos įgyvendinimo, 98 proc. darbuotojų pritarė informacinių technologijų įgyvendinimui ir tik 2 proc. darbuotojų nepritarė. Respondentai pažymėjo, kad kai pacientų problemos gerai dokumentuotos, yra galimy-bė analizuoti su slauga susijusias intervencijas ir paci-entų sveikatos priežiūros rezultatus.

apibendrinant galima teigti, kad slaugytojai, siekda-mi priimti greitus sprendimus dėl pacientų priežiūros, yra pasirengę naudotis slaugos informatikos galimybė-mis.

Veiksniai,­turintys­įtakos­slaugos­informatikos­nau-dojimui.­ slaugytojus naudoti praktikoje informacijos technologijas skatina inovacijos, naujos kompetenci-jos, tačiau yra ir kliūčių.

Robert Eley ir kt. (18) Australijoje atlikto tyrimo, kai buvo apklausta 4 330 slaugytojų, dirbančių įvairiuose slaugytojų lygiuose, apie informacinių ir kompiuterinių technologijų naudojimą, rezultatai parodė, kad 86,3 proc. slaugytojų naudoja kompiuterį darbe arba atlie-ka veiksmus kompiuteriu, susijusius su slauga. apie 7 proc. slaugytojų mokėsi kompiuterinių įgūdžių ir kom-petencijų iš anksto, o apie 30 proc. slaugytojų tobulino profesinę kvalifikaciją tęstinio mokymo metu. Beveik pusė slaugytojų pabrėžė, kad reikia daugiau mokymo-si, kad geriau priimtų informacinių ir kompiuterinių technologijų reikalavimus darbui ir ketvirtadalis tei-gė, kad jų kompiuterinio raštingumo lygis apriboja jų karjeros vystymąsi. Slaugytojos pažymėjo, kad daugu-ma darbdavių nepaskatina, neparemia informacinių ir kompiuterinių technologijų mokymo ir toms, kurioms mokymas buvo prieinamas, darbo krūvis buvo didžiulė kliūtis mokytis. Tyrimo metu nustatyta, kad Australijos slaugytojų trukdžiai naudotis informacinėmis techno-logijos yra amžius, darbo lygis ir pobūdis. Rezultatai taip pat parodė, koks yra svarbus mokymo ir švietimo vaidmuo. R. Eley ir kt. (2008) detaliau aiškino (19) kliū-tis, trukdančias slaugytojams naudotis sveikatos infor-macinėmis technologijomis. rezultatai parodė, kad slaugytojų pagrindinės kliūtys naudoti kompiuterį ir technologijas darbo vietoje buvo darbo krūviai, kom-piuterio prieiga ir palaikymo trūkumas, dar keletas kitų faktorių buvo paminėti – amžius ir domėjimosi stoka.

Kiti mokslininkai taip pat pateikia tuos pačius truk-džius slaugytojams naudotis kompiuterinėmis techno-logijomis: mokymosi trūkumas (20, 21) ir prieigų stoka prie kompiuterių (22). Frantz (2001), Timmons (2003) pabrėžia slaugos vertybes, tokias kaip paciento lietimas

205

slaugoje, bendravimas su pacientais yra kliūtis techno-logijoms (22, 23). Smedley (2005) pažymi, kad infor-macinės technologijos keičia profesionalų sveikatos priežiūros paslaugų teikimą pacientams.

apibendrinant galima teigti, kad svarbu analizuoti veiksnius, skatinančius slaugytojus naudoti slaugos in-formacijos technologijas praktikoje.

Slaugos­vadovø­vaidmuo. slaugos vadovai vaidina didžiulį vaidmenį įgyvendinant pacientų priežiūrą bei išnaudojant slaugytojų informacijos technologijų kom-petencijas slaugos praktikoje. Campbell (1978) pažy-mi, kad slaugos vadovai turi užtikrinti tinkamą slaugos informacijos sistemą, integruojant į bendrą administra-cinę informacijos sistemą (4). Tokios sistemos sukūri-mas ir aprūpinimas padeda efektyviau ir veiksmingiau panaudoti slaugos išteklius kokybiškesnei pacientų priežiūrai. Slaugos informacijos administravimas reika-lauja integruotis į bendras klinikines pacientų duome-nų bazes.

2004 metais Eva Tornall (24) teigia, kad slaugos va-dyba padidina slaugytojų teigiamą supratimą apie slau-gos dokumentaciją, tačiau neturi įtakos dokumentaci-jos pildymui. Lammintakanen J., Saranto K., Kivinen T. (2010) atliko tyrimą (25), naudodami fokusinės grupės interviu metodą. Tyrime dalyvavo 8 focus grupės, su-sidedančios iš 48 slaugos vadovų iš pirminės ir spe-cializuotos sveikatos priežiūros organizacijų. Dalyvių buvo prašoma apibūdinti informacinių technologijų naudojimą jų kasdieniame darbe. Rezultatai parodė, kad slaugos vadovai supranta informacinių technolo-gijų naudojimą praktikoje ir išsiskyrė trys kategorijos: pirma, slaugos vadovų suvokimas, antra, informacinių technologijų praktiškumas, ir trečia, asmeninių kompe-tencijų ir darbo proceso tobulinimas. Tyrimas atskleidė slaugos vadovų požiūrį į informacines technologijas: nepakankamas elektroninės sistemos įgyvendinimas sukelia neefektyvius darbo procesus.

Slaugos lyderiai privalo žinoti apie dabartinius žmogiškuosius ir materialiuosius išteklius, plėtojant sė-kmingą inovacijų strategiją, bendradarbiavimą ir įgy-vendinimą. Svarbu, jog slaugytojai suprastų, kad turi būti atsakingi už humanišką technologijų naudojimą slaugos praktikoje (21-26).

Apibendrinant galima daryti išvadas, kad slaugos vadovai, įgyvendindami slaugos informacijos techno-logijas, vaidina didžiulį vaidmenį. Pacientų priežiūros ir slaugos rezultatai priklausys nuo administracinių ge-bėjimų įgyvendinti slaugos informacijos technologijas praktikoje.

iŠVADoS1. slaugos informatikos koncepcija tampa ne-

atskiriama sveikatos priežiūros dalis ir iššūkiu slaugos sektoriui. slaugos informacijos technologijos veikia sveikatos priežiūros kokybę ir pacientų sveikatos rezul-tatus, santykius tarp slaugytojo ir paciento bei suteikia galimybę operatyviai apdoroti informaciją, taupyti lai-ką, gauti ir keistis informacija. Ateityje slaugos infor-matikai užims aiškų vaidmenį bendroje medicinos in-formacijos sistemoje, tačiau tam prireiks ne tik slaugos praktikų, bet ir darbdavių iniciatyvos ir palaikymo.

2. Apibendrinus mokslininkų požiūrį į slaugos dokumentaciją, galima daryti išvadą, kad slaugos įrašų sistema galėtų būti efektyvus būdas, veikiantis slaugos praktiką. Slaugytojų darbo laikas skirtas „popierinei“ ir „kompiuterinei“ slaugos dokumentacijai priklauso nuo organizacinių sprendimų. Į pacientą orientuotos elek-troninės sveikatos įrašų įgyvendinimas slaugytojams padeda formuoti probleminį požiūrį ir priartina paslau-gas prie paciento. procesas, kuriuo metu siekiama nuo popierinės dokumentacijos pereiti prie kompiuterinės, reikalauja tiek materialiųjų, tiek ir žmogiškųjų resursų ir inovatyvių sprendimų.

3. Slaugytojų pasirengimą naudotis slaugos in-formatikos­galimybėmis veikia klinikinės informacijos gausa ir įvairovė, greiti sprendimai, tačiau tam reikia įgyti papildomų kompetencijų pagrindinių ar tęsti-nių studijų metu.­Slaugos informatika yra 21 amžiaus mokslas ir nauja slaugos specializacija, turi didžiulį potencialą pagerinti sveikatos priežiūros kokybę, sau-gumą ir ekonominį efektyvumą, nors ir pareikalaus iš slaugytojų lankstumo ir praktiškumo.

4. Daug veiksnių skatina ir trukdo slaugos infor-macijos naudojimą praktikoje.­ Dažniausiai slaugyto-jus skatina inovacijos, naujos kompetencijos, karjeros galimybės, o trukdo - amžius, darbo lygis ir pobūdis, kompiuterinio raštingumo lygis, mokymo trūkumas, darbo krūvis, kompiuterio prieigų stoka, administra-cijos palaikymo trūkumas, domėjimosi stoka. Slaugos vertybės (bendravimas su pacientu, lietimas ir kt.) taip pat turi įtakos slaugos informacijos technologijų tai-kymui, todėl svarbu analizuoti veiksnius, skatinančius slaugytojus naudoti slaugos informacijos technologijas praktikoje.

5. Slaugos vadovams tenka didžiulis vaidmuo įgyvendinant slaugytojų informacijos technologijų kompetencijas. slaugos vadovai turi siekti integruoti slaugos informacijos sistemą į bendrą sveikatos prie-žiūros įstaigos informacijos sistemą. Slaugos vadovų supratimas apie informacijos technologijas veikia jų

206

įgyvendinimą praktikoje ir prisideda prie efektyvių dar-bo procesų užtikrinimo bei pacientų sveikatos priežiū-ros kokybės gerinimo.

Literatūra1. buckley J. e-service quality and the public sector. Mana-

ging Service Quality, 2003; 13(6): 453-462. 2. Ball M J, Hannah K J and Douglas J V. Nursing and Infor-

matics: Where caring and Technology meet. 2000; 6-14. 3. american nurses association. The scope of practice of

nursing informatics and the standards of practice and professional performance for the informatics nurse specialist [draft]. Washington (autorius nenurodytas), 2000.

4. Charters, Kathleen G. Nursing informatics, Outcomes, and Quality Improvment. AACN Clinical Issues: Advanced Practice in Acute & Critical Care. 2003; 14 (3):282-294.

5. elliott b. review evulating information system in nursing. Juornal of Clinical Nursing. 2008; 17:567-575.

6. Korst L, Eusebio-Angeja A, Chamorro T, Aydin C and Gre-gory K. Nusing documentation time during implementation of electro-nical medical record. evaluating the organizational impact of he-althcare Information System. Health Informatics 2005; (II):304-314.

7. Hannah K J, Ball M J, Edwards M J, A. Nursing aspect of health information systems. indroduction of nursing informatics. he-alth Informatics 2006; 84-102.

8. Saranto K, Kinnunen UM. Evaluating nursing documenta-tion – research designs and methods: systematic review. Journal of Advanced Nursing 2009; 65(3):446-476.

9. effken, Judith a. an organizing framework for nur-sing Informatics Research. Computers, Informatics, Nursing 2003; 21(6):316-325.

10. Mccartney, patricia robin. leadership in nursing informa-tics. Journal of Obstetric, Gynecologic & Neonatal Nursing. 2004; 33(3):371-380.

11. fetter Ms. curriculum strategies to improve baccalaureate nursing information Technology outcomes. Journal of nursing edu-cation 2009; 48(2):78-85.

12. Sockolow P, Bowles KH. Including Information Technolo-gy project managment in the nursing informatics curriculum. com-puters, Informatics, Nursing 2008; 26(1):14-20.

13. urquhart c, currel r, grant MJ, hardiker nr. nursing record systems: effects on nursing practice and healthcare outcomes. The Cochrane Library. 2009; 1.

14. Rod Ward R, Stevens C, Brentnall P, Briddon J. The attitu-des of health care staff to information technology: a comprehensive review of the research literature. health information and libraries Journal 2008; 25(2): 81-97.

15. Charters, Kathleen G. Nursing informatics, Outcomes, and Quality Improvment. AACN Clinical Issues: Advanced Practice in Acute & Critical Care 2003; 14 (3):282-294.

16. Hannah K J, Ball M J, Edwards MJ, A. Nursing aspect of health information systems. indroduction of nursing informatics. he-alth Informatics 2006; 84-102.

17. Darr A, Harrison MI, Shakked L.& Shalom, N. Physicians‘ and nurses‘ reactions to electronical medical records. Journal of he-alth and Management 2003; 17:319-59.

18. Eley R, Fallon T, Soar J, Buikstra E, Hegney D. The status of training and education in information and computer technology of Australian nurse: national survey. Journal of Clinical Nursing 2008; 17:2758-2767.

19. eley r, fallon T, soar J, buikstra e, hegney d. barries to use of information and computer technology by australia‘s nurse: national survey. Journal of Clinical Nursing 2008; 1151-1158.

20. parish c. Most nurses are denied access to the net at work. Nursing Standart 2000; 14:4.

21. edirippulige s. australian nurses‘ perceptions of e-health. Journal of telemedicine and telecare 2005; 11:266-268.

22. Frantz AK. Evaluating technology for succsess in home care. Caring 2001; 20:10-12.

23. Timmons s. nurses resisting information technology. nur-sing Inquiry 2003; 10:257-269.

24. Eva Tornvall E., Wahren L. K., Wilhelmsson S. Impact of primary care management on nursing documentation. Journal of Nursing Management 2007; 15:634-642.

25. Limmintakenen J, Saranto K., Kivinen T. Use of electronic information systems in nursing management. international Journal of Medical informatics 2010; 79(5):324-331.

NUrSiNG iNForMATiCS ASPECTS iN NUrSiNG PrACTiCEodeta Vitkūnienė, Jūratė MacijauskienėSummaryKey words: nursing informatics, nursing information technology,

nursing documentation. Nursing informatics is an advanced tool for nursing practice and integral part of health care. Specialists of nursing informatics are rapidly taking a significant role in the overall clinical information system and making an impact on the quality of health care and patient health outcomes. Methods of nursing docu-mentation affect nursing practice. The process aiming to move from “paper” documentation to the “computer” documentation requires both financial and human resources and, also, innovative solutions. Abundance and diversity of clinical information and swift decision-making affect the nurses’ readiness to use nursing informatics ad-vantages. Nursing values also influence applicability of information technologies in nursing practice. Therefore, it is important to analyze incentive and interfering factors which have an impact on nurses to use nursing information technology in practice. The nursing manag-ers play a huge roll in this process, and their understanding of infor-mation technology affects the implementation of nursing informatics. Nursing informatics is the science of the 21st century and a new nursing specialization which has great potential to improve the qual-ity of health care.

Correspondence to: odeta.vitkuniene@gmail.com

gauta 2011-09-13

207

Raktažodžiai: pokytis, profesinė veikla, socialinio dar-bo procesas, parama, supervizija.

SantraukaStraipsnyje analizuojama socialinio darbo, kaip profesinės veiklos kompleksiškumo, tema. Kin-tantis socialinio darbo komponentų pobūdis numano socialinių darbuotojų susidūrimo su pokyčiais profesinėje veikloje problemą, kurios sprendimui būtini reflektavimo gebėjimai. Šia-me straipsnyje siekiama atskleisti supervizijos, kaip reflektavimą skatinančio metodo, paskirtį, analizuojant socialinių darbuotojų, patiriančių pokyčius profesinėje veikloje, poreikį paramai. Straipsnyje pristatoma reprezentatyvaus kiekybi-nio tyrimo, atlikto naudojant anketinės apklau-sos raštu metodą, duomenų analizė. Aptaria-mas socialinių darbuotojų, patiriančių pokyčio procesą, struktūravimo, informavimo, paramos veiksmų poreikis bei analizuojama reali paramą teikiančio bendradarbiavimo situacija dinamiš-kame socialinio darbo procese. Tyrimo duomenys atskleidė, jog įprastinės vei-klos pabaigos etape darbuotojai dažniau susidu-ria su informacijos stoka organizacijoje, patiria profesinio vaidmens identiškumo, darbo pras-mės, profesinių santykių kaitos praradimus. Ty-rinėjimo – persiorientavimo etape respondentai labiau pabrėžia paramos, palaikymo stoką. Nau-jos veiklos pradžios etape respondentai labiau stokoja informacijos ir struktūravimo, procedūrų atlikimo aiškumo, tačiau jaučiamas noras veik-ti, prisiimami įsipareigojimai ir atsakomybės, įvaldomos naujos profesinės kompetencijos. Paramą teikiančio bendradarbiavimo tendencijų apžvalga atskleidė, kad labiausiai išryškėjęs yra emociniais ryšiais grindžiamos arba palaikan-čios paramos lūkestis. Formuluojama prielaida, kad šio lūkesčio dominavimą sąlygoja kompe-tencija, vadybinė pozicija organizacijoje ir pro-

fesinės veiklos ypatumai, kai susiduriama su eg-zistencinio pobūdžio problemomis. Socialiniai darbuotojai vidinius ir išorinius konsultavimosi išteklius daugiausia sieja su kolegų emociniu palaikymu, nemaža dalis respondentų jo tikisi iš vadovo. Straipsnyje numatoma mokymosi iš pa-tirties, kaip besimokančios visuomenės sąlygos perspektyva, aptariami paramą teikiančio ben-dradarbiavimo trukdžiai, analizuojama supervi-zijos (profesinių santykių konsultavimo) taikymo galimybė, reflektuojant socialinio darbo proce-so, pokyčių ir paramą teikiančio bendradarbia-vimo sąsajas.

ĮVADASsocialinis darbas lietuvoje vystosi paradigmų virs-

mų bei socialinių transformacijų aplinkybėmis. Šiuo-laikinėje postmodernioje visuomenėje susiduriama su netikėtumais, įvykių chaotiškumu, požiūrių įvairove, nestabilumu, krizėmis. Besikeičianti visuomenės eko-nominė, politinė situacija sąlygoja naujų socialinių problemų atsiradimą. Tokie socialiniai reiškiniai kaip daugiakultūriškumas, darbo pasaulio pasikeitimai, emigracija, bedarbystė, žmonių vienišumas, sociali-nio pažeidžiamumo rizika, asmens priklausomybė nuo socialinės paramos skatina įprastų socialinių struktūrų pokyčius, verčia keisti mintijimo būdą, elgseną, po-žiūrį. Visuomenėje vykstantys pokyčiai, anot L. Domi-nelli, tampa iššūkiu socialiniam darbui kaip profesijai [5]. Socialiniai darbuotojai stebi pasikeitusią socialinę realybę, atpažįsta netradicinį, kitonišką socialinio dar-bo klientą. Teikiamų paslaugų sistemai, teisinei bazei, įprastiems veiklos metodams nebeatliepiant pasikeitu-sios profesinės situacijos tampa būtina šios sistemos restruktūrizacija, funkciniai, procesiniai bei vertybiniai pokyčiai.

Keičiantis socialinio darbo aplinkybėms, sociali-niai darbuotojai nuolat patiria profesinius pasikeitimus, susiduria su profesinės veiklos naujovėmis, spręsdami kliento ir jo aplinkos santykių problemas. socialinio

SoCIaLINIų­DaRbuoTojų,­PaTIRIaNČIų­PoKYČIuS­PRoFESINėjE­VEIKLojE,­PoREIKIS­PaRamaI:­

SuPERVIzIjoS­PERSPEKTYVaAStA kIAunytė1, nIJolė petronėlė večkIenė2

1Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakultetas, 2Vytauto Didžiojo universitetas

Žurnalo tinklalapis: http://sm–hs.eu Adresas susirašinėti: Asta Kiaunytė, el. p. kiaunytemail@yahoo.com

SVEIKATOS EKONOMIKA IR VADYBA

issn 1392–6373SVEIKATOS MOKSLAI2011, volume 21, number 7, p. 207-215

208

darbo veiklos sudėtingumą, praktinės veiklos pokyčius analizuoja S. Tregeagle, M. Darcy [26], N. Parton [23]. H. Ferguson atskleidžia dinamišką socialinio darbo sampratą, kai praktika apibūdinama iš socialinių pas-laugų vartotojų ir profesionalių darbuotojų patiriamų galimybių ir rizikų perspektyvos [6]. R. Lazutka ir kt. pažymi, kad socialiniai darbuotojai dirba nuolat besi-keičiančioje socialinėje, politinėje ir kultūrinėje aplin-koje, kontaktuoja su skirtingos socialinės padėties, el-gesio, įvairių socialinių problemų bei psichikos sutriki-mų turinčiais žmonėmis [18].

Todėl socialinis darbas apibūdinamas kaip nebaigti-nis sąveikos procesas, vykstantis intensyviai kintančios aplinkos sąlygomis. Dėl socialinio darbo kaip veiklos nebaigtinumo ir neapibrėžtumo, socialinio darbo pro-ceso ir socialinio darbuotojo kompetencijų sampratos siejamos su reflektavimo būtinybe. Taip pabrėžiama nuostata nuolatos permąstyti ir įvertinti savo profesinę patirtį. Profesionalo dalyvavimą nuolatinio mokymo-si procese, integruojant mokymąsi, darbą ir asmeninį tobulėjimą atspindi D. Kolb patirtinio mokymosi sam-prata [17]. Šį procesą skatina supervizija (individuali, grupės, komandos, organizacijos), suteikianti galimybę reflektuoti veiklą ir taip plėtoti profesines kompetenci-jas. Tai metodas, kuris skatina patirtinio mokymosi ir kritinio mąstymo sąveiką nuolatinės kaitos procese.

Socialiniams darbuotojams pokyčių patyrimas tam-pa profesionalumo išbandymu, reikalaujančiu išlaikyti emocinę pusiausvyrą, įgyti naujų profesinių gebėji-mų, keisti mintijimą, pakitus socialinėms struktūroms ir vertybėms [1, 9]. Pokyčių priėmimas nėra paprastas procesas. Tai procesas, susijęs su išgyvenimais, apmąs-tymu, naujų, kontekstualių sprendimų priėmimu, šiam procesui svarbus asmens refleksyvumas. ypatingai ak-tualus refleksijos vaidmuo socialinio darbuotojo profe-sinėje veikloje [4, 15, 16].

Profesinėje veikloje susiduriant su pokyčiais, pa-sak T. Morrison [22], S. Collins [2], iškyla profesinės pagalbos poreikis, siekiant išvengti profesinės streso rizikos. Tai patvirtina socialinio darbo proceso esmę atskleidžianti interakcinė paradigma. Ši paradigma ak-tualizuoja komunikaciją, įtraukiant kitus į bendradar-biavimo procesą, reikalaujant kitų savito dalyvavimo, identifikacijos su šiuo savitumu bei savimonės atradi-mo per kitus [32]. Šia prasme supervizijos, kaip pro-fesinių santykių konsultavimo metodo, reikšmingumas yra akivaizdus. Supervizijos kaip refleksiją skatinančio metodo aktualumą socialinio darbo praktikai pažymi A. Kadushin, D. Harkness [13], Tsui, Ming-sum [27], I. Dirgelienė, A. Kiaunytė [3], N. Večkienė [28]. Šiuo-

laikinės supervizijos sampratą analizuoja W. Weigend [31]. Visgi tyrimų, kurie analizuotų socialinių darbuo-tojų paramos resursų sistemą nuolat kintančios profesi-nės situacijos valdymo aspektu, dar pasigendama.

Darbo­tikslas­–­atskleisti supervizijos paskirtį, ana-lizuojant socialinių darbuotojų, patiriančių pokyčius profesinėje veikloje, poreikį paramai. Straipsnyje re-miamasi tyrimo, kurį finansavo Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas, ataskaita [30].

TyriMo METoDiKATyrime buvo taikyta reprezentatyvios imties atran-

kos būdas. Tyrimas atliktas socialines paslaugas teikian-čiose organizacijose. Duomenis apie socialinių paslau-gų organizacijas, jose dirbančių socialinių darbuotojų skaičių suteikė Lietuvos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos lygių galimybių ir integracijos departa-mento socialinio darbo ir socialinių paslaugų skyrius. Iš pateikto socialinių paslaugų įstaigų sąrašo, taikant tipinį atrankos būdą, buvo atrinkta 81 organizacija. At-liekant atranką, socialines paslaugas teikiančios orga-nizacijos buvo suskirstytos į grupes pagal tokius kriteri-jus: gyvenamoji vieta, įstaigų tipas, paslaugų pobūdis, paslaugų gavėjų grupė. Organizuojant apklausą buvo siekiama, kad tyrime dalyvautų visi toje organizacijoje, skirtingose pozicijose dirbantys sociali niai darbuotojai, taip pat organizacijos ir jos padalinių va dovai. Iš viso apklausta 433 asmenys (anketų grįžtamumas 74%).

duomenų rinkimui buvo naudotas anoniminės ap-klausos raštu metodas. Klausimynui sukurti buvo atlikta tyrimo objekto operacionalizacija, remiantis supervizi-jos teorija ir metodika [12, 14, 19]. Klausimyne infor-mavimo, struktūravimo, paramos veiksmų [8, 24] po-reikiui identifikuoti trijuose profesinės veiklos pokyčio etapuose [20] buvo pateikti 25 teiginiai. Susitaikymo – pabaigos etapo veiksmų stokai nustatyti skirti pirmieji 9 teiginiai, pvz., struktūravimo – „man trūksta aiškumo kaip atlikti naujas užduotis; informavimo – „man nuo-latos trūksta informacijos iš vadovo“; paramos – „jau-čiuosi praradęs įprastą darbo stilių ir t. t.“. Tyrinėjimo persiorientavimo etapui būdingų veiksmų stokos ana-lizavimui skirti 8 teiginiai, pvz., struktūravimo – „man šiuo metu sunku suprasti veiklos apimtis ir darbo prin-cipus“; informavimo – „man sunku ugdyti tolimesnį kryptingą darbą“; paramos – „pasigendu galimybės išreikšti savo kūrybiškumą ir profesiškai tobulėti“ ir t. t. Siekiant tirti pokyčio naujos pradžios etapo veiksmų stoką pasirinkti likusieji 8 teiginiai, pvz., struktūravi-mo – „norėčiau geriau suvokti savo institucijos veiklą ateityje“; informavimo – „norėčiau turėti daugiau in-

209

formacijos apie instituciją, išteklius, idėjas“; paramos – „bijau padaryti klaidų savo darbe“ ir t. t.

Konstruojant lūkesčių paramai ir konsultavimosi resursų klausimyno bloką, pirmoje jo dalyje buvo iš-skirtos trys grupės teiginių pagal paramos tipą. Remian-tis socialinio tinklo samprata, komunikacijos teorija ir santykių tipologija parama buvo skirstoma į palai-kančią (natūralios aplinkos teikiamą), pastiprinančią (grindžiamą bendradarbiavimu, informacijos mainais ir darbo aplinkos ypatumais) ir įgalinančią (specialis-tų teikiamą konkrečių problemų situacijoje). Pirmąją bloko teiginių grupę sudarė teiginiai, leidę nustatyti, iš ko tikimasi asmeniniais santykiais grindžiamos pa-ramos, emocinio palaikymo (užuojautos, pritarimo, išklausymo, bendravimo, laisvalaikio praleidimo, su-pratimo). Ši teiginių grupė buvo skirta palaikančios paramos, grindžiamos emociniais ryšiais, bendravimu, asmeniniais santykiais, įvertinimui. Antrąją grupę su-darė teiginiai, orientuoti į kolegų ir vadovų paramą, grindžiamą dalykiniais santykiais, aktualiais priimant profesinius sprendimus, racionalizuojant savąją veiklą. Teiginiais, susijusiais su skatinimo patikėti savo jėgo-mis, sprendimo suradimo, patarimo, skatinimo ieškoti sprendimo, vilties suteikimo lūkesčiais, buvo siekiama išryškinti pastiprinančią paramą, kurią sąlygoja bendra-darbiavimas su kolegomis ir vadovais. Tai leidžia įver-tinti profesinę situaciją bei numatyti supervizijos, kaip kvalifikacijos tobulinimo ir sąlygų keitimo būdo, sritis. Trečioji teiginių grupė, susijusi su skatinimu permąstyti profesinę patirtį, priežasties paieškos būdais, savivertės pakėlimo lūkesčiais leido nustatyti, iš ko tikimasi įga-linančios profesionalios paramos. Šie teiginiai siejami su profesionalios specialistų pagalbos galimybėmis, jų kūrimu ir panaudojimu, su psichologinėmis, profesinių santykių ir dvasinio pobūdžio konsultacijomis.

Antroje lūkesčių paramai ir konsultavimosi resursų bloko dalyje: “Kokios Jūsų asmenybės savybės trukdo/padeda gauti pagalbą?”­teiginiai buvo suskirstyti į ketu-rias grupes. Jie leido įvertinti socialinių darbuotojų re-sursus: asmenybės bruožus, organizavimo gebėjimus, nuostatas ir informacines galimybes bei fizinius mate-rialinius išteklius.

Atsakymai į teiginius pateikti ranginės skalės prin-cipu. Visi respondentų atsakymai buvo suvesti į tipinę SPSS-11 duomenų matricą. Duomenys buvo apdoroti taikant aprašomąją statistiką (vidurkius ir procentus) reitingams sudaryti, be to, buvo taikytas parametrinis anova testas tikrinant socialinių demografinių duo-menų ir nagrinėjamų konstruktų ryšius (visur taikytas reikšmingumo lygmuo p≤0,05). atlikta spearmen‘o ko-

reliacijos analizė tikrinant nagrinėjamųjų konstruktų statistinius ryšius.

rEZULTATAi ir JŲ APTAriMASSocialiniø­ darbuotojø,­ patiriančiø­ pokyčio­ proce-

są,­struktūravimo,­informavimo,­paramos­veiksmø­po-reikio­analizė.­Įprastinės veiklos pabaigos etapas.­dau-guma socialinių darbuotojų, susiduriančių su įprastinės veiklos pabaiga, su pasikeitimais darbe, patiria infor-macijos stoką, nes jiems sunku suvokti, kokiam tikslui pasiekti reikėjo atlikti naujas užduotis. Pasikeitimus darbe jie įvardija kaip nereikšmingus, neesminius da-lykus. Jie norėtų gauti daugiau informacijos, daugiau aiškumo iš vadovo. Mažesnė dalis respondentų šiame etape įvardija struktūravimo, procedūrų aiškumo, para-mos ir palaikymo trūkumą.

Demografiniai kintamieji leidžia teigti, kad respon-dentai, turintys socialinio darbuotojo išsilavinimą, la-biau stokoja informacijos, struktūravimo, paramos ir palaikymo tiek šiame, tiek kitame pokyčio etape nei socialiniai darbuotojai, kurie neturi socialinio darbuo-tojo išsilavinimo. Tokius tyrimo rezultatus būtų galima paaiškinti remiantis tuo, jog paprastai į pokyčio proce-są lengviau įsitraukia labiau išsilavinę žmonės. Jie grei-čiau suvokia, kas keičiasi, kam reikalingas tas pokytis ir kaip šis pokytis konkrečiai palies asmenį.

Socialiniai darbuotojai, pripažįstantys teorinių žinių taikymą praktikoje, mažiau stokoja informacijos, struk-tūravimo aiškumo, paramos veiksmų (r=-0,21; r=-0,20; r=-0,20; r=-0,17). Vadinasi, socialiniai darbuotojai, ge-bantys jungti teoriją ir praktiką, išgyvena mažiau kom-plikuotą pokyčio procesą profesinėje veikloje.

socialiniai darbuotojai, kurie nurodo, jog nema-lonius darbo aplinkos įvykius vertina kaip grėsmę (r=-0,20; r=-0,24), gauna ir nepakankamą paramą (r=-0,23; r=-0,19). Jie labiau stokoja informacijos bei palaikymo šiame pokyčio etape. Žmonės, susidūrę su įprastinio veikimo pabaiga ir naujos veiklos pradžia, yra linkę vertinti tai kaip pavojų jų saugumui, karje-rai. Socialiniai darbuotojai šiame etape dėl nežinojimo gali būti linkę pasipriešinti ir neįsitraukti į pokytį. Sie-kiant sėkmingai valdyti pokytį ypatingai svarbūs tampa veiksmai, susiję su informacijos sklaida, kai organizuo-jami susitikimai ir diskutuojama rūpimais klausimais, kuriama organizacijos vizija bei kalbamasi individu-aliai. Ypač aktualūs tampa palaikymo, pastiprinimo veiksmai iš išorės, siekiant kad neaiškumas profesinėje veikloje įgytų aiškumo požymius. Skatinantys, į proce-so vystymą nukreipti intervencijos metodai (skirtumų išsiaiškinimas, tikslinių klausimų kėlimas, metaforų pa-

210

naudojimas, refreimingas, modeliavimas), naudojami supervizijos metu gali pagelbėti darbuotojams orien-tuotis besikeičiančioje profesinėje situacijoje.

Tiek šiame, tiek kitame pokyčio etape socialiniai darbuotojai, įvardijantys „perdegimo sindromo“ požy-mius (r=0,34; r=0,23; r=0,31; r=0,27; r=0,28; r=0,29), labiau stokoja paramos, informavimo bei struktūros aiškumą suteikiančių veiksmų. Toks koreliacinis ryšys išryškina sudėtingą darbuotojų profesinę situaciją, ku-rioje jie jaučia fizinį nuovargį, susiduria su nuolatiniu įtampos jausmu, jaučiasi izoliuoti, negebantys sutarti su kolegomis, sunkiai bendraujantys su aplinkiniais žmo-nėmis. Šie pokyčio, kaip stresoriaus, požymiai liudija profesinę disfunkciją, kai kyla nepasitenkinimas darbu. Streso fiziologiniai požymiai - kaip galvos skausmas, nemiga, fizinis nuovargis, nebūtinai yra tiesiogiai susiję su pasikeitimais darbe. Šie požymiai taip pat gali būti tiesiogiai susiję su rizikingais įvykiais asmeniniame gy-venime. Tuo tarpu psichologiniai požymiai bei pakitusi darbuotojų elgsena profesinėje aplinkoje yra tiesiogiai susiję su pokyčiais organizacijoje. Akivaizdu, kad esant pokyčių situacijai darbuotojai daugiau patiria reikala-vimų ir suvaržymų nei galimybių.

Darbo atlikimo efektyvumo ir stresinės būsenos išraiškos ryšys analizuojamas K. E. Friend darbe, ku-riame teigiama, kad, kai stresas didėja, darbo atlikimo efektyvumas taip pat didėja, nes streso pradžioje sutel-kiami darbuotojo vidiniai resursai, o stresui dar labiau didėjant, darbo efektyvumas mažėja arba jo visai nelie-ka [7]. Šis koreliacinis ryšys atskleidžia ne tik tai, kad socialiniai darbuotojai patiria stresinę būseną, bet taip pat, kad jie pasigenda paramos ir palaikymo veiksmų. Tai gali tapti darbuotojų sąstingio priežastimi pokyčio procese ar nepagrįsta darbuotojų kaita organizacijoje, taip pat ir visos organizacijos vystymosi stabdžiu. Šiuo atveju supervizijos procesas kreipiamas į asmens pro-fesinio vaidmens ir organizacijos plėtrą bei tarpusavio dinaminį suderinamumą. Individuali, grupės, koman-dos supervizija, orientuota į organizacijos ar individu-alaus atvejo analizę, gali padėti darbuotojams spręsti jų vidinius ir tarpasmeninius konfliktus, perimti naujas funkcijas ir profesinius vaidmenis.

Tyrinėjimo persiorientavimo etapas.­Pokyčio tyrinė-jimo persiorientavimo etape respondentai, priešingai nei pirmajame etape, labiau pabrėžia paramos, palai-kymo stoką, nei informacijos ar struktūros bei procedū-rų aiškumo trūkumą. Socialiniai darbuotojai įvardija, jog šiame etape jie jaučiasi sutrikę ir pasimetę, pasi-genda galimybės išreikšti savo kūrybingumą, profesiš-kai augti.

remiantis demografiniais kintamaisiais galima matyti, kad respondentai, atsižvelgiant į jų užimamas pareigas darbe, pateikia skirtingus vertinimus. Aukš-čiausios kategorijos vadovai šiame etape mažiausiai stokoja paramos ir palaikymo, tuo tarpu socialiniai darbuotojai, kuriems nurodymus duoda kiti, labiausiai išreiškia paramos ir palaikymo trūkumą.

Neigiama koreliacija (r=-0,21) atskleidžia analizuo-jant duomenis - kuo labiau respondentai stokoja pa-ramos ir palaikymo pokyčio tyrinėjimo – persiorienta-vimo etape, tuo jie mažiau gauna bendradarbiavimu grindžiamos, pastiprinančios paramos iš vadovų. Kita vertus, darbuotojai tikisi šios paramos. Socialiniai dar-buotojai nurodo, kad jiems būtų svarbu sulaukti vadovų supratimo, skatinimo kartu ieškoti problemų priežasčių ir sprendimo būdų. Analizuojant šiuos tyrimo rezulta-tus galima įžvelgti, kad skirtinga funkcinė realybė orga-nizacijoje suponuoja nevienodą pasiskirstymą, siekiant paramos ir palaikymo veiksmų. Aukščiausios katego-rijos vadovai dažniausiai yra inicijuojantys pokytį ir vadovaujantys procesui, turintys daugiau informacijos. Tuo tarpu pokyčius patiriantiems darbuotojams reikia daugiau laiko emociniam pasikeitimui ir palaikymo iš šalies, nes jie išgyvena nepasitikėjimą bei baimę ne-pateisinti vadovo lūkesčių. Tai rodo neigiamas korelia-cinis ryšys (r=-0,20) tarp respondentų nepasitikėjimo savimi ir paramos, palaikymo stokos pokyčio tyrinė-jimo – persiorientavimo etape. Tačiau nepasitikėjimas savimi dar nereiškia, kad darbuotojai neturi potencialių profesinių gebėjimų.

Tiek pirmajame pokyčio etape, tiek tyrinėjimo – persiorientavimo etape socialiniai darbuotojai įvardija ne tik paramos, palaikymo veiksmų stoką, bet taip pat ir struktūros aiškumo bei informacijos trūkumą. Jiems sunkiau socialinio darbo procese atlikti įvertinimo (r=-0,33; r=-0,18; r=-0,32; r=-0,34; r=-0,29; r=-0,26), pla-navimo (r=-0,31; r=-0,16; r=-0,27; r=-0,39; r=-0,32; r=-0,31), įgyvendinimo (r=-0,31; r=-0,29; r=-0,34; r=-0,32; r=-0,27), tikrinimo bei rezultatų apžvelgimo ir įtvirtinimo (r=-0,27; r=-0,16; r=-0,20; r=-0,30; r=-0,25; r=-0,22) veiksmus. Šis neigiamas koreliacinis ryšys tarp pokyčio procese stokojamų veiksmų aiškumo ir socia-linio darbo proceso etapuose sunkiau atliekamų veiks-mų atskleidžia, jog visi profesinės veiklos veiksmai yra susiję vienoje sistemoje. Tai paaiškinama remiantis socialinių sistemų teorija ir tarpusavio sąveikos idėja - profesinės veiklos veiksmų sistemoje pasikeitus vienos jos dalies veiksmams, kaip sistemos elementams, ar jų stokojant, pritrūkstama ir kitų sistemos dalių veiksmų arba jie keičiasi. Pokyčius patiriantys socialiniai dar-

211

buotojai, stokojantys paramos, struktūros aiškumo, in-formacijos, įvardija sunkumus, patiriamus socialinio darbo procese. Jiems sunkiau sekasi išklausyti, sukur-ti santykį, kuris skatintų klientą patikėti savo jėgomis, skatinti bendradarbiauti kolegas, pasirinkti tinkamus darbo metodus, spręsti konfliktines situacijas, suburti tinkamą komandą problemai spręsti, sunkiau pajausti profesines ribas ir jų neperžengti, analizuoti profesinę patirtį ir kt. Ši koreliacija išryškina veiksmų tarpusavio sąveiką profesinėje veikloje, taip pat atskleidžia, jog intervencija, orientuota į vieną veiksmų sistemos dalį, gali potencialiai keisti ir kitas veiksmų sistemos dalis. Šiuo atveju superviziją galima apibūdinti kaip interven-cijos instrumentą, kurio paskirtis ir yra būtent tokia.

Tyrinėjimo – persiorientavimo etape socialiniai darbuotojai labiausiai pabrėžia paramos ir palaikymo veiksmų stoką. Todėl reikėtų stiprinti komunikaciją tiek esant kolegialiems, tiek pavaldiems santykiams. esant tokiai profesinei situacijai reikšmingu dalyku tampa darbinės aplinkos kūrimas, kurioje darbuotojai skatina-mi dalintis savo profesine patirtimi, generuoti naujas idėjas, išsakyti jausmus, sulaukti paskatinimo ar supra-timo. Tam reikalingas simetriškas santykis tarp vadovų ir darbuotojų, interaktyvus, nedeformuotas bendravi-mas. Kaip teigia J. Habermas, komunikacijos – „veikė-jų veiksmai yra koordinuojami ne pasitelkiant sėkmės egocentrinius išskaičiavimus, bet veiksmus, kurie sie-kia abipusiško konsenso“ [10:75]. Sąveika, kurios ne-varžo statusų ar profesinių vaidmenų skirtumai, yra sėkmingo pokyčio etapo perėjimo prielaida. Tai patvir-tina ir tyrimo rezultatai. Neigiama koreliacija (r=-0,27; r=-0,23; r=-0,31; r=-0,30; r=-0,30; r=-0,33) atskleidžia tai, jog socialiniai darbuotojai, abipusiškai suvokiantys profesinius santykius, mažiau stokoja procedūrų atli-kimo, informavimo, paramos bei palaikymo veiksmų tiek pirmajame, tiek aptariamame pokyčio etape. Soci-aliniai darbuotojai, kurie yra linkę tylėti, nuolaidžiau-ti, vengti konfliktinių sudėtingų situacijų profesiniuose santykiuose (r=0,25; r=0,17; r=0,25; r=0,19; r=0,29; r=0,21), šiuose pokyčio etapuose labiau stokoja pa-laikymo veiksmų. akivaizdu, kad supervizijos metu pokyčius patiriantiems socialiniams darbuotojams yra aktualu plėtoti komunikacinę kompetenciją, daugiau dėmesio skiriant nevaržančios aplinkos kūrimui, inte-raktyvių santykių palaikymui.

Naujos pradžios etapas. Pokyčio naujos pradžios etape didesnė dalis respondentų įvardija, jog jie labiau stokoja informacijos, struktūros ir procedūrų atlikimo aiškumo. Socialiniai darbuotojai nurodo, kad jie norėtų geriau suvokti institucijos veiklą ateityje, turėti daugiau

informacijos apie instituciją, išteklius, idėjas, sulaukti daugiau atgarsių apie savo darbą iš vadovo, kolegų, klientų. Šiek tiek mažiau respondentų pažymi, jog jie šiame pokyčio perėjimo etape jaučia paramos ir pa-laikymo stoką. Šis faktas rodo, kad pokyčio priėmimo procese įvyko vidinis emocinis socialinių darbuotojų persiorientavimas ir yra padidėjęs poreikis veikti. Dėl to pakitusiai profesinei veiklai prisiimtoms funkcijoms bei jų atlikimui būtina suteikti naują kryptį.­supervizi-jos metu pokyčius patiriantiems socialiniams darbuo-tojams svarbu sulaukti paskatinimo rizikuoti šiame eta-pe, veikti naujai, pasitelkiant motyvavimo ir galimybių sistemas.

Dažnai profesinėje veikloje vienu metu vyksta keli pasikeitimai. Tad tiek organizacijos, tiek darbuotojai yra nuolat susiję su pokyčių patyrimo ir perėjimo prie jų procesu, kai akivaizdžiai susiduriama su individu-aliomis bei organizacinėmis pasipriešinimo apraiško-mis. Profesinės situacijos sudėtingumą sąlygoja tai, kad ne visi darbuotojai organizacijoje įsitraukia į pokyčio procesą vienu metu. Supervizijos metodas taikytinas, siekiant kompleksiškai analizuoti profesinę situaciją, skatinant skirtingo statuso darbuotojus gilintis į vidinės adaptacijos sudėtingumą bei įvertinti organizacijos, su-siduriančios su pasikeitimais, išorinės integracijos ga-limybes.

Socialiniø­darbuotojø­paramos­lūkesčiø­ir­konsul-tavimosi­ resursø­analizė.­socialiniai darbuotojai pro-fesinėje veikloje susidūrę su pokyčiais, tam tikrais sun-kumais, abejonėmis, profesinės situacijos sudėtingumu ar nežinojimu, turėtų turėti galimybę visa tai aptarti su kolegomis, vadovais ir specialistais. Šiame kontekste aktualus mokymasis iš patirties,­akcentuojant paramą teikiantį bendradarbiavimą ir refleksijos svarbą šiame procese [11, 25].

Lūkesčiai paramai.­Tyrimo duomenys, surinkti pagal lūkesčių paramai klausimyno bloką, atskleidė visų tipų paramos poreikį profesinių ir asmeninių įvykių atvejais ir leidžia teigti, kad socialiniams darbuotojams svar-būs visi žmogiškieji paramos ištekliai: kolegų, vadovo, specialistų parama, artimųjų palaikymas. apibendrinus rezultatus išryškėjo bendrosios paramos lūkesčių ten-dencijos socialinių paslaugų organizacijose.

Rezultatai gauti pagal pirmąją bloko teiginių grupę leido nustatyti, iš ko tikimasi asmeniniais santykiais grindžiamos paramos, emocinio palaikymo, kaip pa-naudojamas socialinis tinklas – šeima, draugai, ben-druomenė, kolegos, ar tikimasi emocinio palaikymo formalioje organizacijoje? Atsakymai į šiuos klausi-mus leidžia formuluoti įžvalgas apie turimą emocinį

212

kapitalą, kaip esminį profesinės adaptacijos šaltinį. Palaikančios, emociniais ryšiais grindžiamos pa-

ramos lūkestis siejamas su šeima ir draugais, ryškiau-sias 19-29 m. amžiaus grupėje, mažiausiai - 48-62 m. amžiaus grupėje. Šis lūkestis beveik nepriklauso nuo išsilavinimo ir yra kur kas ryškesnis tarp didžiuosiuose Lietuvos miestuose dirbančių, nei tarp kaimo seniūni-jos socialinių darbuotojų. Kolegų ir vadovo palaikan-čios paramos poreikis žymiai mažiau ryškus (jo tikisi atitinkamai pusė ir trečdalis respondentų). Palaikymo iš supervizoriaus tikisi įvairaus lygmens vadovai, sociali-niai darbuotojai, dirbantys su smurto aukomis, su pro-bleminėmis šeimomis, su smurtautojais, asmenimis, tu-rinčiais suicidinių ketinimų, patyrusiais netektį. Tačiau šis poreikis labai silpnai išryškėjęs.

Antroji teiginių grupė leido nustatyti pastiprinančios informacinės socialinių darbuotojų paramos lūkesčius arba kognityvinius/racionaliuosius paramos aspektus. Juos galima vertinti kaip bendradarbiavimo prielaidas. Rezultatai parodė, kad supratimo, priežasties paieškos, sprendimo suradimo ir skatinimo jo ieškoti, patarimo daugiausia tikimasi iš šeimos ir tik po to iš kolegų. Lū-kesčiai vadovo atžvilgiu yra tik ketvirtoje vietoje, ma-žiausiai tikimasi paramos iš specialistų.

Trečioji teiginių grupė atskleidė, iš ko tikimasi įga-linančios profesionalios paramos. Buvo siekiama nu-statyti, kiek žinoma apie tokios pagalbos galimybes, kiek jomis būtų naudojamasi: ar tikimasi profesinio konsultavimo – supervizijos, asmeninio konsultavimo/terapijos – psichologo pagalbos, dvasinės pagalbos? ar ieškoma paramos? Ar gaunama? Ar yra galimybės gau-ti? daug klausimų kelia tyrimo duomenys, bylojantys, kad poreikis šeimos, draugų ir kolegų įgalinančiai pa-ramai kur kas ryškesnis nei supervizoriaus įgalinančiai paramai. Didesnį įgalinančios paramos poreikį išreiškė respondentai, turintys socialinio darbo išsilavinimą.

Tyrimo rezultatai atskleidžia supervizijos aktualumą ir problemiškumą: nors supervizoriaus įgalinančios pa-ramos poreikis didėja priklausomai nuo išsilavinimo, tačiau yra kur kas silpniau išryškėjęs nei šeimos įga-linančios paramos poreikis. Net magistro išsilavinimą turintys socialiniai darbuotojai daugiausia įgalinančios paramos tikisi iš šeimos, tik po to iš kolegų. Labai men-kai išryškėję socialinių darbuotojų lūkesčiai vadovams, su jais siejami tik baziniai poreikiai. Minėta tema būtų aktuali komandos ir vadovavimo bei organizacijos su-pervizijai.

Paramos­ priėmimo­ lūkesčiø­ bei­ konsultavimosi­resursø­ sąsajos. Lūkesčių paramai bei konsultavimosi resursų bloko antrosios dalies teiginiai leidžia interpre-

tuoti socialinių darbuotojų paramos paieškos ir priėmi-mo lūkesčius bei išteklius (asmenybinius, organizaci-nius, vertybinius, informacinius). Tai, kad nemaža dalis respondentų emocinio palaikymo tikisi iš vadovo, gali būti siejama su vidiniais ir išoriniais konsultavimosi resursais. Tyrimo rezultatai atskleidė koreliaciją tarp pasitikėjimo savimi ir laiko organizavimo gebėjimų (r= 0,37), nuostatos į pagalbą ir informuotumo (r=0,34). Žymiai silpnesnė koreliacija stebima tarp pasitikėjimo savimi ir materialiųjų konsultavimosi resursų (r=0,16).

socialinio darbo tobulinimo, socialinių darbuotojų kompetencijos plėtotės ir supervizijos metodo taikymo prasme reikšminga yra socialinių darbuotojų vidinių ir išorinių konsultavimosi resursų tarpusavio koreliacija. Ryškiausios sąsajos stebimos tarp pasitikėjimo savimi ir laiko organizavimo gebėjimų (r=0,37) bei tarp laiko organizavimo gebėjimų ir nuostatų į pagalbą, infor-muotumą (r=0,36). Šių trijų elementų - pasitikėjimo, laiko organizavimo ir atvirumo pagalbai, informuotu-mui, sąsajos, jų atpažinimas bei panaudojimas galėtų būti kompetencijos plėtotės pagrindas. Stebimas ryšys tarp demografinių kintamųjų ir socialinių darbuotojų vidinių ir išorinių konsultavimosi resursų. Materialūs konsultavimosi resursai geriausiai vertinami vilniuje, Klaipėdoje, Kaune, Šiauliuose, šiek tiek mažiau - aps-krities ir rajonų centruose ir žymiai mažiau - seniūni-jose. Įdomu, kad nuostata į pagalbą ryškiausia rajono centruose ir vėlgi - žymiai mažesnė seniūnijose. Ma-terialiųjų konsultavimosi išteklių pakankamumo verti-nimas nuosekliai mažėja didėjant amžiui nuo 19-29 metų iki 48-62 metų. Laiko organizavimo gebėjimai ryškiausi 30-38 metų amžiaus grupėje ir mažiausiai ryškūs vyriausiųjų socialinių darbuotojų grupėje (48-62 m.). Įdomu, kad 19-29 metų ir 39-47 metų amžiaus grupėse šie gebėjimai beveik vienodi. Nuostatų į pagal-bą, informuotumą raiška, kaip ir materialiųjų resursų atveju, nuosekliai mažėja didėjant amžiui: nuo 19-29 metų iki - 48-62 metų.

Socialinių darbuotojų paramos lūkesčių ir vidinių bei išorinių konsultavimosi resursų tarpusavio koreliaci-jos stebimos tik kai kuriais atvejais: tarp supervizoriaus emocinės paramos/palaikymo ir nuostatos į pagalbą, informuotumo (r=0,21), tarp psichologo emocinės pa-ramos/palaikymo ir nuostatos į pagalbą, informuotumo (r=0,27), tarp supervizoriaus informacinės paramos/bendradarbiavimo, pastiprinimo ir nuostatos į pagalbą, informuotumo (r=0,21), tarp psichologo informacinės paramos/bendradarbiavimo, pastiprinimo ir nuostatos į pagalbą, informuotumo (r=0,24), tarp kolegų informa-cinės paramos/bendradarbiavimo, pastiprinimo ir laiko

213

organizavimo gebėjimų (r= 0,23). Reikšminga tai, kad iš psichologo tikimasi daugiau emocinės paramos ir pagalbos bei informacinės paramos/bendradarbiavimo nei iš supervizoriaus. Informacinės paramos organi-zuojant laiką tikimasi tik iš kolegų (r=0,23), iš vadovo pagalbos nesitikima. Įdomu, kad beveik nepastebima koreliacija tarp šeimos ir draugų emocinės paramos lūkesčių ir vidinių bei išorinių konsultavimosi resursų.

Šiuolaikinio įgalinančio socialinio darbo prasme reikšminga yra koreliacija, stebima tarp supervizoriaus bei psichologo įgalinančios paramos ir nuostatos į pa-galbą bei informuotumo (r=0,26 ir r=0,23 atitinkamai). Tačiau šia įgalinančia pokyčiams parama naudojamasi dar labai retai: tik 5% respondentų naudojosi supervi-zoriaus paslaugomis dažnai, 12,6% - kelis kartus, 3,3% - vieną kartą, net 12,8% - nepažymėjo atsakymo. Psi-chologo ir psichoterapeuto paslaugomis naudojamasi šiek tiek daugiau: vieną kartą - 11,6% ir 6,0%, kelis kartus - 16,6% ir 6,5%, daug kartų - 3,5% ir 2,5% ati-tinkamai.

Paramą teikiančio bendradarbiavimo raiškos socia-liniame darbe tyrimo duomenys ir jų interpretacijos lei-džia teigti apie supervizijos aktualumą socialinių pas-laugų organizacijose. Tyrimo rezultatai leidžia numa-tyti supervizijos teikimo kryptis: klausiant, kokios yra profesinių santykių ir elgesio modelių sąsajos konflikti-nėse situacijose, kokios nuostatos į paramą ir pagalbą dominuoja tarp darbuotojų organizacijoje, kaip skati-nama patirtinio mokymosi motyvacija, ar sąmoningai ir tikslingai panaudojami patirtinio mokymosi ištekliai?

Supervizijos bei paramą teikiančio bendradarbia-vimo idėjų aktualizavimas socialinio darbo praktikoje nėra atsitiktinis reiškinys, socialinis darbas – komplek-sinė, multidimensinį problemų pobūdį savyje talpinan-ti socialinės veiklos sritis [29]. Socialinis darbuotojas sąveikos su klientu procese reflektuoja žinias, įgūdžius ir vertybes. Šiame procese kyla įtampa tarp asmeninio ir profesinio identiteto, sąveikauja asmeninė, profesinė, socialinė patirtis, sudaranti socialinio darbuotojo kom-petencijos krizės intervencijos sąlygomis pagrindą [21]. akivaizdu, jog socialinio darbuotojo gebėjimas pasi-naudoti profesine pagalba, bendradarbiauti šiame pro-cese – ženklus profesionalumo rodiklis, atskleidžiantis specialisto pasirengimą veikti pokyčių sąlygomis.

iŠVADoS1. socialiniai darbuotojai, susiduriantys su poky-

čiais, neišvengiamai patiria sudėtingas profesines situa-cijas, kurios skiriasi priklausomai nuo pokyčio perėjimo etapo. Tyrimo duomenys atskleidė, jog pirmajame arba

įprastinės veiklos pabaigos etape darbuotojai dažniau susiduria su informacijos stoka organizacijoje, patiria profesinio vaidmens identiškumo, darbo prasmės, pro-fesinių santykių kaitos, priklausymo, įprastos veiklos struktūros praradimus. Tyrinėjimo – persiorientavimo etape respondentai labiau pabrėžia paramos, palaiky-mo stoką, nes vyksta naujų profesinių galimybių tyrinė-jimas, taikomi seni veikimo būdai, priešinamasi poky-čiui ir neaiškumui. Naujos veiklos pradžios etape res-pondentai labiau stokoja informacijos ir struktūros bei procedūrų atlikimo aiškumo, tačiau jaučiamas entuzi-azmas, noras veikti, prisiimami įsipareigojimai ir atsa-komybės, plėtojamos naujos profesinės kompetencijos.

2. Paramą teikiančio bendradarbiavimo raišką at-spindintys tyrimo duomenys leidžia teigti, kad sociali-nių paslaugų darbuotojai ir vadovai suvokia ir pripažįsta šio tipo bendradarbiavimo aktualumą socialinio darbo proceso ir organizacijos lygmenyse. Tačiau pagrindinis dėmesys skiriamas emociniais ryšiais grindžiamai, pa-laikančiai paramai, tarsi „pamirštant“ dalykinę, profe-sinę paramą arba „nematant“ praktikoje galimybių ja pasinaudoti. Paramą teikiančio bendradarbiavimo ten-dencijų apžvalga atskleidė, kad ryškiausias yra palai-kančios paramos lūkestis, sąlygojamas vadybinės pozi-cijos organizacijoje ir profesinės veiklos ypatumų, kai susiduriama su egzistencinio pobūdžio problemomis. Socialiniai darbuotojai vidinius ir išorinius konsultavi-mosi resursus daugiausia sieja su kolegų emociniu pa-laikymu, nemaža dalis respondentų jo tikisi iš vadovo. Tai kelia klausimą apie asmeninių ir dalykinių santykių paskirties suvokimą ir jų racionalų išskyrimą profesinė-je veikloje.

3. Tai, kad vadovams ir specialistams nepriskiriamas palaikančių vaidmuo socialinio darbo pokyčių proce-se, o persiorientavimo etape iš nieko nelaukiama emo-cinio palaikymo, kelia klausimą dėl bendradarbiavimo ir santykių socialinių paslaugų organizacijose. pakan-kamai ryškios sąsajos tarp paramos ir visų trijų pasikei-timų darbo proceso etapų leidžia teigti, kad stokojant paramos gali žymiai padidėti „perdegimo“ pavojus, ypatingai pokyčio pabaigos etape. Tyrimo duomenys patvirtina supervizijos aktualumą, reflektuojant ben-dradarbiavimo raišką organizacijose. Jie leidžia teigti esant profesionalumo bei valdymo stiliaus problemų.

4. Socialinis darbuotojas, veikdamas kintančiomis socialinio darbo aplinkybėmis, patiria profesinės vei-klos kompleksinius pokyčius, kuriems sėkmingai pereiti plėtotinas socialinio darbuotojo reflektyvumą skatinan-tis ir palaikantis organizacinis klimatas bei komunika-cija ir supervizija kaip profesionali pagalba. Šiuo atveju

214

supervizijos paskirtis atskleisti organizacijoje dirbančių asmenų suvokimo prieštaringumus, tarpasmeninius konfliktus, asmens adaptacijos ir integracijos organiza-cijoje problemas; įžvelgti organizacijos struktūroje dis-funkcinius konfliktus, (ne)vykstančius procesus; skatinti darbuotojų naujų funkcijų ir profesinių vaidmenų perė-mimą ir vystymą; pamatyti naujos veiklos efektyvumą ir kokybę. Paramą teikiančio bendradarbiavimo bruožas taip pat svarbus organizacijos kultūrai, lemiančiai pasi-tikėjimą tarp klientų, darbuotojų, vadovų. Jis išryškina vadovavimo ir profesinių vaidmenų pažinimo, asme-ninių ir dalykinių santykių skirtumo racionalizavimo temą. Organizacinės elgsenos ir patirtinio mokymosi dėsningumai leidžia teigti, kad daugiau dėmesio ski-riant supervizijos plėtotei, tikėtini geresni asmeniniai ir dalykiniai santykiai, geresnis pokyčių darbe suvokimas.

Literatūra1. bourdieu p. The logic of practice. cambridge, 1990.2. collins s. statutory social workers: stress, Job satisfaction,

coping, social support and individual differences. The british Jour-nal of Social Work, 2008; 38(6): 1173-1193.

3. Dirgėlienė I., Kiaunytė A. Supervizija Lietuvos socialinio darbo kontekste. Acta Paedagogica Vilnensia, 2005; 15: 240–254.

4. Dirgelienė I., Večkienė N. P. Streso rizika ir paramos lūkes-čiai: socialinių darbuotojų profesinės patirties analizė. Tiltai, 2009; 1 (46):143-162.

5. dominelli l. social work: Theory and practice for a chan-ging Proffesion. Cambridge: Polity Press, 2004.

6. ferguson h. liquid social work: welfare interventions as Mobile Practices. British Journal of Social Work, 2008; 38: 561–579.

7. Friend K. E. Stress and Performance: Effects of Subjective Work Load and Time Urgency. Personnel Psychology. Autumn, 1982; 623–633.

8. Fullan M. Pokyčių jėgos. Vilnius. Tyto Alba, 1998.9. gendron b. why emotional capital Matters in education

and in labour? Toward an optimal exploitation of human capital and Knowledge Management. Les, 2004.

10. habermas J. The Theory of communicative action. re-ason and rationalisation of society. vol.1. boston. beacon press, 1984.

11. Jarvis p, holford J, griffin c. The Theory and practice of Learning. London: Kogan Page, 2004.

12. Kadushin A. Supervision in Social Work. New York: Co-lumbia university press, 1976.

13. Kadushin A, Harknes D. Supervision in social work (4th ed.). new york: columbia university press, 2002.

14. Kaslow F W (ed.) Supervision, Consultation and Staff Trai-ning in the helping professions. san francisco: Jossey bass, 1977.

15. Kavaliauskienė V. Refleksijos kultūra – socialinio darbuo-tojo profesinės veiklos raiškos aspektas. Acta Paedagogica Vilnensia, 2010; 25: 159-171.

16. Kiaunytė A., Dirgėlienė I. Praktika rengiant so cialinius dar-buotojus: Klaipėdos universiteto patirtis. Klaipėda: Klaipėdos univer-siteto leidykla, 2006.

17. Kolb D A. Experiential Learning. Experience as the Source of learning and development. englewood cliffs, new Jersey: prenti-ce– Hall, 1984.

18. Lazutka R., Skučienė D., Žalimienė L., Vareikytė A., Kaza-kevičiūtė J. Socialinių darbuotojų profesinės rizikos veiksniai. Socia-linis darbas, 2008; 7(3): 74-86.

19. leffers c-J. supervision – die neue Zauberformel zur pro-fessionalisierung der socialarbeit? in: groddeack, n., schumann M. (Hrsg.) Modernisierung sozialer Arbeit durch Methodenentwicklung und- reflexion. Freiburg 1994; 81 – 113.

20. Lewin K. Group Decision and Social Change. G. E. Swan-son, T. M. newcome, e.l. hartle. readings in social psychology, 2 nd edition. New York. Holt, 1952; 459–473.

21. Liobikienė T. N. Krizių intervencija. Kaunas. VDU, 2006. 22. Morrison T. emotional intelligence, emotion and social

work: context, characteristics, complications and contribution. The British Journal of Social Work, 2007; 37(2): 245-263.

23. Parton N. Changes in the Form of Knowledge in Social work: from the ‘social’ to the ‘informational’? british Journal of soci-al Work, 2008; 38(2): 253-269.

24. Robbins S. P. Organizacinės elgsenos pagrindai. Kaunas. poligrafija ir informatika, 2003.

25. shon d a. educating the reflective practicioner. san fran-cisko: Jossey – Bass, 1987.

26. Tregeagle s, darcy M. child welfare and information and communication Technology: Today’s challenge. british Journal of Social Work, 2008; 38(8): 1481-1498.

27. Tsui, Ming-sum, social work supervision: contexts and concepts. Thousand oaks, calif, 2005.

28. Večkienė N. Supervizija socialiniame darbe: paramą tei-kiantis bendradarbiavimas. socialinis darbas. patirtis ir metodai, 2010; 6(2): 119-134.

29. Večkienė N., Povilaikaitė S. Socialinio darbo kaita. Profe-sinis rengimas. Tyrimai ir realijos, 2005; 9: 130-139.

30. Večkienė N., Ruškus, J., Kiaunytė, A., Dirgėlienė, I., Ka-nišauskaitė, V. Tyrimo „Supervizijos taikymo plėtojant socialinių darbuotojų profesines kompetencijas modelio parengimas“, atlikto užsakius Lietuvos valstybiniam mokslo ir studijų fondui ( registracijos Nr. T-07347, sutarties Nr. T-07/07), ataskaita, 2007.

31. Weigand W. Apie šiuolaikinę supervizijos sampratą. Soci-alinis darbas. Patirtis ir metodai, 2010; 6(2): 15-30.

32. Мид­Дж.­От­жеста­к­симболу.­Американская­социологи-ческая­мысль.­Москва,­1996.

THE NEED oF SUPPorT For SoCiAL WorKErS EXPEriEN-CiNG CHANGES iN ProFESSioNAL ACTiViTy: PErSPECTiVE oF SUPErViSioN

Asta Kiaunytė, Nijolė Petronėlė VečkienėSummaryKey words: change, professional activity, social work process,

support, supervision.The article analyses the complexity of social work as a professio-

nal collaboration. The changing nature of social work components presumes the issue of social workers facing the changes in profes-sional activity.

The goal of the article is to reveal the purpose of supervision by analyzing the need of support for the social workers experiencing changes in professional activity. The data presented in the article is the analysis of representative quantitative research carried out by means of a written survey. it assesses the need for structural, informa-tional and supportive actions that social workers experience in the process of change as well as analyses the real situation of supportive collaboration in the dynamic social work process.

research data shows that social workers in the completing stage of faced change on the regular basis often experience lack of in-

215

formation in the agency as well as the loss of professional identity, accomplished work significance and changes in collaborative re-lations with their colleagues. respondents in the research – orienta-tion stage mostly emphasize the lack of support. While the respon-dents in the stage of beginning of a new activity usually face the lack of information and the lack of involving to the agency structure as well as the clarity of procedures. However, there is a will to act; res-pondents make commitments, take responsibilities and master new professional competencies.

The analysis of collaborative support revealed that when facing the issues dealing with existence the emotional support is mostly expected and is further determined by both the position held in the management structure of the agency and the peculiarities of profes-sional activity. The internal and external resources for consulting are

often related to the emotional support from colleagues with the great part of the respondents expecting the emotional support from the leader.

Article describes the learning by experience as a prospective fe-ature of learning society. it analyses obstacles of supportive collabo-ration, the possibility to apply the supervision methods in reflection on social work process as well as on relations between changes and supportive collaboration.

Correspondence to: kiaunytemail@yahoo.com

gauta 2011-07-05

216

2011 m. gegužės 20-22 d. Berlyno Don Bosko cen-tre (apie jo veiklą galima sužinoti adresu: www.don-bosco-berlin.eu) vyko Tarptautinės gydytojų katalikų federacijos europos asociacijų valdybos posėdis, kuria-me dalyvavo 19 europos valstybių delegatai.

Gegužės 20 d. (penktadienis) jokios programos ne-buvo numatyta, tačiau atvykusieji savo pageidavimu galėjo ją susiorganizuoti ar tarpusavyje pabendrauti.

Gegužės 21 d. Don Bosco centre vyko valdybos posėdis, kuriam pirmininkavo feaMc prezidentas dr. Francua Blin (Prancūzija) su pavaduotojais Alfredo Anzani (Italija), Hans Stevens (Olandija), Allexandre Laureano Santos (Portugalija). Tėvas Jacques Faucher paskaitė maldą „Ubi caritas et amor, ibi caritas Deus est“ir buvo giedama 8-os psalmės 13 dalis už krikščio-nių vienybę vokiečių, anglų, prancūzų kalbomis. Prezi-dentas, pasveikinęs visus dalyvius, padėkojo Vokietijos AMC pirmininkui Rudolf Giertler ir Asociacijai už gerai organizuotą bei malonų priėmimą viename iš Europos miestų, kuris vaidina svarbų vaidmenį plėtojant Euro-pos Sąjungą.

vieningai pritarta bratislavoje 2010 m. spalio 23 d. vykusio FEAMC posėdžio nutarimams. Prezidentas kalbėjo apie savo veiklą. Praėjusių metų gruodyje da-lyvavo Romoje vykusiame Šventojo Sosto tarybos po-sėdyje; Paryžiuje, sprendžiant senyvo amžiaus žmonių dvasinius klausimus; Ženevoje Junesko konferencijoje „Mokslas ir etika“; šių metų vasario mėnesį Šventojo Sosto tarybos posėdyje Romoje; posėdyje Briuselyje aptariant FEAMC susitikimą su Europos parlamentu; Zagrebe, minint Kroatijos gydytojų katalikų asociacijos 20-ąsias metines; Belgijoje-Halėje-AMC susirinkime; Vengrijoje-Kismaroje, minint Gaboro Fejerdy klinikos 20-metį. Džiaugėsi Baltarusijos delegato dr. Balaboš-kos dalyvavimu posėdyje, generalinio sekretoriaus dr. Hanso Stevenso ryšiais su Austrijos asociacija-dr. Hans Reichel Vienoje. Apgailestavo, kad negavo atsakymų iš Ispanijos (dr. Vinas Sales), Maltos, Slovenijos ir Graiki-jos ortodoksų gydytojų dėl dalyvavimo feaMc veiklo-je. Taip pat nežino, kodėl į posėdį Berlyne neatvyko delegatai iš Lenkijos, Rumunijos, vyskupas Valentin Pozaic (Zagrebas), dr. Michael Jarmulewicz (Londo-nas). Europos vyskupai apie posėdį Briuselyje paskel-

TaRPTauTINėS­GYDYTojų­KaTaLIKų­FEDERaCIjoS­(FIamC)­EuRoPoS­aSoCIaCIjų­(FEamC)­

VaLDYboS­PoSėDIS­bERLYNE­­­­­

bė programą anglų, prancūzų, vokiečių kalbomis. Prof. Laureano Santos (Portugalija) stengiasi gauti

asociacijų atsakus, kaip joms sekasi užmegzti ryšį su Bažnyčia, su vyskupais.

Dr. Jan Jessiman pažymėjo, kad pritraukti jaunus gydytojys į asociacijos veiklą nėra lengva, nes jie turi daug gyvenimiškų problemų, susijusių ne tik su tobu-lėjimu medicinoje, bet ir su šeimomis.

generalinis sekretorius dr.hans stevens papasako-jo apie kontaktus su asociacijų pirmininkais, dalyvavo Gaboro Fejerdy (Vengrija) klinikos dvidešimtmečio mi-nėjime; sveikino FEAMC vardu Kroatijos asociaciją jos dvidešimtmečio proga; dalyvavo 2011 m. gegužės 1-ją Romoje beatifikuojant Jo Šventenybę popiežių Joną Paulių II; nusiuntė Popiežiškajai Tarybai informaciją apie Olandijos gydytojų katalikų asociaciją.

Prof. Alfredo Anzani pažymėjo, kad dominuojanti Vakarų Europos kultūra nedirba katalikiškų organizacijų naudai. Tai rodo, kad ir olandijoje yra bloga atmosfera, supanti Katalikų Bažnyčią, o tai nepriklauso nuo vysku-pų ar kunigų buvusių seksualinių istorijų. Jis siūlo, jeigu negalima susitarti su vietine Bažnyčia dėl gerinančios si-tuaciją pagalbos, tai FEAMC pagalbos turėtų ieškoti Po-piežiškosios Sveikatos Apsaugos Pastoracijos taryboje.

FEAMC iždininkas prof. Alexandre Laureano Santos pranešė, kad ne visos asociacijos sumokėjo narystės mokestį, apie tai smulkiau informuosiąs posėdyje, ku-ris įvyks Briuselyje.Negali atsiskaityti su FIAMC. Prof. Alfredo Anzani žadėjo ieškoti paramos organizacijai.

Kalbėta apie asociacijų veiklą. Baltarusijoje iš 10 milijonų gyventojų 5% yra katalikai. Kasmet Vitebske (kultūros sostinėje gimė Mark Chagal) vyks medikų konferencija. prof. Josef glasa informavo, kad bratis-lavoje 2004 m. vykusi konferencija yra skelbiama in-ternete. Portugalijoje popiežius Benediktas XVI lankėsi 2010 m. gegužyje, kalbėjęs apie leidybos, ekonominės valdžios, imigracijos problemas, susijusias su žmonių dvasinėmis problemomis. Įvyko nacionalinis kongresas „Kokia sveikatos apsaugos rūšis reikalinga Portugalijai?“ Sukanka 75-eri metai, kai leidžiamas žurnalas „Accao Medica“. Vengrijoje leidžiamas žurnalas „Tudosito“, asociacijios posėdžiai vyksta kiekvieną mėnesį. Pran-cūzijoje leidžiamas žurnalas „Medecine de l`Homme“

inforMaciJa

issn 1392–6373SVEIKATOS MOKSLAI

2011, volume 21, number 7, p. 216-217

217

dabar yra skelbiamas intenete www.ccmf.fr (jau keturi numeriai). vyksta svarbios nacionalinės konferencijos, viena jų vyko 2010 m.Lurde. Katalonijos žiniasklaidoje skelbiama apie kamienines ląsteles, seksologiją, bioeti-ką, gvildenami ginekologiniai klausimai.

Žurnalas „Meilė ir Tiesa“ (Amour et Verite) yra lei-džiamas apaštališkosios ir pastoralinės Emanuelio bendruomenės šakos nuo 1980 m., tarnaujantis gyvy-bei, sužadėtiniams ir šeimynoms, padeda pasiruošti santuokai. Sutuoktinius informuoja apie lytinį auklė-jimą, gimdymo kontrolę, moterį, laukiančią kūdikio. Žurnalo vadovybė organizuoja regioninines, nacionali-nes, tarptautines konferencijas gydytojams, medicinos studentams, jų šeimoms. Intenetinis adresas yra: www.amouretverite.org/amour_et_verite/bioethique

Prof. Christian Bregeon pristatė Europos Komisijos dokumentų apžvalgą apie Europoje priimtus įstatymus, liečiančius klinikinius bandymus. Jų priėmimo tikslas, kad jie būtų pripažinti ne tik Europoje, bet ir tarptau-tiniu mastu. Jie priimami paprastai laikantis taisyklių. Juos priimant svarbiausia įvertinti, ar jie atitinka tas tai-sykles, kurios aiškiai leidžia išreikšti etikos normų ga-limybę. Pagrindinė problema yra klinikinių bandymų neatitikimas etikos taisyklėms ir ypač tai yra stebima trečiųjų šalių pasaulyje, kur viską lemia ekonominiai-finansiniai, utilitariniai aspektai.

svarstomas klausimas apie pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) paskelbtą 2010 m. „Lytinio auklė-jimo standartai europoje. darbo apimtis politikams, švietimo ir sveikatos autoritetams bei specialistams.“ Prof. Ermano Pavesi (Šveicarija) paaiškino, kad, nors Standartai kalba PSO vardu, bet jie išreiškia tik 19-os jos narių IPPF (Internacional Planned Parenhood Fede-ration) nuomonę, todėl jie nėra demokratiškai priimti ir klausimus galima jiems teikti. Jis nesutinka su do-kumento nuomone; kondomai ir vartojimui skiriamos piliulės neatlieka jiems skiriamo vaidmens; dokumente pabrėžiama teisė į abortą, bet ar jis yra teisė? Prof. Josef Glassa siūlo FEAMC vardu nusiųsti savo nuomonę, tai skelbti fiaMc internete. valdyba nutarė, kad feaMc valdyba, susirinkusi 2011 m. gegužės 21 d. Berlyne, su dideliu apgailestavimu konstatavo, kad pasaulinės sveikatos organizacijos europos skyriaus priimtas do-kumentas apie standartus seksualiniam auklėjimui eu-ropoje yra lydimas daugelio trūkumų ir klaidų ne tik moksliniu pagrindu, bet ir iškreipta ideologine prielai-da, kuria paremtas tas dokumentas. Būtinas vaikų, su-augusiųjų auklėjimas, paremtas žmogaus vaisingumu, prokreacija, protingu lytiškumu, protinga tėvyste, yra beveik visai nustumtos į šoną kitų interesų ir dalykų.

Daugelis jų, kaip auklėjimas, tėvai, Bažnyčia, religinės bendruomenės, kaip ir vaikų, jaunimo atstovai, orga-nizacijos, buvo beveik visai nušalintos nuo „ekspertų“ darbo ir nepakankamai atstovavo priimant galutinį teks-tą. Iš kitos pusės, dokumentas pasirodė atstovaujantis beveik ištisai verslui ir eilei organizacijų su lobistiniais interesais, svarbių leidinių, minimų dokumente, leidi-mu. Todėl į šį dokumentą reikia žiūrėti kaip į nemora-liai pagrįstą viešajai politikai, įskaitant viešąją sveikatą, auklėjimą ir netinkamų leidinių spausdinimą, kurie visi prieštarauja vykdomai FEAMC veiklai. Valdyba FEAMC kviečia PSO valdybą sustabdyti šio dokumento platini-mą, užtikrinti jo nevykdymą.

Su Europos parlamento atstovu dr. Bernard Ars (Bel-gija) buvo aptarta posėdžio Briuselyje programa. Po-sėdis vyko europos parlamente 2011 m.spalio 21 d. 9-19 val., 60 rue Wiertz, 1047, Brussel. Konferencijos pavadinimas „Jausmų ir elgesio trapumas dabartinėje europos visuomenėje.“ pagrindinės temos: antropolo-ginės, asmens pažeidžiamumo, pagalbos jam teikimo, atsparumo ir trapumo ekologiniams bei ekonominiams poveikiams problemos. dalyvavimas visiems buvo laisvas. Registruotis, pateikiant vardą, pavardę, adre-są, paso numerį, buvo galima www.meeting.be/col-loquium

Dr. Franco Balzareti (Italija) pristatė FEAMC ir IAMC kartu ruošiamos konferencijos datą: 2012 m. lapkričio 8-11 ar 15-18 dienomis. Buvo siūloma tema: „Kokios biotechnologijos rūšys taikytinos šiuolaikinėje Europo-je?“ sudarytas moksliniams klausimams gvildenti ko-mitetas: dr. Francua Blin (Prancūzija), dr. Hans Stevens (Olandija), dr. Bernard Ars (Belgija), prof. Alexandre Lau-reano Santos (Portugalija), prof. Alfredo Anzani (Italija).

FEAMC posėdžiai: 2011 m. spalio 22 d. Briusely-je, 2012 m. pavasarį Dubline, 2012 m. lapkričio mėn. romoje.

Posėdžiui baigiantis, prezidentas dr.Francua Blin visiems dalyviams padėkojo už aktyvų dalyvavimą. Po-sėdis baigtas malda.

Posėdžio dalyviai išklausė šv. Mišias Šv. Jadvygos ka-tedroje, o po to visi vyko vakarienės, kurios metu pasi-dalino savo mintinis, pabendravo. Sekmadienį visi vyko namo, o norintieji susipažinti daugiau su miestu pasiliko.

Prof.­habil.­med.­dr.­LEoNaS­LaImuTIS­maČIŪNaS

Lietuviø­katalikø­mokslo­akademijos­medicinos­skyriaus­pirmininkas,­Tarptautinės­gydytojø­katalikø­

federacijos­(FIamC)­Europos­asociacijø­(FEamC)­valdybos­narys

218

Genutė ŠURKIENĖ 1971 metais baigė studijas Vil-niaus universiteto Medicinos fakultete. Jau 1981 metais apgynė daktaro disertaciją Maskvos vaikų ir paauglių higienos mokslinio tyrimo institute.

praktinio, mokslinio, pedagoginio bei administra-cinio darbo patirties Genutė Šurkienė įgijo nuosekliai eidama asistentės, vyr. dėstytojos, docentės, katedros vedėjos pareigas vilniaus universiteto Medicinos fakul-teto higienos katedroje, skyriaus vedėjos ir direktorės – vu Mf visuomenės sveikatos institute.

Šiuo metu G.Šurkienė ir toliau dirba Vilniaus uni-versiteto Medicinos fakulteto visuomenės sveikatos institute profesore. Jos dėstomi dalykai yra visuomenės sveikata, mokyklinė higiena, vaikų ir paauglių sveika-tos sauga, vaikų, paauglių ir jaunimo sveikata, motinos ir vaiko sveikata.

Nuo pat darbo pradžios universitete Genutė Šur-kienė kaip aktyvi mokslininkė ir patyrusi pedagogė dalyvauja moksliniame bei visuomeniniame darbe. Ji buvo ir yra kelių draugijų ir komisijų pirmininkė arba jų narė: Lietuvos higienistų ir epidemiologų sąjungos valdybos narė, aplinkos ir sveikatos komiteto pirminin-ko pavaduotoja, Kosmetikos gaminių mokslo komiteto narė, VU Akademinių kamieninių padalinių ginčų na-grinėjimo komisijos pirmininkė, vu visuomenės svei-katos krypties Doktorantūros komiteto pirmininkė, žur-nalo „Sveikatos mokslai“ Tarptautinės redakcinės kole-gijos narė, žurnalo „Visuomenės sveikata“ Redaktorių kolegijos narė, vu Mf visuomenės sveikatos pagrindi-nių ir magistrantūros studijų komiteto pirmininkė, eks-pertė europos kreditų perkėlimo ir kaupimo sistemos (ECTS) projekto visuomenės sveikatos studijų krypties grupėje. vadovauja doktorantams rengiant disertaci-jas ir kt. Nuo 1981 dalyvauja mokslinėse stažuotėse: Maskvos vaikų ir paauglių higienos institute, erfurto Medicinos akademijoje, Maskvos gydytojų tobulinimo institute, Budapešto institute ICON, Škotijos Edinburgo universitete ir kitur .

Lietuvos ir užsienio spaudoje paskelbė per 120 mokslinių straipsnių. Yra vadovėlių ( Higiena, 1982; Profesinė sveikata, 2008), mokomųjų knygų (Vaikų ir paauglių higiena, 1979; Sveikatos sauga iškylaujant, 2009; Įvairaus amžiaus vaikų mityba ir jos vertinimas, 2009; Augalinis maistas: poreikis ir reikšmė sveika-tai nuo kūdikystės iki senatvės, 2005) ir kt. autorė ar bendraautorė, įvairių metodinių rekomendacijų au-torė ir recenzentė, pastovi disertacijų gynimo tarybos narė.

Þurnalo­ redakcijos­ kolegija­ linki­ ­ jubiliatei­ geros­sveikatos,­dvasios­stiprybės­ir­visokeriopos­sėkmės­jos­tolimesniuose­darbuose.

jubILIEjauS­PRoGa­SVEIKINamE­PRoFESoRĘ­­GENuTĘ­ŠuRKIENĘ

­­­­­­­­­­­­­­­­Profesorė­GENuTė­ŠuRKIENė

inforMaciJa

issn 1392–6373SVEIKATOS MOKSLAI

2011, Volume 21, Number 7, p. 218

219

REIKaLaVImaI­moKSLINIam­STRaIPSNIuI­ÞuRNaLE­„SVEIKaToS­moKSLaI“

Tai medicinos mokslo ir medicinos praktikos žurnalas gydytojams ir medicinos darbuotojams, kitiems specia-listams.

Moksliniai straipsniai, siunčiami mūsų žurnalui, privalo atitikti nustatytus reikalavimus. Pageidautina, kad autorius pradžioje nurodytų, kuo reikšmingas straipsnis, kam jis skirtas, kas jame nauja. Po lietuviško rašomas angliškas pavadinimas. Autorių pavardės rašomos mažosiomis raidėmis, pvz., A.Jonaitis. Straipsniuose­turi­būti­mokslo­darbui­būtinos­dalys:­raktažodžiai;­trumpa­santrauka;­įvadas;­darbo­tikslas;­tyrimo­medžiaga­ir­metodas,­tyrimø­aprašymas,­gauti­rezultatai;­numeruotos­išvados;­panaudotos­literatūros­sąrašas;­straipsnio­pavadinimas,­raktažodžiai­ ir­ išsami­ santrauka­anglø­kalba. Literatūros apžvalgoms, praktiniams straipsniams, kazuistiniams atvejams struktūra skiriasi. Nuorodos į autorius iš literatūros sąrašo dedamos po minimo autoriaus pavardės arba sakinio gale. Jei nurodoma daug šaltinių, kurių numeriai eina vienas po kito, šaltiniai rašomi per brūkšnelį, pvz.: [4,7,9–12]. Vertėtų atsiminti, kad dešimtainėse trupmenose rašomas ne taškas, o kablelis, pvz., 17,5 ir pan.

Straipsniai pateikiami dviem egzemplioriais, autoriaus pasirašyti, jų apimtis – iki 6–8 psl. Lotyniški ir kitų kalbų žodžiai rašomi kursyvu. Pridedamas ir diskelis (su populiaria tekstine programa).

Straipsniai neturi būti kur nors kitur anksčiau skelbti, rankraščiai atspausdinti aiškiai, per pusantro intervalo.Iliustracijos pateikiamos atskirais lapais, po piešiniais, lentelėmis rašomas eilės numeris, pavadinimas. Jeigu

pateikiama nuotrauka – jos kitoje pusėje nurodomas autorius, straipsnio pavadinimas, numeris ir iliustracijos pa-vadinimas. Spalvoti paveikslai negali būti susieti kartu su tekstu. Tekste nurodoma, kur turi būti dedama lentelė ar iliustracija. Dėl spalvotų iliustracijų tariamasi atskirai. Siūloma laikytis priimtos Tarptautinės SI vienetų sistemos. Jeigu straipsnis nevisiškai atitinka moksliniam straipsniui keliamus reikalavimus, jis spausdinamas kaip aprašomasis, informacinis arba kaip tezės.

visi moksliniai ir teoriniai praktiniai straipsniai recenzuojami.Autorių, kuriais remiamasi straipsnyje, pavardės rašomos taip: a) straipsnyje – pirma vardo raidė(s), po to – pa-

vardė; b) literatūros sąraše – atvirkščiai. Atkreiptinas dėmesys: tarp vardo raidės ir pavardės paliekamas tarpelis.Ypatingą dėmesį prašytume atkreipti į literatūros sąrašą. Redakcijos nuomone, literatūros sąrašas neturėtų būti

ilgas: trumpo straipsnio – iki 10, ilgo – iki 20, literatūros apžvalgų – iki 40 šaltinių. Jie negali būti senesni kaip penkerių metų.

Literatūros sąrašas turi būti parengtas taip, kaip yra įprasta šiuo metu Lietuvoje daugelyje mokslo sričių:pirmiausia rašoma autoriaus pavardė, po to jo vardo (vardų) pirmoji raidė; jei autorių yra keli, po kiekvieno

autoriaus rašomas kablelis. Toliau rašomas straipsnio pavadinimas, po jo dedamas taškas, žurnalo ar knygos pa-vadinimas, po jo – taškas. Jei nurodoma leidykla, leidinio vieta ar leidėjas, toliau rašoma leidimo metai, tomas (numeris), puslapiai nenurodant metų, tomo ar numerio ir puslapio santrumpų. Po metų dedamas kabliataškis, o po tomo (numerio) – dvitaškis. Pvz., 15. Bernstein JM. Role of allergy in eustachian tube blockage and otitis media with effusion: a review. Otolaryngology – Head & Neck Surgery, 1996;114(4):562–568. 16. Mogi G, Chaen T, Tomonaga K. Influence of nasal allergic reactions on the clearance of middle ear effusion. Arch Otolaryngol. Head NeckSurg. 1990;116:331–334... 1. Šatkauskas B. Bronchoskopija: dabartis ir ateitis. Medicina. 1997;33(6):3–10. 2. Danila E., Šatkauskas B., Petrauskas A. Bronchoalveolinis levažas – informatyvus plaučių ligų diagnostikos metodas. Medicina. 1997; 33(6):44–47. 3. Klech H, Pohl W. Technical recommendations and guidelines for bronchoalveolar lavage (BAL). Eur Respir J. 1989;2:561–585. 4. Klech H, Hutter C, Costabel U. Clinical guideli-nes and indications for bronchoalveolar lavage (BAL). Eur Respir J. 1992;2(8):1–130. 5. Jacobs DS, DeMott WR, Grady HJ, Horvat RT, Huestis DW, Kasten BL. Laboratory Test Handbook, 4th Edition. Lexi–Comp INC, Hudson (Cleveland), 1996... 9. Kimura K, Stoopen M, Reeder MM, Moncada R. Amebiasis: Modern diagnostic imaging with pathological and clinical correlation. Semin Roentgenol. 1997;32(4):250–275. 10. Ralls PW. Focal inflam-matory disease of the liver. Radiol Clin. N. Amer., 1998;36(2):377–389. 11. Mergo PJ, Ros PR. Benign lesions of the liver. Radiol Clin. N. Amer. 1998;36(2):319–331. 12. Valantinas J., Buivydienė A., Bernotienė E., Denapienė g. daugiakamerinė cistinė alveolinio echinokoko (Echinococcus alveolahs) sukelta kepenų infiltracija. Medicinos teorija ir praktika, 1998;(2):81–83.

220

Tekste pavartotos literatūros šaltinis rašomas to paties dydžio raidėmis, paprastuose skliausteliuose nurodant eilės numerį.

Priimami straipsniai, parašyti anglų, prancūzų, rusų kalbomis, tačiau autorius atsako už angliško teksto kalbą ir straipsnio redagavimą. Būtina kartu pateikti ir reziumė lietuvių kalba.

Pirmumas spausdintis mūsų žurnale teikiamas mūsų rėmėjams ir tiems, kurie iš anksto sumoka už savo straips-nio išspausdinimą.

Tiek mokslo, tiek praktikos, tiek mokslo populiarinimo straipsnių tekstas turi būti parašytas sklandžia bendrine lietuvių kalba.

Autorius savo straipsnį redakcijai gali siųsti ir el. paštu: zsveikata@takas.lt.Straipsnio­gale­lietuviø­ir­anglø­kalbomis­turi­būti­nurodytas­adresas­susirašinėti­(paprastai­nurodomas­vienas­

iš­straipsnio­autoriø).­Nurodoma­tikslus­adresas­(su­pašto­indeksu),­taip­pat­el.­paštas.Dėl­ straipsniø­ spausdinimo­ tartis­ redakcijos­ adresais­ arba­mob.­ tel.:­ 8­ 618­ 24712,­ 8­ 687­ 20248,­

8­612­41252.

SCIENTIFIC­aRTICLES­muST­mEET­ThE­REQuIREmENTS­oF­ThE­jouRNaL­„hEaLTh­SCIENCES“

„Health Sciences“ is a journal of medicine science and practice for medical practitioners and scientific work-ers, other specialists.

scientific articles posted to our journal should meet certain requirements. we want the authors to begin their writings with pointing out the significance and purpose of the article, its novelty. The title in english follows the title in Lithuanian. The (sur)name of the author is written by small letters, e. g. A. Jonaitis. a­writing­must­consist­of­the­parts­specific­for­a­scientific­article:­key­words,­a­summary,­an­introduction,­indications­for­what­purpose­an­article­is­written,­sources­and­a­method­of­research­work,­a­description­of­investigations,­results­of­scientific­activities,­sequential­conclusions,­a­list­of­literature­dealing­with­the­article,­the­name­of­an­article,­key­words­and­a­detailed­summary­in­English.

as far as reviews, articles on medical practice and casuistical cases are concerned the structure of an article is different: references to authors follow their names or end of a sentence. if one has to deal with several sources in sequence, one source is separated from another by a dashed stroke, e. g. 4, 7, 9–12. If decimal fractions are used, the comma is a punctuation mark, e. g. 17,5.

Articles are signed by their authors and posted in duplicate. The volume of a writing consists of 6–8 pages. words in latin and other foreign language are written in italics. a parcel includes a magnetic tip as well with a popular version of the text.

we impose a ban on articles that have been published already. Manuscripts must be printed clearly, lines ar-ranged at certain intervals (1,5).

illustrations should be presented on separate lists, their names and current numbers are specified below paint-ings or tables. coloured paintings cannot be mixed up with the text.

There may be indications in the text pertinent to the desirable places of published numbers or illustrations. The author ought to have told us beforehand about the wish to have coloured illustrations. we advise you to follow the internationally accepted si system of measurement.

if an article does not fully meet the requirements for a scientific article, it may be published as a descriptive piece, an information or theses.

all scientific and practical articles come under review.The names of the authors who are referred to are written in this way: a. the first capital letter of the name gooes

first of all; b. the surname follows the name.If the author deals with the list of literature referred to he (she) should write the other way. We ask you not to

mix up the name and surname of an author, to separate them by a gap.

221

we call your attention to the list of literature. The editorial staff is of the opinion that the list should be as short as possible: if one deals with a short article, the list must not exceed 10 sources; in case of articles of great size – up to 20 sources and literature reviews – up to 40 sources. The sources referred to cannot be old–time (published 5 or more years ago).

The list of literature must be prepared according to the order nowadays used in lithuania by representatives of various branches of science. it begins with the surname of an author. The first capital letter of his name follows it. if there are some co–authors, their names are separated by a comma. later on the name of an article is written, followed by a full stop, the name of a journal or book referred to, the year of publication, the number of a volume, the page without reference to abbreviations dealing with the date of publication, a volume or a number, a chapter of the page and so on. The date of publications is followed by a semicolon and the reference to a volume or a number – by a colon. for example, 15. bernstein JM. role of allergy in eustachian tube blockage and otitis media with effusion: a review. Otolaryngology – Head & Neck Surgery, 1996;114(4):562–568. 16. Mogi G, Chaen T, Tomonaga K. Influence of nasal allergic reactions on the clearance of middle ear effusion. Arch Otolaryngol. Head NeckSurg. 1990;116:331–334... 1. Šatkauskas B. Bronchoskopija: dabartis ir ateitis. Medicina. 1997;33(6):3–10. 2. Danila E., Šatkauskas B., Petrauskas A. Bronchoalveolinis levažas – informatyvus plaučių ligų diagnostikos metodas. Medicina. 1997; 33(6):44–47. 3. Klech H, Pohl W. Technical recommendations and guidelines for bronchoalveolar lavage (BAL). Eur Respir J. 1989;2:561–585. 4. Klech H, Hutter C, Costabel U. Clinical guide-lines and indications for bronchoalveolar lavage (BAL). Eur Respir J. 1992;2(8):1–130. 5. Jacobs DS, DeMott WR, Grady HJ, Horvat RT, Huestis DW, Kasten BL. Laboratory Test Handbook, 4th Edition. Lexi–Comp INC, Hudson (Cleveland), 1996... 9. Kimura K, Stoopen M, Reeder MM, Moncada R. Amebiasis: Modern diagnostic imaging with pathological and clinical correlation. Semin Roentgenol. 1997;32(4):250–275. 10. Ralls PW. Focal inflam-matory disease of the liver. Radiol Clin. N. Amer., 1998;36(2):377–389. 11. Mergo PJ, Ros PR. Benign lesions of the liver. Radiol Clin. N. Amer. 1998;36(2):319–331. 12. Valantinas J., Buivydienė A., Bernotienė E., Denapienė g. daugiakamerinė cistinė alveolinio echinokoko (Echinococcus alveolahs) sukelta kepenų infiltracija. Medicinos teorija ir praktika, 1998;(2):81–83.

in the reference to a source of literature letters of the same size are used. The current number of a source is taken in brackets.

one may post articles in english, french or russian under condition that the author takes the responsibility for editing a manuscript and its correct language. an article in a foreign language should include its summary in lithuanian. The proceeds of publishing are distributed according to priority given to our sponsors and the authors who cover the expanses of publishing their articles in advance.

both scientific articles or writings dealing with popular science or medical practice should be written in smooth and modern Lithuanian (English, French or Russian).

authors may use our website as well: zsveikata@takas.lt.The­reference­to­your­address­should­be­included­in­order­to­apply­to­you­(if­there­are­some­co–authors,­we­

are­interested­in­one­of­them).­We­ask­you­to­inform­us­about­your­website­or­mail­address­and­dial.

222

SVEIKATOS MOKSLAI

HEALTH SCIENCES

2011’7

Turinys

issn 1392–6373SVEIKATOS MOKSLAI

2011, Volume 21, Number 7, p. 222–224

TuRINYS

VISUOMENĖS SVEIKATAa.­Razbadauskas,­j.­Sąlyga,­I.­brasaitė,­G.­Þiliukas,­N.­Istomina. Vakarų Lietuvos gyventojų žalingi įpročiai ir jų sąsajos su sveikatos vertinimu ...............................5j.­andruškienė,­I.­bliznikienė,­I.­andersson,­G.­Ejlerts-son. Psichologinio klimato mokykloje sąsajos su dirbančiųjų sveikata, vertinama saliutogeniniais svei-katos indikatoriais ...................................................10j.­ Sąlyga,­ a.­ Razbadauskas,­ m.­ Kušleikaitė.­ lietuvos jūrininkų sveikatos problemos sociodemografinių, jūrinės industrijos veiksnių, gyvensenos įpročių povei-kyje .........................................................................16j.­ Sąlyga,­ G.­ Þiliukas,­ I.­ bakaitė. Lietuvos jūrininkų, dirbančių jūroje, gyvenimo kokybės analizė ...........22R.­Vaičekauskaitė,­b.­Kreivinienė. Šeimos, auginančios vaiką su negalia, socialiniai edukaciniai poreikiai po delfinų terapijos ......................................................27b.­Strukčinskienė,­­I.­bartusevičienė.­Jūrininkų gyven-senos ypatumai: mitybos įpročių analizė .................33F.­ Stepukonis. Pensinio amžiaus nustatymas atsižvel-giant į vyresnio amžiaus žmonių sveikatos būklę .....37D.­Stasiuvienė,­b.­Strukčinskienė,­D.­Šopagienė.­vak-cinavimo nuo infekcinių ligų analizė Klaipėdos apskri-tyje ..........................................................................41b.­Strukčinskienė,­D.­Kurlys,­S.­Griškonis,­j.­Raistens-kis.­ Mokyklinio amžiaus vaikų sveikos gyvensenos ypatumai fizinio aktyvumo aspektu .........................46b.­ Strukčinskienė,­ j.­ Raistenskis.­0-19 metų lietuvos vaikų ir paauglių mirtingumas nuo eismo traumų per dešimtmetį pagal eismo dalyvių kategorijas .............51S.­Norkienė,­V.­mikštaitė.­Metabolinis sindromas tarp širdies aritmijų skyriuje besigydančių pacientų ........56I.­algėnaitė,­F.­Stepukonis. Dainiaus Kepenio Palangos sveikatos mokyklos atvejo studija asmens pozityvios sveikatos aspektu .....................................................61I.­Dirgėlienė,­o.­jundulaitė. Smurtą šeimoje patyrusių ir/ar patiriančių moterų resocializacija krizių centre 66D.­Drungilienė,­S.­Kvyklienė,­V.­mockienė,­R.­Dargi-navičienė. burnos higiena ir ėduonies paplitimas tarp 12-15 metų moksleivių ...........................................70

j.­ brožaitienė,­ R.­ Gudelienė,­m.­ Staniūtė.­ Tėvų vai-dmuo ikimokyklinio amžiaus vaikų adaptacijos ligoninėje metu .......................................................75I.­ algėnaitė,­ R.­ Vaičekauskaitė.­ socialinės realybės konstravimo problema, tiriant žmonių, patyrusių stu-buro traumą, situaciją ..............................................80R.­Stukas,­K.­Savickaja,­R.­bartkevičiūtė,­V.­Dobrovols-kij.­vilniaus pradinių mokyklų mokinių mitybos ypatu-mai .........................................................................85R.­Stukas,­I.­Šilobritienė,­V.­Dobrovolskij.­vilniaus uni-versiteto studentų faktinės mitybos vertinimas ..........91z.­Skvarciany.­Krūties vėžys: sergamumo ir invalidumo palyginimai lietuvos savivaldybėse .........................97a.­Dumčienė,­D.­Lapėnienė.­Mokytojų profesinės vei-klos sąsajos su psichoemocine savijauta ...............102a.­Dumčienė,­D.­Lapėnienė.­Mokytojų vidinė darna ir kūrybingumas profesinėje veikloje .........................106a.­bartkevičienė,­G.­Þiliukas,­a.­Razbadauskas. ilga-laikio fizinio krūvio poveikis 12–17 metų sportininkų kairiojo skilvelio morfometrijai ir funkcijai ............110

bioMedicinaa.­bartkevičienė, G.­Þiliukas,­a.­Razbadauskas. 12-17 metų sportininkų širdies ir kraujagyslių sistemos funkci-nių rodiklių ryšys su kairiojo skilvelio miokardo mase 116j.­Sučylaitė. Psichologinės-edukacinės technikos „su-basmenybių mandala“ panaudojimas psichiatrijoje 121m.­Staniūtė,­j.­Šimkutė,­j.­brožaitienė. Sergančiųjų antro-jo tipo cukriniu diabetu patiriamo nuovargio analizė 126S.­Norkienė,­E.­Šablauskytė.­Arterinė hipertenzija: daž-nis ir sąsajos su rizikos veiksniais tarp širdies aritmijų skyriuje besigydančių pacientų ..............................130N.­Šiupšinskienė,­K.­Kaminskaitė,­L.­Dubosas.­vietinio ir sisteminio poveikio vaistų reikšmė mažinant skausmą po ryklės operacijų ................................................134I.­ Vaišnorienė,­ j.­ Didžiapetrienė,­ K.­ P.­ Valuckas,­ R.­Rotomskis.­optinės biopsijos taikymas melanocitinių odos darinių diagnostikai ......................................140D.­Reingardienė,­j.­Vilčinskaitė. Brugada sindromas 148j.­ Didžiapetrienė,­ G.­ uknevičiūtė,­ j.­ bublevič,­ S.­uleckienė,­ b.­ Kazbarienė,­ R.­ Stukas.­ antioksidantų vartojimo galimybės onkologijoje ..........................154

223

slaugaT.­Þuravliova,­m.­būta,­N.­juškutė.­profesinė motyva-cija slaugoje ..........................................................160a.­Razbadauskas,T.­­Þuravliova,­R.­Dumbrauskienė. sta-cionaro slaugytojų profesinę motyvaciją sąlygojančių darbo aplinkos veiksnių analizė ............................164D.­Šopagienė,­b.­Strukčinskienė,­j.­Raistenskis,­S.­Griš-konis,­D.­Stasiuvienė.­pakartotinės reabilitacijos povei-kis pacientų, persirgusių galvos smegenų insultu, kas-dieninio gyvenimo kokybei ...................................168V.­mockienė,­m.­ Truš,­ D.­ Šiaulevičiūtė.­ senyvo am-žiaus pacientų, nelaikančių šlapimo, slaugos aspektai slaugytojų požiūriu ...............................................172N.­ Istomina,­ V.­ Sviatlovičienė,­ R.­ Dumbrauskienė.­Slaugytojų veikla taikant chemoterapiją vaikų onkohe-matologinių ligų atvejais ........................................177N.­Istomina,­­R.­bagdonas,­P.­Krivickienė,­a.­Krivickaitė-mušeikė. Slaugytojų, dirbančių intensyviosios terapijos skyriuose, gyvenimo kokybės vertinimas ...............185N.­ Istomina,­ a.­ Razbadauskas,­ R.­ bagdonas,­ R.­Dumbrauskienė,­ N.­ Saulienė.­ slaugytojų savijauta, slaugant pacientus, ištiktus alkoholinės psichozės 191D.­ Drungilienė,­ N.­ Slatvickaja,­ G.­ Þiliukas. slaugos paslaugų atitiktis opioidinės priklausomybės pacientų lūkesčiams ............................................................196o.­Vitkūnienė,­j.­macijauskienė. slaugos informatikos aspektai slaugos praktikoje ....................................202

SVEIKATOS EKONOMIKA IR VADYBAa.­ Kiaunytė,­ N.­ P.­ Večkienė.­ socialinių darbuotojų, patiriančių pokyčius profesinėje veikloje, poreikis pa-ramai: supervizijos perspektyva .............................207

inforMaciJaL.­mačiūnas. Tarptautinės gydytojų katalikų federacijos (FIAMC) Europos asociacijų (FEAMC) valdybos posėdis berlyne .................................................................216Jubiliejaus proga sveikiname profesorę Genutę Šur-kienę .....................................................................218

CoNTENTS

public healTha.­ Razbadauskas,­ j.­ Sąlyga,­ I.­ brasaitė,­ G.­ Þiliukas,­N.­Istomina. harmful habits and their links with health assessment of western lithuania population ..............5j.­andruškienė,­I.­bliznikienė,­I.­andersson,­G.­Ejlerts-son. relations between organizational climate and school workers‘ health, evaluated by salutogenic he-alth indicators .........................................................10

j.­Sąlyga,­a.­Razbadauskas,­m.­Kušleikaitė.­The health problems of lithuania seafarers under the influence of sociodemographic, maritime industry factors and lifes-tyle habits ..............................................................16j.­Sąlyga,­G.­Þiliukas,­I.­bakaitė. analysis of the quality of life at sea of lithuanian seafarers .........................22R.­Vaičekauskaitė,­ b.­ Kreivinienė. social educational needs of family having a child with disability after dolphin assisted therapy ..........................................27b.­Strukčinskienė,­­I.­bartusevičienė.­seafarers’ life sty-le: analysis of nutrition ............................................33F.­Stepukonis. setting the retirement age given the he-alth status of senior people .......................................37D.­Stasiuvienė,­b.­Strukčinskienė,­D.­Šopagienė.­ana-lysis of vaccination against infectious diseases in Klai-peda county ............................................................41b.­Strukčinskienė,­D.­Kurlys,­S.­Griškonis,­j.­Raistens-kis.­healthy lifestyle in schoolchildren: focus on physi-cal activity ..............................................................46b.­Strukčinskienė,­j.­Raistenskis.­Traffic deaths in chil-dren and adolescents aged 0 to 19 years in lithuania during decade: pattern by road users .......................51S.­Norkienė,­V.­mikštaitė.­Metabolic syndrome in pa-tients in cardiac arhythmia department ....................56I.­algėnaitė,­F.­Stepukonis. Case study of Dainius Kepe-nis school of health by positive health aspect ...........61I.­Dirgėlienė,­o.­jundulaitė. The resocialization of wo-men who have experienced and/or are experienced violence in the family: the experience of the centre of crisis .......................................................................66D.­ Drungilienė,­ S.­ Kvyklienė,­ V.­ mockienė,­R.­Darginavičienė. The state of oral hygiene and the prevalence of dental caries in schoolchildren aged 12 to 15 years ..................................................................70j.­brožaitienė,­R.­Gudelienė,­m.­Staniūtė.­parental role in preschool children adaptation during hospitalization 75I.­algėnaitė,­R.­Vaičekauskaitė.­on the problem of so-cial construction of reality investigating the life experi-ence of people with spinal injury .............................80R.­Stukas,­K.­Savickaja,­R.­bartkevičiūtė,­V.­Dobrovols-kij.­ The peculiarities of nutritional habits in primary schoolchildren of Vilnius .........................................85R.­Stukas,­I.­Šilobritienė,­V.­Dobrovolskij.­factual nutri-tion of students of vilnius university ........................91z.­Skvarciany.­breast cancer: correlation between mor-bidity and disability in small administrative areas of li-thuania ....................................................................97a.­ Dumčienė,­ D.­ Lapėnienė.­ relationships between teachers professional activity and psycho-emotional state.......................................................................102

224

a.­Dumčienė,­D.­Lapėnienė.­Teachers’ sense of cohe-rence and creativity in professional activity ...........106a.­ bartkevičienė,­ G.­ Þiliukas,­ a.­ Razbadauskas. The impact of long-term physical load on left ventricular morphometric parameters and function in 12-17 years-old athletes ............................................................110

bioMedicinea.­ bartkevičienė, G.­ Þiliukas,­ a.­ Razbadauskas. re-lationship between functional parameters of cardiovas-cular system and left ventricular mass in 12-17 years-old athletes ............................................................116j.­ Sučylaitė. The employment of psychological edu-cational technique „mandala of sub-personalities’ in psychiatry .............................................................121m.­Staniūtė,­j.­Šimkutė,­j.­brožaitienė. analysis of fati-gue in patients with type ii diabetes ......................126S.­Norkienė,­E.­Šablauskytė.­arterial hypertension: the frequency and relationship with risk factors in patients in cardiac arrhythmia department .........................130N.­ Šiupšinskienė,­ K.­ Kaminskaitė,­L.­Dubosas.­litera-ture review of systemic and topical medicine for treat-ment of pain after pharyngeal surgery ....................134I.­Vaišnorienė,­j.­Didžiapetrienė,­K.­P.­Valuckas,­R.­Ro-tomskis.­The application of optical biopsy for the dia-gnosis of melanocytic skin lesions ........................140D.­Reingardienė,­j.­Vilčinskaitė. brugada syndrome 148j.­ Didžiapetrienė,­ G.­ uknevičiūtė,­ j.­ bublevič,­ S.­uleckienė,­b.­Kazbarienė,­R.­Stukas.­antioxidant com-plements and supplements potential use in oncology 154

nursingT.­Þuravliova,­m.­būta,­N.­juškutė.­professional moti-vation in nursing ...................................................160a.­ Razbadauskas,T.­ ­ Þuravliova,­ R.­ Dumbrauskienė. analysis of environmental factors influencing profes-sional motivation at work in hospital nurses ..........164D.­Šopagienė,­b.­Strukčinskienė,­j.­Raistenskis,­S.­Griš-konis,­D.­Stasiuvienė.­The effect of repeated rehabilita-tion in stroke survivors for their quality of casual life 168V.­mockienė,­m.­Truš,­D.­Šiaulevičiūtė.­nurses attitude to the old age enuretic patients caring aspects .......172N.­ Istomina,­ V.­ Sviatlovičienė,­ R.­ Dumbrauskienė.­nurses activity with chemotherapy for children onco-hematological illness .............................................177N.­Istomina,­R.­bagdonas,­P.­Krivickienė,­a.­Krivickaitė-mušeikė. intensive care nurses’ evaluation of their qua-lity of life ................................................................185N.­ Istomina,­ a.­ Razbadauskas,­ R.­ bagdonas,­ R.­Dumbrauskienė,­N.­Saulienė.­perceptions of nurses ca-ring of patients having alcohol psychosis ............191D.­ Drungilienė,­ N.­ Slatvickaja,­ G.­ Þiliukas. nursing care compatibility with the expectations of patients with opioid dependence ........................................196o.­Vitkūnienė,­ j.­macijauskienė. nursing informatics aspects in nursing practice .....................................202

healTh econoMics and ManageMenTa.­Kiaunytė,­N.­P.­Večkienė.­The need of support for social workers experiencing changes in professional activity: perspective of supervision ........................207