Sportas Futbolo ukulisi achmataiLietuvos futbolo federacijos prezident (LFF) Juli Kvedar spaudia teissauga. Jis tariamas neteistai praturtjs ir net grobsts Lietuvos futbolui skirtus milijonus.Pusei met teismo nuo pareig nualinto LFF vadovo situacij galima vertinti vien kaip fi nansini nusikaltim tyrim. Bet futbolo ukulisiuose viea paslaptis yra tai, kad is tyrimas ginklas kovojant dl valdios federacijoje.

Savaitratis 15min ISSN 1822-2749 Nr. 34 (1265) 2012 m. rugsjo 7 d.

PolitikaLietuva eina prie istorijStrateginius partnerius lenkus, kurie purktauja dl savo tautiei padties, Lietuva maino iaurs alis. Nauja draugyst ne visiems patinka, nes su Lenkija mus sieja gerokai tvirtesni istoriniai ir emociniai ryiai, o skandinavams tesame kitokie.

4-5 psl.

VerslasKnyg rinkoje nauji vjai

Daugiau nei pus lietuvi knygas ikeiia televizori arba kompiuter. Lietuvos knygyn tinklai ir leidyklos orientuojasi skaitmenin knyg format ir ketina gauti vis daugiau pajam ne i knyg pardavimo.

8-9 psl.

VizionieriaiIdj pakio skausmas

Vienas mogus prie farmacijos gigantus. toki konkurencin kov stojs Andrius Kavaliauskas jauiasi laimingas. Laikau j rankose ir inau, kaip parduoti, rodydamas savo sukurt preparat tikina vaikinas.

14-15 psl.

1011 psl.

Paskutinis benefi sas Po 55 met scenoje Virgilijus Noreika taria sudie didiajai scenai.

1213 psl.

Audr Domeikait

I.Gelno nuotr.

I.Gelno nuotr.

I.Gelno nuotr.

I.Gelno nuotr.

BFL nuotr.

TyrimasSirgti labai sveikaRugsjo 14-j iau ta diena, kai Neringai Venckienei nebereiks nuo prokuror slptis u medik nugar. Atuonis kartus nuo apklausos isisukusi buvusi teisja taps kandidate Seimo narius. Tai naujas jos skydas nuo teissaugos. Prokurorai tik sksioja rankomis: medik payma apie lig pateisinama prieastis, kodl galima su jais nebendrauti. Kokia ta liga sloga, kelio skausmas ar padanjs pulsas nesvarbu.

3 psl.

15min 2012 m. rugsjo 7 d.2 | Politika

Konstitucinis Teismas neleido paalintajam prezidentui kandidatuoti Seim. Kaip tai vertinate?

Tomas BalekasGeneralinis direktoriust.balzekas@15min.lt

Jaunius LingysGen. direktoriaus pavaduotojasj.lingys@15min.lt

Rimvydas ValatkaVyriausiasis redaktoriusr.valatka@15min.lt

Donatas VeerskisPardavim vadovasd.vecerskis@15min.lt

Raimundas CelenceviiusRedaktoriusr.celencevicius@15min.lt

Asta CibienRedaktoriaus pavaduotojaa.cibiene@15min.lt

Redakcija Tel. (8-5) 210 5896Faks. (8-5) 210 58 97redakcija@15min.ltSaltoniki g. 9, Vilnius, 08105

Reklama reklama@15min.ltTel. Vilniuje (8-5) 233 6535

Platinimas platinimas@15min.ltTel. Vilniuje (8-5) 210 5894

Leidjas: UAB 15 minui, Saltoniki g. 9, Vilnius, 08105Tel. 210 5894. Faks. 210 5897. info@15min.lt

Savaits netektis

15min.lt apklausa

Konstitucinis Teismas prim teising sprendim, nes Seimas nepakeit Konstitucijos (5123) 30 proc.

Konstitucinis Teismas suklydo, nes nepais Europos mogaus Teisi Teismo sprendimo (4999) 29 proc.

is sprendimas reikia R.Pakso politins karjeros saullyd (946) 5 proc.

R.Paksas nra toks svarbus, kad dl jo reikt sukti galv (6198) 36 proc.

R.Paksas nekaltasR.Pakso ir jo aplinkos kryktavimai po Europos mo-gaus Teisi Teismo (ETT) sprendimo, pareigojan-io Lietuv leisti Konstitucij pamynusiam ir dl to post per apkalt praradusiam prezidentui dar syk prisiekti tautai, buvo kiek per ankstyvi. Konstitu-cinis Teismas lakn dar syk nutupd ant ems kad ir koks teisingas ETT, net jis negali volu per-vaiuoti Konstitucijos.

R.Paksas be Seimo Lietuva be ateities, nes met ik paiam ETT?

R.Pakso gerbjai taip ir porina, juodas ms teisi-ns sistemos dmes aprauda. Tik netiesa tai. Taip, Lietuva apsikvailino, bet tik dl R.Paksui palan-kaus Seimo statymo, kuris tapo veimu, pastaty-tu prie arkl. Kad Lietuva vykdyt ETT sprendi-m, o R.Paksas galt bti renkamas, btina keisti Konstitucij. Taip, kad net priesaik sulaus vei-kjas turt teis prisiekinti toliau. odiu, brolis ne brolis, o lipk i grios.

iaip tai visiems tik gera. Pirmiausia R.Paksui. inoma, buvusiam ereliui gal ir ne fasonas bti kur-iu ir nebyliu Europarlamento ventje, kurioje j sidmjo tik dl keistos manieros prie sdantis nusivilti vark ir j keliskart pakratyti, bet nieko nesuprasti Briuselyje u 50 tkst. Lt per mnes yra geriau nei trintis Seimo opozicijoje u 7 tkst. Lt.

Ereliu pabandius pakilti, spalio 14-j vis tiek varna bt tek tpti. R.Pakso traukinys nuvaia-vo. Ta tautos dalis, kuri R.Paks buvo paklusi mesijus, teisingumo ir laims jau seniai tikisi tai i vienos, tai i kitos politins blondins. Moterys meluoja geriau.

Kad ir kaip kas vertint KT sprendim, jis igel-bjo ekslakn nuo akistatos su iauria tikrove. Da-bar R.Paksas vl gali vaidinti sau jau prast aukos vaidmen. Vienintel vaidmen politikoje, kur jis imoko atmintinai.

Tvarkdari partijai irgi gerai. Pirmosios rin-kim diskusijos parod, kad R.Pakso pavaduoto-jui daug geriau seksi be jo. Beaistris veikjas i praeities, pavargusiu balsu dstantis svetimas tie-sas, tvarkdariams bal nepridjo. Utat dabar V.Mazuronis ir K ispaus i R.Pakso aukos kas lik ir, irk, vienu kitu mandatu gaus daugiau. Ko daugiau reikia partijai, kuri per atuonerius metus (!) net neiekojo pamainos suspenduotam vadui?

gera ir Lietuvai. Rinkjai ivengs R.Pakso klejo-ni, o statym ir Dekalogo lauytojams priminta, kad kart valdios auktybse pamynus statym nelengva sugrti olimp net tokioje anarchij linkusioje alyje kaip Lietuva. Vaikai vanagai ke-dofi lai, laikykits statym, o tai bus kaip R.Paksui.

Net jei sutiktume, kad suspenduotas R.Pakso kan-didatavimas yra valstybs problema, tekt pripa-inti, kad i problem tik pats R.Paksas ir sukr.

Todl, kad tokiais atvejais turt lemti ne Konsti-tucija, ne statymai ir net ne ETT, o politinio veikjo, kart tautos irinkto aukiausi post, elementari savivoka, kad tas, kuris imestas pro duris bando ia pat lipti per lang, pirmiausia negerbia pats savs. Negerbiantis savs gali gerbti kitus?

R.Paksas to nekirto, nors apmstymams turjo net 8 metus. Retas atvejis. Toks retas, kad velniau-sias odis ia nepakaltinamas.

Komentaras

Rimvydas Valatkar.valatka@15min.lt

R.Paksas vl gali vaidinti sau prast aukos vaidmen.

80000 egz. 15min tira audituoja UAB Ernst & Young Baltic.

KonstitutuucicicinnissssTeT ismamaas s neleiddo ooRoolalandnduiui Paksksuiui prisikkeleltiti iir r kanddididatatuouotititi Seimmo o orinkkimimuouosse.

R.Paksasass teismui labbabai

dkingass, nnees s gals ir tololiaiau,u,u,

kaip prratatss, tik vaiddenntitis ss

Lietuvuvoss polititikoje.

30PROC.36

PROC.

5PROC. 29

PROC.

Apklausoje dalyvavo 17266 mons

15min 2012 m. rugsjo 7 d.

Ar js mona jums itikima?sivaizduokite, kad esate veds vyras ir turite nuos-tabi mon, su kuria graiai gyvenate jau kokius 20 met. Vien dien susitinkate kaimyn (kuris neseniai isiskyr po to, kai mona uklupo j su meilue) ir jis aus panibda, kad js geroji mo-na jums neitikima.

inia tikriausiai jus pritrenkia, bet neprarandate sveiko proto ir nusprendiate vien gandais nepasi-tikti. Negrau, bet patikrinate monos elektronin pat, telefono iklotines, banko sskaitas nieko tartino. dmiai apvelgiate drabui spint, taip pat ir apatinio trikotao skyri, panarote papuo-al dutes viskas, kaip visada, grau, madinga, bet nevirija gaunam pajam.

Norite bti visikai tikras, tad pasamdote priva-t sekl, kuris po dviej savaii jums pranea, kad mona, nors ir lankosi sporto klube, kavinse, teatre bei kart iki inakt vakarojo pas draug, svetimo vyro kompanijoje nepastebta, darbo metu dirba, o po darbo vaiuoja namo.

Jums pasidaro lengviau, js atsikvepiate ir pada-rote vienintel teising ivad js mona aikiai neitikima. Nes faktai akivaizds ji moteris (o jos juk bna neitikimos), rpinasi savimi, stengiasi graiai atrodyti ir jums niekada nekilo net minties apie tai, kad ji gali bti neitikima.

Sakysite, kvailyst? Taip nebna? Paskaitykite Konstitucinio Teismo (KT) treia-

dienio nutarim R.Pakso byloje ir suprasite, kad ne tik bna, bet ir yra. Tiesa, skaityti reikia pradti nuo 2004 met gegus 25 dienos nutarimo, o gal net dar anksiau nuo apkaltos, k tikriausiai Lie-tuvoje ne visi yra pajgs padaryti. skaitant ir ur-nalistus, nekalbant jau apie didij dal politik.

Atpasakoti visk sunku, bet pacituoti kai k vis dlto verta.

Taigi KT sako, kad Konstitucijos altinis yra pati valstybin bendruomen ir kad ji aukiausios teisins galios aktas.

KT taip pat nurodo, kad tauta Konstitucij kei-ia tiesiogiai arba per savo demokratikai irinktus atstovus ir tik pagal paioje Konstitucijoje nustaty-tas taisykles. Tos taisykls labai aikios arba bal-savimas Seime, arba referendumas. ia gino nra.

Ginytis sunku ir dl kitos KT nutarim citatos: Konstitucijoje negali bti ir nra sprag.

Toliau iek tiek sudtingiau: Konstitucijos raids negalima aikinti ar taikyti taip, kad bt paneigiama Konstitucijos dvasia. Suprask, tai, kas parayta, svarbu, taiau daug svarbiau tai, kas neparayta.

Ir tada jau visikai sudtinga: Konstitucijoje nra numatyta, kad prajus kokiam nors laikui Respubli-kos prezidentas, kurio veiksmai Konstitucinio Teis-mo buvo pripainti iurkiai paeidusiais Konsti-tucij, o jis pats sulaus priesaik .... galt bti laikomas nesulauiusiu priesaikos, nepaeidusiu iurkiai Konstitucijos.

Bet, kaip ir neitikimos monos atveju, toliau vl viskas lengva ir paprasta: Konstitucijoje yra tvirtintas toks teisinis reguliavimas, kad asmuo, kur Seimas apkaltos proceso tvarka paalino i Respublikos prezidento pareig u priesaikos su-lauym, iurkt Konstitucijos paeidim, nieka-da negali bti renkamas Respublikos prezidentu.

Raids nra, o dvasia kuda niekada. Vis dar esate tikras, kad js mona jums itiki-

ma? Ir vis dar tikite, kad Konstitucija yra aukiau-sios teisins galios aktas, o js to akto altinis?

Komentaras

Artras Raasredakcija@15min.lt

Raids nra, o dvasia kuda niekada.

Tyrimas | 3

Asta Cibiena.cibiene@15min.lt

Lygiai po savaits rugsjo 14-j iau ta diena, kai Neringai Venckienei nebereiks nuo prokuror slptis u medik nugar. Atuonis kartus nuo apklausos isisukusi buvusi teisja taps kandidate Seimo narius. Tai naujas jos skydas nuo teissaugos.

Prokurorai apklausti bei teikti prane-im apie tarimus vis bando ir dar vie-nai Seim besiverianiai personai N.Venckiens tetai Audronei Skuienei. i savait Panevio apygardos proku-ratros prokuror Aurelija Galianskyt u neatvykim apklaus be pateisina-mos prieasties jai skyr 2600 Lt baud, o policijai nurod A.Skuien atvesdinti.

Bet pareignai nieko nepe kirpjai staiga sulubavo sveikata ir ji namus isikviet medikus.

Medik paymos galiaProkurorai tik sksioja rankomis: medi-k payma apie lig pateisinama prie-astis, kodl galima su jais nebendrauti. Kokia ta liga sloga, kelio skausmas ar padanjs pulsas nesvarbu. Svarbu, kad sergama. O jei tarimai nra sunks, niekas neskuba tikrinti, ar medik pa-ymos tikros.

Visk darome pagal statymus, kal-bdama apie neskmingus bandymus apklausti N.Venckien, tikino Panevio apygardos prokuratros vyriausioji spe-cialist komunikacijai Vida Bielskyt. Imtis drastik priemoni nra pagrin-do, kadangi tariami nusikaltimai nra tokie sunks, kad reikt pulti sergant mog. Kitas dalykas, jei nusikaltimas labai sunkus, susijs su mogaus gyvy-bs atmimu ar milijon vagystmis. Tada reikalaujama priverstinio sveika-tos patikrinimo. Bna ir ivaiuojamj teismo posdi. Prokuroras su teisju vaiuoja ligonin apklausti ir suimti tariamj.

N.Venckienei prokurorai ketina pa-reikti tarimus dl trukdymo antstolio veiklai, pasiprieinimo valstybs tarnau-tojui ar vieojo administravimo funkci-jas atliekaniam asmeniui, nepagarbos teismui, teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, nevykdymo ir dl piktnau-diavimo tv, globjo ar rpintojo arba kit teist vaiko atstov teismis.

Prokurorams tarim nekyla Buvusi teisja serga jau daugiau kaip du mnesius. Bet prokurorams tai ne-atrodo tartina.

Joki duomen, kad bt piktnau-diaujama medik paymomis, neturi-me. Bna anonimini skambui, kad mat ten ir en, bet negi bgiosi ir ti-krinsi, ar mat, ar nemat. I Garlia-vos poliklinikos paimti medicininiai dokumentai, jie tikrinami. Bet tai u-trunka. Tarkime, i Sodros palyginti

ilgai laukme atsakymo ratu, kad jie negali patikrinti medicinini paym, kurias gauna N.Venckien, aikino V.Bielskyt. K nuveiksime, t nu-veiksime. ia ne tragedija, kad artja rinkimai, ne tragedija, kad N.Venckien bus registruota kandidate. Kiek Vyriau-siosios rinkim komisijos (VRK) buvo praoma leisti apklausti, tiek buvo lei-diama. inoma, norime visk kuo grei-iau atlikti, nes darb turime daug. O ia su vienu ikiteisminiu tyrimu pir-myn atgal, pirmyn atgal.

Jei N.Venckien tapt parlamentare, prokurorams tekt prayti panaikinti jos teisin nelieiamyb. Patirtis rodo, kad tokie praymai ne visada patenki-nami. Taip atsitikus N.Venckien rami galt bti maiausiai ketverius me-tus, o dar po pusmeio sueit ir sena-ties terminas.

Gda, bet nieko nedaro ia siaubingai didel problema ir dide-l gda. ita dangstymosi medik pay-momis manija labai iplitusi, pikti-nosi Seimo Sveikatos reikal komiteto vadovas Antanas Matulas. Kad nebt gda, jo komitetas per ketverius metus nenuveik nieko didel problem pa-klibino tik kart.

Prie madaug trejus metus dl to posdiavome kartu su Socialini rei-kal ir darbo komitetu, berods, dar Tei-ss komitetu. Bet ia yra kompleksin problema, j reikia sprsti tarpinybiniu lygiu, aikino A.Matulas.

Vis dlto, kaip reikt pakoreguoti teiss aktus, kad medik paymos ne-bt skydas nuo teissaugos, A.Matulas ino: Reikt nuostatos, kad pateisina-ma prieastis yra tik gydymas staciona-re. Bet jei mogus gydosi ambulatori-kai, tai jis turt bti apklausiamas, nes jis juk atlieka buitinius darbus, vaikto po parduotuves, neretas keliauja. Dar reikt atlikti statistin analiz, kokios gydymo staigos, kokie medikai tokiais atvejais daugiausia iduoda paym, ir vieinti tai.

Bet medikai piktnaudiauja ne visais atvejais. Ir mano darbo praktikoje toks atvejis pasitaik. Apsilank nia dama ir man labai graiai nupasakojo persi-leidimo poymius. Paguldiau j ligo-nin. Kit dien skambina prokuroras: Kaip tu taip galjai, ji tariama baisiais nusikaltimais.

Sirgti labai sveikaGydytoj paymos takingus tariamuosius saugo nuo teissaugos

2001m. saus avarij padars tuometis usienio reikal ministro patarjas Egidijus Bikauskas, pa-mets automobilio valstybin nu-mer, paspruko i vykio vietos. Ai-kintis policij atvyko tik kit dien, bet prasidjus priepuoliui buvo i-vetas ligonin. E.Bikauskui gydy-tojai diagnozavo smons praradi-m dl stresins situacijos ir aukt kraujospd.

2007 m. rugpjt vienoje Vil-niaus ueigoje virj auds ne-blaivus tuometis Vadovybs ap-saugos departamento majoras Jonas Paulikas ilgai suko uodeg isiblaivs skundsi ant veido atsi-radusia kraujosruva, o nuo tarny-binio patikrinimo gynsi netiktai uklupusia liga.

Dar vienas klasikinis pavyzdys Darbo partijos byla. 2011 m. gruod teismas pradjo liudinink apklau-s. Vasario mnes susirgo vienos i kaltinamj Marinos Liutkeviie-ns advokat Reda Kurlaviien. Kov posdis atidtas, nes dl ligos neatvyko kita i tariamj Vitali-ja Vonutait. Baland posd ne-atvyko M.Liutkeviien, be to, su-sirgo viena teisj kolegijos nar. Gegu dl ligos teisme vl nepasi-rod V.Vonutait. Birelio mne-s eil susirgti atjo Darbo partijos nariui Vytautui Gapiui.

2012 m. kov avarij sukls Seimo narys Vincas Babilius slp-tuv rado Vilniaus universiteto Santariki klinik palatoje. Kokio-je ilgai negaljo isiaikinti net policijos pareignai.

2012 m. gegus pabaigoje pa-augl dviratinink prauds buvs aki policijos patruli brio va-das Vytautas Demenius po trage-dijos spjo pagulti trijose ligoni-nse. Jis skundsi irdies veiklos sutrikimais. Taiau medik ratas prokurorams, kad dl sveikatos bkls jis negali bti veiojamas, V.Demeniaus neapsaugojo teis-mo posdis vyko palatoje.

Lig maieliai

Seim besiverianti N.Venckien tikriausiai sirgs iki rinkim.

I.Gelno nuotr.

15min 2012 m. rugsjo 7 d.4 | Politika

Koaliciniai urmuliai Politikams kalbti apie bsim koalicij galimybes yra tas pats, kaip mediotojams pliaukti apie ne-sumedioto vries kailio dalybas. Reikia laimti rinkimus, bent jau perengti per 5 proc. barjer, kad atsirast tikimyb bti trauktam koalicij.

Todl, kai imama kalbti apie tai, kas bus valdio-je, suprantu, kad kalbama ne apie ateit, o apie da-bartin situacij: dliojami prioritetai rinkjams suprask, jie jau laimjo, nes msto apie koalicijas.

Koalicij konfi gracija gali bti svarstoma kitu aspektu, tarkim, kiek partijos ir j atstovai Seime yra vertybikai artimi, panas, kad galt bend-rai valdyti?

Todl, kai .Jurnas daro prielaid apie galimas koalicijas su konservatoriais, o A.Butkeviius abe-joja tokia galimybe, mes regime ne samprotavimus apie galim koalicij, o sudting vidini Social-demokrat partijos vadovybs diskusij atgarsius.

Tos diskusijos gali bti visai nesusijusios su koa-licinio bendradarbiavimo versijomis, jos galbt yra tik lyderi trinties ir hierarchinio aikinimosi atspindys. Nors, reikia pripainti, LSDP yra parti-ja, kur nuomoni vairov toleruojama. Gal todl i partija sugebjo isaugoti didiul nari skaii?

Net ir tarp konservatori dzgia diskusija, kuri, kaip visada barokikai, bando reguliuoti V.Landsbergis: Neinau, ar mano partija po rin-kim bus koki nors koalicij iniciator. Social-demokrat reikalas, ar jie kvies konservatorius, ar nugals kokie nors revanistiniai interesai.

Tokiu kalbjimu V.Landsbergis nesmoningai konstatuoja, kad socialdemokratai jau laimjo, nes tai j reikalas kviesti deiniuosius koalicij. Kita vertus, klijuodamas vertybin etiket poli-tiniams oponentams (revanistai), jis daugiau kuria tamp nei ieko konstruktyvaus darbo b-simajame Seime galimybi.

Akivaizdu, kad V.Landsbergis yra atitols nuo partijos gyvenimo ir, matyt, niekas nei konserva-tori stovykloje, nei u jos tokios jo pozicijos rim-tai nevertins. Todl kalbdamas tariamai aktualia koalicijos sudarymo tema, V.Landsbergis, vis pirma, kalba apie save ir savo nuomons reik-mingum sau.

A.Kubilius kaipmat sureagavo V.Landsbergio tez kategorika rinkim replika: A tik tiek galiu pasakyti, kad mes, valdanioji koalicija, Tvyns sjunga kartu su liberalais, ruoiams skmingai pasirodyti rinkimuose ir pratsti visus darbus, ku-riuos darme.

Taigi ir Tvyns sjungoje vyksta lyderi ir po-iri kova.

Taiau tikras bsimosios koalicijos svarstymas dabar galimas tik S.Daukanto aiktje, nes prezi-dentei reikia rimtai svarstyti visus ateities varian-tus. Po rinkim reiks aikiai pareikti savo poir partijas, politikus bei pritarti ar nepritarti vienai ar kitai koalicijos galimybei.

ia, o ne Seime, telksis naujos valdaniosios daugumos formavimo kartis. ia, o ne partijose, bus matuojamos frakcij galimybs susitarti, bus stumiami vienas kitam glb politikai. ia virs de-ryb katilas (o gal jau ir verda) siekiant suburti to-ki koalicij, kuri realizuot ir prezidents planus.

Taiau rinkimai dar nevyko, taigi ir visi sampro-tavimai tra tik prielaida, modeliuojanti politini santyki tendencijas.

Komentarasras

Lauras Bielinisredakcija@15min.lt

V.Landsbergis nesmoningai konstatuoja, kad socialdemokratai jau laimjo.

Strateginius partnerius lenkus, kurie purktauja dl savo tautiei padties, Lietuva maino iaurs alis. Apvalgininkus nauja draugyst stebina su Lenkija mus sieja gerokai tvirtesni istoriniai ir emociniai ryiai, o skandinavams tesame kitokie.

Egl Digryte.digryte@15min.ltsiliej euroatlantin erdv, dairms nauj usienio politikos krypi. Ban-dymai tapti neapibrto regiono centru, pragmatika alimi (gerinti santykius su Rusija ir Baltarusija, stiprinti bendra-darbiavim su didiosiomis Europos Sjungos (ES) valstybmis) nepavyko dl menkos takos. Uuot stiprin ry-ius su lenkais, lietuviai jiems atsuko nugar. Vizijos Lietuva 2030 krj orientyru tapo iaurs EuroposBalti-jos jros regionas.

iaurs ali region sudaro skan-dinavai (vedija, Norvegija, Danija, Is-landija) ir Suomija. Visos penkios alys patenka turtingiausij dvideimtu-k, trys priskiriamos konkurencingiau-sioms ekonomikoms, visos, iskyrus Islandij, laikomos maiausiai korum-puotomis. lietis prie i valstybi bt pravartu. Bet ar iaurs kryptis yra ge-riausias pasirinkimas?

Nepastami draugaiVienas Lietuvos diplomatas 15min pasakojo Stokholmo autobuse mats plakat su Baltijos ir iaurs valstybi emlapiais. Vis sostins buvo pay-mtos, tik Lietuvos ne. Nustebs i-girdo paaikinim: tik Vilnius sikrs ne prie vandens, o lietuviai vienin-teliai katalikai.

Taiau nemaai politik, diplomat ir politolog sitikin, kad ms aliai, o ir kitoms Baltijos valstybms reikt judti btent ia kryptimi.

Perspektyviausia Lietuvos savirea-lizacijos erdv yra iaurinis lankas: dinamikas suvereni Baltijosiaurs ali regionas, palaikantis glaudius ryius su transatlantiniais partneriais, Didija Britanija ir kitomis ES valsty-bmis, paaikino usienio reikal ministras Audronius Aubalis.

Seimo nario Petro Autreviiaus ma-nymu, ios gerovs valstybs nra pras-iausias orientyras.

iaurs alys gyventoj skaiiumi mus lenkia nedaug, taigi, nebt vy-resniojo brolio sindromo. Su jomis ne-bta didesni konfl ikt, nelik istori-ni kompleks, baimi ir nuoskaud. Griuvus geleinei udangai pirmieji kit Baltijos jros pus atsigr b-tent iaurieiai. Daugiau kaip pus di-dij investuotoj Lietuvoje yra i io regiono.

Kita vertus, istorijoje Lietuva da-niausiai judjo bgiais VakaraiRytai. iaurs valstybs nauja kryptis.

K Lietuvos gyventojai ino apie Suo-mij ar Norvegij, j istorij, ar kalba i valstybi kalbomis? inoma, t pat galima pasakyti apie vedus ar danus.

Emocijos sieja su lenkaisItin kreivai Lenkijos pusn iri pre-zident Dalia Grybauskait. Gegu, bendraudama su JAV lietuviais, ji pa-atviravo: Susidrme su sudtinga si-tuacija vieojoje erdvje. Dl kakoki

prieasi kai kurie Lenkijos politikai nusprend, kad artimiausiu metu ge-riau bt, jog Rusija bt draugas, o visos smulkesns alys ne tokios svar-bios ir laikinai galt tapti atpirkimo oiais. Atrodo, kad toks vaidmuo mums ir suteiktas.

Lyg bt per maai liktelta ibalo ugn, netrukus D.Grybauskait paskel-b, kad kai kuriuose santykiuose geriau daryti pauz. Ta pauz tsiasi iki iol.

Lenkija ilgai buvo laikoma strategine Lietuvos partnere.

Politikos apvalgininko Vladimiro Lauiaus odiais, jei bt buv dau-giau reali pasiekim, pavyzdiui, susi-tarimas dl vard ir vietovardi ray-mo, galjome turti daugiau saugikli nenusiristi dabartin lyg.

Jgos, suinteresuotos santyki atrinimu, dabar neturt pagrin-do krautis dividendus, dst savo

iaurs kryptis

epospolit XVIXVII a. vald vedijos Vaz dinastijos atstovai: Zigmantas Vaza (1. 15871632 m.), Vladislovas Vaza (2. 16321648 m.) ir Jonas II Kazimie-ras (3. 16481668 m.), kuris dl valstybs nuosmukio, kar su Rusija bei vedija atsisak sosto, ivyko Pranczij ir prisijung prie jzuit. ygimanto Augusto sesers Kotrynos Jogailaits snui Zigmantui Vazai ir jo palikuonims pretenduo-jant vedijos sost, buvo kil nemaai konfl ikt su LietuvosLenkijos valstybe.

Per iuos karus Lietuvos kariuomens didysis etmonas buvo kunigaiktis refor-matas Jonuas Radvila, viena rykiausi savo epochos asmenybi, inomas poli-tikas ir karvedys, kultros mecenatas, evangelik reformat globjas.

sivls konfl ikt su takingais Sapiegomis, jis su daugiau nei tkstaniu didi-k ir bajor 1655 m. Kdainiuose nutrauk unij su Lenkija ir sudar nauj su protestantika vedija. Lietuviai tikjosi, kad vedija geriau apgins j interesus, parems kare su Rusija. vedijos karalius tam nepritar ir sutartis lauktos naudos neatne. J.Radvila ne tik usitrauk daugelio lietuvi ir lenk neapykant, bet ir peln idaviko vard.

Skandinaviki puslapiai Lietuvos istorijoje

1. 2. 3.

D.Grybauskait ir A.Aubalis Lietuv stumia nuo Lenkijos ir veda iaurs kryptimi.

T.Lukio/BFL nuotr.

poir Pasaulio lietuvi jaunimo susi-tikime V.Lauius. Yra sakanij, kad strategin partneryst su Lenkija pasi-teisino. O dabar staigiai nusprendme esame partneriai su Skandinavijos ali-mis. Kur draugyst nuved, nematyti, o laikas bga.

Istorikas Alvydas Nikentaitis neseniai tvirtino, kodl Lietuvai netinka orientuotis iaurs alis: Nepaisant bendros gene-tikos, nra emocij. Su lenkais mus sieja emocinis ryys. Jei mons kak jauia,

tai yra paskata veikti kartu ar vienas prie kit.

Save matome baltais, o ne iaurieiaisAr istorija yra lemtis? klausi-

mu klausim apie bendr praei-t ir dabarties santykius atsak

politologas Mindaugas Jur-kynas. Ji neapibria atei-

ties, tik turi takos. Negird-jau kalb, kad reikia mesti Lenkij, tik

ji gali mus mesti.Inagrinjs madaug tkstant prezi-

dent, premjer ir usienio reikal minist-r pareikim, prie kelet met jis padar ivad: Lietuva, Latvija ir Estija save iden-tifi kuoja kaip Baltijos, o ne iaurs alis.

Vieasis diskursas, Usienio reikal mi-nisterijos ir prezidents retorika rodo, kad lietuviai linksta prie iaurs valstybi, ta-iau i kryptis nepakankamai inaudota. Pasak M.Jurkyno, tokiose srityse, kaip mogaus teiss ir socialin gerov, reikia stipriau dirbti.

Reikia gyventi savo gyvenim, neatsi-sakyti savasties. Bet pasirinkim turime nedaug, o ten yra artim draug, turime vystyti bendrus projektus, puoselti bend-rus interesus, dst M.Jurkynas, taiau ikart pripaino, kad jie mus aikiai mato kaip kitokius. Anot politologo, su iaurie-iais galime rasti slyio tak. Net ir trys

Vaz dinastijos atstovai, vald epospoli-t, rodo bendr istorij su iaurs alimis.

V.Adamkus: Man ir iandien gdaAnkstesnis valstybs vadovas Valdas Adamkus gioja peiais dl Lietuvos usienio politikos pokyi.

Santykiai su Skandinavija visada buvo puiks. Per 10 met su j aukiausiais pareignais kalbjausi visomis temomis, kurios staiga iandien atrastos lyg nau-ja em. Antai su vedijos premjeru per pusantros valandos Stokholme sutar-me, kad Lietuva jungiama elektros kabe-liu su vedija. Gal mes dvirat iandien i-radinjame? Praradome dvejus-ketverius metus, 15min sak kadencij baigs prezidentas.

Su Varuva irgi kalbta vairiais klausi-mais. V.Adamkui apmaudu, kad negyven-dinta daugelis dalyk, kuriuos dar jis a-djo. Pasiekta situacija, kai Varuva ima diktuoti savo slygas, o skmingai besi-klosiusius, bet atvsusius dvialius san-tykius tenka megzti i naujo.

Deimt met vyko derybos, dalyti pa-adai. Ne kart man buvo be galo sunku irti Lenkijos prezident veidus. Pavyz-diui, savo gero draugo Aleksanderio Kwas-niewskio, kuriam adjau: baigtas reikalas Seime (dl pavardi raybos, aut. past.).

Lygiai tas pats su aminatils Lechu Kaczynskiu kiek kart jam adjau, kad gal gale nesusipratimai Vilnijoje bus baig-ti, kad radikals pareikimai griauna ms bendrus reikalus. Pavardi raymas kaip nors susitvarkysime, reiks tik atiduoti Seimui nubalsuoti. L.Kaczynskio nebra, o man ir iandien gda, kad ituo klausimu negaljau padaryti t reikal.

Anksiau skmingai besiklosiusius san-tykius apkartino naujas odi karas. Len-kijos usienio reikal ministras Radoslawas Sikorskis pareik, kad jo alis pasirengusi naujam atsivrimui santykiuose su Lietuva, jei vykdysime sipareigojimus, nurodytus dvialje sutartyje dl draugik santyki. O ms atsakingi vadovai sako: mums nieko nediktuosite. Ir vl tampa. Tai apie k iandien kalbame? apmaudo nesl-p V.Adamkus.

15min 2012 m. rugsjo 7 d. Politika | 5

Lietuva eina prie istorij

V.Adamkus neslepia nusivylimo dl sugadint santyki su Lenkija.

T.Lukio/BFL nuotr.

A.Nikentaitis:

Su lenkais mus sieja emocinis ryys. Jei mons kak jauia, tai yra paskata veikti kartu ar vienas prie kit.

Usk. Nr. 306060

15min 2012 m. rugsjo 7 d. Visuomen | 7

Egl Digryt e.digryte@15min.lt

Pasienyje su Kaliningrado sritimi rengta sienos kontrols sistema gerokai palengvino Lietuvos pareign dali. Vievils ukardos pasienieiai pernai sulaik 200 kart maiau kontrabandini cigarei nei prie penket met ir tik vien gabentoj.

Taiau pareignai dar negali atsipsti, mat vaikus ir mantrias transporto priemones pasitelkiantys paeidjai sugeba dingti vos per kelias minutes.

Stebuklingos kamerosDar visai neseniai vietos mokytojai pasako-davo, jog kartais mokiniai, sulauk skam-buio, tiesiog vidury pamokos atsistodavo ir ieidavo. Spjov knygas jie traukdavo dirbti ucheriauti.

Taip argonu vadinama sargyba. Paaug-liai buddavo pakelse Vievils (Jurbarko rajonas) apylinkse laukdavo pravaiuo-jani pasieniei ir kontrabandininkams i i gautais mobiliaisiais pranedavo, kur link suka pareign automobiliai. Po reido pravaiuodavo maina, surinkdavo jaunuo-lius ir grindavo namus.

iuos vaikus nusikaltliai tik pradioje atsivedavo i Vievils. Vliau geografi -ja isiplt iki aplinkini Jurbarko rajono gyvenviei, net kit rajon Taurags, ilals, iluts.

Bdavo, pamatai nepastam vaik ir supranti, kad iandien kakas bus, 15min pasakojo Vievils (Jurbarko r.) seninas Valentinas Kucinas.

Prie por met toki atvej pradjo mati. Kaip tik tuo metu palei Nemun netoli Vievils, kaip ir kit ukard ruo-uose, buvo rengta deimt stebjimo ka-mer su termovizoriais, nuolat nukreipt up ir gretim teritorij.

Pasienieiai bet kuriuo metu lyg ant delno mato vis sienos linij ir prieigas, o pastebj tartin judjim siunia ar-iausiai esanius patrulius. Pedagog o-dius patvirtina Valstybs sienos apsaugos tarnybos (VSAT) statistika kontrabandos beveik nebeliko.

Iki 2010 met ia buvo skyl, didiau-sia Paggi rinktinje, pripaino Vievils ukardos vadas Bronislovas Burzdius. rengus stebjimo sistem jau pirmaisiais metais kaip su kirviu nukirto.

Per metus buvo du bandymai gabenti kontraband, abu kartus mons sulaiky-ti. Bardinuose (Paggi rinktins Bardin ukardoje aut. past.) buvo panaus efek-tas, deja, ilgainiui paeidjai prisitaiko prie slyg.

Vievils ukardos pareignai 2007 metais sulaik rekordikai daug per 600 tkst. kontrabandini cigarei pakeli.

Vliau j skaiius m kristi: 2008 metais sulaikyta maiau nei 350 tkst., 2009-aisiais maiau nei 300 tkst. Kai buvo reng-ta minta sistema, sulaikyta 59 tkst., o pernai tik 3 tkst. pakeli. Sulaikyt-j su kontrabandinmis cigaretmis taip

pat labai sumajo:

nuo 28 asme-n 2008-aisiais iki 19

upernai ir vos vieno pernai. Padjo ir tai, kad nemaai kontrabandos organizatori buvo nusodinti ir pasodin-ti, sumajo nelegaliam verslui sukti rei-kaling pinig.

Udarbis 34 Lt u pakelJei paaugliams nra 16-os, j tvams ski-riama administracin bauda u neprie-ir, jie kvieiami pasiimti savo atalas. Bet kartais pareignams nepavyksta nie-ko prisikviesti, mat tvai yra asocials ar ivyk usien.

Tuomet tenka iekoti broli ar ddi. Dano tvai neturi darbo, taigi, vaikas tam-pa pagrindiniu ar net vieninteliu pajam al-tiniu. Atlygis ucheriui u budjim iki 100 Lt, panaiai ar kiek daugiau kainuoja nuo vandens iki mainos nuneta d su cigaretmis. Organizatoriai gali sau leisti to-kias ilaidas, mat cigarei pakelis Kalinin-grado srityje bet kuriame kioske kainuoja iki 2,42,5 Lt. Lietuvoje jo kaina pakyla iki 5,56,5 Lt. Tiesa, peln dalijasi keli mons.

B.Burzdius tvirtina, kad pastaraisiais metais vis sunkiau rasti cigarei su ru-sikomis banderolmis, nors anksiau jos pasiekdavo net Latvij, tuo metu kon-trabandos i Baltarusijos gabenama vis daugiau.

Dingsta akimirksniuVievils ukardos teritorijoje valstybs siena eina Nemunu, todl Lietuv cigare-ts pasiekia valtimis. Anksiau buvo papli-ts bdas prie plaukiko pririti celofan supakuot di virtin arba jam udti savotikas petneas: vien tokiu pat bdu supakuot cigarei pakeli juost pri-tvirtinti prie nugaros, dvi prie krtins.

Atplaukusieji (daniausiai rusai, o ne ten nuvaiav lietuviai), paprastai net neilipa krant palieka krovin ir suka atgal. Kran-te plaukik ar valtinink laukia bendrinin-kai su automobiliais. Labiausiai mgstami Subaru Legacy ar Subaru Outback. Svarbu ne pagaminimo metai, o variklio darbinis tris.

Nudvta Legacy su 2 l varikliu, anot B.Burzdiaus, kainuoja kone kapeikas, o to-

kio paties amiaus ir bkls galingesn dukart brangiau.

I main bna iluptos galins, kartais ir priekin keleivi sdyns, bagains dugnas. laisv erdv sukiami rkalai.

Kart pareignai sulaik taip prigrs-t automobil, kad im des cigarei

pakeliams suskaiiuoti j atgal nebesu-talpino. Krovinys nedelsiant sudedamas main, o i akimirksniu dingsta i nusi-kaltimo vietos.

Visikai eliminuoti plukdom kontraban-d sunku net padedant akylai technikai: Jokia sistema nuo to visikai neapsaugos. Ji padeda, bet neukardo. Nuo akimirkos, kai operatorius pamato paeidjus, iki su-sikrovimo main praeina nuo trij su puse iki penki minui. O jei jie yra u 20 kilometr?

Kol nebuvo rengta stebjimo sistema, leidianti stebti vanden ir krant net naktimis, cigarets buvo plukdomos nak-timis. Dabar kontrabandininkai vertina ne paros laik, o matomumo slygas kame-ros prasiau mato ne tamsoje, bet tvy-rant rkui. Dar vienas triukas staigiai numesti paket Panemunje nuo tilto. Jei pareignai prairi, i vandens j igriebia bendrininkas.

Karas be pabaigos

Vievils ukardoje dirba 42 mons. Sklandiam ir saugiam darbui reikt 6570 pareign. Tai juk valstybs sienos apsauga. monms tenka ir po vien tarnyb vykdyti, o tai ma maiausiai nesaugu. Reikia patikrinti main o jei joje sdi girtas asmuo ar su ginklu, peiliu? moni norai ne visada bna taiks, 15min kalbjo Vievils ukardos vadas B.Burzdius.

Kartu su pareignais dirba trys tarnybiniai unys. Keturkojai gegu padjo sustabdyti du vogtus BMW. J gaudynse pasieniei pagalbos papra policija. Ukarda turi septynis visureigius, keturrat, sniego roges, tris plaukiojimo priemones.

Taiau kur kas domiau atrodo i kontrabandinink atimt transporto priemoni parkas: kieme stovi keli Subaru surdijusiais onais, perautomis padangomis, be keleivi sdyni. Toliau senas rusikas motociklas I (nuotr.), kuriam vietoj dviej prast padang udtos trys didesns, greiiau-siai traktoriaus. ios dar sutvirtintos kieta mediaga, kad veikt bekel, purv ar snieg.

Kontrabandinink gaudytojai

Akylos kameros prie kontraband gabenanius vaikus ir transport

B.Burzdiaus vadovaujamoje Vievils ukardoje pilna i kontrabandinink atimt automobili.

E.Digryts nuotr.

kuria bus siekiama traukti visus lietu-

vius knyg skaitym. Tai turt paskatinti ir knyg pardavimus.

Kuo daugiau mo-ns skaitys, tuo ge-riau jiems patiems ir valstybei. Europo-je daugiausia skaito suomiai, vedai, ang-lai, vokieiai. Pai-rkime, kokios t valstybi ekonomi-kos ir koks pragyve-nimo lygis. Tarp to juk yra kakoks ry-ys, pastebi Alma littera generalinis direktorius.

Ar kaina lemia skaitomum?G.Maeika pabria, kad Lietuvoje kny-g kainos vienos maiausi Europo-je, todl kalbos, kad

mons neskaito, nes neperka knyg, nra

rimtos. Labai maa rinka, turi-

me specifi n kalb, ku-ri maai kas supran-

ta, tai knyg leidimo katai labai dideli. Jeigu kakas teigia, kad neskaito kny-g dl per dideli kain, tiesiog at-sikalbinja. Galbt

mogus negali nusipirkti k

Valdios skolos laikrodisNiujorke, netoli Times Square, tiksi laikrodis. Rodantis ne valandas, bet su kiekvienu tik tak be-sikaupiani JAV nacionalin skol ir jos dal, gu-lani ant statistins amerikiei eimos pei. Nuo 1989 m. veikiantis laikrodis buvo sustabdy-tas tik 20002002 m. per daugiau nei dvideimt met vos por met JAV skola nedidjo ir laikro-dio tiksjimas neturjo prasms.

Jeigu valstybs skolos laikrodis tikst Lietuvoje, jo nebt tek ijungti nuo pat Nepriklausomybs atkrimo. Ms alis dar nra maiusi perteklinio ar subalansuoto biudeto. Taigi valdios sektoriaus skola kaupsi nuolat.

Ekonominiu poiriu skolos augimas nebtinai yra blogyb, ypa tokiose kylani rink ekono-mikose kaip Lietuva. Jis pradeda stumti valstyb bankroto link ar bent jau kartinti jaunosios kartos ateit, ukraudamas sunkjani mokesi nat tuomet, kai savo tempu lenkia kio augim. vel-giant nepriklausomos Lietuvos istorij, tokie pra-gaitingi valdios skolos potvyniai artinosi dukart io amiaus prieauryje ir pastarj met pasau-lio fi nansins krizs akivaizdoje.

Regis, laiku susiprotta nepaleisti vadeli. Pa-stangos konsoliduoti valdios fi nansus neliko ne-pastebtos. Dar prajusi savait tarptautin agen-tra Standard & Poors vienu laipteliu padidino Lietuvos trumpalaikio skolinimosi reiting ir pa-tvirtino ilgalaikio skolinimosi reiting bei perspek-tyv. Tuo tarpu ES ir didiosios jos nars sulauk niresni mokumo vertinim.

iandien Lietuva nra ryki bene svarbiausi pa-saulyje valdios skolos matuokl Economist In-telligence Unit priirim Globalin skolos laikrod (http://www.economist.com/content/global_debt_clock) lydiniame spalviniame emlapyje. kart blankumas mums tik naud, nes iliustruoja paly-ginti menk valdios siskolinimo lyg ir jo kilim.

Kodl tuomet verta atsigrti JAV ir j pasek-jus (EIU, Jungtin Karalyst, Vokietij), nuspren-dusius sekunds tikslumu vieai demonstruoti skolos kaupimosi apsukas?

Galutinius kit met rykjanius valstybs biu-deto kontrus nubr nauja valdia. Finans mi-nisterija bando utikrinti fi nans konsolidavimo tstinum, silydama subalansuoto biudeto tai-sykl tvirtinti konstituciniu statymu.

Vadovautis ia taisykle Lietuva sipareigojo ie-met birel ratifi kavusi ES fi skalinio pakto sutart. Perkeltas Konstitucij, fi skalins drausms tiks-las, be abejo, bt tviriausias teisinis apynasris populistiniams politik sprendimams. Tik kas ga-rantuos, kad jis veiksmingas? Dar viena kontrols institucija? Akivaizdu, kad be vieumo niekaip.

iandien pakabinus skolos laikrod ant Seimo rm, vargu ar petume daug naudos iki rinkim daugelis Seimo nari greiiausiai iskubs pelnyti rinkj simpatij, o ne varstys posdi sals duris.

Kita vertus, kokios grimasos ikreipt politik veidus, jei prie pradedant rti paadus apie nuli-n nedarbo lyg ir geresn gyvenim pensininkams ar vies rytoj, kas nors prie ausies jiems prikit tiksint skolos laikrodl. Kain, ar taip pat skam-bt politik rinkim debatai TV, jei vir j galv kabt toks tiksintis mechanizmas.

Komentaras

Alg Budrytredakcija@15min.lt

Jeigu valstybs skolos laikrodis tikst Lietuvoje, jo nebt tek ijungti nuo pat Nepriklausomybs atkrimo.

8 | Verslas

Dalia Dakeviitd.daskeviciute@15min.lt

Knyg leidybos ir prekybos moni gru-ps Alma littera usakymu vieosios nuomons ir rinkos tyrim bendrovs Vilmorus atlikta apklausa atskleid, kad 52 proc. suaugusij ir 35 proc. vai-k visikai neskaito. Suaugusieji da-niausiai knyg imaino televizori, o vaikai ne tik televizori, bet dar ir kompiuterinius aidimus.

Nors 96 proc. tv, turini vaik nuo 3 iki 10 met, teig namie turintys knyg vaikams, ketvirtadalis vaik per pusmet nesugebjo perskaityti n vie-nos knygos. O juk skaitymo kaip ir kiti proiai ir gdiai formuojasi vaikys-tje ir jiems didel tak daro aplinka.

Negana to, kas ketvirtas lietuvis pri-sipaino prastai suvokiantis skaitom tekst.

Pats skaitymas, kaip procesas, i gy-venimo niekur nedingo, tik pasikeit skaitymo erdv, forma ir turinys: se-niau skaitydavome laikraius, urna-lus ir knygas, dabar daniau skaitome SMS, naujienas internete, tinklaraius, feisbukus ir tviterius.

Anksiau knyga buvo vartai pasau-l real ar igalvot; paddavo lavinti asmenyb: ugdyti mstym, skatinti vaizduot, praplsti akirat. Dabar ias funkcijas greiiau ir paprasiau atlieka televizija ir internetas.

Kaip tai reaguoja knyg verslas?

Ambicinga lyderio vizijaAlma littera generalinis direktorius Gintautas Maeika prisipasta, kad panaaus rezultato apie lietuvi skaitymo proius ir tikjosi, ta-iau jo moni grup, kaip rinkos lyder, jauia pareig prisiimti atsakomyb. Usimota plaiai: Lietuv norima matyti kaip dau-giausia skaitani Europos al.

Pirmiausia paskleista iniciaty-va Augu skaitydamas organi-zuojamos vairiausios akcijos: y-ms mons skaito knygas vaikams vieosiose erdvse, vaikai siekia re-kordo para didiausi knyg, ku-ria knyg medius.

moni reakcija i inicia-tyv, anot G.Maeikos, labai teigiama. projekt sitrau-k mokyklos, bibliotekos, p o l i t i k a i , verslininkai, pavieniai asme-nys ir apskritai vi-suomen. iai vizijai gyvendinti rengiama ir ilgalaik programa,

Knygynuose ir leidyklose

permain vjas

Itirta: daugiau nei pus alies gyventoj knygas ikeiia televizori

arba kompiuter.

Lietuvos knygyn tinklai ir leidyklos nenuleidia rank ieko ir

randa nauj pajam altini.

Knygyn tinklo bendraturio G.Bleizgio manymu, Lietuvos knyg rinka ateityje tik mas.

A.Stausko nuotr.

15min 2012 m. rugsjo 7 d.

tik ileistos naujos knygos, bet jau po keli mnesi jos kaina krenta deim-timis procent, teigia G.Maeika.

Vis dlto jam nepritaria UAB Knyg namai bendraturtis Gintaras Bleizgys, stebintis rink ir maesniuose mies-tuose. Jis pabria, kad, nepaisant ne-seniai atlikto tyrimo ir nediuginani rezultat, mons knygas skaito. Tik ne visi turi pinig joms sigyti.

Kai i met sausio mnesio il-dymo sskaitas mons gavo, knyg pirkimai krito akimirksniu, nors, paly-ginus su ankstesniais metais, iki sau-sio vidurio buvo smarkus augimas. mons pirmiau sumoka u komuna-lines paslaugas, perka maisto, degal, o knyga kitokia prek, pasakoja G.Bleizgys.

i vasara leidykloms ir knygynams buvo pelningesn nei prajusi: ir gro-in, ir kita literatra buvo perkama labiau nei anksiau. Taiau pardavimai nra skaitanij kiekio rodiklis, nes vieni knygas skolinasi, kiti jas skaito bibliotekose, treti perka daug ir tik sau, o ketvirti kakam dovan. Nra aiku, kiek moni perskaito vien ar kit knyg ir ar visos nupirktos knygos bna perskaitomos.

Skaitmeninis formatas ia patNauja alternatyva knyg versle elekt-ronins knygos. J pardavimas, isky-rus JAV, kol kas ivystytas menkai, ta-iau paklausa pamau auga.

Lietuva irgi griasi skaitmenin format. Alma littera ruden atida-rys elektronini knyg parduotuv. Pradioje ketinama pardavinti 300 ios leidyklos elektronini knyg. Kai projektas startuos, bus siloma ir kon-kurentams pardavinti j knygas per ios moni grups platform.

Taip tikimasi iki met pabaigos elekt-ronini knyg parduotuvje turti 400500 knyg, o 2015-aisiais 5000.

Kiek kainuos elektronins knygos, kol kas dar sprendiama, taiau kai-na bus daug maesn u popierin variant.

G.Maeika pripasta, kad i rinka Lietuvoje nra didel, tad ir pelno ti-kimasi minimalaus: Susiformavs tam tikras moni sluoksnis, ypa jaunimo, kuris pageidauja skaitme-ninio formato knyg, ir negalime tai neatsivelgti.

Panaiai msto ir knygyn tinklo Vaga generalinis direktorius Vy-tas Vincas Petroius: Ateis laikas, kai popierin knyga taps prabangos preke, nes elektronins knygos lai-

ms dl patogumo ir maesns kai-nos. Taiau kol kas jos nra labai po-puliarios, todl mes dar skaitysime ir

mieliau rinksims popierines knygas. Vis tik elektronini knyg ateit i-rime pakankamai rimtai. Nors ir ne-didel, taiau jau yra pirkj grup, kuri domina naujos technologijos, galimybs knyg skaityti elektroni-niu formatu.

V.V.Petroiaus teigimu, elektronini knyg pardavimai kol kas nediugi-na visos Europos leidj: 2011 metais Lenkijoje, Vokietijoje, Ispanijoje, Ny-derlanduose elektronini knyg buvo parduota tik apie 1 proc., Pranczijoje apie 1,8 proc. Vienintelje Jungtin-je Karalystje i knyg pardavimai siek 6 proc. vis knyg pardavimo.

Balt lank leidyklos rinkodaros projekt vadov Ieva Bluvtein taip pat pabria, kad kintantys vartotoj poreikiai ir skonis daro tak leidykl asortimentui: Baltos lankos inomos kaip geros, rimtos, domios literatros leidjas, todl ir toliau pateiksime b-tent tokios literatros. Taiau norda-mi patenkinti kuo vairesni vartoto-j poreikius, pleiame asortiment: stipriname vaikikos literatros ak, iekome lengvesnio turinio ger groi-ni krini. Dar iais metais suteiksi-me skaitytojams galimyb sigyti lietu-vi autori elektronini knyg.

Knygynas namai su vynu?Siekdami plstis, knygyn tinklai turs pasilyti pirkjams ne tik knyg, bet ir kit preki ir paslaug. Bendrov

Knyg namai nedidel sistema, todl, nordama ilikti rinkoje, tur-t prasiplsti nuo esam 12 iki 20 ar daugiau knygyn. tiksl gyvendinti bendrov usibr iki 2014-j.

Tinklo bendraturtis G.Bleizgys tei-gia, kad jo tikslas i knyg pardavimo gauti ne daugiau kaip pus pajam: Knyg rinka yra labai aiki ir ji nedi-ds. Tik mas, nes maja lietuvi jie ivyksta usien, maja gimsta-mumas, o jei ir atvaiuos usieniei, nereikia, kad jie skaitys lietuvikas knygas. Norint plsti versl, nelabai kur ir plsiesi su knygomis. Knygynai tam tikri traukos takai, kur ateina moni srautas, tad galima jiems pa-silyti platesn preki spektr.

Knyg namuose ketinama pre-kiauti pramog, laisvalaikio prekmis, nam dekoro elementais pavyzdiui, vazomis. Bus keiiama ir knygyn i-vaizda: pertvarkomos erdvs, atnau-jinami interjerai.

Pati Knyg nam idja leidia iplsti knygyno preki asortimen-t. Namie skaitant knygas reikalingas tam tikras apvietimas, patogiai atsi-sdame, mgstame gurknoti arbat, kav, sultis, ukandame pyragaiiu. Namuose yra vaiko, darbo kambarys, svetain, tad ir mes po truputl di-versifi kuosime knygyno erdves. Tarki-me, jeigu knygyn orientuosime dar-bo kambar, tai bus siloma daugiau kanceliarini preki, enciklopedij, planais dalijasi G.Bleizgys.

Knyg nam bendraturtis pasva-joja ir apie galimyb knygyno lanky-tojams pasilyti vyno ar kit grim: Prabangiuose namuose juk bna ir rsys, kur laikomi vynai ar alus, tad bt galima bendradarbiauti su kai kuriomis vyninmis.

Knyga, kava ir maloni aplinkaTuo metu Vaga jau pakeit prasto knygyno vaizd. Didesniuose knygy-nuose diegta koncepcija trys viena-me: knyga, kava ir maloni aplinka bendrauti. rengtos modernios skaityk-los, o alia j kurdytos jaukios kavi-nuks, kur skaitytojai gali susipainti su naujomis knygomis, igerti kavos, susitikti su bendraminiais.

i koncepcija nra nauja, pasauly-je ji seniai gyvendinta ir patikrinta.

Lietuvos knygyn tinklai bendra-darbiauja su tokiais kavini tinklais kaip Coff ee Inn, vieia kava ir pan., kur lankytojams silomi karti ir alti grimai, konditerijos gaminiai, ukandiai.

Toki kavini knygynuose pltra baigiasi didiaisiais Lietuvos mies-tais, provincij jos nesiveria. Taiau Knyg nam bendraturtis ir maes-niuose miestuose kurtuose knygynuo-se ketina silyti kavos.

Bus siloma ir fotopaslaugVagos generalinis direktorius V.V.Petroius atskleidia, kad turi ir nauj plan: Artimiausiu metu, su projekto Zoombook partneriu Bal-to, knygyn lankytojams pasilysime atostog ar iaip svarbios vents metu ufi ksuotas akimirkas, sudtas foto-album, atsiimti Vagos knygynuose. Didiname ir dovaninio formato pre-ki asortiment. Knyg pardavimai visada iliks ms pagrindin veikla. Taiau, atsivelgiant iandienos rin-k, ateityje pajamos i kit preki su-darys vis didesn dal. Pirkjai gaus ir galimyb sigyti papildom prek: bi-liet kultros renginius, nuotrauk album, ratini preki ar ugdomj aidim vaikui.

Verslas | 9

ATSAKO: AB Vilniaus ilumos tinklai direktorius

Arnas KESERAUSKAS

Visikai sutinku, kad politikai ne visada atsivelgia fak-tus ir danai ilumos kain klausimas bna apipintas mitais. Pirma, ilumos kain nustato ne savivaldybs, ne mons ir ne politikai. Visoje Lietuvoje gyventojams teikiamos ilumos kain, atsivelgiant kuro kain, s-naudas ir kitus kriterijus, nustato Valstybin kain kon-trols ir energetikos komisija (VKKEK). Visa informacija pateikiama VKKEK interneto svetainje www.regula.lt.

ioje svetainje kiekvienas gali sitikinti, kad Vilniuje i-lumos kaina nra didiausia Lietuvoje. Kauno gyventojai moka net 10 proc. daugiau u ildym nei vilnieiai. Kon-kreiau, per aliausi i met vasario mnes Vilniu-je ilumos kaina (su PVM) buvo 29,65 ct/kWh, o Kaune 32,33 ct/kWh; rugpjt Vilniuje - 30,83 ct/kWh, o Kaune 33,59 ct/kWh. T.y. vilnieiai u ilum 60 kv. metr ploto bute, kuris yra nerenovuotame daugiabutyje, moka vidu-tinikai pusimiu lit per mnes maiau, nei tokio pat pagal technines charakteristikas buto Kaune savininkai.

Taip pat daugiau nei Vilniuje iluma kainuoja iauliuose, Alytuje, Palangoje. I viso beveik dvi deimtys Lietuvos miest gyventoj moka daugiau nei vilnieiai u centri-n ildym. Rugpjio mnes didiausia ilumos kaina buvo Anykiuose ir net 16 proc. virijo kain Vilniuje.

VKKEK taip pat prognozuoja, kad ateinant ildymo se-zon iliks panaios ilumos kain tendencijos. Vilniuje kaina augs 5,9 proc., Kaune iek tiek daugiau, o Visagi-ne - daugiausia (10,8 proc.).

Be to, Vilniaus ilumos tinklai pradjo sostins ilumos kio modernizacijos proces, kurio pagrindinis tikslas sumainti ilumos kain vilnieiams. Pasak ekspert, tai galima pasiekti dviem bdais pereiti prie vietinio biokuro ir atnaujinti strigus daugiabui renovacijos proces. Taip pat jau patvirtinta, kad nuo 2014 m. ilu-mos kaina vilnieiams mas apie 1-2 ct/kWh, nes bus pastatytas naujas biokuro katilas Vilniaus termokaci-nje elektrinje Nr.2.

ildymas

Vilniuje ilumos kaina nra didiausia Lietuvoje.Kauno gyventojai moka net 10 proc. daugiau u ildym nei vilnieiai.

a voj

Klausimus, susijusius su Vilniaus ilumos kiu, siskite el. patu

sildymas@15min.lt

KLAUSIMAS: ilumos kaina labai manipuliuojama. Danai teigiama, kad Vilniuje ilumos kaina yra di-diausia Lietuvoje. Ar galite paprastai ir ai-kiai atsakyti, kur iluma kainuoja brangiau (pvz.: Vilniuje ar Kaune) ir koki kain laukti ateinant ildymo sezon? MARIJA, Vilnius

G.Maeika:

Kuo daugiau mons skaitys, tuo geriau jiems patiems ir valstybei. Europoje daugiausia skaito suomiai, vedai, anglai, vokieiai.

BFL nuotr.

Nors gauti lietuvi skaitymo proi rezultatai nediugina, knyg skai-tymo populiarumas per pastaruo-sius 2030 met nesumenko taip smarkiai, kaip atrodo. urnalistas ir istorikas Tomas Vaiseta straipsny-je Snobai, skolininkai ir Lenino rat plytojai (vlyvojo sovietmeio skai-tytoj polinkiai) paband aptarti, k, kiek ir kodl tuo laikotarpiu skait Lietu-vos gyventojai.

urnalistas apra sociolog Sergejaus Rapoporto ir Vlado Gaidio Panevy-je atlikt apklaus.

Sociologai galiausiai padar ivad, kad vlyvuoju sovietmeiu nuolat knygas skait tik 30 proc. lietuvi, o kiti atsakymus pagraino, nes knyg skaitymas laikomas socialinio prestio reikalu.

Tik truput geresnius rezultatus rodo ir 1979 m. duomenys apie bibliote-

k lankomum. Tarkime, iauli (skaitant gamykl) biblio-

tekose lanksi tik apie tredalis darbinink, o du tredaliai nesuge-bjo nurodyti, k pas-

tarj kart skait, nors teig knyg skait vos prie savait.

Sovietmeiu irgi nepersistengme skaitydami

15min 2012 m. rugsjo 7 d.10 | Sportas

Nerijus Kesminasredakcija@15min.lt

Lietuvos futbolo federacijos prezident (LFF) Juli Kvedar spaudia teissauga. Jis tariamas neteistai praturtjs ir net grobsts Lietuvos futbolui skirtus milijonus.

Pusei met teismo nuo pareig nualinto LFF vadovo situacij galima vertinti vien kaip finansini nusikaltim tyrim. Bet futbolo ukulisiuose viea paslaptis yra tai, kad is tyrimas ginklas, kovojant dl valdios federacijoje.

skirtingas barikad pusesIntrig lietuvikuose futbolo vandenyse buvo visada. Ir tada, kai federacijai vado-vavo Vytautas Dirmeikis, ir valdi i jo permus Liutaurui Varanaviiui.

Buvo moni, kurie ateidavo futbol su didelmis ambicijomis, bet po keleri met dingdavo i akiraio, nes sistema kaskart pasirodydavo esanti stipresn.

Vis dlto dabartinis karas iskirti-nis. Iskirtinis todl, kad skirtingose ba-rikad pusse atsidr rimiausi alies futbolo intrig virtuozai J.Kvedaras ir

L.Varanaviius. Ankstesnse operacijose buvs ir iuo metu nualintas LFF prezi-dentai veik kartu. Ar bent situacija b-davo tokia, kad j tikslai ukulisi aidi-muose sutapdavo.

Rykiausias pavyzdys buvusio Vilniaus apskrities futbolo federacijos (VAFF) va-dovo Rito Vaigino eliminavimas i aidi-mo prie pat i met pavasar vykusius LFF prezidento rinkimus. R.Vaiginas ir L.Varanaviius niekada neslp asmeni-ns antipatijos vienas kitam. Tuometis LFF vadovas L.Varanaviius ofi cialiuose LFF praneimuose R.Vaigin vadino su-sireikminusiu veikju, is ne maiau sti-priais terminais atsakydavo, kai tik gauda-vo tribn televizijoje ar spaudoje.

Asmenin prie L.Varanaviius nokau-tavo ivaikydamas VAFF es dl to, kad ios organizacijos statai neatitinka FIFA reikalavim. Stebdama cirk i alies nemaa dalis futbolo bendruomens vie-ai aipsi, baksnodama pirtu dar bent trij apskrii status, kuriuose neatitiki-m tarptautiniams reikalavimams yra gal net daugiau nei vilnietikuose.

Bet L.Varanaviiui reikjo btent R.Vaigino skalpo. Su J.Kvedaro planais i operacija irgi nesikirto. Pilkuoju Lietu-vos futbolo kardinolu tuo metu vadintas LFF generalinis sekretorius tada jau buvo nusprends, kad atims i L.Varanaviiaus post, o galim opozicijos akibrokt jam irgi nereikjo.

VAFF sunaikinimas ir jos pakeitimas federacijai lojalia Vilniaus regiono fut-bolo sjunga nebuvo vienintel bend-ra L.Varanaviiaus ir J.Kvedaro pergal prie kitaip mstanius. Buvo ir i Armino

Narbekovo atimta teis varytis LFF pre-zidento rinkimuose es dl to, kad alies futbolo legenda pavlavo usiregistruoti.

Ir, inoma, anro klasika 2009-j pava-sar. Tada, suvienij jgas, L.Varanaviius

Tamsi futbolo ukulisi

15min 2012 m. rugsjo 7 d. Sportas | 11

achmatai

ir J.Kvedaras antrj alies futbolo divizi-on nustm Kaun, nors io klubo sa-vininkas Vladimiras Romanovas sivaizda-vo, kad gali tvarkytis lietuvikame futbolo kyje kaip savame kio banke.

Futbolo galingj sjunga iiro i met pradioje. Santyki atalimo kulminacija tapo LFF prezidento rinkimai, per kuriuos J.Kvedaras atm i L.Varanaviiaus post ir valdi. Buvs prezidentas i karto pa-suko karo taku.

Kruoptus pasirengimasGandai, kad L.Varanaviius artimiausiu metu pabandys atkeryti J.Kvedarui, m sklisti tuoj po rinkim. Apie tai paklaus-tas pokalbyje akis ak, buvs LFF vado-vas nuvito pergalinga ypsena: Ir i kur tie gandai?

Gandai slinko i vis pusi. LFF pre-zidentu taip pat bands tapti Gintautas Babraviius grasino informuoti tarptau-tines futbolo struktras apie paios fe-deracijos stat paeidimus per rinkimus. L.Varanaviius negrasino kalbama, kad jis ir jo aplinkos mons pareng doku-mentus ir isiunt juos UEFA bei FIFA.

Tuo pat metu buvs prezidentas kau-p jgas perversmui. Teigiama, kad jo

sjungininku tapo buvs policininkas, Seimo narys Aleksandras Sacharukas, bands kelti sumait su savo jau inyku-siu REO klubu. Spliojama, kad btent jo ryiai teissaugos sistemoje galjo btent dabar paspartinti J.Kvedaro bylos tyrim.

Vos teismui nualinus J.Kvedar nuo pareig, prasidjo ir viej ryi kam-panija drumzlin lietuviko futbolo vanden paviri vl buvo itraukti LFF vadovo ryiai su Kauno nusikalstamo pa-saulio ulais, tarimai UEFA ir FIFA Lie-tuvai skiriam l grobstymu.

L.Varanaviius iame fone nors prie irdies dk: per deimt met prie LFF vai-ro jis tik i nuogird galjo sprsti apie savo generalinio direktoriaus nuodmes, vagianio buvusio bendraygio nepaga-vo, nes is, matyt, daug dar svetimomis rankomis, apie ryius su daktarais ar kamuoliniais ino tik tiek, kiek pats J.Kvedaras gyrsi.

Dar vienas potpis nepriekaitingame L.Varanaviiaus portrete jis es nesiver-ia sugrti vadovauti LFF. federacij, pasak L.Varanaviiaus, reikia leisti nau-jus mones.

Yra ir planas B?Perversmui buvo kruopiai pasirengta. Dar vasaros viduryje, tiesa, ne i pirm lp, teko girdti toki L.Varanaviiaus aplinkos mogaus es itart fraz: J.Kvedarui liko pora mnesi, ir jis apie tai informuotas. Ta fraz tada neatro-d panai pokt. Dabar susidaro sp-dis, kad perversmo rengjai galbt pada-r klaid.

J.Kvedaras buvo informuotas ir pasiren-g duoti atkirt. Nuo pareig nualintojo LFF prezidento laikysena stebtinai lais-va. J.Kvedaras nesislepia nuo visuomens

dmesio, nesiautja kaip nuo grandins nutrks, kai jam pateikiamas nepatogus klausimas, nors anksiau taip yra buv.

iniasklaidos puolim futbolo vadovas kol kas gliaudo kaip rieutus. Pakeistas Nacionalinio stadiono statyb rangovas? Ankstesnis buvo per brangus, o jo viet trumpam atjs bankrutavo. Sumajo pajamos u Futbolo akademijos aiki nuom? Tuo rpinasi ne federacija, o pati akademija, tai jos fi nans altinis. Lietu-voje grobstomi UEFA ir FIFA pinigai? To padaryti nemanoma kontrol pernelyg uoli. Pagaliau ir J.Kvedaro para ant jo-ki fi nansini dokument nra.

J.Kvedaras yra susipains su savo bylos dokumentais. Man juokinga visur pa-rayta: galbt, galjo, gioja peiais ant Temids svarstykli dl neteisto pra-turtjimo atsidrs futbolo valdininkas ir pabria, kad visas jo turtas pus namo ir 2003-iaisiais pagamintas motociklas.

Apie ryius su banditais Lialkos pra-vard Kaune turintis J.Kvedaras visada kartojo t pat: augo su jais kone viename kieme, su kai kuriais kartu lank bokso treniruotes, negi dabar turt su jais ne-sisveikinti? O Kaune, pasak LFF preziden-to, iuo metu kaip reta ramu: Dl ko ten kariauti? Dl Laisvs aljos? Tai kad ir ji baigia sugriti.

Bet atsistatydinti, jei jo asmuo ukli-t tarptautinms futbolo struktroms, J.Kvedaras teigia ess pasirengs. Kalba-ma, kad LFF prezidento post tokiu atve-ju bt stumiamas televizijos prodiuseris Rolandas Skaisgirys.

Kol kas lieka paslaptis, ar buvs krepi-ninkas turi toki ambicij, bet R.Skaisgirio ryiai su futbolu neapsiriboja tuo, kad Sek-madienio lygoje jis aidia Prelegent komandoje. A lygos vaizd kurti prodiuse-ris buvo pasirengs dar prie eet met, taiau tada takingiausiems klub vado-vams V.Romanovo statytiniui Gintarui Ugianskiui, Romui Staauskui, Algiman-tui Breiktui labiausiai rpjo tarpusa-vio kovos dl takos.

J.Kvedaras tikina, kad R.Skaisgirys ir dabar nort vadovauti tik lygai, bet kas ino? Sako, dm be ugnies nebna.

Kol kas Lietuvos futbol apmusi pilie-tinio karo bsena. Kovoja ne tik virns. Karas vyksta net vaik futbole, kur skal-do ofi ciali, LFF pripastam, struktr ir i aidimo visikai pasitraukti nenorin-io R.Vaigino kuruojama lyga.

Federacijos prezidentas priverstinai atostogauja. Jo varovai laukia anso. O futbolo mgjai atomazgos, kuri, kad ir kokia bt, kain ar k nors pakeis i esms.

Kol kas vieai kritik nuo pareig nualin-tam LFF vadovui eria tik su jau inykusiu REO klubu susij futbolo mons. Klub treniravs legendinis futbolininkas Val-das Ivanauskas tikina, kad daugiau tylti nebegalima. Pasak jo, yra daugyb fut-bolui atsidavusi moni, kuriems fede-racija ilgus metus buvo atsukusi nugar, bet jie yra pasiry nuversti dabartin valdi ir atversti nauj puslap futbolo istorijoje.

Atjo laikas, kai reikia isakyti savo nuo-mon. ia nra asmenini interes. Ms daug ir mes visi sieksime rasti ieit. Duo-b futbole jau ikasta. Ji tokia gili, kad i jos ilipti bus nelengva. Po vien neilip-sime, todl mes kovosime. Su krimina-lais siejamas ir nuo pareig nualintas J.Kvedaras kompromituoja vis futbolo bendruomen, jo veiksmai daro didel al, kalbjo V.Ivanauskas.

Mes norime, kad J.Kvedaras gerbt teismo sprendim ir atsistatydint. LFF turi bti ivalyta nuo korumpuo-t asmen. ia nra lozungai. Lietu-vos futbolas turi uversti sen puslap ir atversti nauj. Tai btina. Nega-lima praturtti i futbolo asmenine

sskaita. Praome UEFA ir FIFA sikii-mo, kad bt sudaryta darbo grup. Ji paruot naujus LFF statymus, kurie utikrint skaidri veikl ir inicijuot naujus rinkimus, situacij komenta-vo V.Ivanauskas.

Buvs klubo REO prezidentas Riman-tas Turskis, jau kelet met aktyviai besiprieinantis LFF veiksmams, kar-tu su bendraminiais sieks perversmo futbolo federacijoje.

Opozicija kalba V.Ivanausko balsu

Dabartinis karas iskirtinis, nes skirtingose barikad pusse atsidr rimiausi alies futbolo intrig virtuozai J.Kvedaras ir L.Varanaviius.

J.Kvedaro (deinje) i posto iverstas L.Varanaviius savo buvusiam bendraygiui bando atsilyginti tuo paiu.

A.Koroliovo/BFL nuotr.

V.Ivanauskas. BFL nuotr.

15min 2012 m. rugsjo 7 d.12 | Savaits interviu

Audr Domeikaita.domeikaite@15min.lt

Maestro V.Noreika rugsj mini 55 met karjeros scenoje sukakt ir venia 77-j gimtadien. Briliantinio balso tenorui is ruduo ir atsisveikinimo su didija scena metas.

Kartu su savo mokiniais Edmundu Seiliu-mi, Vaidu Vyniausku ir Mernu Vitulskiu maestro didiuosiuose Lietuvos miestuose rengia atsisveikinimo koncertus. Pirmasis j etadien Alytuje. Koncerto ivaka-rse savaitratis 15min su profesoriumi kalbjosi apie poils, karjer, iki galo nei-naudot potencial ir gyvenimo pamokas.

Ar spjote i vasar ramiai pasdti prie eero su mekere?

Dl or iemet nebuvo net kada rimtai pavejoti! Per t kart vos neapalpau prie eero iriu, kad jau su ponu Dievu pra-djau kalbti, o vliau buvo per alta.

Prajus sezon dainavau tikrai daug, todl per vasar ilsinau bals, stengiau-si neperalti. Su balsu yra domu kartais

pavargsti, net nebegali kalbti, skauda gerk-l. Bet praeina kiek laiko ir netyia pradedi dainuoti koki liaudies ar mamos vaikys-tje niniuot dain tai pirmas poymis, kad tavo balsas jau sveikas. i vasar mano aparatas pailsjo. O u vis gyvenim vel-niai ino, kur a ten ilssiuosi.

is ruduo jums ada bti itin intensyvus ir emocikai temptas.

Taip, biiulis Eugenijus altis prikalbi-no mane dar rimtai padainuoti dideliuose koncertuose. Kas belieka juk geriausiai i vis men moku dainuoti (ypsosi). O vai-kystje eilraius raiau, su Tomu Venclo-va viename suole sdjau.

Lietuvoje retas dainininkas rytasi garsiai paskelbti, kad nulipa nuo didiosios scenos. Kaip primte tok sprendim?

inote, i vasar Klaipdos jubiliejui Giedrius Kupreviius para oratorij, kuri i pradi pasil dainuoti man. vertinau t krin ir supratau, kad man jau per vlu j atlikti. Jam reikia atitinkamos formos, daug mokytis. Pagalvojau, kiek daug tur-siu repeticij, o jeigu pavargsiu ir nebega-lsiu dainuoti k tada autorius darys? Tu-riu tokius dalykus apskaiiuoti aukiau bambos juk neioksi (juokiasi).

Bsim atsisveikinimo turo Ai u mei-l koncert repertuaras sudarytas i toki

krini, kuriuos jauiuosi dar pajgus atlikti ir kuriais galiu parodyti gana plat tenoro diapazon. Mano balsas dar skamba, temb-re nra trakesi.

Taiau po i koncert didiosiose sce-nose vliau rinksiuosi koncertuoti nedi-deles erdves. Kamerinis repertuaras man

priimtinesnis jis neiaukia gailesio man, o atvirkiai dar kelia reikalavim, tad ir jaustis galiu geriau.

Savo talentui keliate aukiausi kartel. Galiu pasigirti, kad Amerikos urnalas

Opera News u Edgardo vaidmen operoje

Paskutinis benefi sasPo 55 met scenoje Virgilijus Noreika taria sudie didiajai scenai

Atsisveikinimo koncertus V.Noreika rengia kartu su savo mokiniais M.Vitulskiu, E.Seiliumi ir V.Vyniausku (i kairs dein).

Karlo nuotr.

15min 2012 m. rugsjo 7 d. Savaits interviu | 13

Luija di Lamermur mane priskyr prie imtmeio tenor kartu su Luciano Pava-rotti, Enrico Caruso ir kitais. Tai ne vieno sezono ar deimtmeio vertinimas!

Dar didiuojuosi, kad nusipelniau paio aukiausio Lietuvos apdovanojimo ordi-no U nuopelnus Lietuvai didiojo kry-iaus, kur labai vertinu. domu tai, kad ga-vau pat pirmj io kryiaus egzempliori. Justinas Marcinkeviius t pai dien gavo antrj (ypsosi).

Nepaisant skmingos 55 metus trunkan-ios karjeros scenoje, esate ne kart usimi-ns, kad viso savo potencialo neturjote gali-mybs inaudoti.

Soviet Sjungoje buvo tokia tvarka, kad dainininkas negaljo asmenikai susitarti ir pasirayti sutarties su vadybininkais.

Kai padainavau Milano La Scala, gavau pasilym metus dainuoti Tel Avivo operos rmuose, taip pat buvau pakviestas San Francisko operos teatr dainuoti operoje Manon Lesko. Dar bdamas Italijoje pa-skambinau Maskv, pasakiau apie gautus pasilymus, o man atsak, kad atsakym duos... po savaits. O juk eilje stovi daug tenor, vadybininkas laukia atsakymo jau rytoj!

Vliau susitiks SSRS kultros ministr, paklausiau, kodl mans negali ileisti kon-certuoti juk a beveik vis gaut honorar visada atiduodu. Nuo keli tkstani JAV doleri honoraro man likdavo 167 JAV do-leriai. Bet ministras diplomatikai isisuko, itardamas legendin fraz: Pas mus tai nepriimta.

Tada buvau tik perkops 30 met ir vady-bininkams apsimokjo mane imti, nes biau padars karjer, o jie bt i to usidirb. Kai atgavome Nepriklausomyb, man jau buvo 55-eri kas ia ims, juk vard pasaulyje su-kurti reikia koki 10 met! Senuk niekam nebereikia.

Vakarus neileido, o dirbti Maskvos Di-diajame teatre atsisakte pats?

Didiajame teatre kaip atvaiuojantis dai-nininkas dainavau apie 50 kart, La Scala net atidarinjau Didiojo teatro gastroles, salje sdint Italijos prezidentui. Kiek vliau jie pasikviet mane ir pasil etat, taiau is silymas man buvo labai netiktas ir a at-sisakiau. Tada igirdau, kad daugiau iame teatre nebedainuosiu, nes toki pasilym niekas neatsisako. Tai irgi yra nepriimta.

Ar dabar, velgdamas atgal, gailits koki nors savo sprendim?

Jeigu atvirai, tai ne. Turiu puiki eim, jau 30 met gyvenu su Loreta, mes puikiai sutariame. Jeigu biau turjs kit karje-ros galimybi, gal biau nesukrs nau-jos eimos, gal nebiau isaugojs ir bal-so, nes buvo pavojus sudvti organizm.

Gyvenimas galjo bti kitoks, bet vis tiek jis vienaip ar kitaip bt susietas su Lietuva, kuri man yra labai brangi.

Gerbj esate vadinamas ir Lietuvos auk-siniu balsu, ir Lietuvos pavaroiu, ir scenos grandu. Koks pagarbos enklas jus labiau-siai jaudina?

inot, didiausias, beveik oko bkl man sukls diaugsmas, netikta laim ir pasidi-diavimas aplank prie ketverius penkerius metus, kai Kaune dainavau naujameiame koncerte. Tik man ijus scen, dar nieko nesudainavus visa sal atsistojo. I susi-jaudinimo pirm krin buvo labai sunku sudainuoti.

Pavasar adjote atsisakyti Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (LMTA) Dai-navimo katedros vedjo pareig. Ar planai nepasikeit?

Naujajam LMTA rektoriui pasakiau, kad noriu atsistatydinti i katedros vedjo parei-g, nes man pasidar sunkiau dirbti. Kai pra-djau eiti ias pareigas, buvau energingesnis, sukriau rimt program, surinkau auk-tos kvalifi kacijos dstytojus. Dabar prog-rama galbt bus patobulinta, bet a nebe-turiu tam energijos. Tiesiog biau stabds visus reikalus.

Esate saks, kad pirmasis mokytojas Anta-nas Norvaia jums dav dainavimo pagrindus, o garsusis Kipras Petrauskas neturjo paau-kimo mokyti. Dabar js pats mokytojas. Ar dalydamasis savo patirtimi su mokiniais jau-iats taip pat gerai kaip ir scenoje?

Manau, kad man sekasi mokyti jau esu paruos apie 40 daininink, kuri daugu-ma puikiai dainuoja. Pas mane moksi pa-saulin karjer padars viesios atminties Sergejus Larinas, Edgaras Montvidas, Kstu-tis Aliauskis, Vaidas Vyniauskas, Audrius Rubeius, Arvydas Markauskas, Edmundas

Seilius, Mernas Vitulskis. Matau, kad jiems duodu mokykl.

Kartais ateina studentai ir prao leisti pa-bti mano pamokoje. Visada sutinku, bet su slyga, kad apie tai inos j pedagogai. Mo-kau mones su manimi nedaryti joki intri-g, nes a su kitais to taip pat nedarau. Pavyz-diui, labai gerbiu pirmj Merno mokytoj

Jon Antanavii, kuris puikiai j paruo ir perleido man. O kai per pastamus mane pasiek kalbos, kad Marta Lukoit nort pas mane pasitobulinti, a i karto susitikau su jos mokytoja Sigute Stonyte. Vliau daug dirbau su Marta, bet mes dl to su S.Stonyte nesipykome.

Manau, tai yra takto ir isiaukljimo reika-las. Tiek mokinio, kuris pas mane ateina, tiek ir mano, kaip mokytojo.

Matyt, ne veltui js mokiniai sako, kad i V.Noreikos imoksta ne tik dainavimo pa-slapi, bet ir gyvenimo pamok.

A daug k jiems paaikinu ir neskubu mokyti. Visiems sakau, kad mokau juos ne Muzikos akademijos paymiui ir jie prads dainuoti galbt tik paskutiniame kurse, o gal tik prajus keleriems metams po baigi-mo. A duodu mokykl, o vliau viskas pri-klauso tik nuo j pai.

Santykiuose su monmis reikia paiam bti monikam ir tik tada reikalauti, kad ir jie monikai elgtsi. tai ir viskas (ypsosi).

monikas elgesys ir dorovs princip laiky-masis padjo ilikti sveiku ir viesiu mogumi?

Sveikat galbt isaugojau (tris kartus nu-sispjauna per pet aut. past.) dar ir dl to, kad nesu naktibalda, mgstu laiku atsigulti, anks-ti atsikelti. Net per atostogas laikausi reimo, keliuosi pus ei ar et valand ir usiimu kokia nors veikla, mokausi nauj tekst. Tik dabar man tie tekstai sunkiai galv lenda.

Ojojoi... Anksiau per valand imokdavau kelis posmus, o dabar jau turiu arti (ypsosi).

Jaunystje kart mans papra kit dien Maskvoje gelbti Rigolet. Sutikau, nors odi nemokjau. Ryte susiradau klavy-r, sdau lktuv ir kol nuvykau koncer-to viet, mokiausi. Imokau savo partij per 78 valandas. Buvau avantiristas (juokiasi). Dabar jau ne.

Traukinys nuvaiavo. Sezonui paruoiu kelis naujus krinius, bet jau nebenoriu j mokytis. Tingiu. Geriau jau kabliuk pririti prie valo, negu mokytis (ypsosi).

Bet turiu milinik repertuar mano u-ra knygelje yra apie 800900 krini, ku-riuos pakartojs ar sukrs kok posm, gal-iau puikiai sudainuoti.

Jei jau prakalbome apie ura knygeles, ar galima gerbjus pakviesti ruotis js bio-grafi nei knygai?

Kaip tik iandien nusipirkau japonik diktofon dabar bet k darydamas ar kur nors vaiuodamas, galsiu pasakoti savo prisiminimus. O juos urays Viktoras Ge-rulaitis, kuris yra sukaups didiul mano muzikos archyv gal 50 di.

Knygoje adu su humoru papasakoti savo gyvenim nuo pirmj vaikysts dien gi-miau t pai dien kaip ir Mikalojus Kons-tantinas iurlionis, Algirdas Brazauskas. Prisimenu daugyb dalyk, nors buvau dar vaikas, kuri dar niekas nra apras no-riu jais pasidalyti.

V.Noreika gim 1935 m. iauliuose. 1958 m. baig Lietuvos muzikos ir teatro akademij solin dainavim (Kipro Pet-rausko klas). 19651966 m. pirmasis i pokario Lietuvos daininink staavosi Mi-lano La Scala teatre, kur paruo eis vaidmenis.

Nuo 1957 m. Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro solistas. 19761991 m. vadovavo iam teat-rui. 19931994 m. dst Lotyn Ame-rikos dainavimo akademijoje Karakase (Venesueloje).

V.Noreika yra dainavs Maskvos didia-jame teatre (daugiau nei 50 kart), Ber-lyno valstybs operoje, Paryiaus Grand Opera, Buenos Airi Teatro Colon, Stok-holmo, Sofi jos, Belgrado, Budapeto, Bu-kareto, Varuvos, Prahos, Bratislavos, Kijevo, Minsko, Talino, Rygos operoje ir ki-tose scenose.

Dainininkas sukr daugiau nei 50 vaidmen ir atliko pagrindines partijas lietuvi ir ymiausi pasaulio kompozito-ri operose, sudainavo daugiau nei 700

solini koncert. Tenoro partijas atliko G.Verdi Requiem, L.van Beethoveno IX simfonijoje, A.Arutuniano kantatose.

Nuo 1976 m. dsto Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. Nuo 2003 m. dir-ba Lietuvos nacionalinio operos ir bale-to teatro Operos studijos meno vadovu ir pedagogu. Nuo 1997 m. Estijos muzikos akademijos kviestinis profesorius, nuo 2000 m. Dainavimo skyriaus vedjas. 19951996 m. dirbo teatro Estonia Tali-ne dainavimo meistrikumo pedagogu.

Dosj

Santykiuose su monmis reikia paiam bti monikam ir tik tada reikalauti, kad ir jie monikai elgtsi. tai ir viskas.

15min 2012 m. rugsjo 7 d.14 Vizionieriai

Idj pakio Asta Cibiena.cibiene@15min.ltIdja, informacijos rinkimas jai patikrin-ti, laboratorijos, gamintojo ir fi nansavi-mo altini paiekos, sutartys su vaisti-ni tinklais. Tok keli per trejus metus vienas nuingsniavo A.Kavaliauskas, kol jo vaistaolinis maisto papildas Dolosan mnes atsidr vieno didelio Lietuvos vaistini tinklo lentynose.

Nebuvo taip, kad staia galva nriau nepastamus vandenis, pabr vaiki-nas. I karto po studij Vilniaus universiteto Medicinos fakultete jis padirbjo vadybinin-ku dviejose farmacijos kompanijose etinje ir generinje. ia ne tik usidirbo dal pinig savo idjai gyvendinti, bet ir umezg ryius, pasism patirties, o svar-biausia patikrino savo jgas. Ir patikjo, kad j utektinai.

Atrado laisv ni Galima sakyti, kad Dolosan idja kilo i skausmo, kur pats danai jausdavau, ypteljo A.Kavaliauskas. Gerdavau che-minius analgetikus ir vis susimstydavau,

kodl jie negalt bti na-trals, t.y. pagaminti i vaistaoli. Pradjau gilintis mokslin lite-ratr galbt papras-iausiai nra galimybi sukurti efektyv anal-getik vaistaoli pagrin-du? Nieko panaaus. Ne-inia dl koki prieasi, bet vaistaoli potencia-las ioje srityje neinaudotas. Nia laisva, vadinasi, galima pabandyti kelti koj.

Laisvu nuo darbo metu A.Kavaliauskas paniro iekojimus. Projekt tai numes-davo, tai vl prikeldavo, kol vien dien suvok, kad nieko nepavyks sukurti, jei neskirs tam viso savo laiko prie metus

darbui farmacijos kompanijoje jis pa-djo tak.

Pusmetis nemokam tyrim A.Kavaliauskas pirmiausia isirinko atuonias vaistaoles, kurios pakan-

kamai efektyviai malina skausm. Po to pradjo dairytis laboratorijos, kuri

galt patikrinti, ar tos vaista-ols i tikrj veikia taip,

kaip aprayta mokslinje literatroje.

Toki per rekomendaci-jas rado Pranczijoje. La-boratorijos vadovai pati-kjo ambicingu lietuviu ir sutiko padti jam su-kurti aliosios table-ts formul.

Ta laboratorija u savo darb i pradi negavo n cento. Slyga buvo tokia sukurt produk-t gaminti pas j partnerius, vienoje

Unikal vaistaolin preparat sukrs A.Kavaliauskas:

14 Vizionieriai

Unikal vaistaolin sukrs A.Kav

Vienas mogus prie farmacijos gigantus. toki konkurencin kov stojs 28 met Andrius

Kavaliauskas dabar jauiasi be galo laimingas. Laikau j rankose ir inau, kaip parduoti, rodydamas

savo sukurto preparato pakuot tikina vaikinas.

28 met A.Kavaliauskas met gerai apmokam darb ir atsidjo vien tik savo vaistaolinio preparato krimui.

I.Gelno nuotr.

Usk. Nr. 306269

15min 2012 m. rugsjo 7 d.

paangioje Pranczijos vaist gamykloje. Taigi realiai pinigus reikjo pradti mokti tik tada, kai prasidjo gamyba. inoma, su-sitarti dl toki slyg be pastam mo-ni rekomendacij nebt pavyk, ne-slp A.Kavaliauskas.

Trys augalai Tyrimai laboratorijoje utruko pus met, nors jaunasis farmacininkas tikjosi, kad tiek laiko neprireiks pakaks dviej trij m-nesi. Gal gale i atuoni vaistini augal atmetimo bdu atrinkti trys efektyviausiai malinantys skausm: baltasis gluosnis, skaistenis ir liauiantysis inkaruotis.

Baltojo gluosnio ievje yra natra-laus salicino. O i jo prie 115 met ir buvo

susintetintas aspirinas. Tik i gluosnio jo jau seniai nebegamina karaliauja chemija. Mano mintis buvo grti prie itak ir nau-doti j kaip pagrind skausmui malinti, savo irast maisto papild sudt aikino A.Kavaliauskas. Skaistenis tai daili gl, kuri liaudies medicinoje nuo seno naudoja-ma galvos skausmui ir udegimams slopinti.

Dar viena preparato sudtin dalis liau-iantysis inkaruotis Lietuvoje natraliomis slygomis neauga, nes tai dykum auga-las. Medicinos literatroje raoma, kad jis malina reumatinio pobdio skausmus.

I i augal laboratorijoje sudting pro-ces metu buvo igauti ekstraktai, kurie i-keliavo gamykl. Atjo metas u savo id-j susimokti.

Surado savo verslo angel Kiek tai kainavo? eiaenkl sum. Skubu priminti, kad milijonas turi septy-nis skaiius, paslaptingai nusiypsojo A.Kavaliauskas.

Pus projekto ilaid jis padeng pats, kitai pusei pinig nebeuteko: Bandiau pasinaudoti vairiomis valstybs ir bank verslo skatinimo priemonmis. Nepavyko, nes nebuvo jokios garantijos, kad mano pro-duktas duos pelno. Kreipiausi verslo an-gelus. Susidomjo, bet galbt dl ini sto-kos ioje rinkoje jie nusprend nedalyvauti.

Gal gale suradau mog, savo verslo ange-l, kuris sutiko prisidti. Ir birelio mnes pagaliau patikjau man pavyko!

Atsakymai: ne, ne, ne Atrodyt, is vaikinas tikras skms nu-myltinis, be vargo pramuantis net sto-riausias sienas. Bet pakeliui skm buvo daug juod dien.

Niekas nesivaizduoja, kiek reikjo i-ankstinio planavimo, kantrybs ir ryto ie-kant fi nansavimo altini. Buvo toki mo-ment, kai atrod, kad darbo nebaigsiu i visur tik ir plauk atsakymai ne, ne, ne.

Tai labai imudavo i vi, prisipaino A.Kavaliauskas. Sulaukdavau pasilym i farmacijos kompanij silieti j gretas. Atsisakyti to buvo didelis skausmas, nes net artimiausi mons pradjo manimi abejoti, ar einu teisingu keliu kuriu tai, kas neinia, ar pavyks ir ar bus paklausu. Teko suksti dantis ir nuolat kartoti: viskas bus gerai. Nors irdyje tuo ir abejojau.

Vaist rinka perpildyta Kadangi A.Kavaliausko sukurtas vaistaoli-nis preparatas registruotas maisto papildu, dl platinimo Lietuvoje problem nekilo jais galima beveik i karto prekiauti.

Enciklopedijose ir ofi cialiuose dokumen-tuose visos vaistaols plaiai apraytos ir klinikai itirtos, tad nereikia joki papil-dom laboratorini tyrim, aikino jau-nasis farmacininkas.

Pokalbius su Lietuvos vaistini tinklais dl naujo maisto papildo platinimo jis pra-djo dar pavasar, nes i patirties inojo Lietuvos vaist rinka perpildyta ir sily-ti kak naujo labai sudtinga: Paprastai vaistini tinklai 90 proc. pasilym atmeta i karto, 10 proc. svarsto. Man pavyko pa-tekti tarp t deimties. Vienas didelis tinklas velg jauno farmacininko ir visikai naujo produkto potencial.

Pirmsias ivadas, kaip sekasi prekyba, bus galima daryti jau io mnesio pabai-goje. Kol kas atrodo, kad viskas neblogai. inoma, turiu su kuo palyginti dirbdamas vienoje farmacijos kompanijoje jau buvau Lietuvos rinkai pristats nauj preparat. inau, kad pirmieji ingsniai labai sud-tingi. Bet kart tie ingsniai, tikiuosi, bus lengvesni, vylsi farmacijos vizionierius.

Vizionieriai | 15

skausmas

Pranczijoje esanios laboratorijos vadovai patikjo ambicingu lietuviu ir sutiko padti jam sukurti aliosios tablets formul.

A.Kavaliauskas:

Paprastai vaistini tinklai 90 proc. pasilym atmeta i karto, 10 proc. svarsto. Man pavyko patekti tarp t deimties.

15min 2012 m. rugsjo 7 d.16 | Reportaas

mons mano, kad mes sudegme iki pamat ir nebeturime k parodyti. Todl iemet turist smarkiai sumajo, apgailestavo Tytuvn ansamblio muziejaus sudarytoja, gid Rta Krencien. Taiau yra ir k parodyti, ir kuo pasigrti.

Dovil Jablonskaitd.jablonskaite@15min.lt

Iki lemtingos 2012-j sausio 26-osios nak-ties XVII a. pirmoje pusje ikils Tytuvn v. Mergels Marijos Angel Karaliens banyios ir bernardin vienuolyno an-samblis ugnies lieuvi nebuvo regjs. Gaisras, kliuvs ms kartai, tapo pirmuo-ju per keturis amius, lidnai konstata-vo R.Krencien.

Todl i nelaim vadinama paia skau-diausia Tytuvn ansamblio istorijo-je: liepsna visikai nuniokojo Ber-nardin vienuolyno pastato stog, sunaikino deimtis brangi baroko laikotarpio kultros vertybi, gesi-nant sulietos neseniai restauruotos senovins freskos.

Nepaisant i nuostoli, uni-kalus architektros pamink-las laukia lankytoj ir kvieia ekskursijas.

Vienuoliai gyveno 250 met10 tkst. auksin toki pi-nig sum vienuolyno sta-tyboms 1614 m. skyr fun-datorius, anuometis Tytuvn savininkas And-rius Valaviius. Jis pagei-

davo proporcingo,

elegantiko, bet nedidelio vienuo-lyno trylikai vienuoli ir bany-ios, kurioje numat ir savo ei-mos mauzoliej. Pats mecenatas

sumanymo gyvendinti ne-spjo 1614 m. rugsj mir ir buvo palaidotas

Tytuvnuose. Po jo mirties mies-

tel ir pradto vie-nuolyno staty-b sipareigojimus

paveldjo trys velionio broliai Jeronimas, Pau-lius ir Eustachijus. Statoma bany-

ia ir vienuolynas sulaukdavo nuo-latins geradari paramos dosni

fundatori pavyzdiu pasek ir kiti bajorai. Banyios ir vienuolyno

statyba bei vidaus rangos darbai nuo kertinio akmens mrijimo iki paventinimo v. Mergels

Marijos Angel Karaliens ti-tulu 1635 m. lapkriio 1 d. utruko 17 met.

Vienuoliai ia gyve-no 250 met iki 1863 m. sukilimo, po kurio

vienuolyn Rusijos caro valdia uda-

r, tolim praeit nuk-

l R.Kren-cien.

Freskos po storu da sluoksniuVienuolyno pastatas iki ms dien iliko bema nepakits. Dviauktis trij korpus pasagos formos namas dviem galais liejasi prie pietins banyios sienos, sudaryda-mas gana erdv udar kiem.

Kryminiais skliautais dengtose vie-nuolyno pirmo aukto patalpose kadaise buvo kurdytas viesus ir didelis vienuoli valgomasis refektorius. vaigdinmis nerviromis puotas jo skliautas svar-biausia architektrin vienuolyno inter-jero puomena.

alia esanioje patalpoje buvo virtuv. Kad neprasiskverbt kvapai, su valgomuo-ju ji jungsi per ang, kurioje buvo rengtas sukamasis langelis maistui tiekti. Pakelki-te galv vir ir pamatysite senovin vir-tuvs gartrauk, ragino gid, vesdama vienuolyno koridori. Pasukus kair, galima ivysti unikalius eksponatus nuo vienuolyno stogo nuimt kryi ir kelias storas, sunkias kalvi sumeistrautas vinis.

Pavelgus deinn, atsiveria sienins ta-pybos pieiniai biblins scenos. ie darbai, kuriuos atideng restauratoriai, dar visai neseniai slpsi po 24 da sluoksniais, atkreip dmes R.Krencien.

Prie gaisr atlikto vienuolyno re-monto metu buvo atidengtos sep-

tynios freskos. Trys i j visikai restauruotos, likusios dar laukia savo valandos. Kada ji imu, ne-aiku, nes restauravimo darbai labai brangs.

Tai labai kruoptus ir ltas, taiau be galo reikmingas dar-bas. Restauratori darbo slygos

buvo labai sudtingos, nes ie-m vienuolyne labai alta,

pasakojo ekskursijos va-dov ir prisimin, kaip

gyventojai gelbjo freskas per gaisr.

Statme ukar-t, nuo grind smme van-den su snie-go kastuvais ir pylme pro langus. ian-dien atrodo, kad pieinius pavyko igel-bti, taiau tai parodys tik lai-kas neinia, kaip juos pa-veiks drgm.

Tytuvn vienuolynasBilieto kaina apirti vienuolyn vaikams 1,5 Lt, suaugusiesiems 3 Lt. Ekskursija po vis sakralin ansambl be nuolaidos atsieina 6 Lt. Gido paslaugos grupei iki 20 moni 30 Lt, iki 50 moni 50 Lt.

Per eis prajusi met mnesius, kai ansamblis atvr duris po remonto, i biliet surinkta beveik 27 tkst. Lt. i met liep i biliet surinkta tik 1400 Lt.

Objekt lanko ir usienieiai italai, pranczai, vokieiai, labai daug lenk.

Kainos

Gaisro vieta nustatyta

2012 m. sausio 26 d. nakt Tytuvn an-sambl nusiaub gaisras: ideg apie 1 tkst. kv. m vienuolyno stogo, apdeg ir apangljo banyios medio stogo kon-strukcijos, sudeg dalis sakralinio meno muziejuje eksponuot liturgini reikmen, gesinant gaisr nuo vandens nukentjo vienuolyno pirmojo aukto freskos.

Po gaisro pasigesta 60 kultros vertybi, i kuri 24 trauktos Kultros verty-bi registr. Kelms savivaldy-b ada bylintis dl draudimo bendrovs Gjensidige Baltic neimokam l vienuolyno stogui atstatyti. Pasak savival-dybs, Gjensidige Baltic turt

Ugnies aptalytas, bet gyvas

Bernardin vienuolyno pastatas vis dar be stogo. L.Balandio nuotr.

15min 2012 m. rugsjo 7 d. Reportaas | 17

Lubos graios, bet pratingosAntrame vienuolyno aukte svei laukia kuklios vienuoli cels. jas vedanio ko-ridoriaus skliautuose matosi ryks gaisro pdsakai geltonos vandens dms. Kai kas ramina: nesijaudinkite, juk tai bati-ka, ypteljo R.Krencien.

90 kv. m sal, kurioje veik iauli vys-kupijos banytinio paveldo muziejus, akli-nai ukalta. Muziejus buvo maytis, ku-klus, bet labai vertingas. Jame eksponuoti XVIXVII a. liturginiai reikmenys. Kai kas iliko, bet sivaizduokite, kokia ten buvo temperatra. Medins sals lubos buvo graios, bet, pasirodo, pratingai pavojingos, pripaino gid.

Vienuolyno celse labai daug sienins tapybos kiekvienas vienuolis kamba-rl puo savo rankomis. Todl vienoje celje randi aib ventojo Rato citat, kitoje monogram, treioje primity-vi pieini.

Vienoje celje atkurtas kuklus vienuo-lio kambarlio interjeras: stovi kd, sta-las su atversta maldaknyge, lova. Ant jos

padtas autentikas abitas i vilnos senas, suadytas. Yrantis, byrantis, matyt, pro-k banyios skalbj isaugotas. Tur-bt joms tiesiog nekilo ranka imesti kaip kok nereikaling, sudvt skudur. Kai tik pradjau dirbti, ant balto prancikoni-ko niro buvo i vyni kauliuk suver-tas septyni dali roinis. Deja, jis kakur pradings. Turiu kryi su trimis karoliu-kais, bet paios kilpos nebra, pasiguo-d R.Krencien.

Kunigo R.Mikutaviiaus atminimasVienuolyne rengta apie 16 celi. Vienoje j, spjama, veik vaist laboratorija. Ki-toje, sudarytoje i trij atskir ma pa-talp, siuvykla.

Pastarojoje dabar kurdyta ekspozicija, skirta 13 met Tytuvnuose dirbusiam kuni-gui Riardui Mikutaviiui. ia galima api-rti kunigo nuotrauk ir asmenini daikt. Ekspozicijos ais liturginis drabuis. alia ant stalelio padtoje rmintoje nuotraukoje amintas btent rb vilkintis kunigas.

Vienuolyno kambarys emomis lubomis yra vadinamas karceriu. Tai vienintel pa-talpa, i kurios pro langel atsiveria vaiz-das Didj banyios altori ir vienuo-lyno kiem.

ia melsdavosi tie, kuriems reikjo k nors svarbaus apmstyti, sutvirtinti tik-jim. Vienuoliai velgdavo Mergelei Mari-jai akis ir praydavo malons, pasakojo R.Krencien.

Vienuolyno Rytinio korpuso iauriniame gale rengtas ijimas antr presbiterijos aukt vienuoliai tiesiai i celi, nesuti-k banyi ujusi pasauliei, galjo pereiti u banyios Didiojo altoriaus rengt vienuoli chor.

R.Krencien:

iandien atrodo, kad pieinius pavyko igelbti, taiau tai parodys tik laikas neinia, kaip juos paveiks drgm.

imokti 1 mln. 600 tkst. Lt. Ikiteismi-nio tyrimo metu nustatyta, kad Tytuvn vienuolyno ansamblyje kilusio gaisro idinio zona buvo alia eksploatuojamo kieto kuro ildymo katil dmtraukio.

Ijim i banyios ir vienuolyno ansamblio kiemo ymi arkad galerijos freska, kurioje vaizduojama miesto panorama.

mokykl su sveik ukandi dutePrasidj mokslo metai ir vaikams, ir j tvams diktuoja intensyvesn gyvenimo ritm. Vienas i didiausi rpesi tiams ir mamoms - kaip pasiekti, kad vaikas per dien nelikt alkanas, taiau ir neprisikirst menkaveri produkt. Jei parduotuvje i anks-to sigysite sveik ukandi, ryte skirsite kelias minutes ir sutepsite sumutin, sudj visa tai speciali dut bsite rams, kad praalks mokinukas turs kuo pasistiprinti.

Rudens pasirinkimas vaisiaiImokyti vaik atsispirti saldioms, bet men-

kavertms, pagundoms ir sudominti j sveikes-niu maistu nelengva, taiau manoma uduo-tis. Ruduo tam tinkamas metas, nes galime m-gautis vieiais vaisiais. Pasilykite vaikui isirinkti, koki vaisi jis nort sidti mokykl. iuo me-tu prekybos centr vaisi skyriuose galima rink-tis i obuoli, kriaui, persik, slyv, nektarin, banan ir daugelio kit. Tvirtesnius vaisius dki-te maiel, o tokius, kuri odel plona, lengvai suttanius plastikin indel. Maesniems vai-kams vaisius galite susmulkinti, taiau tada pasi-rpinkite ir vienkartine akute.

Kaip alternatyv vieiems vaisiams, pasily-kite mokinukui sidti diovint vaisi, rieut ar tik Maximos prekybos tinkle parduodam vaisi ukandi Frulla, ekologik tyreli Natura Nuova. Daugelis vaik mgsta ir javai-

ni batonlius su vairiais priedais, aplietus jogur-tu ar okoladu. Parduotuvse rasite ir didel sau-saini, riestaini, javinuk, vai bei kit kepini pasirinkim, jie puikiai tiks kaip lengvas ukandis, tik svarbu, kad padtumte vaikui isirinkti tokius, kurie bt ne itin salds, be pried ir konservant.

Sumutiniai ir j variacijosSumutinis tikra ukandi klasika, o jei ruo-

ite j su trupuiu fantazijos, ialks vaikas j mie-lai sukrims. Jiems geriausia rinktis rugin duon arba viesi be konservant, tvirtesn sr, alto rkymo kump ar der. Paskaninkite sumutin salotos lapu, agurko grieinliu ar kitomis sezo-ninmis darovmis. Jei naudosite pada ar ma-jonez, rinkits kuo lengvesn, be pried. Sumu-tinius ruokite ryte, o ne i vakaro, nes per nak-

t pastovj aldytuve jie nebus skans. Duo-n galite keisti krekeriais, lavao suktinukais.

Sumutin skaniausia usigerti ilta arbata, tad jei turite nediduk termos, duokite j vai-kui. Geras pasirinkimas ir sultys, kuri Maximos parduotuvse sigysite vairiausi ri, supakuo-t maose dutse su iaudeliais.

Greitoji pagalba aldytuve Jei yra tikimyb, kad vaikas ukandi du-

t atsidarys ne prie pietus, o popiet, nedkite j greitai gendanio maisto jogurto, varks sreli ar sumutini su kiauiniais. Taiau pieno produkt, kurie padt greitai numalinti alk saldios varks, jogurt, pieno grim turki-te nam aldytuve. Tokiais ukandiais gals pa-sistiprinti anksiau namus grs mokyklinukas, belaukdamas tv.

Visai eimai keliaujant namo po mokyklos ir darb, usukus prekybos centr Maxima pa-sidairykite nedideli vieutli ia pat ikept Meistro kokybs kibin su miko grybais, vi-tiena ar sluoksniuotos telos pyragli su var-ke ir saulgromis. ia pat galite sigyti ir vie-i koldn su vairiais darais, makaron jie i-virs itin greitai, tad gr namo negaiite prie puo-d ir tursite laiko malo-niam pokalbiui apie pra-bgusi dien.

patarimai

maistas

Kad ir koki ukandi savo atalai dsite mo-kykl, svarbu, kad jie neibyrt, nesutet ir neisiliet, todl ukan-di dut rinkits ati-diai, kasdien btinai j ivalykite.

Geriausia, jei ukandiams skirt du-t pirktumte kartu su vaiku, nes jis pats

gals isirinkti, kokia spalva, pieinys la-biausiai patinka, o js atkreipsite d-

mes jos talp, sandarum.Patogiausia priirti plastikines

dutes, nes jos lengvai valomos, ne-dta ir yra lengvos. Kiekvien va-

kar btina i duts iimti visus likuius, tru-pinius, variai j iplauti ir idiovinti.

Geriau, jei toki ukandi, kaip sumuti-niai, pyrago, srio gaballiai ir pan. nedsite tie-siai dut, o pirmiausia kruopiai juos vy-niosite folij, special popieri ar maielius sumutiniams.

Jei vaikas neis mokykl ir