174 LT Europos Sąjungos oficialusis leidinys 08/1 t. · LT Europos Sąjungos oficialusis leidinys 175. ... nacionalinių teismų perduotas pagal Sutarties 177 straipsnį. ... „viešasispaštotinklas“–

31998Y0206(01)

1998 2 6 EUROPOS BENDRIJŲ OFICIALUSIS LEIDINYS C 39/2

Komisijos pranešimas dėl konkurencijos taisyklių taikymo pašto sektoriui ir tam tikrų valstybėspriemonių, susijusių su pašto paslaugomis, vertinimo

(98/C 39/02)(tekstas svarbus EEE)

PRATARMĖ

Komisijai priėmus Žaliąją knygą dėl vienos bendros paštopaslaugų rinkos plėtros (1) ir komunikatą Europos Parlamentui irTarybai, kuriame išdėstyti konsultacijų dėl Žaliosios knygos rezul-tatai ir priemonės, kurioms pritaria Komisija (2), vyko nemažaidiskusijų dėl pašto sektoriaus būsimo reglamentavimo Bendrijo-je. 1994 m. vasario 7 d. rezoliucija dėl Bendrijos pašto paslaugųplėtros (3) Taryba paragino Komisiją pasiūlyti priemones,apibrėžiančias suderintas universaliąsias paslaugas ir galinčias būtirezervuotas pašto paslaugas. 1995 m. liepos mėnesį Komisijapasiūlė priemonių dėl pašto paslaugų paketą, kurį sudarė pasiū-lymas, susijęs su Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dėlBendrijos pašto paslaugų bendrųjų taisyklių sukūrimo ir paslaugųkokybės gerinimo (4), ir šio pranešimo dėl konkurencijos taisykliųtaikymo projektas (5).

Vadovaujantis 1994 m. vasario 7 d. rezoliucijoje nustatytais prin-cipais, šis pranešimas, papildantis Komisijos siūlomas suderinimopriemones, remiasi tų diskusijų rezultatais. Jame atsižvelgiama įpastabas, gautas vykstant konsultacijoms dėl šio pranešimo pro-jekto, paskelbto 1995 m. gruodžio mėnesį, Europos Parlamentorezoliucijos projekto (6) dėl šio projekto, priimto 1996 m. gruo-džio 12 d., ir dėl siūlomos Europos Parlamente ir Taryboje direk-tyvos.

Komisija mano, kad pašto paslaugos, būdamos svarbi ryšių ir pre-kybos priemonė, turi gyvybinę reikšmę visai ekonominei ir socia-linei veiklai. Atsiranda naujos pašto paslaugos, ir yra būtinas

rinkos užtikrintumas, kad šiame sektoriuje didėtų investicijos irbūtų sukurtos naujos darbo vietos. Kaip pripažįsta Europos Bend-rijų Teisingumo Teismas, Bendrijos teisė, ypač EB sutarties kon-kurencijos taisyklės yra taikomos ir pašto sektoriui (7). Teismaspareiškė, kad „valstybinėms įmonėms, kurioms valstybės narėssuteikia specialiąsias ir išimtines teises, jos neprivalo nei pradėtitaikyti, nei toliau taikyti galiojančias priemones, kurios priešta-rauja Sutarties konkurencijos taisyklėms“, ir kad tas taisykles „rei-kia skaityti kartu su 90 straipsnio 2 dalimi, kuri numato, kadįmonės, kurioms patikėta teikti bendros ekonominės svarbospaslaugas, turi laikytis konkurencijos taisyklių taip, kad tokių tai-syklių taikymas nekliudytų nei teisiškai, nei faktiškai atlikti jomsskirtas konkrečias užduotis“. Todėl Komisijos dažnai klausiama,kokio požiūrio ji ketina laikytis įgyvendindama Sutartyjenustatytas konkurencijos taisykles, susijusias su pašto operatoriųveikla ir su valstybės priemonėmis, skirtomis valstybinėmsįmonėms ir įmonėms, kurioms valstybės narės suteikia specialią-sias ir išimtines teises pašto sektoriuje.

Šiame pranešime išdėstomas atitinkamų Sutarties nuostatų Komi-sijos aiškinimas ir orientaciniai principai, pagal kuriuos KomisijaSutarties konkurencijos taisykles ketina atskirais atvejais taikytipašto sektoriuje, išlaikydama būtinas apsaugos priemonesuniversaliųjų paslaugų teikimui užtikrinti, bei pateikiamosįmonėms ir valstybėms narėms aiškios gairės, kaip išvengti Sutar-ties pažeidimų. Šis pranešimas nepažeidžia jokių Europos Bend-rijų Teisingumo Teismo duodamų aiškinimų.

Be to, šiame pranešime išdėstomas Komisijos požiūris, kurio jiketina laikytis taikydama konkurencijos taisykles pašto operato-riams ir įvertindama valstybės priemonių, varžančių paslaugos tei-kimo ir (arba) konkurencijos pašto rinkose laisvę, suderinamumąsu Sutarties konkurencijos ir kitomis taisyklėmis. Ir dar jamesprendžiamas klausimas dėl nediskriminacinės prieigos prie paštotinklo ir apsaugos priemonių, kurių reikia sąžiningai konkurenci-jai šiame sektoriuje užtikrinti.(1) COM(91) 476 galutinis.

(2) „Bendrijos pašto paslaugų plėtros gairės“ (1993 m. birželio 2 d.COM(93) 247).

(3) OL C 48, 1994 2 16, p. 3.(4) OL C 322, 1995 12 2, p. 22.(5) OL C 322, 1995 12 2, p. 3.(6) OL C 20, 1997 1 20, p. 159.

(7) Ypač sujungtose bylose C-48/90 ir C-66/90, Nyderlandai ir KoninklijkePTT Nederland ir PTT Post BV prieš Komisiją [1992] ECR I-565 ir BylaC-320/91 Procureur du Roi prieš Paul Corbeau [1993] ECR I-2533.

174 LT Europos Sąjungos oficialusis leidinys 08/1 t.

Ypač dėl to, kad atsiranda naujos privačių ir valstybinių operato-rių teikiamos paslaugos, kai kurios valstybės narės pakeitė ar kei-čia savo pašto teisės aktus siekdamos apriboti savo pašto organi-zacijų monopolį tuo, kas laikoma būtinu viešųjų interesų tikslamsįgyvendinti. Kartu Komisija susiduria su didėjančiu skundų ir bylųpagal konkurencijos teisę skaičiumi, dėl kurių ji turi pareikšti savopoziciją. Todėl šiame etape pranešimas yra tinkama priemonėvalstybėms narėms ir pašto operatoriams, įskaitant tuos, kurie turispecialiąsias ir išimtines teises, pateikti gaires, kaip užtikrinti tei-singą konkurencijos taisyklių taikymą. Nors šis pranešimas negalibūti visiškai išsamus, jo tikslas – pateikti gaires, kaip svarbiausiateisingai aiškinti Sutarties 59, 85, 86, 90 ir 92 straipsnius atski-rais atvejais. Padarydama šį pranešimą Komisija imasi veiksmųsuteikti skaidrumo ir palengvinti visų pašto operatorių sprendi-mus dėl investicijų atsižvelgiant į pašto paslaugų naudotojų inte-resus Europos Sąjungoje.

Kaip Komisija paaiškino savo 1996 m. rugsėjo 11 d. komunikatedėl „Europos Bendros svarbos paslaugų“ (1), solidarumas ir rinkosekonomikoje taikomos vienodos sąlygos – pagrindiniai Bendrijostikslai. Prie tų tikslų prisideda bendros svarbos paslaugos. Euro-piečiai priprato tikėtis aukštos kokybės paslaugų prieinamomiskainomis ir daugelis jų bendros svarbos paslaugas laiko netgisocialinėmis teisėmis.

Konkrečiai pašto sektoriuje vartotojai vis labiau reikalaujagalimybės naudotis savo teisėmis ir pageidavimais. Pasaulinė kon-kurencija verčia įmones, besinaudojančias tokiomis paslaugomis,siekti sandorių geresnėmis kainomis palyginti su jų konkurentųkainomis. Naujos technologijos, tokios kaip faksas ar elektroninispaštas, daro didžiulį spaudimą tradicinėms pašto paslaugoms. Šiepasiekimai kelia susirūpinimą dėl tų paslaugų ateities, taip pat dėlužimtumo ir ekonominės bei socialinės sanglaudos. Šių paslaugųekonominė reikšmė gana didelė. Todėl yra svarbu modernizuotiir plėtoti bendros svarbos paslaugas, kadangi jos labai daug prisi-deda prie Europos konkurencingumo, socialinio solidarumo irgyvenimo kokybės.

Bendrijos tikslas – remti Europos ekonomikos konkurencingumąvis konkurencingesniame pasaulyje ir vartotojams suteikti

geresnio pasirinkimo galimybes, geresnę kokybę ir žemesnes kai-nas, kartu padėti įvairiomis politikos kryptimis stiprinti ekono-minę ir socialinę valstybių narių sanglaudą bei mažinti tam tikrąnelygybę. Pašto paslaugos šiuo atžvilgiu vaidina pagrindinį vaid-menį. Bendrija yra įsipareigojusi skatinti bendros ekonominėssvarbos funkcijas gerindama našumą, kaip iškilmingai patvirtintanaujame 7d straipsnyje, įrašytame Amsterdamo sutartyje. Rinkosjėgos padeda geriau paskirstyti išteklius ir veiksmingiau teiktipaslaugas, o pagrindinė nauda tenka vartotojui, nes jis gaunageresnę kokybę mažesne kaina. Tačiau tie mechanizmai kartaisturi ribas; dėl to galimą naudą gali pajusti ne visi gyventojai irsocialinės bei teritorinės sanglaudos Sąjungoje skatinimo tikslaigali likti nepasiekti. Valdžios institucijos tuomet turi užtikrinti,kad būtų atsižvelgiama į bendrą svarbą.

Kai kurių bendros svarbos paslaugų tradicinės struktūros, kuriosyra paremtos nacionaliniais monopoliais, kelia sunkumų Europosekonominei integracijai. Tai apima ir pašto monopolius, kurie, netir tada, kai jie yra pateisinami, gali kliudyti rinkos sklandžiamfunkcionavimui, ypač kai dėl jo tampa neprieinamas tam tikrasrinkos sektorius.

Svarbiausias uždavinys – užtikrinti sklandžią vienos bendros rin-kos reikalavimų, tokių kaip laisvas judėjimas, ekonominė veiklabei dinamizmas, laisva konkurencija, ir bendros svarbos tikslųsąveiką. Ši sąveika turi atnešti naudos atskiriems piliečiams ir visaivisuomenei. Tai sunkus pusiausvyros nustatymo uždavinys, nesvartų virpstai nuolat juda: viena bendra rinka plečiasi, o viešosiospaslaugos turi prisiderinti prie naujų reikalavimų ir taip patnestovi vietoje.

Pagrindinis universaliosios paslaugos principas, kurį suformulavoKomisija (2), – užtikrinti aukštos kokybės paslaugas visomisvisiems prieinamomis kainomis. Universaliosios paslaugosapibrėžiamos principais: lygybė, universalumas, tęstinumas, pri-taikomumas; ir gera praktika: atviras valdymas, kainų nustatymasir finansavimas bei priežiūra, vykdoma struktūrų, nepriklausomųnuo paslaugas teikiančių struktūrų. Tie kriterijai ne visuomet yraįvykdomi nacionaliniu lygiu, tačiau ten, kur jų laikomasi taikantEuropos universaliųjų paslaugų sąvoką, jaučiama teigiama įtaka

(1) COM(96) 443 galutinis. (2) Žr. 8 išnašą.

08/1 t. LT Europos Sąjungos oficialusis leidinys 175

bendros svarbos paslaugų plėtrai. Universaliosios paslaugos išreiš-kia Europos visuomenės modelio reikalavimus ir specifinius požy-mius vykdant politiką, kurioje sujungiama dinamiška rinka, san-glauda ir solidarumas.

Aukštos kokybės universaliosios pašto paslaugos turi didelęsvarbą privatiems ir verslo vartotojams. Plėtojant elektroninękomerciją, jų svarba artimoje ateityje dar padidės. Čia paštopaslaugos gali vaidinti ypatingą vaidmenį.

Europos Parlamentas ir Taryba pašto sektoriui priėmė specialiąDirektyvą 97/67/EB (toliau – Pašto direktyva). Joje siekiamanustatyti bendras pašto sektoriaus plėtros ir paslaugų kokybėsgerinimo taisykles bei laipsniškai ir kontroliuojant atverti rinkas.

Pašto direktyvos tikslas – apsaugoti pašto paslaugas kaip ilgalai-kes universaliąsias paslaugas. Valstybėms narėms ji nustato mini-malų suderintą universaliųjų paslaugų standartą, įskaitant aukš-tos kokybės paslaugas visoje šalyje garantuojant reguliarųpristatymą visiems prieinamomis kainomis. Čia įeina laiškų, taippat katalogų ir siuntinių, neviršijančių tam tikros kainos ir svorio,surinkimas, gabenimas, rūšiavimas ir pristatymas. Direktyva tai-koma taip pat registruotoms ir apdraustoms (valeur déclarée) paštosiuntoms bei pristatymui šalies viduje ir kitose valstybėse. Tinka-mai atsižvelgta į tokius dalykus kaip tęstinumas, slaptumas, neša-liškumas ir vienodas režimas bei prisitaikymas.

Siekiant garantuoti universaliųjų paslaugų finansavimą, sektoriusgali būti rezervuotas šių universaliųjų paslaugų operatoriams.Pašto direktyvoje yra suderinta rezervuoto sektoriaus apimtis.Pagal Pašto direktyvą valstybės narės gali suteikti išimtines teisespašto paslaugas teikti tik tokiu mastu, kokio reikia universalio-sioms paslaugoms garantuoti. Be to, Pašto direktyva numato,kokią didžiausią apimtį valstybės narės gali šiam tikslui rezervuo-ti. Bet kurį papildomą finansavimą, kurio gali reikėti universalio-sioms paslaugoms, galima gauti įrašius tam tikrus įsipareigojimusį komercinio operatoriaus frančizę; pavyzdžiui, iš jų gali būti rei-kalaujama padaryti finansinius įnašus į kompensavimo fondą,kurį tuo tikslu administruoja nuo gavėjo ar gavėjų nepriklausomastruktūra, kaip numatyta Pašto direktyvos 9 straipsnyje.

Pašto direktyva nustato minimalų bendrą universaliųjų paslaugųstandartą ir bendras rezervuotai sričiai taisykles. Šitai padidina tei-sinį aiškumą dėl tam tikrų pašto sektoriaus išimtinių ir specialiųjųteisių teisėtumo. Tačiau yra valstybės priemonių, kurios direkty-voje nesprendžiamos ir kurios dėl to gali prieštarauti Sutartyjevalstybėms narėms nustatytoms taisyklėms. Autonominei paštooperatorių veiklai taip pat taikomos Sutartyje nustatytos konku-rencijos taisyklės.

Sutarties 90 straipsnio 2 dalis numato, kad bendros svarbospaslaugų teikėjams Sutartyje nustatytų taisyklių galima netaikyti,jei tokių taisyklių taikymas kliudytų jiems atlikti bendros svarbosužduotis, už kurias jie yra atsakingi. Tačiau netaikant Sutarties tai-syklių, būtina laikytis proporcingumo principo. Šiuo principu sie-kiama užtikrinti, kad pareiga teikti bendros svarbos paslaugasbūtų kuo geriau suderinta su būdais, kuriais paslauga faktiškai tei-kiama, taigi kad naudojamos priemonės proporcingai atitiktų sie-kiamus tikslus. Šio principo formuluotė leidžia lanksčiai ir nenu-krypstant nuo konteksto išlaikyti pusiausvyrą, tai yra atsižvelgti įtechninius ir biudžeto suvaržymus, kurie įvairiuose sektoriuosegali būti skirtingi. Ji taip pat numato kuo geresnę rinkos našumoir bendros svarbos sąveiką užtikrinant, kad priemonės, naudoja-mos reikalavimams patenkinti, nekliudytų vienai bendrai Europosrinkai sklandžiai funkcionuoti ir nedarytų prekybai tokio povei-kio, kuris prieštarautų Bendrijos interesams (1).

Taikyti Sutarties taisykles, taip pat taikyti 90 straipsnio 2 dalyjenumatytą jų išimtį įmonėms ir valstybės priemonėms galima tikatsižvelgiant į kiekvieną konkretų atvejį. Tačiau, siekiant padidintipriemonių, kurioms netaikoma Pašto direktyva, teisinį aiškumą,atrodo labai pageidautina patikslinti, kaip Komisija aiškina Sutartįir kokio požiūrio ji ketina laikytis ateityje taikydama tas taisykles.Pirmiausia Komisija mano, kad, vadovaujantis 90 straipsnio2 dalies nuostatomis dėl universaliųjų paslaugų, Sutarties taisy-klių taikymas skatintų pašto sektoriaus įmonių konkurencin-gumą, atneštų naudos vartotojams ir prisidėtų prie bendros svar-bos tikslų.

Pašto sektoriui Europos Sąjungoje yra būdingos sritys, kuriasvalstybės narės yra rezervavusios siekdamos garantuoti universa-liąsias paslaugas ir kurios dabar Pašto direktyvoje yra suderintossiekiant apriboti iškraipymus tarp valstybių narių. VadovaudamasiSutartimi Komisija privalo užtikrinti, kad pašto monopoliai

(1) Žr. 1997 m. spalio 23 d. teismo sprendimą Bylose C-157/94–C-160/94 „Valstybių narių įsipareigojimai — Elektra“ Komisija priešNyderlandus (157/94), Italiją (158/94), Prancūziją (154/94), Ispaniją(160/94).


laikytųsi Sutarties taisyklių, ypač konkurencijos taisyklių ir taipužtikrintų didžiausią naudą vartotojams bei apribotų iškraipymopoveikį. Šio tikslo siekdama tokiu būdu, kad konkurencijostaisyklės būtų taikomos atsižvelgiant į kiekvieną konkretų atvejį,Komisija užtikrina, kad monopolio galia nebūtų naudojamaapsaugotai dominuojančiai padėčiai išplėsti į liberalizuotą veiklossritį ar nepateisinamai diskriminacijai didelėms sąskaitoms sutei-kiant pirmenybę mažųjų naudotojų sąskaita. Komisija taip patužtikrina, kad pašto monopolis, suteiktas tarpvalstybinių paštopaslaugų srityje, nebūtų naudojamas neteisėtiems kainų karte-liams sudaryti ar išlaikyti darant žalą įmonių ir vartotojų intere-sams Europos Sąjungoje.

Šiame pranešime rinkos dalyviams aiškinamos praktinės konku-rencijos taisyklių taikymo pašto sektoriui pasekmės ir galiminukrypimai nuo šių principų. Jame išdėstyta pozicija, kuriosKomisija laikysis egzistuojant Pašto direktyvoje suderintoms spe-cialiosioms ir išimtinėms teisėms, vertindama atskirus atvejus irbylas Teisingumo Teisme, nacionalinių teismų perduotas pagalSutarties 177 straipsnį.

1. SĄVOKŲ APIBRĖŽIMAI

Šiame pranešime vartojamos šie sąvokų apibrėžimai (1):

„pašto paslaugos“ – pašto siuntų rinkimas, rūšiavimas, gabeni-mas ir pristatymas;

„viešasis pašto tinklas“ – organizacinė sistema ir įvairūs ištek-liai, kuriuos universaliųjų paslaugų teikėjai naudoja:

— pašto siuntoms, kurioms taikomas įsipareigojimas teiktiuniversaliąsias paslaugas, surinkti nuo tinklo prieigostaškų per visą teritoriją,

— tvarkydami pašto siuntas ir nustatydami jų maršrutą nuopašto tinklo prieigos taškų iki skirstymo centro,

— skirstydami siuntas pagal ant jų užrašytus adresus;

„prieigos taškai“ – fiziniai įrenginiai, įskaitant pašto dėžutes,kurie yra įrengti prie viešųjų kelių ar universaliųjų paslaugųteikėjo patalpose, kur klientai pašto siuntas gali palikti vieša-jam pašto tinklui;

„rinkimas“ – pašto siuntų, paliktų prieigos taškuose, rinkimas;

„skirstymas“ – procesas pradedant rūšiavimu skirstymo centreir baigiant pašto siuntų pristatymu nurodytu adresu;

„pašto siunta“ – adresuota siunta galutinai parengtos formos,kurią veža universaliųjų paslaugų teikėjas. Be korespondenci-jos siuntų, pašto siuntas sudaro, pavyzdžiui, knygos, katalo-gai, laikraščiai, periodiniai leidiniai ir pašto siuntiniai suprekėmis arba neturintys jokios komercinės vertės;

„korespondencijos siuntos“ – rašytinės formos pranešimai ant betkokios fizinės medžiagos, kuriuos reikia perduoti ir pristatytiadresu, siuntėjo užrašytu ant siuntos ar medžiagos, į kurią jiįvyniota. Knygos, katalogai, laikraščiai ir periodiniai leidiniainėra korespondencijos siuntos;

„reklaminė pašto siunta“ – siuntos, susidedančios tik iš reklami-nio skelbimo, rinkodaros ar reklaminės medžiagos, kurios yravisiškai tapačios, išskyrus adresato pavardę, adresą ir savoidentifikavimo numerį bei kitus jų turinio pobūdžio nekei-čiančius pakeitimus, ir yra siunčiamos dideliam adresatų skai-čiui bei pristatomos adresu, siuntėjo nurodytu ant pačiossiuntos ar medžiagos, į kurią ji įvyniota. Kiekvienos valstybėsnarės nacionalinė reguliavimo institucija turėtų pateikti ter-mino „dideliam adresatų skaičiui“ aiškinimą ir paskelbti ati-tinkamą jo apibrėžimą. Sąskaitos, sąskaitos-faktūros,finansinės ataskaitos ir kitokie netapatūs pranešimai neturėtųbūti laikomi reklamine pašto siunta. Siuntos, kuriose rekla-minė pašto siunta yra įvyniota kartu su kitomis siuntomis,neturėtų būti laikoma reklamine pašto siunta. Reklaminespašto siuntas sudaro siuntos šalies viduje ir tarpvalstybinėssiuntos;

„dokumentų perdavimas“ – suteikimas priemonių, įskaitant tre-čiosios šalies suteiktas ad hoc patalpas ir transporto

(1) Sąvokų apibrėžimai aiškinami atsižvelgiant į Pašto direktyvą ir visuspakeitimus, padarytus ją persvarstant.


priemones, kurios leidžia patiems šios paslaugos abonentamstarpusavy keistis pašto siuntomis;

„greitosios pašto paslaugos“ – paslaugos, kurios, kartu su didesnesparta, didesniu patikimumu surenkant, skirstant ir pristatantsiuntas, teikia pagal pageidavimą šias visas ar tik kai kuriaspapildomas galimybes: garantuoja pristatymą iki nustatytosdatos; paima siuntą iš jos kilmės vietos; asmeniškai pristatoadresatui; keičia pristatymo adresą ir adresatą siuntos vežimometu; patvirtina siuntėjui, kad išsiųstoji siunta gauta; stebi irseka išsiųstas siuntas; teikia asmeniškas paslaugas klientams irà la carte paslaugas. Klientai paprastai yra pasirengę mokėti užšias paslaugas brangiau;

„universaliųjų paslaugų teikėjas“ – valstybinis ar privatus subjek-tas, apie kurį pranešta Komisijai, teikiantis valstybėje narėjeuniversaliąsias pašto paslaugas ar tam tikras jų dalis;

„išimtinės teisės“ – valstybės narės garantuojamos teisės, pagalkurias teikti pašto paslaugas įstatymu ar kitu teisės aktu lei-džiama vienai įmonei, ir jai taip pat leidžiama teikti pašto pas-laugą ar vykdyti veiklą kokioje nors konkrečioje geografinėjeteritorijoje;

„specialiosios teisės“ – valstybės narės ribotam įmonių skaičiuisuteikiamos teisės įstatymu ar kitu teisės aktu, pagal kurį kon-krečioje geografinėje teritorijoje:

— teisės akto leidėjo nuožiūra, bet ne vadovaujantis objek-tyviais, proporcingais ir nediskriminaciniais kriterijais,apribojamas tokių įmonių, kurioms leidžiama teikti pas-laugą ar vykdyti veiklą, skaičius iki dviejų ar daugiau, arba

— ne pagal tokius kriterijus paskiriama keletas konkuruojan-čių įmonių, kurioms leidžiama teikti paslaugą ar vykdytiveiklą; arba

— ne pagal tokius kriterijus suteikiama įmonei ar įmonėmsteisinė ar reguliacinė pirmenybė, kuri daro didelę įtakąkitų įmonių galimybei teikti tą pačią paslaugą ar vykdytitą pačią veiklą toje pačioje geografinėje teritorijoje pana-šiomis sąlygomis;

„mokestis už galutinį pristatymą“ – universaliųjų paslaugų teikėjogaunamas atlyginimas už ateinančio tarpvalstybinio pašto,

įskaitant pašto siuntas iš kitos valstybės narės ir iš trečiosiosšalies, skirstymą;

„tarpininkas“ – bet kuris ūkio subjektas, kuris etape tarpsiuntėjo ir universaliųjų paslaugų teikėjo surenka pašto siun-tas, nustato jų maršrutus ir (arba) atlieka išankstinį rūšiavimąprieš jas perduodamas tos pačios ar kitos šalies viešajam paštotinklui;

„nacionalinė reguliavimo institucija“ – kiekvienos valstybės narėsįstaiga ar įstaigos, kuriai valstybė narė patiki, inter alia, regu-liavimo funkcijas, kurioms taikoma Pašto direktyva;

„esminiai reikalavimai“ – bendro pobūdžio neekonominės prie-žastys, kurios paskatina valstybę narę nustatyti pašto paslaugųteikimui tam tikras sąlygas (1). Tokios priežastys yra: kores-pondencijos slaptumas, tinklo saugumas vežant pavojingasprekes ir prireikus duomenų apsauga, aplinkos apsauga irregioninis planavimas.

Į duomenų apsaugą gali įeiti asmens duomenų apsauga, per-duotos ar saugomos informacijos slaptumas ir privatumoapsauga.

2. RINKOS APIBRĖŽIMAS IR PADĖTIS PAŠTO RINKOJE

a) Geografinės ir produkto rinkos apibrėžimas

2.1. Sutarties 85 ir 86 straipsniai kaip nesuderinamus su bend-rąja rinka draudžia vienos ar kelių įmonių veiksmus, kuriegali neigiamai paveikti valstybių narių tarpusavio prekybą irkurių padarinys yra konkurencijos trukdymas, ribojimas ariškreipimas ir (arba) piktnaudžiavimas dominuojančiapadėtimi bendrojoje rinkoje ar jos didelėje dalyje. Daugiau-sia dėl to, kad 4.2 punkte nurodyti operatoriai turi išimtines

(1) Šios svarbios frazės reikšmė Bendrijos konkurencijos teisės konteksteyra paaiškinta 5.3 punkte.


teises, ir dėl to, kad pašto paslaugų teikimui yra nustatomiapribojimai, valstybių narių teritorijos pristatant vietinįpaštą, taip pat ateinantį tarpvalstybinį paštą sudaro atskirasgeografines rinkas. Kiekviena geografinė rinka sudaro žymiąbendrosios rinkos dalį. Nustatant „atitinkamą rinką“, atei-nančio tarpvalstybinio pašto kilmės šalis yra nesvarbi.

2.2. Įvairiose valstybėse narėse nusistovėjusios praktikos skirtu-mai rodo, kad tam tikrais atvejais būtina pripažinti keletąatskirų produktų rinkų. Skirti atskiras produktų rinkas yrasvarbu, be visa kita, dėl suteiktų specialiųjų ir išimtinių tei-sių. Vertindama atskirus atvejus pagal atskiras rinkas ir regu-liavimo padėtį valstybėse narėse bei taikydama Pašto direk-tyvos nustatytą suderintą sistemą, Komisija iš esmės mano,kad egzistuoja keletas atskirų produktų rinkų, tokių kaippašto ir, pavyzdžiui, reklaminių pašto siuntų bei tarpvalsty-binio pašto surinkimo, rūšiavimo, gabenimo ir pristatymorinkos. Komisija atsižvelgia į tai, kad šios rinkos daugelyjevalstybių narių yra visiškai ar iš dalies liberalizuotos. Vertin-dama atskirus atvejus, Komisija turės galvoje šias rinkas.

2.3. Bendroji laiškų paslauga – tai korespondencijos siuntų pri-statymas ant siuntų nurodytu adresu.

Čia neįeina savitarna, tai yra pašto paslaugos, kurias atliekafizinis ar juridinis asmuo (įskaitant giminingas ar dukterinesorganizacijas), kuris yra pašto siuntos autorius.

Pagal nusistovėjusią daugelyje valstybių narių praktiką čiataip pat neįeina tokios pašto siuntos, kurios nelaikomoskorespondencijos siuntomis, nes jos susideda iš tapačių topaties raštiško pranešimo kopijų, kuriose nėra jokių pakei-timų, padarytų ką nors pridedant, išbraukiant ar nurodant,išskyrus adresato pavardę ir adresą. Tokios siuntos – tai žur-nalai, laikraščiai, spausdinti periodiniai katalogai, taip patjuos lydinčios ar su jais susijusios prekės ar dokumentai.

Korespondencijos siuntų apibrėžimas taikomas irreklaminėms pašto siuntoms. Tačiau reklaminėse pašto siun-tose nėra asmeninių pranešimų. Reklaminės pašto siuntos –tai konkretiems ūkio subjektams skirtos komercinių ryšiųpaslaugos, kuriomis papildomos reklamos žiniasklaidoje. Beto, reklaminių pašto siuntų siuntėjai nebūtinai reikalauja, kadsiuntos būtų pristatytos per tokį pat trumpą laiką, per kokįtoje pačioje rinkoje kitų klientų reikalavimu pristatomos pir-mos klasės laiškų tarifu apmokestinamos siuntos, kaip nuro-dyta pirmiau. Tai, kad abi paslaugos ne visuomet tiesiogiaisutampa, rodo, kad galima skirti dvi atskiras rinkas.

2.4. Kitos atskiros rinkos – tai, pavyzdžiui, greitųjų paštopaslaugų rinka, dokumentų perdavimo rinka, taip pat naujųpaslaugų (kurios visiškai skiriasi nuo tradicinių paslaugų) rin-ka. Veikla, kurioje sujungiamos naujosios telekomunikacijųpaslaugos su tam tikrais pašto paslaugų elementais, gali, betnebūtinai turi, būti laikoma naujomis paslaugomis, kaipapibrėžta Pašto direktyvoje. Jos gali atspindėti ir tradiciniųpaslaugų prisitaikymą.

Dokumentų perdavimas skiriasi nuo 2.3 punkte nurodytosrinkos, nes į gabenamų dokumentų perdavimą neįeina paštosiuntų surinkimas ir pristatymas adresatui. Čia teikiamos tikpriemonės, pavyzdžiui, trečiosios šalies teikiamos ad hocpatalpos ir gabenimas, kurių dėka šios paslaugos abonentaipatys tarpusavyje keičiasi pašto siuntomis. Dokumentų per-davimo paslaugos naudotojai – uždarų vartotojų grupiųnariai.

Greitosios pašto paslaugos taip pat skiriasi nuo 2.3 punktenurodytos rinkos, nes čia atsiranda pridėtinė vertė palygintisu pagrindinėmis pašto paslaugomis (1). Be didesnės spartos,didesnio patikimumo surenkant, gabenant ir pristatant paštosiuntas, greitosios pašto paslaugos apima kai kurias ar visasšias papildomas paslaugas: garantuoja pristatymą ikinustatytos datos; paima siuntą iš siuntėjo adreso; asmeniš-kai pristato adresatui; keičia pristatymo adresą ir adresatąsiuntos vežimo metu; patvirtina siuntėjui, kad siunta prista-tyta; stebi ir seka išsiųstas siuntas; teikia asmeniškas paslau-gas klientams ir siūlo tam tikrą paslaugų asortimentą klientųpageidavimu. Klientai paprastai yra pasirengę mokėti už šiaspaslaugas brangiau. Paslaugos, kurios gali būti rezervuotos,kaip apibrėžiama Pašto direktyvoje, gali apimti pagreitintąvietinės korespondencijos, priskiriamos tai pačiai kainos irsvorio kategorijai, pristatymą.

(1) Komisijos sprendimai 90/16/EEB (OL L 10, 1990 1 12, p. 47) ir90/456/EEB (OL L 233, 1990 8 28, p. 19).


2.5. Nepažeidžiant Pašto direktyvoje pateikto galimų rezervuotipaslaugų apibrėžimo, bendrųjų laiškų paslaugų srityje galimaskirti atskiras veiklas, skirtas atskiriems skirtingiems porei-kiams tenkinti, ir todėl iš esmės turėtų būti laikomos skirtin-gomis rinkomis: pašto surinkimo ir rūšiavimo rinka, paštogabenimo rinka ir, galiausiai, pašto (vietinio ir ateinančiotarpvalstybinio) pristatymo rinka. Šiuo atžvilgiu reikia skirtiskirtingas klientų kategorijas. Privatūs klientai reikalauja, kadatskiri produktai ar paslaugos būtų teikiamos kaip vienabendra paslauga. Tačiau verslo klientai, iš kurių 4.2 punktenurodyti operatoriai gauna daugiausia įplaukų, aktyviai sie-kia galimybės atskirus galutinės paslaugos komponentuspakeisti alternatyviomis paslaugomis (paslaugos kokybėslygio ir (arba) kainos atžvilgiu), kurias kai kuriais atvejais tei-kia skirtingi operatoriai arba kurios yra teikiamos subrango-vo. Verslo klientai nori rasti pusiausvyrą tarp savitarnos irpašto operatorių teikiamų paslaugų pranašumų bei trūkumų.Egzistuojantys monopoliai riboja galimybę gauti tokias indi-vidualias paslaugas iš išorinių paslaugų teikėjų, bet jie ir kituatveju pagal rinkos sąlygas ribotų tokių individualių paslaugųteikimą iš išorės. Dėl tokios susidariusios padėties rinkojenuomonė, kad pašto siuntų surinkimas, rūšiavimas, gabeni-mas ir pristatymas yra skirtingos rinkos, yra teisinga (1).Konkurencijos teisės požiūriu gali būti tikslinga skirti ketu-rias rinkas.

Tai ryšku tarpvalstybinio pašto atveju, kai surenka ir gabenane tas pats pašto operatorius, kuris skirsto. Tai taip pat ryškuvietinio pašto atveju, nes dauguma pašto operatorių už tamtikrą pagal savo viešuosius tarifus nustatytą nuolaidą leidžiadideliems klientams patiems rūšiuoti didelį pašto srautą. Šio-mis aplinkybėmis taip pat skiriasi pašto atidavimas tinklui,surinkimas ir mokėjimo būdai. Didesnių įmonių pašto patal-pas dabar dažnai aptarnauja tarpininkai, jie parengia ir pre-liminariai surūšiuoja paštą prieš jį perduodami pašto opera-toriui, kuris pasirūpina galutiniu skirstymu. Be to, visi paštooperatoriai leidžia vartotojams dalyvauti jų pašto tinkle,pavyzdžiui, leidžia ar net reikalauja, kad (surūšiuotas) paštasbūtų pateikiamas (atiduodamas, paliekamas) ekspeditorių arrūšiavimo centre. Tai daugeliu atveju užtikrina didesnį pati-kimumą (paslaugos kokybę), nes pašto paslaugų tiekėjųtinkle išvengiama galimų sutrikimų šaltinių.

b) Dominuojanti padėtis

2.6. Kadangi daugumoje valstybių narių 4.2 punkte nurodytasoperatorius dėl jam suteiktų išimtinių teisių yra vienintelisoperatorius, kuris kontroliuoja viešąjį pašto tinklą, apimantįvisą tos valstybės narės teritoriją, toks operatoriusnacionalinėje korespondencijos siuntų skirstymo rinkoje turidominuojančią padėtį, kaip apibrėžta Sutarties 86 straipsny-je. Skirstymas – tai paslauga naudotojui, leidžianti pasiektisvarbią masto ekonomiją, o operatoriai, kurie teikia šią pas-laugą, dažniausiai turi dominuojančią padėtį ir pašto surin-kimo, rūšiavimo ir gabenimo rinkoje. Be to, įmonė, teikiantiskirstymo paslaugas, ypač jei ji aptarnauja ir pašto skyriauspatalpas, turi tą svarbų pranašumą, kad naudotojai ją laikopagrindine pašto įmone, nes ji labiausiai pastebima, ir todėljie renkasi ją pirmiausia. Be to, daugumoje valstybių nariųtokia dominuojanti padėtis apima ir registruoto pašto beispecialaus pristatymo paslaugas, ir (arba) kai kuriuos siunti-nių rinkos sektorius.

c) Dominuojančią padėtį turinčių pašto operatoriųpareigos

2.7. Pagal Sutarties 86 straipsnio antros pastraipos b punktą pikt-naudžiavimas dominuojančia padėtimi gali būti atitinkamospaslaugos ribojimas pažeidžiant vartotojų interesus. Kai vals-tybė narė 4.2 punkte nurodytam operatoriui suteikia išimti-nes teises teikti paslaugas, kurių ji neteikia arba teikia tokio-mis sąlygomis, kurios netenkina klientų poreikių taip, kaipjas tenkintų konkuruojantis ūkio subjektas, valstybė narėskatina tokius operatorius naudojantis tokiomis jiems suteik-tomis išimtinėmis teisėmis apriboti atitinkamos paslaugosteikimą, nes šiuo atveju privačios įmonės tokios veiklosveiksmingai vykdyti negali. Tai ypač svarbu tais atvejais, kaipašto paslaugos apsaugos priemonė apriboja kitas paslaugaskitose ar gretutinėse rinkose, tokiose kaip greitojo pašto rin-ka. Komisija jau yra pareikalavusi, kad kelios valstybės narėspanaikintų apribojimus, atsirandančius dėl išimtinių teisių,suteiktų tarptautiniams kurjeriams teikti greitojo paštopaslauas (2).

(1) Žr. Komisijos pranešimą dėl atitinkamos rinkos apibrėžimo taikantBendrijos konkurencijos teisę (OL C 372, 1997 12 9, p. 5). (2) Žr. 13 išnašą.


Kita galima piktnaudžiavimo rūšis – labai nenašių paslaugųteikimas ir nesinaudojimas techniniais pasiekimais. Tai darožalą klientams, negalintiems pasirinkti teikėjų. Pavyzdžiui,1994 m. Komisijos parengtas pranešimas (1) parodė, kad taisatvejais, kai nėra konkurencijos, valstybėse narėse valstybi-niai pašto operatoriai nuo 1990 m. nebuvo pasiekę jokiospažangos standartizuodami matavimus ir svorį. Pranešimastaip pat parodė, kad kai kurie pašto operatoriai slapta subsi-dijavo tarpusavyje rezervuotas ir nerezervuotas paslaugas(žr. 3.1 ir 3.4 punktus), ir tuo dauguma atvejų buvo galimapaaiškinti kainų skirtumą valstybėse narėse 1994 m., dėl toypač nukentėjo individualūs gyventojai, nes jie naudojasirezervuotomis paslaugomis, kurių kaina yra didesnė, neiturėtų būti, ir jiems netaikomos jokios nuolaidų schemos.

Pateikti pavyzdžiai rodo, jog yra tikimybė, kad, suteikus spe-cialiąsias ar išimtines teises, pašto operatorių teikiamospaslaugos kokybė prastėja (2), ir jie nesiima priemonių jaigerinti. Tokiais atvejais Komisija gali būti priversta veiktiatsižvelgdama į 8.3 punkte paaiškintas sąlygas.

Pirmiau nurodyta analizė parodė, kad, norint patenkinti kli-entų, ypač individualių gyventojų, negalinčių naudotis kur-jerių įmonių ar fakso perdavimo paslaugomis, poreikius,tarpvalstybinių pašto paslaugų kokybę būtina smarkiai page-rinti. Nepriklausomi tyrimai, atlikti 1995 m. ir 1996 m.,

parodė, kad paslaugos kokybė nuo 1994 m. pagerėjo. Tačiaubuvo atlikti tik pirmos klasės pašto tyrimai, o pastarojo metotyrimai rodo, kad kokybė ir vėl truputį suprastėjo.

Dauguma Bendrijos valstybinių pašto operatorių Komisijaivertinti pagal Sutarties konkurencijos taisykles yra pateikęsusitarimus dėl mokesčio už galutinį pristatymą. Susitarimošalys paaiškino, kad jų tikslas – nustatyti sąžiningą kompen-saciją už tarpvalstybinio pašto pristatymą, kuri geriauatspindėtų realias sąnaudas ir pagerintų tarpvalstybinio paštopaslaugų kokybę.

2.8. Nepateisinamas atsisakymas teikti paslaugą taip pat yra pikt-naudžiavimas, kurį draudžia Sutarties 86 straipsnis. Dėltokio elgesio atsirastų paslaugų ribojimas, kaip apibrėžta86 straipsnio antros pastraipos b punkte, o jei taip būtųelgiamasi tik su kai kuriais naudotojais, – diskriminacija, kuriprieštarauja 86 straipsnio antros pastraipos c punktui, reika-laujančiam, kad tapatiems sandoriams nebūtų taikomos skir-tingos sąlygos. Daugumoje valstybių narių 4.2 punkte nuro-dyti operatoriai tarpininkams suteikia prieigą prie įvairių jųpašto tinklo prieigos taškų. Tačiau prieigos sąlygos, ypač tai-komi tarifai, yra laikomos paslaptyje ir gali prisidėti prie dis-kriminacinių sąlygų taikymo. Valstybės narės turėtų užtik-rinti, kad jų pašto teisės aktai neskatintų pašto operatorių bepagrindo taikyti skirtingas sąlygas arba neprileisti tam tikrųįmonių.

2.9. Nors dominuojanti įmonė turi teisę ginti savo padėtį konku-ruodama su konkurentais, jos pareiga – dar labiau nemažintirinkoje likusios konkurencijos. Tokia išskyrimo praktika galibūti nukreipta prieš esamus rinkoje konkurentus, arba ja galibūti stengiamasi sukliudyti patekti į rinką naujiems daly-viams. Tokio neteisėto elgesio pavyzdžiai gali būti: įmonės,kuri yra vienintelis ar dominuojantis produkto tiekėjas arbakuri kontroliuoja prieigos galimybę prie esminės technolo-gijos ar infrastruktūros, atsisakymas turėti verslo reikalų;grobikiška kainodara ar tam tikrų kainų sumažinimas (žr. 3punktą); išskirtį skatinantys susitarimai; diskriminacija kaipmonopolinio elgesio, siekiančio išskirti konkurentus, dalis;išskirtį skatinančios grąžinimo schemos.

(1) UFC – Que Choisir, Pašto paslaugos Europos Sąjungoje, 1994 m.balandžio mėn.

(2) Prieš keletą dešimtmečių daugelyje valstybių narių vartotojai rytąišsiųstus standartinius laiškus galėjo gauti po pietų. Nuo to laikopaslaugos kokybė nuolat prastėjo, ir svarbiausia pašto pristatymasbuvo sumažintas nuo penkių iki vieno karto per dieną (arba kaikuriuose Europos Sąjungos miestuose iki dviejų). Pašto organizacijųpaslaugų kokybė suprastėjo dėl išimtinių teisių, nes jos neleidokitoms įmonėms patekti į rinką. Dėl to pašto organizacijos nesistengėpadidėjusių algų ir sumažėjusių darbo valandų kompensuoti taikyda-mos šiuolaikines technologijas, kaip darė įmonės tose pramonės sri-tyse, kurios buvo atviros konkurencijai.


3. KRYŽMINIS SUBSIDIJAVIMAS

a) Pagrindiniai principai

3.1. Kryžminis subsidijavimas reiškia, kad įmonė visas ar dalįsavo veiklos sąnaudų vienoje geografinėje ar produkto rin-koje dengia iš veiklos kitoje geografinėje ar produkto rinkojearba visas ar dalį savo veiklos sąnaudų vienoje geografinėjear produkto rinkoje priskiria kitos geografinės ar produktorinkos sąnaudoms. Tam tikromis aplinkybėmis kryžminissubsidijavimas pašto sektoriuje, kur beveik visi operatoriaiteikia rezervuotas ir nerezervuotas paslaugas, gali iškreiptikonkurenciją ir nugalėti konkurentus pasiūlymais, kuriuosgalima įvykdyti ne dėl to, kad paslauga naši (įskaitant mastoekonomiją) ir duoda gerus rezultatus, bet dėl kryžminio sub-sidijavimo. Pašto sektoriaus plėtotei labai svarbu vengti kryž-minio subsidijavimo, kuris veda prie nesąžiningos konku-rencijos.

3.2. Kryžminis subsidijavimas neiškreipia konkurencijos, kairezervuotos veiklos sąnaudos subsidijuojamos iš kitų rezer-vuotų paslaugų įplaukų, nes tarp tokių paslaugų konkuren-cija negalima. Ši subsidijavimo forma kartais gali būti reika-linga, kad 4.2 punkte nurodyti operatoriai galėtų atliktiįsipareigojimą teikti universaliąsias paslaugas vienodomisvisiems sąlygomis (1). Pavyzdžiui, nepelningas laiškų prista-tymas kaimo vietovėse yra subsidijuojamas įplaukomis išpelningo laiškų pristatymo miesto vietovėse. Tą patį galimapasakyti apie rezervuotų paslaugų teikimo subsidijavimąįplaukomis, gautomis iš atviros konkurencijai veiklos. Be to,nerezervuotos veiklos kryžminis subsidijavimas iš esmėsnėra piktnaudžiavimas.

3.3. Priešingai, atviros konkurencijai veiklos subsidijavimas jossąnaudas priskiriant rezervuotoms paslaugoms gali iškreiptikonkurenciją ir pažeisti 86 straipsnį. Toks subsidijavimasgali prilygti įmonės, turinčios Bendrijoje dominuojančiąpadėtį, piktnaudžiavimui. Be to, monopolinių paslaugų nau-dotojai turėtų dengti sąnaudas, kurios nėra susijusios sujiems teikiamomis paslaugomis. Vis dėlto dominuojančiosįmonės per daug konkuruoja kainomis arba gerina savopinigų srautus gaudamos tik dalinius įnašus į savo pastovias(pridėtines) sąnaudas, nebent kainos yra grobikiškos ar prieš-tarauja nacionaliniams ar Bendrijos teisės aktams.

b) Pasekmės

3.4. Poskyrio „Dominuojančią padėtį turinčių pašto operatoriųpareigos“ 2.7 punkte buvo nurodytas kryžminis subsidijavi-mas. 4.2 punkte nurodyti operatoriai neturėtų naudoti rezer-vuotos veiklos pajamų kryžminiam veiklos atviroje konku-rencijos srityje subsidijavimui. Tokia praktika gali užkirstikelią konkurencijai nerezervuotoje srityje, ją apriboti ariškreipti. Tačiau kai kuriais pateisinamais atvejais, vadovau-jantis 90 straipsnio 2 dalies nuostatomis, kryžminis subsidi-javimas gali būti laikomas teisėtu, pavyzdžiui, kultūriniopašto (2) atveju, jei jis taikomas nediskriminaciniu būdu, arbatam tikroms paslaugoms, teikiamoms socialiai, ekonomiškaiar sveikatos požiūriu nuskriaustiems asmenims. PrireikusKomisija nurodo, kokios kitos Sutarties išimtys yra leistinos.Visais kitais atvejais, atsižvelgiant 3.3 punkte pateiktus nuro-dymus, 4.2 punkte nurodytų operatorių teikiamų konkuren-cinių paslaugų kaina turėtų iš esmės prilygti vidutinėmsbendrosioms paslaugų teikimo sąnaudoms, nes bendrai pati-riamas sąnaudas yra sunku paskirstyti. Tai reiškia, kad den-giamos tiesioginės sąnaudos plius atitinkama operatoriausdalis nuo bendrųjų ir pridėtinių sąnaudų. Nustatant tą atitin-kamą dalį, turėtų būti taikomi objektyvūs kriterijai, pvz.,apimtys, sunaudotas laikas (darbas) ar naudojimo intensyvu-mas. Taikant atitinkamų paslaugų apyvartą kaip kryžminiosubsidijavimo kriterijų, būtina atsižvelgti į tai, kad tokiamesumanytame plane atitinkamos veiklos apyvarta palaikomadirbtinai maža. Grobikiška kainodara turi įtakos veiksniams,priklausomiems nuo paklausos, tokiems kaip įplaukos arpelnas. Jei paslaugos yra sistemingai ir pasirinktinai teikia-mos mažesne už vidutines sąnaudas kaina, Komisija kiek-vienu konkrečiu atveju turėtų tirti klausimą pagal86 straipsnį arba pagal 86 straipsnį ir 90 straipsnio 1 dalį,arba pagal 92 straipsnį.

4. VALSTYBINĖS ĮMONĖS IR SPECIALIOSIOS ARIŠIMTINĖS TEISĖS

4.1. Sutartis įpareigoja valstybes nares valstybinėms įmonėms irįmonėms, kurioms jos suteikia specialiąsias ar išimtines tei-ses, nesiimti jokių priemonių ir netaikyti galiojančių priemo-nių, kurios prieštarauja Sutarties taisyklėms (90 straipsnio

(1) Žr. Pašto direktyvos konstatuojamosios dalies 16 ir 28 punktus bei5 skyrių.

(2) UPU vadinamam „proto kūriniu“, į jį įeina knygos, laikraščiai, perio-diniai leidiniai ir žurnalai.


1 daliai). Sąvoka „įmonė“ apima kiekvieną asmenį ar juridinįasmenį, vykdantį ūkio veiklą, nesvarbu, koks yra subjektoteisinis statusas ir jo finansavimo būdas. Pašto siuntų surin-kimas, rūšiavimas, gabenimas ir skirstymas yra ūkinė veiklair tokios paslaugos paprastai teikiamos už atlygį.

Sąvoka „valstybinė įmonė“ apima kiekvieną įmonę, kuriaivaldžios institucijos gali turėti esminę tiesioginę ar netiesio-ginę įtaką dėl to, kad įmonė joms priklauso nuosavybės tei-se, jos finansiškai joje dalyvauja arba dėl įmonę reglamen-tuojančių taisyklių (1). Galima tarti, kad valdžios institucijosturi esminę įtaką, kai valdžios institucijos tiesiogiai ar netie-siogiai valdo didžiąją dalį įmonės pasirašyto kapitalo, turidaugumą balsų pagal įmonės išleistas akcijas arba galipaskirti daugiau kaip pusę administracinių, valdymo ar prie-žiūros organų narių. Tokiomis įmonėmis laikytini organai,kurie sudaro valstybės narės administracijos dalį ir kurieorganizuotai teikia pašto paslaugas trečiosioms šalims užatlygį. Įmonės, kurioms yra suteiktos specialiosios arišimtinės teisės, pagal 90 straipsnio 1 dalį gali būtivalstybinės ir privačios.

4.2. Nacionaliniai teisės aktai dėl pašto operatorių, kuriemsvalstybės narės yra suteikusios specialiąsias ar išimtines tei-ses teikti tam tikras pašto paslaugas, yra priskiriami„priemonėms“ kaip apibrėžta Sutarties 90 straipsnio 1 dalyjeir turi būti vertinami pagal tas Sutarties nuostatas, kuriostame straipsnyje nurodytos.

Be valstybių narių įsipareigojimų pagal 90 straipsnio 1 dalį,valstybinėms įmonėms ir įmonėms, kurioms suteiktos spe-cialiosios ar išimtinės teisės, taikomi 85 ir 86 straipsniai.

4.3. Daugelyje valstybių narių specialiosios ir išimtinės teisės tai-komos tokioms paslaugoms kaip tam tikrų pašto siuntųsurinkimas, gabenimas ir skirstymas, taip pat būdui, kuriuotos paslaugos teikiamos, pavyzdžiui, išimtinė teisė įtaisytipašto dėžutes prie viešųjų kelių ar išleisti pašto ženklus suatitinkamos valstybės pavadinimu.

5. LAISVĖ TEIKTI PASLAUGAS


5.1. Specialiųjų ar išimtinių teisių suteikimas vienam ar keliemsoperatoriams, nurodytiems 4.2 punkte, teikti tam tikrų kate-gorijų pašto siuntų surinkimo, įskaitant viešąjį surinkimą,gabenimo ir skirstymo paslaugas neišvengiamai riboja kitosevalstybėse narėse arba toje pačioje valstybėje įsisteigusiųįmonių galimybes teikti tokias paslaugas. Jei tokių įmoniųtvarkomų pašto siuntų siuntėjai ar adresatai yra kitosevalstybėse narėse, šitoks ribojimas įgauna tarpvalstybinįpobūdį. Praktiškai pašto paslaugų teikimo apribojimus kaipapibrėžta Sutarties 59 straipsnyje (2) sudaro draudimas tamtikrų kategorijų pašto siuntas perduoti kitoms valstybėmsnarėms, įskaitant atvejus, kai perdavimą atlieka tarpininkai,taip pat draudimas skirstyti tarpvalstybinį paštą. Pašto direk-tyva nustato pateisinamus pašto paslaugų teikimo apriboji-mus.

5.2. Sutarties 66 straipsnis kartu su 55 ir 56 straipsniais nustatoišimtis iš 59 straipsnio. Kadangi tai yra išimtys iš pagrindi-nio principo, jas reikia aiškinti su tam tikrais apribojimais.Išimtys pagal 55 straipsnį taikomos tik specialaus pašto per-davimui ir skirstymui, t. y. pašto, atsirandančio teisminių aradministracinių procesų metu, kuris bent jau atskirais atve-jais yra susijęs su oficialiosios valdžios vykdymu, ypač supranešimais dėl teisminių ar administracinių procedūrų vyk-dymo. Todėl, siekiant apsaugoti viešuosius interesus, tokiųpašto siuntų perdavimui ir skirstymui valstybės narės terito-rijoje gali būti taikomas reikalavimas turėti licenciją (žr. 5.5punktą). Kitos nukrypimo nuo Sutarties sąlygos, išvardytostose nuostatose, pašto paslaugoms paprastai netinka. Vientik tokios paslaugos negali kelti grėsmės viešajai politikai irnegali daryti poveikio žmonių sveikatai.

5.3. Teisingumo Teismo precedentų teisėje iš esmės leidžiamakitaip nukrypti laikantis privalomų reikalavimų, jei nukrypi-mai atitinka bendros svarbos neekonominius esminius rei-kalavimus, jei jie yra taikomi be diskriminacijos, yra tikslingiir proporcingi siekiamiems tikslams. Pašto paslaugų srityjeesminiai reikalavimai, kuriuos Komisija laiko pateisinamaislaisvės teikti pašto paslaugas apribojimams, – tai duomenųapsauga taikant šioje srityje suderintas priemones,

(1) Komisijos direktyva 80/723/EEB dėl finansinių santykių tarp valsty-bių narių ir valstybės įmonių skaidrumo, OL L 195, 1980 7 29, p. 35.

(2) Principų, kylančių iš 59 straipsnio bendrą aiškinimą žr. Komisijos aiš-kinamajame komunikate dėl laisvo paslaugų judėjimo per sienas(OL C 334, 1993 12 9, p. 3).


korespondencijos slaptumas, tinklo saugumas vežant pavo-jingas prekes, taip pat Sutarties nuostatomis pateisinamaisatvejais – aplinkos apsauga ir regioninis planavimas. Atvirkš-čiai, Komisija nelaiko pateisinamu laisvės teikti pašto paslau-gas apribojimo dėl vartotojų apsaugos, kadangi šį bendrossvarbos reikalavimą galima įvykdyti bendraisiais teisės aktaisdėl sąžiningos prekybos ir vartotojų apsaugos. Laisvė teiktipašto paslaugas didina naudą vartotojams, jei įsipareigojimaiteikti universaliąsias paslaugas yra gerai apibrėžti remiantisPašto direktyva ir gali būti įvykdomi.

5.4. Todėl Komisija mano, kad bet kuri specialioji ar išimtinėteisė, ribojanti tarpvalstybinių pašto paslaugų teikimą, turibūti pateisinta atsižvelgiant į Sutarties 90 ir 59 straipsnius.Šiuo metu specialiosios ir išimtinės teisės, kurių taikymasneperžengia Pašto direktyvoje apibrėžtų rezervuotų paslaugųribų, yra prima facie pateisinamos pagal 90 straipsnio 2 dalį.Kai kuriose valstybėse narėse, pavyzdžiui, Danijoje, Nyder-landuose, Suomijoje, Švedijoje ir Jungtinėje Karalystėje, siun-čiamo tarpvalstybinio pašto paslaugos yra de jure ar de factoliberalizuotos.

b) Pasekmės

5.5. Tvirtindamos Pašto direktyvoje nurodytas priemones,valstybės narės privalo sureguliuoti pašto paslaugas. Kaivalstybės narės riboja pašto paslaugas siekdamos vykdytiuniversaliąsias paslaugas ir laikytis esminių reikalavimų,tokio teisinio akto turinys turi atitikti siekiamą tikslą. Papras-tai įsipareigojimų vykdymas užtikrinamas grupinėmis licen-cijomis ir deklaracijomis, kuriose pašto paslaugų teikėjainurodo savo pavardę, teisinį statusą, oficialų pavadinimą iradresą bei pateikia trumpą savo siūlomų visuomeneipaslaugų aprašymą. Individualios licencijos turėtų būti tai-komos tik specifinėms pašto paslaugoms, kai įrodoma, kadmažiau ribojančios procedūros negali užtikrinti tų tikslų.Valstybės narės gali būti paragintos konkrečiais atvejaisKomisijai pranešti apie priemones, kurias jos priima, kadKomisija galėtų įvertinti jų proporcingumą.

6. VALSTYBIŲ NARIŲ PRIIMTOS PRIEMONĖS


6.1. Valstybės narės gali laisvai apibrėžti, kas yra bendros svar-bos paslaugos, suteikti specialiąsias ar išimtines teises, kuriųreikia joms teikti, reguliuoti jų valdymą ir prireikus finan-suoti jas. Tačiau pagal Sutarties 90 straipsnio 1 dalį valstybėsnarės valstybinėms įmonėms ir įmonėms, kurioms jos sutei-kia specialiąsias ar išimtines teises, negali priimti jokių prie-monių ar taikyti galiojančių priemonių, jei jos prieštaraujaSutarties taisyklėms, ypač konkurencijos taisyklėms.

b) Pasekmės

6.2. Universalaus surinkimo ir skirstymo tinklo eksploatavimas4.2 punkte nurodytam operatoriui suteikia didelį pranašumąteikiant ne tik rezervuotas ar liberalizuotas paslaugas, atitin-kančias universaliųjų paslaugų apibrėžimą, bet ir kitas (ne-universaliąsias pašto) paslaugas. Draudimas pagal 90 straips-nio 1 dalį ir 86 straipsnio b punktą draudžia be jokioobjektyvaus pateisinimo pasinaudoti dominuojančiapadėtimi vienoje rinkoje tam, kad būtų galima įgyti galiąatskirose susijusiose ar gretutinėse rinkose, ir dėl to kiltųpavojus, kad tose rinkose bus panaikinta konkurencija. Šaly-se, kuriose korespondencijos siuntų vietinis pristatymas yraliberalizuotas, pavyzdžiui, Ispanijoje, ir monopolis apsiribojatik tarpmiestiniu transportu ir pristatymu, pasinaudojimasdominuojančia padėtimi tam, kad monopolis būtų išplėstasiš šios pastarosios rinkos į pirmąją, būtų dėl to nesuderina-mas, nesant konkretaus pateisinimo, su Sutarties nuostato-mis, jei bendros ekonominės svarbos paslaugų funkcionavi-mui nebūtų anksčiau kilęs pavojus. Komisija mano, kad būtųtikslinga, jei valstybės narės praneštų Komisijai apie visusspecialiųjų ir išimtinių teisių išplėtimo atvejus ir jų pateisini-mus.

6.3. Pašto paslaugų teikimo apribojimai gali daryti poveikį vals-tybių narių tarpusavio prekybai, nes kiti pašto paslaugų


teikėjai, nenurodyti 4.2 punkte, gali siųsti paštą į kitas vals-tybes nares ir iš jų, ir apribojimai gali trukdyti tarpvalstybi-nes paslaugas teikiantiems operatoriams kitose valstybėsenarėse.

6.4. Kaip paaiškinta 8 punkto b poskyrio vii papunktyje,valstybės narės turi stebėti prieigos sąlygas ir naudojimąsispecialiosiomis ir išimtinėmis teisėmis. Nebūtinai dėl to josturi steigti naujus organus, bet 4.2 punkte nurodytiems ope-ratoriams ar su jais susijusiam (teisiškai, administraciškai arstruktūriškai) organui jos neturi teikti išimtinių teisių irapskritai pašto operatorių veiklos priežiūros įgaliojimų (1).Dominuojančią padėtį turinčiai įmonei neturi būti leidžiamanaudotis tokiomis galiomis prieš savo konkurentus. Labaisvarbu išlaikyti priežiūros institucijos teorinį ir praktinįnepriklausomumą nuo prižiūrimų įmonių. Neiškreiptoskonkurencijos sistemą, kurios reikalauja Sutartis, galimaužtikrinti tik tuo atveju, jei bus garantuotos vienodosgalimybės visiems ūkio subjektams, įskaitant slaptą versloinformaciją. Leisti operatoriui tikrinti savo konkurentų dek-laracijas arba suteikti įmonei savo konkurentų priežiūrosgalias, arba būti susietam su licencijų išdavimu reiškiasuteikti tokiai įmonei komercinę informaciją apie jos kon-kurentus ir turėti galimybę daryti jiems įtaką.

7. PAŠTO OPERATORIAI IR VALSTYBĖS PAGALBA

a) Principai

Kai kurie 4.2 punkte nurodyti operatoriai dirba labai pelnin-gai, tačiau atrodo, kad daugumos pašto operatorių veikla yrafinansiškai nuostolinga arba ties lūžio riba, nors informacijaapie finansinius rezultatus būna ribota, nes palyginti nedaugoperatorių reguliariai skelbia auditui tinkamai parengtą svar-bią informaciją. Tačiau tiesioginė finansinė parama subsidijųforma arba netiesioginė parama, tokia kaip atleidimas nuomokesčių, yra kai kurioms pašto paslaugoms teikiama, norsjos dydis dažnai nėra skaidrus.

Pagal Sutartį Komisija yra atsakinga už tai, kad būtų įgyven-dintas 92 straipsnis, kuriame sakoma, kad valstybės pagalba,

turinti įtakos Bendrijos valstybių narių tarpusavio prekybai,yra nesuderinama su bendrąja rinka, išskyrus tam tikras aplin-kybes, kai daroma ar gali būti daroma išlyga. Nepažeidžiant90 straipsnio 2 dalies, pašto paslaugoms taikytini 92 ir93 straipsniai (2).

Vadovaujantis 93 straipsnio 3 dalimi, reikalaujama, kadvalstybės narės Komisijai praneštų apie visų planų suteiktipagalbą ar pakeisti galiojančias pagalbos priemones patvirti-nimus. Be to, reikalaujama, kad Komisija stebėtų pagalbą,kuriai pirmiau buvo duotas leidimas arba kuri buvo pradėtateikti prieš Sutarties įsigaliojimą arba prieš atitinkamosvalstybės narės įstojimą.

Šiuo metu visiems universaliųjų paslaugų teikėjams taikoma1980 m. birželio 25 d. Komisijos direktyva 80/723/EEB dėlfinansinių santykių tarp valstybių narių ir valstybės įmoniųskaidrumo (3) su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direk-tyva 93/84/EEB (4). Be reikalavimo, kad 4.2 punkte nurodytųoperatorių finansinės ataskaitos, aptartos 8 punkto b posky-rio vi papunktyje, būtų skaidrios, valstybės narės privaloužtikrinti, kad jų santykiai su tais operatoriais būtų skaidrūs,kaip reikalauja direktyva, ir būtų aiškiai nurodyta:

a) viešosios lėšos, suteikiamos tiesiogiai, įskaitant atleidimąnuo mokesčių ar jų sumažinimą;

b) viešosios lėšos, suteikiamos per kitas valstybines įmones arfinansų įstaigas;

c) tų viešųjų lėšų faktinis panaudojimas.

Viešųjų lėšų skyrimu Komisija pirmiausia laiko:

a) veiklos nuostolių kompensavimą;

b) kapitalo suteikimą;

(1) Žr. bylą C-18/88 RTT prieš GB-Inno-BM [1991] ECR I-5981,25–28 dalys.

(2) Byla C-387/92 Banco de Credito Industrial prieš Ayuntamiento Valencia[1994] ECR I-877.

(3) OL L 195, 1980 7 29, p. 35.(4) OL L 254, 1993 10 12, p. 16.


c) negrąžintinas dotacijas ar paskolas lengvatinėmis sąlygo-mis;

d) finansinių pranašumų suteikimą atsisakant pelno ar grą-žintinų sumų;

e) įprastai gaunamų pajamų iš panaudotų viešųjų lėšų atsi-sakymą;

f) valdžios institucijų skiriamos finansinės naštos kompen-savimą.

b) 90 ir 92 straipsnių taikymas

Komisija yra tikrinusi keletą mokestinių lengvatų, kurios buvosuteiktos tam tikram pašto operatoriui remiantis 92 straips-niu, ryšium su Sutarties 90 straipsniu. Komisija siekė patik-rinti, ar mokestinės lengvatos gali būti naudojamos operato-riaus veiklos atviruose konkurencijai sektoriuose kryžminiamsubsidijavimui. Tuo metu pašto operatorius neturėjoanalitinės sąnaudų apskaitos sistemos, kuri būtų leidusi Komi-sijai atskirti rezervuotą veiklą nuo konkurencinės veiklos. Ati-tinkamai remdamasi toje srityje atliktų analizių rezultatais,Komisija įvertino pašto operatoriaus papildomas sąnaudas dėlįsipareigojimo teikti universaliąsias paslaugas palyginti sumokestinėmis lengvatomis. Komisija priėjo išvadą, kad sąnau-dos buvo didesnės negu tos lengvatos, ir todėl nusprendė, kadtiriamoji mokesčių sistema negali sąlygoti operatoriaus veik-los konkurencinėse srityse kryžminio subsidijavimo (1).

Pažymėtina, kad savo sprendime Komisija paragino atitin-kamą valstybę narę užtikrinti, kad pašto operatorius įdiegtųanalitinę sąnaudų apskaitos sistemą, ir iš jo būtų reikalaujamametinės ataskaitos, leidžiančios stebėti, kaip jis laikosi Bend-rijos teisės.

Pirmosios Instancijos Teismas palaikė Komisijos sprendimą irpareiškė, kad mokesčių lengvatos tam pašto operatoriui yra

valstybės pagalba, kuri, remiantis 90 straipsnio 2 dalimi, pasi-naudoja 92 straipsnio 1 dalies draudimo išimtimi (2).

8. BENDROS EKONOMINĖS SVARBOS PASLAUGA


8.1. Sutarties 90 straipsnio 2 dalis leidžia daryti išimtį iš Sutar-ties taisyklių, kai tų taisyklių taikymas teisiškai ar faktiškaikliudo 4.2 punkte nurodytiems operatoriams atlikti jiemsskirtą uždavinį, t. y. teikti bendros ekonominės svarbos pas-laugą. Nepažeidžiant valstybių narių teisių apibrėžti konkre-čius bendros svarbos paslaugų reikalavimus, šis uždavinyspirmiausia reiškia, kad turi būti teikiamos ir palaikomos uni-versaliosios viešosios pašto paslaugos garantuojant prieina-mus, ekonomiškus ir skaidrius tarifus visoje šalyje už prieigąprie viešojo pašto tinklo iš nedidelio atstumo atitinkamomisdarbo valandomis, įskaitant pašto siuntų surinkimą iš priei-namų pašto dėžučių ar surinkimo punktų visoje teritorijojeir tokių siuntų pristatymą laiku ant jų nurodytu adresu, taippat susijusias paslaugas, kurias visuotinai teikti garantuojantjų nurodytą kokybę yra patikėta tiems operatoriams kokiunors teisės aktu. Universaliosios paslaugos turi būtiplėtojamos reaguojant į socialines, ekonomines ir techninessąlygas bei vartotojų paklausą.

Bendrieji interesai reikalauja, kad Bendrijoje funkcionuotųtikrai integruotas viešasis pašto tinklas, leidžiantis našiai pla-tinti informaciją ir taip, viena vertus, didintų Europospramonės konkurencingumą, plėtotų prekybą ir prisidėtųprie didesnės regionų ir valstybių narių sanglaudos, antravertus, gerintų socialinį Sąjungos piliečių bendravimą.Apibrėžiant rezervuotas sritis būtina atsižvelgti į finansiniusišteklius, kurių reikia bendros ekonominės svarbos paslau-gai teikti.

8.2. Finansiniai ištekliai viešojo tinklo priežiūrai ir tobulinimuidaugiausia vis dar gaunami iš 2.3 punkte nurodytos veiklos.Šiuo metu nesant suderinimo Bendrijos lygiu, dauguma

(1) Byla NN 135/92, OL C 262, 1995 10 7, p. 11. (2) Byla T-106/95 FFSA prieš Komisiją [1997] ECR II-229.


valstybių narių turi nustatytas monopolio ribas pagal paštosiuntos svorį. Kai kurios valstybės narės taiko svorio ir kai-nos ribas, o viena valstybė narė taiko tik kainos ribą. Atro-do, kad Komisijos surinkta informacija apie įplaukas, gautasiš pašto srautų valstybėse narėse, rodo, jog viešojo paštotinklo priežiūrai ir gerinimui garantuoti įprastomisaplinkybėmis galėtų pakakti išsaugoti specialiąsias ir išimti-nes teises šioje rinkoje.

Paslaugos, kurioms valstybės narės gali rezervuoti specialią-sias ir išimtines teises tokiu mastu, kad būtų galima užtik-rinti universaliąsias paslaugas, yra suderintos Pašto direkty-voje. Tokiu mastu, kokiu valstybės narės šioms paslaugomssuteikia specialiąsias ar išimtines teises, šios paslaugos tamtikrais atvejais laikomos atskira produkto rinka, ypačreklaminės pašto siuntos, ateinančio tarpvalstybinio paštoskirstymas, išeinantis tarpvalstybinis paštas, pašto siuntųsurinkimas, rūšiavimas ir gabenimas. Komisija atsižvelgia įtai, kad tos rinkos daugelyje valstybių narių yra visiškai ar išdalies liberalizuotos.

8.3. Taikydama konkurencijos ir kitas atitinkamas Sutartiestaisykles pašto sektoriui, Komisija, tirdama skundą arba savopačios iniciatyva vertindama, ar rezervuotos srities apimtįgalima pateisinti pagal 90 straipsnio 2 dalį, atsižvelgia į sude-rintą apibrėžimą, pateiktą Pašto direktyvoje. Atspirties taš-kas čia – prielaida, kad specialiosios ar išskirtinės teisės rezer-vuotoje srityje, apibrėžtoje Pašto direktyvoje, pateisinamosprima facie pagal 90 straipsnio 2 dalį. Tačiau ši prielaida galibūti atmesta, jei faktai rodo, kad apribojimas neatitinka90 straipsnio 2 dalies sąlygų (1).

8.4. Reklaminių pašto siuntų rinka dar tik atsiranda ir skirtingaistempais plėtojasi įvairiose valstybėse narėse, dėl to Komisijaišiame etape sunku nurodyti bendrus valstybių narių

įsipareigojimus šios paslaugos atžvilgiu. Su reklaminėmispašto siuntomis susijusios dvi pagrindinės problemos – kli-entų galimas piktnaudžiavimas jo tarifais ir liberalizavimusiekiant apeiti rezervuotas 8.2 punkte nurodytas paslaugas(rezervuotos siuntos perduodamos per kitus operatorius, lygjos būtų nerezervuotos reklaminio pašto siuntos). Tų valsty-bių narių, kurios neriboja reklaminių pašto siuntų paslaugų,pavyzdžiui, Ispanijos, Italijos, Nyderlandų, Austrijos, Švedi-jos ir Suomijos, duomenų dar negalima galutinai ir apibend-rintai įvertinti. Dėl to manoma, kad tikslinga kiekvieną kon-kretų atvejį spręsti atskirai. Jei dėl tam tikrų aplinkybių taiyra būtina ir tai nepažeidžia 8.3 punkto, valstybės narės,siekdamos išvengti dirbtinių srauto iškraipymų ir didelioįplaukų destabilizavimo, gali ir toliau taikyti apribojimusreklaminių pašto siuntų paslaugoms arba pradėti taikytilicencijas.

8.5. Ateinančio tarpvalstybinio pašto skirstymo sistema, pagalkurią pristatymo valstybės narės operatorius gauna mokestįuž galutinį pristatymą iš siuntos kilmės valstybės narės ope-ratoriaus, šiuo metu yra persvarstoma siekiant suderintimokestį už galutinį pristatymą su faktinėmis sąnaudomis,nes dauguma atvejų jis yra per mažas.

Nepažeisdamos 8.3 punkto, valstybės narės gali ir toliau tai-kyti tam tikrus galiojančius ateinančio tarpvalstybinio paštoskirstymo apribojimus (2) siekdamos išvengti, kad srautasnebūtų dirbtinai nukreipiamas kitur, nes tai padidintų tarp-valstybiniam paštui tenkančią dalį Bendrijoje. Tokie apribo-jimai gali būti taikomi tik siuntoms, galinčioms būti priskir-toms rezervuotinai paslaugų sričiai. Vertindama atskirusatvejus, Komisija atsižvelgia į svarbias specifines aplinkybesvalstybėse narėse.

8.6. Pašto siuntų surinkimą, rūšiavimą ir gabenimą pašto opera-toriai daugelyje valstybių narių jau atvėrė arba šiuo metuatveria trečiosioms šalims. Atsižvelgdamos į tai, kad dėl

(1) Išimties, nurodytos 90 straipsnio 2 dalyje, taikymo apribojimus žr.Teisingumo Teismo pozicijoje šiose bylose: Byla C-179/90Merci con-venzionali porto di Genova prieš Siderurgica Gabrielli [1991] ECR I-1979;Byla C-41/90 Klaus Höfner ir Fritz Elser prieš Macroton [1991] ECRI-5889.

(2) Tai ypač gali būti taikoma paštui iš vienos valstybės, kurį perduodakomercinės įmonės kitai valstybei, kad jis vėliau per tos kitosvalstybės operatorių patektų į viešąjį pašto tinklą.


tokio atvėrimo įplaukos įvairiose valstybėse narėse gali svy-ruoti priklausomai nuo padėties, kai kurios valstybės narės,nepažeisdamos 8.3 punkto, gali, jei būtina dėl tam tikrųaplinkybių, tarpininkų vykdomam pašto siuntų surinkimui,rūšiavimui ir gabenimui (1) ir toliau taikyti tam tikrus galio-jančius apribojimus, kad 4.2 punkte nurodytiems operato-riams būtų suteikta būtina galimybė persitvarkyti. Tačiautokie apribojimai iš esmės turėtų būti taikomi tik pašto siun-toms, kurioms taikomas galiojantis monopolis, neturėtųriboti to, kas jau yra priimta atitinkamoje valstybėje narėje,ir turėtų neprieštarauti nediskriminacinės prieigos prie paštotinklo principui, išdėstytam 8 punkto b poskyrio vii papunk-tyje.

b) 90 straipsnio 2 dalies taikymo pašto sektoriui sąlygos

Šios sąlygos turėtų būti taikomos 90 straipsnio 2 dalyje nusta-tytoms išimtims:

i) Kitų pašto paslaugų liberalizavimas

Išskyrus tas paslaugas, kurioms būtinas rezervavimas ir kuriasPašto direktyva leidžia rezervuoti, valstybės narės turėtųatšaukti visas specialiąsias ir išimtines teises teikti paštopaslaugas, išskyrus su oficialios valdžios funkcijų vykdymususijusio pašto paslaugas, tokiu mastu, kuris 4.2 punkte nuro-dytiems operatoriams nei teisiškai, nei faktiškai netrukdytųatlikti jiems skirtų bendros ekonominės svarbos paslaugų, irjos turėtų imtis visų būtinų priemonių užtikrinti visų ūkiosubjektų teisę teikti pašto paslaugas.

Tai nekliudo valstybėms narėms prireikus tokių paslaugų tei-kimui taikyti deklaracijų procedūras ar grupines licencijasarba individualių licencijų procedūras, kuriomis siekiama įgy-vendinti esminius reikalavimus ir apsaugoti universaliąsias

paslaugas. Tokiu atveju valstybės narės turėtų užtikrinti, kadtokiose procedūrose numatytos sąlygos būtų skaidrios, objek-tyvios, be diskriminacijos padarinių ir kad būtų veiksmingaprocedūra kreiptis į teismus su skundais dėl atsisakymoišduoti licencijas.

ii) Švelnesnių apribojimų bendros ekonominės svarbos paslau-goms užtikrinti nebuvimas

Išimtinės teisės gali būti suteiktos arba toliau paliktos galiotitik tais atvejais, kai yra būtinos bendros ekonominės svarbosužduotims užtikrinti. Daugelyje sričių naujų įmonių atėjimasį rinką dėl jų specifinių gebėjimų ir patirties gali padėti reali-zuoti bendros ekonominės svarbos paslaugas.

Jei 4.2 punkte nurodytas operatorius neteikia patenkinamaivisų universaliosios paslaugos elementų, kurių reikalaujaPašto direktyva (pvz., konkrečioje valstybėje narėje galimybėkiekvienam piliečiui, ypač jei jis gyvena atokesniame rajone,gauti laikraščius, žurnalus ir knygas), netgi esant visuotiniampašto tinklui ir specialiosioms ar išimtinėms teisėmis, atitin-kama valstybė narė privalo imtis priemonių (2). Užuotplėsdamos jau suteiktas teises, valstybės narės turėtų sudarytikonkurentams galimybę teikti paslaugas ir tai darydamos josgali tiems konkurentams, be esminių reikalavimų, taikyti darir papildomus įsipareigojimus. Visi tie įsipareigojimai turėtųbūti objektyvūs, nediskriminaciniai ir skaidrūs.

iii) Proporcingumas

Be to, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad specialiųjų ir išim-tinių teisių taikymo sritis būtų proporcinga bendrai ekonomi-nei svarbai, kuriai tos teisės tarnauja. Drausti savitarną, t. y.drausti fiziniam ar juridiniam asmeniui (įskaitant giminingą ardukterinę organizaciją), kuris yra pašto siuntos autorius,atlikti pašto paslaugas ar jo vardu veikiančiai trečiajai šaliai

(1) Net monopolinėmis sąlygomis siuntėjams turi būti leidžiama laisvainaudotis tam tikromis tarpininkų teikiamomis paslaugomis, kaipantai išankstinis rūšiavimas prieš perduodant pašto operatoriui.

(2) Pašto direktyvos 3 straipsnis reikalauja, kad valstybės narės užtikrintųvartotojų teisę į universaliąsias paslaugas.


rinkti ar gabenti tokias pašto siuntas būtų, pavyzdžiui, nepro-porcinga tikslui užtikrinti pakankamus išteklius viešajampašto tinklui. Valstybės narės taip pat privalo koreguoti tokiųspecialiųjų ar išimtinių teisių taikymo sritį pagal poreikių irsąlygų, kuriomis teikiamos pašto paslaugos, pokyčius ir atsi-žvelgdamos į valstybės pagalbą, teikiamą 4.2 punkte nurody-tam operatoriui.

iv) Nepriklausomos reguliavimo struktūros vykdomas stebėjimas

Stebėti, kaip 4.2 punkte nurodyti operatoriai atlieka viešųjųpaslaugų užduotis, ar prieiga prie viešojo pašto tinklo yraatvira, ir kaip atitinkamais atvejais suteikiamos licencijos irkontroliuojamos deklaracijos, kaip 4.2 punkte nurodyti ope-ratoriai laikosi suteiktų specialiųjų ar išimtinių teisių, turėtųbūti patikėta organui ar organams, kurie nuo tokių operato-rių yra nepriklausomi (1).

Tas organas turėtų pirmiausia užtikrinti: kad rezervuotųpaslaugų teikimo sutartys būtų visiškai skaidrios, tokiomspaslaugoms būtų išrašomos atskiros sąskaitos-faktūros ir josbūtų atskirtos nuo tokių nerezervuotų paslaugų kaip spaus-dinimas, ženklinimas etiketėmis ir dėjimas į vokus; kadpaslaugų, kurios yra iš dalies rezervuotos ir iš dalies liberali-zuotos, sąlygos ir reikalavimai būtų atskiri; ir kad rezervuota-sis elementas būtų prieinamas visiems pašto naudotojams,nesvarbu, ar jie perka nerezervuotąją dalį, ar ne.

v) Rezervuotų paslaugų veiksmingas stebėjimas

Valstybė narė turėtų stebėti užduotis, kurioms konkurencijanetaikoma, lygindama jas su paskelbtais paslaugos planais iratlikimo lygiu ir reikalauti reguliariai bei viešai atsiskaityti,kaip atliekamos tokios paslaugos.

vi) Apskaitos skaidrumas

Kiekvienas 4.2 punkte nurodytas operatorius naudojasi vienupašto tinklu konkuruodamas įvairiose rinkose. Operatoriai,valdantys universalųjį pašto tinklą, turi galimybę lengvai tai-kyti diskriminacines kainas ir paslaugas įvairioms klientųklasėms ar net vienos klasės viduje, nes susidaro didelėspridėtinės sąnaudos, kurių negalima visiškai ir tiksliai priskirtikokiai nors vienai paslaugai. Todėl labai sunku nustatyti kryž-minį subsidijavimą tarp pašto siuntų tvarkymo įvairių etapųviešajame pašto tinkle ir tarp rezervuotų paslaugų ir paslaugų,teikiamų konkurencinėmis sąlygomis. Be to, daugelis opera-torių kultūrinėms pašto siuntoms taiko lengvatinius tarifus,kurie aiškiai nepadengia vidutinių bendrųjų sąnaudų. 5 ir90 straipsniai įpareigoja valstybes nares užtikrinti, kad būtųvisiškai laikomasi Bendrijos teisės. Komisija mano, kad tinka-miausias būdas įvykdyti tą įsipareigojimą būtų, jei valstybėsnarės reikalautų iš 4.2 punkte nurodytų operatorių turėtiatskirus finansinius įrašus, kuriuose atskirai būtų nurodytos,inter alia, sąnaudos ir įplaukos, susijusios su paslaugomis, tei-kiamomis pagal išimtines teises, ir paslaugomis, teikiamomiskonkurencinėmis sąlygomis, ir sudaryti galimybę išsamiaiįvertinti sąlygas, taikomas įvairiuose viešojo pašto tinklo pri-eigos taškuose. Jei paslauga susideda iš elementų, kurių vienipriskiriami rezervuotoms, kiti konkurencinėms paslaugoms,atskirai turėtų būti nurodytos kiekvieno elemento sąnaudos.Vidaus apskaitos sistemos turėtų remtis nuosekliai taikomaisir objektyviai pateisinamais sąnaudų apskaitos principais.Parengiamos finansinės ataskaitos, jos patikrinamos neprik-lausomų auditorių, kuriuos gali skirti nacionalinė reguliavimoinstitucija, ir skelbiamos pagal atitinkamus Bendrijos ir nacio-nalinius teisės aktus, taikomus komercinėms organizacijoms.

vii) Nediskriminacinė prieiga prie pašto tinklo

Operatoriai turėtų teikti universaliąsias pašto paslaugas užtik-rindami klientams arba tarpininkams nediskriminacinę pri-eigą prie atitinkamų prieigos taškų pagal naudotojų poreikius.Prieigos sąlygos, įskaitant sutartis (kai jos sudaromos), turėtųbūti skaidrios, atitinkamu būdu skelbiamos ir taikomos bejokios diskriminacijos.

Kai kurie operatoriai tam tikroms klientų grupėms, atrodo,neskaidriai taiko lengvatinius tarifus. Valstybės narės turėtųstebėti prieigos prie tinklo sąlygas ir stengtis užtikrinti, kad(1) Žr. ypač Pašto direktyvos 9 ir 22 straipsnius.


nebūtų jokios nei naudojimosi sąlygų, nei reikalaujamoužmokesčio diskriminacijos. Svarbiausia turėtų būti užtikri-nama, kad tarpininkai, įskaitant operatorius iš kitų valstybiųnarių, galėtų rinktis iš esamų prieigos prie viešojo pašto tinklotaškų ir per pagrįstą laikotarpį galėtų prie jo prieiti už sąnau-domis paremtą kainą pagal faktiškai reikalaujamas paslaugas.

Įsipareigojimas suteikti nediskriminacinę prieigą prie viešojopašto tinklo nereiškia, kad valstybės narės privalo užtikrintiprieigą korespondencijos siuntoms iš savo teritorijos, kurias,pažeisdamos pašto monopolį ir siekdamos pasinaudotimažesniu pašto tarifu, komercinės įmonės perdavė kitai vals-tybei, kad jos patektų į viešąjį pašto tinklą per tos kitosvalstybės pašto operatorių. Kitos ekonominės priežastys,tokios kaip gamybos sąnaudos ir įrenginiai, pridėtinė vertė arteikiamų paslaugų lygis kitose valstybėse narėse, nėra laikomineleistinais. Už sukčiavimą nepriklausomas reguliavimo orga-nas gali skirti bausmes.

Šiuo metu pašto siuntoms, kurių gamybos procese prieš jomsįgyjant fizinę formą duomenys perduodami per valstybių sie-nas, prieiga prie pašto tinklo kartais neleidžiama arba lei-džiama su tam tikromis sąlygomis. Šie atvejai paprastai vadi-nami nefiziniu atgaliniu paštu. Šiuolaikinėmis sąlygomis

pašto operatoriui, pristatančiam paštą, dėl galutinio prista-tymo mokesčio dydžio tikrai gali kilti ekonominių problemų.Operatoriai stengiasi išspręsti šią problemą nustatydami tin-kamą galutinio pristatymo mokesčių sistemą.

Vadovaudamasi Sutarties 5 straipsniu Komisija gali pareika-lauti, kad valstybės narės jai praneštų taikomas prieigos sąly-gas ir jų motyvus. Komisija tokios pareikalautos informacijosnegali atskleisti, kiek tai laikoma profesine paslaptimi.

9. PERSVARSTYMAS

Šis pranešimas priimtas Bendrijos lygiu siekiant padėti įver-tinti tam tikrą įmonių elgesį ir tam tikras valstybės priemo-nes, susijusias su pašto paslaugomis. Tikslinga, kad po tamtikro laiko, galbūt iki 2000 m., Komisija įvertintų pašto sek-torių pagal Sutarties taisykles ir nustatytų, ar, remiantis socia-liniais, ekonominiais ar technologiniais sumetimais bei paštosektoriuje sukaupta patirtimi, reikia keisti šiame pranešimeišdėstytus požiūrius. Kai prireiks, Komisija, atsižvelgdama įšiame pranešime nustatytus tikslus, atliks visuotinį padėtiespašto sektoriuje įvertinimą.


Documents

174 LT Europos Sąjungos oficialusis leidinys 08/1 t. · LT Europos Sąjungos oficialusis leidinys 175. ... nacionalinių teismų perduotas pagal Sutarties 177 straipsnį. ... „viešasispaštotinklas“–