LIETUVIŲ LEKSIKOGRAFIJA Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Lietuvių kalbos katedra

2 seminaras doc. dr. Vilma Zubaitienė, el. paštas vilma.zubaitiene@takas.lt

LIETUVIŲ LEKSIKOGRAFIJOS ISTORIJA

Klausimai

1. Kodėl pirmieji lietuvių kalbos žodynai buvo dvikalbiai ar keliakalbiai?

2. Koks pirmasis lietuvių kalbos žodynas? Kokios informacijos apie lietuvių kalbos žodžius

jame randama?

3. Kokių rankraštinių Mažosios Lietuvos žodynų esama?

4. Kokie pagrindiniai dvikalbiai XVIII a. žodynai? Kaip kito jų mikrostruktūra?

5. Kuriuose Mažosios Lietuvos žodynuose žodžiai pateikiami lizdais?

6. Kuo skiriasi moksliniai Frydricho Kuršaičio ir Georgo Ferdinando Nesselmanno

lietuvių–vokiečių kalbų žodynai?

7. Kuriame senajame dvikalbiame žodyne antraštiniai žodžiai kirčiuoti, žymimos

priegaidės?

8. Kokie svarbiausi XIX amžiaus rankraštiniai LDK žodynai?

9. Koks pirmasis lietuvių kalbos aiškinamasis žodynas?

10. Kas pirmasis terminų žodyno autorius?

11. Kas pirmųjų slavizmų ir germanizmų žodynų autoriai?

12. Kokia „Lietuvių rašomosios kalbos žodyno“ paskirtis?

1 užduotis. Padiskutuokite, kiek žodynų parašė Konstantinas Sirvydas. Kurią tradiciją palaikote

jūs? Aptarkite Konstantino Sirvydo Dictionarium trium linguarum makro- ir mikrostruktūrą.

Raskite panašumų ir skirtumų. Pateikite sinoniminio, aprašomojo, nuorodinio ir mišriojo tipo

pavyzdžių.

K. Sirvydo Promptuarium (~ 1620) K. Sirvydo Dictionarium trium linguarum (1677)

\26r II\ SD 26r II,1 DrEcFE / ango, crucio, SD 26r II,2 affligo, vexo, torqueo SD 26r II,3 excarnifico. warginu. SD 26r II,4 DrEcKenie / afflictio, SD 26r II,5 tormentum, cruciatus

SD1677 37 I,18 Dręczę, V. Trapię. SD1677 37 I,19 Drętwieię, twardnieię, Occa- SD1677 37 I,20 leſco (is. ere), calleo (es), concal- SD1677 37 I,21 leo, indureſco (is. ere.). ⌊Stimpu, SD1677 37 I,22 kietu tumpu.⌋ SD1677 37 I,23 Drętwik rybá, Torpedo (inis.

SD 26r II,6 warginimas. SD 26r II,7 DrEtwieiE / torpeo, tor= SD 26r II,8 peſco, obſtupeo, obſtu= SD 26r II,9 peſco. nutirpſtu. SD 26r II,10 drEtwienie / torpor, SD 26r II,11 ſtupor, nutirpimas. SD 26r II,12 Drewno / lignum, me- SD 26r II,13 dFias. SD 26r II,14 drewTiány / ligneus, SD 26r II,15 iF medKio. SD 26r II,16 drgam / mico, palpito, SD 26r II,17 vacillo, titubo, ſaltatu= SD 26r II,18 rio. drebu. SD 26r II,19 dryiakíew / theriaca. SD 26r II,20 drobiE / tero, frango, SD 26r II,21 comminuo. trupinu / SD 26r II,22 łauFau / ſmulkinu / SD 26r II,23 drobny / tritus, paruus, SD 26r II,24 puſillus, minutus. ſmuł= SD 26r II,25 kus / łaybas / ma- SD 26r II,26 Fas. SD 26r II,27 drobina / turunda, \26v I\ SD 26v I,1 cella, fragmentum. tru- SD 26v I,2 putis. SD 26v I,3 Droga / via, iter, kie= SD 26v I,4 las. κXλευ{τ}[ος] SD 26v I,5 DroFyſty / peruius, SD 26v I,6 kielíngas / eiamas. SD 26v I,7 Drogi / carus, precio- SD 26v I,8 ſus. brungus. SD 26v I,9 Drogość / caritas, ca- SD 26v I,10 ritas annonæ, fames, SD 26v I,11 brungibe. SD 26v I,12 Drogo / magni, magno SD 26v I,13 precio, brungiei. SD 26v I,14 droFey / maioris, pluris. SD 26v I,15 brungiaus. SD 26v I,16 Drob / ex ger. Pygargus. SD 26v I,17 Droʒd / ex Ger. turdus. SD 26v I,18 ſtrasdas. SD 26v I,19 droʒdʒe / fæx. miełes.

SD1677 37 I,24 f.). ⌊Nutirpintoia żuwełe.⌋ SD1677 37 I,25 Drewniány, drzewiany, Li- SD1677 37 I,26 gneus, materiatus. ⌊Iż medźio, me- SD1677 37 I,27 dinis.⌋ SD1677 37 I,28 Drewno, Lignum. ⌊Medźias, SD1677 37 I,29 małka.⌋ SD1677 37 I,30 Drgam, Palpito (as), mico (as), SD1677 37 I,31 ⌊Stidenu.⌋ SD1677 37 I,32 Drobiazg, Minuties (ei. f.). SD1677 37 I,33 ⌊Maylus.⌋ SD1677 37 I,34 Drobię co, drobno dźielę ábo ro- SD1677 37 I,35 bię, Cōminuo (is ere), concido SD1677 37 I,36 minutatim, ⌊Trupinu, ſmulkiey pa- SD1677 37 I,37 pjauſtau, ſułaużau.⌋ SD1677 37 I,38 Drobno, Minutè, minutim, SD1677 37 I,39 interciſè. ⌊Smulkiey, maśkay.⌋ SD1677 37 I,40 Drobny, Minutus, conciſus, SD1677 37 I,41 tenuis (is. com.). ⌊Smulkus, maſ- \37 II\ SD1677 37 II,1 kas, mażintelis.⌋ SD1677 37 II,2 Drogá, Via, iter (tineris. n.). SD1677 37 II,3 ⌊Kielas.⌋ SD1677 37 II,4 Drogi w cenie, w pienildzách, SD1677 37 II,5 Pretioſus, carus, ſumptuoſus. SD1677 37 II,6 ⌊Brungus.⌋ SD1677 37 II,7 Drogość, Caritas, difficultas, pe- SD1677 37 II,8 nuria, inopia, gravitas, ⌊Brungibe.⌋ SD1677 37 II,9 Drot złoty, źelázny, Stamen SD1677 37 II,10 (inis. n.), filum aureum, ferreum SD1677 37 II,11 ⌊Siułas iż auxo, iż giełáźies.⌋ SD1677 37 II,12 Drod, Turdus minor, ⌊Strazdas.⌋ SD1677 37 II,13 Drożdże, Fæx (æcis. f), ⌊Miełes.⌋ SD1677 37 II,14 Drożdżyſty, Fæculentus, ⌊Miełetas.⌋ SD1677 37 II,15 Drożę, V. Wydrażam. SD1677 37 II,16 Drożę wzdrażam, Pretium SD1677 37 II,17 augeo, (es). ⌊Pabrunginu, pakie- SD1677 37 II,18 lu brungibi.⌋ SD1677 37 II,19 Drożeię, Ingraveſco (is. ere). SD1677 37 II,20 ⌊Brungin eymi.⌋ SD1677 37 II,21 Drugl rázl, Aliàs, altera vice. SD1677 37 II,22 ⌊kitadu, kitu kartu.⌋

SD 26v I,20 droʒdKiſty / fæculen- SD 26v I,21 tus. ſu míełems / míe- SD 26v I,22 łetas. SD 26v I,23 DroFE / cauo, cælo, tor- SD 26v I,24 no. droFiu iFpiauiu / SD 26v I,25 DroFnik & droFy= SD 26v I,26 ćiel / cælator, ſculptor, SD 26v I,27 tornator. droFieias.

SD1677 37 II,23 Drugi, Alter, alius. ⌊kitas, vntras⌋ SD1677 37 II,24 Druk, Expreſſæ metallo lite- SD1677 37 II,25 ræ, charta impreſſa literis, typus. SD1677 37 II,26 ⌊Iżſpaudimas łiteru.⌋ SD1677 37 II,27 Drukárnia, Typographium. SD1677 37 II,28 ⌊Iżſpauſtuwe raſzto, literu.⌋ SD1677 37 II,29 Drukárska náuká. Typogra- SD1677 37 II,30 phice (es f.) ⌊Moksłas iżſpauſtuwes⌋

2 užduotis. Remdamiesi Hako ir Ruigio žodynais aptarkite lemavimo skirtumus:

F. V. Hako Vocabularium (1730) P. Ruigio Lexicon (1747)

Bubnai (nos) nû eine Paucke, Trummel I Decl. G. m. Bûbnas, no, m. die Trommel, Paucke

Gywas, wo lebendig g. m. wa, wos gen. foem. Gywas, wà, adj. 2 term. lebendig

Dawėjas, jo der Geber I D. Dawėjas, ėja, ſubſt. mob. ein Geber

Kalbėti reden, Præſ. bu, Præt. bėjau, Fut. bėſu Kalbù, ich rede, bėjau, bėſu, bėti

3 užduotis. Remdamiesi Hako ir Ruigio žodynais, paanalizuokite, kokios gramatinės informacijos

pateikiama apie lietuvių kalbos žodžius, kokiais būdais ji pateikiama:

Žodyno straipsniai Gramatinė informacija

Aklat', Accuſ. monopt. Ir kurr' Aklat', und dergleichen

lahme Poßen RŽ

Aß, mann,s ich pronom. Subſt. HŽ

C/irßka, ôs, m. f. ein Gnirrer, der mit einem kleinen

Laute lachet RŽ

Darbininkas, kė, ſubſt. mob. der Arbeiter HŽ

Déßimt’s indeclinab. RŽ

Draud/iamas, ama, partic. 2 term. der verbotene RŽ

Durris, riû die Thvr pl. n. 3 Decl. Gen. foem. HŽ

Dwyliktas, ta, oder emphaticè Dwyliktaſſis, toji, der

Ʒwxlfte. adj. 2 term. RŽ

Galwà, ôs, f. der Kopf, das Haupt

Giéras, erà, gut, adj. 2. term. comp. gieréſnis, ſuperl.

gieráuſas RŽ

Małonùs, ni, nù, adj. 3 term. gnydig, angenehm RŽ

Marßkinei, niû, m. pl. das Hemd RŽ

Meddus, daus der Honig 4 Decl. Gen. Maſ. HŽ

Nė/as, /o, m. die Kryze, pl. Nė/aì, /û, m. RŽ

Nuſitweriu, ich halte mich woran. c. Genit. RŽ

Reikėti mvſſen, bedvrffen, verb. imp. Præſ. reikia. Prt.

kėjo, fut. kės HŽ

Pagal nach (ſecundum) praepoſ. reg. Genitiv. et. Accuſat.

HŽ

Pawirßumis, abl. pl. vberhin. monopt. RŽ

Sáulėta, monoptot. Nominativ. es iſt Sonnenſchein. RŽ

Sudéginti verbrennen, act. prſ nu, prt. nau, f. g'ſu

Sudegti verbrennen, paſſ. prſ. deggu, prt. giau, fut. gſu. HŽ

Toli weit, ferne, adv. loc. HŽ

Tûkſtantis, tês, auch ćio, Tauſend, m. RŽ

4 užduotis. Paanalizuokite, kaip kito lietuvių kalbos žodyno straipsnis, remdamiesi Hako, Ruigio

ir Milkaus žodynais:

F. V. Hako žodynas (1730) P. Ruigio žodynas 1747 K. G. Milkaus žodynas 1800

Balſas, ſo eine Stimme I decl. g. m. Balſas, ſo, m. die Stimme.

Balſas, ſo, m. die Stimme, die

Melodie. Balſas ißtiltas, eine

gedympfte Stimme. Balſas ſtoraſſis,

der Baß. Balſas

ßwièſus, eine helle Stimme. Ne

atſekku Balſą, ich kann die Melodie

nicht.

Barʒda, dos der Baart 2 Decl. Gen.

foem.

Barʒdà, dôs, f. der Bart,

2. ein Widerhaacken am

Pfeil.

Barʒdà, dôs, f. der Bart,

ein Wiederhacken am Pfeil.

Barʒdą ſkuttu, ich putʒe

den Bart. Prie Barʒdôs

reik ir Laʒdôs, alte Leute

gehen am Stock.

Budas, do Eigenſchafft, Geſtalt, Arth

I Decl. Gen. m.

Bûdas, do, m. ein Gebrauch,

Gewohnheit.

Budas, do, m. der Gebrauch, die

Gewohnheit, die Art und Weiſe.

Ko/nam padingſta ſawo Budas, einem

jeden gefyllt ſeine Weiſe. Kokiù

Budù, auf welche Art. Siehe Eſmi.

Dirwa, wos der Acker 2 Declin.

Gen. Foem.

Dirwà, ôs, f. das Syeland.

Dirwa, ôs, f. das Syeland. Dirwą

'gywenù, ich beſtelle den Acker

Dirwą ißléſinu, ich ſauge den Acker

aus. Dirwą 'weikiu, ich ʒwinge den

Acker. Dirwa negywénama

Drxſchland.

Delmónas, die Taſche Delmónas, ono, m. eine Delmonas, no, m. eine

Taſche im Kleide, Fuppe. Taſche im Kleide.

Kaukti heulen, Praeſ. ku. Praet. kiau.

F. kaukſu.

Kaukiù, ich heule, wie ein

Hund, oder Wolf, kiau,

kſu, kti.

Kaukiu, kiau, aukſu, aukti, ich heule

wie ein Hund, oder Wolf, wird aber

auch von Menſchen gebraucht

Aenklinti, beʒeichnen, deuten,

ʒeichnen

Aénklinu, ich beʒeichne, inau, |ſu,

inti.

Aénklinu, nu, 'ſu, inti,

ich beʒeichne.

Biedas, do ein Fingerreiff,

ein Ring, it. die Blvhte,

I d. g. m.

Biėdas, do, m. I. ein Ring,

2. die Blvthe. ſ. }ydmi.

Aėdas, do, m. ein Ring. Aėdus keicʒiu,

ich wechſele Ringe

Aiedas, die Blvthe, ſiehe ~ydmi

5 užduotis. Paanalizuokite F. G. H. Nesselmanno žodyno (1751) straipsnyje pateikiamą informaciją:

Akmů, Gen. Akmens u. Akmenio, m. D ein Stein, (allgemein bekannt, bei Me=�mel aber ungebräuchlich, vergl. Kulis

Biczullis, io, m. urſchprünglich wohl Diminu=�tiv von Bitte, Bienchen (vlg. Ruſſ. � п����, Pol. Pszcoła, die Biene,

und � der litt. Form nach näher in alten ſloven. � Handſchriften �����a, п����a, � ſ. Miklosich Rad. Slov. p. 70,

dann � im Sprachgebrauch Freund, Kammerrad, � Lansmann.

Braukis, io, m. ein Hieb (? Sʒ.)

Bulbe, ês, f. in einigen Gegenden Ʒ'emaitens � die Kartoffel. (Vgl. Bulwis). In PL. � unbekannt NŽ 337

Gabjaujis, jo, m. ein Gott, nach SchulI D Gramm. S. 24. Deus horreorum.

Lanczytojis, o, m. gramm. die Con=Djunction.

Rodbalse, ês, f. ein Schriftʒeichen, ein D Buchſtabe (Ʒ'em.)

Sujungtojis, jo, m. (in Kossakowski's � Grammatyka języka Nmudzkiego) D die Conjunction

Ouwẽdra, ôs, f. (Fiſchfreſſer), die gemeine � Möwe, Larus canus, auch ähnliche � Vögel, ʒ. B. die Meerſchwalbe,

Sterna � hirundo. (Die Bedeutung „Fiſchotter“ � bei R. und M. iſt unrichtig) NŽ 552.

6 užduotis. Kuo skiriasi rankraštinio J. Brodovskio žodyno makrostrūktūra:

7 užduotis. Aptarkite, kas nauja F. Kuršaičio žodyno (1883) makro- ir mikrostruktūroje:

8. Aptarkite S. Daukanto Žodrodžio (1838) struktūrą ir lemų aiškinimo būdus: