2003 METŲ VEIKLOS A T A S K A I T A - elibrary.lt · 2008-03-20 · Per vienerius departamento darbo metus, nepaisant to, kad departamentas dirbo nevisiškai sukomplektuotas, padaryta

VALSTYBĖS TARNYBOS DEPARTAMENTAS

PRIE VIDAUS REIKALŲ MINISTERIJOS

2 0 0 3 M E TŲ V E I K L O S A T A S K A I T A

Vilnius, 2004 m. balandis

Valstybės tarnybos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos 2003 metų ataskaita

2

TURINYS

PIRMIEJI VEIKLOS METAI....................................................................................................3 VALSTYBĖS TARNYBOS DEPARTAMENTO PRIE VRM PERSONALAS ......4 1. VALSTYBĖS TARNYBOS DEPARTAMENTO MISIJA, STRATEGINIS TIKSLAS IR PRIEMONĖS.....................................................................................................6 2. VALSTYBĖS TARNYBOS DEPARTAMENTO 2003 METŲ VEIKLOS PRIORITETAI ..........................................................................................................................10 3. VALSTYBĖS TARNYBOS DEPARTAMENTO VEIKLA PAGAL VYKDOMAS FUNKCIJAS..................................................................................................11

3.1. Kontrolė ..............................................................................................................................11 3.2. Monitoringas.......................................................................................................................14 3.3. Teisės aktų projektų rengimas ............................................................................................15 3.4. Valstybės tarnautojų registro tvarkymas ............................................................................20 3.5. Valstybės tarnybos valdymo informacinės sistemos tvarkymas ........................................21 3.6. Valstybės tarnautojų mokymo strategijos įgyvendinimo koordinavimas...........................24 3.7. Mokymo poreikių analizė ...................................................................................................26 3.8. Vientisos valstybės tarnybos personalo valdymo ir valstybės tarnautojų karjeros planavimo sistemos užtikrinimas ..............................................................................................29 3.9. Tarptautinis bendradarbiavimas .........................................................................................31 3.10. Ryšių su visuomene formavimas......................................................................................33 3.11. Problemos .........................................................................................................................34

4. LIETUVOS VALSTYBĖS TARNYBOS RAIDA 2003 METAIS ........................38 4.1. Bendra situacija ..................................................................................................................38 4.2. Valstybės tarnautojų kiekybinė sudėtis ..............................................................................39 4.3.Valstybės tarnautojų kokybinė sudėtis ................................................................................39 4.4. Socialinės garantijos ...........................................................................................................40 4.5. Priėmimas, atleidimas, perkėlimas ir tarnybinis kaitumas .................................................41 4.6. Tarnybinės nuobaudos........................................................................................................42 4.7. Valstybės tarnautojų karjera ...............................................................................................42 4.8. Valstybės tarnautojų darbo užmokestis ..............................................................................43 4.9. Statistinis valstybės tarnautojas ..........................................................................................44

PRIEDAI.....................................................................................................................................45 Lietuvos valstybės tarnyba skaičiais ir diagramomis ................................................................45 Valstybės tarnyba visuomenės akimis.......................................................................................55 Valstybės tarnautojų ir jų tarnybinės veiklos vertinimas...........................................................61


3

PIRMIEJI VEIKLOS METAI

Lietuvos valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekanti įstaiga įkurta 2002 m. gruodžio 1 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 5 d. nutarimu Nr. 1732 „Dėl Valstybės tarnybos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos įsteigimo.“ Pagrindiniai departamento vykdomi uždaviniai - kurti profesionalią ir veiksmingą valstybės tarnybą bei užtikrinti Valstybės tarnybos įstatymo ir su juo susijusių teisės aktų įgyvendinimą.

Šiuo metu departamentą sudaro trys skyriai, juose eina pareigas 24 valstybės tarnautojai. Visi jie turi aukštąjį universitetinį išsilavinimą, tarp jų - du mokslų daktarai, šeši teisės magistrai. Departamento branduolys - žmonės, dalyvavę reformuojant valstybės tarnybą dar Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministerijoje. Jų turime septynis, ir tai yra gražus tarnybos tęstinumo, karjeros principo taikymo praktikoje pavyzdys. Tarnautojų vidutinis tarnybos valstybei stažas viršija 5 metus, darbo patirtis sukaupta įvairiose valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose. Ne vienas departamento tarnautojas turi darbo su tarptautiniais projektais patirties, yra susipažinęs su valstybės tarnybos organizavimu įvairiose Europos Sąjungos valstybėse.

Per vienerius departamento darbo metus, nepaisant to, kad departamentas dirbo nevisiškai sukomplektuotas, padaryta tikrai nemažai. Atlikome Valstybės tarnybos įstatymo ir jį lydinčių teisės aktų praktinio taikymo analizę, parengėme Vyriausybei siūlymus dėl galimų šio įstatymo pataisų ir kai kurių teisės aktų pakeitimus. Siekdami palaikyti nuolatinį abipusį ryšį su valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis bei visuomene, geriau informuoti apie savo darbą, sukūrėme informatyvų departamento interneto puslapį, toliau kuriame valstybės tarnybos informacinę sistemą. 2003 m. pabaigoje pasirašėme PHARE projekto „Valstybės tarnybos valdymo tobulinimas, stiprinant Valstybės tarnybos departamento administracinius gebėjimus“ Dvynių sutartį. Tikimės pasisemti patirties iš Prancūzijos tarnautojų atrankos, Belgijos tarnautojų veiklos vertinimo ir Danijos tarnautojų mokymo sistemų.

Svarstome kaip didinti visuomenės pasitikėjimą valstybės tarnyba. Norėdami išsiaiškinti, koks yra Lietuvos valstybės tarnybos įvaizdis visuomenėje, 2003 metais užsakėme sociologinį tyrimą „Valstybės tarnybos įvaizdis ir organizacinė elgsena“, kurį atliko Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“. Vadovaudamiesi šio tyrimo išvadomis ir pasiūlymais artimiausiu metu numatome sukurti Valstybės tarnybos departamento viešųjų ryšių strategiją. Ją įgyvendindami, plėsime Lietuvos valstybės tarnybos pristatymą per tarptautinį bendradarbiavimą, per vidaus interesų grupes, organizuosime renginius: konferencijas, apskritojo stalo susitikimus bei išnaudosime interneto galimybes kaip naują, interaktyvią komunikacijos formą.

Suprantama, tik laikas parodys, ar Valstybės tarnybos departamentui įstatymų suteiktų įgaliojimų pakanka įgyvendinti bendrą valstybės tarnybos valdymo standartų (kylančių iš Valstybės tarnybos įstatymo) taikymą visose valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose. Tačiau jau šiandien aišku, kad departamento vieta bendrajame valstybės tarnybos valdyme yra ypač svarbi tuo, kad čia kaupiama praktinė patirtis, o turima informacinė duomenų bazė leidžia analizuoti valstybės tarnybos tendencijas, sekti jų praktinį veiksmingumą bei prognozuoti su tuo susijusius pokyčius. Tačiau mūsų galimybes riboja patalpų trūkumas, lėšų ir finansinio savarankiškumo stoka.

Artimiausios mūsų pastangos bus nukreiptos kurti brandžią Lietuvos valstybės tarnybą, adekvačią Europos Sąjungos suformuotoms normoms ir tradicijoms. Valstybės tarnybos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktorius Osvaldas Šarmavičius


4

VALSTYBĖS TARNYBOS DEPARTAMENTO PRIE VRM PERSONALAS

Osvaldas ŠARMAVIČIUS Direktorius KPI, inžinierius LTU, teisės magistrantūros studijos 2002 03- 2002 12 Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovas Tauragės apskrityje

Laimutė BUTAUTIENĖ Direktoriaus pavaduotoja VU, ekonomistė LTU, teisės magistrė 2001 09-2002 12 VRM VTD direktoriaus pavaduotoja

Birutė Zofija ČESNULEVIČIENĖ Direktoriaus pavaduotoja VU, filologė, prancūzų k.. dėstytoja LTU, viešojo administravimo magistrė 2001 09-2002 12 VRM VTD skyriaus vedėja

Laimutė Ona DRAZDAUSKAITĖ Vyriausioji specialistė VU, filologė, lietuvių k. ir literatūros dėstytoja, 2001 09- 2002 12 VRM VTD vyresnioji specialistė

Birutė NAGYTĖ Specialistė 2001 01-2002 12 VRM VTD specialistė

Organizavimo ir kontrolės skyrius

Regina ALEKSIENĖ Vedėja VU, ekonomistė 2001 01-2002 12 VRM VTD skyriaus vedėja

Edvardas ŽUKAUSKAS Vedėjo pavaduotojas LTU, teisės magistras 2002 05-2002 12 VRM VTD vyriausiasis specialistas

Lina SATKUTĖ Vyriausioji specialistė VU, prancūzų filologijos bakalaurė VU, visuotinės literatūros magistrė Fribūro universitetas (Šveicarija), užsienio kalbos ir literatūra LTU, teisės bakalaurė LTU, teisės magistrantūros studijos 2001 08- 2002 12 VRM VTD vyresnioji specialistė

Deimantas BERTAUSKAS nuo 2003-03-12 vyriausiasis specialistas LTU, teisės bakalauras 2001 12-2003 01 UAB ,,Baltijos MV kompanija“ direktorius

Lina DAUJOTAITĖ nuo 2003-05-26 vyresnioji specialistė LTU, 2 kartus teisės magistrė 2001 04-2003 05 Nacionalinė elektros energijos asociacija, juristė

Kristina VASILIAUSKAITĖ nuo 2003-05-16 specialistė VU, teisės magistrė


5

Mokymo ir vertinimo skyrius

Aleksas KVIETKUS Vedėjo pavaduotojas Leningrado pedagoginis institutas, fizikas VVU, ekonomistas 2001 0 l -2002 12 VRM VTD vyriausiasis specialistas

Petras JUSYS Vyriausiasis specialistas VISI, inžinierius 2001 0 l -2002 12 VRM VTD skyriaus vedėjas, vyriausiasis specialistas

Inga VAITKEVIČIŪTĖ Specialistė LTU, teisės bakalaurė

Leonas SABALIAUSKAS Vyriausiasis specialistas VU, fizikas, Gamtos mokslų daktaras 2000 12-2002 12 VRM VTD vyresnysis specialistas

Registro ir analizės skyrius

Laima TULEIKIENĖ Vedėja VU, matematikė 2001 03-2002 12 VRM VTD skyriaus vedėja

Daiva BUKAUSKIENĖ Vedėjo pavaduotoja VU, matematikė 2001 03-2002 12 VRM VTD vyriausioji specialistė

Alvydas KANOPA nuo 2003-04-01 vyriausiasis specialistas Leningrado Technologijos institutas, inžinierius 2002 12-2003 03 Nacionalinė mokėjimo agentūra, IT skyriaus vyr. specialistas

Virginija TRUNCYTĖ nuo 2003-07-01 vyresnioji specialistė VDU, informatikos magistrė

Arūnas BULOTA Vyresnysis specialistas VU, matematikas, Technikos mokslų daktaras 2001 05-2002 12 VRM VTD vyresnysis specialistas

Ieva SAKALAUSKIENĖ nuo 2003-10-01 vyresnioji specialistė LTU, teisės bakalaurė 2001 01- VRM VTD specialistė

Edmundas KIŠKIS nuo 2003-09-01 specialistas LTU, teisės bakalauras


6

1. VALSTYBĖS TARNYBOS DEPARTAMENTO MISIJA, STRATEGINIS TIKSLAS IR PRIEMONĖS

Valstybės tarnybos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Valstybės

tarnybos departamentas) misija yra dalyvauti kuriant profesionalią ir veiksmingą valstybės

tarnybą, užtikrinti Valstybės tarnybos įstatymo ir su juo susijusių teisės aktų įgyvendinimą.

Valstybės tarnybos departamento strateginis tikslas, kuris yra numatytas Vidaus reikalų

ministerijos 2003 metų strateginiame veiklos plane, yra sukurti profesionalią ir veiksmingą

valstybės tarnybą. Įgyvendindamas šį tikslą, Valstybės tarnybos departamentas pirmiausia siekia

sukurti reikiamą aplinką efektyviam ir kokybiškam valstybės tarnybos funkcionavimui,

atsižvelgia į visuomenėje formuojamą valstybės administracijos viziją, kuri turėtų būti adekvati

Europos Sąjungos valstybėse suformuotoms normoms ir tradicijoms, tokioms kaip valstybės

tarnybos pastovumas, profesionalumas ir jos gebėjimas tarnauti visuomenės interesams.

Ataskaitiniais metais Valstybės tarnybos departamento veikla buvo vykdoma pagal

Vidaus reikalų ministerijos 2003 metų strateginio veiklos plano vienuoliktos programos ,,Vidaus

reikalų ministerijos infrastruktūros plėtra ir bendrųjų sistemos funkcijų vykdymas“ numatytas

priemones. Šios programos tikslai – „modernizuoti esamas ir kurti naujas duomenų bazes ir

registrų sistemas, koordinuoti migracijos procesus, organizuoti ir vykdyti Vidaus reikalų

ministerijos finansuojamų padalinių materialinį aprūpinimą ir ūkinį aptarnavimą, kurti naują

asmens dokumentų išdavimo sistemą, vykdyti užsieniečių registro kūrimo darbus, pasirengti

įgyvendinti Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymą, suformuoti profesionalių valstybės

tarnautojų korpusą.”

Valstybės tarnybos departamentas buvo atsakingas už ketvirto uždavinio įgyvendinimą,

būtent - suformuoti profesionalių valstybės tarnautojų korpusą, kuris užtikrintų valstybės

valdymo institucijų ir savivaldybių darbo tęstinumą, politinį neutralumą, efektyvumą, viešumą,

gerą teikiamų paslaugų kokybę ir atsakomybę už pačių priimtus sprendimus, bei dalyvauti

įgyvendinant nacionalinę kovos su korupcija programą. Uždaviniui atlikti 2003 metais buvo

numatyta 18 priemonių, tačiau dėl asignavimų stokos kai kurios nebuvo įgyvendintos.

2003 metais Valstybės tarnybos departamentui skirti asignavimai sudarė 1394,7 tūkst.

litų, t.y. paprastosios lėšos – 1144,7 tūkst. litų (iš jų darbo užmokesčio fondas - 648 tūkst. litų) ir

nepaprastosios lėšos – 250 tūkst. litų. Todėl Valstybės tarnybos departamente metų pabaigoje

dirbo tik 21 valstybės tarnautojas. Atsižvelgiant į institucijos formavimosi etapą ir plačias darbų

apimtis, turimų pareigybių tikrai neužteko įgyvendinti užsibrėžtus tikslus ir vykdyti 1-4 lentelėse

nurodytas priemones.


7

1 lentelė. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-2004 metų programos priemonių vykdymas

Priemonės pavadinimas Priemonės vykdymo aprašymas

Nr. 73 Reorganizuoti Valdininkų registrą į Valstybės tarnautojų registrą (2003 metų IV ketvirtis)

• Parengtos viešojo pirkimo ,,Valstybės tarnautojų registro informacinės sistemos plėtra“ techninės sąlygos, paskelbtas viešasis pirkimas bei priimtas sprendimas dėl nugalėtojo.1

• Organizuota 13 seminarų Valstybės tarnautojų registro duomenų teikėjams.

• 2003 m. gruodžio 30 d. beveik visose valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose įdiegta registro informacinė sistema.

Nr. 74 Sukurti valstybės tarnybos valdymo informacinę sistemą (2004 metų IV ketvirtis)

Sukurti ir įdiegti Valstybės tarnybos valdymo informacinės sistemos moduliai:

• Valstybės tarnybos departamento posistemė – konkursai į valstybės tarnautojų pareigas, valstybės tarnautojų statuso atstatymas ir pareigų siūlymas, kontrolieriaus modulis, dokumentų tvarkymas ir veiklos procesų apskaita.

• Įstaigos personalo apskaitos posistemė – komandiruočių, stažo valstybės tarnyboje, darbo laiko apskaitos (tabelis), atostogų skaičiavimas.

Nr. 458 Pakeisti ir papildyti Valstybės tarnybos įstatymą; parengti teisės aktus, kurių reikia Valstybės tarnybos įstatymo įgyvendinimui

Priemonė iš esmės buvo įvykdyta 2002 metų II ketvirtį. 2003 metais, įvertinus vienerių metų patirtį, Valstybės tarnybos įstatymas ir lydintieji teisės aktai buvo analizuojami ir tobulinami. Valstybės tarnybos departamento specialistai parengė daugiau kaip 48 teisės aktų projektų, iš kurių 42 buvo priimti.

2 lentelė. Nacionalinės acquis priėmimo programos priemonių vykdymas


Nr. 9 Parengti valstybės tarnautojų antikorupcinio mokymo kursų programą ir jų lankymo tvarką

Vykdant vidaus reikalų ministro 2002 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. 96 „Dėl Lietuvos Respublikos Nacionalinės kovos su korupcija programos vykdymo“ patvirtinto plano 36 priemonę, Lietuvos viešojo administravimo institutas vykdė atitinkamus mokymus pagal Valstybės tarnybos departamento patvirtintą programą. Buvo apmokytos dvi valstybės tarnautojų grupės.

1 2003 m. spalio 6 d. Vilniaus apygardos teismas priėmė nutartį uždrausti sudaryti pirkimo – pardavimo sutartį su nugalėtoju, nes buvo gautas antrojo konkurso dalyvio ieškinys. Šiuo metu Vidaus reikalų ministerija inicijavo taikos sutarties pasirašymą ir parengė sutarties projektą.


8


Nr. 10 Sustiprinti Valstybės tarnybą tvarkančios įstaigos administracinius gebėjimus

• Valstybės tarnybos departamente organizuoti konkursai į naujai įsteigtas pareigybes.

• Organizuoti Valstybės tarnybos departamento tarnautojų užsienio kalbų ir kompiuterinio raštingumo pagal ECDL standartą kursai.

• Parengta ir pasirašyta PHARE projekto „Valstybės tarnybos valdymo tobulinimas stiprinant valstybės tarnybą tvarkančios įstaigos administracinius gebėjimus“ Dvynių sutartis.

3 lentelė. Kitų priemonių vykdymas


Parengti pareigybių aprašymo ir vertinimo metodinę medžiagą

Metodika parengta vadovaujantis Valstybės tarnybos ir Viešojo administravimo įstatymų nuostatomis bei pažangia Europos Sąjungos valstybių patirtimi ir yra įdėta į Valstybės tarnybos departamento interneto svetainę.

Organizuoti seminarus, konferencijas viešojo administravimo įstaigų personalo skyrių darbuotojams

2003 metais buvo organizuoti 23 seminarai, iš jų 10 - Valstybės tarnybos įstatymo įgyvendinimo klausimais, 13 – Valstybės tarnautojų registro tvarkymo klausimais.

Sukurti priėmimo į valstybės tarnybą konkursų testus

Valstybės tarnybos departamento užsakymu Lietuvos viešojo administravimo institutas parengė priėmimo į valstybės tarnybą testų klausimus (1300 klausimų, kiekvienas klausimas turi 5 atsakymus, kurių vienas teisingas).

Sukurti priėmimo į valstybės tarnybą testų duomenų bazę ir naudojimosi visose viešojo administravimo įstaigose technologiją

Testų duomenų bazė sukurta, papildyta naujais klausimais ir atsakymais. Pagal patvirtintą tvarką klausimai skelbiami Valstybės tarnautojų registro kompiuterinėje sistemoje „VATARAS” ir Vidaus reikalų ministerijos interneto svetainėje.


9


Parengti Valstybės tarnybos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos viešųjų ryšių strategiją ir ją įgyvendinti

• 2003 metų pradžioje sukurta ir nuolat atnaujinama Valstybės tarnybos departamento interneto svetainė (http://www.vrm.lt/nuorodos/vtd/), buvo publikuojami straipsniai laikraščiuose „Savivaldybių žinios”, „Respublika”, „Lithuanian Weekly”, dalyvauta televizijos laidose, aiškinant Valstybės tarnybos įstatymo įgyvendinimo nuostatas.

• Druskininkuose surengta konferencija ,,Valstybės tarnybos valdymo tobulinimas.”

• Valstybės tarnybos departamento užsakymu UAB „Vilmorus” atliko viešosios nuomonės tyrimą „Valstybės tarnybos įvaizdis ir organizacinė elgsena.”

4 lentelė. Veiklos rodikliai

Eil. Nr. Rodiklio pavadinimas Iš viso

1.

Parengti teisės aktų projektai valstybės tarnybos klausimais (iš jų priimti teisės aktai)

48 (42)

1.1. Įstatymų projektai 4 (1) 1.2. Vyriausybės nutarimai projektai 14 (12) 1.3. Vidaus reikalų ministro įsakymų projektai 8 (7) 1.4. Valstybės tarnybos departamento direktoriaus įsakymų

projektai 22 (22)

2. Valstybės tarnybos departamentas atstovavo bylose: 5 bylos 2.1. teismuose 10 teismo posėdžių 2.2. Vyriausiojoje administracinių ginčų komisijoje 1 posėdis 3. Įregistruota gautų raštų 3897 4. Gauta piliečių prašymų, pasiūlymų (iš jų skundų) 208 (29) 5. Parengta siunčiamų raštų 1521 6. Organizuota seminarų 23

6.1. Valstybės tarnybos įstatymo įgyvendinimo klausimais 10 6.2. Valstybės tarnautojų registro tvarkymo klausimais 13 7. Įregistruota mokymo įstaigų 47 8. Įregistruota mokymo programų 97

8.1. įvadinio mokymo 8 8.2. kvalifikacijos tobulinimo 89 9. Įvykdyta kontrolinių patikrinimų 39

9.1. pagal Valstybės tarnybos departamento planą 27 9.2. pagal gautus skundus, pranešimus 8 9.3. suteikiant tarnybinę pagalbą kitoms įstaigoms 2 9.4. atsižvelgiant į kritiką spaudoje 2 10. Įvykdyta viešųjų pirkimų 7

10.1. Priėmimo į valstybės tarnybą testų klausimų parengimas 10000 litų

10.2. Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatų taikymo valstybės tarnybos santykiams reguliuoti ekspertizės atlikimas

4600 litų


10

Eil. Nr. Rodiklio pavadinimas Iš viso

10.3. Viešosios nuomonės tyrimas „Valstybės tarnybos įvaizdis ir organizacinė elgsena”

25000 litų

10.4. Valstybės tarnautojų mokymo poreikių tyrimas valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose

14900 litų

10.5. Reklaminio straipsnio „Valstybės tarnybos raida Lietuvoje“ spausdinimas laikraštyje „Lithuanian Weekly“

2450 litų

10.6. Konferencijų valstybės tarnybos valdymo klausimais organizavimas.

4950 litų

10.7. Valstybės tarnautojų registro tvarkymo įstaigų darbuotojų mokymas

28626 litai

11.

Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kuriose įdiegta Valstybės tarnautojų registro informacinė sistema, skaičius (iš jų 2003 metais)

880 (136)

12. Valstybės tarnautojų (išskyrus statutinius), registruotų Valstybės tarnautojų registre, skaičius (procentais) 94

2. VALSTYBĖS TARNYBOS DEPARTAMENTO 2003 METŲ VEIKLOS PRIORITETAI

• Valstybės tarnybos įstatymo taikymo kontrolės mechanizmo kūrimas;

• Vientisos valstybės tarnybos personalo valdymo ir valstybės tarnautojų karjeros

planavimo sistemos kūrimas;

• Valstybės tarnautojų mokymo sistemos kūrimas ir Valstybės tarnautojų mokymo

2002-2006 metų strategijos koordinavimo įgyvendinimas;

• PHARE projekto „Valstybės tarnybos valdymo tobulinimas, stiprinant valstybės tarnybos

tvarkymo įstaigą“ partnerių atranka ir Dvynių sutarties pasirašymas;

• Valstybės tarnybos viešųjų ryšių strategijos formavimas.


11

3. VALSTYBĖS TARNYBOS DEPARTAMENTO VEIKLA PAGAL VYKDOMAS FUNKCIJAS

Valstybės tarnybos departamento nuostatuose yra išvardinti pagrindiniai uždaviniai -

dalyvauti kuriant profesionalią ir veiksmingą valstybės tarnybą, užtikrinti Valstybės tarnybos

įstatymo ir su juo susijusių teisės aktų įgyvendinimą. Valstybės tarnybos departamentas,

atlikdamas jam pavestus uždavinius, vykdo šias funkcijas:

• kontrolės,

• monitoringo,

• teisės aktų projektų rengimo,

• tvarko Valstybės tarnautojų registrą,

• tvarko valstybės tarnybos valdymo informacinę sistemą,

• koordinuoja valstybės tarnautojų mokymo strategijos įgyvendinimą,

• analizuoja mokymo poreikius,

• tvirtina mokymo programas,

• teikia tvirtinti mokymo įstaigas,

• užtikrina vientisą valstybės tarnybos personalo valdymo ir valstybės tarnautojų karjeros

planavimo sistemą,

• nagrinėja paklausimus, skundus, pasiūlymus,

• pagal kompetenciją teikia metodinę pagalbą,

• vykdo kitas teisės aktų nustatytas funkcijas.

3.1. Kontrolė

2003 metais buvo pradėta Valstybės tarnybos įstatymo ir su juo susijusių teisės aktų

įgyvendinimo kontrolė. Tuo tikslu Valstybės tarnybos departamente buvo sudaromi kontrolinių

patikrinimų planai ir organizuojami kontroliniai patikrinimai valstybės ir savivaldybių

institucijose ir įstaigose. Kontrolinių patikrinimai yra planuojami. Sudarant planus, atsižvelgiama

į gautus skundus, visuomenės informavimo priemonėse pateiktą informaciją, taip pat siekiama

gauti reikiamą, aktualią informaciją apie atskirų nuostatų praktinio įgyvendinimo problemas.

Patikrinimai atliekami specializuoti (teminiai – pagal pasirinktą atskirą Valstybės

tarnybos įstatymo nuostatos įgyvendinimo sritį) ir kompleksiniai (tikrinant Valstybės tarnybos

įstatymo nuostatų įgyvendinimą). Pagrindinis šios funkcijos vykdytojas yra Organizavimo ir


12

kontrolės skyrius, tačiau patikrinimuose dalyvauja ir kiti Valstybės tarnybos departamento

valstybės tarnautojai.

Patikrinimų metu yra konstatuojama, kaip įgyvendinamos Valstybės tarnybos įstatymo

nuostatos konkrečioje įstaigoje, gauta medžiaga yra analizuojama, formuojamos išvados.

Pasibaigus patikrinimui, šios įstaigos vadovas informuojamas apie patikrinimo rezultatus,

nurodomi Valstybės tarnybos įstatymo ir su juo susijusių teisės aktų praktinio taikymo trūkumai.

Visų patikrinimų medžiaga ir atlikta analizė yra naudojama svarstant Valstybės tarnybos

įstatymo nuostatų įgyvendinimo monitoringą, ir prireikus teikiami pasiūlymai dėl atskirų

nuostatų tobulinimo.

Per ataskaitinį laikotarpį Valstybės tarnybos departamentas atliko 39 patikrinimus, iš jų 2

- teikiant tarnybinę pagalbą kitoms įstaigoms, 8 - pagal gautus skundus ar pranešimus, 2 -

reaguojant į kritiką spaudoje. Patikrinimų metu įstaigose buvo teikiama tarnybinė pagalba ir

konsultuojami už personalo tvarkymą atsakingi valstybės tarnautojai apie Valstybės tarnybos

įstatymo nuostatų praktinį taikymą, teikiama metodinė pagalba registro tvarkymo klausimais.

2003 metais Valstybės tarnybos departamento specialistai jau turėjo galimybę naudotis ir

Valstybės tarnautojų registre sukauptais duomenimis apie personalo valdymą ir valstybės

tarnautojų struktūrą kiek apskritai, tiek atskirose įstaigose. Šia informacija buvo naudojamasi

prieš pradedant tikrinti įstaigą ir daryti išvadas.

Apibendrinus Priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas tvarkos nuostatų praktinį taikymą,

galima teigti, kad atranka į valstybės tarnautojo pareigas organizuojama beveik be pažeidimų.

Užfiksuoti atskiri pažeidimai - konkurso organizavimo metu procedūros nesilaikymas, ginčai

dėl nustatymo ar pretendentas atitinka nurodytus pareigybės aprašyme specialiuosius

reikalavimus.

Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo, eilinio ir neeilinio valstybės tarnautojų

vertinimo kontrolė buvo atlikta ne tik tikrinant valstybės ir savivaldybių įstaigas ir institucijas,

bet ir Valstybės tarnybos departamento specialistams dalyvaujant vertinimo komisijų darbe pagal

sudarytą grafiką. Toks tiesioginis valstybės tarnautojų dalyvavimas vertinimo procedūroje leido

pastebėti esamus teisės aktų nuostatų trūkumus ir teikti siūlymus dėl valstybės tarnautojų

vertinimo sistemos tobulinimo.


13

1 pav. 2003 metais vykdytų patikrinimų metu nustatyti Valstybės tarnybos įstatymo nuostatų įgyvendinimo pažeidimai

2003 metais vykdytų patikrinimų metu nustatyti VTĮ nuostatų įgyvendinimo pažeidimai

Priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas tvarkos pažeidimai

25%

Valstybės tarnautojų pareigybių aprašymo ir vertinimo tvarkos

pažeidimai23%

Darbo užmokesčio skaičiavimo pažeidimai

6%

Valstybės tarnautojų registro tvarkymo pažeidimai

7%

Valstybės tarnautojų kvalifikacinių klasių suteikimo ir

valstybės tarnautojų vertinimo tvarkos pažeidimai

11%

Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarkos

pažeidimai13%

Kiti VTĮ nuostatų įgyvendinimo pažeidimai

15%

Valstybės tarnybos įstatymo nuostatų įgyvendinimo problemas atspindi įstaigų ar asmenų

paklausimai, pasiūlymai, skundai. Per metus Valstybės tarnybos departamentas tokio pobūdžio

raštų gavo daugiau kaip 1500, ne mažiau yra gauta paklausimų ar pastabų elektroniniu paštu,

telefonu, išsakyta susitikimų metu.

Pagal interesus daugiausia paklausimų yra dėl:

- valstybės tarnautojo tarnybos stažo skaičiavimo –24 procentai,

- kasmetinių atostogų skaičiavimo, trukmės prailginimo ir suteikimo – 16 procentų,

- valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo – 12 procentų,

- priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas, atleidimo, perkėlimo – 10 procentų,

- su valstybės tarnautojo pareigomis nesuderinamos veiklos – 10 procentų,

- tarnybinių nuobaudų skyrimo – 6 procentai,

- konkursų į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo – 6 procentai,

- socialinių garantijų – 6 procentai,

- pareigybės panaikinimo – 5 procentai,

- kitų nuostatų (darbo užmokestis, priedai, priemokos, statuso atkūrimas, Darbo

kodekso nuostatų taikymas) – 5 procentai.


14

2 pav. 2003 metais į Valstybės tarnybos departamentą su paklausimais dėl Valstybės tarnybos įstatymo nuostatų įgyvendinimo kreipėsi

per 2003 m. į VTD su paklausimais dėl VTĮ nuostatų įgyvendinimo kreipėsi Apskrities viršininko

administracijos3%

Ministerijos12%

Įstaigos prie ministerijų12%

Savivaldybės21%

Kitos valstybinės institucijos

35%

Privatūs asmenys17%

Valstybės tarnybos departamentas gavo 29 asmenų skundus dėl Valstybės tarnybos

įstatymo nuostatų taikymo, daugiausia jų - dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo, dėl pareigybės

panaikinimo ir atleidimo iš valstybės tarnautojo pareigų, dėl atostogų suteikimo, dėl pareigybių

aprašymo ir priskyrimo lygiams ir kategorijoms, dėl darbo užmokesčio mokėjimo.

3.2. Monitoringas 2003 metais buvo vykdomas Valstybės tarnybos įstatymo nuostatų ir Priėmimo į

valstybės tarnautojo pareigas tvarkos praktinio taikymo monitoringas.

Tuo tikslu buvo:

• atlikta Valstybės tarnybos įstatymo ekspertizė dėl Darbo kodekso nuostatų taikymo

valstybės tarnybos santykiams reguliuoti,

• anketiniu būdu apklausti savivaldybių administracijų direktoriai dėl valstybės tarnybos

valdymo problemų,

• atrankos būdu apklaustos įstaigos dėl Priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas tvarkos

praktinio taikymo ir Valstybės tarnybos įstatymo nuostatų praktinio taikymo problemų,

• panaudota atliktų kontrolinių patikrinimų medžiaga,


15

• išanalizuoti skundai ir paklausimai,

• išanalizuoti ir sisteminti įstaigų paklausimai,

• pasinaudota visuomenės informavimo priemonių pateikta informacija apie valstybės

tarnybą ir valstybės tarnautojus,

• atlikta metinių mokymo planų analizė, parengtos išvados ir pasiūlymai, kurie paskelbti

Valstybės tarnybos departamento tinklalapyje,

• surengtas susitikimų ciklas su Viešojo administravimo lavinimo asociacijos nariais bei

ministerijų personalo tarnybų vadovais.

Atlikus Valstybės tarnybos įstatymo nuostatų ir Priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas

tvarkos praktinio taikymo monitoringą, buvo parengti pasiūlymai dėl Valstybės tarnybos

įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo, parengtas projektas ir priimta pakeista

Priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas tvarka.

3.3. Teisės aktų projektų rengimas

Valstybės tarnybos įstatyme Valstybės tarnybos departamentui pavesta rengti su

valstybės tarnyba susijusius teisės aktų projektus. Vykdant šią funkciją ir apibendrinant teisės

aktų taikymo praktiką bei problemas, pastebimos teisinio reguliavimo spragos ar kitoks teisinio

reguliavimo netobulumas, todėl rengiami atitinkamų teisės aktų projektai. Nuolatinė

visuomeninių santykių dinamika taip pat iškelia būtinybę reglamentuoti santykius, kurie iki tol

nebuvo sureguliuoti teisės aktais.

Artėjanti Lietuvos narystė Europos Sąjungoje iškėlė būtinybę rengiantis eurointegracijos

procesams valstybės tarnybos srityje reglamentuoti laikiną valstybės tarnautojų perkėlimą į

Europos Sąjungos institucijas ir įstaigas, taip pat įtvirtinti priemones, kurios galėtų paskatinti į

tarptautines organizacijas ar institucijas, Europos Sąjungos institucijas ar įstaigas išvykusius

dirbti valstybės tarnautojus sugrįžti į Lietuvos valstybės tarnybą ir taip sušvelninti galimą

neigiamą poveikį, kurį galėtų patirti Lietuvos valstybės tarnyba išvykus į Europos Sąjungos

institucijas ar įstaigas dirbti kai kuriems aukštos kvalifikacijos valstybės tarnautojams. Valstybės

tarnybos departamentas parengė atitinkamai su tuo susijusius Valstybės tarnybos įstatymo

pakeitimus. Į įstatymo projektą buvo įtraukti ir kiti, su šia problema susiję, pakeitimai derinant

Lietuvos valstybės tarnybos santykių reguliavimą su Europos Sąjungos teisės aktais. Šio

įstatymo projekto derinimo metu suinteresuotos įstaigos į parengtą įstatymo projektą pasiūlė

įtraukti papildymus dėl detalesnio valstybės tarnautojų perkėlimo reglamentavimo į tarptautines

organizacijas siekdami teisinio reguliavimo aiškumo ir bendradarbiavimo su šiomis


16

organizacijomis plėtojimo. Į šiuos pasiūlymus buvo atsižvelgta. 2003 m. spalio 7 d. priimtas

Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 16, 17, 19, 39, 41, 42, 43 ir 46 straipsnių

pakeitimo ir papildymo įstatymas, kuris sureguliavo aptariamus santykius.

Siekdamas apibendrinti vienerių metų naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymo

taikymo praktiką ir esant būtinybei inicijuoti šio įstatymo normų patikslinimą bei papildymą,

2003 metų balandžio mėnesį Valstybės tarnybos departamentas kreipėsi į įvairias valstybės ir

savivaldybės institucijas ir įstaigas su prašymu pateikti informaciją apie problemas, su kuriomis

dažniausiai susiduriama taikant Valstybės tarnybos įstatymą, ir pasiūlymus, kaip galėtų būti

tobulinamas valstybės tarnybos santykių teisinis reguliavimas. Apsvarsčius šių institucijų ir

įstaigų pasiūlymus, taip pat panaudojus kitą Valstybės tarnybos departamente sukauptą

informaciją apie Valstybės tarnybos įstatymo taikymą, parengtas kai kurių Valstybės tarnybos

įstatymo straipsnių pakeitimo projektas, kuris buvo pateiktas įvertinti suinteresuotiems Vidaus

reikalų ministerijos struktūriniams padaliniams.

Keičiantis Valstybės tarnybos įstatymo nuostatoms, atitinkamai turėjo būti keičiami šį

įstatymą įgyvendinantys teisės aktai.

2003 m. gegužės 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 9 ir 44

straipsnių pakeitimo įstatymas. Derinant Priėmimo į valstybės tarnautojų pareigas tvarką,

patvirtintą Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 966, su šio įstatymo normomis

parengti minėtos tvarkos redakcinio pobūdžio pakeitimai, kurie buvo patvirtinti Vyriausybės

2003 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. 695.

Siekiant suderinti Valstybės tarnautojo statuso atkūrimo ir pareigų siūlymo buvusiems

karjeros valstybės tarnautojams tvarką, patvirtintą Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimu

Nr. 967, ir Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarką, patvirtintą Vyriausybės

2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977, su 2003 m. liepos 27 d. įsigaliojusiu Valstybės tarnybos

įstatymo 2, 4, 9, 14, 15, 16, 29, 30 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymu, buvo parengti su

šiuo įstatymu susijusių nurodytų teisės aktų nuostatų pakeitimo projektai. Į Valstybės tarnautojo

statuso atkūrimo ir pareigų siūlymo buvusiems karjeros valstybės tarnautojams tvarkos projektą

taip pat buvo įtraukti ir kiti pakeitimai, kuriais buvo tobulinamos valstybės tarnautojo statuso

atkūrimo procedūros. Projektai buvo patvirtinti Vyriausybės 2004 m. sausio 19 d. nutarimu Nr.

45 ir Vyriausybės 2003 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. 1422.

2003 metais buvo apibendrinta dažniausiai taikomo ir vieno svarbiausių Valstybės

tarnybos įstatymą įgyvendinančio teisė akto – Priėmimo į valstybės tarnautojų pareigas tvarkos –

taikymo praktika. Siekiant pašalinti šio teisės akto trūkumus, kurie buvo pastebėti organizuojant

konkursus į valstybės tarnautojų pareigas, buvo parengtas Priėmimo į valstybės tarnautojų


17

pareigas tvarkos pakeitimo projektas. Į projektą įtraukti šie esminiai pakeitimai: pasiūlyta

egzaminą raštu vykdyti prieš egzaminą žodžiu ir egzamino žodžiu metu suteikti galimybę

dalyvauti tik tiems pretendentams į valstybės tarnautojo pareigas, kurie egzamino raštu metu

surinko ne mažiau kaip 6 balus iš 10 galimų; pasiūlyta nustatyti aukštesnį balą (t.y. 12, o buvo –

10), kuri turi surinkti pretendentas, kad būtų laikomas išlaikiusiu egzaminą; pasiūlyta nustatyti,

kad Valstybės tarnybos departamento vadovo sprendimu konkurso komisijos darbe stebėtojo

teisėmis gali dalyvauti Valstybės tarnybos departamento atstovas; pasiūlyta, kad vietoj 100

internete skelbiamų testo klausimų būtų skelbiama 70, o konkursą organizuojančios įstaigos

parengtų 30-50 testo klausimų, susijusių su pareigybe, į kurią organizuojamas konkursas;

pasiūlyta papildyti teisės aktų sąrašą, iš kurių sudaromi testo klausimai, taip pat nustatyti

papildomą trečią dieną (trečiadienį) konkursams organizuoti. Nurodyti pakeitimai priimti

Vyriausybės 2003 m. lapkričio 25 d. nutarimu Nr. 1452.

2003 metais Valstybės tarnybos departamentas parengė keturis Ministro Pirmininko

politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių, Vyriausybės kanceliarijos,

ministerijų, Vyriausybės įstaigų ir įstaigų prie ministerijų valstybės tarnautojų suvienodintų

pareigybių sąrašo, patvirtinto Vyriausybės 2002 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 684, pakeitimo

projektus. Šis sąrašas skirtas nustatyti valstybės tarnautojų pareigybių pavadinimus bei galimus

pareigybių kategorijų intervalus. Įvardintinos pagrindinės jo pakeitimų priežastys: derinimas su

kitais teisės aktais, naujų pareigybių pavadinimų atsiradimas, naujų įstaigų steigimas, būtinybė

perkelti esančią įstaigą į kitą įstaigų grupę (su įstaigų grupe susijęs joje esančių pareigybių

kategorijų intervalas). Parengti nutarimų projektai buvo patvirtinti Vyriausybės 2003 m. gegužės

6 d., 2003 m. liepos 18 d., 2003 m. rugpjūčio 21 d., 2003 m. gruodžio 2 d. nutarimais.

Valstybės tarnybos departamentas dalyvavo rengiant Viešojo administravimo plėtros iki

2010 metų strategijos, kuri artimiausiu metu turėtų būti patvirtinta Vyriausybės nutarimu,

projekto dalį, skirtą valstybės tarnybai. Šio teisės akto projekto rengimo metu buvo atlikta

valstybės tarnybos būklės ir SSGG (silpnybės-stiprybės-galimybės-grėsmės) analizė, sukurta

valstybės tarnybos vizija, tikslai ir uždaviniai.

Pagal Valstybės tarnybos įstatymą Valstybės tarnybos departamento direktorius įgaliotas

tvirtinti įstaigų vadovų, Vidaus audito tarnybų vadovų, valstybės tarnautojų vertinimo komisijų

narių ir 18 – 20 kategorijų karjeros valstybės tarnautojų vertinimo komisijų sudėtį. Parengtas šio

teisės akto projektas buvo patvirtintas Valstybės tarnybos departamento direktoriaus 2003 m.

liepos 10 d. įsakymu 27V-39. 2003 m. lapkričio 4 d. įsakymu 27V-62 ir 2003 m. gruodžio 15 d.

įsakymu 27V-65 buvo daromi patvirtintų komisijų sudėčių pakeitimai.


18

Valstybės tarnautojų mokymo organizavimo tvarkos taisyklių, patvirtintų vidaus reikalų

ministro 2002 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. 340, 5 punktas nustato, kad su teikiama tvirtinti

valstybės tarnautojų mokymo programa Valstybės tarnybos departamentui pateikiamos

atitinkamos srities praktiko ir mokslininko recenzijos. Šiai nuostatai įgyvendinti buvo parengti

specialistų (mokslininkų ir praktikų), teikiančių recenzijas dėl valstybės tarnautojų mokymo

programų sąrašai, kurie patvirtinti Valstybės tarnybos departamento direktoriaus 2003 m. sausio

21 d. įsakymu Nr. 27V-17. 2003 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. 27V-28 ir 2003 m. birželio 4 d.

įsakymu Nr. 27V-35 šie sąrašai buvo pildomi ir tikslinami.

Pagal Valstybės tarnautojų mokymo organizavimo tvarką Valstybės tarnybos

departamento direktorius tvirtina valstybės tarnautojų mokymo programas. Valstybės tarnybos

departamento direktoriaus įsakymais patvirtinta ir įrašyta į patvirtintų mokymo programų sąrašą

daugiau kaip 100 valstybės tarnautojų mokymo programų.

Pagal Valstybės tarnybos įstatymą valstybės tarnautojus moko vidaus reikalų ministro

nustatyta tvarka patvirtintos valstybės tarnautojų kvalifikacijos tobulinimo įstaigos. Pagal šią

normą patvirtintas taisykles Valstybės tarnybos departamentas teikia vidaus reikalų ministrui

siūlymus dėl valstybės tarnautojų mokymo įstaigų patvirtinimo. Atsižvelgiant į tai, Valstybės

tarnybos departamentas 2003 metais parengė šešis vidaus reikalų ministro įsakymus dėl

Valstybės tarnautojų kvalifikacijos tobulinimo įstaigų sąrašo, patvirtinto vidaus reikalų ministro

2002 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 598, papildymo (2003 m. sausio 31 d. įsakymas Nr. 1V-41,

2003 m. kovo 7 d. įsakymas Nr. 1V-72, 2003 m. balandžio 1 d. įsakymas Nr. 1V-108, 2003 m.

gegužės 6 d. įsakymas Nr. 158, 2003 m. birželio 10 d. įsakymas Nr. 1V-209, 2003 m. birželio

27 d. įsakymas Nr. 1V-241). Šiais įsakymais patvirtinta daugiau kaip 30 valstybės tarnautojų

kvalifikacijos tobulinimo įstaigų.

Darbuotojų stažuočių užsienyje nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 1992 m. rugsėjo 9 d.

nutarimu Nr. 661, normos neatitinka Valstybės tarnybos įstatymo normoms. Šie nuostatai

santykiams reguliuoti valstybės tarnyboje netaikomi. Todėl iškilo būtinybė reglamentuoti

stažuotes (kaip valstybės tarnautojų mokymo užsienyje formą). Tuo tikslu Valstybės tarnybos

departamentas parengė Valstybės tarnautojų mokymo organizavimo tvarkos taisyklių pakeitimų

projektą.

Įvertinus Valstybės tarnautojų kvalifikacinių klasių suteikimo ir valstybės tarnautojų

vertinimo tvarkos, patvirtintos Vyriausybės 2002 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 909, taikymo

praktiką, Valstybės tarnybos departamentas parengė pasiūlymus dėl šios tvarkos pakeitimo ir

papildymo.


19

2003 metais įsigaliojusiame naujos redakcijos Tarnybinio paso įstatyme Valstybės

tarnybos departamentui buvo nustatytos naujos funkcijos, susijusios su tarnybinio paso išdavimu

(keitimu). Vykdant šias funkcijas, pastebėtos pernelyg sudėtingos tarnybinio paso kai kuriems

valstybės pareigūnams išdavimo procedūros. Šiai problemai spręsti Valstybės tarnybos

departamentas parengė Tarnybinio paso įstatymo 3 ir 6 straipsnių pakeitimo projektą.

Siekiant įgyvendinti naujos redakcijos Tarnybinio paso įstatymo nuostatas, buvo parengti

Vyriausybės nutarimų patvirtinti “Dėl pareigybių, kurias einantiems asmenims gali būti

išduodamas tarnybinis pasas, sąrašo nustatymo“, „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000

m. vasario 28 d. nutarimo Nr. 302 ,,Dėl vaiko laikino išvykimo į užsienio valstybes tvarkos

patvirtinimo“ ir „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. gruodžio 15 d. nutarimo Nr.

1458 „Dėl valstybės rinkliavos objektų sąrašo, šios rinkliavos dydžių ir mokėjimo ir grąžinimo

tvarkos patvirtinimo“ nutarimų projektai. Be to, Valstybės tarnybos departamentas parengė šio

įstatymo 9 straipsnio nuostatas, nustatančias, kad vidaus reikalų ministras tvirtina tarnybinio

paso išdavimo, keitimo, grąžinimo, paskelbimo negaliojančiu ir sunaikinimo tvarką,

įgyvendinimui skirtą teisės aktą, kuris buvo patvirtintas vidaus reikalų ministro 2003 m.

rugpjūčio 29 d. įsakymu Nr. 1V-311.

Naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymo galiojimo laikas yra pakankamai trumpas,

kad galėtų būti daromi išsamūs apibendrinimai dėl valstybės tarnybos santykių teisinio

reguliavimo. Tačiau apibendrinant 2003 metais Valstybės tarnybos departamento parengtus

teisės aktų projektus, pastebėta, kad esminiai pakeitimai buvo daromi tobulinant priėmimo į

valstybės tarnautojų pareigas reglamentavimą, dažniausiai buvo keičiamas su valstybės

tarnautojų darbo užmokesčio reglamentavimu susijęs Ministro Pirmininko politinio (asmeninio)

pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių, Vyriausybės kanceliarijos, ministerijų, Vyriausybės

įstaigų ir įstaigų prie ministerijų valstybės tarnautojų suvienodintų pareigybių sąrašas.

Iš viso Valstybės tarnybos departamentas ataskaitiniais metais parengė 48 teisės aktų

projektus.

Vykdydamas savo funkcijas, Valstybės tarnybos departamentas taip pat padeda ir kitoms

įstaigoms rengti teisės projektus. 2003 metais Valstybės tarnybos departamentas pagal

kompetenciją įvertino ir pateikė nuomonę dėl daugiau kaip 60 kitų institucijų ir įstaigų parengtų

teisės aktų projektų.


20

3.4. Valstybės tarnautojų registro tvarkymas

Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo 3 straipsnis

nustato, kad Valdininkų registras Vyriausybės nustatyta tvarka reorganizuojamas į Valstybės

tarnautojų registrą iki 2003 m. gruodžio 30 d. Įgyvendinant įstatymo nuostatas, buvo parengti ir

Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 10 d. nutarimu Nr. 1255 patvirtinti Valstybės tarnautojų registro

nuostatai ir Valstybės tarnautojų registro plėtros investicinis projektas, kurio tikslas sukurti

informacinę sistemą, atitinkančią registro nuostatus. Finansavimas buvo skirtas 2003 ir 2004

metams. Iki minėto termino pabaigos Valstybės tarnautojų registro plėtros investicinis projektas

nebuvo įgyvendintas dėl užsitęsusių viešųjų pirkimų procedūrų.

Valdininkų registro reorganizavimas į Valstybės tarnautojų registrą buvo pradėtas 1999

metais, priėmus Valstybės tarnybos įstatymą ir Valstybės tarnautojų registro laikinuosius

nuostatus. 2000 metais buvo paskelbtas konkursas Valstybės tarnautojų registro informacinei

sistemai sukurti, kurį laimėjo UAB ,,Iterija“. Buvo pasirinkta interneto technologija: Microsoft

Internet Explorer – duomenų tvarkytojams ir naudotojams, Microsoft SQL Server – registro

duomenų bazei, Microsoft Internet Information Server – taikomosioms programoms. Šios

sistemos skiriamasis bruožas, palyginti su panašios paskirties kitomis Lietuvoje parengtomis ir

naudojamomis sistemomis, yra tas, kad visi sistemos naudotojai savo darbo vietose naudoja tik

interneto naršyklę, o visi sistemos duomenų apdorojimo procesai vyksta centriniame serveryje.

Minėtos technologijos pagrindu buvo sukurta informacinė sistema „VATARAS”, kurios

pagrindinis privalumas yra paprastesnis administravimas ir valdymas. Administruojamas

serveris, o ne darbo vietos, taip išvengiama vartotojų programų instaliavimo bei konfigūravimo

problemų. Pasiektas didesnis sistemos stabilumas, nes ji tampa sąlyginai nepriklausoma nuo

atskirų kompiuterių, tinklo ar darbo vietų - vartotojas gali naudotis sistema „VATARAS” iš bet

kurio prijungto prie interneto kompiuterio. Svarbu tai, kad siekiant legalaus sistemos naudojimo,

nereikia iš užsienio kompanijų papildomai pirkti brangių sisteminės programinės įrangos

naudotojų licencijų, nes visos valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos naudoja Microsoft

programinę įrangą.

Informacinės sistemos diegimas buvo pradėtas 2001 metais, kai Vidaus reikalų

ministerija perėmė likviduotos Valdymo reformų ir savivaldybių ministerijos įsipareigojimus.

2001 m. gruodžio 30 d. registrui duomenis teikė – 571 įstaigos, o 2002 m. gruodžio 30 d. – 744.

Įstaigos į registrą buvo įtraukiamos palaipsniui pagal Valstybės tarnybos departamento sudarytą

planą.

2003 metais sistemos „VATARAS” diegimo darbai buvo tęsiami. Verta pažymėti, kad

Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. birželio 27 d. nutarimu Nr. IX-992 bei Lietuvos


21

Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 684 buvo patvirtinti valstybės ir

savivaldybės institucijų ir įstaigų sąrašai. Pirmą kartą buvo nustatytas sąrašas įstaigų, kurioms

taikomas Valstybės tarnybos įstatymas ir kurios privalo teikti duomenis Valstybės tarnautojų

registrui, kas pakėlė Valstybės tarnautojų registro diegimo darbų efektyvumą.

2003 metais diegiant sistemą „VATARAS”, buvo organizuojami mokymai Valstybės

tarnautojų registro duomenų teikėjams, jie buvo nuolat konsultuojami telefonu, elektroniniu

paštu, kiekvieną savaitę nuo 2 iki 10 tarnautojų atvykdavo į Registro ir analizės skyriaus

apmokymus. Įgyvendinant Valstybės tarnybos įstatymą, buvo pagaminti ir išplatinti visoms

įstaigoms Valstybės tarnautojų pažymėjimų blankai bei įdiegta kompiuterinė Valstybės

tarnautojų pažymėjimų registravimo ir išdavimo sistema.

2003 metų gruodžio mėnesį registrui duomenis teikė apie 880 valstybės ir savivaldybių

institucijų ir įstaigų. Kadangi šiuo metu sistema „VATARAS” nepilnai atitinka patvirtintus

Valstybės tarnautojų registro nuostatus, todėl šiandien mes dar neturime duomenų apie darbo

užmokestį, apie asmenis, kuriems teismas yra atėmęs teisę eiti valstybės tarnautojo pareigas.

Taip pat registras nepakankamai susietas su kitais valstybės registrais, kol kas nesukurta registro

statistinių duomenų kaupimo, analizės ir jų skelbimo internete sistema. Tačiau jau šiandien

galime analizuoti ir teikti informaciją apie valstybės ir savivaldybių institucijų įstaigų

pareigybes, valstybės tarnautojų skaičių ir sudėtį (žr. 1 priedą).

3.5. Valstybės tarnybos valdymo informacinės sistemos tvarkymas Lietuvos Respublikos Vyriausybė, siekdama aprūpinti valstybės ir savivaldybių įstaigas

informacija, reikalinga planuoti, organizuoti, kontroliuoti ir įvertinti valstybės tarnybos veiklą

bei gerinti įstaigų personalo tarnybų darbą, 2001 m. spalio 4 d. nutarimu Nr. 1196 ,,Dėl Lietuvos

Respublikos Vyriausybės 2001 - 2004 metų programos įgyvendinimo priemonių patvirtinimo”

patvirtino priemonę Nr. 74 ,,Sukurti valstybės tarnybos valdymo informacinę sistemą.”

Įgyvendinant šią priemonę, 2001 metais tarp Vidaus reikalų ministerijos, kurios struktūroje tuo

metu buvo Valstybės tarnybos departamentas, ir UAB “Iterija” buvo pasirašyta 4 metų paslaugų

teikimo sutartis sukurti Valstybės tarnybos valdymo informacinę sistemą „VATIS”, kurią sudaro

3 posistemės.


22

5 lentelė. Valstybės tarnybos valdymo informacinės sistemos posistemės

Eil. Nr.

„VATIS” posistemės

pavadinimas Sudedamosios dalys

1

Valstybės tarnybos departamento posistemė

• laisvų pareigybių valdymas (leidimai skelbti konkursus, laisvų pareigų siūlymas asmenims, atleistiems iš valstybės tarnybos dėl valstybės tarnautojo pareigybės panaikinimo, bei valstybės tarnautojo statuso atstatymas)

• pensinio bei 62,5 metų amžiaus valstybės tarnautojų apskaita • priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas konkursų testų duomenų

bazė ir testų skelbimas internete • pagalba vykdantiems Valstybės tarnybos įgyvendinimo kontrolės

funkcijas • valstybės tarnautojų mokymo ir kvalifikacijos kėlimo

koordinavimas • valstybės tarnybos pareigybių ir tarnautojų statistiniai duomenys

2

Valstybės ir savivaldybių įstaigų personalo apskaitos posistemė

• stažo valstybės tarnyboje skaičiuoklė • kompiuterizuota darbo laiko apskaita (tabeliai, darbo laiko

apskaitos žiniaraščiai) • komandiruočių apskaita • valstybės tarnautojų atostogų apskaita • valstybės tarnybos pareigybių ir tarnautojų statistiniai duomenys

3 Elektroninio mokymo programa

• darbo su sistema vadovas • vartotojų elektroninio mokymo programa

2002-2003 metais buvo sėkmingai įgyvendintas „Priėmimo į valstybės tarnautojo

pareigas konkursų testų duomenų bazės sukūrimo ir testų skelbimo internete” projektas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 966 „Dėl

Priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas tvarkos patvirtinimo” buvo parengta 1300 testo

klausimų, iš kurių kiekvienas turi 5 atsakymus. Sukurta testų duomenų bazė bei jos valdymo

sistema „Testai”, kuri nustatytu laiku atsitiktiniu būdu atrenka nustatytą klausimų ir atsakymų

kiekį, pateikia juos Valstybės tarnautojų registro tvarkymo kompiuterinės programos

prisijungimo lange, taip pat eksportuoja duomenis į Vidaus reikalų ministerijos interneto

svetainę. Reikia pažymėti, kad mūsų sistemą „Testai” labai gerai įvertino Europos Sąjungos

ekspertai ir rekomendavo kaip pavyzdį kitoms šalims kandidatėms.

Kitas svarbus projektas yra „Laisvų pareigybių valdymas”, įgyvendintas vadovaujantis

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimo Nr. 966 „Dėl Priėmimo į

valstybės tarnautojo pareigas tvarkos patvirtinimo” 6 punktu ir Lietuvos Respublikos

Vyriausybės birželio 24 d. nutarimu Nr. 967 „Dėl valstybės tarnautojo statuso atkūrimo ir

pareigų siūlymo buvusiems karjeros valstybės tarnautojams tvarkos patvirtinimo.” Informaciją


23

apie skelbiamą konkursą į duomenų bazę įrašo įstaigos personalo skyriaus darbuotojas.

Atsakingas Valstybės tarnybos departamento darbuotojas pažymi - ar leidžiama skelbti konkursą,

ar pareigybė rezervuojama ir bus siūloma buvusiems karjeros valstybės tarnautojams, atleistiems

dėl pareigybės panaikinimo ar norintiems atkurti valstybės tarnautojo statusą. Tokiu būdu viskas

vyksta kompiuterinėje sistemoje, pagreitėja ir pagerėja laisvų pareigybių valdymas.

2003 metais buvo pradėtas kurti ,,Kontrolieriaus modulis”, kurio tikslas – operatyviai

gauti informaciją apie numatomą tikrinti įstaigą, bei tinkamai pasiruošti kontroliniam

patikrinimui. Buvo atlikti Valstybės tarnybos departamento specialistų, vykdančių kontrolės

funkcijas apklausa, jų poreikių išaiškinimas ir modulio bandomoji eksploatacija. 2004 metais

modulis bus diegiamas ir tobulinamas.

Valstybės ir savivaldybių įstaigos personalo apskaitos posistemė yra įdiegta visose

valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose, kurios teikia duomenis Valstybės tarnautojų

registrui. Kasdieniame darbe posistemę naudoja apie 30 procentų įstaigų. Siekdami platesnio

modulio naudojimo, 2004 metais planuojame organizuoti papildomus mokymus ir aiškinti

sistemos privalumus, nes, kaip rodo patirtis, ne visi sugeba efektyviai naudotis elektronine

mokymo sistema.

2003 metų pradžioje buvo sukurta ir nuolat atnaujinama Valstybės tarnybos

departamento interneto svetainė (http://www.vrm.lt/nuorodos/vtd/ ). 3 pav. Valstybės tarnybos departamento interneto svetainės struktūra

Registro ir analizės skyriaus specialistai pagal Valstybės tarnybos departamento

specialistų paruoštą medžiagą nuolat atnaujina svetainės informaciją. Nurodytu elektroninio

pašto adresu vidutiniškai per savaitę gaunama po 10 laiškų su paklausimais, jų pagrindu ruošiami

• Aktualijos • Apie

departamentą • Naudingos

nuorodos

• Valstybės tarnybos įstatymas ir jį lydintys teisės aktai

• Programiniai dokumentai

• Teisės aktų vertimai

• Valstybės tarnautojų karjera

• Valstybės tarnautojų vertinimas

• Valstybės tarnautojų mokymas

• Valstybės tarnautojų registras

• Dažniausiai užduodami klausimai


24

svetainės skyriaus „Klausiate-atsakome” atsakymai. Svetainėje pateikiami dažniausiai

užduodami klausimai, kitais atvejais atsakoma individualiai elektroniniu paštu.

2003 metais Valstybės tarnybos departamente pradėta sistemos “KONTORA” bandomoji

eksploatacija. Ši sistema skirta organizuoti Valstybės tarnybos departamento darbą ir tvarkyti

dokumentus; joje saugomi ir tvarkomi šie pagrindiniai objektai: gaunami, siunčiami, rengiami ir

vidaus dokumentai, užduotys, pavedimai, rezoliucijos.

Praeitais metais Valstybės tarnybos departamente buvo įdiegti ir šie moduliai:

Raštvedyba, Rezoliucijos, Vidaus dokumentai, Užduotys ir pavedimai, Elektroninio pašto

pranešimai (priminimai).

Raštvedybos posistemė leidžia registruoti dokumentus, nurodant registracijos žurnalą;

registruoti informaciją apie vykdymą arba perdavimą kitiems vykdytojams; rašyti komentarus;

savo darbo vietoje gauti informaciją apie posistemėje tvarkomus ir jam nukreiptus dokumentus;

kontroliuoti rezoliucijų vykdymą; susieti užduočių vykdytojo dokumentus su kitais dokumentais,

nurodant jų ryšio tipą; nurodyti bylą, į kurią segamas dokumentas; ieškoti dokumentų pagal

įvairus kriterijus; sudaryti ataskaitas. Per neilgą sistemos eksploatacijos laiką išaiškėjo jos

pagrindinė nauda – operatyvi informacijos paieška, pavedimų vykdymo terminų kontrolė.

3.6. Valstybės tarnautojų mokymo strategijos įgyvendinimo koordinavimas

Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintoje Valstybės tarnautojų mokymo 2002-2006

metų strategijoje yra numatyti šie svarbiausi uždaviniai:

• nustatyti mokymo institucijų sistemą;

• nustatyti prioritetinius valstybės tarnautojų mokymo tikslus ir prioritetines

valstybės tarnautojų mokymo grupes;

• užtikrinti valstybės tarnautojų mokymo kokybę;

• užtikrinti, kad racionaliai būtų panaudojami finansiniai ištekliai, skiriami

valstybės tarnautojams mokyti.

2003 metais vyko spartus valstybės tarnautojų mokymo sistemos kūrimas. Buvo

patvirtintos dar 34 valstybės tarnautojų kvalifikacijos tobulinimo įstaigos, ir jų skaičius išaugo

iki 47. Tarp patvirtintų valstybės tarnautojų kvalifikacijos tobulinimo įstaigų yra Vilniaus

universitetas, Lietuvos teisės universitetas, Klaipėdos universitetas, Vilniaus Gedimino

technikos, Kauno technologijos ir Šiaulių universitetų mokymo centrai, Lietuvos viešojo

administravimo institutas, Finansų ministerijos mokymo centras, SODROS mokymo centras,

Muitinės mokymo centras, Savivaldos mokymo centras ir kiti.


25

4 pav. Valstybės tarnautojų kvalifikacijos tobulinimo įstaigų geografinis pasiskirstymas

Siekiant užtikrinti valstybės tarnautojų mokymo kokybę, 2003 metais Valstybės tarnybos

departamento direktoriaus įsakymais buvo patvirtinti specialistų (mokslininkų ir praktikų),

teikiančių valstybės tarnautojų mokymo programų recenzijas, sąrašai, taip pat patvirtintos 97

valstybės tarnautojų mokymo programos. Pažymėtinos 2 mokymo programos, skirtos

aukščiausių kategorijų valstybės tarnautojams ir įstaigų vadovams („OLYMP” ir “Viešasis

administravimas globalizacijos kontekste”), 6 įvadinio mokymo programos, skirtos naujai

priimtiems valstybės tarnautojams, ir 20 kompiuterinio raštingumo bei informacinių technologijų

mokymo programų.

Vadovaujantis valstybės tarnautojų mokymo programų kokybės turinio reikalavimais, šių

programų recenzentų vertinimais bei valstybės tarnautojų kvalifikacijos tobulinimo įstaigų

pajėgumų ir plėtros rodikliais, nuolat vykdomas valstybės tarnautojų mokymo finansavimo ir

organizavimo, mokymo programų turinio monitoringas, teikiamos rekomendacijos per interneto

svetainę.

Siekdamos užtikrinti finansinių išteklių, skiriamų valstybės tarnautojams mokyti,

racionalų panaudojimą, valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos 2003 metais pradėjo

planuoti valstybės tarnautojų mokymo procesą. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų

metinių mokymo planų analizė parodė, kad buvo planuojama apmokyti daugiau kaip 24 tūkst.

valstybės tarnautojų. Mokymui skirtų lėšų suma sudarė 6 083 300 litų.


26

3.7. Mokymo poreikių analizė 2003 metų pabaigoje Valstybės tarnybos departamentas atliko valstybės tarnautojų

mokymo poreikio tyrimą savivaldybių ir apskričių viršininkų administracijose bei ministerijose.

Buvo atlikta Valstybės tarnybos įstatymo nuostatų dėl valstybės tarnautojų mokymo

finansavimo trijų įstaigų grupių analizė, kuri parodė, kad apskričių viršininkų administracijų ir

savivaldybių administracijų valstybės tarnautojų mokymo finansavimas buvo mažesnis nei

įstatymais nustatytos finansavimo apimtys.

6 lentelė. Valstybės tarnautojų mokymui skirtos lėšos, procentais nuo darbo užmokesčio fondo (DUF)

Valstybės ir savivaldybių institucijų

ir įstaigų grupės 2003 m.

(procentai nuo DUF)

2004 m. (procentai nuo DUF)

Savivaldybių administracijos 0,74% 1,4% Apskričių viršininkų administracijos 0,6% 1% Ministerijos 1,1% 1,7%

Iš šios lentelės duomenų būtų galima daryti išvadas, kad ministerijų valstybės tarnautojų

mokymo finansavimas iš valstybės ir savivaldybių biudžetų atitinka įstatymų nuostatas, tačiau

apskričių viršininkų administracijų ir savivaldybių administracijų 2003 metais buvo

nepakankamas, ir tik 2004 metais pasieks Valstybės tarnybos įstatyme numatytas mokymo

finansavimo apimtis.

Pažymėtina, kad 2003 metais daugelio valstybės ir savivaldybės institucijų ir įstaigų

valstybės tarnautojų mokymas finansiškai buvo remiamas pagal vykdomus PHARE projektus bei

įvairias tarptautines sutartis. Todėl daugumos įstaigų skirtas lėšų dydis valstybės tarnautojų

mokymui finansuoti 2003 metais gerokai sumažėjo, nes Lietuvos valstybės ir savivaldybių

institucijos ir įstaigos labai efektyviai pasinaudojo didele Europos Sąjungos parama, suteikta

rengiantis Lietuvai stoti į Europos Sąjungą.

Bendros 2003 metų savivaldybių valstybės tarnautojų mokymosi tendencijos rodo, kad

55 proc. visų besimokiusiųjų dalyvavo mokymuose, susijusiuose su Valstybės tarnautojų

mokymo 2002-2006 metų strategijoje nustatytais mokymo prioritetais, o 45 proc. visų

besimokiusiųjų mokėsi ne pagal šiuos prioritetus.

Vertinant savivaldybių valstybės tarnautojų mokymus pagal prioritetinius mokymo

tikslus, išaugo poreikis tobulinti gebėjimus spręsti problemas, susijusias su Lietuvos Respublikos

Vyriausybės strateginių tikslų (prioritetų) įgyvendinimu, ir beveik 2,5 karto išaugo poreikis

mokytis užsienio kalbų.


27

5 pav. Savivaldybių valstybės tarnautojų, dalyvavusių mokymuose pagal prioritetinius tikslus, skaičius.

8%

40%

7%21%

24%

Pasirengimas vykdyti funkcijas, susijusias su ES teisės (acquis) įgyvendinimu

Pasirengimas dalyvauti ES teisėkūros procese ir ES institucijių veikloje

Užsienio kalbų mokėjimas

ECDL įgūdžių formavimas

Gebėjimų spręsti problemas, susijusias su LTV strateginių tikslų (prioritetų)įgyvendinimu, tobulinimas

Vertinant savivaldybių valstybės tarnautojų mokymus pagal prioritetines mokymo

grupes, beveik 3 kartus išaugo poreikis mokyti valstybės tarnautojus pirmą kartą priimtus į

valstybės tarnybą konkurso būdu, ir beveik 2 kartus išaugo poreikis formuoti gebėjimus

reikalingus informacinės visuomenės plėtrai.

Apskričių viršininkų administracijose bendras valstybės tarnautojų mokymo poreikis

išaugo 17 proc. Labai išaugo ir poreikiai, susiję su Europos Sąjungos teisėkūros procesais ir

pasirengimu dalyvauti Europos Sąjungos institucijų veikloje, ypač su struktūrinių fondų valdymo

programomis. Valstybės tarnautojų, kurie vykdo pasirengimo narystei Europos Sąjungoje

funkcijas, mokymų skaičius sudaro net 48 proc. visų planuojamų mokymų. Tačiau apskrityse

nėra aiškiai suvokti Valstybės tarnautojų mokymo 2002-2006 metų strategijoje apibrėžti

mokymo turinio prioritetiniai tikslai ir jų ryšiai su Vyriausybės strateginiais tikslais. Taip pat

neskiriamas bent kiek didesnis dėmesys užsienio kalbų mokymui.

Analizuojant ministerijų valstybės tarnautojų mokymo poreikius, paaiškėjo, kad trečdalis

ministerijų valstybės tarnautojų daugiau dėmesio skiria bendriems viešojo administravimo


28

klausimams bei su einamųjų reikalų aktualijomis susijusių problemų nagrinėjimo mokymams.

Tai sudaro apie 52 proc. visų planuojamų mokymų.

Vertinant valstybės tarnautojų mokymus pagal prioritetinius tikslus, daugiausia dėmesio

skiriama pasirengimui dalyvauti teisėkūros procese ir Europos Sąjungos institucijų veikloje.

Prioritetinių valstybės tarnautojų mokymo grupių duomenys byloja, kad didžiausią dėmesį 2004

metais ruošiamasi skirti valstybės tarnautojams, kurie vykdo pasirengimo narystei Europos

Sąjungoje funkcijas. 67,2 proc. valstybės tarnautojų planuojama apmokyti pagal valstybės

tarnautojų prioritetines mokymo grupes.

2003 metais atlikto mokymo poreikių tyrimo išdavose yra pasiūlytos 28 naujai rengtinos

programos. Kai kurios iš jų yra patalpintos Valstybės tarnybos departamento interneto puslapyje.

7 lentelė. Siūlomos naujai rengtinos mokymo programos

Eil. Nr.

Mokymo programų ar mokymo temų pavadinimai Temos aktualumas

1. Darbo kodekso taikymas praktikoje Daug pasikeitimų, reikia platesnio aiškinimo

2. Vidaus administravimo ypatumai savivaldybių institucijose

Daug neaiškumų, kurie yra nereglamentuoti

3. Turto valdymas ir disponavimas savivaldybių institucijose

Tema sudėtinga ir itin aktuali savivaldybėms

4. Savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų valdymas (steigėjų požiūriu)

Nei viena mokymo įstaiga jokių panašių mokymų nesiūlo

5. Kaimo turizmo plėtra Aktualu savivaldybėms; nėra mokymo įstaigų, siūlančių platesnius mokymus šiais klausimais

6. Kultūros paveldo aktualijos Aktualu savivaldybėms; nėra mokymo įstaigų, siūlančių platesnius mokymus šiais klausimais

7. Karo prievolės klausimai Aktualu savivaldybėms; nėra mokymo įstaigų, siūlančių platesnius mokymus šiais klausimais

8.

Savivaldybių programinis biudžetas, naujoji biudžeto išlaidų klasifikacija, paskolų buhalterinė apskaita ir atsakomybė

Siūlomi mokymai labai bendro pobūdžio, reikėtų programų, kurios orientuotųsi į savivaldybių specifiką

9. Tėvų valdžios ribojimo klausimai; nepilnamečių turto administravimas

Labai aktualu socialinių paslaugų ir socialinio darbo struktūroms savivaldybėse

10.

Informacinės visuomenės plėtojimas; Linux pagrindai. Sistemų administravimas informacinių technologijų pagalba

Trūksta praktinių įgūdžių administruojant Linux tarnybines stotis

11. Strateginio veiklos plano monitoringas Visiškai nauja sritis savivaldybėms, būtina

susipažinti su naujaisiais reikalavimais, trūksta praktinių įgūdžių


29

Eil. Nr.

Mokymo programų ar mokymo temų pavadinimai Temos aktualumas

12.

Investicinių projektų rengimas ir teikimas Europos Sąjungos paramai gauti. Investicinių projektų įgyvendinimo ataskaitų rengimas

Tiek ministerijų, tiek savivaldybių lygmenyje trūksta paraiškų ir ataskaitų rengimo praktinių įgūdžių

13. Vaikų teisų apsauga ir jos veiklą reguliuojančių teisės aktų praktinis įgyvendinimas

Labai aktualu socialinių paslaugų ir socialinio darbo struktūroms savivaldybėse

14. Tarptautinių sutarčių projektų rengimas, jų derinimas ir pasirašymas

Trūksta praktinių rengimo bei projektų analizės įgūdžių

15. Europos Sąjungos Sanglaudos fondo politika ir strategija Lietuvoje

Nei viena mokymo įstaiga tokio pobūdžio mokymų nesiūlo

16. Statistinių duomenų analizė

17. Socialinė partnerystė, derybų dėl kolektyvinių sutarčių organizavimo pagrindai

Nuolat tenka derinti teisės aktų projektus Trišalėje taryboje, trūksta derybinės praktikos įgūdžių

18. Informacinių sistemų techninių reikalavimų bei specifikacijų rengimas

Aktualu ministerijų informacijos valdymo struktūriniams padaliniams

19.

Valstybei nuosavybės teise priklausančio turto valdymo administravimas Europos Sąjungos šalyse

Tai aktualu valstybės tarnautojams, kurių funkcijos susijusios su nekilnojamo turto administravimu

20.

Atskirų žemės ūkio veiklos sričių vystymo bei teisinio reglamentavimo Lietuvoje ir Europos Sąjungoje klausimai

Temos aktualumą sąlygoja artėjanti narystė Europos Sąjungoje

3.8. Vientisos valstybės tarnybos personalo valdymo ir valstybės tarnautojų karjeros planavimo sistemos užtikrinimas

Vientisa valstybės tarnybos personalo valdymo sistema įgyvendinama per teisės aktus,

reglamentuojančius vieningą valstybės tarnybos valdymą. Valstybės tarnybos įstatymo

nuostatoms įgyvendinti yra priimti visi poįstatyminiai teisės aktai, tai yra - sudaryti suvienodintų

pareigybių sąrašai, patvirtinta pareigybių aprašymo ir vertinimo metodika, patvirtintos priėmimo

į valstybės tarnautojo pareigas, tarnybos Lietuvos valstybei stažo skaičiavimo, valstybės

tarnautojo statuso atkūrimo ir pareigų siūlymo buvusiems karjeros valstybės tarnautojams,

tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams, valstybės tarnautojų kvalifikacinių klasių

suteikimo ir valstybės tarnautojų vertinimo tvarkos, patvirtinta Valstybės tarnautojų mokymo

2002-2006 metų strategija, Valstybės tarnautojų mokymo programų turinio reikalavimai,

Valstybės tarnautojų pažymėjimų išdavimo tvarka, Valstybės tarnautojų mokymo organizavimo

tvarkos taisyklės, Valstybės tarnautojų kvalifikacijos tobulinimo ir įstaigų tvirtinimo tvarkos

taisyklės ir kita.


30

Valstybės tarnybos departamentas įgyvendino vieningą centralizuotą testų klausimų

pateikimą per Vidaus reikalų ministerijos tinklalapį www.vrm.lt ir Valstybės tarnautojų registro

tvarkymo kompiuterinę programą „VATARAS“ visiems pretendentams, dalyvaujantiems tą

dieną konkurse į valstybės tarnautojo pareigas. Duomenų banke yra parengtų daugiau kaip 1000

klausimų ir iš jų konkursų dieną pagal programą atrenkamas reikiamas skaičius testo klausimų.

Iš dalies sukurta vientisa sistema, įgyvendinanti Valstybės tarnybos įstatymo nuostatas

dėl karjeros valstybės tarnautojo statuso atkūrimo ir pareigų siūlymo buvusiems valstybės

tarnautojams, kuriems ši garantija yra nustatyta Valstybės tarnybos įstatymo, ir kurie gali būti

priimti į karjeros valstybės tarnautojo pareigas be konkurso. Ši valstybės tarnybos valdymo

sistema yra susieta su priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas sistema, tačiau tai tik vientisos

valstybės tarnybos personalo valdymo ir valstybės tarnautojų karjeros planavimo sistemos dalis,

kuri ateityje turėtų apjungti karjeros valstybės tarnautojų tarnybinio kaitumo, karjeros valstybės

tarnautojų tam tikrų gebėjimų paieškos, laisvų pareigybių su specialiais reikalavimais paieškos ir

pasiūlos sritis.

Buvo nuosekliai įgyvendinamas vientisas valstybės tarnautojų ir jų tarnybinės veiklos

vertinimas. Ši Valstybės tarnybos įstatymo procedūra yra nauja valstybės tarnyboje ir neturinti

pakankamo praktinio taikymo išvadų. Ji įgyvendina valstybės tarnybos karjeros principą, skatina

ir motyvuoja valstybės tarnautoją siekti rezultatų atliekant jo einamas pareigas. Išanalizavus

2002 ir 2003 metų valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo procedūrą (žr. 3 priedą),

įvertinus gautus paklausimus ir pasiūlymus bei kontrolinių patikrinimų išvadas, išryškėjo kai

kurie vertinimo sistemos trūkumai. Jiems pašalinti Valstybės tarnybos departamentas parengė

siūlymus dėl Valstybės tarnybos įstatymo nuostatų, reglamentuojančių valstybės tarnautojų

tarnybinės veiklos vertinimą, taip pat dėl Valstybės tarnautojų kvalifikacinių klasių suteikimo ir

vertinimo tvarkoje nustatytos procedūros terminų, dokumentų įforminimo pakeitimo.

Valstybės tarnybos departamento atstovai dalyvavo 73 įstaigų vertinimo komisijų darbe.

Buvo išanalizuota vertinimo eiga ministerijose, apskričių viršininkų administracijose,

savivaldybėse ir kitose įstaigose (žr. 3 priedą). Kuriant vientisą valstybės tarnautojų karjeros

planavimo sistemą, buvo atsakoma į paklausimus dėl valstybės tarnautojų vertinimo ir

kvalifikacinių klasių suteikimo. Tokiu būdu buvo užtikrinama vienoda praktika vykdant

vertinimo procedūrą. Taip pat parengtos metodinės rekomendacijos dėl valstybės tarnautojų

pareigybių aprašymų ir įstaigų pareigybių sąrašų sudarymo. Buvo surengta daugiau kaip 20

paskaitų ir seminarų Valstybės tarnybos įstatymo taikymo klausimais. Interneto puslapyje

pateiktos rekomendacijos dėl valstybės tarnautojų mokymo programų rengimo. Išleistas

Valstybės tarnybos departamento lankstinukas.


31

Diegiant vientisą valstybės tarnybos personalo valdymo sistemą, panaudotos Valstybės

tarnautojų registro tvarkymo kompiuterinės programos „VATARAS“ ir “VATIS”. Naudojantis

šių programų sistema, atsisakyta gausaus susirašinėjimo (apie 2300 raštų) su įstaigomis, kurios

priima sprendimus skelbti konkursą į laisvas karjeros valstybės tarnautojo pareigas ir turi gauti iš

Valstybės tarnybos departamento atsakymą, kad nėra asmenų, kurie gali būti priimti be

konkurso, jiems siūlant pareigas arba atkuriant karjeros valstybės tarnautojo statusą. Ši

informacija yra teikiama ir priimama kompiuterinėse programose.

3.9. Tarptautinis bendradarbiavimas Žengti pirmieji žingsniai užmezgant tarptautinio bendradarbiavimo ryšius. Ši veikla

vystoma dviem kryptimis: kartu su užsienio partneriais vykdome PHARE projektą ir kaupiame

duomenų bazę bei patirtį, susijusią su valstybės tarnautojų mokymu užsienyje. Siekdami

įgyvendinti Valstybės tarnybos įstatymo nuostatą dėl valstybės tarnautojų mokymo strategijos

koordinavimo, bendradarbiaujame su Užsienio reikalų ministerija, teikdami valstybės ir

savivaldybių institucijoms ir įstaigoms užsienio ambasadų Lietuvoje pasiūlymus dėl stažuočių

užsienyje. Ypač sėkmingas bendradarbiavimas susiklostė su Prancūzijos viešojo administravimo

mokykla (ENA): 2003 metais šioje mokykloje stažavosi 10 Lietuvos valstybės tarnautojų iš

skirtingų valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų. 2004 metais į specialiąsias šios mokyklos

trumpalaikes sesijas mokykloje atrinkta dar 10 valstybės tarnautojų.

Valstybės tarnybos departamentas parengė PHARE projektą Nr. 2002/000.620.08.01

„Valstybės tarnybos valdymo tobulinimas, stiprinant valstybės tarnybos tvarkymo įstaigą“.

Projekto paskirtis – modernizuoti viešojo administravimo žmonių išteklių valdymą: sukurti

šiuolaikinę, stabilią, profesionalią ir veiksmingą valstybės tarnybą, atitinkančią Europos

Sąjungos kriterijus.

Informacija apie projektą.

2003 m. liepos 30 d. Europos Sąjungos Komisija pritarė minėtam projektui,

pripažindama jį tinkamu finansuoti. Projektas finansuojamas pagal finansinį memorandumą

„Dėl 2002 m. Nacionalinės PHARE programos trečiosios dalies“, kuris buvo pasirašytas 2002 m.

gruodžio 19 d. tarp Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos ir Europos Komisijos delegacijos

Lietuvoje.

Bendra projekto vertė yra 1,77 milijonų eurų, iš kurių 1,5 milijonų eurų sudaro PHARE

lėšos ir 270 tūkstančių eurų - Lietuvos investicijos.

Projekto Dvynių sutarties LT.2002.IB.FI.03 pasirašymo procedūra buvo baigta 2003 m.

spalio 27 d.


32

Projekto partneriai - Prancūzijos viešojo administravimo ir valstybės tarnybos generalinis

direktoratas, jaunesnieji partneriai - Danijos viešojo administravimo mokykla ir Belgijos

federalinė valstybės tarnybos organizavimo agentūra.

Projekto trukmė. Projekto įgyvendinimo pradžia 2003 m. gruodžio 15 d., projekto

pabaiga – 2005 m. liepos 30 d., trukmė 18 mėnesių.

Projekto tikslai:

• stiprinti Valstybės tarnybos departamento administracinius gebėjimus;

• stiprinti valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų administracinius gebėjimus;

• parengti žmonių išteklių valdymo viešajame sektoriuje vadovą;

• tobulinti valstybės tarnybą reglamentuojančią teisinę bazę, parengti būtinas metodikas;

• sukurti ir įdiegti informacinę sistemą, kuri tarnautų veiksmingesniam valstybės tarnybos

valdymui.

Projektą sudaro Dvynių, techninės pagalbos ir tiekimo dalys.

Dvynių dalies įgyvendinimo metu bus tobulinta valstybės tarnybą reglamentuojanti

teisinė bazė (priėmimo į valstybės tarnybą tvarka ir tarnybinės veiklos vertinimo tvarka),

parengtos žmonių išteklių valdymui būtinos metodikos, žmonių išteklių valdymo strategija,

surengtos mokslinės - praktinės konferencijos, parengtos ir pritaikytos mūsų sąlygoms žmonių

išteklių valdymo mokymo programos, sustiprinti Valstybės tarnybos departamento

administraciniai gebėjimai, apmokyta 700 valstybės tarnautojų, atsakingų už valstybės ir

savivaldybių institucijų ir įstaigų personalo tvarkymą.

Projekto Techninės pagalbos dalies įgyvendinimo metu kartu su Centrine projektų

valdymo agentūra bus organizuojamas konkursas, kurį laimėjusi privati kompanija plėtos

valstybės tarnybos valdymo informacinę sistemą (programavimas, diegimas, tikrinimas ir

sistemos paleidimas). Nauja programinė įranga bus vystoma šiomis kryptimis: statistinių

duomenų ir ataskaitų teikimas, testų duomenų bazės valdymas, darbo užmokesčio planavimas,

priėmimas į valstybės tarnybą, karjeros ir mokymo planavimas ir kita.

Projekto Tiekimo dalies įgyvendinimo metu bus įgyta, instaliuota ir visiškai įdiegta

kompiuterinė techninė ir telekomunikacinė įranga, reikalinga valstybės tarnybos valdymo

informacinei sistemai palaikyti, taip pat bus įrengta speciali mokymo klasė, skirta apmokyti

valstybės tarnautojams, kurie dirbs su naujai instaliuota programine įranga.


33

3.10. Ryšių su visuomene formavimas Veiksmingam valstybės valdymui turi didelę reikšmę, kaip valstybės tarnautojai

bendrauja su visuomene ir įgyvendina Vyriausybės priimtus sprendimus. Todėl svarbiausia

Lietuvos valstybės tarnybos reformos tendencija - mėginimas sukurti labiau į klientą orientuotą

valdymą. Siedami šią tendenciją su Valstybės tarnybos departamento, kaip naujos institucijos

formavimu, iškėlėme tikslų – siekti Valstybės tarnybos departamente dirbančių specialistų

aukšto kompetencijos lygio ir efektyvaus darbo, tuo pačiu palaikyti tokį Valstybės tarnybos

departamento įvaizdį, kuris leistų visuomenei pasitikėti mūsų institucija, objektyviai ją vertinti.

Atsižvelgiant į tai, kad mūsų Valstybės tarnybos departamento administracinės kultūros

tradicijos tik pradėtos kurti ir yra palyginti naujos, pradėjome plėtoti ryšių su visuomene veiklą 2

kryptimis:

• per išorinės komunikacijos kanalus: teikdami aktualią informaciją išorės vartotojų

grupėms – žiniasklaidai, valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, valstybės

tarnautojams, Lietuvos gyventojams;

• per vidinės komunikacijos kanalus: kurdami ir tobulindami www.vtd.lt medį,

akcentuodami ryšių su visuomene informatyvumą, patogumą ir patrauklumą.

Siekdami pagrįsti Lietuvos valstybės tarnybos įvaizdžio kūrimą objektyvia informacija ir

išsiaiškinti, koks yra jos socialinis įvaizdis visuomenėje, 2003 metais užsakėme sociologinį

tyrimą „Valstybės tarnybos įvaizdis ir organizacinė elgsena“, kurį atliko Visuomenės nuomonės

ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“ (žr. 2 priedą). Vadovaudamiesi šio tyrimo išvadomis ir

pasiūlymais, artimiausiu metu numatome sukurti Valstybės tarnybos departamento viešųjų ryšių

strategiją. Ją įgyvendindami, plėsime Lietuvos valstybės tarnybos pristatymą per tarptautinį

bendradarbiavimą, per vidaus interesų grupes, organizuosime renginius: konferencijas,

apskritojo stalo susitikimus bei išnaudosime interneto galimybes kaip naują, interaktyvią

komunikacijos formą.


34

3.11. Problemos Įvertinant Valstybės tarnybos departamento daugiau negu vienerių metų veiklos praktiką,

pastebimos kai kurios problemos, stabdančios veiklą.

Pirma. Silpna materialinė bazė ir asignavimų stoka. Departamentas, neturėdamas tinkamų

darbo patalpų, mokymo klasės, pasitarimų salės ir atitinkamos techninės įrangos, negali

užtikrinti darbuotojams tinkamų darbo sąlygų, reikiamu lygiu organizuoti tarpinstitucinį

bendradarbiavimą ir veiklos koordinavimą įgyvendindamas Valstybės tarnybos įstatymo

nuostatas.

Stokodamas darbuotojų ir transporto priemonių, Valstybės tarnybos departamentas negali

visoje respublikos teritorijoje kontroliuoti Valstybės tarnybos įstatymo nuostatų įgyvendinimo

valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose, užtikrinti vientisą valstybės tarnybos personalo

valdymo ir valstybės tarnautojų karjeros planavimo sistemą, taip pat vykdyti kai kurių kitų

priskirtų funkcijų.

2003 metais Valstybės tarnybos departamentui skirtų ir panaudotų lėšų analizė (žr. 6

pav.) rodo, kad faktiški darbo užmokesčio fondo asignavimai sudarė 648 tūkst. litų, vietoj 804

tūkst. litų, apskaičiuotų pagal atitinkamą metodiką. Todėl Valstybės tarnybos departamento

valstybės tarnautojų pareigybės buvo įvertintos ne pagal atliekamų funkcijų sudėtingumą, o

pagal įstaigai skirtas lėšas, nebuvo galimybės valstybės tarnautojams suteikti kvalifikacines

klases. Didžiausia lėšų dalis (66,4 proc.) teko darbo užmokesčiui, socialinio draudimo įmokoms,

patalpoms išlaikyti bei turtui ir būtinam inventoriui įsigyti. 22,3 proc. lėšų buvo skirta

informacinės sistemos kūrimui ir palaikymui, tarp jų investiciniam projektui. 6,5 proc. lėšų buvo

panaudotos būtiniausių viešųjų paslaugų, susijusių su valstybės tarnybos reformos vykdymu,

pirkimui. Tuo tarpu pagrindinėms Valstybės tarnybos departamento funkcijoms vykdyti, kuriant

profesionalią ir veiksmingą valstybės tarnybą, tokioms kaip vykdyti Valstybės tarnybos įstatymo

taikymo monitoringą, formuoti viešųjų ryšių strategiją, išspausdinti leidinį „Valstybės tarnybos

aktualijos“, lėšų skirta nebuvo.

6 pav. Valstybės tarnybos departamentui skirtos ir panaudotos lėšos 2003 m. (tūkst. litų)

Eil.Nr.

Išlaidų pavadinimas Lėšų poreikis

Skirtos lėšos

Panaudotos lėšos

1. 2. 3. 4. 5. 6. 7.

Darbo užmokestis Socialinio draudimo įmokos Patalpų išlaikymas Turto ir inventoriaus įsigijimas Ryšių paslaugos, spaudiniai Komandiruotės Kvalifikacijos kėlimas

1050,0 325,5 100,0 300,0 40,0 90,0 10,5

648,0 198,6 28,8 50,7 31,0 24,2 3,0

648,0 198,6 28,8 50,7 28,4 20,0 1,9


35

8. 9

10. 11..

Paslaugų pirkimai, susiję su funkcijų vykdymu Investicinis projektas Informacinės sistemos palaikymas Kitos išlaidos Viso:

990,0

440,0 100,0 50,0

3496,0

90,5

250,0 60,0 9,9

1394,7

90,5

196,4 60,0 9,2

1332,5

2003 metų Valstybės tarnybos departamento asignavimai

Naujai įsteigtai ir savo įvaizdį kuriančiai įstaigai taip pat labai trūksta lėšų paslaugoms,

susijusioms su departamento vykdomomis funkcijomis, pirkti bei departamento valstybės

tarnautojų administraciniams gebėjimams stiprinti.

Nors Valstybės tarnybos įstatymas nustato, kad valstybės tarnautojų mokymui turi būti

skiriama ne mažiau kaip 1 proc. valstybės tarnautojų darbo užmokesčiui nustatytų asignavimų,

tačiau 2003 metais Valstybės tarnybos departamento tarnautojų kvalifikacijos kėlimui skirtos

lėšos tesudarė 0,2 proc. darbo užmokesčio fondo.

Norint užtikrinti normalų įstaigos funkcionavimą ir iškeltų uždavinių sėkmingą

įgyvendinimą būtų tikslinga:

1) spręsti atskirų patalpų suteikimo Valstybės tarnybos departamentui klausimą;

2) nuo 2005 m. sausio 1 d. sudaryti Valstybės tarnybos departamentui sąlygas tapti

biudžetine įstaiga, turinčia savo atsiskaitomąją sąskaitą banke ir savarankiškai tvarkančia


36

buhalterinę apskaitą;

3) skirti 400 tūkst. litų papildomoms 10 valstybės tarnautojų pareigybėms įsteigti

(visapusiškam Valstybės tarnybos įstatymo ir su juo susijusių teisės aktų taikymo valstybės ir

savivaldybių institucijose ir įstaigose monitoringui, teisės aktų taikymo analizei atlikti,

metodinei medžiagai kurti);

4) suteikti departamentui galimybę naudotis papildomai dar vienu automobiliu;

5) padidinti asignavimus paslaugoms, susijusioms su departamento vykdomomis

funkcijomis, pirkti bei departamento valstybės tarnautojų administraciniams gebėjimams

stiprinti,

komandiruotėms ir kvalifikacijai tobulinti.

Antra. Įgaliojimų ir reglamentavimo stoka. Valstybės tarnybos departamentui nepakanka

įgaliojimų, kad būtų efektyviai vykdomos jam pavestos funkcijos, būtent – kontroliuoti

Valstybės tarnybos įstatymo ir su juo susijusių teisės aktų įgyvendinimą. Iš Valstybės tarnybos

įstatymo 49 straipsnio 2 dalies 7 punkto nustatytos funkcijos „nagrinėja su valstybės tarnautojų

statusu susijusius skundus ir valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms teikia išvadas

bei pasiūlymus šiais klausimais“ galima suprasti, kad išvados ir pasiūlymai įstaigoms gali būti

teikiami tik dėl skundo nagrinėjimo metu nustatyto Valstybės tarnybos įstatymo ir su juo

susijusių teisės aktų pažeidimo. Įgyvendindamas Valstybės tarnybos įstatymo 49 straipsnio 2

dalies 1 punkto nustatytą funkciją „kontroliuoja šio įstatymo ir su juo susijusių teisės aktų

įgyvendinimą“, pagal įstatymą Valstybės tarnybos departamentas galėtų tik gauti šiai funkcijai

vykdyti reikiamą informaciją. Be to, Valstybės tarnybos departamento nuostatai suteikia teisę

įstaigas tikrinti. Tačiau gautos informacijos apie nustatytus pažeidimus vykdant kontrolės

funkcijas, t. y. tikrinant įstaigas, realizavimo mechanizmas nėra aiškus, nes, kaip minėta, pagal

įstatymą išvados ir pasiūlymai teikiami tik išnagrinėjus skundą dėl valstybės tarnautojo statuso.

Esanti teisinė situacija leidžia daryti išvadą, kad Valstybės tarnybos departamentas, neturėdamas

realių svertų paveikti pažeidimą padariusius subjektus, sudarytomis sąlygomis turi veikti

taikydamas Valstybės tarnybos įstatymo ir su juo susijusių teisės aktų nesilaikančioms įstaigoms

nereglamentuotas, netiesioginio poveikio ir dėl to nepakankamai efektyvias priemones.

Nepakankamos Valstybės tarnybos departamentui suteiktos kontrolės teisės, vertinant jų

santykį su pavestomis funkcijomis, akivaizdžiai parodo, kad Valstybės tarnybos departamentas,

būdamas vadovaujančiąja Valstybės tarnautojų registro įstaiga ir registro duomenų valdytojas,


37

neturi teisės aktais reglamentuotų galimybių užtikrinti nuolatinį ir pakankamą registro objektų

registravimą ir duomenų apie juos teikimą. Tokia situacija taisytina, ypač įvertinus tai, kad

Valstybės tarnautojų registro plėtrai skiriamos nemažos piniginės lėšos iš biudžeto.

Šias problemas planuojama spręsti tikslinant Valstybės tarnybos įstatyme nustatytų

Valstybės tarnybos departamento įgaliojimų apimtį.

Trečia. Nepakankamas kai kurių teisės aktų nuostatų veiksmingumas

Dėl vertinimo kriterijų ir standartizuotų kvalifikacinių reikalavimų stokos. Kuriant

vientisą valstybės tarnybos personalo valdymo ir valstybės tarnautojų karjeros planavimo

sistemą, būtina tobulinti teisės aktus, reglamentuojančius valstybės tarnautojų pareigybių ir

tarnybinės veiklos vertinimą. Šiuo metu galiojanti Valstybės tarnautojų pareigybių aprašymo ir

vertinimo metodika nustato, kad pareigybių vertinimui turi būti įkurta komisija, kuri,

pasiremdama Suvienodintų pareigybių sąrašais, nustato pareigybių lygius ir kategorijas. Kadangi

Suvienodintų pareigybių sąraše yra nurodyti kategorijų intervalai, todėl reikalingi tokie

vertinimo kriterijai, kurie įgalintų objektyviai nustatyti konkrečios pareigybės kategoriją. Todėl

būtina Valstybės tarnautojų pareigybių aprašymų metodiką aktualizuoti, kad būtų nustatyti realūs

pareigybių vertinimo kriterijai, suvienodinti specialūs kvalifikaciniai reikalavimai ir vykdomos

funkcijos visų lygių ir kategorijų valstybės tarnautojams.

Dėl silpno mokymo koordinavimo ir centralizuotų asignavimų mokymui stokos.

Koordinuojant Valstybės tarnautojų mokymo 2002-2006 metų strategijos įgyvendinimą, būtina

tobulinti teisės aktus, reglamentuojančius valstybės tarnautojų mokymo planavimą, siejant

pastarąjį su valstybės ir savivaldybių biudžeto formavimo etapais.

Būtina valstybės biudžete numatyti centralizuotas lėšas aktualių valstybės tarnautojų

mokymo programoms rengti, atsižvelgiant į Valstybės tarnybos departamento kasmet atliekamų

mokymo poreikių tyrimo išvadas.

Ypač svarbu formalizuoti mokymo programų įgyvendinimo kokybės priežiūrą. Siekdami

realizuoti šį tikslą – sukurti patikimą mokymo kokybės priežiūros mechanizmą, su mokymo

įstaigų atstovais ketiname aptarti galimus pasiūlymus dėl mokymo kokybės gerinimo ir

atitinkamai dėl Valstybės tarnybos įstatymo ir kitų teisės aktų tobulinimo.


38

4. LIETUVOS VALSTYBĖS TARNYBOS RAIDA 2003 METAIS

4.1. Bendra situacija

Valstybės tarnautojų registro 2003 m. gruodžio 30 d. duomenimis Lietuvoje buvo 880

valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kuriose ėjo pareigas 24518 valstybės tarnautojų. Iš

jų 22054 nestatutiniai valstybės tarnautojai ir 2464 - statutiniai valstybės tarnautojai2, t.y. 376 -

diplomatai, 2088 - Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų valstybės tarnautojai. Duomenys

apie statutinius valstybės tarnautojus, kurie eina pareigas vidaus reikalų ir krašto apsaugos

sistemose bei Valstybės saugumo departamente ir Specialių tyrimų tarnyboje nepateikiami.

Minėtose įstaigose taip pat dirbo 17988 darbuotojai pagal darbo sutartis.

Centriniame administraciniame sektoriuje - Prezidentūroje, Seimo ir Vyriausybės

kanceliarijose bei joms atskaitingose įstaigose, ministerijose ir joms pavaldžiose įstaigose,

teismuose ir prokuratūrose - dirbo 19188 valstybės tarnautojai. Regioninėse įstaigose - apskričių

viršininkų administracijose - dirbo 798, o savivaldybių administracijose - 4532 valstybės

tarnautojai (žr. 1 priedo 10 lentelę).

Nuo 2002 m. liepos 1 d. iki 2003 m. gruodžio 30 d. buvo naujai įsteigtos 25 valstybės ir

savivaldybių institucijos ir įstaigos bei panaikinta 40. Dažniausiai įstaigų steigimas vyko kaip jų

reorganizavimas, pavadinimo ar kodo keitimas, viešųjų įstaigų statuso pakeitimas (žr. 1 priedo 8

lentelę). Pavyzdžiui, įgyvendinant Baudžiamojo proceso kodekso ir Bausmių vykdymo kodeksų

nuostatas, Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos ir Tardymo departamentas

prie Vidaus reikalų ministerijos buvo reorganizuoti sujungimo būdu į Policijos departamentą prie

Vidaus reikalų ministerijos. Vadovaujantis Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos įstatymu

Mokesčių policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos pertvarkytas į Finansinių

nusikaltimų tyrimo tarnybą prie Vidaus reikalų ministerijos. Penkiuose didžiausiuose Lietuvos

miestuose panaikinti 25 policijos komisariatai tapo šių miestų vyriausiųjų policijos komisariatų

filialais.

Praktiškai visų reorganizuotų įstaigų darbuotojai dirba naujai įsteigtose įstaigose.

Pavyzdžiui, įstaigoje, atskaitingoje Seimui, trijose įstaigose prie Teisingumo ministerijos

pasikeitė tik pavadinimas ar kodas. Vietoj trijų likviduotų miškotvarkos profilio viešųjų įstaigų

buvo įsteigtos keturios įstaigos prie Aplinkos ministerijos. Vykdant Bendrojo pagalbos centro 2 Statutiniams valstybės tarnautojams Valstybės tarnybos įstatymo nuostatos taikomos tiek, kiek jų statuso nereglamentuoja statutai ar Diplomatinės tarnybos įstatymas, išskyrus Valstybės tarnybos įstatymo nustatytą darbo apmokėjimo tvarką. Minėtieji 2464 statutiniai valstybės tarnautojai įtraukti į Valstybės tarnautojų registrą, nes savo atskiro registro neturi. Valstybės tarnautojų registre nėra duomenų apie Krašto apsaugos ministerijos ir jos reguliavimo sričiai priskirtų įstaigų statutinius valstybės tarnautojus, vidaus reikalų sistemos statutinius valstybės tarnautojus (jų skaičius 2003 m. gruodžio 30 d. buvo 20670), Valstybės saugumo departamento ir Specialiųjų tyrimų tarnybos valstybės tarnautojus.


39

steigimo ir vieno skubaus iškvietimo telefono numerio 112 įvedimo strategijos įgyvendinimo

plano priemonę, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu įsteigtas Bendrosios pagalbos

centras prie Vidaus reikalų ministerijos, kuriame dirba 5 karjeros valstybės tarnautojai.

4.2. Valstybės tarnautojų kiekybinė sudėtis

2003 m. gruodžio 30 d. Lietuvoje buvo 24518 valstybės tarnautojų. Iš jų didžiausią dalį -

23545 (96 proc.) - sudarė karjeros valstybės tarnautojai, 481 (2 proc.) - politinio (asmeninio)

pasitikėjimo valstybės tarnautojai ir 492 (2 proc.) - įstaigų vadovai (žr. 1 priedo 7 pav.).

1-6 kategorijas turi 25 proc. valstybės tarnautojų, 7-12 kategorijas - 57,5 proc. arba

daugiau kaip pusė valstybės tarnautojų, 13-17 kategorijas - apie 15 proc., o aukščiausias 18-20

kategorijas - apie 2,5 proc. valstybės tarnautojų (žr. 1 priedo 13 pav. ir 13 lentelę).

Didžiausią dalį visų valstybės tarnautojų sudaro karjeros valstybės tarnautojai (96 proc.),

įstaigų vadovai politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų sudaro 2 proc. visų

valstybės tarnautojų (žr. 1 priedo 12 pav.).

4.3.Valstybės tarnautojų kokybinė sudėtis Pagal lytį ir amžių:

Visą valstybės tarnautojų korpusą sudaro 60 proc. moterų ir 40 proc. vyrų (žr. 1 priedo 10

pav.). Nors vyrų skaičius visoje valstybės tarnyboje sudaro du penktadalius ir ši proporcija

išlaikyta tarp karjeros valstybės tarnautojų, tačiau tarp įstaigų vadovų ši proporcija sudaro: 34

proc. moterų ir 66 proc. vyrų. Politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų vyrų ir

moterų yra beveik vienodai: 52 proc. moterų, 48 proc. vyrų (žr. 1 priedo 11 lentelę).

Valstybės tarnautojai, kurių amžius 18-30 metų, sudaro tik šeštadalį – 16 proc. visų

valstybės tarnybos darbuotojų. Didžiausia šio amžiaus valstybės tarnautojų dalis (62 proc.) eina

visų lygių specialistų pareigas. Valstybės tarnautojai, kurių amžius nuo 31 iki 40 metų, sudaro

daugiau kaip ketvirtadalį - 28,08 proc. visų valstybės tarnautojų. Valstybės tarnautojai, kurių

amžius nuo 41 iki 50 metų, sudaro 31,65 proc., o dar vyresni - nuo 51 iki 62,5 metų - 22,41 proc.

visų valstybės tarnautojų. Vadinasi, valstybės tarnautojai, kurių amžius nuo 41 iki 62,5 metų,

sudaro daugiau kaip pusę visos valstybės tarnybos - 54,06 proc. Nors Valstybės tarnybos

įstatymas nustato galimybes eiti valstybės tarnautojo pareigas ir vyresnio amžiaus žmonėms

(daugiau kaip 62,5 metų), tačiau jų skaičius valstybės tarnyboje labai nedidelis (žr. 1 priedo 9-11

pav. ir 12 lentelę).


40

Pagal profesinį išsilavinimą ir darbo patirtį:

Aukštąjį universitetinį išsilavinimą turi du trečdaliai arba 65 proc. valstybės tarnautojų (iš

jų 66,3 proc. moterų, 63,1 proc. vyrų), aukštąjį neuniversitetinį - 1 proc., kolegijos išsilavinimą –

11,92 proc., vidurinį - 2,7 proc. ir vidurinį profesinį - 0,9 proc. valstybės tarnautojų, o apie 18,3

proc. valstybės tarnybos registre nėra duomenų (žr. 1 priedo 14 lentelę ir 14 pav.).

Daugiausiai yra Lietuvos valstybės tarnautojų, kurie moka rusų kalbą – 67 proc. visų

valstybės tarnautojų, mažiau jų kalba angliškai - 38 proc., dar mažiau vokiškai - 20 proc., 14

proc. kalba lenkiškai ir tik 7 proc. - prancūziškai. Kitas kalbas - lotynų, latvių, italų, ispanų,

baltarusių - moka mažiau nei 0,5 proc. visų valstybės tarnautojų (žr. 1 priedo 16 lentelę ir 16

pav.).

Valstybės tarnautojų, turinčių didesnį kaip 12 metų stažą valstybės tarnyboje, yra 24

proc. arba kas ketvirtas; kas penktas turi 9-12 metų stažą (18 proc.), 6-9 metų stažą turi kas

ketvirtas (23 proc.), 3-6 metų stažą (14 proc.) - kas septintas, o mažesnį kaip 3 metų stažą (21

proc.) – kas penktas (žr. 1 priedo 15 pav.).

Vidutinis visų valstybės tarnautojų darbo valstybės tarnyboje nuo Lietuvos Respublikos

atkūrimo stažas yra 7,9 metų. Moterų stažas (8,3 metai) didesnis už vyrų (7,3 metai). Didžiausią

vidutinį stažą (9,3 metų) turi įstaigų vadovai. Šiose pareigose moterys (11 metų) dirba ilgiau nei

vyrai (8,4 metų), nors vadovauja tik trečdaliui visų įstaigų. Karjeros valstybės tarnautojų

vidutinis stažas atitinka vidutinį bendrąjį, o politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės

tarnautojų vidutinis darbo stažas valstybės tarnyboje - tik 5,3 metų, čia moterų ir vyrų skaičius

bei jų vidutinis stažas beveik vienodi (žr. 1 priedo 15 lentelę).

4.4. Socialinės garantijos 2003 metais Valstybės tarnybos departamentas išnagrinėjo 26 prašymus atkurti valstybės

tarnautojo statusą. Nors asmenims, turintiems teisę atkurti valstybės tarnautojo statusą, buvo

pasiūlytos 31 pareigos, valstybės tarnautojo statusas buvo atkurtas tik 13 asmenų.

10 asmenų, iki Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įsigaliojimo išėjusiems

atostogų dėl asmeninių aplinkybių, atkurtas statusas Vidaus reikalų ministerijoje, Užsienio

reikalų ministerijoje, Aplinkos ministerijoje, Valstybinėje duomenų apsaugos inspekcijoje ir

kitose institucijose. 6 iš jų atkūrė statusą savo buvusioje įstaigoje, į ankstesnes pareigas grįžo 3.

Iš 5 savivaldybių tarybų narių, pasibaigus savivaldybės tarybos kadencijai, statusas buvo atkurtas

3.

11 asmenų valstybės tarnautojo statusas nebuvo atkurtas, nes 5 asmenys pasiūlymų

atsisakė, 2 laimėjo konkursą į aukštesnes pareigas, 1 nesilaikė terminų, 3 asmenims nebuvo


41

galimybės pasiūlyti laisvas pareigas.

Taip pat buvo išnagrinėti 43 prašymai siūlyti pareigas buvusiems valstybės tarnautojams,

atleistiems iš pareigų dėl pareigybės panaikinimo. Vienas prašymas buvo visai nepagrįstas.

Daugiausia kreipėsi Teismo antstolių kontoros, SODROS, Revizijų departamento prie Finansų

ministerijos, Valstybinės maisto produktų inspekcijos, Teritorinių ligonių kasų buvę valstybės

tarnautojai. Buvo pasiūlytos 49 pareigos, priimta į pareigas 21. Pusės besikreipusiųjų prašymai

nebuvo patenkinti dėl šių priežasčių: 21 asmuo nebuvo priimtas į pareigas, nes 10 asmenų

neatsirado galimybės pasiūlyti pareigų (priežastis - žema kategorija (A2, B4), dėl išsilavinimo

(technikumas), 10 asmenų atsisakė įvairių pasiūlymų, vienas nereagavo į pasiūlymus.

4.5. Priėmimas, atleidimas, perkėlimas ir tarnybinis kaitumas 2003 metais priimti į valstybės tarnautojo pareigas arba perkelti į kitas karjeros valstybės

tarnautojo pareigas 10038 valstybės tarnautojai (9263 karjeros valstybės tarnautojai, 580

politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų ir 195 įstaigų vadovai).

Atleisti iš valstybės tarnautojo pareigų arba perkelti į kitas valstybės tarnautojo pareigas

8463 valstybės tarnautojai (7768 karjeros valstybės tarnautojai, 517 politinio (asmeninio)

pasitikėjimo valstybės tarnautojų ir 178 įstaigų vadovai). Iš minėtų atleistų valstybės tarnautojų

tik nedidelė jų dalis – 1269 valstybės tarnautojai (apie 15 proc.) toliau nedirbo valstybės

tarnyboje.

Priėmimas. 2003 metais Valstybės tarnybos departamento išnagrinėti 1809 prašymai

leisti skelbti konkursą dėl priėmimo į karjeros valstybės tarnautojo pareigas. Valstybės

tarnautojų registro duomenų bazėje įregistruota 1717 leidimų skelbti konkursą ir rezervuota 80

pareigybių, o likusieji konkursai buvo paskelbti apie tai nepranešus Valstybės tarnybos

departamentui, nors tokį įpareigojimą nustato Valstybės tarnybos departamentas. Konkurso būdu

priimta į pareigas 1035 valstybės tarnautojai, iš jų 7 įstaigų vadovai ir 1028 karjeros valstybės

tarnautojai. Be konkurso priimti 29 karjeros valstybės tarnautojai.

Atleidimas iš valstybės tarnybos. 2003 metais pagal Valstybės tarnybos įstatymo 44

straipsnį, Diplomatinės tarnybos įstatymą ir statutą buvo atleistas 1301 valstybės tarnautojas arba

5,3 proc. visų valstybės tarnautojų. Iš bendro visų karjeros valstybės tarnautojų skaičiaus atleisti

987 arba 4,2 proc.,visų karjeros valstybės tarnautojų. Iš bendro visų įstaigų vadovų skaičiaus

atleista 90 arba 18,3 proc., o iš bendro visų politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės

tarnautojų skaičiaus atleisti 224 arba 46,6 proc. Daugiausiai valstybės tarnautojų - 703 atleista

pagal Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 1 punktą - atsistatydinimo savo noru ir

361 pagal 6 punktą – pasibaigus pakaitinio arba politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės


42

tarnautojo įgaliojimams. Mažiausiai - 1 ir 2 valstybės tarnautojai - atleisti atitinkamai pagal

Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 ir 16 punktus praradus Lietuvos pilietybę ir

įsiteisėjus teismo nuosprendžiui.

Bendra valstybės tarnautojų kaita atspindi, kiek valstybės tarnautojų keičia savo pareigas

valstybės tarnyboje ir kiek palieka valstybės tarnybą. Jeigu kaita vidinė, vyksta valstybės

tarnautojų karjeros ir tarnybinio kaitumo procesas - valstybės tarnautojai pereina į aukštesnės,

žemesnės ar tokios pačios kategorijos pareigas savo arba kitose institucijose teisiškai

reglamentuotomis sąlygomis. Dalis valstybės tarnautojų išeina iš valstybės tarnybos į privatų

sektorių arba palieka valstybės tarnybą dėl kitokių aplinkybių. Pastarųjų valstybės tarnautojai

skaičius ir nurodo, kiek procentų valstybės tarnautojų paliko valstybės tarnybą.

4.6. Tarnybinės nuobaudos

2003 metais buvo paskirtos 303 tarnybinės nuobaudos. Iš jų 153 valstybės tarnautojams

skirtos pastabos, 102 – papeikimai, 46 – griežti papeikimai ir 2 – atleidimas iš pareigų.

Daugiausiai nuobaudų (100) buvo įstaigose, pavaldžiose Finansų ministerijai, mažiausiai (1 ar 3)

– įstaigose, pavaldžiose Ūkio ir Vidaus reikalų ministerijoms.

Aukščiausia tarnybinė nuobauda už tarnybinius nusižengimus, vadovaujantis Valstybės

tarnybos įstatymo 29 straipsnio 3 dalies 4 punktu - atleidimas iš pareigų – buvo taikyta vienoje

apskrities viršininko administracijoje ir vienoje savivaldybėje. Daugiausiai griežtų papeikimų

(15) buvo skirta savivaldybėse, visai jų nebuvo Prezidentūroje, Seimo ir Vyriausybės

kanceliarijose bei įstaigose, pavaldžiose Susisiekimo, Ūkio ir Vidaus reikalų ministerijoms.

4.7. Valstybės tarnautojų karjera

2003 metais toliau buvo taikoma valstybės tarnautojų ir jų tarnybinės veiklos vertinimo

procedūra. Valstybės ir savivaldybės institucijos ir įstaigos šią procedūrą praktiškai interpretuoja

kaip karjeros arba paaukštinimo sistemos fragmentą. Tokiu būdu neeilinis vertinimas buvo

taikomas 103 valstybės tarnautojams iš 79 įstaigų. Jo metu 100 valstybės tarnautojų buvo

perkelta į aukštesnes pareigas. Nepatenkinamai buvo įvertinti tik 3 valstybės tarnautojai.

Kasmetinio vertinimo metu (už 2003 metus) vertinimo komisijose buvo vertinami 1515

valstybės tarnautojų (t.y. 12,3 proc. apklaustose įstaigose einančių pareigas valstybės

tarnautojų,). Vertinimo komisijos 1482 tarnautojus įvertino labai gerai (97,8. proc.), 33 valstybės

tarnautojus įvertino nepatenkinamai (2,2. proc.).


43

Labai gerai įvertinti 660 valstybės tarnautojų (44,5 proc. visų labai gerai įvertintų

valstybės tarnautojų) buvo perkelti į aukštesnes pareigas (žr. 3 priedo 17 lentelę). Kvalifikacinės

klasės buvo suteiktos 822 tarnautojams (55,5 proc. visų labai gerai įvertintų valstybės tarnautojų)

(žr. 3 priedo 18 lentelę).

Iš 33 įvertintų nepatenkinamai valstybės tarnautojų 25 pasiūlyta kelti kvalifikaciją, 7

perkelti į žemesnes pareigas ir 1 atleistas iš pareigų (žr. 3 priedo 19 lentelę).

Buvo nustatyta, 3069 valstybės tarnautojai (25 proc. einančių pareigas apklaustose

įstaigose valstybės tarnautojų) jau turėjo 2002 metais suteiktas kvalifikacines klases. 2004 metais

kvalifikacinės klasės buvo suteiktos 831 valstybės tarnautojui, kas sudaro 7 proc. visų einančių

pareigas apklaustose įstaigose valstybės tarnautojų (žr. 3 priedo 20 lentelę).

Dėl valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų skirtingų finansinių galimybių, vienos

suteikdamos klasifikacines klases netaiko indeksavimo koeficiento, tai Socialinės apsaugos ir

darbo ministerija – suteikė klases 81 procentui valstybės tarnautojų, Kultūros ministerija – 71

proc., Lietuvos Respublikos Vyriausybė – 76 proc., Valstybės kontrolė – 71 proc., Seimo

kanceliarija – 74 proc., Klaipėdos apskrities administracija – 76 proc. Tuo tarpu kitos, pvz.,

Sveikatos apsaugos ministerija, suteikusi klases 90 procentų valstybės tarnautojų, Archyvų

departamentas, suteikęs kvalifikacines klases 98 proc. valstybės tarnautojų, Darbo birža - 95

proc., Mokesčių inspekcija – 75 proc., taiko darbo užmokesčio indeksavimo koeficientą.

Pagrindinė valstybės tarnautojų ir jų tarnybinės veiklos vertinimo apklausos išvada –

valstybės tarnautojų ir jų tarnybinės veiklos vertinimo sistema pradėjo praktiškai funkcionuoti.

Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos aktyviai naudoja šios procedūros teikiamas

galimybes formuojant karjeros planavimo sistemą.

4.8. Valstybės tarnautojų darbo užmokestis Remiantis Valstybės tarnybos įstatymo priedėliu „Lietuvos Respublikos valstybės

tarnautojų pareigybių kategorijos ir pareiginių algų koeficientai“ ir 1 priedo 13 lentele

„Valstybės tarnautojų skaičiaus pasiskirstymas pagal pareigybės kategoriją“, 2003 metais 89,2

proc. valstybės tarnautojų pareiginės algos viršijo 2003 metų IV ketvirčio vidutinį darbo

užmokestį Lietuvoje (1208 litų).


44

4.9. Statistinis valstybės tarnautojas

Statistinio Lietuvos valstybės tarnautojo portretas - 42,6 metų amžiaus valstybės

tarnautojas(-a), turintis pakankamą darbo patirtį ir 8 metų darbo valstybės tarnyboje stažą.

Dauguma valstybės tarnautojų (net du trečdaliai) turi aukštąjį universitetinį išsilavinimą, ir tik

kas trečias tokio išsilavinimo neturi. Iš 100 valstybės tarnautojų 67 laisvai kalba rusiškai, 38 -

angliškai, 20 - vokiškai, 14 - lenkiškai ir 7 - prancūziškai.


45

PRIEDAI

1 priedas

Lietuvos valstybės tarnyba skaičiais ir diagramomis (Valstybės tarnautojų registro duomenys3)

8 lentelė. Naujai įsteigtų ir panaikintų įstaigų dinamika nuo 2002-07-01 iki 2003-12-30

įstaigų skaičius

Pavadinimas naujai įsteigtos panaikintos

pasikeitė įstaigos pavadinimas arba

kodas Įstaigos, atskaitingos Seimui - - 1 Įstaigos, atskaitingos Vyriausybei - 8 - Įstaigos, pavaldžios Aplinkos ministerijai 5 2 - Įstaigos, pavaldžios Finansų ministerijai 1 2 - Įstaigos, pavaldžios Kultūros ministerijai 2 - - Įstaigos, pavaldžios Sveikatos apsaugos ministerijai 5 - - Įstaigos, pavaldžios Teisingumo ministerijai - - 3 Įstaigos, pavaldžios Vidaus reikalų ministerijai 12 28 1

Iš viso: 25 40 5

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 684 „Dėl

Ministro Pirmininko politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių,

Vyriausybės kanceliarijos, ministerijų, Vyriausybės įstaigų ir įstaigų prie ministerijų valstybės

tarnautojų suvienodintų pareigybių sąrašo patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 104-4633, Nr. 112-

5008; 2003, Nr. 5-179, Nr. 45-2030, Nr. 73-3394, Nr. 114-5127; 2004, Nr. 9-231) ir Lietuvos

Respublikos Seimo 2002 m. birželio 27 d. nutarimu Nr. IX-992 „Dėl Seimo politinio

(asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių, Seimo kanceliarijos ir Seimui

atskaitingų institucijų, Respublikos Prezidento institucijos ir Respublikos Prezidentui atskaitingų

institucijų, Nacionalinės teismų administracijos, teismų, prokuratūros ir savivaldybių institucijų

valstybės tarnautojų suvienodintų pareigybių sąrašo patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 66-2707;

2003, Nr. 108-4820) valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos buvo suskirstytos 6 grupes.

3 1) 2003 m. gruodžio 30 d. Valstybės tarnautojų registrui (toliau – registras) duomenis teikė 880 valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos. 2) Vadovaujantis Valstybės tarnautojų registro nuostatų (Žin., 2002, Nr. 80 -3440) 8.2 punktu, už pateiktų duomenų tikslumą atsako tų įstaigų registro duomenų tvarkytojai.


46

9 lentelė. Įstaigų pasiskirstymas pagal grupes

Grupė I II III IV V VI Iš viso Įstaigų skaičius grupėje 2002-07-01 23 19 181 218 193 189 823

Įstaigų skaičius grupėje 2003-12-30 23 22 179 234 187 235 880

Pokytis 0 3 -2 16 -6 46 57 10 lentelė. Valstybės tarnautojų skaičius 2003-12-30 4

Valstybės tarnautojų skaičius

Pavadinimas

Iš viso

Karjeros

Politinio (asm

eninio) pasitikė jim

o

Įstaigų vadovų

Seimo kanceliarija ir įstaigos, atskaitingos Seimui 866 625 237 4 Teismai, prokuratūros 1019 1019 0 0 Prezidentūra ir įstaigos, atskaitingos Prezidentui 100 64 35 1 Vyriausybės kanceliarija ir įstaigos, atskaitingos Vyriausybei 1600 1453 12 135

Apskričių viršininkų administracijos 798 777 21 0 Ministerijos 2324 2257 67 0 Įstaigos, pavaldžios Aplinkos ministerijai 841 784 0 57 Įstaigos, pavaldžios Finansų ministerijai 5778 5757 0 21 Įstaigos, pavaldžios Krašto apsaugos ministerijai 189 188 0 1 Įstaigos, pavaldžios Kultūros ministerijai 72 68 0 4 Įstaigos, pavaldžios Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai 1935 1842 0 93

Įstaigos, pavaldžios Susisiekimo ministerijai 322 317 0 5 Įstaigos, pavaldžios Sveikatos apsaugos ministerijai 213 201 0 12 Įstaigos, pavaldžios Švietimo ir mokslo ministerijai 21 19 0 2 Įstaigos, pavaldžios Teisingumo ministerijai 2234 2215 0 19 Įstaigos, pavaldžios Ūkio ministerijai 237 235 0 2 Įstaigos, pavaldžios Vidaus reikalų ministerijai 800 789 0 11 Įstaigos, pavaldžios Žemės ūkio ministerijai 637 632 0 5 Savivaldybės 4532 4303 109 120 Iš viso: 24518 23545 481 492

4 2003 m. gruodžio 30 d. Valstybės tarnautojų registre buvo įregistruoti 24518 valstybės tarnautojai, iš jų

2464 - statutiniai, t.y. 376 – diplomatai, 2088 - Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų valstybės tarnautojai.

Valstybės tarnautojų registre nėra duomenų apie Krašto apsaugos ministerijos ir jos reguliavimo sričiai priskirtų

įstaigų statutinius valstybės tarnautojus, vidaus reikalų sistemos statutinius valstybės tarnautojus (jų skaičius 2003

m. gruodžio 30 d. buvo 20670), Valstybės saugumo departamento ir Specialiųjų tyrimų tarnybos valstybės

tarnautojus.


47

7 pav. Valstybės tarnautojų skaičius 2003-12-30

Valstybės tarnautojų skaičius 2003-12-30

Įstaigų vadovai2%

Politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai

2%

Karjeros valstybės

tarnautojai96%

8 pav. Valstybės tarnautojų skaičius 2003-12-30

Prezidentūra ir įstaigos,

atskaitingos Prezidentui

0,41%

Teismai, prokuratūros

4,24%

Seimo kanceliarija ir įstaigos,

atskaitingos Seimui3,45%

Vyriausybės kanceliarija ir įstaigos,

atskaitingos Vyriausybei

6,53%

Apskričių viršininkų

administracijos3,25%

Ministerijos9,48%

Įstaigos prie ministerijų54,16%

Savivaldybės18,48%


48

11 lentelė. Valstybės tarnautojų pasiskirstymas pagal amžių ir lytį

Pareigybės grupės Skaičius Vidutinis amžius Politinio (asmeninio) pasitikėjimo 481 43,75 Moterų 252 41,33 Vyrų 229 46,42 Karjeros 23545 42,46 Moterų 14287 42,75 Vyrų 9258 42 Įstaigų vadovų 492 48,56 Moterų 167 48,5 Vyrų 325 48,58 Iš viso valstybės tarnautojų 24518 42,6 Moterų 14706 42,79 Vyrų 9812 42,32

9 pav. Valstybės tarnautojų vidutinis amžius

Valstybės tarnautojų vidutinis amžius

43,75 42,46

48,56

42,6

38404244464850

Politinio(asmeninio)pasitikejimo

Karjeros Įstaigųvadovų

Iš viso VT

10 pav. Valstybės tarnautojų pasiskirstymas pagal lytį

Vyrų40%

Moterų60%


49

12 lentelė. Valstybės tarnautojų skaičius pagal pareigas ir amžių

Tarnautojų skaičius pagal amžiaus grupes Pareigybių grupė Tarnautojų

skaičius 18 - 30 31 - 40 41 - 50 51 - 62,5 > 62,5 Įstaigų vadovai 492 10 71 212 181 18 Įstaigos vadovo pavaduotojai (išskyrus politinio (asmeninio) pasitikėjimo)

566 15 128 246 158 19

Politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai 481 99 89 136 128 29

Vidinių departamentų direktoriai 173 8 50 57 52 6 Vidinių departamentų direktorių pavaduotojai 198 16 51 63 67 1

Skyrių, tarnybų vedėjai 3126 213 625 1242 972 74 Skyrių, tarnybų vedėjų pavaduotojai 1095 95 271 405 302 22

Poskyrių vedėjai 615 41 174 254 136 10 Vyriausieji specialistai 6146 1119 1518 1954 1428 127 Vyresnieji specialistai 4315 593 1213 1372 1053 84 Specialistai 4308 746 1438 1302 822 0 Statutiniai Kalėjimų departamento valstybės tarnautojai 2088 745 941 335 64 3

Diplomatai 376 111 167 58 33 7 Patarėjai, spec.atašė ir kt. 539 154 150 124 98 13 Iš viso: 24518 3965 6886 7760 5494 413 11 pav. Valstybės tarnautojų pasiskirstymas pagal amžių

Valstybės tarnautojų pasiskirstymas pagal amžių

18 - 3015%

31 - 4026%

41 - 5032%

51 - 62,524%

> 62,53%


50

12 pav. Valstybės tarnautojų pasiskirstymas pagal pareigas

Valstybės tarnautojų pasiskirstymas pagal pareigas

539

376

2088

4308

4315

6146

615

1095

3126

198

173

481

566

492

0 1000 2000 3000 4000 5000 6000 7000

Patarėjai, spec.atašė ir kt.

Diplomatai

Statutiniai Kalėjimų departamento valstybės tarnautojai

Specialistai

Vyresnieji specialistai

Vyriausieji specialistai

Poskyrių vedėjai

Skyrių, tarnybų vedėjų pavaduotojai

Skyrių, tarnybų vedėjai

Vidinių departamentų direktorių pavaduotojai

Vidinių departamentų direktoriai

Politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai

Įstaigos vadovo pavaduotojai (neskaitant politinio (asmeninio)pasitikėjimo)

Įstaigų vadovai


51

13 lentelė. Valstybės tarnautojų skaičiaus pasiskirstymas pagal pareigybės kategoriją Valstybės tarnautojų skaičius Pareigybės

kategorija Įstaigos vadovų Politinio (asmeninio) pasitikėjimo Karjeros Iš viso

20 2 14 14 30 19 8 24 36 68 18 42 38 141 221 17 54 48 157 259 16 76 12 283 371 15 150 24 513 687 14 118 36 943 1097 13 26 15 1137 1178 12 16 25 1711 1752 11 160 1853 2013 10 36 2274 2310 9 36 2232 2268 8 5 2563 2568 7 7 3252 3259 6 1 1887 1888 5 1958 1958 4 1194 1194 3 301 301 2 626 626 1 470 470

Iš viso: 492 481 23545 24518

13 pav. Valstybės tarnautojų skaičiaus pasiskirstymas pagal pareigybės kategoriją

470626

3011194

19581888

32592568

22682310

20131752

11781097

687371

259221

6830

0 500 1000 1500 2000 2500 3000 3500

1

3

5

7

9

11

13

15

17

19

Pare

igyb

ių k

ateg

orijo

s



52

14 lentelė. Valstybės tarnautojų pasiskirstymas pagal išsilavinimą

Išsilavinimas

Pareigybių grupės Iš viso

aukštasis universitetinis

aukštasis neuniversitetinis

kolegija

aukštesnysis

vidurinis profesinis

vidurinis

nenurodytas

Politinio (asmeninio) pasitikėjimo 481 277 5 9 0 0 4 186 Moterų 252 120 1 7 0 0 4 120 Vyrų 229 157 4 2 0 0 0 66 Karjeros 23545 15298 258 2907 7 218 666 4191 Moterų 14287 9500 162 2098 5 59 303 2160 Vyrų 9258 5798 96 809 2 159 363 2031 Įstaigų vadovų 492 364 6 7 0 0 1 114 Moterų 167 130 3 6 0 0 1 27 Vyrų 325 234 3 1 0 0 0 87 Iš viso 24518 15939 269 2923 7 218 671 4491 Moterų 14706 9750 166 2111 5 59 308 2307 Vyrų 9812 6189 103 812 2 159 363 2184

14 pav. Valstybės tarnautojų pasiskirstymas pagal išsilavinimą

nenurodytas18,32%

aukštasis universitetinis

65,01%

vidurinis2,74%

vidurinis profesinis

0,89%

kolegija11,92%

aukštesnysis0,03%

aukštasis neuniver-

sitetinis1%


53

15 lentelė. Valstybės tarnautojų pasiskirstymas pagal tarnybos Lietuvos valstybei stažą

Tarnautojų skaičius pagal tarnybos Lietuvos valstybei stažą

Pareigybės

Tarnautojų skaičius

Vidutinis stažas Iki 3-jų

metų 3 - 6 metai

6 - 9 metai 9 - 12 metų Daugiau nei

12 metų Politinio (asmeninio) pasitikėjimo 481 5,35 180 123 68 48 62 Moterų 252 5,34 92 71 30 26 33 Vyrų 229 5,36 88 52 38 22 29 Karjeros 23545 7,91 4851 3225 5394 4315 5760 Moterų 14287 8,3 2574 1917 3178 2645 3973 Vyrų 9258 7,3 2277 1308 2216 1670 1787 Įstaigų vadovų 492 9,29 88 53 64 68 219 Moterų 167 11,03 11 14 21 20 101 Vyrų 325 8,43 77 39 43 48 118 Iš viso 24518 7,89 5119 3401 5526 4431 6041 Moterų 14706 8,28 2677 2002 3229 2691 4107 Vyrų 9812 7,3 2442 1399 2297 1740 1934

15 pav. Valstybės tarnautojų pasiskirstymas pagal tarnybos Lietuvos valstybei stažą

Daugiau nei 12 metų24%

Iki 3-jų metų21%

3 - 6 metai14%

6 - 9 metai23%

9 - 12 metai18%


54

16 lentelė. Valstybės tarnautojų skaičius pagal kalbų mokėjimą


Kalbos Įstaigų vadovų

Politinio (asmeninio) pasitikėjimo

Karjeros Iš viso

anglų 167 154 9033 9354 baltarusų 1 0 83 84 čekų 0 2 33 35 danų 0 0 28 28 esperanto 0 1 15 16 ispanų 0 2 96 98 italų 0 2 90 92 latvių 5 2 129 136 lenkų 65 62 3236 3363 lotynų 1 2 63 66 norvegų 0 1 24 25 prancūzų 37 30 1768 1835 rusų 313 233 15896 16442 slovakų 0 0 10 10 suomių 0 1 11 12 švedų 0 1 45 46 ukrainiečių 1 0 37 38 vokiečių 92 65 4839 4996 kitos kalbos 1 1 76 78

16 pav. Valstybės tarnautojų pasiskirstymas pagal užsienio kalbų mokėjimą

Valstybės tarnautojų, mokančių pagrindines užsienio kalbas skaičius

4996

16442

1835

3363

9354

0 2000 4000 6000 8000 10000 12000 14000 16000 18000

vokiečių

rusų

prancūzų

lenkų

anglų


55

2 priedas

Valstybės tarnyba visuomenės akimis

(,,Vilmorus” tyrimo santrauka)

Lietuvos dienraščių turinio analizė. Valstybės tarnybos departamento užsakymu

2003 metų IV ketvirtį UAB “Vilmorus” atliko dviejų stambiausių Lietuvos dienraščių

turinio analizę. Šio tyrimo dalykas: informacija apie valstybės tarnybą Lietuvos spaudoje.

Tyrimo objektas: „Lietuvos ryto” ir „Kauno dienos“ dienraščiai. Šie dienraščiai 2003 metų

birželio - rugpjūčio mėnesiais turėjo bendrą 59,3 proc. auditoriją (atitinkamai „Lietuvos rytas“ -

48,8 proc., „Kauno diena“ - 10,5 proc.) ir pateko tarp penkių įtakingiausių Lietuvos leidinių

TNS Gallup Nacionalinio skaitytojų tyrimo duomenimis. Tyrimo laikotarpis: nuo 2003 m.

spalio 15 d. iki 2003 m. lapkričio 30 d.

17 pav. Informacija apie valstybės tarnybą Lietuvos spaudoje (proc.), 2003 spalis- lapkritis

0,34

0,02

0,24

3,53

1,10

0,100,00 0,04

3,99

0,46

0,190,01

0,12

3,81

0,72

0,00

0,50

1,00

1,50

2,00

2,50

3,00

3,50

4,00

4,50

Valstybes tarnautojai irvalstybes tarnyba (%)

Klerkai (%) Biurokratai (%) Pareigunai (%) Valdininkai (%)

Raktiniai žodžiai

Daž

nis Kauno diena

Lietuvos rytasIš viso

Informacija apie valstybės tarnybos institucijas ir valstybės tarnautojus spaudoje.

Valstybės tarnautojai daugiausia minimi kai kalbama apie ministerijas ir savivaldybes. „Lietuvos

ryte“„pareigūnų“ kategorija yra dažniau vartojama kai minimos ne savivaldybės, tačiau

ministerijos. Šio skirtumo priežastis - skirtinga dviejų dienraščių auditorija: „Lietuvos rytas” yra


56

nacionalinis ir į bendrą skaitytojų auditoriją orientuotas laikraštis, o „Kauno dienos” auditorija

pirmiausia yra Kauno miesto ir regiono gyventojai.

„Valdininkai“ kaip apibrėžiamasis valstybės tarnybos ir valstybės tarnautojų terminas

„Kauno dienoje” yra siejamas pirmiausia su savivaldybe kaip institucija, o „Lietuvos ryte” ši

kategorija dažniau vartojama kalbant apie ministerijas. Bendrais bruožais, „Lietuvos rytas”

valstybės tarnautojus, nepaisydamas skirtingų jų įvardijimų ir kalbėdamas apie savivaldybes,

aptaria ar pristato daug rečiau nei „Kauno diena”.

18 pav. Informacija apie valstybės tarnybos institucijas ir valstybės tarnautojus spaudoje

4 2 4

138

0 1

4649

44

40 0

93

0 0

8

98

89

82 4

22

11

0 1

54

147

133

0

20

40

60

80

100

120

140

160

ministerija irtarnautojai

ministerija irklerkai

ministerija irbiurokratai

ministerija irvaldininkai

savivaldybeir

tarnautojai

savivaldybeir klerkai

savivaldybeir

biurokratai

savivaldybeir

valdininkai

ministerija irpareigunai

savivaldybeir

pareigunai

Kauno diena: bendraLetuvos rytas: bendraIš viso

Valstybės tarnautojų ir valstybės tarnybos savybės spaudoje. Valstybės tarnybos ir

valstybės tarnautojų savybių aprašymas „Lietuvos ryte” ir „Kauno dienoje” reikalauja

detalesnės analizės. Tačiau galima daryti išvadą, kad minėtų leidinių valstybės tarnautojų

įvaizdis nėra siejamas su vien neigiamomis savybėmis kaip, kad įprasta manyti. Remiantis

„Vilmorus” atlikta apklausa, spaudos objektyvumas dėl valstybės tarnybos ir valstybės tarnautojų

buvo įvertintas 4,85, informacijos pusiausvyra- 4,97, o jos tikslumas- 5,22 balo iš 10 galimų.

Nors tyrimo laikotarpis trumpas ir jo metu Lietuvoje kilo „prezidentinis skandalas" (šis

faktas galėjo padidinti neigiamų valstybės tarnybos vertinimų kiekį), analizuojamuose leidiniuose

gerokai dažniau išskiriamos teigiamos valstybės tarnybos ir valstybės tarnautojų savybės. Tarp

jų dažniausiai minimos: valstybės tarnautojų paslaugumas, kompetencija ir atsakingumas. Kita


57

vertus, kai kurie sutinkami spaudoje apibūdinimai yra labiau informacinio pobūdžio nei

vertinamieji, pavyzdžiui, „atsakingas pareigūnas", „kompetentingas valdininkas" ir panašiai, t.y.

konstatuojamos valstybės tarnautojų funkcijos, bet nėra vertinama jų veikla. Galima

konstatuoti, kad analizuojami leidiniai valstybės tarnautojus gerokai dažniau aprašo neutraliai nei

neigiamai.

19 pav. Valstybės tarnybos ir valstybės tarnautojų savybės spaudoje

Atlikta pirminė spaudos analizė rodo, kad valstybės tarnybos ir valstybės tarnautojų

įvaizdis nėra neigiamas. Dažniausiai valstybės tarnyba spaudoje yra pristatoma neutraliai, t.y. be

konkrečių vertinimų. Kita vertus, valstybės tarnybos tema nėra išsamesnių analitinių straipsnių,

o vyrauja tik informaciniai pranešimai.

Visuomenės požiūris į valstybės tarnybą. Tyrimas atspindi visuomenės susiformavusį

Lietuvos valstybės tarnybos įvaizdį pagal socialines grupes, pagal amžių, išsilavinimą, pajamas,

gyvenamąją vietą.

Valstybės tarnybos darbą palankiai (gerai) vertina 31,9 proc. respondentų, tuo tarpu 43,3

proc. mano, kad valstybės tarnyba dirba blogai. Santykinai palankiau valstybės tarnybos veiklą

vertino jauni (18 - 29 metų), turintys vidurinį ir specialųjį vidurinį išsilavinimą, gaunantys

žemiausias pajamas, mažesnių miestų ir kaimo respondentai.

2

0

3

6

2

0

6

0

2 2

4

14

0

2 2

0

2

1011

0

5

12 2

10

12

2 2

0 0 0

4

7

0 0

2

0 01

0 0 0 01

43

9

0

32

4

0

2

0 0

22

0

3

109

0

6

2 2 2

5

14

0

2 21

6

13

20

0

8

3

6

2

12 12

2

4

0

5

10

15

20

25

abeji

ngas

valdi

ninka

s

neman

dagu

s vald

inink

as

salis

kas v

aldini

nkas

teisin

gas v

aldini

nkas

atsak

ingas

valdi

ninka

s

atska

itinga

s vald

inink

as

inicia

tyvus

valdi

ninka

s

pado

rus va

ldinin

kas

nesa

liskas

valdi

ninka

s

lojalu

s vald

inink

as

kompe

tentin

gas v

aldini

nkas

pasla

ugus

valdi

ninka

s

netei

singa

s vald

inink

as

neats

aking

as va

ldinin

kas

abeji

ngas

parei

guna

s

neman

dagu

s pare

iguna

s

salis

kas p

areigu

nas

teisin

gas p

areigu

nas

atsak

ingas

parei

guna

s

atska

itinga

s pare

iguna

s

inicia

tyvus

parei

guna

s

pado

rus pa

reigu

nas

nesa

liskas

parei

guna

s

lojalu

s pare

iguna

s

kompe

tentin

gas p

areigu

nas

pasla

ugus

parei

guna

s

netei

singa

s pare

iguna

s

neats

aking

as pa

reigu

nas

Kauno diena: bendraLetuvos rytas: bendraIš viso


58

20 pav. Nuomonė apie išvardintų Lietuvos institucijų darbą

21 pav. Išvardintų profesijų atstovų vertinimas

76,6%

73,3%

71,1%

70,7%

66,8%

63,8%

50,8%

49,7%

46,1%

43,5%

43,3%

38,2%

31,9%

30,8%

26,5%

15,2%

16,7%

13,7%

10,1%

18,7%

18,8%

27,7%

36,3%

45,0%

40,1%

49,8%

43,7%

48,3%

49,5%

43,3%

63,5%

69,3%

Žiniasklaida

Bankai

Kariuomenė

Švietimas

Bažnyčia

Sodra

Savivaldybės

Sveikatos apsauga

Socialinė apsauga

Policija

Prezidentas

Vyriausybė

Teismai

Valstybės tarnyba

Seimas

Partijos

Gerai Blogai

7,94

7,42

7,34

6,66

6,62

6,46

6,41

6,29

6,28

5,75

5,52

5,47

4,37Politikai

Policininkai

Valstybės tarnautojai

Teisininkai

Bankininkai

Dvasininkai

Medikai

Socialiniai darbuotojai

Santechnikai

Buhalteriai

Žurnalistai

Mokytojai

Mokslininkai


59

Apklausos rezultatai rodo, kad palankiausiai yra vertinami mokslininkai, mokytojai bei

žurnalistai. Pastarųjų profesijų atstovų vertinimo vidurkis yra daugiau nei 7 balai. Tuo tarpu

nepalankiai yra vertinami politikai (vidurkis yra 4,37 balo). Valstybės tarnautojų profesinis

įvaizdis yra pakankamai menkas palyginti su kitomis profesijomis.

Tyrimas taip pat parodė, kodėl yra susiformavusi neigiama nuomonė apie valstybės

tarnautojus. Daugiausia yra pasipiktinimų dėl giminių ir draugų valstybės tarnyboje protegavimo

(81,7 proc.), piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi (77,1 proc.), sprendimų vilkinimo,

biurokratizmo (76,7 proc.), lėšų švaistymo (74,8 proc.), korupcijos (71,4 proc.), per didelės

ekonominių interesų įtakos (66,5 proc.).

Taip pat apklausos rezultatai parodė, kad valstybės tarnautojai yra santykinai mažai

korumpuoti, nes dauguma apklaustųjų nėra davę kyšio valstybės tarnautojui. Dauguma

respondentų teigia, kad jiems retai tenka asmeniškai bendrauti su valstybės tarnautojais.

Teigiamų valstybės tarnautojų savybų pažymėjo daug mažiau respondentų. Pirmauja

vertinama kompetencijos savybė (pritaria - 32,2 proc.), toliau eina atsakomybė už savo

sprendimus (pritaria - 30,8 proc.), paslaugumas (pritaria - 28,1 proc.), sugebėjimas spręsti

visuomenės problemas (pritaria - 27,4 proc.), atsakomybė visuomenei (pritaria - 23,8 proc.),

sugebėjimas priimti sprendimus viešai ir skaidriai (pritaria - 16,7 proc.), pagarba žmogui

(pritaria - 24 proc.), nešališkumas (pritaria - 16,0 proc.), nesavanaudiškumas (pritaria - 14,9

proc.), sąžiningumas (pritaria - 14,7 proc.).

Apklausa taip pat parodė respondentų nuomonę apie norimas jų vaikų būsimas profesijas.

Vadovaujantis apklausos rezultatais, galima daryti išvadą, jog respondentai labiausiai norėtų, kad

jų vaikas pasirinktų mediko arba teisininko profesijas - atitinkamai 22,5 proc. ir 21,09 proc.

Mažiausiai - 1,3 proc. - norėtų, kad jų vaikas pasirinktų politiko profesiją. Už valstybės

tarnautojo profesijos pasirinkimą pasisako 5,9 proc. apklaustųjų.


60

22 pav. Respondentų nuomonę apie jų norimas vaikų būsimas profesijas

22,5%

21,0%

13,2%

7,7%

7,3%

6,5%

5,9%

5,0%

2,9%

2,9%

2,2%

1,6%

1,3%Politiko

Policininko

Santechniko

Socialinio darbuotojo

Dvasininko

Buhalterio

Valstybės tarnautojo

Mokytojo

Žurnalisto

Mokslininko

Bankininko

Teisininko

Mediko


61

Priedas 3

Valstybės tarnautojų ir jų tarnybinės veiklos vertinimas (atliktos apklausos analizė)

Valstybės tarnybos departamentas atliko valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų

valstybės tarnautojų ir jų tarnybinės veiklos vertinimo už 2003 metus apklausą. Apklausa apėmė

daugiau kaip 230 įstaigų, kuriose eina pareigas apie 12370 valstybės tarnautojų.

Apklausos tikslas – išnagrinėti ir išanalizuoti, kaip veikia valstybės tarnautojų tarnybinės

veiklos vertinimo mechanizmas, apibendrinti valstybės tarnautojų karjeros planavimo sistemos

kūrimo tendencijas.

Toliau valstybės tarnautojų ir jų tarnybinės veiklos vertinimo rezultatai analizuojami

vadovaujantis apklaustų institucijų ir įstaigų pateiktais duomenimis.

Neeilinis valstybės tarnautojų ir jų tarnybinės veiklos vertinimas

2003 metus neeilinis vertinimas buvo surengtas 79 įstaigų 103 valstybės tarnautojams, tai

sudaro 0,8 proc. nuo visų valstybės tarnautojų, einančių pareigas apklaustose įstaigose arba 7

proc. nuo vertinimo komisijose vertintų valstybės tarnautojų per kasmetinį vertinimą.

Kasmetinis valstybės tarnautojų jų tarnybinės veiklos vertinimas

Kasmetinio vertinimo metu vertinimo komisijose buvo vertinami 1515 valstybės

tarnautojai (t.y. 12,3 proc. einančių pareigas valstybės tarnautojų,). Vertinimo komisijos 1482

tarnautojus įvertino labai gerai (97,8. proc.), 33 valstybės tarnautojus - nepatenkinamai (2,2

proc.).

10855 valstybės tarnautojų tarnybinė veikla buvo įvertinta gerai, tai sudaro 87,7 proc.

nuo visų einančių pareigas valstybės tarnautojų.

Perkelta į aukštesnes pareigas

Komisijos, įvertinusios 660 tarnautojus labai gerai (44,5 proc. nuo visų įvertintų labai

gerai), pasiūlė juos perkelti į aukštesnes pareigas. Tokiu būdu karjeros valstybės tarnautojams

buvo suteikta galimybė lipti karjeros laiptais.


62

17 lentelė. Duomenys apie valstybės tarnautojų perkėlimą į aukštesnes pareigas ministerijose

Eil. Nr. Ministerijos

Valstybės tarnautojų skaičius įstaigoje

Įvertinta labai gerai

Perkelta į aukštesnes pareigas

Proc. nuo įvertintų

labai gerai

Proc. nuo einančių pareigas

1 Aplinkos 190 127 110 87 58 2 Finansų 276 91 70 77 25 3 Krašto apsaugos 125 17 7 34 6 4 Kultūros 52 12 5 42 10 5 Soc. aps. ir darbo 114 11 7 64 6 6 Susisiekimo 116 40 32 80 28 7 Sveikatos apsaugos 60 7 3 43 5 8 Švietimo ir mokslo 161 90 83 92 52 9 Teisingumo 97 23 5 21 5 10 Ūkio 182 125 119 95 65 11 Užsienio 185 33 6 18 3 12 Vidaus reikalų 162 35 14 40 9 13 Žemės ūkio 179 22 10 45 6

Išnagrinėjus vertinimo rezultatus paaiškėjo, kad valstybės tarnautojai dažniausiai buvo

perkeliami į aukštesnės kategorijos pareigas (intervalo viduje). Darytina išvada, kad 2002 metais

kai kurių ministerijų (Ūkio, Švietimo ir mokslo, Aplinkos ir kitų), pareigybių vertinimo

komisijos neteisingai įvertino pareigybes ir suteikė kategorijas. Todėl kasmetinio vertinimo už

2003 metus metu pertvarkė struktūras ir suteikė pareigoms (specialisto, padalinio vedėjo...)

aukštesnes kategorijas.

Suteiktos kvalifikacinės klasės

Vertinimo metu buvo suteiktos kvalifikacinės klasės 822 tarnautojams, arba 55,5 proc.

labai gerai įvertintų valstybės tarnautojų.

18 lentelė. Kvalifikacinių klasių suteikimo dinamika 2003 metais Klasės

Eil. Nr.

Įstaigų grupės


Iš viso suteikta klasių

Proc. nuo valstybės tarnautojų skaičiaus

I II III

1 Seimo kanceliarija 215 160 74 7 50 1032 Prezidentūra 57 1 2 0 1 0 3 Valstybės kontrolė 247 19 8 0 10 9 4 Lietuvos Respublikos Vyriausybės

kanceliarija 120 13 11 1 9 3

5 Vyriausybės įstaigos 976 45 5 3 17 25 6 Ministerijos 1899 168 9 8 24 1367 Apskričių viršininkų

administracijos 809 2 0,2 0 0 2

8 Savivaldybių administracijos 3038 161 5 16 36 1099 Kitos (Sodra, mokesčių inspekcija,

archyvai, Darbo birža) 5009 262 5 3 53 206

10 Iš viso 12370 831 7 38 200 593


63

Daugiausia kvalifikacinių klasių suteikė Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija (160,

tai sudaro 74 proc. nuo einančių pareigas valstybės tarnautojų) ir Šilalės rajono savivaldybė (41 -

53 proc.). Vyriausioji administracinių ginčų komisija, Tautinių mažumų departamentas, Tabako

ir alkoholio kontrolės tarnyba, Viešųjų pirkimų tarnyba, Lošimų priežiūros tarnyba, Telšių,

Vilniaus, Klaipėdos, Alytaus, Utenos, Kauno apskritys, Tauragės, Akmenės, Pakruojo, Telšių,

Alytaus, Birštono, Druskininkų, K. Rūdos, Šakių, Radviliškio, Zarasų, Neringos, Klaipėdos,

Varėnos, Prienų, Kėdainių, Švenčionių rajonai, Visagino miesto savivaldybės nesuteikė nė

vienos kvalifikacinės klasės.

19 lentelė. Nepatenkintai įvertintų valstybės tarnautojų skaičius įstaigose

Eil. Nr.

Įstaigų grupė

Įvertinta nepatenkinamai, (tarp jų atleista iš

pareigų)

Įstaigos pavadinimas

1 Seimo kanceliarija - 2 Prezidentūra - 3 Valstybės kontrolė 1

4 Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija -

5 Vyriausybės įstaigos -

6 Ministerijos 2 Vidaus reikalų ministerija, Aplinkos ministerija

7 Apskričių viršininkų administracijos 3 Šiaulių, Vilniaus

8 Savivaldybių administracijos 11 (1) Pasvalio (atleista)

9 Kitos įstaigos 16 Sodra, Darbo birža, Mokesčių inspekcija

25 valstybės tarnautojams, įvertintų nepatenkinamai, pasiūlyta kelti kvalifikaciją, 7

valstybės tarnautojai perkelti į žemesnes pareigas ir 1 valstybės tarnautojas atleistas iš pareigų.


64

20 lentelė. Valstybės tarnautojai, kuriems suteiktos kvalifikacines klasės 2002-2004 metais

Turi kvalifikacines klases (iš viso)

Procentais nuo

valstybės tarnautojų skaičiaus

Kvalifikacinės klasės

Indeksavimo koeficiento taikymas

2004 metų I ketvirtis

Eil. Nr.

Institucijos ir įstaigos

Bendras valstybės tarnautojų skaičius

I II III

1 Seimo kanceliarija 215 160 45 7 50 103

2 Prezidentūra 57 19 33 5 8 6

3 Valstybės kontrolė 247 175 71 9 41 125

4

Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija

120 91 76 7 15 69

Tautinių mažumų departamentas - 0,86, Maisto ir veterinarinė tarnyba - apie 0,46

5 Vyriausybės įstaigos 976 186 19 7 48 131

6 Ministerijos 1899 503 26,5 45 111 347 Sveikatos apsaugos ministerija – 0,69

7 Apskričių viršininkų administracijos

809 89 11 0 1 88 Telšių, Vilniaus, Alytaus – 0,85

8 Savivaldybių administracijos 3038 1144 37,6 93 252 799

Ignalinos, Trakų, Širvintų, Jurbarko, K.Rūdos, Radviliškio, Varėnos, Švenčionių, Vilniaus rajono ir Visagino miesto – apie 0,85

9 Kitos įstaigos 5009 1533 30,6 13 221 1299

Sodra - apie 0,92 Archyvų departamentas - apie 0,73 Darbo birža – apie 0,9 Mokesčių inspekcija – apie 0,93

10 Iš viso 12370 3900 31,5 186 747 2967


65

Mažiausiai kvalifikacinių klasių turi valstybės tarnautojai Švietimo ir mokslo

ministerijoje – 7 (tai sudaro 4,4 proc.), daugiausia – Sveikatos apsaugos ministerijoje – 54 (90

proc.) ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje - 92 (81 proc.).

3069 valstybės tarnautojai (25 proc. nuo einančių pareigas valstybės tarnautojų) turėjo

2002 metais suteiktas kvalifikacines klases. 2003 metais kvalifikacinių klasių suteikta 831

tarnautojui (tai sudaro 7 proc. nuo einančių pareigas valstybės tarnautojų).

Išvados

Valstybės tarnautojų ir jų tarnybinės veiklos vertinimo sistema pradėjo veikti. Apklausos

rezultatų analizė rodo, kad kai kuriose institucijose ir įstaigose vertinimo rezultatams turėjo

įtakos nepakankamas darbo užmokesčio fondas, nes valstybės ir savivaldybių institucijoms ir

įstaigoms lėšos darbo užmokesčiui skiriamos neatsižvelgiant į Vyriausybės patvirtintą metodiką.

Manome, kad būtina tobulinti teisės aktus, reglamentuojančius valstybės tarnautojų ir jų

tarnybinės veiklos vertinimą, taip pat gerinti valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų

finansavimą.

Documents

2003 METŲ VEIKLOS A T A S K A I T A - elibrary.lt · 2008-03-20 · Per vienerius departamento darbo metus, nepaisant to, kad departamentas dirbo nevisiškai sukomplektuotas, padaryta