2008 BIO VBE

BIOLOGIJOS

2008 M. VALSTYBINIO BRANDOS EGZAMINO UŽDUOTIS Pagrindinė sesija

2008 m. gegužės 26 d. Trukmė – 3 val. (180 min.)

081BIVU1 2008 m. BIOLOGIJOS VALSTYBINIO BRANDOS EGZAMINO UŽDUOTIS

2

ŽODYNĖLIS

A aktyvioji pernaða – transport aktywny – активный транспорт

anglies dioksidas – dwutlenek wægla – двуокись углерода

aplinkos tarða – zanieczyszczenie úrodowiska – загрязнение окружающей среды

aplinkos veiksnys – czynnik úrodowiska – фактор среды

apvaisinimas – zapùodnienie – оплодотворение

asimiliacinis audinys – tkanka asymilacyjna – ассимилятивная ткань

audiniai – tkanki – ткани augalinë làstelë – komórka roúlinna – растительная клетка

augimas – wzrost – рост B baziø seka – kolejnoúã zasad –

последовательность оснований bebras – bóbr – бобр, бобёр biologinë reikðmë – wartoúã biologiczna – биологическое значение

briedragë (kerpë) – màkla rozùoýysta (porost) – эверния растопыренная (лишайник)

buitinës atliekos – odpady – бытовые отходы

C cukrinis diabetas – cukrzyca – сахарный диабет

D daugintis – rozmnaýaã siæ – размножаться dengiamasis audinys – tkanka okrywajàca –покровная ткань

dykuminis ðoklys – alaktaga – пустынный тушканчик

dujø apykaita – przemiana gazów – обмен газов

E ekologinë bendrija – wspólnota ekologiczna – экологическое сообщество

ekologinë niða – nisza ekologiczna – экологическая ниша

ekologiniai ryðiai – wiæzi ekologiczne – экологические связи

G geltonkerpë (kerpë) – zùotorost (porost) – ксантория (лишайник)

gemalo ásitvirtinimas – wzmocnienie zarodka – укрепление зародыша

gimda – macica – матка gyvûninë làstelë – komórka zwierzæca – животная клетка

grûdeliai – ziarenka – зёрнышки I inkstai – nerki – почки

iðilginiai raumenys – miæúnie podùuýne – продольные мышцы

iðorinë membrana – membrana zewnætrzna – внешняя мембрана

iðtvermë – wytrzymaùoúã, odpornoúã – выносливость, стойкость

ávairovë – róýnorodnoúã – разнообразие jautrumas – wraýliwoúã – чувствительность

J junginys – zwiàzek – соединение K kasa – trzustka – поджелудочная железа

kepenys – wàtroba – печень kepenø vartø vena – ýyùa wrotna wàtroby – воротная вена печени

kerpë – porost – лишайник keþas (kerpë) – tarczownica (porost) – пармелия (лишайник)

kiauðialàstë – komórka jajowa – яйцеклетка kiauðinio baltymas – biaùko jajka – белок яйца

kombinacinis kintamumas – zmiennoúã kombinacyjna – комбинационная изменчивость

krakmolas – krochmal – крахмал kraujagyslës – naczynia krwionoúne – кровеносные сосуды

kvëpavimas – oddech – дыхание L lapalakðtis – blaszka liúcia – пластинка

листа lapas – liúã – лист làstelë – komórka – клетка lekanora (kerpë) – misecznica (porost) –леканора (лишайник)

lydeka – szczupak – щука M maistinës medþiagos – substancje odýywcze

– питательные вещества margasis upëtakis – pstràg potokowy – мраморная форель

medienos indai – naczynia przewodzàce – древесные сосуды

mëginys – próbka – проба mitybos lygmuo – poziom pokarmowy – уровень питания

mitybos tinklas – sieã pokarmowa – сеть питания

N naminis paukðtis – ptak domowy – домашняя птица

narvelis – klatka – клетка nëðtumas – ciàýa – беременность netiesioginis vystymasis – rozwój poúredni – непрямое развитие

nuraðoma – odpisuje siæ – копируется nuskaidrinti – klarowaã – делать прозрачным

O osmosinis slëgis – ciúnienie osmotyczne – осмотическое давление

2008 m. BIOLOGIJOS VALSTYBINIO BRANDOS EGZAMINO UŽDUOTIS 081BIVU1

3

oþka (þuvis) – ciosa (ryba) – чехонь (рыба) P palikuonis – potomek – потомок

paplitimas – rozprzestrzenienie siæ – распространение

pasyvioji pernaða – funkcja transportowa – пассивный транспорт

pastovi (temperatûra) – staùa (temperatura) –постоянная (температура)

pavirðiaus plotas – pole powierzchni – площадь поверхности

pieva – ùàka – луг platuþë (kerpë) – pùucnik (porost) – лобария лёгочная (лишайник)

plauèiai – pùuca – лёгкие plëðri – drapieýna – хищная plyðys – szczelina, szpara – щель, трещина plonoji þarna – jelito cienkie – тонкая кишка prisitaikyti – przystosowaã siæ – приспособиться

R rëtiniai indai – rurki sitowe – ситовидные сосуды

rûgðtieji krituliai – kwaúne opady – кислые осадки

rûgðtingumas – kwaúnoúã – кислотность S sausuma – làd – суша

savybë – wùasnoúã – свойство sekluma – mielizna – мель sienelë –úcianka – стенка sieros dioksidas – dwutlenek siarki – двуокись серы

skaidymas – rozkùadanie – расщепление skrandis – ýoùàdek – желудок sodos tirpalas – roztwór sody – раствор соды

sterkas – sandacz – судак storoji þarna – jelito grube – толстая кишка stuburinis – krægowiec – позвоночное suaugusios – dorosùe – взрослые sudëtis – skùad – состав sugerti – wchùaniaã – впитать suodþiai – sadza – сажа susidaryti – powstawaã – образоваться

Š ðalinimo organai – narzàdy wydalania – органы выделения

ðaltakraujis – zimnokrwisty – холоднокровный

ðarka – sroka – сорока ðernas – dzik – кабан ðirdis – serce – сердце ðiurkðtusis endoplazminis tinklas – szorstka

siateczka endoplazmatyczna – гранулярная эндоплазматическая сеть

ðlapimo pûslë – pæcherz moczowy – мочевой пузырь

ðlapimtakis – droga moczowa – мочеточник ðviesos energija – energija úwiatùa – энергия света

T tarprûðinë konkurencija – konkurencja miædzygatunkowa – межвидовая конкуренция

taupyti – oszczædzaã – экономить tikimybë – prawdopodobieñstwo – вероятность

tikslas – cel – цель V vandens blakë – pluskwa wodna – водный

клоп vandens telkinys – zbiornik wodny – водоём varlë – ýaba – лягушка varliagyvis – pùaz – земноводное varstymasis – zamykanie/otwieranie – закрывание/открывание

vëdrynas – jaskier – лютик vidinë membrana – membrana wewnætrzna – внутренняя мембрана

vidurûðinë konkurencija – konkurencja wewnàtrzgatunkowa – внутривидовая конкуренция

virðkinimas – trawienie – пищеварение virðkinti – trawiã – переваривать

Ž þemës ûkis – gospodarka rolna – сельское хозяйство

þiediniai raumenys – miæúnie okræýne – кольцевые мышцы

þinduolis – ssak – млекопитающее þiotelë – szparka – устьица þiurkë – szczur – крыса þûti – ginàã – погибать þuvis – ryba – рыба þuvø mailius – narybek – мальки


4

I dalis Kiekvienas teisingai atsakytas I dalies klausimas vertinamas 1,5 taško. Į kiekvieną klausimą yra tik po vieną

teisingą atsakymą. Pažymėkite teisingą atsakymą apvesdami prieš jį esančią raidę.

1. Kurie ið ðiø junginiø* yra polisacharidai?

A Gliukozë ir krakmolas*. B Krakmolas ir glikogenas. C Sacharozë ir laktozë. D Glikogenas ir laktozë.

2. Kuris teiginys teisingai apibûdina natrio jonø (Na+) biologinæ reikðmæ*?

A Padeda palaikyti làstelës* osmosiná slëgá*. B Áeina á celiuliozës sudëtá*. C Áeina á baltymø sudëtá. D Pagrindinis hemoglobino elementas.

3. Koks medþiagø pernaðos per làstelës membranà bûdas pavaizduotas paveiksle?

4. Augalinë* làstelë skiriasi nuo gyvûninës* tuo, kad augalinë làstelë:

A turi mitochondrijø; B turi branduolá; C kaupia krakmolo granules; D kaupia glikogeno grûdelius*.

5. Kurios augalø lapø* làstelës geriausiai prisitaikiusios sugerti* ðviesos energijà*?

A Medienos indø*. B Rëtiniø indø*. C Asimiliacinio audinio*. D Dengiamojo audinio*.

A Difuzija. B Fagocitozë. C Pasyvioji pernaða*. D Aktyvioji pernaða*.

Baltymo pavidalas pasikeièia, molekulë pereina membranà

Molekulë susijungia su pernaðos baltymu

ATP prisijungia prie baltymo

Molekulë atsipalaiduoja nuo baltymo ir jis atgaunapradiná pavidalà

Làstelës vidus

Làstelës iðorë

NEPAMIRŠKITE pasirinktus atsakymus žyminčių raidžių įrašyti lentelėje, esančioje paskutiniame šio sąsiuvinio puslapyje!


5

6. Paveiksle grafiðkai pavaizduoti duomenys gauti hemocitometru tiriant mikroorganizmø kultûros augimà*. Làstelës mëginyje* skaièiuotos kas valandà.

Kuri grafiko dalis rodo, kad mikroorganizmø làsteliø susidaro* tiek pat, kiek ir þûsta*?

A EF B FG C GH D HI

7. Kurie organai priklauso ðalinimo organø* sistemai?

A Inkstai*, ðlapimtakis*, ðlapimo pûslë*. B Skrandis*, plonoji ir storoji þarnos*. C Plauèiai*, kepenys*, kasa*. D Ðirdis*, kasa, inkstai.

Atsakydami á 8 ir 9 klausimus remkitës paveikslu, kuriame pavaizduotas bandymas. Juo tiriama, kaip fotosintezës greitis priklauso nuo ðviesos intensyvumo.

8. Kodël atliekant ðá bandymà elodëjos ðakelë* pamerkiama á sodos tirpalà*?

A Soda nuskaidrina* vandená ir ðviesa geriau pasiekia elodëjos ðakeles. B Be sodos tirpalo elodëjos fotosintezë ið viso nevyktø. C Vandenyje daugiau iðtirpsta anglies dioksido*, reikalingo elodëjai kvëpuoti*. D Vandenyje daugiau iðtirpsta anglies dioksido, reikalingo elodëjos fotosintezei.

9. Kokià sàlygà bûtina pakeisti, kad bûtø pasiektas ðio bandymo tikslas?

A Sodos tirpalo koncentracijà. B Tirpalo temperatûrà. C Ðviesos intensyvumà. D Tiriamø elodëjos ðakeliø dydá.

Elodëja

Sodos tirpalas

E

F

G

H

I

Laikas, val.

Làst

eliø

ska

ièiu

s



6

10. Lentelëje pateikti duomenys apie skirtingoje aplinkoje gyvenanèiø þinduoliø* ðlapimo koncentracijà.

Žinduolis Šlapimo koncentracija sutartiniais vienetais Bebras* 52 Ðernas* 110 Dykuminis ðoklys* 550

Kokià iðvadà galime padaryti remiantis lentelës duomenimis?

A Bebras prisitaikæs* taupyti* vandená iðskirdamas maþiausios koncentracijos ðlapimà. B Dykuminis ðoklys prisitaikæs taupyti vandená iðskirdamas labai koncentruotà ðlapimà. C Bebro ðlapimo koncentracija didesnë nei ðerno. D Ðernas ir dykuminis ðoklys iðskiria vienodos koncentracijos ðlapimà.

11. Paveiksle pavaizduota þmogaus ðlapimo ðalinimo sistema.

Kurio organo veiklai sutrikus ðlapime atsiranda baltymø?

12. Kiek X chromosomø yra vyro nelytinëse (somatinëse) làstelëse?

A 0 B 1 C 2 D 23

13. Kurià dalá chromosomø dukra paveldëjo ið tëvo?

A 25 proc. B 50 proc. C 75 proc. D 100 proc.

14. Kuriems gyvûnams bûdingas netiesioginis vystymasis*?

A Þuvims, varlëms ir ropliams. B Þuvims ir ropliams. C Varlëms ir ropliams. D Þuvims ir varlëms.

15.

A E, G ir K. B F, H ir K. C E, F ir H. D G, H ir K.

Kurie ið ðiø organizmø dauginasi* sporomis? E

F

G

H

K


A

B

CD


7

16. Ultravioletiniai spinduliai gali sukelti mutacijø þmogaus organizmo làstelëse. Ðios mutacijos bus perduodamos palikuonims*, jeigu jos ávyksta:

A neuronuose; B kepenø làstelëse; C kiauðialàstëje*; D eritrocituose.

17. To paties mitybos tinklo* organizmai sudaro:

A ekosistemà; B populiacijà; C ekologinæ niðà*; D ekologinæ bendrijà*.

18. Paveiksle grafiðkai pavaizduota, kokio rûgðtingumo* vandenyje dar gali iðgyventi kai kurie vandens gyvûnai.

Tarkime, kad eþero vandens pH ið pradþiø buvo neutralus. Po kurio laiko dël rûgðèiøjø krituliø* vandens pH pasikeitë vienetu. Kurie ið paveiksle nurodytø gyvûnø tame eþere iðnyktø pirmiausia?

A Midijos. B Varlës*. C Vandens blakës*. D Margieji upëtakiai*.

19. Lentelëje nurodyti penkiø kerpiø* pavadinimai ir didþiausia sieros dioksido* koncentracija, kuriai esant tos kerpës gali augti.

Kerpës pavadinimas Sieros dioksido koncentracija, μg/m3 Platuþë*

Briedragë* Keþas*

Geltonkerpë* Lekanora*

30 35 60 70

150

Kuris teiginys apie kerpiø prisitaikymà* prie aplinkos yra teisingas?

A Lekanora neprisitaikiusi augti ten, kur sieros dioksido koncentracija maþesnë uþ 150 μg/m3. B Lekanora geriausiai prisitaikiusi prie aplinkos tarðos* sieros dioksidu. C Platuþë geriausiai prisitaikiusi prie aplinkos tarðos sieros dioksidu. D Kerpiø paplitimas* nepriklauso nuo sieros dioksido koncentracijos.

20. Stebëdami palei eþerà plytinèià pievà, matome daugybæ pievos augalø, þydinèius vëdrynus, palei eþero krantà – vienà kità varliagyvá, o eþero seklumoje – þuvø mailiø. Kas sudaro populiacijà?

A Pievoje* gyvenantys varliagyviai*. B Pievoje augantys aitrieji vëdrynai*. C Þuvø mailius* eþero seklumoje*. D Visi pievos augalai ir gyvûnai.

Margieji upëtakiai

Laðalø nimfos

Eðeriai

Vandens blakës

Midijos

Varlës



8

II dalis 1 klausimas. Paveiksle pavaizduota làstelës membrana.

1.1. Kaip vadinami paveiksle raidëmis paþymëti membranà sudarantys cheminiai junginiai?

A – ................................................ B – ................................................ (2 taškai)

1.2. Apibûdinkite, kaip A dalies molekuliø savybës* lemia ðiø molekuliø iðsidës-tymà membranoje.

................................................................................................................................

................................................................................................................................

................................................................................................................................ (3 taškai)

2. Nurodykite du procesus, kuriuose dalyvauja raide B paþymëtos membranos dalys.

..............................................................................

.............................................................................. (2 taškai)

Visø làstelës organoidø membranø sandara yra panaði, taèiau pavirðiaus plo-tas skiriasi. Lentelëje pateikti duomenys rodo þiurkës* kepenø làstelës organoidø membranø pavirðiaus plotà.

Ląstelės struktūrinės dalys Membranų paviršiaus plotas (µm2) Ðiurkðtusis endoplazminis tinklas* 30400 Mitochondrijø iðorinë membrana* 7470 Mitochondrijø vidinë membrana* 39600 Branduolys 280 Lizosomos 100

3. Remdamiesi lentelëje pateiktais pavyzdþiais paaiðkinkite, kodël vienø

organoidø pavirðiaus plotas* didelis, kitø – maþas. Aiðkinkite susiedami su organoidø atliekamomis funkcijomis.

................................................................................................................................

................................................................................................................................

................................................................................................................................ (4 taškai)

Čia rašo vertintojai I II III

1 KLAUSIMO TAŠKŲ SUMA


9

2 klausimas. Paveiksle pavaizduota dujø apykaita* plauèiø alveolëse.

1. Kokios dujos paþymëtos skaièiais 1 ir 2?

1 – .........................................................

2 – ......................................................... (1 taškas)

2.1. Remdamiesi paveikslu, paaiðkinkite, kaip keièiasi kraujo sudëtis, jam tekant

pro alveolæ.

……………………………………………………………………………………………

…………………………………………………….............................………………… (1 taškas)

2.2. Paaiðkinkite, kaip paveiksle pavaizduotos kraujo làstelës yra prisitaikiusios

perneðti dujas.

……………………………………………………………………………………………

…………………………………………………….............................………………… (2 taškai)

3. Kodël vyksta dujø difuzija plauèiuose?

…………………………………………………………………………………………… (1 taškas)

4. Ne visi stuburiniai* gyvûnai kvëpuoja vien plauèiais. Nurodykite dar du

stuburiniø gyvûnø organus, per kuriuos vyksta dujø apykaita.

......................................... ir ...................................... (1 taškas) 5. Kokie kraujo pokyèiai gali padidinti organizmo iðtvermæ*?

……………………………………………………………………………………………

…………………………………………………………………………………………… (2 taškai)




10

3 klausimas. Paveiksle pateikta mikroskopu daryta augalo lapo apatinës pusës nuotrauka, kurioje matomos padidintos praviros þiotelës*.

1. Paaiðkinkite, kuo augalui svarbios þiotelës.

……………………………………………………………………………………………

…………………………………………………………………………………………… (2 taškai)

2. Kodël daugumos sausumos augalø þiotelës iðsidësèiusios lapalakðèio* apaèioje?

…………………………………………………………………………………………… (1 taškas)

Paveiksle grafiðkai pavaizduota, kaip þioteliø plyðio* dydis priklauso nuo aplinkos veiksniø*.

3.1. Remdamiesi grafiku nurodykite aplinkos veiksnius, kurie turi átakos þioteliø varstymuisi.

…………………………………………………………………………………………… (2 taškai)

3.2. Remdamiesi grafiku apibûdinkite, kaip þioteliø varstymasis* priklauso nuo

aplinkos veiksniø.

……………………………………………………………………………………………

……………………………………………………………………………………………

…………………………………………………………………………………………… (3 taškai)


Saulëta ir drëgna

Labai sausa

VidurnaktisVidurdienisVidurnaktis

Paros laikas

Ben

dras

þio

teliø

ply

ðiø

plot

as

sant

ykin

iais

vie

neta

is


11

4. Paaiðkinkite, kaip pasikeistø nuo þioteliø varstymosi priklausantys procesai, jei dël aplinkos tarðos þiotelës uþsikimðtø. …………………………………………………………………………………………… …………………………………………………………………………………………… …………………………………………………………………………………………… ……………………………………………………………………………………………

(4 taškai)


4 klausimas. Paveiksle pavaizduota plonosios þarnos sienelës* dalis.

1. Kas paveiksle paþymëta raidëmis X ir Y?

X – ......................................................... Y – ......................................................... (2 taškai)

2. Kokià funkcijà atlieka raide X paþymëta struktûra?

…………………………………………………………………………………………… (1 taškas)

3. Susiekite paveiksle raide Y paþymëtos struktûros sandarà su tos struktûros atliekama funkcija. ……………………………………………………………………………………………

……………………………………………………………………………………………

…………………………………………………………………………………………… (3 taškai)

4. Apibûdinkite plonosios þarnos sienelëje esanèiø þiediniø ir iðilginiø lygiøjø raumenø vaidmená virðkinimo* procese.

……………………………………………………………………………………………

…………………………………………………………………………………………… (2 taškai)

5. Paaiðkinkite, kodël maisto medþiagas reikia virðkinti.

……………………………………………………………………………………………

…………………………………………………………………………………………… (2 taškai)



Þiediniai raumenys*Iðilginiai raumenys*



12

5 klausimas. Kepenys dalyvauja palaikant organizmo homeostazæ. Paveiksle schemiðkai pavaizduotos á kepenis áeinanèios ir iðeinanèios kraujagyslës*.

1. Nurodykite du hormonus, kuriems veikiant kepenys dalyvauja homeostazëje.

............................................... ir ........................................ (1 taškas)

2. Paaiðkinkite, kodël sveikø þmoniø gliukozës koncentracija kepenų venoje* svyruoja daug maþiau negu kepenų vartų venoje*.

……………………………………………………………………………………………

…………………………………………………………………………………………… (3 taškai)

3. Þmonëms, sergantiems cukriniu diabetu*, ypaè pavojingas staigus gliukozës padidëjimas kraujyje. Kodël jiems patariama kad gautø angliavandeniø, valgyti krakmolo, o ne cukraus?

……………………………………………………………………………………………

…………………………………………………………………………………………… (2 taškai)

5 KLAUSIMO TAŠKŲ SUMA 6 klausimas. Paveiksle pavaizduotas vienas ið mejozës metu vykstanèiø procesø.

1. Kokioje mejozës fazëje vyksta paveiksle pavaizduotas procesas?

......................................................................... (1 taškas)

2. Apraðykite paveiksle pavaizduotà procesà.

……………………………………………………………………………………………

…………………………………………………………………………………………… (2 taškai)



Kepenø vartø vena(kraujas teka ið plonosios þarnos)

Kepenø arterija (kraujas teka ið ðirdies)

Kepenø vena (kraujas teka á ðirdá)


13

3. Apibûdinkite ávykusio proceso reikðmæ palikuoniø ávairovei*.

……………………………………………………………………………………………

…………………………………………………………………………………………… (2 taškai)

6 KLAUSIMO TAŠKŲ SUMA 7 klausimas. Lentelëje suraðytos aminorûgðtys ir iRNR grandinës baziø sekos*.

Aminorūgštys iRNR kodas Tirozinas UAU Alaninas GCG

Fenilalaninas UUU Leucinas UUA Argininas CGU Glicinas GGG

Argininas AGG

DNR grandinës baziø seka: AATCGCAAATCCCGCATAATTTAG.

1. Uþraðykite iRNR grandinës sekà, kuri komplementariai susintetinta nuo viso pavaizduoto DNR molekulës fragmento.

…………………………………………………………………………………………… (1 taškas)

2. Kokia aminorûgðtis prie ilgëjanèios baltymo grandinës bus prijungta trečia?

...................................................................... (1 taškas)

3.1. Kokia bus penktoji aminorûgðtis grandinëje, jeigu DNR grandinëje po AAA sekos dël mutacijos iðkris timinas?

....................................................................... (1 taškas)

3.2. Nurodykite vienà veiksná, kuris galëjo sukelti mutacijà.

...................................................................... (1 taškas)

4. Kokià aminorûgðtá neð tRNR molekulë, jeigu jos antikodonas yra CCC?

..................................................................... (1 taškas)

5. Lentelëje áraðytos eukariotinës làstelës baltymo sintezëje dalyvaujanèios nukleorûgðtys. Įrašykite nukleorūgščių funkcijas ir nurodykite vietas, kuriose tos funkcijos vykdomos.

Nukleorūgštis Funkcija Funkcijos vieta DNR Nuo DNR nuraðoma* iRNR

iRNR

tRNR

Ribosomos

(4 taškai)





14

8 klausimas. Paveiksle pavaizduota Kurðiø mariø mitybos tinklo dalis.

1. Nurodykite paveiksle pavaizduoto mitybos tinklo mitybos lygmenis* ir jiems priskiriamus organizmus.

……………………………………………………………………………………………

……………………………………………………………………………………………

……………………………………………………………………………………………

…………………………………………………………………………………………… (2 taškai)

2. Kas yra pirminis ðios ekosistemos energijos ðaltinis?

............................................... (1 taškas)

3. Nurodykite, kuriems ðios ekosistemos organizmams bûdinga heterotrofinë mityba.

…………………………………………………………………………………………… (1 taškas)

4. Apibûdinkite autotrofinæ mitybà.

……………………………………………………………………………………………

…………………………………………………………………………………………… (2 taškai)

5. Remdamiesi paveikslu paaiðkinkite, kokie dviejų tipų ekologiniai ryðiai* sieja suaugusias plëðriàsias þuvis ir oþkas.

…………………………………………………………………………………………… (2 taškai)

6. Nurodykite du abiotinius veiksnius, kurie galëtø turëti átakos fitoplanktono gausai.

................................................................... ir ......................................................... (1 taškas)



Fitoplanktonas

Zooplanktonas Oþkos*

Nesubrendusios* plëðrios þuvys

Suaugusios* plëðrios* þuvys, pvz., sterkai*, lydekos*

II DALIES (1–8 KLAUSIMŲ) TAŠKŲ SUMA


15

III dalis

9 klausimas. Buvo tiriama, kaip ðarkø* kûno temperatûra ir làsteliø kvëpavimo greitis priklauso nuo aplinkos temperatûros. Ðarkos buvo laikomos septyniuose skirtingos temperatûros narveliuose* (nuo –10 °C iki +50 °C).

Nustatyta, kad temperatûrø intervale nuo –10 °C iki +30 °C paukðèiø kûno temperatûra iðliko pastovi* – +40 °C . Pakilus aplinkos temperatûrai virð +30 °C – paukðèiø kûno temperatûra kilo iki +45 °C.

1. Pavaizduokite grafiku, kaip kito ðarkø kûno temperatûra keièiantis aplinkos temperatûrai.

(2 taškai)

2. Kodël ðiltakraujo* gyvûno kûno temperatûra dideliame aplinkos temperatûros intervale iðlieka pastovi?

…………………………………………………………………………………………… (1 taškas)

Atliekant bandymà su ðarkomis taip pat buvo nustatyta ðarkø làsteliø kvëpavimo greièio priklausomybë nuo aplinkos temperatûros. Duomenys pavaizduoti grafiku.

3. Remdamiesi grafiku apraðykite, kaip làsteliø kvëpavimo greitis priklauso nuo

aplinkos temperatûros.

……………………………………………………………………………………………

……………………………………………………………………………………………

…………………………………………………………………………………………… (3 taškai)

4. Paaiðkinkite, dël kokiø prieþasèiø pasikeièia làsteliø kvëpavimo greitis, kai aplinkos temperatûra nukrinta nuo +10 °C iki –10 °C, ir kaip tai vyksta.

……………………………………………………………………………………………

…………………………………………………………………………………………… (2 taškai)



16

5. Ðio tyrimo rezultatus galime pritaikyti ir kitiems paukðèiams. Kokiomis sàlygomis turi bûti laikomi naminiai paukðèiai*, kad jø biomasë bûtø kuo didesnë? .............................................................. ir ..............................................................

(2 taškai)

10 klausimas. Paveiksle schemiðkai pavaizduotas bandymas kiauðinio baltymo* skaidymui* tirti. Á keturis mëgintuvëlius buvo ádëta po vienà vienodo dydþio kietai virto kiauðinio baltymo kubelá ir ápilta skirtingø tirpalø, kuriø sudëtis nurodyta lentelëje.

Mėgintuvėlis Tirpalo sudėtis, jo pH A 10 ml vandens, pH 7 B 10 ml pepsino tirpalo, pH 7 C 10 ml druskos rûgðties tirpalas, pH 2 D 10 ml pepsino tirpalo ir 10 laðø druskos rûgðties tirpalo, pH 2

Mëgintuvëliai buvo laikomi 37 °C temperatûroje vienà parà.

1. Koks ðio bandymo tikslas*?

……………………………………………………………………………………......…… (1 taškas)

2. Apraðykite, kaip galima nustatyti, ar kiauðinio baltymas buvo suskaidytas.

……………………………………………………………………………………......……

……………………………………………………………………………………......…… (1 taškas)

3. Bandymo pabaigoje keturiuose mëgintuvëliuose kiauðinio baltymas buvo suskaidytas nevienodai.

3.1. Kuriame mëgintuvëlyje kiauðinio baltymas buvo visiðkai suskaidytas? Paaiðkinkite, kodël baltymas buvo visiðkai suskaidytas tik tame mëgintuvëlyje.

……………………………………………………………………………………......……

……………………………………………………………………………………......…… (2 taškai)

3.2. Kuriame mûsø virðkinimo* organe yra terpë artimiausia to mëgintuvëlio terpei, kuriame kiauðinio baltymas buvo visiðkai suskaidytas?

.............................................................. (1 taškas)





17

4.1. Nurodykite dvi bandymo sàlygas, kurios pagreitintø kiauðinio baltymo skaidymà, ir paaiðkinkite, kodël skaidymas pagreitëtø.

……………………………………………………………………………………......……

……………………………………………………………………………………......…… (2 taškai)

4.2. Kiauðinio baltymas mûsø organizme suvirðkinamas gana greitai, per kelias

valandas. Nurodykite tris bûdus, kaip mûsø organizmas pagreitina maisto virðkinimà

……………………………………………………………………………………......……

……………………………………………………………………………………......……

……………………………………………………………………………………......…… (3 taškai)

10 KLAUSIMO TAŠKŲ SUMA 11 klausimas. Rašinys. Pasirinkite tik vieną iš dviejų pateiktų temų. Rašydami rašinį, nenukrypkite

nuo pateikto struktūrinio plano.

Vieta rašiniui (1 psl. ) 18 puslapyje

I tema. ŽMOGAUS DAUGINIMASIS

A Kiauðialàstës ir spermatozoido prisitaikymas atlikti savo funkcijas. (4 taškai)

B Apvaisinimas* ir gemalo ásitvirtinimas* gimdoje*.

(3 taškai) C Kodël nëðtumo* metu rûkanèios moterys daþniau gimdo maþesnio svorio kûdikius?

(3 taškai)

II tema. VANDENS TELKINIŲ* TARŠA ŽEMĖS ŪKIO* IR BUITINĖMIS ATLIEKOMIS*

A Maistiniø medþiagø* gausëjimas vandens telkiniuose. (3 taškai)

B Maistiniø medþiagø gausëjimo poveikis vandens telkinio ekosistemai.

(4 taškai) C Þemës ûkio ir buitinëmis atliekomis terðiamø vandens telkiniø tiesioginis poveikis þmonëms.

(3 taškai)



18

Vieta rašiniui


III DALIES (9–11 KLAUSIMŲ) TAŠKŲ SUMA


19

JUODRAŠTIS

Documents

2008 BIO VBE