2008 METŲ BIOLOGIJOS VALSTYBINIO BRANDOS EGZAMINO ... · 2008 metų biologijos valstybinio brandos egzamino rezultatų statistinė analizė 3 klausimo skiriamoji geba.Šis parametras

LIETUVOS RESPUBLIKOS ÐVIETIMO IR MOKSLO MINISTERIJA N A C I O N A L I N I S E G Z A M I N Ø C E N T R A S

© Nacionalinis egzaminų centras, 2008

2008 METŲ BIOLOGIJOS VALSTYBINIO BRANDOS EGZAMINO REZULTATŲ

STATISTINĖ ANALIZĖ

2008 m. gegužės 26 d. valstybinį biologijos brandos egzaminą laikė 3860 kandidatų – vidurinio ugdymo programos baigiamųjų klasių mokiniai ir ankstesnių laidų abiturientai, panorę perlaikyti biologijos valstybinį brandos egzaminą. Dėl įvairių priežasčių į egzaminą neatvyko 84 kandidatai.

Maksimali taškų suma, kurią galėjo surinkti laikantieji egzaminą, – 130 taškų. Minimali egzamino išlaikymo taškų sumos riba, kuri nustatoma po egzamino rezultatų sumavimo, – 32 taškai. Tai sudarė 24,6 proc. visų galimų taškų. Valstybinio biologijos brandos egzamino neišlaikė 172 kandidatai (4,56 proc. jį laikiusiųjų).

Pakartotinės sesijos biologijos valstybinį brandos egzaminą 2008 m. birželio 18 d. laikė 34 kandidatai (3 neišlaikė), 4 kandidatai į egzaminą neatvyko. Neišlaikiusieji valstybinio biologijos brandos egzamino, liepos 3 d. galėjo laikyti pakartotinį mokyklinį biologijos brandos egzaminą.

Žemiau pateikta statistinė analizė paremta biologijos valstybinio pagrindinės sesijos brandos egzamino kandidatų rezultatais.

Valstybinio biologijos brandos egzamino užduoties taškų vidurkis yra 75,46 taško, taškų sumos standartinis nuokrypis (dispersija) – 26,31. Mažiausias šiemet gautas egzamino įvertinimas – 14 taškai, didžiausias – 128 taškai.

Laikiusių valstybinį biologijos brandos egzaminą kandidatų surinktų taškų pasiskirstymas pateiktas 1 diagramoje.

1 diagrama. Valstybinį biologijos brandos egzaminą laikiusių kandidatų surinktų taškų pasiskirstymas

2008 metų biologijos valstybinio brandos egzamino rezultatų statistinė analizė

2

Valstybinio brandos egzamino vertinimas yra norminis: kiekvieno mokinio pasiekimai lyginami su kitų, laikiusiųjų šį egzaminą, pasiekimais. Valstybinio brandos egzamino įvertinimas yra šimtabalės skalės skaičius nuo 1 iki 100. Šis skaičius rodo, kurią egzaminą išlaikiusių kandidatų dalį (procentais) mokinys pralenkė. Pavyzdžiui, 40 balų reiškia, kad blogiau egzaminą išlaikė 40 proc. kandidatų, geriau – 60 proc. (100 – 40 = 60). Minimalus išlaikymo valstybinio brandos egzamino įvertinimas yra 1 (vienas) balas, maksimalus – 100 balų. Šie balai į dešimtbalės skalės pažymį nėra verčiami. Jie įrašomi į kandidato brandos atestato priedą kaip valstybinio brandos egzamino įvertinimai. Pavyzdžiui, įrašoma 40 (keturiasdešimt). Kandidatų surinktų egzamino užduoties taškų ir jų įvertinimo valstybinio biologijos brandos egzamino balais sąryšis pateiktas 2 diagramoje.

2 diagrama. Už egzamino užduotį gautų taškų ir įvertinimo VBE balais sąryšis.

Statistinei analizei atlikti atsitiktinai buvo atrinkta 400 kandidatų darbų. Apibendrinus informaciją, esančią atrinktuose darbuose, kiekvienam užduoties klausimui (ar jo daliai, jei jis buvo sudarytas iš struktūrinių dalių) buvo nustatyta:

kuri dalis kandidatų pasirinko atitinkamą atsakymą (A, B, C ar D, jei klausimas buvo su pasirenkamaisiais atsakymais, teisingas atsakymas vertinamas 1,5 taško) ar surinko atitinkamą skaičių taškų (0, 1, 2 ir t.t.);

klausimo sunkumas. Šį parametrą išreiškia toks santykis:

Jei klausimas buvo vertinamas vienu tašku, tai jo sunkumas tiesiogiai parodo, kuri dalis kandidatų į tą

klausimą atsakė teisingai;

(visų kandidatų už šį klausimą surinktų taškų suma) (visų už šį klausimą teoriškai galimų surinkti taškų suma)


3

klausimo skiriamoji geba. Šis parametras rodo, kaip atskiras egzamino klausimas išskiria stipresniuosius ir silpnesniuosius kandidatus. Jei klausimas buvo labai lengvas ir į jį beveik vienodai sėkmingai atsakė ir stipresnieji, ir silpnesnieji kandidatai, tai tokio klausimo skiriamoji geba maža. Panaši skiriamoji geba gali būti ir labai sunkaus klausimo, į kurį beveik niekas neatsakė. Neigiama skiriamosios gebos reikšmė rodo, kad silpnesnieji (sprendžiant pagal visą egzamino užduotį) už tą klausimą surinko daugiau taškų, nei stipresnieji (tai – prasto klausimo požymis). Pagal testų teoriją, geri klausimai yra tie, kurių skiriamoji geba yra 0,4 – 0,5, labai geri – 0,6 ir daugiau. Dėl įvairių pedagoginių ir psichologinių tikslų kai kurie labai sunkūs arba labai lengvi klausimai vis vien pateikiami teste, nors jų skiriamoji geba ir nėra optimali;

klausimo koreliacija su visa užduotimi. Tai to klausimo surinktų taškų ir visų užduoties surinktų taškų koreliacijos koeficientas (apskaičiuojamas naudojant Pirsono koreliacijos koeficientą). Šis parametras rodo, kuria dalimi atskiras klausimas žinias ir gebėjimus matuoja taip, kaip ir visa užduotis. Žinoma, daugiataškio klausimo koreliacija su visa užduotimi yra didesnė, nei vienataškio.

Visų biologijos valstybinio brandos egzamino užduočių sunkumo ir skiriamosios gebos priklausomybė pavaizduota 3 diagramoje.

3 diagrama. Visų užduočių sunkumo ir skiriamosios gebos priklausomybė

Turinio požiūriu, biologijos valstybinis brandos egzaminas apima 4 temas. 1 ir 2 lentelėse pateikta informacija

apie atskirų užduoties temų tarpusavio koreliaciją. Šis parametras rodo, kuria dalimi tam tikra atskira testo užduotis matuoja mokinio kompetencijas kitos atskiros užduoties ir visos užduoties atžvilgiu.


4

1 lentelė. Informaciją apie atskirų užduoties temų tarpusavio koreliaciją, gautą remiantis 11 klausimo 1 temą pasirinkusių kandidatų darbais.

Temos Ląstelė Funkcijos Genetika, įvairovė Ekologija Bendra taškų

suma

Bendra taškų suma minus

tema

Ląstelė 1 0,85 0,80 0,77 0,91 0,86

Funkcijos 0,85 1 0,84 0,84 0,98 0,91

Genetika, įvairovė 0,80 0,84 1 0,75 0,90 0,86

Ekologija 0,77 0,84 0,75 1 0,89 0,85

2 lentelė. Informaciją apie atskirų užduoties temų tarpusavio koreliaciją, gautą remiantis 11 klausimo 2 temą pasirinkusių kandidatų darbais.

Temos Ląstelė Funkcijos Genetika, įvairovė Ekologija Bendra taškų

suma

Bendra taškų suma minus

tema

Ląstelė 1 0,82 0,78 0,78 0,90 0,85

Funkcijos 0,82 1 0,83 0,84 0,97 0,90

Genetika, įvairovė 0,78 0,83 1 0,78 0,90 0,85

Ekologija 0,78 0,84 0,78 1 0,92 0,86

Toliau pateikiama biologijos valstybinio brandos egzamino užduoties klausimų statistinė analizė.


5

2008 m. BIOLOGIJOS VALSTYBINIO BRANDOS EGZAMINO UŽDUOTIS I d a l i s

Sunkumas Skiriamoji geba Koreliacija 1–30 klausimai 0,77 0,37 0,87

Kiekvieno I dalies klausimo teisingas atsakymas vertinamas 1,5 taško. Į kiekvieną klausimą yra tik po vieną teisingą atsakymą. Pažymėkite teisingą atsakymą apvesdami prieš jį esančią raidę.

1. Kurie ið ðiø junginiø yra polisacharidai?

A Gliukozë ir krakmolas. B Krakmolas ir glikogenas. C Sacharozë ir laktozë. D Glikogenas ir laktozë.

Atsakymų pasirinkimas (%) A B* C D Neatsakė Sunkumas Skiriamoji geba Koreliacija

14,25 59,00 22,25 4,50 0 0,59 0,65 0,52

2. Kuris teiginys teisingai apibûdina natrio jonø (Na+) biologinæ reikðmæ?

A Padeda palaikyti làstelës osmosiná slëgá. B Áeina á celiuliozës sudëtá. C Áeina á baltymø sudëtá. D Pagrindinis hemoglobino elementas.

Atsakymų pasirinkimas (%) A* B C D Neatsakė Sunkumas Skiriamoji geba Koreliacija

76,25 8,25 7,75 7,75 0 0,76 0,56 0,51

3. Koks medþiagø pernaðos per làstelës membranà bûdas pavaizduotas paveiksle?

Atsakymų pasirinkimas (%) A B C D* Neatsakė Sunkumas Skiriamoji geba Koreliacija

4,75 9,25 8,25 77,75 0 0,78 0,43 0,38

A Difuzija. B Fagocitozë. C Pasyvioji pernaða. D Aktyvioji pernaða.

Baltymo pavidalas pasikeièia, molekulë pereina membranà

Molekulë susijungia su pernaðos baltymu

ATP prisijungia prie baltymo

Molekulë atsipalaiduoja nuo baltymo ir jis atgauna pradiná pavidalà

Làstelës vidus

Làstelës iðorë


6

4. Augalinë làstelë skiriasi nuo gyvûninës tuo, kad augalinë làstelë:

A turi mitochondrijø; B turi branduolá; C kaupia krakmolo granules; D kaupia glikogeno grûdelius.

Atsakymų pasirinkimas (%) A B C* D Neatsakė Sunkumas Skiriamoji geba Koreliacija

8,25 1,50 85,50 4,75 0 0,86 0,40 0,48 5. Kurios augalø lapø làstelës geriausiai prisitaikiusios sugerti ðviesos energijà?

A Medienos indø. B Rëtiniø indø. C Asimiliacinio audinio. D Dengiamojo audinio.


0,50 1,50 62,75 35,25 0 0,63 0,65 0,51 6. Paveiksle grafiðkai pavaizduoti duomenys gauti hemocitometru tiriant mikroorganizmø kultûros

augimà. Làstelës mëginyje skaièiuotos kas valandà.

Kuri grafiko dalis rodo, kad mikroorganizmø làsteliø susidaro tiek pat, kiek ir þûsta?

A EF B FG C GH D HI


1,50 2,50 89,00 6,75 0,25 0,89 0,06 0,11

7. Kurie organai priklauso ðalinimo organø sistemai?

A Inkstai, ðlapimtakis, ðlapimo pûslë. B Skrandis, plonoji ir storoji þarnos. C Plauèiai, kepenys, kasa*. D Ðirdis, kasa, inkstai.


92,00 3,25 4,50 0,25 0 0,92 0,18 0,26

E F

G

H

I

Laikas, val.

Làst

eliø

ska

ièiu

s


7

Atsakydami á 8 ir 9 klausimus remkitës paveikslu, kuriame pavaizduotas bandymas. Juo tiriama, kaip fotosintezës greitis priklauso nuo ðviesos intensyvumo.

8. Kodël atliekant ðá bandymà elodëjos ðakelë pamerkiama á sodos tirpalà?

A Soda nuskaidrina vandená ir ðviesa geriau pasiekia elodëjos ðakeles. B Be sodos tirpalo elodëjos fotosintezë ið viso nevyktø. C Vandenyje daugiau iðtirpsta anglies dioksido, reikalingo elodëjai kvëpuoti. D Vandenyje daugiau iðtirpsta anglies dioksido, reikalingo elodëjos fotosintezei.

Atsakymų pasirinkimas (%)

A B C D* Neatsakė Sunkumas Skiriamoji geba Koreliacija

5,25 3,00 9,75 82,00 0 0,82 0,31 0,33 9. Kokià sàlygà bûtina pakeisti, kad bûtø pasiektas ðio bandymo tikslas?

A Sodos tirpalo koncentracijà. B Tirpalo temperatûrà. C Ðviesos intensyvumà. D Tiriamø elodëjos ðakeliø dydá.


59,00 35,75 3,50 1,75 0,00 59,00 21,67 0,20

10. Lentelëje pateikti duomenys apie skirtingoje aplinkoje gyvenanèiø þinduoliø ðlapimo koncentracijà.

Žinduolis Šlapimo koncentracija sutartiniais vienetais Bebras 52 Ðernas 110 Dykuminis ðoklys 550

Kokià iðvadà galime padaryti remiantis lentelës duomenimis?

A Bebras prisitaikæs taupyti vandená iðskirdamas maþiausios koncentracijos ðlapimà. B Dykuminis ðoklys prisitaikæs taupyti vandená iðskirdamas labai koncentruotà ðlapimà. C Bebro ðlapimo koncentracija didesnë nei ðerno. D Ðernas ir dykuminis ðoklys iðskiria vienodos koncentracijos ðlapimà.


16,75 81,75 1,00 0,50 0 0,82 0,40 0,42

Elodëja

Sodos tirpalas


8

11. Paveiksle pavaizduota þmogaus ðlapimo ðalinimo sistema. Kurio organo veiklai sutrikus ðlapime atsiranda baltymø?


A* B C D Neatsakė Sunkumas Skiriamoji geba Koreliacija

95,50 1,25 3,00 0,25 0 0,96 0,12 0,23

12. Kiek X chromosomø yra vyro nelytinëse (somatinëse) làstelëse?

A 0 B 1 C 2 D 23


19,50 34,00 9,25 37,25 0 0,34 0,36 0,29 13. Kurià dalá chromosomø dukra paveldëjo ið tëvo?

A 25 proc. B 50 proc. C 75 proc. D 100 proc.


5,75 91,25 1,75 1,25 0 0,91 0,16 0,23 14. Kuriems gyvûnams bûdingas netiesioginis vystymasis?

A Þuvims, varlëms ir ropliams. B Þuvims ir ropliams. C Varlëms ir ropliams. D Þuvims ir varlëms.



12,75 2,00 5,25 79,75 0,25 0,80 0,21 0,22

A

B

CD


9

15.

A E, G ir K. B F, H ir K. C E, F ir H. D G, H ir K.


72,00 10,00 3,50 14,50 0 0,72 0,45 0,42 16. Ultravioletiniai spinduliai gali sukelti mutacijø þmogaus organizmo làstelëse. Ðios mutacijos bus

perduodamos palikuonims, jeigu jos ávyksta:

A neuronuose; B kepenø làstelëse; C kiauðialàstëje; D eritrocituose.


2,50 0,25 91,25 6,00 0 0,91 0,23 0,35 17. To paties mitybos tinklo organizmai sudaro:

A ekosistemà; B populiacijà; C ekologinæ niðà; D ekologinæ bendrijà.



23,25 10,25 16,00 50,50 0 0,51 0,43 0,34 18. Paveiksle grafiðkai pavaizduota, kokio rûgðtingumo vandenyje dar gali iðgyventi kai kurie vandens

gyvûnai.

Kurie ið ðiø organizmø dauginasi sporomis? E

F

G

H

K

Margieji upëtakiai

Laðalø nimfos

Eðeriai

Vandens blakës

Midijos

Varlës


10

Tarkime, kad eþero vandens pH ið pradþiø buvo neutralus. Po kurio laiko dël rûgðèiøjø krituliø vandens pH pasikeitë vienetu. Kurie ið paveiksle nurodytø gyvûnø tame eþere iðnyktø pirmiausia?

A Midijos. B Varlës. C Vandens blakës. D Margieji upëtakiai.


A* B C D Neatsakė Sunkumas Skiriamoji geba Koreliacija

81,00 2,50 15,00 1,50 0 0,81 0,44 0,44 19. Lentelëje nurodyti penkiø kerpiø pavadinimai ir didþiausia sieros dioksido koncentracija, kuriai

esant tos kerpës gali augti.

Kerpës pavadinimas Sieros dioksido koncentracija, μg/m3 Platuþë

Briedragë Keþas

Geltonkerpë Lekanora

30 35 60 70

150

Kuris teiginys apie kerpiø prisitaikymà prie aplinkos yra teisingas?

A Lekanora neprisitaikiusi augti ten, kur sieros dioksido koncentracija maþesnë uþ 150 μg/m3. B Lekanora geriausiai prisitaikiusi prie aplinkos tarðos sieros dioksidu. C Platuþë geriausiai prisitaikiusi prie aplinkos tarðos sieros dioksidu. D Kerpiø paplitimas nepriklauso nuo sieros dioksido koncentracijos.


5,50 90,00 1,75 2,50 0,25 0,90 0,24 0,32 20. Stebëdami palei eþerà plytinèià pievà, matome daugybæ pievos augalø, þydinèius vëdrynus, palei

eþero krantà – vienà kità varliagyvá, o eþero seklumoje – þuvø mailiø. Kas sudaro populiacijà?

A Pievoje gyvenantys varliagyviai. B Pievoje augantys aitrieji vëdrynai. C Þuvø mailius eþero seklumoje. D Visi pievos augalai ir gyvûnai.


A B* C D Neatsakė Sunkumas Skiriamoji geba Koreliacija

12,00 40,50 17,50 30,00 0 0,41 0,72 0,53


11

I I d a l i s 1 klausimas. Paveiksle pavaizduota làstelës membrana.

Taškų pasiskirstymas (%)

0 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 Sunkumas Skiriamoji geba Koreliacija

12,0 6,25 8,75 6,25 7,00 7,25 8,75 12,00 7,75 11,75 6,75 5,50 0,49 0,69 0,87

1.1. Kaip vadinami paveiksle raidëmis paþymëti membranà sudarantys cheminiai junginiai?

A – ................................................ B – ................................................ (2 taškai)

Taškų pasiskirstymas (%)0 1 2 Sunkumas Skiriamoji geba Koreliacija

22,25 18,50 59,25 0,69 0,76 0,70

1.2. Apibûdinkite, kaip A dalies molekuliø savybës lemia ðiø molekuliø iðsidëstymà membranoje.

................................................................................................................................

................................................................................................................................

................................................................................................................................ (3 taškai)

Taškų pasiskirstymas (%) 0 1 2 3 Sunkumas Skiriamoji geba Koreliacija

38,00 12,50 18,50 31,00 0,48 0,82 0,75

2. Nurodykite du procesus, kuriuose dalyvauja raide B paþymëtos membranos dalys.

..............................................................................

..............................................................................

(2 taškai)


39,25 45,75 15,00 0,38 0,57 0,66


12

Visø làstelës organoidø membranø sandara yra panaði, taèiau pavirðiaus plotas skiriasi. Lentelëje pateikti duomenys rodo þiurkës kepenø làstelës organoidø membranø pavirðiaus plotà.

Ląstelės struktūrinės dalys Membranų paviršiaus plotas (µm2) Ðiurkðtusis endoplazminis tinklas 30400 Mitochondrijø iðorinë membrana 7470 Mitochondrijø vidinë membrana 39600 Branduolys 280 Lizosomos 100

3. Remdamiesi lentelëje pateiktais pavyzdþiais paaiðkinkite, kodël vienø organoidø pavirðiaus plotas

didelis, kitø – maþas. Aiðkinkite susiedami su organoidø atliekamomis funkcijomis.

................................................................................................................................

................................................................................................................................

................................................................................................................................ (4 taškai)

Taškų pasiskirstymas (%) 0 1 2 3 4 Sunkumas Skiriamoji geba Koreliacija

25,50 17,50 20,25 21,25 15,50 0,46 0,61 0,70

2 klausimas. Paveiksle pavaizduota dujø apykaita plauèiø alveolëse.

Taškų pasiskirstymas (%) 0 1 2 3 4 5 6 7 8 Sunkumas Skiriamoji geba Koreliacija

2,75 10,00 8,75 12,00 14,25 10,25 18,00 15,75 8,25 0,57 0,6 0,85 1. Kokios dujos paþymëtos skaièiais 1 ir 2?

1 – .........................................................

2 – ......................................................... (1 taškas)


0 1 Sunkumas Skiriamoji geba Koreliacija

16,75 83,25 0,83 0,38 0,40


13

2.1. Remdamiesi paveikslu, paaiðkinkite, kaip keièiasi kraujo sudëtis, jam tekant pro alveolæ.

……………………………………………………………………………………………

…………………………………………………….............................………………… (1 taškas)

Taškų pasiskirstymas (%)0 1 Sunkumas Skiriamoji geba Koreliacija

2.2. Paaiðkinkite, kaip paveiksle pavaizduotos kraujo làstelës yra prisitaikiusios perneðti dujas.

……………………………………………………………………………………………

…………………………………………………….............................………………… (2 taškai)


35,50 38,25 26,25 0,45 0,77 0,75 3. Kodël vyksta dujø difuzija plauèiuose?

…………………………………………………………………………………………… (1 taškas)


44,50 55,50 0,56 0,74 0,64 4. Ne visi stuburiniai gyvûnai kvëpuoja vien plauèiais. Nurodykite dar du stuburiniø gyvûnø organus,

per kuriuos vyksta dujø apykaita.

......................................... ir ......................................

(1 taškas) Taškų pasiskirstymas (%)


38,50 61,50 0,62 0,51 0,41 5. Kokie kraujo pokyèiai gali padidinti organizmo iðtvermæ?

……………………………………………………………………………………………

…………………………………………………………………………………………… (2 taškai)


28,50 48,50 23,00 0,47 0,48 0,54


14

3 klausimas. Paveiksle pateikta mikroskopu daryta augalo lapo apatinës pusës nuotrauka, kurioje matomos padidintos praviros þiotelës.

Taškų pasiskirstymas (%) 0 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 Sunkumas Skiriamoji geba Koreliacija

0,50 0,50 3,75 4,50 6,50 9,00 13,00 14,25 15,5011,25 9,25 8,50 3,50 0,60 0,42 0,78 1. Paaiðkinkite, kuo augalui svarbios þiotelës.

……………………………………………………………………………………………

…………………………………………………………………………………………… (2 taškai)


14,75 35,50 49,75 0,68 0,66 0,73 2. Kodël daugumos sausumos augalø þiotelës iðsidësèiusios lapalakðèio apaèioje?

…………………………………………………………………………………………… (1 taškas)


54,50 45,50 0,46 0,42 0,30 Paveiksle grafiðkai pavaizduota, kaip þioteliø plyðio dydis priklauso nuo aplinkos veiksniø.

3.1. Remdamiesi grafiku nurodykite aplinkos veiksnius, kurie turi átakos þioteliø varstymuisi.

…………………………………………………………………………………………… (2 taškai)


4,75 39,75 55,50 0,75 0,11 0,14

Saulëta ir drëgna

Labai sausa

VidurnaktisVidurdienisVidurnaktis

Paros laikas

Ben

dras

þio

teliø

ply

ðiø

plot

as

sant

ykin

iais

vie

neta

is


15

3.2. Remdamiesi grafiku apibûdinkite, kaip þioteliø varstymasis priklauso nuo aplinkos veiksniø.

……………………………………………………………………………………………

…………………………………………………………………………………………… (3 taškai)


14,25 17,50 41,75 26,50 0,60 0,26 0,36 4. Paaiðkinkite, kaip pasikeistø nuo þioteliø varstymosi priklausantys procesai, jei dël aplinkos tarðos

þiotelës uþsikimðtø. …………………………………………………………………………………………… …………………………………………………………………………………………… ……………………………………………………………………………………………

(4 taškai) Taškų pasiskirstymas (%)

0 1 2 3 4 Sunkumas Skiriamoji geba Koreliacija

13,00 20,00 26,50 23,25 17,25 0,53 0,57 0,72


54,50 45,50 0,46 0,42 0,30 4 klausimas. Paveiksle pavaizduota plonosios þarnos sienelës dalis.


0 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 Sunkumas Skiriamoji geba Koreliacija

7,25 8,00 8,25 10,50 6,50 9,00 11,75 10,50 14,00 9,50 4,75 0,52 0,64 0,85 1. Kas paveiksle paþymëta raidëmis X ir Y?

X – ......................................................... Y – ......................................................... (2 taškai)


25,00 37,50 37,50 0,56 0,61 0,63

Þiediniai raumenysIðilginiai raumenys


16

2. Kokià funkcijà atlieka raide X paþymëta struktûra?

…………………………………………………………………………………………… (1 taškas)


69,50 30,50 0,31 0,80 0,64

3. Susiekite paveiksle raide Y paþymëtos struktûros sandarà su tos struktûros atliekama funkcija. …………………………………………………………………………………………… …………………………………………………………………………………………… ……………………………………………………………………………………………

(3 taškai)


27,25 16,75 28,50 27,50 0,52 0,73 0,76 4. Apibûdinkite plonosios þarnos sienelëje esanèiø þiediniø ir iðilginiø lygiøjø raumenø vaidmená

virðkinimo procese.

……………………………………………………………………………………………

…………………………………………………………………………………………… (2 taškai)


23,75 42,50 33,75 0,55 0,51 0,55 5. Paaiðkinkite, kodël maisto medþiagas reikia virðkinti.

……………………………………………………………………………………………

…………………………………………………………………………………………… (2 taškai)


26,25 40,75 33,00 0,53 0,56 0,59 5 klausimas. Kepenys dalyvauja palaikant organizmo homeostazæ. Paveiksle schemiðkai

pavaizduotos á kepenis áeinanèios ir iðeinanèios kraujagyslës.


0 1 2 3 4 5 6 Sunkumas Skiriamoji geba Koreliacija

28,50 19,75 14,50 12,75 8,75 10,00 5,75 0,34 0,67 0,82

Kepenø vartø vena(kraujas teka ið plonosios þarnos)

Kepenø arterija(kraujas teka ið ðirdies)

Kepenø vena (kraujas teka á ðirdá)


17

1. Nurodykite du hormonus, kuriems veikiant kepenys dalyvauja homeostazëje.

............................................... ir ........................................ (1 taškas)


51,00 49,00 0,49 0,81 0,65

2. Paaiðkinkite, kodël sveikø þmoniø gliukozës koncentracija kepenų venoje svyruoja daug maþiau negu kepenų vartų venoje.

……………………………………………………………………………………………

…………………………………………………………………………………………… (3 taškai)


43,50 31,50 14,75 10,25 0,31 0,60 0,71

3. Þmonëms, sergantiems cukriniu diabetu, ypaè pavojingas staigus gliukozës padidëjimas kraujyje. Kodël jiems patariama kad gautø angliavandeniø, valgyti krakmolo, o ne cukraus?

……………………………………………………………………………………………

…………………………………………………………………………………………… (2 taškai)


59,50 15,50 25,00 0,33 0,70 0,62

6 klausimas. Paveiksle pavaizduotas vienas ið mejozës metu vykstanèiø procesø.

Taškų pasiskirstymas (%) Sunkumas Skiriamoji geba Koreliacija

0 1 2 3 4 5 16,75 15,50 18,50 21,75 18,00 9,50 0,47 0,67 0,84

1. Kokioje mejozës fazëje vyksta paveiksle pavaizduotas procesas?

......................................................................... (1 taškas)


75,25 24,75 0,25 0,56 0,50


18

2. Apraðykite paveiksle pavaizduotà procesà. …………………………………………………………………………………………… ……………………………………………………………………………………………


0 1 2 Sunkumas Skiriamoji geba Koreliacija

28,75 28,00 43,25 0,57 0,83 0,78

3. Apibûdinkite ávykusio proceso reikðmæ palikuoniø ávairovei. …………………………………………………………………………………………… ……………………………………………………………………………………………



25,50 51,00 23,50 0,49 0,56 0,65 7 klausimas. Lentelëje suraðytos aminorûgðtys ir iRNR grandinës baziø sekos.

Aminorūgštys iRNR kodas Tirozinas UAU Alaninas GCG

Fenilalaninas UUU Leucinas UUA Argininas CGU Glicinas GGG

Argininas AGG

DNR grandinës baziø seka: AATCGCAAATCCCGCATAATTTAG.

Taškų pasiskirstymas (%) 0 1 2 3 4 5 6 7 8 9 Sunkumas Skiriamoji

geba Koreliacija

6,00 5,75 6,25 8,00 9,50 12,50 13,00 14,50 13,50 11,00 0,59 0,61 0,82

1. Uþraðykite iRNR grandinës sekà, kuri komplementariai susintetinta nuo viso pavaizduoto DNR molekulës fragmento. ……………………………………………………………………………………………



32,25 67,75 0,68 0,69 0,56

2. Kokia aminorûgðtis prie ilgëjanèios baltymo grandinës bus prijungta trečia? ...................................................................... (1 taðkas) Taškų pasiskirstymas (%)


25,75 74,25 0,74 0,49 0,46

3.1. Kokia bus penktoji aminorûgðtis grandinëje, jeigu DNR grandinëje po AAA sekos dël mutacijos iðkris timinas? ....................................................................... (1 taðkas) Taškų pasiskirstymas (%)


51,00 49,00 0,49 0,66 0,48


19

3.2. Nurodykite vienà veiksná, kuris galëjo sukelti mutacijà.

...................................................................... (1 taškas)


43,50 56,50 0,57 0,69 0,55

4. Kokià aminorûgðtá neð tRNR molekulë, jeigu jos antikodonas yra CCC?

..................................................................... (1 taškas)


24,50 75,50 0,76 0,56 0,52

5. Lentelëje áraðytos eukariotinës làstelës baltymo sintezëje dalyvaujanèios nukleorûgðtys. Įrašykite nukleorūgščių funkcijas ir nurodykite vietas, kuriose tos funkcijos vykdomos.

Nukleorūgštis Funkcija Funkcijos vieta DNR Nuo DNR nuraðoma iRNR

iRNR

tRNR Ribosomos


0 1 2 3 4 Sunkumas Skiriamoji geba Koreliacija

13,25 21,75 27,75 20,00 17,25 0,52 0,61 0,75

8 klausimas. Paveiksle pavaizduota Kurðiø mariø mitybos tinklo dalis.

Taškų pasiskirstymas (%) 0 1 2 3 4 5 6 7 8 9 Sunkumas Skiriamoji

geba Koreliacija

6,00 5,75 6,25 8,00 9,50 12,50 13,00 14,50 13,50 11,00 0,59 0,61 0,82

Fitoplanktonas

Zooplanktonas Oþkos

Nesubrendusios plëðrios þuvys

Suaugusios plëðrios þuvys, pvz., sterkai, lydekos


20

1. Nurodykite paveiksle pavaizduoto mitybos tinklo mitybos lygmenis ir jiems priskiriamus organizmus.

……………………………………………………………………………………………

……………………………………………………………………………………………

……………………………………………………………………………………………

…………………………………………………………………………………………… (2 taškai)


31,25 47,75 21,00 0,45 0,40 0,47 2. Kas yra pirminis ðios ekosistemos energijos ðaltinis?

............................................... (1 taškas)


67,50 32,50 0,33 0,53 0,45

3. Nurodykite, kuriems ðios ekosistemos organizmams bûdinga heterotrofinë mityba.

…………………………………………………………………………………………… (1 taškas)


50,50 49,50 0,50 0,70 0,56 4. Apibûdinkite autotrofinæ mitybà.

……………………………………………………………………………………………

…………………………………………………………………………………………… (2 taškai)


31,25 35,25 33,50 0,51 0,69 0,70 5. Remdamiesi paveikslu paaiðkinkite, kokie dviejų tipų ekologiniai ryðiai sieja suaugusias plëðriàsias

þuvis ir oþkas.

…………………………………………………………………………………………… (2 taškai)


29,50 31,50 39,00 0,55 0,71 0,69 6. Nurodykite du abiotinius veiksnius, kurie galëtø turëti átakos fitoplanktono gausai.

................................................................... ir ......................................................... (1 taškas)


47,00 53,00 0,53 0,69 0,57


21

I I I d a l i s 9 klausimas. Buvo tiriama, kaip ðarkø kûno temperatûra ir làsteliø kvëpavimo greitis priklauso nuo

aplinkos temperatûros. Ðarkos buvo laikomos septyniuose skirtingos temperatûros narveliuose (nuo –10 °C iki +50 °C).

Nustatyta, kad temperatûrø intervale nuo –10 °C iki +30 °C paukðèiø kûno temperatûra iðliko pastovi – +40 °C . Pakilus aplinkos temperatûrai virð +30 °C – paukðèiø kûno temperatûra kilo iki +45 °C.


0 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 Sunkumas Skiriamoji geba Koreliacija

1,75 1,50 5,25 5,00 12,25 15,00 17,00 16,25 13,00 9,75 3,25 0,59 0,40 0,72 1. Pavaizduokite grafiku, kaip kito ðarkø kûno temperatûra keièiantis aplinkos temperatûrai.



19,50 49,50 31,00 0,56 0,33 0,39

2. Kodël ðiltakraujo gyvûno kûno temperatûra dideliame aplinkos temperatûros intervale iðlieka pastovi?

…………………………………………………………………………………………… (1 taškas)


53,25 46,75 0,47 0,52 0,41 Atliekant bandymà su ðarkomis taip pat buvo nustatyta ðarkø làsteliø kvëpavimo greièio priklausomybë nuo aplinkos temperatûros. Duomenys pavaizduoti grafiku.


22

3. Remdamiesi grafiku apraðykite, kaip làsteliø kvëpavimo greitis priklauso nuo aplinkos temperatûros.

……………………………………………………………………………………………

……………………………………………………………………………………………

…………………………………………………………………………………………… (3 taškai)


8,50 11,00 24,00 56,50 0,76 0,33 0,42 4. Paaiðkinkite, dël kokiø prieþasèiø pasikeièia làsteliø kvëpavimo greitis, kai aplinkos temperatûra

nukrinta nuo +10 °C iki –10 °C, ir kaip tai vyksta.

……………………………………………………………………………………………

…………………………………………………………………………………………… (2 taškai)


41,75 36,25 22,00 0,40 0,59 0,59 5. Ðio tyrimo rezultatus galime pritaikyti ir kitiems paukðèiams. Kokiomis sàlygomis turi bûti laikomi

naminiai paukðèiai, kad jø biomasë bûtø kuo didesnë? .............................................................. ir ..............................................................



16,25 43,50 40,25 0,62 0,35 0,37 10 klausimas. Paveiksle schemiðkai pavaizduotas bandymas kiauðinio baltymo skaidymui tirti. Á keturis

mëgintuvëlius buvo ádëta po vienà vienodo dydþio kietai virto kiauðinio baltymo kubelá ir ápilta skirtingø tirpalø, kuriø sudëtis nurodyta lentelëje.

Mėgintuvėlis Tirpalo sudėtis, jo pH A 10 ml vandens, pH 7 B 10 ml pepsino tirpalo, pH 7 C 10 ml druskos rûgðties tirpalas, pH 2 D 10 ml pepsino tirpalo ir 10 laðø druskos rûgðties tirpalo, pH 2

Mëgintuvëliai buvo laikomi 37 °C temperatûroje vienà parà.

Taškų pasiskirstymas (%) 0 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 Sunkumas Skiriamoji geba Koreliacija

1,25 2,75 7,00 7,75 13,50 12,75 13,75 15,00 13,00 9,75 3,50 0,57 0,46 0,78


23

1. Koks ðio bandymo tikslas? ……………………………………………………………………………………......……



36,25 63,75 0,64 0,31 0,26 2. Apraðykite, kaip galima nustatyti, ar kiauðinio baltymas buvo suskaidytas.

……………………………………………………………………………………......…… ……………………………………………………………………………………......……



71,00 29,00 0,29 0,23 0,21 3. Bandymo pabaigoje keturiuose mëgintuvëliuose kiauðinio baltymas buvo suskaidytas nevienodai.

3.1. Kuriame mëgintuvëlyje kiauðinio baltymas buvo visiðkai suskaidytas? Paaiðkinkite, kodël baltymas buvo visiðkai suskaidytas tik tame mëgintuvëlyje. ……………………………………………………………………………………......…… ……………………………………………………………………………………......……



21,25 10,00 68,75 0,74 0,53 0,54 3.2. Kuriame mûsø virðkinimo organe yra terpë artimiausia to mëgintuvëlio terpei, kuriame kiauðinio

baltymas buvo visiðkai suskaidytas? ..............................................................



13,50 86,50 0,87 0,27 0,33 4.1. Nurodykite dvi bandymo sàlygas, kurios pagreitintø kiauðinio baltymo skaidymà, ir paaiðkinkite,

kodël skaidymas pagreitëtø.

……………………………………………………………………………………......…… ……………………………………………………………………………………......……



40,00 40,00 20,00 0,40 0,56 0,59 4.2. Kiauðinio baltymas mûsø organizme suvirðkinamas gana greitai, per kelias valandas. Nurodykite

tris bûdus, kaip mûsø organizmas pagreitina maisto virðkinimà ……………………………………………………………………………………......…… ……………………………………………………………………………………......…… ……………………………………………………………………………………......……


0 1 2 3 Sunkumas Skiriamoji geba Koreliacija

17,75 28,25 25,00 29,00 0,55 0,55 0,60


24

11 klausimas. Rašinys. Pasirinkite tik vieną iš dviejų pateiktų temų. Rašydami rašinį, nenukrypkite nuo pateikto struktūrinio plano.

Vieta rašiniui (1 psl. ) 18 puslapyje

Taškų pasiskirstymas (%) 0 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 Sunkumas Skiriamoji geba Koreliacija

2,75 6,50 7,75 10,00 11,25 12,00 11,00 14,00 11,25 6,50 7,00 0,54 0,55 0,80

I tema. ŽMOGAUS DAUGINIMASIS

A Kiauðialàstës ir spermatozoido prisitaikymas atlikti savo funkcijas. (4 taškai)

B Apvaisinimas ir gemalo ásitvirtinimas gimdoje.

(3 taškai) C Kodël nëðtumo metu rûkanèios moterys daþniau gimdo maþesnio svorio kûdikius?

(3 taškai)

II tema. VANDENS TELKINIŲ TARŠA ŽEMĖS ŪKIO IR BUITINĖMIS ATLIEKOMIS

A Maistiniø medþiagø gausëjimas vandens telkiniuose. (3 taškai)

B Maistiniø medþiagø gausëjimo poveikis vandens telkinio ekosistemai.

(4 taškai) C Þemës ûkio ir buitinëmis atliekomis terðiamø vandens telkiniø tiesioginis poveikis þmonëms.

(3 taškai)

Pasirinkimai I tema II tema Neatliko 57,00 42,75 0,25

Documents

2008 METŲ BIOLOGIJOS VALSTYBINIO BRANDOS EGZAMINO ... · 2008 metų biologijos valstybinio brandos egzamino rezultatų statistinė analizė 3 klausimo skiriamoji geba.Šis parametras