2009 m. porinkimin apklausa - europarl.europa.eu · Naudotas metodas – Komunikacijos generalinio direktorato (skyrius „Nuomonių tyrimas ir žiniasklaidos steb÷sena“) patvirtintas

DV\795510LT.doc

2009 m. porinkimin ÷ apklausa

Spe

cial

Eur

obar

omet

er 3

20/ W

ave

71.3

– T

NS

opi

nion

& s

ocia

l

Šį tyrimą užsak÷ Europos Parlamentas, o koordinavo Europos Komisijos Komunikacijos generalinis direktoratas.

Šis dokumentas neatspindi Europos Parlamento požiūrio.

Jame pateikti tik autorių aiškinimai ir nuomon÷s.

Ataskaita

EUROPOS

PARLAMENTAS

Europos Komisija Special Eurobarometer

Medžiaga rinkta 2009 m. birželio–liepos m÷n.

Išleista 2009 m. lapkričio m÷n.

Specialus EUROBAROMETRO tyrimas Nr. 320 Porinkimin÷ apklausa

2

TURINYS

TURINYS..........................................................................................................2

ĮVADAS............................................................................................................3

1. Bendras rink÷jų aktyvumas maž÷ja, tačiau rezultatai skiriasi priklausomai nuo šalies ................................................................................7

1.1. Europos kontrastai ............................................................................. 7 Šalys, kuriose rink÷jų aktyvumas išaugo ..................................................... 10 Šalys, kuriose rink÷jų aktyvumas nepakito (skirtumas mažesnis nei vienu procentiniu punktu daugiau ar mažiau) ....................................................... 10 Šalys, kuriose rink÷jų aktyvumas sumaž÷jo................................................. 11

1.2. Kas yra nebalsavę asmenys? ............................................................. 15 a) Socialiniai ir demografiniai nebalsavusių asmenų tipai .......................... 15 b) Apsisprendimo nebalsuoti dažnumas .................................................. 19

1.3. Sprendimo nebalsuoti pri÷mimo laikas................................................ 22

1.4. Nebalsavimo priežastys .................................................................... 27

1.5 Apklaustųjų politinis artumas ............................................................... 34

1.6 Informuotumo lygis, lemiantis sprendimą balsuoti .................................. 38

2. Europos Parlamento rinkimų kampanijos poveikis .............................42

2.1. Prisiminimas apie kampaniją, kuria skatinta balsuoti ............................ 42

3. Europos klausimų svarba balsuojant ..................................................46

3.1. Sprendimo balsuoti pri÷mimo laikas ................................................... 46

3.2. Balsavimo priežastys ........................................................................ 50

3.3. Balsuoti paskatinę klausimai.............................................................. 57

3.4. Požiūris į Europą ir euroskepticizmo reikšm÷ ....................................... 65

IŠVADOS .......................................................................................................72

METODINö SPECIFIKACIJA.......………………..………………………………………..… 75

KLAUSIMYNAS........…………………………………………………………………………..… 78

LENTELöS…………………………………………………………………………………………… 87


3

ĮVADAS Pra÷jusio birželio 4–7 d. daugiau kaip 386 milijonai rink÷jų iš 27 ES valstybių narių

buvo pakviesti išrinkti jiems atstovausiančius 736 Europos Parlamento narius.

Remiantis rinkimų rezultatais, nustatyti keli pagrindiniai faktai:

� Nebalsavo 57 proc. rink÷jų (palyginti su 2004 m., šis rodiklis išaugo +2,5

procentinio punkto), bet pastebimas rink÷jų aktyvumo maž÷jimo

sul÷t÷jimas.

� Skirtingose valstyb÷se nar÷se rink÷jų aktyvumas labai skiriasi.

� Rink÷jų aktyvumas ir toliau teb÷ra mažas, tačiau jis gerokai išaugo

šalyse, įstojusiose į Europos Sąjungą 2004 ir 2007 m.

� Valstyb÷se nar÷se, kurios yra dalyvavusios įvairiuose Europos

Parlamento rinkimuose nuo 1979 m., pastebima rink÷jų aktyvumo

maž÷jimo tendencija.

Remdamasis šiais pagrindiniais faktais Europos Parlamentas nusprend÷ atlikti didelę,

visą Europą apimančią porinkiminę apklausą, kad ištirtų tokius klausimus: nebalsavimo

priežastis, balsavusių ir nebalsavusių asmenų požiūrį į Europos problemas, artumo

Europai jausmo raidą. Šis tyrimas tur÷tų pad÷ti pasirinkti priemones, leisiančias

sustabdyti nuolatinį rink÷jų aktyvumo maž÷jimą ir jį pakreipti priešinga linkme. Tod÷l

nedera sl÷pti neigiamų, nerimą keliančių dalykų, kuriuos atskleidžia šis tyrimas, tačiau

taip pat reik÷tų išryškinti teigiamus, vilties teikiančius motyvus.

Būtent toks ir yra šios plačios porinkimin÷s apklausos, atliktos 27 Europos Sąjungos

valstyb÷se nar÷se Europos Parlamento (Informacijos GD) užsakymu, tikslas. Ji

vykdoma kaip dalis Europos Komisijos (Komunikacijos GD) Standartinio

Eurobarometro apklausų.


4

Remiantis apklausos rezultatais galima padaryti keletą išvadų:

� Bendras jautimosi Europos Sąjungai dalimi ir Europos Sąjungos piliečiu lygis

yra išaugęs. Jis labiau kyla šalyse, į Europos Sąjungą įstojusiose 2004 m., ir

nežymiai krinta kitose šalyse.

� Pasitik÷jimas Europos institucijomis šiek tiek išaugo, bet padid÷jimas ypač

aiškus šalyse, į Europos Sąjungą įstojusiose v÷liausiai.

� Priežastys, d÷l kurių rink÷jai ateina balsuoti, daugiausia susijusios su

pilietine pareiga, o ne su siekiu taip išreikšti savo prisirišimą prie Europos

Sąjungos.

� Priežastys, d÷l kurių rink÷jai apsisprendžia nebalsuoti, daugiausia susijusios

su bendru nepasitik÷jimu politika, o ne su pasitik÷jimo Europos Sąjunga

stoka.

Šie teiginiai bus išsamiai išanalizuoti šioje ataskaitoje.

Kad po birželio 7 dienos rinkimų būtų kaip galima labiau išvengta užmaršties veiksnio,

apklausa vykdyta 2009 m. birželio 15 d.–liepos 7 d. Apklausti 26 096 asmenys,

sulaukę 18 metų amžiaus ir vyresni1.

Šią Eurobarometro apklausą apie rinkimus atliko agentūra TNS Opinion & Social.

Naudotas metodas – Komunikacijos generalinio direktorato (skyrius „Nuomonių

tyrimas ir žiniasklaidos steb÷sena“) patvirtintas standartinis Eurobarometro apklausos

metodas. Prie šios ataskaitos pridedamas priedas, kuriama pateikiama medžiaga apie

apklausų, kurias atlieka TNS Opinion & Social tinklo institutai, metodiką. Jame

pristatomas šių apklausų metodas, taip pat patikimumo ribos. Šioje apklausoje naudoti

kriterijai buvo apklaustųjų lytis, amžius, gyvenamoji vieta, aktyvumas Europos

Parlamento rinkimuose, smulkesn÷ informacija apie balsavimą, taip pat aktyvumas

paskutiniuose nacionaliniuose visuotiniuose rinkimuose.

Šioje ataskaitoje apklausos rezultatus siekiama ištirti pagal tris temines klausimų

grupes:


5

� nedalyvavimas: rink÷jų tipas ir priežastys’

� Europos Parlamento rinkimų kampanijos, kurioje žmon÷s raginti balsuoti,

poveikis;

� svarbių Europos reikalų reikšm÷ apsisprendžiant balsuoti.

Be bendrų rezultatų visos Europos Sąjungos (ES-27) mastu, stengsim÷s atkreipti

d÷mesį į kartais labai reikšmingus valstybių narių ar valstybių narių grupių socialinius ir

demografinius skirtumus, taip pat kitų kintamųjų skirtumus – balsavusių ir

nebalsavusių asmenų nuostatas rinkimų dieną, jų požiūrį į Europos Sąjungą.

Nor÷dami suteikti galimybę palyginti du pastaruosius Europos Parlamento rinkimus,

šios apklausos rezultatus lyginsime su centro TNS Opinion (tada vadintas EOS Gallup

Europe) 2004 m. birželio m÷n., ką tik pasibaigus ankstesniems Europos Parlamento

rinkimams, atliktos apklausos rezultatais. Nors atliekant šią lyginamąją analizę būtina

atsižvelgti į tam tikrus skirtumus2, reikia pažym÷ti, kad ji suteikia nepaprastai

naudingų ir įdomių žinių, padedančių geriau suprasti rinkimus.

1 Austrijoje – vyresni nei 16 metų. Vis d÷lto d÷l patogumo visoje šioje ataskaitoje kalb÷sime apie 18–24 metų amžiaus jaunimą. 2 Flash Eurobarometras 162. Šiuos skirtumus lemia duomenų rinkimo būdas (apklausos daugiausiai vykdytos telefonu), taip pat apklausos mastas (ES-25, nes Rumunija ir Bulgarija įstojo tik 2007 m.). Išsami porinkimin÷s 2004 m. apklausos ataskaita yra prieinama adresu http://ec.europa.eu/public_opinion/flash/FL162en.pdf.


6

Pastaba Šis specialus Eurobarometro tyrimas buvo atliktas 2009 m. birželio 12 d.–liepos 7 d. ir

priskirtinas prie Eurobarometro 71 tyrimų.

Šioje ataskaitoje naudojamos oficialios šalių santrumpos.

SANTRUMPOS

ES-27 Europos Sąjunga – 27 valstyb÷s nar÷s N / N Nežino BE Belgija CZ Čekija BG Bulgarija DK Danija DE Vokietija EE Estija EL Graikija ES Ispanija FR Prancūzija IE Airija IT Italija CY Kipro Respublika LT Lietuva LV Latvija LU Liuksemburgas HU Vengrija MT Malta NL Nyderlandai AT Austrija PL Lenkija PT Portugalija RO Rumunija SI Slov÷nija SK Slovakija FI Suomija SE Švedija UK Jungtin÷ Karalyst÷


7

1. Bendras rink÷jų aktyvumas maž÷ja, tačiau rezultatai skiriasi priklausomai nuo šalies

Rink÷jų aktyvumas Europos Parlamento rinkimuose ir toliau maž÷ja. Vis d÷lto

maž÷jimas yra ne toks ryškus, koks buvo 1999 ir 2004 m. rinkimuose. Šioje dalyje

pam÷ginsime ištirti ir nuodugniau aptarti nebalsavimo priežastis ir aprašyti asmenų,

nebalsavusių per Europos Parlamento rinkimus, socialinius bei demografinius bruožus.

1.1. Europos kontrastai

- Rink÷jų aktyvumas ir toliau maž÷ja -

Visoje išsipl÷tusioje Europos Sąjungoje rink÷jų aktyvumas siek÷ 43 proc.3. Palyginti

su 2004 m. Europos Parlamento rinkimais, per kuriuos rink÷jų aktyvumas buvo

rekordiškai mažas, jis nukrito dar 2,5 procentinio punkto4.

Evolution of turnout in the European elections (in %)

61.9958.98 58.41 56.67

49.5145.47

43.00

1979 1984 1989 1994 1999 2004 2009

Nuo pirmųjų 1979 m. surengtų Europos Parlamento rinkimų (Europos Sąjungą tada

sudar÷ 9 nar÷s) rink÷jų aktyvumas nepaliaujamai maž÷jo.

Vis d÷lto šį kartą maž÷jimas ne toks ryškus: jei šioje pad÷tyje, kuri savaime reiškia

savotišką demokratijos pralaim÷jimą, nor÷tume rasti ir malonių dalykų, tad gal÷tume

atkreipti d÷mesį, kad nuolatinis rink÷jų aktyvumo smukimas, prasid÷jęs nuo pat

3 QK1: Europos Parlamento rinkimai įvyko (ĮTERPTI REIKIAMĄ DATĄ PRIKLAUSOMAI NUO ŠALIES). D÷l vienų ar kitų priežasčių, kai kurie žmon÷s (ŠALYJE) nebalsavo šiuose rinkimuose. Ar Jūs asmeniškai balsavote pra÷jusiuose Europos Parlamento rinkimuose? 4 Kad skaityti būtų paprasčiau, šioje analiz÷je aktyvumo duomenys yra išreikšti tik iki dešimtųjų procento dalių. Vis d÷lto kai kuriuose lentel÷je ir grafikuose pateiksime rezultatus su dviem skaičiais po kablelio.


8

pirmųjų 1979 m. surengtų rinkimų, po ryškių šuolių žemyn 1994–1999 m. (-7,2

procentinio punkto) ir 1999–2004 m. (-4 procentiniai punktai), labai sul÷t÷ja tarp 2004

ir 2009 m. rinkimų.

Valstybių narių palyginimas

Prieš imantis tirti rink÷jų aktyvumo pokyčius, palyginti su ankstesniaisiais rinkimais, iš

pradžių verta pateikti rink÷jų aktyvumo duomenis kiekvienoje valstyb÷je nar÷je.

Rink÷jų aktyvumas ypač didelis trijose šalyse: Liuksemburge (90,76 proc.),

Belgijoje (90,39 proc.) ir Maltoje (78,79 proc.). Priminsime, kad Liuksemburge ir

Belgijoje balsavimas yra privalomas, o nebalsuojantiems skiriama bauda.

Maltoje, kurioje, pažym÷tina, balsavimas n÷ra privalomas, prie balsavimo urnų at÷jo

daugiau nei trys rink÷jai iš keturių (78,79 proc.).

Vienuolikoje kitų šalių rink÷jų aktyvumas yra didesnis nei Europos Sąjungos

vidurkis: tai Italija, Danija, Kipras, Airija, Latvija, Graikija, Austrija, Švedija, Ispanija,

Estija ir Vokietija, kuriose rink÷jų aktyvumas svyruoja nuo 43,27 proc. (Vokietijoje) iki

65,05 proc. (Italijoje).

Atkreipiame d÷mesį, kad Kipre (59,4 proc.) ir Graikijoje (52,61 proc.) balsavimas taip

pat privalomas, tačiau neat÷jusiems balsuoti bauda neskiriama. Italijoje balsavimas

buvo privalomas iki 1993 m.

Rink÷jų aktyvumas mažesnis už Europos Sąjungos 43 proc. vidurkį septyniose

šalyse: Prancūzijoje, Suomijoje, Bulgarijoje, Portugalijoje, Nyderlanduose, Vengrijoje ir

Jungtin÷je Karalyst÷je, tačiau jose daugiau kaip trečdalis rink÷jų at÷jo balsuoti. Rink÷jų

aktyvumas šiose šalyse svyruoja nuo 40,63 proc. (Prancūzijoje) iki 34,7 proc.

(Jungtin÷je Karalyst÷je).

Galiausia, rink÷jų aktyvumas yra mažesnis nei 30 proc. paskutin÷je šešių šalių

grup÷je: Slov÷nijoje, Čekijoje, Rumunijoje, Lenkijoje, Lietuvoje ir Slovakijoje, kur

balsavo mažiau nei vienas rink÷jas iš penkių (19,64 proc.). Reikia pažym÷ti, kad visos

šiai paskutinei grupei priklausančios valstyb÷s nar÷s, kuriose balsuota gerokai pasyviau

nei bendras Europos Sąjungos vidurkis – Vidurio ir Rytų Europos šalys.


9

16.97

48.38

20.87

29.47

28.3

28.35

38.52

38.5

39.26

38.6

29.22

39.43

42.76

43

26.83

45.14

37.85

42.43

63.22

41.34

58.58

72.5

47.89

71.72

82.39

90.81

91.35

19.64

20.98

24.53

27.67

28.22

28.37

34.7

36.31

36.75

36.77

38.99

38.6

40.63

43.27

43.9

44.87

45.53

45.97

52.61

53.7

58.64

59.4

59.54

65.05

78.79

90.39

90.76

0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100

SK

LT

PL

RO

CZ

SI

UK

HU

NL

PT

BG

FI

FR

DE

EE

ES

SE

AT

EL

LV

IE

CY

DK

IT

MT

BE

LU

2004/2007 2009

Rink÷jų aktyvumas 2009 m. birželio 4 – 7 d. Europos Parlamento rinkimuose, vykusiuose 27 valstyb÷se nar÷se


10

Pokyčiai ankstesnių rinkimų atžvilgiu

Kartu su ką tik pateiktais duomenimis, gautais po neseniai pra÷jusių Europos

Parlamento rinkimų, reik÷tų ypač atkreipti d÷mesį į tai, kaip rink÷jų aktyvumas kito

nuo ankstesnių, 2004 m. (dvidešimt penkiose tuo metu Europos Sąjungą sudariusiose

valstyb÷se nar÷se) ir 2007 m. (Rumunijoje ir Bulgarijoje) vykusių Europos Parlamento

rinkimų.

Šiuo atžvilgiu reik÷tų išskirti tris šalių grupes: šalys, kuriose rink÷jų aktyvumas išaugo,

šalys, kuriose rink÷jų aktyvumas nepakito ir šalys, kuriose rink÷jų aktyvumas

sumaž÷jo.

Šalys, kuriose rink÷jų aktyvumas išaugo

Tokių šalių yra aštuonios. Rink÷jų aktyvumas ypač išaugo Estijoje (43,9 proc., +17,1

punkto), taip pat Latvijoje (53,7 proc., +12,4), Danijoje (59,5 proc., +11,7) ir

Bulgarijoje (39 proc., +9,8).

Rink÷jų aktyvumas išaugo daugiau kaip 5 procentiniais punktais Švedijoje (45,5 proc.,

+7,7), kiek mažiau Lenkijoje (24,5 proc., +3,7), Austrijoje (46 proc., +3,5) ir

Slovakijoje (19,6 proc., +2,7), kurioje rink÷jų aktyvumas vis d÷lto dar labai mažas,

palyginti su Europos Sąjungos vidurkiu.

Tad į šią grupę įeina dvi Baltijos, dvi Šiaur÷s, dvi Vidurio ir Rytų Europos šalys ir viena

Viduržemio jūros regiono valstyb÷. Tai rodo, kad rink÷jų aktyvumas labiausiai išaugo

būtent Europos Sąjungos rytuose.

Šalys, kuriose rink÷jų aktyvumas nepakito (skirtumas mažesnis nei vienu

procentiniu punktu daugiau ar mažiau)

Rink÷jų aktyvumas labai nežymiai kito aštuoniose valstyb÷se nar÷se.

Rink÷jų aktyvumas vis d÷lto šiek tiek didesnis Slov÷nijoje (+0,02), Airijoje (+0,06) ir

Vokietijoje (+0,3).

Labai nežymiai jis smuktel÷jo Čekijoje (-0,08), Ispanijoje (-0,3), Belgijoje (-0,4),

Liuksemburge (-0,6) ir Suomijoje (-0,8). Belgijos ir Liuksemburgo atvejai netipiški,


11

nes, kaip min÷ta, šiose dviejose šalyse balsavimas privalomas ir rink÷jų aktyvumas yra

išskirtinai didelis.

Šalys, kuriose rink÷jų aktyvumas sumaž÷jo

Vienuolikoje valstybių narių 2009 m. birželio m÷n. rink÷jai buvo vangesni nei

ankstesniuosiuose Europos Parlamento rinkimuose.

Tai pasakytina apie Rumuniją, Portugaliją, Prancūziją, Vengriją, Nyderlandus, Maltą ir

Jungtinę Karalystę, kuriose rink÷jų aktyvumas vis d÷lto sumaž÷jo mažiau nei 4

procentiniais punktais.

Italijoje aktyvumo smukimas gerokai ryškesnis: -6,7 procentinio punkto nuo 2004 m.

Europos Parlamento rinkimų.

Galiausiai, Graikijoje, Kipre ir ypač Lietuvoje nuosmukis ryškiausias, jose rink÷jų

aktyvumas sumaž÷jo atitinkamai -10,6, -13,1 ir -27,4 procentinio punkto.

- Tarp dalyvavimo Europos Parlamento rinkimuose ir šalies parlamento

rinkimuose yra glaudus ryšys - Verta pasidom÷ti imant kiekvieną šalį atskirai, koks yra santykis tarp dalyvavimo šalies

parlamento rinkimuose ir rinkimuose į Europos Parlamentą. Tai iš tikrųjų suteiktų

papildomų duomenų, galinčių paaiškinti nuolatinį rink÷jų aktyvumo per Europos

Parlamento rinkimus smukimą: ar tai reiškinys, susijęs su tuo, kad per mažai

domimasi Europos reikalais, ar tai susiję su vis did÷jančiu bendru europiečių

nepasitik÷jimu politika.

Prad÷jus tirti aktyvumo abiejuose rinkimuose (šalies ir Europos Parlamento) santykį,

išryšk÷ja dideli šalių skirtumai. Ryškiausias santykio skirtumas – daugiau nei 40

procentinių punktų – pastebimas Nyderlanduose (43,7), Švedijoje (36,5), Jungtin÷je

Karalyst÷je (36,3) ir Maltoje (35) jis viršija 35 procentinius punktus, o Belgijoje ir

Liuksemburge jis yra mažesnis nei vienas procentinis punktas.

Vis d÷lto nepaisant šių skirtumų, reik÷tų atkreipti d÷mesį į visoms šalims bendrą

bruožą: visose jose rink÷jų aktyvumas 2009 m. Europos Parlamento rinkimuose yra

žemesnis už aktyvumą paskutiniuose šalies parlamento rinkimuose. Palyginus rink÷jų

aktyvumą per jų šalies ir Europos Parlamento rinkimus, aišk÷ja, kad nuo 2004 m.


12

pad÷tis nepakito; šio skirtumo vidurkis teb÷ra sąlyginai stabilus ir net linkęs šiek tiek

maž÷ti. Vidutiniškai šis skirtumas teb÷ra sąlyginai pastovus, nors galima įžvelgti labai

nedidelį sumaž÷jimą (25,4 procentinio punkto 2004 m. ir 24,6 procentinio punkto

2009 m.).

Tai reikštų, kad rink÷jų aktyvumas Europos Parlamento rinkimuose maž÷ja ne taip

staigiai, kaip šalių nacionaliniuose rinkimuose. Vadinasi, šio sumaž÷jimo priežastis yra

ne europiečių nesidom÷jimas Europos Sąjunga, bet greičiau bendras europiečių

nepasitik÷jimas rinkimais ir apskritai politika.

Taip pat galima atkreipti d÷mesį, kad šie du elementai (aktyvumas nacionaliniuose /

Europos Parlamento rinkimuose) glaudžiai susiję: teigiamas 0,78 santykis reiškia, kad

rink÷jų elgesys – bent jau susijęs su sprendimu balsuoti – lyginant dalyvavimą

skirtinguose rinkimuose, atrodo labai panašus naujosiose valstyb÷se nar÷se. Vis d÷lto

reikia pažym÷ti, kad Latvijos rink÷jai, kurie nacionaliniuose rinkimuose balsuoja šiek

tiek pasyviau nei kitos valstyb÷s nar÷s, buvo ypač aktyvūs per Europos Parlamento

rinkimus.


13

Rink÷jų aktyvumas 2004–2007 m. šalies parlamento ir Europos Parlamento rinkimuose Europos Sąjungoje, 2009 m.

Šalis

Aktyvumas per nacionalinius parlamento

rinkimus (iki 2004 m.

birželio m÷n.), proc.

Aktyvumas per Europos Parlamento

rinkimus (2004 arba 2007 m.)

(BG ir RO), proc.

Skirt. tarp EP rinkim

ų ir nacion.

parl. rink.

Aktyvumas per nacionalinius parlamento

rinkimus (iki 2009 m.

birželio m÷n.), proc.

Aktyvumas per Europos Parlamento

rinkimus 2009 m.,

proc.

Skirt. tarp EP rinkim

ų ir nacion.

parl. rink.

LU 86,5 91,35 +4,85 91,7 90,76 -0,94

BE 91,9 90,81 -1,09 91,3 90,39 -0,91

MT 95,7 82,39 -13,31 93,3 78,79 -14,51

IT 80 71,72 -8,28 80,47 65,05 -15,42

DK 87 47,89 -39,11 86,59 59,54 -27,05

CY 91,8 72,50 -19,3 89 59,40 -29,6

IE 62,57 58,58 -3,99 67,03 58,64 -8,39

LV 71,4 41,34 -30,06 60,98 53,70 -7,28

EL 75,6 63,22 -12,38 74,15 52,61 -21,54

AT 80,48 42,43 -38,05 78,8 45,97 -32,83

SE 80,1 37,85 -42,25 81,99 45,53 -36,46

ES 75,66 45,14 -30,52 75,32 44,87 -30,45

EE 58,24 26,83 -31,41 61 43,90 -17,1

DE 79,1 43,00 -36,1 77,7 43,27 -34,43

FR 64,42 42,76 -21,66 60,42 40,63 -19,79

FI 69,7 39,43 -30,27 67,9 38,60 -29,3

BG 55,8 29,22 -26,58 - 38,99 -

PT 61.48 38,60 -22,88 65,02 36,77 -28,25

NL 80 39,26 -40,74 80,4 36,75 -43,65

HU 73,5 38,50 -35 64,39 36,31 -28,08

UK 59,4 38,52 -20,88 61,3 34,70 -26,6

SI 60,65 28,35 -32,3 63,1 28,37 -34,73

CZ 58 28,30 -29,7 64,47 28,22 -36,25

RO 58,51 29,47 -29,04 30,2 27,67 -2,53

PL 40,57 20,87 -19,7 53,88 24,53 -29,35

LT 46,08 48,38 +2,3 48,58 20,98 -27,6

SK 70,06 16,97 -53,09 54,67 19,64 -35,03

Rink÷jų aktyvumo pra÷jusiuose šalies parlamento rinkimuose, vykusiuose iki 2009 m., ir 2009 m.

Europos Parlamento rinkimuose santykis – 0,78.


14

Remiantis šioje lentel÷je pateiktų duomenų analize, galima padaryti kelias išvadas:

1. rink÷jų aktyvumas šalies parlamento rinkimuose d÷sningai didesnis už

rink÷jų aktyvumą Europos Parlamento rinkimuose;

2. vis d÷lto atrodo, kad rink÷jų aktyvumo šalies parlamento

rinkimuose ir rinkimuose į Europos Parlamentą skirtumas

tendencingai maž÷ja;

3. tačiau rink÷jų aktyvumo pokyčiai n÷ra vienodi visose šalyse,

kuriose atliktas tyrimas. Pad÷tis įvairiose valstyb÷se nar÷se labai

skiriasi.

Akivaizdu, kad nustatyti kokių nors bendrų tendencijų neįmanoma, nes pad÷tis šalyse

n÷ra vienoda, tai puikiai matyti palyginus Estiją ir Lietuvą: Estijoje rink÷jų aktyvumas

per šiuos Europos Parlamento rinkimus (palyginti su ankstesniais) išaugo beveik du

kartus (nuo 26,8 iki 43,9 proc.), o Lietuvoje pad÷tis visiškai priešinga – rink÷jų

aktyvumas smarkiai sumaž÷jo – nuo 48,4 iki 21 proc.

Atliekant tokią rink÷jų aktyvumo pokyčių analizę būtina įvertinti ir tai, ar tą pačią dieną

rengiami ir kiti rinkimai. Dešimtyje valstybių narių vyko dar vieni rinkimai. Nors

remiantis bendrais vertinimais savivaldos, regionų, parlamento rinkimų ar referendumų

organizavimas ir turi teigiamą poveikį Europos Parlamento rink÷jų aktyvumui, ši įtaka

gana ribota ir ned÷sninga.

Dabar pereikime prie socialinių nebalsavusių asmenų tipų analiz÷s.


15

1.2. Kas yra nebalsavę asmenys? a) Socialiniai ir demografiniai nebalsavusių asmenų tipai

- Pagrindiniai nebalsavusių asmenų tipai teb÷ra tokie patys, kaip ir 2004 m.: dažniausiai balsuoti n÷jo jaunimas ir ekonominiu požiūriu pažeidžiamiausi asmenys.

Aktyvumas 2009 m. Europos Parlamento rinkimuose

Balsavo Nebalsavo

Total UE27 43% 57%

Lytis Vyrai 44 % 56 %

Moterys 42 % 58 %

Amžius 18–24 metų 29 % 71 %

25–39 metų 36 % 64 %

40–54 metų 44 % 56 %

55 metų ar vyresni 50 % 50 %

Išsilavinimas (baigimo metai)

15 metų ar jaunesni 43 % 57 %

16–19 metų 40 % 60 %

20 metų ar vyresni 52 % 48 %

Dar mokosi 34 % 66 %

Politin÷s pažiūros Kairiosios 55 % 45 % Centro 41 % 59 % Dešiniosios 61 % 39 %

Profesija Laisvųjų profesijų atstovai 51 % 49 %

Einantys vadovaujamas pareigas 53 % 47 %

Kiti darbuotojai 44 % 56 %

Darbininkai 36 % 64 %

Namų šeiminink÷s (-ai) 42 % 58 %

Bedarbiai 28 % 72 %

Pensininkai 49 % 51 %

Studentai 34 % 66 %

Sunkumai apmok÷ti sąskaitas Dažnai 34 % 66 % Kartais 41 % 59 % Niekada 46 % 54 %

Artumas Europos Sąjungai Taip 49 % 34 %

Ne 41 % 66 %


16

Europos Sąjungos mastu pasyviausiai balsuoja asmenys, priskiriami prie šių

kategorijų:

- jaunesni nei 25 metų amžiaus asmenys: balsuoti neat÷jo 71 proc.

jaunimo, palyginti su 50 proc. neat÷jusių balsuoti asmenų, kuriems buvo

sukakę 55 metai ir daugiau.

- Baigę mokytis 15 metų amžiaus ir anksčiau: nebalsavo 57 proc. prie

šios kategorijos priskiriamų asmenų, iš jų 48 proc. sudaro nebalsavę

asmenys, kurie mok÷si iki 20 metų amžiaus ir ilgiau. Į šį rezultatą reikia

atkreipti d÷mesį, nes paprastai vyresni respondentai, kurie, kaip

mat÷me, balsavo aktyviau – dažnai baig÷ mokytis 16 metų amžiaus.

- Mažiausiai politiški: pasyviau balsavo tie europiečiai, kurie savo

politines pažiūras apibūdina kaip vidurio pakraipos – tarp kair÷s ir

dešin÷s (59 proc.), nei tie, kurie labiau pritaria vienai ar kitai pusei –

kairiosioms (45 proc.) ar dešiniosioms (39 proc.) pažiūroms. Šiuo

atžvilgiu reikia pažym÷ti, kad respondentai, apibūdinantys savo pažiūras

kaip centro, paprastai yra mažiausiai politiški, politiniu požiūriu

mažiausiai aktyvūs ir d÷l to – pasyviausi per rinkimus.

- Darbininkiškų profesijų atstovai arba bedarbiai: kalbant apie

profesinę kategoriją, matyti, kad darbininkų ir bedarbių mažiau nei kitų

at÷jo balsuoti ir jų nebalsavimo procentin÷ dalis buvo atitinkamai 68 ir

72 proc. A contrario, nebalsuoti apsisprend÷ nedaug aukštesn÷s

profesin÷s kategorijos respondentų, ypač vadovaujamas pareigas

einantys asmenys ir laisvųjų profesijų atstovai. Šie rezultatai ir

išsilavinimo lygis koreliuoja.

- Turintys finansinių sunkumų apmok÷ti sąskaitas m÷nesio gale:

kuo daugiau patiriama finansinių sunkumų, tuo pasyviau balsuojama.

Nebalsavo 66 proc. tų, kuriems „dažniausiai“ kyla sunkumų apmok÷ti

sąskaitas m÷nesio gale, palyginti su 54 proc. tų, kurie sakosi niekada

n÷ra patyrę tokių sunkumų. Šie rezultatai gali reikšti, kad Europos

Sąjungai ir jos institucijoms nepavyko europiečių įtikinti, kad jos turi

priemonių, galinčių juos apsaugoti nuo patiriamų ekonominių sukr÷timų.


17

Nors moterys balsavo kiek pasyviau (+2 procentiniai punktai) negu vyrai, reikia

pažym÷ti, kad rink÷jo lytis nelemia esminių skirtumų. Šis reiškinys nustatytas ir

Europos Parlamento užsakymu atlikus tam skirtą tyrimą5: nors moterys deklaruoja

menkesnį negu vyrų bendrą susidom÷jimą politika ar konkrečiai Europos reikalais ir

Europos Parlamento rinkimais, jos balsavo beveik taip pat aktyviai, kaip ir vyrai. Dar

daugiau – aštuoniose šalyse moterys balsavo aktyviau už vyrus.

Beje, vertinant apsisprendimą balsuoti pagal artumo Europai kriterijų, galutinai

paneigiama nuomon÷ d÷l tariamai aktyvaus euroskeptikų vaidmens: iš tikrųjų jie

balsavo pasyviau nei kiti asmenys. Priešingai, asmenys, kurie jaučiasi europiečiais,

dažniau išreiškia norą dalyvauti Europos Sąjungos gyvenime įvykdydami pilietinę

pareigą ir dalyvaudami rinkimuose.

Socialinio nebalsavimo aspekto raida 2004–2009 m.

41%

54%

63%

67%

55%

54%

50%

56%

64%

71%

58%

56%

0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80%

55 +

40-54

25-39

18-24

Age

Female

Male

Gender

Did not vote in 2004 Did not vote in 2009

5 Europiečių moterų nuostatos ir nuomon÷s prieš 2009 m. Europos Parlamento rinkimus – paremta Eurobarometro tyrimais EB68, EB69 ir EB70.


18

Palyginus nebalsavusių per 2009 m. rinkimus asmenų tipus su rezultatais, gautais po

ankstesnių Europos Parlamento rinkimų prieš penkerius metus, atsiskleidžia akivaizdus

kryptingas tęstinumas. Kaip ir 2004 m., moterys balsavo šiek tiek mažiau aktyviai nei

vyrai. Rezultatų, gautų po anksčiau vykusių rinkimų, tęstinumas matomas ir žvelgiant į

apklaustų asmenų amžių: jaunimas smarkiai lenkia visų kitų kategorijų rink÷jus savo

vangumu.

Pasyvumas auga tarp visų kategorijų rink÷jų, vis d÷lto matyti tam tikrų pokyčių, ypač

pagal apklaustų asmenų amžių: nors nebalsavusių asmenų lygis teb÷ra sąlyginai

nepakitęs tarpinių amžių kategorijose (25–39 metai, 64 proc., +1 procentinis punktas

ir 40–54 metai, 56 proc., +2 procentiniai punktai), jis šiek tiek didesnis tarp jaunimo

(71 proc., +4 procentiniai punktai).

Ryškiausias skirtumas, palyginti su ankstesnių rinkimų rezultatais, pastebimas tarp

vyriausių respondentų (55 metų ir vyresnių): 2004 m. nebalsavo tik nedidel÷ prie šios

amžiaus grup÷s priskiriamų asmenų, o dabar neat÷jo balsuoti vienas senyvo amžiaus

asmuo iš dviejų – skirtumas išaugo 9 procentiniais punktais. Nors vyriausieji

respondentai ir toliau teb÷ra aktyviausi, labiausiai sumaž÷jo būtent šios

amžiaus grup÷s rink÷jų aktyvumas. D÷l to atrodo, kad norint sustabdyti maž÷jantį

aktyvumą Europos Parlamento rinkimuose, reik÷tų ypač pasistengti v÷l sutelkti

vyresniojo amžiaus žmones.


19

b) Apsisprendimo nebalsuoti dažnumas

- Apsisprendimas nebalsuoti dažniausiai yra atsitiktinis - Jau min÷jome, kad šalies vidaus rinkimuose aktyvumas yra gerokai didesnis nei rink÷jų

aktyvumas per Europos Parlamento rinkimus, ir tai pasakytina apie visas valstybes

nares. Prieš m÷gindami išsiaiškinti, kod÷l kai kurie rink÷jai apsisprendžia nebalsuoti,

galimus rink÷jus išskirst÷me į kelias kategorijas6 pagal jų elgesį per pastaruosius jų

šalyje vykusius nacionalinius rinkimus ir per paskutinius Europos Parlamento rinkimus.

Kiekvienos šių kategorijų rink÷jų pasiskirst÷ taip:

- Sistemingai balsuojantys asmenys: tai asmenys, kurie balsavo

visuotiniuose rinkimuose, surengtuose jų šalyje, ir kartu at÷jo balsuoti į

Europos Parlamento rinkimus. Jie sudaro sąlyginę apklaustųjų daugumą,

nes Europos Sąjungos mastu jų yra 39 proc.

- Asmenys, balsuojantys tik nacionaliniu lygmeniu: šie asmenys

balsavo per paskutinius jų šalyje vykusius visuotinius rinkimus, bet

nebalsavo Europos Parlamento rinkimuose. 27 šalių mastu jie sudaro

33 proc.

- Sistemingai nebalsuojantys asmenys: jie nebalsavo nei per

paskutinius visuotinius rinkimus savo šalyje, nei Europos Parlamento

rinkimuose. Europos Sąjungos mastu tai beveik ketvirtis rink÷jų

(22 proc.).

- Asmenys, balsuojantys Europos Sąjungos lygmeniu: jie gana

aiškiai išsiskiria iš kitų trijų kategorijų, nes prie šios kategorijos priskirti

asmenys at÷jo balsuoti tik per paskutinius Europos Parlamento rinkimus.

Jie sudaro 3 proc. visos imties.

6 Šias kategorijas gal÷jome nustatyti susiedami klausimą d÷l dalyvavimo Europos Parlamento rinkimuose (QK1) su klausimu d÷l dalyvavimo paskutiniuose visuotiniuose savo šalies rinkimuose (QK9).


20

ES-27 15 VN prieš 2004 m.

+12 VN nuo 2004 ar

2007 m.

2009 39 % 2009 43 % 2009 26 % Nacionalinių parlamentų ir Europos Parlamento

rinkimuose sistemingai

balsuojantys asmenys 2004 40 % 2004 44 % 2004 23 %

2009 33 % 2009 32 % 2009 35 % Balsavo nacionalinių

parlamentų rinkimuose, bet nebalsavo Europos Parlamento rinkimuose

Balsuojantys vien nacionaliniu lygmeniu

2004 31 % 2004 30 % 2004 33 %

2009 22 % 2009 19 % 2009 33 % Nebalsavo nei

nacionaliniuose, nei Europos Parlamento

rinkimuose. Sistemingai

nebalsuojantys asmenys

2004 23 % 2004 20 % 2004 39 %

2009 3 % 2009 3 % 2009 2 % Nebalsavo

nacionaliniuose rinkimuose, bet balsavo

rinkimuose į Europos Parlamentą.

Balsuojantys Europos lygmeniu

2004 5 % 2004 5 % 2004 4 %

Šioje lentel÷je pateikti duomenys patvirtina, kad ryškius šalių, įstojusių į Europos

Sąjungą 2004 ar 2007 m., ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių balsavimo per

rinkimus skirtumus lemia ne nesidom÷jimas Europos Sąjunga ar net priešiškumas jos

atžvilgiu, bet greičiau didesnis polinkis apskritai nedalyvauti rinkimuose, kad ir kokie

jie būtų: antai 26 proc. (+3 procentiniai punktai, palyginti su 2004 m.) apklaustųjų iš

dvylikos naujųjų valstybių narių priskiriami prie „sistemingai balsuojančių asmenų“

kategorijos, o kitose penkiolikoje šalių jų yra 43 proc. (-1 procentinis punktas). Kartu

nebalsuojančių asmenų dalis didesn÷ valstyb÷se nar÷se, kurios į Europos Sąjungą

įstojo 2004 ar 2007 m., negu kitose penkiolikoje šalių (33 proc., -6 procentiniai

punktai, palyginti su 19 proc., -1 procentinis punktas).

Nors ir tebesama gana ryškaus skirtumo tarp šioms dviem grup÷ms priklausančių šalių

rink÷jų aktyvumo, vis d÷lto užfiksuotas šio skirtumo sumaž÷jimas. Tai rodo, kad tuo

metu, kai rink÷jų aktyvumas ir nacionaliniuose, ir Europos Parlamento rinkimuose

nenumaldomai krinta penkiolikoje iki 2004 m. į Europos Sąjungą įstojusių šalių, pad÷tis

krypsta į gerąją pusę kitose dvylikoje šalių.


21

Galima daryti išvadą, kad tikriausiai būtų verta didesnį d÷mesį skirti šiems

33 proc. europiečių, kurie balsavo paskutiniuose nacionaliniuose rinkimuose,

bet nusprend÷ nebalsuoti Europos Parlamento rinkimuose. Šių asmenų

negalima vertinti kaip visiškai nebalsuojančių ir atsisakančių atlikti pilietinę pareigą

dalyvauti rinkimuose. Jų atveju pasyvumas n÷ra nekintamas elgesio modelis, nes

akivaizdu, kad jie yra balsavę.

Galima sakyti, kad tai – rink÷jų dalis, kurią įmanoma paskatinti aktyviai

balsuoti, ir Europos institucijos, vykdydamos informavimo kampanijas, tur÷tų

pirmiausiai orientuotis į ją.

Reik÷tų nustatyti, d÷l kokių priežasčių šie rink÷jai nusprend÷ nebalsuoti: ar tai l÷m÷

nesidom÷jimas Europos reikalais, atviras nusistatymas prieš Europos Sąjungą ar

tiesiog noras nubausti Europos Sąjungos institucijas? O gal paprasčiausiai noras taip

nubausti savo šalies vyriausybę? Būtent šiuos dalykus m÷ginsime išsiaiškinti tolesn÷je

ataskaitos dalyje, skirtoje aptarti nebalsavimo priežastis.


22

1.3. Sprendimo nebalsuoti pri÷mimo laikas

- Daugiau kaip vienas balsuoti neat÷jęs rink÷jas iš penkių tokį sprendimą pri÷m÷

rinkimų dieną -

Norint geriau suprasti nebalsavimo priežastis, pirmiausia reik÷tų įvertinti, kuriuo metu

nebalsavę europiečiai (57 proc.) pri÷m÷ šį sprendimą7: ar šis sprendimas buvo

spontaniškas, o gal priešingai – gerai iš anksto apgalvotas? Šiuo atžvilgiu galime

išskirti tris grupes:

- „iš principo“ nebalsuojantys asmenys: 22 proc. Europos Sąjungos

piliečių, kurie neat÷jo balsuoti per Europos Parlamento rinkimus, tvirtina

niekada nebalsuojantys;

- savo sprendimą apgalvojantys ir nebalsuojantys asmenys:

33 proc. nebalsavusių asmenų tokį sprendimą pri÷m÷ iki rinkimų likus

kelioms savait÷ms ar net m÷nesiams;

- „spontaniškai“ nebalsuojantys asmenys: prie šios kategorijos

priskiriami 32 proc. nebalsavusių asmenų. Jie apsisprend÷ nebalsuoti iki

rinkimų likus vos kelioms dienoms ar net pačią rinkimų dieną.

7 QK3b Kada Jūs apsisprend÷te nebalsuoti pra÷jusiuose Europos Parlamento rinkimuose?


23

Šioje lentel÷je pateikiami visų 27 valstybių narių duomenys:

QK3b : Kada jūs apsisprend÷te nebalsuoti pra÷jusiuose Europos Parlamento rinkimuose?

Pagrindas:

nebalsavusieji 2009 m. Europos

Parlamento rinkimuose (57 proc.

visos imties)

Niekada nebalsuoja

Nebalsuoti apsisprend÷ prieš kelis m÷nesius

ar savaites

Nebalsuoti apsisprend÷ prieš kelias dienas ar rinkimų dieną

Nebalsavusių asmenų proc.

ES-27 22 % 33 % 32 % 57 %

BE 50 % 30 % 9 % 9,6 %

BG 14 % 41 % 30 % 61,0 %

CZ 29 % 34 % 32 % 71,8 %

DK 14 % 29 % 42 % 40,5 %

DE 21 % 40 % 30 % 56,7 %

EE 23 % 33 % 27 % 56,2 %

IE 23 % 28 % 20 % 41,4 %

EL 8 % 59 % 30 % 47,4 %

ES 34 % 30 % 25 % 55,1 %

FR 12 % 29 % 40 % 59,4 %

IT 16 % 45 % 34 % 35,0 %

CY 11 % 49 % 34 % 40,6 %

LV 21 % 38 % 34 % 46,3 %

LT 16 % 35 % 40 % 79,0 %

LU 57 % 12 % 10 % 9,2 %

HU 20 % 46 % 27 % 63,7 %

MT 23 % 50 % 13 % 21,2 %

NL 19 % 24 % 44 % 63,2 %

AT 19 % 41 % 31 % 54,0 %

PL 20 % 34 % 30 % 75,5 %

PT 15 % 49 % 27 % 63,2 %

RO 6 % 35 % 43 % 72,3 %

SI 24 % 29 % 40 % 71,6 %

SK 11 % 34 % 46 % 80,4 %

FI 22 % 33 % 39 % 61,4 %

SE 17 % 30 % 44 % 54,5 %

UK 39 % 20 % 24 % 65,2 %

Panagrin÷jus šiuos rezultatus geografiniu požiūriu matyti, kad iš anksto sprendimas

nebalsuoti dažniau priimamas Pietų Europos šalyse. Antrai Graikijoje (59 proc.),

Maltoje (50 proc.), Portugalijoje ir Kipre (49 proc.) yra didžiausia dalis asmenų, kurie

sprendimą nebalsuoti pri÷m÷ prieš kelias savaites ar net m÷nesius iki rinkimų. Ši dalis

taip pat labai nemaža Italijoje (45 proc. apsisprend÷ paskutin÷mis dienomis prieš

rinkimus), Ispanija šiuo požiūriu yra išimtis (30 proc.).


24

Tačiau daugumoje Šiaur÷s ir Vidurio Europos šalių daugiausia tokių nebalsavusių

asmenų, kurie apsisprend÷ nebalsuoti paskutin÷mis dienomis prieš rinkimus arba pačią

rinkimų dieną – tai pasakytina apie Švedijos (44 proc.), Nyderlandų (44 proc.), Danijos

(42 proc.) ir Suomijos (39 proc.) rink÷jus.

Svarbu atkreipti d÷mesį į gana reikšmingą teigiamą rink÷jų pasyvumo ir rink÷jų,

apsisprendusių nebalsuoti paskutin÷mis dienomis, dalies santykį (0,69): t. y. šalys,

kuriose rink÷jų aktyvumas buvo pats mažiausias, kartu yra šalys, kuriose nebalsavę

asmenys apsisprend÷ likus mažiausiai laiko iki rinkimų. Tai ypač taikytina vertinant

Slovakijos (80,4 proc. nedalyvavo rinkimuose, iš jų 46 proc. apsisprend÷ paskutinę

akimirką), Lietuvos (79 proc. ir 40 proc.) ir Rumunijos (72,3 proc. ir 43 proc.)

rezultatus. Tą patį galima pasakyti ir apie kai kurias ES-15 šalis, ypač apie Nyderlandus

(63,2 proc. nedalyvavo rinkimuose, iš jų 44 proc. apsisprend÷ per paskutines dienas iki

rinkimų).

Tam tikru požiūriu toks rezultatas teikia vilties d÷l būsimųjų rinkimų, nes jis

leidžia manyti, kad įmanoma padidinti rink÷jų aktyvumo lygį šalyse, kur jis

buvo mažiausias: ši didžiul÷ dalis respondentų, pri÷musių sprendimą nebalsuoti

paskutin÷mis minut÷mis prieš rinkimus (likus kelioms dienoms prieš rinkimus ar pačią

rinkimų dieną) ilgai šio klausimo nesvarst÷. Jų sprendimas buvo greičiau spontaniškas.

Šią rink÷jų grupę galima paveikti raginimu balsuoti, su sąlyga, kad jiems bus

suprantama rinkimų reikšm÷ ir svarba.

Tod÷l būtų svarbu pasidom÷ti, kas būdinga asmenims, paskutin÷mis dienomis

apsisprendusiems nebalsuoti (nes juos bene lengviausiai galima paskatinti

balsuoti): norint užtikrinti, kad per artimiausius Europos Parlamento rinkimus rink÷jų

aktyvumas būtų didesnis, gali praversti žinios apie šios grup÷s asmenų ypatybes.


25

QK3b : Kada jūs apsisprend÷te nebalsuoti pra÷jusiuose Europos Parlamento rinkimuose?

Pagrindas:

nebalsavusieji 2009 m. Europos

Parlamento rinkimuose (57

proc. visos imties)

Jūs niekada

nebalsuoja

Apsisprend÷ prieš keletą

m÷nesių

Apsisprend÷ prieš keletą

savaičių

Apsisprend÷ prieš kelias dienas

Apsisprend÷ rinkimų

dieną [Nežino]

Apsisprend÷ prieš kelis

m÷nesius ar savaites

Apsisprend÷ prieš kelias

dienas ar rinkimų dieną

ES-27 22 % 18 % 15 % 16 % 16 % 13 % 33 % 32 %

LYTIS

Vyrai 23 % 19 % 14 % 16 % 15 % 13 % 33 % 31 %

Moterys 21 % 17 % 15 % 17 % 17 % 13 % 32 % 34 %

AMŽIUS

18–24 metų 33 % 11 % 8 % 17 % 14 % 17 % 19 % 31 %

25–39 metų 28 % 14 % 12 % 14 % 18 % 14 % 26 % 32 %

40–54 metų 18 % 20 % 18 % 16 % 18 % 10 % 38 % 34 %

55 metų ar

vyresni

16 % 23 % 18 % 18 % 13 % 12 % 41 % 31 %

IŠSILAVINIMAS (baigimo metai)

15 metų ar

jaunesni

25 % 20 % 18 % 15 % 12 % 10 % 38 % 27 %

16–19 metų 23 % 19 % 14 % 16 % 16 % 12 % 33 % 32 %

20 metų ar

vyresni

14 % 18 % 14 % 18 % 22 % 14 % 32 % 40 %

Dar mokosi 26 % 9 % 8 % 21 % 16 % 20 % 17 % 37 %

PROFESIJA

Laisvųjų profesijų

atstovai

18 % 19 % 14 % 18 % 20 % 11 % 33 % 38 %

Einantys

vadovaujamas

pareigas

9 % 15 % 15 % 18 % 28 % 15 %

30 % 46 %

Kiti darbuotojai 19 % 18 % 13 % 17 % 20 % 13 % 31 % 37 %

Darbininkai 24 % 18 % 15 % 15 % 15 % 13 % 33 % 30 %

Namų šeiminink÷s

(-ai)

25 % 16 % 16 % 14 % 16 % 13 % 32 % 30 %

Bedarbiai 38 % 17 % 12 % 12 % 11 % 10 % 29 % 23 %

Pensininkai 15 % 23 % 18 % 18 % 13 % 13 % 41 % 31 %

Studentai 26 % 9 % 8 % 21 % 16 % 20 % 17 % 37 %

AR BALSAVO NACIONALINIO PARLAMENTO RINKIMUOSE

Taip 6 % 19 % 18 % 21 % 22 % 14 % 37 % 43 %

Ne 41 % 17 % 11 % 11 % 9 % 11 % 28 % 20 %


26

Remiantis socialine ir demografine rezultatų analize ypač ryškių skirtumų pagal

apklaustųjų lytį ar amžių nustatyti neįmanoma, nors moterys ir 40–54 metų amžiaus

respondentai (abiejose kategorijose po 34 proc.) dažniau nusprendžia Europos

Parlamento rinkimuose nedalyvauti paskutin÷mis dienomis.

Tačiau ypač ryškūs skirtumai atsiskleidžia vertinant pagal išsilavinimą ir profesiją – tai

du glaudžiai susiję kriterijai, nes daugiausia nebalsavusių asmenų, kurie mok÷si ilgai

(40 proc.) ar eina vadovaujamas pareigas (46 proc.) sprendimą pri÷m÷ paskutinę

akimirką. Galiausiai, asmenys, kurie balsavo paskutiniuose nacionaliniuose rinkimuose,

bet neat÷jo balsuoti per Europos Parlamento rinkimus, taip pat gana dažnai

apsisprend÷ paskutin÷mis dienomis.

Tad galima teigti, kad neat÷jusių balsuoti asmenų grupę dažniausiai sudaro

respondentai, kurie paprastai balsuoja dažniausiai ir kurie taip pat yra balsavę per

Europos Parlamento rinkimus, šiuose visoje Europoje birželio 4–7 dienomis vykusiuose

rinkimuose nedalyvauti apsisprendę paskutin÷mis dienomis.

Šie rezultatai taip pat teikia šiek tiek vilčių, nes galima manyti, kad prie šios

grup÷s priskiriamus asmenis būtų gana lengva paskatinti balsuoti per

būsimuosius rinkimus.


27

1.4. Nebalsavimo priežastys

- Nebalsavimas, kuris dažniausiai grindžiamas bendru nepasitik÷jimu politika -

Nebalsavimo priežastis svarbu suprasti keletu požiūrių: viena vertus, tai lemiamas

aspektas, norint suprasti rinkimų rezultatus, kita vertus, šios žinios gali būti naudingos

per būsimus rinkimus, stengiantis užkirsti kelią nenumaldomam rink÷jų aktyvumo

maž÷jimui per kiekvienus Europos Parlamento rinkimus.

Nebalsavusiems asmenims buvo užduotas klausimas d÷l tokio apsisprendimo

priežasčių – jos gal÷jo būti įvairios – tiek asmeninio, profesinio pobūdžio, tiek

susijusios su rink÷jų nuostatomis8. Respondentai tur÷jo galimybę pateikti iki trijų

atsakymų, paaiškinančių jų apsisprendimą.

Nebalsavimo priežastys – Pagrindas: nebalsavę respondentai (57 % visos imties)

28%

17%

17%

10%

10%

10%

10%

9%

8%

7%

6%

5%

4%

3%

2%

6%

3%

Lack of trust in/ dissatisfaction with politics generally

Not interested in politics as such

Vote has no consequences/ vote does not change anything

On holiday/ away from home

Too busy/ no time/ work

Do not know much about the EU/ EP or the EP elections

Rarely or never vote

Not interested in European matters

Not really satisfied with the European Parliament as an institution

Sick/ health problem at the time

Lack of public debate/ lack of electoral campaign

Involved in a family/ leisure activity

Opposed to the EU

Registration or voting card problems

Did not know there were elections

Other (SPONTANEOUS)

DK

8 QK4b: Kokios yra pagrindin÷s priežastys, d÷l kurių jūs nebalsavote pra÷jusiuose Europos Parlamento rinkimuose?


28

Dažniausiai nebalsavusių asmenų nurodomas atsakymas (28 proc.) yra bendro

pobūdžio nepasitik÷jimas ar nepasitenkinimas politika.

Antras pagal dažnumą, bet jau gerokai rečiau respondentų pateikiamas atsakymas yra

nesidom÷jimas politika, taip pat įsivaizdavimas, kad balsavimas paprastai neturi

įtakos, nieko nekeičia (po 17 proc. atsakymų).

Reik÷tų atkreipti d÷mesį į tai, kad n÷ viena iš šių dažniausiai nurodytų priežasčių,

kuriomis aiškinamas sprendimas nedalyvauti rinkimuose, n÷ra tiesiogiai susijusi su

Europos Sąjunga ir jos institucijomis. Beje, kad nedaug žino apie ES ir EP nurod÷ tik

10 proc. apklaustų asmenų, o nepasitenkinimą EP nurod÷ tik 8 proc.

Po to eina grup÷ trijų atsakymo variantų, kurių kiekvienam teko 10 proc. nebalsavusių

57 proc. europiečių atsakymų: tai fizin÷s kliūtys atvykti į balsavimo apygardą d÷l

atostogų, laiko stokos ar tai, kad respondentas paprastai balsuoja retai ar niekada

nebalsuoja.

Kitus atsakymų variantus nurodo mažiau nei 10 proc. iš 57 proc. rinkimuose

nedalyvavusių rink÷jų.


Galima išskirti kelias grupes priežasčių, kurias pateik÷ balsuoti neatvykę asmenys,

nurodydami, kod÷l nebalsavo:

1) Bendro pobūdžio nesidom÷jimas politika ar nepasitenkinimas ja. Tai

dažniausiai min÷ta atsakymų grup÷. Atsakymai pasiskirsto taip:

- bendro pobūdžio nepasitik÷jimas ar nepasitenkinimas politika (28 proc.):

šią priežastį ypač dažnai nurod÷ Graikijos (51 proc.), Bulgarijos

(45 proc.), Kipro ir Rumunijos (po 44 proc.) rink÷jai;

- įsitikinimas, kad balsavimas neturi įtakos (nieko nekeičia): šią priežastį

ypač dažnai nurod÷ Latvijos (38 proc.), Austrijos (35 proc.) ir Bulgarijos

(31 proc.) rink÷jai;


29

- Bžbendras nesidom÷jimas politika (17 proc.): šią priežastį, d÷l kurios

apsisprend÷ nebalsuoti, dažniausiai nurod÷ Vengrijos ir Maltos (abiem

atvejais po 29 proc.), taip pat Ispanijos (26 proc.) rink÷jai;

- bendro pobūdžio atsisakymas atlikti pilietinę pareigą balsuoti (10 proc.):

šį atsakymo variantą ypač dažnai nurod÷ Slov÷nijos rink÷jai (23 proc.).


30

Šis didelis nebalsavusių asmenų nutolimas nuo politikos taip pat išsiskiria iš visų šioje

apklausoje dalyvavusių respondentų atsakymų: tik 39 proc. visų europiečių tvirtina,

kad labai domisi politika9, o tai reiškia, kad piliečių dom÷jimasis politika, palyginti su

2004 m., smuko 7 procentiniais punktais.

Toliau pateikiamame žem÷lapyje pavaizduojami kiekvienos šalies duomenys apie

„bendrą nepasitik÷jimą / nepasitenkinimą politika“. Šį atsakymą pateik÷ 28 proc.

rinkimuose nedalyvavusių asmenų.

Pagrindas: nebalsavę europiečiai (57 % visos imties).

9 QK7.10 : Prašome nurodyti, ar šie teiginiai greičiau atitinka, ar greičiau neatitinka Jūsų požiūrį ar nuomonę: Jūs labai domit÷s politika. 2004 m. klausimas buvo formuluojamas taip: „Jūs labai domit÷s politika ir politikos aktualijomis“.


31

2) Nebalsavimas d÷l priežasčių, tiesiogiai susijusių su Europos Sąjunga.

Atsakymų variantai, kuriuose minimos tiesiogiai su Europos Sąjunga susijusios

priežastys (menkas Europos Sąjungos institucijų pažinimas, nežinojimas, kaip jos

veikia, nesidom÷jimas Europos Sąjungos reikalais ar net priešiškumas jų atžvilgiu),

pasirenkami rečiau.

- Nepakankamas Europos Sąjungos, Europos Parlamento ar Europos

Parlamento rinkimų išmanymas (10 proc.). Vis d÷lto šį atsakymą

pasirinko 20 proc. Švedijos, 17 proc. Austrijos ir 16 proc. Prancūzijos

nebalsavusių rink÷jų.

- Nesidom÷jimas Europos reikalais (9 proc.): šią priežastį nurodo 17 proc.

nebalsavusių Austrijos rink÷jų.

- Nepasitenkinimas Europos Parlamentu (8 proc.): šį atsakymą dažniausiai

mini nebalsavę Austrijos (24 proc.) ir Švedijos (16 proc.) rink÷jai.

- Viešųjų debatų, susijusių su šiais rinkimais, ir rinkimų kampanijų

trūkumas (6 proc.): dalis nebalsavusių europiečių mano, kad rinkimų

kampanija buvo prad÷ta pernelyg v÷lai.

- Priešiškas nusiteikimas Europos Sąjungos atžvilgiu (4 proc.): ši

priežastis nurodoma labai retai, bet ją nurod÷ iki 13 proc. nebalsavusių

rink÷jų Švedijoje ir 11 proc. Austrijoje.

Verta atkreipti d÷mesį į ypač įsid÷m÷tinus Austrijos ir Jungtin÷s Karalyst÷s, kurios

laikomos euroskeptiškų pažiūrų šalimis, skirtumus: pagrįsdami savo apsisprendimą

nebalsuoti, Austrai dažniau nei Europos Sąjungos vidurkis nurodo priežastis, tiesiogiai

susijusias su Europos Sąjunga, o Jungtin÷s Karalyst÷s gyventojai pirmiausia nurodo

bendro pobūdžio nepasitik÷jimą politika bei faktines priežastis, kurias smulkiau

aprašysime kiek v÷liau.


32

3) Nebalsavimas d÷l asmeninių priežasčių

Dalis Europos Parlamento rinkimuose nedalyvavusių asmenų nurodo, kad buvo išvykę

ar pernelyg užsi÷mę (po 10 proc.), tur÷jo sveikatos problemų (7 proc.), nebalsavo d÷l

šeiminių priežasčių (5 proc.), d÷l problemų su rink÷jų sąrašais (3 proc.), ir šie

atsakymai sudaro trečiąją nebalsavimo priežasčių grupę. Tai faktinių priežasčių

sąrašas, vadinasi, jos yra a priori atsitiktin÷s ir neturi nieko bendra su politika apskritai

ar su Europos Sąjunga. Šias priežastis nurodę asmenys galbūt balsuos per kitus

Europos Parlamento rinkimus, nes jie nebalsavo n÷ d÷l nesidom÷jimo politika ar

Europos Sąjunga ar priešiškumo joms atžvilgiu, bet d÷l atsitiktinių veiksnių. Tod÷l d÷l

tų 10 proc. asmenų, nebalsavusių d÷l to, kad buvo išvykę ar atostogavo, galima būtų

iškelti klausimą, ar rinkimams parinkta data nedaro neigiamos įtakos rink÷jų

aktyvumui. Jei rinkimai būtų vykę rudenį ar kovo m÷nesį, rink÷jų aktyvumas, be

abejo, būtų buvęs didesnis.

Remiantis kiekvienos valstyb÷s nar÷s rezultatais atskirai, galima išskirti tokius

aspektus10:

- kuo mažesnis rink÷jų aktyvumas kurioje nors šalyje, tuo dažniau

nebalsavę asmenys kritikuoja politinę sistemą. Tai ypač ryšku

Slovakijoje (37 proc.), Čekijoje (39 proc.) ir dar labiau – Rumunijoje

(44 proc.);

- be to, nebalsavusių asmenų kritika Europos Sąjungos atžvilgiu ar

Europos klausimų neišmanymas ypač smarkiai pasireiškia

Švedijoje ir dar labiau – Austrijoje. 24 proc. austrų ir 16 proc. švedų

sakosi nesantys patenkinti Europos Parlamentu kaip institucija. Galima

palyginti – rinkimuose nedalyvavusių britų pozicija šiuo požiūriu atitinka

Europos Sąjungos vidurkį (9 proc., Europos Sąjungos mastu – 8 proc.);

- Taip pat būtų prasminga kelti klausimą, ar tinkamai kai kurios šalys

(Slovakija, Nyderlandai ir Jungtin÷ Karalyst÷) pasirenka rinkimus rengti

darbo dieną, o ne sekmadienį. Visų šių šalių nebalsavę rink÷jai dažniau

nei Europos Sąjungos vidurkis nurodo ne kokias kitas priežastis, o būtent

keblumus atvykti balsuoti. 15 proc. Jungtin÷s Karalyst÷s, 19 proc.

Nyderlandų ir 20 proc. Slovakijos rink÷jų nurod÷ netur÷ję laiko balsuoti,

10 Smulkesn÷ informacija kartu su visais tyrimo rezultatais pateikiama šios ataskaitos pabaigoje.


33

nes buvo pernelyg užsi÷mę. Kitaip tariant, peršasi išvada, kad Europos

Parlamento rinkimų rengimas darbo dienomis turi neigiamą

poveikį galutiniam rink÷jų aktyvumui.


34

1.5 Apklaustųjų politinis artumas

- Daugiau nei vienas Europietis iš dviejų nesijaučia esąs artimas jokiai politinei partijai

- Ką tik apraš÷me, kokias apsisprendimo nebalsuoti per Europos Parlamento rinkimus

priežastis nurodo europiečiai. Pati pirmoji priežastis – bendras nesidom÷jimas politika,

o kartais netgi tam tikras nepasitik÷jimas ja. Europiečių artumo politin÷ms partijoms

tyrimas patvirtina, kad europiečių nutolimas nuo politikos vis labiau did÷ja: tik mažiau

nei vienas iš dviejų respondentų sakosi esąs artimas kuriai nors politinei partijai

(43 proc., palyginti su 54 proc., kurie sakosi greičiau nesantys artimi kokiai nors

partijai arba n÷ kiek neprijaučiantys jokiai partijai)11.

11 K10 Ar jūs prijaučiate kuriai nors iš politinių partijų? Taip, labai prijaučiu; Taip, šiek tiek prijaučiu; Ne, nelabai prijaučiu; Ne, n÷ kiek neprijaučiu.


35


Artumo tam tikrai partijai jausmas ypač stiprus Maltoje, kur 78 proc. respondentų

sakosi esą „labai“ arba „šiek tiek“ prijaučiantys kuriai nors politinei partijai. Jis taip pat

labai aukštas Nyderlanduose (62 proc.), Kipre (60 proc.), Italijoje ir Švedijoje (po

59 proc.). Taip pat Liuksemburge, Graikijoje, Austrijoje, Belgijoje ir Ispanijoje

50 proc. ar daugiau respondentų atsak÷ prijaučiantys kuriai nors politinei partijai.

A contrario, artumas politin÷ms partijos gana menkas Jungtin÷je Karalyst÷je

(22 proc.), Rumunijoje (26 proc.) ir Lenkijoje (31 proc.).

Apibendrinant galima teigti, kad mažiausiai politin÷ms partijoms prijaučiama Vidurio ir

Rytų Europos šalyse. Ir iš tikrųjų, Vengrijoje, Bulgarijoje, Lietuvoje, Latvijoje,

Slov÷nijoje, Čekijoje, Lenkijoje ir Rumunijoje kuriai nors partijai prijaučiama ne tiek

daug, kaip kad visoje Europos Sąjungoje, kur prijaučiantys kuriai nors politinei partijai

sakosi 43 proc. europiečių.

Balsavusių ir nebalsavusių asmenų palyginimas

Ar yra akivaizdus artumo politinei j÷gai ir dalyvavimo Europos Parlamento

rinkimuose ryšys? Toks tvirtinimas atrodytų esąs logiškas, jį patvirtina ir geografin÷

analiz÷: fiksuojamas teigiamas santykis (0,56) tarp dalyvavimo Europos Parlamento

rinkimuose ir deklaruojamo artumo kuriai nors politinei partijai, nors ir yra išimčių,

kaip antai Nyderlandai, kai respondentai tvirtina labai palaikantys kurią nors partiją,

bet į rinkimus neat÷jo.

Šį politiškumo ir aktyvumo rinkimuose ryšį taip pat tiesiogiai patvirtina

politinių partijų šalininkų tyrimas, remiantis jų aktyvumu šį birželį vykusiuose

Europos Parlamento rinkimuose. Gana didel÷ dauguma per rinkimus balsavusių

respondentų tvirtina prijaučiantys kuriai nors politinei j÷gai (63 proc., palyginti su

36 proc., kurie laikosi kitokios nuomon÷s), bet pad÷tis visiškai kitokia tarp

nebalsavusių respondentų: tik ketvirtadalis jų tvirtina prijaučiantys tam tikrai politinei

j÷gai, bet net 72 proc. sakosi nesantys artimi jokiai partijai.

Tai dar labiau sustiprina sp÷jimą, kad rink÷jų pasyvumas per Europos Parlamento

rinkimus ar per bet kokius kitus nacionalinius rinkimus visų pirma susijęs su menku

rink÷jų „politiškumu“ ar net su nepasitik÷jimu politika.


36

Socialin÷ ir demografin÷ analiz÷

Socialine ir demografine rezultatų analize atskleidžiama, kad:

- vyrai kiek labiau prijaučia kuriai nors politinei partijai nei moterys,

- apklaustų asmenų politiškumas nuosekliai did÷ja did÷jant apklaustųjų

amžiui: 30 proc. 18–24 metų amžiaus respondentai tvirtina prijaučiantys

kuriai nors politinei partijai, bet tą patį tvirtina jau 26 proc. 25–39 metų,

42 proc. 40–54 metų ir 52 proc. 55 metų amžiaus ir vyresnių

respondentų. Tai, be abejon÷s, vienas elementų, padedantis paaiškinti

mažą jaunimo aktyvumą rinkimuose,

- tarp respondentų, kurie ilgiau mok÷si ar studijavo, yra daugiau

prijaučiančių politin÷ms partijoms (50 proc.) negu tarp tų, kurie baig÷

mokytis būdami 16–19 metų amžiaus (40 proc.). Europiečių, baigusių

mokytis anksčiausiai, artumas kuriai nors politinei partijai užima tarpinę

poziciją tarp anksčiau pamin÷tų (45 proc.), bet tokį rezultatą greičiausiai

lemia amžiaus veiksnys, nes tarp europiečių, nustojusių mokytis prieš 16

gyvenimo metus, yra ypač didel÷ dalis vyresnio amžiaus žmonių,

- beveik pus÷ respondentų, kurie sakosi prijaučiantys Europos Sąjungai,

kartu sakosi prijaučiantys ir kuriai nors politinei partijai (49 proc.), bet

politin÷ms partijoms prijaučia tik trečdalis tų, kurie nesijaučia esantys

artimi prie Europos Sąjungai (33 proc.).


37

Oui Non NSP UE27 43% 54% 3%Sexe Homme 45% 52% 3%Femme 41% 57% 2%Age18-24 30% 68% 2%25-39 36% 61% 3%40-54 42% 55% 3%55 + 52% 46% 2%Age de fin d'études 15- 45% 53% 2%16-19 40% 57% 3%20+ 50% 48% 2%Tjs étudiant 36% 61% 3%Se sent attaché(e) à l'EuropeOui 49% 49% 2%Non 33% 65% 2%A voté aux dernières élections européennesOui 63% 36% 1%Non 25% 72% 3%

QK10 Diriez-vous que vous vous sentez proche d’un parti politique ?

Labiausiai politin÷ms partijoms prijaučiančių asmenų grup÷s – vyresnio

amžiaus, aukštesnio išsilavinimo, Europos Sąjungai prijaučiantys žmon÷s.

Būtent jie buvo aktyviausi pra÷jusiuose rinkimuose.

Dabar pažvelkime į respondentų nurodytą informuotumo lygį.


38

1.6 Informuotumo lygis, lemiantis sprendimą balsuoti

- Informacijos trūkumas ir toliau nelabai jaučiamas, bet nuo ankstesnių Europos Parlamento rinkimų jis nežymiai padid÷jo -

Jau min÷ta, kad europiečių išsilavinimo lygis ir jų politiškumas buvo svarbūs veiksniai,

darę įtaką Europos rink÷jų aktyvumui per pra÷jusius birželio 4–7 d. rinkimus. Bet

galimas dalykas, kad jų informuotumo lygis taip pat šiuo atžvilgiu atlieka tam tikrą

vaidmenį. Absoliuti apklaustų asmenų dauguma (53 proc.) tvirtino, kad jie tur÷jo visą

reikalingą informaciją, kad pasirinktų, už ką balsuoti per paskutinius Europos

Parlamento rinkimus.

Nors bendras rezultatas yra teigiamas, vis d÷lto reik÷tų atkreipti d÷mesį į tai, kad

informacijos pakankamumo jausmas gana smarkiai smuktel÷jo, palyginti su 2004 m.

rinkimais, kai jis siek÷ 59 proc. (2009 m. – 53 proc.).

Tačiau net 42 proc. apklaustų asmenų teigia netur÷ję visos reikalingos informacijos,

kad gal÷tų pasirinkti, už ką balsuoti: nors tai nemaža rink÷jų dalis, ji vis dar t÷ra

mažesnioji visų rink÷jų dalis, nors ir išaugusi po pastarųjų Europos Parlamento rinkimų

(42 proc., +3 procentiniai punktai).

Per 2004 m. rinkimus senosios penkiolika Europos šalių nuo dešimties naujų šalių,

kurios į Europos Sąjungą buvo įstojusios vos prieš kelias savaites, skyr÷ tikra

informacijos praraja: 2004 m. 42 proc. dešimties naujųjų šalių rink÷jų teig÷ tur÷ję visą

reikalingą informaciją, kad apsispręstų, už ką balsuoti, o kitose penkiolikoje šalių

pakankamą informaciją tur÷jo 62 proc. rink÷jų. Po penkerių metų dvylikoje valstybių

narių, įstojusių į Europos Sąjungą 2004 m., rink÷jų informuotumas išaugo 7

procentiniais punktais ir dabar informuotų rink÷jų ten yra dauguma, bet penkiolikoje

kitų valstybių narių šis rodiklis sumaž÷jo 8 procentiniais punktais. Šiuo požiūriu

vertinant pad÷tį, penkiolika senųjų Europos šalių susikeit÷ vietomis su 2004 m.

Europos Sąjungą papildžiusiomis šalimis.


39

Informuotumo lygis per pastaruosius du Europos Parlamento rinkimus

2004 m. EP rinkimai 2009 m. EP rinkimai % atsakymų: „Taip, greičiau atitinka“


+10 VN nuo 2004

m.

Skirt. 15 VN prieš 2004 m. – 10 VN

nuo 2004 m.


+12 VN nuo

2004 m.

Skirt. 15 VN prieš 2004 m. – 12 VN

nuo 2004 m.

Jūs gavote visą reikiamą informaciją, pad÷jusią apsispręsti, už ką balsuoti per paskutinius Europos Parlamento rinkimus

59 % 62 % 42 % +20 53 % 54 % 49 % +5


Palyginus šalių rezultatus, matyti, kad egzistuoja labai glaudus rink÷jų aktyvumo ir

įsitikinimo, kad tur÷ta visa balsuoti reikalinga informacija12, ryšys. Šį rezultatą

iliustruoja du pavyzdžiai iš skirtingų rezultatų lentel÷s dalių: viena vertus, 90 proc.

Maltos rink÷jų nurod÷, kad jie buvo pakankamai informuoti, kad eitų balsuoti, ir jų

aktyvumas per rinkimus siek÷ 78,8 proc. – tai didžiausias Europos Sąjungos rezultatas

tarp šalių, kuriose balsavimas n÷ra privalomas. Kita vertus, tik 42 proc. Lenkijos

rink÷jų tvirtino įsitikinę, kad tur÷jo visą informaciją dalyvauti pastarojo birželio Europos

Parlamento rinkimuose (tai proporcija, gerokai mažesn÷ už 53 proc., kurie sudaro

visos Europos Sąjungos vidurkį), o galiausiai balsuoti at÷jo 24,5 proc. Lenkijos rink÷jų

(tai trečias nuo galo rink÷jų aktyvumo rezultatas visos Europos Sąjungos mastu).

12 Santykis – 0,66.


40

Aktyvumas 2009 m. EP rinkimuose ir informuotumo lygis

Gavo visą reikiamą

informaciją, % « Taip, greičiau

atitinka »

Balsavo 2009 m. Europos Parlamento rinkimuose

ES-27 53 % 43.0 % MT 90 % 78,8 % CY 79 % 59,4 % LU 75 % 90,8 % EE 71 % 43,8 % FI 70 % 38,6 % BE 69 % 90,4 % EL 68 % 52,6 % IE 67 % 58,6 % LV 66 % 53,7 % SK 63 % 19,6 % AT 62 % 46,0 % DK 60 % 59,5 % IT 60 % 65,0 % SI 60 % 28,4 % HU 59 % 36,3 % SE 58 % 45,5 % LT 57 % 21,0 % DE 56 % 43,3 % ES 54 % 44,9 % NL 53 % 36,8 % BG 49 % 39,0 % CZ 49 % 28,2 % FR 49 % 40,6 % RO 49 % 27,7 % PT 44 % 36,8 % PL 42 % 24,5 % UK 42 % 34,8 %


41


Informuotumo ir dalyvavimo rinkimuose ryšį tiesiogiai patvirtina tolesn÷je lentel÷je

pateikiami duomenys: rink÷jų, maniusių, kad informacijos gavo pakankamai, balsuoti

at÷jo gausiausiai. Didžioji dalis priešingą nuomonę išsakiusių rink÷jų dažniausiai

balsuoti neat÷jo.

Jūs gavote visą reikiamą informaciją, pad÷jusią apsispręsti, už ką balsuoti per paskutinius Europos Parlamento rinkimus

Taip, greičiau atitinka

Ne, greičiau neatitinka

N / N

ES-27 53 % 42 % 5 % Lytis

Vyrai 57 % 38 % 5 %

Moterys 50 % 45 % 5 % Amžius

18–24 metų 44 % 50 % 6 %

25–39 metų 49 % 45 % 6 % 40–54 metų 57 % 39 % 4 %

55 metų ar vyresni

55 % 40 % 5 %

Išsilavinimas (baigimo metai)

15 metų ar jaunesni

47 % 47 % 6 %

16–19 metų 53 % 42 % 5 %

20 metų ar vyresni

61 % 36 % 3 %

Dar mokosi 51 % 43 % 6 %

Balsavo per paskutinius Europos Parlamento rinkimus

Taip 69 % 29 % 2 % Ne 37 % 56 % 7 % Jaustas EP rinkimų kampanijos poveikis Taip 63 % 34 % 3 % Ne 35 % 59 % 6 %


42

Beje, šią išvadą patvirtina ir socialin÷ bei demografin÷ rezultatų analiz÷: labiausiai

informuotos rink÷jų grup÷s balsavo aktyviausiai. Tai 40 metų amžiaus ir vyresni

žmon÷s, taip pat tie, kurie ilgiausiai mok÷si ir jaut÷ rinkimų kampanijos poveikį.

Rinkimų kampanijos poveikį nuodugniau aptarsime tolesn÷je šios ataskaitos dalyje.

2. Europos Parlamento rinkimų kampanijos poveikis Įvertinę menką rink÷jų aktyvumą ir pam÷ginę suprasti nebalsavimo priežastis,

antrojoje ataskaitos dalyje tyrin÷sime Europos Parlamento rinkimų kampanijos, kuria

europiečiai raginti balsuoti, poveikio mastą. Ar rinkimų kampanijos, nesvarbu, Europos

ar nacionalin÷s, dar÷ įtaką rink÷jų elgesiui per rinkimus? Ar kampanijos tur÷jo teigiamą

poveikį jų apsisprendimui balsuoti? Ar informacija, kurią nor÷jo išplatinti Europos

institucijos ir valstyb÷s nar÷s, dav÷ naudos? Ar galima iš šios rinkimų kampanijos ko

nors pasimokyti, kad ateityje būtų geriau užtikrinta ir visų Europos institucijų, ir

konkrečiai Europos Parlamento informacijos sklaida?

2.1. Prisiminimas apie kampaniją, kuria skatinta balsuoti

- Apskritai ši rinkimų kampanija prisimenama geriau nei 2004 m. kampanija, tačiau realaus poveikio rink÷jų aktyvumui nenustatyta -

Daugiau nei du europiečiai iš trijų (67 proc.) prisimena, kad yra matę, gird÷ję ar skaitę

rinkimų kampanijos medžiagą, skirtą rink÷jus paskatinti balsuoti Europos Parlamento

rinkimuose13. Jei palyginsime su pad÷timi 2004 m. (klausimas apie kampanijos poveikį

buvo suformuluotas kitaip14), tur÷sime beveik 30 procentinių punktų pažangą.

13 Ar asmeniškai atsimenate, jog mat÷te televizijos laidose, internete arba plakatuose, skait÷te laikraščiuose arba gird÷jote radijo laidose kampaniją, skatinančią žmones balsuoti rinkimuose į Europos Parlamentą? 14 Ar Jums teko susidurti su kampanija ar reklama, kurios užsakovas n÷ra politin÷ partija, skatinančią žmones balsuoti rinkimuose į Europos Parlamentą? Taip; Ne.


43


Prisiminimas apie kampaniją, kuria skatinta balsuoti, ir

aktyvumas per 2009 m. EP rinkimus

Prisiminimas apie

kampaniją, kuria

raginta balsuoti

Aktyvumas per 2009 m.

EP rinkimus

ES-27 67 % 43,0 %

MT 89 % 78,8 %

SE 86 % 45,5 %

SK 82 % 19,6 %

EE 80 % 43,8 %

DK 79 % 59,5 %

HU 79 % 36,3 %

CY 78 % 59,4 %

NL 78 % 36,8 %

ES 76 % 44,9 %

CZ 75 % 28,2 %

SI 75 % 28,4 %

LU 74 % 90,8 %

IE 72 % 58,6 %

LT 72 % 21,0 %

AT 72 % 46,0 %

FI 71 % 38,6 %

DE 69 % 43,3 %

PT 67 % 36,8 %

EL 66 % 52,6 %

FR 66 % 40,6 %

LV 66 % 53,7 %

PL 66 % 24,5 %

RO 62 % 27,7 %

IT 60 % 65,0 %

UK 54 % 34,8 %

BE 53 % 90,4 %

BG 45 % 39,0 %

Prisimenančių apie kampaniją dalis įvairiose šalyse gerokai skiriasi: labai didel÷ Maltoje

(89 proc. ir itin aukštas rink÷jų aktyvumas, siekęs 78,8 proc.) ir Švedijoje (86 proc. ir

45,5 proc.), taip pat Slovakijoje, kuri pagal balsavimo aktyvumą užima paskutinę vietą

(82 proc. ir 16,6 proc.) – šių šalių rink÷jų nurodo susidūrę su rinkimų kampanija. Tad


44

galima daryti išvadą, kad aukštas prisiminimo lygis nebūtinai iš karto reiškia aukštą

aktyvumą per rinkimus.

Antai šalyse, kuriose šis prisiminimo lygis yra žemesnis, rink÷jų aktyvumas labai

nevienodas: pamin÷tinos Bulgarija (45 proc. kampaniją prisimenančių respondentų ir

39 proc. aktyvių rink÷jų), Jungtin÷ Karalyst÷ (54 proc. ir 34,7 proc.) ir Italija (60 proc.

ir 65 proc.).

Iš šioje lentel÷je pateiktų duomenų galima spręsti, kad kampanija prisimenama

vienodai gerai ir šalyse, kurios neseniai įstojo į Europos Sąjungą (2004 ir 2007 m.), ir

kitose valstyb÷se nar÷se. Vis d÷lto pirmoje šalių grup÷je rink÷jų aktyvumas buvo

menkesnis.


Socialinių ir demografinių respondentų tipų tyrimas atskleidžia kelis skirtumus, tačiau

jie ne itin ryškūs. Geriausiai apie rinkimų kampaniją prisimin÷:

- vyrai (69 proc.), palyginti su 64 proc. moterų;

- respondentai, kurie būdami 19 metų amžiaus dar mok÷si (73 proc.),

palyginti su 60 proc. tų, kurie baig÷ mokytis nesulaukę 16 metų

amžiaus;

- labiausiai politiškai angažuoti respondentai, prijaučiančių kairiosios ar

dešiniosios pakraipos politin÷ms j÷goms (po 72 proc.), palyginti su

66 proc. tų, kurie laikosi vidurio pozicijos;

- respondentai, kurie jaučia prisirišimą prie Europos (74 proc.), palyginti

su 55 proc. tų, kurie šio jausmo neturi. Šį reikšmingą skirtumą (19

procentinių punktų) be abejon÷s galima aiškinti nuo, kad respondentai,

kurie tvirtina jaučiantys esą europiečiai, paprastai labiau domisi Europos

reikalais.


45

Galima būtų apibendrinti, kad aktyviausiai balsavę respondentai paprastai

geriau nei vidutiniškai prisimena rinkimų kampaniją: 73 proc., palyginti su

61 proc. nebalsavusių asmenų.

Pažym÷tina, kad tik ketvirtadalis Europos rink÷jų neprisimena rinkimų kampanijos, bet

kartu daugiau kaip trečdalis nebalsavusių asmenų (36 proc.) kampanijos, kuria

skatinta balsuoti Europos Parlamento rinkimuose, dažniausiai neprisimena. Socialines ir

demografines rink÷jų ypatybes jau aptar÷me pirmojoje šios ataskaitos dalyje.

Dalyvavimas 2009 m. Europos Parlamento

rinkimuose

ES 27 Balsavo Nebalsavo

Prisimena rinkiminę kampaniją, kuria žmon÷s skatinti balsuoti rinkimuose į

Europos Parlamentą 67 % 73 % 61 %

Neprisimena rinkimin÷s kampanijos, kuria žmon÷s skatinti balsuoti rinkimuose į

Europos Parlamentą 30 % 25 % 36 %

Nežino / neatsak÷ 3 % 2 % 3 %


46

3. Europos klausimų svarba balsuojant Šios paskutin÷s apžvalgos dalies tikslas – įd÷miau pažvelgti į europiečius, balsavusius

per Europos Parlamento rinkimus, kurie sudaro 43 proc. visos apklaustųjų imties: kada

jie apsisprend÷ balsuoti ir ypač kokia konkreti per rinkimus iškelta tema l÷m÷ jų

pasirinkimą. M÷ginsime atsakyti būtent į šiuos klausimus. Atsakymai gali kartu suteikti

galimybę geriau suprasti mažo rink÷jų aktyvumo priežastis, nes rink÷jus balsuoti

paskatinusių klausimų tyrimas gali netiesiogiai atskleisti priežastis, d÷l kurių

nebalsavusieji apsisprend÷ nebalsuoti.

3.1. Sprendimo balsuoti pri÷mimo laikas

- Didel÷ dauguma rink÷jų visada balsuoja vienodai arba apsisprendžia dar likus gana

nemažai laiko iki rinkimų - Vienas rink÷jas iš dviejų tvirtina visada balsuojantis vienodai15. Rink÷jai dažniausiai yra

ištikimi savo partijai ar kandidatui, nelygu rinkimų pobūdis. Kiek daugiau nei trečdalis

rink÷jų apsisprendžia prieš kelis m÷nesius ar savaites iki rinkimų. Būtų galima net kelti

klausimą, kokiu mastu rinkimų kampanija – kuri dažniausiai prasideda paskutin÷mis

savait÷mis prieš rinkimus, paj÷gi daryti realią įtaką rink÷jų pasirinkimui. Tik 15 proc.

rinkimuose dalyvavusių asmenų apsisprend÷ paskutin÷mis dienomis ar net pačią

rinkimų dieną.

15 QK3a Kada Jūs apsisprend÷te balsuoti už politinę partiją ar kandidatą, už kurį balsavote pra÷jusiuose Europos Parlamento rinkimuose?


47

Bendri rezultatai, palyginti su 2004 m. Europos Parlamento rinkimais, sąlyginai yra

tokie patys. Būtų galima tiesiog atkreipti d÷mesį į tai, kad nors ištikimų, visada

vienodai balsuojančių rink÷jų dalis gerokai sumaž÷jo (-2 procentiniai punktai), dalis tų,

kurie pasirinko savo kandidatą gerokai iš anksto (prieš kelias savaites ar net m÷nesius

prieš rinkimų dieną), padid÷jo ir pasiek÷ 34 proc. (+6 procentiniai punktai). Lygiai taip

pat respondentų, apsisprendusių paskutiniu momentu prieš rinkimus, ne tiek gausu,

kaip 2004 m. (15 proc., -4 procentiniai punktai).


48


QK3a : Kada jūs apsisprend÷te balsuoti už politinę partiją ar kandidatą, už kurį balsavote pra÷jusiuose Europos

Parlamento rinkimuose? Pagrindas: balsavusieji 2009 m. EP rinkimuose

(43 % visos

imties)

Visada taip

balsavo

Balsuoti apsisprend÷ prieš kelis m÷nesius

ar savaites

Balsuoti apsisprend÷ prieš kelias dienas ar rinkimų dieną

Balsavo

%

ES-27 50 % 34 % 15 % 43,0 %

LV 17 % 51 % 32 % 53,7 %

FR 41 % 28 % 30 % 40,6 %

SE 26 % 46 % 27 % 45,5 %

NL 40 % 34 % 26 % 36,8 %

DK 40 % 34 % 25 % 59,5 %

FI 38 % 37 % 25 % 38,6 %

CZ 50 % 28 % 22 % 28,2 %

UK 41 % 36 % 22 % 34,8 %

LT 50 % 31 % 19 % 21,0 %

BE 53 % 29 % 18 % 90,4 %

EE 40 % 41 % 18 % 43,8 %

AT 49 % 33 % 18 % 46,0 %

SI 54 % 28 % 18 % 28,4 %

RO 48 % 33 % 17 % 27,7 %

LU 42 % 41 % 16 % 90,8 %

SK 50 % 34 % 16 % 19,6 %

IE 41 % 46 % 13 % 58,6 %

EL 63 % 24 % 13 % 52,6 %

DE 51 % 36 % 12 % 43,3 %

MT 66 % 22 % 12 % 78,8 %

CY 76 % 13 % 11 % 59,4 %

BG 46 % 42 % 11 % 39,0 %

ES 60 % 28 % 11 % 44,9 %

PL 49 % 36 % 10 % 24,5 %

PT 58 % 32 % 8 % 36,8 %

IT 58 % 35 % 6 % 65,0 %

HU 54 % 41 % 5 % 36,3 %

Iš lentel÷je pateiktų duomenų matyti, kad priešingai, nei per 2004 m. rinkimus, didelių

skirtumų tarp dvylikos valstybių, kurios dalyvauja rinkimuose nuo 2004 m., ir senųjų

Europos Sąjungos valstybių, n÷ra.

Kai kurių šalių rezultatai atskleidžia gana didelius rink÷jų elgesio skirtumus: Latvijoje

(32 proc.), Prancūzijoje (30 proc.) ir Nyderlanduose (26 proc.) beveik vienas rink÷jas

iš trijų balsuoti apsisprend÷ likus vos keletui dienų prieš rinkimus.


49

Kartu „ištikimų“ rink÷jų, kurie skelbiasi balsavę taip, kaip visada, proporcija šiose

šalyse yra mažiausia. Ypač tai pasakytina apie Latviją, kur tik 17 proc. rink÷jų

prisipažino balsuojantys visada vienodai.

Atrodo, kad d÷l apsisprendimo balsuoti laiko egzistuoja savotiška šiaur÷s ir pietų

skirtis. Pietų šalių gyventojai dažniausiai apsisprendžia iš anksto – nesvarbu, ar jie

balsuotų visada taip pat, ar sprendimą priimtų prieš kelis m÷nesius, o šiaur÷s šalių

gyventojai ilgai neapsisprendžia ir bene dažniau dvejoja iki pat paskutin÷s akimirkos.

Graikai (13 proc.), maltiečiai (12 proc.), Kipro gyventojai ir ispanai (abiem atvejais po

11 proc.), portugalai (8 proc.) ir italai (6 proc.) rečiau nei Europos Sąjungos vidurkis

(15 proc.) apsisprendžia paskutin÷mis dienomis ar tą pačią rinkimų dieną; priešingai,

ketvirtadalis ar net daugiau latvių, švedų, olandų, danų ir suomių apsisprendžia

paskutin÷mis dienomis ar pačią rinkimų dieną.

Jau anksčiau min÷ta, kad šalyse, kuriose rink÷jai mažiausiai aktyvūs, nebalsavę

asmenys gana dažnai apsisprend÷ paskutin÷mis dienomis prieš rinkimus. Tačiau

negalima nustatyti beveik jokio apsisprendimo laiko ir dalyvavimo rinkimuose ryšio,

nes aktyviau balsuojama nebūtinai tose šalyse, kurių rink÷jai sprendimą priima likus

daugiausiai laiko iki rinkimų16.


Socialiniu ir demografiniu požiūriu reik÷tų atkreipti d÷mesį į tai, kad palyginti su

vyresniais rink÷jais, jauni rink÷jai dažniausiai apsisprendžia v÷liausiai (25 proc. 18–

24 m. amžiaus17 rink÷jų, palyginti su 17 proc. 25–54 metų amžiaus ir 12 proc. 55

metų amžiaus ir vyresnių rink÷jų). Jų dalyvavimo rinkimuose patirtis dar labai

nedidel÷, tad prieš priimdami sprendimą jie ilgiau dvejoja.

16 Santykis tarp dalyvavimo ir to, kad nuspręsta, už ką bus balsuojama likus nemažai laiko prieš rinkimus (arba kad balsuojama visada taip pat arba kad apsispręsta prieš kelias savaites ar net m÷nesius prieš rinkimus): 0,1 17 Austrijoje – 16 metų ir vyresni.


50

3.2. Balsavimo priežastys

- Balsavimas visų pirma grindžiamas pilietine pareiga - Jau anksčiau min÷ta, kad priežastys, tiesiogiai susijusios su Europos Sąjunga,

nepatenka tarp tų, kurias nebalsavę asmenys nurodo dažniausiai pagrįsdami savo

pasirinkimą. Tačiau rinkimuose aktyviai dalyvavę rink÷jai balsavo pirmiausia d÷l to,

kad tai jų pilietin÷ pareiga, ir šis pagrindas nurodomas gerokai dažniau nei grynai

politiniai ar su Europa susiję motyvai. 47 proc. rink÷jų, t. y. beveik pus÷, teigia, kad jie

balsavo iš pilietin÷s pareigos, o 40 proc. – nes jie balsuoja visada18. Antra, bet gerokai

rečiau minima priežastis, kurią nurodo kiek mažiau nei ketvirtadalis rink÷jų – balsuota

siekiant palaikyti politinę partiją, kuriai prijaučiama (24 proc.). Kitas priežastis nurod÷

mažiau nei 20 proc. balsavusių asmenų.


Tiriant nuodugniau, balsuoti paskatinusias priežastis galima suskirstyti į kelias temines

grupes:

1) Balsavimas iš pilietinių paskatų

Šiai teminei grupei tenka didžiausia rink÷jų atsakymų dalis:

- 47 proc. balsavusiųjų nurodo, kad balsavo, nes tokia jų pilietin÷ pareiga.

Tokį atsakymą dažniausiai pateik÷ Kipro gyventojai (78 proc.), kuriems

balsuoti privaloma, taip pat Maltos (74 proc.), Rumunijos (73 proc.) ir

Švedijos (71 proc.) rink÷jai. Šį atsakymą gerokai rečiau min÷jo Vengrijos

(30 proc.) ir Čekijos (29 proc.) gyventojai;

- be to, 40 proc. balsavusiųjų sakosi at÷ję prie balsavimo urnų, nes jie

visada balsuoja. Tai ypač dažnai min÷jo Suomijos (59 proc.) ir Danijos

(54 proc.) rink÷jai. Liuksemburgo gyventojai, kur įvestas privalomas

balsavimas, šią priežastį nurod÷ rečiausiai (19 proc.).

18 QK4d Kokios yra pagrindin÷s priežastys, d÷l kurių apsisprend÷te balsuoti šiuose Europos Parlamento rinkimuose?


51

Pagrindas: per rinkimus balsavę europiečiai (43 proc. visos imties).

2) Palaikymo balsas

Kai kurie europiečiai mano, kad balsas yra priemon÷ palaikyti partiją, kuriai jie

prijaučia, ar, kiek rečiau, paremti savo vyriausybę.

- 24 proc. europiečių balsavo Europos Parlamento rinkimuose, kad

palaikytų kurią nors politinę partiją. Šis palaikymo balsas ypač ryškus

Bulgarijoje (45 proc.), Kipre (45 proc.) ir Slovakijoje (41 proc.) – šalyse,

kurių rink÷jų aktyvumo skirtumai yra labai dideli.

- 9 proc. rink÷jų taip pasielg÷, kad palaikytų savo vyriausybę.


52

Pagrindas: per rinkimus balsavę europiečiai (43 proc. visos imties).


53

3) Europietiškasis balsas

Pirmoji priežastis, tiesiogiai susijusi su Europos reikalais – „jūsų balsas gali šį tą

pakeisti“ – su 19 proc. atsakymų užima tik ketvirtąją vietą tarp visų galimų atsakymų.

Vis d÷lto ši priežastis labai svarbi, ypač d÷l to, kad į tai buvo orientuojamasi per vieną

pagrindinių informavimo kampanijų, kuria europiečiai skatinti aktyviai balsuoti19:

Europos politika tiesiogiai veikia piliečių gyvenimą, o pastarieji savo balsu gali daryti

įtaką Europos Parlamento pasirinkimams.

- 19 proc. respondentų nurod÷, kad balsas per Europos Parlamento

rinkimus gali šį tą pakeisti. Tai pirmasis pagal dažnumą nurodytų

„europietiškųjų“ klausimų. Ši id÷ja ypač populiari Švedijoje, kur ji pagal

dažnumą nurodoma antroje vietoje.

- Antra, 16 proc. europiečių balsavo d÷l to, kad jie „palaiko Europos

Sąjungą“. Tad tai yra „palaikymo“ balsas. Reikia pažym÷ti, kad

Rumunijos ir Slovakijos rink÷jai, kurie balsuoti at÷jo labai negausiai,

dažniausiai nurodo būtent šį argumentą (po 27 proc. abiejose šalyse).

- 13 proc. rink÷jų teigia, kad at÷jo balsuoti, nes „jaučiasi esantys

europiečiai“. Tokių rink÷jų yra šiek tiek daugiau steigimosi šalyse –

Liuksemburge (24 proc.), Vokietijoje ir Prancūzijoje (abiejose šalyse po

23 proc.) ir Nyderlanduose (18 proc.).

- Galiausiai kitus europietiškuosius balsavimo argumentus nurodo mažiau

rink÷jų: 6 proc. sakosi balsavę, nes Europos Sąjunga „jų gyvenime

atlieka svarbų vaidmenį“, 5 proc. „domisi Europos reikalais“ ir 5 proc.

balsavo paveikti „informacijos, gautos per rinkimų kampaniją“.

19 Kampanijos šūkis: „Pareišk savo nuomonę Europos Parlamento rinkimuose birželio 7 dieną“.


54

4) Nepasitenkinimo balsas

Gautų rezultatų tyrimas atskleidžia, kad nepasitenkinimo balsas, kad ir kokios formos,

per Europos Parlamento rinkimus nebuvo itin dažnas motyvas. Jis gali pasireikšti

įvairiai:

- Tai gali būti bendro pobūdžio nepasitenkinimas: priešingai nei per

referendumus Prancūzijoje ir Nyderlanduose20 d÷l Sutarties d÷l

Konstitucijos Europai ar d÷l Lisabonos sutarties Airijoje21, tik 11 proc.

rink÷jų išreišk÷ nepasitenkinimo balsą, su dideliais skirtumais skirtingose

Europos Sąjungos šalyse: šį nepasitenkinimą pamin÷jo 28 proc.

Vengrijos rink÷jų ir 22 proc. Jungtin÷s Karalyst÷s rink÷jų.

- Juo rink÷jai gali siekti nubausti vyriausybę: šio tipo balsai surinko tik

5 proc. atsakymų, bet svyravimai skirtingose šalyse labai dideli. Taip

balsavo 19 proc. rink÷jų Graikijoje, 12 proc. Vengrijoje ir 11 proc.

Prancūzijoje, bet tik po 1 proc. rink÷jų Švedijoje ir Slov÷nijoje ir 2 proc.

Rumunijoje.

- Juo rink÷jai gali siekti nubausti Europos Sąjungą. Tačiau tik 2 proc.

rink÷jų visos Europos Sąjungos mastu pateik÷ šį atsakymo variantą.

20 D÷l Sutarties d÷l Konstitucijos Europai 2005 m. 21 D÷l Lisabonos sutarties 2008 m.


55

This is your duty as citizen

You always vote

To support the political party you feel close

to

You can make things

change in voting on the

European elections

You are in favour of the

EU

You feel European/

citizen of the EU

To express your disagreement

To support your Government

The EU plays an important role

in your everyday life

EU27 47% 40% 24% 19% 16% 13% 11% 9% 6%

BE 37% 31% 24% 10% 11% 13% 6% 7% 6%BG 63% 43% 45% 18% 23% 10% 3% 6% 3%CZ 29% 48% 23% 17% 12% 15% 16% 7% 5%DK 64% 59% 21% 24% 14% 17% 11% 6% 9%DE 40% 42% 34% 23% 26% 23% 7% 10% 7%EE 55% 46% 18% 13% 10% 15% 9% 10% 3%IE 68% 47% 19% 19% 20% 5% 14% 8% 8%EL 60% 29% 31% 13% 7% 8% 19% 13% 6%ES 57% 27% 17% 21% 19% 6% 11% 12% 6%FR 65% 44% 18% 20% 17% 23% 14% 8% 4%IT 35% 39% 22% 19% 13% 10% 7% 10% 8%CY 78% 53% 42% 17% 11% 5% 8% 13% 10%LV 61% 34% 20% 15% 6% 8% 20% 6% 2%LT 62% 51% 23% 12% 7% 10% 3% 10% 3%LU 60% 19% 17% 21% 18% 24% 8% 8% 9%HU 30% 44% 30% 23% 11% 9% 28% 6% 5%MT 74% 34% 36% 22% 23% 11% 11% 9% 10%NL 43% 49% 31% 22% 25% 18% 11% 6% 6%AT 35% 30% 31% 26% 16% 16% 18% 14% 7%PL 44% 34% 14% 10% 7% 13% 3% 6% 3%PT 43% 43% 10% 15% 6% 6% 6% 4% 5%RO 73% 33% 31% 18% 27% 7% 4% 4% 8%SI 63% 47% 26% 15% 9% 11% 10% 11% 5%SK 63% 34% 41% 22% 27% 13% 7% 9% 6%FI 54% 54% 20% 18% 11% 16% 6% 9% 5%SE 71% 39% 29% 42% 15% 14% 9% 5% 5%UK 41% 51% 21% 12% 7% 4% 22% 8% 4%

*The other items have been chosen by 5% of the respondents or less.

QK4d What are the main reasons why you decided to go to vote on the European elections? (ROTATION - MAX. 3 ANSWERS)

Base: Europeans who did vote (43% of total sample)

Highest percentage by itemHighest percentage by country

Lowest percentage by itemLowest percentage by country

Specialus EUROBAROMETRAS Nr. 320 Porinkimin÷ apklausa

56


Apskritai balsavimo priežasčių analiz÷ socialiniu ir demografiniu požiūriu rimtesnių

skirtumų atskleidžia nedaug. Vis d÷lto į kai kuriuos jų reik÷tų labiau atkreipti d÷mesį,

ypač d÷l rink÷jų amžiaus, išsilavinimo ir, savaime suprantama – d÷l jų nuostatos

Europos Sąjungos atžvilgiu.

D÷l pilietin÷s pareigos motyvo didelių skirtumų n÷ra, tačiau pažym÷tina, kad visada

balsuojančių asmenų daugiau tarp vyresnio amžiaus rink÷jų, turinčių daugiau rinkimų

patirties (43 proc.), nei tarp jaunimo (28 proc. 18–24 metų amžiaus rink÷jų).

Nuostata, kad balsas gali šį tą pakeisti, labai dažna tarp labiausiai išsilavinusių rink÷jų

(21 proc. tų, kurie baig÷ studijas po 19 m., palyginti su 16 proc. tų, kurie baig÷

mokytis nesulaukę 16 metų). Taip pat įdomu pasteb÷ti, kad ši priežastis truputį

dažniau minima rink÷jų, kurie prisimena kampaniją, kuria skatinta dalyvauti

rinkimuose. Tai gal÷tų reikšti, kad, nepaisant visko, informacijos skleidimas

daro poveikį, nors ir ne itin didelį.

Galiausiai galima atkreipti d÷mesį į tai, kad 18 proc. europiečiais nesijaučiančių rink÷jų

balsavo nor÷dami išreikšti nepasitenkinimą (priminsime – jie sudaro 11 proc. visų

rink÷jų).


57

3.3. Balsuoti paskatinę klausimai - Ekonomikos kriz÷ ir nedarbas – svarbiausi rink÷jų apsisprendimą l÷mę veiksniai - Šiuo atveju n÷ra jokios staigmenos, ir rezultatai tik patvirtina kelias priešrinkimines

apklausas22 – ekonomikos kriz÷ buvo ypač svarbus klausimas per Europos Parlamento

rinkimus. Paprašyti nurodyti pagrindinius klausimus, d÷l kurių jie apsisprend÷ balsuoti,

rink÷jai pirmiausia nurodo (ir šiai grupei priklausantys atsakymai gerokai lenkia visus

kitus) ekonomines priežastis (41 proc.) ir nedarbą (37 proc.).

Tačiau kiti klausimai, susiję su Europos institucijų kompetencija (19 proc.) ir

socialiniais bei visuomeniniais aspektais, minimi gerokai rečiau.

Beje, gana įdomu pasteb÷ti, kad sąlyginai nemažai rink÷jų iš karto po ekonominio

pobūdžio klausimų nurod÷ įvairius su Europa susijusius klausimus: Europos Sąjungos

vaidmuo tarptautin÷je arenoje (22 proc.), nusikalstamumas (18 proc.), imigracija

(16 proc.) ir kova su klimato kaita (16 proc.).

Skirtingų šalių grupių palyginimas Nors skirtumai tarp penkiolikos šalių, dalyvavusių Europos Parlamento rinkimuose dar

prieš 2004 m., ir dvylikos šalių, kurios juose dalyvauja nuo 2004 ir 2007 m., nežymūs

d÷l priežasčių, kurios paskatino rink÷jus balsuoti, ypač ryškių skirtumų atskleidžia

atsakymai į klausimus apie tai, kas l÷m÷ rink÷jų apsisprendimą Ekonomikos augimas

(52 proc. 12 naujų valstybių narių, palyginti su 39 proc. kitų 15 šalių, pensijų ateitis

(36 proc. ir 19 proc.) ir žem÷s ūkis (23 proc. ir 9 proc.) buvo labai svarbūs klausimai

ką tik pra÷jusiuose Europos Parlamento rinkimuose. Tačiau Europos Sąjungos galia ir

kompetencija (20 proc. ir 13 proc.), imigracija (18 proc. ES-15 šalyse ir 6 proc. 12

naujausių valstybių narių) ir kova su klimato kaita (17 proc. ir 11 proc.) yra temos,

kurios buvo svarbiausios penkiolikos senųjų Europos Sąjungos šalių rink÷jams.

Tačiau nedarbas tokiu pačiu lygiu buvo reikšmingas abiejose šalių grup÷se (38 proc. 12

naujųjų valstybių narių ir 37 proc. 15 kitų valstybių narių).

22 Specialusis Eurobarometro tyrimas: The 2009 EP elections, paskelbtas 2009 m. balandžio m÷n. Specialusis Eurobarometro tyrimas: The 2009 European elections: expectations of the Europeans: http://ec.europa.eu/public_opinion/archives/ebs/ebs_303_en.pdf.


58

QK5T : Kokie klausimai jus paskatino balsuoti rinkimuose į Europos Parlamentą? Visų pirma?

Kurie dar? Pagrindas: per rinkimus balsavę europiečiai (43 proc. visos imties).

ES-27

15 VN prieš 2004 m.

+12 VN nuo 2004 m.

Skirt. 15 VN prieš 2004 m. – 12 VN nuo

2004 m.

Ekonomikos augimas 41 % 39 % 52 % +13

Nedarbas 37 % 37 % 38 % +1

ES vaidmuo tarptautin÷je arenoje

22 % 23 % 18 % -5

Pensijų ateitis 22 % 19 % 36 % +17

Europos institucijų galios ir kompetencija

19 % 20 % 13 % -7

Nusikalstamumas 18 % 18 % 19 % +1

Infliacija ir perkamoji galia

18 % 18 % 20 % +2

Kova su klimato pokyčiais

16 % 18 % 6 % -12

Imigracija 16 % 17 % 11 % -6

Europos tapatyb÷ ir vertyb÷s

16 % 16 % 14 % -2

Energetika 13 % 12 % 17 % +5

Bendroji valiuta – euras 12 % 12 % 14 % +2

Terorizmas 11 % 12 % 8 % -4

Žem÷s ūkis 11 % 9 % 23 % +14


59


Pažvelkime kiek įd÷miau į atskirų šalių rezultatus, išskirdami tris pagrindinių

klausimų grupes, apimančias ekonominio pobūdžio, su Europa susijusius ir,

galiausiai, socialinio ir visuomeninio pobūdžio klausimus.

1) Ekonominio pobūdžio klausimai

- Savaime suprantama, ekonomikos augimas dažniausiai nurodomas

šalyse, kurioms ekonomikos kriz÷ smog÷ stipriausiai – Bulgarijoje

(63 proc.), Airijoje (62 proc.), Vengrijoje (69 proc.) ir Latvijoje

(57 proc.). Šį atsakymo variantą kiek rečiau nurod÷ britai (23 proc.),

prancūzai (29 proc.) ir Suomijos bei Nyderlandų gyventojai (po

31 proc.).

- Jau mat÷me, kad nedarbą vienodai dažnai min÷jo ir naujųjų, ir senųjų

Europos Sąjungos šalių rink÷jai. Vis d÷lto tarp šalių galima nustatyti tam

tikrų skirtumų: Ispanijoje, kurioje d÷l kriz÷s darbo rinka patyr÷ ypač

skaudų smūgį, beveik du trečdaliai rink÷jų mini nedarbą (65 proc.). Tas

pats pasakytina apie 64 proc. Airijos ir 60 proc. Graikijos rink÷jų. Tačiau

Nyderlandų gyventojai šiuo požiūriu išsiskiria – tik 11 proc. jų nurod÷ šį

atsakymo variantą.

- Infliacija papildo ir užbaigia šią ekonominę problemiką. Ją nurodo

18 proc. rink÷jų.


60

Pagrindas: rinkimuose dalyvavę europiečiai (43 % visos imties).


61

2) Tiesiogiai su Europos Sąjunga susiję klausimai

Galų gale jiems skiriama garbinga vieta – šie klausimai minimi iš karto po ekonominių

problemų, kurioms tenka didžioji balsų dalis. Juos dažniau nurodo rink÷jai iš

penkiolikos šalių, kurios EP rinkimuose dalyvauja nuo anksčiau nei 2004 m.

- Europos Sąjungos vaidmuo tarptautin÷je arenoje l÷m÷ beveik

vieno iš keturių rink÷jų apsisprendimą (22 proc.). Ši tema ypač svarbi

vokiečiams (33 proc.) ir austrams (29 proc.), bet ją nurodo vos 11 proc.

Jungtin÷s Karalyst÷s ir Airijos bei 10 proc. Ispanijos ir Latvijos rink÷jų.

- Klausimą d÷l Europos institucijų galios ir kompetencijos nurodo

19 proc. balsavusių europiečių, iš jų net 36 proc. austrų ir 33 proc. danų.

Rečiausiai jį mini latviai ir lenkai (atitinkamai 8 proc. ir 10 proc.).

- Europos tapatyb÷ ir vertyb÷s buvo svarbios 16 proc. ES rink÷jų.

33 proc. balsavusių austrų pasirinko šį atsakymo variantą, po jų eina

keturios šalys, kuriose jį nurod÷ beveik ketvirtadalis rink÷jų – tai Danija,

Kipras, Slovakija ir Suomija (po 24 proc.). Tačiau šį atsakymo variantą

pasirinko vos 6 proc. latvių, 7 proc. ispanų ir 9 proc. britų.


62

3) Socialiniai ir visuomeniniai klausimai

Tarp jų dažniausiai nurodomas pensijų klausimas, kuris ypač aktualus dvylikoje

valstybių narių, įstojusių į Europos Sąjungą 2004 m. Vis d÷lto pagal atsakymų

variantus valstybių narių rezultatai skiriasi.

- Pensijų dydis (22 proc.) ypač kelia nerimą vengrams (49 proc.),

rumunams (48 proc.) ir bulgarams (43 proc.). Tačiau jis n÷ra labai

aktualus klausimas švedams, danams (po 8 proc.) ir Nyderlandų

gyventojams (6 proc.).

- Nusikalstamumą (18 proc.) ypač dažnai nurodo austrai (45 proc.),

graikai (40 proc.) ir danai (36 proc.). A contrario, šiam klausimui skirta

vos 5 proc. atsakymų Maltoje, 7 proc. Estijoje ir po 9 proc. Latvijoje ir

Suomijoje.

- Kitų atsakymų variantų požiūriu tarp šalių taip pat esama nemažų

skirtumų23.

23 Skaitytojui, norinčiam gauti daugiau smulkesn÷s informacijos, patariama patyrin÷ti rezultatų lenteles, pateikiamas šios ataskaitos priede.


63

Sociologin÷ ir demografin÷ analiz÷ Suprantama, pagrindiniai klausimai, l÷mę apsisprendimą balsuoti, skiriasi atsižvelgiant

į respondento socialinę ir demografinę kategoriją.

Pažym÷tina, kad nedarbo klausimas ypač reikšmingas respondentams, kurie baig÷

mokytis anksčiausiai (41 proc., palyginti su 30 proc. respondentų, kurie tęs÷ studijas

iki 20 metų ir ilgiau).

Tačiau, savaime suprantama, didžiausius skirtumus lemia respondento profesija: kriz÷s

poveikį dažnai patiriantys darbininkai (45 proc.) ir bedarbiai (62 proc.) nedarbą nurodo

dažniausiai.

Kitas ypač didžiulius skirtumus lemiantis kriterijus – sunkumai apmok÷ti sąskaitas:

57 proc. tų, kuriems yra sunku sudurti galą su galu, dažniausiai mini nedarbą, palyginti

su 30 proc. tų, kurie praktiškai niekada nebuvo susidūrę su tokiais sunkumais.

Beje, klausimas d÷l pensijų ateities labiau l÷m÷ vyriausių, bet ne pačių jauniausių

respondentų, kuriems, savaime suprantama, pensijos n÷ra svarbiausias rūpestis,

apsisprendimą (26 proc. 55 metų ir vyresnių respondentų ir 11 proc. 18–24 metų

respondentų).

Tačiau pažym÷tina, kad nors Europos Sąjungos vaidmuo tarptautin÷je arenoje

surenka 22 proc. visos Europos Sąjungos rink÷jų, šis klausimas labiausiai rūpi

jaunimui: jį nurod÷ 32 proc. studentų. Tą patį galima pasakyti apie vadovaujamas

pareigas einančius repondentus (taip pat 32 proc.).


64

Economic growth UnemploymentThe future of

pensions

The role of the EU in the international

scene

EU27 41% 37% 22% 22%SexMale 44% 36% 21% 23%Female 38% 38% 23% 22%Age18-24 46% 41% 11% 23%25-39 46% 43% 14% 25%40-54 45% 40% 21% 24%55 + 36% 32% 26% 21%Education (End of)15- 37% 41% 29% 14%16-19 41% 39% 23% 22%20+ 43% 30% 15% 30%Still studying 46% 37% 10% 32%Respondent occupation scaleSelf- employed 46% 34% 16% 27%Managers 44% 27% 14% 32%Other white collars 44% 38% 20% 23%Manual workers 45% 45% 22% 21%House persons 43% 42% 22% 20%Unemployed 42% 62% 15% 17%Retired 64% 31% 29% 19%Students 46% 37% 10% 32%Difficulties to pay billsMost of the time 40% 57% 28% 15%From time to time 45% 46% 26% 20%Almost never 40% 30% 19% 25%

QK5T What are the issues which make you vote to the European elections?Base : Europeans that voted (43% of total sample)


65

3.4. Požiūris į Europą ir euroskepticizmo reikšm÷

- Prisirišimas prie Europos teb÷ra stiprus, tačiau pamažu silpsta. Pasitik÷jimas ES

institucijomis gerokai išaugo - Du trečdaliai Europos Sąjungos piliečių sakosi prijaučiantys Europai, ši

tendencija teb÷ra panaši nuo 2004 m.

Nors apskritai iš visų pateiktų atsakymo variantų24 prisirišimą prie Europos nurodo

daugiausia respondentų, vis d÷lto galima konstatuoti nežymų tam tikrų aspektų

svarbos sumaž÷jimą.

24 Prašome nurodyti, ar šie teiginiai greičiau atitinka, ar greičiau neatitinka Jūsų požiūrį ar nuomonę.

QK7 For each of the following propositions, please tell me if rather corresponds Or rather does not correspond to you attitude or opinion. - %

45%

46%

66%

69%

70%

93%

46%

50%

64%

64%

69%

91%

The European Parliament takes account of the

Concerns of citizens

You trust the European institutions

You feel you are a citizen of the EU

You feel attached to Europe

The membership of (OUR COUNTRY) in the EU is a good thing

Vous vous sentez

EE2004 UE25

EE2009 UE27


66


Galima išskirti kelis reikšmingus 2004 ir 2009 m. rezultatų skirtumus:

- Pirmiausia pažym÷tina, kad prisirišimas prie Europos Sąjungos šiek

tiek susilpn÷jo. Jis sumaž÷jo nuo 69 iki 64 proc. visos Europos Sąjungos

mastu. Nors dvylikoje naujųjų Europos Sąjungos šalių sumaž÷jimas

sudaro 2 procentinius punktus, labiausiai šis rodiklis smuko kitose šalyse

(63 proc., -7 procentiniai punktai).

- D÷l pranašumų, kurie jaučiami d÷l priklausomyb÷s Europos

Sąjungai (69 proc., -1 procentinis punktas), tarp senųjų ir naujųjų

Europos Sąjungos valstybių narių taip pat pasireiškia savotiškas

„susisiekiančių indų d÷snis“: penkiolikoje senųjų Europos Sąjungos šalių

stebimas kritimas 4 procentiniais punktais, o naujosiose šalyse –

pakilimas 13 procentinių punktų.

- Buvimo Europos Sąjungos piliečiu jausmas taip pat sulauk÷ mažiau

atsakymų visos Europos Sąjungos mastu (64 proc., -2 procentiniai

punktai), bet vis vien šį atsakymą nurodo daugiau nei pus÷ rink÷jų, o

naujosiose ES šalyse šis rodiklis išaugo 11 procentinių punktų.

- Pasitik÷jimas Europos Sąjungos institucijomis 2009 m. išaugo

(50 proc., +4 procentiniai punktai); ypač stiprus šuolis tarp dvylikos

šalių, įstojusių į Europos Sąjungą 2004 ir 2007 m. (+18 procentinių

punktų).

- Atsakymo variantas, kad Europos Parlamentas atsižvelgia į Europos

gyventojų rūpimus klausimus, ne visose Europos šalyse sulaukia

vienodo vertinimo: jam pritaria 46 proc. Europos gyventojų (+1

procentinis punktas, palyginti su 2005 m.), bet priešingos nuomon÷s

laikosi 40 proc. Šiai nuomonei pritaria 45 proc. respondentų iš ES-15

šalių (pokyčių n÷ra) ir 48 proc. 12 valstybių narių, įstojusių į Europos

Sąjungą 2004 m. ir v÷liau.


67

Apskritai galima teigti, kad skirtumų tarp naujųjų ir senųjų Europos Sąjungos valstybių

narių sumaž÷jo, ir tai matyti iš toliau lentel÷je pateikiamų duomenų.

Prašome nurodyti, ar šie teiginiai greičiau atitinka Jūsų požiūrį ar nuomonę, ar

greičiau neatitinka 2004 m. EP rinkimai 2009 m. EP rinkimai

Atsakymai „Taip, greičiau atitinka“ ES-25


+10 VM nuo

2004 m.

Skirt. tarp15

VN prieš 2004 m. – 10 VN

nuo 2004 m.

ES-27


+12 VM nuo

2004 m.

Skirt. tarp15

VN prieš 2004 m. – 12 VN

nuo 2004 m.

Jūs jaučiat÷s esąs prisirišęs prie [ŠALIES]

93 % 93 % 94 % -1 91 % 91 % 92 % -1

[ŠALIES] naryst÷ Europos Sąjungoje – geras dalykas

70 % 73 % 55 % +18 69 % 69 % 68 % +1

Jūs jaučiat÷s esąs prisirišęs prie Europos

69 % 70 % 68 % +2 64 % 63 % 66 % -3

Jūs jaučiat÷s esąs Europos Sąjungos pilietis

66 % 69 % 52 % +17 64 % 64 % 63 % +1

Jūs pasitikite Europos Sąjungos institucijomis

46 % 48 % 36 % +12 50 % 50 % 54 % -4

Europos Parlamentas atsižvelgia į Europos piliečių interesus

45 % 45 % 45 % - 46 % 45 % 48 % -3

Iš šių rezultatų matyti, kad „europietiškoji savimon÷“ realiai auga dvylikoje v÷liausiai

įstojusių šalių, o penkiolikoje kitų valstybių narių ji pamažu bl÷sta.

Šis reiškinys gal÷tų iš dalies paaiškinti ir rink÷jų aktyvumą. Rink÷jai visada aktyvesni

penkiolikoje senųjų valstybių narių, bet jų aktyvumas palaipsniui maž÷ja. Tačiau nors

v÷liau į Europos Sąjungą įstojusiose šalyse rink÷jų aktyvumas visada buvo mažesnis,

jis pamažu did÷ja.


68

Tad vis d÷lto galima daryti išvadą, kad palankumas Europai Europos

Sąjungoje sąlyginai pastovus, tačiau šis regimas pastovumas slepia

palankumo Europai augimą dvylikoje naujų narių ir šiokį tokį jo sumaž÷jimą

penkiolikoje kitų narių.

Balsavusių ir nebalsavusių asmenų palyginimas

Remiantis toliau pateikiama analitine lentele galima geriau nustatyti nebalsavusių

asmenų ir tų asmenų, kurie balsavo per Europos Parlamento rinkimus, nuostatų

skirtumus.

Dalyvavimas 2009 m. Europos

Parlamento rinkimuose

Atsakymai „Taip, greičiau atitinka“

ES-27 Balsavo Nebalsavo

Jūs jau čiat÷s esąs prisiriš ęs prie [ŠALIES] 91 % 94 % 90 %

[ŠALIES] naryst ÷ Europos Sąjungoje – geras dalykas 69 % 77 % 61 %

Jūs jau čiat÷s esąs prisiriš ęs prie Europos 64 % 72 % 56 %

Jūs jaučiat÷s esąs Europos Sąjungos pilietis 64 % 73 % 55 %

Jūs pasitikite Europos S ąjungos institucijomis 50 % 62 % 39 %

Europos Parlamentas atsižvelgia į Europos Pilie čių interesus 46 % 56 % 37 %

Nekelia nuostabos tai, kad palankesni Europai dažniau tie asmenys, kurie balsavo

pra÷jusio birželio 4–7 d. rinkimuose, nors rezultatai neleidžia kalb÷ti ir apie

nebalsavusių asmenų euroskepticizmą.


69


Rezultatų socialin÷ ir demografin÷ analiz÷ padeda nustatyti, kad labiausiai prijaučia

Europai jauniausi, bet ypač – labiausiai išsilavinę respondentai, taigi, kaip mat÷me kiek

anksčiau, tie, kurie dalyvavo pra÷jusiuose Europos Parlamento rinkimuose.

Šią tendenciją puikiai iliustruoja toliau lentel÷je pateikiami duomenys apie Europos

tapatybę, nors tendenciją atskleidžia ir kiti tirti aspektai.

Oui, plutôt Non, plutôt pas NSP

UE27 64% 32% 4%Sexe Homme 66% 30% 4%Femme 61% 34% 5%Age18-24 68% 28% 4%25-39 65% 31% 4%40-54 65% 31% 4%55 + 61% 35% 4%Age de fin d'études 15- 54% 41% 5%16-19 62% 34% 4%20+ 75% 22% 3%Tjs étudiant 77% 19% 4%Se sent attaché(e) à l'EuropeOui 88% 10% 2%Non 21% 76% 3%A voté aux dernières élections européennesOui 73% 25% 2%Non 55% 40% 5%

QK7.3 Pour chacune des propositions suivantes, dites-moi si elle correspond plutôt ou plutôt pas à votre attitude ou à votre opinion.

Vous vous sentez citoyen(ne) de l’UE


70

- Augantis dom÷jimasis Europos Parlamento rinkimų rezultatais teikia vilties -

Dom÷jimasis rinkimų rezultatais – laim÷jusiomis partijomis ar Europos Parlamento

narių vardais – išreiškia bendrą susidom÷jimą Europos Parlamento rinkimais.

Prašome nurodyti, ar šie teiginiai greičiau atitinka Jūsų požiūrį ar nuomonę, ar greičiau neatitinka

Atsakymai „Taip, greičiau atitinka“ 2004 m. EP rinkimai 2009 m. EP rinkimai ES-25 ES-27

Jums labai svarbu, kuri politin÷ partija turi daugiau Europos Parlamento narių po Europos Parlamento rinkimų (MŪSŲ ŠALYJE)**

47 % 50 %

Jums labai svarbu, kurie kandidatai išrinkti Europos Parlamento nariais per rinkimus į Europos Parlamentą (MŪSŲ ŠALYJE)*

43 % 49 %

* 2004 m.: „Mums labai svarbu, kurie kandidatai per Europos Parlamento rinkimus laim÷jo mandatus ir tapo Europos Parlamento nariais.“ ** „Mums labai svarbu žinoti, kuri politin÷ partija laim÷jo daugiausia vietų Europos Parlamento rinkimuose.“ Palyginti su 2004 m., matyti, kad valstyb÷se nar÷se susidom÷jimas Europos

Parlamento rinkimais – laim÷jusiomis partijomis (50 proc., +3 procentiniai punktai),

Europos Parlamento narių vardais (49 proc., +6 procentiniai punktai) – išaugo25, o šis

augimas ryškesnis dvylikoje naujųjų Europos Sąjungos narių.

25 Vis d÷lto vertinant šią raidą reiktų atsižvelgti į pateiktų atsakymų variantų formuluotes, nes šie pokyčiai gali priklausyti būtent nuo jų.


71

Savaime suprantama, rezultatais labiau dom÷josi respondentai, kurie patys dalyvavo

rinkimuose.

Dalyvavimas 2009 m. Europos

Parlamento rinkimuose

Atsakymai „Taip, greičiau atitinka“

ES-27 Balsavo Nebalsavo

Jums labai svarbu, kuri politin ÷ partija turi daugiau Europos

Parlamento nari ų po Europos Parlamento rinkim ų (MŪSŲ

ŠALYJE)

50 % 71 % 30 %

Jums labai svarbu, kurie kandidatai išrinkti Europos Parlamento nariais per rinkimus į Europos Parlament ą

(MŪSŲ ŠALYJE)

49 % 68 % 29 %

Apklausos duomenimis, europiečiai vis dažniau nori sužinoti Europos Parlamento

rinkimų rezultatus, ir tai yra labai svarbus faktas. Būtų galima netgi teigti, kad jis tam

tikra prasme susilpnina sąlyginį europiečių nesidom÷jimą Europos Sąjunga. Dom÷tis

rinkimų rezultatais – reiškia pripažinti Europos Parlamento svarbą ir tai, kad jo priimti

sprendimai gali daryti įtaką kasdieniam gyvenimui.


72

IŠVADOS

Įvade nurod÷me, kad rinkimuose dalyvavo 43 proc., arba 2,5 procentiniais punktais

mažiau nei 2004 m., rink÷jų. Taip pat pažym÷jome, kad šį vidurkį sudaro gana

skirtingos realijos.

Nuodugni šios porinkimin÷s apklausos analiz÷ leidžia daryti išvadą, kad rink÷jų

pasyvumas n÷ra neatitaisomas dalykas. Ruošiantis būsimiems 2014 m. Europos

Parlamento rinkimams, nemaža dalis išryšk÷jusių faktų vertintini kaip vilties teikiantys

ženklai:

� Nors rink÷jų aktyvumas iš tiesų nuolat maž÷ja, vis d÷lto reik÷tų atkreipti

d÷mesį į tai, kad šį kartą rink÷jų aktyvumas sumaž÷jo ne taip ryškiai, kaip yra

palyginus 1994 ir 1999 m. rinkimus ar 1999 ir 2004 m. rinkimus. Ar tai reiškia,

kad rink÷jų aktyvumo lygis nusistov÷s ir v÷liau galima tik÷tis augimo?

� Rink÷jų aktyvumas nemažai išaugo naujosiose valstyb÷se nar÷se. Nors

padid÷jimas ne toks didelis, bet galbūt jis reiškia, kad naujųjų ir senųjų Europos

Sąjungos narių rink÷jų aktyvumas pamažu susilygina. Galbūt tai leistų numatyti

optimistiškesnes prognozes d÷l rink÷jų aktyvumo per būsimus Europos

Parlamento rinkimus.

� Vienas europietis iš trijų nedalyvavo Europos Parlamento rinkimuose, nors

balsavo savo šalies visuotiniuose rinkimuose. Jie n÷ra sistemingai

nebalsuojantys asmenys. Tod÷l šie europiečiai sudaro grupę, kurią galima

tik÷tis paskatinti balsuoti per ateinančius artimiausius Europos Parlamento

rinkimus.

� Nuodugnus rink÷jų pasyvumo ir ypač laiko, kada europiečiai apsisprend÷ neiti

balsuoti, tyrimas atskleidžia vilties teikiančių faktų: viena vertus, nemaža

nebalsavusių asmenų dalis (iš viso 32 proc.) nebalsuoti apsisprend÷

paskutin÷mis dienomis prieš rinkimus ar net pačią rinkimų dieną. Tad šiuo

atveju susiduriame ne su iš anksto planuotu ar gerai apgalvotu sprendimu

nebalsuoti, tod÷l galima tik÷tis, kad šiuos paskutinę akimirką nebalsuoti

apsisprendusius asmenis gali būti įmanoma paskatinti dalyvauti būsimuosiuose

rinkimus, su sąlyga, kad jie tik÷s Europos Parlamento rinkimų svarba.


73

� Priežasčių, kurias nurodo savo apsisprendimą nebalsuoti aiškinantys rink÷jai,

tyrimas atskleidžia, kad pirmoji jų, minima gerokai dažniau nei nepalankus

požiūris į Europą, yra probleminis rink÷jų ir politikos santykis. Nebalsavimas

pirmiausia yra bendro nepasitik÷jimo politika išraiška.

� Svarbu pažym÷ti, kad rinkimų data (birželio m÷nuo, kai kuriose šalyse darbo

dienomis) neabejotinai dar÷ neigiamą įtaką rink÷jų aktyvumui. Gali būti, kad

pakeitus datą, būtų įmanoma sustabdyti rink÷jų aktyvumo maž÷jimą.

� Gana prieštaringas faktas, kad kampanijos, kuriomis skatinta balsuoti ir kurias

prisimena dauguma europiečių, tur÷jo gana nedidelį poveikį rink÷jų aktyvumui,

taip pat gali būti aiškinamas pozityviai: viena vertus, aukštas prisiminimo lygis

rodo, kad galima pasiekti labai daug europiečių. Kita vertus, rinkimų kampanija

gali būti dar veiksmingesn÷, tod÷l galima būtų sukurti tokią 2014 m. rinkimų

kampaniją, kuri pasiektų tokią pačią ar dar didesnę europiečių auditoriją, bet

dar veiksmingiau paskatintų rink÷jus aktyviai balsuoti.

� Priklausymo Europai jausmas, o ypač savęs laikymas Europos piliečiu, taip pat

priklausymo Europos Sąjungai pranašumų suvokimas ypač išaugo naujosiose

valstyb÷se nar÷se ir pasivijo kitas šalis. Tai teigiamas ir daug žadantis

elementas, nes šie aspektai daro poveikį rink÷jų aktyvumui.

� Galiausiai, slogi ekonomin÷ aplinka, kurioje vyko rinkimai, neabejotinai tur÷jo

įtakos rink÷jų aktyvumui. Ateityje būsimas (tik÷kim÷s) ekonomikos

atsigavimas, jei jis bus suprastas kaip iš dalies paskatintas Europos Sąjungos,

gal÷tų rink÷jams pad÷ti geriau suprasti dvidešimt septynių valstybių bendrų

veiksmų būtinybę global÷jančiame pasaulyje. Lygiai taip pat galima tik÷tis, kad

šis veiksnys paskatins aktyviau balsuoti per Europos Parlamento rinkimus.

Žinoma, su sąlyga, kad ir Europos, ir nacionalinių institucijų ir politikos veik÷jai

pad÷s europiečiams suprasti, kokį teigiamą vaidmenį jie atliko esant tokiai

pad÷čiai.

Tačiau išvardyti teigiami aspektai netur÷tų užgožti niūriausių šiuo tyrimu atskleistų

faktų – nuolat maž÷jančio rink÷jų aktyvumo daugumoje valstybių narių, dalyvavusių


74

Europos Parlamento rinkimuose dar prieš 2004 m., taip pat šiose šalyse sumaž÷jusio

palankumo Europai.

* * *

Taigi yra poveikio priemonių, kurios pad÷tų pakeisti šią tendenciją ir

sustabdytų nuolatinį rink÷jų aktyvumo maž÷jimą. Europos Sąjungos

institucijos gali kai kuriuos jų pasitelkti, pavyzdžiui, įtikinti nebalsavusius

asmenis, kad Europos Sąjunga gali prisid÷ti prie to, kad ekonomikos kriz÷s

padariniai jiems būtų ne tokie skaudūs. Bet vienos Europos institucijos negali

pakeisti europiečių požiūrio į politiką. Nacionalin÷s institucijos ir politikos

veik÷jai šiuo atžvilgiu atlieka pagrindinį vaidmenį.

Belieka pamin÷ti, kad nors rink÷jų aktyvumas ir v÷l sumaž÷jo, šio birželį

vykusių Europos Parlamento rinkimų tyrimo rezultatai teikia pagrįstų vilčių

d÷l ateities ir būsimų 2014 m. Europos Parlamento rinkimų.

* * *

Documents

2009 m. porinkimin apklausa - europarl.europa.eu · Naudotas metodas – Komunikacijos generalinio direktorato (skyrius „Nuomonių tyrimas ir žiniasklaidos steb÷sena“) patvirtintas