VALSTYBĖS VAIKO TEISIŲ APSAUGOS IR ĮVAIKINIMO TARNYBA

PRIE SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTERIJOS

2012 METŲ VEIKLOS ATASKAITA

2013-02-28 Nr. 5-1

Vilnius

2

Turinys

1. VAIKO TEISIŲ APSAUGOS SKYRIŲ VEIKLOS KOORDINAVIMAS IR.......................6

1. 1. Metodinės rekomendacijos vaiko teisių apsaugos skyriams ir kitoms įstaigoms....................6

1. 2. Vaiko teisių apsaugos skyrių atstovavimas vaiko interesams teisme ir ikiteisminio tyrimo įstaigose ...........................................................................................................................................6

1. 3. Išvados ...................................................................................................................................10

2. DUOMENYS APIE SOCIALINĖS RIZIKOS ŠEIMAS..........................................................11

2. 1. Socialinės rizikos šeimos paveikslas .....................................................................................11

2. 2. Vaiko, augančio socialinės rizikos šeimoje, paveikslas ........................................................14

2. 3. Iš apskaitos išbrauktos socialinės rizikos šeimos ..................................................................15

2. 4. Tėvų valdžios apribojimas ir nuolatinės globos nustatymas .................................................15

2. 5. Nuteistųjų lygtinis paleidimas ...............................................................................................16

2. 6. Išvados ...................................................................................................................................17

3. DUOMENYS APIE SMURTĄ PRIEŠ VAIKUS.....................................................................18

3. 1. Smurtą patyrusio vaiko paveikslas ........................................................................................19

3. 2. Smurtautojo prieš vaiką paveikslas .......................................................................................21

3. 3. Pagalba smurtą patyrusiam vaikui.........................................................................................22

3. 4. Ypatingi atvejai šeimoje, globėjų šeimoje, šeimynoje ir vaikų globos institucijoje .............23

3. 4. 1. Ypatingi atvejai šeimoje, globėjų šeimoje ir šeimynoje....................................................24

Šeimos, kuriose augo 95 nukentėję vaikai, paveikslas..................................................................25

3. 4. 2. Pagalbos sistema po ypatingo atvejo šeimoje ir šeimynoje...............................................26

3. 4. 3. Ypatingi atvejai vaikų globos institucijose........................................................................27

3. 5. Išvados ir pasiūlymai .............................................................................................................30

4. TRUMPOJO NUMERIO 11 61 11 VEIKLOS ATASKAITA .................................................32

4. 1. SKAMBINANČIOJO TRUMPUOJU NUMERIU 11 61 11 PAVEIKSLAS ......................33

4. 1. 1. Pirminės pagalbos – VšĮ „Vaikų linijos“ skambinančiojo paveikslas...............................33

4. 1. 2. Antrinės pagalbos – Pagalbos vaikams linijos skambinančiojo paveikslas ......................36

4. 2. Organizuota pagalba, reaguojant į vaikų ir suaugusiųjų skambučius ir laiškus ....................40

4. 3. Bendradarbiavimas ................................................................................................................42

4. 4. Pagalbos vaikams linijos svetainė .........................................................................................42

4. 5. Pagalba elektroniniu paštu.....................................................................................................44

4. 6. Išvados ...................................................................................................................................45

5. VAIKO GLOBA .......................................................................................................................47

5. 1. Vaiko, netekusio tėvų globos paveikslas...............................................................................47

5. 2. Šeimos, kurios vaikas neteko tėvų globos, paveikslas ..........................................................48

5. 3. Globos nustatymo pagrindai..................................................................................................49

5. 4. Vaiko globos formos: globa šeimoje, šeimynoje ir institucijoje ...........................................50

5. 4. 1. Globa šeimoje ....................................................................................................................51

5. 4. 2. Globa šeimynoje ................................................................................................................52

5. 4. 3. Globa institucijoje..............................................................................................................53

5. 5. Globos (rūpybos) kaita ..........................................................................................................57

5. 6. Globėjo (rūpintojo) atleidimas ar nušalinimas nuo pareigų ..................................................58

5. 7. Globos (rūpybos) pasibaigimo priežastys..............................................................................60

5. 8. Išvados, pasiūlymai ...............................................................................................................60

6. GLOBĖJŲ IR ĮTĖVIŲ PAIEŠKA, JŲ RENGIMAS, PAGALBOS GLOBĖJAMS IR ĮTĖVIAMS TEIKIMAS................................................................................................................62

6. 1. Globos skatinimo šeimoje strategija......................................................................................62

6. 2. GIMK vykdoma veikla savivaldybėse ..................................................................................64

3

6. 3. GIMK paslaugų priežiūra ......................................................................................................67

6. 4. Išvados ir pasiūlymai .............................................................................................................69

7. ĮVAIKINIMO ORGANIZAVIMAS .........................................................................................70

7. 1. Galimų įvaikinti vaikų apskaita.............................................................................................70

7. 2. Norinčių įvaikinti Lietuvos Respublikos piliečių, gyvenančių Lietuvos Respublikoje, apskaita ..........................................................................................................................................77

7. 2. 1. Norinčių įvaikinti Lietuvos Respublikos piliečių, gyvenančių Lietuvos Respublikoje, paveikslas ......................................................................................................................................79

7. 2. 2. LR piliečių lūkesčiai norimam įvaikinti vaikui .................................................................79

7. 2. 3. 2012 metais iš LR piliečių apskaitos išbrauktos šeimos ...................................................80

7. 3. Pageidaujančio įvaikinti užsienio piliečio apskaita ...............................................................81

7. 3. 1. Pageidaujančio įvaikinti užsieniečio paveikslas................................................................83

7. 3. 2. Užsieniečių lūkesčiai dėl pageidaujamo įvaikinti vaiko....................................................84

7. 3. 3. Iš apskaitos išbrauktos užsieniečių šeimos........................................................................87

7. 4. Įvaikinimas Lietuvos Respublikos piliečiams, nuolat gyvenantiems Lietuvoje....................87

7. 4. 1. Įvaikinto vaiko paveikslas .................................................................................................88

7. 4. 2. Įvaikinusių Lietuvos Respublikos piliečių, nuolat gyvenančių Lietuvoje, paveikslas ......90

7. 4. 3. Įvaikinimas vaiko biologinės motinos (tėvo) sutuoktiniui ................................................91

7. 5. Įvaikinimas Lietuvos Respublikos piliečiams, nuolat gyvenantiems užsienyje, ir ...............91

užsieniečiams.................................................................................................................................91

7. 5. 1. Įvaikintų vaikų paveikslas .................................................................................................92

7. 6. Grįžtamoji informacija apie užsieniečių įvaikintus vaikus....................................................97

7. 7. Įvaikintų vaikų biologinių tėvų ir kitų giminaičių paieška....................................................99

7. 8. Išvados .................................................................................................................................100

8. UŽSIENIO VALSTYBIŲ ORGANIZACIJOS ......................................................................102

8. 1. Įgaliotos veikti tarptautinio įvaikinimo srityje užsienio valstybių institucijos....................102

8. 2. Svečiavimąsi vykdančios užsienio valstybių organizacijos ................................................105

8. 3. Išvados .................................................................................................................................108

9. TARPTAUTINĖ VAIKO TEISIŲ APSAUGA ......................................................................109

9. 1. Neteisėtas vaikų išvežimas ir (ar) laikymas bei bendravimo teisių užtikrinimas................110

9. 1. 1. Neteisėtai išvežamo (laikomo) vaiko paveikslas.............................................................113

9. 1. 2. Neteisėtai vaiką išvežusio ar laikančio asmens paveikslas .............................................113

9. 1. 3. Teisė matytis su vaiku .....................................................................................................115

9. 1. 4. Probleminiai aspektai ......................................................................................................116

9. 2. Tarptautinių vaiko teisių apsaugos priemonių taikymas .....................................................117

9. 2 .1. Tarptautinių apsaugos priemonių taikymas vaikams, esantiems užsienyje.....................119

9. 2. 2. Tarptautinių apsaugos priemonių taikymas vaikams, esantiems Lietuvos Respublikoje123

9. 2. 3. Probleminiai aspektai ......................................................................................................124

9. 3. Vaikų, užsienio valstybių piliečių, globa Lietuvoje ............................................................125

9. 4. Globėjo ir globotinio išvykimas į užsienį............................................................................127

9. 5. Laikinoji globa tėvų prašymu..............................................................................................128

9. 6. Išvados ir pasiūlymai ...........................................................................................................129

10. SPECIALISTŲ, VEIKIANČIŲ VAIKO GEROVĖS SRITYJE, MOKYMAI.....................131

10. 1. Vaiko teisių apsaugos skyrių specialistų kvalifikacijos tobulinimas ................................131

10. 2. Vaikų globos namų darbuotojų mokymai dėl vaikų parengimo globai šeimoje ir įvaikinimui...................................................................................................................................132

10. 3. Išvados ...............................................................................................................................134

11. BENDRADARBIAVIMAS ..................................................................................................135

12. VIEŠIEJI RYŠIAI .................................................................................................................136

12. 1. Žiniasklaida .......................................................................................................................136

4

12. 2. Interneto svetainė...............................................................................................................137

12. 3. Bendradarbiavimas su Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Ryšių su visuomene skyriumi .......................................................................................................................................138

12. 4. Renginiai, socialinė reklama..............................................................................................138

13. TVARKOMOJI-ORGANIZACINĖ VEIKLA......................................................................141

13. 1. Personalo administravimas ................................................................................................141

13. 2. Viešieji pirkimai ................................................................................................................141

5

ĮVADAS

2012 m. vaikų padėtis šalyje kito nežymiai, nors buvo imtasi daug ir įvairių pagalbos

šeimai ir vaikui priemonių. Pagrindiniai klausimai, į kuriuos ieškota atsakymo, buvo šie: kaip

padėti vaikui suprasti, kas su juo vyksta kiekviename jo gyvenimo etape, kaip jį supažindinti su

pačiu savimi, aplinka, išmokyti teisingai užmegzti ryšius su aplinkiniais, kad jis jaustųsi stabiliai,

užtikrintai ir augtų laimingas.

Rinkdami duomenis apie socialinės rizikos šeimas ir jose augančius vaikus, smurtą

patyrusius ir tėvų globos netekusius vaikus bei susidurdami su tėvais, kurie, negalėdami

tarpusavyje išspręsti ginčų, vaiką paverčia nesutarimų įkaitu, padarėme išvadą, kad šiandieninėje

visuomenėje ypač trūksta socialinio solidarumo. Mes, neplėtodami ryšių tarp vaikų, tėvų ir

vaikų, institucijų ir žmogaus, tarp pačių institucijų, negalime išnaudoti visų egzistuojančių

pagalbos sau ir kitam galimybių, nes gyvename ir dirbame po vieną.

2012 m. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir

darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) ieškojo priežasčių, trukdančių suburti komandą aplink

vaiką, augantį socialinės rizikos šeimoje, patiriantį smurtą, smurtaujantį ir be tėvų globos

liekantį. Komanda yra ne tik įvairių sričių specialistai, veikiantys vaiko gerovės srityje.

Komanda – kiekvienas iš mūsų, laiku pastebintis pagalbos reikalingą vaiką ir gebantis jam

suteikti paramą. Būtent visuomenės aktyvumo, kada ne tik pranešama apie vaikui kylančią

grėsmę, bet ir organizuojama jam pagalba, šiandien pasigendama labiausiai. Vaikai, atskirti nuo

šeimos, dažniausiai patenka į vaikų globos institucijas, nes šalyje trūksta juos globoti norinčių ir

galinčių šeimų. Tai gali labai paveikti vaiko raidą, nes institucijoje ribotos asmeninių,

pasitikėjimo kupinų ryšių užmezgimo galimybės.

2012 m. Tarnyba kvietė dovanoti sau ir kitam neįkainojamą dovaną – globą jos

netekusiam vaikui. Pernai pirmą kartą Lietuvos Respublikos piliečiai įvaikino daugiau vaikų nei

užsieniečiai.

6

1. VAIKO TEISIŲ APSAUGOS SKYRIŲ VEIKLOS KOORDINAVIMAS IR

METODINIS VADOVAVIMAS

1. 1. Metodinės rekomendacijos vaiko teisių apsaugos skyriams ir kitoms įstaigoms

Viena iš Tarnybos numatytų funkcijų – metodinės pagalbos, įgyvendinant vaiko teisių

apsaugos priemones ir organizuojant įvaikinimą savivaldybių teritorijose, savivaldybių vaiko

teisių apsaugos skyriams (toliau – VTAS) teikimas. 2012 metais Tarnyba VTAS parengė šias

metodines rekomendacijas dėl:

1. duomenų apie vaiką ir šeimą viešinimo žiniasklaidoje;

2. VTAS pareigų, teismui sprendžiant klausimą dėl leidimo išdavimo;

3. administracinių nuobaudų vykdymo;

4. administracinių paslaugų;

5. VTAS teismui teikiamų išvadų;

6. biomedicininių tyrimų su nepilnamečiais;

7. išlaikymo įsiskolinimo įvaikintam vaikui;

8. institucijoje globojamo vaiko išleidimo laikinai svečiuotis;

9. finansinių priemonių skatinant vaikų globą šeimoje;

10. dėl šeimos įtraukimo į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą.

Šios metodinės rekomendacijos parengtos atsižvelgiant į VTAS keltus klausimus ar

dažniausiai praktikoje pasitaikančias problemas. Metodinėmis rekomendacijomis siekiama

suvienodinti VTAS praktiką sprendžiant panašius vaiko teisių apsaugos klausimus, plėtoti gerąją

patirtį savivaldybėse. Metodines rekomendacijas galima rasti tarnybos interneto svetainėje

www.vaikoteises.lt.

1. 2. Vaiko teisių apsaugos skyrių atstovavimas vaiko interesams teisme ir

ikiteisminio tyrimo įstaigose

Viena svarbiausių VTAS funkcijų – atstovavimas vaikui ar jo interesų užtikrinimas

teisiniuose procesuose. Reikėtų pažymėti, kad VTAS daugiausia atstovauja vaikams civiliniame

procese, tačiau taip pat VTAS teisės aktai numato ir atstovavimo funkcijų baudžiamojoje bei

administracinėje teisenoje. Toliau atskirai bus aptartas VTAS atstovavimas vaiko interesams

civilinėse, administracinėse bei baudžiamosiose bylose teisme bei ikiteisminiame procese (1

priedo 1 lentelė).

7

Civilinis procesas

A grupė. Ieškiniai, pareiškimai, prašymai, protokolai, apeliaciniai skundai, atsiliepimai į

pateiktus procesinius dokumentus ir skundai dėl ikiteisminio tyrimo metu priimtų sprendimų

(toliau – procesiniai dokumentai)

VTAS 2012 metais teismams pateikė 1982 (2011 – 1624) procesinius dokumentus.

Pažymėtina, kad šiai grupei priklausančių procesinių dokumentų parengimas iš VTAS reikalauja

nemažai laiko bei profesinių (taip pat teisinių) žinių. Kaip ir daugelį metų prieš tai, daugiausia

šios grupės procesinių dokumentų civilinėse bylose pateikta dėl tėvų valdžios apribojimo –

pateikta 670 (2011 m. – 604) procesinių dokumentų. 2012 metais VTAS pateikė net 328 (2011

m. – 9) procesinius dokumentus procese dėl teismo leidimų išdavimo (padidėjo net 36 kartus).

Pažymėtina, kad pagal teisės aktų reikalavimus VTAS tokiose bylose gali pateikti išvadą teismui

arba pažymą asmeniui. Prašymų pateikimas šiame procese nėra numatytas. Tarnybai pradėjus

aiškintis šių dokumentų skaičiaus padidėjimo priežastis, paaiškėjo, kad realiai šis skaičius

nepadidėjo, nes vienas iš VTAS, įvesdamas duomenis, padarė klaidą – užuot nurodęs vieną

dokumento tipą („pažymas“), nurodė kitą („prašymus“).

Taip pat nemažai dokumentų teikta ir bylose dėl globėjo (rūpintojo) atleidimo ar

nušalinimo bei dėl naujo globėjo paskyrimo – 220 (2011 – 245). Be to, VTAS pateikė 156 (2011

– 125) procesinius dokumentus bylose dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo ir globėjo

(rūpintojo) skyrimo.

Tarnybos 2011 metų ataskaitoje buvo atkreiptas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos

civilinis kodeksas numato, jog VTAS ginčuose dėl vaikų teikia išvadą. VTAS nėra subjektas,

galintis inicijuoti tokią bylą, taip pat nėra tokios bylos šalis (ir neturėtų būti įtraukiamas trečiuoju

suinteresuotu asmeniu, nes toks asmuo turi palaikyti vieną iš ginčo šalių, o VTAS yra nešališka

vaiką ginanti institucija). Taigi ginčuose dėl vaiko VTAS turėtų būti įtraukiamas į procesą tik

kaip išvadą teikianti institucija. Vis dėlto praktikoje teismai į tokius ginčus VTAS įtraukia ir kaip

trečiąjį asmenį, įpareigodami pateikti atsiliepimus dėl pareikštų ieškinių, o ne išvadas dėl ginčo.

2011 metais tokių atsiliepimų VTAS pateikė 171. 2012 metais tokiose bylose VTAS teismams

atsiliepimų pateikė 95, t. y. 45 % mažiau nei praėjusiais metais. Tarnyba daro prielaidą, kad

VTAS, atsižvelgdami į Tarnybos Rekomendaciją dėl vaiko teisių apsaugos skyrių teismui

teikiamų išvadų, teismui į bylą VTAS įtraukus trečiuoju asmeniu, prašo teismo pakeisti jų

procesinę padėtį.

8

Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad VTAS 2012 metais civilinėse bylose pateikė 773

ieškinius. Apeliacinių skundų pateikta tik 7. Taigi, kaip matyti, VTAS apskundimo teise

naudojasi ypač retai, nežiūrint to, kad teismai ne visada atsižvelgia į VTAS keliamus

reikalavimus. Tarnyba daro prielaidą, kad VTAS apeliacinių skundų neteikia dėl teisinių žinių

trūkumo, didelių darbo krūvių ir nenoro konfliktuoti su savo miesto (rajono) apylinkės teismo

teisėjais.

B grupė. Išvados, pažymos, buities sąlygų tyrimo aktai, informacijos apie vaiko gyvenimo

ir auklėjimo sąlygas formos, aktai, kuriuose užfiksuota vaiko nuomonė, ir kiti dokumentai (toliau

– kiti dokumentai)

2012 metais VTAS teismams pateikė 15021 (2011 m. – 13044) nurodytai grupei

priklausantį procesinį dokumentą. Daugiausia iš šios grupės dokumentų buvo pateikta išvadų –

9782 (2011 m. – 8196). Skirtingai nei pernai, 2012 metais daugiausia šios rūšies dokumentų

buvo pateikta bylose dėl ginčų dėl vaiko vardo, pavardės, gyvenamosios vietos nustatymo,

bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant ir kitais atstovavimo vaiko interesams atvejais –

4875 (2011 m. – 3874). Taip pat daug procesinių dokumentų buvo pateikta bylose dėl teismo

leidimų išdavimo – 3982 (2011 m. – 4511). Pažymėtina, kad šių dokumentų 2011 metais buvo

pateikta daugiausiai. Nemažas skaičius dokumentų buvo pateiktas ir bylose dėl išlaikymo

priteisimo, kai nepilnamečių tėvai nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus – 1713

(2011 m. – 1159). Pažymėtina, kad, lyginant su praėjusiais metais, dvigubai išaugo bylose dėl

tėvystės nustatymo pateikiamų šios grupės procesinių dokumentų, jų pateikta 1281 (2011 m. –

620). Kaip matyti, beveik visų rūšių bylose šiai grupei priklausančių pateikiamų dokumentų

skaičius didėja.

Atkreiptinas dėmesys, kad Tarnyba 2012 metais VTAS pateikė Rekomendacijas dėl

vaiko teisių apsaugos skyrių teismui teikiamų išvadų, kuriose Tarnyba pateikė nuomonę, kad

rengiant išvadą bylose dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaiku ir

dalyvavimo jį auklėjant VTAS turėtų įvertinti vaiko poreikius bei išklausyti vaiko nuomonę,

įvertinti ginčo šalių galimybes patenkinti vaiko poreikius (organizuojant pokalbius su ginčo

šalimis), taip pat pravesti ginčo šalims edukacinį pokalbį. Atsižvelgiant į tai, kad VTAS

pateikiamų procesinių dokumentų skaičius didėja, atitinkamai auga darbo krūviai, VTAS gali

būti sudėtinga įgyvendinti minėtas Tarnybos rekomendacijas, nes kokybiškas išvados

parengimas, atsižvelgiant į Tarnybos rekomendacijas, reikalauja daug laiko, taip pat ir turimų

VTAS darbuotojų gebėjimų tobulinimo.

9

C grupė. Posėdžiai ir apklausos

2012 metais VTAS atstovai dalyvavo 15789 (2011 m. – 13985) posėdžiuose ir

apklausose. Taigi posėdžių bei apklausų skaičius, kuriose VTAS dalyvavo civilinėse bylose, taip

pat padidėjo, lyginant su 2011 metais.

Baudžiamasis procesas

A grupė. Ieškiniai, pareiškimai, prašymai, protokolai, apeliaciniai skundai, atsiliepimai į

pateiktus procesinius dokumentus ir skundai dėl ikiteisminio tyrimo metu priimtų sprendimų

2012 metais VTAS ikiteisminio tyrimo institucijoms ir teismams pateikė 53 (2011 m. –

57) procesinius dokumentus, kuriais inicijuojami baudžiamieji procesai ar apskundžiami teismo

ar ikiteisminio tyrimo įstaigų sprendimai, susiję su vaiku.

B grupė. Išvados, pažymos, buities sąlygų tyrimo aktai, informacijos apie vaiko gyvenimo

ir auklėjimo sąlygas formos, aktai, kuriuose užfiksuota vaiko nuomonė, ir kiti dokumentai (toliau

– kiti dokumentai)

2012 metais VTAS teismams ir ikiteisminio tyrimo institucijoms pateikė 1498 (2011 m. –

1178) šios grupės procesinius dokumentus. Šios rūšies pateikiamų dokumentų skaičius pastoviai

didėja nuo to laiko, kai buvo pasirašytas 2011 m. sausio 27 d. Lietuvos Respublikos generalinės

prokuratūros, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Lietuvos Respublikos vaiko teisių

apsaugos kontrolieriaus bendradarbiavimo susitarimas.

C grupė. Posėdžiai ir apklausos

2012 metais VTAS dalyvavo 5126 (2011 – 5050) baudžiamųjų bylų posėdžiuose ir (ar)

apklausose.

Administracinis procesas

A grupė. Ieškiniai, pareiškimai, prašymai, protokolai, apeliaciniai skundai, atsiliepimai į

pateiktus procesinius dokumentus ir skundai dėl ikiteisminio tyrimo metu priimtų sprendimų

2012 metais VTAS administraciniame procese parengė 604 (2011 m. – 611) procesinius

dokumentus. Kaip ir praėjusiais metais, daugiausia jų sudarė administracinių teisės pažeidimų

protokolai – 567 (2011 m. – 582).

10

B grupė. Išvados, pažymos, buities sąlygų tyrimo aktai, informacijos apie vaiko gyvenimo

ir auklėjimo sąlygas formos, aktai, kuriuose užfiksuota vaiko nuomonė, ir kiti dokumentai

2012 metais dvigubai išaugo šios rūšies pateikiamų dokumentų – buvo pateikti 279 (2011

m. – 125) dokumentai.

C grupė. Posėdžiai ir apklausos

2012 metais VTAS dalyvavo 172 (2011 m. – 189) administracinių bylų posėdžiuose ir

(ar) apklausose.

Taigi, nors, kaip matome, pateiktų A ir C grupės dokumentų skaičius panašus kaip ir

2011 metais, tačiau tai, kad B grupės dokumentų pateikta dvigubai daugiau nei 2011 metais,

rodo, jog VTAS 2012 metais aktyviau dalyvavo administraciniame procese.

1. 3. Išvados

1. Apibendrinus gautą statistinę informaciją, galima būtų teigti, jog VTAS 2012 metais

teismams ir ikiteisminio tyrimo institucijoms pateikė daugiau procesinių dokumentų bei

dalyvavo daugiau posėdžių bei apklausų nei 2011 metais. Taigi, galima būtų teigti, kad didėja ir

VTAS specialistų darbo krūviai;

2. Matyti, kad VTAS pasyviai naudojasi apeliacijos teise.

11

2. DUOMENYS APIE SOCIALINĖS RIZIKOS ŠEIMAS

2. 1. Socialinės rizikos šeimos paveikslas

Šeimos, kurios dėl tam tikrų priežasčių nepakankamai rūpinasi savo vaikais, pagal

gyvenamąją vietą yra įtraukiamos į savivaldybės socialinės rizikos šeimų apskaitą. 2012 m.

gruodžio 31 d. Lietuvos Respublikos savivaldybių socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus,

apskaitoje iš viso įrašytos 10389 socialinės rizikos šeimos, kuriose auga 21303 nepilnamečiai

vaikai (2 priedo 1 pav.). Per 2012 m. į apskaitą įrašytos 1766 socialinės rizikos šeimos, kuriose

augo 3140 vaikai.

Nors per 12 metų Lietuvoje socialinės rizikos šeimų skaičius sumažėjo 52,8 %, o vaikų

jose – 57,3 % (1 pav.), dalis vaikų, augančių socialinės rizikos šeimose, kito nežymiai dėl

pastaraisiais metais nuolat mažėjančio vaikų skaičiaus šalyje. 2012 metais vaikai, augantys

socialinės rizikos šeimose, sudarė 3,80 % visų šalyje gyvenančių vaikų (2011 m. – 3,83 %, 2010

m. – 3,66 %).

1 pav. Socialinės rizikos šeimų ir jose augančių vaikų skaičiaus kaita

2008–2012 m.

2012 m. daugiausia socialinės rizikos šeimų gyveno šiose savivaldybėse: Vilniaus mieste

(576 šeimos), Kauno mieste (444 šeimos), Kėdainių rajone (346 šeimos), Kauno rajone (342

šeimos), Klaipėdos mieste (330), Vilkaviškio rajone (290 šeimos), Radviliškio rajone (281),

Ukmergės rajone (267 šeimos), Panevėžio, Šilutės, Pasvalio ir Šilutės rajonuose beveik vienodai

– po 246 ar 248 šeimas (2 priedo 1 lentelė). Analizuodami duomenis pagal apskritis, matome,

12

kad daugiausia socialinės rizikos šeimų gyveno Marijampolės apskrityje (0,51 % visų gyventojų

(159447) sudarė socialinės rizikos šeimos), Tauragės apskrityje (0,5 % visų gyventojų (108320)

sudarė socialinės rizikos šeimos) ir Utenos apskrityje (0,5 % visų gyventojų (149179) sudarė

socialinės rizikos šeimos) (2 pav.):

2 pav. Socialinės rizikos šeimų skaičiaus procentinė išraiška apskrityse

Lygindami 2010 m. ir 2011 m. duomenis, matome, kad visose apskričių savivaldybėse,

išskyrus Šiaulių apskritį, socialinės rizikos šeimų skaičius sumažėjo. Per 2012 m. Šiaulių

apskrityje socialinės rizikos šeimų padidėjo beveik iki 40.

Svarbu pažymėti, kad dalis apskaitoje esančių šeimų pačios neaugina savo vaikų, nes

vaikams nustatyta laikinoji globa: iš visų 10389 apskaitoje esančių socialinės rizikos šeimų 358

šeimos šiuo metu neaugina 416 nepilnamečių vaikų (2 priedo 2 pav.). Šie nepilnamečiai auga ne

tėvų namuose – jiems nustatyta laikina globa globėjų šeimose arba globos įstaigose.

Siekiant padėti šeimoms pašalinti priežastis, dėl kurių jos buvo įrašytos į socialinės

rizikos šeimų apskaitą, ir greičiau susigrąžinti vaikus, teikiamos socialinės paslaugos ir kita

pagalba:

• Visų prima socialines paslaugas šeimai teikia socialinis darbuotojas darbui su

socialinės rizikos šeimomis. Remiantis Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau –

SADM) duomenimis, 2012 m iš viso dirbo 670 darbuotojų – iš jų 427 darbuotojai dirbo ir

socialines paslaugas šeimoms teikė kaimo vietovėse. SADM duomenimis, 44 % socialinių

darbuotojų yra tiesiogiai pavaldūs savivaldybių įstaigų socialinių paslaugų centrams, 42 % –

savivaldybių administracijoms (seniūnijoms, socialinės paramos skyriams), 9 % – kitoms

socialinių paslaugų įstaigoms. Socialiniai darbuotojai šeimoms teikia socialinių įgūdžių ugdymo

13

ir palaikymo paslaugas, informuoja bei konsultuoja socialinės paramos klausimais. Per 2012 m.

670 socialinių darbuotojų dirbo su 10582 socialinės rizikos šeimomis, kurioms teikiamos

socialinės priežiūros paslaugos savivaldybėje.

Lietuvoje vienam socialiniam darbuotojui vidutiniškai tenka 16 socialinės rizikos šeimų.

Toks didelis darbo krūvis dažnai gali riboti socialinio darbuotojo galimybes teikti įvairesnes ir

efektyvesnes paslaugas šeimai.

• Kaip ir ankstesniais metais, paslaugas ne tik vaikui, bet ir šeimai aktyviai teikia vaikų

dienos centrai (toliau tekste – VDC). Socialinių paslaugų priežiūros departamento prie SADM

duomenimis, 2012 m. finansuoti 175 projektai, 2011 m. – 176, 2010 m. – 179.

Daugiausia vykdomų vaikų dienos centrų projektų, kaip ir ankstesniais metais, buvo

Vilniaus (35 projektai), Kauno (18 projektai) ir Marijampolės (9 projektai) miestuose bei

rajonuose.

Per 2012 m. VDC paslaugos buvo suteiktos 5011 vaikų ir dirbta su 3291 šeima, o

viename dienos centre vidutiniškai per mėnesį paslaugos buvo suteiktos 28 įvairaus amžiaus

vaikams. Šeimoms dažniausiai buvo teikiamos paslaugos pagal šeimos narių poreikį: joms

organizuoti centre individualūs pokalbiai, teiktos konsultacijos bei informacija apie vaiką ir

kitais klausimais, tarpininkauta dėl dokumentų ar kitų buitinių reikalų tvarkymo. Apie 87 proc.

projektų vykdytojų lankė šeimas jų namuose bei organizavo užsiėmimus ar paskaitas grupėms.

Įvairių sričių specialistai pastebi, kad dar išlieka ikimokyklinio amžiaus vaikų iš

probleminių šeimų laisvalaikio organizavimo bei mažamečių vaikų šeimose saugumo

užtikrinimo problema. Tai ypač aktualu kaimuose. Mažas finansavimas riboja VDC kūrimąsi

kaimuose, taip pat riboja teikiamų socialinių paslaugų apimtis ir VDC veiklos galimybes.

Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės 2012-12-31 Valstybinio audito ataskaitoje „Ar

efektyviai organizuota vaiko teisių apsauga“ nurodoma, kad savivaldybėse trūksta socialines

paslaugas teikiančių įstaigų – 4 % savivaldybių iš viso neturi dienos centrų, o iš likusių 94 %

savivaldybių beveik pusė jų nurodė, kad tokių centrų poreikis nėra patenkintas. Taigi VDC gali

patenkinti tik 19 % socialinės rizikos šeimose augančių vaikų poreikį.

Per 2012 m. į socialinės rizikos šeimų apskaitą tiek miestuose, tiek kaimuose gyvenančių

šeimų įrašyta panašiai (atitinkamai 917 ir 849). Tačiau gruodžio 31 d. duomenimis, iš viso

kaimuose gyveno 60 % visų įrašytų į socialinės rizikos šeimų apskaitą šeimų (2 priedo 3 pav.).

Kaimuose didesnį socialinės rizikos šeimų skaičių lemia vyraujanti didelė bedarbystė,

alkoholizmas, socialinių ir higienos įgūdžių stoka, menkiau išvystyta užimtumo ar paslaugų

šeimai infrastruktūra.

14

Girtavimas bei šeimų socialinių įgūdžių stoka – pagrindinės priežastys, dėl kurių

daugiausia šeimų įrašoma į apskaitą visoje Lietuvoje. Iš viso socialinės rizikos šeimų, auginančių

vaikus, apskaitoje dėl girtavimo buvo 5072 šeimos, dėl socialinių įgūdžių stokos ir negebėjimo

rūpintis vaiku – 3985 šeimos. 538 socialinės rizikos šeimos apskaitoje yra dėl kitų priežasčių

(VTAS nurodo nepakankamą vaikų priežiūrą, oficialiai nenustatytas tėvų psichines ligas arba

kompleksą visų kitų priežasčių). Pastebėta, kad per metus išaugo į apskaitą įrašytų šeimų po to,

kai vaikui nustatyta laikinoji globa (2012 m. pabaigoje buvo 358 tokios šeimos, 2011 m.

pabaigoje – 289 šeimos (2 priedo 4 pav.).

2. 2. Vaiko, augančio socialinės rizikos šeimoje, paveikslas

2012 m. pabaigoje 10389 socialinės rizikos šeimose augo 21303 vaikai. Didžiausią dalį

socialinės rizikos šeimose augančių vaikų, kaip ir kasmet, sudaro vyresni nei 10 metų vaikai

(7513 vaikai), taip pat kiti mokyklinio amžiaus vaikai: 7–9 m. amžiaus – 3984, 15–17 m.

amžiaus – 4023 vaikai (2 priedo 5 pav.).

Analizuodami duomenis, kokio amžiaus buvo vaikai, kai jų šeimos buvo įrašytos į

apskaitą, matyti, kad per 2012 m., kaip 2011 m. ir 2010 m., įrašytos šeimos daugiausia turėjo

mažamečių vaikų iki 3 metų amžiaus – daugiau nei tūkstantį vaikų (o iš viso šeimose augo 3140

vaikų). Galima manyti, kad šeimos su mažamečiais vaikais specialistų (medicinos darbuotojų,

socialinių darbuotojų) gana greitai atpažįstamos kaip šeimos, kurioms reikalinga pagalba, jose

gali būti pažeidžiamos vaikų teisės ar kitaip neužtikrinamas jų saugumas. Ankstyvas šeimų

atpažinimas padeda aktyviau ir sėkmingiau spręsti jų problemas, teikiant reikalingas socialines

paslaugas ar kitą pagalbą visai šeimai, taip pat tai padeda sėkmingiau išvengti krizinių situacijų

šeimose, kai būtina paimti vaikus ir juos atskirti nuo tėvų.

2012 m. pabaigos duomenimis, socialinės rizikos šeimose augo 11222 berniukai ir 10081

mergaitė.

Nors su visomis apskaitoje esančiomis socialinės rizikos šeimomis dirbo socialiniai

darbuotojai ir teikė pagalbą tiek šeimai, tiek vaikui, remiantis Tarnybos fiksuojamų ypatingų

atvejų duomenimis ir apibendrinta statistika, matyti, kad per 2012 m. nuo smurto, nepriežiūros ir

kt. nukentėjo 39 nepilnamečiai vaikai, kurie augo socialinės rizikos šeimose. Šios šeimos,

užfiksavus ypatingą atvejį, jau buvo įrašytos į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus,

apskaitą, joms buvo teikiamos socialinės paslaugos, kita pagalba, su šeimomis ir vaikais dirbo

seniūnijų socialiniai darbuotojai ir kiti paslaugas teikiantys specialistai. VTAS duomenimis, po

ypatingo atvejo socialinės rizikos šeimoje, kai nukentėjo vaikas, specialistai iš naujo vertina

15

socialinių paslaugų šeimai poreikį, keičia darbo su šeima planą, ieško būdų ir priemonių, kaip

dirbti su šeima, jai padėti ir siekti teigiamų rezultatų.

2. 3. Iš apskaitos išbrauktos socialinės rizikos šeimos

Socialiniai darbuotojai darbui su socialinės rizikos šeimomis periodiškai vertina

teigiamus pokyčius šeimoje, kartu su VTAS sprendžia, ar šeimai toliau tęsti paslaugų teikimą, su

ja dirbti, keisti ar teikti papildomų paslaugų šeimai, ar išnykus įrašymo į apskaitą priežastims,

šeimą galima išbraukti iš socialinės rizikos šeimų apskaitos, ar šeimai būtina taikyti kitas

poveikio priemones. Vadovaujantis Socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitos

savivaldybės vaiko teisių apsaugos skyriuje tvarkos aprašu, 2012 m. pabaigoje 2008 socialinės

rizikos šeimos (miestuose – 957, kaimuose – 1051) buvo išbrauktos iš socialinės rizikos šeimų

apskaitos. Pastebėtina, 2012 m. pabaigoje daugiausiai šeimų išbraukta dėl to, kad išnyko

priežastys, dėl kurių šeima buvo įrašyta į apskaitą – 851 šeima, taip pat išaugo vaikai – tapo

pilnamečiai – 680 šeimų (per paskutinius trejus metus daugiausia iš apskaitos šeimos būdavo

išbraukiamos dėl to, kad šeimose neliko nepilnamečių vaikų) (2 priedo 2 lentelė). 2011 m. iš

socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitos iš viso buvo išbrauktos 1882 socialinės

rizikos šeimos, 2010 m. – 1980, 2009 m. – 1960.

2. 4. Tėvų valdžios apribojimas ir nuolatinės globos nustatymas

Tais atvejais, kai socialinis darbas su šeima nedavė teigiamų rezultatų, vaikai paimti iš

šeimos ir nėra galimybių jų ten grąžinti, priimamas sprendimas kreiptis į teismą dėl tėvų valdžios

apribojimo. Remiantis VTAS duomenimis, per 2012 m. 779 asmenims buvo apribota tėvų

valdžia arba nuo jų atskirti 883 vaikai: 130 asmenims tėvų valdžia apribota laikinai, 595 –

neterminuotai ir 55 asmenims taikytas atskyrimas nuo vaikų. (2 priedo 3 lentelė). 2012 m.

pabaigos duomenimis, iš viso per 3 metus 2556 asmenims apribota tėvų valdžia arba jie atskirti

nuo 2999 vaikų.

2012 m. motinų, kurioms apribota tėvų valdžia, buvo 16 % daugiau nei tėvų, nes pagal

ankstesnius duomenis matyti, kad iki globos netekimo vaikai daugiausia augo tik su motinomis.

63 % asmenų, kuriems apribota tėvų valdžia vaikų atžvilgiu arba nuo kurių atskirti vaikai,

gyveno miestuose.

16

Per 2012 m., kaip ir ankstesniais metais, dėl tėvų valdžios apribojimo arba tėvų atskyrimo

nuo vaikų daugiausiai kreipėsi VTAS specialistai (586). Atkreiptinas dėmesys, kad 2012 m.,

kaip 2010–2011 m., nė karto į teismą dėl tėvų valdžios apribojimo nesikreipė vaiko globėjai –

šeimynos, tačiau nuo 2010 m., analizuojant duomenis, matyti, kad 2012 m. metais pirmą kartą

dėl valdžios ribojimo kreipėsi 4 socialinės globos įstaigos.

Per metus 28 asmenims buvo panaikintas tėvų valdžios ribojimas ar atskyrimas. Jų vaikai

grąžinti į šeimą (2011 m. – 47 asmenys, kuriems panaikintas valdžios ribojimas, 2010 m. – 38).

2. 5. Nuteistųjų lygtinis paleidimas

Nemažai vaikų šeimose auga tik su vienu iš tėvų, nes antrasis iš jų atlieka bausmę pataisos

namuose. Įgyvendinant Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo

ministerijos direktoriaus 2007-02-09 įsakymą Nr. V-42 „Dėl Kalėjimų departamento prie

Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. kovo 28 d. įsakymo Nr. 4/07-

95 „Dėl nuteistųjų paleidimo iš laisvės atėmimo vietų parengiamojo darbo instrukcijos

patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2007, Nr. 21-812), Tarnyba 6 metus nagrinėjo pataisos įstaigų

administracijos prašymus išsiaiškinti, ar nuteistiesiems, kurie kreipiasi dėl lygtinio paleidimo,

nėra apribota tėvo (motinos) valdžia vaikų atžvilgiu, rinko informaciją apie tėvų teisių ir pareigų

vykdymą. Dėl papildomos informacijos apie nuteistuosius Tarnyba kreipdavosi į Gyventojų

registro tarnybą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir asmens bei nuteistųjų ir

jų vaikų gyvenamosios vietos VTAS. Per 6 metus Tarnyba išnagrinėjo 2111 pataisos namų

prašymų.

2012-05-18 įsigaliojus įsakymo „Dėl nuteistųjų paleidimo iš laisvės atėmimo vietų

parengiamojo darbo instrukcijos patvirtinimo“ pakeitimui, Tarnyba nebedalyvauja nuteistųjų

prašymų dėl lygtinio paleidimo rengimo procese.

2012 m. Tarnyba susirašinėjo su 12 laisvės atėmimo įstaigų dėl asmenų, turinčių vaikų

iki 7 metų arba du ir daugiau nepilnamečių vaikų (jei jiems neapribota tėvų valdžia), ir asmenų,

pripažinusių tėvystę ar įvaikinusių, lygtinio paleidimo iš pataisos namų. Per 2012 m. pusmetį

išnagrinėta 216 prašymų dėl minėtų asmenų.

Nagrinėjant pateiktus prašymus, pastebėta, kad 2012 m. dvigubai padaugėjo atvejų, kai dėl

lygtinio paleidimo kreipėsi asmenys, kurių tėvų valdžia apribota – 33 atvejai (2011 m. – 17 atvejų,

2010 m. – 15). Pirmą kartą užfiksuota, kad visais 33 atvejais teismų sprendimais buvo apribota tik

motinų valdžia vaikų atžvilgiu.

17

2. 6. Išvados

1. 2012 m. gruodžio 31 d. VTAS socialinės rizikos šeimų apskaitoje iš viso buvo

10389 socialinės rizikos šeimos, kurios turėjo 21303 vaikus (11222 berniukus ir 10081

mergaitę). Lyginant daugiau nei 10 metų duomenis, matyti, kad socialinės rizikos šeimose

augusių vaikų skaičius kito nedaug, nes šalyje nuolat mažėja vaikų skaičius (2012 m. vaikai,

augantys socialinės rizikos šeimose, sudarė 3,80 % visų šalyje gyvenančių vaikų, 2011 m. – 3,83

%, 2010 m. – 3,66 %).

2. 2012 m. gruodžio 31 d. duomenimis, kaimuose gyveno 60 % visų šeimų, įrašytų į

socialinės rizikos šeimų apskaitą.

3. Ataskaitiniu laikotarpiu įrašytos į socialinės rizikos šeimų apskaitą šeimos

dažniausiai augino iki 3 metų amžiaus vaikus – 1024 vaikai (iš viso 3140 vaikų per metus).

4. Socialinio darbo gerinimas ir stiprinimas savivaldybėse galėtų sumažinti

socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, skaičių. Teikiamos tinkamos paslaugos sudaro

sąlygas tokiems vaikams augti biologinėse šeimose. Šiandien, atsižvelgiant į didelį socialinių

darbuotojų darbo krūvį, būtina didinti socialinių darbuotojų darbui su socialinės rizikos

šeimomis skaičių, kelti jų kvalifikaciją ir stiprinti profesinį pasirengimą. Taip pat labai svarbu

plėsti socialinių ir psichologinių paslaugų spektrą visose savivaldybėse, o ypač kaimuose. Juose

trūksta tokias paslaugas teikiančių organizacijų, taip pat susiduriama su finansavimo jau

veikiančioms organizacijoms, kurios įgyvendina socialines priežiūros paslaugų projektus, stoka.

18

3. DUOMENYS APIE SMURTĄ PRIEŠ VAIKUS

Nors už vaiko fizinį ir emocinį saugumą pirmiausia atsakinga šeima, kasmet įvairios

institucijos pateikia statistiką, iš kurios matome, kad šimtai vaikų patiria smurtą bei prievartą

šeimoje ir už jos ribų.

Vadovaudamiesi Bendrųjų savivaldybių vaiko teisių apsaugos tarnybų nuostatų 7.27 ir

7.28 straipsniais, VTAS kaupia ir analizuoja pranešimus apie smurtą patyrusius ir smurtaujančius

vaikus, inicijuoja šiems vaikams ir jų tėvams specialistų ir institucijų būtinos pagalbos suteikimą

bei kreipiasi į atitinkamas teisėsaugos institucijas dėl asmens, keliančio grėsmę vaiko saugumui

ir sveikatai, patraukimo administracinėn atsakomybėn ar baudžiamojo persekiojimo pradėjimo.

VTAS duomenimis, 2012 m. 1261 vaikas patyrė smurtą, o iš viso užfiksuoti 1343 atvejai, kai

vaikai patyrė smurtą. Lyginant su 2010 m., matyti, kad nukentėjusių vaikų skaičius per 3

paskutiniuosius metus šiek tiek didėjo (3 priedo 1 pav.). Skirtingas smurtą patyrusių vaikų (1261)

ir smurto atvejų prieš vaikus (1343) skaičius rodo, kad yra atvejų, kai vaikai pakartotinai ar

periodiškai patiria smurtą.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad oficiali statistika apie smurtą patyrusius vaikus neatspindi,

kiek realiai yra vaikų, kurie kasdien patiria smurtą. Dažnai savivaldybių VTAS informacijos apie

smurto atvejus prieš vaikus išvis negauna arba gauna praėjus ilgam laikui. Remiantis

Informatikos ir ryšių departamento prie Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, per 2012 m.

3153 vaikai nukentėjo nuo nusikalstamų veikų (daugiausia vaikų nukentėjo nuo turtinio

pobūdžio nusikalstamų vaikų, nuo fizinio, seksualinio ir psichologinio smurto nukentėjo 1716

vaikų).

Neretai institucijų, siekiančių užtikrinti geriausius vaiko interesus, bendradarbiavimo

trūkumas, užkerta kelią VTAS ir kitiems specialistams smurto aukai laiku suteikti reikiamą

pagalbą ir paramą. Tada didėja tikimybė, kad nukentėjęs nuo smurto vaikas, laiku nesulaukęs

specialistų ir aplinkos pagalbos bei palaikymo, ilgainiui gali tapti sistemiško ir nuolatinio smurto

auka.

VTAS duomenimis, 2012 m. beveik vienodai patirtų smurto atvejų sudaro fizinis smurtas

(50 %) ir psichologinis smurtas (44 %) (3 priedo 2 pav.). Lyginant su 2010 m., matyti, kad 2011

ir 2012 m. mažėjo seksualinio smurto prieš vaikus atvejų skaičius (2010 m. tai sudarė 11 %,

2011 m. – 8 %, 2012 m. – 6 % visų nusikaltimo atvejų), padidėjo psichologinio smurto prieš

vaikus atvejų skaičius (2010 m. – 564, 2011 m. – 547, 2012 m. – 592) (3 pav.):

19

3 pav. Smurto prieš vaikus rūšių analizė 2010–2012 m.

Emocinis-psichologinis smurtas prieš vaikus – nuvertinimas, menkinimas, žeminimas,

šmeižtas, grasinimas, gąsdinimas, atskyrimas, kvailinimas ar kitokie ne fizinio kontakto elgsenos

modeliai, judėjimo laisvę apribojantys veiksmai, sukeliantys ar sudarantys sąlygas sukelti žalą

vaiko fizinei, emocinei, psichinei, dvasinei, moralinei ar socialinei sveikatai ir raidai. 2012 m.

psichologinio smurto užfiksuota kur kas daugiau mieste – 369 psichologinio smurto atvejai, nei

kaime – 223 (3 priedo 3 pav.). Augantis psichologinio smurto atvejų skaičius rodo gerėjantį

prevencinį darbą bei visuomenės švietimą, kai apie esamas problemas praneša ne tik pats smurtą

patiriantis vaikas, bet ir kiti asmenys, taip pat psichologinio smurto aukas vis dažniau atpažįsta ir

su vaiku dirbantys ugdymo įstaigų, socialinių paslaugų centrų, vaiko dienos centrų ir kitų įstaigų

specialistai.

Analizuodami surinktus duomenis apie smurto atvejų prieš vaikus paplitimą populiacijoje,

matome, kad po kelerių metų smurto atvejų paplitimas mieste yra didesnis nei kaime: 2012 m.

mieste užfiksuota 58 % visų smurto atvejų, kaime – 42 %, 2011 m. ir 2010 m. mieste – 46 %,

kaime – 54 % visų smurto atvejų, 2009 m. mieste – 45 %, kaime – 55 % (toliau tekste bus

apžvelgta, nuo kokio smurto nukentėjo mieste ir kaime augantys vaikai).

3. 1. Smurtą patyrusio vaiko paveikslas

2012 m., kaip ir ankstesniais metais, smurtą daugiausiai patyrė 10–14 m. vaikai – 510

smurto atvejų prieš šio amžiaus vaikus (3 priedo 4 pav.). 10–14 m. paaugliai sudaro 38 % visų

smurtą patiriančių vaikų. Smurtas gali sutrikdyti bet kokio amžiaus vaiko fizinę sveikatą,

20

intelektualinį vystymąsi, psichologinį funkcionavimą, socialinius įgūdžius ir gebėjimus. Smurtas,

patirtas paauglystėje, gali paskatinti smurtą patyrusio vaiko socialiai nepriimtiną elgesį, todėl

ypač svarbu vykdyti prevencinį darbą ir teikti kvalifikuotą pagalbą smurtą patyrusiems vaikams.

2012 m. pabaigos duomenimis, 10–14 metų vaikai daugiausiai patyrė fizinį ir

psichologinį smurtą, o mažamečiai vaikai (ypač iki 3 m.) daugiausiai patyrė psichologinį smurtą

(1 lentelė):

1 lentelė. Smurto rūšių pasiskirstymas tarp vaikų pagal amžiaus grupes

Amžiaus

grupės

Atvejų, kai vaikas

galimai patyrė

smurtą, skaičius

Seksualinis

smurtas

Fizinis

smurtas

Psichologinis

smurtas

0–3 m. 179 1 31 147

4–6 m. 171 13 58 100

7–9 m. 211 15 89 107

10–14 m. 510 34 312 164

15–17 m. 272 21 177 74

Analizuojant duomenis apie smurto pasiskirstymą tarp lyčių, matyti, kad 2012 m. prieš

berniukus buvo smurtaujama kiek daugiau nei prieš mergaites – atitinkamai 777 ir 566.

Duomenys rodo, kad smurto atvejų pasiskirstymo tarp lyčių skalė yra kintanti – kiekvienais

metais auga berniukų, patyrusių smurtą, skaičius ir mažėja mergaičių, nukentėjusių nuo smurto,

skaičius (3 priedo 5 pav.). Pažymėtina, kad smurto atvejų paplitimą tarp lyčių geriau atspindi

pats smurto pobūdis:

4 pav. Smurto atvejų prieš vaikus pasiskirstymas pagal lytį

21

Detaliau pažvelgus, kokį smurtą ir kur daugiau patiria vaikai, matyti, kad 2012 m. mieste

ir kaime seksualinio smurto atvejų prieš vaikus buvo beveik vienodai (mieste – 38 atvejai, kaime

– 46), fizinio smurto gerokai daugiau patyrė miestuose gyvenantys vaikai (mieste – 370 vaikų,

kaime – 297 vaikai), 2012 m. miestuose taip pat užfiksuotas augantis psichologinio smurto prieš

vaikus atvejų skaičius (mieste – 369, kaime – 223) (3 priedo 1 lentelė).

3. 2. Smurtautojo prieš vaiką paveikslas

Dauguma smurtavusiųjų prieš vaiką buvo jam gerai pažįstami žmonės (artimieji šeimos

nariai ar giminaičiai). Fiziškai prieš vaikus daugiausia smurtavo artimi suaugę žmonės – 369

atvejai (iš visų 667 fizinio smurto atvejų), psichologinį smurtą vaikai daugiausiai patyrė taip pat

nuo artimų suaugusiųjų – 504 atvejai (iš 592 psichologinio smurto atvejų), o seksualinį smurtą

vaikai daugiausiai patyrė nuo svetimų suaugusiųjų ir svetimų nepilnamečių (2 lentelė):

2 lentelė. Smurtas prieš vaikus pagal smurtautojus

Prieš vaikus smurtavo

Smurto rūšis

Svetimi

suaugę

asmenys

Svetimi

nepilnamečiai

Artimi

suaugę

asmenys

Artimi

nepilnamečiai

Seksualinis

smurtas 40 26 12 6

Fizinis

smurtas 124 159 369 15

Psichologinis

smurtas 65 22 504 1

Tais atvejais, kai smurtas patiriamas artimoje aplinkoje nuo vaikui pažįstamų asmenų,

labai svarbu tinkamai identifikuoti patirto smurto požymius ir tiksliai nustatyti, ar vaiko

sužalojimai atsirado atsitiktinai, netyčia, ar fiziniai požymiai yra sukelti suaugusiojo ar kito

asmens ir pan. Taip pat labai svarbu ne tik vaikui, patyrusiam smurtą, bet ir jo artimiesiems laiku

gauti tinkamą ir reikiamą pagalbą, nes kuo anksčiau smurtą patyręs vaikas sulauks pagalbos ir

apsaugos, tuo efektyviau jam bus padėta įveikti traumas ir užtikrinti saugumą.

22

3. 3. Pagalba smurtą patyrusiam vaikui

Remiantis savivaldybių VTAS duomenimis, 2012 m. iš viso užfiksuoti 1343 atvejai, kai

vaikai patyrė smurtą. Jų metu nukentėjo 1261 vaikas.

Vaikui, patyrusiam smurtą, svarbu laiku gauti tinkamą ir reikiamą pagalbą. Lietuvoje

pagalbą organizuoja savivaldybės. Smurto prieš vaikus atveju dažniausiai pagalbą vaikui ir jo

šeimai teikia įvairių sričių ir institucijų specialistai:

• VTAS;

• teisėsaugos institucijos;

• medicininės įstaigos (vaikų pediatrai, socialiniai darbuotojai, psichologai,

ginekologai);

• seniūnijų socialiniai darbuotojai;

• mokyklose ar globos įstaigose dirbantys socialiniai pedagogai bei psichologai;

• pedagoginės psichologinės tarnybos specialistai,

• krizių centrų specialistai;

• specializuotos pagalbos centrai;

• pagal projektą teikiantys kompleksinę pagalbą nuo smurto nukentėjusiems vaikams

ir jų šeimos nariams specialistai;

• nevyriausybinių organizacijų specialistai.

VTAS duomenimis, smurtą patyrusiems vaikams ir jų šeimoms per ataskaitinį laikotarpį

pagalba teikta 1287 atvejais (nukentėjo 1261 vaikas).

2012 m. smurto prieš vaikus atveju dažniausiai organizuota socialinių darbuotojų pagalba

– 408 atvejai. Taip pat teikta ir kita pagalba – 387 pagalbos atvejai (kita pagalba – tai teisinės

konsultacijos, suteiktos rekomendacijos, prevenciniai apsilankymai šeimose). Dėl psichologinės

pagalbos vaikams ir jų šeimoms buvo kreiptasi dėl 207 atvejų, o kompleksinė specialistų pagalba

teikta 188 atvejais (3 priedo 2 lentelė).

Pagalba beveik visais atvejais teikiama visai šeimai, tik psichologų konsultacijos

dažniausiai skiriamos individualiai nukentėjusiam vaikui, bet, esant poreikiui ir būtinybei, į jas

įtraukiami ir vaiko šeimos nariai. Smurtą patyrusiems vaikams ir jų šeimoms pagalba daugiausiai

organizuota vaiko gyvenamosios vietos savivaldybės teritorijoje – 1264. Tik 23 atvejais pagalbos

ir paslaugų kreiptasi į kitų savivaldybių institucijas ir organizacijas.

23

Specialistai teigia, kad labai svarbu, jog pagalba būtų teikiama pagal nukentėjusiųjų

poreikius, koordinuojama ir veiksmingai teikiama ne tik smurto aukai, bet ir visai nuo smurto

nukentėjusio vaiko šeimai, artimiausiai aplinkai. Pabrėžtina ir tai, kad labai dažnai teikiama

pagalba smurto aukoms ir jų šeimos nariams dėl finansinių problemų, specialistų stokos ar

pastarųjų didelio darbo krūvio būna vienetinė, o ne kaip ilgalaikis sisteminis pagalbos teikimo

procesas.

3. 4. Ypatingi atvejai šeimoje, globėjų šeimoje, šeimynoje ir vaikų globos institucijoje

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2012 m.

vasario 23 d. įsakymo Nr. A1-114 „Dėl pavedimo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo

tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos“ 1.5 punktu, Tarnybos direktoriaus 2012

m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. BV-8 patvirtintas Informavimo apie ypatingus atvejus, susijusius

su galimais vaiko teisių pažeidimais, tvarkos aprašas (toliau – Tvarkos aprašas). Informavimo

apie ypatingus atvejus, susijusius su galimais vaiko teisių pažeidimais, Tvarkos aprašas skirtas

vaikų globos institucijų (toliau – VGN), savivaldybių vaiko teisių apsaugos skyrių (toliau –

VTAS) bei Tarnybos darbuotojams, siekiant nustatyti bendradarbiavimo, teikiant informaciją

apie ypatingus atvejus, mechanizmą.

Ypatingu atveju Tvarkos apraše laikomas atvejis, kurio metu buvo sužalota (aktyviais

veiksmais ar neveikimu) vaiko sveikata ar atimta gyvybė, nesvarbu, ar vaiką sužalojo ar gyvybę

atėmė kitas vaikas ar pilnametis asmuo. Atsitikus ypatingam atvejui biologinėje ar globėjų

šeimoje, šeimynoje ir institucijoje, VTAS ir VGN administracijos nedelsiant informaciją

telefonu turi perduoti Tarnybos atsakingiems specialistams, o per tris darbo dienas pagal

patvirtintą informavimo apie ypatingą atvejį formą paruošti išsamią informaciją apie ypatingo

atvejo, kuriame nukentėjo vaikas, situaciją. Tarnyba, išanalizavusi gautą informaciją apie

ypatingą įvykį, organizuotą ir suteiktą pagalbą, įvertina, ar VGN, VTAS ėmėsi reikiamų

priemonių pažeistoms vaiko teisėms bei teisėtiems interesams užtikrinti ir apsaugoti.

Nuo 2012 m. vasario 29 d. iki gruodžio 31 d. Tarnyba iš VTAS ir VGN gavo

informacijos dėl 132 ypatingų atvejų šeimoje, globėjų šeimoje, šeimynoje ar VGN.

24

3. 4. 1. Ypatingi atvejai šeimoje, globėjų šeimoje ir šeimynoje

Iš viso per 2012 m. iš VTAS gauta informacijos apie 79 ypatingus atvejus, kurių metu

nukentėjo 95 vaikai, gyvenantys šeimose, globėjų šeimose ar šeimynose (5 pav.):

5 pav. Ypatingi atvejai 2012 m.

Daugiausia vaikų (32) nukentėjo nuo seksualinio smurto. Nuo fizinio smurto nukentėjo

21 vaikas, vaiko nepriežiūra – 14, mirė 7 vaikai (kūdikių – 6, nepilnamečių – 1), autoavarijose

sužaloti 6 nepilnamečiai, 7 vaikai nusižudė (pasikorė), 3 vaikai nuskendo, 1 vaikas bandė žudytis

ir 2 vaikai nužudyti.

Atkreiptinas dėmesys, kad iš 32 nuo seksualinio smurto nukentėjusių vaikų net 20 vaikų

seksualinę prievartą patyrė vasaros metu, kai nedirba ugdymo ir kitos užimtumo paslaugas

vaikams teikiančios įstaigos. Per vasarą nuo seksualinio smurto nukentėjo 20 vaikų, taip pat 7

vaikai nukentėjo nuo fizinio smurto, užfiksuoti pavieniai vaikų nepriežiūros atvejai, kūdikio

mirtis dėl ligos, nuskendo mažametis, 2 paaugliai nusižudė (3 priedo 6 pav.).

25

Iš 95 nukentėjusių vaikų per 2012 m. buvo 50 berniukų ir 45 mergaitės (3 priedo 7 pav.).

3 lentelė. Ypatingų atvejų pasiskirstymas tarp vaikų pagal amžiaus grupes

Amžiaus

grupės

Seksualinis

smurtas

Fizinis

smurtas

Vaiko

nepriežiūra

Vaikų

savižudybės

Kita (bandymai žudytis,

mirtys, nuskendo,

autoavarijos ir kt.)

0–3 m. 1 4 2 - 8

4–6 m. 10 2 2 - 1

7–9 m. 7 3 3 - 3

10–14 m. 12 7 4 6 4

15–17 m. 2 5 3 1 5

Iš viso 32 21 14 7 21

Apibendrinant duomenis pagal smurto rūšį ir vaikų amžių, matyti, kad daugiausia

nukentėjo 10–14 metų amžiaus vaikai (33). Atkreiptinas dėmesys, kad ypatingų atvejų metu,

ypač nuo seksualinio smurto, nemažai nukentėjo ir mažamečių – 4–6 m. amžiaus, t. y.

ikimokyklinio amžiaus, vaikų.

32 seksualinį smurtą patyrę vaikai daugiausiai nukentėjo nuo svetimų suaugusiųjų ir

svetimų nepilnamečių (3 priedo 3 lentelė). VTAS duomenimis, labai dažnai pasitaikė atvejų, kai

smurtautojai nepilnamečiai buvo tokio amžiaus, kai jiems dar negalima taikyti baudžiamųjų

sankcijų. Taip pat didelė problema – paslaugų smurtaujantiems vaikams trūkumas.

Šeimos, kuriose augo 95 nukentėję vaikai, paveikslas

Pagal VTAS pateiktus duomenis apie ypatingus atvejus matyti, kad 54 % vaikų,

nukentėjusių nuo smurto, augo pilnose šeimose, t. y. su abiem tėvais. Likusieji 38 % vaikų augo

su vienu iš tėvų – dažniausiai su motina, tik 3 atvejais vaikas augo su tėvu, 8 % augo globėjų

šeimose (3 priedo 4 lentelė).

39 iš 95 nukentėjusių vaikų augo socialinės rizikos šeimose (3 priedo 5 lentelė).

Pavyzdžiui, per 2012 m. 3 iš 7 nusižudžiusių (pasikorusių) vaikų ir 1 vaikas, kuris bandė žudytis,

augo socialinės rizikos šeimose. 2 iš 3 socialinės rizikos šeimose gyvenusių vaikų augo su viena

motina ar tėvu, 1 nusižudžiusi mergaitė gyveno globėjos šeimoje. Šios šeimos, užfiksavus

ypatingą atvejį, jau buvo įrašytos į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, joms

buvo teikiamos socialinės paslaugos. Tačiau daugiau nei pusė nukentėjusių vaikų augo šeimose,

kurios anksčiau nebuvo patekusios į VTAS akiratį. Tai rodo, kad vaikai patiria sunkumų,

gyvendami ne tik socialinės rizikos šeimose, todėl, siekiant laiku užkirsti kelią galimam smurto

26

atvejui prieš vaiką, labai svarbus glaudus šeimos narių, visuomenės, ugdymo, sveikatos

priežiūros ir VTAS bendradarbiavimas.

3 vaikai po ypatingų atvejų šeimose buvo laikinai apgyvendinti vaikų globos namuose.

Kaip matyti, smurto atvejų ir ypatingų atvejų skaičius gerokai skiriasi. Ne visi smurto

atvejai yra laikomi ypatingais atvejais. Manytina, kad dažnas VTAS nefiksavo atvejų, kurių metu

nukentėjo, buvo sužaloti vaikai ar kitaip pažeistos jų teisės ir saugumas. 2012 m. apie ypatingus

atvejus šeimoje, globėjų šeimoje ar šeimynoje Tarnybą informavo 33 VTAS.

3. 4. 2. Pagalbos sistema po ypatingo atvejo šeimoje ir šeimynoje

Visais ypatingų įvykių šeimoje atvejais buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai.

VTAS duomenimis, vaikams, patyrusiems seksualinį smurtą, teikta psichologų, medikų,

socialinių darbuotojų ir VTAS specialistų pagalba. Vaikus ir jų šeimas konsultavo psichikos

sveikatos centrų psichologai, Vaiko raidos centro specialistai, krizių centrų, organizacijų, pagal

projektą teikiančių kompleksinę pagalbą nuo smurto nukentėjusiems vaikams ir jų šeimos

nariams, specialistai, Pedagoginės psichologinės tarnybos darbuotojai ir vaikų dienos centrų

psichologai.

Fizinio smurto atveju su nukentėjusiu vaiku ir jo šeima dirba bei pagalbą teikia

socialiniai darbuotojai, medikai, specializuotų pagalbos centrų specialistai, mokyklų socialiniai

pedagogai, psichologai ir VTAS specialistai.

Vaiko nepriežiūros atvejais, su šeima aktyviai dirba seniūnijų socialiniai darbuotojai,

VTAS specialistai, pagalbą gali teikti ir nevyriausybinių organizacijų darbuotojai.

Analizuojant Tarnybos fiksuojamų ypatingų atvejų statistiką, matyti, kad per 2012 m.

daugiausia vaikų nukentėjo nuo seksualinio smurto. Seksualinio smurto atveju vaikams

reikalinga skubi psichologų pagalba, konsultacijos tiek vaikui, tiek jo šeimai. VTAS, dirbdami su

seksualinio smurto aukomis, susidūrė su žemiau aprašytomis.

Vasarą sudėtinga organizuoti skubią psichologų pagalbą ir kitas paslaugas. Dažnas atvejis

vasarą, kai seksualinio smurto auka ir jo šeima, ne vieną savaitę turi laukti iš atostogų grįžtančių

specialistų. Profesionali pagalba aukai bei konsultacijos šeimai suteikiamos pavėluotai, praėjus

kriziniam laiko tarpui, vaikas, nesulaukęs skubios ir būtinos pagalbos bei palaikymo iš

specialistų ar savo aplinkos, lieka vienas su savo patyrimu ir skausmu, kas turi neigiamos įtakos

tolesnei jo gyvenimo raidai ir kokybei.

Neteikiama pagalba nepilnamečiams, kurie yra seksualiniai smurtautojai. Remiantis

ypatingų atvejų seksualinio smurto statistika, matyti, kad visais atvejais pagalba organizuojama

27

ir bandoma teikti smurto aukoms, tačiau tik pavieniais atvejais kreipiamasi į specialistus dėl

pagalbos nepilnamečiams smurtautojams. Pavyzdžiui, Anykščių rajono VTAS duomenimis,

rajone įvykus dviem seksualinio smurto atvejams, kai smurtavo nepilnamečiai, nebuvo

galimybės suteikti pagalbos smurtautojams. Tik VTAS specialistų iniciatyva ir pastangomis kito

miesto psichologai priėmė ir konsultavo smurtautojus bei jų šeimas. Beveik visuose VTAS

pateiktose informacijose apie seksualinio smurto atvejus, kurių metu smurtavo nepilnamečiai,

nėra informacijos apie tai, kokia pagalba buvo ar bus organizuojama nepilnamečiui smurtautojui.

Problema aiškinama tuo, kad Lietuvoje praktiškai nėra pagalbos sistemos seksualiniams

smurtautojams iki 14 m. ir nuo 14 iki 18 m. amžiaus, taip pat nežinoma, ar yra šios srities

specialistų.

Taip pat pasitaiko atvejų, kai VTAS apie ypatingą atvejį šeimoje, kurio metu buvo

sužalotas vaikas ar kitaip pažeistos jo teisės ir saugumas, sužino tik iš žiniasklaidos priemonių.

Labai dažnai medikai ar policijos pareigūnai nesuteikia informacijos apie nukentėjusius vaikus

nuo fizinio smurto arba apie vaikus, kurie yra apleisti ar serga užkrečiamomis ligomis. Tokiu

būdu VTAS ir kiti specialistai negali laiku padėti aukai bei kitiems kartu gyvenantiems, taip pat

sumažėja galimybių padėti spręsti šeimos problemas ir užtikrinti vaiko teises bei jo saugumą

šeimoje.

Remiantis ypatingų atvejų statistika, darytina išvada, kad būtina spręsti skubios pagalbos

aukai suteikimo laiku ir pagalbos nepilnamečiams smurtautojams organizavimo ir teikimo

klausimus. Tiek seksualinio smurto aukos, tiek nepilnamečiai smurtautojai reikalauja ypatingo

specialistų dėmesio, individualaus darbo ir konsultacijų šeimai. Specialistai neturi arba nežino,

kur rasti informacijos apie tai, kas ir kaip Lietuvoje dirba su nepilnamečiais, kurie seksualiai

smurtauja. Taip pat nežinoma, kur VTAS ar VGN specialistai gali nukreipti nepilnamečius

smurtautojus ir jų šeimas, kad būtų suteikta profesionali ir ilgalaikė pagalba. Įvertinus

seksualinio smurto augančią statistiką bei jaunėjantį seksualinio smurto aukų ir smurtautojų

amžių, būtina spręsti klausimą dėl paslaugų smurtaujančiam nepilnamečiui ir jo šeimai

numatymo bei teikimo.

3. 4. 3. Ypatingi atvejai vaikų globos institucijose

2012 m. (nuo vasario 29 d. iki gruodžio 31 d.) Tarnyba užregistravo 53 ypatingus atvejus

vaikų globos namuose. Šių atvejų metu nukentėjo 61 vaikas. Ypatingų atvejų pobūdis ir jų

skaičius pateikiamas 4 lentelėje.

28

4 lentelė. Ypatingų atvejų pobūdis

Ypatingo atvejo pobūdis Atvejų skaičius

Seksualinė prievarta 14

Fizinis smurtas 9

Susižeidimas ar susižalojimas 9

Pabėgimai (iki 2012 m. 6 mėn.) 6

Bandymas žudytis vaistais, savęs žalojimas 3

Užpuolimas 3

Nepriežiūra 2

Apsinuodijimas alkoholiu 2

Apšaudymas prie parduotuvės 1

Meningokokinė infekcija VGN 1

Išsivedimas iš VGN be leidimo 1

Mirtis 1

Nepasitvirtinęs fizinio smurto atvejis 1

Iš viso 53

Iš 61 nukentėjusio vaiko buvo 35 berniukai ir 51 mergaitė.

Kaip matyti, daugiausia pranešimų yra susiję su seksualinę prievartą patyrusiais vaikų

globos institucijose augančiais vaikais. Seksualinio smurto aukomis tapo 19 nepilnamečių.

Dažniausiai seksualinę prievartą patyrė vyresni nei 10 metų vaikai (10–14 m. – 8 vaikai, 15–17

m. – 6 vaikai) nuo svetimų pilnamečių asmenų (7 atvejai) ir kartu augančių globotinių (7

atvejai).

Praėjusiais metais fizinį smurtą patyrė 9 vaikų globos institucijų auklėtiniai. Daugiausia

iš jų 10–14 amžiaus grupės vaikų (5 vaikai). Dažniausiai fizinis smurtas patiriamas nuo kartu

augančių kitų globotinių (7 vaikai).

Vaikų globos institucija, kurios globotinis patyrė smurtą ar pateko į situaciją, kai jo

gyvybei iškilo pavojus, nedelsdamos kreipiasi į teisėsaugos institucijas, informuoja VTAS ir

kreipiasi į medicinos įstaigas. Vaikų globos įstaigos socialiniai darbuotojai, pedagogai ir

psichologas (jei toks specialistas įstaigoje yra) teikia vaikui socialinę, pedagoginę ir psichologinę

pagalbą. Vaikų globos institucijos administracija taip pat kreipiasi į kitus specialistus, pavyzdžiui

VšĮ VULS filialo Vaiko raidos centro Vaikų ir paauglių krizių intervencijos skyrių ar Paramos

vaikams centrą, kur teikiama intensyvi pagalba nukentėjusiam nepilnamečiui, arba konsultuojasi

29

telefonu dėl pagalbos teikimo, krizinės situacijos suvaldymo bei darbuotojų stiprinimo

klausimais su minėtų įstaigų specialistais. Kartais dėl pagalbos vaikui kreipiamasi į socialinių

paslaugų centrų ar mokyklų psichologus. Taip pat įstaigose vykdomos įvairios prevencinės

programos, kuriomis siekiama formuoti globotinių socialiai priimtino elgesio nuostatas. Įvykus

ypatingam atvejui, įstaigoje aktyvinama šviečiamoji ar mokomoji prevencinė veikla, susijusi su

ypatingo atvejo pobūdžiu. Tačiau pažymėtina, kad nepakankamas dėmesys skiriamas pagalbos

seksualiniam smurtautojui teikimui. Seksualinio smurto vaikų globos institucijoje atveju,

smurtavęs nepilnametis dažniausiai iškeliamas į kitą instituciją, kur jam teikiamos individualios

psichologo ar psichiatro konsultacijos. Tačiau ne visose įstaigose sudaromas kompleksinis

pagalbos teikimo planas, kuriame būtų numatomas ne tik psichologinės, bet ir kitos, galbūt

vaikui net reikalingesnės, pagalbos teikimas, numatomi tikslai, pagalbos teikimo trukmė ir

siekiami rezultatai.

Ataskaitiniu laikotarpiu daugiausia ypatingų atvejų užfiksuota Vilniaus Žolyno socialinės

vaikų globos namuose. Per metus gauti 8 pranešimai. Daugiausia jų būta dėl fizinio smurto ar

globotinių susižeidimo atvejų. Apie 4 atvejus pranešė VšĮ Marijampolės vaiko tėviškės namai,

Vilniaus socialinės vaikų globos namai „Gilė“ bei prie šių globos namų veikiančio trumpalaikės

globos centras. Taip pat ne vienas atvejis įvyko Pabradės globos namuose, Vilniaus sutrikusio

vystymosi kūdikių namuose ir Kauno vaiko gerovės centre „Pastogė“.

Tarnybos specialistai kiekvienais metais lankosi vaikų globos institucijose, susipažįsta su

įstaigų darbo organizavimu, kylančiomis problemomis ir peržiūri globojamų vaikų bylas. Taip

pat jie vyksta į vaikų globos namus, gavę SADM pavedimą dėl konkrečios situacijos įvertinimo.

2012 m., patvirtinus Informavimo apie ypatingus atvejus, susijusius su galimais vaiko

teisių pažeidimais, tvarkos aprašą, Tarnybos specialistai, atsižvelgdami į tokių atvejų pobūdį ir

dažnumą, pradėjo lankytis globos institucijose ir analizuoti vaikų globos namų institucijų

gebėjimą spręsti krizines situacijas bei teikiamą reikalingą pagalbą nepilnamečiams. Ataskaitiniu

laikotarpiu Tarnybos darbuotojai lankėsi 13 vaikų globos institucijų, dviejose – ne vieną kartą. 2

kartus lankytasi vaikų globos institucijose pagal Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos

pavedimą, 4 institucijose susipažinta su įstaigos veiklos organizavimu, problematika ir

globojamų vaikų bylomis. Kitų 7 vizitų metu siekta išsiaiškinti reagavimo į ypatingą atvejį ir

sprendimų dėl pagalbos teikimo priėmimo tvarką.

Per praėjusius metus aplankyti Telšių VGN, Šiaulių VGN „Šaltinis“, Panevėžio rajono

VGN, Panevėžio A. Bandzos kūdikių ir VGN, Akmenės VGN, Vilniaus Žolyno SVGN,

Valkininkų VGN „Spengla“, Šalčininkų VGN, Vilniaus Minties SVGN, Vilniaus SVGN „Gilė“,

prie minėtų namų veikiantis trumpalaikės globos centras, Marijampolės VGN „Putinas“, VšĮ

30

Marijampolės vaiko tėviškės namai, ir Kauno VGN „Atžalynas“. Po apsilankymo VGN jų

administracijoms teikiami siūlymai ir rekomendacijos dėl vaikų savarankiško gyvenimo įgūdžių

formavimo, jų laisvalaikio organizavimo, kišenpinigių mokėjimo globotiniams, pagalbos

nukentėjusiems nepilnamečiams organizavimo, vaikų fizinio ir psichinio saugumo užtikrinimo,

priklausomybių, smurto, patyčių prevencijos klausimais, įstaigos mikroklimato gerinimo ir kitais

globotinių gerovę užtikrinančiais klausimais.

3. 5. Išvados ir pasiūlymai

1. Pastebimas užfiksuotų psichologinio smurto prieš vaikus atvejų didėjimas – nuo 2009

m. psichologinio smurto atvejų padaugėjo beveik 62 %.

2. Pagal 2012 m. VTAS duomenis galima daryti išvadą, kad vaikai daugiausiai smurtą

patyrė namų aplinkoje. Labai dažnai prieš vaikus smurtauja artimi šeimos nariai, patėviai,

vyresni broliai, seserys, giminaičiai ir globėjai. Socialinės rizikos šeimose užfiksuota tik 40 %

ypatingų smurto atvejų šeimoje.

3. Įvykus ypatingam atvejui vasaros metu, trūksta skubios psichologų pagalbos ir kitų

paslaugų organizavimo smurtą patyrusiam nepilnamečiui ir jo šeimai.

4. Įvertinus seksualinio smurto augančią statistiką bei jaunėjantį seksualinio smurto aukų

ir smurtautojų amžių, būtina spręsti klausimą dėl paslaugų smurtaujančiam nepilnamečiui ir jo

šeimai numatymo ir teikimo.

5. Vaikų globos institucijose skiriamas nepakankamas dėmesys pagalbos seksualiniam

smurtautojui teikimui. Ne visose įstaigose sudaromas kompleksinis pagalbos teikimo planas.

Atsižvelgdami į aukščiau tekste pateiktą informaciją apie smurtą patyrusius vaikus,

manome, kad:

• VTAS pateikta informacija rodo tik mažą dalį realiai nuo smurto nukentėjusių vaikų

skaičių. Kadangi vaikai dažnai smurtą patiria iš artimųjų žmonių, svarbu, kad valstybės,

savivaldybių ir vaikų ugdymo įstaigos vykdytų smurto prevenciją.

• Norint, kad smurto prevencija būtų efektyvi, į jos procesą būtina įtraukti mokyklų

bendruomenes, sveikatos paslaugų institucijų specialistus, sudaryti įvairių institucijų atstovų

komandas, numatyti galimas paslaugas ir kt. Svarbu paslaugas teikti ne tik nuo smurto

nuketėjusiam vaikui, t. y. aukai, bet ir smurtautojui (bet kokio pobūdžio smurto atveju). Paslaugų

ir pagalbos smurtautojui, ypač nepilnamečiams seksualiniams smurtautojams, trūkumas arba

nebuvimas yra labai aktuali ir sunkiai sprendžiama problema.

31

• Svarbu didinti skubios kompleksinės pagalbos (psichologinės, socialinės, medicininės

ir teisinės), skirtos vaikams ir jų šeimos nariams, nukentėjusiems nuo smurto, plėtrą,

prieinamumą ir kokybę savivaldybėse, ypač kaimuose.

32

4. TRUMPOJO NUMERIO 11 61 11 VEIKLOS ATASKAITA

2012 m. Tarnyba tęsė Nacionalinės smurto prieš vaikus prevencijos ir pagalbos vaikams

programos 2011–2015 metų (4.3., 9.4. ir 10.3. punktai) įgyvendinimą, t. y. inicijavo ir įdiegė

specialią nemokamą pagalbos telefono liniją vaikams ir teikė pagalbą telefonu (ir elektroniniu

paštu) labiausiai pažeidžiamoms vaikų grupėms: vaikams, augantiems socialinės rizikos

šeimose; vaikams, augantiems vaikų globos institucijose; rizikos vaikams, t. y. gatvės vaikams,

nusikalsti linkusiems vaikams, svaiginančias medžiagas vartojantiems vaikams, mokyklų

nelankantiems vaikams; kitiems smurtą ir prievartą patiriantiems vaikams.

Kadangi nuo 2011 m. vasario mėn. 14 d. nemokamu telefono numeriu 11 61 11 į vaikų ir

suaugusiųjų (kurie skambina pranešti apie vaiką, kuriam reikia pagalbos) skambučius visų pirma

pradėjo atsiliepti VšĮ „Vaikų linijos“ konsultantai (pirminė pagalba), kurie, kai reikalinga kitų

įstaigų ar organizacijų pagalba, skambinančiuosius, esant jų sutikimui, sujungia su Pagalbos

vaikams linijos (antrinė pagalba) konsultantu tolesniam pagalbos organizavimui, ataskaitoje

pateikiama lyginamoji 2011 m. ir 2012 m. veiklos analizė.

33

4. 1. SKAMBINANČIOJO TRUMPUOJU NUMERIU 11 61 11 PAVEIKSLAS

4. 1. 1. Pirminės pagalbos – VšĮ „Vaikų linijos“ skambinančiojo paveikslas

6 pav. Trumpuoju numeriu 11 61 11 skambinusių vaikų paveikslai

Skambinusiųjų lytis ir amžius

Ataskaitiniu laikotarpiu vaikų, besikreipiančių pagalbos trumpuoju numeriu 11 61 11,

kaip ir 2011 m., amžius išlieka toks pat – 11–15 metų (46 proc., iš jų 41 proc. mergaičių ir 56

proc. berniukų). Kaip ir 2011 m., trumpuoju numeriu aktyviai skambino ir 7–10 metų vaikai (21

proc., iš jų 51 proc. mergaičių bei 46 proc. berniukų). Mažiausiai skambučių tiek 2011 m., tiek

2012 m. sulaukta iš vyresnių 16–18 m. paauglių (3 %) ir vaikų iki 6 m (1 %).

Nors amžiaus grupė tiek konsultacinių, tiek nekonsultacinių skambinančiųjų ta pati, t. y.

11–15 metų amžiaus vaikai, konsultacinių skambučių daugiausia sulaukta iš mergaičių (62,6

proc.). Beveik perpus mažiau konsultacinių skambučių sulaukta iš berniukų (36,6 proc.).

Konsultaciniai pokalbiai 2012 m. taip pat vyko ir su 16–18 m. paaugliais (8 proc.) bei su vaikais

iki 6 metų (2 proc). 2011 metais tendencijos tarp skambinančiųjų buvo tokios pačios.

Nekonsultacinių skambučių 2012 metais daugiausiai sulaukta iš berniukų – 39 proc., iš

mergaičių sulaukta šiek tiek mažiau – 26 proc. Mažiausiai nekonsultacinių skambučių sulaukta iš

34

jauniausių vaikų – iki 6 m. amžiaus – 0,6 proc. Didelę dalį nekonsultacinių skambučių sudaro

tokie skambučiai, kai sudėtinga nustatyti skambinančiojo lytį. Nekonsultaciniai pokalbiai įprastai

trunka trumpiau nei konsultaciniai, todėl per trumpą pokalbį sudėtingiau nustatyti vaiko amžių.

Tokios pačios tendencijos tarp skambinusiųjų stebėtos ir 2011 metais.

Problemos, dėl kurių skambino vaikai

Pagal 2012 m., kaip ir 2011 m., skambučių analizę matyti, jog į pirminę pagalbą – VšĮ

„Vaikų liniją“ paskambinusios mergaitės ir berniukai dažniausiai kalbėjo apie 5 problemas:

santykius su bendraamžiais ir šeimos nariais, seksualumą ir lytiškumą, smurtą ir prievartą bei

psichosocialinę sveikatą. Tačiau šis pagrindinių problemų penketukas, kaip ir praėjusiais metais,

skirtingai išsidėsto mergaičių ir berniukų skambučių suvestinėse.

2012 m. pokalbių metu įvardytos arba konsultanto atpažintos problemos išliko tos pačios,

kaip ir 2011 m. Paskambinusios mergaitės daugiausiai pasakojo apie savo santykius su

bendraamžiais bei šeimos nariais, kas būdinga paauglystės laikotarpyje, kada bendraamžių

nuomonė, tarpusavio santykiai tampa svarbiausi paauglio gyvenime. Taip pat mergaitės kalbėjo

apie su psichosocialine sveikata susijusius sunkumus, pasakojo apie patiriamą smurtą bei

prievartą. Taip pat pokalbiuose gana dažnai buvo aptariamos temos, susijusios su seksualumu,

fizine sveikata bei mokykla. Sunkumai, apie kuriuos dažniausiai pasakojo berniukai, kaip ir 2011

m., buvo patiriamas smurtas ir prievarta. Taip pat paskambinę berniukai kalbėjo apie santykius

su bendraamžiais ir šeimos nariais, apie psichosocialinę sveikatą bei temomis, susijusiomis su

seksualumu, fizine sveikata ir mokykla.

Skambučių skaičius

Per 2012 m. pirminės pagalbos – VšĮ „Vaikų linijos“ konsultantai atsakė į 153 367

skambučius (71 proc. – darbo dienomis, 29 proc. – savaitgaliais ir švenčių dienomis.).

Daugiausiai skambučių atsiliepta per IV ketvirtį (29 proc.). 2011 m. (skaičiuojant nuo 2011 m.

vasario 14 d.) atsakytų skambučių buvo 124 225. Taigi 2012 m. VšĮ „Vaikų linija“ atsiliepė 29

142 skambučiais daugiau (tai sudaro 10 proc. visų atsakytų skambučių 2011m.–2012 m.). Tačiau

2011 m., skirtingai nei 2012 m., daugiausiai skambučių atsiliepta II ir IV ketvirčiuose.

2012 m. VšĮ „Vaikų linija“ užregistravo šiek tiek didesnį nekonsultacinių skambučių

skaičių (85 proc.) nei 2011 m., kai jie sudarė 82 proc. visų skambučių. Didžioji jų dalis (68

proc.) – tai išdykaujantys skambinantieji, kurie skambina iš smalsumo. Grupiniai skambinantieji

35

(19 proc.) bei tylūs skambučiai (16 proc.) taip pat dažniau registruojami, lyginant su kitomis

nekonsultacinių skambučių kategorijomis. Daugiausiai tokių skambučių 2012 m. sulaukta IV

ketvirtyje – 29,7 proc. Tačiau 2012 m. sulaukta beveik 15 proc. konsultacinių skambučių (2011

metais. – beveik 14 proc.). Tokių skambučių 2012 m. sulaukta, kaip ir atsiliepta, daugiausia IV

ketvirtyje – 28 proc. (2011 m. – II ketv.).

Kaip minėta, didžiausias atsakytų skambučių skaičius 2012 m. buvo IV ketv. Tam įtakos

galėjo turėti tai, kad kitais ketvirčiais pirminė pagalba – VšĮ „Vaikų linija“, kurios savanoriai-

konsultantai visų pirma atsiliepia į vaikų ir suaugusiųjų skambučius, neturėjo pakankamai

savanorių. Taigi tuo metu linija negalėjo užtikrinti kiekvieną dieną vienu metu daugiau nei 4

konsultantų budėjimo nuo 11.00 val. iki 21.00 val.. 2012 m. VšĮ „Vaikų linijoje“ kiekvieną dieną

vienu metu vidutiniškai darbavosi nuo vieno iki keturių konsultantų. Darbo dienomis nuo 11.00

val. iki 13.30 val. dirbo vienas, o nuo IV ketv. prie telefono budėjo vienas ar du konsultantai,

nuo 13.30 val. iki 18.30 val. dirbo po tris ar keturis konsultantus, nuo 18.30 val. iki 21.00 val.

dirbo iki trijų konsultantų. Savaitgaliais ir švenčių dienomis nuo 11.00 val. iki 21.00 val. „Vaikų

linijoje“ vienu metu darbavosi nuo dviejų iki keturių konsultantų. Taigi IV ketv., padidinus

konsultantų, budinčių prie telefono vienu metu, skaičių, labai padidėjo atsilieptų skambučių

skaičius.

Bandymai prisiskambinti ir neatsakyti skambučiai

Ataskaitiniu laikotarpiu bandymų prisiskambinti buvo mažiau nei 2011 m., t. y.

3.685.870. Atsilieptų skambučių skaičius 2012 m. sudarė 4,2 proc. nuo visų bandymų

prisiskambinti. Lyginant su 2011 m., kai atsakytų skambučių skaičius buvo tik 3,3 proc.,

atsakomumas išaugo beveik 1 proc.

Bendras neatsakytų skambučių skaičius 2012 metais buvo 3.532.503, t. y. 95,8 proc. visų

bandymų prisiskambinti trumpuoju numeriu 116111. Lyginant 2012 m. su 2011 m., kai buvo

neatsiliepta į 96,7 proc. skambučių, neatsakytų skambučių skaičius 2012 m. atitinkamai

sumažėjo 0,8 proc.

36

4. 1. 2. Antrinės pagalbos – Pagalbos vaikams linijos skambinančiojo paveikslas

Skambinančiojo vaiko lytis ir amžius

7 pav. Skambinančių vaikų paveikslai

2012 m. nukreiptų į Pagalbos vaikams liniją vaikų amžius skirtingais laikotarpiais

skiriasi, nors metų skaičiai rodo, kad daugiausia skambinusiųjų, kaip ir 2011 m., buvo 11–15

metų amžiaus vaikai (40 proc.). Tiesa, IV ketv. daugiausia sulaukta 16–18 m. amžiaus vaikų

skambučių.

Skambinusiųjų pagal lytį tendencijos 2011 m. ir ataskaitiniu laikotarpiu skiriasi. 2012 m.

daugiausiai nukreiptų mergaičių skambučių (43,7 proc.), nors skambinančiųjų berniukų

procentas tik šiek tiek mažesnis – 41,7 proc. 2011 m. nukreiptų į antrinę pagalbą berniukų

gerokai daugiau nei mergaičių, atitinkamai 43 proc. ir 29 proc. Vaikų, nukreiptų pagalbos į

Pagalbos vaikams liniją, lytis, kaip ir amžius, jei lyginame ketvirčių duomenis, išsidėsto

skirtingai. 2012 m. III ketv. daugiausia skambučių sulaukta iš berniukų. Pokalbių, kada

skambino kartu berniukas ir mergaitė, 2011 m užfiksuota nedaug, jie sudarė tik 0,5 proc. 2012

m. tokių skambučių iš viso nebuvo.

Konsultaciniai skambučiai Pagalbos vaikams linijoje sudaro daugiau nei 46 proc. visų

skambučių, kitaip nei 2011 m., kai tokių skambučių užregistruota tik 6 proc. Nedidelį

37

konsultacinių skambučių skaičių 2011 m. lėmė tai, kad nuo sausio 1 d. iki vasario 13 d. Pagalbos

vaikams linijos konsultantai atsakinėjo į visų skambinančiųjų trumpuoju numeriu 116111

skambučius, kurių didesnė dalis buvo nekonsultaciniai skambučiai. 2012 m. daugiausiai

konsultacinių skambučių užfiksuota tarp 11–15 m. amžiaus skambinusiųjų. Jie sudarė daugiau

nei 36 proc. (2011 m. – 23 proc.). Tuo tarpu 2011 m. tokio tipo skambučių daugiausiai buvo tarp

16–18 m. amžiaus grupės skambinusiųjų – 63 proc. Taip pat nemažą skaičių 2012 m. sudaro tie

skambintieji, kurių amžius nebuvo identifikuotas, tokių skambučių – 25 proc. (2011 m. – 8,6

proc.). Kiek mažiau konsultacinių skambučių užfiksuota ir 16–18 m. amžiaus grupėje – 24 proc.

Konsultacinių skambučių atskaitiniu laikotarpiu daugiausiai sulaukta – I ketv,. o 2011 m.

daugiausia tokio tipo skambučių sulaukta I ketv. ir po bendradarbiavimo su VšĮ „Vaikų linija“

pradžios – II ketv.

Daugiausiai konsultacinių skambučių 2012 m (53 proc.), kaip ir 2011 m. (net 80 proc.),

sulaukta iš mergaičių. Berniukų konsultacinių skambučių sulaukta taip pat nemažai. Jų

skambučiai sudaro 38 proc. visų konsultacinių skambučių.

Nekonsultacinių skambučių, kaip ir praėjusiais metais, sulaukta daugiausiai iš berniukų

(44 proc.), o iš mergaičių nekonsultacinių skambučių sulaukta mažiau – 29,6 proc. Didelė dalis

nekonsultacinių skambučių taip pat buvo iš vaikų, kurių lytį buvo sudėtinga nustatyti.

Analizuodami gautų skambučių pasiskirstymą pagal ketvirčius, matome, kad daugiausia

perduotų skambučių į Pagalbos vaikams liniją – IV ketv. Taip pat šiuo laikotarpiu daugiausiai

užfiksuota nekonsultacinių skambučių, kas gali rodyti pirminės pagalbos konsultantų

perduodamų skambučių įvertinimo trūkumą. Tačiau reikia pažymėti, kad į Pagalbos vaikams

linijos nekonsultacinių skambučių skaičių įeina ir tokie skambučiai, kurių metu skambinantieji

norėjo tik išsikalbėti arba konkrečios informacijos. Be to, tarp nekonsultacinių buvo nemažai

tyliųjų skambučių, kai skambinantysis neišdrįso, atsiliepus Pagalbos vaikams linijos

konsultantui, pradėti kalbėti apie jį slegiančius sunkumus. Taigi, nepaisant nekonsultacinių

skambučių didesnio skaičiaus, galima daryti išvadą, kad didesnis skambučių atsakomumas

(perdavimas) padidina pagalbos pasiekiamumo galimybes.

Trumpuoju numeriu 11 61 11 gali paskambinti ne tik vaikai jiems rūpimais klausimais,

bet ir vaikai, pranešantys apie skriaudžiamus savo draugus ar pažįstamus. Tokių skambučių

pirminė pagalba 2012 m. sulaukė 60-ties, iš kurių į antrinę pagalbą nukreipti – 3, tačiau 2012 m.

iš skambinusiųjų į pirminę pagalbą 73 vaikų, besikreipusių dėl kito vaiko, antrinei pagalbai

nukreiptas buvo tik 1 skambinantysis.

38

Problemos, dėl kurių skambina vaikai

Tiek berniukai, tiek mergaitės, nepaisant to, kad paprastai paskambinusiųjų amžiaus

grupė – 11–15 m. arba 16–18 paaugliai, paskambinę į Pagalbos vaikams liniją, dažniausia

kalbėjo ne apie draugus ir santykius su jais. Tiek berniukai, tiek mergaitės pokalbiuose išsakė

apgailestavimą dėl probleminių santykių su šeimos nariais, pavyzdžiui, tėvais. Telefonu jie

kalbėjo apie tai, kaip norėtų daugiau bendrauti su tėvais, apie kokius santykius svajoja, išgyveno

dėl esamos situacijos.

Lyginant su 2011 m., 2012 m. problemos, dėl kurių skambino vaikai, buvo beveik tokios

pačios. Tiesa, ataskaitiniu laikotarpiu pokalbių metu dažniau buvo išsakytos mintys apie

savižudybę. Taip pat berniukai dažniau kalbėjo apie pabėgimą iš namų.

Pokalbių su mergaitėmis metu dažniausiai kalbėta apie:

1. Psichosocialinę sveikatą (patiriamas baimes ir nerimą);

2. Santykius su šeimos nariais (broliais, seserimis ir tėvais);

3. Mokyklą (išgyvenimus dėl mokymosi sunkumų);

4. Santykius su bendraamžiais;

5. Smurtą ir prievartą (emocinę, fizinę ir patyčias).

Tai, kad mergaitės linkusios kalbėti apie tai, kaip jos jaučiasi, rodo problemų išsidėstymo

eiliškumas. Mergaitės ne iš karto ir ne visada kalba apie esminę problemą. Jos daugiau linkusios

išsikalbėti, išsilieti, kas tuo metu palengvina jų emocinę būseną.

O berniukai paprastai nelinkę pasakoti apie jausmus ir būseną. Jie nenori arba nežino,

kaip įvardyti jausmus, kuriuos jaučia, ir paskambinę dažniausiai siekia iš karto spręsti konkrečias

problemas bei išsiaiškinti rūpimus klausimus. Net ir paskambinusiems ne pirmą kartą

berniukams sunkiau nei mergaitėms sekasi reikšti mintis ir jausmus (jie pyksta, išdykauja,

įžeidinėja, kalba apie jiems nereikšmingus dalykus).

Pokalbių metu su berniukais dažniausia kalbėta apie:

1. Santykius su šeimos nariais. Skirtingai nei mergaitės, berniukai dažniau pasakojo

apie probleminius santykius su tėvais. Neretai jie kalbėjo apie tėvų priklausomybes ir dėl jų

kylančias problemas;

2. Patiriamą fizinį smurtą ir prievartą bei patyčias;

3. Mokykloje patiriamus sunkumus, susijusius su mokytojais;

4. Psichosocialinę sveikatą. Nemažai berniukų skambino, norėdami tiesiog

pasikalbėti. Tai rodo, kad jie patiria vienišumo jausmą, jaučia poreikį pasidalyti informacija apie

dienos įvykius su tuo, kas juos išklausytų;

39

5. Santykius su bendraamžiais (draugais).

Kaip ir 2011 m. ar anksčiau, pokalbių metu aptarinėta daug problemų. Vaikui garsiai net

jų neįvardijus, konsultantas atpažindavo gilesnes ir seniai egzistuojančias net kelias problemas,

dėl kurių vaikas ir paskambino.

Skambinančio suaugusiojo lytis

Ataskaitiniu laikotarpiu trumpuoju numeriu 11 61 11 į pirminę pagalbą – VšĮ „Vaikų

liniją“ paskambino 115 suaugusiųjų asmenų (2011 m. – 108), turinčių informacijos apie

skriaudžiamus ar socialinėje rizikoje esančius vaikus, iš jų: 12 moterų, 23 vyrai bei 80 asmenų,

kurių lytis pokalbių metu nebuvo nustatyta. Pirminės pagalbos konsultantams įvertinus

skambinusiųjų tikslus, antrinei pagalbai 2012 m. nukreipti 34 suaugusieji (2011 m. – 44), iš jų 32

moterys (2011 m. – 39) ir 2 vyrai (2011 m. – 5).

Daugiausiai suaugusiųjų skambučių sulaukta III ir IV ketv. (2011 m. suaugę asmenys

dažniausiai skambino I ir III ketv.).

Paskambinusių suaugusių asmenų išsakytos problemos

Pagalbos vaikams linijos konsultantai užregistravo šias paskambinusių suaugusiųjų

išsakytas problemas:

1. vaikų patiriami sunkumai mokykloje dėl mokymosi bei santykių su mokytojais;

2. psichosocialinė vaikų sveikata (baimės, nerimas, depresija, vaikų laisvalaikis ir

užimtumas);

3. santykiai su vaikais, sutuoktinių konfliktai ir daugeliu atveju jų pasekmė –

sudėtingi santykiai su vaikais. Atsižvelgiant į šią problemą, Pagalbos vaikams linijos svetainėje

www.pagalbavaikms.lt sukurtas skyrelis, kuriame pateikiama informacija tiek vaikams, tiek

suaugusiems asmenims skyrybų šeimoje tema;

4. smurtas ir prievarta, vaikų patiriamos patyčios (fizinis ir psichologinis smurtas

tiek mokykloje, tiek šeimoje);

5. vaiko gyvenamosios vietos, tėvams gyvenant atskirai, nustatymo ir jo bendravimo

su kartu negyvenančiu tėvu bei kiti teisiniai klausimai.

Pažymėtina, kad ypač 2012 m. antroje pusėje padaugėjo suaugusiųjų, nerimaujančių dėl

atžalų psichinės ir fizinės sveikatos, nes esą prieš jas klasės draugai ar kitų klasių mokiniai

tyčiojais, smurtauja bei naudoja prievartą. 2011 metais skambinančiųjų išsakytos problemos

40

buvo beveik tokios pačios. Suaugę asmenys skambino, sunerimę dėl vaikų saugumo, t. y. dėl

nepriežiūros šeimoje atvejų. Taip pat 2012 m. sulaukta ir tokių skambučių, kurių metu

suaugusieji konsultavosi dėl vaikų probleminio elgesio. Jie prašė patarimo, kaip tokiais atvejais

elgtis ir kur kreiptis.

Skambučių skaičius

Lyginant su 2011 m., 2012 m. perduotų antrinei pagalbai skambučių mažiau nei 2011 m.

– 455 (2011 m. – 554), iš jų 29 perduoti antrinei pagalbai ne darbo metu (2011 m.– 22). Kaip

minėta, 2011 m. sausio 1 d.–vasario 13 d. Pagalbos vaikams linijos konsultantai atsiliepinėjo į

visus skambinančiųjų trumpuoju numeriu 116111 skambučius. Todėl šiuo laikotarpiu atsakytų

skambučių skaičius buvo didesnis – 8013 skambučių, iš jų 128 konsultaciniai skambučiai, o 7885 –

nekonsultaciniai.

Pažymėtina, kad skambučių, ypač konsultacinių, gerokai padaugėdavo po pietų. To

priežastis galėtų būti tai, kad vaikai, atėję iš mokyklos, kol dar nėra grįžusių iš darbo tėvų, būna

vieni. Namuose jie, netrukdomi bendraamžių, gali ramiai pasikalbėti apie tai, kas juos neramina,

arba apie tai, kaip jiems sekėsi mokykloje.

Kaip žinia, tokius skambučius galima vertinti kaip signalą, jog vaikai neturi kuo užsiimti,

nes dėl įvairių priežasčių jie nelanko vaikų užimtumo būrelių (gyvena kaimo vietovėje, tėvai

neturi pakankamai lėšų ir pan.). Be to, galbūt nepilnamečiai jaučiasi vieniši, neturi su kuo

pasidalyti dienos įspūdžiais, nes dirbantys tėvai jiems skiria mažai dėmesio. Tokią minėtų

skambučių priežastį neretai įvardydavo ir patys skambinantieji.

4. 2. Organizuota pagalba, reaguojant į vaikų ir suaugusiųjų skambučius ir laiškus

Vaikams Pagalbos vaikams linijos konsultantai teikė konsultacijas, psichologinę pagalbą,

emocinę paramą, taip pat teikė informaciją bei atliko tarpininkų vaidmenis, neakivaizdžiai lydėjo

vaikus pagalbos procese, kitų įstaigų ar organizacijų specialistams organizuojant ir teikiant jiems

pagalbą.

2012 m. konsultantai, reaguodami į vaikų skambučius ir laiškus tiek dėl jų draugų, tiek

dėl jų pačių, 17 kartų (2011 m. – 10 kartų) raštu kreipėsi į atitinkamas institucijas (įstaigas) dėl

pagalbos vaikams ir jų šeimoms organizavimo. Problemos, dėl kurių dažniausia kreiptasi į

atitinkamus specialistus dėl pagalbos organizavimo, išlieka tos pačios – smurto ir prievartos

atvejai mokykloje, vaiko patiriamas smurtas šeimoje ir nepriežiūra. Dažniausia tokiais atvejais

41

kreipiamasi į mokyklas, Pedagogines psichologines tarnybas, VTAS, savivaldybių socialinius

darbuotojus, Švietimo skyrius, policiją, dienos centrus ir pan. – kviečiant atkreipti dėmesį į

susidariusią situaciją, prašant imtis priemonių bei rekomenduojant problemos sprendimo būdus.

Beveik visos minėtos įstaigos ar organizacijos, reaguodamos į pranešimus, raštu arba telefonu

informavo Pagalbos vaikams liniją apie rengiamą arba vykdomą pagalbos vaikui planą.

Patyčių mokykloje atvejais dažniausiai informuojama apie sudarytas specialistų darbo

grupes, kurios rengia pagalbos nukentėjusiam ir smurtavusiam vaikui bei pastarojo šeimai planą;

specialistų pokalbius su nukentėjusiaisiais, jų šeimomis bei besityčiojančiaisiais ir jų šeimomis;

klasėse vykdomas patyčių intervencijos priemones (pokalbius, filmų peržiūras, jų aptarimus);

specialistų komandos operatyviai organizuojamas (kartais pakartotinai vykdomas) patyčių

prevencijos programas. Nepriežiūros ar smurto šeimose atvejais dažnai informuojama apie

apsilankymo šeimoje rezultatus, pateikiamas pagalbos šeimai priemonių planas ir išvados.

Ataskaitiniu laikotarpiu konsultantai, atsižvelgdami į suaugusiųjų telefonu ir

pranešimuose, gautuose elektroniniu paštu, pateiktą informaciją bei siekdami išspręsti

susidariusias situacijas, 22 kartus raštu (2011 m. – 14 kartų) kreipėsi į VTAS, vaikų ugdymo

įstaigas bei savivaldybės Švietimo skyrius, Pedagogines psichologines tarnybas, generalinę

prokuratūrą ir kt.

Per 2012 m. kreiptasi į 15 (2011 m. – 13 sav.) VTAS (Joniškio sav., Kaišiadorių r. sav.,

Kauno r. sav., Kėdainių r. sav., Kupiškio r. sav., Panevėžio m. sav., Panevėžio r. sav., Šalčininkų

r. sav., Šiaulių m. sav., Tauragės r. sav., Ukmergės sav., Utenos r. sav., Vilniaus m. sav.,

Vilniaus r. sav.). Į keletą iš jų buvo kreiptasi pakartotinai, prašant papildomos informacijos ar,

praėjus tam tikram laiko tarpui, pakartotinai užklausta apie situaciją, galimus pasikeitimus ir

priimtus sprendimus. Į Šiaulių m., sav., Utenos r. sav., Vilniaus m. sav. VTAS buvo kreiptasi jau

ne pirmą kartą.

Pagalbos vaikams linijos konsultantai, reaguodami į viešoje erdvėje pasirodžiusius

pranešimus apie smurtą ir prievartą ugdymo įstaigose, prevencijos tikslais 6 kartus (2011 m. – 7

kartus) kreipėsi į mokymo įstaigas, siuntė joms rekomendacijas, kaip elgtis patyčių atvejais, kaip

bendrauti su emocinių sunkumų turinčiais vaikais.

Be to, konsultantai, reaguodami į asmenų pranešimus, inicijavo ir vykdė žalojančios

vaikus informacijos (patyčių ir kitokio smurto vaizdų bei atitinkamų įrašų) išėmimą iš viešosios

elektroninės erdvės.

42

4. 3. Bendradarbiavimas

2012 m., kaip ir nuo 2011 m. vasario mėn. pradžios, kada pradėta bendradarbiauti su VšĮ

„Vaikų linija“, vykdoma pastarosios veiklos prieinamumo ir nepertraukiamumo nuolatinė

kontrolė, teikiamos pastabos, rekomendacijos veiklos kokybės tobulinimo, ataskaitų formavimo

bei darbo su programine įranga klausimais.

Tarnyba, siekdama išspręsti nekintančio neatsakytų skambučių skaičiaus klausimą, teikė

siūlymus: didinti darbo vietų emocinę pagalbą teikiančiose tarnybose skaičių; savanorystės

pagrindu teikiamas paslaugas derinti su darbo santykiais susijusių darbuotojų įdarbinimu;

trumpinti ir peržiūrėti savanorių mokymo programą, į kurią būtų įtrauktos temos apie pagalbos

vaikui sistemą.

Taip pat tikrintos VšĮ „Vaikų linijos“ ketvirčio ir metinės ataskaitos bei rengti statistinių

duomenų apibendrinimai, kurie pateikti Socialinių paslaugų priežiūros departamentui prie

SADM.

Vadovaujantis socialinės apsaugos ir darbo ministro 2012 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr.

A1-260 dėl Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2012 m. vasario 23 d.

įsakymo Nr. A1-114 „Dėl Pavedimo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos“ pakeitimu, prie Tarnybos Skambučio centro prijungta

Pagalbos moterims linija (tel. 8 800 66 366).

Taip pat, vadovaujantis 2012 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr. A1-507 dėl Lietuvos

Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2012 m. vasario 23 d. įsakymo Nr. A1-

114 „Dėl Pavedimo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės

apsaugos ir darbo ministerijos“ pakeitimu, Tarnybai buvo pavesta organizuoti Jaunimo linijos

(tel. 8 800 28 888) pajungimą prie Tarnybos Skambučio centro.

Be to, 2012 m. vykdyta telefonu teikiančių tarnybų veiklos nepertraukiamumo kontrolė,

teiktos pastabos, rekomendacijos ataskaitų formavimo bei darbo su programine įranga

klausimais.

4. 4. Pagalbos vaikams linijos svetainė

Internetas tampa viena iš veiksmingų neutralių priemonių, padedanti vaikui užsimiršti

keliančią jam rūpesčių aplinką. Atsižvelgiant į tai, kad vaikai ne visada žino, ar jų ir (ar) šalia jų

esančių žmonių veiksmas yra problema, sukurta Pagalbos vaikams linijos svetainė, kurioje

vaikas gali rasti naudingos informacijos.

43

Interneto svetainė www.pagalbavaikams.lt, Kaire (Egiptas) apdovanota kaip tarptautinio

e–turinio konkurso World Summit Award (WSA) laimėtoja – geriausias kategorijos „e–

įtraukimas – el. atskirties mažinimas ir dalyvavimas“ projektas. Kaip išskirtinis interneto

svetainių dizainerių bei gamintojų pasiekimas ji įvertinta vienoje iš aštuonių kas dvejus metus

Jungtinių Tautų organizuojamo konkurso kategorijų. Tokiame konkurse Lietuva dalyvavo pirmą

kartą.

2011 m. nemažą Pagalbos vaikams linijos interneto svetainės www.pagalbavaikams.lt

lankytojų dalė sudarė užsienio šalių (46 šalių) gyventojai. Didžiausios dalies vartotojų sulaukta iš

užsienio šalių, į kurias Lietuvos piliečiai emigruoja daugiausiai (iš Jungtinės Karalystės, Airijos,

Norvegijos, Vokietijos, Danijos, Ispanijos, Švedijos, JAV ir kt.). 2012 m. svetainę lankė JAV,

Jungtinės Karalystės, Vokietijos, Danijos, Airijos, Norvegijos, Brazilijos, Italijos, Lenkijos,

Švedijos, Prancūzijos, Olandijos ir kitų šalių gyventojai.

8 pav. Šalys, kurių gyventojai lankėsi Pagalbos vaikams linijos interneto svetainėje, pažymėtos nuo

šviesiai (1 apsilankymas) iki tamsiai žalios (apie 5000 apsilankymų) spalvos

Statistiniai lankytojų duomenys rodo, kad dažniausiai 2012 m. lankomas naujas Pagalbos

vaikams linijos interneto svetainės skyrelis „Tėvų skyrybos“. Šiame skyrelyje dažniausiai

domėtasi tema „Informacija tėvams“ ir santuokos nutraukimo pasekmėmis („Jūsų vaiko

savijauta“, „Svarbu žinoti“, „Jūsų savijauta“), patarimais („Kaip elgtis su vaikais“), teisine

informacija („Ginčai dėl vaikų“, „Santuokos nutraukimo būdai“) ir pagalba. Apsilankiusieji

skyriuje „Informacija man“ dažniausiai domėjosi patarimais („Tėvai išsiskyrė“, „Tėvai skiriasi“),

tėvų skyrybų pasekmėmis („Tavo savijauta“), skyreliu „Tėvų skyrybos“ („Terminai ir sąvokos“),

pagalba („Kas tau gali padėti“) ir teisine informacija („Ką turi žinoti“).

Skyrius „Tėvų skyrybos“ yra skirtas ir vaikams, kurių tėvai skiriasi, išsiskyrė ar ketina

skirtis, ir skyrybas išgyvenantiems tėvams. Naujasis skyrius apie skyrybas duoda daug naudingų

44

patarimų, siūlo įvairias išeitis ir skelbia aktualią informaciją dėl socialinės, emocinės ir kitokios

pagalbos galimybių.

Taip pat 2012 m. suorganizuotas reklaminių skydelių, susijusių su pagalba vaikams ir

tėvams, kai šeimoje vyksta skyrybos, gamyba ir jų skelbimas ugdymo įstaigų, įvairių

organizacijų, įstaigų interneto svetainėse, elektroniniuose laikraščiuose bei portaluose. Minėta

reklama kvietė apsilankyti svetainėje vaikus, išgyvenančius tėvų skyrybas.

4. 5. Pagalba elektroniniu paštu

Ne visi vaikai drįsta skambinti ir kalbėti apie juos slegiančius sunkumus. Siekiant, kad

vaikai galėtų kreiptis pagalbos ne tik telefonu, bet ir rašydami elektroninius laiškus, Pagalbos

vaikams linijos svetainėje įdiegta galimybė tai padaryti.

Pagalbos vaikams linijos konsultantai 2012 m. gavo ir atsakė į 113 laiškų (2011 m – 100

laiškų). Daugiausia laiškų sulaukta II ir IV ketv. Dauguma laiškų gauta tokiomis temomis: dėl

patiriamų patyčių, smurto ir nepriežiūros bei priklausomybių šeimoje klausimais, dėl santykių su

tėvais ir tėvų tarpusavio santykių. Taip pat laiškuose buvo gvildenami santykiai su

bendraamžiais. Suaugusieji dažniau nei praėjusiais metais prašė patarimų, kaip bendrauti su

vaikais, kaip elgtis nesutariant su buvusiais sutuoktiniais dėl vaikų gyvenamosios vietos ar jų

bendravimo taisyklių.

Nuo 2009 m., kai buvo įkurta internetinė svetainė, galimybe parašyti laišką pasinaudojo

apie 600 vaikų ir suaugusiųjų.

Pagalbos vaikams linija ne tik atsiliepinėjo į nukreiptus pirminės pagalbos skambučius,

bet ir atsakinėjo į elektroninius laiškus. 2012 m. parengtos šios rekomendacijos:

1. Kaip bendrauti su emocinių sunkumų turinčiu vaiku. Ši informacija išplatinta 254

ugdymo įstaigose.

45

2. Rekomendacijos neformalaus ugdymo organizatoriams ir vykdytojams, kaip

atlikti patyčių prevenciją ir intervenciją.

Be to, parengti pranešimai spaudai apie trumpojo numerio veiklą, straipsnis vaikų

apsaugos nuo smurto tema. Jie skelbti informaciniuose portaluose (pavyzdžiui, www.delfi.lt,

www.alfa.lt ir kt.).

Siekiant vykdyti smurto ir prievartos prevenciją, Pagalbos vaikams linijoje organizuoti

susitikimai su vidurinės mokyklos 5–7 klasių moksleiviais, kurių metu aptartos pagrindinės

vaikų ir paauglių problemos, jų sprendimo būdai bei pristatytos pagalbos smurto ir prievartos

atvejais galimybės.

Siekiant, kad pagalba būtų labiau prieinama, inicijuotas bendradarbiavimas su Bendrojo

pagalbos centro (toliau – BPC) administracija. BPC konsultantams parengtos gairės dėl vaikų ar

suaugusiųjų (skambinančiųjų dėl socialinės rizikos vaikų) sujungimo su VšĮ „Vaikų linijos“ ir

Pagalbos vaikams linijos konsultantais.

2012 m. suorganizuota Pagalbos vaikams linijos kortelių gamyba (45 000 vnt.). Tarnybos

darbuotojai komandiruočių į vaikų socialinės globos namus metu korteles dalijo juose

augantiems vaikams.

Siekiant, kad informacija apie galimą pagalbą ne tik telefonu, bet ir elektroniniu paštu

pasiektų kuo daugiau vaikų, bendradarbiaujant su Švietimo ministerijos atstovais, suorganizuotas

Pagalbos vaikams linijos kortelių perdavimas mažesniųjų miestų ir rajonų mokykloms (254

mokykloms – daugiau nei 35 000 vnt. kortelių). Kortelės išdalytos vaikams, kuriems, ugdymo

įstaigose dirbančių specialistų nuomone, gali būti reikalinga pagalba.

4. 6. Išvados

1. 2012 m. pirminės pagalbos – VšĮ „Vaikų linijos“ konsultantai atsiliepė 29 142

skambučiais daugiau nei 2011 m., todėl neatsakytų skambučių skaičius 2012 m.

sumažėjo 0,8 proc.

2. Didžiausias atsakytų skambučių skaičius 2012 m. buvo IV ketv. Tam įtakos galėjo turėti

tai, kad padidinus konsultantų, budinčių prie telefono vienu metu, skaičių, gerokai

padidėjo atsilieptų skambučių skaičius. Tokiu būdu buvo užtikrintas teikiamos paslaugos

didesnis prieinamumas ir nepertraukiamumas.

3. Perduotų antrinei pagalbai skambučių skaičius 2012 m. mažesnis nei 2011 m. beveik 18

proc. Šio skaičiaus mažėjimui galėjo turėti įtakos pirminės pagalbos konsultantų žinių

apie pagalbos vaikui sistemą trūkumas.

46

4. Mergaitės ne iš karto ir ne visada kalba apie esminę problemą. Jos daugiau linkusios

išsikalbėti, išsilieti, kas tuo metu palengvina jų emocinę būseną. O berniukai nelinkę

kalbėti apie jausmus ir būseną. Jie nenori arba nežino, kaip įvardyti jausmus, kuriuos

jaučia, ir paskambinę dažniausiai siekia iš karto spręsti konkrečias problemas bei

išsiaiškinti rūpimus klausimus.

47

5. VAIKO GLOBA

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2012 m. pradžioje Lietuvoje augo 560,4

tūkst. vaikų. Apie du procentus jų yra likę be tėvų globos. Nežiūrint stiprėjančio darbo su

socialinės rizikos šeimomis ir teikiama pagalba šiose šeimose augantiems vaikams, vis dar ne

mažai vaikų kasmet atskiriami nuo tėvų. Tokiems vaikams turi būti užtikrinama alternatyvi

globa. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija įtvirtina, kad geriausiai vaiko interesus atitinka jo

globa šeimos aplinkoje. Dažnai galimybės įkurdinti vaiką globėjų šeimoje yra ribotos. Šios

galimybės priklauso nuo visuomenės dalyvavimo tokio pobūdžio socialinėje veikloje, teikiamų

paslaugų globėjų šeimai, globotino vaiko amžiaus, sveikatos ir priežasčių, dėl ko jam turi būti

nustatyta globa.

5. 1. Vaiko, netekusio tėvų globos, paveikslas

2012 m. gruodžio 31 d. be tėvų globos buvo likę 10542 vaikai. Kiekvienais metais šis

skaičius mažėja: 2010 m. pabaigoje jis siekė 11130, o 2011 m. – 10813. Tokią tendenciją galima

sieti su kasmet mažėjančiu visų Lietuvoje gyvenančių vaikų skaičiumi, kuris nuo 2010 m. pakito

kiek daugiau nei 75 tūkst.

Per 2012 metus globa buvo nustatyta 2055 vaikams, t. y. 250 vaikų mažiau nei 2011 m. (9

pav.). Didžioji dalis vaikų, kuriems 2012 m. nustatyta globa, kaip ankstesniais metais, gyveno

mieste (1137 vaikai). Berniukų buvo šiek daugiau nei mergaičių: atitinkamai 1035 ir 1020.

11130

2145

10813

2305

10542

2055

0

2000

4000

6000

8000

10000

12000

Vai

kų s

kaič

ius

2010 m. 2011 m. 2012 m.

Metųpabaigoje

Per metus

9 pav. Tėvų globos netekusių vaikų skaičius 2010–2012 m.

48

Ataskaitiniais metais pasitaikė atvejų, kai vienam vaikui globa buvo nustatyta daugiau nei

vieną kartą, todėl per metus 2055 vaikams globa buvo nustatyta 2090 kartų, iš jų 98,04 % atvejų

pirminė nustatyta globa (rūpyba) buvo laikinoji, o 1,96 % atvejų – nuolatinė. Lyginant su 2011

m., 2012 m. nustatytos globos atvejų skaičius sumažėjo 0,26 %.

Kaip ir ankstesniais metais, šiemet globa dažniausiai nustatyta vaikams iki 3 metų

amžiaus (639 vaikai) ir 10–14 m. metų vaikams (557 vaikai). Rečiau per 2012 m. globa buvo

nustatyta 15–17 metų paaugliams (258 vaikai):

639649649

310343

333296

370316

557637

557258

311

290

0 100 200 300 400 500 600 700

Vaikų skaičius

0-3 m.

4-6 m.

7-9 m.

10-14 m.

15-17 m.

Vai

kų a

mži

us

2010 m.

2011 m.

2012 m.

10 pav. Vaikų, kuriems 2010–2012 metais nustatyta globa, skaičius pagal amžių

2012 m. pabaigoje, kaip ir 2010 m. bei 2011 m., iš visų 10542 globojamų (rūpinamų) vaikų

globojami (rūpinami) daugiausia (69,33 %) buvo vyresnio mokyklinio amžiaus vaikai ir

paaugliai. 4151 globojamas vaikas buvo 10–14 m. amžiaus, o 3171 jaunuolis − 15–17 m.

amžiaus. 4–6 metų vaikai sudarė mažiausią globojamų (rūpinamų) vaikų dalį – 8,06 %. Tėvų

globos netekusių berniukų ataskaitinių metų pabaigoje buvo 250 daugiau nei mergaičių.

Taigi globojamas (rūpinamas) vaikas dažniausiai yra 10–14 metų amžiaus į paauglystę

žengiantis berniukas, kuriam globa nustatyta mieste.

5. 2. Šeimos, kurios vaikas neteko tėvų globos, paveikslas

Per 2012 m. 2055 vaikai, netekę tėvų globos, augo 1325 biologinėse šeimose. 1900 vaikų

iki globos nustatymo augo biologinėse šeimose su abiem arba vienu iš tėvų. 104 vaikai augo

49

giminaičių (senelių, brolių ir seserų) šeimose, 44 vaikai iki globos nustatymo augo ligoninėje

(gimdymo namuose), 6 vaikai buvo rasti (4 priedo 1 lentelė).

Analizuojant duomenis, iš kokių šeimų vaikai 2012 m. buvo paimti, matyti, kad daugiausia

tėvų globos netekusių vaikų iki globos nustatymo augo su vienu iš savo tėvų (kai vienas iš tėvų

dėl įvairių priežasčių negali rūpintis) – 758 vaikai, 623 vaikai iki globos nustatymo augo kartu su

abiem tėvais, o 521 vaikas augo su motina, kai nėra duomenų apie tėvą. Darytina išvada, kad

daugiausia vaikai tėvų globos neteko tais atvejais, kai jie augo su vienu iš tėvų.

5. 3. Globos nustatymo pagrindai

2012 m., kaip ir kasmet, išryškėjo viena svarbiausia tėvų globos netekimo priežastis – tėvai

arba turimas vienintelis iš tėvų nesirūpina, nesidomi vaiku, jo neprižiūri, netinkamai auklėja,

naudoja fizinį ar psichinį smurtą, dėl to kyla pavojus vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam,

doroviniam vystymuisi bei saugumui. Dėl šios priežasties tėvų globos neteko 71 % (1476 vaikai)

visų tėvų globos netekusių vaikų. Kita tėvų globos netekimo priežastis – tėvai arba turimas

vienintelis iš tėvų laikinai negali juo rūpintis dėl abiejų tėvų ar vieno iš jų ligos, suėmimo,

bausmės atlikimo ar kitų svarbių priežasčių. Dėl šios priežasties per ataskaitinius metus tėvų

globos neteko 317 vaikų, t. y. 15 % visų tėvų globos netekusių vaikų (4 priedo 2 lentelė). Kitos

svarbios priežastys, dėl kurių vaikai neteko tėvų globos 2012 metais, yra šios: vaikai įstatymų

nustatyta tvarka yra atskirti nuo tėvų (55 tėvų globos netekę vaikai), tėvų valdžios apribojimas

(33 vaikai), abu tėvai arba turėtas vienintelis iš tėvų buvo neveiksnus nepilnametis (68 vaikai).

Svarbu atkreipti dėmesį, kad ir šios tėvų globos netekimo priežastys yra susijusios su netinkama

vaikų priežiūra tėvų šeimoje.

Iš 1476 vaikų, kurie tėvų globą prarado dėl to, kad tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų

nesirūpino, jo neprižiūrėjo, netinkamai auklėjo, naudojo fizinį ar psichinį smurtą, dėl to kilo

pavojus vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi bei saugumui, daugiausia

buvo iki 3 metų amžiaus (436 vaikai) ir 10–14 m. amžiaus (400 vaikai). Daugiausia vaikų,

augančių socialinės rizikos šeimose, taip pat priklauso prie šio amžiaus grupių.

Ypatingas dėmesys turėtų būti atkreiptas į mažiausiuosius, t. y. vaikus iki trejų metų

amžiaus. Būtent juos auginančių šeimų daugiausia per 2012 m. buvo įrašyta į socialinės rizikos

šeimų apskaitą, daugiausia tokio amžiaus vaikų buvo ir atskirti nuo tėvų. Tai gali rodyti, kad

šeimos su mažamečiais vaikais yra pakankamai greitai atpažįstamos specialistų (medicinos

darbuotojų, socialinių darbuotojų), kaip šeimos, kurioms reikalinga pagalba ir kuriose gali būti

pažeidžiamos vaikų teisės ar kitaip neužtikrinamas jų saugumas. Vis dėlto paslaugas tokioms

50

šeimoms dažniausiai teikia tik socialiniai darbuotojai, dirbantys su socialinės rizikos šeimomis.

Šeimai nėra teikiamos kompleksinės paslaugos, kurias paprastai gali suteikti ugdymo įstaigos,

vaikų dienos centrai ir kiti, nes su sunkumais susiduriantys tėvai dažnai nėra motyvuoti vaikus

vesti į darželius, arba gyvenamojoje teritorijoje nėra ugdymo įstaigų mažamečiams. Taip pat

VDC veikla daugiausiai skirta tik mokyklinio amžiaus vaikams, todėl mažamečių vaikų dienos

užimtumo ir socialinę priežiūrą teikiančių įstaigų paslaugos dažnai nepasiekia. Tai ypač aktualu

kaimuose, kur trūksta ir darželių, ir VDC. Atsižvelgiant į tai, šeima dažnai paliekama tvarkytis

pati, dėl ko kyla didesnė grėsmė mažų vaikų teisėms šeimoje, o problemai išryškėjus ir atsitikus

tam tikram ypatingam atvejui, pavyzdžiui, vaikas paliekamas be priežiūros, patiria smurtą ir

pan., vaikas yra atskiriamas nuo šeimos ir apgyvendinamas vaikų globos institucijoje. (žr.

„Globa institucijoje“).

Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad 400 paauglių, kurie neteko tėvų globos, buvo 10–14 m.

amžiaus. VTAS duomenimis, dažnai tokio amžiaus vaikai patys atsisako gyventi su tėvais dėl

netinkamo rūpinimosi jais, dėl patiriamo smurto. Jie prašo arba sutinka, kad būtų apgyvendinti

kituose namuose. Dažnai tokie tėvai nebededa pastangų arba išvis nustoja rūpintis paaugliais

vaikais, todėl jiems apribojama tėvų valdžia.

5. 4. Vaiko globos formos: globa šeimoje, šeimynoje ir institucijoje

Lietuvoje yra įtvirtinta 3 formų globa: šeimoje, šeimynoje ir institucijoje. Valstybės tikslas

– kuo mažiau vaikų, netekusių tėvų globos, apgyvendinti vaikų globos institucijose. Nors

daugiau nei pusė globojamų vaikų auga globėjų šeimose, dauguma jų sieja giminystės ryšiai.

Tuo tarpu vis dar didesnė dalis vaikų, netekusių tėvų globos, ataskaitiniais metais apgyvendinti

vaikų globos institucijose.

51

0

1000

2000

3000

4000

5000

6000

7000

Per metus Metų pabaigoje

831

6105

48407

1180

4030Globa šeimoje

Globa šeimynoje

Globa institucijoje

11 pav. Vaiko globos formų pasiskirstymas per 2012 metus

Ypač didelė problema – vaikų iki trejų metų amžiaus laikinoji globa, siekiant juos grąžinti į

biologines šeimas. Lietuvoje nėra išvystyta profesionalių laikinųjų globėjų sistema, galinčių

teikti pagalbą ne tik vaikui, bet ir jo šeimai, todėl dažniausiai tokio amžiaus vaikai

apgyvendinami vaikų globos institucijose.

5. 4. 1. Globa šeimoje

Pagrindinė vaikus turinčios šeimos misija – padėti vaikams užaugti savimi pasitikinčiomis

ir brandžiomis asmenybėmis. Vaikui likus be tėvų globos, šis uždavinys tenka globėjų ar įtėvių

šeimai.

2012 m. gruodžio 31 d. šeimose buvo globojami 6105 vaikai, t. y. 57,91 % visų be tėvų

globos likusių vaikų. Per trejus metus šeimoje globojamų vaikų dalis visų be tėvų globos likusių

vaikų sumažėjo beveik 2 % (12 pav.). Šeimose ataskaitiniu laikotarpiu globojami buvo 2923

berniukai ir 3182 mergaitės. Trys ketvirtadaliai šių vaikų buvo 10–17 metų amžiaus.

2012 m. pabaigoje 6105 vaikai buvo globojami 4746 šeimose. Pagrindinė globoti

motyvuojanti priežastis yra giminystės ryšiai su vaiku: giminaičių globėjų šeimos sudaro 69,49

% visų globėjų šeimų (3298 šeimos). 2012 m. pabaigoje 1875 atvejais globa buvo nustatyta 1467

ne giminaičių globėjų šeimose. Palyginus su 2011 m., šių metų pabaigoje su globotiniu

giminystės ryšiais nesusijusių šeimų buvo 5,05 % mažiau.

Per 2012 metus globa šeimose nustatyta 831 vaikui. Nors skaičius vaikų, kuriems per

2012 m. nustatyta globa šeimoje, yra beveik 77 vaikais mažesnis nei 2011 m. (12 pav.), tačiau

52

dėl mažesnio paties per metus be tėvų globos likusių vaikų skaičiaus procentinė dalis vaikų,

kuriems nustatyta globa šeimoje, išaugo 1 %. Laikinosios globos nustatymo atvejų ataskaitiniais

metais užfiksuota 814, o nuolatinės – 23 atvejai.

907

6654

908

6329

831

6105

28303

52365

48407

0

1000

2000

3000

4000

5000

6000

7000

Vai

kų s

kaič

ius

Šeima 2

010 m

.

Šeima 2

011 m

.

Šeima 2

012 m

.

Šeimyn

a 2010

m.

Šeimyn

a 2011

m.

Šeimyn

a 2012

m.

Permetus

Metųpabaigoje

12 pav. Vaikų globa šeimoje ir šeimynoje 2010–2012 m.

Ataskaitiniais metais šeimoje pradėtos globoti 427 mergaitės ir 404 berniukai.

Analizuojant pagal amžių, globa šeimoje per pastaruosius metus dažniausiai nustatyta 10–14 m.

(265 vaikai) ir 0–3 m. amžiaus vaikams (208 vaikai).

Iš 617 globėjais tapusių šeimų 523 šeimos su globotiniu buvo susijusios giminystės

ryšiais. Iš jų globėjais tapo 320 senelių, 91 sesuo ar brolis, 112 tetų ar dėdžių. 2012 m. 96

asmenys tapo ne giminaičio vaiko globėjais.

2012 m. pabaigoje daugumoje globėjų šeimų (3750 arba 79,01 %) auga po vieną

globotinį, 15,8 % arba 750 šeimų globojo po du vaikus, 184 arba 3,84 % – po tris vaikus,

likusios šeimos – po keturis, penkis ar daugiau globotinių, 8 šeimos – po 6 vaikus.

5. 4. 2. Globa šeimynoje

2012 m. šalies 27 savivaldybėse veikė 48 šeimynos. Jose buvo globojami 407 vaikai, iš jų

42 su negalia. Nors per ataskaitinius metus globa šeimynoje buvo nustatyta mažesniam vaikui

skaičiui, palyginus su 2011 m., bendras šeimynose globojamų vaikų skaičius išaugo 42 vaikais

(12 pav.). Berniukų šeimynose, kaip ir ankstesniais metais, buvo daugiau nei mergaičių:

53

atitinkamai 216 ir 191. Laikinai globojami ataskaitinių metų pabaigoje buvo 100, o nuolat – 307

vaikai. Daugiausia šeimynose, kaip ir šeimose, globojamų vaikų – 10–14 metų (162 vaikai) ir

15–17 metų (102 vaikai) amžiaus. Ataskaitiniais metais daugiausia šeimynose buvo

apgyvendinta vaikų iki trejų metų amžiaus, tačiau bendras šios amžiaus grupės šeimynoje

globojamų vaikų skaičius yra mažiausias.

Per 2012 m. šeimynose globa įsteigta 48 vaikams, 24 berniukams ir 24 mergaitėms.

Pernai šeimynose globa buvo įsteigta 52 vaikams. Daugiausia vaikų, kuriems 2012 m. nustatyta

globa, buvo iki trejų metų (17 vaikų) ir 4–6 metų (16 vaikų) amžiaus. 7–9 metų amžiaus

ataskaitiniais metais pradėti globoti tik du vaikai.

Taigi remiantis šeimynose globojamų vaikų pagal amžiaus grupes duomenimis, galima

teigti, kad ši globos forma yra ilgalaikė. Dažnai vaikai šeimynose sulaukia paauglystės.

5. 4. 3. Globa institucijoje

Per 2012 metus vaikams globa (rūpyba) institucijose buvo nustatyta 1205 kartus, iš jų 623

kartus berniukams ir 582 kartus mergaitėms. Iš viso ataskaitiniais metais globa (rūpyba)

institucijoje buvo nustatyta 1180 vaikų. Tai rodo, kad kai kuriems vaikams globa institucijoje

nustatoma daugiau nei po vieną kartą. 2012 metų pabaigoje vaikų globos įstaigose gyveno 4030

tėvų globos netekusių vaikų – 44,1 % mergaičių ir 55,9 % berniukų – kuriems globa buvo

nustatyta globos institucijoje. Pagal statistinius duomenis globa (rūpyba) institucijose dažniau

nustatoma berniukams, o mergaitėms globa (rūpyba) dažniau nustatoma šeimoje, šeimynoje, jų

daugiau įvaikinama ar grąžinama į biologinę šeimą.

Didžiausią globos namuose augančių vaikų dalį sudaro 10–14 metų vaikai (36,6 % visų

globos namuose gyvenančių vaikų) ir 15–17 metų nepilnamečiai (28,3 % visų globos namuose

gyvenančių vaikų). Iš 4030 globos namuose gyvenusių vaikų vaikai nuo 10 metų iki 17 metų

sudaro 64,9 % visų globos namuose gyvenančių vaikų. Šio amžiaus vaikams labai sunku surasti

globėjų (rūpintojų) šeimas ar juos įvaikinti. Taip pat dalis jų, sulaukę nurodyto amžiaus ir

prasidėjus paauglystei bei išryškėjus socialiniams pokyčiams, stipriai keičiantis vaiko gyvenimo

ir veiklos sampratai bei socialiniam vaidmeniui, susiduria su vaiko bendravimo sunkumais.

Dažnas jų, nepritapęs globėjų šeimose arba socialiai nebrandžiose biologinėse šeimose, patenka į

globos institucijas.

2012 m. pabaigoje vaikų globos institucijose buvo globojama 4030 vaikų, tai sudarė 38,2

% visų tėvų globos netekusių vaikų. Nors vaikų, globojamų institucijoje, skaičius kasmet

mažėjo, tačiau dalis visų tėvų globos netekusių vaikų, augančių institucijoje, išaugo. Jei 2010 m.

54

37,5 % visų tėvų globos netekusių vaikų augo institucijose, 2011 m. tai sudarė 38,09 %, o 2012

m. – 38,2 %. Pateiktame grafike nurodyti duomenys apie vaikų globos institucijose globojamų

(rūpinamų) vaikų skaičiaus pokyčius nuo 2008 m.

13 pav. Vaikų, kuriems nustatyta globa (rūpyba) institucijoje, skaičiaus pokytis 2008–2012 m.

Per 2012 m. globa (rūpyba) vaikų globos institucijose nustatyta 1180 vaikų – 1162

vaikams (98,5 %) nustatyta laikinoji globa (rūpyba) ir tik 18 vaikų (1,5 %) – nuolatinė globa

(rūpyba). Vaikams, pirmą kartą netekusiems tėvų globos, VTAS specialistai nustato laikinąją

globą (rūpybą), planuodami teikti šeimoms socialines paslaugas bei tikėdamiesi, kad situacija

biologinėse šeimose pasikeis į teigiamą pusę ir vaikus bus galima grąžinti į šeimą, todėl

apgyvendinant vaikus globos namuose laikinosios globos (rūpybos) nustatymo atvejų yra žymiai

daugiau nei nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo atvejų. Nuolatinė globa (rūpyba) nustatoma

vėliau, jau vaikams gyvenant vaikų globos įstaigose, pakeitus laikinąją globą (rūpybą) nuolatine.

2012 metų pabaigoje iš 4030 vaikų globos įstaigose gyvenusių tėvų globos netekusių

vaikų laikinoji globa (rūpyba) nustatyta 1273 vaikams (31,6 % globos įstaigose gyvenusių

vaikų), o nuolatinė globa (rūpyba) – 2757 vaikams (68,4 % vaikų). Laikinoji globa nustatyta

didžiajai daliai vaikų, netekusių tėvų globos 2012 metais. Tai rodo pakankamai efektyvų darbą

su biologine vaiko šeima, kai nesikeičiant tėvų gyvenimo būdui ir sąlygoms bei nesant galimybių

vaiką grąžinti į šeimą, jam per metus ar dvejus nustatoma nuolatinė globa. Atkreiptinas dėmesys,

kad didžiajai daliai vaikų iki 6 metų, augančių vaikų globos institucijoje, yra nustatyta laikinoji

55

globa. 2012 m. pabaigoje iš 869 vaikų iki 6 metų amžiaus laikinoji globa institucijoje nustatyta

553 vaikams (63,6 %), iš jų net 373 vaikams – iki 3 metų amžiaus (14 pav.).

2012 m. iš visų 1205 globos (rūpybos) institucijose nustatymo vaikams atvejų didžiausia

dalis, t. y. 35,3 % (425 atvejai) buvo nustatyti 0–3 metų amžiaus vaikams. Šio amžiaus vaikams

reikalingas ypatingas suaugusiųjų dėmesys, kasdieninė priežiūra, todėl tokie vaikai dažniau

paimami iš šeimų, kurios stokoja tėvystės įgūdžių. Iki 3 m. amžiaus tėvų globos netekusiems

vaikams dažniausiai nustatoma laikinoji globa, siekiant juos grąžinti į šeimą. Per 2012 metus 421

šios amžiaus grupės vaikui (t. y. 34,9 % visų per ataskaitinį laikotarpį globos nustatymo atvejų)

buvo nustatyta laikinoji globa, o globos institucijose ataskaitinio laikotarpio pabaigoje globos

įstaigose gyveno 499 vaikai iki 3 metų amžiaus. Atkreiptinas dėmesys, kad tokio amžiaus vaikui

yra ypač svarbus abipusis asmeninis ryšys su suaugusiuoju, todėl turi būti pereinama prie

profesionalių laikinųjų globėjų sistemos. Nors šiuo metu įgyvendinama globos šeimoje

skatinimo strategija, vykdomas globėjų mokymas ir rengimas globai, taip pat plėtojamos tęstinės

paslaugos globėjų šeimoms, laikinųjų globėjų šeimų, kurios būtų pasirengusios auginti mažą

vaiką ir kartu dirbti su jo biologine šeima, kad vaikas galėtų į ją sugrįžti, yra labai nedaug.

Didžiausią vaikų, globojamų (rūpinamų) institucijose, skaičių 2012 m. pabaigoje sudarė

vaikai nuo 10 metų iki pilnametystės (2616 – 64,9 % visų globos namuose gyvenančių vaikų). Iš

jų 2117 vaikams nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) institucijoje (80,9 %), o laikinoji globa

(rūpyba) nustatyta tik 490 vaikų (19,1 %). Šio amžiaus grupės vaikams labai sunku surasti

globėjų (rūpintojų) ar įtėvių šeimas, jie rečiau grąžinami į biologines šeimas.

Rečiausiai globa institucijoje nustatoma 15–17 metų nepilnamečiams – 8,6 % (104

atvejai). Tačiau šie vaikai taip ir lieka globos institucijose iki pilnametystės.

56

0 500 1000 1500

0-3 metai

4-6 metai

7-9 metai

10-14 metų

15-17 metų

126

190

324

1152

965

373

180

221

324

175

499

370

545

1476

1140Atitinkamos amžiaus grupėsvaikų skaičius iš viso

Vaikų, kuriems nustatytalaikinoji globa (rūpyba),skaičius metų pabaigoje

Vaikų, kuriems nustatytanuolatinė globa (rūpyba),skaičius metų pabaigoje

14 pav. Institucijose globojamų vaikų skaičiaus santykis pagal amžių ir globos (rūpybos) rūšį.

2012 m. daugiausiai vaikams globa nustatyta savivaldybių vaikų globos institucijose –

664 atvejai iš 1205 (55,1 %). Iš viso 54 savivaldybių vaikų globos namuose gyveno 2199 vaikai,

o 12 savivaldybių vaikų globos grupėse – 149 vaikai. Iš viso savivaldybių vaikų globos įstaigose

gyveno 2348 vaikai (58,3 % visų institucijose globojamų vaikų).

Žemiau pateiktoje lentelėje matome 2006–2012 m. vaiko globos (rūpybos) nustatymo

atvejų globos institucijose pasiskirstymą pagal institucijas:

4 lentelė. Vaikų globos vieta pagal institucijas 2006–2011 m. (atvejų per metus)

Vaikų globos vieta

2006

m.

2007

m.

2008

m.

2009

m.

2010

m.

2011

m.

2012

m.

Institucijose: 1670 1583 1435 1090 1265 1410 1205

Kūdikių namuose 229 245 205 192 242 169 177

Valstybiniuose VGN 587 3 93 406 210 158 212 102

Vaikų globos įstaigose vaikams su

negalia 18 15 19 9 8 7

4

Savivaldybės VGN 421 543 437 419 623 667 664

Savivaldybės vaikų globos

grupėse 235 215 232 171 159 181

125

Nevyriausybiniuose VGN 161 166 133 89 69 158 121

Kitose įstaigose 19 6 3 0 6 16 12

57

Palyginus VTAS pateiktus 2012 m. ir 2011 m. duomenis, žymiai sumažėjo globos

(rūpybos) nustatymo vaikams atvejų skaičius, kai globa nustatyta valstybiniuose vaikų globos

namuose (2012 m. 110 atvejų mažiau nei 2011 m.), nevyriausybiniuose VGN (2012 m. 37

atvejais mažiau nei 2011 m.), savivaldybės vaikų globos grupėse (2012 m. 56 atvejais mažiau nei

2011 m.). Kūdikių globos namuose nustatytų globos atvejų skaičius šiek tiek padidėjo – 2012 m.

nustatyta 8 atvejais daugiau. Šiuos pokyčius sąlygojo 271 vaiku sumažėjęs bendras vaikų,

kuriems nustatyta globa (rūpyba), skaičius (2011 m. – 10813 vaikų, 2012 m. – 10542 vaikams).

Taip pat vadovaujantis Vaikų globos įstaigų optimizavimo plano, patvirtinto socialinės apsaugos

ir darbo ministro 2007 m. spalio 11 d. įsakymu Nr. A1-282, 5 punktu, nuo 2010 m. nuosekliai

mažinamas planinis vietų skaičius vaikų globos įstaigose, siekiant, kad vaikų globos įstaigų vietų

skaičius būtų ne didesnis negu 60 vietų. Atsižvelgiant į optimizavimo plano nuostatas,

valstybinėse vaikų globos įstaigose kasmet patvirtinamas mažesnis planinis vietų skaičius, tuo

tarpu savivaldybių vaikų globos įstaigose globos (rūpybos) nustatymo atvejų skaičius beveik

nepakito.

836 vaikai (20,7 %) gyveno 10-yje valstybinių socialinės globos įstaigų, iš jų 700 vaikų –

valstybiniuose vaikų globos namuose, 136 vaikai – valstybiniuose socialinės globos namuose,

skirtuose vaikams ir jaunimui su negalia. Nevyriausybiniuose vaikų globos namuose (505 vaikai)

ir kitose įstaigose (25 vaikai) gyveno 530 vaikų (13,2 %), kuriems buvo nustatyta globa (rūpyba)

globos institucijose, ir 316 vaikų (7,8 %) gyveno 5-iuose kūdikių namuose.

Taigi, nežiūrint valstybės vykdomų įvairių socialinių programų, skirtų tam, kad būtų

stiprinamas darbas su socialinės rizikos šeimomis, pritraukiama daugiau globėjų šeimų ir

teikiamos jiems paslaugos, vaiko globa institucijoje išlieka opi problema.

5. 5. Globos (rūpybos) kaita

Globos forma dažniausiai keičiama tada, kai vaikas iš institucijos yra perkeliamas į

globėjų šeimą. 2012 m. globa institucijoje į globą šeimoje buvo pakeista 144 vaikams. Tai 11

vaikų mažiau nei 2011 m. ir 86 vaikais mažiau nei 2010 m. Iš globos (rūpybos) šeimoje į

institucijas sugrįžo 110 vaikų, t. y. penkiais vaikais mažiau nei 2011 m. Taigi šis skaičius išlieka

vis dar nemažas.

58

5 lentelė. Globos (rūpybos) kaita

2011 m. 2012 m.

Globa (rūpyba) pakeista

Į globą (rūpybą) socialinės globos įstaigoje

Į globą (rūpybą) šeimynoje

Į globą (rūpybą) šeimoje

Į globą (rūpybą) socialinės globos įstaigoje

Į globą (rūpybą) šeimynoje

Į globą (rūpybą) šeimoje

Iš globos (rūpybos) šeimoje

115 46 0 110 23 0

Iš globos (rūpybos) šeimynoje

6 0 3 4 0 9

Iš globos (rūpybos) socialinės globos įstaigoje

0 35 155 0 34 144

Globa šeimoje į globą šeimynoje 2012 m. buvo pakeista 23 vaikams. 2011 m. tokių vaikų

buvo dvigubai daugiau. Ataskaitiniais metais šeimose pradėti globoti 9 buvę šeimynos

globotiniai, 2011 m. tokių vaikų buvo tik 3. Institucijoje augusių ir įkurdintų šeimynoje vaikų

skaičius 2012 m. išlieka panašus – 34 vaikai. 2011 m. metais globa socialinės globos įstaigose

pakeista 35 vaikams.

Pagrindinės priežastys, kodėl globa šeimoje susiklosto nesėkmingai, paprastai yra

pablogėjusi globėjo sveikata, kito svarbios pasikeitusios aplinkybės, vaiko elgesio ar (ir)

emocinės problemos, išryškėjančios tada, kai jau vaikas žengia į paauglystę. Globėjai, susidūrę

su problemomis auginant vaiką, dažnai bijo laiku kreiptis pagalbos. Be to, mūsų šalyje paslaugos

globojančioms šeimoms dar tik pradedamos vystyti, todėl neretai globėjas, nepajėgdamas

iškilusios problemos išspręsti pats, nusprendžia atsisakyti vaiko.

5. 6. Globėjo (rūpintojo) atleidimas ar nušalinimas nuo pareigų

Vaiko globa (rūpyba) šeimoje, šeimynoje ar institucijoje gali pasibaigti ne tik jam

sulaukus pilnametystės, bet ir tada, kai globėjas (rūpintojas) yra atleidžiamas ar nušalinamas nuo

globėjo (rūpintojo) pareigų, fiziniam asmeniui, kuris buvo paskirtas vaiko globėju, mirus.

Dauguma globėjo atleidimo nuo pareigų priežastis – vaiko grąžinimas biologiniams tėvams.

Globa šeimoje 2012 m. baigėsi vaikus grąžinus tėvams 407 atvejais (65,12 %), šeimynoje – 30

59

atvejų (65,22 %), o institucijoje – 734 atvejais (65,13 %). 2011 m. tokių atvejų šeimoje buvo

392, šeimynoje – 18, institucijoje – 738.

Iš viso dėl globėjo (rūpintojo) atleidimo, nušalinimo nuo globėjo pareigų ar mirties per

2012 m. baigėsi 625 globų šeimoje (2011 m. – 640). Ataskaitiniu laikotarpiu globa šeimoje

baigėsi 574 atvejais, kai vaiko globėjas (rūpintojas) iš pareigų buvo atleistas: 407 atvejais – vaiką

grąžinus biologiniams tėvams, 14 atvejų – dėl paties globėjo ar jo artimųjų ligos, 13 atvejų – dėl

nuolatinio globėjo paskyrimo, 140 atvejų – dėl kitų svarbių priežasčių (15 pav.). 25 atvejais

globa šeimoje baigėsi, kai globėjas nuo globėjo pareigų buvo nušalintas. 2011 m. buvo 32

globėjo nušalinimo nuo pareigų atvejai. Dažniausiai taip nutiko dėl netinkamo globėjo pareigų

vykdymo (16 atvejų). Kiti atvejai buvo šie: globėjas neužtikrino globojamo vaiko interesų

apsaugos ar naudojosi savo, kaip globėjo, teisėmis, siekdamas savanaudiškų tikslų.

Globojamo šeimynoje vaiko globėjas (rūpintojas) nuo pareigų iš viso buvo atleistas 46

atvejais. 30 šių atvejų vaikas buvo grąžintas tėvams, 4 – likviduota šeimyna (15 pav.). 2011 m.

likviduotų šeimynų buvo 12. Šeimyna nuo globėjo pareigų atleista 9 atvejais, kai globėju

paskirtas fizinis asmuo, o likusiais trimis atvejais – dėl kitų svarbių priežasčių.

407

167

25

26

30

16

0

734

391

2

0%

10%

20%

30%

40%

50%

60%

70%

80%

90%

100%

Atv

ejų

sk

aiči

us

Globa šeimoje Globašeimynoje

Globainstitucijoje

Globėjas mirė

Nušalintas nuo pareigų

Atleistas nuo pareigų:kitos priežastys

Atleistas nuo pareigų:grąžintas tėvams

15 pav. Vaiko globėjo (rūpintojo) atleidimas ir nušalinimas nuo pareigų

Institucijoje globojamo vaiko globėjas (rūpintojas) nuo pareigų 2012 m. buvo atleistas ar

nušalintas 1127 kartus. Palyginus su 2011 m., institucijos atleidimo ar nušalinimo nuo pareigų

atvejų 2012 m. buvo dvylika daugiau. 391 atveju vaiko globėju (rūpintoju) buvo paskirtas fizinis

60

(144 atvejai) ar kitas juridinis asmuo. Vienos įstaigos, kaip globėjo, pakeitimas kita institucija

vyko vaikui sulaukus tam tikro amžiaus (pavyzdžiui, vaikas iš kūdikių namų perkeliamas į

globos instituciją, kurioje auga vyresnio amžiaus vaikai – 31 atvejis), turint specialiųjų poreikių

(pavyzdžiui, žymių sveikatos sutrikimų – 18 atvejų), reorganizavus globos įstaigą (71 atvejis),

paprašius pačiam vaikui (9 atvejai) ar jo giminaičiams (3 atvejai) ir dėl kitų priežasčių (115

atvejų). Globos institucija nuo globėjo (rūpintojo) pareigų, kaip netinkamai jas atlikusi, 2012 m.

buvo nušalinta 2 kartus. 2011 m. pasitaikė 4 institucijų nušalinimo atvejai dėl negebėjimo

užtikrinti vaiko interesų apsaugos.

5. 7. Globos (rūpybos) pasibaigimo priežastys

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.255 straipsnis numato, kad vaiko globa

(rūpyba) baigiasi, kai vaikas grąžinamas tėvams, sulaukia pilnametystės arba emancipuojamas,

įvaikinamas ar susituokia. Per 2012 m. užregistruotas 2421 vaikų globos (rūpybos) pasibaigimo

atvejis. Tai 138 atvejais mažiau nei 2011 m. Iš jų laikinoji globa baigėsi 1289 atvejais, o

nuolatinė – 1132 atvejais. Dažniausia laikinosios globos pasibaigimo priežastis, kaip ir

ankstesniais metais, yra vaiko grąžinimas į biologinę šeimą (86,73 % laikinosios globos atvejų ir

48,37 % visų atvejų). Nuolatinai globojamų vaikų globa (rūpyba) dažniausiai baigiasi vaikui

sulaukus pilnametystės arba jį emancipavus (81,18 % nuolatinės globos ir 43,41 % visų atvejų).

Atitinkamai tik 53 atvejais per ataskaitinį laikotarpį iš nuolatinės globos grįžo į biologinę šeimą.

Iš viso 2012 m. į biologinę šeimą grąžinti 1152 vaikai. Tai 46 vaikais daugiau nei 2011 m. ir 73

vaikais daugiau nei 2010 m. Kai kurie vaikai į šeimą grąžinti kelis kartus: iš viso 2012 m. buvo

1171 globos pasibaigimo, vaiką grąžinus tėvams, atvejis. Kitos globos pasibaigimo priežastys,

kaip ir ankstesniais metais, buvo vaiko įvaikinimas (7,81 % visų atvejų), santuoka (0,16 % visų

atvejų) ir mirtis (0,25 % visų atvejų).

2012 m. 824 atvejais laikinoji globa buvo pakeista nuolatine. 2011 m. tokių atvejų buvo

13 daugiau.

5. 8. Išvados ir pasiūlymai

1. 2012 m. daugiausia tėvų globos neteko mažamečiai vaikai iki 3 metų amžiaus, augantys

su vienu iš tėvų dėl to, kad tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų nesirūpina, nesidomi vaiku, jo

neprižiūri, netinkamai auklėja, naudoja fizinį ar psichinį smurtą, dėl ko kyla pavojus vaiko

61

fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi bei saugumui. Per 2012 m. daugiausia

globa institucijoje nustatyta taip pat šios amžiaus grupės vaikams.

2. Nors skaičius vaikų, kuriems 2012 m. nustatyta globa šeimoje, yra beveik 77 vaikais

mažesnis nei 2011 m., tačiau dėl mažesnio paties per metus be tėvų globos likusių vaikų

skaičiaus procentinė dalis vaikų, kuriems nustatyta globa šeimoje, išaugo. Pagrindinė globoti

motyvuojanti priežastis – giminystės ryšiai su vaiku.

3. Vaikų, globojamų šeimynose, skaičius 2012 m. išaugo. Daugiausia ataskaitiniais metais

šeimynose buvo apgyvendinta vaikų iki trejų metų amžiaus, tačiau bendras šios amžiaus grupės

šeimynoje globojamų vaikų skaičius yra mažiausias.

4. Net 64,9 % vaikų, augančių institucijoje, yra vyresni nei 10 metų amžiaus, kuriems

nustatyta nuolatinė globa.

5. Lietuvoje nėra išvystyta profesionalių laikinųjų globėjų, galinčių teikti pagalbą ne tik

vaikui, bet ir jo šeimai, siekiant vaiką į ją grąžinti, sistema, todėl vis dar daugiau nei pusė per

metus tėvų globos netenkančių vaikų apgyvendinami vaikų globos institucijose.

62

6. GLOBĖJŲ IR ĮTĖVIŲ PAIEŠKA, JŲ RENGIMAS, PAGALBOS GLOBĖJAMS IR

ĮTĖVIAMS TEIKIMAS

6. 1. Globos skatinimo šeimoje strategija

Šalyje nemažėjant vaikų globos institucijose augančių ir tėvų globos netenkančių vaikų

skaičiui, didelis dėmesys turi būti skiriamas visuomenės informavimui ir šeimų skatinimui

priimti sprendimą auginti tėvų globos netekusį vaiką. Žiniasklaidoje neretai pasirodo ne visai

teigiamai ar objektyviai aprašytos vaikų globos istorijos, kurios, neturėdamos atsvaros – sėkmės

istorijų, kenkia visam procesui.

Tarnyba 2012 m. pradėjo įgyvendinti Globos skatinimo šeimoje (šeimynoje)

komunikacinę strategiją (toliau – Strategija), kurios tikslas – sukurti vaikų globos, kaip labai

naudingo ir gero darbo, įvaizdį. Jis skirtas aktyviems, atsakingiems ir norintiems tai daryti

visuomenės nariams, piliečiams ir šeimoms. Strategijos šūkis „Globa – neįkainojama dovana“

reiškia dovaną ne tik vaikui, kurį žmogus prisiima atsakomybę užauginti, bet ir pačiam žmogui,

kuris globodamas gali atrasti daug nepažintų savo savybių ir galimybių, realizuoti save kitokioje

veikloje, taip pat ir visuomenei, kuri stiprėja, turėdama daugiau laimingų vaikų (plačiau dalyje

„Renginiai ir socialinė reklama“).

Tarnyba yra atsakinga už bendros globėjų (įtėvių) rengimo sistemos įgyvendinimą

Lietuvoje. Vienas svarbiausių uždavinių – plėtoti paslaugas norintiems globoti, įvaikinti

asmenims ir jau vaikus auginančioms šeimoms. Nuo 2008 m. pradėta įgyvendinti bendra globėjų

(rūpintojų) ir įtėvių rengimo programa PRIDE. Siekiant, kad minėta programa taptų priimtinesnė

ir suprantamesnė Lietuvos žmonėms, nuo 2012 m. ji pavadinta lietuvišku GIMK (Globėjų ir

įtėvių mokymas ir konsultavimas) vardu. Taip pat sukurtas GIMK programos logotipas. GIMK

paslaugas nuo 2008 metų Lietuvoje teikia atestuoti GIMK socialiniai darbuotojai. Kaip ir

ankstesniais metais, vadovaujantis Projektų dėl globėjų (rūpintojų) ir įtėvių paieškos, rengimo,

atrankos, konsultavimo ir pagalbos jiems teikimo paslaugų atrankos konkurso organizavimo

2008–2012 metais nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo

ministro 2008 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. A1-73 (Žin., 2008, Nr. 33-1185), 2012 m. buvo

paskelbtas projektų finansavimo konkursas. Konkurso būdu atrinkti ir finansuoti 25 projektai.

2012 m. GIMK įstaigos įtėvių ir globėjų paiešką vykdė įvairias būdais. Apie GIMK

programą daug rašė regioninė spauda. Reklaminės skrajutės, plakatai, kalendoriai, socialiniai

tinklalapiai ir reklama per vietinę televiziją ir radiją, LCD ekranuose, viešajame transporte

atkreipė žmonių dėmesį daugelyje šalies miestų.

63

Būsimi įtėviai ir globėjai (rūpintojai) teigia, kad apie mokymus sužinojo iš draugų ir

socialinių tinklapių. Visą pirminę informaciją apie įvaikinimo ir globos procedūrą, kas jų mieste

vykdo įtėvių ir globėjų mokymus bei atlieka vertinimą, žmonės sužino iš gyvenamosios vietos

VTAS darbuotojų.

Taip pat ir toliau vykdomas globėjų (rūpintojų) ir įtėvių šeimų pasirengimo globoti ar

įvaikinti patikrinimas yra viena veiksmingiausių priemonių, skatinančių visuomenę geriau

suprasti be tėvų globos likusio vaiko poreikius, įvertinti savo galimybes ir keisti požiūrį į

sunkumus patiriančias šeimas bei jų vaikus. GIMK atestuoti socialiniai darbuotojai nuolat kaupia

ir analizuoja informaciją apie teikiamų paslaugų poreikį, kokybę, naudą ir prieinamumą.

Daugumoje įstaigų GIMK programos mokymų veiksmingumas vertinamas atliekant dalyvių

apklausą žodžiu ir anketavimą raštu. Vienoje Vilniaus GIMK įstaigoje būsimi įtėviai ir globėjai

(rūpintojai) po mokymų savo nuomonę gali išdėstyti interneto svetainėje www.apklausa.lt.

Dalyvių nuomonę apie mokymus GIMK specialistai vertino ir kitais būdais: analizavo

dalyvių minčių pokyčius mokymu metu bei stebėjo jų nuostatų kitimą.

GIMK mokytojai nurodė, kad apie mokymus dalyviai atsiliepė teigiamai, nors iš pradžių į

mokymus jie žiūrėjo skeptiškai. Dauguma tikėjosi daug teorinės medžiagos. Juos nustebino, kad

mokymų metu pateikiama daug praktinių užduočių, vaizdo filmų ir namų darbų.

Po mokymų dalyvių požiūris į globą tapo brandesnis ir atsakingesnis. Dalyviai turėjo

progą pažvelgti į globos procesą giliau, pažinti globojamo vaiko emocijas skirtingais jo

vystymosi tarpsniais, keitėsi požiūris į vaiko elgesio priežastis. Mokymų metu dalyviai suprato,

kad globojamam ar įvaikintam vaikui labai svarbi jo istorija, biologinė šeima ir ryšių su ja

palaikymas. Taip pat keitėsi šeimų požiūris į biologinius tėvus: vietoj buvusio pykčio, smerkimo

bei kaltinimų atsirado daugiau supratimo, gailesčio ir užuojautos.

Mokymuose dalyvavę asmenys galėjo tinkamai įvertinti savo galimybes ir gebėjimus.

Tokiu būdu jų šeimos buvo apsaugotos nuo neteisingo sprendimo priėmimo, o likęs be tėvų

globos vaikas – nuo dar vienos netekties.

Stebima tendencija, jog mokymų metu kinta dalyvių požiūris į globojamo ar įvaikinto

vaiko poreikius, tampa lengviau juos įvardyti, suprasti jų tenkinimo svarbą (ypač specifinių

poreikių vaikų netekčių išgyvenimą, prieraišumo jausmo formavimą, poreikį bendrauti su

biologine šeima).

Beveik visi dalyviai išsakė, jog mokymai pagilino ir praplėtė jų žinias įvaikinimo srityje,

paskatino dar daugiau domėtis šia tema. Taip pat jie padėjo geriau suprasti tėvų globos netekusių

ir saugaus prieraišumo neturėjusių vaikų poreikius. Šeimos iki mokymų esą maniusios, kad

vaikui nereikia žinoti apie kilmę, nes ši tiesa jį tik skaudins. Mokymų metu nuostatos minėtu

64

klausimu visiškai pasikeitė, šeimos apsisprendė atvirai kalbėtis su vaiku apie tai nuo pat pradžių.

Dalyviai išmoko, kaip kalbėti su įvaikintu vaiku apie jo biologinę šeimą.

GIMK mokytojai ataskaitose nurodė, kad vidutinis būsimų įtėvių amžiaus vidurkis buvo

35 metai, o globėjų (rūpintojų) – 42 metai.

Daugumos šeimų pageidaujamo įvaikinti vaiko amžius mokymų metu keitėsi nedaug.

Paprastai šeimos, norinčios globoti vyresnius vaikus, dažniausiai susietos su jais giminystės

ryšiais.

Kaip pagrindinį motyvą – norą padėti likimo nuskriaustam vaikui – nurodo 37 % visų

mokymų dalyvių. 25 % apklaustųjų įvaikinimą ir globą renkasi dėl negalėjimo susilaukti

biologinių vaikų. Pastebėta, kad šis motyvas dominuoja tarp šeimų, norinčių įvaikinti. 13 %

dalyvių nurodė, kad nori turėti vaiką, 46 % buvo giminystės ryšiais susiję su pageidaujamu

įvaikinti (globoti) vaiku. Tokios šeimos nori padėti giminaičių vaikams užaugti šeimoje, o ne

globos institucijoje.

2012 m. beveik visos GIMK įstaigos organizavo globėjų šventes, įvairias akcijas, skatino

globėjų klubų veiklą ir inicijavo globėjų asociacijų steigimą.

6. 2. GIMK vykdoma veikla savivaldybėse

2012 metais įtėvių ir globėjų (rūpintojų) rengimą Lietuvoje vykdė 25 įstaigos. Šis

skaičius nekinta nuo 2010 m. Visos 60 savivaldybių dėl globėjų ir įtėvių rengimo yra

pasirašiusios sutartis su GIMK rengimo įstaigomis. Didžiuosiuose Lietuvos miestuose tendencija

išlieka tokia pati, globėjų it įtėvių mokymą juose vykdo net kelios įstaigos.

Nuo 2010 m. įstaigų kaita labai nedidelė. 2011 ir 2012 m. dvi įstaigos veiklą nutraukė ir

dvi naujos įstaigos ją pradėjo. Įstaigų skaičius išliko tas pats, teritoriniu atžvilgiu ši kaita įtakos

taip pat neturėjo.

Globėjams (rūpintojams) ir įtėviams paslaugas gali teikti tinkamai tam pasirengę

specialistai. Jų tinkamumo vykdyti asmenų pasirengimo globoti (rūpintis) ar įvaikinti vaiką

patikrinimą nustatymas atliekamas specialistų atestacijos metu. 2012 m. gruodžio 31 d. Lietuvoje

iš viso dirbo 53 atestuoti GIMK mokytojai. Visų prašymai dėl atestacijos 2012 m. buvo

patenkinti. Palyginus su 2010 m. (60) ir 2011 m. (56), atestuotų socialinių darbuotojų skaičius

kito nežymiai. Atestacijos posėdžių metu dėmesys skirtas pareiškėjų motyvacijai, kvalifikacijai,

su globa ir įvaikinimu susijusiai vykdytai veiklai (jei buvo atestuojama pakartotinai). Visi

specialistai atestuoti vieniems metams.

65

Nuo 2007 m., kada Lietuvoje buvo pradėta adaptuoti ir įgyvendinti bendra įtėvių ir

globėjų (rūpintojų) rengimo programa, iki 2012 m. pagal GIMK programą apmokyti 95

specialistai. Beveik pusė šių darbuotojų nebedalyvauja GIMK veikloje dėl tam tikrų priežasčių.

2012 m. 5 GIMK specialistai nutraukė veiklą, o dar 5 specialistai šiuo metu sustabdė veiklą dėl

motinystės atostogų.

2012 metais mokymai organizuoti 46 būsimų įtėvių ir globėjų (rūpintojų) grupėms.

Grupių skaičius per metus išlieka panašus, lyginant su 2011 m. – 47 grupės, tuo tarpu 2010 m.

buvo 59 grupės. Didžiausias vienos įstaigos parengtų grupių skaičius yra 4, o mažiausias – 1.

Vidutiniškai vienai įstaigai tenka per metus parengti 2 grupes po 10 žmonių. Per 2012 m. 7

įstaigos neturėjo nei vienos būsimų įtėvių grupės. Utenos vaikų globos namai, kaip viena iš

GIMK įstaigų, yra pasirašę bendradarbiavimo sutartis su Utenos, Zarasų, Rokiškio ir Molėtų

rajonų savivaldybėmis, tačiau jie nemokė nei vienos būsimų įtėvių ar globėjų (rūpintojų) grupės.

Įstaiga pravedė tęstinius mokymus 152 jau globojančioms (rūpinančioms) šeimoms.

Didmiesčiuose ir šalia jų esančiuose rajonuose parengtų būsimų įtėvių ir globėjų (rūpintojų)

šeimų skaičius gerokai didesnis nei atokesniuose rajonuose. 2012 m. 62 % (312 asmenų) būsimų

įtėvių ir globėjų (rūpintojų) parengė Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestuose ir rajonuose

veikiančios 9 įstaigos, kurios moko ir gretimų miestų bei rajonų gyventojus. Daugiausia (15)

būsimų įvaikintojų šeimų per 2012 m. parengė VšĮ „Pagalbos paaugliams iniciatyva“, dirbanti su

Vilniaus m., Vilniaus, Širvintų, Trakų ir Šalčininkų rajonų savivaldybėmis. Daugiausia (33)

globėjų (rūpintojų) šeimų parengė VšĮ Psichologinės paramos ir konsultavimo centras, dirbantis

su Kauno, Prienų, Raseinių, Kėdainių, Jonavos, Kaišiadorių rajonų ir Birštono miesto

savivaldybėmis.

Įvadiniai GIMK programos mokymai būsimiesiems globėjams ir įtėviams trunka apie

tris, išimtiniais atvejais (pavyzdžiui, kai trūksta informacijos išvadai parengti, rengiami

papildomi susitikimai su šeima) apie keturis mėnesius. Per šį laikotarpį asmenys, ketinantys

įvaikinti ar globoti, turi išklausyti 10 sesijų įvairiomis temomis. Mokymų metu organizuojamos

ne mažiau kaip dvi individualios konsultacijos ir apsilankymai globėjų (rūpintojų) ir įvaikintojų

namuose. Mokymų dalyviai taip pat atlieka namų darbus, kuriuos vėliau aptaria ir analizuoja

kartu su grupės vadovais individualių ar grupinių užsiėmimų metu.

Įvadiniuose mokymuose pagal bendrą GIMK programą 2012 m. dalyvavo 229 globėjai

(336 asmenys) ir 89 įvaikintojų šeimos (167 asmenys). Iš viso įvadiniuose mokymuose dalyvavo

318 šeimų (503 asmenys). Lyginant su 2010 m., dalyvių skaičius mokymuose per dvejus metus

sumažėjo 99 asmenimis. Lyginant mokymuose dalyvavusių įvaikinusių šeimų skaičių 2012 m. ir

2010 m., šeimų sumažėjo 25 %, o lyginant su 2011 m., beveik 5 %. Būsimų globėjų (rūpintojų)

66

skaičius mokymuose 2012 m. 16 % mažesnis nei 2010 m. ir 4 % didesnis nei 2011 m. Mokymų

dalyvių skaičius išlieka panašus, nors stebimas nedidelis mažėjimas nuo 2010 m. Iš 318 šeimų

294 (92 %) buvo įvertintos kaip tinkamai pasirengusios globai (rūpybai) ir įvaikinimui.

Teigiamos išvados parengtos 83 būsimų įtėvių ir 211 globėjų (rūpintojų) šeimų.

Nepasirengusiomis pripažinta 6 įtėvių ir 18 globėjų (rūpintojų) šeimų. Pagrindinės priežastys,

nulėmusios neigiamų išvadų parengimą, yra šios: įvaikio ir įtėvio netinkamas amžiaus skirtumas,

medicininės kontraindikacijos, netinkama motyvacija, tam tikrų vaiko poreikių nesupratimas,

nerealūs lūkesčiai vaiko atžvilgiu, neišgedėta vaiko netektis, negebėjimas adekvačiai vertinti

savo gebėjimus ir galimybes, vieno iš sutuoktinių nedalyvavimas mokymuose, mokymų metu

pasikeitusios šeiminės aplinkybės, sudėtingas bendravimas su specialistais ir pan.

2011 m. gruodžio 28 d. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro

įsakymu Nr. A1-559 patvirtintas „Dėl institucijoje globojamo (rūpinamo) vaiko išleidimo

laikinai svečiuotis tvarkos aprašas”, kuriame numatoma, kad VTAS, bendradarbiaudamas su

atestuotais socialiniais darbuotojais išsiaiškina, ar fizinis asmuo gali priimti vaiką laikinai

svečiuotis, fizinio asmens buities ir gyvenimo sąlygas, galimybes tenkinti vaiko poreikius, ar

kartu gyvenantys asmenys sutinka, kad vaikas laikinai svečiuotųsi. Tai įvertinus, parengiama

išvada apie fizinio asmens tinkamumą priimti vaiką laikinai svečiuotis.

2012 m. GIMK mokytojai 5 įstaigose (Vaiko gerovės centras „Pastogė”, Psichologinės

paramos ir konsultavimo centras, Panevėžio socialinių paslaugų centras, Klaipėdos m. šeimos ir

vaiko gerovės centras ir Visagino socialinių paslaugų centras) įvertino 102 šeimas, kurios

pageidavo priimti vaiką laikinai svečiuotis.

Nuo 2011 m. Lietuvoje vykdomi tęstiniai globėjų ir įtėvių mokymai. Tęstinė globėjų ir

įtėvių mokymo bei konsultavimo programa skirta globojančių ar įvaikinusių vaikus šeimų

mokymui bei palaikymui. Ją sudaro dešimt dalių. Visos mokymo programos trukmė – 84

valandos. Pagal šeimos poreikį patys mokytojai sprendžia, kaip organizuoti mokymus ir kokias

temas jų metu nagrinėti.

2012 m. visos GIMK įstaigos organizavo mokymus esamiems įtėviams ir globėjams

(rūpintojams) pagal tęstinę įtėvių ir globėjų (rūpintojų) programą. Tęstiniuose įtėvių ir globėjų

(rūpintojų) mokymuose dalyvavo 85 įvaikinusios šeimos (140 asmenų) ir 350 jau globojančių

šeimų (407 asmenys), iš viso 547 asmenys. Kaip ir įvadinių mokymų metu, tęstinės paslaugos

organizuojamos bendroms įtėvių ir globėjų (rūpintojų) grupėms.

GIMK specialistai nuolat teikia individualias konsultacijas jau globojančioms ir

įvaikinusioms šeimoms, jų nariams ir vaikams. 2012 m. veiklos ataskaitose 6 GIMK įstaigos

(Vaiko ir tėvų centras „Aš ir mes”, Šiaulių m. socialinių paslaugų centras, Utenos vaikų globos

67

namai, VšĮ „Sotas”, Šeimos santykių institutas ir Psichologinės paramos ir konsultavimo centras)

nurodė, kad individualias konsultacijas suteikė 115 šeimų. Šeimos į specialistus kreipėsi

tiesiogiai arba jos buvo nusiųstos VTAS. Dažnai į specialistus kreipėsi šeimos, kurios ilgai slėpė

negebėjimą spręsti jose iškilusias problemas, ypač tada, kai atžalos sulaukė paauglystės. Neretai

tokioms šeimoms pagalba turi būti teikiama neatidėliotinai, todėl individualios konsultacijos –

geriausia ir efektyviausia pagalba.

4 GIMK įstaigos suorganizavo 23 savipagalbos grupes. Jose šeimos jautėsi priimtos,

išsakį savo rūpesčius, problemas, dalijosi patirtimi, viena kitą palaikė ir padrąsino.

Savipagalbos grupių organizavimas ir individualus šeimų konsultavimas turėtų tapti

kiekvienos GIMK įstaigos tęstinių mokymų sudedamąja dalimi. Pažymėtina, kad šios paslaugos

nėra finansuojamos iš projektinių lėšų, todėl jos vykdomos pačių GIMK įstaigų iniciatyva ir

lėšomis.

6. 3. GIMK paslaugų priežiūra

Vykdant paslaugas globėjams ir įtėviams teikiančių įstaigų monitoringą, 2012 m.

lankytasi 7 įstaigose: Biržų socialinių paslaugų centre, VšĮ Vaikų ir paauglių socialinis centre,

VšĮ „Pagalbos paaugliams iniciatyva“, VšĮ Psichologinės paramos ir konsultavimo centre, VšĮ

Šeimos santykių institute, VšĮ Vaiko ir tėvų centre „Aš ir mes“ bei Šiaulių miesto socialinių

paslaugų centre. Vienos įstaigos monitoringui buvo pasirinktos, siekiant bendrai susipažinti su

įstaigų vykdoma veikla, kitos, siekiant aptarti probleminius klausimus, susijusius su būsimų ir

esamų įtėvių, globėjų mokymu ir pagalbos jiems organizavimu, taip pat tikrinta finansinė įstaigų

atskaitomybė. Apibendrinant vizitus, galima teigti, kad GIMK projektai minėtose įstaigose

įgyvendinami tinkamai, atestuotų socialinių darbuotojų veikla vertinama teigiamai.

GIMK įstaigos 2012 metų veiklos ataskaitose įvardijo šiuos sunkumus ir problemas,

patiriamas vykdant projektinę veiklą:

• Nepakankamas projektų finansavimas, nes kiekvienais metais įstaigų veikla

tampa vis platesnė, neapsiribojama vien būsimų globėjų ir įtėvių mokymu ir jų paieška.

Teikiamos individualios konsultacijos, rengiamos išvados dėl svečiavimosi, sutuoktinio

įvaikinimo, organizuojamos savipagalbos grupės. Pastebėtina, kad rajonuose dideli apsilankymų

šeimose kaštai dėl nemažų atstumų.

• Dauguma GIMK projektų finansuojami tik iš SADM lėšų, savivaldybės prie

vykdomos veiklos neprisideda.

68

• Pagal Vaiko globos organizavimo nuostatus mokymuose privalo dalyvauti ir

globa (rūpyba) nustatoma vienam asmeniui, jo sutuoktinis nėra įtraukiamas į globos (rūpybos)

procesą, taip pat globėjams-giminaičiams mokymai nėra privalomi, bet būtų naudingi.

• Tam tikruose regionuose (Klaipėdos r. ir Visagino m.) mokymuose dalyvauja

kitakalbiai asmenys, dėl ko mokymų procesas sudėtingesnis ir ilgesnis.

• Sunku suderinti grupės dalyvių mokymų laiką, nes visi jie yra dirbantys, darbo

laikas skiriasi, dalis šeimų į mokymus atvyksta iš tolesnių miestų ir rajonų, todėl mokymai

vyksta vėlyvu dienos metu.

• Daugelio šeimų vienas iš sutuoktinių dirba užsienyje, dėl to jų mokymus ir

įvaikinimo ar globos procesą tenka atidėti vėlesniam laikui.

Tarnyba, būdama atsakinga už bendros globėjų (įtėvių) rengimo sistemos įgyvendinimą

Lietuvoje, kiekvienais metais organizuoja ir mokymus darbuotojams, vykdantiems įtėvių ir

globėjų (rūpintojų) rengimą.

2012 m. įvadiniai GIMK programos mokymai darbuotojams, vykdantiems įtėvių ir

globėjų (rūpintojų) rengimą, nebuvo vykdomi, nes visi GIMK darbuotojai yra anksčiau išklausę

šiuos mokymus.

2012 m. birželio–rugsėjo mėn. buvo organizuoti mokymai pagal tęstinę globėjų ir įtėvių

mokymų programą GIMK. Juose dalyvavo 15 atestuotų darbuotojų, vykdančių globėjų ir įtėvių

rengimą savivaldybėse ir siekiančių teikti tęstinių GIMK programos mokymų paslaugas

globojančioms ir įvaikinusioms šeimoms.

Taip pat organizuoti GIMK darbuotojų mokymai:

- tema „Prieraišumo stiprinimas ir atstatymas”. Šie mokymai atitiko ir papildė GIMK

tęstinių mokymų „Paslaugos po įvaikinimo ir esant globai” ir įvadinių mokymų programų turinį.

Mokymų programų medžiaga buvo perteikiama aktyviais mokymo metodais, dalyvaujant

patiems dalyviams, taikyti komandinio darbo principai: teorinė paskaita, diskusijos, vaidmenų

žaidimai, darbas porose, individualus darbas, darbas pogrupiuose, atvejų analizė, minčių lietus ir

stebėjimas. Mokymuose dalyvavo 23 GIMK specialistai.

- pagal Pat Beesley (2010) knygą „Tinkamas įvertinimas. Praktikos vadovas“ mokymus

organizavo Vaikų gerovės centras „Pastogė“. Mokymuose buvo analizuojamos būsimų globėjų ir

įtėvių vertinimo, lūkesčių ir motyvacijos atskleidimo, vaiko prieraišumo, ryšių su artimais

žmonėmis palaikymo, naujų ryšių užmezgimo, adaptacijos ir kitos temos. Mokymuose dalyvavo

42 GIMK specialistai.

69

- Tarnyba kartu su VšĮ Psichologinės paramos ir konsultavimo centru, vaiko gerovės

centru „Pastogė“, VšĮ „Sotas“ ir VšĮ „Pagalbos paaugliams iniciatyva“ organizavo mokslinę-

praktinę konferenciją „Tęstinės paslaugos globėjams ir įtėviams“. Konferencijoje dalyvavo

GIMK programos mokytojai, savivaldybių VTAS ir Socialinių paslaugų centrų socialiniai

darbuotojai (iš viso 131 dalyvis).

6. 4. Išvados ir pasiūlymai

1. 2012 metais įtėvių ir globėjų (rūpintojų) rengimą Lietuvoje vykdė 25 įstaigos. Šis

skaičius nekinta nuo 2010 m. Visos 60 savivaldybių dėl globėjų ir įtėvių rengimo yra

pasirašiusios sutartis su GIMK rengimo įstaigomis.

2. 2012 metais mokymai organizuoti 46 būsimų įtėvių ir globėjų (rūpintojų)

grupėms. Mokymuose dalyvavo 229 globėjų (336 asmenys) ir 89 įvaikintojų šeimos (167

asmenys).

3. 2012 m. visos GIMK įstaigos organizavo mokymus esamiems įtėviams ir

globėjams (rūpintojams) pagal tęstinę įtėvių ir globėjų (rūpintojų) programą. Tęstiniuose įtėvių ir

globėjų (rūpintojų) mokymuose dalyvavo 547 asmenys.

4. Nuo 2007 m. pagal GIMK programą apmokyti 95 specialistai. 2012 m. GIMK

įstaigose dirbo 54 tokie specialistai, 53 iš jų atestuoti.

5. Nuo 2010 m. mažėja potencialių įtėvių ir globėjų (rūpintojų) šeimų skaičius

Lietuvoje. Mažesniuose šalies miestuose ir rajonuose sunku surinkti įtėvių ir globėjų grupes.

6. Finansuojant GIMK projektus, būtina atsižvelgti į tai, kad didelę ir neplanuotą

GIMK mokytojų laiko dalį užima individualios konsultacijos, savipagalbos grupių

organizavimas, išvadų rengimas sutuoktinio vaiko įvaikinimui ir vertinimai šeimų, kurios

pageidauja priimti vaiką laikinai svečiuotis.

7. Svarbu organizuoti bendrą įvaikinimo ir globos (rūpybos) viešinimo strategiją

šalies mastu.

8. Gerinti miestų (rajonų) VTAS ir GIMK įstaigų konstruktyvų bendradarbiavimą,

vykdant globėjų ir įtėvių paiešką bei mokymą.

70

7. ĮVAIKINIMO ORGANIZAVIMAS

7. 1. Galimų įvaikinti vaikų apskaita

Įvaikinimo procese dalyvauja trys pusės: vaikas, jo biologinė šeima ir būsimi įtėviai.

Svarbiausias ir pažeidžiamiausias įvaikinimo dalyvis – pats vaikas, kuriam svarbu per kuo

trumpesnį laiką rasti galinčią juo pasirūpinti šeimą.

Be tėvų globos lieka ir galimu įvaikinti vaikas dažniausiai tampa tada, kai jo

biologiniams tėvams neterminuotai apribojama tėvų valdžia arba vaiko tėvai, dažniausiai tai

būna vieniša mama, teisme patvirtina sutikimą įvaikinti. Retesniais atvejais galimo įvaikinti

vaiko statusas įgyjamas, kai vaiko tėvai nežinomi (tokiais atvejais vaikai yra pamestinukai),

pripažinti neveiksniais, paskelbti mirusias ar yra mirę.

Galimų įvaikinti vaikų apskaitoje 2012 m. gruodžio 31 d. buvo 1878 vaikai. Didžioji

dalis jų − berniukai (1093), mergaitės − 785. 2011 m. galimų įvaikinti vaikų apskaitoje buvo šiek

tiek daugiau – 1907 vaikai, o 2010 m. – 1944 vaikai.

Analizuojant vaikų pasiskirstymą pagal amžiaus grupes, 2012 m., kaip ir pastaraisiais

metais, didžioji dalis apskaitoje esančių vaikų buvo vyresnio mokyklinio amžiaus: galimų

įvaikinti 10–14 m. vaikų buvo 771, o 15–17 m. – 654:

16 pav. Galimų įvaikinti vaikų apskaita 2010–2012 m.

71

Vaikų iki 3 metų amžiaus skaičius, lyginant su 2011 m., buvo vienuolika vaikų didesnis ir

siekė 121. Tačiau beveik visi galimi įvaikinti vaikai (patys mažiausieji – iki 3 metų) turėjo

vienokių ar kitokių sveikatos sutrikimų, nemaža dalis jų buvo labai rimti, pavyzdžiui, alkoholinis

vaisiaus sindromas, chromosominiai pakitimai, smarkiai atsiliekanti raida ir pan. Daugumos

tėvai ar vienišos mamos turėjo priklausomybę alkoholiui, dalies − narkotinėms medžiagoms.

Nemažai jų, kaip ir visų apskaitoje esančių vaikų, į apskaitą įrašyti kartu su viena ar keliomis

seserimis ar broliais.

Taigi didžioji dalis galimų įvaikinti vaikų yra vyresnio amžiaus, ties paauglystės

slenksčiu stovintys ar jau žengiantys į paauglystę 10–14 m. vaikai, globos įstaigose augantys

kartu su broliais ir seserimis. Paprastai galimais įvaikinti jie tampa tada, kai dėl jų biologinių

tėvų girtavimo, vaikų nepriežiūros, socialinių įgūdžių stokos neterminuotai apribojama tėvų

valdžia. Dažniausiai šiems vaikams būdingi įvairūs raidos sutrikimai: kalbos ir komunikacijos,

dėmesio, atminties, elgesio ir emocijų, intelekto sutrikimai, silpnesni mokymosi gebėjimai.

Keliolikai procentų vaikų diagnozuoti labai rimti sveikatos sutrikimai: cerebrinis paralyžius,

genetinės ligos, pavyzdžiui, Dauno sindromas, alkoholinis vaisiaus sindromas, epilepsija,

įgimtos nervų sistemos formavimosi ydos, pavyzdžiui, hidrocefalija, mikrocefalija, didžiosios

smegenų jungties neišsivystymas, žymūs intelekto ir (ar) psichomotorinio vystymosi sutrikimai

ir pan. Tik 19 % 10–14 m. vaikų buvo sveiki.

2012 m. į apskaitą įrašyti 445 vaikai, iš jų 239 berniukai ir 206 mergaitės. Lyginant

įrašytų vaikų skaičių per pastaruosius trejus metus, ataskaitiniais metais į apskaitą įrašyta 6 %

mažiau vaikų nei 2011 m., tačiau 4 % daugiau nei 2010 m. Per 2012 m. į apskaitą daugiausiai

įrašyti 0–3 metų amžiaus vaikai (145 vaikai, t. y. 33 % visų vaikų) ir 10–14 metų amžiaus vaikai

(25 % visų vaikų) Kitų į apskaitą įtrauktų vaikų amžiaus grupių procentinė dalis pasiskirsto

apylygiai, t. y. vaikų nuo 4 iki 6 metų amžiaus į apskaitą įtraukta 15 %, vaikų nuo 7 iki 9 metų

amžiaus – 14 % ir vaikų nuo 15 iki 17 metų amžiaus – 13 %.

Įvaikintojų šeimos paieška visų pirma turi būti atliekama atsižvelgiant į vaiko interesus, t.

y. paties vaiko, ypač jei jis vyresnis nei dešimties metų, norą būti įvaikintam, bendravimą ir

ryšius su kartu augančiai broliais, seserimis, vaiką lankančiais giminaičiais, kitais asmenimis ir

pan. Būsimi įtėviai labai retai domisi galimybe įvaikinti ne vyresnius nei dvylikos ar trylikos

metų amžiaus vaikus. Todėl potencialiems įvaikintojams siūloma susipažinti tik su dalimi vaikų,

įrašytų į galimų įvaikinti vaikų apskaitą. Iš 2012 m. pabaigoje apskaitoje buvusių 1878 vaikų su

1477 vaikais būsimiems įtėviams nesiūloma susipažinti dėl šių priežasčių:

• 410 vaikų nesutinka būti įvaikinti;

72

• 157 vaikai, vyresni nei 12 metų amžiaus, praėjus 6 mėnesiams nuo įrašymo į galimų

įvaikinti vaikų apskaitą, Lietuvos Respublikos ir užsienio šalių piliečiams įvaikinti nėra siūlomi;

• 422 vaikai dėl savo amžiaus ir (arba) dėl sunkios sveikatos būklės nebesiūlomi

įvaikinti pagal specialiųjų poreikių programą;

• 33 apskaitoje esančius vaikus Lietuvos Respublikos piliečių šeimos jau sutiko

įvaikinti;

• 395 vaikų atžvilgiu įvaikinimo procedūra nutraukta dėl vaiko artimų santykių su

biologine šeima, giminaičiais, kitais asmenimis;

• 36 vaikų atžvilgiu įvaikinimo procedūra sustabdyta, siekiant išsiaiškinti vaiko

giminaičių, kitų asmenų ketinimus pasirūpinti vaiku;

• 24 vaikams ketinama nustatyti globą šeimoje.

Taigi didžioji dalis apskaitoje esančių vaikų yra galimi įvaikinti tik pagal jų teisinį

statusą, tačiau dėl vyresnio jų amžiaus, labai sunkios sveikatos būklės, pačių vaikų nenoro būti

įvaikintiems, artimų santykių su giminaičiais ar kitais asmenimis, nėra galimybių jiems rasti

įvaikintojų šeimą ar siūlyti įvaikinti, nepažeidžiant vaiko interesų. Vis dėlto kiekvieną kartą

turėtų būti individualiai įvertinama, koks bendravimas su giminaičiais ar kitais asmenimis yra

naudingas vaikui, o koks tik apriboja jo galimybes augti stabilioje šeimos aplinkoje.

2012 m. gruodžio 31 d. tik 401 vaikas iš apskaitoje esančių 1878 vaikų buvo siūlomas

įvaikinti Lietuvos Respublikos ar užsienio šalių piliečiams. Ataskaitiniais metais LR piliečiams

buvo siūloma susipažinti su 43 % mažiau vaikų nei pernai, t. y. su 88 vaikais. Tam turėjo įtakos

mažesnis per 2012 m. į apskaitą įrašytų vaikų skaičius nei 2011 m. Ataskaitinių metų pabaigoje

dėl 68 vaikų buvo sprendžiamas tarptautinio įvaikinimo klausimas, su 27 vaikais siūloma

susipažinti užsienio piliečių šeimoms, o 193 vaikai siūlyti įvaikinti pagal galimų įvaikinti vaikų,

turinčių specialiųjų poreikių, programą.

73

17 pav. Sprendimai dėl galimų įvaikinti vaikų 2010–2012 m. pabaigoje

Nuo įrašymo į galimų įvaikinti vaikų apskaitą dienos vaikui, jei tai neprieštarauja jo

interesams, šešis mėnesius yra ieškoma LR piliečių, nuolat gyvenančių Lietuvoje, šeima, galinti

jį globoti ar įvaikinti. Ataskaitinių metų pabaigoje LR piliečiams buvo siūloma susipažinti su 40

galimų įvaikinti mergaičių ir 48 berniukais. Iš jų tik 26 vaikai buvo iki 3 metų amžiaus, 12 vaikų

− 4–6 metų amžiaus, 16 vaikų − 7–9 metų amžiaus, o likę 34 vaikai − dešimties metų ir vyresni.

38

26

16

26

16

81110

15

28

23

51

8

12

26

0

10

20

30

40

50

60

0-3 m. 4-6 m. 7-9 m. 10-14 m. 15-17 m.Amžius

Vai

kų

sk

aiči

us

2010 m.

2011 m.

2012 m.

18 pav. LR piliečiams siūlomų įvaikinti vaikų 2010–2012 m. pasiskirstymas pagal amžiaus grupes

74

Daugiau nei pusė LR piliečiams siūlomų įvaikinti vaikų į galimų įvaikinti vaikų apskaitą

buvo įrašyti kartu su broliais ir seserimis: 24 vaikai ataskaitinių metų pabaigoje siūlomi įvaikinti

po du, 12 vaikų – po tris, šeši ir aštuoni dviejų šeimų vaikai – keliose tarpusavyje

bendraujančiose įtėvių šeimose.

Kaip ir kiti galimi įvaikinti vaikai, 2012 m. gruodžio 31 d. LR piliečiams siūlomi įvaikinti

patys mažiausi vaikai iki 3 metų turėjo įvairių sveikatos sutrikimų, trims jų buvo nustatytas

vidutinis arba sunkus neįgalumo lygis. Tik 3 vaikai iš 26 buvo sveiki, tačiau vieno iš jų mamai

diagnozuota protinė negalia, kiti du buvo siūlomi įvaikinti kartu su seserimis ir broliais. Kita

dalis vaikų turėjo labai rimtus ir nepagydomus aukščiau minėtus sveikatos sutrikimus. Mokyklą

lankantys vaikai, kuriuos galima įvaikinti, dažnai patiria mokymosi sunkumų, kurie savo ruožtu

būna sąlygoti dėmesio koncentracijos, atminties problemų, hiperaktyvumui būdingų bruožų ar

riboto intelekto.

Kaip minėta anksčiau, didžioji dalis galimų įvaikinti vaikų turi sveikatos sutrikimų, dalis

kurių yra neišgydomi, bet gali būti iš dalies kompensuoti. Kai kurie sutrikimai gali pasireikšti ne

kaip įgimti fiziniai negalavimai, o kaip fizinio ir emocinio vaikų apleistumo, nepriežiūros ir

atstūmimo bei individualaus dėmesio stokos išdava. Biologiniai vaikų tėvai tiek dėl savo žalingų

įpročių (alkoholio, narkotinių medžiagų vartojimo), tiek dėl dažnai protinės negalios sąlygoto

socialinių įgūdžių stygiaus riboja vaikų pilnavertį fizinį ir psichinį vystymąsi, nesudaro sąlygų

saugiai prisirišti, todėl įtėviams reikia nemažai pastangų, padedant vaikui atkurti ryšius su

suaugusiais asmenimis, įveikiant raidos atsilikimą.

Taigi jei per 6 mėnesius nuo įrašymo į galimų įvaikinti vaikų apskaitą dienos nerandama

LR piliečių šeima, galinti pasirūpinti konkrečiu vaiku, Tarpinstitucinės įvaikinimo komisijos

posėdyje sprendžiama, ar tarptautinis įvaikinimas geriausiai atitinka vaiko interesus. Priėmus

teigiamą sprendimą, su vaiku siūloma susipažinti norinčių įvaikinti Lietuvos Respublikos

piliečių, nuolat gyvenančių užsienyje, sutuoktinių, kurių vienas yra Lietuvos Respublikos

pilietis, o kitas – užsienietis, ir užsieniečių apskaitoje esančioms šeimoms arba vaikas siūlomas

pagal vaikų, turinčių specialiųjų poreikių, programą.

Ataskaitiniais metais įvyko 6 Tarpinstitucinės komisijos posėdžiai, kurių metu

apsvarstytas 136 vaikų galimo tarptautinio įvaikinimo klausimas. Priimtas sprendimas su 56

vaikais siūlyti susipažinti minėtame sąraše įrašytoms šeimoms, o 79 vaikus siūlyti įvaikinti pagal

vaikų, turinčių specialiųjų poreikių, programą. Vienos mergaitės siūlymas užsienio piliečių

šeimoms atidėtas, nes sveikatos būklei pagerėjus, nuspręsta ją pakartotinai siūlyti įvaikinti

Lietuvos Respublikos piliečių šeimoms. Netrukus mergaitę įvaikino Lietuvos Respublikos

piliečių šeima.

75

Konkrečiai šeimai, įrašytai į Norinčių įvaikinti Lietuvos Respublikos piliečių, nuolat

gyvenančių užsienyje, sutuoktinių, kurių vienas yra Lietuvos Respublikos pilietis, o kitas –

užsienietis, ir užsieniečių apskaitą 2012 m. pabaigoje buvo siūloma susipažinti su 27, 2011 m. –

su 37, o 2010 m. – su 81 galimu įvaikinti vaiku.

19 pav. Galimų įvaikinti vaikų, su kuriais siūloma susipažinti užsienio piliečių šeimoms, pasiskirstymas pagal amžiaus grupes

Didžiajai daliai vaikų diagnozuoti specifiniai mišrūs raidos sutrikimai, kalbos išraiškos

sutrikimai, širdies ar plaučių ligos, regėjimo problemos, naktinė enurezė. Paprastai jie susiduria

su mokymosi sunkumais. 14 vaikų iš 27 siūlomi įvaikinti po du, t. y. kartu su broliu ar seserimi.

Užsienio piliečių šeimoms, dalyvaujančioms specialiųjų poreikių programoje, buvo

siūloma susipažinti su 25 vaikais. Iš jų devyni trijų šeimų vaikai buvo siūlomi įvaikinti po tris,

keturi vaikai po du, kartu su broliu ar seserimi, likę 12 vaikų buvo siūlomi įvaikint po vieną.

Visiems jų diagnozuoti vidutiniai ar sunkūs sveikatos sutrikimai, pavyzdžiui, 8 vaikai iš 12 buvo

stebimi dėl alkoholinio vaisiaus sindromo.

2012 metais į vaikų su specialiaisiais poreikiais programą buvo įtraukti 79 tėvų globos

netekę vaikai, turintys specialiųjų poreikių, t. y. 54 vaikais mažiau nei 2011 metais. Iš jų 31

mergaitė ir 48 berniukai.

• 32 vaikai siūlyti įvaikinti grupėmis (20 berniukų ir 12 mergaičių). 14 jų papildomai

turėjo sveikatos sutrikimų, 3 buvo vyresni nei 8 metų.

76

• 36 vaikai į specialiųjų poreikių vaikų sąrašą įtraukti kaip turintys rimtų sveikatos

sutrikimų;

• 10 vaikų buvo vyresni nei 8 metų ir turėjo sveikatos sutrikimų;

• 1 vaikas į sąrašą įrašytas dėl vyresnio mažiaus.

Iš viso pagal specialiųjų poreikių programą 2012 m. buvo siūlomi įvaikinti 193 vaikai.

Daugiausia vaikų buvo 10–14 metų (75 vaikai) ir 7–9 metų amžiaus (55 vaikai). Užsienio

piliečių šeimos ataskaitinių metų pabaigoje šiais turinčiais specialiųjų poreikių vaikais dar

nebuvo susidomėjusios.

Priežastys, dėl kurių didesniajai daliai specialiųjų poreikių vaikų nepavyksta rasti įtėvių

šeimų, išlieka tokios pačios kaip ir ankstesniais metais: sunkūs vaikų sveikatos sutrikimai,

paauglystė, dažnai naujose šeimose sunkiai prisitaikantys vaikai, brolių ir seserų grupės po tris ir

daugiau vaikų, kurie turėtų būti įvaikinti vienoje ar keliose tarpusavyje bendraujančiose šeimose.

Per 2012 m. iš galimų įvaikinti vaikų apskaitos išbrauktas 481 vaikas. 2011 m. tokių

vaikų buvo 519, o 2010 m. − 603. Dažniausiai iš apskaitos išbraukiami įvaikinti arba

pilnametystės globos įstaigoje sulaukę vaikai (6 lentelė). Galimiems įvaikinti vaikams globa

šeimoje šiemet nustatyta dešimčia vaikų daugiau nei pernai. Keturi vaikai buvo grąžinti tėvams,

trimis atvejais panaikintas tėvų valdžios apribojimas ir vienu − pripažinta tėvystė.

77

6 lentelė. Išbraukimo iš apskaitos priežastys

Metai

Įvai-kinti LR pilie-čiams

Įvaikinti užsienio piliečiams

Tapo pilname-čiai

Grąžinti tėvams

Nusta-tyta globa šeimoje Kita

Iš viso

2010 109 115 281

11 (7 – panaikintas

valdžios apribojimas, 3 – tėvas pripažino

tėvystę, 1 – atšauktas tėvų

sutikimas įvaikinti)

76

11 (7 – įtėviai išbraukti iš

apskaitos, 1 – įtrauktas

pakartotinai, 1 – atšauktas globėjo

sutikimas įvaikinti, 2 – mirė)

603

2011 101 144 225

10 (7 – panaikintas

valdžios apribojimas, 3 – tėvas pripažino

tėvystę)

31 8 (6 – įtėviai išbraukti iš

apskaitos, 2 – mirė) 519

2012 112 98 217

4 (3 – panaikintas

valdžios apribojimas, 1 – tėvas pripažino

tėvystę)

41

9 (5 – įtėviai išbraukti iš

apskaitos, 1 – įtrauktas

pakartotinai, 1 – atšauktas globėjo

sutikimas įvaikinti, 2 – mirė)

481

7. 2. Norinčių įvaikinti Lietuvos Respublikos piliečių, gyvenančių Lietuvos Respublikoje,

apskaita

Lietuvos Respublikoje kasmet auga įvaikintų vaikų skaičius. Taip pat daugėja šeimų,

įvaikinusių po du be tėvų globos likusius vaikus. 2012 m. į Norinčių įvaikinti Lietuvos

Respublikos piliečių, gyvenančių Lietuvos Respublikoje, apskaitą (toliau – LR piliečių apskaita)

įrašytos 96 šeimos (asmenys), norinčios įvaikinti vaiką (-us). 2011 m. į LR apskaitą buvo

įtrauktos 95 šeimos. 2012 m. įvaikintojus paruošė 28 savivaldybių socialiniai partneriai, o 2011

m. – 35 savivaldybių. Daugiausia šeimų, kaip ir kasmet, paruošė Vilniaus m. ir Kauno m.

savivaldybės.

2012 m. gruodžio 31 d. Tarnybos vedamoje LR piliečių apskaitoje buvo 63

pageidaujančios įvaikinti šeimos ar asmenys. Iš jų 24 šeimos (asmenys) sutiko įvaikinti

78

pasiūlytus įvaikinti vaikus arba globojo norimus įvaikinti vaikus, 1 šeimai buvo pateiktas vaiko

pasiūlymas, 10 šeimų (asmenų) turėjo kliūčių įvaikinti (nesutvarkytas vaiko teisinis statusas ir

pan.) ir 28 šeimos (asmenys) laukė galimo įvaikinti vaiko pasiūlymo. Lyginant su ankstesnių

metų duomenimis, matome, jog sumažėjo šeimų, kurie turi kliūčių įvaikinti (t. y. laikinai globoja

vaiką, kol jį bus galima įvaikinti, arba sustabdyta įvaikinimo procedūra), o nuo 2010 m. – tokių

šeimų sumažėjo perpus. Taip pat kasmet mažėja šeimų, laukiančių pasiūlymų. Lyginant su 2011

m. padaugėjo sutikusių įvaikinti ar globojančių norimus įvaikinti vaikus ir jau pradėjusių

įvaikinimo procedūrą. Bendras skaičius šeimų, esančių apskaitoje, sumažėjo 15 procentų, o

lyginant su 2010 m. – 38 procentais.

30

3

49

20

18

11

37

18

24

1

28

10

0 10 20 30 40 50 60

Dokumentai teisme arba

numatyta teismo

posėdžio data dėl

įvaikinimo

Pateikti pasiūlymai

Laukia vaikų pasiūlymų

Kliūtys įvaikinimui

2010 2011 2012

20 pav. LR piliečių apskaitos įvaikinimo proceso eiga 2010 –2012 m. pabaigoje

Analizuojant įvaikinimo proceso trukmę, 2012 m. gruodžio 31 d. duomenys rodo, kad į LR

piliečių apskaitą 78 % šeimų (asmenų) įrašyta ataskaitiniais metais, 22 % šeimų (asmenų)

įrašytos 2011 m. ar 2010 m. Dauguma jų 2012 m. pabaigoje jau buvo pateikusios dokumentus

teismui dėl įvaikinimo ar sutikusios įvaikinti joms pasiūlytus galimus įvaikinti vaikus. 2 šeimos

vis dar negali įvaikinti dėl tebetvarkomo globojamo vaiko teisinio statuso.

Lyginant su 2011 m., 10 procentų sumažėjo šeimų, įrašytų į sąrašą ankstesniais metais

(2011 m. buvo 32 % šeimų, įrašytų ankstesniais metais, o 2012 m. – 22 %).

79

7. 2. 1. Norinčių įvaikinti Lietuvos Respublikos piliečių, gyvenančių Lietuvos Respublikoje,

paveikslas

Dažniausiai sprendimą dėl įvaikinimo priima 34–39 metų neturintys vaikų sutuoktiniai,

gyvenantys mieste ir gaunantys didesnes nei vidutines pajamas.

Daugiausia 2012 m. į LR piliečių apskaitą įsirašiusiųjų buvo 38 m. moterys ir 39 m.

vyrai. Jauniausias į 2012 m. apskaitą įrašytas vyras buvo 27 m. amžiaus, o jauniausia moteris –

25 m. Vyriausias vyras ir moteris buvo atitinkamai 51 m. ir 65 m. amžiaus. Pastaroji moteris

pageidavo įvaikinti globojamą anūką.

Lyginant 2012 m. ir 2011 m. įtėvių amžiaus vidurkį, ataskaitiniais metais vyrų vidutinis

amžius padidėjo trejais metais (nuo 35 iki 38 m.), o moterų – vienais metais (nuo 36 iki 37 m.).

2012 m. iš 96 įrašytų į LR piliečių apskaitą šeimų (asmenų) 89 buvo sutuoktiniai bei 7

vieniši asmenys. Lyginant su 2011 m. duomenimis, tarp norinčių įvaikinti LR piliečių

susituokusių ir vienišų asmenų skaičiaus santykis išlieka panašus.

Nors didžioji dalis 2012 m. į LR piliečių sąrašą įrašytų šeimų neturėjo vaikų, 37 % visų

įrašytųjų jau augino vaikus. 7 % visų 2012 m. įrašytų Lietuvos Respublikos piliečių šeimų

augino biologinius vaikus ir net 14 % šeimų – įvaikintus vaikus. Taigi, vis daugiau šeimų

nusprendžia įvaikinti. Tokiu būdu jos siekia vėl išgyventi tėvystės džiaugsmą, nori rūpintis be

tėvų globos likusiu vaiku. Taip pat 14 % šeimų į LR piliečių apskaitą buvo įrašytos dėl

globojamų vaikų įvaikinimo.

2010 m. į norinčių įvaikinti LR piliečių apskaitą įrašytų šeimų (asmenų) vidutinės

mėnesio pajamos buvo 5053 Lt. Mažiausios nurodytos pajamos per mėnesį – 850 Lt, didžiausios

– 16000 Lt. Šeimų pajamos, lyginant 2010–2012 m., išliko panašios.

Šeimų, gyvenančių mieste ir kaime, pasiskirstymais visais metais išlieka panašus. Iš 96 į

LR piliečių apskaitą įrašytų šeimų (asmenų) 72 gyveno mieste ir 24 – kaime. Ataskaitiniais

metais į apskaitą įrašytos šeimos gyveno 28 savivaldybėse, 2011 m. – 35-iose. Dauguma jų buvo

iš Vilniaus (28 %) ir Kauno (16 %). Šiemet išaugo į apskaitą įtrauktų šeimų, gyvenančių Kauno

r., Klaipėdos m. ir Marijampolės savivaldybėse.

7. 2. 2. LR piliečių lūkesčiai norimam įvaikinti vaikui

Iš 96 šeimų (asmenų), įrašytų 2012 m. į LR piliečių apskaitą, 14 šeimų (asmenų) pageidavo

įvaikinti jų šeimoje jau globojamus vaikus. 82 šeimos (asmenys) laukė pasiūlymų. Iš jų 10 šeimų

80

pageidavo įvaikinti berniukus, 34 šeimos – mergaites, 34 šeimos – bet kurios lyties vaikus ir 4

šeimos – 2 vaikus (mergaitę ir berniuką):

7 lentelė. Šeimų lūkesčiai 2012 m. norimam įvaikinti vaikui pagal amžių ir lytį

Mergaitė Berniukas Lytis nesvarbi Iš viso Iki 0,6 m. 1 1 5 7 Iki 1 m. 5 1 12 18 Iki 1,5 m. 3 1 2 6 Iki 2 m. 12 3 3 18 Iki 3 m. 8 3 5 16 Iki 4 m. 3 1 3 7 Iki 6 m. 2 4 6 2 vaikus iki 4 m.

4 4

2012 m. į LR piliečių apskaitą įrašytos šeimos (asmenys) prašymuose nurodė, kad nori

vaiko su nedideliais ar išgydomais sveikatos sutrikimais, o visiškai sveiko vaiko pageidavo tik

viena šeima. Atkreiptinas dėmesys, jog situacija nuo 2007 m. gerokai pasikeitė. 2007 m. įrašytos

šeimos nurodė, jog nori tik sveiko vaiko, 2008 m. ir 2009 m. vis dar vyravo pageidavimas

įvaikinti sveiką vaiką. 2010 m. ir 2011 m. ši tendencija kito. Ataskaitiniu laikotarpiu šeimų

lūkesčiai dėl vaiko sveikatos labiau atitiko realius vaikų sveikatos rodiklius.

Vis dėlto net 33 % šeimų pirmenybę teikė mergaitėms. Kaip žinia, galimų įvaikinti vaikų

apskaitoje yra daugiau berniukų. Kartais mergaitės pageidauja šeimos, auginančios berniuką. O

dažniausiai norima įvaikinti mergaitę dėl to, kad manoma, jog mergaitės yra švelnesnės,

prieraišesnės, jas lengviau auklėti.

7. 2. 3. 2012 metais iš LR piliečių apskaitos išbrauktos šeimos

2012 m. iš LR piliečių apskaitos išbraukta 116 šeimų (asmenų). Iš šių šeimų (asmenų) 99

šeimos įvaikino, 5 nusprendė toliau globoti vaikus arba dar nėra sutvarkytas vaikų teisinis

statusas, 12 išbraukta dėl kitų priežasčių (pasikeitus šeiminėms aplinkybėms, išvykus dirbti į

užsienį, dėl finansinių sunkumų ir pan.). Lyginant su 2011 m. duomenimis, išbrauktųjų dėl to,

kad įvaikino, padidėjo 6 %, o išbrauktųjų, kurie toliau globojo galimus įvaikinti vaikus, skaičius

sumažėjo perpus.

81

91

4 6

93

11 10

99

5

14

0

20

40

60

80

100

120

Įvaikino Nusprendė globoti Kitos priežastys

2010 m.

2011 m.

2012 m.

21 pav. Lietuvos Respublikos piliečių išbraukimo iš apskaitos 2010–2012 m. priežastys

7. 3. Pageidaujančio įvaikinti užsienio piliečio apskaita

Vaikams, kuriems Lietuvoje nepavyksta rasti pageidaujančios juos globoti ar įvaikinti

šeimos, ieškoma įtėvių šeima užsienyje. Dažniausiai tai būna vaikai, turintys specialiųjų

poreikių, t. y. vyresnio amžiaus, turintys rimtų sveikatos sutrikimų ar brolių ir seserų grupės.

Atsižvelgiant į tai, 2012 metais pakeista ir norinčių įvaikinti LR piliečių, nuolat gyvenančių

užsienyje, bei sutuoktinių, kurių vienas yra LR pilietis, o kitas – užsienietis, ir užsieniečių

apskaitos tvarka.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras 2012 m.

sausio 10 d. įsakymu Nr. A1-8 „Dėl Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro

2005 m. birželio 3 d. įsakymo Nr. A1-162 „Dėl įgaliojimų veikti vykdant tarptautinį įvaikinimą

Lietuvos Respublikoje suteikimo užsienio valstybių institucijoms tvarkos aprašo patvirtinimo“

pakeitimo“ nuo 2012-04-01 į norinčių įvaikinti užsieniečių apskaitą įtraukiami šie asmenys:

• LR piliečiai (sutuoktiniai), nuolat gyvenantys užsienyje;

• sutuoktiniai, kurių vienas yra LR pilietis;

• sutuoktiniai, pageidaujantys įvaikinti specialiųjų poreikių turintį vaiką pagal Galimų

įvaikinti vaikų su specialiaisiais poreikiais įvaikinimo ikiteisminės procedūros aprašą.

Vadovaujantis aukščiau minėtu dokumentu, į norinčių įvaikinti užsieniečių apskaitą 2012

metais nebuvo įtraukiami vieniši asmenys, o lietuvių kilmės, tačiau neturintys LR pilietybės,

82

asmenys (sutuoktiniai) ar užsienio valstybių piliečiai (sutuoktiniai) galėjo būti įtraukti tik dėl

specialiųjų poreikių vaiko įvaikinimo.

Minėti pokyčiai turėjo teigiamos įtakos tarptautinio įvaikinimo proceso organizavimui. Jie

suaktyvino vaikų, siūlomų pagal specialiųjų poreikių programą, įvaikinimą.

2012 m. gruodžio 31 dienos duomenimis, norinčių įvaikinti Lietuvos Respublikos

piliečių, nuolat gyvenančių užsienyje, sutuoktinių, kurių vienas Lietuvos Respublikos pilietis, o

kitas – užsienietis, ir užsieniečių sąraše buvo 102 šeimos, norinčios įvaikinti Lietuvoje.

22 pav. LR piliečių, nuolat gyvenančių užsienyje, ir užsienio piliečių šeimų skaičius sąraše 2010–2012 m.

Mažiausią sąraše esančių šeimų skaičių per pastaruosius 11 metų nulėmė kelios

priežastys: šeimų lūkesčiai norimam įvaikinti vaikui bei nuo 2012-04-01 įsigalioję pasikeitimai,

susiję su naujų šeimų įrašymo į apskaitą tvarka.

Daugumą sąraše esančių šeimų sudaro Italijos (47 %), Ispanijos (14,7 %), Vokietijos (7,8

%) ir Švedijos (7,8 %), piliečių šeimos. Nors ir Italijos piliečių šeimos 2012 metų pabaigoje

sudarė didžiąją dalį sąraše esančių šeimų, kasmet šios šalies sutuoktinių įtraukiama į sąrašą vis

mažiau: 2010 m. į sąrašą įrašytos 35 Italijos piliečių šeimos, 2011 m. – 27, o 2012 m. – 9. Išaugo

Švedijos piliečių, įrašytų į sąrašą ataskaitiniu laikotarpiu, skaičius: 2010 m. į sąrašą įrašyta 10

Švedijos piliečių šeimų, 2011 m. – 8, o 2012 m. – 17. Pastarosios sudaro 37 % visų per 2012

metus į sąrašą įrašytų šeimų. Iš viso 2012 metais į sąrašą įrašytos 46 (2010 m. – 54, 2011 m. –

74) šeimos, pageidaujančios įvaikinti Lietuvoje (6 priedo 1 lentelė).

Į sąrašą įtrauktų šeimų skaičius lėmė ir atitinkamų valstybių piliečių skaičių sąraše (6

priedo 2 lentelė). Kaip matyti iš lentelėje pateiktų duomenų, sąraše yra šeimų, kurioms dėl

įvairių priežasčių (dažniausiai dėl šeimos lūkesčių įvaikinamam vaikui) ilgą laiką nepateikiamas

galimo įvaikinti vaiko pasiūlymas. Šių šeimų skaičių sudaro 2005 m. į sąrašą įrašytos 4 Ispanijos

piliečių šeimos: iš kurių 2 jau pateiktas pasiūlymas, o 2 šeimos – laukiančios. Pastarosios norėtų

įvaikinti geros sveikatos vaiką iki 3 metų amžiaus. Taip pat iš 4 įrašytų 2006 m. šeimų 2 šeimos

83

vis dar laukia galimo įvaikinti vaiko pasiūlymo, turėdamos viltį įvaikinti vieną iki 5 metų vaiką

su išgydomais sveikatos sutrikimais. Svarbu pastebėti, kad pastaraisiais dvejais metais į sąrašą

buvo įrašytos šeimos, kurios pageidavo įvaikinti vyresnio amžiaus vaikus bei pasiryžusios

įvaikinti vaikus, turinčius išgydomų sveikatos sutrikimų. 2012 m. gerokai padaugėjo įvaikintų

specialiųjų poreikių vaikų. Mažesnio amžiaus vaikus įvaikino Švedijos piliečių šeimos, o Italijos

sutuoktinių poros – vyresnio amžiaus vaikus ar vaikus, priklausančius prie brolių ir seserų

grupių.

Iš 2012 m. gruodžio 31 d. sąraše esančių 102 šeimų 8 yra lietuvių kilmės (1 LR ir

užsienio piliečio šeima, gyvenanti Lietuvoje; 4 LR ir mišrios šeimos, gyvenančios užsienyje; 3

lietuvių kilmės šeimos). Iš šių 8 šeimų vienai jau pateiktas galimo įvaikinti vaiko pasiūlymas,

kitai – priimtas sprendimas laikinai neteikti pasiūlymo, o 4 šeimos – laukiančios. Pastarosios

pageidauja įvaikinti vieną geros sveikatos iki 4 metų amžiaus vaiką. Sąraše esančių lietuvių

kilmės šeimų skaičius yra mažiausias nuo 2008 m. 2011 metais daugiausia lietuvių kilmės šeimų

gyveno JAV, o šiais metais – Norvegijoje.

7. 3. 1. Pageidaujančio įvaikinti užsieniečio paveikslas

Svarbu pastebėti, kad vaikus Lietuvoje pageidauja įvaikinti sutuoktiniai. Iš 2012 m.

gruodžio 31 d. sąraše esančių 102 šeimų nebuvo nė vieno vienišo ar nesusituokusio asmens,

kuris pageidautų įvaikinti vaiką iš Lietuvos (2011 m. gruodžio 31 d. sąraše buvo 2 vienišos

moterys, viena iš jų LR ir JAV pilietė, nuolat gyvenanti JAV, kita lietuvių kilmės moteris

gyveno JAV).

Sprendimą įvaikinti daugeliu atvejų priima vyresni nei 40 metų sutuoktiniai. 2012 m.

gruodžio 31 d. apskaitoje 84,3 % sąraše esančių moterų buvo vyresnės nei 40 metų ir 87,3 %

esančių vyrų buvo vyresni nei 40 metų amžiaus. Didžiąją šio skaičiaus dalį sudaro Italijos

piliečių sutuoktiniai – 44,1 % moterų ir 46 % vyrų. Svarbu atkreipti dėmesį į besikeičiančias

tendencijas, susijusias su 2012 metais į sąrašą įrašytų Švedijos piliečių šeimų amžiumi. Per

ataskaitinį laikotarpį išaugęs į sąrašą įrašytų Švedijos piliečių šeimų skaičius (2011 m. į sąrašą

įrašytos 8 šeimos, o 2012 m. – 17 šeimų) rodo ir kintantį šių šeimų amžių: vis jaunesni (vidutinis

moterų amžius – 35 metai, o vyrų – 36 metai) Švedijos sutuoktiniai priima sprendimą įvaikinti

specialiųjų poreikių vaikus iš Lietuvos.

Didžioji dalis sąraše esančių šeimų, t. y. 88 %, neturi vaikų. Kaip nurodoma šių šeimų

namų studijose, ne viena iš pageidaujančių įvaikinti šeimų išbandė nemažai medicininių metodų

dėl galimybės susilaukti biologinių vaikų, patyrė daug nesėkmių ir nusivylimų. Po to šios šeimos

84

priėmė sprendimą įvaikinti. 13,7 % sąraše esančių šeimų jau augina vaikus savo šeimose: 11

šeimų susilaukę biologinių vaikų, o 3 užsienio piliečių šeimos, anksčiau jau įvaikinusios,

pageidauja įvaikinti dar vieną vaiką.

Kelerius metus išlieka tendencija, jog didžiąją sąraše esančių šeimų skaičiaus dalį sudaro

Italijos piliečių šeimos, pageidaujančios įvaikinti Lietuvoje. 2012 m. gruodžio 31 d. apskaitoje

buvo 47 % (2011 m. 56 % visų šeimų) Italijos sutuoktinių.

Nemažai Švedijos piliečių šeimų (2010 m. įrašyta 10, 2011 m. – 8, 2012 m. – 17 šeimų,

kurios sudaro 37 % visų 2012 m. į sąrašą įrašytų šeimų) aktyviai dalyvauja specialiųjų poreikių

turinčių vaikų įvaikinimo programoje. Pažangi sveikatos ir socialinė sistema Švedijoje – didelė

parama šeimoms, nusprendusioms įvaikinti specialiųjų poreikių ir sunkiai sergančius vaikus iš

Lietuvos (pavyzdžiui, vaikus, kuriems diagnozuotas alkoholinis vaisiaus sindromas, specifinis

mišrus raidos sutrikimas, širdies ydos, raidos sutrikimo rizika ar nustatytas lengvas ar vidutinis

neįgalumo lygis ir kt.). Šių šeimų įvaikinimo procesas daug spartesnis, lyginant su kitomis sąraše

esančiomis šeimomis: iš 17 per 2012 metus įrašytų Švedijos piliečių šeimų 9 šeimos jau įvaikino

vaikus iš Lietuvos, 5 šeimos sutiko įvaikinti jiems pasiūlytus vaikus, 1 šeima sulaukė pasiūlymo,

o 3 šeimos laukia galimo įvaikinti vaiko pasiūlymo. 14,7 % sąraše esančių šeimų sudaro

Ispanijos piliečių šeimos, 7,8 % – Vokietijos. 8 šeimos, esančios sąraše, yra lietuvių kilmės.

7. 3. 2. Užsieniečių lūkesčiai dėl pageidaujamo įvaikinti vaiko

Organizuojant tėvų globos netekusių vaikų įvaikinimą, pirmenybė teikiama

nacionaliniam įvaikinimui. Kaip minėta, nepavykus surasti įtėvių šeimos Lietuvoje,

sprendžiamas nepilnamečių tarptautinio įvaikinimo klausimas. Svarbu pastebėti, kad didžioji

dalis vaikų, siūlomų įvaikinti tarptautiniu būdu, yra vyresnio amžiaus, sudaro brolių ir seserų

grupes ar turi rimtų sveikatos sutrikimų.

2012 metais 70 šeimų įvaikino 98 vaikus (46 šeimos įvaikino po vieną vaiką, 20 šeimų –

po 2 vaikus, o 4 šeimos – po 3 vaikus). Tendencijos, susijusios su šeimų lūkesčiu dėl įvaikinamo

vaiko (vaikų), išlieka panašios, kaip ir praėjusiais metais. Tikėtina, kad kultūriniai šalies motyvai

lemia tai, jog didžiąją dalį šeimų, pageidaujančių įvaikinti daugiau nei vieną vaiką, sudaro

Italijos sutuoktinių poros. Švedijos sutuoktinių poros linkusios įvaikinti po vieną jaunesnio

amžiaus bei sveikatos problemų turintį vaiką. Lietuvių kilmės šeimos pageidauja įvaikinti geros

sveikatos ar išgydomų sveikatos sutrikimų turintį vaiką iki 5 metų amžiaus.

85

Pageidaujamo įvaikinti vaiko lytis

Ne vienus metus daugumai užsienio valstybių piliečių šeimų, norinčių įvaikinti Lietuvoje,

vaiko lytis nėra svarbi. 83 sąraše esančios šeimos (81,4 %) nurodė, kad pageidauja įvaikinti bet

kurios lyties vaiką (vaikus). 12 % šeimų pageidauja įvaikinti mergaitę, o 7 % – berniuką (6

priedo 1 pav.).

Pageidaujamų įvaikinti vaikų skaičius

Didžioji dalis sąraše esančių šeimų (55,9 %) pageidauja įvaikinti vieną vaiką. Natūralu, kad

šeimos, neturinčios biologinių vaikų, planuoja įvaikinti vieną vaiką. Pagal kelerių metų

statistinius duomenis neretai vieną vaiką įvaikinusios šeimos vėliau svarsto galimybę įvaikinti

dar vieną vaiką. Į šių šeimų skaičių įeina ir tos šeimos, kurioms pateikiama informacija, kad jų

įvaikinto vaiko biologinė šeima susilaukė dar vieno vaiko, kuris galimas įvaikinti.

Dalis sąraše esančių šeimų pageidauja įvaikinti vieną arba du vaikus. Šios šeimos sudaro

43,1 % visų sąraše esančių šeimų skaičių (iš jų 20,6 % – šeimos, pageidaujančios įvaikinti vieną

arba du vaikus, o 20,6 % – norinčios įvaikinti du vaikus) (6 priedo 2 pav.).

Sąraše nėra šeimų, pageidaujančių įvaikinti daugiau nei 2 vaikus. Kaip žinia, dalis vaikų

yra iš didelių brolių ir seserų grupių, geros sveikatos būklės, tačiau nėra šeimų, kurioms būtų

galima pasiūlyti šiuos vaikus. Minėti nepilnamečiai siūlomi įvaikinti pagal specialiųjų poreikių

vaikų programą.

Pageidaujamo įvaikinti vaiko amžius

Dauguma (41,9 %) sąraše esančių šeimų pageidauja įvaikinti iki 9 metų vaikus (6 priedo 3

lentelė). Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad nemaža dalis šeimų pastaraisiais metais pakeitė savo

pageidavimus dėl įvaikinamo vaiko amžiaus, priimdamos sprendimus įvaikinti vyresnio amžiaus

vaikus. Neretai tokiems sprendimams įtakos turi ilgesnis galimo įvaikinti vaiko pasiūlymo

laukimas. 16,6 % šeimų pageidauja įvaikinti vaikus iki 14 metų amžiaus. Tačiau sąraše yra

šeimų, kurios, norėdamos patirti motiniškus bei tėviškus jausmus ir padidinti šeimos narių

skaičių, įvaikina kuo mažesnį vaiką. Jaunesnio amžiaus vaikus pageidauja įvaikinti lietuvių

kilmės Ispanijos sutuoktinių poros ar šeimos. Švedijos bei JAV sutuoktiniai taip pat linkę

įvaikinti mažesnius vaikus, tačiau turinčius įvairių sveikatos problemų. Pastarųjų šalių įgaliotos

organizacijos aktyviai dalyvauja specialiųjų poreikių turinčių vaikų įvaikinimo programoje bei

86

tarpininkauja šeimoms, kurios ryžtasi įvaikinti rimtų sveikatos sutrikimų turinčius vaikus.

Švedijos piliečiai nesibaimina įvaikinti vaikus, kuriems diagnozuotas alkoholinis vaisiaus

sindromas. O pastarųjų metų naujas reiškinys – JAV piliečių pageidavimas įvaikinti Dauno

sindromą turinčius vaikus. Šią tendenciją nulėmė tai, jog viena įgaliota veikti Lietuvoje JAV

organizacija pradėjo glaudžiai bendradarbiauti su vietine šalies organizacija, kuri teikia paramą

šeimoms, auginančioms tokius vaikus. Ji organizuoja tėvams mokymus, palaikomąsias grupes,

padeda geriau suprasti bei tenkinti šių vaikų poreikius, teikia konsultacijas įvairiais aktualiais

auklėjimo klausimais, rekomenduoja dėl metodinių priemonių naudojimo bei konsultuoja kitais

klausimais.

Svarbu pastebėti, kad sąraše yra seniai įrašytų šeimų (2005 m. įrašytos 2 Ispanijos piliečių

šeimos, norinčios įvaikinti iki 3 m. geros sveikatos vaikus, bei 2006 m. – 2 Vokietijos piliečių

šeimos, pageidaujančios įvaikinti iki 5 metų amžiaus vaikus, turinčius išgydomų sveikatos

sutrikimų). Jos vaikų pasiūlymų dar vis tebelaukia.

Pageidaujamo įvaikinti vaiko sveikatos būklė

Beveik pusė šeimų, buvusių sąraše 2012-12-31, pageidavo įvaikinti geros sveikatos vaikus

(6 priedo 3 pav.). Aiškus skirtumas pastebimas, kuomet analizuojame šeimas, įrašytas į sąrašą

2012 metais. Net 56,4 % šių šeimų nenurodė jokių reikalavimų, susijusių su lūkesčiais dėl

įvaikinamo vaiko sveikatos. Iš dalies tokią situaciją nulėmė tai, jog nuo 2012-04-01 pasikeitė į

sąrašą įrašomų šeimų tvarka (ji netaikoma LR sutuoktiniams, nuolat gyvenantiems užsienyje, bei

sutuoktiniams, kurių vienas yra LR pilietis), kuria remiantis, užsienio piliečių šeimos į sąrašą

įrašomos tik jiems pareiškus norą įvaikinti konkretų pagal specialiųjų poreikių programą siūlomą

vaiką (vaikus). Tokiais atvejais šeimos įrašomos į sąrašą, nenurodant jų lūkesčio dėl įvaikinamo

vaiko sveikatos, nes aišku, jog šios šeimos įvaikins vaikus, turinčius rimtų sveikatos sutrikimų.

Aktyviausiai specialiųjų poreikių turinčių vaikų programoje dalyvauja Švedijos ir JAV piliečių

šeimos.

Šeimų lūkesčiai pageidaujamam įvaikinti vaikui lemia ir apskaitoje esančių šeimų

įvaikinimo proceso eigą. Iš žemiau pateiktos diagramos matyti, kad 2012-12-31 24 šeimos jau

buvo sutikusios įvaikinti vaikus. Tai sudarė 23,5 % visų sąraše esančių šeimų. 12 sąraše esančių

šeimų pateiktas galimų įvaikinti vaikų pasiūlymas.

87

23 pav. LR piliečių, nuolat gyvenančių užsienyje, ir užsienio piliečių šeimų padėtis 2012 m. gruodžio 31 d. (proc.)

Svarbu pastebėti, kad nemaža sąraše esančių šeimų dalis ryžtasi dalyvauti galimų

įvaikinti vaikų su specialiaisiais poreikiais programoje. Šioje programoje gali dalyvauti tik

šeimos, kurioms atstovauja įgaliotos organizacijos, tinkamai pasirengusios įvaikinti vyresnius nei

10 m., turinčius sunkių sveikatos sutrikimų vaikus ar 3 ir daugiau brolių bei seserų grupes. Šiek

tiek daugiau nei pusė sąraše esančių šeimų (64,7 %) dėl lūkesčių norimam įvaikinti vaikui vis

dar laukia pasiūlymo, nes šiuo metu jos negali patenkinti daugumos tarptautiniam įvaikinimui

siūlomų vaikų poreikių. Svarbu pastebėti, kad sąraše laukiančių šeimų skaičius, palyginus

pastaruosius dvejus metus, sumažėjo 12,1 %.

7. 3. 3. Iš apskaitos išbrauktos užsieniečių šeimos

Palyginus su praėjusiais metais, per 2012 metus iš sąrašo išbraukta mažiau šeimų (2010

metais išbraukta 115 šeimų, 2011 metais – 130, o 2012 metais – 99). Kaip ir ankstesniais metais,

pagrindinė išbraukimo iš sąrašo priežastis – įvaikinimas. 2012 metais Lietuvoje tarptautiniu būdu

įvaikino 70 šeimų, t. y. 18 įvaikinusių šeimų mažiau nei pernai (6 priedo 4 lentelė).

7. 4. Įvaikinimas Lietuvos Respublikos piliečiams, nuolat gyvenantiems Lietuvoje

2012 metais 92 sutuoktinių poros ir 6 nesusituokę asmenys (moterys), nuolat gyvenantys

Lietuvos Respublikoje, įvaikino 112 tėvų globos netekusių vaikų. 2010 metais įvaikinti 109

vaikai, 2011 metais – 101 vaikas. 2012 metais buvo didžiausias įvaikintų vaikų skaičius per

pastaruosius metus. Prie 2012 metų tendencijos nemažai prisidėjo ir turėjo teigiamos įtakos porų

motyvacijai bei apsisprendimui iki įvaikinimo organizuojamas šeimų mokymas, padedantis

geriau pažinti save ir tėvų paliktą vaiką. Įvaikinusios šeimos tampa atviresnės, jos bendrauja ne

tik tarpusavyje, bet ir su kitais žmonėmis.

88

2012 metais pirmą kartą lietuvių šeimos įvaikino daugiau be tėvų globos likusių vaikų nei

užsieniečiai. 70 užsieniečių ir Lietuvos piliečių, nuolat gyvenančių užsienyje, pernai įvaikino 98

vaikus. Tokios tendencijos priežastis ta, kad į galimų įvaikinti vaikų apskaitą įrašomi vyresnio

nei 12 metų amžiaus vaikai, kuriems diagnozuotos sunkios ligos, vaikų biologiniams tėvams

nustatyti sunkūs psichikos sutrikimai. Taigi tokie vaikai beveik neturi galimybių būti įvaikinti ir

užsieniečių šeimų.

7. 4. 1. Įvaikinto vaiko paveikslas

Iš 112 LR piliečių įvaikintų vaikų – 55 vaikai (globos forma – institucijoje) įvaikinti iš

socialinės globos įstaigų; 55 vaikai (globos forma – šeimoje) paimti globoti būsimųjų įtėvių iš

socialinės globos įstaigos ir įvaikinti jų pačių; 1 vaikas (globos forma – globėjų šeima) globotas

laikinųjų globėjų, kurį vėliau įvaikino įtėviai; 1 vaikas (globos forma – šeimyna) globotas

šeimynoje, kurį vėliau įvaikino įtėviai. Per 2010–2012 metų laikotarpį didėjo įvaikintų vaikų,

kurių globos forma iki įvaikinimo buvo nustatyta institucijoje, skaičius, o vaikų, kuriuos iki

įvaikinimo globojo įvaikintojai, skaičius išlieka panašus (2 lentelė).

Analizuojant duomenis pagal įvaikintų vaikų amžiaus grupes ir globos vietą iki

įvaikinimo, pastebėtina, jog matomas kitimas 0–3 metų amžiaus grupėje. Įvaikintų vaikų, kurie

iki įvaikinimo buvo globojami institucijoje, skaičius nuo 2010 metų iki 2012 metų išaugo nuo 35

iki 42 (6 priedo 5 lentelė).

Daugiausiai be tėvų globos likusių vaikų įvaikinta Vilniaus m. – 18 vaikų, Kauno m. – 11

vaikų, Klaipėdos m. – 8 vaikai (4 lentelė) (2011 metais Vilniaus m.– 20 vaikų, Kauno m. – 13

vaikų, Klaipėdos m. – 9 vaikai; 2010 metais Vilniaus m. – 17 vaikų, Kauno m. – 13 vaikų) (6

priedo 5 lentelė). Tokį įvaikintų vaikų skaičiaus pasiskirstymą nulėmė šiuose miestuose augančių

vaikų socialinės globos įstaigose skaičius.

Daugiausia įvaikinami iki 3 metų be tėvų globos likę vaikai. Nuo 2010 metų šis skaičius

didėja: 2010 metais – 82 vaikai, 2011 metais – 81 vaikas, 2012 metais – 87 vaikai (6 priedo 5

pav.). Detaliau analizuojant šią amžiaus grupę (nuo 3 mėn. iki 3 metų), galima pastebėti, kad

įvaikintų vaikų nuo 3 mėn. iki 1 metų amžiaus vis mažėja (2010 metais įvaikinti 25 vaikai, 2011

metais – 22 vaikai, 2012 metais – 17 vaikų). O įvaikintų vaikų skaičius nuo 1 iki 2 metų amžiaus

ir nuo 2 iki 3 metų amžiaus pradėjo didėti (2010 metais 1–2 metų amžiaus įvaikinta 17 vaikų, 2–

3 metų amžiaus – 23 vaikai, 2011 metais atitinkamai 21 ir 26 vaikai, 2012 metais atitinkamai 32

ir 26 vaikai) (6 priedo 6 pav.). 2012 metais sumažėjo įvaikintų vaikų nuo 3 iki 4 metų amžiaus

skaičius (6 priedo 7 pav.). 22 vaikai įvaikinti vaikai buvo 4–6 metų amžiaus. Detaliau

89

analizuojant šią amžiaus grupę, 2012 metais įvaikinta 14 vaikų, kurie buvo 4–5 metų amžiaus,

2011 metais – 8 vaikai, 2010 – 12 vaikų; 5–6 metų amžiaus 2012 m. – 5 vaikai, 2011 m. – 4

vaikai, 2010 m. – 5 vaikai; 6–7 metų amžiaus 2012 m. – 3 vaikai; 2011 m. – 4 vaikai; 2010

metais – 6 vaikai. Dauguma jų buvo globojami įtėvių šeimoje. Pastebėtina, kad išaugo vaikų,

vyresnių nei 3–4 metų amžiaus, kurie augo institucijoje, skaičius (6 priedo 8 pav.).

Nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. pagal šeimos pasirinkimą įmotei ar įtėviui suteikiamos 3

mėnesių atostogos vaikui prižiūrėti, jei įtėviai nepasinaudojo įprastomis vaiko priežiūros

atostogomis tam pačiam vaikui prižiūrėti. Per šį laikotarpį įmotė (įtėvis) gauna motinystės

(tėvystės) pašalpą. Manytina, kad tai paskatino ir ateityje paskatins lietuvių šeimas įvaikinti

daugiau vyresnių vaikų.

2012 metais įvaikintos 62 mergaitės ir 50 berniukų (2011 metais – 51 berniukas ir 50

mergaičių; 2010 metais – įvaikintos 54 mergaitės ir 55 berniukai). Nuo 2010 metų pradėjo didėti

įvaikinamų mergaičių skaičius, o berniukų – mažėti (6 priedo 9 pav.).

2012 metais 1 įvaikintas vaikas buvo rastas „Gyvybės langelyje“. Jo tėvai nežinomi. 2011

metais tokių vaikų buvo 8, 2010 metais – 6 (6 priedo 8 lentelė).

2012 metais įvaikinti 85 vaikai, turintys sveikatos sutrikimų, ir 27 sveiki vaikai. (2011

metais – 59 vaikai, turintys sveikatos sutrikimų, ir 42 sveiki vaikai, 2010 metais – 61 turintis

sveikatos sutrikimų, ir 48 sveiki vaikai (6 priedo 10 pav.). Taigi vis daugėja įvaikintų vaikų,

kuriems diagnozuoti tam tikri sveikatos sutrikimai. 2012 metais, kaip ir anksčiau, daugumai be

tėvų globos likusių įvaikintų vaikų diagnozuotos šios ligos: hypermetropija (toliaregystė), atvira

ovalioji anga, įgimta širdies yda, funkcinis sistolinis širdies ūžesys, prieširdžių pertvaros

defektas, specifinis mišrus raidos sutrikimas (normalios (motorinės) fiziologinės raidos

sutrikimas), kalbos išraiškos sutrikimas, raumenų tonuso sutrikimas, mažas svoris, dermatitas,

alerginė (nealerginė) bronchinė astma, plokščiapėdystė, šleivapėdystė ir kt.

Nuo 2010 metų vis auga įvaikintų vaikų, kurių tėvams arba vienam iš tėvų neterminuotai

apribojama tėvų valdžia, skaičius (2012 metais – 82 vaikai, 2011 metais – 65 vaikai, o 2010

metais – 70 vaikų) (6 priedo 9 lentelė). Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti

taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar

visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti. Tokiu atveju biologinių tėvų

sutikimas įvaikinti vaiką nėra reikalingas.

90

7. 4. 2. Įvaikinusių Lietuvos Respublikos piliečių, nuolat gyvenančių Lietuvoje, paveikslas

2012 metais 92 šeimos (sutuoktinių poros) įvaikino 106 vaikus, 6 nesusituokę asmenys

(moterys) įvaikino 6 tėvų globos netekus vaikus (2011 metais 86 šeimos (sutuoktinių poros)

įvaikino 94 tėvų globos netekusius vaikus, 6 nesusituokę asmenys (moterys) įvaikino 6 tėvų

globos netekusius vaikus, o 1 įvaikintas vienam iš sutuoktinių (1 šeimoje). 2010 metais 92

šeimos (sutuoktinių poros) įvaikino 102 tėvų globos netekusius vaikus, 4 nesusituokę asmenys

įvaikino 4 tėvų globos netekusius vaikus, o 3 vaikai įvaikinti vienam iš sutuoktinių (3 šeimose)

(6 priedo 8 lentelė). Lyginant su 2011 metais, padaugėjo įvaikinusių vaikus sutuoktinių porų (6

poromis), o nesusituokusių asmenų skaičius liko nepakitęs (6 asmenys).

2012 metais net 14 šeimų (sutuoktinių porų) įvaikino po 2 vaikus, 2011 metais – 8

šeimos, 2010 metais – 10 šeimų (14 pav.). Pastebima tendencija, jog šeimos vis dažniau įvaikina

po 2 vaikus.

2012 metais vaikus įvaikino 25 Vilniaus m. šeimos, 3 nesusituokę asmenys (2011 metais

– 24 šeimos, 3 nesusituokę asmenys (vienišos moterys), 2010 metais – 23 šeimos, 2 nesusituokę

asmenys (vienišos moterys), 2 vaikai įvaikinti vienam iš sutuoktinių (2 šeimose); Kauno m. – 10

šeimų ir 1 nesusituokęs asmuo (2011 metais – 13 šeimų, 1 nesusituokęs asmuo (vieniša moteris),

2010 metais – 21 šeima); Klaipėdos m. – 9 šeimos ir 1 nesusituokęs asmuo (2011 metais – 6

šeimos, 2010 metais – 9 šeimos). Lyginant 2010–2012 metus, daugiausiai įtėvių buvo iš

Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestų. Šeimų, kurios įvaikina vaikus, skaičiaus pasiskirstymą

pagal miestus lemia gyventojų pasiskirstymas (6 priedo 11 lentelė).

Ataskaitiniu laikotarpiu daugiausiai vaikų įvaikino šeimos, kurios neturėjo biologinių

vaikų (2012 metais – 67 šeimos, 2011 metais – 67 šeimos, o 2010 metais – 61 šeima). 2012

metais šeimų, jau auginančių įvaikintus vaikus, skaičius praktiškai susilygino su 2010 metų

skaičiumi (6 priedo 10 lentelė).

2012 metais, kaip ir anksčiau, daugiausiai likusių be tėvų globos vaikų įvaikino Lietuvos

Respublikos piliečiai nuo 31 iki 40 metų amžiaus. Taigi dažniausiai įvaikina asmenys, sulaukę

maždaug 35 metų. Pažymėtina, jog daugėja ir įvaikinančių asmenų iki 30 metų amžiaus. Šis

skaičius išaugo nuo 20 iki 33 (6 priedo 12 pav.).

91

7. 4. 3. Įvaikinimas vaiko biologinės motinos (tėvo) sutuoktiniui

2012 metais 28 vaikus įvaikino 28 vaiko biologinio motinos (tėvo) sutuoktiniai (2011

metais 45 vaikus įvaikino 42 vaiko biologinio motinos (tėvo) sutuoktiniai, o 2010 metais 48

vaikus įvaikino 44 vaiko biologinės motinos sutuoktiniai) (6 priedo 13 lentelė). 2012 metais 3

vaikai, turintys Rusijos Federacijos pilietybę, įvaikinti vaiko biologinės motinos, turinčios

Rusijos Federacijos pilietybę, sutuoktiniui, vadovaujantis dvišale Rusijos Federacijos ir Lietuvos

Respublikos tarptautine sutartimi.

Daugiausiai vaikų įvaikinta Vilniaus mieste – 6 (6 priedo 14 lentelė). Įvaikinta 16

berniukų ir 12 mergaičių, 2011 metais – 26 berniukai ir 19 mergaičių, o 2010 metais – 23

berniukai ir 25 mergaitės (6 priedo 13 pav.). Daugiausiai vaikų įvaikinta nuo 10–14 metų

amžiaus – 11 vaikų ir nuo 7–9 metų amžiaus – 10 vaikų (2011 metais daugiausiai vaikų įvaikino

nuo 10 iki 14 metų amžiaus – 17 vaikų ir nuo 4 iki 6 metų amžiaus – 12 vaikų). Pažymėtina, kad

2010 metais daugiausiai vaikų buvo įvaikinta nuo 4 iki 6 metų amžiaus – 18 vaikų (6 priedo 14

pav.).

Iš 2012 metais 28 įvaikintų biologinės motinos (tėvo) sutuoktinių vaikų 12 vaikų kilmė iš

tėvo pusės nebuvo nustatyta (tėvai nežinomi), 7 tėvai ar vienas iš jų teismo nutartimi patvirtino

sutikimą įvaikinti vaiką, 5 tėvai buvo mirę ir 4 tėvams neterminuotai apribota tėvų valdžia jų

vaikų atžvilgiu.

Sutuoktinės ar sutuoktinio vaikus įvaikino 27 vyrai ir 1 moteris. 2011 metais sutuoktinio

vaikus įvaikino 41 vyras ir 1 moteris, o 2010 metais – 42 vyrai ir 2 moterys. 2012 metais

daugiausiai įvaikino vyrai nuo 31 iki 35 metų – 11, taip pat ir 2011 metais jų buvo daugiausiai –

18, o 2010 metais didžiausios dalies (16) įvaikinusių vyrų amžius – iki 30 metų (6 priedo 15

pav.).

7. 5. Įvaikinimas Lietuvos Respublikos piliečiams, nuolat gyvenantiems užsienyje, ir

užsieniečiams

2012 m. Lietuvos Respublikos piliečių, nuolat gyvenančių užsienyje, ir užsienio piliečių

šeimų (asmenų) įvaikintų vaikų skaičius, lyginant su paskutiniais keleriais metais, sumažėjo.

Tarnybos nuomone, įvaikinta mažiau vaikų į užsienį dėl kelių priežasčių:

1) Daugiausiai galimų įvaikinti vaikų apskaitoje yra 10–14 m. ir 15–17 m. vaikų, o

tokio amžiaus vaikams paprastai sudėtinga rasti šeimas;

92

2) Sumažėjo vaikų, įtrauktų į vaikų su specialiaisiais poreikiais įvaikinimo

programą, skaičius. Būtent tokie vaikai ir siūlomi įvaikinti užsieniečiams;

3) Lietuvos Respublikos piliečiai, nuolat gyvenantys Lietuvoje, aktyviai įvaikina be

tėvų globos likusius vaikus.

7. 5. 1. Įvaikintų vaikų paveikslas

2012 m. 70 Lietuvos Respublikos piliečių, nuolat gyvenančių užsienyje, ir užsienio

piliečių šeimų (asmenų) įvaikino 98 tėvų globos netekusius vaikus, iš jų – 56 berniukus ir 42

mergaites. Taip pat 2 vaikus įvaikino jų mamų sutuoktiniai užsieniečiai, nuolat gyvenantys

Lietuvoje. 2011 m. 88 užsienio piliečių šeimų įvaikino 144 vaikus. 2010 m. 78 užsienio piliečių

šeimų įvaikino 115 vaikų.

Įvaikintų vaikų pasiskirstymas pagal šalis

Palyginę trejų pastarųjų metų duomenis, matome, kad daugiausia vaikų įvaikinama į tris

šalis: Italiją, JAV ir Švediją.

Italija

Nežiūrint to, kad ataskaitiniais metais Italijos piliečiai įvaikino mažiau vaikų nei 2011 m.

ir 2010 m. (2012 m. Italijos piliečiai įvaikino 50 vaikų, 2011 m. – 90 vaikų ir 2010 m. – 67

vaikus), vis dėlto lyginant su kitomis šalimis, Italijos piliečių šeimos įvaikina daugiausiai vaikų

iš Lietuvos. Tai lėmė:

1) Lietuvos Respublikos piliečių, nuolat gyvenančių užsienyje, ir užsienio piliečių

sąraše didžioji dauguma šeimų yra Italijos piliečių šeimos (2010 m. iš 213 esančių sąraše šeimų

127 buvo Italijos piliečių šeimos, 2011 m. iš 155 esančių sąraše šeimų 87 buvo Italijos piliečių

šeimos, 2012 m. iš 102 esančių sąraše šeimų 48 buvo Italijos piliečių šeimos);

2) Italijos piliečių šeimoms atstovauja 4 Italijos įvaikinimo organizacijos, kurios

dirba Lietuvoje jau daug metų. Jos aktyviai įvaikina vaikus su specialiaisiais poreikiais (vaikus

su sunkiais sveikatos sutrikimais, vyresnius nei 8 metų vaikus ir vaikus iš trijų bei daugiau brolių

ir seserų grupių).

JAV

Ataskaitiniu laikotarpiu JAV piliečiai įvaikino mažiau vaikų nei 2011 m. ir beveik tiek

pat kaip ir 2010 m. (žr. 1 pav.). 2012 m. įvaikinta 11 vaikų, 2011 m. – 19 vaikų ir 2010 m. – 12

vaikų. JAV įgaliotos institucijos daugiausiai atstovauja Lietuvos Respublikos piliečių ir lietuvių

93

kilmės šeimoms ir šeimoms, kurios įvaikina vaikus su specialiaisiais poreikiais (dažniausiai

vaikus su sunkiais sveikatos sutrikimais). 2012 m. Lietuvos Respublikos piliečių ir lietuvių

kilmės šeimos įvaikino 3 vaikus iš Lietuvos.

Švedija

Ataskaitiniu laikotarpiu, lyginant su praėjusiais metais, nors ir nežymiai, tačiau padidėjo

įvaikinamų vaikų skaičius į Švediją (žr. 1 pav.). 2012 m. įvaikinta 15 vaikų, 2011 m. – 12 vaikų,

2010 m. – 14 vaikų. Švedijos piliečių šeimos nuolat įvaikina nemažai vaikų su specialiaisiais

poreikiais, kurie yra ikimokyklinio amžiaus ir turi sunkių sveikatos sutrikimų.

Prancūzija

Ataskaitiniu laikotarpiu, lyginant su praėjusiais metais, padidėjo įvaikinamų vaikų

skaičius į Prancūziją (žr. 1 pav.), kadangi padaugėjo šeimų, kurioms atstovauja Prancūzijos

centrinės įvaikinimo institucija, pageidaujančių įvaikinti mokyklinio amžiaus vaikus ir brolių bei

seserų grupes. Pastebėta, kad Prancūzijos piliečių šeimos, norėdamos greičiau gauti pasiūlymą,

prašymuose nurodo vyresnį pageidaujamo įvaikinti vaiko amžių. 2012 m. prancūzai įvaikino 9

vaikus, 2011 m. – 3 vaikus ir 2010 m. – 5 vaikus.

Naujoji Zelandija

Ataskaitiniu laikotarpiu į Naująją Zelandiją įvaikinta daugiau vaikų nei praėjusiais metais

(žr. 1 pav.), kadangi Naujosios Zelandijos šeimos labai aktyviai įvaikino vaikus su specialiaisiais

poreikiais (vyresnius vaikus ir vaikus iš trijų brolių ir seserų grupių). 2012 m. įvaikinti 8 vaikai,

2011 m. – 3 vaikai, 2010 m. – 5 vaikai.

Ispanija

Ataskaitiniu laikotarpiu į Ispaniją įvaikinta mažiau vaikų nei praėjusiais metais (žr. 1

pav.), kadangi Lietuvos Respublikos piliečių, nuolat gyvenančių užsienyje, ir užsienio piliečių

sąraše dauguma Ispanijos piliečių pageidauja įvaikinti ikimokyklinio amžiaus vaikus, neturinčius

sunkių sveikatos sutrikimų, o tokių galimų įvaikinti vaikų užsienio piliečiams yra nedaug. 2012

m. įvaikinti 2 vaikai, 2011 m. – 6 vaikai, 2010 m. – 3 vaikai.

Kanada

Ataskaitiniu laikotarpiu į Kanadą įvaikintas tik 1 vaikas (iš 4–6 amžiaus grupės), kai tuo

tarpu 2011 m. įvaikinti 3 vaikai, o 2010 m. neįvaikintas nei vienas vaikas.

Lietuva

Ataskaitiniu laikotarpiu 2 vaikai buvo įvaikinti sutuoktinių Lietuvos Respublikos piliečių

ir užsienio šalies piliečių, nuolat gyvenančių Lietuvoje, kurie prieš tai globojo įvaikinamus

vaikus. 2011 m. ir 2010 m. po vieną vaiką įvaikino Lietuvos Respublikos piliečių ir užsienio

šalies piliečių, nuolat gyvenančių Lietuvoje, šeimos, kurios iki įvaikinimo juos taip pat globojo.

94

Įvaikinti vaikai pagal amžių

Ataskaitiniu laikotarpiu iki 3 metų amžiaus vaikų įvaikinta daugiau nei 2010 m. ir beveik

tiek pat kiek 2011 m. 2012 m. įvaikintas 21 vaikas, 2011 m. – 22 vaikai ir 2010 m. – 14 vaikų.

Kaip įprasta, visi tokio amžiaus vaikai buvo su specialiaisiais poreikiais, t. y. turėjo sunkių

sveikatos sutrikimų (alkoholinis vaisiaus sindromas, specifiniai mišrūs raidos sutrikimai, įvairus

apsigimimai ir kt.) arba buvo įvaikinti kartu su vyresniais broliais ir seserimis. Dauguma šių

vaikų buvo įvaikinti į Švediją ir Italiją. Lietuvos Respublikos piliečiai, nuolat gyvenantys

Lietuvoje, nėra pasirengę įvaikinti tokių vaikų. Kaip įprasta, lietuvių šeimos sutinka įvaikinti

vaikus iki 3 metų su išgydomais sveikatos sutrikimais, kurie siūlomi įvaikinti be vyresnių brolių

ir seserų. Ataskaitiniu laikotarpiu, kaip ir 2011 m., po vieną vaiką iki 3 metų amžiaus įvaikino

sutuoktinių Lietuvos Respublikos piliečių ir užsienio šalies piliečių, nuolat gyvenančių

Lietuvoje, šeimos, kurios globojo įvaikinamus vaikus.

2012 m. 4–6 amžiaus grupės vaikų įvaikinta mažiau nei pastaraisiais metais, nes

sumažėjo bendras įvaikintų vaikų skaičius į užsienį apskritai. 2012 m. įvaikinti 27 vaikai, 2011

m. – 36 vaikai, 2010 m. – 42 vaikai. Ataskaitiniu laikotarpiu daug šio amžiaus grupės vaikų taip

pat daugiausiai turėjo specialiųjų poreikių (sunkių sveikatos sutrikimų) arba buvo įvaikinti su

vyresniais broliais ir seserimis. Dauguma šios amžiaus grupės vaikų įvaikinta į Italiją, JAV ir

Švediją.

Palyginę trejų pastarųjų metų duomenis, matome, kad daugiausiai įvaikinami vyresnio

amžiaus vaikai, t. y. 7–9 ir 10–14 metų amžiaus grupių. Ataskaitiniu laikotarpiu, kaip ir

praėjusiais metais, vyresnius vaikus daugiausiai įvaikino Italijos piliečių šeimos.

2012 m. neįvaikintas nė vienas 15–17 metų amžiaus grupės vaikas, kai tuo tarpu 2010 m.

ir 2011 m. po 2 tokio amžiaus vaikus įvaikino Italijos ir Lenkijos piliečių šeimos.

Įvaikinti vaikai pagal teisinį statusą

Palyginus 2010–2012 m. duomenis, matome, kad daugiausia vaikų tapo galimais

įvaikinti, kai jų tėvams arba vienam iš tėvų neterminuotai apribota tėvų valdžia. 2012 m. 5 vaikai

tapo galimais įvaikinti, kai tėvai ar vienas iš tėvų teismo nutartimi patvirtino sutikimą įvaikinti

(2011 m. – 2 vaikai ir 2010 m. – 3 vaikai). 4 vaikai tapo galimais įvaikinti, kai abu arba vienas iš

tėvų mirė (2011 m. – 6 vaikai ir 2010 m. – 12 vaikų). 3 vaikai tapo galimais įvaikinti, kai

globėjai teisme patvirtino sutikimą įvaikinti (2011 m. – 5 vaikai ir 2010 m. – 6 vaikai).

Ataskaitiniu laikotarpiu, kaip ir 2010 m., 1 vaikas tapo galimu įvaikinti, nes jo tėvai buvo

95

pripažinti neveiksniais. Be to, 2012 m. 1 vaikas tapo galimu įvaikinti, nes jo tėvai buvo nežinomi

(motina gimusį vaiką paliko ligoninėje ir pasišalino iš jos).

Įvaikinti vaikai pagal gyvenamąją vietą iki įvaikinimo

Ataskaitiniu laikotarpiu, kaip ir praėjusiais metais, daugiausiai įvaikintų vaikų augo vaikų

globos namuose – 60 vaikų iš 98 įvaikintų vaikų (2011 m. – 108 vaikai iš 144 įvaikintų vaikų ir

2010 m. – 76 vaikai iš 115 įvaikintų vaikų). Dauguma vaikų buvo vyresnio amžiaus.

2012 m. įvaikintų kūdikių namų globotinių skaičius yra kiek didesnis nei praėjusiais

metais, kadangi užsienio šalių piliečiai, ypač Švedijos piliečių šeimos, aktyviai įvaikina mažus

vaikus, turinčius sveikatos sutrikimų. 2012 m. 31 vaikas augo kūdikių namuose, 2011 m. – 29

vaikai ir 2010 m. – 27 vaikai.

Ataskaitiniu laikotarpiu 5 vaikai augo globėjų šeimose (2011 m. – 6 vaikai ir 2010 m. –

11 vaikų), 2 vaikai augo būsimų įtėvių šeimose (2011 m. – 1 vaikas ir 2010 m. – 1 vaikas).

Įvaikintų specialiųjų poreikių vaikų skaičius

2012 m., kaip ir ankstesniais metais, dauguma įvaikintų vaikų turėjo specialiųjų poreikių.

Ataskaitiniu laikotarpiu įvaikintų vaikų su specialiaisiais poreikiais skaičius yra mažesnis nei

praėjusiais metais. 2012 m. 72 vaikai buvo su specialiaisiais poreikiais (2011 m. – 121 vaikas,

2010 m. – 93 vaikai), iš kurių 44 vaikai (2011 m. – 71 vaikas, 2010 m. – 52 vaikai) buvo

įvaikinti, ieškant šeimų, vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo

ministro 2007 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. A1-32 patvirtintu „Galimų įvaikinti vaikų su

specialiaisiais poreikiais įvaikinimo ikiteisminės procedūros aprašu“ (toliau – vaikų su

specialiaisiais poreikiais įvaikinimo programa), o 28 vaikai (2011 m. – 50 vaikų, 2010 m. – 41

vaikas) buvo pasiūlyti įvaikinti Lietuvos Respublikos piliečiams, nuolat gyvenantiems užsienyje,

ir užsienio piliečiams įprasta tvarka pagal Įvaikinimo apskaitos Lietuvos Respublikoje tvarką,

tačiau atitiko specialiųjų poreikių vaikų požymius.

Ataskaitiniu laikotarpiu, kaip ir praėjusiais metais, daugiausiai pagal vaikų su

specialiaisiais poreikiais įvaikinimo programą buvo įvaikinta vaikų su sunkiais sveikatos

sutrikimais. 2012 m. – 29 vaikai, 2011 m. – 34 vaikai ir 2010 m. – 26 vaikai. Deja, įprasta tvarka

tokių vaikų Tarnyba negali siūlyti, nes juos gali įvaikinti tik tam parengtos šeimos. Be to,

dauguma Lietuvos Respublikos piliečių, nuolat gyvenančių užsienyje, ir užsienio piliečių

apskaitoje esančių šeimų pageidauja įvaikinti vaikus su išgydomais sveikatos sutrikimais.

96

Ataskaitiniu laikotarpiu, kaip ir praėjusiais metais, užsieniečiams įprasta tvarka

daugiausiai įvaikinta vyresnių vaikų. 2012 m. – 22 vaikai, 2011 m. – 32 vaikai ir 2010 m. – 28

vaikai. Pastebima, kad vyresnio amžiaus šeimos arba šeimos, kurios norėtų gauti greičiau

pasiūlymą, vis dažniau nurodo vyresnį pageidaujamo įvaikinti vaiko amžių.

Atkreiptinas dėmesys, kad kai kurie vaikai įvaikinti iš didelės brolių ir seserų grupės turi

ir kitą specialų poreikį – amžių, nes yra vyresni nei 8 metų amžiaus, todėl toks vaikų specialiųjų

poreikių paskirstymas yra sąlyginis.

Įvaikinti vaikai pagal vaikų grupes

2012 m., kaip ir praėjusiais metais, daugiau kaip pusė vaikų įvaikinti kartu su savo

broliais ir seserimis (52 vaikus įvaikino 24 šeimos). 2011 m. 96 vaikus įvaikino 40 šeimų ir 2010

m. 66 vaikus įvaikino 29 šeimos. Ataskaitiniu laikotarpiu 20 šeimų įvaikino po du vaikus ir 4

šeimos (dvi Italijos piliečių šeimos ir po vieną Naujosios Zelandijos bei Prancūzijos šeimą)

įvaikino po tris vaikus. Ataskaitiniu laikotarpiu nei viena užsienio piliečių šeima neįvaikino 4 ir

5 brolių ir seserų grupių, kaip tai įvyko 2011 m. ir 2010 m. Tokioms didelėms brolių ir seserų

grupėms yra ypač sunku surasti vieną šeimą, todėl Tarnybos praktikoje tokie vaikai dažniausiai

įvaikinami į kelias tarpusavyje bendraujančias šeimas pagal vaikų su specialiais poreikiais

įvaikinimo programą.

2012 m. 4 vaikai buvo pasiūlyti įvaikinti į 2 tarpusavyje bendraujančias šeimas, iš kurių 2

vaikai buvo įvaikinti ataskaitiniu laikotarpiu, o kiti 2 – 2013 m.

7. 5. 2. Įvaikinusių šeimų paveikslas

2012 m. 98 vaikus įvaikino 69 sutuoktinių poros ir 1 nesusituokusi lietuvių kilmės

moteris. Pastebima, kad nesusituokusių asmenų skaičius mažėja (2011 m. įvaikino 2

nesusituokusios moterys, 2010 m. – 5).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.210 straipsnio 1 dalis nustato, jog įvaikintojais

gali būti pilnamečiai abiejų lyčių asmenys iki 50 metų, tinkamai pasirengę įvaikinti. Išimtiniais

atvejais teismas gali leisti įvaikinti ir vyresnio amžiaus asmenims. Ataskaitiniu laikotarpiu, kaip

ir 2010–2011 m., dauguma įvaikinusių šeimų buvo 41–45 ir 46–50 amžiaus grupių. Lyginant su

praėjusiais metais, 2012 m. padaugėjo 31–35 amžiaus grupės šeimų. Pastebima, kad tokios

šeimos įvaikino mažus vaikus, turinčius rimtų sveikatos sutrikimų.

97

Ataskaitiniu laikotarpiu 11 vyrų ir 9 moterys buvo vyresni nei 50 metų amžiaus, todėl

jiems teismas taikė išimtį. Tokios išimtys dažniausiai taikomos įvaikinant vyresnio amžiaus

vaikus, kai įtėviai yra geros fizinės ir psichinės sveikatos, leidžiančios jiems pasirūpinti nauju

šeimos nariu. Lyginant su ataskaitiniu laikotarpiu, vyresnių nei 50 metų įvaikintojų buvo daugiau

2011 m. (vyrų – 17, moterų – 10), o 2010 m. tokių įvaikintojų buvo mažiau (vyrų – 9, moterų –

4).

Ataskaitiniu laikotarpiu, kaip ir praėjusiais metais, daugiau nei pusei įvaikinusių šeimų

(56 iš 98) įvaikinimo procedūra truko 1–2 metus. Visos šios šeimos įvaikino specialių poreikių

vaikus.

Šeimos, pageidavusios įvaikinti iki 9 metų amžiaus ir geros sveikatos vaikus, turėjo laukti

net 5–7 metus. 2012 m. įvaikino 3 šeimos, kurios į sąrašą įrašytos buvo dar 2005 m. (įvaikino 1

vaiką – 4–6 amžiaus grupės ir 2 vaikus – 7–9 amžiaus grupės) bei 5 šeimos, kurios į sąrašą buvo

įrašytos 2007 m. (įvaikino 1 vaiką – 0–3 amžiaus grupės, 1 vaiką – 4–6 amžiaus grupės, 2 vaikus

– 7–9 amžiaus grupės ir 1 vaiką – 10–14 amžiaus grupės). Pastebėta, kad minėtos šeimos buvo

įrašytos į sąrašą kaip pageidaujančios įvaikinti labai mažus vaikus iki trejų metų. Jos ilgą laiką

laukė vaiko pasiūlymo. Vėliau, šioms šeimoms nurodžius vyresnį pageidaujamo įvaikinti vaiko

amžių, jos gavo pasiūlymus įvaikinti.

Taip pat pastebėta, kad 2012 m., lyginant su praėjusiais metais, sumažėjo lietuvių kilmės

šeimų. Ataskaitiniu laikotarpiu tik 3 JAV šeimos buvo lietuvių kilmės, 2011 m. – 6 šeimos ir

2010 m. –7 šeimos. Šių šeimų įvaikinimo procedūra truko 1–2 metus.

7. 6. Grįžtamoji informacija apie užsieniečių įvaikintus vaikus

Įvaikinimas yra sudėtingas procesas, kuris nesibaigia pačiu įvaikinimo faktu. Tarnyba

apie užsieniečių įvaikintus vaikus, jų būklę po įvaikinimo, prisitaikymą naujoje aplinkoje nuolat

renka duomenis, siekdama užtikrinti vaikų saugumą ir planuoti reikalingą pagalbą vaikams

Lietuvoje iki įvaikinimo.

Ataskaitiniu laikotarpiu gauta 441 ataskaita po įvaikinimo apie užsienio piliečių šeimų

įvaikintų vaikų adaptaciją kitose šalyse (2011 m. Tarnyba gavo 431 ataskaitą, 2010 m. – 418

ataskaitų, 2009 m. – 456). Iš jų 422 ataskaitas atsiuntė akredituotos Lietuvoje užsienio

institucijos, 16 – užsienio centrinės įvaikinimo institucijos (7 ataskaitos gautos iš Prancūzijos, 6 –

iš Vokietijos ir 3 – iš Australijos) ir 3 ataskaitas (laiškus) pateikė įvaikinusios šeimos (JAV,

Prancūzijos ir Šveicarijos).

98

Per metus įgaliotos veikti Lietuvoje tarptautinio įvaikinimo srityje užsienio įvaikinimo

organizacijos nustatyta forma laiku ir sistemingai teikė Tarnybai grįžtamąją informaciją.

Žemiau pateiktoje lentelėje matome, kiek ataskaitų po įvaikinimo pateikė minėtos

organizacijos:

8 lentelė. 2012 m. gauta grįžtamoji informacija pagal užsienio įvaikinimo institucijas

Eil. nr.

Įvaikinimo institucija Šalis Pateiktų ataskaitų skaičius

1. „AAA Associazione Adozioni Alfabeto Onlus“

Italija 129

2. „Associazione Volontari per il Servizio Internazionale (AVSI)“

Italija 65

3. „Barner Framfor Allt –Adoptioner (BFA-A)“

Švedija 56

4. „Azione per famiglie nuove-onlus“ (AFN)“

Italija 48

5. „Bethany Christian Services“ JAV 46 6. „La Primogenita international

adoption“ Italija 31

7. „Les Enfants de l‘Esperance“ Prancūzija 10 8. „Our children‘s homestead“ JAV 10 9. „Inter country adoption New

Zealand“ (ICANZ) Naujoji

Zelandija 9

10. „Loving Heart International Adoption Agency“

Kanada 7

11. „The open door adoption agency, Inc.“

JAV 6

12. „Familia Universal“ Ispanija 5 Iš viso 422

2012 m. Tarnyba atliko grįžtamosios informacijos apie užsieniečių įvaikintus vyresnius

nei 10 metų vaikus iš Lietuvos analizę (9 priedas). Joje pateikiami įvaikintų vaikų ir įtėvių

portretai, informacija apie užsienio piliečių šeimų 2009–2012 m. įvaikintų vyresnių nei 10 metų

vaikų gyvenimą naujuose namuose, analizuojama įvaikinusių šeimų situacija ir aktualijos bei

nurodomos išryškėjusios tam tikros tendencijos. Taip pat analizėje apžvelgta, kaip prisitaikė prie

naujų sąlygų vaikai, tėvai ir kiti šeimos nariai, kokį vaidmenį jiems vaidina Lietuva ir ryšys su ja.

99

7. 7. Įvaikintų vaikų biologinių tėvų ir kitų giminaičių paieška

2012 m. Tarnyba gavo 30 laiškų, kuriuose asmenys prašė padėti surasti įvaikių

giminaičius, suteikti informacijos apie jų ar artimųjų įvaikinimą, tarpininkauti užmezgant

įvaikinusios vaiką iš mūsų šalies užsieniečių šeimos ir likusių Lietuvoje jo brolių, seserų ar kitų

artimųjų ryšį ir pan. Dėl jų Tarnyba kreipėsi į atitinkamus šalies archyvus, savivaldybių civilinės

metrikacijos skyrius, VGN, VTAS ir kt.

2011 m. gauti 27 tokie laiškai, 2010 m. – 19, 2009 m. – 16, 2008 m. – 8 ir 2007 m. – 7.

Ataskaitiniu laikotarpiu gauta 12 įvaikinusių lietuvių šeimų, kurių įvaikių broliai ar

seserys įvaikinti užsienyje, bei giminaičių (biologinių tėvų, seserų, brolių, pusseserių ir

pusbrolių), gyvenančių Lietuvoje, prašymų (2011 m. ir 2010 m. tokių prašymų buvo po 10).

Kreiptasi dėl informacijos apie užsieniečių įvaikintus vaikus ar bendravimo su jais. Visais

atvejais pagal galimybes surasti ieškomi giminaičiai arba gauta informacija, kad jie, pavyzdžiui,

emigravę į užsienį ar yra mirę. Ne vienu atveju, tarpininkaujant Tarnybai ir gavus ieškotų

asmenų sutikimus dėl bendravimo, užsimezgė tiesioginis giminaičių tarpusavio ryšys. Tiesa,

lietuvaičius įvaikinusios užsieniečių šeimos neretai atsisakydavo užmegzti ryšį su įvaikių

ieškančiomis jų biologinėmis mamomis, pusseserėmis ar pan. O bendravimas su įvaikių broliais

ar seserimis arba užsimezgė, arba buvo atidėtas ateičiai dėl įvaikių prisitaikymo prie naujos

aplinkos sunkumų.

Taip pat 2012 metais gauti 5 įvaikinusių vaikus iš Lietuvos užsieniečių šeimų prašymai

(2011 m. jų buvo 12, 2010 m. – 3) surasti įvaikių biologinę šeimą, ypač brolius ir seseris, kitus

giminaičius ir, jei galimybės leistų, užmegzti tarpusavio ryšį, taip pat pateikti informaciją apie jų

gyvenimo būdą, sveikatą ir kt. Visais atvejais reikiama informacija gauta ir pateikta.

Be to, į Tarnybą kreipėsi 13 suaugusių asmenų, įvaikintų vaikystėje (2011 m. ir 2010 m.

tokių prašymų buvo po 4). Žmonės prašė išsiaiškinti, ar jie įvaikinti, taip pat gauti informacijos

apie jų biologinius tėvus ir kitus giminaičius. Visais atvejais asmenų prašymai patenkinti.

Taigi, lyginant su ankstesnių metų duomenimis, šiek tiek padaugėjo Lietuvoje

gyvenančių asmenų, kurie ieškojo užsienyje įvaikintų giminaičių, prašymų. Užsieniečiai

domėjosi dėl įvaikių biologinės šeimos narių, esančių Lietuvoje, gerokai mažiau. O įvaikintų

suaugusių asmenų, Lietuvos Respublikos piliečių, prašymų dėl įvaikinimo fakto ar biologinės

šeimos padaugėjo apie tris kartus.

100

7. 8. Išvados

1. 2012 m. gruodžio 31 d. galimų įvaikinti vaikų apskaitoje buvo 1878 vaikai. Didžioji

dalis galimų įvaikinti vaikų yra vyresnio amžiaus, ties paauglystės slenksčiu stovintys ar jau

žengiantys į paauglystę dešimtmečiai-keturiolikmečiai, globos įstaigose augantys kartu su

broliais ir seserimis. Dažniausiai šiems vaikams būdingi įvairūs raidos sutrikimai: kalbos ir

komunikacijos, dėmesio, atminties, elgesio ir emocijų, intelekto sutrikimai, silpnesni mokymosi

gebėjimai.

2. Iš 1878 galimų įvaikinti vaikų apskaitoje įrašytų vaikų, atsižvelgiant į vaikų interesus,

1477 negali būti siūlomi įvaikinti. Dažniausios to priežastys: paties vaiko nesutikimas būti

įvaikintam, artimi ryšiai su biologine vaiko šeima bei giminaičiais, vyresnis amžius ir sunki

sveikatos būklė.

3. Dauguma asmenų, esančių LR piliečių, nuolat gyvenančių Lietuvoje, sąraše yra 34–39

metų neturintys vaikų sutuoktiniai, gyvenantys mieste, gaunantys didesnes nei vidutines pajamas

bei pageidaujantys įvaikinti vaiką iki 2 metų, pirmenybę teikiančios mergaitėms, turinčioms

išgydomų sveikatos sutrikimų.

4. Dauguma sutuoktinių, esančių į LR piliečių, nuolat gyvenančių užsienyje, ir

užsieniečių sąraše, yra Italijos ir Švedijos piliečiai, vyresni nei 40 metų, neturintys savo vaikų bei

pageidaujantys įvaikinti bet kurios lyties vieną iki 9 metų amžiaus vaiką.

5. Nuo 2012-04-01 užsieniečiai (tik sutuoktiniai), nuolat gyvenantys užsienyje, gali

kreiptis (įrašomi į Lietuvos Respublikos, piliečių nuolat gyvenančių užsienyje, ir užsieniečių

sąrašą) tik dėl vaikų su specialiaisiais poreikiais įvaikinimo, vadovaujantis Galimų įvaikinti

vaikų su specialiaisiais poreikiais įvaikinimo ikiteisminės procedūros aprašu, patvirtintu

socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. A1-32. Tuo tarpu

Lietuvos Respublikos piliečiai (sutuoktiniai) ir sutuoktiniai, kurių vienas yra Lietuvos

Respublikos pilietis, nuolat gyvenantis užsienyje, galės įvaikinti vaikus kaip iki šiol, t. y. be

jokių apribojimų.

6. 2012 m. pirmą kartą lietuvių šeimos įvaikino daugiau be tėvų globos likusių vaikų nei

užsieniečiai. 2012 metais 92 sutuoktinių poros ir 6 nesusituokę asmenys (moterys), nuolat

gyvenantys Lietuvos Respublikoje, įvaikino 112 tėvų globos netekusių vaikų (daugiausiai vaikų

iki 3 metų amžiaus). 2012 m., lyginant su ankstesniais metais, lietuvių šeimos daugiau įvaikino

po 2 vaikus bei vaikus, turinčius sveiktos sutrikimų. Taip pat vis daugiau įvaikinama vaikų

globos institucijų auklėtinių.

101

7. 70 Lietuvos Respublikos piliečių, nuolat gyvenančių užsienyje, ir užsienio piliečių

šeimų įvaikino 98 tėvų globos netekusius vaikus, kurie, kaip ir ankstesniais metais, beveik visi

turėjo specialiųjų poreikių. Juos įvaikino Italijos, Švedijos ir JAV piliečių šeimos.

8. 2012 m. akredituotos Lietuvoje užsienio įvaikinimo organizacijos nustatyta forma

laiku ir sistemingai teikė Tarnybai grįžtamąją informaciją apie įvaikintų vaikų iš Lietuvos

prisitaikymą prie naujos aplinkos (gautos 422 ataskaitos), 16 ataskaitų pateikė užsienio centrinės

įvaikinimo institucijos ir 3 laiškus parašė įvaikinusios užsienio piliečių šeimos.

102

8. UŽSIENIO VALSTYBIŲ ORGANIZACIJOS

Lietuvoje, vykdant nemažai su vaikais susijusių veiklų, aktyviai dalyvauja užsienio

valstybių organizacijos.

8. 1. Įgaliotos veikti tarptautinio įvaikinimo srityje užsienio valstybių institucijos

Pagal Lietuvos Respublikos įstatymus bei tarptautinės teisės normas, reguliuojančias

tarptautinio įvaikinimo procedūrą, šeimoms, norinčioms įvaikinti Lietuvoje, gali atstovauti

centrinės įvaikinimo institucijos, paskirtos pagal 1993 m. Hagos konvenciją „Dėl vaikų apsaugos

ir bendradarbiavimo tarptautinio įvaikinimo srityje“ arba įgaliojimus veikti vykdant tarptautinį

įvaikinimą turinčios organizacijos (toliau – įgaliotos institucijos).

Skirtumai tarp įgaliotų institucijų ir centrinių įvaikinimo institucijų:

• Įgaliotos institucijos gali dalyvauti vaikų su specialiaisiais poreikiais įvaikinimo

programoje. Tuo tarpu centrinės įvaikinimo institucijos neturi galimybės gauti vaikų su

specialiaisiais poreikiais sąrašo.

• Beveik visos įgaliotos institucijos dirba Lietuvoje jau daug metų, turi įgaliotus

darbui Lietuvoje atstovus, gerai išmano tarptautinio įvaikinimo procedūrą Lietuvoje, operatyviai

perduodą reikalingą informaciją (pavyzdžiui, Tarnybos pasiūlymą dėl įvaikinimo šeimai ir pan.),

operatyviai atsako, padeda šeimai viso įvaikinimo proceso metu. Tuo tarpu centrinės įvaikinimo

institucijos neturi įgaliotų atstovų darbui Lietuvoje, dažnai nežino tarptautinio įvaikinimo

procedūros Lietuvoje, neoperatyviai perduoda informaciją, neretai ilgai reikia laukti atsakymo,

šeimai atstovauja tik iki jai sutinkant įvaikinti pasiūlytą vaiką.

Tarptautinių įvaikinimų procedūrų tobulinimui, vaikų su specialiaisiais poreikiais

įvaikinimui bei įgaliotų institucijų veiklai didelę reikšmę turėjo tai, kad Tarnyba parengė ir

galutinai suderino su Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija Įgaliojimų

veikti vykdant tarptautinį įvaikinimą Lietuvos Respublikoje suteikimo akredituotoms užsienio

valstybių institucijoms tvarkos aprašo projektą, kuris 2012 m. sausio 10 d. patvirtintas Lietuvos

Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu Nr. A1-8 „Dėl Lietuvos Respublikos

socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. birželio 3 d. įsakymo Nr. A1-162 „Dėl įgaliojimų

veikti vykdant tarptautinį įvaikinimą Lietuvos Respublikoje suteikimo užsienio valstybių

institucijoms tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – Lietuvos Respublikos socialinės

apsaugos ir darbo ministro 2012 m. sausio 10 d. įsakymas Nr. A1-8).

103

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2012 m. sausio 10 d.

įsakymas Nr. A1-8 įtvirtino tokias naujoves:

1) Nuo 2012-04-01 užsieniečiai (sutuoktiniai), nuolat gyvenantys užsienyje, gali kreiptis

(įrašomi į Lietuvos Respublikos piliečių, nuolat gyvenančių užsienyje, ir užsieniečių sąrašą) tik

dėl vaikų su specialiaisiais poreikiais įvaikinimo.

2) Nuo 2012-04-01 Lietuvos Respublikos piliečiams (sutuoktiniams) ir sutuoktiniams,

kurių vienas yra Lietuvos Respublikos pilietis, nuolat gyvenantiems užsienyje, panaikinta kvota

kreiptis dėl vaikų iki 6 metų amžiaus įvaikinimo (jų kreipimosi dėl įvaikinimo Lietuvoje tvarka

bus tokia pat kaip ir iki šiol, t. y. jie turės teisę įvaikinti vaiką be specialiųjų poreikių). Lietuvos

Respublikos piliečiams (sutuoktiniams) ir sutuoktiniams, kurių vienas yra Lietuvos Respublikos

pilietis, nuolat gyvenantiems užsienyje, galės atstovauti tiek centrinė įvaikinimo institucija, tiek

įgaliota institucija.

3) Nuo 2012-04-01 į Lietuvos Respublikos piliečių, nuolat gyvenančių užsienyje, ir

užsieniečių sąrašą neįtraukiami vieniši asmenys ir teisę įvaikinti turės tik sutuoktiniai.

4) Detalizuotos įgaliotų institucijų ir jų atstovų funkcijos, teisės ir pareigos. Kai kurias iš

jų įgaliotos institucijos ir įgaliotas atstovas vykdė, tačiau tai nebuvo reglamentuota.

5) Patvirtinta įgaliotos institucijos metų veiklos Lietuvos Respublikoje ataskaitos forma.

6) Pasikeitė terminas, per kurį reikia kreiptis dėl įgaliotos institucijos įgaliojimų

pratęsimo bei pateikiamų dokumentų sąrašas.

7) Patvirtinta forma apie įvaikintojams numatomas teikti paslaugas ir įkainius

priimančioje valstybėje ir Lietuvoje. Tokiu būdu sugriežtinta finansinės naudos gavimo už

teikiamas paslaugas kontrolė.

Iki 2012 m. gruodžio 31 d. Lietuvoje veikė 11 įgaliotų institucijų, iš jų 4 Italijos įgaliotos

institucijos, 2 JAV ir po vieną Švedijos, Prancūzijos, Ispanijos, Naujosios Zelandijos ir Kanados

įgaliotą instituciją.

Atkreiptinas dėmesys, kad nuo 2006 m. rugpjūčio 1 d. įgaliojimų veikti Lietuvoje

vykdant tarptautinį įvaikinimą suteikimas naujoms užsienio valstybių institucijoms yra

sustabdytas. Taigi Lietuvoje gali veikti tik jau įgaliotos institucijos, kurios, norėdamos pratęsti

įgaliojimus veikti vykdant tarptautinį įvaikinimą Lietuvos Respublikoje, iki termino pasibaigimo

Tarnybai privalo pateikti motyvuotą prašymą pratęsti įgaliojimus bei kitus reikalingus

dokumentus.

2012 m. Tarnyboje surengti 7 akreditacijos posėdžiai dėl Prancūzijos įvaikinimo

asociacijos „Les Enfants de l'Esperance“, 2 JAV įvaikinimo agentūrų („The Open Door

Adoption Agency, Inc.“ ir „Bethany Christian Services“), 2 Italijos įvaikinimo asociacijų

104

(„Fondazione AVSI“ ir „AFN-Azione per Famiglie Nuove – Onlus“), Kanados įvaikinimo

agentūros „Loving Heart International Adoption Agency“ ir Naujosios Zelandijos įvaikinimo

agentūros „Inter country adoption New Zealand“ įgaliojimų veikti Lietuvoje pratęsimo.

Atsižvelgdama į jų sėkmingą veiklą Lietuvos Respublikoje, socialinės apsaugos ir darbo ministro

įsakymu sudaryta komisija rekomendavo minėtoms organizacijoms pratęsti įgaliojimus.

Tarnybos direktorius priėmė sprendimą pratęsti 7 institucijoms įgaliojimus veikti vykdant

tarptautinį įvaikinimą Lietuvos Respublikoje.

Dauguma įgaliotų institucijų Lietuvoje veikia nuo 2001 ar 2002 m. Kaip ir ankstesniais

metais, 2012 m. per Italijos įgaliotas institucijas įvaikinta daugiausia vaikų, tarp jų ir vaikų su

specialiaisiais poreikiais (7 priedo 1 lentelė). „AAA Associazione Adozioni Alfabeto Onlus“ ir

Fondazione AVSI“ daugiausiai įvaikino vaikų pagal vaikų su specialiaisiais poreikiais

įvaikinimo programą, iš kurių dauguma vaikų buvo iš didelių brolių ir seserų grupių, vyresnio

amžiaus vaikai bei vaikai, turintys sunkių sveikatos sutrikimų (pavyzdžui, specifinius mišrius

raidos sutrikimus, alkoholinį vaisiaus sindromą). „AFN-Azione per Famiglie Nuove – Onlus“ ir

„La Primogenita international adoption“ įvaikino daugiausia specialiųjų poreikių vaikųs, kurie

buvo vyresnio amžiaus. Minėtos institucijos įvaikina būtent tokius vaikus.

Iš įgaliotų JAV institucijų, kaip ir ankstesniais metais, aktyviausiai veikė „Bethany

Christian Services“. Ataskaitiniu laikotarpiu dauguma per šią instituciją įvaikintų vaikų buvo

vaikai su specialiaisiais poreikiais, iš kurių 4 vaikai turėjo ypač sunkių sveikatos sutrikimų (kaip

įskilęs stuburas (vaikui reikalingas vežimėlis), epilepsija, būklė po blauzdos amputacijos dėl

fibrosarkomos, gomurio nesuagimas, alkoholinė embriopatija, daugybiniai raidos defektai), o 2

vaikai buvo vyresnio amžiaus. Kaip įprasta, ši institucija atstovauja lietuvių kilmės šeimoms,

gyvenančioms JAV. 2 lietuvių kilmės šeimos įvaikino 3 ikimokyklinio amžiaus vaikus. Kita

JAV įvaikinimo institucija „The Open Door Adoption Agency“ įvaikino 2 vaikus su sunkiais

sveikatos sutrikimais pagal vaikų su specialiaisiais poreikiais įvaikinimo programą. Vienas iš

minėtų vaikų turėjo Dauno sindromą.

Švedijoje darbui su Lietuva tarptautinio įvaikinimo srityje akredituotos vienintelės

įgaliotos institucijos „Barnen Framfor Allt – Adoptioner“ šeimos įvaikino 13 vaikų, iš kurių 12

vaikų, turinčių sunkių sveikatos sutrikimų, buvo įvaikinti, ieškant šeimų pagal vaikų su

specialiaisiais poreikiais įvaikinimo programą. 2012 m., kaip ir ankstesniais metais, „Barnen

Framfor Allt – Adoptioner“ įvaikino mažus, turinčius sunkių sveikatos sutrikimų, vaikus. Be to,

švedai įvaikina daug vaikų, turinčių alkoholinio vaisiaus sindromą.

Pastebėta, kad pastaruosius kelerius metus Naujosios Zelandijos įgaliota institucija „Inter

country adoption New Zealand“ įvaikina vis daugiau vaikų, tarp jų ir vaikų su specialiaisiais

105

poreikiais, iš Lietuvos. 2010 m. šios įgaliotos institucijos atstovaujamos šeimos įvaikino 5

specialių poreikių vaikus. 2011 m. – 3 vaikus, kurie taip pat buvo su specialiaisiais poreikiais, o

2012 m. – 8 vaikus, iš kurių 7 vaikai buvo su specialiaisiais poreikiais. Taip pat šeimos įvaikina

dideles brolių bei seserų grupes ir vyresnius vaikus.

Kanados įgaliota institucija „Loving Heart International Adoption Agency“ ataskaitiniu

laikotarpiu įvaikino 1 vaiką su sveikatos sutrikimais pagal vaikų su specialiaisiais poreikiais

įvaikinimo programą. Pastebėta, kad ši įgaliota institucija įvaikina nedaug vaikų, tačiau ji

atstovauja lietuvių kilmės šeimoms, įvaikinančioms mažus vaikus ir mažus vaikus, turinčius

sveikatos sutrikimų.

Ispanijos įgaliota institucija „Familia Universal“ įvaikina nedaug vaikų. Kaip įprasta,

ispanai įvaikina mažus sveikus vaikus. Taip yra dėl to, kad Ispanijoje taikomi griežti

reikalavimai įvaikinamų vaikų iš užsienio sveikatai. Pagal Ispanijos įstatymus įgaliota institucija

gautą iš užsienio pasiūlymą iš pradžių perduoda Ispanijos centrinei institucijai, kuri ir sprendžia,

ar tokį pasiūlymą galima perduoti šeimai. Paprastai Ispanijos centrinė institucija nepritaria, kad

šeimoms būtų perduoti vaikų, turinčių sveikatos sutrikimų, pasiūlymai.

Prancūzijos įgaliota institucija „Les Enfants de l‘Esperance“ veikia Lietuvoje daugiau nei

10 metų,. Pastebėta, kad pastaruosius kelerius metus ji beveik neįvaikina Lietuvoje. Ataskaitiniu

laikotarpiu per šią instituciją neįvaikintas nei vienas vaikas, o 2011 m. – tik keli vaikai.

Pastebima tendencija, kad neretai šeimos, kurioms atstovauja įgaliotos institucijos,

įrašytos į Lietuvos Respublikos piliečių, nuolat gyvenančių užsienyje, ir užsieniečių sąrašą

įprasta tvarka ir nenurodžiusios, jog sutiktų įvaikinti specialiųjų poreikių turintį vaiką, neretai

vėliau pakeičia savo sprendimą ir kreipiasi būtent dėl tokių vaikų įvaikinimo.

8. 2. Svečiavimąsi vykdančios užsienio valstybių organizacijos

Pastaruoju metu Tarnyba susidurdavo su atvejais, kai vaiko teisių apsaugos srityje

dirbančios institucijos netinkamai organizuodavo vaikų, gyvenančių vaikų globos namuose,

svečiavimąsi šeimose tiek Lietuvoje, tiek užsienyje.

Tarnyba, siekdama užkirsti kelią besiformuojančiai netinkamai svečiavimosi praktikai,

parengė ir pateikė Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai derinti projektą

dėl svečiavimosi tvarkos teisinio reglamentavimo. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir

darbo ministro 2011-12-28 įsakymu Nr. A1-559 buvo patvirtintas Institucijose globojamo

(rūpinamo) vaiko išleidimo laikinai svečiuotis tvarkos aprašas (toliau – Tvarkos aprašas).

Tvarkos aprašas įtvirtino tokias naujoves:

106

• nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenančio fizinio asmens tinkamumo priimti vaiką

laikinai svečiuotis patikrinimo atlikimo tvarką;

• nuolat užsienio valstybėje gyvenančio fizinio asmens tinkamumo priimti vaiką laikinai

svečiuotis patikrinimo atlikimo tvarką;

• užsienio valstybės institucijos leidimo vykdyti globojamų (rūpinamų) vaikų laikino

svečiavimosi užsienio valstybėje programos Lietuvos Respublikoje išdavimo tvarką.

Iki tol vaikų svečiavimąsi šeimose reglamentavo Lietuvos Respublikos socialinės

apsaugos ir darbo ministro 2005 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. A1-68 patvirtinti Bendrieji valstybės

ir savivaldybių vaikų globos namų nuostatai (VIII skyrius Vaiko laikinas išleidimas).

Vadovaujantis Tvarkos aprašo 25.2 p., vaiko globėjas (rūpintojas) gali išleisti laikinai

svečiuotis į užsienį vaiką per užsienio valstybės organizaciją, kuri turi Tarnybos leidimą vykdyti

globojamų (rūpinamų) vaikų laikino svečiavimosi užsienio valstybėje programą Lietuvos

Respublikoje (toliau – Svečiavimosi programa). Užsienio valstybės organizacija, norėdama gauti

leidimą vykdyti Svečiavimosi programą, pateikia Tarnybai atitinkamus dokumentus. Tarnyba,

gavusi nurodytus dokumentus, kreipiasi į Tarpžinybinę komisiją dėl rekomendacijos leisti ar

neleisti vykdyti užsienio valstybės organizacijai Svečiavimosi programą. Po to Tarnyba, gavusi

Tarpžinybinės Komisijos rekomendaciją leisti vykdyti užsienio valstybės organizacijai

Svečiavimosi programą, išduoda ne ilgesniam kaip 3 metų laikotarpiui leidimą užsienio

valstybės organizacijai vykdyti Svečiavimosi Programą ir informuoja visus vaikų globėjus

(rūpintojus) dėl jų galimybės dalyvauti Svečiavimosi programoje.

2012 m. į Tarnybą raštu kreipėsi 6 užsienio valstybės organizacijos, kurios jau ne vienus

metus vykdo vaikų iš Lietuvos svečiavimąsi, su prašymu išduoti joms leidimą vykdyti

Svečiavimosi programą. Tarnyba 5 užsienio valstybės organizacijoms išdavė leidimą vykdyti

svečiavimosi programą. Italijos asociacijai „PUER“ nebuvo leista vykdyti Svečiavimosi

programos, nes nustatyta daug vaikų, kuriems atstovavo minėta asociacija, teisių pažeidimų.

Iki 2012 m. gruodžio 31 d. Lietuvoje veikė 5 užsienio valstybės organizacijos, turinčios

leidimą vykdyti Svečiavimosi programą, iš jų 2 Prancūzijos organizacijos („Nord Sud Fraternite“

ir „Solidarite Enfants de Lituanie“), 2 Lenkijos organizacijos („Otwarty Dom“ ir „Serce

Dzieciom“) ir viena Italijos organizacija („Nuovo Cielo Onlus“) (žr. 1 lent.). Šios organizacijos

bendradarbiavo su 12 Lietuvos vaikų globos namų. Kaip matome 1 lentelėje, kai kurie vaikų

globos namai bendradarbiauja ir su keliomis minėtomis organizacijomis.

Pagal Tvarkos aprašo 55 p. Tarnyba, vykdydama Svečiavimosi programų priežiūrą, 2012

m. lapkričio mėnesį kreipėsi į vaikų globos namų, kurie bendradarbiauja su atitinkamomis

užsienio valstybės institucijomis, su prašymu pateikti informaciją (t. y. vaikų nuomonę apie

107

svečiavimąsi ir jų globėjo (rūpintojo) įvertinimą) apie 2012 m. vaikų svečiavimąsi vasaros

laikotarpiu. Pagal vaikų globos namų pateiktą informaciją 122 vaikų iš 12 vaikų globos namų

svečiavosi 2012 m. vasarą užsienio piliečių šeimose. Tarnyba, apibendrinusi gautą informaciją,

nustatė, kad visi vaikai liko patenkinti viešnagėmis užsienio piliečių šeimose (išskyrus vieną

Alytaus vaikų globos namų ugdytinę, kuri nurodė, kad daugiau nenori važiuoti į Italiją, kadangi

joje sunku bendrauti ir nesiseka išmokti kalbos). Taip pat ir globėjai (rūpintojai) teigiamai

įvertino sugrįžusių iš viešnagės globotinių savijautą. Jų nuomone, vaikai grįžo pailsėję, ramūs,

patenkinti ir kupini įspūdžių. Tarnyba 2012-12-17 raštu Nr. S-5417 kreipėsi į Alytaus vaikų

globos namus su prašymu, atsižvelgiant į vaiko nuomonę, įvertinti minėtos mergaitės

svečiavimosi Italijoje tikslingumą. Alytaus vaikų globos namai 2013-01-21 raštu Nr. S-50V-6

informavo Tarnybą, kad globotinė neįtraukta į Svečiavimosi programą.

Prancūzijos asociacija „Nord Sud Fraternite“

Tarnyba Prancūzijos asociacijai „Nord Sud Fraternite“ išdavė leidimą vykdyti

svečiavimosi programą iki 2015-05-30. Ši asociacija bendradarbiauja su Alytaus vaikų globos

namais. Per šią asociaciją 2012 m. vasarą Prancūzijoje svečiavosi 8 vaikai.

Prancūzijos asociacija „Solidarite Enfants de Lituanie“

Tarnyba Prancūzijos asociacijai „Solidarite Enfants de Lituanie“ išdavė leidimą vykdyti

svečiavimosi programą iki 2015-05-30. Ši asociacija bendradarbiauja su dviem vaikų globos

namais: Trakų rajono Lentvario vaikų globos namais ir VšĮ Vaikų ir paauglių socialiniu centru.

Per šią asociaciją 2012 m. vasarą Prancūzijoje svečiavosi 4 vaikai (1 Trakų rajono Lentvario

vaikų globos namų auklėtinis ir 3 VšĮ Vaikų ir paauglių socialinis centro vaikai).

Lenkijos draugija „Otwarty Dom“

Tarnyba Lenkijos draugijai „Otwarty Dom“ išdavė leidimą vykdyti svečiavimosi

programą iki 2015-06-07. Ši organizacija bendradarbiauja su Pabradės vaikų globos namais ir

VšĮ Vaikų ir paauglių socialiniu centru. Per šią asociaciją 2012 m. vasara Lenkijoje svečiavosi

14 vaikų (11 Pabradės vaikų globos namų ir 3 VšĮ Vaikų ir paauglių socialinis centro vaikai).

Vilniaus ir Gardino bičiulių fondas „Serce Dzieciom“

Tarnyba Vilniaus ir Gardino bičiulių fondui „Serce Dzieciom“ išdavė leidimą vykdyti

svečiavimosi programą iki 2015-06-06. Ši organizacija bendradarbiauja su keturiais vaikų globos

namais (žr. 1 lentelę). Per šią asociaciją 2012 m. vasarą Lenkijoje svečiavosi 28 vaikai (13

Vilniaus Antakalnio vaikų socialinės globos namų, 2 Vilniaus vaikų socialinės globos namų

108

„Gilė“, 11 VšĮ Lietuvos katalikių moterų sąjungos Vaikų ir jaunimo paramos centro ir 2 VšĮ

Laikinųjų globos namų „Atsigręžk į vaikus“ vaikai).

Italijos asociacija „Nuovo Cielo Onlus“

Tarnyba Italijos asociacijai „Nuovo Cielo Onlus“ išdavė leidimą vykdyti svečiavimosi

programą iki 2013-05-30. Ši organizacija bendradarbiauja su šešiais vaikų globos namais (žr. 1

lentelę.). Per šią asociaciją 2012 m. vasarą Lenkijoje svečiavosi 68 vaikai: 7 Vilniaus Antakalnio

vaikų socialinės globos namų, 8 Vilniaus Žolyno vaikų socialinės globos namų, 2 Vilniaus

Minties vaikų socialinės globos namų, 8 Ukmergės vaikų globos namų, 18 Radviliškio rajono

vaikų globos namų „Nykštukas“ ir 25 Alytaus vaikų globos namų vaikai.

8. 3. Išvados

1. Iki 2012 m. gruodžio 31 d. Lietuvoje veikė 11 įgaliotų įvaikinimo institucijų, iš jų 4

Italijos įgaliotos institucijos, 2 JAV ir po vieną Švedijos, Prancūzijos, Ispanijos, Naujosios

Zelandijos ir Kanados įgaliotą instituciją.

2. 2012 m., kaip ir ankstesniais metais, daugiausia vaikų, įskaitant ir vaikus su

specialiaisiais poreikiais, įvaikino Italijos, JAV ir Švedijos šeimos, kurioms atstovavo įgaliotos

institucijos.

3. Iki 2012 m. gruodžio 31 d. Lietuvoje veikė 5 užsienio valstybės organizacijos,

turinčios leidimą vykdyti Svečiavimosi programą, iš jų 2 Prancūzijos organizacijos („Nord Sud

Fraternite“ ir „Solidarite Enfants de Lituanie“), 2 Lenkijos organizacijos („Otwarty Dom“ ir

„Serce Dzieciom“) ir viena Italijos organizacija („Nuovo Cielo Onlus“), kurios bendradarbiavo

su 12 vaikų globos namų.

4. Tarnybai atlikus vaikų globos namų apklausą apie svečiavimąsi 2012 m. vasarą,

nustatyta, kad 122 vaikai, 12 vaikų globos namų auklėtiniai, svečiavosi užsienio piliečių

šeimose. Vaikai liko patenkinti viešnagėmis (išskyrus vieną vaiką), o jų globėjai (rūpintojai)

teigiamai įvertino sugrįžusių iš užsienio globotinių savijautą bei nuotaiką.

109

9. TARPTAUTINĖ VAIKO TEISIŲ APSAUGA

Tarnyba vis aktyviau sprendžia vaiko teisių apsaugos klausimus „tarp sienų“, t. y.

dalyvaujant kelioms suinteresuotoms valstybėms. Tai susiję su pastarųjų dešimtmečių migracijos

tendencijomis. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, emigracija labai išaugo. 2004 m., atsivėrus ES

darbo rinkai, lietuvių, kaip ir kiti rytų europiečių, migracijos srautai nusidriekė po daugelį

Vakarų Europos valstybių. Išvykstantieji paprastai tikisi ne tik daugiau užsidirbti, bet ir

sumažinti pajamų praradimo ateityje riziką. Kaip matyti iš Statistikos departamento pateikiamų

duomenų, daugiausia iš Lietuvos išvyksta 20–29 metų jaunuolių (2011 m. jie sudarė 42,7 % visų

išvykimą deklaravusių emigrantų), kurie svečioje šalyje kuria šeimas ir susilaukia vaikų. Taip

pat iš Lietuvos išvyksta nemažai nepilnamečių vaikų. Statistikos departamento duomenimis,

2011 m. vaikai iki 4 metų amžiaus sudarė 3,96 %, o 5–14 metų amžiaus, t. y. ugdymo įstaigas

lankantys vaikai, sudarė 6.52 % visų išvykimą deklaravusių asmenų. Kartais išvykusiems su

vaikais tėvams sunku užtikrinti tinkamą atžalų priežiūrą. Tokiais atvejais įsikiša užsienio

valstybės socialinės tarnybos, kurios, bendradarbiaudamos su Tarnyba, ieško geriausio

sprendimo vaikui. Taip pat vis daugėja atvejų, kai tėvai, nesugebėdami išspręsti savo tarpusavio

nesutarimų vienoje šalyje, išvyksta į kitą valstybę kartu pasiimdami ir vaikus.

Tarnyba, spręsdama atvejus, susijusius su tarptautinių vaiko teisių apsaugos priemonių

taikymu, bendradarbiauja su užsienio valstybių centrinės valdžios arba jų akredituotomis

institucijomis bei vykdo centrinės institucijos funkcijas pagal jos kompetencijai priskirtus

tarptautinius dokumentus – 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2201/2003 dėl

jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei

vykdymo, panaikinantį Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000 (toliau tekste – Reglamentas), 1961 m.

Konvenciją dėl valdžios institucijų įgaliojimų ir taikytinos teisės nepilnamečių apsaugos srityje,

1996 m. Konvenciją dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, pripažinimo, vykdymo ir

bendradarbiavimo tėvų pareigų ir vaikų apsaugos priemonių srityje (toliau – 1996 m. Hagos

konvencija), 1980 m. Hagos konvenciją dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų ir kt.

Tais atvejais, kai spręstini atvejai, susiję su valstybėmis, kurios nėra Europos Sąjungos narės

arba neprisijungusios prie aukščiau minėtų tarptautinių sutarčių, taikomos Lietuvos dvišalių

sutarčių nuostatos arba vadovaujamasi geranoriško tarpvalstybinio bendradarbiavimo principais.

110

9. 1. Neteisėtas vaikų išvežimas ir (ar) laikymas bei bendravimo teisių užtikrinimas

Tarnyba įgaliota vykdyti centrinei įstaigai paskirtas funkcijas vaiko teisių ir teisėtų

interesų srityje pagal Reglamente nurodytas pareigas ir pagal 1980 m. Hagos konvenciją.

Remiantis 1980 m. Hagos konvencija, asmuo, teigiantis, kad vaikas yra išvežtas iš (į) Lietuvą

arba yra laikomas užsienio valstybėje ar Lietuvoje be jo sutikimo ir pažeidžiant jo globos teises,

gali pateikti nustatytos formos prašymą dėl neteisėtai išvežto ar laikomo vaiko grąžinimo, taip

pat pagal 1980 m. Hagos konvenciją asmuo, kuriam neužtikrinama teisė matytis su vaiku arba

trukdoma ją veiksmingai įgyvendinti, gali pateikti nustatytos formos prašymą dėl teisės matytis

su vaiku.

2012 metais Tarnyba, įgyvendindama 1980 m. Hagos konvenciją ir Reglamentą, gavo 29

prašymus dėl 32 vaikų, neteisėtai išvežtų į užsienio valstybes, grąžinimo į Lietuvos Respubliką,

bei 9 prašymus dėl 10 vaikų, neteisėtai įvežtų ar laikomų Lietuvoje. Europos Sąjungoje vaikų

grobimo klausimus reglamentuoja Reglamentas, tačiau visos Europos Sąjungos valstybės yra

ratifikavusios 1980 m. Hagos Konvenciją, todėl kartu su Reglamentu tarptautinio vaikų grobimo

bylose taikoma ir 1980 m. Hagos konvencija. Pažymėtina, kad iš 29 gautų prašymų 4 prašymai

buvo dėl neteisėtai išvežtų vaikų į ne Europos Sąjungos valstybes (Norvegiją – 2, Ukrainą – 1,

JAV – 1). Nagrinėjant šiuos prašymus, buvo taikoma 1980 m. Hagos konvencija.

Neteisėtas vaiko išvežimas ir (ar) laikymas – tai situacijos, kai vienas iš vaiko tėvų

išsiveža vaiką iš įprastinės vaiko gyvenamosios vietos valstybės į kitą valstybę be kito tėvo

(motinos) sutikimo (neteisėtas išvežimas) arba pasilieka užsienio valstybėje ilgesniam laikui

negu kitas iš tėvų buvo sutikęs (neteisėtas laikymas).

23 pav. Prašymų skaičius dėl vaikų, kurie išvežti iš Lietuvos arba neteisėtai laikomi užsienyje, ir dėl vaikų, kurie neteisėtai atvežti arba neteisėtai laikomi Lietuvoje

111

Lyginant su ankstesniais metais, pastebimas minėtų prašymų skaičiaus augimas. Galima

būtų išskirti tokias priežasčių grupes, sąlygojančias tokį augimą:

- emigracija dėl nedarbo Lietuvoje; atsirado daugiau galimybių mokytis, keliauti ir dirbti

užsienio šalyse;

- mišrios santuokos, kuriose gimsta vaikai, tačiau kilus nesutarimams vienas iš tėvų grįžta

į savo kilmės valstybę, sudarydamas kliūtis kitam iš tėvų bendrauti su vaiku, dalyvauti jo

auklėjime;

- visuomenės informavimo apie galimus tėvų tarpusavio ginčo sprendimų būdus stoka.

Šalis, į kurią daugiausia neteisėtai išvežama ar laikoma vaikų, kaip ir anksčiau, yra

Jungtinė Karalystė – 16 prašymų. Statistikos departamento duomenimis, į šią šalį didžiausias ir

emigracijos srautas (2011 m. tai sudarė 49 % visų išvykimą deklaravusių asmenų). Pirmą kartą

buvo išsiųstas prašymas Ukrainos centrinei institucijai. Lyginant su 2011 metais, išaugo prašymų

skaičius į Nyderlandus – 3 ir Vokietiją – 2. 2012 metais taip pat išsiųsta prašymų į JAV – 1,

Norvegiją – 2, Ispaniją – 1, Airiją – 1 ir Prancūziją – 1.

Pažymėtina, kad ši statistika atspindi tik prašymus, kurie buvo teisingai užpildyti ir

pateikti Tarnybai su visais reikalingais papildomais dokumentais. Į šią statistiką neįeina tokie

prašymai:

- jei vaikas yra neteisėtai išvežtas ar laikomas ne 1980 m. Hagos konvencijos šalyse

(pavyzdžiui, Rusijoje) (1 prašymas);

- prašymą paduodantis asmuo nepateikia galutinai užpildyto prašymo varianto su

papildomais dokumentais ir jų vertimais (12 prašymų).

Iš 29 prašymų dėl neteisėtai išvežamų iš Lietuvos ar laikomų vaikų užsienyje 17 buvo dėl

neteisėto vaikų išvežimo, 12 – dėl neteisėto vaikų laikymo užsienyje, t. y. tėvai buvo sutarę dėl

laikino vaikų gyvenimo užsienyje (atostogos ir pan.), tačiau praėjus sutartam terminui, vaikas į

Lietuvą nebuvo grąžintas.

Prašymų, gautų 2012 metais, nagrinėjimo baigtis:

- 9 užsienio valstybių kompetentingų teismų sprendimai grąžinti vaikus į Lietuvą.

Pažymėtina, kad 8 sprendimai grąžinti vaikus buvo priimti Anglijos teismų, o vienas sprendimas

– Prancūzijos teismo. Jungtinėje Karalystėje 4 prašymai buvo išnagrinėti ir priimti sprendimai

grąžinti vaikus į Lietuvą per 2 mėnesius, 3 prašymai – per 3 mėnesius, 1 prašymas – per vieną

mėnesį, o Prancūzija išnagrinėjo prašymą ir teismas priėmė sprendimą grąžinti vaiką per 5

mėnesius.

112

- 5 atvejais tėvai susitarė taikiai: visais atvejais tėvai susitarė, kad vaikai liks gyventi

užsienio šalyje. 2012 m. Tarnyba tarpininkavo, kad 2 bylose ginčas būtų išspręstas mediacijos

būdu. Vienu atveju šalys ginčą išsprendė taikiai, kitu atveju ginčas iki galo dar nebuvo išspręstas.

- 1 atveju vaikas nebuvo grąžintas, kadangi Anglijos teismas atsižvelgė į 12 metų vaiko

nuomonę, kuris nurodė, kad nori gyventi su mama Anglijoje.

- 11 prašymų, gautų 2012 metais, nagrinėjimas nebaigtas.

- 3 atvejai, kai tėvai patys savanoriškai sugrąžino vaikus į Lietuvą.

2012 metais gauti 9 prašymai dėl neteisėtai įvežtų ar laikomų vaikų Lietuvoje. 5 prašymai

buvo gauti iš Anglijos centrinės institucijos. Po vieną prašymą gauta iš Belgijos, Italijos,

Suomijos ir Kipro centrinių institucijų. Tai sąlygojo, kad lietuviai (aštuonios mamos ir vienas

tėtis), iširus santykiams užsienyje (septyni iš devynių atvejų – užsienyje likęs tėvas yra ne

Lietuvos Respublikos pilietis), grįžta į tėvynę. Prasidėjus vaiko grąžinimo procesui, į Lietuvą

kartu su vaikais grįžę suaugę asmenys priima skirtingus sprendimus. Vienu atveju mama pati

grįžo į Belgiją su vaiku, kitu atveju teismas grąžino vaiką pas motiną į Jungtinę Karalystę,

kadangi Vilniaus apygardos teismas nustatė, jog vaiko gyvenamoji vieta buvo Jungtinėje

Karalystėje, todėl jis išvežtas į Lietuvą neteisėtai. Taip pat, teismo manymu, vaiko grąžinimas į

jo įprastinės gyvenamosios vietos šalį nepadarys jokios fizinės ar psichinės žalos, nes jis bus

grąžintas į įprastas gyvenimo sąlygas. Pažymėtina, kad trimis atvejais teismas negrąžino vaikų į

užsienio valstybę, kadangi vienu atveju teismas nusprendė, kad vaikas yra per mažas, jog būtų

atskirtas nuo motinos, kitu atveju teismas nusprendė vaiko negrąžinti dėl tėvo smurtavimo prieš

motiną, o trečiu atveju teismas nusprendė, kad vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta buvo Lietuvoje.

Likusių keturių prašymų nagrinėjimas nebaigtas.

Lietuvos Respublika padarė išlygą dėl 1980 m. Hagos konvencijos 42 straipsnio trečios

dalies ir nenumato galimybės teikti nemokamą teisinę pagalbą vaikų grobimo bylose.

Atsižvelgiant į tai, tėvas (motina), kurio vaikas yra neteisėtai įvežtas ar laikomas Lietuvoje, turi

pasisamdyti advokatą arba kreiptis per Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją dėl

nemokamos teisinės pagalbos suteikimo. Atkreiptinas dėmesys, kad dauguma dėl neteisėto vaiko

išvežimo ir (ar) laikymo Lietuvoje besikreipiančių tėvų teikia prašymus ir dėl nemokamos

teisinės pagalbos suteikimo, tačiau tokio prašymo nagrinėjimas paprastai užtrunka nuo vieno iki

kelių mėnesių, priklausomai nuo to, ar kartu su prašymu pateikiami visi reikalingi dokumentai.

Tarnyba ne kartą siūlė svarstyti klausimą dėl nemokamos teisinės pagalbos suteikimo visiems

dėl neteisėtai išvežto į Lietuvą vaiko grąžinimo besikreipiantiems asmenims, nes tokia procedūra

ilgina procesą ir sukelia papildomų kliūčių operatyviam prašymo išnagrinėjimui.

113

9. 1. 1. Neteisėtai išvežamo (laikomo) vaiko paveikslas

Kaip minėta, 2012 metais Tarnyba, įgyvendindama 1980 m. Hagos konvenciją, gavo 29

prašymus dėl 32 vaikų, neteisėtai išvežtų į užsienio valstybes grąžinimo į Lietuvą. Šie 32 vaikai

– tai 17 mergaičių ir 15 berniukų. 2012 m. neteisėtai išvežtų ar laikomų užsienyje berniukų buvo

mažiau nei mergaičių. 2011 metais berniukų, neteisėtai išvežtų ar laikomų užsienyje, buvo per

pusantro karto daugiau nei mergaičių. 2010 metais daugiau kreiptasi dėl mergaičių.

2012 metais beveik pusė vaikų (17 iš 32) yra ikimokyklinio amžiaus, t. y. iki 7 metų

Tokio amžiaus vaikai dar neturi susiformavusių glaudžių ryšių su aplinka, pavyzdžiui, draugais,

mokykla ir kt. Be to, tokio amžiaus vaikai yra labiau priklausomi nuo tėvų ir jų įtakos bei sunkiai

gali išreikšti savo nuomonę, priešingą tėvo (motinos), su kuriuo gyvena, pageidavimams. Kita

dalis vaikų (15 iš 32) yra mokyklinio amžiaus, t. y. 7–14 metų. Pažymėtina, kad tokio amžiaus

vaikai, išvykę į užsienį, gali patirti įvairių problemų, nes turi prisitaikyti prie naujos aplinkos,

bendrauti su kitais vaikais užsienio kalba (tai ypač aktualu mokyklinio amžiaus vaikui). Be to,

reikia įvertinti, kad vaikas, atsidūręs naujoje, nepažįstamoje aplinkoje, gali jaustis nesaugus.

Kalbant apie atvejus, kai vaikas neteisėtai atvežtas į Lietuvą, septyniais atvejais į Lietuvą

buvo parvežtos skirtingo amžiaus mergaitės ir trys berniukai (visi vaikai yra nuo 1 iki 6 metų

amžiaus).

Dažniausiai išsivežamas vienas vaikas, tačiau pasitaiko atvejų, kai išvyksta keli vienos

šeimos vaikai. Vienu atveju motina išsivežė 2 vaikus (1 berniuką ir 1 mergaitę) į Nyderlandų

Karalystę, kitu atveju mama išsivežė 2 berniukus į Norvegiją, o trečiu atveju motina atsivežė į

Lietuvą dvi dukras, o trečią dukterį pagimdė Lietuvoje.

9. 1. 2. Neteisėtai vaiką išvežusio ar laikančio asmens paveikslas

Ataskaitiniais metais, kaip ir 2011 metais, beveik visais atvejais vaiką neteisėtai išsivežęs

ar laikantis užsienyje asmuo buvo Lietuvos Respublikos pilietis. Tik vienu atveju neteisėtai vaiką

laikė Prancūzijos valstybėje Rusijos Federacijos pilietis.

Pažymėtina, kad beveik visais atvejais vaikus į užsienį išsiveža ar neteisėtai laiko

užsienyje vaikų mamos. Keturiais atvejais vaikus į užsienį neteisėtai išsivežė jų tėvas.

Paprastai neteisėtas vaiko išvežimas ar laikymas sudėtingų tėvų santykių ir nesugebėjimo

susikalbėti pasekmė. 2010 metais pusė ginčų kilo dėl nesantuokinių vaikų, tuo tarpu 2011 ir

2012 metais dauguma neteisėtai išvežtų ar laikomų vaikų buvo gimę santuokoje, kai išvežimo

114

metu tėvų santuoka buvo nutraukta ar santykiai tarp tėvų buvo nutrūkę. 2012 metais neteisėtai

išvežtų (laikomų) iš Lietuvos vaikų tėvų tarpusavio ryšiai:

- 15 prašymų, t. y. daugiau nei pusė, padavė tėvai, kurių santuoka buvo nutraukta;

- 8 atvejais tėvai nebuvo susituokę;

- 3 atvejais santuoka nebuvo nutraukta, nors tėvai jau kurį laiką gyveno atskirai;

- 3 atvejais santuoka nebuvo nutraukta ir tėvai gyveno Lietuvoje kartu.

Atkreiptinas dėmesys, kad dažniausiai vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu yra

nustatyta su vienu iš tėvų Lietuvoje, o su kitu yra nustatyta bendravimo tvarka. Minėti teismo

sprendimai priimti dar tuo metu, kai visi šeimos nariai gyveno Lietuvoje. Pasikeitus ekonominei

situacijai, daugelis tėvų išvyko į užsienį dėl finansinių problemų, taip pat dėl to, kad susirado

darbus arba sukūrė naujas šeimas užsienio valstybėse. Pažymėtina, kad vaiko gyvenamosios

vietos nustatymas su vienu iš tėvų nesuteikia šiam tėvui (motinai) daugiau teisių vaiko atžvilgiu,

todėl prieš išvykstant nuolatinai gyventi su vaiku į užsienį būtina gauti liekančio tėvo (motinos)

sutikimą ir taip pat reikia išspręsti liekančio tėvo (motinos) tolesnio dalyvavimo vaiko auklėjime

klausimus. Jei nėra galimybės gauti tokio tėvo sutikimo, išvykstantis tėvas (motina) turi kreiptis į

teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo. Jei gyvenamoji vieta

buvo nustatyta, tada – dėl bendravimo tvarkos pakeitimo. Taigi, kai vienas iš tėvų išvyko su

vaiku be liekančio tėvo (motinos) sutikimo, pastarasis teikė prašymą dėl neteisėtai išvežto vaiko

grąžinimo į Lietuvos Respubliką.

Vaikų neteisėto išvežimo ar laikymo atvejai paprastai kyla kaip pasekmė dėl tėvų nenoro

ieškoti taikaus susitarimo ar kompromiso taip paneigiant vaiko teisę palaikyti ryšius su abiem

tėvais. 2012 metais Tarnyba tarpininkavo, kad 2 atvejais ginčai tarp tėvų būtų išspręsti

mediacijos būdu. Tarnyba atkreipė dėmesį šalims, kad ir kokie būtų santykių sunkumai, kokios

bebūtų nuoskaudos, tai galima išspręsti kalbantis, išsakant vienas kitam savo pozicijas ir vienas

kitą išklausant ir į tai neįtraukiant vaikų. Tarnyba siūlė tokį konflikto sprendimo būdą, kuris

padėtų šalims žengti žingsnį link taikaus konflikto sprendimo, dalyvaujant nešališkam asmeniui,

t. y. mediatoriui. Abiem atvejais šalys ginčą išsprendė taikiai.

Kalbant apie atvejus, kai vaikas neteisėtai atvežtas į Lietuvą, visais devyniais atvejais

vaiką į Lietuvą parsivežė lietuviai (aštuonios mamos ir vienas tėtis), kurie, iširus santykiams su

vaiko tėvu (motina), nusprendė gyventi Lietuvoje.

115

9. 1. 3. Teisė matytis su vaiku

Atskira prašymų grupė pagal 1980 m. Hagos konvenciją – prašymai dėl teisės matytis su

vaiku. Remiantis 1980 m. Hagos konvencijos 5 straipsnio b dalimi, teisė matytis su vaiku apima

teisę ribotam laikui išvežti vaiką į kitą vietą, kuri nėra jo nuolatinė gyvenamoji vieta.

Reglamento 2 straipsnio 10 punkte apibrėžta, kad bendravimo teisės apima visų pirma teisę

ribotam laikui nuvežti vaiką kitur negu yra jo nuolatinė gyvenamoji vieta. Todėl tais atvejais, kai

tėvas (motina) sutiko dėl vaiko išvykimo arba neprieštaravo tokiam išvykimui, o išvykęs tėvas

(motina) nesudaro sąlygų vaikui bendrauti su likusiu tėvu, teikiamas prašymas dėl teisės matytis

su vaiku pažeidimo.

Pažymėtina, kad remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.170

straipsnio 1 dalimi, tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti

su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, be to, tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės

kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 str. 3 d.). Taip pat

pabrėžtina, kad ir vaikai turi teisę bendrauti ir būti auklėjami savo abiejų tėvų. CK 3.161

straipsnio 3 dalyje įtvirtina, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir

aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium,

bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams.

2012 metais Tarnyba gavo 4 prašymus dėl teisės matytis su 5 vaikais, esančiais užsienyje.

Nors tokių prašymų nėra daug, tačiau pastebimas ir jų augimas – 2010 metais gauti tik du tėvų

prašymai dėl bendravimo teisių pažeidimo, o 2011 metais buvo 3 atvejai. Manytina, kad ateityje

tokių prašymų gali daugėti, nes vis daugiau Lietuvoje likusių tėvų supranta, kad jie negali

priversti kito tėvo (mamos) su vaiku likti gyventi Lietuvoje, ir neprieštarauja, jog vaikas gyventų

užsienyje, tačiau nori užsitikrinti bendravimą su vaiku. 3 prašymai dėl teisės matytis su vaiku

buvo teikiami vaiko tėvo, o vienas prašymas – vaiko močiutės. Po vieną prašymą išsiųsta į

Vokietiją, Norvegiją, Moldovos Respubliką ir Šiaurės Airiją.

Pažymėtina, kad prašymų dėl teisės matytis su vaiku nagrinėjimas yra specifinis. Pirma,

užsienyje kartu su vaiku gyvenantis tėvas (motina) gali teigti, kad jis (ji) nesudaro jokių kliūčių

bendrauti su vaiku ir toks tėvų ginčas gali užsitęsti, ypač, jei iš pradžių bandoma ne teisminiu

keliu taikiai spręsti iškilusį klausimą. Antra, dauguma šalių nenumato nemokamos teisinės

pagalbos bylose dėl teisės matytis su vaiku, todėl kartu su vaiku negyvenantis tėvas (motina) turi

atvykti į užsienio valstybės teismą, samdytis advokatą arba bendrąja tvarka kreiptis dėl

nemokamos teisinės pagalbos suteikimo, kas taip pat ilgina procesą.

116

Užsienio valstybės teismas, atsižvelgdamas į geriausius vaiko interesus, nustato

bendravimo su vaiku tvarką. Ji gali būti gana detali, kaip ir kada vaikas bendrauja su Lietuvoje

likusiu tėvu (motina) (per Skype, telefonu ar pan.), taip pat aptariamos vaiko atostogos su kartu

negyvenančiu tėvu, kaip ir kada, kas apmoka kelionės išlaidas, kas lydi vaiką kelionės metu ir

pan.

Atsižvelgiant į tai ir siekiant išlaikyti tėvų ir vaikų tarpusavio ryšį, išvykstančiam su

vaiku į užsienį tėvui (motinai) reiktų susitarti su Lietuvoje liekančiu tėvu (motina) ir kiek galima

detaliau aptarti bendravimo tvarką. Toks taikus susitarimas geriausiai užtikrintų vaiko teisę

palaikyti ryšį su abiem tėvais bei būtų išvengiama neretai ilgai trunkančio teisminio proceso ir su

tuo susijusių finansinių kaštų.

9. 1. 4. Probleminiai aspektai

Tarnyba, nagrinėdama prašymus dėl neteisėtai išvežto ar laikomo vaiko grąžinimo į

kilmės šalį, neretai susiduria su vaiko paieškos problema. Galima būtų išskirti kelis atvejus:

- nežinoma vaiko buvimo valstybė. Tokia situacija yra probleminė, nes siekiant pradėti

vaiko grąžinimo procedūrą pagal 1980 m. Hagos konvenciją ir Tarybos reglamentą (EB) Nr.

2201/2003, būtina žinoti bent šalį, kurioje galbūt yra vaikas. Tokiais atvejais Tarnyba pataria

kreiptis į policiją Lietuvoje dėl vaiko paieškos, tačiau pažymėtina, kad policija gali atsisakyti

pradėti vaiko paiešką, motyvuodama, jog situacija susijusi su civiliniais tėvų tarpusavio

santykiais, todėl policija neturi teisinio pagrindo pradėti tokią paiešką.

- yra žinoma, kurioje šalyje galbūt yra vaikas, tačiau nežinoma jo tiksli buvimo vieta.

Pažymėtina, kad žinant galimą vaiko buvimo valstybę, galima pradėti vaiko grąžinimo procedūrą

pagal 1980 m. Hagos konvenciją ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2201/2003 (jei konkreti šalis

yra prisijungusi prie šios konvencijos ir yra pritarusi Lietuvos prisijungimui). Šiuo atveju

atitinkamos valstybės centrinės institucijos prašoma atlikti vaiko paiešką. Atsižvelgiant į tai,

esant neteisėtam vaiko išvežimo (laikymo) atvejui, Tarnybai naudinga bet kokia informacija,

galinti padėti nustatyti galimą vaiko ir jį neteisėtai išvežusio ar laikančio tėvo buvimo vietą.

Ataskaitiniais metais Tarnyba susidūrė su atvejais, kuomet vienas iš tėvų išdeklaruoja

arba deklaruoja vaiko gyvenamąją vietą, taip pat vienašališkai kreipiasi dėl Lietuvos Respublikos

paso išdavimo vaikui, apie tai neinformuodamas kito tėvo. Atkreiptinas dėmesys, kad remiantis

šiuo metu egzistuojančiu teisiniu reglamentavimu, kreiptis dėl nepilnamečio gyvenamosios

vietos deklaravimo Lietuvoje ar asmens dokumento jam išdavimo gali vienas iš jo tėvų, kuriam

nenumatyta pareiga apie tokius savo veiksmus informuoti kitą tėvą (išskyrus įstatymuose

117

numatytas išmintis, kai teismo sprendimu vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su vienu iš tėvų ir

pan.). 2012 metais buvo atvejis, kai tėvas per kelias dienas gavo vaiko pasą ir, neinformavęs

vaiko mamos, išvyko su juo į Jungtinę Karalystę. 2012 metais nagrinėjant prašymus dėl

neteisėtai atvežto vaiko į Lietuvą, išaiškėjo, kad beveik visais atvejais vaiko mama, tik grįžusi iš

užsienio, deklaruoja vaiko gyvenamąją vietą Lietuvoje. Pastaruoju metu tokiu atvejų skaičius

auga, todėl manytume, kad būtina spręsti klausimą ne tik dėl nepilnamečių gyvenamosios vietos

deklaravimo, asmens tapatybę patvirtinančio dokumento išdavimo teisinio reglamentavimo, bet

ir dėl tėvų globos teisių vaikui, kad būtų užkirstas kelias galimiems vaiko teisių pažeidimams.

2012 m. Tarnyba susidūrė su atvejais, kai kilo ginčas, kur yra vaiko nuolatinė gyvenamoji

vieta. Nesant unifikuoto apibrėžimo, atsiranda erdvės skirtingiems aiškinimams ir galimoms

manipuliacijoms, tačiau kiekvienu atveju turi būti atsižvelgiama į faktines aplinkybes ar jų

visumą.

9. 2. Tarptautinių vaiko teisių apsaugos priemonių taikymas

Dauguma pranešimų dėl tarptautinių vaiko teisių apsaugos priemonių taikymo

ataskaitiniu laikotarpiu buvo susiję su Europos Sąjungos valstybėmis (76 iš 83 pranešimų), todėl

Tarnyba savo veikloje 2012 m. dažniausiai vadovavosi Reglamento nuostatomis ir, nagrinėdama

šiuos pranešimus, glaudžiai bendradarbiavo su Europos Sąjungos valstybių centrinėmis ir

valdžios institucijomis, Tarptautine socialine tarnyba (ISS) bei Vaiko teisių apsaugos skyriais.

Tarnyba, nagrinėdama pranešimus, susijusius su kitomis valstybėmis, vadovavosi 1996 m.

Hagos konvencijos nuostatomis bei Lietuvos Respublikos dvišalių sutarčių nuostatomis ir

bendradarbiavo su užsienio valstybių centrinėmis institucijomis, Lietuvos Respublikos užsienio

reikalų ministerija, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, Tarptautine socialine tarnyba

bei VTAS.

2012 metais buvo gauti 83 pranešimai dėl 103 vaikų užsienio valstybėse ir Lietuvoje

esančių vaikų, kuriems reikalingos tarptautinės apsaugos priemonės.

118

66

106

83

0

20

40

60

80

100

120

2010 2011 2012

Pranešimai dėl

vaikų, kuriems

reikalingos

tarptautinės

apsaugos

priemonės

24 pav. 2010–2012 m. gauti pranešimai dėl užsienio valstybėse ir Lietuvoje esančių vaikų, kuriems reikalingos tarptautinės apsaugos priemonės

Kaip matyti iš aukščiau pateikiamo paveikslo, bendras pranešimų dėl vaikų, kuriems

reikalingos tarptautinės vaiko teisių apsaugos priemonės, skaičius kasmet didėjo, o ypač šis

skaičius išaugo 2011 metais. Tokių pranešimų skaičius ataskaitiniu laikotarpiu sumažėjo.

Nagrinėjant galimas priežastis dėl didelio skaičiaus tokių pranešimų, pirmiausia reiktų atkreipti

dėmesį į tai, kad sprendimus keisti darbo ir gyvenamąją vietą suaugę asmenys dažnai priima

veikiami aplinkinių įtakos – teigiama, jog migraciją skatina įvairios formalios ir neformalios

organizacijos, ypač giminių ir draugų tinklas svetimoje valstybėje, ne tik padedantis surasti naują

darbovietę ar gyvenamąją vietą, bet ir palengvinantis kultūrinę adaptaciją. Vis dėlto dažnai kartu

su vaikais išvykstantys suaugę asmenys neapsvarsto, kaip bus organizuojama vaiko priežiūra

svečioje šalyje, be to, į užsienį išvyksta ir nemažai šeimų, kurios jau buvo žinomos ir Lietuvoje

dėl ne visada tinkamos vaikų priežiūros. Tarnyba daug prašymų dėl tarptautinių vaiko teisių

apsaugos priemonių taikymo vaikams, esantiems užsienyje, gavo būtent iš VTAS, kurie prašė

Tarnybos tarpininkauti išsiaiškinant į užsienio valstybę išvykusių ir ten gyvenančių vaikų

gyvenimo sąlygas užsienyje. Pastebėtina, kad užsienio valstybių nacionaliniai teisės aktai dažnai

griežčiau reglamentuoja vaiko teisių apsaugą. Kitų valstybių kompetentingos institucijos,

siekdamos apsaugoti vaikus, greičiau imasi priemonių, pavyzdžiui, vaikus atskiria nuo tėvų.

Tokiais atvejais labai svarbus glaudus tėvų ir kompetentingų Lietuvos bei užsienio valstybių

tarpusavio bendradarbiavimas, ieškant geriausio sprendimo vaikui.

119

9. 2 .1. Tarptautinių apsaugos priemonių taikymas vaikams, esantiems užsienyje

2012 m. buvo gauti 66 pranešimai dėl 94 vaikų, esančių užsienio valstybėse, kurių

atžvilgiu buvo reikalingos taikyti tarptautinės apsaugos priemonės. Tai detaliau iliustruoja

žemiau esanti lentelė, kurioje pateikiami ataskaitiniu laikotarpiu Tarnyboje nagrinėtų pranešimų

dėl užsienio valstybėse esančių vaikų (jų asmens, turto apsaugos, globos, teisinių santykių su

tėvais ir giminaičiais bei kitų klausimų), duomenys pagal valstybes, vaikų skaičių bei amžiaus

grupes.

8 lentelė. Tarptautinių apsaugos priemonių taikymas vaikams, esantiems užsienio valstybėse

Valstybė,

kurioje yra

vaikas

Air

ija

Aus

tral

ija

Ispa

nija

Jung

tinė

K

aral

ystė

Ital

ija

Len

kija

Nyd

erla

ndų

Nor

vegi

ja

Rus

ijos

Vok

ietij

a

Lat

vija

Ukr

aina

Šve

dija

Bal

taru

sija

a

Bel

gija

Pra

ncūz

ija

Uzb

ekis

tana

s

Est

ija

Kaz

achs

tana

s

Dan

ija

Iš v

iso

2012-01-01

likę nebaigti

išnagrinėti

pranešimai

1 1 15 1 3 - 3 1 1 - - 1 1 - - 1 - - - 29

Vaikų

skaičius

1 1 25 1 4 - 4 2 4 - - 1 1 - - 1 - - - 45

2012 metais

gauti

pranešimai

4 - 3 36 1 2 2 1 3 5 1 1 1 1 1 1 - 1 1 1 66

0-3 - - - 10 1- - - - - - - - - - - - - - - 11

4-6 1 - 3 16 -1 - - - 2 1 - 2 - - - - - - - 26

7-9 - - - 12 -- - - 1 - - - - - 3 - - - 1 - 17

10-

14

4 - 1 14 -- 1 2 1 3 - - - 1 - 1 - - - 1 29

Vaikų

amžius

15-

17

- - - 3 -1 1 - 1 - 1 1 1 - - - - 1 - 1 11

Vaikų

skaičius

5 - 4 55 1 2 2 2 3 5 2 1 3 1 3 1 - 1 1 2 94

Iš viso 2012

metais

nagrinėta

pranešimų

4 1 4 51 2 5 2 4 4 6 1 1 2 2 1 1 1 1 1 1 95

120

Lyginant su praėjusiais metais, pranešimų bei vaikų skaičius sumažėjo (2011 m. gauti

106 pranešimai dėl 148 vaikų, o 2012 metais – 66 pranešimai dėl 94 vaikų). Daugiausia

pranešimų 2012 m. gauta dėl tarptautinių vaiko teisių apsaugos priemonių taikymo vaikams,

esantiems Jungtinėje Karalystėje (36 pranešimai dėl 55 vaikų, t. y. 54,5 % visų gautų

pranešimų). Tačiau lyginant su 2011 m., pranešimų, susijusių su Jungtine Karalyste, skaičius

sumažėjo (2011 m. gauti 47 pranešimai, t. y. 44,3 % visų gautų pranešimų). Į kitas valstybes

pranešimų skaičius taip pat mažėjo. Pirmą kartą buvo kreiptasi į Kazachstano ir Danijos

valstybes dėl tarptautinių vaiko teisių apsaugos priemonių taikymo.

Pažymėtina, kad ataskaitiniu laikotarpiu daugiausia pranešimų gauta dėl 10–14 m.

amžiaus vaikų (29), taip pat didelis skaičius pranešimų dėl 4–6 m. amžiaus grupės vaikų (26), o

pranešimų dėl kitų amžiaus grupių vaikų skaičius buvo panašus (0–3 m. – 11 pranešimų; 7–9 m.

– 17 pranešimų; 15–17 m. – 11 pranešimų). Manytina, kad didelį pranešimų dėl 10–14 amžiaus

grupės vaikų skaičių gali lemti tai, kad iš Lietuvos emigravę žmonės pirmiausia įsitvirtina savo

naujos gyvenamosios vietos valstybėje (darbo bei gyvenamojo būsto prasme), suranda savo

mokyklinio amžiaus vaikams ugdymo bei gydymo įstaigas, o jau po to pas save kartu atsiveža

gyventi ir mokytis savo vaikus. Pastebėtina, kad daugiausia pranešimų dėl šios grupės vaikų

buvo susiję su atvejais, kai Tarnyba, gavusi artimųjų giminaičių arba VTAS prašymus, kreipėsi į

užsienio valstybės kompetentingas socialines institucijas su prašymu patikrinti ten išvykusių

nepilnamečių gyvenimo sąlygas ir situaciją (14 vaikų). Kiti pranešimai buvo susiję su atvejais,

kai užsienio valstybių institucijos kreipėsi į Tarnybą su prašymu pateikti informaciją apie šeimos

gyvenimo Lietuvoje laikotarpį (6 vaikai), taip pat buvo aiškinamasi tėvų ir kitų artimųjų

giminaičių ketinimai ir galimybės pasirūpinti vaikais (2 vaikai), sprendžiamas klausimas dėl

vaiko globos nustatymo (4 vaikai) arba taikomos kitos vaiko teisių apsaugos priemonės (3

vaikai), tai yra, kai kreipėsi vaikų artimieji giminaičiai, prašydami Tarnybos tarpininkauti,

sugrąžinant vaikus Lietuvą, nes jie buvo atskirti nuo tėvų užsienio valstybėse.

Lyginant su 2010 m., ataskaitiniu laikotarpiu, kaip ir 2011 metais, labiausiai padidėjo

pranešimų dėl 4–6 m. amžiaus grupės vaikų (skaičius išaugo beveik trigubai – nuo 9 iki 26

vaikų). Manytina, kad šis skaičius didelis dėl to, kad šios amžiaus grupės vaikai dar nelanko

mokyklos, todėl jų tėvams kyla mažiau sunkumų, keičiant vaikų gyvenamąją vietą į kitą

valstybę. Vis dėlto tėvai ne visada įvertina savo galimybes tinkamai rūpintis tokios amžiaus

grupės vaikų priežiūra, nes nelankantiems mokyklos vaikams reikalinga lankyti ikimokyklinę

ugdymo įstaigą arba tėvų darbo metu juos turi prižiūrėti suaugęs asmuo. Pažymėtina, kad daug

pranešimų buvo susiję su atvejais, kai tėvams netinkamai prižiūrint vaikus, užsienio valstybių

121

kompetentingos institucijos taikė vaiko teisių apsaugos priemones ir, siekdamos priimti

sprendimą dėl tolesnės tokio vaiko globos, kreipėsi į Tarnybą su prašymu pateikti informaciją

apie šeimos gyvenimo Lietuvoje laikotarpį ir (arba) artimuosius giminaičius, galinčius

pasirūpinti vaikais, jei jiems nebūtų galimybės toliau augti biologinėje šeimoje (17 pranešimų dėl

20 vaikų).

Daugumą 2012 m. gautų prašymų dėl užsienio valstybėse esančių vaikų atžvilgiu

reikalingų taikyti tarptautinių apsaugos priemonių Tarnybai pateikė VTAS bei Lietuvoje

gyvenantys vaikų giminaičiai. Kitais atvejais prašymus pateikė užsienio valstybių

kompetentingos vaiko teisių apsaugos institucijos. Iš 66 ataskaitiniu laikotarpiu gautų pranešimų:

- 37 prašymai dėl vaikų gyvenimo sąlygas užsienyje, jiems ten išvykus gyventi su tėvais

ar kitais giminaičiais (iš jų – 18 prašymų dėl šeimų, kurios Lietuvoje buvo įtraukos į socialinės

rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą);

- 10 Tarnyboje nagrinėtų atvejų buvo susiję su tarpininkavimu suteikiant informaciją apie

vaiko tėvus, artimuosius giminaičius, jų ketinimus vaikų, esančių užsienio valstybėse, atžvilgiu

bei galimybes jais pasirūpinti;

- 7 prašymai dėl Lietuvos institucijų turimos informacijos apie šeimos gyvenimo

Lietuvoje laikotarpį;

- 6 atvejai dėl tarptautinės globos nustatymo (iš jų – 5 prašymai dėl įkurdinimo pagal

Reglamento 56 straipsnį ir 1 prašymas dėl globos perdavimo pagal Lietuvos Respublikos

tarptautines dvišales sutartis);

- 6 Tarnyboje nagrinėti atvejai buvo susiję su kitų tarptautinių apsaugos priemonių

taikymu.

Ataskaitiniu laikotarpiu Tarnyba iš 66 pranešimų išnagrinėjo 28 pranešimus. Kiti

pranešimai vis dar nagrinėjami, susirašinėjant su užsienio valstybių ir Lietuvos

kompetentingomis institucijomis bei ieškant geriausio sprendimo vaikui.

Susirašinėjimo procesas sprendžiant atvejus, susijusius su tarptautinių vaiko teisių

apsaugos priemonių taikymu vaikams, esantiems užsienio valstybėje, vidutiniškai užtrunka 5–6

mėnesius. Tai pirmiausia lemia tai, jog vaikų, gyvenančių užsienio valstybėje, atžvilgiu

sprendimus priima gyvenamosios vietos kompetentingos valstybės institucijos bei teismai.

Tarnyba neturi įgaliojimų tiesiogiai daryti įtaką užsienio valstybėje vykstančiam procesui. Taip

pat prašymų nagrinėjimo trukmę lemia tai, kad susirašinėjimas su VTAS vyksta lietuvių kalba,

todėl Tarnyba, gavusi dokumentus iš užsienio valstybių, verčia juos į lietuvių kalbą ir siunčia

VTAS, o vėliau ji, gavusi dokumentus iš VTAS, juos verčia į užsienio kalbą ir persiunčia

užsienio valstybių institucijoms, nes visais atvejais būtini iš užsienio valstybių gautų ar joms

122

teikiamų dokumentų vertimai. Daugeliu atvejų tarptautinių vaiko teisių apsaugos priemonių

taikymas yra tęstinio pobūdžio, pavyzdžiui, siekiant vaiko grąžinimo į šeimą ar aiškinantis tėvų

ir (ar) artimųjų giminaičių galimybes rūpintis vaiku.

Taip pat ataskaitiniu laikotarpiu Tarnyba stebi tendenciją, kuomet dėl jau išspręstų atvejų

gaunami nauji prašymai (pavyzdžiui, kai šeima, išvykusi iš Lietuvos, iš naujos gyvenamosios

vietos valstybės persikelia gyventi į dar kitą valstybę ir pastarosios valstybės tarnybos renka

informaciją apie šią šeimą; arba užsienio valstybės tarnybos, rinkusios Lietuvos institucijų

turimą informaciją ir nusprendusios vaiką grąžinti į šeimą, po kurio laiko vėl paima vaiką iš

šeimos ir Lietuvoje ieško artimųjų giminaičių, galinčių juos globoti, ir pan.).

Labai svarbūs yra pranešimai dėl tarptautinės globos nustatymo. Ataskaitiniu laikotarpiu

Tarnyba gavo 5 prašymus dėl įkurdinimo pagal Reglamento 56 straipsnį, kuomet VTAS kreipėsi

su prašymu tarpininkauti dėl vaiko įkurdinimo užsienio valstybėje ar Lietuvoje. 3 vaikai jau

svečiavosi pas būsimus globėjus užsienio valstybėse (Airijoje ir Jungtinėje Karalystėje), o du

vaikai augo Latvijos globos namuose, tačiau kurį laiką svečiavosi pas būsimus globėjus

Lietuvoje. Tais atvejais, kai jurisdikciją turintis teismas svarsto vaiko įkurdinimo globos

institucijoje ar šeimoje, kuris turi vykti kitoje valstybėje narėje, klausimas, pirmiausia jis turi

konsultuotis su pastarosios valstybės narės, kurioje valdžios institucijos įsikišimas toje valstybėje

narėje yra reikalingas savose bylose dėl vaiko įkurdinimo, centrine institucija ar kita jurisdikciją

turinčia institucija. Sprendimas dėl vaiko įkurdinimo gali būti daromas prašančioje valstybėje, jei

prašomosios valstybės kompetentinga institucija sutinka dėl to skyrimo.

Pažymėtina, kad iš 5 prašymų, gautų 2012 metais, 2 atvejais Airijos ir Jungtinės

Karalystės institucijos sutiko dėl vaikų įkurdinimo. Vienu atveju Anglijos kompetentinga

institucija nurodė, kad nesutinka dėl vaiko įkurdinimo jų valstybėje dėl to, kad vaikui būtų

netinkamos gyvenimo sąlygos toje šeimoje, taip pat ir vaikas išreiškė norą grįžti į Lietuvą. Dar 2

pranešimai, susiję su dviem vaikais Latvijoje ir Jungtinėje Karalystėje, tebenagrinėjami. 2011

metais gautas prašymas dėl vaiko įkurdinimo Vokietijoje vis dar nagrinėjamas, nors mergaitė jau

gyvena Vokietijoje, ten lanko mokyklą, tačiau Vokietijos kompetentinga institucija prašo, kad

Lietuvos valstybė prisiimtų tam tikrus įsipareigojimus, t. y. mokėtų už sveikatos draudimą,

globos pašalpą bei padengtų visas išlaidas, susijusias su vaiko įkurdinimu Vokietijoje.

Pažymėtina, kad Lietuvos valstybė negali prisiimti šių įsipareigojimų, tačiau Tarnyba prašo

Vokietijos institucijų, kad, atsižvelgiant į mergaitės interesus, jai būtų nustatyta globa dėdės

šeimoje.

123

9. 2. 2. Tarptautinių apsaugos priemonių taikymas vaikams, esantiems Lietuvos

Respublikoje

2012 m. gauta 17 pranešimų dėl 19 vaikų, esančių Lietuvoje, kurių atžvilgiu buvo

reikalinga taikyti tarptautines vaiko teisių apsaugos priemones.

9 lentelė. Tarptautinių apsaugos priemonių taikymas vaikams, esantiems Lietuvos Respublikoje Valstybė, su

kuria susijusi

vaiko apsauga

Air

ija

Bal

taru

sija

Len

kija

Jung

tinė

Kar

alys

tė

Rus

ijos

Fed

erac

ija

Vok

ieti

ja

Rum

unij

a

Suo

mij

a

Nyd

erla

ndai

Nor

vegi

ja

Kip

ras

Iš v

iso

2012 m. sausio

1 d. likę

nebaigti

nagrinėti

pranešimai

2 1 1 4 1 2 1 1 - - - 13

Vaikų skaičius 3 2 1 4 1 2 1 1 - - - 15

2012 metais

gauti

pranešimai

3 - - 10 - - - - 2 1 1 17

0-3 - - - 3 - - - - 1 - - 4

4-6 - - - 5 - - - - - - - 5

7-9 - - - 1 - - - - 2 1 - 4

10-

14

3 - - 2 - - - - - - 1 6

Vaikų

amžius

15-

17

- - - - - - - - - - - -

Vaikų skaičius 3 - - 11 - - - - 3 1 1 19

Iš viso 2012

metais

nagrinėta

pranešimų

5 1 1 14 1 2 1 1 2 1 1 30

Kaip matyti, ataskaitiniu laikotarpiu, lyginant su 2010 m. ir 2011 m, Tarnyboje gautų

pranešimų dėl Lietuvoje esančių vaikų, kurių atžvilgiu buvo reikalinga taikyti tarptautines

apsaugos priemones, skaičius sumažėjo (2010 m. buvo gauta 19 pranešimų, 2011 m. – 29).

Daugiausia pranešimų dėl tarptautinių vaiko teisių apsaugos priemonių taikymo vaikams,

esantiems Lietuvoje, kaip ir praėjusiais metais, buvo susiję su Jungtine Karalyste (10).

124

Atkreiptinas dėmesys, kad nežiūrint nuolatinio bendradarbiavimo su užsienio

valstybėmis, į kurias daugiausia išvyksta iš Lietuvos žmonių, t. y. į Jungtinę Karalystę, Airiją,

Vokietiją, Ispaniją, kiekvienais metais auga valstybių, su kuriomis Tarnyba sprendžia

tarptautinių vaiko teisių apsaugos priemonių taikymo vaikams, esantiems Lietuvoje, klausimą,

skaičius (2011 m. pranešimai buvo susiję su Suomija, Rumunija, Prancūzija, Portugalija, Lenkija

ir Italija, o 2012 m. – su Nyderlandais, Norvegija ir Kipru).

2012 m. daugiausia pranešimų buvo gauta dėl 10–14 m. amžiaus vaikų (6). Pastebėtina,

kad daugiausia pranešimų dėl 10–14 m. amžiaus grupės vaikų buvo susiję su tarptautinės globos

nustatymu, kai vaikai augo Lietuvoje globos namuose (2), bei 4 atvejai, kai Tarnyba gavo

prašymus surinkti informaciją apie vaiką, jo gyvenimo ir šeimos aplinkos sąlygas Lietuvoje.

Iš visų 17 ataskaitiniu laikotarpiu gautų pranešimų:

- 14 prašymų dėl informacijos apie vaiką, jo gyvenimo ir šeimos aplinkos sąlygas

Lietuvoje (daugeliu atvejų prašymai buvo susiję su situacijomis, kai šeimos su nepilnamečiais

vaikais grįžta gyventi į Lietuvą, o užsienio valstybių socialinės institucijos kreipiasi į Tarnybą su

prašymu tarpininkauti patikrinant, ar nepilnamečiai saugiai grįžo ir jais tinkamai rūpinamasi);

- 2 prašymai dėl įkurdinimo pagal Reglamento 56 straipsnį, kuomet vaikams buvo

nustatyta globa pas giminaičius ir jie išvyko iš Lietuvos į Airiją;

- 1 prašymas surinkti užsienio valstybės socialinių institucijų turimą informaciją apie

šeimos gyvenimo laikotarpį toje užsienio valstybėje.

Ataskaitiniu laikotarpiu Tarnyba iš gautų 17 pranešimų išnagrinėjo 10 pranešimų.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. birželio 27 d. nutarimu Nr. 806 buvo pakeisti

Vaiko globos organizavimo nuostatai, kuriais, atsižvelgiant į Tarnybos kelerius metus teiktus

siūlymus ir rekomendacijas, buvo leista užsienyje gyvenančiam veiksniam fiziniams asmeniui,

turinčiam gyvenamosios vietos valstybės kompetentingų institucijų išduotą sutikimą ir (ar)

leidimą vykdyti vaiko nuolatinę globą (rūpybą). Esant didelei asmenų migracijai, ši nuostata yra

ypač svarbi, siekiant užtikrinti geriausius vaiko interesus augti šeimos aplinkoje. Kaip matyti,

2012 m. buvo nagrinėjami du atvejai dėl vaikų įkurdinimo jų giminaičių šeimose, gyvenančiose

užsienyje.

9. 2. 3. Probleminiai aspektai

1. Bendradarbiaujama su Europos Sąjungos valstybių narių centrinėmis institucijomis,

sprendžiant nepilnamečių įkurdinimo pagal Reglamentą klausimus. Pastebėtina, kad pastaraisiais

metais daugėja prašymų, susijusių su atvejais, kuomet svarstomas klausimas dėl nepilnamečio

125

globos nustatymo, kai jo būsimasis globėjas ir pats nepilnametis gyvena skirtingose Europos

Sąjungos valstybėse narėse. Šią galimybę numato Reglamento 56 straipsnis, nustatantis, kad

jurisdikciją turintis teismas gali svarstyti nepilnamečio įkurdinimą į šeimą ar globos instituciją ir

tas įkurdinimas turi vykti kitoje valstybėje narėje. 2012 m. iš viso buvo nagrinėti 5 prašymai dėl

įkurdinimo. Visi šie atvejai buvo susiję su situacijomis, kai be tėvų globos likusio nepilnamečio

Lietuvos Respublikos piliečio artimieji giminaičiai gyveno kitoje valstybėje ir nebuvo kitų

asmenų, galinčių pasirūpinti nepilnamečiu jo gyvenamosios vietos valstybėje. Kadangi

Reglamento 56 straipsnis numato pareigą gauti valstybės, kurioje svarstomas įkurdinimas,

sutikimą, tokių atvejų sprendimas vyksta bendradarbiaujant valstybių narių centrinėms

institucijoms. Pagrindinė su šiuo bendradarbiavimu susijusi problema – proceso trukmė.

Kiekvienos valstybės nacionalinė teisė skirtingai reglamentuoja sutikimo davimo procedūrą bei

numato skirtingus reikalavimus pateiktiniems dokumentams. Ataskaitiniu laikotarpiu įvyko

įkurdinimas iš Lietuvos į Jungtinę Karalystę ir Airiją, bei iš Latvijos į Lietuvą. Nuo 2011 m. vis

dar tęsiasi įkurdinimo procedūra į Vokietiją, nes Vokietijos kompetentingos institucijos prašo,

kad Lietuva prisiimtų tam tikrus įsipareigojimus, ir tik tada jos pateiks sutikimą dėl įkurdinimo.

2. Paminėtini atvejai, kuomet tarp Lietuvos ir užsienio valstybės, su kuria susijusi byla

dėl tarptautinio vaikų teisių apsaugos priemonių taikymo, nėra tarptautinio teisinio reguliavimo.

Tarp Lietuvos ir Norvegijos nėra jokio tarptautinio ar tarpvalstybinio teisinio reglamentavimo,

reglamentuojančio vaiko teisių apsaugos klausimų sprendimą, Norvegija nėra Europos Sąjungos

valstybės narė, taip pat Lietuva ir Norvegija nėra pasirašiusi jokios dvišalės sutarties dėl teisinės

pagalbos ir teisinių santykių civilinėse bei šeimos bylose, Norvegija nėra ratifikavusi ir 1996 m.

spalio 19 d. konvencijos dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, pripažinimo, vykdymo ir

bendradarbiavimo tėvų pareigų ir vaikų apsaugos priemonių srityje, todėl iškyla problemos,

sprendžiant klausimus dėl tarptautinės vaiko teisių apsaugos.

3. Visos su tarptautinių vaiko teisių apsaugos priemonių taikymu susijusios bylos ir jose

esantys dokumentai turi būti verčiami į užsienio ar lietuvių kalbą. Dauguma dokumentų verčia

Tarnybos specialistai, kas reikalauja nemažai laiko sąnaudų. Tuo tarpu oficialūs dažniausiai

teismui pateikiami reikalingi dokumentai turi būti verčiami licenzijuotų vertėjų.

9. 3. Vaikų, užsienio valstybių piliečių, globa Lietuvoje

2012 metais Lietuvoje globa buvo nustatyta 4 vaikams, turintiems užsienio valstybių

pilietybę (1 priedas). Lyginant su 2011 m. (7 globos atvejai) ir 2010 m. (8 globos atvejai), 2012

m. globos atvejų skaičius sumažėjo praktiškai perpus. Bendras globojamų nepilnamečių užsienio

126

piliečių skaičius 2012 m. gruodžio 31 d. išliko panašus kaip ir ankstesniais metais (2012 m. – 23,

2011 m. – 22, 2010 m. – 30). Nors lyginant globos skaičius 2012 m. ir 2011 m. (laikotarpio

pabaigoje) su 2010 m. gruodžio 31 d. duomenimis, išryškėja mažėjimo tendencija.

2012 m. 2 užsienio valstybių vaikams buvo nustatyta globa šeimoje, kitiems 2 – globa

institucijoje. 2011 m. 3 nepilnamečiai buvo globojami šeimos, 4 – institucijų. Atkreiptinas

dėmesys, kad visais 2012 m. ir 2011 m. atvejais užsienio valstybių vaikams buvo nustatyta

laikinoji globa. Taip užtikrinama kiekvieno Lietuvos Respublikos teritorijoje esančio be tėvų

globos likusio vaiko, nepriklausomai nuo jo pilietybės, teisių ir teisėtų interesų apsauga. 2010

m., skirtingai nuo paskesnių metų, visais atvejais nepilnamečiams užsienio piliečiams globa

Lietuvoje buvo nustatyta institucijoje.

Kaip matyti, 2012 m. ir 2011 m., lyginant su 2010 m., sumažėjo laikinosios globos

skaičius institucijose. Per 2012 m. užfiksuoti tik 2 globos atvejai, 2011 m. – 4, kai tuo tarpu 2010

m. net 8 globos institucijoje atvejai. Visais atvejais institucijose buvo nustatyta tik laikinoji

globa. 2012 m. ir 2011 m. gruodžio 31 d., palyginus su 2010 m. laikotarpio pabaiga, išaugo

nuolatinės globos atvejų šeimoje. 2012 m. gruodžio 31 d. buvo užregistruota 10 globos atvejų

šeimoje, 2011 m. – 10, 2010 m. – tik 6. Tuo tarpu lyginant laikinosios globos atvejus minėtu

laikotarpiu, 2010 m. buvo daugiau laikinosios globos atvejų (8) šeimoje nei vėliau (2011 m. – 6,

2012 m. – 5).

Per pastaruosius trejus metus šeimoje globojamų daugiau yra mergaičių, turinčių užsienio

valstybių pilietybę. 2010 m. nenustatyta nei vieno globos atvejo šeimoje. 2011 m. šeimoje buvo

nustatyta globa 1 berniukui užsieniečiui ir 2 mergaitėms. 2012 m. šeimoje buvo globojamas 1

berniukas ir 1 mergaitė.

Institucijose pagal lytį vyrauja daugiau globojamų berniukų užsienio valstybių piliečių.

2010 m. 6 berniukams ir 2 mergaitėms nustatyta globa. 2011 m. globotas 1 berniukas ir 2

mergaitės, 2010 m. – 1 berniukas ir 1 mergaitė.

Visais lyginamaisiais metais tiek institucijoje, tiek šeimoje daugiausia buvo nustatyta

globos atvejų vaikams 15–17 m. (9), 4–6 m. (5), 10–14 m. (4) amžiaus ir tik 1 atvejis – 0–3 m.

Vaikams, kurie yra užsienio valstybių piliečiai, nenustatyta nei laikinoji, nei nuolatinė

globa šeimynoje. Šiuo atveju galima kelti įvairias prielaidas, pavyzdžiui, galbūt šeimynos

steigėjai nenori ar baiminasi priimti kitos tautybės, rasės, tikėjimo vaikus, trukdo kalbos barjeras

ir pan.

Taip pat žinoma, kad daugelio atvejų bylos dėl globos Lietuvoje nustatymo vaikams

užsienio valstybių piliečiams būna susijusios su nelydimais nepilnamečiais užsieniečiais bei

atvejais, kai Lietuvos Respublikos piliečiai globoja nepilnametį giminaitį iš užsienio. Nelydimi

127

nepilnamečiai užsieniečiai, atvykstantys į Lietuvą be tėvų ar globėjų, yra siunčiami į Ruklos

pabėgėlių priėmimo centrą, kur jiems teikiamos įvairios socialinės pagalbos, ugdymo, mokymo,

psichologinės paramos bei medicininės paslaugos. Vaiko giminaičio globos atveju Lietuvoje

gyvenantys asmenys perima jo globą.

Vaikų, užsienio piliečių, globos nustatymo atvejų lyginamųjų metų laikotarpio pabaigoje

daugiausiai yra Kauno aps., Vilniaus aps. ir Utenos aps. (2 priedas). Tarnybos nuomone,

nepilnamečiams užsienio valstybių piliečiams nustatytų globos skaičių būtent šiose apskrityse

lemia tai, kad Kauno apskrityje (Jonavos rajone) yra Ruklos pabėgėlių priėmimo centras,

kuriame apgyvendinami ir globa nustatoma nelydimiems nepilnamečiams užsienio piliečiams.

Vilniaus apskritis ribojasi su Baltarusijos Respublika, Utenos apskritis – su Latvijos ir

Baltarusijos Respublikomis. Utenos apskrityse (Visagino ir Zarasų rajono savivaldybėse)

daugiausia atvejų sudaro nuolatinė globa šeimose. Dažniausiai globojami vaikai iš užsienio yra

susieti su globėjais Lietuvoje giminystės ryšiais.

9. 4. Globėjo ir globotinio išvykimas į užsienį

Emigracija, kaip reiškinys, paliečia visas vaikus auginančias šeimas ir globėjus. Ilgą laiką

nebuvo aiškaus teisinio reguliavimo, nustatančio, ar globėjas gali kartu su globotiniu persikelti

nuolat gyventi į užsienio valstybę, ar VTAS turi vykdyti, jei taip, tai kokiu būdu, tolesnę

globojamo vaiko, gyvenančio svetur, globos priežiūrą. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012

m. birželio 27 d. nutarimu Nr. 806 pakeitus Vaiko globos organizavimo nuostatus, įtvirtinta

globėjo pareiga šeimai, persikeliant nuolat gyventi į užsienio valstybę, raštu pranešti

gyvenamosios vietos VTAS išvykimo datą ir naujos gyvenamosios vietos adresą, deklaruoti

gyvenamosios vietos pasikeitimą ir pranešti apie globojamo vaiko atvykimą kompetentingoms

užsienio valstybių institucijoms. Atkreiptinas dėmesys, kad globėjas yra atsakingas už vaiką ir su

juo priimamus sprendimus, todėl jis ir turi turėti pareigą pasirūpinti vaiko teisinio statuso

sutvarkymu ir tinkamų gyvenimo ir ugdymo sąlygų sudarymu užsienio valstybėje. Pagal naują

vaiko globos organizavimo nuostatų redakciją VTAS, gavęs informaciją apie nuolat gyventi į

užsienį išvykstantį globėją, turi pranešti Tarnybai, kuri veda kartu su globėju į užsienio valstybę

išvykusių globotinių apskaitą. Svarbu tai, kad VTAS nebeturi pareigos vykdyti vaiko, kartu su

globėju išvykusio nuolat gyventi į užsienio valstybę, globos priežiūros, tačiau VTAS, turėdamas

pagrindą manyti, kad išvykusio iš Lietuvos nuolat gyventi į užsienio valstybę globojamo vaiko

teisėms ir interesams galbūt kyla grėsmė, nedelsiant informuoja Tarnybą, kuri, susisiekusi su

kompetentingomis užsienio valstybių institucijomis, sprendžia dėl tarptautinių vaiko teisių

128

apsaugos priemonių taikymo (žr. plačiau dalyje „Tarptautinių vaiko teisių apsaugos priemonių

taikymas“)

9. 5. Laikinoji globa tėvų prašymu

Remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, per 5 metus iš Lietuvos

emigravo apie 222 tūkst. šalies gyventojų (2011 m. emigravo apie 53,9 tūkst. žmonių).

Jau keleriuis metus VTAS aktyviai ragina į užsienį uždarbiauti išvykstančius ir Lietuvoje

ketinančius palikti nepilnamečius vaikus tėvus pasirūpinti savo vaikų saugumu – oficialiai

įpareigoti ką nors rūpintis savo vaiku, taip pat kreiptis dėl laikinosios globos (rūpybos)

nustatymo vaikui iki tėvai sugrįš arba pasiims vaikus su savimi. Tačiau vis dar pasitaiko nemažai

atvejų, kai šeimos vaikus palieka artimųjų ar pažįstamų priežiūrai, nesutvarkę dokumentų.

Vaikas paliekamas be įstatyminio atstovo.

VTAS duomenimis, 2012 m. gruodžio 31 d. Lietuvoje iš viso buvo 2032 vaikai (1015

mergaičių ir 1017 berniukų), kuriems dėl tėvų išvykimo į užsienio valstybes nustatyta laikinoji

globa tėvų prašymu (2010 m. – 2026 vaikai, 2011 m. – 2134, 2012 m – 2032 (8 priedo 1 lentelė).

Daugiau nei 50 % laikinai paliktų vaikų buvo ankstyvos paauglystės ir paauglystės

amžiaus (nuo 10 iki 18 metų).

Per 2012 m. 1685 vaikams buvo nustatyta globa tėvų prašymu. Duomenys rodo, jog

praėjusiais metais taip pat daugiausia be tėvų augo 10–14 metų amžiaus vaikai (533), 7–9 metų

vaikai (323) ir 15–17 metų vaikai (316).

Per paskutinius metus nežymiai padidėjo pačių mažiausių vaikų iki 3 m. amžiaus grupė,

tačiau sumažėjo 4–6 metų amžiaus vaikų skaičius, kuriems nustatyta globa tėvų prašymu.

Pažymėtina, kad vis daugiau Lietuvoje lieka vaikų, kurių globa tėvų prašymu tęsiasi ne

vienerius metus:

129

25 pav. Vaikų globos nustatymų tėvų prašymu kaita per metus ir metų pabaigoje

Remiantis VTAS duomenimis, beveik dvigubai daugiau globos tėvų prašymu atvejų per

2012 m. buvo miestuose negu kaimuose. Iš viso 2012 m. pabaigoje Lietuvoje iš 2032 vaikams,

kuriems nustatyta globa tėvų prašymu, daugiau nei dvigubai daugiau gyvena miestuose (1383)

nei kaimuose (649 vaikai).

Daugiausia vaikų, kuriems nustatyta globa tėvų prašymu, gyveno Klaipėdos apskrities

(429 vaikai), Šiaulių apskrities (335) ir Kauno apskrities savivaldybėse (270). Daugiausia tokių

globų nustatyta Klaipėdos m. sav. (193 vaikai), Šilutės r. (100), Kėdainių r. (82), Šiaulių m. (89)

ir Marijampolės sav. (60).

9. 6. Išvados ir pasiūlymai

1. Prašymų skaičius dėl vaikų, kurie išvežti iš Lietuvos arba neteisėtai laikomi

užsienyje, ir dėl vaikų, kurie neteisėtai atvežti arba neteisėtai laikomi Lietuvoje, kasmet didėja.

2012 metais Tarnyba gavo 29 prašymus dėl 32 vaikų, neteisėtai išvežtų į užsienio valstybes,

grąžinimo į Lietuvos Respubliką, 9 prašymus dėl 10 vaikų, neteisėtai įvežtų į Lietuvą. Taip pat 4

prašymus dėl teisės matytis su vaiku dėl 5 vaikų, esančių užsienyje. Dauguma prašymų buvo

susiję su Jungtine Karalyste. Sprendžiant klausimus dėl vaiko grąžinimo, susiduriama su tėvų

valdžios, lygių tėvų teisių ir gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš tėvų problema,

nustatant, ar tėvas (motina) turi teisę keisti vaiko įprastinės gyvenamosios vietos valstybę be kito

tėvo (motinos) sutikimo.

2. Taikus tėvų susitarimas tiek dėl vaiko gyvenimo užsienyje, tiek dėl bendravimo

tvarkos su Lietuvoje liekančiu tėvu (motina) visada yra geriausias būdas, siekiant užtikrinti vaiko

interesus ir jo teisę palaikyti ryšį su abiem tėvais. 2012 m. Tarnyba tarpininkavo, kad 2 bylose

130

ginčas būtų išspręstas mediacijos būdu. Abiem atvejais šalys ginčą išsprendė taikiai. Nežiūrint

Lietuvoje esamo mediacijos teisinio reglamentavimo, pati mediacijos sistema šalyje dar nėra

sukurta. Šeimos ginčų sprendimas, dalyvaujant nepriklausomam tarpininkui, daugeliu atvejų

padėtų efektyviau apsaugoti tokių konfliktų sūkuryje atsidūrusių vaikų interesus.

3. 2012 metais gauti 83 pranešimai dėl 103 vaikų užsienio valstybėse ir Lietuvoje

esančių vaikų, kuriems reikalingos tarptautinės apsaugos priemonės. Iš jų 66 pranešimai dėl 94

vaikų, esančių užsienio valstybėse, ir 17 pranešimų dėl 19 Lietuvos Respublikoje esančių vaikų.

4. Vaikų, užsienio piliečių, kuriems nustatyta globa Lietuvoje, skaičius 2012 m.

išliko panašus kaip ir ankstesniais metais.

5. Siekiant užtikrinti geriausius vaikų interesus ir atsižvelgiant į didelę migraciją,

2012 m., pakeitus Vaiko globos organizavimo nuostatus, leista užsienyje gyvenantiems fiziniams

asmenims būti paskirtiems Lietuvoje gyvenančių vaikų globėjais, taip pat reglamentuotas vaiko

ir jo globėjo išvykimas nuolat gyventi į užsienio valstybę. Kaip ir ankstesniais metais, vaikų,

kurie dėl tėvų laikino išvykimo į užsienį paliekami laikinai giminaičių ar kitų asmenų globai

Lietuvoje, skaičius išlieka panašus.

131

10. SPECIALISTŲ, VEIKIANČIŲ VAIKO GEROVĖS SRITYJE, MOKYMAI

10. 1. Vaiko teisių apsaugos skyrių specialistų kvalifikacijos tobulinimas

Nors 2012 metais valstybės biudžete nebuvo skirta lėšų VTAS specialistų

kvalifikacijos tobulinimui (lėšų neskiriama nuo 2009 metų), Tarnyba ieškojo galimybių

suteikti savivaldybių specialistams naujausią informaciją ir žinių, būtinų jų kokybiškai veiklai

užtikrinti:

1. Pastaraisiais metais pabrėžiama tarpinstitucinio bendradarbiavimo stoka, siekiant

tinkamai ginti vaikų, kuriems reikalinga apsauga ir globa, interesus. Tarnyba, atsižvelgdama į

tai, 2012 m. kovo 20 d., 22 ir 28 d. VTAS specialistams, savivaldybių Socialinės paramos

skyrių ir VGN darbuotojams Molėtuose, Birštone ir Telšiuose organizavo seminarus-

pasitarimus „Geriausi vaiko interesai – su vaiko teisių apsauga susijusių institucijų veiklos

prioritetas“. Seminarų-pasitarimų metu pristatyti statistiniai 2011 metų duomenys apie vaikų

globą ir įvaikinimą, socialinės rizikos šeimas, smurtą prieš vaikus ir VTAS atstovavimą vaikų

interesams teismuose. Taip pat VTAS specialistai ir VGN darbuotojai dalijosi gerąja patirtimi,

gilinosi į VTAS ir socialinės globos namų bendradarbiavimo ypatumus, aptarė globos

išmokos skyrimo ir mokėjimo problematiką, šios išmokos lėšų panaudojimo vaiko reikmėms

tvarką, socialinę globą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų įgyvendinimą, reikalavimus

socialinės globos įstaigoms, institucijoje globojamo vaiko išleidimo svečiuotis tvarkos

praktiką ir kitus svarbius klausimus. Pasitarimuose kartu su Tarnyba dalyvavo ir SADM

Vaikų ir jaunimo, Paramos šeimai ir Paslaugų skyrių bei Socialinių paslaugų priežiūros

departamento prie SADM atstovai. Iš viso seminaruose-pasitarimuose dalyvavo 207

specialistai.

2. Taip pat Tarnyba, atsižvelgdama į VTAS pageidavimus ir bendradarbiaudama su

SADM, 2012 m. birželio 21 d. organizavo mokymą VTAS vadovams ,,Bendravimo su

žiniasklaida įgūdžiai“. Seminarą vedė Žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius.

Seminare dalyvavo 33 VTAS vadovai.

3. Tarnyba, bendradarbiaudama su VTAS, kasmet organizuoja seminarą-sąskrydį

vaiko teisių apsaugos specialistams aktualiomis temomis. 2012 m. rugsėjo 14–15 d. kartu su

Telšių apskrities savivaldybių vaiko teisių apsaugos skyriais organizavo seminarą-sąskrydį

,,Vaiko globos šeimoje populiarinimo ir gerosios patirties apie globą šeimoje sklaida.“

Seminare-sąskrydyje dalyvavo 150 vaiko teisių apsaugos srities darbuotojų – vaiko teisių

apsaugos kontrolieriaus įstaigos, SADM, Tarnybos ir VTAS specialistai.

132

Iš viso 2012 m. Tarnybos organizuotuose mokymuose dalyvavo 390 darbuotojų.

Taip pat VTAS specialistai dalyvavo ir kitų institucijų bei organizacijų

organizuojamuose mokymuose.

Pažymėtina, kad Tarnyba nuolat teikė skubias konsultacijos telefonu, siekdama

padėti VTAS specialistams operatyviai spręsti sudėtingas situacijas, kurios reikalauja

ypatingo susikaupimo, greitos orientacijos ir gebėjimo modeliuoti situaciją, vadovaujantis

galiojančiais teisės aktais. Ypač pagausėja konsultavimo atvejų, įsigaliojus kokiam nors

naujam teisės aktui. 2012 m. labai daug skambučių sulaukta dėl Institucijoje globojamo vaiko

išleidimo svečiuotis tvarkos bei Vaiko globos organizavimo nuostatų taikymo praktikoje.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad Tarnyba, teikdama rekomendacijas ar pareikšdama

savo nuomonę, neriboja VTAS specialistų teisės priimti sprendimus savarankiškai, o tik

pateikia jiems papildomus argumentus dėl vieno ar kito sprendimo priėmimo tikslingumo. Be

to, Tarnyba, atsižvelgdama į kylančias problemas, rengė ir metodines rekomendacijas VTAS.

10. 2. Vaikų globos namų darbuotojų mokymai dėl vaikų parengimo globai šeimoje ir

įvaikinimui

Tarnyba, įgyvendindama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. spalio 31 d.

nutarimu Nr. 1193 patvirtintos Vaiko globos (rūpybos) sistemos reorganizavimo strategijos ir jos

įgyvendinimo priemonių 2007–2012 metų planą, pagal Vaikų laikinosios globos namai

„Atsigręžk į vaikus“ parengtą mokymų programą „Vaikų globos institucijų darbuotojams dėl

vaikų paruošimo globai ir įvaikinimui“ 2011 m. spalio–lapkričio mėn. apmokė penkias Vilniaus,

Kauno, Telšių, Panevėžio ir Utenos rajono vaikų globos namų komandos. Jos apmokytos suteikti

vaikų socialinės globos institucijų specialistams žinių ir įgūdžių, reikalingų tiesioginiame darbe

su vaikais, ruošiant pastaruosius globai šeimoje ar įvaikinimui. Mokymų metu siekta keisti

esamą požiūrį ir formuoti pozityvias socialinės globos įstaigose dirbančių darbuotojų nuostatas,

susijusias su vaiko globa šeimoje ir įvaikinimu.

2012 m. rugpjūčio–gruodžio mėn. Vilniaus, Kauno, Utenos, Telšių ir Panevėžio rajono

komandos pravedė pirmuosius mokymus penkiose vaikų globos institucijose (Vilniaus

Antakalnio socialinės globos namuose, Kauno vaikų globos namuose „Atžalynas“, Utenos,

Telšių ir Panevėžio rajono vaikų globos namuose). Teorinių ir praktinių mokymų metu

analizuotos šios temos: vaiko amžiaus tarpsnių psichologija, prieraišumo ryšių kūrimas, vaikų

psichologinių krizių ir traumų psichologija, įvaikinimas ir globa skirtingais amžiaus tarpsniais,

vaiko gyvenimo istorija, individualaus darbo su vaiku metodai, vaiko nerimo šaltiniai, vaiko

133

ateities perspektyva, susipažinimas su nauja šeima, specialiųjų poreikių, elgesio ir emocinių

problemų turinčių vaikų parengimas globai šeimoje ir įvaikinimui, vaiko parengimas išvykti ir

komandinio darbo įgūdžiai.

Mokymų programoje išskiriami 3 pagrindiniai vaiko ruošimo perėjimui į naują šeimą

etapai:

I etapas. Visi vaikai, patekę į vaikų globos namus, išgyvena netektį. Svarbiausiais darbas,

kurį turi atlikti vaikų globos namų darbuotojai, yra tokių vaikų saugumo užtikrinimas,

informacijos jiems suteikimas, krizės įveikimas bei kontaktinio asmens vaikui paskyrimas.

Siekiant šių tikslų, kartu su vaiku kuriama jo „Gyvenimo knyga“, t. y. vaiko gyvenimo istorija.

II etapas. Įvertinus vaiko galimybę grįžti į biologinę bei jo gebėjimus įveikiant netektį ir

prisitaikant gyventi institucijoje, pradedama svarstyti nepilnamečio įvaikinimo ar globos šeimoje

galimybė, kuri prasideda nuo vaiko lūkesčių indentifikavimo bei globos ar įvaikinimo idėjos

pristatymo.

III etapas. Įvertinus situaciją dėl vaiko pasirengimo perėjimui į kitą šeimą, vaikas

supažindinimas su nauja šeima ir, sėkmingai vystantis naujam vaiko ir šeimos ryšiui,

nepilnametis ruošiamas atsisveikinimo procesui bei numatomam ryšių palaikymui po

persikėlimo.

Mokymuose daugiausiai dalyvavo socialiniai darbuotojai ir pedagogai, tiesiogiai

dirbantys su vaiku. Į mokymus taip pat buvo įtraukti administracijos darbuotojai, socialinių

darbuotojų padėjėjai ar psichologai. Mokymų dalyviai buvo ir daug metų dirbantys, ir neseniai

pradėję dirbti globos institucijos specialistai.

Mokytojų komandos ir dalyviai pripažino vaikų rengimo globai šeimoje ir įvaikinimui

mokymų reikalingumą, aktualumą ir tikslingumą. Taip pat jie pažymėjo, kad mokymų metu ne

tik pagilintos turimos žinios ir patobulinti esami profesiniai įgūdžiai, bet ir įgyta naujų žinių bei

įgūdžių. Mokymų dalyviai labai teigiamai įvertino praktines užduotis, kurias atliekant buvo

galima pasidalyti darbo patirtimi, pasimokyti iš kitų, išreikšti savo nuomonę, aptarti išsakytas

mintis ir kilusius klausimus. Didžioji dauguma mokymuose dalyvavusių darbuotojų teigiamai

įvertino ir programos dalį apie komandinį darbą, jo svarbą, organizuojant praktinį darbą su

globotiniais. Visi mokymų dalyviai pripažino, kad „Gyvenimo knygos“ metodas, kaip darbo su

vaiku metodas, naudingas ne tik vaikui, bet ir darbuotojams. Jis sukėlė daug teigiamų emocijų,

naujų kūrybinių minčių, ryžto tęsti pradėtą darbą su vaiku ir jo knyga.

134

10. 3. Išvados

1. Siekiant tinkamai užtikrinti vaiko teises ir geriausius vaiko interesus, būtina nuolat

kelti vaiko gerovės srityje dirbančių specialistų kvalifikaciją. Nežiūrint į ribotą šiai sričiai

skiriamą biudžetą, 2012 m. Tarnyba organizavo VTAS, VGN ir kitų specialistų mokymus.

2. 2012 m. pradėti įgyvendinti vaikų globos namų darbuotojų mokymų, kaip ruošti vaiką

globai šeimoje ir įvaikinimui, programa. Apmokyti 5 vaikų globos institucijų darbuotojai.

Mokymuose dalyvavo socialiniai darbuotojai ir pedagogai, tiesiogiai dirbantys su vaiku, ilgai

dirbantys ir neseniai pradėję dirbti globos institucijos specialistai. Mokytojų komandos ir

dalyviai pripažino vaikų rengimo globai šeimoje ir įvaikinimui mokymų reikalingumą,

aktualumą ir tikslingumą.

135

11. BENDRADARBIAVIMAS

Užuominos apie tarpžinybinį bendradarbiavimą vaiko teisių apsaugos srityje randamos

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje, kurios 3 straipsnis nustato, kad imantis bet kokių

vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės ar privačios įstaigos,

užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo organai,

svarbiausia – vaiko interesai. Čia apibrėžiamas svarbiausias komandinio darbo tikslas – ginti

vaiko interesus. Taip pat nurodomi ir galimi komandos šiam tikslui pasiekti dalyviai.

Vaiko teisių apsauga apima daugelį gyvenimo sričių. Tad daugelis vaiko teisių apsaugos

klausimų gali būti sėkmingai sprendžiami ir pagalba geriau organizuojama tada, kai kartu dirba

kelių sričių profesionalai.

2012 m. Tarnybos atstovai pradėjo lankytis savivaldybėse, siekdami išsiaiškinti, ar

egzistuoja tarpžinybinis bendradarbiavimas savivaldybėje, sprendžiant vaiko teisių apsaugos

klausimus, kaip jį supranta vadovai, skirtingi struktūriniai padaliniai ir specialistai, kokie

bendradarbiavimo būdai ir formos dažniausiai naudojami. Komandų formavimas, funkcijų

perskirstymas ir efektyvus darbo pasidalijimas turėtų būti viena iš priemonių, leidžiančių su

esamais žmogiškaisiais ir finansiniais ištekliais geriausiai užtikrinti vaiko teises ir interesus.

Per 2012 metus Tarnyba susipažino su darbo organizavimu ir kylančiomis problemomis

Akmenės r., Panevėžio r., Zarasų r., Šiaulių m., Marijampolės, Šilutės r. ir Trakų r. VTAS.

Taip pat Tarnyba, vykdydama centrinės institucijos funkcijas pagal tarptautinius teisės

aktus ir siekdama pasidalyti gerąja patirtimi, pritaikyti naujus veiklos modelius bei vaiko teisių

apsaugos priemones, jau išbandytas kitose šalyse, aktyviai bendradarbiavo su užsienio valstybių

kompetentingomis institucijomis, organizacijomis, dalyvavo tarptautinėse darbo grupėse. 2012

m. Tarnybos specialistai susitiko su Moldovos, Švedijos, Latvijos delegacijomis, taip pat pristatė

savo veiklą Tarptautinės Socialinės tarnybos (ISS) organizuotoje konferencijoje Lenkijoje,

dalyvavo 42-ajame Europos teisminio tinklo civilinėse ir komercinėse bylose (EJN) narių

susitikime ir 6-ajame šeimos teisės centrinių institucijų susitikime-konferencijoje.

136

12. VIEŠIEJI RYŠIAI

2012 metais Tarnyba nuolat informavo apie jos veiklos aktualijas, rengdama ir skelbdama

informaciją vaiko teisių apsaugos, globos ir įvaikinimo klausimais, siekė palaikyti nuolatinį ir

nuoseklų šios informacijos srautą visuomenės informavimo priemonėms. Ataskaitiniu laikotarpiu

daug dėmesio skirta informacijos apie vaiko globą šeimoje ir šeimynoje skleidimui –

įgyvendintos viešinimo priemonės pagal Globos šeimoje ir šeimynoje skatinimo strategiją. Per

visus metus Tarnybos interneto svetainėje www.vaikoteises.lt skelbtos naujienos, periodiškai

atnaujinta nuolat viešinama statistika ir kita informacija, operatyviai atsakyta į pateiktus

lankytojų klausimus, reaguota į jų pastebėjimus ir pastabas.

12. 1. Žiniasklaida

Pranešimai žiniasklaidai. Ataskaitiniu laikotarpiu parengta ir išleista 12 pranešimų

žiniasklaidai. Informuota apie įvaikinimą ir globą (5 pranešimai), pagalbos vaikams linijos

veiklą, jos rezultatus bei interneto tinklalapio www.pagalbavaikams.lt naują skyrių apie tėvų

skyrybas (3 pranešimai), emigravusių šeimų aktualijas (2 pranešimai) ir renginius, susijusius su

prekyba vaikais ir vaikų piešinių paroda (2 pranešimai). Visi šie pranešimai skelbti per

žiniasklaidos priemones. Be to, jie paskatino žurnalistus parašyti ne vieną straipsnį bei parengti

reportažą ar interviu aprašytomis temomis.

Spauda ir interneto portalai. Pagal Globos šeimoje ir šeimynoje skatinimo strategiją

parengti ir pasirodė spaudoje (dienraštyje „Respublika“) bei interneto portaluose (www.delfi.lt,

www.kedainietis.lt, www.alfa.lt ir kt.) 5 straipsniai, iš kurių 3 buvo apie globėjų šeimas ir

šeimynas, 1 – apie Emilijos ir Mato Globučių interneto dienoraštyje išdėstytas mintis bei 1 – apie

įmonių dienas vaikams ir su vaikais. Šie straipsniai, Tarnybos iniciatyva, publikuoti ir

regioninėje spaudoje.

Tarnyba inicijavo straipsnius ne tik apie globą, bet ir apie įvaikinimą, teikė žiniasklaidos

atstovams informaciją apie globojančias ir įvaikinusias šeimas bei derino interviu su jais

klausimus. Nemažo žurnalistų dėmesio susilaukė ir tarptautinės vaiko teisių apsaugos aktualijos:

atvejai, kai vienas iš tėvų neteisėtai išveža vaiką į užsienį ar grįžta su atžala iš kitos šalies į

Lietuvą be kito tėvo sutikimo; priežastimis, kodėl vis daugiau emigravusių lietuvių šeimų

patenka į užsienio valstybių vaiko teisių apsaugos institucijų akiratį, prekyba vaikais – jų

išnaudojimas elgetavimui ir nusikalstamai veikai atlikti ir pan.

137

Taip pat ne kartą Tarnybos vadovai ir specialistai raštu ir žodžiu atsakinėjo į žmonių

pateiktus klausimus bei komentavo įvairias situacijas, susidariusias dėl vaikų įvaikinimo, globos,

sprendžiant tėvų ginčus dėl vaikų ir kt., apie kurias buvo informuoti žurnalistai.

Kaip ir anksčiau, Tarnyba glaudžiai bendradarbiavo su naujienų agentūromis ELTA ir

BNS.

Televizija ir radijas. Per visus metus Tarnybos aktualijos viešintos ir per televizijos bei

radijo stotis. Tarnybos vadovai buvo dažni svečiai LTV ir LR studijose, taip pat jie dalyvavo

LNK, TV3, BTV ir „Lietuvos ryto“ televizijos laidose. Tarnybos renginiais domėjosi ir Pirmasis

Baltijos kanalas, regioninės radijo stotys ir kt. Svarbiausios aktualijos, nušviestos Tarnybos

išplatintuose pranešimuose, skelbtos ir komentuotos per televiziją bei radiją.

12. 2. Interneto svetainė

Kaip minėta, Tarnybos interneto svetainėje www.vaikoteises.lt esanti informacija buvo

nuolat atnaujinama, periodiškai ir nuosekliai skelbtos naujienos.

2012 m. tarp įstaigų prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos interneto svetainių

Tarnybos interneto svetainė labiausiai atitiko bendruosius reikalavimus (98,2 proc. vertinimo

kriterijų). Remiantis Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Susisiekimo ministerijos

atlikto valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų interneto svetainių atitikimo bendriesiems

reikalavimams 2012 m. tyrimo duomenimis, Tarnybos interneto svetainė pateko tarp labiausiai

reikalavimus atitinkančių ministerijoms pavaldžių įstaigų (9 vieta tarp 20 geriausiųjų). Jos

bendrosios nuostatos ir struktūra atitiko 100 proc. reikalavimų, skelbiama informacija – 96,2

proc. ir atitikimas nutarimui (bendrai) – 98,2 proc.

Ataskaitiniu laikotarpiu atsakyta į 223 Tarnybos interneto svetainės lankytojų pateiktus

klausimus (2011 m. buvo 164 klausimai, 2010 m. – 140, 2009 m. – 198, 2008 m. – 190).

Lyginant su ankstesniais metais, 2012 m. pateikta daugiausia klausimų. Ši tendencija sietina su

platesne nei anksčiau Tarnybos veikla.

Dažniausiai teirautasi vaiko teisių apsaugos klausimais (pateikta apie 100 klausimų), kiek

mažiau domėtasi įvaikinimu (apie 70 klausimų) ir globa (apie 40 klausimų). Paminėtina, kad

pirmą kartą per pastaruosius metus daugiau užduota klausimų apie vaiko teisių apsaugą nei apie

įvaikinimą. Atkreiptinas dėmesys, kad padaugėjo lankytojų klausimų dėl sutuoktinio vaiko

įvaikinimo, vaikų svečiavimosi, laikinos globos, neprižiūrimų vaikų, vaikų parengimo darželiui

ir mokyklai, įtėvių atostogų vaikui prižiūrėti, globojamo ar įvaikinto vaiko atsisakymo

galimybių, išsiskyrusių tėvų bendravimo su jų atžala ir vaiko pavardės keitimo. Be to, dažniau

138

kreiptasi ir dėl asmens įvaikinimo fakto sužinojimo bei biologinių giminaičių paieškos. Taip pat

pažymėtina, kad interneto svetainės lankytojai rašė dėl, jų nuomone, netinkamų vaiko teisių

apsaugos skyrių ar atestuotų socialinių darbuotojų veiksmų. Kaip ir kasmet, gauti keli klausimai

dėl Lietuvos Respublikos piliečių įvaikinimo užsienyje, pavyzdžiui, Nepale ar Kambodžoje, bei

dėl įvaikinimo vienišam asmeniui galimybių.

12. 3. Bendradarbiavimas su SADM Ryšių su visuomene skyriumi

2011 m. SADM Ryšių su visuomene skyriui Tarnyba kas savaitę teikė informaciją apie

veiklos aktualijas ir būsimus renginius, reikalingą statistiką ir pagal kompetenciją atsakinėjo į

minėto skyriaus perduotus žurnalistų užduotus klausimus, susijusius su Tarnybos veikla. Taip pat

derinti rengtų panešimų žiniasklaidai klausimai.

12. 4. Renginiai ir socialinė reklama

2012 m. gegužės 23 d. Seime šeštą kartą įvyko respublikinė konferencija „Priglausk

mane“, kurios metu 27 šalies globėjams įteikti SADM apdovanojimai – Gerumo žvaigždės ir

padėkos raštai.

Renginio metu specialistai ir praktikai skaitė pranešimus apie tai, kaip vaikų globą

padaryti visuomenei patrauklią ir populiarią, koks šiandien globojamo vaiko paveikslas, kokia

pagalba reikalinga globėjams ir globotiniams. Be to, globėjas ir globotiniai pasidalijo savo

patirtimi bei kalbėjo apie globos įtaką jų gyvenimui.

Birželio 1 d. Tarnyboje kartu su VLGN ,,Atsigręžk į vaikus“ ir Lentvario VGN

auklėtiniais pažymėta Tarptautinė vaikų gynimo diena. Tarnyboje atidaryta VLGN ,,Atsigręžk į

vaikus“ piešinių paroda ,,Įvairiaspalvė vaikystė“. Po parodos atidarymo vaikai dainavo ir

vaidino, piešė šypsenėles ant balionų bei rinko gražiausią iš jų.

Rugpjūčio 3–5 d. Trakuose įvyko aštuntasis įvaikinusių šeimų susitikimas. Jo metu

šeimos ne tik bendravo, dalijosi patirtimi, bet ir išklausė teorinį-praktinį tėvystės įgūdžių

ugdymo seminarą. Vaikai dalyvavo mažųjų olimpinėse žaidynėse bei pokštavo kartu su Pinokiu

ir fėja. O vakare visi dalyviai statė filmą „Pelenė“.

Sąskrydyje dalyvavo apie 30 įvaikinusių šeimų. Iš jų 7 šeimos į renginį atvyko pirmą

kartą, 3 susitikime dalyvavo jau aštuntą, 2 – septintą ir kitos – šešis ar mažiau kartų. 2012 m.

buvo įgyvendinama Tarnybos 2012–2013 m. globos (rūpybos) skatinimo šeimoje ir šeimynoje

komunikacinė strategija „Globa – neįkainojama dovana“. Jos tikslas – organizuojant reklamines

139

kampanijas, įvairius renginius ir susitikimus, publikuojant straipsnius spaudoje, siekti, kad

Lietuvoje padidėtų besidominčių vaikų globa žmonių, lankančiųjų globėjų kursus ir globojamų

vaikų šeimoje ir šeimynoje skaičius.

Taigi, įgyvendinant minėtą strategiją, kovo mėn. Vilniuje ir Kaune išriedėjo troleibusai,

reklamuojantys vaiko globą šeimoje. Visus metus šių miestų gyventojai bei svečiai galėjo matyti

gatvėmis važinėjančius troleibusus, reklamuojančius globą kaip neįkainojamą dovaną. Tokiu

būdu siekta padėti be tėvų globos likusiems vaikams surasti kuo daugiau jais pasirūpinti galinčių

globėjų.

Balandžio 2 d. Vilniaus miesto ir rajono, Kauno miesto bei Trakų rajono VGN ir Juragių

kaime (Kauno r.) gyvenančioje šeimynoje augantiems vaikams dainavo, vaidino, sekė pasakas,

skaitė eilėraščius bei knygų ištraukas žinomi Lietuvos žmonės. Akcijoje „Skaitymas balsu

Lietuvos vaikų globos namuose“ dalyvavo apie 500 skirtingo amžiaus vaikų ir beveik pusšimtis

Lietuvos garsenybių.

Akcijos tikslas – priminti visuomenei, kad VGN augantiems vaikams svarbi ne tik

materiali parama, bet ir nuoširdus dėmesys, taip pat suteikti daugiau informacijos apie vaiko

globą, džiaugsmą dalytis ir, žinoma, keisti VGN augančio vaiko paveikslą.

Šventę organizavo Tarnyba bei labdaros ir paramos fondas „Mažojo Princo fondas“. Prie

akcijos prisidėjo projekto „Ne imti, bet duoti“ savanoriai.

Gegužės 17 d. pradėtas rašyti išgalvotų dešimtmetės Emilijos ir dvylikamečio Mato

Globučių interneto dienoraštis apie vaikų gyvenimą VGN. Šiuo dienoraščiu siekta padėti

žmonėms iš arčiau pažinti VGN kasdienybę, juose gyvenančių vaikų leidžiamas dienas bei

paskatinti globą šeimoje. VGN auklėtinių, globėjų išdėstytos mintys, pastebėjimai ir pasakojimai

apie save, draugus, įvairius renginius bei įvykius visus metus (kelis kartus per kiekvieną savaitę,

iš viso 62 įrašai) skelbti Tarnybos interneto svetainės www.vaikoteises.lt skiltyje „Globučių

dienoraštis“. Taip pat su Emilija ir Matu Globučiais buvo galimybė bendrauti socialiniame tinkle

„Facebook“.

Spalio 22–26 d. įvyko įmonių dienos vaikams ir su vaikais, augančiais vaikų globos

namuose. Tarnyba įgyvendino šį socialinį projektą kartu su Lentvario, Utenos, Telšių, Panevėžio

VGN ir Kauno VGN „Atžalynas“ bei dešimčia Lietuvos įmonių.

Jo metu VGN auklėtiniai supažindinti su įvairiomis profesijomis per konkrečių įmonių

vykdomą veiklą, kas paskatino vaikus pagalvoti apie savo ateitį, tikslus, susimąstyti apie

galimybę įgyti patinkančią specialybę ir dirbti mėgstamą darbą. Be to, tai turėjo padėti vaikams

tobulėti ir darniai vystytis, kelti pasitikėjimą aplinka, žmonėmis ir savimi bei įkvėpti drąsos ir

ryžto atsakingai kurti gyvenimą.

140

Vaikai kartu su Kauno, Panevėžio, Telšių, Trakų ir Utenos įmonių darbuotojais darė

šukuosenas, kepė įvairius skanėstus, kūrė stiklo dirbinius, išbandė save apsaugos tarnybos,

techninės automobilių apžiūros, vairavimo mokyklos ir žirgyno darbe.

Lapkričio 16 d. SADM įvyko VGN, verslo įmonių, dalyvavusių įmonių dienose vaikams

ir su vaikais spalio 22–26 d., ir SADM atstovų susitikimas. Jo metu įmonių darbuotojams įteiktos

socialinės apsaugos ir darbo ministro padėkos už prasmingą bendradarbiavimą ir dėmesį,

parodytą vaikams.

Taip pat ataskaitiniu laikotarpiu Tarnybos iniciatyva dokumentinių ir meninių filmų

kūrėjos I. Kurklietytės sukurtas filmas apie globėjų šeimynoje augančius vaikus „Gegučių

vaikai“ bei reklaminis vaizdo siužetas apie globą, kuriame panaudotos šio filmo akimirkos.

141

13. TVARKOMOJI-ORGANIZACINĖ VEIKLA

13. 1. Personalo administravimas

Per ataskaitinį laikotarpį, vykdant personalo administravimo funkcijas, organizuotas

eilinis ir 4 neeiliniai Tarnybos valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimai. 6 valstybės

tarnautojų valstybės tarnautojų tarnybinė veikla įvertinta „labai gerai“. Po tarnybinės veiklos

vertinimo valstybės tarnautojai buvo perkelti į aukštesnes pareigas ir (ar) jiems suteiktos

kvalifikacinės klasės.

Organizuoti 3 konkursai laisvoms karjeros valstybės tarnautojų pareigybėms užimti.

Parengtas bei patvirtintas Tarnybos valstybės tarnautojų ir darbuotojų atostogų grafikas.

Tarnybos valstybės tarnautojai ir darbuotojai tobulino užsienio kalbų žinias, dalyvavo

kituose seminaruose, tobulindami profesinius įgūdžius.

Iš viso buvo parengti 326 įsakymai, reglamentuojantys valstybės tarnybos ir darbo

santykius:

- darbuotojų priėmimo, atleidimo, perkėlimo, priedų už tarnybos stažą bei kitais

personalo administravimo klausimais – 115;

- kasmetinių, tikslinių atostogų bei papildomų poilsio dienų suteikimo klausimais – 126;

- komandiruočių klausimais – 63;

- organizacinės veiklos klausimais – 22.

Vykdant personalo administravimo funkcijas, teisės aktų nustatyta tvarka buvo nuolat

teikiami duomenys Valstybės tarnautojų registrui, tvarkomos Tarnybos valstybės tarnautojų bei

darbuotojų asmens bylos, valstybės tarnautojų pažymėjimai, koordinuojami tarnybos valstybės

tarnautojų ir darbuotojų mokymai, pildomi valstybės tarnautojų bei darbuotojų darbo laiko

apskaitos žiniaraščiai, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus miesto skyriui

teikiamos nustatytos formos pažymos, rengiami karjeros valstybės tarnautojų pareigybių

aprašymų projektai, taip pat atsakymai į raštus ir vykdomi kiti personalo administravimo darbai.

13. 2. Viešieji pirkimai

Siekiant užtikrinti tinkamas Tarnybos darbo sąlygas, vadovaujantis Viešųjų pirkimų

įstatymu, Tarnybos 2012 m. rugpjūčio 13 d. įsakymu Nr. BV-16 patvirtintomis Tarnybos

supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklėmis, kitais viešuosius pirkimus reglamentuojančiais teisės

142

aktais, buvo organizuojami ir vykdomi viešieji pirkimai ir sudarytos prekių ar paslaugų pirkimo

sutartys.

2012 m. atlikti 85 prekių ir paslaugų mažos vertės pirkimai bei sudarytos 45 sutartys.

_________________________