2012/2013 (2) A URS VEY OF THE TLI HU A NANI ECO NO MYfiles.lrinka.lt/LET2013_12_2/LET2012-13-2.pdf · Pirmojoje ir antrojoje tyrimo dalyse bus nagrinėjamos verslo ciklų atsiradimo

A SUR VEY OF THE LIT HU A NIAN ECO NO MY2012/2013 (2)

LIE TU VOS EKO NO MI KOS

TY RI MAS2012/2013 (2)

Lie tu vos lais vo sios rin kos ins ti tu tas

LithuanianFree

MarketInstitute

Pa ren gė / Pre pa red by: Vytautas Žukauskas

Vertė / Translated by: Emilis Martinavičius

Tyrimą finansuoja / Funded by: ERGO Life Insurance SE

Vilnius, 2013

© Lietuvos laisvosios rinkos institutasISSN 1648 - 4673

LIETUVOS EKONOMIKOS TYRIMAS 2012/2013 (2) A SURVEY OF THE LITHUANIAN ECONOMY 2012/2013 (2)

Turinys

ĮVadas ................................................................ 2

1.EuroPos Ekonomika ir VErslo ciklai .............................................. 2

1.1. Europos centrinio banko veiklos apžvalga .... 31.2. Pagrindinės analizės įžvalgos

ir apibendrinimas ....................................... 6

2. TrumPa ausTrų VErslo ciklų TEorijos aPžValga ....................................... 7

2.1. Taupymas ir investicijos – ekonomikos augimo pagrindas .................. 7

2.2. Kreditų ekspansija ..................................... 82.3. Pinigų politika, BVP ir infliacija ............... 82.4. Pinigų kiekio augimo šaltiniai ................... 9

3. liETuVos Ekonomika ............................. 103.1. BVP, kainų augimas ir nedarbas .............. 103.2. Importas ir eksportas ................................113.3. Šešėlinė ekonomika ir mokesčių našta .... 123.4. Darbo užmokestis .................................... 13

išVados ........................................................... 13

Tyrimo EksPErTai ........................................ 28

conTEnTs

inTroducTion ...............................................15

1. ThE EuroPEan Economy and businEss cyclEs ..................................15

1.1. European Central Bank performance overview ................................................... 16

1.2. Main insights and summary ......................19

2. ThE ausTrian businEss cyclE ThEory oVErViEw .........................................20

2.1. Saving and investment – foundations of economic growth ..................................20

2.2. Credit expansion .......................................212.3. Monetary policy, GDP and inflation .........222.4. Money supply growth sources ..................22

3. liThuanian Economy ............................233.1. GDP, price growth and unemployment .....233.2. Imports and exports .................................. 253.3. The shadow economy and the tax burden ...253.4. Personal earnings .....................................26

conclusions .................................................26

surVEy ParTiciPanTs ...................................28

2 LIETUVOS EKONOMIKOS T YRIMAS 2012/2013 (2)

ĮVadas

Jūsų rankose trisdešimt pirmasis Lietuvos laisvosios rinkos instituto atliekamas Lietuvos ekonomikos ty-rimas. Tyrimą rengiame jau daugiau nei penkiolika metų. Per tiek laiko supratome, kad metai iš metų atsi-randa temų, kurių svarba Lietuvos ir pasaulio ekono-mikoje verčia išsiplėsti, jų nagrinėjimui poros įprastų pastraipų nebeužtenka. Todėl nuo šiol Lietuvos eko-nomikos tyrimas bus teminis, t.y. kiekviename nume-ryje bus nagrinėjama pasaulio ar Lietuvos ekonomikai aktuali ir svarbi tema. Šio tyrimo tema – verslo ciklai. Pirmojoje ir antrojoje tyrimo dalyse bus nagrinėjamos verslo ciklų atsiradimo priežastys, jų įtaka Europos ir Lietuvos ekonomikai.

Trečiojoje Lietuvos ekonomikos tyrimo dalyje pa-teikiame pagrindinių ekonominių rodiklių 2012 m. vertinimus ir prognozes 2013-iems metams, parem-tas rinkos dalyvių nuomone, apžvelgiame veiksnius, galėjusius turėti įtakos respondentų vertinimams ir lū-kesčiams. Lietuvos ekonomikos rodiklių vertinimai ir prognozės remiasi rinkos dalyvių sutarimo paradigma, grindžiama racionaliųjų lūkesčių teorija1. Ši teorija teigia, kad ekonominis kintamasis gali būti siejamas su pastebimais procesais, o rinkos dalyviai vertinimus ir prognozes, susijusias su šiais procesais, formuoja, naudodami visą jiems prieinamą informaciją. Verti-nimai ir prognozės yra tuo patikimesni, kuo daugiau informacijos jie turi. Manoma, kad daugiausia infor-macijos apie ekonomikos procesus turi asmenys, nuo-lat naudojantys ją tiesioginėje veikloje, o jų veiklos sėkmė atspindi informacijos apdorojimo gebėjimus.

Iš viso apklausoje dalyvavo 55 ekspertai. Responden-tų atranka nėra reprezentacinė: tyrimo dalyviai ne-skirstomi pagal atstovaujamas veiklos rūšis, įmones ar regionus – apklausoje dalyvauti kviečiami sėkmingai dirbančių įmonių specialistai. Respondentai prašomi nurodyti ne atstovaujamos įmonės ar šakos rodiklius,

1 Vienas žinomiausių ekspertų sutarimo paradigma grindžiamų tyrimų yra nuo 1946 m. JAV atliekamas „Livingston“ tyrimas. Jo rezultatai reguliariai skelbiami Filadelfijos federalinio rezervo banko interneto puslapyje (žr. http://www.philadelphiafed.org).

bet bendras šalies realijas atitinkančias reikšmes, remiantis visa jiems prieinama informacija. Reikia paminėti, kad apklausos dalyvių prašoma įvertinti ir prognozuoti tik tuos rodiklius, kuriuos, jų manymu, jie gali įvertinti. Dauguma šios apklausos respondentų yra dalyvavę LLRI tyrime ir anksčiau. Apklausos da-lyvių sąrašas teikiamas leidinio pabaigoje.

LLRI dėkoja tyrimo dalyviams ir rėmėjams, taip pat visiems, pateikusiems pastabų ir pasiūlymų.

1. EuroPos Ekonomika ir VErslo ciklai

Galima dėti daug pastangų, išteklių ir laiko spren-džiant labai svarbią problemą. Tačiau jei klaidingai identifikuotos tikrosios problemos priežastys ir pasi-rinktos netinkamos priemonės, pastangos neatneš lau-kiamo rezultato.

Deja, bet atrodo, jog panašioje situacijoje šiandien yra atsidūrusi Europos ekonomika. Po didelio ekonomikos nuosmukio 2008-2009 m., per Europos Sąjungos (ES) ir nacionalinius biudžetus buvo išleistos milžiniškos pinigų sumos, kuriami nauji reguliavimai, keičiama mokesčių sistema, Europos centrinis bankas (ECB) ėmėsi vykdyti skatinamąją pinigų politiką. Tačiau 2010 m. kiek atsigavęs ekonomikos augimas 2011 m. sulėtėjo, o 2012 m. ES 27 šalių ekonomika susitraukė beveik puse procento. Nedarbo lygis nesustojo augęs nuo 2009 m. ir 2012 m. pasiekė apie 10 proc.

Galima sakyti, kad be priemonių, kurių buvo imtasi, būtų buvę dar blogiau, tačiau tai įtikina ne visus. Ne-darbas, nuolatinė infliacija ir valstybių skolos augi-mas, o tuo pat metu mokesčių ir reguliavimų pavidalu dar ir nuolat auganti viešojo sektoriaus našta verčia ieškoti naujo požiūrio kampo į Europą kamuojančias ekonomines ir socialines problemas. Šiame ekono-mikos tyrime Europos ekonomiką analizuosime pa-sitelkdami austrų ekonominės mokyklos verslo ciklų teoriją. Ji yra ne tik puikus analitinis įrankis, leidžian-

3LIETUVOS EKONOMIKOS T YRIMAS 2012/2013 (2)

tis atrasti naudingų įžvalgų, įvardinti problemų prie-žastis, austrų verslo ciklų teorija siūlo sprendimus (trumpą austrų verslo ciklų teorijos apžvalgą galite rasti antrame leidinio skyriuje).

1.1. Europos centrinio banko veiklos apžvalga

Europos centrinis bankas (ECB), įkurtas 1998 me-tais, kartu su nacionaliniais ES šalių centriniais ban-kais yra pagrindinė institucija atsakinga už Europos Sąjungos šalių pinigų politikos įgyvendinimą. Šios institucijos veikla per palūkanų normų kitimą bei pi-nigų kiekio reguliavimą turi lemiamą įtaką ES šalių ekonomikos raidai.

ECB veikla nuo euro įvedimo 1999 m. sausį bus nag-rinėjama laikotarpį nuo 1999 m. iki 2012 m. pabai-gos suskirstant į keturis etapus pagal skirtingas ECB vykdytos pinigų politikos kryptis, o tiksliau palūkanų normų didinimą ar mažinimą. Kiekviename etape bus aptartas bendras ekonominis kontekstas, palūkanų normų ir pinigų kiekio pokyčiai, jų įtaka euro zonos šalių ekonominei situacijai.

Pirmasis etapas: 1999 m. sausis – 2001 m. balandis

Rodiklis Reikšmė

Refinansavimo palūkanų normos kitimas 3% - 4,75%

M11 15% (Vidutinis metinis - 10%)

M32 13% (Vidutinis metinis - 6%)

Nedarbo lygis 8,8%

BVP augimas 3,2%

Kainų augimas 1,4%

1 M1 apima grynuosius pinigus apyvartoje ir vienos dienos indėlius komerciniuose bankuose.2 M3 be grynųjų pinigų apyvartoje ir vienos dienos indėlių apima sutarto iki 2 mėn. termino indėlius, įspėjamojo iki 3 mėn. laikotar-pio indėlius, atpirkimo sandorius, PRF akcijas bei skolos vertybi-nius popierius iki 2 metų.

Pirmajame etape Europos ekonomikai, o ypač akci-jų rinkai, didelę įtaką padarė 2000 m. balandžio mėn. JAV prasidėję neramumui akcijų biržose, susiję su in-terneto technologijų įmonėmis. 2000 m. antroje pusė-je Europos akcizų biržos pradėjo kristi. Taip pat, nuo 1999 m. pradžios spartėjęs euro zonos šalių ekonomi-kos augimas 2000-2001 metais ėmė po truputį lėtėti, nors išliko teigiamas iki pat laikotarpio pabaigos. Ne-darbo lygis šiuo laikotarpiu mažėjo, o vartotojų kainų infliacijos lygis nuo 1999 m. ėmė po truputį augti ir laikotarpio pabaigoje padidėjo iki 2 proc.

Europos centrinis bankas (ECB) šiuo laikotarpiu 9 kartus didino pagrindinę refinansavimo palūkanų nor-mą, iš viso nuo 3 proc. iki 4,75 proc. EURIBOR – tarp-bankinė palūkanų norma, kuri parodo kainą, už kurią bankai skolinasi vienas iš kito, per šį laikotarpį judėjo panašiai kaip ir pagrindinė palūkanų norma. Laikotar-pio pradžioje siekė 3,1 proc., o laikotarpio pabaigo-je 4,9 proc. ECB didinant pagrindinę refinansavimo palūkanų normą pinigų kiekio plačiąja prasme (M3) vidutinis metinis augimas buvo pastovus ir šiuo lai-kotarpiu vidutiniškai siekė apie 6 proc. Iš viso per šį laikotarpį M1 ir M3 padidėjo atitinkamai 15 ir 13 proc.

Analizuojamas laikotarpis atskleidžia, kad ECB di-dindamas palūkanų normą siekė kovoti su kylančia infliacija, kurios priežastimi įvardijamas energetinių išteklių brangimas. Svarbu tai, kad kainų infliaciją šiuo laikotarpiu sukėlė ne tik išteklių kainų kilimas, bet ir pinigų kiekio didėjimas. Taigi, nors ECB ir de-klaravo, kad kovoja su kainų augimu, tuo pat metu pinigų kiekiui leido didėti.

Antras etapas: 2001 m. gegužė – 2005 m. lapkritis

Rodiklis Reikšmė

Refinansavimo palūkanų normos kitimas 4,50% - 2%

M1 37% (vidutinis metinis - 10%)


Nedarbo lygis 8,7%

BVP augimas 1,4%

Kainų augimas 2,2%

Europos ekonomikos augimo lėtėjimas šiame etape tęsėsi ir toliau, kol galiausiai 2002 m. pirmąjį ketvirtį ekonomikos augimas sustojo. Vidutinis šio laikotar-pio realus BVP augimas buvo dvigubai lėtesnis nei pirmajame etape, nedarbas didėjo beveik per visą lai-kotarpį. Vartotojų kainų augimas išliko stabilus, siekė šiek tiek daugiau nei 2 proc.

BVP augimas, nedarbas ir infliacija ES27 šalyse

-6%

-4%

-2%

0%

2%

4%

6%

8%

10%

12%

2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012

Metinė vartotojų kainų infliacija, proc.

Metinis realaus BVP augimas, procNedarbo lygis, proc.

Šaltinis: Eurostat


Europos ekonomikos nuosmukiui įtakos turėjo smar-kiai išaugusi naftos kaina po 2001 m. karinių opera-cijų Afganistane bei 2003 m. prasidėjusio Irako karo. Nestabili padėtis Artimuosiuose Rytuose, pradėjus karines operacijas Irake kėlė nerimą, kad konfliktas neišplistų į kitas Artimųjų Rytų valstybes, taip sutrik-dydamas naftos gavybą. Nuo 2001 iki 2005 m. naftos barelio kaina išaugo nuo 23 iki 50 JAV dolerių už barelį.

ECB nuo 2001 m. gegužės siekdamas stimuliuoti ekonomiką pradėjo mažinti pagrindinę refinansavimo palūkanų normą. Nuo 2001 m. gegužės iki 2003 bir-želio palūkanų norma buvo sumažinta nuo 4,5 proc., iki 2 proc. EURIBOR sekė įkandin pagrindinės palū-kanų normos ir mažėjo atitinkamai nuo 4,7 proc. iki 2,1 proc. Taip pat šiuo laikotarpiu mažėjo ir vidutinė paskolų įmonėms palūkanų norma bei vidutinė būsto paskolų namų ūkiams palūkanų norma arba skolini-mosi kaina. 2 proc. pagrindinė refinansavimo palū-kanų norma buvo išlaikyta iki pat 2005 m. lapkričio mėn., t.y. net dvejus su puse metų.

Nors per šį etapą pinigų kiekis vidutiniškai augo pa-našiu tempu kaip ir prieš tai, iš viso per antrąjį etapą pinigų kiekis M1 ir M3 atitinkamai išaugo net 37 ir 27 proc. Pinigų kiekio augimas paspartėjo etapo antroje pusėje, kuomet ECB ilgai išlaikė žemą 2 proc. refi-nansavimo palūkanų normą.

Šį ilgą laikotarpį, kuomet ECB mažino palūkanų normą, o pinigų kiekis padidėjo daugiau nei treč-daliu, galima laikyti svarbia finansų ir ekonominės krizės, prasidėjusios 2007 m. priežastimi. Nuolati-nis palūkanų normos mažėjimas siuntė prieštaringą informaciją rinkos dalyviams. Verslininkai, inves-

tuotojai, gamintojai nusprendė, kad vartotojai taupo ateities vartojimui, o vartotojai pamatę, kad taupyti neapsimoka – didino vartojimą. Taip prasidėjo var-žymasis dėl materialiųjų gėrybių tarp gamintojų ir vartotojų, kurios išraiška buvo kainų infliacija, trumpalaikis ir netvarus ekonomikos augimas. Taip „skatindamas“ ekonomiką ECB sukėlė dirbtinį eko-nomikos bumą.

Palūkanos euro zonoje

0.00%

1.00%

2.00%

3.00%

4.00%

5.00%

6.00%

7.00%

8.00%

1999

M01

1999

M06

1999

M11

2000

M04

2000

M09

2001

M02

2001

M07

2001

M12

2002

M05

2002

M10

2003

M03

2003

M08

2004

M01

2004

M06

2004

M11

2005

M04

2005

M09

2006

M02

2006

M07

2006

M12

2007

M05

2007

M10

2008

M03

2008

M08

2008

M12

2009

M05

2009

M10

2010

M03

2010

M08

2011

M01

2011

M06

2011

M11

2012

M04

2012

M09

Pagrindinė ECB refinansavimo palūkanų normaEuribor tarpbankinės pakūkanų normosVidutinė paskolų įmonėms palūkanų normaVidutinė būsto paskolų namų ūkiams palūkanų norma

Šaltinis: ECB

I etapas II etapas III etapas IV etapas

Trečias etapas: 2005 m. gruodis – 2008 m. rugsėjis

Rodiklis Reikšmė

Refinansavimo palūkanų normos kitimas 2,25%-4,25%



Nedarbo lygis 7,9%

BVP augimas 2,8%

Kainų augimas 2,3%

BVP augimas, nedarbas ir infliacija ES27 šalyse

-8%

-6%

-4%

-2%

0%

2%

4%

6%

8%

10%

12%

14%

Mėnesinė vartotojų kainų infliacija, proc. Nedarbo lygis, proc. Ketvirtinis realaus BVP augimas, proc

1999

M01

1999

M04

1999

M07

1999

M10

2000

M01

2000

M04

2000

M07

2000

M10

2001

M01

2001

M04

2001

M07

2001

M10

2002

M01

2002

M04

2002

M07

2002

M10

2003

M01

2003

M04

2003

M07

2003

M10

2004

M01

2004

M04

2004

M07

2004

M10

2005

M01

2005

M04

2005

M07

2005

M10

2006

M01

2006

M04

2006

M07

2006

M10

2007

M01

2007

M04

2007

M07

2007

M10

2008

M01

2008

M04

2008

M07

2008

M10

2009

M01

2009

M04

2009

M07

2009

M10

2010

M01

2010

M04

2010

M07

2010

M10

2011

M01

2011

M04

2011

M07

2011

M10

2012

M01

2012

M04

2012

M07

2012

M10


Šaltinis: Eurostat


2005 m. gruodį ECB pirmą kartą nuo 2000 metų padi-dino palūkanų normą siekdamas pažaboti spartėjančią kainų infliaciją. ECB nuomone, ekonominiai rodikliai buvo pakankamai geri, kad šis veiksmas neturėtų nei-giamų pasekmių. 2006 m. pirmoje pusėje euro zonos šalių ekonomikos augimas buvo sparčiausias nuo 2000 metų.

JAV nekilnojamojo turto kainos 2006 m. pasiekė savo aukščiausią tašką ir metų viduryje joms ėmus kristi sukėlė paniką finansų rinkose. Tai išryškino nekilno-jamojo turto sektoriaus problemas ir kitose valstybėse. JAV ekonomikai susidūrus su rimtomis problemomis FED pradėjo mažinti palūkanų normas, siekdamas pa-lengvinti paskolų refinansavimą ir skatinti vartojimą.

2007 metais prasidėjo finansų krizė. 2007 m. vidury-je ECB paskelbė, kad finansų rinkų pažeidžiamumas tapo realybe ir ėmėsi atitinkamų priemonių užkirsti tam kelią. Išskirtinos dvi ECB veiklos kryptys, tai – tiesioginis skolinimas euro zonos bankams ir keiti-masis valiutomis su kitais didžiaisiais centriniais ban-kais. Matydamas bankų likvidumo problemas ECB įvykdė pirmą iš netradicinių antikrizinių sprendimų ir 2007 08 09 – 14 d. bankams paskolino 335 mlrd. eurų. Vėliau, 2008 03 28 dėl tų pačių priežasčių ECB nusprendė atlikti papildomas ilgojo laikotarpio refi-nansavimo procedūras kuomet bankams papildomai suteikė 30 mlrd. eurų.

Palūkanų normos dėl aukštos infliacijos iš viso per šį laikotarpį buvo padidintos 9 kartus, nuo 2,25 proc. iki 4,25 proc. Nepaisant to, nuo maždaug 2008 m. vartotojų kainų augimas paspartėjo iki 3 proc. Vidu-tinė paskolų įmonėms palūkanų norma padidėjo nuo 5,1 proc. iki 6,9 proc., o vidutinė būsto paskolų namų ūkiams palūkanų norma irgi didėjo nuo 4 proc. laiko-tarpio pradžioje iki 5,7 proc. ECB po truputį didinant refinansavimo palūkanų normą M1 vidutinis metinis augimas siekė 7 proc., o M3 – 10 proc. Pinigų kiekis M3 per šį laikotarpį išaugo ketvirtadaliu.

Taigi, šiame etape padidėjusi ribotų išteklių paklausa ir nuolatinis pinigų kiekio didėjimas ėmė grėsti di-desne, nei ECB norima, kainų infliacija. Tad siekiant užkirsti tam kelią buvo pasitelktas palūkanų normos didinimas. Tačiau vėl buvo kreipiama nepakankamai dėmesio į spartų pinigų kiekio didėjimą. Pinigų kie-kio augimą skatino ir tai, jog ECB spręsdamas finansų sektoriaus problemas pasitelkė naujas pinigų politikos priemones.

Pinigų kiekio pokyčiai euro zonoje

-5%

0%

5%

10%

15%

20%

1999

M01

1999

M07

2000

M01

2000

M07

2001

M01

2001

M07

2002

M01

2002

M07

2003

M01

2003

M07

2004

M01

2004

M07

2005

M01

2005

M07

2006

M01

2006

M07

2007

M01

2007

M07

2008

M01

2008

M07

2008

M12

2009

M06

2011

M06

2011

M12

2012

M06

2012

M12

Pagrindinė ECB refinansavimo palūkanų normaEuribor tarpbankinės pakūkanų normosM1


M3

Šaltinis: ECB

2009

M12

2010

M06

2010

M12

Ketvirtas etapas 2008 m. spalis – 2012 m. pabaiga

Rodiklis Reikšmė

Refinansavimo palūkanų normos kitimas 3,75%-0,75%



Nedarbo lygis 10,2%

BVP augimas -0,5%

Kainų augimas 1,9%

Šiuo laikotarpiu euro zonos šalių ekonomika nustojo augusi, fiksuotas vidutinis 0,5 proc. metinis ekonomi-kos susitraukimas. Prasčiausi metai šiame laikotar-pyje – 2009 m., kuomet BVP krito 6 proc. Nedarbas laikotarpio pradžioje siekęs 7 proc., 2012 m. antroje pusėje šoktelėjo iki 12 proc.

2008 m. pabaigoje ECB siekdamas sušvelninti pagi-lėjusios recesijos pasekmes bei išvengti kainų mažėji-mo, pradėjo mažinti pagrindinę skolinimosi palūkanų normą nuo 3,75 proc. ketvirtojo etapo pradžioje iki 0,75 proc. laikotarpio pabaigoje, kai pasiekė visų lai-kų žemiausią ribą. Ketvirtajame etape pinigų kiekis M1 iš viso padidėjo 22 proc., o M3 – 6 proc.

ES šalių ekonomikų susitraukimas buvo susijęs su prasidėjusia paskolų krize. 2009 m. balandžio mėnesį Europos Sąjunga įspėjo Prancūziją, Ispaniją, Airiją ir Graikiją mažinti savo biudžetų deficitus. Nepaisant perspėjimų, metų pabaigoje Graikijos valstybės skola pasiekė 113 proc. šalies BVP. Didelis biudžeto defi-citas ir negalėjimas aptarnauti valstybės skolos sukė-


lė realią baimę dėl šalies bankroto. Nors vis daugiau valstybių pradėjo susidurti su skolų krize, pagrindinė euro zonos problema išliko Graikija, kuriai metų vi-duryje suteikiamas antras paramos paketas. Euro zona imta laikyti „degančiu pastatu, kuris neturi išėjimo“. Susidariusias problemas ėmė spręsti Europos centri-nis bankas kartu su Europos Komisija bei Tarptautiniu valiutos fondu.

ES27 šalių bendra valdžios sektoriaus skola ir deficitas

6259

62

75

8083

50

55

60

65

70

75

80

85

2006 2007 2008 2009 2010 20110.01.02.03.04.05.06.07.08.0

Valdžios sektoriaus skola proc. nuo BVP (skalė kairėje)Valdžios sektoriaus deficitas proc. nuo BVP (skalė dešinėje)

Šaltinis: Eurostat

ECB siekdamas gelbėti komercinius bankus bei sti-muliuoti ekonomiką šiuo laikotarpiu priėmė daug sprendimų, keičiančių jau esamus arba įvedančių naujus pinigų politikos instrumentus. 2008 m. spalio mėn. ECB siekdamas palengvinti komercinių bankų galimybę skolintis išplėtė vertybinių popierių sąrašą, kuriuos komerciniai bankai gali naudoti kaip užstatą skolindamiesi iš ECB, taip pat sumažino šių vertybi-nių popierių rizikingumo kriterijų (leido užstatyti la-biau rizikingus vertybinius popierius). 2009 m. birže-lio mėn. ECB paskelbė sprendimą nupirkti vertybinių popierių už 60 mlrd. eurų.

2010 m. gegužės mėn. buvo nuspręsta nebetaikyti rizikingumo kriterijų Graikijos valdžios išleistiems arba garantuotiems vertybiniams popieriams, o tai reiškia, kad jie galėjo būti užstatinėjami nepriklau-somai nuo jų rizikos. 2011 m. liepos mėnesį analo-giškas pakeitimas pinigų politikoje buvo padarytas ir su Portugalijos valdžios išleistais ar garantuotais vertybiniais popieriais. 2010 m. gegužės mėn. ECB nusprendė aktyviai dalyvauti pirkdamas ir parduoda-mas privačių įmonių ir valstybines obligacijas, taip siekdamas užtikrinti jų likvidumą.

2011 m. buvo sumažinta privalomų rezervų reikalavi-mas komerciniams bankams nuo 2 iki 1 proc. Taip pat buvo nuspręsta vykdyti dvi ilgojo laikotarpio (3 metų) skolinimo operacijas (long term refinancing operation) (paprastai centrinis bankas skolina trumpesniam peri-odui). Trečia – dar labiau sumažinti užstato reikalavi-mai, taigi padidintas skolinimo iš ECB prieinamumas komerciniams bankams. 2012 m. rugsėjo mėn. ECB

buvo pristatytas naujas pinigų politikos instrumentas “Outright Monetary Transactions”, kuris numato gali-mybę euro zonos šaliai paprašius ECB neribotai pirkti šios šalies valdžios vertybinius popierius.

Per ketvirtąjį etapą galiausiai pasireiškė nuo pat ECB įkūrimo vykdytos pinigų politikos, nuolat didinusios pinigų kiekį, ekonominės pasekmės. Šiuo laikotarpiu ECB ėmėsi dar daugiau priemonių, didinančių pinigų kiekį. Tikimasi, kad nauji pinigai padės kurti ekono-mines gėrybes, tačiau pinigai tėra mainų priemonė, o jų kiekio didinimas tik daro juos vis mažiau efekty-vius: siekiant įsigyti toms pačioms gėrybėms reikia vis daugiau pinigų. Ketvirtajame etape pasireiškusi recesija arba „rinkos išsivalymas“ yra natūralus pro-cesas, kuris ir turėjo įvykti po ilgo netvaraus augimo periodo. Svarbu tai, kad pagrindinis atsakas į iškilusias ekonomines problemas yra lygiai toks pat, kokia yra ir ekonomikos nuosmukio priežastis – tolimesnis ir dar spartesnis pinigų kiekio didinimas. ECB veiksmai sie-kiant sušvelninti situaciją tik atideda laikiną, neišven-giamą tačiau būtiną ekonomikos nuosmukį ir padėtį dar labiau blogina. Tai akivaizdžiai matoma ir stebint pastarųjų metų šalių ekonominius rodiklius. Nepaisant visų dedamų pastangų, ekonomika beveik neauga, ne-darbo lygis ir toliau didėja.

1.2. Pagrindinės analizės įžvalgos ir apibendrinimas

ECB veiksmų ir ES šalių analizė leidžia padaryti kelias svarbias išvadas. Pirma, nepriklausomai nuo ekonominės situacijos pinigų kiekis euro zonos ša-lyse nuolat auga. Vidutinis pinigų kiekio M1 augimo tempas gyvuojant euro zonos šalyse yra apie 8 proc.,

Pinigų kiekis euro zonoje (mln. Eurų)

0

2.000.000

4.000.000

6.000.000

8.000.000

10.000.000

12.000.000

1999

0119

99 06

1999

1120

00 04

20

00 09

2001

0220

01 07

2001

1220

02 05

2002

1020

03 03

2003

0820

04 01

2004

0620

04 11

2005

04

2005

0920

06 02

2006

0720

06 12

2007

0520

07 10

2008

0320

08 08

2009

0120

09 06

2009

1120

10 04

20

10 09

2011

0220

11 07

2011

1220

12 05

2012

10

Grynieji pinigai apyvartojeVienadieniai indėliaiSutarto iki 2 m. termino indėliaiĮsipėjamojo iki 3 mėn. laikotarpio indėliai Atpirkimo sandoriaiPRF akcijos (vienetai)Skolos vertybiniai popieriai iki 2 m.


Šaltinis: ECB


M3 – 6 proc. per metus. Iš viso nuo euro įvedimo 1999 m. iki 2012 m. pabaigos M1 ir M3 pinigų kiekiai išaugo atitinkamai net 3,3 ir 2,3 karto.

Nuolatinis pinigų kiekio didėjimas yra pagrindinė kainų augimo priežastis. Pinigų kiekio augimas euro zonos šalyse yra spartesnis už ekonomikos našumo ir realaus BVP didėjimą. Spartesnis pinigų kiekio didė-jimas palyginti su sukuriamų prekių ir paslaugų kie-kio didėjimu reiškia augančias kainas (žr. grafiką).

Kainų, produktyvumo, BVP ir pinigų kiekio augimas euro zonos šalyse

100

120

140

160

180

200

220

240

1999

01

1999

11

2000

09

2001

07

2002

05

2003

03

2004

01

2004

11

2005

09

2006

07

2007

05

2008

03

2009

01

2009

11

2010

09

2011

07

2012

05

Pinigų agregatas M3

M3 ir BVP santykis

Darbo jėgos našumas

Vartotojų kainųindeksas

Šaltinis: ECB

Palūkanų norma euro zonoje yra kontroliuojama Eu-ropos centrinio banko veiklos ir nėra rinkos veikimo ar konkurencijos finansiniame sektoriuje pasekmė. Kiekviename iš keturių analizuotų etapų ECB siekda-mas savo užsibrėžtų tikslų ir naudodamasis jam priei-namais instrumentais didindavo arba mažindavo ba-zinę refinansavimo palūkanų normą, taip darydamas tiesioginę įtaką tarpbankinėms palūkanų normoms bei galiausiai namų ūkių ir įmonių skolinimosi palū-kanoms. Dirbtinai keičiamos palūkanų normos ES ša-lyse iškraipydavo rinkos dalyvių sprendimus ir sukėlė dirbtinį, netvarų ekonomikos pakilimą, po kurio sekė neišvengiamas nuosmukis. Ekonominių problemų iš-kilusių ketvirtajame etape priežasčių reikia ieškoti dar tuose etapuose, kai Europos ekonomika sparčiai augo ir atrodė, jog yra puikios būklės.

ECB tęsiama skatinamoji pinigų politika (kuri pasi-reiškia ne tik išlaikant žemas palūkanas, didinant pi-nigų bazę, bet ir kuriant naujus pinigų politikos ins-trumentus, lengvinant komercinių bankų galimybes skolintis iš ECB) dirbtinai palaiko neproduktyvias investicijas ir netvarų vartojimo lygį. Taip tik prailgi-namas nuosmukis, neleidžiama ekonomikai persitvar-kyti ir po truputį pučiama nauja dirbtinio ekonomikos bumo banga.

2. TrumPa ausTrų VErslo ciklų TEorijos aPžValga

2.1. Taupymas ir investicijos – ekonomikos augimo pagrindas

Austrų verslo ciklo teoriją pirmą kartą suformulavo austrų ekonomistas Ludwigas von Misesas 1912 m. Vėliau, ketvirtame dešimtmetyje ją išplėtojo garsu-sis ekonomistas Friedrichas A. Hayekas ir kiti austrų ekonominės minties mokyklos atstovai.

„Prieš klausiant, kaip dalykai gali susiklostyti blogai, pirma mes privalome paaiškinti, kaip jie kada nors gali susiklostyti gerai.“ (F. A. Hayekas)

Investicijos ir vartojimas yra alternatyvūs išteklių pa-naudojimo būdai. Uždirbtas pajamas galime išleisti savo vartojimo poreikiams tenkinti, galime jas sutau-pyti arba pasinaudodami tarpininkų (pvz., finansų rin-kų, bankų ir kt.) paslaugomis investuoti ir ilgainiui iš šių investicijų gauti grąžą.

Tam, kad ekonomika augtų, naujomis investicijomis kasmet turi būti ne tik padengiamas kapitalo gėrybių nusidėvėjimas (t.y. pakeičiami, atnaujinami jau nudė-vėti įrengimai, infrastruktūra ir pan.), tačiau investi-cijos turi didinti kapitalo gėrybių kiekį ir jų panau-dojimą. Tik tokiu atveju investicijų lydimas našumo didėjimas tampa ekonomikos augimo pagrindu. Jeigu investicijomis padengiamas tik kapitalo gėrybių nu-sidėvėjimas, arba dar blogiau – investuojama mažiau ir kapitalinių gėrybių kiekis mažėja (kapitalas varto-jamas), našumas ir ekonomika arba neauga, arba pra-deda mažėti. Svarbu tai, jog didėjant ekonomikos pro-duktyvumui vis daugiau sukurtų ir išgaunamų išteklių gali būti naudojama ne tik investicijų, tačiau ir žmo-nių tiesioginių poreikių tenkinimui, t.y. vartojimui.

Kiekvienas individas ekonomikoje priima sprendimus dėl savo pajamų paskirstymo. Vieni daugiau vartoja, kiti daugiau taupo ir investuoja. Santykis tarp taupymo ir investicijų gali kisti priklausomai nuo amžiaus, eko-nominės padėties ir kitų faktorių. Taigi, priklausomai nuo individų sprendimų, ekonomikoje susiklosto tam tikras santykis tarp vartojimo bei taupymo ir investi-cijų. Nuo šio santykio priklauso našumo didėjimo ir ekonomikos augimo greitis. Kuo daugiau yra inves-tuojama kuriant kapitalines gėrybes ir didinant našu-mą, tuo didesnis yra ekonomikos augimo potencialas.

Palūkanų normos ekonomikoje yra pagrindinis rodi-klis, parodantis besikeičiančio vartojimo ir taupymo


(bei investavimo) ekonomikoje santykį. Mažėjanti palūkanų norma parodo, kad žmonės pradėjo daugiau taupyti. Taupymas reiškia, kad rinkoje atsirado dau-giau pinigų, kuriuos galima skolintis, ir tai sumažino palūkanų normą. Palūkanos yra ne kas kita, kaip atly-gis skolintojui už suteiktą paskolą. Pagal pasiūlos ir paklausos dėsnį, didėjant pasiūlai, kaina mažėja. Tai-gi, daugiau norinčių skolinti žmonių (pasiūla didėja), reiškia mažesnį atlygį, arba palūkanas.

Sumažėjusi palūkanų norma, atpigęs skolinimasis reiškia, kad investuoti yra paprasčiau, kad tie inves-ticiniai projektai, kurie anksčiau buvo nuostolingi, tampa pelningais. Taigi, taupymo padidėjimas ir po jo sekantis palūkanų sumažėjimas didina ir investicijų kiekį. Žmonės priimdami vartojimo ir taupymo spren-dimus tuo pat metu netiesiogiai sprendžia, koks bus ir investicijų kiekis. Dalis pelno, kuris yra gaunamas iš atsipirkusių investicijų, yra duodama taupiusiems ir į šiuos projektus investavusiems žmonėms kaip palū-kanų norma. Taigi, vartojimo apribojimas ir taupymas ateityje suteikia pajamas. Šių pajamų šaltinis yra dėl taupymo atsiradusių investicijų sukeltas ekonomikos našumo didėjimas.

Svarbu tai, kad palūkanų normų sumažėjimas skati-na vykdyti ilgojo laikotarpio investicinius projektus, kadangi palūkanos arba kapitalo kaina juose sudaro santykinai didesnę dalį sąnaudų. Padidėjus taupymui ir dėl to sumažėjus palūkanų normai, dalis išteklių (darbo jėga, kapitalas), kurie anksčiau buvo naudoja-mi paskutiniuose prekių ir paslaugų teikimo etapuose (pvz., prekybos centrai ir jų aptarnavimas, invento-riaus valdymas ir pan.), persiskirsto į pradinius prekių ir paslaugų kūrimo etapus (pvz., naujų technologijų kūrimas, gamybos procesų tobulinimas). Išteklių per-siskirstymas įvyksta kainų mechanizmo pagalba. Pre-kių ir paslaugų kūrimo etapuose sukuriama didesnė investicinė grąža leidžia mokėti daugiau už reikalin-gus išteklius. Pastarųjų panaudojimas gamybos ir pas-laugų teikimo procesų tobulinimui ilgainiui padidina ekonominį produktyvumą.

2.2. Kreditų ekspansija

Centrinių bankų veikla bei dalinių rezervų sistema iškraipo prieš tai aprašytą taupymu ir investicijomis pagrįstą ekonomikos augimo procesą sukeldama eko-nominius ciklus. Centriniai bankai kartu su komerci-niais bankais turi galimybę kurti naujus, niekuo nepa-dengtus pinigus, didinti jų kiekį ekonomikoje. Naujų pinigų atsiradimas rinkoje iškraipo taupančiųjų ir in-vestuojančiųjų sprendimus.

Padidėjęs naujai sukurtų pinigų kiekis užplūdęs eko-nomiką sumažina palūkanų normą. Tai siunčia dve-jopą signalą rinkos dalyviams. Viena vertus, dėl su-mažėjusių palūkanų pradedama daugiau investicinių projektų. Kita vertus, žmonės tuo pat metu skatinami mažiau taupyti ir daugiau vartoti, kadangi už taupymą jiems yra atlyginama mažiau. Tai trumpuoju laikotar-piu sukelia ekonomikos pagyvėjimą, kadangi išauga ne tik vartojimas, bet ir investicijos.

Galima būtų sakyti, kad pinigų kiekio padidinimu to ir siekiama. Tačiau dirbtinis, pinigų kiekio padidini-mu sukeltas ekonomikos augimas yra trumpalaikis, netvarus. Padidinus pinigų kiekį tikrųjų ekonominių išteklių ekonomikoje dėl to nepadaugėja. Todėl už-baigti visus naujai pradėtus investicinius projektus, tiek patenkinti padidėjusį vartojimo poreikį yra ne-įmanoma. Vartotojai, investuotojai varžydamiesi dėl ribotų išteklių yra priversti už juos mokėti dau-giau, kadangi išteklių visiems nepakanka. Dirbtinai padidinta paklausa ilgainiui pradeda didinti kainas. Tuomet išaiškėja, kad ne visi pradėti investiciniai projektai yra pelningi, ne visi gali būti užbaigti, da-lies jų reikia atsisakyti. Dėl to dirbtinis ekonomikos pakilimas galiausiai baigiasi ekonomikos nuosmu-kiu. Ekonomikos nuosmukis atsiranda neišvengiamai likviduojant klaidingus investicinius projektus, kurie buvo priimti dirbtinai sumažinus palūkanų normą ir padidinus pinigų kiekį. Nuosmukis yra būtina sąly-ga tam, kad ištekliai ekonomikoje persiskirstytų, t.y. nukeliautų ten, kur jie yra labiausiai reikalingi ir pro-duktyviausi. Austrų verslo ciklų teorijoje akcentuo-jama, jog ekonominis nuosmukis yra neišvengiamas ir būtinas. Bet kokie veiksmai bandant jį sustabdyti (pvz., toliau dirbtinai didinant pinigų kiekį ir maži-nant palūkanų normą) tik prailgins ekonominį nuos-mukį.

2.3. Pinigų politika, BVP ir infliacija

ECB priimdamas savo sprendimus atsižvelgia į du pa-grindinius ekonomikos rodiklius, tai infliacijos dydį ir ekonomikos augimą arba BVP. Deja, didindamas palūkanų normą ECB nesugeba užkirsti kelio pinigų kiekio didėjimui, dėl kurio jie toliau nuvertėja, nors ir siekiama mažinti kainų infliacijos rodiklį.

Antrasis rodiklis – bendrasis vidaus produktas. BVP yra dažniausiai naudojamas rodiklis šalies ekonomi-nei situacijai ir jos dinamikai apibūdinti. Jis parodo šalyje sukurtų galutinio vartojimo prekių ir paslaugų vertę rinkos kainomis per tam tikrą laikotarpį.


Nors ir dažnai naudojamas bendrasis vidaus produktas apima tik dalį informacijos, reikalingos stebėti ir ana-lizuoti ekonominius procesus ir ekonomikos ciklus. Austrų verslo ciklų teorija teigia, kad analizuojant ša-lių ekonomikos raidą svarbiausia yra ne tai, kiek pre-kių ir paslaugų yra pateikiama galutiniuose gamybos etapuose. Daug svarbiau yra tai, kokie procesai vyksta iki jų, kaip ištekliai pasiskirsto tarpiniuose gamybos proceso etapuose.

Gamybos proceso ilgėjimas yra ekonomikos produk-tyvumo didėjimo šaltinis (žr. I dalį). Tačiau kadangi BVP rodiklis orientuojasi tik į galutinio vartojimo pre-kes ir paslaugas, jis negali atskleisti, kuriuose gamy-bos etapuose pajamų ir investicijų mažėja ar daugėja. Orientavimasis į BVP kaip į pagrindinį ekonominę pa-dėtį apibūdinantį rodiklį ignoruoja kintančią kapitalo struktūrą skirtinguose gamybos etapuose, kuri yra itin svarbi darant išvadas apie šalių ekonominę situaciją ir jos perspektyvą. Taip lieka nepastebėtos tikrosios eko-nomikos problemos – netinkamas investicijų, išteklių pasiskirstymas skirtinguose gamybos etapuose.

BVP orientavimasis tik į galutinį vartojimą, o ne vi-sus gamybos etapus sukuria ekonominę iliuziją, jog ekonomikos augimo pagrindas yra galutinių prekių ir paslaugų vartojimo skatinimas. Kai iš tikro pagrin-dinės ekonomikos augimo prielaidos kyla iš procesų vykstančių tarpiniuose gamybos etapuose.

Svarbu ir tai, kad statistinės informacijos trūkumas apie skirtinguose gamybos etapuose vykstančius eko-nominius procesus yra svarbi priežastis, kodėl yra pakankamai sudėtinga empiriškai analizuoti Europos centrinio banko veiklos, palūkanų normų ir pinigų kiekio kitimo įtaką ES šalių ekonomikai naudojantis austrų verslo ciklų teorija.

2.4. Pinigų kiekio augimo šaltiniai

Šiuolaikinėje pinigų sistemoje centriniai bankai turi pinigų emisijos monopolį. Pinigų pasiūlą jie didina naudodamiesi jiems prieinamais pinigų politikos ins-trumentais, pvz., atvirosiomis rinkos operacijomis pirkdami vertybinius popierius, skolindami bankams arba keisdami minimalių rezervų reikalavimą, t.y. privalomą dalį nuo turimų indėlių, kurią komerciniai banko turi laikyti centriniame banke. Tačiau taip su-kuriama tik pinigų bazė (grynieji pinigai apyvartoje plius rezervai centriniuose bankuose). Kitą, daug di-desnę pasiūlos dalį sukuria komerciniai bankai per-skolindami turimus pinigus.

Teoriškai indėliai bankuose yra juos padėjusių žmo-nių turtas, tačiau šiuolaikinėje sistemoje jie yra ap-skaitomi kaip banko skola žmonėms, o tai bankams leidžia šiuos pinigus naudoti savo nuožiūra. Paprastai indėlininkai nenusprendžia atsiimti savo pinigų vienu metu. Todėl komerciniai bankai suinteresuoti laikyti ir neperskolinti tik tiek indėlių, kad patenkintų pinigus atsiimančių žmonių poreikius. Likusi dalis pinigų yra perskolinami arba fiziškai, arba tiesiog įrašant sumą elektroninėje skolininkų sąskaitoje ir taip uždirbant palūkanas. Šie paskolinti pinigai naudojami prekėms ar paslaugoms įsigyti ir galiausi vėl atsiduria kuriame nors iš komercinių bankų, kuris tam tikrą dalį jų vėl perskolina.

Šiuo metu ECB reikalauja laikyti 1 proc. rezervus bei suteikia galimybę pasiskolinti, jei komerciniams ban-kams pritrūksta pinigų, o tarpbankinio atsiskaitymo procedūra iki minimumo sumažina grynųjų pinigų poreikį. Tokia sistema daro bendrą pinigų kiekį eko-nomikoje priklausomą nuo komercinių bankų veiklos. Kuo daugiau komerciniai bankai skolina, tuo sparčiau didėja pinigų kiekis, ir atvirkščiai.

Centrinių bankų sukurtų pinigų kiekį rodo pinigų bazė, kuri apima grynuosius pinigus apyvartoje, ko-mercinių bankų turimus grynuosius ir komercinių bankų depozitus bei rezervus centriniuose bankuose. Komercinių bankų sukurtais pinigais laikome skirtu-mą tarp pinigų kiekio rodiklio M2 ir centrinio banko sukurtų pinigų. M2 rodiklis pasirinktas todėl, kad jį sudarančius komponentus laikome pakankamai likvi-džiais pinigų pakaitalais. M2 sudaro grynieji pinigai apyvartoje, vienadieniai indėliai, sutarto iki 2 m. termino indėliai ir įspėjamojo iki 3 mėn. laikotarpio indėliai.

Centrinių bankų ir per pinigų multiplikatorių sukurti pinigai

0%

10%

20%

30%

40%

50%

60%

70%

80%

90%

100%

1999

06

2000

01

2000

08

2001

03

2001

10

2002

05

2002

12

2003

07

2004

03

2004

10

2005

05

2005

12

2006

07

2007

02

2007

09

2008

04

2008

11

2009

06

2010

01

2010

08

2011

03

2011

10

2012

05

2012

12

Per pinigų multiplikatorių sukurti pinigai ((M2-pinigų bazė)/M2, proc.)Centrinių bankų sukurti pinigai (Pinigų bazė/M2, proc.)

Šaltinis: ECB


Nuo euro įvedimo iki 2008 m. krizės santykis tarp centrinio ir komercinių bankų per pinigų multipli-katorių sukuriamų pinigų euro zonos šalyse beveik nekito, sudarė apie 13 proc. Krizei prasidėjus ECB pradėjo paprasčiau skolinti bankams (pvz., 2009 m. birželį suteikė paskolų už 442 mlrd. eurų), o komerci-niai bankai savo ruožtu norėdami mažinti savo riziką pradėjo skolinti mažiau, todėl didelė dalis pinigų atsi-dūrė komercinių bankų depozitų ECB pavidalu.

Centrinių bankų sukurtų pinigų dalis bendrame pini-gų kiekyje padidėjo 2011 m. pabaigoje, kuomet ECB likvidumui didinti euro zonos bankams paskolino 489 mlrd. eurų, kurių dalį komerciniai bankai perskolina, tačiau didesnę dalį bankai kaip indėlius ar rezervus padėjo atgal į ECB. 2012 rugpjūtį ECB nustojo mo-kėti palūkanas už banke laikomus indėlius, todėl jų kiekis sparčiai mažėjo ir buvo manoma, kad bankai pradės skolinti. Iš tiesų šie pinigai liko ECB.

Santykis tarp centrinio banko ir komercinių bankų sukurto pinigų kiekio euro zonos šalyse, JAV ir Lie-tuvoje 2012 m. buvo panašus, šiek tiek didesnė dalis centrinių bankų pinigų (t.y. pinigų bazės proc. nuo M2) yra JAV ir Lietuvoje.

Santykis tarp centrinių bankų ir per pinigų multiplikatorių sukurtų pinigų 2012 m.

26% 28% 19%

74% 72% 81%

0.00%10.00%20.00%30.00%40.00%50.00%60.00%70.00%80.00%90.00%

100.00%

US LT EUR

Per pinigų multiplikatorių sukurti pinigai ((M2-pinigų bazė)/M2, proc.)Centrinių bankų sukurti pinigai (Pinigų bazė/M2, proc.)

Šaltinis: ECB

Taigi, pinigų kūrimo procese per dalinę rezervų banki-ninkystę dalyvauja ne tik centriniai, bet ir komerciniai bankai, ir pastarųjų sukurti pinigai sudaro daug dides-nę dalį. Tai parodo, kad pinigų pasiūlai ekonomikoje svarbią įtaką daro ne tik centriniai bankai, tačiau ir komerciniai bankai. Komercinių bankų sukurtų pini-gų kiekis priklauso nuo to, kiek aktyviai komerciniai bankai skolina ir taip didina pinigų kiekį. Taigi, net jei centriniai bankai nori didinti pinigų kiekį ir pasitelkia tam savo turimus instrumentus, pinigų kiekis gali ma-žėti dėl komercinių bankų veiklos, kuria jie apriboja skolinimą ir pinigų kūrimą.

3. liETuVos Ekonomika3.1. BVP, kainų augimas ir nedarbas

llri tyrime bendrasis vidaus produktas apibrėžia-mas kaip šalies viduje per tam tikrą laikotarpį galuti-niam vartojimui pagamintų prekių ir paslaugų verčių suma, įskaitant ir šešėlinėje rinkoje sukurtą vertę.

llri tyrime vartotojų kainų pokytis apibrėžiamas kaip prekių ir paslaugų, skirtų vartoti namų ūkyje, vidutinių kainų pokytis per metus, lyginant kainų lygius metų pabaigoje.

Nedarbo lygis llri tyrime apibrėžiamas kaip be-darbių – darbingo amžiaus asmenų, neturinčių dar-bo ir ieškančių jo, bet nebūtinai užsiregistravusių darbo biržoje – skaičiaus ir darbo jėgos santykis. darbo jėga – tai visi darbingo amžiaus gyventojai. llri tyrimo dalyviai buvo paprašyti įvertinti nedar-bo lygį šalyje metų pabaigoje.

Lietuvos ekonomikos tyrimo duomenimis, 2012 m. Lietuvos ekonomika augo lėčiau nei 2011 m., tačiau nedarbo lygis ir toliau mažėjo. Prognozuojame, kad 2013 m. ekonomika ir toliau augs panašiu tempu kaip 2013 m., nedarbo lygis mažės pakankamai lėtai, var-totojų kainų augimas nelėtės.

BVP augimas, proc.

-4,2

4,92,2

4,2 5,2 7,4 6,8 6,5 7,2 7,93,4-1,1

7,6

3,3

6,7 6,810,3

7,4 7,8 7,8 9,8

2,9

-14,5

1,44,3

-14,8

1,4

5,9

-20,0

-15,0

-10,0

-5,0

0,0

5,0

10,0

15,0

19991998 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011

Lietuva – LLRI tyrimas Lietuva – SD, FM

Šaltiniai: Lietuvos statistikos departamentas (SD), Lietuvos finansų ministerija (FM), 31-asis LLRI Lietuvos ekonomikos tyrimas

3,3

3,6

2012 2013p

3,4

3,0

Rinkos dalyvių vertinimais, 2012 m. BVP augimas siekė 3,3 proc., o nedarbo lygis metų pabaigoje buvo aukštas – 12,9 proc. 2013 m. Lietuvos BVP turėtų augti 3,4 proc., o nedarbas sumažėti iki 11,7 proc. Nors kai kurie ekspertai teigė, kad Lietuvos ekonomi-ka augs tik 0,2 proc., tačiau didžioji dalis apklaustųjų prognozavo kiek didesnį nei 3 proc. BVP augimą.


Didžiausiais Lietuvos verslo neapibrėžtumo/rizi-kos šaltiniais 2013 m. rinkos dalyviai laiko verslo ir investicinei aplinkai nepalankius valdžios spren-dimus (pvz., didinamus mokesčius, suaktyvėjusią verslo kontrolę, naujus reguliavimus ir pan.) bei ša-lies vidaus ekonomines problemas (pvz., paklausos mažėjimas, sąnaudų didėjimas, tinkamų darbuotojų trūkumas ir pan.). Šiems dviem rizikos šaltiniams tyrimo ekspertai skyrė po 36 proc. savo atsakymų. Likusieji 27 proc. atsakymų buvo skirti išorės eko-nominėms problemoms (pvz., eksporto mažėjimas, importuojamų žaliavų kainų kitimas, euro zonos problemos ir kt.).

Koks yra didžiausias verslo neapibrėžtumo/rizikos šaltinis 2013 m. (proc. nuo visų atsakymų)

36%

36%

27% Verslo ir investicinei aplinkai nepalankūs valdžios sprendimai

Vidaus ekonominės problemos

Išorinės ekonominės problemos

Šaltinis: 31-asis LLRI Lietuvos ekonomikos tyrimas

Dėl lėtai atsigaunančios ekonomikos, nedarbas išlie-ka gana aukštas ir mažėja palaipsniui. Greitesniam nedarbo sumažėjimui svarbu ne tik atsigaunanti ekonomika, bet ir lankstesnis darbo santykių regla-mentavimas. Beje, nedarbo lygį gali paveikti nuo 2013 m. sausio 1 d. įsigaliojusi 1000 Lt minimali mėnesinė alga.

Nedarbo lygis laikotarpio pabaigoje, proc.

13 12,414,1 13,9

12,7

12,9

15,916,9 17,9

1311,6 10,6

10,5 119,6 7,3

5,0 4,4 6,6

15,2

16,8 14,8

7,14,8 4,2

7,9

15,6

17,1

13,7

0

5

10

15

20

25

1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013p

Lietuva – LLRI tyrimas

12,9

13,111,9

11,5*

Lietuva –SD, FM

* Vidutinis metinis nedarbo lygisŠaltiniai: Lietuvos statistikos departamentas (SD), Lietuvos finan- sų ministerija (FM), 31-asis LLRI Lietuvos ekonomikos tyrimas

Tyrimo ekspertai buvo klausiami, kuri dalis (procen-tais) žmonių 2012 m. gavusių iki 1000 Lt mėnesinį

darbo užmokestį per pirmąjį 2013 m. pusmetį neteks darbo dėl iki 1000 Lt pakeltos minimalios mėnesinės algos. Spartus minimalios mėnesinės algos didinimas verčia įmones, neturinčias išteklių didinti atlygini-mus savo darbuotojams, ieškoti galimų sprendimų. Dalis iš šių sprendimų yra tiesiogiai susiję su nedarbo lygio didėjimu: t.y. bankrotas arba dalies darbuotojų atleidimas.

Ekspertų vertinimais, per 2013 m. pirmąjį pusmetį dėl MMA pakėlimo darbo neteks apie 7 proc. tų, kurie 2012 m. gavo iki 1000 Lt mėnesinį darbo užmokestį, o tai reiškia apie 14 tūkst. bedarbių arba 1 proc. punk-to nedarbo lygio padidėjimą.

Metinis vartotojų kainų pokytis laikotarpio pabaigoje, proc.

5,5

2,4 2,3 2,581,4

0,8

3,9

7,2

9,9

23,2

2,4

0,3

1,4 2

-1 -1,3

3

8,1

2,9

4,6

2,9

4,5

8,5

1,3

3,8 3,93,4

-2

0

2

4

6

8

10

12

1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011

LLRI tyrimas SD, FM

* Vidutinis metinis indekso pokytisŠaltiniαι: Lietuvos statistikos departamentas (SD), Lietuvos finansų ministerija (FM), 31-asis LLRI Lietuvos ekonomikos tyrimas

3,62,8

2012

3,93*

2013p

Lietuvos ekonomikos tyrimo duomenimis, vartotojų kainų augimas 2012 m. siekė 3,6 proc. ir buvo panašus kaip 2011 m. Prognozuojame, kad 2013 m. vartotojų kainų didėjimas bus kiek spartesnis ir sieks 3,9 proc.

3.2. Importas ir eksportas

Tyrime importo ir eksporto augimas apibrėžia-mas kaip per metus oficialiai deklaruojamų ir nede-klaruojamų atitinkamai importuotų ir eksportuotų prekių ir paslaugų vertės pokytis, palyginus su prieš tai buvusiu laikotarpiu.

Lietuvos užsienio prekybos apimtys auga ir toliau, ta-čiau augimas 2012 m. lėtėjo. Jeigu 2011 m. importo ir eksporto augimas siekė apie 16 proc., tai ekspertų vertinimu 2012 m. užsienio prekybos augimas buvo pastebimai lėtesnis: eksportas augo apie 12 proc., o importas – 10 proc.


Užsienio prekybos augimas, proc.


13 12 11 12 12

16

12 12 13 13 1517 1617

16

14

-18

14 161613

-13

-25

-20

-15

-10

-5

0

5

10

15

20

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011

Importas Eksportas

12

10

2012 2013p

11

10

Prognozuojama, kad Lietuvos eksporto ir importo au-gimo tempai 2013 m. išliks panašūs ir sieks atitinka-mai apie 11 ir 10 proc.

3.3. Šešėlinė ekonomika ir mokesčių našta

Šešėlinė ekonomika llri tyrime suprantama kaip per metus galutiniam vartojimui šalies viduje paga-mintų prekių ir suteiktų paslaugų, oficialiai nedekla-ruojamų dėl mokesčių ar reguliavimų, vertė.

Santykinė mokesčių našta llri tyrime – visų mo-kestinių valstybės bei savivaldybių biudžetų ir fon-dų pajamų santykis su bendruoju vidaus produktu.

Rinkos dalyviai mano, kad šešėlinės ekonomikos da-lis BVP palaipsniui mažėja, tačiau labai lėtai. 2010 m. šešėlinės ekonomikos dalis BVP buvo didžiausia ir siekė 28 proc. BVP. Tyrimo duomenimis, 2011 ir 2012 m. ši dalis sumažėjo iki 27 proc . Ekspertų ver-tinimu 2013 m. šešėlis vis dar sudarys didelę dalį Lie-tuvos ekonomikos ir sieks apie 26 proc. BVP.


Šešėlinės ekonomikos dalis BVP, proc.

27

2422 22

19 20 20 21 21 21

18

23

28 27

18

10

20

30

19971998

19992000

20012002

20032004

20052006

20072008

20092010

2011

27

2012

26

2013p

Tyrimo ekspertai buvo klausiami dviejų papildomų klausimų, susijusių su šešėline ekonomika Lietuvoje, t.y. kokia dalis Lietuvos verslo subjektų turi nelegalių darbuotojų (t.y. neturinčių darbo sutarties) ir kokia da-lis turi darbuotojų, kuriems bent dalį atlyginimo moka „vokeliuose“.

Lietuvos verslo subjektų (įmonių, bendrovių, bendrijų ir kt.) dalis 2013 m.

31%

11%

0%

5%

10%

15%

20%

25%

30%

35%

Turinčių samdomų darbuotojų, kuriemsbent dalį atlyginimo moka „vokelyje“

Turinčių nelegaliai dirbančių samdomųdarbuotojų, t.y. neturinčių darbo sutarties


Tyrimo rezultatai rodo, kad „vokeliai“ Lietuvos ūkio subjektuose yra pakankamai paplitę: apie trečdalį (31 proc.) Lietuvoje veikiančių verslo subjektų turi sam-domų darbuotojų, kuriems bent dalį atlyginimo moka nelegaliai. Apie dešimtadalį (11 proc.) verslo subjektų turi nelegaliai dirbančių samdomų darbuotojų, t.y. to-kių, kurie neturi darbo sutarties.

Tyrimo ekspertai taip pat vertino, kokios yra pagrin-dinės priežastys, kodėl legaliai registruoti verslo su-bjektai renkasi bent dalį savo darbuotojų atlyginimo mokėti „vokeliuose“. Svarbiausia „vokelių“ priežasti-mi rinkos dalyviai nurodė mokesčių darbo jėgai naštą, t.y. jog įmonės neišsilaikytų, jei visą atlyginimą tek-tų mokėti legaliai (35 proc. atsakymų). Darbo jėgos apmokestinimas Lietuvoje lenkia Europos Sąjungos šalių vidurkį ir (įskaičiuojant tiek darbdavio tiek dar-buotojo sumokamus mokesčius) sudaro nuo 37 iki 42 proc. priklausomai nuo darbo užmokesčio dydžio.

Priežastys, kodėl verslo subjektai atlyginimą moka vokeliuose*

35%

32%

27%

5%

Neišsilaikytų, jei visą atlyginimą tektų mokėti legaliai

Nemato mokesčių mokėjimo naudos

Turi daug neapskaitytų pajamų

Darbuotojai prašo mokėti nelegaliai

*Proc. nuo visų pateiktų atsakymų (buvo galima žymėti kelis variantus)Šaltinis: 31-asis LLRI Lietuvos ekonomikos tyrimas

Antroji pagal svarbumą „vokelių“ priežastis yra ta, jog darbuotojai ir darbdaviai nemato mokesčių mokėji-mo naudos (32 proc. atsakymų). Trečiąja priežastimi ekspertai įvardina didelį įmonių neapskaitytų pajamų


vidutinis neto darbo užmokestis 2012 m. siekė 1665 litus ir palyginti su 2011 m. augo apie 4 proc. Prog-nozuojama, kad 2013 m. darbo užmokestis turėtų augti dvigubai sparčiau, t.y. 8 proc. Jei rinkos dalyvių prognozės pasitvirtins, nominalus (neįvertinus kainų augimo) vidutinis darbo užmokestis 2013 m. turėtų augti iki 1797 Lt ir pasiekti prieš krizę buvusį aukš-čiausią lygį 2008-aisiais metais.

išVados•Lietuvos ekonomikos augimas 2013 m. išliks pa-

našus kaip ir 2012-aisiais ir sieks apie 3,4 proc. Nedarbo lygis mažės nedaug ir 2013 m. pabaigoje sieks apie 12 proc. Vartotojų kainos per 2013 m. pa-didės apie 3-4 proc.

•Didžiausiais Lietuvos verslo neapibrėžtumo/rizikos šaltiniais 2013 m. rinkos dalyviai laiko verslo ir investicinei aplinkai nepalankius valdžios sprendi-mus bei šalies vidaus ekonomines problemas.

•Prie lėto nedarbo mažėjimo 2013 m. prisidės ir MMA didinimas. Tyrimo duomenimis, dėl padidin-tos MMA darbo per 2013 m. pirmąjį pusmetį neteks apie 14 tūkst. žmonių o tai lems 1 proc. punkto ne-darbo lygio padidėjimą.

•Užsienio prekybos augimas Lietuvoje išliks pakan-kamai spartus ir 2013 m. Prognozuojama, kad Lie-tuvos eksporto ir importo augimas sieks atitinkamai apie 11 ir 10 proc.

•Šešėlinės ekonomikos dalis BVP palaipsniui mažė-ja, tačiau labai lėtai, 2013 m. šešėlinė ekonomika sudarys apie 26 proc. BVP.

• „Vokeliai“ Lietuvos ūkio subjektuose yra pakanka-mai paplitę: apie trečdalį (31 proc.) Lietuvoje vei-kiančių verslo subjektų turi samdomų darbuotojų, kuriems bent dalį atlyginimo moka nelegaliai. Apie dešimtadalį (11 proc.) verslo subjektų turi nelega-liai dirbančių samdomų darbuotojų, t.y. tokių, kurie neturi darbo sutarties. Svarbiausia „vokelių“ prie-žastimi rinkos dalyviai nurodė mokesčių darbo jė-gai naštą, t.y. jog įmonės neišsilaikytų, jei visą atly-ginimą tektų mokėti nelegaliai (35 proc. atsakymų).

•Tyrimo duomenimis 2013 m. vidutinis darbo už-mokesčio augimas Lietuvoje spartės. Prognozuo-jama, kad 2013 m. darbo užmokestis turėtų augti dvigubai sparčiau nei 2012 m., t.y. 8 proc. Nomina-lus (neįvertinus kainų augimo) vidutinis darbo už-mokestis 2013 m. turėtų augti iki 1797 Lt ir pasiek-ti prieš krizę buvusį aukščiausią lygį 2008-aisiais metais.

turėjimą, kuris skatina mokėti darbo užmokestį „voke-liuose“ (27 proc. atsakymų). Kaip mažiausiai svarbią „vokelių“ priežastį rinkos dalyviai įvardino darbuotojų prašymą mokėti nelegaliai (5 proc. atsakymų).

Skirtingai nei darbo užmokesčio mokėjimas „voke-liuose“, darbuotojų samdymas nelegaliai gali būti susijęs ne tik su didele mokestine našta darbo jėgai, bet ir kitais reiškiniais. Įmonės gali nelegaliai samdyti darbuotojus tuomet, kai nepajėgia legaliai sumokėti padidėjusios 1000 Lt minimalios mėnesinės algos (tai darbdaviui kartu su mokesčiais kainuoja 1312 Lt vie-nam darbuotojui). Taip pat nelegaliai samdyti darbuo-tojus gali tie asmenys, kurie vykdo nelegalią veiklą ir todėl nėra niekaip įregistravę savo ūkinės veiklos.


Santykinė mokesčių našta, proc. nuo BVP

41 41

36 36 35 35 3436 36

3332 32

37

20

25

30

35

40

45

19992000

20012002

20032004

20052006

20072008

20092010

2011

36

2012

37

2013p

Lietuvos ekonomikos tyrimo duomenimis, santykinė mokesčių našta Lietuvoje nemažėja. Rinkos dalyviai vertina, kad mokesčių našta 2011 ir 2012 m. siekė apie 36 proc. nuo BVP. Prognozuojama mokesčių našta kiek padidės iki 37 proc. nuo BVP.

3.4. Darbo užmokestis

Vidutinis darbo užmokestis – vidutinis nurodyto lai-kotarpio mėnesinis atlyginimas asmeniui už darbą po mokesčių, gautas pinigais ir nebūtinai deklaruojamas.

Vidutinis neto darbo užmokestis, Lt/mėn.

955 969 969 1035 1039 1041 10521186

1620 1597

684 722 692 699 728 786 836 917

1651 16021540

15521335

15811797

1093

1352

0200400600800

100012001400160018002000

1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011

LLRI tyrimas SD

Šaltiniai: 31-asis LLRI Lietuvos ekonomikos tyrimas, Lietuvos statistikos departamentas (SD)

16651661

2012

1797

2013p

1595

Tyrimo duomenimis 2013 m. vidutinis darbo užmo-kesčio augimas Lietuvoje spartės. Šalies gyventojų


31-ojo Lietuvos ekonomikos tyrimo rezultatai

Rodiklis

2012 m. vasario mėnesio prognozė

2012-iesiems metams

2012 m. liepos mėnesio prognozė

2012-iesiems metams

2013 m. vasario mėnesio vertinimas

2012-iesiems metams

2012 m. liepos mėnesio prognozė

2013-iesiems metams

2013 m. vasario mėnesio prognozė

2013-iems metams

MAKROEKONOMIKA

BVP augimas 2,7% 2,9% 3,3% 3,0% 3,4%

Nedarbo lygis, laikotarpio pabaigoje 14,1% 13,7% 12,9% 13,0% 11,7%

Vartotojų kainų pokytis per metus, laikotarpio pabaigoje 3,8% 3,2% 3,4% 3,4% 3,5%

Eksporto augimas 11% 11% 11% 11% 10%

Importo augimas 12% 11% 10% 12% 10%

Šešėlinė ekonomika, dalis BVP 27% 26% 27% 25% 26%

Mokesčių našta, dalis nuo BVP 37% 36% 36% 36% 37%

Vidutinis dirbančiojo darbo užmokestis 1653 1670 1693 1738 1797

PAPILDOMI KLAUSIMAI

1. Kokia dalis (procentais) Lietuvos verslo subjektų (įmonių, bendrovių, bendrijų ir kt.) 2013 m.:

a. Turi samdomų darbuotojų, kuriems bent dalį atlyginimo moka „vokelyje“? b. Turi nelegaliai dirbančių samdomų darbuotojų, t.y. neturinčių darbo sutarties?

31% 11%

2. Kokia yra pagrindinė priežastis, kodėl registruoti verslo subjektai (įmonės, bendrovės, bendrijos ir kt.) atlyginimą moka vokeliuose

Neišsilaikytų, jei visą atlyginimą tektų mokėti legaliai

Nemato mokesčių mokėjimo naudos Turi daug neapskaitytų pajamų Darbuotojai prašo mokėti nelegaliai

35% 32% 27% 5%

3. Kaip manote, kuri dalis (procentais) žmonių 2012 m. gavusių iki 1000 Lt mėnesinį darbo užmokestį (bruto) per pirmąjį 2013 m. pusmetį neteks darbo dėl iki 1000 Lt pakeltos minimalios mėnesinės algos?

7%

4. Jūsų nuomone, koks yra didžiausias Lietuvos verslo neapibrėžtumo/rizikos šaltinis 2013 m.? (Pažymėkite vieną arba du atsakymus):

Verslo ir investicinei aplinkai nepalankūs valdžios sprendimai Vidaus ekonominės problemos Išorinės ekonominės problemos

36% 36% 27%

15A SURVE Y OF THE LITHUANIAN ECONOMY 2012/2013 (2)

Most of the respondents in the current survey took part in the previous stages of the project. The list of survey participants is presented at the end of the study.

LFMI expresses its gratitude to the survey par-ticipants, financial supporters and to those who have provided insights.

1. ThE EuroPEan Economy and businEss cyclEsA lot of effort, resources and time can be put forward to resolve a very important problem. However, if the real causes are identified incorrectly and the measures to identify are inadequate, even with all the effort pos-sible the end result will be not what one has expected.

Unfortunately, but it seems that Europe is in such situation currently. After a severe economic downturn in years of 2008 and 2009 through EU and national budgets, huge amounts of money have been spent, new regulatory environment was created, the tax system changed and the European Central Bank (ECB) started doing and inflationary monetary policy. Although, in 2010 there were signs of economic recovery and slow growth has recovered, but by the year 2011 it slowed down and in 2012 the EU 27 economy shrank again by almost half percent. Unem-ployment levels grew steadily from 2009 to 2012 and have reached 10 percent.

inTroducTion

Lithuanian Free Market Institute presents the thirty first survey of Lithuanian economy. This survey first time was launched back in 1997. During the period we have realized, that new and important topics emerge in Lithuanian and world economics. Therefore, a more in-depth analysis must be made. From now on the Survey of the Lithuanian Economy will have a leading topic, meaning that in every new survey important economic issues for Lithuania and the rest of the world will be covered. The topic of this survey is – business cycles. In the first and second parts of the survey the causes of business cycle and its impact on European and Lithu-anian economy will be presented.

In the third part of the Survey of Lithuanian Economy evaluations of the main economic indicators of 2012 and forecasts for 2013 based on the insights of the mar-ket participants are presented. Moreover, an overview of factors, which could have had an impact on their evaluations and expectations are provided. Evaluations and forecasts of the Lithuanian economic indicators are based on market consensus paradigm which is based on rational expectations theory1. This theory claims that an economic variable can be associated with observable processes and that market actors do their evaluations and forecasts which are related to these processes using the information available to them. The more there is in-formation available to the market participants the more reliable evaluations and forecasts become. Supposedly, the most available information about economic pro-cesses is held by people, who use it directly in their daily activities; their successful performance reflects their capabilities to process information.

Fifty five experts have participated in the survey. It is based on a non-representative poll of market participants – the experts of the survey are not chosen according to activities, companies or regions, the participants were chose from successful companies. The respondents are asked to provide information not about their own companies or industries but to estimate indicators reflecting the country’s general situation with all the available information they have. Survey participants are requested to focus only on variables that they think they are competent enough to appraise.

GDP growth, unemployment and inflation in EU27

-6%

-4%

-2%

0%

2%

4%

6%

8%

10%

12%

2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012

Yearly inflation rate %

Real yearly GDP growth %Unemployment level %

Source: Eurostat

16 A SURVE Y OF THE LITHUANIAN ECONOMY 2012/2013 (2)

It can be said, that without the measures that have been taken, the situation would have been even worse, yet this proposition is unconvincing. Unemployment, constant inflation and debt growth, and at the same time through more strict taxation and regulatory en-vironments constantly growing burden of the public sector, forces to look for a new way for Europe in dealing with its economic and social problems. In this economic study European economy is analyzed by using Austrian school of economics business cycle theory sometimes referred as the Austrian business cycle. This Austrian theoretic approach is not only a great analytical tool, that allows to find interesting insights, name fundamental causes of the problem, but the Austrian business cycle theory proposes solu-tions as well. (A short Austrian business cycle theory overview can be found in the second chapter)

1.1. European Central Bank performance overview

European Central Bank (ECB) was established in 1998 and with other EU national central banks is the main institution in EU which has a task of implement-ing EU monetary policy. This institution through ma-nipulation of interest rates and the supply of money has the final say in EU economic development.

ECB launched the Euro in January 1st 1999 and thus its activity will be examined in the time frame from 1999 up until the end of 2012 and is divided into four stages according to ECB conducted different monetary poli-cies, or to be more exact has increased or lowered the interest rates. In each of these stages an overview of the economic context of that particular time, interest rate fluctuations and changes in the supply of money are provided and what effect these variables have on economies of the Eurozone members.

First stage: January 1999 – April 2001

Indicator Value

Refinancing interest rate 3% - 4.75%

M11 15% (yearly average - 10%)

M32 13% (yearly average - 6%)

Unemployment level 8.8%

GDP growth 3.2%

Price inflation 1.4%

In the first stage a great deal of impact to the European economy, especially to the stock market was done by the USA stock market problems and crash in April 2000, which were related to information technology companies. In the second half of 2000, European stock markets started to fall. Also, the economic growth of the Eurozone member states, that had increased its pace from the beginning of 1999, started to slow down in 2000-2001; however, the economic growth was still positive until the end of this period. Unemployment level in this period kept decreasing and price inflation level from the 1999 started to increase and at the end of this period was recorded to be around 2%.

ECB has increased the main refinancing rate 9 times in this period from 3% to 4.75%. EURIBOR (the interbank lending interest rate or more simply a price at which banks borrow money from each other) some-what had followed the main refinancing rate over the course of this period. In the beginning of the period it was 3.1% and in the end it reached 4.9%. While ECB was increasing the interest rate, the supply of money M3 grew in a constant manner and was around 6% through the period. Overall supply of money M1 and M3 increased by 15% and 13% during the period.

The period being analyzed, clearly shows ECB try-ing to combat rising inflation by increasing interest rate, the increased inflation in part was caused by increasing prices of energy resources. It is important to note that, the increased price of energy resources played in tandem with increasing supply of money. Even though ECB had declared to combat inflation, at the same time it allowed the supply of money to increase.

Second stage: May 2001 – November 2005

Indicator Value

Refinancing interest rate 4.50% - 2%

M1 37% (yearly average – 10%)



GDP growth 1.4%


In this stage European economic growth was still slowing down and eventually in the first quarter of 2002 it had stopped completely. Average GDP growth was twice as slow if compared to the first stage, while unemployment kept on rising almost through all of the period. Consumer price growth was stable and reached more than 2%.

1 M1 includes currency in circulation and overnight deposits in commercial banks.2 M3 in addition to M1 includes deposits with an agreed maturity up to 2 years, deposits redeemable at a period of notice up to 3 mont-hs, repurchase agreements, money market fund (MMF) shares/units and debt securities up to 2 years.


and this led to increased consumption. So it began a competition between producers and consumers for material goods, which led to increased inflation and short term unsustainable economic growth. By “stimulating” economy ECB has actually created an economic boom.

Interest rates in the Eurozone

0.00%

1.00%

2.00%

3.00%

4.00%

5.00%

6.00%

7.00%

8.00%

1999

M01

1999

M06

1999

M11

2000

M04

2000

M09

2001

M02

2001

M07

2001

M12

2002

M05

2002

M10

2003

M03

2003

M08

2004

M01

2004

M06

2004

M11

2005

M04

2005

M09

2006

M02

2006

M07

2006

M12

2007

M05

2007

M10

2008

M03

2008

M08

2008

M12

2009

M05

2009

M10

2010

M03

2010

M08

2011

M01

2011

M06

2011

M11

2012

M04

2012

M09

Main refinancing rateEURIBOR rateLoans to non-financial corporationsLoans to households for house purcheses

Source: ECB

I stage II stage III stage IV stage

Third stage: December 2005 – September 2008

Indicator Value

Refinancing interest rate 2.25% - 4.25%




GDP growth 2.8%


European downturn was in part caused by sharp price increase of oil after 2001 campaign in Afghanistan and after 2003 invasion of Iraq. Unstable situation in the Middle East and military operations in Iraq, posed a great deal of concern that this conflict would spread to other Middle Eastern countries, thus dis-rupting oil production. From 2001 to 2005 the price of oil per barrel had gone up from 23 US dol. to 50 US dol.

From the beginning of May 2005 ECB had started lower-ing main refinancing rate in order to stimulate European economy. From May 2001 until June 2003 the main refinancing rate was cut from 4.5% to 2%. EURIBOR as well decreased from 4.7% to 2.1%. At the same time the price of loans to non-financial corporation and loans to households for house purchases has been decreasing. The main refinancing rate was kept at a 2% mark until November 2005, i.e. for two and a half years.

Even though the supply of money grew at a similar rate in this stage as in the previous one the overall supply of money M1 and M3 had increased by 37% and 27%. Increase in the money supply accelerated in the second half of the period, because ECB kept interest rate at 2% for a long time.

This stage, when ECB cut interest rate and the sup-ply of money has increased by more than a third, can be thought of as a very important cause of the fi-nancial and economic crisis that had started in 2007. Constant decreasing of interest rate sent misleading information to the market actors. Entrepreneurs, investors and producers started thinking that con-sumers were saving for future consumption, while consumers saw that there is no benefit in saving

GDP growth, unemployment ant inflation in EU27

-8%

-6%

-4%

-2%

0%

2%

4%

6%

8%

10%

12%

14%

Monthly consumer price level % Unemployment level % Quaterly real GDP growth rate %

1999

M01

1999

M04

1999

M07

1999

M10

2000

M01

2000

M04

2000

M07

2000

M10

2001

M01

2001

M04

2001

M07

2001

M10

2002

M01

2002

M04

2002

M07

2002

M10

2003

M01

2003

M04

2003

M07

2003

M10

2004

M01

2004

M04

2004

M07

2004

M10

2005

M01

2005

M04

2005

M07

2005

M10

2006

M01

2006

M04

2006

M07

2006

M10

2007

M01

2007

M04

2007

M07

2007

M10

2008

M01

2008

M04

2008

M07

2008

M10

2009

M01

2009

M04

2009

M07

2009

M10

2010

M01

2010

M04

2010

M07

2010

M10

2011

M01

2011

M04

2011

M07

2011

M10

2012

M01

2012

M04

2012

M07

2012

M10


Source: Eurostat


For the first time in December 2005 since 2000, ECB increased the interest rate to curb price inflation. In ECB’s mind all of the economic indicators were sufficient to carry out such action without any nega-tive impact for the economy. In the first half of 2006 Eurozone growth rate was the highest since 2000.

The housing bubble in the US had reached its peak in 2006 and in the middle of the year the housing prices started to fall creating panic in the financial markets. This brought out real estate problems in other coun-tries as well. Because US economy had encountered very serious problems the FED stepped in and started cutting the interest rate to make easier refinancing operation and to stimulate consumption.

The financial crisis had started in 2007. In the begin-ning of the second half of 2007 ECB announced that financial market vulnerability had become a reality and started taking all the necessary actions to stop it. There are two exclusive activities done by the ECB. One is the direct lending to Eurozone banks and the other is currency swaps with the biggest national central banks. After seeing liquidity problems of the banking sector, ECB has conducted its first untradi-tional crisis management operation and in August 2007 has lent 335 billion euros to the banking sector. Later, in March 2008 for the same reason as before, the ECB has decided to conduct an additional long term refinancing operation and has lent another 30 billion euros to the banks.

Interest rate during the period has been increased 9 times from 2.25% to 4.25% due to high inflation. Nonetheless, since around 2008 consumer prices growth accelerated and reached 3%. The price of loans to non-financial corporations had increased from 5.1% to 6.9% and the price of loans to households for house purchases increased from 4% to 5.7%. The supply of money M1 average yearly growth reached 7% and M3 10%, given that ECB had increased the interest rate for several times. The supply of money M3 increased by a quarter in this time period.

As a result, increased demand for scarce resources and constant money supply growth in this period posed inflationary pressures on the ECB. To stop this, ECB has chosen to increase the interest rate norm. Unfortunately, not enough attention was given to rapid growth of the money supply. The supply of money growth was encouraged by the fact, that ECB by solving financial sector problems has used new monetary policy measures.

Money supply fluctuations in Eurozone

-5%

0%

5%

10%

15%

20%

1999

M01

1999

M07

2000

M01

2000

M07

2001

M01

2001

M07

2002

M01

2002

M07

2003

M01

2003

M07

2004

M01

2004

M07

2005

M01

2005

M07

2006

M01

2006

M07

2007

M01

2007

M07

2008

M01

2008

M07

2008

M12

2009

M06

2011

M06

2011

M12

2012

M06

2012

M12

Main refinancing rate EURIBOR rate M1


M3

Source: ECB

2009

M12

2010

M06

2010

M12

Fourth stage: October 2008 – the end of 2012

Indicator Value

Refinancing interest rate 3.75% - 0.75%




GDP growth -0.5%


In this period Eurozone economies had stopped grow-ing and an average negative - 0.5% contraction of GDP was recorded. The worst year in this stage was 2009, when GDP fell by 6%. Unemployment from around 7% at the beginning of the stage reached 12% in the second half of 2012.

In late 2008, ECB was trying to soften the recession and stop price deflation, thus it started to cut the inter-est rate from 3.75% to 0.75% at the end of the period, which is the lowest ever recorded main refinancing rate by ECB. In the fourth stage supply of money M1 had increased by 22% and M3 by 6%.

EU economic downturn was related to debt crisis that began in April 2009 when EU warned France, Ireland and Greece to cut their budget deficit. However, by the end of that year Greek debt had reached 113% of its GDP. Large budget deficit and inability to roll over the debt created a real threat of bankruptcy. Al-though, more and more countries started facing debt problems, the main Eurozone problem was Greece, which received another aid package in the middle of the year. Eurozone was seen as a “burning building with no exit”. ECB, European Commission (EC) and


International Monetary Fund (IMF) began to deal with these problems.

ES27 total government debt and deficit

6259

62

75

8083

50

55

60

65

70

75

80

85

2006 2007 2008 2009 2010 20110.01.02.03.04.05.06.07.08.0

Government deficit as a share of GDP %Government deficit as a share of GDP %

Source: Eurostat

In order to help banks and stimulate the economy, ECB in this forth stage implemented a lot of deci-sions, which changed the measures that already had existed or brought completely new monetary policy instruments. In October 2008, ECB has made it easier for commercial banks to borrow from it by expanding the list of securities which can be used as a collateral, when borrowing from the ECB, thus lowering the risk level of these papers (allowing to use more risky se-curities as collateral). In June 2009 ECB had declared a buy up of securities worth 60 billion euros in total.

In May 2010, it was decided to no longer apply any risk criteria to Greek bonds and other securities guaranteed by the Greek government and that meant that these securities can be used as a collateral not depending on their risk. The same was done in July 2011 with Por-tugal bonds and securities guaranteed by Portuguese government. In May 2010, ECB decided to actively get involved in buying and selling securities of private and public sectors to improve and ensure liquidity.

Supply of money in the Eurozone (mln. Eur)

0

2.000.000

4.000.000

6.000.000

8.000.000

10.000.000

12.000.000

1999

0119

99 06

1999

1120

00 04

20

00 09

2001

0220

01 07

2001

1220

02 05

2002

1020

03 03

2003

0820

04 01

2004

0620

04 11

2005

04

2005

0920

06 02

2006

0720

06 12

2007

0520

07 10

2008

0320

08 08

2009

0120

09 06

2009

1120

10 04

20

10 09

2011

0220

11 07

2011

1220

12 05

2012

10

Currency in circulationOvernight depositsDeposits with agreed maturity up to 2 yearsDeposits redeemable at notice, up to 3 monthsRepurchase agreementsMoney market funds shares/ unitsDebt securities up tp 2 years


Source: ECB

Minimum reserve requirement has been decreased for commercial banks from 2% to 1% in 2011. It had been decided as an additional measure to conduct two long term (3 years) refinancing operations (usually central bank lends for a shorter term). Third, the require-ments for collateral were reduced, thus improving borrowing opportunity from the ECB. By September 2012 ECB had introduced a new monetary policy instrument called “Outright Monetary Transactions”, which allows a member state of the Eurozone to ask ECB to buy government bonds and other securities guaranteed by the government.

In this fourth and final stage we finally start see-ing economic consequences of the ECB monetary policy implementations and ever increasing supply of money which has started since the creation of ECB. In this period ECB took even more measures, which eventually increased the supply of money. It is believed that new money can help create more goods, however, money is only a medium of exchange, so an increase in the supply of money only makes them less effective: because more and more money is needed to buy the same goods. It is crucial to understand that the main response to evident economic problems is the same as the reason for the economic downturn – everlasting and more rapid increase of money sup-ply. Recession that took place in this fourth stage is a natural phenomenon or market clearing mechanism which is a reaction to the long and unsustainable growth period which preceded it. All of the actions taken by the ECB to soften the situation prolong the inevitable, but a necessary economic downturn, thus making things even worse. Despite all effort, economy is barely growing and unemployment keeps on rising.

1.2. Main insights and summary

Analysis of ECB actions and EU member states al-lows us to make several important conclusions. First, independently of economic situation the supply of money has been rising constantly. Average yearly M1 growth rate in Eurozone member states is 8% and M3 is 6%. In total, since the introduction of the Euro in 1999 up until the end of 2012, M1 and M3 had increased by 3.3 and 2.3 times.

Constant increase in money supply is the main source of price inflation. Money supply growth in Eurozone countries is faster than economic productivity and


real GDP growth. Faster growth of money supply if compared to the amount of goods and services created leads to increasing prices (see the graph).

Price, productivity, GDP and money supply growth in Eurozone

100

120

140

160

180

200

220

240

1999

01

1999

11

2000

09

2001

07

2002

05

2003

03

2004

01

2004

11

2005

09

2006

07

2007

05

2008

03

2009

01

2009

11

2010

09

2011

07

2012

05Monetary aggregate M3

M3 and GDP ratio

Productivity

Consumer prices

Source: ECB

The main refinancing rate is and has been controlled only by the ECB and is not a consequence of market activity of competition between actors of the financial sector. In each of the four periods being analyzed, ECB is seeking its own goals and with the help of available tools was increasing or decreasing the main refinancing rate, thus influencing directly the interbank lending rate (EURIBOR) and eventually in-fluencing the cost of loans for non-financial corpora-tions and households. Artificially manipulated interest rates distorted decisions of the market actors in the EU member states, which brought up unsustainable economic development with an economic boom after which a bust phase has to start. In order to indicate the causes of the economic problems that arose in the fourth stage, it is necessary to look back at a time when European economy grew rapidly and seemed to be in a perfect condition.

ECB by continuing inflationary monetary policy (which can be seen not only through lower interest rates, increasing monetary base, but through creating new monetary policy instruments, making it easier for the commercial banks to borrow from the ECB as well) artificially supports unproductive investment and unsustainable consumption level. By that ECB prolongs the downturn, economy is not allowed to reorganize itself and a new economic boom gets inflated.

2. ThE ausTrian businEss cyclE ThEory oVErViEw2.1. Saving and investment – foundations of economic growth

The Austrian business cycle was developed by Aus-trian economist Ludving von Mises in 1912. Later in the 40’s it was extended by a Nobel Prize in eco-nomics laureate an Austrian economist Friedrich A. Hayek and other Austrian economists. By Austrians we mean economists, who represent Austrian school of economics through their work. The school was founded in Austria in 19th century.

“Before you ask how things can go wrong, we first have to explain how they can ever be good." (F. A. Hayek)

Investment and consumption are alternative ways to use resources. Earnings that we have can be used for our consumption to satisfy our needs, it can be saved, or it can be with the help of financial institutions invested to get a return in the future.

In order for economy to grow the new yearly invest-ments need not only to cover capital goods dete-rioration (changing it, renewing worn out machinery, infrastructure and etc.), but investment has to create more capital goods and ways of using it. Only in this case investment led increasing efficiency can become a firm foundation for economic growth. If invest-ments only cover the deterioration of capital goods, or even worse, levels of investment drop and the amount of capital goods is decreasing (consuming the capital), efficiency and economy stops growing or in some extreme cases start contracting. It is important to keep in mind, that increased economic productivity means greater amounts of goods created or extracted and they can be used not only for investment, but as well for immediate needs of the people, meaning consumption.

Every individual in the economy makes decisions regarding distribution of his or hers earnings. Some choose to consume more, while others choose to save and invest. The ratio between saving and investment can change over time because it is dependent from such factors as age, economic situation and many other factors. So, depending on the decisions of the individual, there will always be a certain ratio between consumption, saving and investment. Productivity and economic growth rate depends from this ratio.


The more there is investment into capital goods and increasing productivity, the greater the potential of the economic growth rate.

Interest rate is the main indicator in the economy, which shows the ever changing ratio between con-sumption and saving (investment) in the economy. Decreasing interest rate shows that people started to save more. Saving means that there is a lot more money in the market to be borrowed, making the interest rate decrease. (Interest is nothing more than remuneration to the lender for his loan. According to the axiom of supply and demand, increasing supply decreases the price. So, given that there are more peo-ple who are willing to lend (increasing supply) then it means decreasing remunerations or in other words decreasing interest on that loan.)

Lower interest rate, cheaper borrowing means that the opportunities for investment are greater, the environment is clearer, thus the projects that used to be unprofitable become profitable and worth pursu-ing. So, an increase in saving leads to decreasing interest rate, thus in the end increasing the level of investment. People by making decisions weather to consume or save end up indirectly affecting the level of investment in the economy. A share of the profit, because of profitable investment, is being given back to the people who have been saving and investing in these projects as a form of interest. Reducing consumption and increasing saving, leads to earn-ings in the future. The source of these earnings is saving and the money that has been saved and used for investment, which in the end improved economic efficiency.

It is important to note the fact, that decreased inter-est rate, promotes long term investment projects because interest or the price of capital employed in such projects is a significant part in the cost structure. Because increase in saving rate leads to decrease in the interest rate, a part of resources (labor, capital), which used to be included in the final stages of production of goods and services (shopping malls and servicing them, managing inventory and etc.), moves to initial stages of production of goods and services (for example: new technology development or improving production processes). While using these resources in improving processes of manufac-turing or services, eventually it will lead to increased economic productivity.

2.2. Credit expansion

Central banks with the help of fractional reserve system, to a large extent distort the economic growth process which is based on saving and investment, thus creating business cycles. Central banks and commer-cial banks have the ability to create new fiat money, increase the amount of this fiat money in economy. The creation and in flush of this new money distorts decisions of saving and investing by the people.

An increase in this newly made fiat money supply in the economy lowers the interest rate. Market par-ticipants are receiving a signal of two kinds. On the one hand, because of lower interest rates an increase in new projects will take place. On the other hand, people are encouraged to save less and consume more, since the expected pay for saving is lower. This in the short run revives the economy and fosters growth, because there is an increase in consumption and investment levels.

It could be said that with an increase in the money supply the goal was achieved. However, artificial increase in the money supply, which makes economy grow, is short lasting and unsustainable. Increas-ing money supply does not change the amount of resources in the economy. So it is very difficult or even impossible to finish newly started investment projects and to satisfy consumption needs. Consum-ers and investors are competing with each other over the scarce resources and have to pay more, since there are not enough resources for everybody. Ar-tificially increased supply eventually leads to price increase. At this point it is noticed, that not all newly started investment projects are profitable, not all of them can be completed, so a share of them have to be stopped. Because of this artificial economic rise, eventually it all ends with economic downturn. Economic downturn occurs when there is a necessity to liquidate wrong investment projects, that where started because of lower interest rate and an increase in the supply of money. Downturn is a necessary condition, so that resources in the economy would redistribute, meaning it is being used in the best pos-sible and most productive ways. Austrians in their business cycle theory highlight economic downturn as an inevitable and necessary. All measures that are being taken (carry on increasing money supply and lowering interest rate) only make economic down-turn even worse.


2.3. Monetary policy, GDP and inflation

ECB makes a decision on the basis of two important economic indicators, one being inflation and the other one being economic growth know as GDP. Unfortu-nately, by increasing interest rates, the ECB cannot stop increase in the money supply and they lose their value, even though it is sought to decrease inflation.

The second indicator is gross domestic product. GDP is the most commonly used indicator for evaluating economic conditions of the country and its dynamics. This indicator shows the total value of goods and ser-vices produced for final consumption within a country during a given period.

Although, gross domestic product is commonly used it only covers a part of information, which is needed to monitor and analyze economic processes and cycles. The Austrian business cycle theory claims, that it is not the most important thing to know the final amount of goods and services in the final production stage. More important is to know, which processes occur before that or how resources are being distributed in the intermediate production stages.

Increasing production cycle is a source of increased economic productivity. But, since GDP indicator is orientated towards the final consumption of goods and services, it cannot reveal in which stages of production there is an increase or decrease of income and investment. Looking to the GDP as the main economic indicator ignores the ever changing capital structure in different production stages, which is very important when making a conclusion about economic situation and perspective of the country. This way the real economic problems are missed – inappropriate investment and distribution of resources in the differ-ent stages of the production.

GDP orientation only towards the final consumption, but not to all production stages creates an economic illusion, that economic growth is based on the final consumption of goods and services. While the main assumptions for economic growth arise form process-es which occur in the intermediate production stages.

It is important to note, that the lack of statistical informa-tion of economic processes in the different production stages is the main reason, why it is difficult to empirically analyze ECB actions, interest rate and money supply changes and its effect on EU member state economies by using the Austrian business cycle theory.

2.4. Money supply growth sources

In contemporary money system central banks hold the monopoly of money production. They increase the supply of money by using monetary policy instru-ments available only to them such as open market operations, purchasing securities, lending to banks or changing the minimum reserve requirements, i.e. the necessary amount of money from the deposit, which must be held by commercial bank at the central bank. However, this only creates the monetary base (cash in circulation plus the reserves in the central bank). Other, greater part of the supply of money is being created by the commercial banks by relending money they have.

In theory, money held in the banks in the form of deposit is the property of a person, yet in the modern banking system it is written in the balance sheet as a liability to the person from the bank, such situation allows banks to use the money as they see fit to do. Usually depositors do not take all of the money at once. So commercial banks have an interest to only keep and not relend a certain amount of money, which is necessary to satisfy the needs of the few people who wish to take the money. The rest of the sum is lent in cash or electronically by writing any number in the debtors account and so earning interest. The money that was borrowed from the bank is used to buy pro-ducts or pay for services and eventually end up back at a commercial bank, which in turn once again relends a part of that money.

For the time being ECB requires commercial banks to hold 1% reserves and provides an opportunity to borrow if commercial banks lack money and interbank lending facilities reduce to a minimum the amount of cash required. Such system makes the total money supply in the economy dependent from the activities of commercial banking. The more banks are lending the faster growth of the supply of money and vice versa.

The amount of money that is being created by central banks is the money base which includes cash in circu-lation, cash held by commercial banks and commercial bank deposits, and reserves held in the central bank. Money created by the commercial banks is the differ-ence between M2 and money made by central bank. M2 has been chosen because of its composition that is sufficiently liquid money equivalent. M2 consists of currency in circulation, overnight deposits, deposits with an agreed maturity up to 2 years and deposits redeemable at a period of notice up to 3 months.


Money issue by Central bank and created through Multiplier effect

0%

10%

20%

30%

40%

50%

60%

70%

80%

90%

100%

1999

06

2000

01

2000

08

2001

03

2001

10

2002

05

2002

12

2003

07

2004

03

2004

10

2005

05

2005

12

2006

07

2007

02

2007

09

2008

04

2008

11

2009

06

2010

01

2010

08

2011

03

2011

10

2012

05

2012

12

Money created through multiplier effect ((M2-monetary base)/M2 % share)Money issued by the central bank (Monetary base/M2 % share)

Source: ECB

Since the Euro launch until the crisis in 2008 the ratio between central bank and commercial bank money that was created through money multiplier effect in the Eurozone was constant and around 13%. When the crisis had started, the ECB made simpler lending operations (in June 2009 ECB lent 442 billion euros), whereas commercial banks started to lend less in order to lower their risk, so a large part of that money was deposited by commercial banks at the ECB.

The share of money that is created by the central bank increased in the end of 2011, when ECB had lent 489 bil-lion euros to the banks to increase the liquidity, a part of that money was relent, yet the greater share of the money was held in deposits at the ECB. In August 2012 ECB completely stopped paying interest on the deposits at the ECB, so the amount of these deposits decreased rapidly and it was thought that the banks will start lending once again. However, the money was kept at the ECB.

The ratio between the amount of money that has been created by the central banks and commercial banks in Eurozone countries, US and Lithuania were similar in 2012, yet a greater share of centrally created money (mo-ne tary base share from M2) were in US and Lithuania.

Ratio between Central bank money and money created through multiplier effect in 2012

26% 28% 19%

74% 72% 81%

0.00%10.00%20.00%30.00%40.00%50.00%60.00%70.00%80.00%90.00%

100.00%

US LT EUR

Money created through multiplier effect ((M2-monetary base)/M2 % share)Money issued by the central bank (Monetary base/M2 % share)

Source: ECB

Thus, in the money creation process through the fractional reserve banking central banks are not the only players, because commercial banks get involved as well and in fact they create a larger share. This only shows that important influence to the supply of money is done not only by the central banks, but by the com-mercial banks as well. The amount of money created by the commercial banks depend from how actively do the banks lend the money and thus increasing the amount of money. Even if the central banks want to increase the money supply and use their monetary policy instruments, the supply of money can decrease because of commercial banking activities, which limit lending and money creation.

3. liThuanian Economy 3.1. GDP, price growth and unemployment

in the survey of the lithuanian Free market institute (lFmi), gross domestic product is understood as the total value of goods and services produced for final consumption within the country, including the shadow economy, during a given period.

in the lFmi survey changes in consumer prices are defined as changes in the average price of goods and services intended for household consumption by comparing price levels at the end of a given period.

Unemployment is defined as the ratio of the une-mployed – persons of working age who are seeking jobs but are not necessarily registered at labour Ex-change – to the total labour force. The “labour force” then refers to all people of working age. The lFmi survey respondents are asked to evaluate the rate of unemployment at the end of the year.

According to the survey results, in 2012 Lithuanian economy grew at a slower pace than in 2011, but unem-ployment levels were decreasing steadily. It is estimated that in 2013 economic growth rate will be similar to 2012; unemployment level will decline gradually and consumer price growth rate will be stable.

Market participants estimate that GDP growth in 2012 was around 3.3% and unemployment level at the end of the year still remains high at 12.9%. Experts estimate that in 2013, Lithuanian GDP growth rate should be around 3.4% and unemployment level around 11.7%. Although, some respondents claimed that Lithuanian economy will only grow by 0.2%, the vast majority of experts pointed out that the GDP growth should be more than 3%.


GDP growth, percent

LFMI survey SL, MF

Sources: Statistics Lithuania (SL), Ministry of Finance (MF), 31st LFMI survey of the Lithuanian economy

-4,2

4,92,2

4,2 5,2 7,4 6,8 6,5 7,2 7,93,4-1,1

7,6

3,3

6,7 6,810,3

7,4 7,8 7,8 9,8

2,9

-14,5

1,44,3

-14,8

1,4

5,9

-20,0

-15,0

-10,0

-5,0

0,0

5,0

10,0

15,0

19991998 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011

3,3

3,6

2012 2013f

3,4

3,0

According to the experts, the greatest uncertainty and risk sources for Lithuanian businesses in 2013 are de-cisions made by government regarding business and investment environment (tax increase, tighter busi-ness control, new regulations and etc.) and internal economic problems (decreasing demand, increasing costs, lack of qualified labour and etc.). These two sources of risk and uncertainty were mentioned the most among the experts – in total 36% of answers per source. The rest of the answers (27%) were regarding economic problems outside the country (decreasing exports, price increase of imported raw materials, Eurozone problems and etc.)

The greatest uncertainty/risk source in 2013 for Lithuanian business (% share from all answers)

36%

36%

27% Unfavorable government decisions for business and investment environment

Unfavorable government decisions for business and investment environment

Economic problems outside the country

Source: 31st LFMI survey of the Lithuanian economy

Because the economy is recovering rather at a slow pace, unemployment level remains high and is decreasing very slowly. In order to decrease un-employment much quicker, the speed of economic recovery is not sufficient, additional measures like more flexible labour laws have to be implemented. Furthermore, unemployment level can be affected by a newly implemented minimum wage increase from 1st of January 2013.

Unemployment, end of period, percent

Lithuania – LFMI survey Lithuania – SL, MF

* Average annual unemployment rateSources: Statistics Lithuania (SL), Ministry of Finance (MF), 31st LFMI survey of the Lithuanian economy

13 12,414,1 13,9

12,7

12,9

15,916,9 17,9

1311,6 10,6

10,5 119,6 7,3

5,0 4,4 6,6

15,2

16,8 14,8

7,14,8 4,2

7,9

15,6

17,1

13,7

0

5

10

15

20

25

1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013f

12,9

13,111,9

11,5*

In this survey experts were asked to evaluate, what percentage of people, who received a wage up to 1000 Lt in 2012, could lose their jobs in the first half of 2013, because the minimum wage was increased to 1000 Lt. A rapid increase of the minimum wage forces companies that lack sufficient resources for increas-ing wages to look for possible solutions regarding this issue. Some of these actions that directly lead to increasing unemployment are bankruptcy and layoffs.

Experts forecast that in the first half of 2013 around 7% of those workers who received a wage up to 1000 Lt in 2012 will lose their job due to increased mini-mum wage, meaning 14 thousand unemployed or 1 % increase in overall unemployment.

Change in consumer prices, percent

Lithuania – LFMI survey Lithuania – SL, MF

*Average annual change of indexSources: Statistics Lithuania (SL), Ministry of Finance (MF), 31st LFMI survey of the Lithuanian economy

5,5

2,4 2,3 2,581,4

0,8

3,9

7,2

9,9

23,2

2,4

0,3

1,4 2

-1 -1,3

3

8,1

2,9

4,6

2,9

4,5

8,5

1,3

3,8 3,93,4

-2

0

2

4

6

8

10

12

1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011

3,62,8

2012

3,93*

2013f

According to the survey results, price growth in 2012 was around 3.6% and was similar to 2011. It is esti-mated that consumer prices will grow slightly faster in 2013, at around 3.9%.


3.2. Imports and exports

The lFmi survey analyses changes in the value of exported and imported goods and services, both reported and unreported, during a given period as compared to the preceding period.

Lithuania’s foreign trade continues to grow, yet the pace in 2012 slowed down. In 2011 imports and ex-ports grew by 16% and according to experts, the trade growth in 2012 was slower with imports reaching 10% and exports 12%.

Growth of foreign trade, percent


Imports Exports

13 12 11 12 12

16

12 12 13 13 1517 1617

16

14

-18

14 161613

-13

-25

-20

-15

-10

-5

0

5

10

15

20

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011

12

10

2012 2013f

11

10

It is estimated that in 2012 Lithuanian export and import growth rate should be similar to 2012, 11% and 10% respectively.

3.3. The shadow economy and the tax burden

The shadow economy is defined as a share in total gdP of goods produced and services rendered for final consumption within the country and unrepor-ted for the purpose of avoiding taxes and/or regu-lations.

in the lFmi survey the relative tax burden is un-derstood as the ratio of total tax revenues of state and municipal budgets and funds to gross domestic product (gdP).

According to the market participants share of the shadow economy in the real economy is decreasing but very slowly. In 2010 shadow economy was the highest and reached 28% of GDP. Survey results show that in 2011 and 2012 the share has dropped to 27%. Experts estimate the shadow economy to be 26% of GDP in 2013 making it still a large part of Lithuanian economy.

27

2422 22

19 20 20 21 21 21

18

23

28 27

18

10

20

30

19971998

19992000

20012002

20032004

20052006

20072008

20092010

2011

27

2012

26

2013f


Shadow economy, percent

Experts questioned in the survey, were asked two additional questions that were related to the shadow economy in Lithuania. One question was: what share of Lithuanian businesses employ people illegally (those who do not have an employment agreement) and the other question was: what share of businesses have workers which receive their wage in “envelopes” (i.e. wage is unreported for the purpose of avoiding taxes and/or regulations, therefore, paid illegally).

Share (%) of Lithuanian business enterprises which:

31%

11%

0%

5%

10%

15%

20%

25%

30%

35%

Have workers who get paid a share of their wage illegally?

Have illegally working people (no employment agreement)?


Survey results suggest that “envelopes” are widely spread in Lithuanian business. Around one-third (31%) of Lithuanian business enterprises have work-ers, who are paid at least a part of their wage in illegal ways. Around one tenth (11%) have workers, who are working illegally, since they do not have an employ-ment agreement.

Surveyed experts were also asked to tell the main rea-sons that legally working business enterprises choose to pay a part of the wage illegally to their employees. The main reason for “envelope” wages by the market participants was taxation burden on labour, meaning that businesses would not sustain their activities if they had to pay wages legally (35%). Taxation on labour force in Lithuania is significantly higher than the EU average; (if we include taxes paid by employer and employee) it is between 37% and 42% accord-ingly to the size of the salary.


Main reasons for a business enterprise to pay wages illegally*

35%

32%

27%

5%

Could not survive if they had to pay the wage legally

Does not see a point in paying taxes

Has a lot of unaccounted income

Employees ask to pay illegally

*% from all answers (several possible answers) Source: 31st LFMI survey of the Lithuanian economy

The second reason for “envelope” wage is that both employees and employers do not see the benefit of paying taxes (32%). The third reason named by the experts is a large unaccounted amount of income, which encourages paying the employees “envelope” wages (27%). The least important reason for paying “envelope” wages according to the market partici-pants is when the employee is asking for it (5%).

Unlike paying the wage in the “envelope”, hiring the employee illegally can be not only a direct result of a large taxation burden on labour, but as well a different kind of phenomenon. Enterprise can employ people illegally, because it is difficult to pay full salary due to an increase of the minimum wage up to 1000 Lt (for an employer a total workplace with all taxes cost 1312 Lt for one employee). Moreover, there are people who are hiring employees illegally, because their economic activity is illegal and not registered.

41 41

36 36 35 35 3436 36

3332 32

37

20

25

30

35

40

45

19992000

20012002

20032004

20052006

20072008

20092010

2011

36

2012

37

2013f


Relative tax burden, percent of GDP

According to the survey results, relative taxation burden in Lithuania is high and not declining. Market participants have estimated that tax burden for years 2011 and 2012 were around 36% of GDP. In 2013 the taxation burden is expected to increase to 37% of GDP.

3.4. Personal earnings

Average personal earnings refer to the average monthly reported or unreported monetary remu-neration for work after tax.

955 969 969 1035 1039 1041 10521186

1620 1597

684 722 692 699 728 786 836 917

1651 16021540

15521335

15811797

1093

1352

0200400600800

100012001400160018002000

1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011

16651661

2012

1797

2013f

1595

Net earnings, Litas per month

LFMI survey SL

Sources: 31st LFMI survey of the Lithuanian economy, Statistics Lithuania (SL)

According to the survey results, in 2013 average personal income growth will increase. Average net earnings after taxes for Lithuanian residents in 2012 were 1665 Lt and if compared with 2011 a 4% growth is recorded. It is very likely that a rate at which the personal earnings increase will reach 8% in 2013. If the estimation of the market participants is true, nominal (without adjustment for inflation) average personal earnings in 2013 should reach 1797 Lt, i.e. the level in 2008 before crisis.

conclusions:•Lithuanian economic growth in 2013 will be similar

to 2012 and should be around 3.4%. Unemployment levels by the end of 2013 should be around 12%. Consumer price growth will increase in 2013 at a rate of 3-4%.

•According to the experts, the greatest uncertainty and risk sources for Lithuanian businesses in 2013 are decisions made by government regarding business and investment environment and internal economic problems.

•Slowly declining unemployment rate will be shrink-ing even more slowly, because of the minimum wage increase. According to the survey results, in-crease in the minimum wage in the first half of 2013 will result in around 14 thousand people losing their jobs. This will raise unemployment rate by 1%.

•Lithuania’s foreign trade volume will continue to grow at a similar pace in 2013. Import and export growth should reach 10% and 11%.


•Shadow economy as a share of GDP continues to decline, but slowly. Shadow economy in 2013 will be 26% as a share of GDP.

• Illegally paid wages are widely spread among Lithu-anian business enterprises: around one-third (31%) of enterprises employ people, who are paid a share of their earnings in an “envelope”. Around one tenth (11%) of Lithuanian enterprises employ workers illegally, i.e. without labour agreements. As a most important factor for “envelope” wages, market partici-

pants criticized excessive taxation on labour, meaning that companies could not sustain their activities if they had to pay the wages legally (35%).

•According to the survey results the growth rate of the average personal earnings will increase in 2013. Forecasted growth rate of the average personal earnings should grow twice as fast as in 2012 or around 8%. Nominal (not adjusted to inflation) average personal earnings in 2013 should be 1797 Lt and reach the highest pre-crisis level of 2008.

31st LFMI survey results

Indicator

Forecasts for 2012 reported in

February 2012


July 2012

Evaluation for 2012 reported in

February 2013

Forecasts for 2013 reported in July

2012


February 2013

MACROECONOMICS

GDP growth 2,7% 2,9% 3,3% 3,0% 3,4%

Unemployment rate, end of period 14,1% 13,7% 12,9% 13,0% 11,7%

Changes in consumer price, end of period 3,8% 3,2% 3,4% 3,4% 3,5%

Export growth 11% 11% 11% 11% 10%

Import growth 12% 11% 10% 12% 10%

Shadow economy, share in GDP 27% 26% 27% 25% 26%

Tax burden, share in GDP 37% 36% 36% 36% 37%

Net earnings per month 1653 1670 1693 1738 1797

ADDITIONAL QUESTIONS

1. What share (%) of Lithuanian business enterprises in 2013:

a. Have workers who get paid a share of their pay in “envelope”? b. Have illegally working people (no employment agreement)?

31% 11%

2. What is the main reason for a registered business enterprise to pay their wages in an “envelope”?

Could not survive if they had to pay the wage legally Does not see a point in paying taxes Has a lot of unaccounted income Employees ask to pay illegally

35% 32% 27% 5%

3. What do you think is the share (%) of people, who received a (gross) pay up to 1000 Lt in 2012 would lose their jobs in the first half of 2013 due to increased minimum wage up to 1000 Lt?

7%

4. In your opinion, what is the greatest uncertainty/risk source in 2013 for Lithuanian business? (several possible answers)

Unfavorable government decisions for business and investment environment

Internal economic problems Economic problems outside the country

36% 36% 27%


Tyrimo EksPErTai / surVEy ParTiciPanTs

Aleksandras Abišala (UAB konsultacinė firma A. Abišala ir partneriai); Valdas Ancuta (UAB „Vilpra“); Daiva Andronavičienė (UAB „Dujotekana“); Saulius Bačauskas (APB „Apranga“); Antonis Balkūnas (UAB „Vokė – III“); Gintautas Bartkus (APB Baltic Legal Solutions); Romualdas Bėkšta (UAB „Ergolain projektai“); Alina Buemann (UAB „Creditinfo Lietuva“); Saulius Buteliauskas (UAB „Baltisches Haus“); Dainius Cibulskis (AB „Nordic Sugar Kėdainiai“); Nerijus Datkūnas (UAB „Omnitel“); Vitalija Freitakaitė (UAB „Javinė“); Donatas Frejus (UAB FMĮ „Orion Securities“); Andrius Gailius (UAB „Malsena Plius“); Virginija Geštautienė (UAB „Edvonis“); Asta Grabinskė (UAGDPB „Aviva Lietuva“); Regvita Ivanovienė (AB „Lifosa“); Aleksandr Izgorodin (Lietuvos pramonininkų konfederacija); Algirdas Juozaponis (UAB „Energijos tiekimas“); Regina Kajokienė (AB „Vernitas“); Edmundas Kaušikas (AB Ūkio bankas); Gytis Kauzonas (UAB „SMS Eligita“); Eugenijus Kaziliūnas (AB „Kauno energija“); Arūnas Kerpiškis (UAB „Smurfit Kappa Baltic“); Tomas Krakauskas (UAB „Finasta Asset Management“); Rimantas Kraujalis (EKSMA įmonių grupė); Gediminas Krutulis (UAB „Naujasis Nevėžis“); Kęstutis Kvainauskas (ECOVIS advokatų kontora); Kęstutis Lazdauskas (UAB „Sostena Auto“); Rolandas Lideikis (AB „Gubernija“); Nerijus Mačiulis (AB „Swedbank“); Vytautas Mamaitis (AB „Montuotojas“); Žygimantas Mauricas (Nordea Bank Lietuva); Rūta Medaiskytė (AB bankas „Finasta“); Alvydas Morkvėnas (AB „Lėvuo“); Rita Nogė (UAGDPB „Aviva Lietuva“); Kristina Ostrauskaitė (UAB „Inta“); Dijana Pėlikienė (AB „Klaipėdos nafta“); Raimondas Rajeckas (AB „Invalda“); Daiva Rakauskaitė (UAB „Strata“); Vaidotas Rūkas (UAB „Finasta Asset Management“); Andrius Samaitis (UAB „Vilandra“); Roman Piotr Sosnowski (UAGDPB „Aviva Lietuva“); Ignas Staškevičius (UAB „NDX energija“); Vygantas Subačius (UAB „Morita“); Roma Šimaitienė (AB „Lytagra“); Apolinaras Škikūnas (UAB „Microsoft Lietuva“); Valdemaras Vaičekauskas (UAB „Hortus Investment Banking“); Viktoras Valentukevičius (AB „Lietuvos dujos“); Taurimas Valys (UAB „LAUTUS Holdings“); Vytautas Valutis (AB „Klaipėdos energija“); Jonas Varkauskas („IF P&C Insurance AS“ filialas); Laimutė Voverienė (UAB „Traidenis“); Darius Žilevičius (UAB „Statybos ritmas“); Rasa Žvirblienė (UAB „SBA baldų kompanija“).

LIETUVOS LAISVOSIOS RINKOS INSTITUTASŠeimyniškių g. 3A, 09312 VilniusTel. (8 5) 250 0280, faksas (8 5) 250 0288, el. p. [email protected], www.blogas.lt/LLRI LITHUANIAN FREE MARKET INSTITUTE3A Šeimyniškių St., LT-09312 Vilnius, LithuaniaTel. +370 5 250 0280, fax. +370 5 250 0288, e-mail [email protected]

Spausdino UAB „Petro ofsetas“Savanorių pr. 174D, LT-03153 Vilnius

30

www.lrinka.lt

Documents

2012/2013 (2) A URS VEY OF THE TLI HU A NANI ECO NO MYfiles.lrinka.lt/LET2013_12_2/LET2012-13-2.pdf · Pirmojoje ir antrojoje tyrimo dalyse bus nagrinėjamos verslo ciklų atsiradimo