2013 m. vasario 26 d. / Antradienis / Nr. 46 (13 471)

ORAI

Debesuota su pragiedruliais,sniego nenumatoma. Temperatūradieną apie 0.

19p.

Vilniečiai istorikai Inga ir TomasBaranauskai tvirtina, kad Birutėbuvo įtakinga kunigaikštienė,jeigu tauta ėmė ją gerbti ir sukūrė jos asmens kultą. “Tai tikrai yra asmenvardis, o ne dievybės vardas”, - teigėI.Baranauskienė.

Vasario 22 dieną, penktadienį,“Lietuvos žiniose” pasirodžius straips-niui “Jokios Birutės Kęstutis nepaži-nojo”, dienraščio interneto svetainė-je www.lzinios.lt kilo aštri skaitytojųdiskusija.

Vytauto Ališausko teiginiui, jog Bi-rutė nebuvo Vytauto Didžiojo mo-

tina, ir apskritai neaišku, koks jo mo-tinos vardas, nepritarė ir istorikėI.Baranauskienė, parašiusi komen-tarą prie straipsnio. Faktų ir argu-mentų ji turi pakankamai, kadangijau ne vienus metus rašo istorinį ro-maną apie Birutę.

12p.

Birutė - tikrai Vytauto motina

UŽSIENIS

Castro era baigsis po 5 metų

Dar vienai kadencijai perrinktasKubos prezidentas Raulis Castropareiškė, kad daugiau aukščiausiošalies posto nebesieks ir įvardijo sa-vo įpėdinį. 81 metų R.Castro, 2008metais formaliai perėmęs valdžią išsavo susirgusio brolio Fidelio, paga-liau atskleidė, kad režimo ateitį no-rėtų patikėti 52 metų vicepreziden-tui Migueliui Diazui-Caneliui.Tapęs politiniu įpėdiniu jis atrodolabai nepanašus į revoliucinę vado-vybę, kurios dauguma narių jau vy-resni nei 80 metų. Be to, jis būtų pir-mas Kubos lyderis, visą gyvenimągyvenęs valdant broliams Castro ir jų vienpartiniam režimui. 8p.

www.lzinios.lt

Lietuvos žiniosKaina 1,99 Lt

TRASA

Ženevosparodos“pilkieji kardinolai” 9p. 15p.

SPORTAS

Aistra ginklamsnukreipė į biatloną

VALDAS KVEDARAS

Vilniaus miesto apylinkės teisme -iki šiol šalyje negirdėtas ieškinys.Joniškio rajono ūkininkas Petras Šonta ketina iš Lietuvoselektros skirstomųjų tinklų operatoriaus (LESTO) Joniškioklientų aptarnavimo centro pri-siteisti 1,38 mln. litų neturtinėsir 1520 litų turtinės žalos.

Ūkininko teigimu, turtinė žalasusidarė dėl jo žemės sklype esan-čių 19 elektros perdavimo linijosstulpų, kuriuos, dirbant žemę, rei-kia apvažiuoti, ir dėl elektros pasto-tės. Ginčydamasis su energetikaisdėl šios žalos atlyginimo, P.Šontasako buvęs nubaustas - už kelių de-šimčių litų skolą jam buvo nutrauk-tas elektros tiekimas. Vakarais suspingsule vyras sako pasišviečian-tis jau beveik 70 mėnesių, t. y. ilgiaukaip penkerius su puse metų. Vienąmėnesį tamsos P.Šonta įvertino 20tūkst. litų neturtinės žalos, tad irsusidarė iš viso 1,38 mln. litų.

1997-ųjų vasaros pabaigoje P.Šon-ta Joniškio rajono Priešginių kaimeįsigijo 1,74 hektaro žemės. Čia yrair jam nuosavybės teise priklausan-tis gyvenamasis namas, kuriamevyras gyvena su šeima, ūkiniai pa-statai.

5p.

Ūkininkas P.Šonta ragina šalies ūkininkus burtis ir reikalauti

atlyginti nuostolius.

Sąskaitauž stulpus

Ketvirtadien∞skaitykite priedà

Energetika

DIENOS TEMOS

Prezidentėtikėjimovalstybe nepraranda 3p.

Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

2013 02 26Lietuvos žinios2 Komentarai ir debatai

Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto (ŠMKK) vicepirmininkas socialdemok-ratas Edvardas Žakaris viliasi,kad didesnės išmokos išplės li-kimo nuskriaustų ir tėvų globosnetekusių vaikų galimybes gyventi tikrose šeimose.

- Įregistravote Išmokų vaikamsįstatymo pataisą, kuria siūlote pa-didinti išmoką vaikui, kuriam nus-tatyta globa (rūpyba) šeimoje. Ko-dėl ėmėtės tokios iniciatyvos irkokios naudos tokia pataisa duos?

- Taisyti įstatymą paskatino šeimų, glo-bojančių be tėvų likusius vaikus, ragi-nimai. Išmokos, kurias valstybė skiriašeimose globojamiems ar globos insti-tucijose augantiems vaikams, nesikei-čia nuo 2009 metų. Šiuo metu tai yra520 litų per mėnesį. Tačiau už šeimy-nose (pagal įstatymą šeimyna - pelnonesiekiantis ribotos civilinės atsakomy-bės viešasis juridinis asmuo, kuris glo-boja šešis ir daugiau vaikų šeimos aplin-koje. Bendras vaikų skaičius šeimynojesu savais vaikais - ne daugiau kaip dvyli-ka - red.) globojamus vaikus valstybėmoka dvigubai daugiau - 1040 litų permėnesį. Globojantieji vaikus šeimose jauseniai skundžiasi, kad 520 litų per mėne-sį vaiko, ypač vyresnio amžiaus, išlai-doms padengti nepakanka. Todėl šią iš-moką siūlome padidinti iki 780 litų.

Vieno vaiko išlaikymas globos ins-titucijoje valstybei kainuoja apie 2,5tūkst. litų per mėnesį. Vaikus globo-jančių šeimų tėvai teisingai tvirtina,kad išmokų sureguliavimas gali ge-rokai sumažinti nepilnamečių skai-čių tokiose įstaigose ir padėti jiemssusirasti tikrąją šeimą.

- Ar nekilo minčių išmoką dife-rencijuoti pagal vaiko amžių?

- Dirbdamas Seime pirmą kaden-ciją (2004-2008) tokį projektą buvauparengęs. Skirtingo dydžio išmokassiūliau mokėti vaikams iki 7, 14 ir 18metų. Juk natūralu, kad mažesniamvaikui išlaikyti pinigų reikia mažiaunei vyresniam. Tačiau tuomet Vy-riausybė atsakė neturinti lėšų to-kioms pataisoms įgyvendinti. Šįkartnesiūliau didinti išmokų pagal vaikoamžių, tik pačią išmoką. Ateityje, pa-gerėjus ekonomikos situacijai, ma-nau, šeimoms mokamos išmokosgalėtų susilyginti su tomis, kuriasgauna šeimynose gyvenantys vaikai.

- Kiek reikės valstybės biudžeto lėšųtokiai įstatymo pataisai įgyvendinti?

- Per metus - maždaug 5 mln. li-tų. Manau, dėl tokios sumos biu-džetas pernelyg neišseks.

Be to, jei globos įstaigose gyve-nančių vaikų pradės mažėti, šisskaičius bus mažesnis.

Labai dažnai skaičiuojame tik pi-nigus ir visai negalvojame, kaip ge-

riau yra vaikui. O paskui stebimės,kodėl jie užaugo blogi, kad didėja nu-sikalstamumas. Vargu ar kas drįstųginčytis, kad vaikas laimingiausias yratikroje šeimoje.

- Pats turite penkis vaikus. Arjuos augindamas jų poreikiams kasmėnesį galėjote skirti po 500 litų?

- Buvo kitokia situacija, net lygin-ti negalima. 1975-1979 metais, kaiaugo pirmieji sūnūs, nebuvo pavo-jaus netekti darbo, pajamų. Net išmenkai kvalifikuoto darbo visi kaž-kaip pragyveno. Tiksliai neprisime-

nu, bet tuomet vaikams pakako maž-daug po 130 rublių.

- Kodėl įstatymo pataisą teikiatejūs, ŠMKK narys, o ne Socialinių rei-kalų ir darbo komiteto atstovai?

- Čia jau rinkėjų valia - ką jiemsskauda, į tai ir reaguoju. Esu teikęsir su žemės ūkiu, ir su farmacija su-sijusių įstatymų pataisų.

- Praėjusią savaitę ŠMKK, kuria-me dirbate jau trečią kadenciją, bu-vo kalbėta apie Švietimo ir moksloministerijos palaimintą sprendimąpalengvinti valstybinės kalbos abi-

tūros egzaminą tautinių mažumųmokyklų abiturientams. Kokia Jūsųnuomonė šiuo klausimu?

- Laikausi pozicijos, kad vienusmetus lengvatos galėtų galioti. Pa-žiūrėsime, kaip bus. Suprantama,lengvatų laikotarpis neturi būti il-gas. Nes kalbame ne tik apie vidu-rinės mokyklos baigimą, bet ir apiestojimą į aukštąją. O čia jau kokiųnors privilegijų būti negali.

- Kokie diskusiniai dalykai ŠMKKlaukia per kovo 10-ąją prasidėsian-čią pavasario sesiją?

- Antrą kartą Konstituciniam Teis-mui yra apskųstas Mokslo ir studijų įs-tatymas. Atlikus pirmąją pataisą jamedar liko nemažai baltų dėmių. Akivaiz-du, kad tuometiniai valdantieji apskri-tai nelabai norėjo įstatymą taisyti. Teis-mo nurodytas keistinas normas jiepaprasčiausiai sudėliojo į kitus straips-nius. Nepaprastai aštri diskusija, ma-nau, kils ir dėl švietimo įstaigų vadovųkadencijų nustatymo. Aistros dėl toverda jau dabar. Savo nuomonės šiuoklausimu primesti nenorėčiau. Pir-miausia kalbėsiuosi su Šiaulių, kur esuišrinktas į Seimą, švietimo įstaigų vado-vais ir darbuotojais, kviesiu pasikalbė-ti kitų miestų atstovus. Visada esu lin-kęs išklausyti specialistų nuomonę.•Seimo narį kalbino RAIMONDA RAMELIENĖ

Seimo tribūna

SAULIUS SPURGA

Darbo partijos ir partijos “Tvar-ka ir teisingumas” tarybos savaitga-lį beveik vienbalsiai pritarė partijųsusijungimui. Veiksnių ir motyvų,skatinančių partijas vienytis, yradaugiau nei abejonių ir kontrargu-mentų. Tačiau partijos klysta, jei ti-kisi, kad susivienijusios jos ne tikišspręs savo vidines problemas, betir išlaikys rinkėjų skaičių, lygų da-bar egzistuojančių dviejų partijųrinkėjų sumai: kai kurias problemaspaveldės naujoji partija, o rinkėjųji turės gerokai mažiau.

Kita vertus, naujoji partija, jei buspriimti sėkmingi sprendimai, turėstai, ko stokoja dabartinės, - perspek-tyvą, o gal net kokią nors ideologiją.Mat abiejų partijų jungimosi metuvyks diskusija dėl programiniųnuostatų. Iki šiol abi partijos iš es-mės vadovaujasi ne programomis, opopulistiniais šūkiais. Jų programos,veiklos principai ir stilius yra pažy-mėti lyderių Viktoro Uspaskicho irRolando Pakso charakterio bruožų:jų kalbų, interesų, įgeidžių bei įno-rių. Štai dabar abi partijos (tiksliau,abu lyderiai, nes partijų narių nuo-monė čia mažai ką reiškia), vos su-dariusios valdančiąją koaliciją, puo-

lė ne prie darbų, savo idėjų įgyven-dinimo, o iškart ėmė rengtis nau-jiems rinkimams. Tai ciniškas požiū-ris. Apie rinkėjų valios, jų lūkesčiųįgyvendinimą nėra jokios kalbos.Kita vertus, tai tipiška šioms parti-joms: valdžia joms yra tikslas patssavaime.

Vis dėlto yra galimybė, kad partijųjungimasis išeitų į naudą ir pačiomspartijoms, ir Lietuvos politinei siste-mai. Tačiau ši galimybė iškart buvogerokai sumenkinta, svarstymų pra-džioje užsiminus apie būsimą lyde-rių rotaciją. Žinoma, klausimas, kaipdu prie vienvaldystės per daugelį me-tų įpratę lyderiai dalysis valdžia, yrair svarbus, ir intriguojantis. Tačiaujuo pradėti diskusijas buvo didžiulėklaida, gal net - kvailystė. Tik iš pir-mo žvilgsnio rotacija būtų labai de-mokratiškas ir tarytum visus tenki-nantis sprendimas. Tačiau iš esmėstai atskleidžia gana primityvų ir vėlcinišką požiūrį. Jeigu kalbama apierotaciją, matyt, iš karto žinoma, ir kas

tokie bus rotuojami. Tad kokia vietačia lieka vidinei partijos demokrati-jai, programinėms nuostatoms irjoms įgyvendinti? Būtų žalinga netpačiai partijai, jei tokia rotacija vyk-tų ne pagal politinės situacijos porei-kius, rinkimų rezultatus, o automatiš-kai pagal iš anksto numatytą planą.

Jei sukantis iš padėties bus kalbamane apie asmenybes, o vienos bei kitosšalies pakaičiui deleguojamus atsto-vus, tai reikš, kad partijos liks de fac-to nesusijungusios ir viskas daromavien dėl akių, stengiantis paskleistimiglą ir nuslėpti sunkumus, su kuriaispartijos susiduria. Galų gale kaip to-kį cirką įvertintų rinkėjai, kurie ikišiol buvo V.Uspaskicho arba R.Pak-so šalininkai? Tokia rotacija, prime-nanti kaimynės valstybės lyderių kai-tą, taptų (ir jau tapo) patyčių objektu.

Šioms partijoms bendra yra tai,kad jas abi galima laikyti vienožmogaus partijomis, tačiau tai nevienintelis dalykas, kuris jas sieja.Dar per 2000 metų rinkimus svar-

biausi šio susijungimo veikėjai prik-lausė vadinamajam Naujosios poli-tikos blokui: Naujajai sąjungai ta-da vadovavo Artūras Paulauskas, sukurio partija į rinkimus ėjo V.Us-paskichas, o R.Paksas tada buvoLietuvos liberalų sąjungos lyderis.Naujosios politikos blokas nebuvovykęs darinys, tačiau jis ir tada tu-rėjo tą pačią prasmę kaip ir dabar-tinis partijų susijungimas: sudarytiatsvarą konservatoriams ir LDDP(šiuo metu - socialdemokratams).

Abi partijos pastaruoju metu su-siduria su rimtomis problemomis.Virš Darbo partijos pakibo Damok-lo kardas vykstant juodosios buhal-terijos teismo procesui, ir galbūt par-tija suinteresuota susijungimo būdusumėtyti pėdas, kad išvengtų likvi-davimo. Jos populiarumas tirpsta itpavasario sniegas. “Tvarka ir teisin-gumas” išsisėmė ir per kitus Seimorinkimus greičiausiai neperžengtų5 proc. barjero, o šios partijos ly-deris vis dar negali užimti politinioposto Lietuvoje.

Žinoma, praeityje lyderių keliaine kartą buvo išsiskyrę, ne kartą jiebuvo susikibę. R.Paksas kitados bu-vo konservatorius, konservatoriųpartijos valdybos pirmininkas, pa-skui vadovavo Lietuvos liberalų są-

jungai, kol galiausiai įkūrė savo par-tiją, pasisakančią už tvirtos rankospolitiką, tačiau aktyviai globojančiąkorupcija įtariamus savo pačios na-rius. Dabartinis “darbietis” A.Pau-lauskas kilus prezidentiniam skan-dalui buvo svarbiausias R.Paksoapkaltos organizatorius. 2006 me-tais tuometis socialliberalų lyderisA.Paulauskas paskelbė, jog V.Uspas-kichas ir R.Paksas yra užsienio spe-cialiųjų tarnybų instrumentai. Tačiaupolitiniams perėjūnams kokie norsprincipai ar praeities rietenos, žino-ma, nėra kliūtis sudaryti sąjungą,jei iš to galima išpešti naudos.

Kol partijai vadovauja jos įkūrėjasir nė karto nėra pasikeitęs lyderis, var-gu ar galima kalbėti, kad tokia parti-ja pastatyta ant tvirto pagrindo ir yrabūtina politinės sistemos dalis. Dvie-jų partijų susijungimas, jei šis projek-tas būtų sėkmingas, būtų naudingasLietuvos politinei sistemai, verstų rin-kėjus atidžiau įvertinti savo pasirin-kimą. Žinoma, ne vienas rinkėjas, įp-ratęs balsuoti “už Uspaskichą” arba“už Paksą”, gali nusivilti naujuojujunginiu ir savo balsą atiduoti, pavyz-džiui, socialdemokratams, kurie ne-paisant galimo koalicijos partneriųsusijungimo liks dominuojanti jėgašios kadencijos Vyriausybėje.•

Jungiasi bėdų prispaustos partijos

Partijos klysta, jei tikisi, kad susivienijusios jos ne tik išspręs savo vidines problemas,

bet ir išlaikys rinkėjų skaičių.

Visiems vaikams reikalinga šeima

E.Žakaris: “Taisyti įstatymą paskatino šeimų,globojančių be tėvų likusius vaikus, raginimai.”

Liet

uvo

s ži

nio

s Reklamos skyriaus direktorėA.Jakeliūnienė (tel. 249 2165)Platinimo tarnybos direktorėE.Žvinytė (tel. 249 2154)bendras (tel. 249 2223)Informacija nemokamu telefonu

(8 800) 77888

AktualijosR.Ramelienė (tel. 249 2206)R.Tracevičiūtė (tel. 249 2241)T.Valančius (tel. 249 2247)T.Bašarovas (tel. 249 2204)

EkonomikaA.Jockus (tel. 249 2205)K.Šliužas (tel. 249 2240)

UžsienisP.Krupenkaitė (tel. 249 2244)V.Sudikienė (tel. 249 2214)S.Šimkevičius (tel. 249 2244)

SportasJ.Žemaitytė (tel. 249 2217)

S.Ramoška (tel. 249 2219)

V.Remeika (tel. 249 2218)

Kultūra ir mokslasM.Klusas (tel. 249 2215)M.Kniežaitė (tel. 249 2212)J.Mičiulienė (tel. 249 2210)A.Musteikis (tel. 249 2213)

PramogosV.Sinicaitė (tel. 249 2249)

TyrimaiJ.Tvaskienė (tel. 249 2238)V.Kvedaras (tel. 249 2245)

Spec. korespondentasG.Mikšiūnas (tel. 249 2224)

SveikataA.Masionytė (tel. 249 2209)

„Trasa“ I.Staškutė (tel. 249 2225)V.Užusienis (tel. 249 2235)

„LŽ gidas“ J.Čiulada (tel. 249 2234)

„Žmonės“ R.Pakalkienė (tel. 249 2208)G.Ambrazas (tel. 249 2207)

FotografijaR.Jurgaitis (tel. 249 2230)R.Stankevičiūtė (tel. 249 2230)E.Bartulis (tel. (8 37) 20 82 00)

Interneto svetainė

A.Makauskas (tel. 249 2231)K.Jašinskas (tel. 249 2232)A.Praleika (tel. 249 2231)S.Vaičienė (tel. 249 2232)

Korespondentai krašte

KaunasG.Čižinauskaitė (tel. (8 617) 43310)

K.Kučinskaitė (tel. (8 618) 87802)

KlaipėdaV.Bortelienė (tel. (8 46) 39 95 83)D.Nikitenka (tel. (8 620) 10583)

PanevėžysD.Baronienė (tel. (8 620) 10476)

AlytusR.Krušinskaitė (tel. (8 315) 51 080)

MarijampolėK.Kazakevičius (tel. (8 614) 13048)

Spausdino „Lietuvos ryto“ spaustuvė, Kauno g. 51, 21372 Vievis.ISSN 1822-1637 Leidžiamas nuo 1909 m.© Visos „Lietuvos žinių“ publikacijos – laikraščio nuosavybė. Kopijuoti ir platinti be UAB „Lietuvos žinios“ leidimo draudžiama.

www.lzinios.lt

Leidėja UAB „Lietuvos žinios“

Adresas Vykinto g. 14, 08117 Vilniusfaksas 275 3131; el. p. red@lzinios.lt

Generalinis direktorius ir vyriausiasis redaktoriusR.Terleckas (tel. 249 2152)

Generalinio direktoriaus padėjėja N.Jakučionienė (tel. 249 2152)

Vyr. redaktoriaus pirmasis pavaduotojasM.Girša (tel. 249 2153)

Vyr. redaktoriaus pavaduotojosB.Papartienė (tel. 249 2203)V.Danilevičiūtė (tel. 249 2202)R.Razmislevičiūtė (tel. 249 2201)

Atsakingoji sekretorėE.Makselytė (tel. 249 2227)

Atsakingosios sekretorės pavaduotojaR.Jakucevičiūtė (tel. 249 2227)

Dienraščio projektą“Istorija” remia Spau-dos, radijo ir televizijosrėmimo fondas.Šiandien - 12,13 p.

Taip laikraštyje žymimi užsakomieji straipsniai•Už reklamos turinį ir joje pasitaikančiasįvairaus pobūdžio klaidas redakcija neatsako.

Eltos nuotrauka

Dienos temos 32013 02 26Lietuvos žinios

TADAS VALANČIUS

Šalies vadovė Dalia Grybauskaitėir toliau skolina savo valstybei.Prieš mėnesį, kaip ir kasmet, jiinvestavo į Vyriausybės vertybi-nius popierius neįvardijamąsumą asmeninių lėšų. Šis inves-tavimo būdas vis dar nedominadaugumos kitų vadovų.

Per pastaruosius trejus metus ma-žiausiai 1,37 mln. litų į pagrindinę vals-tybės skolinimosi priemonę investavu-si prezidentė savo įpročio neatsisakė iršiemet. Tiesa, pagal naująją tvarką, Vy-riausiosios tarnybinės etikos komisi-jos (VTEK) tinklalapyje viešinamoseprivačių interesų deklaracijose sando-rio sumos nurodyti nebereikia.

Tuo metu kiti įtakingi politikai to-kioms investicijoms teigia bent kolkas paprasčiausiai neturintys pinigų.

Pasitiki valstybeVTEK pateiktoje šalies vadovės pri-

vačių interesų deklaracijoje nurodoma,kad D.Grybauskaitė šių metų sausio 29dieną įsigijo Vyriausybės vertybinių po-pierių. Tačiau kiek ši investicija patuš-tino prezidentės kišenę - neviešinama.

“Prezidentė nuolat investuoja į Vy-riausybės vertybinius popierius, nes

pasitiki savo valstybe. Pasikeitus pri-vačių interesų deklaravimo taisyk-lėms ir formai, sandorių suma dekla-racijoje neviešinama”, - teigiama LŽatsiųstame prezidentės spaudos tar-nybos pranešime.

Štai 2010 metų birželį D.Grybaus-kaitė į vertybinius popierius investa-

vo per 100 tūkst. litų, tų pačių metųliepą - dar net 503 441 litą. Kitų metųkovą prezidentė valstybei paskolinodar bent 100 tūkst. litų, o 2012 metųpradžioje ji investavo du kartus: 515tūkst. ir daugiau kaip 150 tūkst. litų.Visos prezidentės investicijos galėjosiekti nuo 1,37 mln. iki 1,52 mln. litų.

Paskutinį praėjusių metų ketvirtįšalies vadovės atlyginimas prieš mo-kesčius sudarė vidutiniškai 24,75tūkst. litų per mėnesį.

Ne visi turi pinigųTuo metu Vyriausybės vadovo Al-

girdo Butkevičiaus ši galimybė nedo-mina. Jis teigia tokioms investicijomspaprasčiausiai neturintis pinigų. “No-rint investuoti į Vyriausybės vertybi-

nius popierius reikia nemažos sumos.Tiek pinigų aš neturiu. Turiu įsiparei-gojimų bankui, nes esu paėmęs būstopaskolą”, - LŽ sakė premjeras. 2011metų pabaigoje ministras pirmininkasdeklaravo iš vieno komercinio bankopaėmęs 148,45 tūkst. litų dydžio pasko-lą. A.Butkevičiaus darbo užmokestisprieš mokesčius siekia 11,13 tūkst. litų.

Parlamento vadovas Vydas Ged-vilas taip pat mieliau skolinasi neiskolina. Jo pečius slegia iš komercinio

banko paimta 780 tūkst. litų paskola.Aplinkos ministras Valentinas Ma-

zuronis, nors įsipareigojimų bankuiir nedeklaruoja, investuoti esą neturiko. “Jei turėčiau pinigų, investuo-čiau”, - lakoniškai LŽ atsakė jis. Po-litiko darbo užmokestis praėjusių me-tų pabaigoje siekė 8739 litus.

Kaip LŽ informavo Žemės ūkio mi-nisterijos atstovai, proga paskolintivalstybei bent kol kas nesusigundė irpanašaus dydžio atlyginimą gaunantisžemės ūkio ministras Vigilijus Jukna.Socialinės apsaugos ir darbo ministe-rijos Ryšių su visuomene skyrius LŽpranešė apie tokį pat ministrės Algi-mantos Pabedinskienės pasirinkimą.

Tačiau kai kuriuos ministrų kabine-to narius Vyriausybės vertybiniai po-pieriai sudomino. Štai naujasis energe-tikos ministras Jaroslavas Neverovičiustokiu būdu taip pat yra investavęs pi-nigų, tik šio žingsnio nepanoro paaiš-kinti išsamiau. “Ministras yra pasi-naudojęs investavimo į Vyriausybėsvertybinius popierius galimybe ir yrajų įsigijęs”, - LŽ patikino ministro ats-tovė spaudai Daiva Rimašauskaitė.

Progos paskolinti valstybei nepra-leido ir Susisiekimo ministerijos va-dovas Rimantas Sinkevičius. Kaip LŽteigė jo patarėjas Ričardas Slapšys,ministras investavo į Vyriausybės tau-pymo lakštus.•

Prezidentė tikėjimo valstybe nepraranda

ROBERTA TRACEVIČIŪTĖ

Siekiant 2015 metais prisijungtiprie euro zonos, vakar Vyriausy-bė iš esmės pritarė bendrosEuropos Sąjungos (ES) valiutosįvedimo planui. Eurui įvesti mūsųšalyje bus ruošiamasi trimiskryptimis.

Dėl per didelės infliacijos Lietuvai2007 metais nepavykus įsivesti euro,jungtis prie euro zonos bus vėl ban-doma. Bendros ES valiutos įvedimuimūsų šalyje ketinama ruoštis keliaislygmenimis: strateginiu, koordinaci-niu ir ekspertiniu.

Ekonomistai sveikina tokius ke-tinimus ir perspėja nekartoti anks-tesnių klaidų.

Kurs komisijas ir darbo grupesFinansų ministras Rimantas Ša-

džius vakar aiškino, kad Vyriausybėjepasiektas principinis sutarimas, kaddarbas būtų vykdomas keliais lygme-nimis. Strateginiu lygiu ketinama suda-ryti euro įvedimo Lietuvoje komisiją,kuriai vadovaus premjeras. “Koordi-naciniu lygmeniu bus sukurta didelėdarbo grupė, kuriai vadovautų finan-sų ministras”, - dėstė R.Šadžius.

Jo teigimu, ekspertiniu lygmeniunorima sudaryti bent šešias darbogrupes. Planuojama, kad ūkio mi-nistras vadovaus verslo aplinkos, so-cialinės apsaugos ir darbo ministras -vartotojų teisės apsaugos socialiniųreikalų darbo grupių veiklai. Teisin-gumo ministrui ketinama pavesti ku-ruoti teisinius klausimus nagrinėjan-čią darbo grupę.

Lietuvos banke turėtų veikti gry-nųjų pinigų, atitikties konvergenci-jos kriterijams stebėsenos ir visuo-menės informavimo darbo grupės.

Taisys visuomenės nuotaikasPasak R.Šadžiaus, reikės nustatyti,

kiek laiko ir kokiu būdu iki euro įve-dimo ir po jo bus skelbiamos kainosir litais, ir bendra ES valiuta. Taip pat

svarbu apsispręsti dėl kitų techniniųdalykų, pavyzdžiui, kaip, kiek laiko,kada ir kur bus keičiami pinigai. “Betsvarbiausia turbūt yra visuomenės in-formavimo strategija. Ties šiuo planuteks labai stipriai padirbėti, nes dabarvisuomenės nuostatos bendros valiu-tos atžvilgiu nuo 2006 metų yra pasi-keitusios”, - pažymėjo R.Šadžius.

Norėdamos įsivesti eurą valstybėsturi atitikti vadinamuosius Mastrich-to kriterijus dėl infliacijos, metinio biu-džeto deficito, valstybės skolos, valiu-tos kurso ir ilgalaikių Vyriausybėsvertybinių popierių palūkanų normos.R.Šadžiaus teigimu, siekiant išvengtiinfliacijos galima atidžiai išnagrinėtivalstybės ar savivaldybių administruo-jamas kainas: šilumos, vandens, šiukš-lių išvežimo, vietinio transporto ir jųnepagrįstai nedidinti. Norint išvengtikainų kilimo taip pat svarstoma siūly-ti gero elgesio taisyklių susitarimą tarpvalstybės ir verslo.

Aiškus signalasEkonomisto Gitano Nausėdos nuo-

mone, gerai, kad Vyriausybė rengia-si euro įvedimui. Taip esą transliuoja-me aiškų signalą ir į vidų, ir išorę, kadšįsyk Lietuva labai rimtai rengiasi irneketina praleisti progos. “Iki šiol pa-skelbdavome tik datą, konkretausdarbo taip ir nebūdavo. Visais atve-jais tai baigdavosi nesėkmėmis, todėliki šiol mums nepavyko įsivesti euro”,- sakė ekspertas.

G.Nausėda pažymi, kad būtina netik sukurti atsakingas darbo grupes,bet ir numatyti aiškų euro įsivedimoplaną. Būtina sudėlioti akcentus, kąLietuva turi ir ko negali daryti, kad ne-sukliudytų euro įvedimui. Esą 2006metais buvo padaryta klaidų, užkirtu-sių kelią prisijungti prie euro zonos.Tada infliacija viršijo nustatytą galimąlygį. “Svarbu nekartoti klaidų. Kaino-daros laužyti, žinoma, nereikia. Ta-čiau nereikia ir daryti dalykų, kurievėliau atsigręžtų prieš mus, tokių kaipvisokių tarifų kėlimas likus keliemsmėnesiams iki kontrolinės datos pa-baigos”, - pabrėžė G.Nausėda.•

Per pastaruosius trejusmetusprezidentė į

pagrindinę valstybėsskolinimosi priemonę

investavo mažiausiai1,37 mln. litų.

AUDRIUS MUSTEIKIS

Vakar eidamas 85-uosius mirėžymus lietuvių prozininkas Mykolas Sluckis (1928-2013).Nuo 1959-ųjų jis dirbo vien kūrybinį darbą.

“Nuoširdus žmogus, - taip pir-miausia M.Sluckį apibūdina kolegarašytojas ir kaimynas, to paties namosostinės Švyturio gatvėje gyventojasVytautas Bubnys. - Pažįstu jį nuo se-niai, dar nuo tų laikų, kai gyvenomeTilto gatvėje, tame pačiame kieme.Graži pažintis - draugystė truko visąlaiką. Jis labai juto kitą žmogų ir sten-gėsi į jį įsiklausyti, nekėlė savęs aukš-čiau. Kritiką ir pastabas mokėjo išsa-kyti švelniai, ramiai - kaip mokytojasmokiniui. Jo buvimą visą laiką jutausavo kūrybiniame kelyje. Pasėdėda-vom, pašnekėdavom - jis ir išklausy-davo, ir pats išsipasakodavo.”

V.Bubnys prisiminė, kad kai susir-go ir į patalą atgulė M.Sluckio žmo-na, jis pats ją ilgai slaugė, iš pradžiųvienas, visą laiką buvo su ja, neatida-vė į ligoninę. Paskui ir jo sveikata pa-šlijo. Prieš keletą metų rašytojas nelai-mingai parkrito ir susižeidė. Nesutikopersikelti pas dukrą Snieguolę, me-dikę, į Švediją - iki paskutinės dienosnorėjo gyventi savo namuose.

“M.Sluckis parašė daug. Ir pasakytianais laikais jis sugebėjo daug - poteks-te. Mane žavėjo jo vidinio monologoįtaiga. Apie daugiau nei dešimtmetįtrukusią pauzę nesame kalbėję, betkūrybiniame darbe šitaip atsitinka -pertrūkis, paskui vėl grįžtama prie ra-šomojo stalo. Mano manymu, vie-nas iškiliausių M.Sluckio kūrinių -1981 metais išėjęs romanas “Kelionėį kalnus ir atgal”. Tada neįvertintas,šiandien jis atrodo dar aktualesnis.Romanas “Laiptai į dangų” - vienasryškiausių tuo metu prasidėjusios “są-monės srauto” krypties kūrinių. Beje,

M.Sluckis yra rašęs apie mano pirmą-ją knygą “Beržai svyruokliai” - įverti-no labai palankiai, tiesiog išaukštino.O perskaitęs “Balandžio plastėjime”,romaną apie subyrėjusios Jugoslavi-jos tikrovę, pasakė: “Vytautai, bet juk

tai knyga apie mūsų pokarį. Buvaupritrenktas - aš pats rašydamas tai jau-čiau, bet dar niekas iš perskaičiusiųjųto nebuvo sakęs.”

Pirmąją apsakymų knygą “Aš vėl ma-tau vėliavą” M.Sluckis išleido 1948 me-tais. Iki pat Atgimimo laikų rašė labaiproduktyviai. Populiarus buvo jo pir-masis romanas “Geri namai”, pasirodęs1955-aisiais. Jame nemažai autobiog-rafinių motyvų - prasidėjus Antrajampasauliniam karui, M.Sluckis buvo eva-kuotas iš Palangos pionierių stovyklos irgyveno Rusijoje, vaikų namuose.

Novatoriškas M.Sluckio romanas“Laiptai į dangų” pasirodė 1963 me-tais. Pagal šį kūrinį režisieriaus Rai-mondo Vabalo Lietuvos kino studijo-je sukurtas filmas kino kritikų išrinktasį geriausių lietuviškų filmų dešimtu-

ką. Puikią M.Sluckio apysaką “Sveti-mos aistros” (1975) ekranizavo Rygoskino studija. Garsus latvių kino reži-sierius Janis Streičas šį 1983-iųjų fil-mą laiko geriausiu savo kūriniu.

Rašytojas išleido daug novelių, apysa-kų knygų, romanų, knygų vaikams, ke-lis kritikos straipsnių rinkinius. Jo pjesė“Ar tavo šuo nepasiutęs?” 1973 metaispastatyta tuometiniame Akademiniamedramos teatre (režisierė Irena Bučienė),po metų išleista atskira knyga.

Pasak rašytojo Vytauto Martinkaus,Sluckio romanisto žvaigždė švietė Lie-tuvoje (ir ne vien joje) tris dešimtme-čius: “Tai buvo priklausomybės laikųliteratūros reiškinys, bet ne vienosSluckio sovietinės knygos “šešėlyje” -daug dabarties prozos fenomenų.”

Suskilusios sąmonės tema įdomiaigvildenama 1966-ųjų romane “Ado-mo obuolys”. Rašytojo novelistikojevertės ir žavesio nepraranda subti-lios detalės ir potekstės. 1986 metaisišėjo M.Sluckio romanas “Medžlie-pis”, o kita rašytojo knyga - jau tik1998-aisiais (apsakymai ir apysakos“Gražuolės sugrįžimas). Paskui - ro-manas ir šešios novelės “Išsipildy-mas ne pagal Joaną” (2003), apsaky-mai “Su skrybėle Kurfiurstendame”(2004), esė, portretai, pokalbiai “Lai-ko sūpuoklėse” (2009). •

Vyriausybė tiesia kelią euro link

Iki paskutinio atodūsio - savo namuose

Prezidentė D.Grybauskaitė sausio 29 dieną vėl įsigijo Vyriausybės vertybinių popierių. / LŽ archyvo nuotrauka

In memoriam

Rašytojas M.Sluckis. 2007-ieji. / Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotrauka

M.Sluckis anais laikaissugebėjo pasakyti

daug - potekste.

RINKSIME TRISPARLAMENTARUSŠią savaitę tris Seimo narius trijoserinkimų apygardose rinks per 100tūkst. rinkėjų. Vyriausioji rinkimųkomisija (VRK) pirmadienį patvirti-no galutinį rinkėjų sąrašą, kuriame -104 765 rinkėjai. Parlamentarą Biržų-Kupiškio apygardoje turi teisę rinkti35 326 rinkėjai, Zarasų-Visagino - 35022, Ukmergės - 34 417 rinkėjų. Sei-mo nario rinkimai trijose vienman-datėse apygardose vyks sekmadienį,kovo 3 dieną. Rytoj, vasario 27 dieną,prasidės išankstinis balsavimas. Dėltrijų parlamentarų mandatų iš visovaržosi 37 politikai. Juos kelia 17 par-tijų, taip pat trys kandidatai surinkone mažiau kaip tūkstantį jų kandida-tavimą remiančių apygardos rinkėjųparašų ir išsikėlė savarankiškai. Dau-giausia - 14 - kandidatų registruotaUkmergės apygardoje, 12 - Zarasų-Visagino apygardoje, 11 - Biržų-Ku-piškio apygardoje. Zarasų-Visagino irBiržų-Kupiškio apygardose rinkimųrezultatai panaikinti dėl nustatytųšiurkščių pažeidimų, o Ukmergėjenaujas Seimo narys bus renkamasvietoj mirusio Juliaus Veselkos.

TIRIAMOS ŠEŠIOSKŪDIKIŲ MIRTYSProkurorai aiškinasi šešis kūdikiųmirčių atvejus per neteisėtus gim-dymus namuose. Įtarimai pareikšti

keturioms moterims, tyrimą atliekaVilniaus rajono policijos komisaria-tas. Vilniaus apygardos prokuratū-ros Pirmojo baudžiamojo persekio-jimo skyriaus prokurorė LarisaFedotova vakar sakė, kad aiškina-masi, “ar susijusios tos kūdikių mir-tys su gimdymu namuose ir ar tiegimdyvių sužalojimai taip pat turitiesioginį priežastinį ryšį su nekvali-fikuotu gimdymų priėmimu”. Tyri-mas atliekamas dėl dokumentų su-klastojimo, spaudo suklastojimo irnaudojimo, dėl sunkaus sveikatossutrikdymo, nesunkaus sveikatossutrikdymo ir neteisėto vertimosimedicinine veikla. Anot prokurorų,iš įtariamų keturių moterų medici-ninį išsilavinimą turi tik dvi. Gim-dyvių ar tėvų atžvilgiu tyrimas neat-liekamas. Įtarimai nėra pateikti irrežisierei Inesai Kurklietytei, kuriosnamuose atlikta krata sulaukė daugkritikos. Prokurorų teigimu,I.Kurklietytės statusas šiame tyrimeyra liudytoja. Anot prokuratūros,atliekamo tyrimo pagrindas yra “są-moningai ir sistemingai besikarto-janti veikla, kuria buvo siekiamapasipelnyti ir kuri teisiškai Lietuvosvalstybėje yra draudžiama”. “Pažy-mėtina, kad asmenys, neturėdamitam leidimo, teikė akušerines-gine-kologines paslaugas ne gydymo įs-taigose, išdavė pažymas, patvirti-nančias vaikų gimimo faktą”, -nurodo Generalinė prokuratūra.

BNS, LŽ

2013 02 26Lietuvos žinios4 Dienos temos

DENISAS NIKITENKA

Aplinkosaugininkai į kovą suvalstybinės žemės sklypo, esan-čio vos už kelių šimtų metrųnuo Baltijos jūros, Karklėje, neatlaisvinančiu pajūrio verslininku ketina pasitelktiantstolius ir policiją.

Aukso vertės kelių hektarų dydžiosklype daugiau nei dešimtmetį veikėkavinė, mokamas kempingas, tačiaupasibaigus nuomos sutarčiai nuo2012-ųjų spalio valstybės turto nie-kaip nepavyksta atgauti. Maža to, pa-aiškėjo, kad visą dešimtmetį verslinin-kas minėtame sklype nemokėjo jokiomokesčio valstybei ir galbūt neteisėtaiįrengtoje stovyklavietėje už nakvynęrinko pinigus iš poilsiautojų.

Tokias išvadas padarė neseniai tyri-mą atlikusi speciali Valstybinės sau-gomų teritorijų tarnybos sudaryta ko-misija, Pajūrio regioninio parko (PRP)vadovybei rekomendavusi imtis pri-verstinių turto perėmimo veiksmų.

Statė be leidimųItin ramiame ir jaukiame Karklės

kaime, esančiame tarp Palangos irKlaipėdos, kavinė ir stovyklavietė“Žiogelis” veikė nuo 2002-ųjų. Poil-siautojų nestigo, mat šalia kavinėsplytinčioje pievoje buvo galima apsi-nakvoti mediniuose nameliuose arbapalapinėse. Visas šis kompleksas - voskeli šimtai metrų nuo jūros, o greta -krepšinio, futbolo aikštelės, įrengtas

paplūdimys ir mokama automobiliųstovėjimo aikštelė.

Tuometinis PRP vadovas Arvy-das Urbis (jis iš posto pasitraukėper vadinamąjį žemgrobių skanda-lą, kai buvo patekęs į Specialiųjų ty-rimų tarnybos akiratį) 2002 metaispasirašė valstybinės žemės dešim-ties metų nuomos sutartį su versli-ninko Vilmanto Pielikio individua-lia įmone. A.Urbis sudarė sąlygas

PRP direkcijos valdomame 2,65 hadydžio sklype pastatyti kavinę,įrengti kempingą. Verslininkas netik įrengė stovyklavietę, bet ir pa-statė 8 naujus įvairios paskirties lai-kinus statinius. Dabar paaiškėjo,kad nei kempingas, nei statiniai to-je vietoje negalėjo būti įrengiami.

A.Urbiui pasitraukus iš pareigųnaujoji PRP vadovybė ne kartą V.Pie-likio prašė nugriauti be privalomų

leidimų atsiradusius statinius, tačiaunesulaukus reakcijos 2006 metaiskreiptasi į teismą. Po ketverius metustrukusių ginčų 2010-aisiais tarp vers-lininko įmonės ir PRP direkcijos pa-sirašyta taikos sutartis. Pagal ją V.Pie-likis iki 2012 metų spalio 1 dienosturėjo pašalinti visus neturint leidi-mų suręstus statinius ir atlaisvintisklypą. Tačiau jis to nepadarė iki šiol.

Be nuomos mokesčio PRP vadovas Darius Nicius LŽ

patvirtino, kad parko direkcijai skly-po niekaip nepavyksta atgauti. “Į bu-vusį sklypo valdytoją kelis kartus krei-pėmės raštu, prašėme atlaisvintižemę, tačiau jis to nepadarė. Tad ikikovo 1-osios neatlaisvinus sklypokreipsimės į teismą, antstolius ir po-

liciją”, - teigė jis. D.Niciaus nuomone,toje vietoje ir toliau turėtų būti teikia-ma viešojo maitinimo paslauga. “Tenlankosi daugybė turistų, pro Karklęeina ir tarptautinė dviračių trasa”, -sakė jis. Tačiau vasaros sezonas artė-ja, o neatgavusi valstybinio turto PRPdirekcija nieko negali daryti.

PRP vadovas stebėjosi, kad už visą10 metų laikotarpį sutartyje nebuvonumatyta jokio valstybinės žemėsnuomos mokesčio. Taip pat jis patiki-no, kad nuo vasaros toje pajūrio vie-toje nebebus teikiamos palapiniųmiestelio paslaugos. “Pagal mūsų par-

ko dokumentus, jokia stovyklavietėten nenumatyta, todėl ir palapiniųmiestelis galbūt buvo nelegalus, norsankstesnė parko vadovybė ir buvo iš-davusi leidimą”, - sakė D.Nicius.

Susisiekus su UAB “Pajūrio žio-gelis” vadovu V.Pielikiu, šis patiki-no, kad valstybinės žemės neatlais-vina, nes tam nebuvo palankių orosąlygų. “Juk ten per tiek metų labaidaug ko pristatyta, o dabar šalta,kaip aš plyteles išlupsiu iš žemės? -klausė verslininkas. - Bet galėtų jukir palikti tuos mūsų namelius, deko-ratyvines kavinės aplinkos puošme-nas. Kavinė buvo kaip Karklės bend-ruomenės susibūrimo vieta, labainoriai stovyklavietėje apsistodavoturistai.” V.Pielikis tikino, kad me-dinis kavinės pastatas vertas mažiau-siai 200 tūkst. litų.•

Valstybės sklype kaip savo kišenėje

PRP vadovas stebėjosi,kad už visą 10 metųlaikotarpį sutartyje

nebuvo numatyta jokio valstybinės

žemės nuomos mokesčio.

Trumpai

Šios kavinės šeimininkai nuo spalio neatlaisvina PRP valdomo sklypo. / Deniso Nikitenkos nuotrauka

Dienos temos 52013 02 26Lietuvos žinios

Atkelta iš•1 p.

“Dėl sklype esančių elektros per-davimo linijos stulpų ir elektros pa-stotės aš neturiu galimybės šio žemėssklypo naudoti pagal jo paskirtį - už-siimti žemės ūkio veikla”, - LŽ sakėP.Šonta. Ūkininko skaičiavimu, šiestatiniai užima beveik dešimtadalį josklypo. O jeigu nuo bendro ploto at-mestum žemę po pastatais, dirbamosžemės lieka tik lopinėlis. Pašnekovasskaičiuoja ir kitaip - ūkininkaujantdešimt metų, iš jų vieni metai dėl sve-timkūnių bus tuščio triūso, jokio pel-no neduodantis laikotarpis.

“Ne vien mažesniu derliumi gali-ma skaičiuoti nuostolius. Stulpas -tai nemažas kvadratinis žemės lopi-nėlis. Dirbdamas žemę, traktoriumikliuvinį turi iš tolo aplenkti. O tai -ir papildomos degalų sąnaudos”, -dar kitaip patiriamą nuostolį skai-čiuoja P.Šonta ir priduria, kad skly-pą su technika išvažinėja ir elektri-kai, atvykę apžiūrėti ir remontuotistulpų bei elektros pastotės.

Paliko be elektrosPerkant sklypą, dokumentuose ne-

buvo pažymėtas elektros linijos beielektros pastotės servitutas - išimtinėteisė elektros tiekėjams naudotis šiažeme. Be to, energetikai nebuvo suda-rę su P.Šonta jokios elektros tiekimosutarties. Pasak ūkininko, tai buvo tei-sinis pretekstas kreiptis į elektrosskirstytojus dėl kompensacijos.

Tačiau teisybės ieškojimas vyruiatsirūgo. Pirma, ką jis sužinojo - Re-gistrų centre atsirado įrašai apie josklype esantį servitutą gelžbetoni-niams stulpams ir elektros pastotei.Buvo teisinamasi, kad servitutas ne-pažymėtas dėl neapsižiūrėjimo. Ant-ras akibrokštas buvo tai, kad ūkinin-ko sodyba netrukus buvo palikta...be elektros. “Už elektrą mokėdavaureguliariai, kas du mėnesius. Nieka-da neturėjau skolų. Tačiau vieną die-ną gavau laišką, kad vėluoju sumo-kėti daugiau nei 70 litų už elektrosenergiją. Man pagrasinta antsto-liais”, - prisiminė ūkininkas. Jis pri-sipažino, kad jam kraujas užvirė, jukprivati įmonė siuntinėja raštus netnaujų sutarčių nepasirašiusi.

Tada P.Šonta į elektros tiekėjuskreipėsi su verslo pasiūlymu. “Siū-liau sumažinti man mokestį uželektrą arba tiekti dalį energijos ne-mokamai. Tačiau jie net į kalbas ne-sileido”, - piktinosi jis.

Ūkininkas išbandė ir diplomati-ją - į tuometinį Vakarų skirstomų-jų tinklų (VST) Joniškio skyriausviršininką Marių Šimanskį kreipė-si raštu, prašydamas “spręsti iški-lusį konfliktą dėl VST turto”. Ta-čiau šis tik raštu nurodė, kad “teisėnaudotis jūsų žemės sklypu akcineibendrovei VST yra suteikta teisėsaktais”. Girdi, elektros perdavimolinija sklype atsiradusi dar 1970metais, vėliau Vyriausybė priėmėnutarimą bei su juo susijusius teisės

aktus, kurie nusako tokių elektroslinijų saugų eksploatavimą nusta-tant apsaugos zonas. “Dėl šių prie-žasčių manome, kad nėra jokio pa-grindo reikalauti mokėti nuostoliųatlyginimą ar kompensaciją už nau-dojimąsi žeme”, - atsakyme ūkinin-kui rašė M.Šimanskis, mandagiaižadėdamas “iškilus papildomiemsklausimams” į juos atsakyti.

“Bet aš žemę pirkau be servitutų,sklypo plotas skaičiuojamas kartu suapsauginėmis zonomis, kurios pa-slapčia tapo servitutinės. Kodėl manturėtų skaudėti galvą, kas padarė klai-dą - matininkai ar servitutu nepasirū-pinę energetikai?” - klausia P.Šonta.Jis sako, kad jaučiasi ne tik apgautas,bet ir savotiškai reketuojamas, nega-lėdamas naudotis dalimi jam prik-lausančios nuosavybės. Kita vertus,svarstė ūkininkas, jei energetikų tur-tui nebuvo servituto - jis buvo neįtei-sintas Registrų centre, - galima ma-nyti, kad žemę jis pirko kartu sustulpais bei elektros pastote.

Energetikai ne tik nesileido į kalbasdėl stulpų bei elektros pastotės, bet irnesutiko atnaujinti elektros energijostiekimo. P.Šonta su ieškiniu kreipėsiį Joniškio rajono apylinkės teismą pra-šydamas įpareigoti energetikus suda-ryti su juo sutartį. Tačiau teismas ieš-

kinio nepriėmė motyvuodamas, kadieškovas nepristatė dokumentų, ar jisbuvo raštu informuotas apie nutrau-kiamą elektros tiekimo sutartį. “Apiekokius dokumentus galima kalbėti, kaienergetikai su manimi nebuvo suda-rę jokios sutarties”, - teismo motyvaispiktinosi P.Šonta.

Nuostolis ekonomiškai pagrįstas

Pasak P.Šontos, šalies ūkininkųlaukuose - tūkstančiai elektros stul-pų ir elektros pastočių, kai kur dėlelektros oro linijų apsaugos zonųnegalima įdirbti dešimčių hektarų.Ūkininkams tai - nuostolis, kurionenorima atlyginti.

Dar 2009-aisiais tuometinis že-mės ūkio ministras Kazys Starkevi-čius, susitikęs su Ūkininkų sąjun-gos atstovais, pripažino, kad “stulpųproblema” egzistuoja ir ją būtinaspręsti. P.Šontos teigimu, tada mi-nistras įpareigojo Lietuvos agrari-nės ekonomikos instituto moksli-ninkus apskaičiuoti, kokią žalą darošie laukuose styrantys svetimkūniai,pasidomėti užsienio šalių praktika,kas ir kaip kompensuoja kasmet pa-tiriamą žalą.

Mokslininkai apskaičiavo, kadaplink kiekvieną stulpą neįdirbda-mas žemės, traktoriumi jį aplenk-damas, ūkininkas patiria maždaug80 litų nuostolio per metus, mat ne-gauna dalies derliaus, jam tenka su-naudoti daugiau degalų, pirkti che-mikalų piktžolėms naikinti arba jasšienauti. Būtent vadovaudamasisšia metodika P.Šonta teismui ir nu-rodo kasmet patyręs 1520 litų tur-tinės žalos.

“Gaila, kad ministro užsidegimasbuvo vienadienis”, - sakė ūkininkas.Ar iš tiesų P.Šontos reikalavimas“susimokėti už elektros stulpus” nė-ra absurdiškas, utopinis? Ūkininkasmano, kad taip nėra, ir baksteli pirš-tu - iš pažįstamo olando fermeriogirdėjęs, kad Olandijoje elektros tie-

kėjai moka už naudojimąsi svetimažeme. Todėl P.Šonta ragina burtisšalies ūkininkus, sukilti ir reikalau-ti atlyginti nuostolius. “Ūkininkasdirba, kad gautų pelną. Energetikaitaip pat skaičiuoja pelną, ir ne betkokį, o milijoninį. Tačiau jame yrair ūkininko dalis, kurios nenorimaatiduoti”, - P.Šonta rėžė dar vienąargumentą.

Ūkininkas savo teisumą įrodinė-jo dar vienu argumentu - norėda-mas į nuosavą žemę atsivesti naująelektros liniją ir pirkti elektros ener-giją, privalai energetikams kompen-suoti trečdalį linijos išlaidų. “Tai galturėčiau būti šios įmonės dalinin-kas?” - svarstė P.Šonta.

LESTO komentarasDėl ūkininko P.Šontos reikalavi-

mų ir jo ieškinio teismui “Lietuvosžinios” kreipėsi į LESTO ir paprašėišdėstyti poziciją. Bendrovės atsto-vas Ernestas Naprys nebuvo linkęs įilgesnes diskusijas ar svarstymus.

“Jūsų prašoma pakomentuoti si-tuacija yra dviejų subjektų - ABLESTO ir privataus asmens - teis-minis ginčas. Pažymėtina, jog šisteisminis ginčas nėra pasibaigęs irgalutinis neskundžiamas sprendi-mas nėra priimtas. Gerbdami savoklientus, informaciją apie kilusiusginčus laikome konfidencialia ir šiąinformaciją atskleisti ir/ar komen-tuoti neturime teisinio pagrindo.

Pažymėtina, kad LESTO įrengi-niams, kurie buvo įrengti iki 2004metų liepos 10 d., t. y. iki įsigaliojantElektros energetikos įstatymui, šiuoįstatymu buvo nustatyti įstatyminiaiservitutai nekilnojamiems objek-tams, kuriuose šie įrenginiai buvoįrengti. Įstatymas nenumatė jokio ža-los atlyginimo dėl servitutų nustaty-mo”, - teigiama atsakyme redakcijai.

Aktualu smulkiesiems ūkininkams

Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS)vicepirmininkas Raimundas Jovaraus-kas LŽ pripažino, kad P.Šontos kelia-ma problema iš dalies yra aktuali.“Priimant naująjį Energetikos įstaty-

mą, buvęs energetikos ministras Arvy-das Sekmokas buvo pasiryžęs ūkinin-kams primesti nemažą dedamosios ga-lios mokestį. Šį mokestį moka visospramonės įmonės. Mes šį mokestįbandėme užginčyti: ūkininkai daugelektros energijos naudoja tik derliausnuėmimo metu ir tik tie, kurie turi di-džiulius grūdų džiovinimo ir laikymosandėlius, tad visus metus mokėti mo-kestį, kai daugiau elektros energijos rei-kia tik kelis mėnesius, būtų buvęs ūki-ninkų apiplėšimas. Kadangi įstatymoprojekto autoriai iš pradžių nesutikodėl nuolaidų žemdirbiams, mes išsi-traukėme savo ginklą, pasakėme: “Jeitaip, mokėkite už mūsų laukuose sto-vinčius stulpus”, - R.Jovarausko teigi-mu, tik taip buvo pasiektas kompro-misas dėl dedamosios galios mokesčio.

Pasak LŪS vicepirmininko, dabardedamosios galios mokestį moka tiktie ūkininkai arba žemės ūkio bend-rovės, kurios turi daug elektros ener-gijos vartojančius elektros prietaisus.“Jei ūkininkas naudoja nedaug elekt-ros energijos ir nemoka dedamosiosgalios mokesčio, be abejo, jam aktua-li jo laukuose stovinčių elektros stul-pų problema. Jis patiria nuostolių,kurių energetikai nenori kompen-suoti. Manyčiau, jei susiburtų dau-giau tokių ūkininkų, Ūkininkų sąjun-ga, kaip tarpininkė, galėtų padėti šiąproblemą spręsti”, - LŽ tikino LŪSvicepirmininkas R.Jovarauskas.•

Ūkininkas išrašė sąskaitą už stulpus

Mokslininkai apskaičiavo, kad aplink kiekvienąstulpą neįdirbdamas žemės, traktoriumi

jį aplenkdamas, ūkininkas kasmet patiria maždaug 80 litų nuostolio per metus.

Ūkininkui priklausančioje žemėje yra 19 elektros perdavimo linijos stulpų, dėl kurių jis teigia patiriantis nemenką žalą. / LŽ archyvo nuotraukos

Pradėjęs ginčą su energetikais, P.Šonta sako buvęs nubaustas ir jau nevienus metus priverstas gyventi prie spingsulės. / Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

2013 02 26Lietuvos žinios6 Lietuva ir Europa

Pastaruoju metu Europos Sąjungos užsienio politikojesvarbesnės tampa mažosiosvalstybės. Jos siūlo įvairių ini-ciatyvų ir sėkmingai atstovaujaBendrijai trečiosiose šalyse.

Sakoma, kad didžiosios ES vals-tybės - Europos politikos formavi-mo varikliai. Vokietija daro įtakąES finansų politikai, Jungtinė Kara-lystė mąsto apie referendumą dėlnarystės Bendrijoje, o Prancūzija,metusi iššūkį islamistų sukilėliams,vadovauja karinei intervencijai bu-vusioje savo kolonijoje Malyje. Ta-čiau ar vien didžiosios valstybės le-mia ES užsienio politiką? Pasirodo,ne. Bendrijoje vis ryškesnis darosimažųjų narių vaidmuo, nes jos for-muoja aljansus ir plėtoja įvairias ESužsienio politikos iniciatyvas.

Vienas mažųjų valstybių koalicijųpavyzdžių - Danijos ir Airijos aljan-sas. Jis suvaidino svarbų vaidmenį for-muojant Europos Sąjungos pozicijądėl Izraelio naujakurių gyvenviečiųstatybų. Šios dvi šalys griežtai pasmer-kė Izraelio gyvenviečių statybą pales-tiniečių gyvenamose teritorijose, nes,jų įsitikinimu, tai ne tik nepajudinstaikos proceso Artimuosiuose Rytuo-se, bet dar ir paskatins smurtą bei te-roristų atakas pačiame Izraelyje.

Bendros saugumo ir gynybos poli-tikos misijos - viena iš terpių, kurio-se mažosios ES valstybės gali atliktireikšmingą vaidmenį. Čia greta pir-maisiais smuikais griežiančių Vokie-

tijos, Prancūzijos ir Jungtinės Kara-lystės vis svaresnį indėlį įdeda irAustrija, Belgija, Estija, Airija. Šios ša-lys dalyvauja taikos palaikymo ope-racijose, tarpininkauja sprendžiantįvairius konfliktus.

Jungtinės Tautos - dar viena institu-cija, kurioje mažųjų ES valstybių bal-

sas skamba garsiai. Ginklų prekybossutartį inicijavo ne tik Prancūzija irJungtinės Karalystė, bet ir Belgija, Bul-garija, Suomija, Airija bei Švedija. Jospasiūlė apriboti prekybą ginklais, ir šiiniciatyva buvo palankiai sutikta.

Mažųjų ES narių užsienio reikalųministrai sėkmingai atstovauja ES tre-

čiosiose šalyse arba net patys ten tam-pa Bendrijos atstovais, kaip Vygau-das Ušackas Afganistane. Kai ES už-sienio politikos vadovė CatherineAshton negalėjo vykti vizito į Libaną,Iraką ir Pietų Kaukazą, ją sėkmingaipakeitė Bulgarijos, Švedijos ir Lenki-jos užsienio reikalų ministrų trio. Ni-

kolajus Mladenovas, Carlas Bildtas irRadoslawas Sikorskis buvo pagirtiBriuselyje už iniciatyvumą ir puikiaiišreikštą ES poziciją.

Tačiau mažųjų valstybių ministrųaktyvumas dažnai vertinamas irpriešiškai. N.Mladenovo aktyvūsveiksmai Artimuosiuose Rytuose irŠiaurės Afrikoje sulaukė nemalo-naus atsako, nors jis pats buvo nelin-

kęs to paisyti. Bulgarijos ministronesustabdė net Burgaso mieste įvyk-dytas teroristinis išpuolis, nuo ku-rio nukentėjo nemažai jo šalies gy-ventojų. N.Mladenovas ėmėsi naujųES užsienio politikos iniciatyvų irstengėsi, kad jo valstybė aktyviai įsit-rauktų į bendrą ES užsienio politi-ką. Gaila, kad praėjusią savaitę at-sistatydinus Bulgarijos vyriausybeiposto neteko ir šis ministras.

Taigi ES užsienio politiką lemia nevien didžiosios valstybės. Mažųjų ESnarių iniciatyvos dažnai sulaukia pri-tarimo ir tampa pagrindiniu Bendri-jos užsienio politikos varikliu. •

Mažųjų balsas skamba garsiai

Pažadėjęs kiek įmanoma grei-čiau susitarti dėl finansiniogelbėjimo paketo beveik bank-rutuojančiai šaliai dešiniųjųlyderis Nikas Anastasiadis laimėjo Kipro prezidento rinkimus. Po šių rinkimų Europos Sąjungoje (ES) neliksprezidento komunisto.

Per antrąjį rinkimų ratą dešiniosiospartijos “Disy” vadovas surinko 57,5proc. balsų ir įveikė komunistų palai-komą Stavrą Malą (už šį balsavo 42,5proc. kipriečių). Vos sužinojęs rinki-mų rezultatus sausakimšame Nikosi-jos stadione, kur dominavo Graikijos,o ne Kipro vėliavos, nuo pat rinkimųpradžios favoritu laikytas N.Anasta-siadis pasakė pergalės kalbą, kuriojepažadėjo įgyvendinti ambicingą struk-tūrinių pokyčių ir reformų programątiek valstybėje, tiek ekonomikoje.“Kipras priklauso Europai. Atkursimepasitikėjimą mumis Europos ir tarp-tautinėje arenoje”, - sakė akiniuotasproeuropietiškų pažiūrų lyderis, vado-vaujantis helenistine kryptimi besidi-džiuojančiai partijai “Disy”. Jis paža-dėjo diskutuoti ir bendradarbiauti suKipro partneriais Europoje, kad kiekįmanoma anksčiau būtų užbaigtos de-rybos su ES ir Tarptautiniu valiutosfondu (TVF) dėl finansinio gelbėjimosutarties, - tai padėtų “apsaugoti pa-žeidžiamas grupes, socialinę santarvęir taikius darbo santykius”. Būsimasisšalies vadovas pasidžiaugė, kad jam su-teiktas “aiškus ir tvirtas mandatas ko-voti už Kiprą” derybose su Briuseliudėl maždaug 17 mlrd. eurų (58,7 mlrd.litų) pagalbos. Beveik bankrutuojan-čiam Kiprui, kurio nuosmukį nemažadalimi lėmė jo bankai, tvirtai susiję suišgyvenančia didžiulę krizę Graikija, šipagalba būtina kaip oras.

Jau per savo rinkimų kampanijąN.Anastasiadis pabrėžė, kad pritarsgriežtoms priemonėms, kurių reika-lauja TVF. Jo varžovas, komunistųpalaikomas S.Malas taip pat pasisakėuž finansinį gelbėjimą, bet buvo priešgriežto taupymo priemones.

Šiuos svarbius Kiprui rinkimus,kuriuose dalyvavo net 81,5 proc. sa-los gyventojų, atidžiai stebėjo 16 ki-tų euro zonos šalių. Jų finansų mi-nistrai buvo atidėję sprendimą dėlsiūlomo finansinės pagalbos paketoiki derybų su naujuoju šalies lyderiu.Tokie rinkimų rezultatai labai pra-džiugino Europos Komisijos (EK)pirmininką Jose Manuelį Barroso irvisą EK, kuri prognozuoja, kad šie-met Kipro ekonomika susitrauks 3,5proc. (pernai - 2,3 proc.) ir smuki-mas truks iki 2016 metų. Saloje jau

smarkiai smuko pragyvenimo lygis,o nedarbas sausio mėnesį sudarė 14,7procento. Dabar, kai prezidentu iš-rinktas N.Anastasiadis, kuris palaikoglaudžius ryšius su Vokietijos kanc-lere Angela Merkel, kaip pabrėžė po-litikos analitikai, “atsirado tikimybė,kad bus geras klimatas ir supratimastarp Nikosijos ir Briuselio”. Dabarti-nis Kipro prezidentas Demetris Kris-tofijas, vadovaujantis stipriai partijai“Akel”, finansinės pagalbos paprašėdar praėjusį birželį, tačiau derybosužsitęsė, nes kadenciją baigiantis pre-zidentas komunistas priešinosi ESspaudimui privatizuoti pelningasvalstybines įmones, be to, šalyjetrūksta finansinio skaidrumo.

66 metų N.Anastasiadis perimsšalies vairą penkeriems metams va-sario 28 dieną.•

Ukrainos prezidentas ViktorasJanukovyčius išskrido į Briuselyjevyksiantį viršūnių susitikimą,kuriame tikimasi sudaryti politinį ir prekybos aljansą su Europos Sąjunga (ES).

“Šiame viršūnių susitikime turėtųįvykti lūžis, nes dabar atsiveria nau-ja istorinė galimybė pasiekti ES ir Uk-rainos santykių proveržį”, - sakė ESVadovų Tarybos pirmininkas Her-manas Van Rompuy. ES pranešimetaip pat sakoma, kad šis viršūnių su-sitikimas “vyks lemiamu momentu”.

Abi šalys tikisi jau ateinantį lapkri-tį pasirašyti politinį paktą - asociaci-jos sutartį, taip pat laisvosios prekybossutartį, nors kelis mėnesius vyko įnir-tingi ginčai dėl žmogaus teisių padė-ties Ukrainoje, ypač dėl buvusiospremjerės Julijos Tymošenko ir keliųbuvusių jos ministrų kalinimo.

Kijevui nuteisus ir už įgaliojimų per-žengimą įkalinus 2004 metų Oranži-nės revoliucijos lyderę, smarkiai pa-blogėjo Ukrainos santykiai su Vakarųšalimis. Ukrainos prezidentas V.Janu-kovyčius buvo kaltinamas manipu-liuojantis teismais, siekdamas pašalin-ti savo pagrindinę politinę priešininkę.

Asociacijos sutartis, kuri taptų pa-grindu plačiai sutarčiai dėl laisvosiosprekybos, buvo inicijuota pernai kovą,nors abiejų šalių santykiai buvo ganaįtempti. Šią sutartį tikimasi pasirašytiper ESir Rytų partnerystės programo-je dalyvaujančių šalių viršūnių susiti-kimą Vilniuje ateinantį lapkritį. Tačiaupernai gruodį 27 nares turinti Bendri-ja nustatė sąlygas šios sutarties pasira-šymui. Bendrija reikalavo imtis teismųreformos ir nustoti taikyti, anot ES,“pasirinktinį teisingumą” politineiopozicijai.

V.Janukovyčius tvirtino, kad integ-racija į Europą tebėra Ukrainos prio-ritetas, tačiau skundėsi, kad Kijevas“nesulaukė jokio palaikymo, netgi jo-kios užuojautos” iš ES per pastarųjųmetų ginčus su Rusija dėl dujų.Praeitą savaitę Ukrainos ambasado-rius prie ES Kostiantynas Jelisejevassakė, kad jo šalis nenori prisidėti prieRusijos vadovaujamos Muitų sąjun-gos. “Mes norime eiti į Vakarus”, -tvirtino jis.

V.Janukovyčiui viešint Briuselyje,tūkstančiai protestuotojų išėjo į Kijevogatves ragindami integruoti Ukrainą įES ir paleisti J.Tymošenko•Euobserver.com, AFP, Reuters, BNS, LŽ

Paskutinis šansas Ukrainai

Bendrijoje vis ryškesnisdarosi mažųjų narių

vaidmuo, nes jos formuoja aljansus ir

plėtoja įvairias ES užsienio politikos

iniciatyvas.

Iš bankroto trauks dešinysis

Į aktyvią buvusio Bulgarijos premjero N.Mladenovo užsienio politiką reagavo ir teroristai. / AFP/Scanpix nuotrauka

Prezidentu išrinktą N.Anastasiadį audringai sveikino Kipro gyventojai.

V.Janukovyčius nori su ES pasirašyti asociacijos ir laisvosios prekybos sutartis.

Pasaulis 72013 02 26Lietuvos žinios

To laukia lyderiai, su kuriais per savo pirmą kelionę į užsienįsusitiks naujasis JAV valstybėssekretorius.

Pirmiausia Johnas Kerry atskridoį Londoną ir ten susitiko su JungtinėsKaralystės ministru pirmininku Da-vidu Cameronu bei savo kolega Wil-liamu Hague’u. Vėliau jis vyks į kitassvarbiausias Europos sostines, Tur-kiją bei Artimuosius Rytus. Lyderiai,su kuriais susitinka naujasis JAV dip-lomatijos vadovas, nori išgirsti J.Ker-ry idėjas dėl Sirijos, Irano bei Izrae-lio ir palestiniečių konflikto.

Iš viso per 11 dienų J.Kerry aplan-kys 9 šalis ir grįš namo kovo 6 dieną.Be Londono, jis dar viešės Berlyne,Paryžiuje, Romoje, Ankaroje, Kaire,Rijade, Abu Dabyje ir Dohoje.

Didelių proveržių nelaukiamaStipriausias kelionės akcentas - Si-

rija, todėl J.Kerry deda daug vilčių įvizitą Romoje, kur jis tikisi susitikti suSirijos opozicijos atstovais ir jų rėmė-jais iš kitų šalių. Konfliktas Sirijojetrunka jau dvejus metus, o preziden-tas Basharas al Assadas vis nenuver-čiamas. Per Sirijos pilietinį karą žuvojau 70 tūkst. žmonių. Prezidentas Ba-rackas Obama remia Sirijos opozici-ją, bet ne ginklais. Sukilėliai jų gaunaiš tokių šalių kaip Kataras ir SaudoArabija, tačiau, palyginti su B.al Assa-do armija, yra prastai ginkluoti. SuJ.Kerry keliaujantys JAV pareigūnaineatskleidė, kokių naujų idėjų smur-tui Sirijoje nutraukti vežasi JAV vals-tybės sekretorius.

Ypatingo proveržio nesitikima irBerlyne, kai šiandien (antradienį)J.Kerry susitiks su Rusijos užsienio rei-kalų ministru Sergejumi Lavrovu.Maskva drauge su Kinija blokuojaJungtinių Tautų Saugumo Tarybos re-zoliuciją dėl sankcijų B.al Assado reži-mui. Rusija tvirtina, kad opozicijos irvyriausybės taikos deryboms keliama

sąlyga, kad B.al Assadas pasitrauktų,reiškia, jog tokios derybos niekada ne-įvyks. JAV ir Europos remiama opozi-cija pasisako vienareikšmiškai: B.al As-sadas negali vaidinti jokio vaidmensnumatant Sirijos ateities valdymą.

Jau ilgą laiką įvairių šalių diplomatainesėkmingai mėgina įtikinti Iraną ap-riboti savo branduolinę programą. Te-heranas įtariamas, kad prisidengęs ci-viline branduoline programa kuriaatominius ginklus. Tokią galimybę Iz-raelis, vienintelė branduolinė jėga Arti-muosiuose Rytuose, laiko egzistencinegrėsme. Iranas tikina, kad jo programaskirta tik taikiems tikslams - generuotielektrą ir kurti medicinos izotopus. Ka-žin ar Saudo Arabijos karalius Abdul-lah ką nors pasakys J.Kerry dėl Irano

bei Izraelio ir palestiniečių konflikto.Jis labiau norės išgirsti ir sužinoti, koksbūtų naujas JAV požiūris šiais klausi-mais, kokį naują veidą J.Kerry žada su-teikti JAV politikai.

Nors Artimųjų Rytų taikos proce-sas “gulės” ant stalo per derybas Tur-kijoje, Egipte ir Saudo Arabijoje, į Iz-raelį ar palestiniečių teritorijas J.Kerrynevyks.

Europiečiai susidomėjęJ.Kerry sprendimas per pirmą ke-

lionę vykti į Europą labai skiriasi nuoto signalo, kurį pasiuntė jo pirmtakėHillary Clinton, pasirinkusi keliauti įAzijos ir Ramiojo vandenyno šalis. Įtą patį regioną savo pirmojo užsieniovizito vyko ir prezidentas B.Obama.

Buvęs Masačusetso senatorius ir2004 metų demokratų kandidatas įprezidentus J.Kerry beveik tris dešimt-mečius praleido JAV Senate dirbdamasužsienio reikalų komitete. Diplomatosūnus, vaikystėje gyvenęs Berlyne ir tu-rintis artimų giminių Prancūzijoje, yrakarštas transatlantinių ryšių rėmėjas.Tai geras ženklas Europai. Europiečius,ypač britus, labai domina B.Obamospaskelbta žinia, kad JAV ir EuroposSąjunga pradėjo derybas dėl laisvosiosprekybos zonos. Su J.Kerry vykstan-tys pareigūnai tikisi Europos partne-rių palaikymo, nors “neturi iliuzijų dėlsunkumų ir kliūčių kuriant šią zoną”.

Trečiadienį J.Kerry atvykus į Pary-žių per pokalbius su prezidentu Fran-cois Hollande’u ir užsienio reikalųministru Laurent’u Fabius dominuosMalio reikalai. Toje Afrikos šalyjeamerikiečiai teikia Prancūzijos pajė-goms logistinę pagalbą. •Reuters, SkyNews, BBC, LŽ

Kokių naujų idėjų atveža J.Kerry PRISAIKDINTA PIRMA PREZIDENTĖPark Geun Hye vakar buvo pri-saikdinta ir tapo pirmąja PietųKorėjos prezidente moterimi. Ket-virtos pagal dydį Azijos ekonomi-kos lyderė, buvusio autoritarinioPietų Korėjos karinio lyderio duk-ra, susiduria du dideliais iššūkiais,tokiais kaip lėtas ekonomikos au-gimas ir didėjantis lėšų poreikissocialinėms programoms vienojeiš sparčiausiai pasaulyje senstan-čių visuomenių. 61 metų ParkGeun Hye, davusi prezidentopriesaiką 70 tūkst. žmonių aki-vaizdoje Nacionalinio Susirinki-mo pastate Seule, pažadėjo netole-ruoti jokių Šiaurės Korėjosprovokacijų ir pareikalavo, kadPchenjanas nedelsiant “atsisakytųsavo branduolinių ambicijų”.Šiaurės Korėja prieš kurį laiką atli-ko trečią branduolinį bandymą irdėl to užsitraukė tarptautinį pa-smerkimą bei Jungtinių Tautų gra-sinimą sugriežtinti sankcijas. “Ne-seniai Pchenjano atliktasbranduolinis bandymas yra iššūkisKorėjos žmonių išlikimui ir atei-čiai. Būtina atsiminti, kad didžiau-sia auka taps ne kas kitas, o patiŠiaurės Korėja, - pabrėžė naujojiprezidentė ir pridūrė: - Netole-ruosiu jokių veiksmų, kurie keltųpavojų mūsų žmonių gyvybėms iršalies saugumui.” Tačiau kartu jipažadėjo tęsti pasitikėjimo politikąsu Pchenjanu. Park Geun Hyepradėjo eiti pareigas praėjus dau-giau kaip 50 metų, kai jos velionistėvas, nuožmus antikomunistasPark Chung Hee, užgrobęs valdžiąper karinį perversmą, tapo dikta-toriumi. Jis 18 metų valdė PietųKorėją geležiniu kumščiu, kol ga-liausiai buvo nužudytas, ir iki šiolyra vertinamas prieštaringai. Kaikurie giria Park Chung Hee už tai,kad ištraukė šalį iš skurdo, betdaugelis smerkia dėl žmogaus tei-sių pažeidimų.

Trumpai

Didžiosios Britanijos premjeras D.Cameronas (dešinėje) priėmė JAV valstybės sekretorių J.Kerry Dauningstrite 10.PA/Scanpix nuotrauka

J.Kerry, diplomato sūnus, vaikystėje gyvenęsBerlyne ir turintis artimų giminių Prancūzijoje,

yra karštas transatlantinių ryšių rėmėjas.

2013 02 26Lietuvos žinios8 Pasaulis

Popiežiaus Benedikto XVIsprendimas atsistatydinti ir pa-sipylę siūlymai modernizuotiŠventąjį Sostą, kone atmetantkrikščionybės skelbiamas tiesas,paragino žinomą Prancūzijos filosofę, istorikę ir rašytojąChantal Delsol svarbiausiamedešiniųjų dienraštyje “Le Figa-ro” priminti pasauliui, kas yrakrikščionybė.

“Šiandien mums nuolat šaukiama,kad krikščionybės daugiau nebėra”, -pradeda savo straipsnį Ch.Delsol. Ji pri-mena, jog “reikia kalbėti ne tik apiekrikščionybę kaip religiją, bet ir apiekrikščionybę kaip bendrosios kultūros,kurioje dominuoja krikščioniško po-būdžio moralė, įstatymai atitinka krikš-čioniškus principus, o politika, ekono-mika ir moralė yra paženklintoskrikščioniškos tradicijos antspaudu, įk-vėpėją”. Ir tęsia: “Mūsų kultūra yra iš-augusi krikščionybės viduje, tad atskir-ti vieną nuo kitos būtų labai sudėtinga.Pašalinti krikščionybę, vadinasi, sunai-

kinti jos suformuotą kultūrą. Tai būtųtas pats kaip bandymas sunaikinti žmo-gaus prancūziškas arba vokiškas šak-nis. Taip darydami tik paverstume jįzombiu”, - dienraštyje “Le Figaro” ra-šo filosofė. Ch.Delsol piktinasi, jog da-bar žmones bandoma įtikinti, kad pa-kanka atsisakyti prie Vakarų kultūrosprisiklijavusių dirbtinių papročių, irbus galima išsivaduoti iš obskurantiz-mo, nepakantumo bei mačizmo.

“Kas yra Vakarų kultūra, jei nekrikščionybės produktas. Krikščioniš-kajam pasauliui būdingos krikščioniš-kos kilmės vertybės, kurias pripažįstair tikintieji, ir ateistai, nes būtent perjas suvokiamas žmogiškasis orumas,grindžiamas žmogaus teisėmis, šiuo-laikine demokratija, tolerancija, laisvuverslu ir panašiais dalykais. Todėl ste-bina parodomasis siekis nušluoti reli-giją nuo žemės paviršiaus, ištrinti ją išgyventojų atminties ir sąmonės. Tassiekis turi šį tą revoliucingo ir totalita-rinio. Kiekvieną kartą, kai buvo ban-doma ištrinti praeitį, tų pastangų re-zultatas būdavo ne nauja kultūra,atsiradusi iš nebūties ir laisva nuo se-

nojo šlamšto, o kažin koks nuogas lau-kiniškumas. Susidaro spūdis, kad irFEMEN merginos nusprendė grįžtiprie gyvenimo medžiuose, - įspėja fi-losofė, o straipsnį baigia tokiais žo-džiais: - Negalima nepripažinti, jog di-džioji dalis mūsų kultūros laimėjimų,kuriais taip didžiuojamės, yra būtentkrikščionybės vaisiai. Krikščionybėspriešininkai mano, kad Dievas nelei-džia eiti į priekį pažangos keliu, bet jukbūtent krikščioniškoji kultūra sumanėpažangą kaip sekuliarų išsigelbėjimovariantą. Mes tampame prieštaravimųįkaitais: žmogaus teisėms suteikiamassakralinis statusas, o krikščionybė de-monizuojama. Tačiau žmogaus lais-vės - tiesioginė krikščionybės pasek-mė. Neįmanoma likti šizofreniku labaiilgai. Jei krikščionybės demonizavimasįleis šaknis, išbarstysime, o paskui irvisiškai prarasime tai, ką labiausiai ver-tiname. Manydami, kad išsivaduoja-me, mes tiesiog neriame sau kilpą antkaklo.” •BBC, Reuters, AFP, Newsru.com, “Le Figaro, LŽ

Dar vienai kadencijai iki 2018metų Nacionalinio susirinkimoperrinktas Kubos prezidentasRaulis Castro pareiškė, kad dau-giau aukščiausio šalies postonebesieks, ir įvardijo savo įpėdinį.

81 metų R.Castro formaliai perėmėvaldžią iš savo susirgusio brolio Fidelio2006 metais, kai tapo laikinuoju prezi-dentu, o 2008-aisiais šis postas jam buvoperduotas oficialiai. Sekmadienį, kai bu-vo perrinktas, R.Castro pagaliau atsklei-dė, kad režimo ateitį norėtų patikėti savopolitiniam įpėdiniui - 52 metų MigueliuiDiazui-Caneliui. Šis komunistinio susi-rinkimo išrinktas viceprezidentu.

Tą patį sekmadienį retai viešai pasi-rodantis 86 metų Fidelis Castro, val-dęs salą penkis dešimtmečius, atvykoį asamblėjos atidarymą Havanoje. Jįšiltai sveikino daugiau kaip 600 Nacio-nalinio susirinkimo narių. F.Castro yraatsisakęs visų oficialių pareigų išsky-rus asamblėjos vicepirmininko.

Nuo 1959 metų revoliucijos Kubąvaldo vienpartinis režimas, kuriopriešakyje - broliai Castro.

Ne tai, ko laukia JAV “Tai bus mano paskutinė kadenci-

ja”, - pareiškė R.Castro įstatymų lei-dėjams. Jis sakė, kad buvo išrinktasprezidentu ne tam, jog atkurtų Ku-boje kapitalizmą, o tam, kad “palai-kytų ir toliau tobulintų socializmą, one jį griautų”; ekonomikos reformoskurs “ne tokią egalitarinę, tačiau są-žiningesnę visuomenę”.

Tapęs politiniu įpėdiniu M.Dia-zas-Canelis atrodo labai nepanašusį revoliucinę vadovybę, kurios dau-guma narių jau vyresni nei 80 me-tų. Jeigu galiausiai šis politikas irperims Kubos vairą, jis bus pirmasšios šalies lyderis, visą gyvenimą gy-venęs valdant Castro režimui.

Sprendimas pasirinkti M.Diazą-Canelį, buvusį kariškį ir profesoriųiš Vilja Klaros provincijos, vienumetu buvusį ir Kubos švietimo mi-nistru, o pastaraisiais mėnesiais ats-tovaudavusį prezidentui per kelio-nes į užsienį, pasak R.Castro, “žymigalutinį žingsnį derinant būsimąjąšalies vadovybę, lėtai ir tvarkingaiperduodant svarbiausius vadovau-jamus postus naujosioms kartoms”.

Tačiau šis pasirinkimas nebus es-minis pokytis, kurio Kubos režimo pa-grindinė priešininkė - Jungtinės Vals-tijos - laukia jau kelis dešimtmečius irbe jokio reikalo išleido milijonus do-lerių.

Vašingtonas seniai spaudžia kai-mynę Kubą atsiverti daugiapartineisantvarkai ir rinkos ekonomikai, ta-čiau jam nepavyko pasiekti dides-nių pasikeitimų per daugiau nei 40metų. Per šaltąjį karą ir po jo JAVstengėsi izoliuoti Kubą ir skatinti jo-je demokratinius pokyčius. Vašing-tonas nuo 1962 metų taikė Havanai,vieninteliam vienpartiniam režimuiAmerikos regione, visišką prekybosembargą. Havanos santykiai su JAVtebėra priešiški - abi šalys nėra už-

mezgusios diplomatinių santykių,Amerikos ekonominė blokada tebe-galioja.

Stumia į privatų sektoriųSavo valdymo metais R.Castro pa-

naikino kai kuriuos kubiečių laisvėssuvaržymus, pavyzdžiui, draudimąnamie turėti mobiliuosius telefonusir kompiuterius, taip pat leido Kubospiliečiams keliauti į užsienį be bran-giai kainuojančių ir sunkiai gauna-mų išvažiavimo vizų. Kubiečiai da-bar turi ir daugiau ekonominiųlaisvių, gali parduoti namus bei auto-mobilius ir juos pirkti. Išplėstas sąra-šas aktyvų, kuriuos bankai gali priim-ti kaip paskolų užstatą. Į šį sąrašąįtraukti raguočiai galvijai, brangeny-

bės, automobiliai, traktoriai, kultū-ros vertybės, namai. Šis turtas busvertinamas rinkos kainomis. Apie šiąnaujovę paskelbė valstybinis laikraš-tis “Granma”. Iki šiol užstatas galėjobūti tik piniginis. Kubos valdžia ši-taip tikisi teikti gyventojams daugiaupaskolų ir skatinti privatų verslą, ypačžemės ūkio.

Siekdama išvengti ekonomikoskracho, valdžia taip pat žada atleis-ti milijonus valstybės tarnautojų.Dėl visoje saloje įgyvendinamųekonomikos reformų darbo neteksmaždaug 20 proc. valstybinio sek-toriaus darbuotojų. Šitaip R.Castronori pastūmėti kubiečius į privatųsektorių.

Rusija nurašė skolasKubos ekonomika, ypač neteku-

si Sovietų Sąjungos paramos šiai1991 metais subyrėjus, vis labiaukrinka ir yra labai priklausoma nuokairiųjų valdomos Venesuelos. Tai-gi Kubos režimo likimas ir ateitis

taip pat priklauso nuo Venesuelosprezidento Hugo Chavezo sveika-tos būklės po vėžio operacijos. Nė-ra jokių garantijų, kad bet kurisH.Chavezo įpėdinis teiks Kubai to-kią pačią pagalbą, kaip ir dabartinislyderis socialistas.

Visai neseniai Kuboje apsilankęs irsu R.Castro susitikęs Rusijos premje-ras Dmitrijus Medvedevas pažadėjonurašyti Kubos skolą Rusijai, atsira-dusią dar SSRS laikais. Ji siekia 30mlrd. dolerių. Dalį paskolintų pinigųRusija nurašys, o kitą dalį per 10 me-tų restruktūrizuos. Šis susitarimasreiškia, kad Kuba pagaliau atsikratėmilžiniškos užsienio skolos.

Rusijos žurnalistai tik spėlioja, kaspaskatino Maskvą taip pasielgti. Gal-būt turėjo įtakos šiaurinėje Kubos pa-krantėje žvalgomi dideli naftos ištek-liai (kalbama, kad jie siekia kelismilijardus barelių, nors dar nieko ne-aptikta). Ten dirba Rusijos žvalgymokomandos ir jos turės teisę į dalį pro-dukcijos. •

Castro era Kuboje baigsis po penkerių metų

Ch.Delsol - filosofė, nuolat rašanti knygas apie šiuolaikinę katalikybę irpolitines esė apie jos įtaką žmogaus prigimčiai. / bourin-editeur nuotrauka

Broliai Fidelis (kairėje) ir Raulis Castro valdo Kubą nuo 1959 metų revoliucijos. / AFP/Scanpix nuotrauka

R.Castro: “Buvau išrinktas prezidentu ne tam,kad atkurčiau kapitalizmą Kuboje.

Bavau išrinktas ginti, palaikyti ir tobulinti socializmą, o ne jį griauti.”

Išnaikinti krikščionybę bus sudėtinga

ILONA STAŠKUTĖ

Greta stambiausių auto-mobilių gamintojų, to-kių kaip “Audi”, “Opel”ar “Nissan”, parodų sa-lėje išsirikiuos ir kur kas

mažiau žinomų prekių ženklų atsto-vai. Kai kurie jų gamina praban-gius, unikaliais sprendimais pasi-žyminčius modelius, kiti plėtojaaplinką tausojančias technologijas,o treti dar tik pradeda savo keliąautomobilių pramonės srityje ir tu-ri ambicijų ateityje įsisprausti tarpšios šakos lyderių. Tačiau smulkio-sios įmonės paprastai glaudžiasimažiausiuose stenduose ir lieka už-gožtos grandiozinius pristatymusrengiančių didžiųjų korporacijų,nors jų gaminiai ne prastesni. Ne-didelėse dirbtuvėse sukurti šedev-rai išsiskiria vienetiniais sprendi-mais ir žavi automobilizmo istorijąbranginančius mašinų mėgėjus, ku-riems automobilis yra daugiau negutransporto priemonė.

Naujiena iš toliBene daugiausia žadantis rinkos

naujokas - automobilių gamintojas išKinijos “Qoros”. Ir jis nenusiteikęspradėti darbą kukliai. Pirmasis kom-panijos pristatomas modelis, GQ3 pa-vadintas sedanas, skirtas prabangosmėgėjams. “Premium” segmento au-tomobilių gamintojų netrūksta ir da-bar, taigi naujokams bus nelengva įsi-tvirtinti. Kinijos automobilių įmonės“Chery” ir investuotojų iš Izraelio lė-šomis įkurta kompanija planuoja sa-vo gaminiuose derinti kinišką kilmęsu daugelio tautų vertybėmis ir patir-timi. Kol kas ji vargu ar gali tikėtis grei-tos sėkmės, nes prabangių modeliųrinkoje neabejotinai susidurs su stip-ria vokiškų ir į “premium” segmentąpretenduojančių automobilių “Hon-da” bei “Mazda” gamintojų konku-rencija. Bet vėliau naujas prekės ženk-las galbūt įsiskverbs ir į Europą, nesKinijos automobilių gamintojai pro-gresuoja septynmyliais žingsniais.

Turkijos įmonėms kažin ar galimapranašauti rimtą perspektyvą. Bend-rovė “Karsan”, daug metų rinkusi ki-tų prekių ženklų mašinas, ketinapristatyti vienatūrio “Concept V1”idėją. Nors automobilis turėtų būtipraktiškas, jo dizainas jau dabar at-rodo pasenęs.

Galia ir grožisVieną įspūdingiausių superauto-

mobilių ketina pristatyti Ispanijosįmonė “Spania GTA”. Ispanija nieka-da negarsėjo sportinių modelių kūrė-jais, tačiau naujasis “Spano R” stulbi-na ir išore, ir techniniais parametrais.

Prie žemės prigludęs aptakus kupėturėtų pasiekti net 1200 AG, gerokaidaugiau negu pernai Ženevoje prista-tytas 840 AG “Spano” automobilis.Manoma, kad galingesnis modelis tu-rėtų kainuoti apie milijoną JAV dolerių.

Nemažai dalyvių į Ženevos parodąatvyksta iš išskirtinių sportinių mašinųtėvynės Italijos. Šioje šalyje pagamintiautomobiliai dažniausiai išsiskiria nerekordus laužančia galia ar greičiu, betnepaprastu dizainu ir preciziška salo-no įrangos kokybe. Milane įsikūrusi“Soleil Motors” ketina nustebinti pra-bangiu “Anadi” modeliu. Nors kom-panija tvirtina, kad automobilis jau pa-rengtas gamybai, parodos lankytojaigreičiausiai pamatys tik jo koncepciją.Keistais dizaino sprendimais garsėjan-ti “Fornasari” planuoja pristatyti dukoncepcinius modelius - sportišką vi-sureigį ir penktojo dešimtmečio stiliu-

mi kurtą kupė “GiGi”. Žadama, kadbūsimi šių automobilių pirkėjai galėspasirinkti bet kokią kėbulo spalvą irkokią tik nori salono įrangą, todėl kiek-viena mašina bus it meno kūrinys.

Kadangi Italija garsėja ne tik spor-tinėmis mašinomis, bet ir siauromis

gatvelėmis, šalies gamintojai ruošia-si pademonstruoti ir mažų, ekolo-giškų transporto priemonių, tokiųkaip elektra varomas miesto mažylis“Belumbury Dany”.

Elektromobiliai iš PrancūzijosDaugiausia elektra varomų automo-

bilių į Ženevą atveža vienetinių mode-lių gamintojai iš Prancūzijos. Ne itinoriginaliai pasivadinusi įmonė “Pariss”ketina parodyti jau Paryžiaus parodo-je pristatytą 750 kg sveriantį sportinįroudsterį, kurį netrukus planuojama

gaminti masiškai. Mašina kainuos 60tūkst. eurų, todėl gali tapti rimta kon-kurente populiariausiam elektriniamsportiniam modeliui “Tesla”.

Brangesnį kūrinį žada pademons-truoti “Exagon”. Dviem elektriniaisvarikliais varomas prašmatnus “Fur-

tive eGT” iki 100 km/val. turėtų įsibė-gėti vos per 2,5 sekundės, tačiau kiekkilometrų vienu įkrovimu jis gali nu-važiuoti, kol kas neskelbiama.

Prancūzijos Ivlino regiono valdžiademonstruos keturis universitetųstudentų darbus. Iš jų įdomiausia -balsu ir gestais valdomo elektromo-bilio koncepcija.

Inžinierių šedevraiNaujienų žada ir gamintojai iš Vo-

kietijos. “Wiesmann” dar slepia deta-les, bet ketina parodyti rankomis Vo-

kietijoje surinktą sportinį modelį. Ki-ta vokiškų sportinių automobiliųįmonė “Roding” planuoja pristatytilengvesnės kėbulo konstrukcijos tech-nologiją. Pernai ši įmonė atvežė į Že-nevą ir taip itin lengvą, vos 950 kg sve-riantį, 3 litrų, 325 AG BMW varikliuvaromą dvivietį kabrioletą, taigi pri-taikius naują technologiją mašinossvorio ir galios balansas, ko gero, pri-lygtų pačių greičiausių ir geidžiamiau-sių modelių balansui. Prie sportišku-mo varžybų prisidės ir “Gumpert”.Kompanija turbūt pademonstruos darvieną į lenktyninį automobilį panašaus“Apollo” modifikaciją.

Neįtikimiausios naujienos prizą jaudabar galima atiduoti šveicarų įmo-nei “Rinspeed”. Originaliais sprendi-mais garsėjanti bendrovė pristato“microMAX” - mažytį elektra varo-mą autobusą, kuris ateityje galėtų tap-ti viešojo transporto tinklo dalimi. Įvitriną su ratais panašioje transportopriemonėje keleiviai sėdi ant aukštųsėdynių, jų patogumui autobusiukeyra įrengta bevielio interneto stotelė,įmontuotas šaldytuvas ir kavos viri-mo aparatas.•

Trasa 92013 02 26Lietuvos žinios

Ženevos “pilkieji kardinolai”

Galbūt naujas prekės ženklas “Qoros” įsiskverbs ir į Europą, nes Kinijos

automobilių gamintojai progresuoja septynmyliais žingsniais.

Juokingąjį “Rinspeed microMAX” šveicarai norėtų naudoti kaip miesto autobusą. / Gamintojų nuotraukos

“Spania GTA Spano R” turėtų būti dar greitesnis ir brangesnis už pernai pristatytą standartinį “Spano” modelį.

Kinijos automobilių gamintojas “Qoros” tikisi pasivaržyti su prabangių vokiškų ir japoniškųmašinų koncernais.

Iki tarptautinės automobilių parodos Ženevoje liko vos savaitė. Dalyviai jau rengiasi naujųmodelių pristatymui ir rikiuoja mašinas erdvioje salėje. Kol neprasidėjo didžiausias šurmulys,verta apžvelgti tas kompanijas, kurių vardai pradings garsiausiųjų šešėlyje.

ARVYDAS JOCKUS

Netikrumas dėl ūkio raidos ir finansų sektoriaus perspekty-vų varžo įmonių norą prisiimtipapildomus finansinius įsipa-reigojimus, o krizės išgąsdintibankai neskuba atsukti paskolų čiaupo.

Per krizę išaugusį įmonių poreikįskolintis apyvartiniam kapitalui pa-mažu keičia noras finansuoti investi-cijas. Finansiškai pajėgias įmonesypač vilioja šiuo metu mažos palūka-nų normos. Tačiau ne visų sektoriųįmonės bankuose laukiamos.

Grįžo į pradinį lygįLietuvos pramonininkų konfede-

racijos (LPK) Ekonomikos ir finansųdepartamento analitikas AleksandrasIzgorodinas verslo kreditavimo atsi-gavimo nepastebi, o bankų ir verslosantykiams apibūdinti siūlo “stagna-cijos” terminą.

“Negalime kalbėti apie kreditavi-mo atsigavimą. Nuo praėjusių metųbalandžio matėme šiokį tokį verslopaskolų suaktyvėjimą, kuris tęsėsimaždaug iki lapkričio. Tačiau gruodįverslo paskolų portfelis iš esmės buvotokio pat lygio kaip ir gegužę. Galimasakyti, kad grįžome į tą patį lygį, nuokurio ir prasidėjo kreditavimo atsiga-vimas”, - dėstė A.Izgorodinas.

Jis sakė, kad praėjusių metų ba-landį verslo paskolų portfelį sudarė26,8 mlrd. litų, rugpjūtį paskolos iš-augo ir siekė 27,3 mlrd. litų, o gruo-dį vėl nukrito iki 27 mlrd. litų.

“Paskolų verslui augimas išliekabanguojantis ir yra veikiau trumpa-laikis nei ilgalaikis. Teisingiausia, kogero, būtų teigti, kad matome verslokreditavimo stagnaciją. Rinka yrašiek tiek apsnūdusi”, - apibendrinoA.Izgorodinas.

Tokias tendencijas, ekonomistonuomone, lemia ir bankų nenorasskolinti, ir prastos įmonių vadovųnuotaikos. “Naujų paskolų paklausagamybos sektoriuje išlieka maža. Pa-vyzdžiui, kreditavimo poreikio indek-sas šių metų pirmajam ketvirčiui sie-kia 54 punktus, o praėjusių metųpaskutinį ketvirtį - 51. Kai šis rodiklisšiek tiek viršija 50 proc. ribą, galimatikėtis labai nedidelio kreditavimo pa-klausos augimo gamybos sektoriuje.Taigi lūkesčių atsigavimas yra labaitrapus”, - teigė A.Izgorodinas.

Kreditavimo sąlygos, palyginti sukrizės laikotarpiu, dabar šiek tiek švel-nesnės, tačiau, LPK analitiko nuomo-ne, išlieka gana griežtos ir verslui visdar sunkoka rasti bendrą kalbą subankais. “Tikrai ne visos įmonės da-

bartinėmis sąlygomis gali lįsti į sko-las. Kita vertus, nestabili padėtis ban-kų ir finansų sektoriuje atbaido įmo-nes nuo galimos plėtros ir skatina šiektiek palaukti, stebėti, kur link krypsbankų ir finansų sektorius”, - padėtįapibūdino ekonomistas.

A.Izgorodinas mano, kad pastarojometo neigiamos Lietuvos naujienosapie kredito unijas ir kai kuriuos ban-kus verčia įmonių vadovus užimti lau-kimo poziciją. Įmonės, anot jo, šiuometu yra tartum “status quo” būsenos- jos nemažina savo finansinių įsiparei-gojimų, bet ir neketina jų didinti.

Skolinasi gamybos įrenginiamsVis dėlto kai kurios gamybos įmo-

nės ryžtasi skolintis - esą šiuo metu

tai paranku dėl gana mažų palūkanųnormų. Antai medienos perdirbimoir popieriaus gamybos įmonė AB“Grigiškės” neseniai gavo 35 mln. li-tų paskolą iš SEB banko. Lėšos busskirtos naujai popieriaus gamybosmašinai pirkti ir montuoti. Ją įmonėdar renkasi iš siūlomų Austrijos, Šve-dijos ir Italijos didžiųjų gamintojų.

AB “Grigiškės” prezidentas Gin-tautas Pangonis LŽ tikino, jog versluiskolintis dabar palankus metas. “Šiuometu rinkoje yra gana mažos palūka-nos. Todėl investuoti į įrangą, jeiguprojektas tikrai geras, ir matai, kad ga-lėsi parduoti pagamintą produkciją,tikrai yra parankus laikas”, - teigė jis.

Vis dėlto “Grigiškių” prezidentasnegalėjo patvirtinti, kad paskolą ga-vo lengvai. “Nelengvai. Pateikėmeprojektą, pagrindėme, kaip jis atsi-pirks, ir išnagrinėjęs bankas sutikofinansuoti. Šiais laikais tai tikrai ne-maža paskola. Viso projekto vertė yradaugiau kaip 53 mln. litų, iš jų 35 mi-lijonai - banko, likusi dalis - mūsų”, -pasakojo G.Pangonis.

Nuo projekto pateikimo ir sutartiespasirašymo, anot jo, praėjo maždaugdu mėnesiai. “Manau, gana greitaiįvyko. Kokių ypatingų sąlygų bankasneiškėlė, sutarėme, kad jie finansuoja65 proc., mes - 35 proc. projekto. Aiš-ku, naujus įrenginius įkeisime, tai nor-malu”, - vertino “Grigiškių” preziden-tas. Jis prisipažįsta, kad kreipėsi į kitusbankus, tačiau pasirinko palankiau-sią pasiūlymą.

G.Pangonio nuomone, kad gautum

paskolą, neužtenka vien gerų įmonėsveiklos rezultatų, projektas turi būtipatrauklus ir atsiperkantis. “Jau prieškeletą metų skelbėme, kad didinsimeįstatinį kapitalą, ir didindami jį manė-me, kad gamybą išplėsime daug grei-čiau. Bet kadangi tuo metu rinkos ap-mirė, investuotojų neatsirado, tadpaskelbtą investicijų planą įgyvendi-name palengva. Jau pastatytas gofruo-tojo kartono cechas, popieriaus kon-vertavimo linijos, ir joms visiškaiapkrauti mums jau trūksta popieriausgamybos pajėgumo”, - apie investici-ją pasakojo G.Pangonis.

35 mln. litų paskolą “Grigiškės” pla-nuoja išmokėti per 5 metus, tačiauturi galimybę sutartį pratęsti. G.Pango-nis mano, kad visa 53 mln. litų investi-

cija atsipirks per 5-7 metus. “Higieni-nio popieriaus vartojimas Lietuvoje irBaltijos šalyse didėja, tačiau dar ne-prilygsta Vakarų valstybėms. Ten vie-nas gyventojas per metus suvartojaapie 16 kilogramų higieninio popie-riaus, o Baltijos šalyse - tik apie 6 kilog-ramus. Taigi vartojimui augti dar yradaug erdvės”, - apie perspektyvas kal-bėjo pašnekovas.

G.Pangonis neabejoja, kad inves-ticijos padės bendrovei sustiprinti

pozicijas Europos rinkoje. “Planuo-jame, kad, įgyvendinus investicijųprogramą, “Grigiškių” produkcijosapyvarta per artimiausius dvejus me-tus išaugs du kartus, o visos įmoniųgrupės apyvarta pasieks 500 mln. li-tų”, - sakė jis.

Padės atsigaunanti ekonomikaLietuvos banko (LB) Finansinio

stabilumo departamento Makropru-dencinės analizės skyriaus vyriausia-sis ekonomistas Virgilijus Rutkaus-kas mano, kad bankų ketinimusdaugiau finansuoti verslą patvirtinatai, jog bankai neketina griežtinti sko-linimo sąlygų ir šiuo metu itin žemolygio išliekančios palūkanų normos.

“Verslo skolinimosi paklausą didinsatsigaunanti ekonomika, jau kurį lai-ką aukščiau už ilgalaikį vidurkį išlie-kantis gamybos pajėgumo panaudoji-mo lygis, pamažu atsigaunantis verslopasitikėjimas. Kita vertus, įmonės Lie-tuvoje didesnę dalį turto finansuoja išnuosavų lėšų, o tam pastaruoju metusąlygos buvo palankios dėl gerėjančiųveiklos rezultatų, tačiau vis dar jaučia-mas netikrumas dėl ūkio raidos atei-tyje gali varžyti norą prisiimti papil-domų finansinių įsipareigojimų”, - LŽteigė ekonomistas. Jo nuomone, pa-staruoju metu vis daugiau įmonių

kreipiasi į bankus siekdamos finan-suoti investicijas. V.Rutkauskas pro-gnozuoja, kad verslo paskolų portfe-lis 2013 metais turėtų augti apie 3procentus. V.Rutkausko nuomone, suatsargiu bankų vertinimu vis dar galisusidurti nekilnojamojo turto ar staty-bos sektoriai. Tačiau žemės ūkis, pra-monė ar prekyba, kurių finansinė pa-dėtis per pastaruosius kelerius metuskur kas pagerėjo, neturėtų patirti su-nkumų pasiskolinti.•

2013 02 26Lietuvos žinios10 Verslas

Verslo kreditai nepralaužia užtvankos

Praėjusių metų balandį verslo paskolų portfelįsudarė 26,8 mlrd. litų, rugpjūtį paskolos išaugo

ir siekė 27,3 mlrd. litų, o gruodį vėl nukrito iki 27 mlrd. litų.

Skaičiai2012 metais verslo paskolų portfelis ūgte-lėjo 0,3 proc., arba 92,2 mln. litų. 2011 me-tais verslo paskolų portfelis krito 0,7 mlrd.litų, o 2010 metais - 3,5 mlrd. litų.

Šaltinis: LB

G.Pangonis mano, jog šiuo metu verslui skolintis apsimoka dėl mažų palūkanų normų. / LŽ archyvo nuotraukos

REALIAI UŽDIRBA MAŽIAUVidutinis apskaičiuotas (bruto) dar-bo užmokestis Lietuvoje, išskyrusindividualias įmones, 2012 metųketvirtąjį ketvirtį buvo 2232 litai -2,8 proc. daugiau nei trečiąjį ketvirtįir 2,6 proc. daugiau negu 2011-ųjųketvirtąjį ketvirtį. Vidutinis išmokė-tas (neto) atlyginimas šalyje per ket-virtį padidėjo 2,6 proc., o per metus -2,5 proc. ir ketvirtąjį 2012 metų ket-virtį buvo 1730,4 lito. Tai pranešėStatistikos departamentas. Realusisdarbo užmokestis per ketvirtį padi-dėjo 2,4 proc., o per metus - sumen-ko 0,4 procento. Pasak pranešimo,darbo užmokesčio padidėjimą ket-virtąjį 2012 metų ketvirtį lėmė di-

desnės nereguliarios premijos, prie-dai, priemokos ir vienkartinės pini-ginės išmokos. Grynasis darbo už-mokestis per metus padidėjo, betrealusis darbo užmokestis sumažė-jo: šalies ūkyje - 0,4 proc., valstybėssektoriuje - 0,5 proc., privačiajame -0,1 procento. Realiojo darbo užmo-kesčio mažėjimą lėmė sparčiau neineto darbo užmokestis augusiosvartojimo prekių ir paslaugų kainos.Vidutinis darbuotojų skaičius ket-virtąjį 2012 metų ketvirtį, palygintisu trečiuoju 2012 metų ketvirčiu, ša-lies ūkyje sumažėjo 0,6 proc. (6,9tūkst.), privačiame sektoriuje suma-žėjo 1,2 proc. (8,5 tūkst.), o valsty-bės sektoriuje padidėjo 0,4 procento(1,6 tūkst.). Per metus vidutinis dar-buotojų skaičius padidėjo šalies

ūkyje ir privačiame sektoriuje - ati-tinkamai 1,9 proc. (20,5 tūkst.) ir 3,8proc. (26,2 tūkst.), o valstybės sekto-riuje sumažėjo 1,4 proc. (5,7 tūkst.).“Swedbank” išplatintame komenta-re banko vyriausiasis ekonomistasNerijus Mačiulis teigia, kad priespartesnio vidutinio darbo užmo-kesčio augimo pernai prisidėjo irvasaros pabaigoje 50 litų padidintasminimalus mėnesio atlyginimas(MMA). “Šis veiksnys turės reikš-mingos įtakos ir šiemet - vien dėlMMA padidinimo vidutinio darboužmokesčio augimas padidės 1,7procentinio punkto”, - teigė N.Ma-čiulis. Dėl stabilesnės pasaulinėsekonomikos, mažėjančio nedarbobei specialistų trūkumo darbo už-mokesčio augimas šiemet turėtų

siekti 5 procentus. Tačiau, pasak jo,toliau dėmesys turėtų būti sutelktasne į MMA, o į neapmokestinamųjųpajamų dydžio didinimą.

TURISTAI - IŠ RYTŲ

Kaip pranešė Statistikos departa-mentas, Lietuvos apgyvendinimo įs-taigose pernai turistų padaugėjo 10,3proc., iki 1,98 mln., iš jų užsieniečiųbuvo 1,1 mln., arba 12,1 proc. dau-giau. Vien ketvirtąjį 2012 metų ket-virtį, palyginti su 2011 metų ketvir-tuoju ketvirčiu, svečių skaičiusišaugo 8,6 proc., iki 408 tūkstančių.Vien viešbučiuose ir svečių namuosepernai apgyvendinta 1,55 mln. turis-tų, arba 12,3 proc. daugiau nei 2011

metais, iš jų užsieniečių - 982 tūkst.,arba 11,2 proc. daugiau. Numeriųužimtumas siekė 45,5 proc., o vietųužimtumas - 35,4 procento. Išanks-tiniais duomenimis, turistų iš Euro-pos Sąjungos (ES) šalių ketvirtąjįketvirtį Lietuvoje visose apgyvendi-nimo įstaigose apsistojo 103,3 tūkst.,arba 5,1 proc. mažiau, iš ne ES šalių- 118,5 tūkst., arba 34,7 proc. dau-giau. Daugiausia svečių atvyko išRusijos, Baltarusijos, Lenkijos, Lat-vijos ir Vokietijos. Lietuvos gyvento-jų, apsistojusių apgyvendinimo įstai-gose, skaičius išaugo 4 proc., iki186,2 tūkstančio. Ketvirtąjį ketvirtį24,6 proc. turistų apsistojo kurorti-nių miestų apgyvendinimo įstaigose.

LŽ, BNS

Trumpai

V.Rutkauskas: “Verslo paskolųportfelis 2013 metais turėtų augtiapie 3 procentus.”

Bankų išduotos naujos paskolosverslui Lietuvoje, mln. litų

Laikotarpis Suma Pokytis proc. 2009 m. 25 041,02010 m. 16 809,7 -32,92011 m. 13 091,5 -22,12012 m. 11 497,7 -12,2

Šaltinis: LB, LPK

Verslas 112013 02 26Lietuvos žinios

VIDA BORTELIENĖ

Be konkurso dalyta pirmoji Europos Bendrijos parama šalies žuvininkystei padarėmeškos paslaugą žvejų bend-ruomenei. Ledo generatoriausstatyba tapo našta.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas(AT) vasario 14 dieną paskelbė ne-skundžiamą nutartį, kuria apgynėdar 2000-aisiais pažeistą viešąjį in-teresą - valstybės teisę į daiktą - le-do generatoriaus cechą, į nepanau-dotus tikslinės europinės paramospinigus ir juos laikant banke pris-kaičiuotas palūkanas.

Ši istorija uostamiestyje dešimt-metį kėlė didžiulį atgarsį ne tik dėlto, kad tuometinio Klaipėdos apy-linkės vyriausiojo prokuroro Stanis-lovo Stulpino 2004 metais iškeltąreikalavimą AT nagrinėjo du kar-tus. Dar ir todėl, kad už lengvai gau-tus pinigus danų kompanijos “Ko-lemadsen” pastatytas ginčo objektastapo žvejų nesantaikos paminklu, ošiuo metu yra grašio nevertas.

Vienus gynė, kitus kaltinoAT iš Vakarų Lietuvos žvejų ir žu-

vies perdirbėjų (VLŽP) asociacijosvalstybei priteisė 285 tūkst. litų. Iš jųdaugiau kaip 113 tūkst. litų mokes-čių anksčiau “savanoriškai” grąžintiŽemės ūkio ministerijai (ŽŪM). Bettęsėsi ginčas, kam priklauso 171 266litai priskaičiuotų banko palūkanų,susikaupusių, kol vyko 2,5 mln. litųvertės ledo generatoriaus statybos.

Dabar galutinai paaiškinta, kadvalstybei suteikta parama - ne para-mos gavėjo, o biudžeto pinigai.

Priminsime, kad 2007 metais ATBaudžiamųjų bylų skyriaus teisėjųkolegija, nagrinėjusi Klaipėdos apy-gardos teismo paskelbtą nuospren-dį VLŽP vadovui dėl ledo genera-toriaus statybos finansavimo ir“Kolemadsen” suteiktos 20 proc.nuolaidos galimo pasisavinimo, šįišteisino neįrodžius jo dalyvavimopadarant nusikalstamą veiką.

Tokiu sprendimu nepatenkintažvejų bendruomenės dalis tarsi tu-rėjo susitaikyti su mintimi, kad pri-vati ir valstybės kišenės buvo pai-niojamos netyčia.

Dauguma žvejų tuomet nesuprato

pernelyg tolerantiškos ŽŪM Žuvinin-kystės departamento vadovybės pozi-cijos. Tik įsikišus Vyriausybei valdi-ninkai sutiko, kad ledo generatoriusKlaipėdoje būtų perimtas iš žvejų irįregistruotas kaip valstybės nuosavybė,o nepanaudota parama būtų grąžinta.

Dėl tokios vienos organizacijos su-keltos bylų bangos uostamiestyje ne-tiesiogiai kentėjo ir kiti ūkio subjek-tai, kurių gauta Europos Sąjungosparama žuvininkystei pakliuvo į tei-sėsaugos institucijų tyrimo mašiną.

Daugiau kaip milijono litų pa-naudojimą žvejybos įmonei “Balt-lanta”, kai ši statė žuvų perdirbimocechą, ar valstybės bendrovės Žu-vininkystės produktų aukcionoskelbtą 6 mln. litų rangovų konkur-są pareigūnai tyrė garsiai ir uoliai.Tačiau iškeltos bylos subliūško ne-įrodžius pinigų pasisavinimo ar ne-teisėto panaudojimo faktų.

Nukentėjo už taupumą?Klaipėdos apylinkės prokuratūra,

2004 metais teismo prašydama ap-ginti viešąjį interesą, nurodė, kad pa-

gal Lietuvos Respublikos ir EuroposBendrijos 1996 metais sudarytą su-tartį dėl žvejybos santykių buvo skir-ta parama technologijoms plėtoti beimoksliniams tyrimams atlikti. Iš tosdalies VLŽP asociacija, tuomet jun-gusi vos kelias įmones, gavo 3,3 mln.litų Kuršių marių ir Klaipėdos žvejy-binei infrastruktūrai pagerinti. Dalisnepanaudotų lėšų ir palūkanos likoVLŽP asociacijos sąskaitoje.

Pirmosios instancijos teismas ieški-nį patenkino iš dalies - valstybės teisęį ledo cechą ir nepanaudotas tikslineslėšas bei palūkanas pripažino, bet pri-teisė tik dalį baudos - 30 tūkst. litų.Klaipėdos apygardos teismas sprendi-mą pakeitė, dalį dėl baudos atmesda-mas. 2008 metais nagrinėjęs kasacinįskundą AT abu sprendimus panaikinoir bylą grąžino nagrinėti iš naujo. Tuo-met Klaipėdoje baudžiamoji byla bu-vo sujungta su civiline, kurioje atsako-ve buvo patraukta žvejų bendrovė“Senoji Baltija”. Su ja 2001 metaisVLŽP asociacija sudarė jungtinėsveiklos sutartis dėl ledo generatoriausstatybos, o ši nebaigtą statinį įregistra-

vo savo vardu. Kai teismas pakeitė sta-tinio registraciją, grąžino jį VLŽP,tuomet įsikišo Valstybės kontrolės iš-vadas gavusi Vyriausybė.

VLŽP asociacija kasaciniame skun-de tuomet aiškino, kad pažeista joskonstitucinė teisė į nuosavybės dalį,kad pagal 2000 metų situaciją paramanebuvo priskirta valstybės pajamomsir įtraukta į biudžetą. Kad valstybė, taiyra ŽŪM, “siekė skirti jai (VLŽP) fi-nansinę paramą, bet ne sudaryti su-tartį statybos darbams atlikti”.

Prokurorams pavyko įrodyti, kadpagal paramos sutartį žvejai ledo ce-chą turėjo tik statyti ir naudoti, betįgyti nuosavybės teisių į daiktą ne-galėjo. Teisėjų nuomone, pagalKonstituciją valstybės turtas gali bū-ti perduotas kitų subjektų nuosavy-bėn tuomet, kai tuo galima duoti di-desnę naudą visuomenei. O ledogeneratorius, turėjęs būti prieina-mas visiems žvejams, pagal VLŽPasociacijos sutartį su “Senąja Balti-ja” tapo privačiu komerciniu objek-tu. Tai neatitiko paramos Lietuvosžuvininkystei tikslo. •

Turtas padalytasUždarytame Ūkio banke liekančio “blogojo” turto vertėsiekia apie 400 mln. litų.

“Tai molžemio gamykla “Birač”,esanti Bosnijoje ir Hercegovinoje, tur-tai Rusijoje - didelis administracinis pa-statas, Škotijoje, taip pat dalis su pagrin-diniu akcininku (Vladimiru Romanovu- red.) susijusių paskolų Lietuvoje ir ki-to nereikšmingo turto”, - vakar perspaudos konferenciją vardijo laikinasisadministratorius Adomas Audickas.Ūkio banke liekančių nedraustų indė-lių vertė, jo teigimu, yra apie 600 mln. li-tų, dar maždaug 200 mln. litų sudarosubordinuotos paskolos. “Didžioji da-lis indėlininkų, kurių indėliai neap-drausti, - nerezidentai, užsienio kompa-nijos ir fiziniai asmenys. Taip pat yraapie 80 mln. litų valstybės institucijų ne-draustų indėlių, maždaug 100 mln. litų- Lietuvos rezidentų lėšų”, - sakė A.Au-dickas. Daugiausia nerezidentų indė-lių - iš Rytų valstybių.

Ūkio banko laikinasis administra-torius priminė, kad banko turtas į“gerąjį” ir “blogąjį” bus galutinai pa-dalytas pirmadienį arba antradienį.Šiaulių bankas perima 2,7 mlrd. litųapdraustų Ūkio banko indėlių, apie1,9 mlrd. litų vertės turto.

“Blogasis” bankas turės bankru-tuoti. Ūkio banko kreditoriai per ar-timiausius devynis mėnesius turės ga-limybę parduoti dalį Šiaulių bankuiperduodamo turto. Šis bankas iš vals-tybės įmonės “Indėlių ir investicijųdraudimas” gautus 788,5 mln. litų pa-naudos tikslinei Vyriausybės vertybi-nių popierių emisijai išpirkti. Įmonėsskola valstybei, kuri atsirado išmokė-jus lėšas draustiems “Snoro” indėli-ninkams, siekė 2,275 mlrd. litų, o per-leidus Ūkio banko turtą ji padidės ikimaždaug 3,065 mlrd. litų. •LŽ, BNS

LITO IR UŽSIENIO VALIUTŲ SANTYKIS1 euras 3,45281 JAV doleris 2,6113 -0,0842%10 000 Baltarusijos rublių 3,0382 +0,2666%1 Šveicarijos frankas 2,8118 +0,0178%10 Kinijos ženminbi juanių 4,1891 -0,0549%1 DB svaras sterlingų 3,9542 -0,9686%100 Kazachstano tengių 1,7379 -0,0978%1 Latvijos latas 4,9340 -0,0162%10 Norvegijos kronų 4,6238 +0,2336%10 Lenkijos zlotų 8,2857 -0,1134%100 Rusijos rublių 8,6040 -0,0012%10 Švedijos kronų 4,0832 +0,1053%1 Turkijos naujoji lira 1,4495 -0,5381%10 Ukrainos grivinų 3,2078 -0,2743%

2013 02 26, LB

Žvejai turės grąžinti valstybės pinigus

Ledo generatorius žvejų prieplaukoje - tarsi paminklas nemokšiškoms paramos dalyboms. / Vidos Bortelienės nuotrauka

JŪRATĖ MIČIULIENĖ

Vasario 22 dieną, penktadie-nį, “Lietuvos žiniose” pasi-rodžius straipsniui “JokiosBirutės Kęstutis nepažino-jo”, dienraščio interneto

svetainėje www.lzinios.lt kilo aštriskaitytojų diskusija. Vytauto Ališaus-ko teiginiui, kad Birutė nebuvo Vytau-to Didžiojo motina, ir apskritai neaiš-ku, koks jo motinos vardas, nepritarėistorikė I.Baranauskienė, parašiusi ko-mentarą prie straipsnio. Faktų ir ar-gumentų ji turi pakankamai, nes jaune vienus metus rašo istorinį romanąapie Birutę.

“Romano niekaip nebaigiu, nesturiu viską išsiaiškinti nuodugniai.Apskritai į istorinį romaną žvelgia-ma dvejopai. Aleksandre’as Dumasyra sakęs: “Istorija yra kablys, antkurio kabinu savo paveikslą.” Ašlaikausi mėgstamo rašytojo StefanoZweigo požiūrio, kad istorijoje ne-reikia nieko išgalvoti, o tik stengtissuprasti, kaip viskas buvo. Kadan-gi kaskart randu naujų faktų apieBirutę, jos asmenybė atsiskleidžiakitoje šviesoje, vėl viską tenka per-rašyti”, - sakė I.Baranauskienė.

Ne deivės vardasIstorikė tvirtina, kad Birutė - tikrai

asmenvardis, o ne deivės vardas, kaipteigia V.Ališauskas. “Ir tai turėjusibūti labai charizmatiška to meto as-menybė, jeigu susiklostė savotiškaspagarbos jai kultas. Dabar galimerasti nemažai pavardžių, kilusių išBirutės vardo - Birmontas, Birvydas,Birulis, Birutis, - sakė ji. - Tais laikaisvaikų niekas nevadino dievybių var-dais. Dabar tai jau galime sutikti Me-deiną, Austėją, Gabiją, bet ne XIVar XVI amžiuje. Birutė neabejotinaiturėjo būti tikra gyva moteris. Lietu-voje, kaip ir Latvijoje, kaip baltų arslavų tautose, nebuvo tradicijos vai-kams duoti dievų vardus.”

T.Baranauskas pridūrė, kad Bi-

rutės vardas yra užfiksuotas XVI-XVII amžiuje (Augustinas Janulai-tis, tarpukariu parašęs monografi-ją apie Kęstutį, rašo: “Kaunopavieto bajoras Jakas Vežeikonis sužmona Birute turėjo ūkį...”).

Pasak istoriko, Birutė - asmenvar-dis. Šį faktą liudija kur kas daugiaušaltinių nei dievybę. “Dievybės bu-vimą liudija tik vėlyvas ir labai abe-jotinas užrašymas. Gerai, jog V.Ali-šauskas jį rado, yra apie ką kalbėti,tačiau įvertinkime, kad tai XVIIIamžiaus, visiškos pagonybės degra-dacijos laikų šaltinis, - sakė T.Bara-nauskas. - Ar tokį šaltinį galime lai-kyti patikimu kalbėdami apiepagonybę? Tai kodėl abejojama XVIamžiuje užrašytu Birutės vardu, kaipo jos mirties buvo praėję tik apie130 metų, jei neabejojama XVIIIamžiuje užrašytu prieš daug daugiaumetų egzistavusios dievybės vardu?”

Be to, jo manymu, negalima taipinterpretuoti legendos - kai kas iš josatmetama, kai kas paliekama. “Jei Bi-rutė - tik kuršių deivė, kaip teigiaV.Ališauskas, tokiu atveju atkrinta vi-sa legenda. Taigi Kęstučio žmona ga-lėjo būti visai ne iš Žemaičių. Tada jigali būti nors ir iš Rusios ar Lenkijos,- juokavo Tomas. - Birutė kelia daugdiskutuotinų klausimų, bet kad ji ap-skritai būtų neigiama, to dar nebuvo.O juk naujų šaltinių neatsirado. Visimes remiamės tuo pačiu XVI am-žiaus Lietuvos metraščių viduriniusąvadu. Interpretuoti galima įvairiai.Tačiau kodėl abejojama, kad Birutė -Vytauto motina? Jei metraštyje kal-bama apie jos vedybas su Kęstučiu, opaskui apie gimusį sūnų Vytautą, taiir taip aišku, kas yra motina. Supran-tama, specialiai siekiant galima daugkuo abejoti.”

Be to, kaip sakė I.Baranauskienė,Lietuva visa tiesiog sėte nusėta Biru-tės vardo kalnų, gal trys ar keturi pi-liakalniai jos vardu pavadinti. Isto-rikės teigimu, tai kulto liekanos, josne kokios nors neaiškios dievybės, o

Vytauto motinos. “Be to, drįsiu pa-sakyti, kokių minčių man kelia Tra-kų pilies didžiosios menės likusiųpiešinių fragmentai. Manau, kadmenė ištapyta pagal pasakojimą apieKęstutį ir Birutę, - sakė pašnekovė. -Visai tikėtina, kad Vytautas taip ga-lėjo parodyti pagarbą tėvams. Mote-ris tuose piešiniuose labai išaukštin-ta, pakylėta ant pjedestalo, gerbiama,ji kažką aiškina su karūna sėdinčiamvyrui. Jokiu būdu tvirtai neperšu šiųminčių, tačiau ką gali žinoti.”

Dievų tarnaitėPasak I.Baranauskienės, be to,

kad Birutė buvo pasižadėjusi die-vams, daugiau apie ją lyg ir niekonežinoma. “Tačiau ji tikrai nebuvopaprasta žąsiaganė, nes apie ką su jaKęstutis būtų kalbėjęs? - sakė istori-kė. - Panašiau, kad kunigaikštis, iš-tiktas vidutinio amžiaus krizės, krei-pėsi patarimo į žinomą tų vietoviųžynę. O tada ir suprato, kad ji - iš-mintinga mergina. Taip jie ir susi-pažino”, - svarstė I.Baranauskienė.

Istorikė pritarė V.Ališausko teigi-niui, kad Birutės vaidilute vadinti tik-rai nereikia, nes Birutės laikais šio žo-džio niekas ir nevartojo. “Šį vardą,kaip Dievų tarnaitės sinonimą, XIXamžiuje ar net XX amžiaus pradžio-je išpopuliarino rašytojai romantikai.Jei nepatinka žodis “vaidilutė”, saky-kim - ragana, žynė, žiniuonė, burti-ninkė, - siūlė I.Baranauskienė. - Betkad tokio tipo moterų būta, tai ne-abejotina. Tik nežinome, kaip jos tuometu vadintos. Tačiau to meto visuo-menėje tikrai būta moterų, kuriųvaidmuo būtų buvęs kaip pribuvėjos,žolininkės ir šiaip konsultantės visaisgyvenimo klausimais. Klaidingai įsi-vaizduojame, kad jei Birutė buvo pa-

žadėjusi skaistybę dievams, ji būtinaiturėjusi gyventi kur nors girioje,šventame miške ir ant akmenėliokurstyti ugnelę. Juk ji - gyvas žmo-gus, turėjo po stogu gyventi.”

Ką įteigė K.ŠimonisPašnekovės teigimu, dailininkas

Kazys Šimonis savo paveikslaismums į galvas yra įkalęs ne visai tiks-lų vaidilutės įvaizdį. Pagal jį, baltaisdrabužiais vilkinčios mergelės kurs-to ugnį. “Jei paskaitysime, kokie yraliudijimai apie žynes, tai ugnies ritua-lo visai gal ir nereikia atmesti, tačiaupagrindinės jų veiklos funkcijos visaikitos, - tvirtino I.Baranauskienė. - Pa-vyzdžiui, pirmasis pasakojimas apie

žynes yra užrašytas Petro Duisbur-giečio. Jis kalba apie galindų genties(dabartinės Lenkijos teritorija) žynę.Kovų su krikščionimis laikais galin-dų vyrai nusprendė, kad žudys visasgimusias mergaites, o berniukus au-gins kariais. Moterys, suprantama,pasipiktino, nuėjo pasitarti su žyne.Ji, suprantama, išbarė vyrus, ir reika-las buvo išspręstas. Taigi žynės, bū-damos moraliniu autoritetu, patar-davo, kaip elgtis įvairiais genčiaisvarbiais atvejais, spręsdavo įvairiuskonfliktus, užsiimdavo sielovada.”

Istorikė siūlo prisiminti Pilėnus.Jų istorijoje kalbama apie seną pago-nę (tiesiai nepasakyta, kad ji - žynė),kuri kapoja galvas pilies gynėjams.

2013 02 26Lietuvos žinios12 Istorija

Birutė - tikrai Vytauto motinaVilniečiai istorikai Inga ir Tomas Baranauskai tvirtina, kad Birutė buvo įtakinga kunigaikštienė,jeigu tauta ėmė ją gerbti ir sukūrė jos asmens kultą. “Tai tikrai yra asmenvardis, o ne dievybės vardas. Birutė - Vytauto motina”, - teigė Inga, apie ją rašanti istorinį romaną.

“Lietuva visa tiesiog sėte nusėta Birutės

vardo kalnų.”

Netoli Ariogalos, ant Dubysos kranto, stūkso Birutkalnis (XX a. pradžios L.Kšivickio nuotrauka). / www.piliakalniai.lt nuotrauka

Birutė lietuvių kultūroje gyva iki šiol. Baltarusijos archyvuose saugomastoks XIX a. dailininko jos atvaizdas.

“Bet juk ji negalėjo būti kokia norsšiaip paprasta kaimo senutė, “išsitre-niravusi” malkas skaldyti, ir pas kuriąkariai eina maldaudami paskutinėspaslaugos - kad galvas jiems nukirstų,- sakė pašnekovė. - Akivaizdu, kad jiturėjo būti dvasine lydere. Ir tokiųmoterų istorijoje būta. Birutei aš irgipriskirčiau tokios žynės vaidmenį.”

Istorikė dar primena XVI amžiausvokiečių kronikininko Simono Gru-nau užrašytą pasakojimą apie tai, kadkiekviename kaime būdavo “vaidilair vaidilė”. Vaidila perduodavo die-vų valią vyrams, o vaidilė - moterims.Būdavo ir aukštesnio rango “parei-gų” - vaidelotai ir vaidelotės.

“Sutinku su V.Ališausku, kad vai-dilutės egzistavo Prūsijoje”, - teigėI.Baranauskienė.

Kaip žinoma, Palanga neabejoti-nai yra kuršių žemė. Tad kaip Kęstu-tis Palangoje galėjo sutikti žemaičiųdidiko dukrą? Yra žinoma, kad že-maičiai nuo Varnių užėmė Palangą irčia atsikraustė gyventi. Šalia Palangosyra Vidmantų miestelis. Kaip istori-joje įprasta, dažniausiai tokie pavadi-nimai byloja apie čia buvusias didi-ko valdas. Galima spėti, kad taididiko Vidmanto žemės. O Vidman-tas - Birutės tėvo brolis. Viskas gra-žiai susisieja.

Neatmeskime ir meilėsIstorikės nuomone, teigti, kad tais

laikais nebuvo vedybų iš meilės, yratikra nesąmonė. “Na kodėl Kęstutisnegalėjo vesti iš meilės? - klausė ji. -Taip, iš išskaičiavimo tuokėsi daugkas, tarkim, Kęstučio amžininkasMaskvos kunigaikštis Semionas ant-rąkart skandalingai iš meilės vedė Al-girdo žmonos vyresniąją seserį, savoglobotinę Mariją Tveriškę. Kęstučiosvainio Kazimiero iš Lenkijos pirmosvedybos buvo iš išskaičiavimo, antrosirgi, o paskui prasidėjo ne vienas mei-lės romanas. Anglijoje Kęstučio am-žininkas Edvardas Juodasis JoanąKent vedė iš meilės. Jo brolis pirmą-kart vedė iš išskaičiavimo, antrąkart -su didžiausiais skandalais jau iš mei-lės, visi vaikai - nesantuokiniai, pa-skui pripažinti. O Jorkų dinastijos is-torija? Jaunasis karalius, sutikęs trejaismetais vyresnę našlę su dviem vaikaisElžbietą Vudvil, pametė dėl jos galvąir slapta vedė. O galų gale ŽygimantasAugustas ir Barbora Radvilaitė. Tolinet ieškoti nereikia. Jogailos dvejosvedybos - iš išskaičiavimo, trečia san-tuoka - iš meilės per skandalą, ketvir-ta - savo malonumui “ant senatvės”,bet čia irgi išskaičiavimo nerasi. Vy-tauto santuoka su Ona buvo nepap-rastai darni, be abejonės, pažymėtadidžiausia meile. Kita santuoka irgibuvo iš meilės. Teigti, kad meilė val-dovų gyvenime nevaidino jokio vaid-mens, yra juokinga.”

Vardo neminėjoT.Baranauskas įsitikinęs, jog met-

raštininkas Vytauto motinos vardogalėjo neminėti ne dėl to, kad jo ne-žinojo, o visai dėl kitų priežasčių.“Vardas skirtas asmeniui identifikuo-ti. O kai pasakoma “Vytauto moti-na”, tai papildomai įvardyti lyg ir ne-reikia, jis kitos motinos neturėjo.Kiekvienas mūsų, kalbėdamas apiemotiną, tikrai nesako vardo, tai per-teklinė informacija. Juk sakome “ma-no mama” ar “mano motina”, bettikrai nepridedame dar ir jos vardo”,- sakė pašnekovas.

I.Baranauskienė siūlo pažvelgti įpradinį metraščio tekstą, kuris paskuitampa visų metraščių branduoliu.“Ten kalbama apie tai, kaip mirdamasGediminas septyniems sūnums pa-skirstė žemes. Pasakojimas baigiasiepizodu apie pirmą Vytauto pabėgi-mą. Pagal pobūdį tai nėra metraštis,tai politinė polemika, memorandu-mas, siekiantis pateisinti Vytauto pa-bėgimą pas kryžiuočius. Esą jis netu-rėjo kitos išeities, buvo priremtas prie

sienos, - pasakojo I.Baranauskienė. -Vėliau į šitą tekstą įsiterpia du dalykai- dar viduriniame sąvade atsiranda pa-sakojimas apie Kęstutį ir Birutę, pa-skui, jau Bychovco kronikoje, - pasa-kojimas apie Algirdo žygius į Maskvą.”

Istorikės nuomone, metraštyje yranetikslumų, tačiau daug kas turirimtą pagrindą. “Pavyzdžiui, legen-doje apie Podolės nukariavimą, apieMėlynųjų Vandenų mūšį minimuschanus istorikai iš tiesų atrado, tainėra visiška romantikų išgalvota le-genda”, - teigė ji.

“Memorialinės” vietosI.Baranauskienės teigimu, apie

1427 metus dėl Palangos vyko dide-lė diplomatinė kova, lietuviai čia pra-dėjo kurtis, neabejotinai tada atsira-do ir Birutės kulto vietų. “Jei vietovėjeyra koks nors garsus žmogus, jam da-bar įrengiamas memorialinis muzie-jus. Panašiai buvo ir su Birute. Su-prantama, kad Palangos gyventojamsrūpi kaip nors paminėti tą žymiausiąsavo krašto žmogų. Norisi papasako-ti, kur Birutė ėjo, maudėsi ar dar kąnors veikė. Taip kalnas ir galėjo būtipavadintas jos vardu”, - svarstė I.Ba-ranauskienė.

Ar Birutė buvo Vytauto motina,tiksliausiai į šį klausimą būtų galimaatsakyti, jei tikrai žinotume metus,

kada Vytautas gimė, kada Kęstutisvedė Birutę. I.Baranauskienė įsitiki-nusi, jog Albertas Kojalavičius tikraisuklydo teigdamas, kad Birutė - Vy-tauto pamotė. “Iš daugelio faktų, po-žymių esu linkusi daryti išvadą, kadKęstučio ir Birutės vedybos įvyko1348 metų pabaigoje. Vadinasi, Vy-tautas jau jų sūnus”, - sakė istorikė.

T.Baranauskas pridūrė, kad norstikslių Vytauto gimimo metų nėra už-fiksuota, vėlesni jo amžiaus liudijimaileidžia apskaičiuoti, jog Vytautas gimėapie 1350 metus. “Pavyzdžiui, Konra-das Byčinas nurodo, kad 1370 metaisdvidešimtmetis Vytautas dalyvavo Rū-davos mūšyje, - sakė T.Baranauskas. -J.Dlugošas yra pabrėžęs, kad aštuo-niasdešimtmetis Vytautas dalyvavo žy-gyje į Novgorodą, o tai jau 1428 metai.Vadinasi, jis turėjęs gimti 1348-aisiais.”

Įtakinga kunigaikštienėKalbant apie Vytauto motiną, iš is-

toriniuose šaltinuose užfiksuotų fak-tų, pasak I.Baranauskienės, galimadaryti išvadą, kad ji buvusi svarbi irįtakinga. “Turime tekstą, kuris ne-abejotinai surašytas remiantis paties

Vytauto arba jam artimo žmogausrašinio pagrindu. Tekstas byloja, kadVytauto motina gyveno ilgiau užKęstutį, kad ji gynė Brestą nuo savožento Mozūrų kunigaikščio Jonušo,- tvirtino I.Baranauskienė. - Dar ga-lime daryti prielaidą, kad ji ne tik gy-nė, bet ir taiką su juo sudarė. KitaipVytautas iš Krėvos nebūtų bėgęs pastą Mozūrų kunigaikštį, su kuriuokovojo motina. Vadinasi, taika jaubuvo sudaryta.”

Paskui, kaip pasakojo pašnekovė,pradeda aiškėti ir daugiau detalių apieBirutę. “Turime Vytauto liudijimą,kad jo motina buvo nužudyta. Vadi-nasi, ji buvo įtakinga, neįtakingos ku-nigaikštienės nebūtų reikėję žudyti, -teigė istorikė. - Yra J.Dlugošo keliaisvariantais užrašytas pasakojimas, kaipkryžiuočių riteris Markvardas fonZalcbachas per vienas derybas įžeidėVytautą prikišdamas jam motinoskuklumo stoką, nemoralų elgesį. Že-maičiai, norėdami apginti Birutėsgarbę, kryžiuočių riterį iškvietė į dvi-kovą, tačiau Vytautas dvikovą už-draudė. Vėliau, po šešerių metų, perŽalgirio mūšį tas riteris paimtas į ne-laisvę. Vytautas liepė atsiprašyti, ta-čiau kryžiuotis neatsiprašė, todėl jamnukirsdinama galva.”

Šis J.Dlugošo pasakojimas leidžiadaryti išvadą, kad kažkokių šnekųapie Vytauto motiną, apie jos mora-linį veidą būta. Kuo galėjo remtis?“Seksualiniai ar meilės nuotykiai visa-da yra pretekstas liežuvauti”, - sakėpašnekovė. T.Baranausko manymu,įžeidimas nebūtinai turėjo turėti rea-lų pagrindą: “Juk tarp kryžiuočių ir

Vytauto vyko įtemptos derybos, gal-būt Markvardas, prikišdamas Vytau-tui, kad jis keletą kartų yra juos išda-vęs, galėjo tiesiog iš pykčio kaip norsnegražiai pasakyti, kad ir “tu, kalėsvaike” ar panašiai.”

Ji gyveno ilgaiI.Baranauskienės tvirtinimu, Vy-

tauto motina gyveno ilgai. Istorikėremiasi duomenimis iš Konstancosbažnytinio suvažiavimo. “Kai 1416metais tarp kryžiuočių ir Vytauto beiJogailos delegacijos vyko polemikadėl Žemaičių žemės priklausomybės,kryžiuočiai, norėdami pasišaipyti,paklausė, kaip čia nutiko, kad Vy-tautas dabar draugauja su Jogaila,nors Jogaila nužudė Kęstutį ir nus-kandino Vytauto motiną. Delegaci-ja šiam teiginiui paprieštaravo. Len-kai tada pasakė, kad Vytauto motinagyveno ilgai, be to, kaip dera jos sta-tusui, o paskui buvo garbingai palai-dota”, - pasakojo pašnekovė.

Tad kur galėtų būti palaidota Bi-rutė? “Tikrai ne Palangoje, - tvirtinoI.Baranauskienė. - Teodoras Narbu-tas sukūrė legendą, kad Birutė palai-dota Palangoje. Iki tol čia įvardijamastik Birutės kalnas. Net ir toje garsio-je Silvestro Valiūno dainoje “Birutė”nėra jokios užuominos, kad ten Biru-tė būtų palaidota.”

I.Baranauskienės nuomone, yrapagrindo manyti, kad Birutė buvosudeginta Ariogaloje. “Prie vadina-mojo Vilniaus chronografo išlikęsįrašas (nuorašas darytas XVI am-žiaus pradžioje), leidžiantis taip spė-ti. Žinome garsųjį mitą apie Sovijų,jame - komentaras, esą Vytautas sa-vo žmoną sudegino Ariogaloje, o pa-skui jau Lietuvoje liautasi deginti mi-rusiuosius”, - aiškino ji.

Istorikė atkreipė dėmesį tai, kad

čia bus supainiotos moterys. “Žmo-nos jis sudeginti negalėjo, nes jo pir-moji žmona Ona palaidota Vilniauskatedroje, tai žinomas faktas. Apieantrosios žmonos Julijonos mirtįnieko nežinome, tačiau ji - krikščio-nė, o krikščionių jau nieks nedegi-no, - teigė I.Baranauskienė. - TadAriogaloje, kaip tik krikščionybės iš-vakarėse, galėjo būti sudeginta pago-nė kunigaikštienė - Vytauto motina.Pasidairykime po Ariogalos apylin-kes - Gėluvoje, ant Dubysos kranto,yra Birutkalniu vadinamas piliakal-nis. Šalia jo - Birutės pieva, o tolėliau- Birutės šaltinis.”

Charizmatiška asmenybėPasak I.Baranauskienės, kad atsi-

rastų asmens kultas, turi būti chariz-matiška asmenybė. Turi reikšmės netik tai, koks yra žmogus, bet ir kaip jįvisuomenė priima. “Tik tam tikromisaplinkybėmis galėjo atsirasti tokio li-kimo moters kaip Birutė asmens kul-tas”, - tvirtino pašnekovė. Ji palygi-no dvi moteris, kurių kultas buvosusiformavęs - Pajautos ir Birutės. Pa-jautos kultas aprašytas tame pačiameLietuvos metraščio viduriniame są-vade. “Su Pajauta viskas lyg ir papras-ta: dora moteris, ištekėjusi ir pagim-džiusi sūnų, kuris tapo didžiukaržygiu. Tai tiesiog motinos kultas,- sakė I.Baranauskienė. - Birutės at-vejis kitoks. Ji taip pat išauklėjo gar-bingą sūnų. Tačiau jos vedybos -skandalas. Žynė atsisako visų įžadųdievams ir išteka už kunigaikščio. Jisirgi galvą pametęs. Kad atsirastų to-kios moters asmenybės kultas, jį kasnors turi propaguoti. Žvelgiant ištvirto ortodoksinio pagonio pozici-jų, Birutė būtų neigiamas herojus,dievų išdavikė.”

Iš krikščioniškųjų pozicijų žvel-giant, istorikės manymu, Birutė jau at-rodo kur kas geriau, nors jai niekaipneprikursi legendos, kad kur norsslapta būtų pasikrikštijusi. Tad katali-kai lyg irgi neturėjo preteksto daryti išjos šventosios, formuoti jos garbini-mo kulto. “Vytautas - irgi netobulybė,- pridūrė T.Baranauskas. - Nors ofi-cialiai Vytautas save jau laikė krikščio-nimi, statė bažnyčias, bet šaltiniuoseesama nuotrupų, kad jis juokėsi iš kaikurių krikščionybės dogmų, nesilaikėpasninko, netikėjo mirusiųjų prisikė-limu, buvo sunkiai suvaldomas, neįti-ko kunigams.”

Anot I.Baranauskienės, žvelgiantpaprastų žmonių akimis, Birutė taislaikais buvo labai priimtina figūra.“Prisiminkime, koks neramus buvoXIV amžius. Vyravo jausmas, kadkaro su kryžiuočių ordinu Lietuvaniekaip nelaimės, bent jau negalės jolaimėti likdama pagonišku kraštu, -teigė istorikė. - Visus apėmusi nevil-tis, psichologinė krizė. Ir štai pasiro-do Birutė. Jos gyvenimo istorija tarsisuteikia žmonėms savotišką atsaky-mą, kaip šiuo metu pasielgti: gal ga-lima kiek nors atsitraukti nuo savodievų, kai svarbiau apskritai tautai iš-likti, gyventi, gimdyti vaikus, tęsti gi-minę. Įvyksta savotiškas Lietuvos ap-sisprendimas, persilaužimas.”

Į sceną - kelioms akimirkomsPašnekovės manymu, visos chariz-

matiškos asmenybės visais atvejaistarsi duoda visuomenei atsakymą įtuo metu iškylančią problemą. “Jųgyvenimas tampa savotišku pavyz-džiu, asmenybės tarsi parodo spren-dimą. Galima sakyti, net pats Vytau-tas rėmėsi Birutės populiarumu, -tvirtino I.Baranauskienė. - Iš mūsųlaikų žvelgiant, tai jis yra Didysis. Okas jis buvo 1382 metais? Visiškas ne-vykėlis, politinis nulis, susikompro-mitavęs, žmonos per vargą išvilktasiš Krėvos. Be to, dar pas kryžiuočiuspabėgęs. Kaip čia paskui tokį eiti? Irvis dėlto jis surenka 4 tūkst. žemai-čių. Vadinasi, kažkokią aurą turėjo.Neatmestina, kad motinos dėka.”•

Istorija 132013 02 26Lietuvos žinios

“Vytautas aurą turėjo. Neatmestina, kad motinos dėka.”

Kęstutis “pagrobia” Birutę. Birutė - įtakinga kunigaikštienė ant žirgo. Šarūno Škimelio iliustracijų būsimam I.Baranauskienės istoriniam romanui “Žynės išpažintis” eskizai.

I. ir T.Baranauskai sūnui Eigintui paskaito ir istorinių pasakų.Asmeninio albumo nuotrauka

SAULIUS RAMOŠKA

Biržuose įvyko bušido SWAT’34 turnyras, kuriame šio sporto aistruoliai turėjo galimybę ringe išvysti talentin-gus jaunuosius Lietuvos ir Latvijos kovotojus.

Kovos vyko pagal patvirtintas Lie-tuvos bušido federacijos (LBF) tai-sykles - bušido ZST ir K-1.

“Nustebino, kad turime daug la-bai pajėgaus jaunimo. Galiu išskirtitvirtą jaunuolį Viktorą Nedzinską,perspektyvius brolius iš Molėtų Tadąir Matą Lilionius, Vytautą Gaurilči-ką, Vilių Tarasevičių, Gražvydą Kon-

tautą,” - LŽ pasakojo LBF preziden-tas Donatas Simanaitis. Pasak jo, žiū-rovai neliko nuvilti - iš trylikos kovųtik dvi buvo mažiau intriguojančios.

Kitas SWAT turnyras kovo 9 dienąvyks Jonavoje.

LBF prezidentas prasitarė, jog ba-landžio 27 dieną Vilniaus “Siemens”arenoje bus surengtos “K-1 WorldGrand Prix 2013” varžybos. O iki tolaiko - kovo 30 dieną - du mūsų ša-lies atstovai kauniečiai Matas Stebu-liauskas ir Paulius Verbašius jėgasišmėgins “K-1 World Grand Prix2013” turnyre Moldovoje. Svoriokategorijoje iki 84 kg vyksiančiosevaržybose Matas kovos pagrindinia-me aštuntuke, o Paulius dalyvaus re-zervinėje kovoje. •

2013 02 26Lietuvos žinios14 Sportas

Klaipėdos “Fortūnos” krepšinioklubas jaučiasi apgautas - PuertoRiko ir JAV pilietybę turinti Stephanie Rosado į Lietuvą atvyko nuslėpusi patirtas sudė-tingas abiejų kelių operacijas.

Lietuvos medikai jai nustatė ir kai-riojo kelio artrozę. Taigi krepšininkėskarjera Lietuvoje baigėsi vos prasi-dėjusi. Prieš pasirašant sutartį S.Rosa-do buvo tikrinama mediciniškai. Spor-to medicinos centro gydytojai, pamatęrandus, paklausė, kokios operacijos jaiatliktos. Ji atsakė, kad tai tik rekonstruk-cinės kojų operacijos dėl grožio.

Pasak “Fortūnos” klubo vadovėsRamunės Kumpienės, kelio skausmaisS.Rosado pradėjo skųstis kitą dieną poto, kai pasirašė sutartį su klubu ir josprašymu buvo išmokėtas atlyginimasuž pusę mėnesio į priekį. Nuo tada jinebesitreniravo. Krepšininkė pareika-lavo, kad jai būtų atliktas magnetiniorezonanso tyrimas. Tačiau KlaipėdosRaudonojo Kryžiaus ligoninėje atlikusrentgenogramą paaiškėjo, kad jos ke-liuose yra tokie medicininiai varžtai,dėl kurių negalimas magnetinis rezo-nansas. Ir dar specialistai pamatė, kadjai atliktos sudėtingos kelių operacijos.

“Kai medikai paklausė, ar ji žino,kad rizikuoja kiekvieną kartą išeida-ma į aikštę, Stephanie atsakė žinan-ti. Nors mums jos atstovas per dery-bas teigė, kad ji labai geros sportinėsformos ir puikiai tiks mūsų koman-dai, žaidžiančiai greitą, atletiškąkrepšinį”, - pasakojo R.Kumpienė.

Sporto medicinos centro medikųkonsiliumas pateikė išvadą: S.Rosado

gali sportuoti tik mažesniais krūviais.Tuomet krepšininkė pareikalavo nu-traukti sutartį abipusiu sutarimu. Šiuometu klubas tariasi su teisininkais dėltolesnių sprendimų.

“Žaidėja slėpė nuo visų savo kojųbūklę, o kai pradėjo skųstis skausmaisir mes pasiūlėme jai eiti pas klubo ki-neziterapeutą, ji atsisakė. Per treni-ruotes ji sėdėdavo ir žaisdavo telefo-nu. Jaučiamės apgauti ir moraliai, irmaterialiai”, - sakė R.Kumpienė.

Dvejas rungtynes LMKL čempio-nate sužaidusi S.Rosado išvyko išLietuvos tuo metu, kai “Fortūna”žaidė DNB LKF taurės turnyro fi-nalinio ketverto varžybose, apie savosprendimą pranešdama klubui elekt-ronine žinute. •LŽ

Apsimelavoir pabėgoSWAT’34 KOVŲ REZULTATAIDalius Skruodys (Rokiškis) - VidmantasMaceika (Vilnius): taškais laimėjo D.Skruodys.Tautvydas Ivoška (Vilnius) - Tadas Lilionis(Molėtai): 1 raundo 39 sekundę trikam-piu smaugimu laimėjo T.Lilionis.Nikolas Cinicas (Latvija) - Jonas Sinkevičius (Kaunas): taškais laimėjoJ.Sinkevičius.Deividas Kviesis (Latvija) - Mantas Lilionis(Molėtai): 1 raundo 58 sekundę skaus-mingu veiksmu laimėjo M.Lilionis.Mantas Juzeliūnas (Kaunas) - Jurgis Jonai-tis (Vilnius): 2 raundo 8 sekundę laimėjoM.Juzeliūnas.Mantas Stankis (Kaunas) - Alanas Stapo-nas (Alytus): 2 raunde techniniu nokautulaimėjo M.Stankis.Elvinas Jalinčius (Kaunas) - Ovidijus Bartusevičius (Kaunas): taškais laimėjo E.Jalinčius.Darius Kasparavičius (Kaunas) - ArmantasStankevičius (Vilnius): lygiosios.Stepas Stankevičius (Kaunas) - IvarasSmiltiniekas (Latvija): taškais laimėjoS.Stankevičius.Gražvydas Kontautas (Kaunas) - GiedriusZelionka (Kaunas): lygiosios.Mantas Smailys (Kaunas) - Aldas Slusny-jus (Latvija): 1 raunde skausmingu rankoslaužimu laimėjo M.Smailys.Vytautas Gaurilčikas (Šiauliai) - Vilius Tarasevičius (Kaunas): lygiosios. Viktoras Nedzinskas (Alytus) - FiodorasJakovlevas (Latvija): 2 raunde nokautulaimėjo V.Nedzinskas.

Ispanų finalaiPraėjusią savaitę vykusių ATPturnyrų finaluose vienas ispanas triumfavo, kitas neatsilaikė prieš japoną.

JAV pasibaigusio ATP teniso tur-nyro “US National Indoor TennisChampionships” nugalėtoju tapokylanti Japonijos žvaigždė 23-ejų KeiNishikori (ATP-16). Jis finale 6:2, 6:3įveikė 31 metų ispaną Feliciano Lo-pezą (ATP-35). Tai buvo antrasis šie-met ir trečiasis per visą karjerą japo-no laimėtas ATP serijos turnyras. Užpergalę K.Nishikori kartu su pagrin-diniu prizu atiteko 291,8 tūkst. JAVdolerių čekis ir 500 ATP taškų.

Argentinos sostinėje Buenos Airėsepasibaigusiame ATP serijos turnyre“Copa Claro” nugalėtojo titulą apgynė30 metų ispanas Davidas Ferreras(ATP-4), finale 6:4, 3:6, 6:1 nugalėjęs27-erių šveicarą Stanislasą Wawrinką(ATP-17). Tai buvo jau dvidešimtas perkarjerą ir antrasis šiemet ispano lai-mėtas ATP serijos turnyras. D.Fer-reras Argentinos sostinėje nugalė-toju tapo jau trečią kartą perketverius pastaruosius metus. Pir-mą sykį jis šiame turnyre triumfavo2008 metais. Be pagrindinio prizo,nugalėtojui atiteko 84 550 JAV do-lerių čekis ir 250 ATP taškų.

LŽ

D.Ferreras (dešinėje) finale triumfavo prieš S.Wawrinką. AFP/Scanpix nuotrauka

Prenumeratos kainos

1 mòn. 3 mòn. 6 mòn. 12 mòn.

Gyventojams 27 Lt 80 Lt 160 Lt 319 LtØmonòms 45 Lt 135 Lt 250 Lt 499 Lt

Prenumeratos kainos be pirmadienio

1 mòn. 3 mòn. 6 mòn. 12 mòn.

Gyventojams: 21 Lt 62 Lt 124 Lt 247 LtJuridiniams asmenims: 36 Lt 108 Lt 216 Lt 399 Lt

Vienos dienos prenumerata (bet kuri savaitòs diena)

1 mòn. 3 mòn. 6 mòn. 12 mòn.

Gyventojams ir juridiniams asmenims: 8 Lt 21 Lt 42 Lt 84 Lt

PRENUMERATA PRIIMAMA REDAKCIJOS BIURE: Vykinto g. 14, VILNIUS. Tel. nr. (8 5) 249 2163. Daugiau informacijos tel.: (8 5) 249 2161, (8 5) 249 2154, nemokamu telefonu 8 800 77 888. http://uzsakymai.lzinios.lt/prenumerata.php. Prenumeruojant AB Lietuvos pašto ir UAB “Lietuvos ryto” skyriuose taikomas aptarnavimo mokestis. Telefonas pasiteirauti (8 5) 2743777.

www.lzinios.lt

Biržus drebino bušido

V.Nedzinskas (priekyje) užtikrintai įveikė latvį F.Jakovlevą. / Bushido.lt nuotraukos

S.Rosado nuslėpė patyrusi sudė-tingas abiejų kelių operacijas.lmkl.lt nuotrauka

Sportas 152013 02 26Lietuvos žinios

VILMANTAS REMEIKA

Algimantas Šalna 1984 me-tų Sarajevo olimpinėsežaidynėse iškovojo auksąestafečių varžybose suSSRS rinktine. Gintaras

Jasinskas 1992 metais užėmė 19 vie-tą individualiose lenktynėse Alber-vilio olimpiadoje. Paskui Lietuvosvyrų biatlone buvo štilis. Dabar šiąnišą pasiryžęs užpildyti T.Kaukėnas.Šį mėnesį Čekijoje vykusiame pasau-lio čempionate jis pasiuntė signaląpripažintiems biatlono meistrams.Sprinto varžybose lietuvis buvo 22-as, individualiose lenktynėse - 23-ias, masinio starto rungtyje - 29-as.

Biatlone vieta pirmajame trisde-šimtuke laikoma didmeistrišku pa-siekimu.

“Kažkas labai teisingai pastebėjo -pasaulio čempionate iššokau aukš-čiau bambos, - kalbėdamas su LŽ,šyptelėjo Lietuvos edukologijos uni-versitete kūno kultūrą studijuojan-tis T.Kaukėnas. - Tokių rezultatųnesitikėjau, nes mano šaudymas darnėra geras, jį reikia tobulinti. Ma-niau, kad galiu būti arti trisdešimtu-ko, bet pavyko kur kas geriau.”

75 metų trenerio iš Rusijos Vikto-ro Korčagino auklėtinis įtikinamaidemonstruoja, kad sėkmė pasauliopirmenybėse buvo neatsitiktinė. Šiuometu Bulgarijoje vykstančio Euro-pos čempionato individualiose lenk-tynėse Tomas buvo 10-as. Vakar vy-kusiose sprinto varžybose jis, deja,nedalyvavo, nes skrydžio į Lietuvąbilietai iš anksto buvo nupirkti vasa-rio 25 dienai. Sprinto rungtyje spor-tininkai lenktyniavo praėjusį šešta-dienį, tačiau dėl oro sąlygų varžybos,kuriose T.Kaukėnas šaudė neklysda-mas, buvo nutrauktos ir nukeltos įsekmadienį. Užvakar gamta vėl su-trukdė startuoti, tad sprinto lenkty-nės buvo atidėtos pirmadieniui.

Kitoks treneris- Per pastaruosius metus padarė-

te žaibišką progresą. Kas tai lėmė? -LŽ paklausė T.Kaukėno.

- Ėmęs varžytis su vyrais pasau-lio taurės etapuose iš pradžių vil-

kausi uodegoje. Tačiau per dvejusmetus gerokai patobulėjau. Lenk-tyniaudamas su profesionalais įgi-jau daugiau patirties, sustiprėjau fi-ziškai, ėmiau drąsiau šaudyti.

- Kiek laiko dirbate su treneriuV.Korčaginu?

Ketverius metus. Pas šį trenerįpersidirbti neįmanoma. Kai kiti tre-neriai reikalauja kuo daugiau dirb-ti, V.Korčaginas itin daug dėmesioskiria atgauti jėgoms ir poilsiui. Norsrusų trenerių mokykla žiauroka, šisspecialistas sugeba išsaugoti mūsųsveikatą ir tinkamai paskirstyti jė-gas. Toks požiūris džiugina. Be to,V.Korčaginas įvedė tokią treniruo-čių sistemą, kokios Lietuvoje apskri-tai nebuvo.

Anksčiau politika buvo papras-ta: jei yra pinigų, važiuojame į sto-vyklas, jei nėra - nevažiuojame. Tre-neris išsireikalavo, kad važiuotumebet kokia kaina ir nuolat dirbtumeant sniego.

V.Korčaginas labai patyręs, visągyvenimą sportui paaukojęs žmo-gus. Tarp mūsų didelis metų skir-tumas, todėl kartais ir pasipyksta-me. Tačiau kai rezultatai ėmė gerėti,nesutarimų vis mažiau (šypsosi).

- Perėjimas iš jaunimo į suaugu-siųjų sportą yra sudėtingas proce-sas. Ar jaučiatės jau įveikęs šį psi-chologinį barjerą?

- Jaunimo pasaulio čempionatebuvau aštuntas ir jaučiau, kad galiukonkuruoti su vyrais. Bet perėjimasbuvo nelengvas. Mane lenkdavo vi-si varžovai, finišuodavau aštuntamear devintame dešimtukuose. Buvodingusi motyvacija. Bet dabar vis-kas gerai. Kiekvieną kartą siekiuaplenkti kaip įmanoma daugiauvaržovų ir pakilti bent viena vietaaukštyn.

Vaikystės pomėgis- Galbūt pasaulio čempionate jau

sulaukėte elitinių sportininkųkomplimentų?

- Kai tapo aišku, kad dalyvausiumasinio starto lenktynėse (jose var-žosi 30 geriausių biatlonininkų -red.), daugelio šalių sportininkai irtreneriai pasveikino. Nors biatlonolyderių atstovai ir nekreipė į tai dė-mesio, kiti pripažino, kad jiems tainetikėta. Per apšilimą prieš varžy-bas šliuoždamas girdėjau žiūrovus

skanduojant mano vardą. Buvo la-bai malonu.

- Kodėl pasirinkote biatloną, o neslidinėjimą, techniškai paprastesnęsporto šaką?

- Mano tėtis ir senelis buvo me-

džiotojai, į medžioklę paimdavo irmane. Todėl nuo vaikystės žavėjausiginklais. Sportuoti ėmiau 4 klasėje.Iš pradžių slidės manęs net nedomi-no, svarbiausia buvo šautuvas. Bettreneriai ėmė mane “traukti”, nes įž-velgė, kad galiu tapti neblogu biatlo-nininku. Pradžia buvo ne kokia - ne-pavykus pataikyti į takinį, norėjaumesti šį sportą. Bet kantrybės užteko.

- Kuri rungtis mėgstamiausia?- Patinka individualios lenkty-

nės. Nors tai sunkiausia rungtis, jauišmokau paskirstyti jėgas visai 20km distancijai ir sėkmingai šaudy-damas užimti aukštą vietą. Mėgstuir estafetes.

- Viena nevykusi šaudymo serija ga-li blokšti žemyn rikiuotėje. Kiek pro-centų biatlone lemia psichologija?

- Buvo daug atvejų, kai paskutinė-je šaudymo serijoje nepataikydavaunet kelis kartus ir krisdavau žemyn.Psichologija lemia apie 30 procentų.Tai labai svarbus komponentas. Sto-vyklos ir varžybos vargina, tad pri-valai būti gerai pasirengęs psicholo-giškai, kad lenktynių metu nuvytumpašalines mintis ar namų ilgesį.

- Pasaulio čempionate padėjotetvirtus pamatus kitų metų Sočio olim-piadai. Ar jau turite olimpinį tikslą?

- Negalvoju apie tai. Iki olimpia-dos dar liko metai, svarbu išlaikytigerą formą, nesusirgti.

Inventoriaus galia- Ar įsiveržęs į biatlono elitą paju-

tote techninių rėmėjų dėmesį?- Varžybose dalyvauju “Salo-

mon” gamintojo slidėmis. Kalbė-jausi su jų atstovais ir prašiau nau-jų slidžių. Į tai jie reagavo vangiaiir daug pažadų neišgirdau. Tačiaujie stebi mano progresą ir supranta,kad anksčiau ar vėliau turės skirtidaugiau dėmesio.

- Ar tiesa, kad jūsų sporto šakojeslidžių tepalas yra tarsi legalus do-pingas?

- Tepalo reikšmė yra didžiulė. Jųrūšių būna įvairių - priklauso nuooro temperatūros ar net sniegostruktūros, jo kietumo. Sakoma,kad blogai suteptos slidės sprintolenktynėse kainuoja net 1 minutę.Mes su treneriu turime tepėjus, ku-rie kol kas dirba gerai.

- Kas nutinka nepavykus parinktitinkamo tepalo?

- Tuomet eini “prieš save”. Pa-saulio čempionate per masinio star-to lenktynes šiek tiek nepritaikėmetepalo. Slidės rinko purvą ir stabdėmane. Kol kiti nuo kalno šliuožda-vo įgaudami pagreitį, aš buvau pri-verstas spirtis ir bėgti.

- Ar biatlone svarbus sportinioinventoriaus gamintojas? O gal taitik komerciniai niuansai?

- Visos firmos gamina panašiasslides, tereikia jas testuoti ir prisitai-kyti. Tas pats ir dėl šautuvų. Jei mo-ki šaudyti, pataikysi iš bet kurio ga-mintojo šautuvo. Tereikia tinkamai“prišaudyti” buožę. Apskritai biat-lone yra daug iš pirmo žvilgsnio ne-pastebimų techninių niuansų, ku-riuos reikia nuolat šlifuoti.

Nuviliantis požiūris- Išmėginote daug tarptautinių

biatlono trasų. Ką galite pasakytiapie Lietuvos žiemos sporto centro(LŽSC) trasą Ignalinoje?

- Šioks toks pagrindas yra, tačiausąlygos Ignalinoje itin prastos. LŽSCdirektoriaus Bronislovo Cicėno po-žiūris į biatlonininkus nuvilia, mestiesiog nesusikalbame. Patys kabi-name taikinius, dažome skydus.Vos už poros šimtų kilometrų Lat-vijoje treniruočių kaina tokia pati,bet sąlygos nepalyginamai geresnės.Latviai mus pasitinka išskėstomisrankomis.

Esant norui, Ignalinoje būtų ga-lima įrengti puikią trasą ir priimtistovyklauti Rusijos, Ukrainos, Len-kijos sportininkus. Deja, direktoriusrūpinasi tik kalnų slidinėjimo tra-sa, kuri jam neša pelną. Mes įdo-mūs tik patys sau. Nemanau, kad šisžmogus tinkamas vadovauti Žiemossporto centrui.

- Biatlono sezonas pamažu ar-tėja prie pabaigos. Kokie tolesniplanai?

- Po Europos čempionato vykspasaulio taurės etapas Norvegijossostinėje Osle. Tačiau aš jį pralei-siu, nes treneris rekomendavo pail-sėti. Per dvi pastarąsias savaites tu-rėjau net aštuonis labai atsakingusstartus, tai išties daug. Vėliau rung-tyniausiu paskutiniuose pasauliotaurės etapuose Sočyje ir ChantyMansijske. Ir sezonas bus baigtas.Balandį skirsiu poilsiui ir jėgomsatgauti.

Gegužę pamažu pradėsiu treni-ruotis, kibsiu į studijas, o birželį pra-sidės rimtas pasirengimas naujamsezonui.•

Aistra ginklams nukreipė į biatlonąVis garsiau skamba sparčiai progresuojančio Lietuvos biatlonininko Tomo Kaukėnopavardė. Su talentingu 22 metų atletu mūsų žiemos sportas sieja daug vilčių.

T.Kaukėnas: “Ignalinoje patys kabiname taikinius, dažome skydus. Latvijoje treniruočių

kaina tokia pati, bet sąlygos nepalyginamai geresnės. Latviai mus pasitinka

išskėstomis rankomis.”

Į geriausių pasaulio biatlonininkų trisdešimtuką netikėtai įsiveržusį T.Kaukėną jau stebi daugelio šalių specialistai.T.Kaukėno asmeninio albumo nuotraukos

Į Lietuvą atvykęs treneris V.Korčaginas (dešinėje) išjudino Lietuvos vyrų biatloną.

VIKTORIJA SINICAITĖ

Šiek tiek baugoko pavadinimorokerių grupė “Soul Stealer”(“Sielos vagis”) išleido pirmąjįoficialų dainos “Won’t You Stay”vaizdo klipą. Grupės vokalistasJeronimas Milius tikino, kad šisklipas ar daina kurti ne dėl finansinės naudos. Esą atėjo laikas ir kilo noras ką nors palikti po savęs.

J.Milius LŽ pasakojo, kad tai ne-be pirmas kartas, kai “Soul Stealer”bandė kurti ir susukti vaizdo klipą.“Jau senokai apie tai mąstėme, galųgale iš trečio karto pavyko. Klausitekodėl? Visa grupės veikla - iš idėjos,todėl itin sudėtinga rasti žmonių, ku-rie dirbtų su mumis irgi iš idėjos. Kainegali finansiškai motyvuoti, sunkupriversti žmogų ką nors daryti”, - ti-kino Jeronimas.

Mergina kaip sapnas“Won’t You Stay” vaizdo klipe

kaskart keičiasi du pagrindiniai vaiz-dai - grojanti grupė “Soul Stealer” irgražios moters atvaizdas (aktorėAušra Štukytė). Kaip teigė Jeroni-mas, vaizdo siužetas ir koncepcija,be abejo, buvo kuriami pagal dainosžodžius. “Pagrindinis herojus - vyras,roko muzikos atstovas, pripažįstantisšį statusą atitinkantį gyvenimo būdą,- sutinka moterį, kuri yra viso jo gy-venimo priešingybė. Ji - gera, gležna,graži... Jis atvirai pasakoja jai savo is-toriją suprasdamas, kad po šio pasa-kojimo turbūt daugiau jos nebeišvys.Būtent todėl ji atsiranda lyg koks pri-siminimas, o paskui dingsta”, - aiš-kino pašnekovas. J.Milius pridūrė,kad vaizdo klipo siužetas turi savopasakojimo dalis, o pabaigoje taip irlieka neaišku, kaip baigiasi ši istorija- laimingai ar ne.

Jeronimas prisiminė savo drau-gystės pradžią su aktore A.Štukyte.Juodu susipažino viename renginy-je, paskui ne kartą susitikdavo už-kulisiuose, taip ir susidraugavo.“Mes puikiai sutarėme ir radomebendrą kalbą, bendrų interesų. Kaisu grupe pradėjome ieškoti aktorėsklipui, atsiliepė Aušra. Ji tiesiai švie-siai pasakė, kad turi patirties ir noriprisidėti prie mūsų komandos”, -tvirtino muzikantas. Jo žodžiais ta-riant, su Aušra lengva dirbti, nes jiprofesionali aktorė, greitai perpran-ta esmę, ko iš jos tikimasi.

“Ji yra žavi moteris, turinti ypa-tingų bruožų, o tai, kad ji žinoma armatoma, man buvo visai nesvarbu”, -prisipažino J.Milius.

Rinkosi klausomesnį žanrąDaina “Won’t You Stay” yra roko

baladė ir šiek tiek skiriasi nuo viso“Soul Stealer” repertuaro, mat mu-zikantai mėgsta ir kuria stipresnį,trankesnį bei sunkesnį roką.

Jeronimas LŽ teigė, jog šios dainosįrašus nešė į radijo stotis manydamas,kad ji bus įdomi platesnei auditorijainegu “Soul Stealer” klausytojų būrys.Tačiau, kaip jau įprasta, išgirsdavo, jogtai netinkama daina. “Manau, kad iratlikėjas jiems ne tas, kurio reikia”, -puse lūpų užsiminė J.Milius.

Kaip prisipažino pašnekovas, jamnesvetimas jausmas, jog ką nors su-kūręs visada tikiesi ir sieki, kad apiekūrybą sužinotų ir išgirstų kuo dau-giau žmonių. “Roko baladė yra dau-geliui patrauklus žanras. Net tie, ku-rie neklauso roko, klauso šio žanrobaladžių. Su ja lengviau pasiekti pla-

tesnį klausytojų ratą”, - įsitikinęsmuzikantas.

Vaizdo klipas ir du “Soul Stealer”išleisti albumai, anot Jeronimo, yraskirti prisiminimui ir grupės idėjaipalaikyti. Muzikantų veikla finan-siškai neatsiperka, o rokas, kaip sakopašnekovas, apskritai mūsų šalyje yravis dar pogrindinė muzika.

Miuziklo žavesysJ.Miliui dainavimas su grupe

“Soul Stealer” yra tik papildoma, betširdį atgaivinanti veikla. Šiuo metuvaikiną itin žavi miuziklai ir teatroveikla, kurios gausa jis nesiskundžia.“Miuziklas yra dramos spektaklio irkoncerto mišinys. Ši sintezė yra la-bai įdomi, ypač smagu tada, kai dir-ba rimtai nusiteikusi komanda. Kairežisierius reikalauja stipraus aktori-nio pasirengimo, suprantu, kiek daugdar reikia tobulėti ir mokytis”, - aiš-kino pašnekovas.

Muzikantas yra studijavęs akto-rystės mokslus, todėl veikla teatre irmiuzikluose jam artima, leidžia at-

siskleisti. “Lietuvoje miuziklų kūrė-jams konkurencijos beveik nėra, to-dėl tai yra gera niša, kur gali siektikokybės, ją palaikyti ir nuolatos ge-rinti”, - teigė J.Milius.

Kalbėdamas apie beveik dešimtmetų trunkančią veiklą su grupe“Soul Stealer” sakė, kad pirmiausiagrupės muzikantai yra jo draugai, sukuriais muzikavo nuo mokyklos lai-kų. “Mus sieja gražūs prisiminimai,esame daug išgyvenę kartu, net gro-ję rūsyje. Tokie prisiminimai žmoneslaiko kartu stipriau nei darbiniai san-tykiai”, - įsitikinęs Jeronimas.

Rūpi karjeraSvarbiausia motyvacija, kodėl pa-

šnekovas dainuoja su savo roko gru-

pe, - jis gauna visiškai kitokių emoci-jų ir energijos, kai būna scenoje su“Soul Stealer”. “Tai visai kitoks jaus-mas, negu būnant teatro ar miuzikloscenoje ir dainuojant akompanuo-jant orkestrui. Mano amplua tampavisai kitoks, ir man tai patinka”, - ne-slėpė J.Milius.

Paklaustas, kokių turi muzikiniųkarjeros planų, Jeronimas kukliai at-sakė, kad nori siekti kokybės. “Ma-no ateitis - vokaliniai ieškojimai, ak-torinės paieškos, siekimas karjerosaukštumų. Taip pat neatmetu gali-mybės įgauti patirties užsienyje, nesdažnai Lietuvoje užsisvajojame irmanome, kad esame tobuli ir viskądarome puikiai. Jau esu ne kartą to-kį mąstymą pasitikrinęs ir pamatęs,kad mums dar daug daug reikia mo-kytis ir siekti aukštesnio lygmens”, -kalbėjo muzikantas.

2003 metais susikūrusioje vilnie-čių grupėje “Soul Stealer” muzikuo-ja Enrikas Slavinskis (gitara), J.Mi-lius (vokalas), Šarūnas Venckus(perkusija), Kęstutis Žigė (bosas).•

2013 02 26Lietuvos žinios16 Pramogos

Jeronimo širdis atsigauna su “Soul Stealer”

Net tie, kurie neklauso roko,

klauso šio žanro baladžių.

Prieš dešimtmetį susibūrusioje grupėje “Soul Stealer” - bičiuliai nuo mokyklos laikų. Jeronimas - antras iš dešinės. / Alionos Bondarenko nuotrauka

VILNIUSLIETUVOS NACIONALINĖ FILHARMONIJA02 28 d. 19 val. Koncertuoja orkestras “KremerataBaltica”, Gidonas Kremeris (smuikas) ir Giedrė Dir-vanauskaitė (violončelė)03 02 d. 19 val. Koncertuoja Lietuvos nacionalinissimfoninis orkestras ir Eugene Ugorski (smuikas,Rusija, Jungtinė Karalystė). Dirigentas VladimirasLande (Rusija, JAV)03 03 d. 16 val. IV tarptautinis Jaschos Heifetzosmuikininkų konkursas. Konkurso finalas. Solistai -konkurso nugalėtojai. Dalyvauja kamerinis or-kestras “Kremerata Baltica”TAIKOMOSIOS DAILĖS MUZIEJUS03 03 d. 16 val. Koncertas skirtas NacionalinėsM.K.Čiurlionio menų mokyklos ilgametei mokyto-jai Lidijai Dorfman atminti. Dalyvauja Leonid Dorf-man (fortepijonas)VILNIAUS MOKYTOJŲ NAMAI

02 26 d. 18 val. Vakaras iš ciklo “Pasidainavimai suVeronika”. Dalyvauja Vilniaus mokytojų namų folk-loro ansamblis “Srauna”

02 28 d. 17 val. Koncertas. Dalyvauja Vilniaus JuozoTallat-Kelpšos konservatorijos neformaliojo ugdy-mo skyriaus vaikų choras “Ugnelė”, Vilniaus moky-tojų namų moterų vokalinis ansamblis “Prisimini-mai” ir mišrus senjorų choras “Versmė”03 01 d. 18 val. Vakaras “Sūduva - knygnešystėscentras: V.Kudirka, “Sietyno draugija”. Dalyvaujasolistas Danielius Sadauskas, Šakių rajono Sintautųkultūros centro folkloro ansamblis “Santaka”, lei-dyklos “Piko valanda” direktorius Arūnas ReinikisVILNIAUS KONGRESŲ RŪMAI02 26, 28 ir 03 02 d. 19 val. Opera “Verteris”. Daly-vauja Edgaras Montvidas, Liora Grodnikaitė, Laimo-nas Pautienius, Gunta Davidčiuka, Liudas Norvai-šas, Tadas Girininkas, Kęstutis AlčauskisVILNIAUS ROTUŠĖ02 28 d. 18 val. Koncertas “Pavasarį pasitinkant”.Dalyvauja Lietuvos kariuomenės orkestras. Diri-gentas Peeter Saan (Estija)

KAUNASKAUNO VALSTYBINĖ FILHARMONIJA02 26 d. 18 val. Koncertuoja Fausta Drūlytė (fleita),Viktorija Smailytė (arfa) ir Vytenis Pocius (violončelė)02 27 d. 18 val. Romansai. Atlieka Liudas Mikalaus-kas, Judita Leitaitė ir Algis Frankonis02 28 d. 18 val. Koncertuoja Kauno simfoninis or-kestras ir Lukas Geniušas (fortepijonas). Dirigentas- Martynas Staškus03 03 d. 17 val. Koncertas “Muzikiniai peizažai”. Daly-vauja Kauno fortepijoninis trio: Lina Krėpštaitė (fortepi-jonas), Indrė Čepinskienė (smuikas), Asta Krištaponie-nė (violončelė) ir solistė Asta Krikščiūnaitė (sopranas)

KAUNO “ŽALGIRIO” ARENA02 28 d. 19 val. Koncertuoja Karima Nayt - talentingoji Arabų revoliucionierė03 01 d. 19 val. Koncertuoja grupė “Liūdni slibinai”03 01 d. 22 val. Deepest Blue vokalistas Joelis Edwardsas (UK) su klubine programa03 02 d. 19 val. “Night of the Jumps Kaunas 2013” - Freestyle Motocross pasaulio čempionatas

KAUNO “GIRSTUČIO” KULTŪROS RŪMAI02 28 d. 18 val. Vytauto Šapranausko “Juodojo hu-moro turas” per Lietuvą

KLAIPĖDAKLAIPĖDOS KONCERTŲ SALĖ02 28 d. 18 val. Koncertuoja Rygos saksofonų kvar-tetas: Arvydas Kazlauskas (sopraninis saksofonas),Artis Simanis (altinis saksofonas), Ainars Šablovskis(tenorinis saksofonas), Gints Paberzs (barotininis

saksofonas) bei Ieva Parša (mecosopranas) ir ValdisMuktupavels (vokalas, kanklės, dūdmaišis)03 03 d. 12 val. Koncertas “Kaip Šarka ir Pelėdžiujasdūdų klausė”. Dalyvauja Linas Zubė (aktorius) irKlaipėdos brass kvintetasKLAIPĖDOS ŽVEJŲ KULTŪROS RŪMAI03 01 d. 18 val. Mišraus choro “Klaipėda” koncer-tas “Pavasarį pasitinkant”. Dalyvauja Audronė Le-vickytė (sopranas), Mindaugas Gylys (baritonas),Viačeslavas Tarasovas (tenoras)03 04 d. 19 val. Mora Godoy ir Argentinos tangoteatras “Buenos Aires Tango”KLAIPĖDOS “ŠVYTURIO” ARENA03 01 d. 19 val. Stasio Povilaičio jubiliejinis koncer-tas “50 metų scenoje”

PANEVĖŽYSPANEVĖŽIO BENDRUOMENIŲ RŪMAI02 28 d. 18 val. Arvydo Vilčinsko koncertas “Į didelį kalną”03 02 d. 15 val. IX šalies vaikų ir jaunimo šokių fes-tivalio-konkurso “Norim kilti... 2013” antrasis RytųLietuvos atrankinis turas

PALANGAMUZIKOS KLUBAS “VANDENIS”03 01 d. 21 val. Koncertuoja grupė “The Road Band”03 02 d. 20 val. Koncertuoja Markas Palubenka

DRUSKININKAI“DRUSKININKŲ KOLONADA”03 01 d. 21 val. Dueto “Acoustic Slam” koncertas03 02 d. 21 val. Arinos ir grupės “Veto Bank” koncertas “Prisiminimai”

Koncertai

Klaipėdos “Švyturio” arenoje - S.Povilaičio jubiliejinis koncertas “50 metų scenoje”

NAMAI, PATALPOSPARDUODA

Ūkinius pastatus ir apie 160 ha žemės ūkiopaskirties žemės Trakų ir Prienų rajonuose,prie Verknės upės. Tel. 8 672 31 568.

Požeminį 20 kv. m garažą Vilniuje, Žvėryne, Paribio g. 23A (unik. Nr. 10/992-0075-01-8:0029, kaina - 19 000 Lt). Tel. 8 699 05 122.

SODYBOS, SKLYPAIPARDUODA

6-7 a žemės sklypus namų statybai Kaune,Kadugių g., prie Kauno marių. Tel. (8 5) 278 9238.

12 a namų valdos sklypą S.Vorotinskio g.,Vilniuje (10 km nuo centro, yra elektra,geras susisiekimas, naujas vienbučių namųkvartalas, 1 a kaina - 7000 Lt). Vilnius, tel. 8 682 46 203.

12 a namų valdos sklypą Vilniuje, Antakal-nio sen., Rokantiškių g. (7 km iki centro,kaina - 125 000 Lt). Tel. 8 656 17 413.

PERKA

Brangiai tik brandų mišką ir derlingą dir-bamą žemę visoje Lietuvoje. Tel. 8 677 79 131.

Neatkurtos žemės arba miško dokumen-tus persikelti. Padeda sutvarkytidokumentus. Tel. 8 605 99 166.

AUTOMOBILIŲ REMONTASKokybiškai iš odos ir veliūro siuvu auto-mobilių sėdynių užvalkalus. Taisau, keičiusuplyšusius salonų, sėdynių apmušalus.Tel.: 8 676 34 662, (8 5) 231 8014.

BUITINĖ TECHNIKAPARDUODA

Mažai naudotą perlinę vonią (kilimėlį) suvisais priedais (kaina - sutartinė). Vilnius, tel. 8 620 23 413.

PASLAUGOSPigiai atlieka santechniko darbus. Konsul-tuoja, suteikia garantiją, dirba be išeiginių.Vilnius, tel. 8 606 71 128.

Prijungia, taiso automatines skalbykles.Konsultuoja įsigyjant naują, naudotą arbasu transportavimo defektais. Tel.: (8 5) 230 0203, 8 610 21 588.

Taisau televizorius namuose. Konsultuoju, derinu ir t.t. Vilnius, tel.: (8 5) 241 2501, 8 605 72 219.

Veterinarijos gydytojas atvyksta į namus.Vilnius, tel. 8 689 16 300.

MEDICINOS PASLAUGOSTeismo medicinos profesorius konsultuo-ja, atlieka tyrimus, nustato tėvystę,sveikatai padarytą žalą. Tel.: 8 674 91 550,8 615 16 310, (8 5) 278 8403.

IEŠKO DARBOGalėčiau prižiūrėti vaikelį Vilniuje, Lazdy-nuose ar Karoliniškėse, Jūsų namuose(turiu patirties). Tel. 8 676 13 371.

SIŪLO MOKYTISGroti gitara, bosine gitara, mušamaisiais irdainuoti. Tel. 8 616 43 418.

ĮVAIRŪSParduodu naujus „Pest-Repler“ prietaisuspelėms, tarakonams naikinti (kaina - 40Lt), naujus dažų purkštuvus „Point-Zoom“(kaina - 150 Lt). Tel. 8 670 99 923.

Parduodu naujus žvejybos tinklus (kaina -60-80 Lt), tinklus nuo paukščių bei šiltna-miams dengti (4 m pločio, 1 m kaina - 7Lt). Tel. 8 670 99 923.

Parduodu naujus klausos aparatus (kaina -70 Lt), naujus „Kosmodisck Clasik“ rinki-nius (kaina - 120 Lt). Tel. 8 670 99 923.

PRANEŠIMAI

Klasifikuoti skelbimai 172013 02 26Lietuvos žinios

INFORMACIJA APIE PLANUOJAMOS ŪKINĖS VEIKLOS POVEIKIO APLINKAI VERTINIMĄ

Planuojamos ūkinės veiklos poveikio UAB „Manifoldas“, Gamyklos g. 11, LT-96155 Gargždai,aplinkai vertinimo užsakovas tel. (8 46) 48 48 01, faks. (8 46) 47 09 42Planuojamos ūkinės veiklos poveikio UAB „Sweco Lietuva“, V.Gerulaičio g. 1, 08200 Vilnius,aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas tel. (8 5) 262 2621, faks. (8 5) 261 7507Planuojamos ūkinės Žvaginių naftos gavybos aikštelėsveiklos pavadinimas įrengimas ir eksploatacijaPlanuojamos ūkinės veiklos vieta D.Mostaičių k., Kulių sen., Plungės r., Telšių apskr.PAV subjektai, nagrinėjantys Plungės rajono savivaldybė, Kultūros paveldo dokumentus, teikiantys išvadas departamento prie LR kultūros ministerijos Telšių

teritorinis padalinys, Telšių visuomenės sveikatos centras, Telšių apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie AM

Atsakinga institucija Aplinkos apsaugos agentūrapriimsianti sprendimą

Susipažinti su PAV programa per 10 Kulių seniūnijoje - J.Tumo-Vaižganto g. 6, Kulių mstl.,darbo dienų nuo šios informacijos Plungės r.; AB LOTOS Geonafta būstinėje - Gamyklos g. 11, paskelbimo dienos galima 96155 Gargždai, tel. (8 46) 48 48 01, faks. (8 46) 47 09 42,(d. d. nuo 8.00 iki 17.00 val.) el. p.: ail@lotosgeonafta.lt; UAB „Sweco Lietuva“ būstinėje -

V.Gerulaičio g. 1, 08200 Vilnius, tel. (8 5) 279 6088, faks. (8 5) 261 7507, el. p.: vytautas.belickas@sweco.lt

Pateikti pastabas bei motyvuotus UAB „Sweco Lietuva“ - V.Gerulaičio g. 1, 08200 Vilnius, pasiūlymus PAV programai per 10 tel. (8 5) 262 2621, faks. (8 5) 261 7507, darbo dienų nuo šios informacijos el. p.: vytautas.belickas@sweco.lt. Motyvuotų pasiūlymųpaskelbimo dienos galima kopijos papildomai gali būti teikiamos pagal kompetenciją

PAV subjektams ir atskingai institucijai. Užs. R-116

PRANEŠIMAS

apie parengtą poveikio visuomenės sveikatai vertinimo (PVSV) ataskaitąPlanuojamos ūkinės veiklos organizatorius: UAB „Šiluma Jums“, adresas: A.Juozapavičiaus g. 9A-9,Vilnius, tel. 8 687 59 603, faks. (8 5) 236 1937.PVSV ataskaitos rengėjas: UAB „COWI Lietuva“, Ukmergės g. 369A, Vilnius, tel. (8 5) 210 7610,faks. (8 5) 212 4777, el. p.: info@cowi.lt.Planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas - Šilutės rajono biodegraduojančių atliekų panaudo-jimas kombinuotai elektros ir šilumos gamybai.Planuojamos ūkinės veiklos vieta: biodujų gamybos - Grabupių k., Šilutės sen., Šilutės r. sav., ko-generacinės jėgainės - Klaipėdos g. 6A, Šilutės m.Trumpas planuojamos ūkinės veiklos aprašymas: UAB „Šiluma Jums“ nuomojamame sklype, Gra-bupių k. planuoja vykdyti biodujų gamybą iš kiaulių mėšlo, gyvulinės kilmės II ir III kategorijos me-džiagų ir žalios augalinės masės (žolė, kukurūzai ir kt.). Pagamintos biodujos bus tiekiamos 6,5km ilgio biodujų trasa į Šilutės mieste, Klaipėdos g. 6A planuojamą įrengti 1,6 MW galios kogene-racinę jėgainę šilumos ir elektros energijos gamybai.Susipažinti su PVSV ataskaita galima iki viešo susirinkimo: UAB „COWI Lietuva“, Ukmer-gės g. 369A (8 a.), Vilnius, tel. (8 5) 210 7558, faks. (8 5) 212 4777, el. p.: daba@cowi.lt, ir Šilu-tės seniūnijoje, Lietuvininkų g. 17, Šilutės sen., Šilutės r. sav.Viešas visuomenės supažindinimas su poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaitaįvyks 2013 kovo 14 d. 13.00 val. Šilutės seniūnijoje.Pasiūlymus dėl PVSV ataskaitos galima teikti: PVSV dokumentų rengėjui ir ūkinės veiklos orga-nizatoriui. Užs. R-117

2013 m. kovo 22 d. 11.00 val. bendrovės buveinėje Sulupės g. 7, Klaipėda,ŠAUKIAMAS UAB „Koopverslas“, įmonės kodas 300592423,

EILINIS VISUOTINIS AKCININKŲ SUSIRINKIMASDarbotvarkė:

Informacija teikiama darbo dienomis nuo 10.00 iki 12.00 val. telefonu (8 46) 34 18 01.Valdyba Užs. LM-2275

VERSLO KREDITO UNIJOS NARIAMSVerslo kredito unija,

kodas 302680384, Maironio g. 28, Kaunas, valdybos iniciatyva ir sprendimu 2013 m. kovo 4 d. 9.00 val. šaukiamas neeilinis visuotinis narių susirinkimas,

kuris įvyks unijos buveinėje (Maironio g. 28, Kaunas).

Susirinkimo darbotvarkė:

Papildomą informaciją teikia unijos administracijos vadovė E.Jucienė, tel. (8 37) 28 05 40.Valdyba Užs. LM-2281

1. Unijos vadovų rinkimas;2. Unijos įstatų keitimas;

3. Unijos stojimas į kredito unijų asociaciją „Lietuvos kreditas“;4. Investicinių sprendimų tvirtinimas.

UAB „Panevėžio autoservisas“ akcininkams.

2013 m. kovo 28 d. 13.00 val. UAB „ Panevėžio autoservisas“, Beržų g. 54,

II aukštas, Panevėžyje, šaukiamas visuotinis akcininkų susirinkimas.

Darbotvarkė:1. Bendrovės 2012 metų ūkinės

veiklos ataskaita;2. 2012 metų metinio balanso tvirtinimas

ir pelno paskirstymas;3. Dėl bendrovei priklausančio pastato

su nuomojamos žemės sklypu, esantį Staniūnų g. 69, Panevėžyje, įkeisti už UAB „PNP“ imamą kreditą;

4. Kiti klausimai. Užs. R-118

SV-11028

1. Metinis pranešimas;2. 2012 m. metinių finansinių ataskaitų rinkinio tvirtinimas;3. Pelno (nuostolių) paskirstymas;

4. Nuosavų akcijų bendrovei supirkimas;5. Įstatinio kapitalo mažinimas;6. Bendrovės įstatų pakeitimas.

2013 02 26Lietuvos žinios18 TV programos

VILNIUSFORUM CINEMAS AKROPOLIS

“Sniego karalienė” (3D) - 14.30, 16.45, 17.45 val.“Sniego karalienė” - 10.45 val.“Sniego karalienė” (3D, rusų kalba) - 12.15 val.“Aukšta klasė” - 11.15, 13.45, 16.15, 18.45, 21.15 val.“Svajonių komanda. 1935” - 19 val.“Valentinas vienas” - 13.15, 16, 18.30, 21.30 val.“Kietas riešutėlis. Puiki diena mirti” - 14, 16.30,19.15, 21.40 val.“Gimę mylėti” - 20 val.“Rusų nuotykiai Las Vegase” - 11.30, 13.30, 15.45,18.15, 20.45 val.“Žuviukas Nemo” (3D) - 10.30, 12.45, 15.15 val.“Ana Karenina” - 12, 14.45, 18, 21 val.“Nemirtingųjų kronikos: nuostabūs sutvėrimai” -15, 17.30, 20.15 val.“Jonukas ir Grytutė: raganų medžiotojai” - 21.50 val.“Ralfas Griovėjas” - 12.30 val.“Legendos susivienija” - 11.45 val.FORUM CINEMAS VINGIS“Sniego karalienė” (3D) - 13.20, 18.15 val.“Sniego karalienė” - 11, 15.45 val.“Sniego karalienė” (3D, rusų kalba) - 11.20 val.“Aukšta klasė” - 12, 14.30, 17, 19.30, 22 val.“Svajonių komanda. 1935” - 20.30 val.“Linkolnas” - 11.40, 14.50, 18, 21.20 val.“Gimę mylėti” - 18.40, 21.40 val.“Valentinas vienas” - 13.30, 16.20, 19, 21.40 val.“Kietas riešutėlis. Puiki diena mirti” - 14.20, 16.50,19.20, 22 val.“Žuviukas Nemo” (3D) - 11, 13.40, 16.10 val.“Rusų nuotykiai Las Vegase” - 14.15, 16.30, 19, 21 val.“Ana Karenina” - 15.20, 18, 21.20 val.“Nemirtingųjų kronikos: nuostabūs sutvėrimai” -18.20 val.“Skrydis” - 21 val.

“Ištrūkęs Džango” - 15, 21 val.“Ralfas Griovėjas” - 15.15 val.“Pi gyvenimas” - 17.30 val.“Legendos susivienija” - 12.15 val.“Vargdieniai” - 17.45 val.“Argo” - 15, 20.30 val.SKALVIJA“Dar vieneri metai” - 18.50 val.“7 dienos Havanoje” - 21.10 val.“This ain’t California” - 17 val.PASAKA“Medžioklė” - 18 val.“Optimisto istorija” - 18.15 val.“Magiškas Paryžius 3” - 20.30 val.Vokiško kino dienos. Atidarymas - 18.30 val.“Taikinys” - 20.15 val.

OZO KINO SALĖ“Aurora” - 18 val.“Varpas” - 16 val.“Igruški” - 17 val.MULTIKINO“Sniego karalienė” (3D) - 10.30, 12.30, 14.30,16.30, 18.30 val.“Sniego karalienė” - 11.30, 13.30, 15.30, 17.30 val.“Kietas riešutėlis. Puiki diena mirti” - 15.30, 17.45,20, 22 val.“7 dienos Havanoje” - 18.30 val.“Žuviukas Nemo” (3D) - 11, 13.15 val.“Žuviukas Nemo” - 10.15 val.“Rusų nuotykiai Las Vegase” - 19.30, 21.30 val.“Nemirtingųjų kronikos: nuostabūs sutvėrimai” -13.45, 16.30, 19.15, 21.45 val.“Jonukas ir Grytutė: raganų medžiotojai” - 17, 19, 21 val.“Valentinas vienas” - 12.30, 14.45, 17, 19.15, 21.30 val.“Ana Karenina” - 21.15 val.“Ištrūkęs Džango” - 20.30 val.“Ralfas Griovėjas” (3D) - 10, 12.30, 14.45 val.

“Ralfas Griovėjas” - 11, 13.30, 16 val.“Hobitas: nelaukta kelionė” (HFR 3D) - 10.15 val.

KAUNASCINAMON“Sniego karalienė” (3D) - 13.25 val.“Sniego karalienė” - 12, 14, 16 val.“Nemirtingųjų kronikos: nuostabūs sutvėrimai” -11.15, 13.45, 18.15, 20.45 val.“Kietas riešutėlis. Puiki diena mirti” - 12.30, 14.45,17, 19.15, 21.30 val.“Rusų nuotykiai Las Vegase” - 16.15, 20, 22 val.“Ana Karenina” - 21.15 val.“Žuviukas Nemo” (3D) - 11.15 val.“Valentinas vienas” - 11.45, 15.20, 16.35, 17.25,18.45, 19.35, 21.45 val.

“Tyli naktis” - 18 val.“Ralfas Griovėjas” - 14.15 val.FORUM CINEMAS“Sniego karalienė” (3D) - 12.30, 15.15, 17.30 val.“Sniego karalienė” - 10.30 val.“Aukšta klasė” - 13.30, 16, 18.30, 21 val.“Prancūziška apgaulė” - 17.45 val.“Kietas riešutėlis. Puiki diena mirti” - 14, 16.15,18.45, 21.30 val.“Svajonių komanda. 1935” - 16.45, 19.15 val.“Linkolnas” - 11.30, 14.45, 18, 21.15 val.“Gimę mylėti” - 21.45 val.“Rusų nuotykiai Las Vegase” - 19.30, 22 val.“Žuviukas Nemo” (3D) - 10.15, 12.45, 14.30 val.“Ana Karenina” - 15, 20.30 val.

“Nemirtingųjų kronikos: nuostabūs sutvėrimai” - 12 val.“Valentinas vienas” - 10.45, 13.15, 15.45, 18.15, 20.45 val.“Legendos susivienija” - 11.45 val.

KLAIPĖDAFORUM CINEMAS“Sniego karalienė” (3D) - 15, 17.15 val.“Sniego karalienė” - 10.45 val.“Sniego karalienė” (3D, rusų kalba) - 12.45 val.“Aukšta klasė” - 11.15, 13.45, 16.15, 18.45, 21.15 val.“Žuviukas Nemo” (3D) - 10.30, 13.15 val.“Kietas riešutėlis. Puiki diena mirti” - 11.30, 14, 16,18.30, 20.45 val.“Rusų nuotykiai Las Vegase” - 15.30, 17.30, 19.30,21.30 val.“Nemirtingųjų kronikos: nuostabūs sutvėrimai” -11, 16.30, 21.45 val.“Valentinas vienas” - 15.45, 18.15, 19.15, 20.45, 22 val.

“Ana Karenina” - 13.30, 19 val.“Ralfas Griovėjas” - 13 val.

ŠIAULIAI FORUM CINEMAS“Sniego karalienė” (3D) - 13.30 val.“Žuviukas Nemo (3D) - 10.30 val.“Nemirtingųjų kronikos: nuostabūs sutvėrimai” -14.40, 17.45, 20.45 val.“Valentinas vienas” - 16, 18.45, 21.15 val.“Kietas riešutėlis. Puiki diena mirti” - 10.45, 13,15.15, 17.30, 19.45, 22 val.“Ana Karenina” - 14.30, 18, 21 val.“Ralfas Griovėjas” - 12.30, 15 val.“Skrydis” - 17.15, 20.30 val.ATLANTIS CINEMASDOLBY DIGITAL 3D“Žuviukas Nemo” - 10 val.“Valentinas vienas” - 15.10, 17, 19 val.“Sniego karalienė” - 12, 13.35 val.“Rusų nuotykiai Las Vegase” - 21 val.I SALĖ“Legendos susivienija” - 11 val.“Gangsterių medžiotojai” - 15.20 val.

“Vargdieniai” - 20 val.“Pi gyvenimas” - 13, 17.40 val.

PANEVĖŽYSFORUM CINEMAS BABILONAS“Sniego karalienė” (3D) - 15 val.“Valentinas vienas” - 17, 19.30, 22 val.“Žuviukas Nemo” (3D) - 12.30 val.“Nemirtingųjų kronikos: nuostabūs sutvėrimai” -17.45 val.“Kietas riešutėlis. Puiki diena mirti” - 14, 16.15,18.45, 21.15 val.

ANTRADIENIS 26 D.

LRT televizija6.00 “Labas rytas, Lietuva”9.00 “Kobra 11” (k.) N-710.00 “Namelis prerijose” (k.)11.00 “LRT aktualijų studija”.

Tiesioginė laida12.00 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida12.20 Žinios12.30 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida13.00 LRT radijo žinios13.05 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida14.00 LRT radijo žinios14.05 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida14.40 Žinios15.00 “Namelis prerijose”16.00 “Kobra 11” N-717.00 “Senis” N-718.15 “Šiandien” (su vertimu į

gestų kalbą)18.45 “Komisaras Reksas” N-719.40 “Nacionalinė

paieškų tarnyba”20.25 Loterija “Perlas”20.30 Panorama21.15 “Emigrantai”22.00 Loterija “Perlas”22.05 “Emigrantai”. Laidos tęsinys22.15 “Pinigų karta”23.15 Vakaro žinios23.30 “Šnipai” N-70.30 “Senis” (k.) N-7

LNK6.15 Dienos programa6.20 “Smalsutė Dora”6.50 “Kung Fu Panda” (k.)7.20 “Kempiniukas

Plačiakelnis” (k.)7.50 “Volkeris, Teksaso

reindžeris” (k.) N-7

8.50 “24 valandos” (k.) N-79.45 “Būk mano meile!” (k.)10.45 Komedija “Policijos aka-

demija 5. Užduotis Ma-jamio pakrantėje” (k.)

12.40 “Kitas!” N-713.10 “iKarli”13.40 “Kempiniukas Plačiakelnis”14.15 “Tomas ir Džeris”14.50 “Volkeris, Teksaso rein-

džeris” N-715.55 “Būk mano meile!”17.00 “Labas vakaras, Lietuva”17.45 “24 valandos” N-718.45 Žinios19.30 “KK2” N-720.00 “Pasaulis X” N-721.00 “Šlovė ir turtai” N-1421.30 “Dviračio šou”22.00 Žinios22.25 “Kriminalinė Lietuva” N-722.35 Veiksmo f. “Atpildas” N-140.25 “Įstatymas ir tvarka” N-71.20 “4400” N-7

TV36.45 Teleparduotuvė7.00 “Simpsonai”7.30 “Diena”8.00 “Biuras”9.00 “Meilės sūkuryje”10.00 “Naisių vasara”11.00 “Gyvenimo kryžkelės”12.00 “Gyvenimas yra gražus”12.30 “Gormitai”13.00 “Ponas Jangas”13.30 “Bailus voveriukas”14.00 “Čipas ir Deilas skuba į

pagalbą”14.30 “Simpsonai”15.00 “Natalija”16.00 “Drąsi meilė”17.00 “Diena”. Tiesioginė

transliacija

17.40 “Gyvenimo kryžkelės”18.45 TV3 žinios19.20 “Pamiršk mane”19.50 “Pilis”20.30 “Be komentarų”21.00 “Moterys meluoja geriau”21.35 TV3 vakaro žinios22.00 “Tėvynė”23.10 “CSI Majamis”0.10 “Kaulai”1.05 “Firma”2.00 “Liudininkai”

BTV6.29 Programa6.30 “Televitrina”7.00“Muchtaro sugrįžimas” (k.) N-78.00 “Tauro ragas” (k.) N-78.30 “Cukrus” (k.) N-79.00 “Ekstrasensai detektyvai”

(k.) N-710.00 “Alibi. Tapatybė” N-711.00 “Kalbame ir rodome” N-712.00 “Mentai” (k.) N-713.00 “Muchtaro sugrįžimas”

(k.) N-714.00 “Laukinis” (k.) N-715.00 “Raudonas dangus” N-716.00 “Ekstrasensai prieš

nusikaltėlius” N-717.00 “Muchtaro

sugrįžimas” N-718.00 Žinios18.25 “Laukinis” N-719.25 “Atsargiai - moterys!”20.00 Žinios20.30 “Juoko kovos” N-721.30 “Pasitarkime” N-722.30 “Spartakas: kerštas” N-1423.30 “Ekstrasensų mūšis” N-70.30 “Laukinis” (k.) N-71.30-5.59 “Bamba” S

Kinas TeatrasVILNIUSNACIONALINIS OPEROS IR BALETO TEATRAS02 26 d. 18.30 val. “Madam Baterflai”02 27 d. 19 val. Kamerinėje salėje. Julijos Stupnianek kūrybinės veiklos 10-mečio koncertas“Meilės fontanas”02 28 d. 18.30 val. “Kopelija”NACIONALINIS DRAMOS TEATRAS

02 28 ir 03 01 d. 18.30 val. Didžiojoje salėje. “Lilijomas”JAUNIMO TEATRAS02 26 d. 18 val. “Kapinių klubas”02 27 d. 18 val. “Slaptoji dviratininkų draugija”02 28 d. 18 val. “Ledi Makbet”RUSŲ DRAMOS TEATRAS02 28 d. 18 val. “Prakeikta meilė”VILNIAUS MAŽASIS TEATRAS02 26 d. 18.30 val. J.Erlickas - vėl Mažajame teatre.“Neregėta programa”02 28 d. 18.30 val. “Trys seserys”KEISTUOLIŲ TEATRAS02 27 d. 19 val. Koncertuoja Karima Nayt (Alžyras/Prancūzija)02 28 d. 19 val. “Meilė iš paskutinio žvilgsnio”MENŲ SPAUSTUVĖ02 27 d. 19 val. Juodojoje salėje. “Ežiukas rūke”02 28 d. 19 val. Juodojoje salėje. Gyčio Ivanauskoteatras. “Paukščiai”RAGANIUKĖS TEATRAS“DOMINO” TEATRAS02 26 ir 03 04 d. 19 val. “Langas į parlamentą”02 28 d. 19 val. “Gaidukas”VILNIAUS KAMERINIS TEATRAS02 28 ir 03 01 d. 18.30 val. “Pogrindžio komedija”

KAUNASKAUNO DRAMOS TEATRAS02 26 ir 27 d. 18 val. Ilgojoje salėje. “Palata”02 26 d. 18.30 val. Didžiojoje scenoje. Klaipėdosdramos teatras. “Moteris be kūno”02 27 d. 19 val. Rūtos salėje. “Gelbėkime meilę”02 28 d. 14 val. Didžiojoje scenoje. “Balta drobulė”02 28 d. 19 val. Rūtos salėje. “Akmenų pelenai”KAUNO MUZIKINIS TEATRAS02 27 d. 17 val. “Muzikos garsai”02 28 ir 03 01 d. 18 val. “Zygfrydo Vernerio kabaretas”KAUNO KAMERINIS TEATRAS02 26 d. 10 ir 12 val. “Kaip atpažinti raganą?”02 28 d. 18 val. “Be galo švelni žmogžudystė”KAUNO MAŽASIS TEATRAS02 26 d. 19 val. “Nuo raudonos žiurkės iki žaliosžvaigždės”KAUNO TEATRO KLUBAS02 26 d. 19 val. “Šeimos patarėjas”02 27 d. 19 val. “Meilė Paryžiuje”KAUNO “GIRSTUČIO” KULTŪROS CENTRAS02 26 d. 18 val. “Domino” teatras. “Sex guru”LAISVALAIKIO NAMAI “NAUTILUS”02 27 d. 19 val. VšĮ “Laimingi žmonės”. “Vietų nėra”

KLAIPĖDAKLAIPĖDOS MUZIKINIS TEATRAS02 28, 03 01, 02 d. 18.30 val. “Adata”KLAIPĖDOS ŽVEJŲ KULTŪROS RŪMAI02 26 d. 18 val. Klounų teatro studija “Dulidu”.“Dykuma”

KLAIPĖDOS KONCERTŲ SALĖ02 27 d. 19 val. “Domino” teatras. “Žirklės”

ŠIAULIAIŠIAULIŲ DRAMOS TEATRAS02 28 d. 18 val. VšĮ “Laimingi žmonės”. “Kitais metais, tuo pačiu laiku”ŠIAULIŲ KULTŪROS CENTRAS02 27 d. 18 val. “Domino” teatras. “Apie ką kalbą vyrai?”

PANEVĖŽYSJUOZO MILTINIO DRAMOS TEATRAS02 26 d. 18 val. “Laisvi drugeliai”02 28 d. 18 val. Gyčio Ivanausko teatras. “Bollywood”PANEVĖŽIO MUZIKINIS TEATRAS02 28 d. 18 val. “Traviata”PANEVĖŽIO BENDRUOMENIŲ RŪMAI02 27 d. 18 val. “Domino” teatras. “Sex guru”

UKMERGĖUKMERGĖS KULTŪROS CENTRAS02 26 d. 18 val. Keistuolių teatras. “Gerbiami piliečiai”

BIRŠTONASBIRŠTONO KULTŪROS CENTRAS02 27 d. 18 val. Keistuolių teatras. “Gerbiami piliečiai”

JONAVAJONAVOS KULTŪROS CENTRAS02 28 d. 18 val. Keistuolių teatras. “Gerbiami piliečiai”

KUPIŠKISKUPIŠKIO KULTŪROS CENTRAS02 26 d. 18 val. “Domino” teatras. “Žirklės”

MOLĖTAIMOLĖTŲ KULTŪROS CENTRAS02 26 d. 18 val. “Domino” teatras.“Meilė pagal grafiką”

MAŽEIKIAIMAŽEIKIŲ KULTŪROS CENTRAS02 27 d. 18 val. “Domino” teatras. “Langas į parlamentą”

JURBARKASJURBARKO KULTŪROS CENTRAS

02 28 d. 18 val. “Domino” teatras. “Langas į parlamentą”

KRETINGAKRETINGOS KULTŪROS CENTRAS02 28 d. 18.30 val. “Domino” teatras. “Sex guru”

TELŠIAITELŠIŲ ŽEMAITĖS DRAMOS TEATRAS02 28 d. 18 val. Klaipėdos dramos teatras.“Demonai”

BIRŽAIBIRŽŲ KULTŪROS CENTRAS02 27 d. 13 val. Juozo Miltinio dramos teatras. “Anė iš Žaliastogių”

RADVILIŠKISRADVILIŠKIO KULTŪROS CENTRAS02 28 d. 17 val. Juozo Miltinio dramos teatras.“Anė iš Žaliastogių”

TV17.10 Dienos programa 7.15 “Teleparduotuvė”7.50 “Pirmykštė žemė” 8.15 “Nenugalimieji. Kovostęsiasi” 8.40 “Kovotojas Reksas” 9.05 “Draugai III”(k.) N-7 9.30 “Senosios Kristinos nutikimai” 10.00“Vaiperis” N-7 11.00 “Liežuvautoja” N-7 12.00“Purpurinis deimantas” N-7 13.00 “Meilė ir kančia”15.00 “Teleparduotuvė” 15.30 “Drakonų kova Z”N-7 16.30 “Draugai III” N-7 17.00 “Auklė” 18.00“Detektyvė Rizoli” N-7 19.00 “Langai” N-7 20.00“Mentalistas” N-7 21.00 Veiksmo f. “Besaikė jėga”N-14 22.40 “Deksteris” N-14 23.40 “Bręstantisblogis” N-14 0.40 “Vaiperis” (k.) N-7

LRT kultūra8.00 “Tele bim-bam” 8.30 “Septynios Kauno dienos”9.00 “Labas rytas, Lietuva” (k.) 11.30 Vytauto Klovosopera “Pilėnai” (k.) 13.00 “Mokslo ekspresas” 13.15“Šnipai” N-7 14.10 “Mūsų miesteliai”. Deltuva. 2 d.(k.) 15.00 “Posūkiai su Viktoru Gerulaičiu” (k.) 15.30“Laba diena, Lietuva” (k.) 18.00 Vienas eilėraštis18.15 Diskusija “Kokios norime Europos?”. DalyvaujaLietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė,Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Hermanas VanRompuy. Tiesioginė transliacija iš Lietuvos Respubli-kos Prezidento rūmų Kolonų salės 19.50 “Gintarinėsbatutos meistrai”. Saulius Sondeckis 21.25 Kazimie-ros Danutės Prunskienės 70-mečiui. “Dalia Kutraitėkalbina...” 22.00 “Lietuvos šokių dešimtukas” 23.00Dok. f. “Su hidžabu ir aukštakulniais”. 5, 6 d. 0.00 Pa-norama (k.) 0.45 “Lyderiai” 1.30 “Muzikos pasauliožvaigždės”. J.Bramso Trio klarnetui, violončelei ir for-tepijonui a-moll. Atlieka A. Budrys (klarnetas), E.Kuli-kauskas (violončelė), P.Geniušas (fortepijonas)

TV69.15 Teleparduotuvė 9.30 “Tavo augintinis” 10.00“Išlikimas” 11.00 “112. Ekstremali pagalba” 12.00“Po pasaulį su Anthony Bourdainu” 13.00 “Kaip ašsusipažinau su jūsų mama” 14.00 “Moterų lyga”14.30 Teleparduotuvė 15.00 “Išlikimas” 16.00 “Tar-zano nuotykiai” 17.00 “112. Ekstremali pagalba”18.00 “Kastlas” 19.00 “CSI Majamis” 20.00 “Kaip aš

susipažinau su jūsų mama” 21.00 “Moterų lyga”21.30 Trileris “Avinėlių tylėjimas” 23.50 “Naša Raša”0.50 “6 kadrai” 1.20 “Kastlas” 2.05 “CSI Majamis”

Lietuvos ryto TV6.10 Programa 6.14 TV parduotuvė 6.30 “Ryto re-porteris” 7.50 “Bunda sirgaliai” 7.55 “Ryto reporte-ris” tęsinys 9.15 “Gyvenimo būdas” 10.15 “Šiandienkimba” 10.55 Dok. f. “Didysis barjerinis rifas” N-712.00 “Lietuvos diena” 13.00 “Mokausi gaminti”13.20 “Padūkėlis Eliotas” 13.35 TV parduotuvė14.10 “Kas tu toks?” 15.00 Žinios 15.15 “Pašėlę TVpokštai” N-7 15.45 Dok. f. “Treblinka, mirties stovyk-la. Išlikusiųjų istorijos” N-7 16.00 Žinios 16.10 Dok. f.“Treblinka, mirties stovykla. Išlikusiųjų istorijos” tęsi-nys N-7 17.00 Žinios 17.20 “Lietuva tiesiogiai” N-718.00 Žinios 18.50 LKL čempionatas. Utenos “Juven-tus” - Vilniaus “Lietuvos rytas”. Tiesioginė transliacijaiš Utenos 21.00 “Reporteris” 21.55 “Lietuva tiesio-giai” 22.30 “Negaliu tylėti” 23.30 “Reporteris” 0.25“Pašėlę TV pokštai” N-7 0.55 “Griūk negyvas!” N-7

Balticum Auksinis7.00 Miuziklas “Užburtoji fleita” 9.15 Trileris “Akis”N-7 11.00 Drama “1971” N-7 13.15 Komedija “Eg-lutės 2” 15.00 Drama “Paskutinis šansas įsimylėti”17.00 Drama “P.S. Myliu tave” 19.05 Drama “Vėja-vaikė” 21.00 Drama “Babelis” N-7 23.20 Komedija“Ponas ir ponia gangsteriai” N-7 1.00 Trileris “Ad-renalinas 2: aukšta įtampa” S

Balticum TV8.45 Ieškokime geriausio! 9.00 “Balticum TV” ži-nios 9.15 “Įspūdingiausių interjerų dešimtukas”9.45 “Komanda Č” N-7 10.45 “Jūros patruliai”11.45 Kinomano užrašai (k.) 12.00 Animac. f. “Pa-ryžiaus monstras” 13.35 “Vaiduokliškos istorijos”14.05 “Gyvūnai - darbo pirmūnai!” 14.35 “Ieškoki-me geriausio!” 14.50 Komedija “Atostogos SanTropeze” N-7 16.45 “Dingusios civilizacijos” 17.15“Neišvengiamos katastrofos” 18.15 “Vienišų sese-lių klubas” N-7 18.45 “Likimo dovana” 19.45 “Ieš-kokime geriausio!” 20.00 “Balticum TV” žinios

20.15 “Reidas” 20.45 “Senas geras faras” N-721.45 “Balticum TV” žinios 22.00 “Kritinė riba” N-7 23.00 “Advokatė Lovinski” N-7 0.00 “Karamelė”

RTR Rossija4.00 Rusijos rytas 8.05 “Pelagėja ir baltas buldo-gas” 9.00 Žinios 9.30 1000 smulkmenų 10.15 Apietai, kas svarbiausia 11.00 “Jefrosinija” 12.00 Žinios12.30 Žinios. Maskva 12.50 Žinios. Budėtojų dalis13.00 X byla 13.55 “Kilmingų mergelių institutas”14.50 Žinios. Sportas 15.00 Žinios 15.30 Žinios.Maskva 15.50 “Nėriniai” 17.40 Žinios. Maskva18.00 Žinios 18.30 Tiesioginis eteris 19.20 “Varg-šai giminaičiai” 21.05 “Karštais pėdsakais” 22.05Proto matuoklis. IQ 23.00 “Pelagėja ir baltas bul-dogas” 23.50 “Sąžiningas detektyvas” 0.20 Vaid. f.“Konfrontacija”. 6 s. 2.15 Vesti.ru

Viasat Sport Baltic11.00 Motosportas. Nascar 500 mylių lenktyniųapžvalga 12.00 Tenisas. Duty Free čempionatas.Dubajus. Tiesioginė transliacija 16.00 Futbolas.UEFA Čempionų lygos apžvalga 16.30 “PremierLeague World” žurnalas 17.00 Tenisas. Duty Freečempionatas. Dubajus. Tiesioginė transliacija19.55 Futbolas. Vokietijos taurė. “Mainz” - “Frei-burg”. Tiesioginė transliacija 22.00 Futbolas. Vo-kietijos taurė. “Kickers Offenbach” - “Wolfsburg”23.50 Tenisas. Duty Free čempionatas. Dubajus

Discovery7.25 Automobilių pardavėjai 8.15 Amerikietiškasmotociklas 9.10 Nedėkingas darbas 10.05 Mirti-nas laimikis 10.55 Privalau išgyventi 11.50 Kaip taipagaminta? 12.40 Gotardo tunelis Šveicarijoje13.35 Automobilių meistrai. 1968 m. “Firebird”14.30 Automobilių pardavėjai 15.25 Amerikietiš-kas motociklas 16.20 Mitų griovėjai 17.15 Nedė-kingas darbas 18.10 Mirtinas laimikis 19.05 Priva-lau išgyventi 20.00 Kaip tai pagaminta? 21.00Mitų griovėjai 22.00 Nebandykite pakartoti 23.00Kaip mes išradome pasaulį. Mobilieji telefonai0.00 Smalsuoliai 1.00 “Sendi” uraganas

Orai 192013 02 26Lietuvos žinios

Žuvys 02 21 - 03 20Avinas. Kur trumpa, ten trūks-ta. Perdėtas sąžiningumas busakivaizdus, tačiau visai nenau-

dingas. Būkite tolerantiški, bet ginkite ir sa-vo interesus.

Jautis. Svarbu ne tik tai, ką da-rote ir sakote, bet ir kaip atro-dote. Ant nosies pavasaris, tad

pats laikas keistis, gražintis. Meilės srityjenesiblaškykite - nauji santykiai nuvils.

Dvyniai. Gera diena suskubtigrąžinti visas skolas ir baigtipradėtus darbus. Pagaliau grį-

šite prie įprastų gyvenimo malonumų -džiugins bendravimas ir kūrybinė veikla.

Vėžys. Mokėkite pasitenkintituo, ką turite. Nesivelkite įavantiūras dėl pinigų, nesisko-

linkite. Pavojinga aiškintis santykius su su-tuoktiniu ar mylimu žmogumi.

Liūtas. Protingiausia būtų di-džiąją sumanymų dalį kol kasatidėti. Rizikuosite, jei norėsi-

te apžioti daugiau, nei pajėgiate atkąsti.Konsultuokitės su specialistais dėl finansi-nių reikalų.

Mergelė. Sėkmingos bus da-lykinės kelionės. Siekitekonkretumo, aiškumo, o

ypač - garantijų. Į nesklandumus reaguo-kite filosofiškai. Vadžios - jūsų rankose.

Svarstyklės. Vertėtų atviraipasikalbėti su kolegomis, va-dovais. Galite išgirsti apie

veiklos perspektyvas. Venkite asmenišku-mų. Atidžiau tvarkykite dokumentus.

Skorpionas. Elkitės garbingai.Nors ir jaučiate, kad aplinki-niai piktnaudžiauja jūsų geru-

mu, nekirskite iš peties. Džiugins bendravi-mas su artimaisiais.

Šaulys. Darbe teks aiškintisdėl terminų, derinti kiekvienąžingsnį. Netinkamas metas at-

virai išsakyti savo nuomonę vadovybei,juolab ko nors reikalauti. Galite sulauktinemalonių staigmenų.

Ožiaragis. Jei kas nesiseka, ne-panikuokite. Nėra neišspren-džiamų problemų. Ramiai vis-

ką apgalvokite ir ieškokite būdų kliūtimsįveikti. Labiau pasitikėkite savimi.

Vandenis. Būsite griežti, reik-lūs. Nesitaškykite negatyvio-mis emocijomis ir nespręskite

konfliktų darbe. Stenkitės išsaugoti pagar-bius santykius su kolegomis.

Žuvys. Kuo ramiau praleisitešią dieną, tuo geriau jausitėsvakare. Tikėtini malonūs pa-

simatymai su draugais. Galbūt papilnėsjūsų piniginė.

Vardas, pavardė: .................................

.............................................................

Adresas: .................................................................... Telefonas : ...................................................

SAULĖteka 7:19leidžiasi 17:46dienos ilgumas 10:27

MĖNULISTrečiojipilnaties diena

Palanga

Klaipėda

Šiauliai

Utena

Ukmergė

Panevėžys Zarasai

Alytus

Druskininkai

Kaunas

Kėdainiai

VILNIUS+14

+1

0 -10

+1 -6

0

+1 -7

0 -8

-12

-4

Lisabona

+15Malaga

+7Madridas

+11Alžyras

+11Tunisas

+15

Atėnai+18

Larnaka

+12Stambulas

+11Barselona

+7Bordo

+6Dublinas

+6Paryžius

+5Londonas

+10 Nica

+12Roma

+12Dubrovnikas

+7Sofija

+5Bukareštas

Varna

+6Maskva

+1 Helsinkis

+2Kijevas

+2Berlynas

+2

Kopenhaga+3

Stokholmas

+5

Oslas

+4Amsterdamas

+5Miunchenas

+2Praha

+1Vilnius

+2Talinas

+5Ryga

-1

Minskas

-2Sankt Peterburgas

Bratislava

+1Varšuva

+4Viena

+12Budapeštas

Šiandien: debesuota su pragiedruliais, sniego nenumatoma.Temperatūra dieną apie 0.

Rytoj: mažai debesuota,be kritulių. Temperatūranaktį nukris iki 4-12 laips-nių šalčio, dieną bus apie1-2 laipsnius šilumos.

57-oji metų diena. Vasario dvidešimt šeštoji, ant-radienis, antroji 9-osios metų savaitės diena, ikiNaujųjų metų lieka 308 dienos.

Vardadienį šiandien švenčia: Aleksandras, Alius, Aurimė, Jogintas, Izabelė, Sandra.Geros dienos! LÎ

Kryžiažodis Horoskopai

Delčia III 04

Jaunatis III 12

PriešpilnisIII 19

Spręskite kryžiažodį, į langelius įrašykite žodį ar

žodžius ir laimėkite redakcijos savaitės prizą!

Šios savaitės nugalėtoją skelbsime kovo 12 dieną.Atsakymą siųskite el.paštu red@lzinios.lt arba kuponą su raktiniu kryžiažodžio žodžiu

iškirpkite ir siųskite adresu:

“Savaitės kryžiažodžiai”, Vykinto 14, 08117 Vilnius.

Vasario 25 d. sudoku sprendimas.

Pilnatis II 24

2013 02 26Lietuvos žinios20 Margumynai

Benui Affleckui už dramą apie Irano įkaitų krizę “Operacija“Argo” buvo įteiktas garbin-giausias geriausio filmo“Oskaras”: Holivude šią malonią pareigą atliko JackasNicholsonas, o per teletiltą - dar ir pirmoji JAV ponia Michelle Obama.

“Noriu padėkoti Kanadai. Noriupadėkoti mūsų draugams Irane, ku-rie gyvena baisiomis sąlygomis”, - pa-skubomis per paskutines “Oskarų”teikimo ceremonijos transliacijos mi-nutes išbėrė filmo režisierius B.Aff-leckas. “Operacija “Argo” pasakoja,kaip grupę JAV diplomatų, per Iranoįkaitų krizę prisiglaudusių Kanadosambasadoje Teherane, iš šalies išvežėfilmavimo grupe apsimetę agentai.

B.Affleckas, kurio filmas šį Holivudoapdovanojimų sezoną susišlavė beveikvisus pagrindinius apdovanojimus, pa-reiškė pagarbą Stevenui Spielbergui -“aukštai iškilusiam” kino industrijostalentui.

“S.Spielbergas yra genijus ir aukštaitarp mūsų iškilęs talentas”, - sakė B.Aff-leckas, kuris, daugelio nuostabai, ne-

buvo nominuotas nei geriausio režisie-riaus, nei geriausio aktoriaus kategori-jose. Laimėtoją geriausio filmo katego-rijoje netikėtai paskelbė M.Obama,kuri į “Oskarų” auditoriją ir vedėją -legendinį J.Nicholsoną kreipėsi per te-letiltą iš Baltųjų rūmų. “Atrodė, kadmačiau haliucinacijas, kai tai vyko. Tikklausinėjau: “Ar tai buvo M.Obama?”Visa tai mane pribloškė. Tai buvo di-džiulė garbė. Labai šaunu”, - vėliau už-kulisiuose sakė B.Affleckas.

Per 85-ąją Kino meno ir moksloakademijos apdovanojimų teikimo ce-remoniją - Holivudo apdovanojimųsezono kulminaciją - buvo pagerbtadaug filmų. Taivane gimęs Angas Leeuž “Pi gyvenimą” - kanadiečių rašyto-jo Yanno Martelo romano įspūdingąekranizaciją 3D formatu - atsiėmė sa-vo antrą geriausio režisieriaus “Oska-rą”, Danielis Day-Lewisas gavo rekor-dinį trečią geriausio aktoriaus “Oskarą”už šiurpuliukus keliantį 16-ojo JAV pre-zidento vaidmenį S.Spielbergo politi-nėje dramoje “Linkolnas”, o JenniferLawrence buvo paskelbta geriausia ak-tore už užsispyrusios jaunos našlėsvaidmenį filme “Optimisto istorija”.Tačiau kino kūrėjas veteranas S.Spiel-bergas, kurio filmas apie prezidentą tu-

rėjo daugiausia - 12 - nominacijų, nega-vo jokių pagrindinių “Oskarų” - nei ge-riausio filmo, nei geriausio režisieriaus.

Daugiausia “Oskarų” - keturis -pelnė “Pi gyvenimas”, po tris statulė-les buvo skirta “Operacijai “Argo” ir“Vargdieniams”, po dvi gavo “IštrūkęsDžango” ir “Linkolnas”, o vieną “Os-karą” - “Taikinys #1”.

“Ačiū tau, kino dieve”, - sakė ge-riausiu režisieriumi pripažintas A.Lee,kuris “Oskarą” dar yra gavęs 2006 me-tais už “Kuprotą kalną” apie kaubojusgėjus. Jis taip pat padėkojo Y.Martelui“už parašytą nuostabią, įkvepiančiąknygą” ir filmo aktoriams bei statyto-jams. Prieš septynerius metus A.Leetapo pirmuoju azijiečiu, kada nors ga-vusiu “Oskarą” už režisūrą. Šis 58 me-tų imigrantas, kuris imasi kone visųkino žanrų, pelnė apdovanojimų, pri-pažinimą, kartais - kritikų pyktį irdaugybę pinigų viso pasaulio kinoteatrų kasose.

“Bado žaidynių” žvaigždei J.Law-rence auditorija plojo atsistojusi. Ji ge-riausios aktorės kategorijoje įveikė Jes-sicą Chastain, prancūzų žvaigždęEmmanuelle Rivą, kuri buvo seniau-sia kada nors nominuota aktorė, Nao-mi Watts ir jauniausią kada nors no-

minuotą aktorę - devynerių Quvenz-hane Wallis iš filmo “Pabaisos iš lau-kinių Pietų”. Dvidešimt dvejų J.Law-rence, buvusi sporto varžybų šokėjųlyderė, tapo viena jauniausių geriau-sios aktorės “Oskarų” laimėtojų. Lip-dama į sceną su plačia “Dior Coutu-re” suknia ji suklupo, bet kol pasiekėmikrofoną, žmonės jai jau plojo atsis-toję. “Jūs, žmonės, stojatės tik dėl to,jog blogai jaučiatės, kad aš pargriu-vau. Išprotėjimas!” - pasakė ji.

D.Day-Lewisas, kuriam pergalė bu-vo prognozuojama, užlipęs į sceną, regis,sunkiai tramdė ašaras, o paskui, atsiim-damas statulėlę iš Meryl Streep rankų,juokavo. “Prieš trejus metus, prieš tai, kainusprendėme atlikti teisingus mainus,aš turėjau vaidinti Margaret Thatcher”, -pasakė jis, turėdamas omenyje “Oska-ru” apdovanotą M.Streep už vaidmenįfilme apie buvusią britų ministrę pirmi-ninkę “Geležinė ledi”.

Kanų “Auksine palmės šakele” ap-dovanota austrų režisieriaus Michae-lio Haneke “Meilė” laimėjo geriausiofilmo užsienio kalba kategorijoje, kurijau daug metų laikoma sunkiausiaiprognozuojama. Geriausiu antrojoplano aktoriumi buvo paskelbtas aus-tras Christophas Waltzas, kuris Quen-

tino Tarantino krauju persunktojeduoklėje “spagečių” vesterno žanrui“Ištrūkęs Džango” suvaidino dantistą,tapusį nusikaltėlių gaudytoju. Q.Taran-tino gavo “Oskarą” už geriausią origina-lų scenarijų. Atsiimdamas savo statulė-lę Ch.Waltzas gyrė Q.Tarantino ir citavosavo suvaidintą herojų daktarą KingąŠulcą: “Tu įkopei į kalną, nes jo nebijai.Tu užmušei drakoną, nes jo nebijai, irperėjai ugnį, nes yra verta.” Geriausiuanimaciniu filmu buvo paskelbta “Ka-rališka drąsa” apie škotų princesę. Jiįveikė “Ralfą Griovėją”, pasakojantįapie kompiuterinių žaidimų piktadarį,kuriam nusibosta būti blogam.

Iškilmingo “Oskarų” vakaro metuskambėjo daug muzikos: britų daininin-kė Adele sudainavo geriausios dainos“Oskaru” apdovanotą “Skyfall” iš to pa-ties pavadinimo filmo apie DžeimsąBondą, o legendinė Barbra Streisand,kuri “Oskarų” ceremonijoje pasirodėpirmą kartą po 36 metų, atliko “TheWay We Were”. Muzikinius numeriustaip pat parodė aktoriai iš daug nomina-cijų gavusių “Vargdienių”, tarp jų - ge-riausios antrojo plano aktorės statulėlėslaimėtoja Anne Hathaway. •AFP, BNS, LŽ

B.Affleckas geresnis už S.Spielbergą

B.Affleckas džiaugėsi “Oskaru” už geriausią filmą. AFP/Reuters/Scanpix nuotraukos Geriausią filmą per teletiltą paskelbė pirmoji JAV ponia M.Obama.

Geriausias aktorius D.Day-Lewisas atsiėmė “Oskarą” iš M.Streep rankų. Geriausiai aktorei J.Lawrence publika plojo atsistojusi.