Upload
others
View
5
Download
0
Embed Size (px)
Citation preview
2014 m. gruodžio 19 d. www.ukzinios.lt 7 p.
2014 m. gruodžio 19 d.
Kalendoriniųšvenčiųpapročiaiirapeigosamžiųtėkmėjenuolatkeitėsi:vieninunyko,kitineatpažįstamaipakito, atsiradonaujų.Nors į senąsiastradicijasžvelgiamenevisaitaiprimtai,kaipprotėviai,visdėltoreikiaįvertintijųreikšmę.Peršimtmečiusišsaugotos tradicijos padeda tautaisusitelkti,suvoktiistoriją.Lietuvaskirstoma įpenkisetno
grafiniusregionus.Atskirosetnografinėssritysskiriasivienanuokitosnetikvietiniųgyventojųkalbosvartojimoirtarmėsypatybėmis,betirkalendoriniųšvenčiųtradicijomis.
***Magiška jėgabuvopriskiriama
kalėdiniamssveikinimamsbeilinkėjimams.Aukštaitijoje buvo populiarūskalėdotojai.Persirengėliaivaikščiodavo į namus ir sodybas,linkėdavogerųdalykų.Linkėjimaiįtakingesni, jei persirengiama nepažįstamaisžmonėmis,gyvūnaisirmitinėmisbūtybėmis.Senis Kalėda neretai būdavo
susijęs su papročiu „bliauti avinėliais“, kai vaikai po kaimynųlangaismėgdžiodavoaveliųbliovimą, tikint, kad tuose namuosetai lems geresnį avelių prieauglį.SenisKalėda vesdavo iš kiemo įkiemąsusikibusiųvaikųvirtinę.Jiseidavoperkaimąpasirams
čiuodamas ilga lazda ir šaukė:„Pridurk švykštą, pridurk švykštą!“.Vyresnivaikaibėgoištrobųirkibosiseniuiįkailinius.Susidarydavoilgavaikųvilkstinė.Josdalyviaipokaimynųlangais„bliaudavoavinėliais“.Taiturėjogarantuotigeresnįaveliųprieauglį.Išeidamas kerdžius mažiukus
apdovanojariešutais,dovanėlėmis.***
AdventopabaigojeAukštaitijojevykdavokalėdiniai turgūs,vadinami saldaturgiais ar– saldžiaiskermošiais, moterų turgais. Tai paskutiniai metų turgūs, tad moterysjiemsruošdavosiišanksto.Čiaparduodavoirpirkdavoaguonas,kanapes,kviečius, linųsėmenis,pupas,žirnius,cukrų,medų,spanguoles...Dar XIX šimtmečio galeAukš
taitijoje jaunimas įbažnyčiąnešdavosimuzikosinstrumentus.Apietaivaizdingai yra parašęs garsusis etnografasBalysBuračaspagalvienoaukštaičiopasakojimą:„Kalėdųrytą,būdavo, atsikeliame kuo anksčiausiai ir rengiamėsDusetųbažnyčionįPiemenėliųmišias.PiemenėliųMišios tai anuometbūdavoneapsakomovaikų džiaugsmo ir didžiausioslinksmybėsvalandabažnyčioje.Piemenėliaišitųmišiųmetugro
davo, dūduodavo ir švilpiniuodavosavo paprastomis piemenų dūdelėmis–liūliuodavogimusįKristų.Visabažnyčiaskambėdavo,klegėdavodūdeliųbalsais,kaipgiriapavasarį“.IrkuniguiTumuiVaižgantuitasmuzikavimaslabaipatikdavo;1907m.,taigi lygiai prieš šimtmetį jis rašė,kadįPiemenėliųmišiasjaunuomenėvažiuodavo su trimitomis ir vamzdžiais ir kaipmokėdami gimusiamBerneliuidūduodavo“.
Nukelta į 8 p.
KūčiųirKalėdųpapročiaiAukštaitijoje
Vir gi ni ja TYLIENĖVladoŠlaitoviešosiosbibliotekosdirektorėspavaduotoja
Krašto apsaugos bičiulių klubovaldybospirmininko,atsargosmajorokraštiečioAntanoBurokodėka Vlado Šlaito viešojoje bibliotekoje pristatyta dokumentų irvaizdų paroda „Ledinis pragaras,arba Sovietų Sąjungos ir SuomijosŽiemoskaras(1939m.lapkričio30d.–1940m.kovo13d.)“.Prieš75metusSuomijossnie
gynuosevykusįŽiemoskarąsunkusukuonorspalyginti.Kažinardar yra pavyzdžių, kad nedidelėtauta, skaičiuojanti savo gyventojusmažiauneijąužpuolusikariuomenė, ištisus mėnesius pativiena gintųsi žūtbūtiniuose mūšiuoseirliktųnenugalėta.Suomiai parodė, kokia jėga yra
tautosvienybė,ryžtasgintilaisvęirsavožemę,ištvermė,pasiaukojimas,sumanumasirnarsakarolauke.1939metųlapkričio30d.sovie
tų lėktuvai bombardavo Helsinkį,net27jųdivizijosįsiveržėįSuomijąpervisą1000kmsienąįvairiosevietose nuo Karelijos sąsmaukos
PrisimintaŽiemoskaroistorija
iki Arkties vandenyno. Sovietų7osios armijos vadas K. Mereckovasviešaiskelbė,kadSuomijaiužimti prireiks mažiau nei dviejųsavaičių.Išėjokitaip.Neužtekonei
105 karo savaičių, nei 200 tūkst.raudonarmiečių gyvybių užimtibentdešimtadaliuiSuomijos.Apie Žiemos karo eigą pasako
jama parodos ekspozicijoje. Pirmą
Ra sa GRIŠKEVIČIENĖ„Žiūriu aš išmintinga metų
toluma į savo kūrybą ir regiu išblyškusios,liesosmergaitėssielosistoriją, eilėmis išsakytą gyvenimą“, – teigia pedagogė, Jonavosrajono Upninkų pagrindinės mokyklos direktorė,DanguolėVasiliauskienė knygoje „Prieblandoslelija“. Joje publikuojamos kūrėjoseilėsirdienoraščioištraukos.Kūrybailiustruotaautorėspie
šiniais–tokiaispatromantiškais,atkeliavusiais, kaip ir ji pati, išlakštingalų žemės, esančios prieSiesartieskrantų,Suvalkijoje.Autorė prisipažįsta, jog kurti, išsakanttai,kastuometuatrodosvar
kartąšiparodabuvoeksponuotaLietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydobibliotekoje,pažymintSuomijosvalstybės90metųsukaktį.
Nukelta į 8 p.
Išlakštingalųžemėsatėjusi...
biausia, – sielos virpesį, gamtosartumą–josgyvenimosvajonė.ĮknygospristatymąVladoŠlai
to viešojoje bibliotekoje autoręatlydėjobūrysbendraminčiųirartimųjų. Upninkų pagrindinės mokyklos pedagogės ir moksleivės,vadovaujamos mokytojos AušrosLiutkevičienės, parengė literatūrinę kompoziciją, į kurią įsipynė irpačiosautorėsišpažintisapiegimtinės,tėvųnamųilgesį,nuovaikystėslydėjusįnorątaptimokytoja.Tėvų namuose augo trys bro
liaibeiketuriosseserys.Danguolė–jauniausiojišeimojeišseptyniųvaikų.
Nukelta į 8 p.
Svečiai ap žiū ri pa ro dą. MelanijosŠirvienėsnuotr.Kraš tie tis An ta nas Bu ro kas.
Sovietmečiuypatingaiišpopuliarėjorankaužrašytiatvirukai.Juosvienikitiemssiuntėgiminaičiaiirdraugai.AtvirukuosedominavoSenioŠalčio,snieguolių,animaciniųherojųkiškių,meškinųmotyvai.Buvoirpolitiniųmotyvų:1970metųatvirukuosedaugiaudominuojaMaskvoskremliaussimbolika,raudonosvėliavosfonepjautuvas,kūjisirpenkiakampėžvaigždė.Dažnasatviru
kusišsaugojoikišiųdienų,matbuvopaprotyslinkėjimussaugoti,neišmesti.
Pa ren gė Jo lan ta Pet ro ny tė
Naujametiniaiatvirukai
Dan guo lė Va si liaus kie nė. MelanijosŠirvienėsnuotr.
2014 m. gruodžio 19 d.www.ukzinios.lt8 p.
PrisimintaŽiemoskaroistorijaAtkelta iš 7 p.Pagrindinę eksponatųdalį įLie
tuvą atvežė geras jos bičiulis SuomijojeKariLaurla.Parodoje–karožemėlapiai,nuotraukos,tųmetųperiodinių leidinių kopijos, karių apdovanojimonuotraukos,pateikiamainformacija iš įvairių sovietinių irdabartinėsRusijosšaltinių.Parodą pristatė renginio ini
ciatorius A. Burokas. MintimisdalijosipolitologasLinasKojala,Lietuvos ir Suomijos regioniniobendradarbiavimo klubo „Karjala“ prezidentas dr. VygandasČaplikas, Povilo Plechavičiaus
Išlakštingalųžemėsatėjusi...Atkelta iš 7 p.Tėtis grojo smuiku, vadovavo
Pavasarininkų sąjungos Sintautųkuopai.Yra išlikę jo ranka rašytipavasarininkų susirinkimų protokolai, dienoraščiai. Danguolė,iš tėčio paveldėjusi polinkį kurti,visuometbuvopirmūnė, šoko,dainavo, vaidino, skaitė knygas,onetrukusirpatiėmėrašytieiles,tapo respublikinio jaunųjų filologųkonkursolaureate.Vilniausuniversitete įgijusifi
lologodėstytojokvalifikaciją,vi
sągyvenimąpaskyrėmokyklai.Danguolėsšeimojeužaugosū
nus Ilarijus ir dukra Skaistė.Kaidukraisukakoaštuoniolika,mamapadovanojo jai savo dienoraštį.Galgreičiau–leidojįperskaityti,nesSkaistėjauseniaižinojoapietai,kadmamarašo.Osklaidydamasuvokė,jogvisataigaliirturiišvysti dienos šviesą, dienoraštisprivalovirstiknyga.DanguolėsVasiliauskienės60
ojojubiliejausprogavaikaiirketuri anūkai – Jokūbas, Izidorius,
Vietinės rinktinės Vilniaus apygardosvadovas,dimisijoskapitonas,kraštietisJeronimasKraulys.Į renginį atvyko daug garbių
svečių. Koncertavo NacionalinėsMikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokyklos varinių pučiamųjų kvartetas. Sceną puošėLietuvosLaisvėskovotojųsąjungosvėliava.Ukmergė – pirmasis miestas,
kuriame po pristatymo MartynoMažvydo bibliotekojeVilniuje šiparoda eksponuota. Išmūsų bibliotekosjikeliaujaįkitusLietuvosmiestus.
Ukmergės ligoninė neseniaipaminėjo50metųsukaktį.Lygiaipusė amžiaus praėjo nuo tada,kai įstaiga duris atvėrė dabartiniamepastate.
Rašytiniuose šaltiniuose Ukmergėsligoninėminimanuo1826metų. Tuo metu ligoninėje buvo16 lovų. 1860–1861metais veikėmiesto, karo, kalėjimo ir žydų ligoninės, kuriose buvo 145 lovos.1920 metais, atkūrus Lietuvosvalstybę, liko dvi – apskrities iržydųligoninės.Lietuvą okupavus sovietams
mieste veikė 150vietų apskritiesligoninė.1950m.pertvarkiusadministracinį suskirstymą, ji pervardintaįrajonoligoninę,įsteigti50lovųgimdymonamai.1960m.pradėtastatyticentrinėligoninėsupoliklinika.Ikitolaikoligoninėsūkisbuvo
išsidėstęs vienuolikoje pasenusiųpastatų. Nauja ligoninė pradėjoveikti 1964 m. ir jai patvirtintas300vietųlovųfondas.Taibuvovienapirmųjųmedici
nos įstaigų,pastatytų rajonocen
Ukmergėsligoninėsistorija
tre, todėl išskirtinio finansavimodėkabuvoplečiamaslovųfondas–1976m.jissiekė590.1984m.durisatvėrėnaujassta
cionarinis korpusas, vaikų poliklinika, laboratorija, fizioterapijoskabinetai. Tuomet mūsų ligoninėbuvovienadidžiausiųrespublikojerajoniniųligoninių,turinti690lovų(10000gyventojųteko128lovos).Įstaigoje tada dirbo 1150 dar
buotojų,išjų215–gydytojų.1997metaisįstaigapadalintaįduadmi
nistraciniusvienetus–Ukmergėsligoninę ir pirminės sveikatospriežiūroscentrą.Šiandien Ukmergės ligoninėje
–240lovųfondas,išjų65–palaikomojogydymoirslaugoslovos,15–dienosstacionaro.Ligoninėpaslaugasteikiairap
linkinių–Širvintų,Molėtų,Anykščių,Jonavosrajonųgyventojams.Ukmergėsligoninėješiuometu
dirbaapie480darbuotojų.UŽ inf.
Lopšeliodarželio,,Buratinas“vaikučiai ir tėveliaineseniairinkosiįadventovakaronę„Baltasangelasžvelgiaprolangą“.Susikaupimui prieš Kalėdas subūrėauklėtojos Dalia Domanskienė,Vida Krivickienė irmuzikos pedagogėŽidronėGružauskienė.Jossupažindinosuadventopa
pročiais, tradicijomis,uždegėadventožvakelę.Adventas–mistiškas,paslaptingaslaikas,todėlnuo
Adventovakaronėje
Atkelta iš 7 p.***
AukštaitijojeKūčiųstalonedekoruodavo,betdėdavodaugšieno,netgi kišdavopo stalu.Tas šienasbuvonaudojamasirkaipvaistas,jįpošvenčiųpasilikdavo. Jeivaikaibūdavo neramūs ar karvė sunkiaiveršiuodavosi, iš šieno darydavonuovirą,jįkišdavopopagalve.Aukštaičiai Kūčioms gamino
tradicinius skrylius, virtinius sugrybų, daržovių ar kruopų įdaru.Tešlajiemsbuvoruošiamaišvandens irmiltų. Iškočiojus ir išminkiustešlą,suformuotiskryliaiverdamivandenyje.Padažuinaudotasmedausvanduoarbaaguonpienis.Aukštaičiai virdavo kviečius,
grūdų mišinius, šustinius, o antvalgių užtrupindavo kalėdaičių.Karštas aukštaitiškas kūčių patiekalas – virtiniai su raugintų kopūstųįdaru.Jieverdamivandenyjearbaaliejuje.Antkūčiųstalonešėmiltiniusblynus,grūdųkepsnelius,pataisytusįvairiaispadažais.PerKalėdasgėrėalųirmidų,ga
mino obuolių ir uogų vynus. Antaukštaičiųkalėdiniostalo–šaltiena,kumpis,šiupinyssukiaulėsšnipuirausimis,vėdarai,keptažąsissukopūstais.Antstalobūtinaidedamivirti
KūčiųirKalėdųpapročiaiAukštaitijoje
kviečiai,paprastaiužpilamimedaus„salde“. Senovėje buvomėgstamasšustinis – tokios avižinės bandelės.TradicinisaukštaitiškasKalėdųvalgisbuvožuviessūris.
senovės šiuo laikotarpiu būdavoatliekamosįvairiosapeigos.Daugjųatlikoirvakaronėsdalyviai:minė mįsles, dainavo dainas, žaidėadventožaidimus.„Renginyjesusidomėjimušvy
tėjo vaikų akys, neblėso tėveliųšypsenos.Osvarbiausia– laikas,praleistas kartu su savo vaiku, irgalimybėpažvelgtiįsavokasdienybęnaujužvilgsniu“,–pasakojodarželinuko mama Daiva Klapatauskienė.
UŽ inf.
Sta nis lo vas BUDRAITIS Šešuoliųseniūnijoskaimųbendruomenėspirmininkas
Į „Šilo“ pagrindinės mokyklosŠešuoliųprogimnazijosskyriųjauniejiLietuvospatriotaiišvisosLietuvossukvietėžiemosorientaciniųpėsčiųjųžygiųmėgėjus.JiesiūlėpakeliautiDidžiosiosKovosapygardospartizanųtakais.Tarp dalyvių buvo ir ukmergiš
kių. Visus pasveikino Šešuolių seniūnėJolantaLukšienė,bendruomenės vadovas Stanislovas Budraitis,„Šilo“pagrindinėsmokyklosdirektoriusLeonasŽuklys.Organizatoriaiparuošė tris trasas, kurias žygeiviai
Patriotųžygispartizanųkovostakais
pasirinkosavonuožiūra.Įžygįišėjo164dalyviai.Startas
irfinišas–Šešuoliųmiestelyje.Pirmąją 15 kilometrų trasą,
skirtąpradedantiesiems,įveikė64dalyviai,antrąją–30km–70žygeivių,osudėtingiausią,45km,–30ištvermingiausiųjų.Visi dalyviai turėjo galimybę
susipažinti su organizatorių pažymėtomis partizanų kovos vietomis, praeiti partizanų takais,aplankyti jų vado Alfonso MorkūnoPlieno,būriovadoJonoPažūsioDagio ir Stasio ZarembosBeržo žūties vietas. Aplankytasir monsinjoroAlfonso Svarinskoiniciatyva pastatytas kryžius Ka
zimieravoje,kuržuvoįpasaląpatekę14Lietuvoslaisvėsgynėjų.Tarp komandų geriausiai pasi
rodė„VilniausSOSvaikųkaimo“keliautojai.IvietąužėmėOvidijusKuzminas,45kmtrasąįveikęsper6val.51min.II–EdgarasTauras,trečią–MarijusTidikis.Vienos dienos žiemos orienta
ciniame žygyje dalyviai startavo10 val. ryto, paskutiniai dalyviaifinišavoiki20val.Tarpkeliautojųvaržyboms užsiregistravo 14 ukmergiškių. Jaunieji Lietuvos patriotaipažadėjokitąmetpakviestiį naujus žygius Lietuvos laisvėskovotojųatmintinomisvietomis.
Žuviessūris1 kg žu vies, 2 kiau ši niai, 100 g grie
ti nė lės, 200 g ba to no, 100 g įvai rių priesko nių (pa ke pin tos mor kos, svo gū nai, čes na kai, sa lie rai).
Ba to ną už pi la me grie ti nė le, su mala me, pri de da me alie ju je pa ke pin tų smul kin tų mor kų ir svo gū nų, prie skoni nių žo le lių. Žu vies fi lė 2 kar tus perma la me mės ma le, su de da me ki tus pro duk tus ir ge rai su mai šo me. Iš fo lijos su lanks to me sū rio for mą, į ją su krečia me gau tą ma sę ir ke pa me or kai tė je apie 40 min. At šal do me. Šį pa tie ka lą aukš tai čiai ga min da vo iš va ka ro.
Grūdųkepsneliai2 stik li nės tri jų grū dų kruo pų, tru
pu tis prie sko nių. Kruo pas 2 val. brin ki na me van de ny je,
su ma la me, įde da me prie sko nių (čiob relių, mai rū no), drus kos. Su for muo ja me keps ne lius ir ke pa me alie ju je 10 min. Ska ni na me gry bų ar me daus pa da žu.
Keps ne liams tin ka ir pu pe lės, aviži nės ar ki tos kruo pos.
ParengėJolantaPetronytė
Pijus bei Elžbieta – padovanojojaigalimybęišleistiknygą„Prieblandoslelija“.Leidinio pristatymo iškilmė
se smuiku giežė kaunietė LijanaŽiedelytė, jai akompanavo mūsųkraštietė, Kauno Trečio amžiausuniversiteto vokalinio ansamblio„Guboja“vadovė,mokytojaAleksandra Danutė Žiedelienė. Knygosautoręsveikinorajonoliteratųdraugijos pirmininkė, „Šilo“ pagrindinės mokyklos direktoriauspavaduotojaRitaGelūnienė, tautodailininkas Vytautas Mackevičius,kitivakarosvečiai.