2015 m. Lyčių lygybės indeksas Pagrindinės Lyčių …eige.europa.eu/sites/default/files/documents/mh0215920ltn.pdf · rės yra dr. Anne Laure Humbert, dr.Viginta Ivaškaitė-

Europos lyčiųlygybės institutas

Pagrindinės išvados

2015 m. Lyčių lygybės indeksas

Lyčių lygybės vertinimas Europos Sąjungoje 2005–2012 m.

Dokumentų „2015 m. Lyčių lygybės indeksas“ ir „2015 m. Lyčių lygybės indeksas. Šalių profiliai“ auto-rės yra dr. Anne Laure Humbert, dr. Viginta Ivaškaitė-Tamošiūnė, Nicole Oetke ir Merle Paats. 2015 m. Lyčių lygybės indeksas yra pagrįstas metodiniu darbu, kurį atliko dr. Anne Laure Humbert, dr. Anna Rita Manca, Merle Paats, dr. Jolanta Reingardė ir dr. Irene Riobóo Lestón.

Papildomos smurto srities autorės: dr. Zulema Altamirano, dr. Anne Laure Humbert, dr. Viginta Ivaškaitė-Tamošiūnė, Janine Levine, dr. Anna Rita Manca, Helena Morais Maceira, Nicole Oetke, Merle Paats, Jenna Randall Hill ir Anne Wiegmann.

Be to, svariai prisidėjo: Ilze Burkevica, Ligia Nobrega, Cristina Alvarez Pascual ir Jurgita Pečiūrienė.

Mūsų ypatingos padėkos nusipelno kolegės, kurios padėjo rengti „Pagrindines išvadas“: Jenna Randall Hill, Dr. Marre Karu, dr. Anna Rita Manca, Manon Huchet, Merle Paats, dr. Jolanta Reingardė, taip pat daugelis kitų kolegų iš Europos lyčių lygybės instituto už jų intelek-tinį indėlį, administracinę paramą ir padrąsinimą.

Be to, rengiant Lyčių lygybės indeksą, labai pravertė Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros (FRA), Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondo (Eurofound) ir EIGE Lyčių lygybės indekso darbo gru-pės ekspertų konsultacijos. Taip pat dėkojame Europos Komisijai, ypač Teisingumo ir vartotojų reikalų generali-nio direktorato Lyčių lygybės skyriui ir Eurostatui.

Europos lyčių lygybės institutas labai dėkingas dauge-liui kitų asmenų ir institucijų, kurie svariai prisidėjo prie Lyčių lygybės indekso atnaujinimo.

„Europe Direct“ – tarnyba, padėsianti jums rasti atsakymus į klausimus apie Europos Sąjungą.

Nemokamas telefono numeris (*):00 800 6 7 8 9 10 11

(*) Informacija teikiama nemokamai, daugelis skambučių taip pat nemokami (nors kai kurie ryšio paslaugų teikėjai gali imti mokestį; taip pat gali tekti mokėti,

jei skambinsite taksofonu arba viešbučio telefonu).

Daugiau informacijos apie Europos Sąjungą pateikiama internete (http://europa.eu).

Liuksemburgas, Europos Sąjungos leidinių biuras, 2016 m.

PDF ISBN 978-92-9218-873-3 doi:10.2839/854933 MH-02-15-920-LT-N

Print ISBN 978-92-9218-878-8 doi:10.2839/56463 MH-02-15-920-LT-C

© Europos lyčių lygybės institutas, 2016 Leidžiama atgaminti nurodžius šaltinį.

Printed in LuxembourgSpauSdinta popieriuje, balintame nenaudojant elementinio chloro (ecF)

http://europa.eu

Lyčių lygybės vertinimas Europos Sąjungoje 2005–2012 m. — Pagrindinės išvados i

Tam tikra pažanga siekiant lyčių lygybės

Europos Sąjungos politikos nustatymo procese lyčių lygybė yra vienas iš svarbiausių klausimų nuo tada, kai 1957 m. vienodo darbo užmokesčio principas buvo įtrauktas į Europos ekonominės bendrijos steigimo sutartį. Nepaisant aiškaus ir ilgalaikio ES įsipareigojimo siekti lyčių lygybės, pažanga šioje srityje yra menka. Siekdamas paremti veiksmingą politikos nustatymo procesą ES lygmeniu, Europos lyčių lygybės institutas parengė Lyčių lygybės indeksą, kurio samprata pirmą-kart pateikta Europos Komisijos 2006–2010 m. moterų ir vyrų lygybės gairėse ir kuris buvo pristatytas 2013 m. Pirmasis Lyčių lygybės indeksas padėjo atskleisti, kad lyčių lygybės užtikrinimo srityje ES pasiekė tik pusiau-kelę ir kad būtina tolesnė stebėsena bei tikslingesnė lyčių lygybės politika.

Lyčių lygybės indeksas yra išsami lyčių lygybės verti-nimo priemonė, pritaikyta prie ES politikos aplinkybių. Atsižvelgiant į sanglaudos ES valstybėse narėse svarbą, indeksu patvirtinama, kad geresnius lyčių lygybės rodi-klius galima pasiekti tik jei lyčių nelygybė visuomenėje yra maža, o pažanga šioje srityje – didelė.

Su pasididžiavimu galiu pasakyti, kad atnaujintame indekse pateikiami 2005, 2010 ir 2012 metų rezulta-tai, todėl pirmą kartą galime įvertinti per tam tikrą laiką padarytą pažangą siekiant lyčių lygybės visoje Europos Sąjungoje ir atskirose valstybėse narėse. Be to, šiame atnaujintame indekse pirmą kartą siekiama išsamiau įvertinti papildomą smurto sritį, pateikiant tiesiogi-nio smurto prieš moteris sudėtinį rodiklį, pagrįstą duo-menimis apie smurtą prieš moteris, kuriuos surinko Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūra (FRA) per ES masto apklausą apie smurtą prieš moteris.

Remiantis Lyčių lygybės indekso rezultatais, 2005–2012 m. visose indekso srityse padaryta pastebima, nors ir nedidelė, pažanga. 2012 m. bendras rodiklis buvo 52,9 iš 100, todėl, nors rodiklis ir išaugo nuo 51,3 (2005 m.), ES vis dar tik pusiaukelėje į visišką lyčių lygybę. Jei norime, kad ES įgyvendintų plataus užmojo planus ir strategijos „Europa 2020“ tikslus, pažanga turi būti spartesnė.

Ypatingų iššūkių kyla laiko ir galios srityse. Moterų ir vyrų laiko paskirstymas nemokamai priežiūros ir namų ruošos veiklai vis dar nevienodas, be to, nepaisant akivaizdaus

pagerėjimo politikos srityje, visose sprendimų priėmimo proceso srityse vyrų vis dar neproporcingai daug.

Ryškiausias, nors ir nedidelis, pagerėjimas matyti darbo ir pinigų srityse – tai atspindi ES dėmesį ekonomikos ir darbo rinkos politikai. Todėl, siekiant užtikrinti lyčių lygybę ir sudaryti sąlygas pažangiam, tvariam ir integra-ciniam augimui, būtina politika, kuri neapsiribotų darbo rinkos bei ekonomine politika ir apimtų kitas sritis.

Kaip galima spręsti iš pirmojo mėginimo išsamiau api-būdinti papildomą smurto sritį, smurtas prieš mote-ris Europos Sąjungoje yra viena iš ilgalaikių problemų, todėl būtina reguliariai kaupti duomenis, kad būtų suteiktas pagrindas vykdyti patikimus statistinius verti-nimus ir sudarytos sąlygos geresniam ir veiksminges-niam politikos formavimo procesui.

Būsimame 2017 m. Lyčių lygybės indekse bus pateik-tas išsamesnis tarpusavyje susijusių formų nelygybės vertinimas. Tai padaryti bus nelengva, kadangi sąsajos tarp skirtingų formų nelygybės yra labai sudėtingos, o duomenų mažai; vis dėlto tai yra svarbi sritis. Veiksnių, dėl kurių lyčių nelygybė vis dar išlieka, supratimas gali padėti užtikrinti tikslingesnį politikos nustatymo pro-cesą, kad būtų galima atsižvelgti į moterų ir vyrų gru-pių skirtumus.

Instituto ir jo komandos vardu norėčiau padėkoti visoms institucijoms ir ekspertams, kurie prisidėjo prie pirmojo Lyčių lygybės indekso atnaujinimo, o ypač Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūrai (FRA), Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondui (Eurofound), EIGE Lyčių lygybės indekso darbo grupei, Europos Komisijai, ypač Teisingumo ir vartotojų reikalų generalinio direktorato Lyčių lygybės skyriui, Eurostatui ir savo kolegoms institute.

Tvirtai tikime, kad indeksas ir toliau skatins platesnes diskusijas dėl iššūkių, su kuriais susiduriame siekdami lyčių lygybės Europos Sąjungoje, ir padės siekti, kad lygybė būtų užtikrinta visiems.

Virginija Langbakk, Direktorė

Europos lyčių lygybės institutas

ii Lyčių lygybės vertinimas Europos Sąjungoje 2005–2012 m. — Pagrindinės išvados

Šalių santrumposAT Austrija

BE Belgija

BG Bulgarija

CY Kipras

CZ Čekija

DE Vokietija

DK Danija

EE Estija

EL Graikija

ES Ispanija

FI Suomija

FR Prancūzija

HR Kroatija

HU Vengrija

IE Airija

IT Italija

LT Lietuva

LU Liuksemburgas

LV Latvija

MT Мalta

NL Nyderlandai

PL Lenkija

PT Portugalija

RO Rumunija

SE Švedija

SI Slovėnija

SK Slovakija

UK Jungtinė Karalystė

ES-28 28 ES valstybės narės

Lyčių lygybės vertinimas Europos Sąjungoje 2005–2012 m. — Pagrindinės išvados 1

Turinys

Tam tikra pažanga siekiant lyčių lygybės . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . i

Šalių santrumpos . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . ii

1. Įvadas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 3

2. Kas yra Lyčių lygybės indeksas? . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 4

3. Lyčių lygybės indeksas 2005–2012 m. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 7

4. Darbo sritis. Užtikrintas nedidelis pagerėjimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 9

5. Pinigų sritis. Tam tikra pažanga, pirmiausiai darbo užmokesčio ir pajamų srityje . . . . . . . . 11

6. Žinių sritis. Mokymosi visą gyvenimą rezultatai prastėja . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 13

7. Laiko sritis. Išliekanti ir didėjanti nelygybė . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 15

8. Galios sritis. Lyčių nelygybė išlieka, nepaisant akivaizdžios pažangos . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 17

9. Sveikatos sritis. Pažanga, susijusi su sveikatos būkle ir paslaugų prieinamumu . . . . . . . . . . 19

10. Smurto sritis . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 21

11. Tarpusavyje susijusių formų nelygybės sritis . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 25

12. Išvados . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 28

Priedas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 30

Informacijos šaltiniai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 36


1. Įvadas

Lyčių lygybė yra viena iš pagrindinių Europos Sąjungos vertybių. Ji gyvybiškai svarbi solidarumui ir ekonomikos augimui, ypač atsižvelgiant į dabartinius demografinius ir ekonominius iššūkius.

Pasiektos lyčių lygybės lygio vertinimas yra svarbi veiksmingo politikos formavimo dalis. Tai padeda ver-tinti politikos priemonių poveikį moterims ir vyrams. Kokybiška statistika, duomenys ir priemonės yra fakti-niais duomenimis besiremiančio ir tinkamai pagrįsto sprendimų priėmimo proceso ir sėkmingo lyčių aspekto integravimo esminiai komponentai.

Lyčių lygybės indeksas yra sudėtinis rodiklis, kuris padeda įvertinti sudėtingo lyčių lygybės reiškinio raidą valstybėse narėse ir jo pokyčius per tam tikrą laiko-tarpį, taip pat stebėti pažangą valstybių narių lygme-niu ir visoje ES. Indeksas, kurį sudaro šešios pagrindinės sritys ir dvi papildomos sritys, yra lengvai suprantama apibendrinamoji lyčių lygybės vertinimo priemonė, kuri visų pirma yra skirta ES politikos sistemai ir kuri

leidžia įvertinti, kiek daug (ar mažai) ES ir jos valstybėms narėms reikia nuveikti, kad pasiektų lyčių lygybę (ska-lėje nuo 1 iki 100).

Lyčių lygybės indeksas pirmą kartą pristatytas 2013 m. birželio mėn. Remiantis 2010 m. duomenimis, jame atskleista, kad apskritai ES yra tik pusiaukelėje į lyčių lygybę. 2015 m. birželio mėn. EIGE pristatė antrąją indekso redakciją, kuri pirmą kartą suteikė galimybę palyginti 2005, 2010 ir 2012 m. rezultatus. Be to, atnau-jintame indekse pateikti Kroatijos – naujausios Europos Sąjungos valstybės narės – rezultatai. Ataskaitoje taip pat žengtas svarbus žingsnis vertinant smurto prieš moteris rodiklį. Remiantis Europos Sąjungos pagrin-dinių teisių agentūros (FRA) surinktais duomenimis, indekse nagrinėjamos galimybės apskaičiuoti sudėtinį rodiklį smurto prieš moteris srityje, kuri liko neaprašyta dėl to, kad pirmajame indekse nebuvo duomenų. EIGE ir toliau sieks kurti išsamesnį smurto prieš moteris verti-nimo modelį, derindamas tyrimų ir administracinių šal-tinių duomenis.

4 Lyčių lygybės vertinimas Europos Sąjungoje 2005–2012 m. — Pagrindinės išvados

2. Kas yra Lyčių lygybės indeksas?

Lyčių lygybė yra sudėtinga daugiamatė koncepcija ir normatyviniu bei politiniu atžvilgiu prieštaringas klausi-mas, kuris Europoje suprantamas labai įvairiai (M. Verloo ir E. Lombardo, 2007). Jis yra susijęs su visais gyvenimo aspektais ir yra integruotas į kultūrines bei socialines struktūras, todėl įvertinti lyčių lygybę yra sudėtinga.

Nuo pat pradžių Lyčių lygybės indeksas yra pagrįstas konceptualiu modeliu, kuris apima skirtingus teorinius požiūrius į lyčių lygybę ir kurį taikant pagrindiniai lyčių lygybės klausimai integruojami į ES politikos sistemą. Jame lyčių lygybė apibrėžiama pragmatiškai, kaip „ište-klių pasidalijimas lygiomis dalimis, vienodas moterų ir vyrų orumas ir integralumas“. Remiantis ES taikoma moterų ir vyrų lygybės sistema, indekse vadovaujamasi lyčių principu, o ne susitelkiama į moterų įgalinimą. Tad indeksas yra priemonė, kuri yra glaudžiai suderinta su ES politikai aktualiomis sritimis, kadangi jame pirme-nybė teikiama rodikliams, susijusiems su tikslais ir stra-teginiais dokumentais.

Lyčių lygybės indekse vertinama nelygybė tarp moterų ir vyrų, o lyčių lygybė suprantama kaip vienodų rezul-tatų užtikrinimas visiems. Taikant šį požiūrį, vienodai neigiamai vertinama tiek moterims, tiek vyrams žalinga nelygybė. Indeksas yra pagrįstas Europos Sąjungos vizija, kurios vienas iš svarbiausių principų yra vystyma-sis, augimas ir sanglauda visiems, todėl nepakanka vien pašalinti lyčių nelygybę, jei tai reikštų, kad ir moterų,

ir vyrų padėtis būtų vienodai prasta. Be to, indekse atsižvelgiama į valstybių narių aplinkybes ir skirtingą pažangą; taip užtikrinama, kad geras rezultatas atspin-dėtų tiek mažą lyčių nelygybės lygį, tiek didelę pažangą (pvz., aktyvų ir moterų, ir vyrų dalyvavimą darbo rin-koje). Išimčių randasi, kai būtina atsižvelgti į tam tikrų grupių ypatumus, pavyzdžiui, smurto prieš moteris kontekste, kai tikslas yra smurtą panaikinti apskritai, o ne šioje srityje pašalinti skirtumus tarp lyčių.

Lyčių lygybės indeksą sudaro hierarchinė aštuonių sri-čių struktūra. Pirmosios šešios (darbo, pinigų, žinių, laiko, galios ir sveikatos) sudaro pagrindinę indekso dalį; jas papildo dvi papildomos sritys (smurto ir tar-pusavyje susijusių formų nelygybės). Šios papildo-mos sritys yra konceptualiai susijusios su lyčių lygybe, tačiau pagrindinei indekso daliai jų priskirti negalima, nes šiose srityse vertinamas reiškinys būdingas tik tam tikrai visuomenės grupei. Tai taikytina klausimams, susi-jusiems su moterimis, pavyzdžiui, smurto prieš mote-ris atveju, arba nagrinėjant lyčių nelygybę konkrečiose gyventojų grupėse (žmonių su negalia, vienišų tėvų ir t. t.). Tačiau papildomos sritys visais atžvilgiais pri-klauso Lyčių lygybės indekso struktūrai. Kiekviena sri-tis yra padalyta į posričius. Posričiai apima atitinkamų teminių sričių pagrindinius klausimus. Visas konceptua-lus modelis yra pateiktas pirmojoje indekso ataskaitoje (EIGE, 2013).


1 pav. Lyčių lygybės indekso sritys ir posričiai

Lyčiųlygybės

indeksas

Darbas nDalyvavimas nSegregacija

nDarbo kokybė

Laikas nEkonominė veikla

nPriežiūros veikla nSocialinė veikla

Žinios n Išsilavinimas

nSegregacija

n Mokymasis visągyvenimą

Galia nPolitinė

nSocialinė nEkonominė

Pinigai nFinansiniai ištekliai

nEkonominė padėtis

Sveikata n Būklė

n Elgsena n Prieinamumas

Smurtas

Tarpusavyjesusijusiosnelygybės

formos

Lyčių lygybės indeksas yra apibendrinamasis rodi-klis, sudarytas iš atskirų rodiklių, kurie apibendrinami remiantis daugiamate koncepcija. Tačiau, formuojant indekso koncepcinę struktūrą, remiamasi ne duome-nimis; be to, indekso paskirtis – pateikti pakankamai informacijose visose neįvertintose srityse ir posričiuose, kai tik galima gauti darnių duomenų. Vienas iš didžiau-sių iššūkių kuriant indeksą – užtikrinti per tam tikrą laiką taikomų priemonių palyginamumą, taip pat jų kokybę, pagrįstumą ir suderinamumą su modeliu.

Lyčių lygybės indeksas remiasi trimis pagrindiniais komponentais: skaidria bei patikima metodika, patiki-mais statistikos principais ir statistiniu suderinamumu, kuris užtikrinamas teorinėje sistemoje. Jį rengiant tai-koma Europos Komisijos Jungtinių tyrimų centro ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) parengta 10 žingsnių sudėtinių rodiklių rengimo metodika (Nardo et al., 2008). Visa metodikos apžvalga pateikiama 2015 m. Lyčių lygybės indekso pagrindinėje ataskaitoje (EIGE, 2015b).

Indeksas yra parengtas remiantis tęstiniu konsulta-vimosi procesu, kuris plėtojamas su nacionaliniais suinteresuotaisiais subjektais valstybėse narėse ir su

tarptautiniais partneriais, kurie idėjiškai ir techniškai remia Lyčių lygybės indekso rengimą ir atnaujinimą.

Kas nauja 2015 m. Lyčių lygybės indekse?

Rengiant antrąją Lyčių lygybės indekso redakciją pako-reguoti keli pirminiai parametrai. Atsižvelgiant į turimus duomenis ir konceptualius klausimus, prireikė pakore-guoti indekso vertinimo modelį darbo srityje, o konkre-čiau – darbo kokybės srityje (1 lentelė). Du nauji rodikliai pakeitė tris senus. Darbo laiko lankstumo vertinimo rodiklis buvo pakeistas atitinkamu Eurofound Europos darbo sąlygų tyrimo (EDST) rodikliu, kuriuo vertinama galimybė darbo metu gauti vieną ar dvi laisvas valan-das asmeniniams ar šeimos reikalams sutvarkyti. Tai labai glaudžiai su lyties aspektu susijusi sritis, nes mote-rys ir vyrai laiką paskirsto labai skirtingai, be kita ko, ir pagal skirtingus visuomenės jiems nustatytus vaidme-nis. Be to, darbo laiko lankstumas, vertinamas taikant pirminį rodiklį, labai priklauso nuo darbo sektoriaus, pvz., daug moterų tam tikruose sektoriuose, tokiuose


kaip viešojo administravimo, dirba pagal lankstų darbo grafiką (Europos Komisija, 2009).

Pirminį darbuotojų saugos ir sveikatos rodiklį pakeitė EDST rodiklis, kuriuo vertinamas darbo intensyvumas (darbinė veikla, pagrįsta trumpais darbų atlikimo termi-nais). Jis buvo pasirinktas kaip tinkamesnis lyčių lygybės rodiklis, nes juo geriau atpažįstamas psichosocialinės rizikos poveikis (ne tik fizinė rizika, daugiausiai būdinga vyrams, dirbantiems tradicinėje pramonės aplinkoje)

ir darbo rinkos bei namų ūkių organizavimo pokyčiai (perėjimas nuo gamybos prie paslaugų ekonomikos).

Mokymas darbe, kai vertinama procentinė dalis dar-buotojų, kuriems rengiamas mokymas darbe, nebe-įtraukiamas. Tai pirmiausiai lėmė susirūpinimas dėl dubliavimosi žinių srities mokymosi visą gyvenimą posrityje, kuriame remiamasi rodikliu, skirtu įvertinti dalyvavimo formaliajame ir neformaliajame švietime ir mokyme lygį.

1 lentelė. Darbo sritis. Pirminė ir atnaujinta struktūra

Sritis Konceptualus modelis

Vertinimo modelis

Taikomi rodikliai (pirminė sistema)

Taikomi rodikliai (atnaujinta sistema)

Darbas

Dalyvavimas Dalyvavimas

Darbo visą darbo laiką atitikmens rodiklis (proc., 15+ metų amžiaus gyventojų)


Profesinio gyvenimo trukmė (metais)

Profesinio gyvenimo trukmė (metais)

Segregacija

Segregacija ir darbo kokybė

Užimtumas švietimo, žmonių sveikatos ir socialinio darbo srityse (proc., 15–64 metų amžiaus darbuotojų)


Darbo kokybė

Darbuotojai, kurių darbo dienos pradžios ir pabaigos laikas nenustatytas arba kurių kintamą darbo laiką nustato darbdavys (proc., 15–64 metų amžiaus darbuotojų)

Galimybė darbo metu gauti vieną ar dvi laisvas valandas asmeniniams ar šeimos reikalams sutvarkyti (proc., 15+ metų amžiaus darbuotojų)

Darbuotojai, kurie mano, kad jų darbas nekelia pavojaus jų sveikatai ir saugai (proc., 15+ metų amžiaus darbuotojų)

Darbinė veikla, pagrįsta trumpais darbų atlikimo terminais (proc., 15+ metų amžiaus darbuotojų)

Darbuotojai, kurie dalyvavo mokymuose darbdavio arba savo (jei dirba savarankiškai) sąskaita (proc., 15+ metų amžiaus darbuotojų)

—

Siekiant sudaryti sąlygas palyginimui per tam tikrą lai-kotarpį, pirmojo 2013 m. Lyčių lygybės indekso darbo kokybės posričio balas buvo perskaičiuotas. Struktūros

pokytis labai nežymiai paveikė daugumos valstybių narių rezultatus.


3. Lyčių lygybės indeksas 2005–2012 m.

Vertinant Lyčių lygybės indekso rezultatus galima teigti, kad 2005–2012 m. padaryta tam tikra, nors ir labai nedi-delė, pažanga. 28 ES valstybės narės, kurių vidutinis balas 2012 m. buvo 52,9 iš 100 (nuo 2005 iki 2012 m.

išaugo vos 1,6 punkto), vis dar yra pusiaukelėje į visišką lyčių lygybę (2 pav.). Valstybių narių rezultatai labai ski-riasi – nuo 33,7 punkto Rumunijoje iki 74,2 punkto Švedijoje. Pusės valstybių narių balas nesiekia 50 proc.

2 pav. 2012 m. Lyčių lygybės indekso balai

GALIMYBĖ GERINTI PADĖTĮ

52,9

1

10

20

30

40

50

60

70

80

90

100

RO SK PT EL BG HR LT IT HU PL CZ CY MT LV EE AT ES-28 ES LU DE FR IE SI UK BE NL DK FI SE

Padidėjimas nuo 2005 iki 2012 m. Sumažėjimas nuo 2005 iki 2012 m.2012 m. Lyčių lygybės indeksas

GALIMYBĖ GERINTI PADĖTĮ

Daugumos valstybių narių balas nuo 2005 iki 2012 m. Lyčių lygybės indekse išaugo. Pažangą lemia įvairiose srityse didėjanti lyčių lygybė; tarp šalių pažanga aki-vaizdžiausia Italijoje (padidėjimas 6,5 punkto), Kipre (6,4 punkto) ir Airijoje (5,7 punkto). Pavyzdžiui, Italijoje pažanga ypač matoma galios srityje (padidėjimas 13 punktų), o Kipre pagerėjimas akivaizdus pinigų srityje (15 punktų). Airija padarė pažangą galios (12 punktų), darbo (9 punktai) ir pinigų (8 punktai) srityse. Tačiau kelių vals-tybių narių rezultatai vienoje ar keliose srityse supras-tėjo. Pavyzdžiui, Slovakijos Lyčių lygybės indekso balai sumažėjo galios, laiko, žinių ir darbo srityse. Jungtinės Karalystės balas žinių srityje 2005–2012 m. suprastėjo smarkiai – 18,5 punkto. Per tą patį laikotarpį Bulgarijos balas laiko srityje sumažėjo 12 punktų.

Didžiausių iššūkių kyla šiose srityse: moterų ir vyrų laiko paskirstymo vaikų priežiūrai ir namų ruošos vei-klai (per nagrinėjamą laikotarpį balas sumažėjo), taip pat moterų ir vyrų atstovavimo galios ir sprendimų pri-ėmimo (šioje srityje nuo 2005 m. padaryta didžiausia pažanga, tačiau nepakankama, kad būtų panaikintas vyrų dominavimas). Nepaisant pažangos išsilavinimo srityje, nuo 2005 iki 2012 m. segregacija švietimo srityje vis dar paplitusi, be to, sumažėjo mokymosi visą gyve-nimą ir bendras žinių srities balas, todėl akivaizdu, kad pažanga šioje srityje sustojo (3 pav.).


3 pav. Lyčių lygybės indekso balai pagal sritis ir bendras balas, 2012 m.

LYČIŲ LYGYBĖS INDEKSAS

Sveikata

Darbas

Žinios

Balų padidėjimas nuo 2005 iki 2012 m. Balų sumažėjimas nuo 2005 iki 2012 m.

Pinigai

Galia

Laikas

1,6

52,9

90,0

67,8

61,9

3,9

37,6

3,0

49,1

39,7

3,7

0,8

2,2 8,3

Lėta, tačiau nuosekli pažanga fiksuojama darbo ir pinigų srityse. Lyčių nelygybės šalinimas yra svarbus siekiant visoje ES skatinti pažangų, tvarų ir integracinį augimą ir tuo tikslu užtikrinti, kad darbo laikas būtų paskirsty-tas po lygiai, kad būtų panaikinta profesinė segrega-cija ir kad žmonės turėtų galimybę gauti geresnį darbą. Norint siekti pažangos, būtina įgyvendinti Barselonos tikslus ir užtikrinti tinkamą vaikų priežiūros paslaugų

teikimą. Nors lyčių lygybė ekonomikos ir finansų srityse didėja, individualaus lygmens rodikliai gali atskleisti mažiau optimistišką vaizdą. Lyčių nelygybė pajamų ir darbo užmokesčio srityje išlieka didelė problema; tai atspindi vidutiniškai 38 proc. moterų ir vyrų pensijų skirtumas ES, kuris yra per visą gyvenimą susidariusios lyčių nelygybės rezultatas (EIGE, 2015c).


4. Darbo sritis. Užtikrintas nedidelis pagerėjimas

Darbo srityje vertinama, kiek moterys ir vyrai gali pasi-naudoti lygiomis užimtumo galimybėmis ir tinkamo-mis darbo sąlygomis. Remiantis tuo, į ką ES politikoje sutelkiamas dėmesys, šioje srityje nagrinėjamas moka-mas darbas ir akcentuojamos trys pagrindinės sritys: dalyvavimo, segregacijos ir darbo kokybės. Nuo tada, kai Lyčių lygybės indeksas pristatytas pirmąkart, šioje

srityje įvyko pasikeitimų. Nors koncepcinė struktūra ir posričiai išlieka nepakitę, pradinius darbo kokybės rodi-klius pakeitė du nauji rodikliai, kuriais vertinama lyčių nelygybė, susijusi su lankstumu darbe ir darbo inten-syvumu. Šis pokytis neturi didelės įtakos bendriems balams.

2 lentelė. Darbo srities vertinimo modelis

Vertinimo modelio posričiai

Vertinama kategorija Rodiklis Šaltinis

72,30,7

Dalyvavimas Darbo visą darbo laiką atitikmens rodiklis


Eurostatas. ES darbo jėgos tyrimas

Profesinio gyvenimo trukmė

Profesinio gyvenimo trukmė (metais) Eurostatas. ES darbo jėgos tyrimas

53,00,8

Segregacija irdarbo kokybė

Segregacija sektoriuose



Lankstūs asmeniniai arba šeiminiai susitarimai

Galimybė darbo metu gauti vieną ar dvi laisvas valandas asmeniniams ar šeimos reikalams sutvarkyti (proc., 15+ metų amžiaus darbuotojų)

Eurofound. Europos darbo sąlygų tyrimas

Būtinybė laikytis trumpų terminų

Darbinė veikla, pagrįsta trumpais terminais (proc., 15+ metų amžiaus darbuotojų)


Pastaba. Juodai paryškinti srities balai 2012 m., o žaliai – balo padidėjimas nuo 2005 iki 2012 m.

Balai darbo srityje išaugo nežymiai (0,8 punkto). Šis padidėjimas yra pažangos dalyvavimo srityje (balo padidėjimas 0,7 punkto) ir segregacijos bei darbo kokybės srityje (padidėjimas 0,8 punkto) rezultatas (2 lentelė).

Skirtumas tarp aukščiausio ir mažiausio balų 2005–2012 m. išaugo (4 pav.). Mažiausias balas 2012 m. (Slovakijos – 52,8) buvo didesnis nei mažiausias balas 2005 m. (Maltos – 48,3), o Švedijoje užfiksuotas 7,4 punkto šuolis, todėl skirtumai tarp valstybių narių išaugo.

Darbas

0,861,9


4 pav. Balai darbo srityje, pagal valstybes nares (2005–2012 m.)

61,9

1

10

20

30

40

50

60

70

80

90

100

SK HR IT CZ PL LT EL BG PT BE ES HU MT FR RO ES-28 EE DE LV LU SI IE AT NL UK FI CY DK SE

Darbo sritis Padidėjimas nuo 2005 iki 2012 m. Sumažėjimas nuo 2005 iki 2012 m.

Keletas valstybių narių (Airija, Kipras, Latvija, Liuksemburgas, Vengrija, Malta, Suomija, Švedija, Jungtinė Karalystė) šioje srityje padarė didelę pažangą (penkiais punktais ar daugiau). Antra vertus, nuo 2005 iki 2012 m. Čekijoje, Graikijoje ir Italijoje užfiksuotas didžiausias (daugiau kaip penkių punktų) nuosmukis. Be to, 2012 m. visos valstybės šioje srityje buvo nuėju-sios daugiau kaip pusę kelio lyčių lygybės link; tik dvi šalys – Danija ir Švedija – buvo įveikusios trijų ketvirta-dalių atkarpą (atitinkamai, jų balai buvo 76,8 ir 81 iš 100).

Lyčių nelygybė užimtumo srityje sumažėjo nežymiai

Lyčių lygybė užimtumo srityje šiek tiek padidėjo, kaip galima spręsti iš to, kad ES lygmeniu vienodėjo moterų ir vyrų darbo visą darbo laiką atitikmens rodi-klis. Paprastai užimtumo lygis nustatomas skaičiuojant darbuotojų skaičių (t. y. darbą turinčių individų skai-čių), nepaisant to, kiek valandų dirbta. Darbo visą darbo laiką atitikmens rodiklis gaunamas palyginant darbuo-tojo vidutinį darbo valandų skaičių ir visą darbo laiką dirbančio darbuotojo darbo valandų skaičių, atsižvel-giant į tai, kad moterys ne visą darbo laiką dirba daž-niau. Moterų darbo visą darbo laiką atitikmens rodiklis išaugo nuo 38 proc. 2005 m. iki 38,8 proc. 2012 m., o ati-tinkamas vyrų rodiklis sumažėjo nuo 58 proc. 2005 m. iki 56 proc. 2012 m. Kitaip tariant, lyčių nelygybė suma-žėjo ne taip žymiai, ir ne tiek dėl to, kad išaugo moterų užimtumas, kiek dėl to, kad sumažėjo vyrų dalyvavimas

darbo rinkoje. Profesinio gyvenimo trukmės pokytis yra nežymus, o lyčių nelygybė vis dar įsigalėjusi.

Moterų užimtumo lygis dar labai toli nuo strategi-jos „Europe 2020“ tikslo, kad suaugusių (20–64 metų amžiaus) gyventojų užimtumas pasiektų 75 proc. Vertinant lyčių aspektą, ne visą darbo laiką dirbamo darbo nevienodas pasidalinimas tarp moterų ir vyrų reiškia, kad šis tikslas dar labiau nutolsta, kai užimtumo lygis yra vertinamas pagal darbo visą darbo laiką atiti-kmenį, o ne pagal darbuotojų skaičių (EIGE, 2014).

Profesinė segregacija ir darbo kokybė yra ilgalaikiai ES kylantys iššūkiai

Europos Sąjungoje ir moterys, ir vyrai vis dar susiduria su darbo rinka, kuri yra suskaidyta pagal lytis. Moterų galimy-bės gauti darbą tam tikrų profesijų sektoriuose yra ribotos, o kituose sektoriuose moterų yra neproporcingai daug. 2012 m. ES vidutiniškai 30 proc. moterų ir tik 8 proc. vyrų dirbo švietimo, žmonių sveikatos ir socialinio darbo srityse. Segregacijos ir darbo kokybės posričiuose pastebima nedi-delė pažanga, kurią pirmiausiai lemia pagerėjusios darbo sąlygos. Darbuotojų, galinčių gauti vieną ar dvi valandas laisvo laiko darbo metu, skaičius išaugo beveik dvigubai (nuo 18 proc. 2005 m. iki 33 proc. 2012 m.), o atotrūkis tarp lyčių šioje srityje sumažėjo. Tačiau mažas bendras posričio rezultatas leidžia teigti, kad darbo kokybė, o ypač segrega-cija, ir toliau yra tos sritys, kuriose vyrauja lyčių nelygybė.


5. Pinigų sritis. Tam tikra pažanga, pirmiausiai darbo užmokesčio ir pajamų srityje

Pinigų srityje nagrinėjama su finansiniais ištekliais susijusi nelygybė; vertinama lyčių nelygybė, susijusi su mėnesio darbo užmokesčiu ir pajamomis, taip pat su moterų ir vyrų ekonomine padėtimi, dėmesį sutelkiant į skurdą ir pajamų pasiskirstymą. Siekiant lyčių lygybės ši sritis yra

svarbi, nes moterų ir vyrų lygiateisiškumo užtikrinimas ir finansinių išteklių prieinamumas yra būtina sąlyga norint pasiekti ekonominį savarankiškumą ir konkrečiai spręsti didėjančios skurdo feminizacijos, o plačiau – augančios pajamų nelygybės problemą.

3 lentelė. Pinigų srities vertinimo modelis



58,05,8

Finansiniaiištekliai Darbo

užmokestis

Vidutinis mėnesio darbo užmokestis. NACE (2 red.), B–S kategorijos, išskyrus O kategoriją, 10 darbuotojų ar daugiau (PGS)

Eurostatas. Darbo užmokesčio tyrimo struktūra

Pajamos

Vidutinės ekvivalentinės grynosios pajamos (perkamosios galios standartas (PGS),16+ metų amžiaus gyventojų)

Eurostatas. ES pajamų ir gyvenimo sąlygų statistika

Ekonominėpadėtis

79,10,4

Skurdas

Nesusiduriantys su skurdo pavojumi, ≥ 60 proc. nuo vidutinių pajamų (proc., 16+ metų amžiaus gyventojų)


Pajamų pasiskirsty-mas

S20/S80 pajamų kvintilės dalis (proc., 16+ metų amžiaus gyventojų)


Pastaba. Juodai paryškinti srities balai 2012 m., o žaliai – balo padidėjimas nuo 2005 iki 2012 m. 2012 m. duomenų apie vidutinį mėnesio darbo užmokestį nėra, tad tų metų balas apskaičiuojamas panaudojant 2010 m. vertę. PGS yra dirbtinė valiuta, kurią panaudojant atsižvelgiama į kainų skirtumus tarp valstybių narių.

28 ES valstybių narių balai pinigų srityje šiek tiek padi-dėjo (3,7 punkto 2005–2012 m.). Balai yra aukštesni eko-nominės padėties srityje – 2012 m. jie siekė 79,1 punkto (2005 m. – 78,7 punkto) (3 lentelė). Tačiau pažangą šioje srityje daugiausiai lemia tai, kad tiek moterims, tiek vyrams padidėjo finansinių išteklių prieinamumas (5,8 punktais), nors lyčių nelygybė per tą laikotarpį suma-žėjo labai nedaug.

Skirtumas tarp valstybių narių, kurių balas yra didžiau-sias ir mažiausias, nuo 2005 iki 2012 m. sumažėjo. 2005 m. mažiausias balas buvo Rumunijoje (31,6), o didžiausias – Liuksemburge (93,0). 2012 m. Rumunijos balas išaugo iki 38,4, o Liuksemburgo šiek tiek suma-žėjo (iki 92,3).

67,83,7

Pinigai


5 pav. Balai pinigų srityje, pagal valstybes nares (2005–2012 m.)

67,8

1

10

20

30

40

50

60

70

80

90

100

RO BG LV LT EE HR HU PL PT EL SK ES CZ ES-28 IT SI MT CY UK DK FR AT DE IE BE FI SE NL LU

Pinigų sritis Padidėjimas nuo 2005 iki 2012 m. Sumažėjimas nuo 2005 iki 2012 m.

Dauguma valstybių narių per šį laikotarpį padarė pažangą, ypač Malta (17,1 punkto), Kipras (14,7 punkto), Slovakija (13,5 punkto) ir Lenkija (11,8 punkto). Antra vertus, Graikijos rezultatas suprastėjo 1,8 punkto, o Ispanijos ir Liuksemburgo rodiklis taip pat šiek tiek sumažėjo – atitinkamai 0,2 ir 0,7 punkto. 2012 m. trijų valstybių narių balas viršijo 80 punktų (Švedijos (80,6), Nyderlandų (83,6) ir Liuksemburgo (92,3)), ir jos priar-tėjo prie lyčių lygybės finansinių išteklių ir ekonominės padėties srityse.

Pajamų nelygybė darbo užmokesčio ir pajamų srityje nuolat yra vyrų naudai

Ekonominis savarankiškumas yra vertinamas kaip išankstinė sąlyga siekiant moterims ir vyrams suteikti galimybę kontroliuoti savo gyvenimą ir priimti tinka-mus sprendimus. Nors balai yra šiek tiek didesni nei kitose srityse, moterims finansinių išteklių prieinamu-mas visoje ES ir toliau lieka menkesnis. Moterys uždirba mažiau nei vyrai, be to, jų pajamos, įskaitant pensijas, yra mažesnės nei vyrų, o pažanga mažinant lyčių nely-gybę darbo užmokesčio ir pajamų srityje yra labai lėta.

Strategijos „Europa 2020“ tikslas iki 2020 m. žemiau skurdo ribos esančių asmenų skaičių sumažinti 25 proc. neabejotinai yra susijęs su lyčių aspektu. Teisingesnės visuomenės kūrimas yra tiesiogiai susijęs su būtinybe panaikinti lyčių nelygybę darbo užmokesčio ir pajamų srityje. Lyčių lygybės indekso rezultatai skatina dar dau-giau dėmesio skirti tam, kad moterims ir vyrams būtų užtikrintas vienodas ekonominis savarankiškumas ir tei-singos pajamos bei galimybės užsidirbti.

Lyčių nelygybė įvertinama nepakankamai, nes rodikliai remiasi namų ūkių pajamomis

Šioje srityje siekiama įvertinti moterų ir vyrų galios san-tykius, susijusius su namų ūkių finansinių ir ekonominių išteklių valdymu. Tai didelis iššūkis, kadangi su pajamo-mis susiję rodikliai priklauso nuo duomenų, gaunamų namų ūkių lygmeniu. Todėl daroma prielaida, kad pajamos namų ūkyje vienodai paskirstomos visiems nariams, nors faktiškai tai mažai tikėtina. Lyčių vaid-menys ir santykiai daro poveikį tam, kaip namų ūkių ištekliai paskirstomi tarp moterų ir vyrų. Todėl individu-alūs rodikliai padėtų gauti daug daugiau informacijos, kurioje būtų atsižvelgiama į lyčių aspektą.


6. Žinių sritis. Mokymosi visą gyvenimą rezultatai prastėja

Žinių srityje atskleidžiami skirtumai tarp moterų ir vyrų, susiję su švietimu ir mokymu. Šioje srityje vertinami skirtumai, susiję su dalyvavimu aukštajame moksle, segregacija ir mokymusi visą gyvenimą. Švietimui ir mokymui tenka labai svarbus vaidmuo skatinant lyčių lygybę, įskaitant kovą su lyčių stereotipais ir segregacija

darbo rinkoje. Politikos lygmeniu lyčių lygybės svarba švietimo ir mokslo srityje akcentuota keliuose ES poli-tikos dokumentuose, nes tai gali padėti sumažinti nedarbo bei socialinės atskirties riziką ir skatinti žmo-giškąjį potencialą (pvz., strategijoje „Europa 2020“, Tarybos rezoliucijoje 2007/C 300/01).

4 lentelė. Žinių srities vertinimo modelis



Išsilavinimasir segregacija

56,71,1

Aukštasis mokslas

Aukštųjų mokyklų absolventai (proc., 15–74 metų amžiaus gyventojų)


Segregacija

Aukštųjų mokyklų studentai švietimo, sveikatos bei gerovės, humanitarinių mokslų ir meno srityse (ISCED 5–6) (proc., aukštųjų mokyklų studentų)

Eurostatas. UNESCO/EBPO/Eurostato švietimo statistikos anketos

Mokymasisvisą gyvenimą

42,56,4

Mokymasis visą gyvenimą

Žmonės, dalyvaujantys formaliajame arba neformaliajame švietime ir mokyme (proc., 15–74 metų amžiaus gyventojų)


Pastaba. Juodai paryškinti srities balai 2012 m., žaliai – balo padidėjimas, o raudonai – balo sumažėjimas nuo 2005 iki 2012 m.

Vidutiniškai šioje srityje 28 ES valstybių narių balas pasiekė 49,1, t. y. beveik pusiaukelę link lyčių lygy-bės. Nuo 2005 iki 2012 m. balas sumažėjo trimis punk-tais, todėl akivaizdu, kad šioje srityje būtina didesnė pažanga. Išsilavinimo ir segregacijos posrityje pada-ryta tam tikra pažanga – balas padidėjo 1,1 punkto (4 lentelė). Bendrą žinių srities balo sumažėjimą lėmė sumažėjęs suaugusių gyventojų (15–74 metų amžiaus) dalyvavimas formaliajame bei neformaliajame švietime ir mokyme (6,4 punkto).

Šiai sričiai būdinga didelė balų įvairovė skirtingose valstybėse narėse. 2012 m. mažiausias balas (28,2 iš 100) užfiksuotas Rumunijoje. Balai spektro viršutinėje dalyje labai sumažėjo, visų pirma dėl to, kad Jungtinės Karalystės balas 2005–2012 m. sumažėjo 18,5 punkto. Didžiausią balą 2012 m. pasiekė Danija (73,2).

49,1

Žinios

3,0


6 pav. Balai žinių srityje, pagal valstybes nares (2005–2012 m.)

49,1

1

10

20

30

40

50

60

70

80

90

100

RO HR BG IT SK HU MT EL PT LV PL CZ AT DE LT ES-28 SI FR BE CY ES IE EE LU NL FI UK SE DK

Žinių sritis 2012 m. Padidėjimas nuo 2005 iki 2012 m. Sumažėjimas nuo 2005 iki 2012 m.

Nuo 2005 iki 2012 m. keliose kitose šalyse balai taip pat gerokai sumažėjo. Pavyzdžiui, Belgijos balas suma-žėjo 8,9 punkto, o Danijos – 8,4 punkto. Tik mažumoje valstybių narių užfiksuota pažanga. Didžiausia pažanga nustatyta Liuksemburge (9,0 punkto), Portugalijoje (7,9 punkto), Čekijoje (7,5 punkto) ir Kipre (6,2 punkto).

Lyčių segregacija švietimo srityje stabdo inovacijų ir augimo potencialą

Moterų ir vyrų išsilavinimo lygis palaipsniui auga, o aukštąjį mokslą baigusių moterų jau yra daugiau nei vyrų. Ši tendencija labai padeda siekti strategijos „Europa 2020“ tikslo – iki 2020 m. užtikrinti, kad aukštąjį mokslą baigusių 30–34 metų amžiaus gyventojų dalis išaugtų iki 40 proc. (Europos Komisija, 2010b). Tačiau moterys vis dar daugiausiai studijuoja dalykus, kurie tradiciškai yra vertinami kaip „moteriški“. 2012 m. 28 ES valstybėse narėse tarp aukštųjų mokyklų studentų neproporcingai daug moterų buvo švietimo (77 proc.), sveikatos bei gerovės (73 proc.) ir humanitarinių mokslų bei meno (65 proc.) srityse. 2014 m. birželio 19 d. Europos Sąjungos Tarybos išvadose pripažįstama, kad lyčių segregacija visais švietimo ir užimtumo lygme-nimis prisideda prie moterų ir vyrų nelygybės ekono-minio savarankiškumo srityje. Negana to, segregacijos

tendencijos smarkiai sumenkina ES gebėjimą panau-doti žmonių talentus ir skatinti inovacijas bei augimą (Europos Sąjungos Taryba, 2014).

Pažanga švietimo ir mokymo srityje stringa dėl sumažėjimo mokymosi visą gyvenimą srityje

Atsižvelgiant į sparčią technologinę kaitą ir darbo rin-kos transformacijas, tiek moterims, tiek vyrams moky-masis visą gyvenimą yra labai svarbi sritis. Aktyvesnis dalyvavimas mokymosi visą gyvenimą srityje gali padi-dinti moterų ir vyrų galimybes prisitaikyti ir įsidarbinti, taip pat paskatinti aktyvų pilietiškumą ir profesinį tobu-lėjimą. Tačiau daugumai valstybių narių dar teks daug nuveikti, kad pasiektų Europos bendradarbiavimo švie-timo ir mokymo srityje strateginės programos („ET 2020“) tikslus, kuriais siekiama užtikrinti, kad 15 proc. 25–64 metų amžiaus suaugusiųjų dalyvautų moky-mosi visą gyvenimą veikloje (Europos Sąjungos Taryba, 2009). Nagrinėjant dalyvavimą mokymosi visą gyve-nimą veikloje, labai svarbu visada įvertinti lyčių aspektą, nes tik tada galima nustatyti, ar politika, kuria skatina-mas aktyvesnis dalyvavimas mokymosi visą gyvenimą veikloje, yra vienodai palanki tiek moterims, tiek vyrams (Europos Sąjungos Taryba, 2007a).


7. Laiko sritis. Išliekanti ir didėjanti nelygybė

Laiko srityje mėginama užfiksuoti laiko, skiriamo ekono-minei, priežiūros ir socialinei veiklai, paskirstymo sąsajas su lyties aspektais. Laiko srityje vertinami du posričiai: vienas iš jų yra susijęs su moterų ir vyrų dalyvavimu priežiūros ir namų ruošos veikloje, o kitas – su dalyva-vimu sporto, kultūros ir laisvalaikio, taip pat savanorys-tės bei labdaringoje veikloje.

Tai svarbi sritis lyčių aspektu, atsižvelgiant į būtinybę geriau užtikrinti, kad moterys ir vyrai galėtų suderinti darbą ir asmeninį gyvenimą. Kadangi visa veikla yra tar-pusavyje susijusi, laiko srityje ir darbo srityje vertinama, kokiu mastu darbo ir asmeninio gyvenimo derinimas veikia Europos piliečių gyvenimą.

5 lentelė. Laiko srities vertinimo modelis



Priežiūra

42,81,3

Vaikų priežiūra

Darbuotojai, kurie prižiūri ir lavina savo vaikus ar vaikaičius kasdien po valandą ar daugiau (proc., 15+ metų amžiaus darbuotojų)


Namų ruoša

Darbuotojai, kurie užsiima namų ruoša ir ruošia maistą kasdien po valandą ar daugiau (proc., 15+ metų amžiaus darbuotojų)


Socialinė

33,08,5

Sporto, kultūrinė ir laisvalaikio veikla

Darbuotojai, kurie užsiima sportine, kultūrine ar laisvalaikio veikla ne namuose bent kas antrą dieną (proc., 15+ metų amžiaus darbuotojų)


Savanoriška ir labdaringa veikla

Savanoriška ar labdaringa veikla užsiimantys darbuotojai, bent kartą per mėnesį (proc., 15+ metų amžiaus darbuotojai)


Pastaba. Juodai paryškinti srities balai 2010 m., žaliai – balo padidėjimas, o raudonai – balo sumažėjimas nuo 2005 iki 2010 m.

Iš visų Lyčių lygybės indekso sričių laiko srities balas yra mažiausias (37,6); tai atspindi didelį šios srities iššūkį, susijusį su lyčių lygybės užtikrinimu Europos Sąjungoje. Svarbu pažymėti, kad naujausi turimi duomenys yra 2010 m. duomenys (EDST), todėl galima įvertinti tik

2005–2010 m. pažangą. Per šį laikotarpį balas sumažėjo 3,9 punkto. Sumažėjimą pirmiausiai lėmė tai, kad tiek moterys, tiek vyrai gali skirti mažiau laiko socialinei vei-klai (sumažėjimas 8,5 punkto) (5 lentelė).

37,6

Laikas

3,9


7 pav. Balai laiko srityje, pagal valstybes nares (2005–2010 m.)

37,6

1

10

20

30

40

50

60

70

80

90

100

BG RO SK EL PL PT LT CZ CY HR HU IT ES FR LV MT ES-28 AT DE UK BE SI LU EE IE FI SE DK NL

Laiko sritis Padidėjimas nuo 2005 iki 2010 m. Sumažėjimas nuo 2005 iki 2010 m.

Laiko srities balai smarkiai sumažėjo daugumoje vals-tybių narių. Jie svyruoja nuo 20 balų Bulgarijoje, Graikijoje, Rumunijoje ir Slovakijoje iki daugiau kaip 70 balų Nyderlanduose. Graikijoje ir Portugalijoje balai sumažėjo labiausiai (atitinkamai 18,3 ir 17,0 punkto).

Vidutiniškai vyrai namų ruošai skiria tris kartus mažiau laiko nei moterys

Prie lyčių nelygybės labai prisideda tai, kad mote-rys ir vyrai nevienodai įsipareigoja imtis nemokamo darbo. Europos Sąjungoje kasdien bent valandą ar dau-giau maistą ruošia ir namų ruoša užsiima vidutiniškai 77 proc. moterų ir vos 24 proc. vyrų. Moterys ir toliau prisiima neproporcingai daug atsakomybės už šeimos reikalų tvarkymą. Tai, kad moteris asmeninį laiką skiria priežiūrai, daro didelį poveikį tiek moterų galimybėms įsidarbinti, tiek jų darbo kokybei. Nelygus laiko paskirs-tymas namuose turi įtakos ir kitoms socialinės veiklos sritims. Daugumoje valstybių narių sporto, kultūros ir laisvalaikio veikloje už namų ribų dažniau (bent kas antrą dieną) dalyvauja vyrai.

Tikslinės priemonės gali padėti užtikrinti, kad moterys ir vyrai užduotis pasiskirstytų lygiau

Lyčių lygybės indekso rezultatais patvirtinama, kad moterims ir vyrams yra svarbios darbo ir asmeninio gyvenimo geresnio derinimo priemonės, tokios kaip tinkama vaikų ir kitų priklausomų asmenų prieinamų aukštos kokybės priežiūros paslaugų pasiūla ir lanks-tūs susitarimai dėl darbo sąlygų. Nuo tada, kai 2002 m. buvo nustatyti Barselonos tikslai, padaryta tam tikra pažanga, tačiau 2011 m. siūloma vaikų (ypač mažes-nių nei 3 metų amžiaus vaikų) priežiūros infrastruktūra ES vis dar neatitiko siekiamų tikslų (Europos Komisija, 2013a).

2014 m. birželio mėn. Tarybos išvadose (Europos Sąjungos Taryba, 2014) pabrėžiama, kad nepropor-cingai daug moterų dirba ne visą darbo laiką, o tai tik sustiprina moterų, kaip vaikų ir kitų priklausomų šei-mos narių pagrindinių globėjų, vaidmenį. Svarbu įgy-vendinti tikslines priemones, kurios padėtų užtikrinti lygybę tarp moterų ir vyrų priežiūros pareigų ir darbo ne visą darbo laiką srityse, kad ir vieni, ir kiti galėtų panaudoti laiką taip, kaip jiems atrodo tinkama, ir turėtų vienodas galimybes atskleisti visą savo potenci-alą. Be to, jei ES lygmens laiko panaudojimo suderin-tas tyrimas (angl. HETUS) aprėptų visą Europos Sąjungą, tai labai padėtų rengti politiką, susijusią su lyčių lygybės užtikrinimu laiko panaudojimo srityje.


8. Galios sritis. Lyčių nelygybė išlieka, nepaisant akivaizdžios pažangos

Galios srityje nagrinėjama, kokią įtaką lyčių lygybės pažangai daro tai, kad vyrų yra neproporcingai daug galios ir sprendimų priėmimo srityse, ir atkreipiamas dėmesys į bendrą demokratijos stoką ES visais politinių sprendimų priėmimo lygmenimis. Sprendimus soci-alinėse srityse, tokiose kaip akademinio pasaulio, teis-minių institucijų, žiniasklaidos ar sporto, daugiausiai priima vyrai. Be to, moterų yra ypač mažai ekonomikos

subjektuose, įskaitant didžiausių biržinių bendrovių arba centrinių bankų valdybas.

Galios sritis konceptualiai yra padalyta į tris posričius: politinį, socialinį ir ekonominį. Kadangi tinkamų rodi-klių, susijusių su sprendimų priėmimu socialinėse sri-tyse, nėra, šiame vertinimo modelyje pateikiami tik politinės ir ekonominės galios vertinimo rodikliai.

6 lentelė. Galios srities vertinimo modelis



49,811,0

Politinė

Atstovavimas ministerijose

Ministrų dalis (proc., 18+ metų amžiaus gyventojų)

Teisingumo ir vartotojų reikalų generalinis direktoratas. Moterys ir vyrai sprendimų priėmimo srityje

Atstovavimas parlamente

Parlamentų narių dalis (proc., 18+ metų amžiaus gyventojų)


Atstovavimas regioninėse asamblėjose

Regioninių asamblėjų narių dalis (proc., 18+ metų amžiaus gyventojų)


Ekonominė

31,76,3

Valdybų nariai

Didžiausių biržinių bendrovių valdybų narių dalis (stebėtojų taryboje arba direktorių valdyboje) (proc., 18+ metų amžiaus gyventojų)


Centrinių bankų nariai

Centrinių bankų narių dalis (proc., 18+ metų amžiaus gyventojų)



2012 m. galios srities balas buvo antras nuo galo (po balo moterų ir vyrų laiko paskirstymo srityje), nepaisant didžiausio balo padidėjimo nuo 2005 m. (8,3 punkto). Europos Sąjungoje pažanga vidutiniškai didesnė politi-nių sprendimų posrityje (padidėjimas 11 punktų), paly-ginti su ekonominių sprendimų posričiu (padidėjimas 6,3 punkto) nuo 2005 iki 2012 m. (6 lentelė).

Skirtumas tarp didžiausių ir mažiausių balų sumažėjo. Mažiausias balas padidėjo nuo 8,7 punkto Italijoje 2005 m. iki 16,9 punkto 2012 m. Kipre, nors tai vis dar labai mažas balas. Spektro viršutinėje dalyje lyčių lygybė atstovavimo srityje išaugo nuo 68,1 iki 75,7 (Suomijoje).

8,339,7

Galia


8 pav. Balai galios srityje, pagal valstybes nares (2005–2012 m.)

39,7

1

10

20

30

40

50

60

70

80

90

100

CY PT RO SK IT EL LU LT HU AT EE MT HR IE CZ UK BG PL ES-28 LV DE SI ES FR BE NL DK SE FI

Galios sritis 2012 m. Padidėjimas nuo 2005 iki 2012 m. Sumažėjimas nuo 2005 iki 2012 m.

Pažanga tarp valstybių narių (ir jose) buvo labai nevie-noda: tokiose šalyse kaip Vokietija ar Ispanija balas gero-kai išaugo ekonominių sprendimų priėmimo srityje ir labai sumažėjo politinių sprendimų priėmimo srityje. Belgijoje, Prancūzijoje ir Slovėnijoje pažanga fiksuojama abiejose srityse. O Lietuvoje ir Slovakijoje tendencija yra priešinga – dėl reikšmingo sumažėjimo ekonomi-nių sprendimų priėmimo srityje fiksuotas nuosmukis (sumažėjimas atitinkamai 15,6 ir 28,2 punkto).

Lyčių nelygybė sprendimų priėmimo srityje sumažėjo, tačiau bendrovių valdybose moterys vis dar sudaro mažumą

Iš visų pagrindinio Lyčių lygybės indekso sričių didžiau-sia pažanga pasiekta galios srityje, nors visose valsty-bėse narėse ir visose srityse su sprendimų priėmimu susijusiose pareigose vyrų yra neproporcingai daug. Rezultatai rodo, kad didžiausia pažanga padaryta didi-nant moterų atstovavimą biržinių bendrovių valdy-bose, išskyrus centrinių bankų valdybas. Būtina pradėti plačias diskusijas ir rasti radikalius sprendimus dėl įmo-nių verslo praktikos, kuriai būdingos ilgos darbo valan-dos, fizinis buvimas darbo vietoje, tam tikri vadovavimo principai ir nepakankamai skaidrūs samdymo ir dar-buotojų paaukštinimo principai.

Politiniai ir reguliavimo reikalavimai gali padėti didinti lyčių lygybę atstovavimo srityje

Per pastaruosius kelerius metus valstybių narių taiko-mos priemonės ir specialios ES lygmens iniciatyvos (pvz., siūloma direktyva dėl nevykdomųjų direktorių pareigas einančių asmenų lyčių pusiausvyros gerinimo (Europos Komisija, 2012a)) padėjo labai padidinti moterų galimybes užimti vadovaujamas pareigas ES verslo sektoriuje.

Spartesnei lyčių lygybės pažangai galios ir sprendimų priėmimo srityje trukdo įsitvirtinusios su lytimis susiju-sios normos, išankstinės nuostatos ir stereotipai. Teisės aktų ir tikslinių priemonių poveikį gali padidinti dides-nis visuomenės informuotumas apie lyčių stereotipus ir nustatytus lyčių vaidmenis. Požiūris, pagrįstas lyčių aspektu, ir lyčių stereotipų peržiūrėjimas galėtų padėti didinti visos politikos ir organizuotos praktikos veiks-mingumą bei poveikį (EIGE, 2015a – numatoma).


9. Sveikatos sritis. Pažanga, susijusi su sveikatos būkle ir paslaugų prieinamumu

Sveikatos sritis yra svarbi lyčių lygybės sritis, nes sveikata yra tiesiogiai susijusi ne tik su asmenine, socialine bei ekonomine gerove, bet ir su žmogiškuoju orumu ir fizine neliečiamybe. Šioje srityje skirtumai tarp moterų ir vyrų yra susiję su sveikatos būkle, elgsena ir sveikatos įstaigų prieinamumu. Sveikatos būklės rodikliu vertinama lyčių nelygybė pagal subjektyviai suvokiamą sveikatos būklę, tikėtiną gyvenimo trukmę ir sveiko gyvenimo metus.

Kadangi tinkamų rodiklių nėra, dabartinėje matavimo sistemoje neatsispindi su sveikata susiję moterų ir vyrų elgsenos skirtumai. Atsižvelgiant į tai, kad bus gauti 2014 m. Europos sveikatos tyrimo apklausos būdu (EHIS) duomenys, ši sritis išlieka perspektyvia sritimi. Vertinant sveikatos įstaigų prieinamumą, atrinkti rodikliai taikomi nagrinėjant lyčių nelygybę, susijusią su nepatenkintais medicininiais ir odontologiniais poreikiais.

7 lentelė. Sveikatos srities vertinimo modelis



86,41,2

Būklė

Subjektyviai suvokiama sveikatos būklė

Subjektyviai suvokiama sveikatos būklė, gera arba labai gera (proc., 16+ metų amžiaus gyventojų)


Tikėtina gyvenimo trukmė

Tikėtinos naujagimių gyvenimo trukmės absoliučioji vertė (metais)

ES pajamų ir gyvenimo sąlygų statistika ir Eurostato demografinė statistika

Sveiko gyvenimo metai

Naujagimių sveiko gyvenimo metų absoliučioji vertė (metais)

ES pajamų ir gyvenimo sąlygų statistika ir Eurostato demografinė statistika

Prieinamumas

93,83,4

Nepatenkinti medicininiai poreikiai

Gyventojai, neturintys nepatenkintų sveikatos patikrinimo poreikių (proc., 16+ metų amžiaus gyventojų)


Nepatenkinti odontologiniai poreikiai

Gyventojai, neturintys nepatenkintų su dantų patikrinimu susijusių poreikių (proc., 16+ metų amžiaus gyventojų)



Balas sveikatos srityje nuo 2005 m. šiek tiek išaugo – nuo 87,8 iki 90,0 2012 m. Pažangą lėmė nedidelis page-rėjimas sveikatos būklės srityje ir netgi dar geresnis sveikatos įstaigų prieinamumas, t. y. tai, kad daugiau žmonių neturi nepatenkintų medicininių ar odontolo-ginių poreikių (7 lentelė).

Skirtumas tarp didžiausių ir mažiausių balų sveika-tos srityje nuo 2005 iki 2012 m. sumažėjo. Mažiausias balas ir vienais, ir kitais metais užfiksuotas Latvijoje. 2005 m. aukščiausias balas buvo Airijoje (96,0 punkto), o 2012 m. – Maltoje (95,6 punkto).

90,02,2

Sveikata


9 pav. Balai sveikatos srityje, pagal valstybes nares (2005–2012 m.)

90,0

1

10

20

30

40

50

60

70

80

90

100

LV EE LT PT PL RO HU HR BG SK FI CZ IT ES-28 DE SI FR EL DK ES CY AT SE BE NL UK LU IE MT Sveikatos sritis 2012 m. Padidėjimas nuo 2005 iki 2012 m. Sumažėjimas nuo 2005 iki 2012 m.

Nuo 2005 iki 2012 m. daugumos valstybių narių rezulta-tai pagerėjo, labiausiai Latvijoje (8,9 punkto), Bulgarijoje (8,4 punkto), Vengrijoje (8,4 punkto), Vokietijoje (6,9 punkto) ir Lietuvoje (5,1 punkto). Kitame spektro gale Danijos balas sumažėjo 4 punktais, o Graikijos – 2,7 punkto.

Pažanga, susijusi su sveikatos būkle ir sveikatos įstaigų prieinamumu, yra nuosekli

Sveikatos srityje Lyčių lygybės rodiklio balas yra didžiausias, todėl akivaizdu, kad sveikatos būklės ir svei-katos įstaigų prieinamumo srityje pasiekta pažanga. Sveikatos sritis yra ypatinga, kadangi jai būdinga maža lyčių nelygybė ir didelė pažanga. Tačiau procesus šioje srityje reikia vertinti atsižvelgiant į demografinius poky-čius ES valstybėse narėse, susijusius su gyventojų senė-jimu, taip pat į ekonomikos krizę – į du veiksnius, kurie moteris ir vyrus veikia skirtingai. Todėl ir toliau reikėtų didelę reikšmę teikti lyčių lygybės stebėsenai, taip pat užtikrinti aukštą sveikatos būklės lygį ir gerą sveikatos įstaigų prieinamumą.

Duomenys apie sveikatą lemiančius veiksnius leidžia susidaryti platesnį vaizdą apie lyčių (ne)lygybę sveikatos srityje

Biologinių procesų įtaka turėtų būti vertinama kaip susi-jusi tik su dalimi sudėtingų veiksnių, kurie daro poveikį moterų ir vyrų sveikatos būklei. Duomenys apie svei-katą lemiančius veiksnius suteikia vertingos informaci-jos apie lyties poveikį moterų ir vyrų elgesiui, susijusiam su sveikata. 2014 m. surengtas EHIS tyrimas suteiks svar-bių duomenų apie sveikatą lemiančius veiksnius, tokius kaip ūgis ir svoris, fizinis aktyvumas ir vaisių bei daržovių vartojimas, taip pat rūkymas ir alkoholio vartojimas; į tai bus atsižvelgiama kitoje Lyčių lygybės indekso redak-cijoje. Moterų ir vyrų elgsenos ir gyvenimo būdo skir-tumus lemia vyriškumo ir moteriškumo modeliai; todėl labai svarbu užfiksuoti su lytimis susijusius elgsenos skirtumus, kurie lemia nelygybę sveikatos srityje.


10. Smurto sritis

Kovos su smurtu sritis yra papildoma Lyčių lygybės indekso sritis, nes ji yra konceptualiai susijusi su lyčių lygybe, tačiau neįtraukta į pagrindinį indeksą. Taip yra dėl to, kad šioje srityje, kitaip nei pagrindinėse srityse, vertinamas reiškinys, susijęs tik su tam tikra gyventojų grupe. Todėl papildomoje smurto srityje taikomas kitas principas nei pagrindinio indekso srityse, nes smurto srityje susitelkiama ne į lyčių nelygybę tarp moterų ir vyrų, o į smurto prieš moteris lygį. Taip siekiama ne sumažinti lyčių skirtumus tarp moterų ir vyrų, bet aps-kritai panaikinti smurtą (EIGE, 2013).

Smurto sritį sudaro du posričiai: tiesioginio ir netiesio-ginio smurto. Tiesioginis smurtas yra pagrįstas darbine apibrėžtimi, pateikta Stambulo konvencijos 3a straips-nyje: „Smurtui prieš moteris priskiriami visi smurtiniai veiksmai lyties pagrindu, dėl kurių moteriai padaroma arba gali būti padaryta fizinė, seksualinė ar psicholo-ginė žala arba sukelta kančių, įskaitant grasinimus įvyk-dyti tokius išpuolius, prievartavimą ar savavališką laisvės atėmimą tiek viešumoje, tiek privačiame gyvenime“ (Europos Taryba, 2011). Šioje apibrėžtyje akcentuojama tai, kad smurto prieš moteris negalima suprasti neatsi-žvelgiant į socialines struktūras, lyčių normas ir vaidme-nis, kurie stiprina lyčių nelygybę ir taip smurtą padaro priimtiną. Todėl antrasis posritis yra susijęs su netiesio-giniu smurtu ir yra sutelktas į „nuostatas, stereotipus ir kultūrines normas, kuriomis remiasi pagal lytį suskirs-tyta veikla“ (EIGE, 2013, 32 p.).

Pradiniame išsamaus vertinimo modelio rengimo etape 2015 m. Lyčių lygybės indekse vertinamas tik tiesio-ginio smurto posritis. Remiantis naujais FRA ES masto tyrimo apie smurtą prieš moteris duomenimis (FRA, 2014a; FRA, 2014b), indekse siūlomas pirmasis galimas smurto prieš moteris sudėtinis rodiklis. Jis nėra skirtas vertinti lyčių nelygybę, todėl yra pagrįstas kitokiais nei indekso parametrais. Vertinimo modelis remiasi septy-niais rodikliais, kuriuos parengė FRA (1) ir kurių šaltinis yra daugiamatė analizė (8 lentelė).

Atrinktais rodikliais fiksuojamas smurtas patirtas per 12 mėnesių iki tyrimo pokalbių, taip pat smurtas, patirtas nuo 15 metų amžiaus. Vertinant iš politikos perspek-tyvos, nors kartą gyvenime patirto smurto paplitimo duomenys suteikia galimybę įvertinti smurto prieš moteris problemos mastą visuomenėse ir tarp visuo-menių. Per pastaruosius 12 mėnesių patirtas smurtas gali būti geresnis dabartinio smurto lygio rodiklis, kuris gali padėti tiksliau atspindėti padėties pokyčius, ypač politikos vertinimo reikmėms.

(1) ES masto apklausa apie smurtą prieš moteris buvo pagrįsta pagrin-diniais tarptautiniu lygmeniu nustatytais ir suderintais rodikliais, skirtais įvertinti smurtą prieš moteris (FRA, 2014a; FRA, 2014b), išskyrus su moters lyties organų žalojimu susijusį rodiklį. Šie rodikliai yra naudo-jami kaip pagrindas rengiant Lyčių lygybės indekso tiesioginio smurto vertinimo modelį.

Smurtas


8 lentelė. Smurto srities vertinimo modelis

Sritis Vertinimo modelis


Smurtas

Smurtas prieš moteris

Smurtas nuo 15 metų amžiaus

Fizinis partnerio smurtas nuo 15 metų amžiaus

FRA. Smurto prieš moteris ES masto tyrimas

Seksualinis partnerio smurtas nuo 15 metų amžiaus


Seksualinis ne partnerio smurtas nuo 15 metų amžiaus


Psichologinis partnerio smurtas nuo 15 metų amžiaus


Smurtas per pastaruosius 12 mėnesių iki pokalbio

Fizinis partnerio smurtas per 12 mėnesių iki pokalbio


Seksualinis partnerio smurtas per 12 mėnesių iki pokalbio


Seksualinis ne partnerio smurtas per 12 mėnesių iki pokalbio


Normos, nuostatos, stereotipai

- - -

Rengiant sudėtinį rodiklį, svarbūs aspektai yra imties dydis ir atsakymų į konkrečius klausimus valstybių narių lygmeniu skaičius. Kadangi gavus mažai atsakymų kilo

abejonių dėl rodiklių patikimumo, buvo nuspręsta ne teikti atskirų šalių rezultatus, o šalis suskirstyti į tris gru-pes pagal atskleisto smurto lygį, palyginti su ES vidurkiu.


9 lentelė. Valstybių narių balų pasiskirstymas palyginti su ES tiesioginio smurto sudėtinio rodiklio balu

Grupė Valstybės narės

Valstybės narės, kuriose atskleisto smurto lygis yra aukštesnis už ES vidurkį BE, FR, LV, NL, SK, FI, SE

Valstybės narės, kuriose atskleisto smurto lygis yra panašus į ES vidurkį BG, CZ, DK,DE EE, EL, IT LT, LU, HU, RO, UK

Valstybės narės, kuriose atskleisto smurto lygis yra mažesnis už ES vidurkį IE, ES, HR, CY, MT, AT, PL, PT, SI

Kadangi paplitimo tyrimai gali remtis tik informa-cija apie atskleistą smurtą ir kadangi tikėtina, kad juose nepakankamai įvertinamas smurto prieš mote-ris tikrasis paplitimas, socialinės ir kultūrinės aplin-kybės gali turėti didelės įtakos tam, kaip pranešama apie smurto atvejus. Šiuo atžvilgiu santykiui tarp Lyčių

lygybės indekso ir smurto prieš moteris sudėtinio rodi-klio būdinga nuosaikiai neigiama koreliacija (r = – 0,39). Iš to galima spręsti, kad tose šalyse, kuriose lyčių lygy-bės lygis yra aukštesnis, moterys yra labiau linkusios pranešti apie smurtą.

10 pav. Lyčių lygybės indeksas ir tiesioginio smurto sudėtinis rodiklis (2012 m.)

0

25

50

75

100

25 50 75 100

Lyči

ų ly

gybė

s in

deks

as (b

alai

)

Tiesioginio smurto sudėtinis rodiklis (balai)

1 1

Kai lyčių lygybės lygisyra aukštesnis,

apie smurtą

moterys yra labiaulinkusios pranešti


Smurtą trukdo atskleisti požiūris į smurtą prieš moteris ir nepakankamas informuotumas apie jį

Indekso rezultatai leidžia tvirtinti, kad žemesnis atskleisto smurto lygis nebūtinai reiškia, kad smurto yra mažiau; labiau tikėtina, kad teikti tokią informaciją gali trukdyti esamas požiūris į smurtą prieš moteris, taip pat informuotumo apie tokį smurtą ir pasitikėjimo policija bei teisingumo institucijomis lygis. Šiuo atžvilgiu EIGE išnagrinėjo smurto prieš moteris santykį su susijusiais kintamaisiais, kuriuos taikant vertinamas visuomenėje esantis požiūris į smurtą prieš moteris ir informuotumas apie jį, taip pat pasitikėjimo policija ir teisingumo ins-titucijomis lygis konkrečioje visuomenėje. Duomenys buvo gauti iš specialaus Eurobarometro Nr. 344 (73.2), skirto požiūriui į smurtą šeimoje prieš moteris (Europos Komisija, 2012b) ir Eurobarometro (74.2), kuriame nagrinėtas žmonių pasitikėjimas valstybės institucijo-mis 2010 m. (Europos Komisija, 2013b).

Remiantis gautais rezultatais, smurtas šeimoje yra ver-tinamas kaip mažiau priimtinas tais atvejais, kai Lyčių lygybės indekse nustatytas lyčių lygybės lygis yra aukš-tesnis. Kai smurtas šeimoje yra vertinamas kaip labiau priimtinas, moterys yra mažiau linkusios apie jį pranešti.

Vertinant tai, kiek žmonės yra informuoti apie jų soci-alinėje aplinkoje egzistuojantį smurtą šeimoje, ne tik pateikiama informacija apie tai, kaip jie patys suvo-kia savo socialinę aplinką, bet ir apie tai, ar įprasta su kitais žmonėmis kalbėtis apie smurto prieš moteris šei-moje patirtis. Iš tiesų, atrodo, kad didesnė lyčių lygybė yra susijusi su didesniu žmonių informuotumu apie smurto šeimoje atvejus jų socialinėje aplinkoje. Be to, tose visuomenėse, kuriose egzistuoja menkesnis žmo-nių suvokimas apie jų aplinkoje egzistuojantį smurtą šeimoje, mažesnė tikimybė, kad moterys praneš apie smurto atvejus.

Svarbi ir institucinė aplinka, kaip galima spręsti iš to, kad valstybėse narėse, kuriose labiau pasitikima institucijo-mis, tokiomis kaip policija ir teismai – pagrindinėmis

institucijomis kovos su smurtu prieš moteris srityje, – smurto prieš moteris atskleisto paplitimo lygis yra aukštesnis. Tačiau pasitikėjimas yra labai sudėtingas reiškinys; jis priklauso nuo socialinių, politinių ir istorinių šalies aplinkybių. Išsamesnė analizė to, kas iš tiesų lemia stiprų ryšį tarp lyčių lygybės ir pasitikėjimo institucijo-mis, padėtų geriau suprasti šį reiškinį.

Būtinas išsamesnis smurto prieš moteris vertinimas

Smurto prieš moteris panaikinimas yra vienas iš ES ir jos valstybių narių nustatytų tikslų. Tokį įsipareigojimą būtina pagrįsti sistemiškais, palyginamais ir suderin-tais duomenimis. ES reglamentų (2) įgyvendinimo ES valstybėse narėse, taip pat Stambulo konvencijos įgy-vendinimo stebėsenai reikalingi tiek apklausų, tiek administraciniai duomenys. Tyrimais, pavyzdžiui, nega-lima užfiksuoti nei moterų žudymo dėl lyties, nei pre-kyba moterimis seksualinio išnaudojimo tikslais. Pagal lytis suskaidyta administracinė informacija iš polici-jos, teismų, sveikatos, socialinių tarnybų ir kitų atitin-kamų institucijų yra būtina, siekiant pateikti išsamesnį smurto prieš moteris padėties vaizdą ir sudaryti sąlygas stebėsenai.

FRA ES masto apklausa apie smurtą prieš moteris sutei-kia neįkainojamų įžvalgų ir yra svarbus pirmas žingsnis siekiant įvertinti, kiek visoje ES yra paplitęs smurtas prieš moteris, tačiau būtinas tolesnis šios rūšies smurto ver-tinimas visoje ES, kad būtų galima parengti išsamesnį sudėtinį rodiklį (pvz., derinant duomenis iš apklausų ir administracinių šaltinių).

(2) Direktyva 2012/29/ES, kuria nustatomi būtiniausi nusikaltimų aukų teisių, paramos joms ir jų apsaugos standartai; Direktyva 2011/99/ES dėl Europos apsaugos orderio; Direktyva 2006/54/EB (nauja redakcija) ir Direktyva 2004/113/EB, kuriose priekabiavimas ir seksualinis prieka-biavimas apibrėžiami kaip diskriminacija; taip pat Direktyva 2011/36/ES dėl prekybos žmonėmis prevencijos, kovos su ja ir aukų apsaugos – visi šie teisės aktai sudaro kovos su smurtu prieš moteris ES lygmeniu teisinę sistemą.


11. Tarpusavyje susijusių formų nelygybės sritis

Kadangi moterų ir vyrų negalima priskirti vienalytėms grupėms, tarpusavyje susijusių formų nelygybės srityje nagrinėjama, koks yra lyties santykis su kitomis ypaty-bėmis, kurios daro poveikį moterų ir vyrų patirčiai. Šioje srityje nagrinėjama lyčių nelygybė tarp moterų ir vyrų konkrečių grupių, kurių atstovai gali būti labiau pažei-džiami ir marginalizuoti. Ši analizė padeda geriau suprasti sudėtingą tarpusavyje susijusių formų nelygybės vaizdą, be to, joje pabrėžiama lyčių grupėse esanti įvairovė.

Vertinant iš statistinės perspektyvos, tarpusavyje susi-jusių formų nelygybė yra sudėtinga sritis, nes daugelis dėmesio vertų kategorijų lieka neįvertintos (pavyzdžiui, etninė kilmė, kuri neišskiriama Europos statistinėje

sistemoje) arba yra įvertinamos nepakankamai (dėl mažo imties dydžio duomenys yra nepatikimi, todėl negalima imtis analizės). Lyčių lygybės indekse dėme-sys sutelkiamas į padėčiai iliustruoti atrinktas grupes ir analizuojamas asmenų, kurie yra gimę ne šalyje, kurioje šiuo metu turi darbą (rodiklis apima etninių mažumų atstovus ir (arba) migrantus), taip pat vyresnio amžiaus darbuotojų (55–64 metų amžiaus) ir vienišų suaugu-siųjų, gyvenančių su vienu ar daugiau vaikų (rodiklis apima vienišus tėvus ar ir (arba) globėjus), užimtumo lygis, palyginti su atitinkamomis palyginamomis gyven-tojų grupėmis (10 lentelė). Kadangi šios grupės yra atrinktos tik padėčiai iliustruoti, balai nėra įtraukiami į pagrindinį Lyčių lygybės indeksą.

10 lentelė. Tarpusavyje susijusių formų nelygybės srities vertinimo modelis

Vertinimo modelis


Diskriminacija ir kiti socialiniai veiksniai užimtumo srityje

Mažumos ir (arba) migrantai

Užsienio šalyje gimusių žmonių užimtumas (proc., 15–64 metų amžiaus gyventojų)


Šalies piliečių užimtumas (proc., 15–64 metų amžiaus gyventojų)


Vyresni darbuotojai

55–64 metų amžiaus žmonių užimtumas (proc., 55–64 metų amžiaus gyventojų)


15–54 metų amžiaus žmonių užimtumas (proc., 15–54 metų amžiaus gyventojų)


Vieniši tėvai arba globėjai

Žmonių, gyvenančių namų ūkiuose, kuriuos sudaro vienas suaugęs asmuo ir vienas ar daugiau vaikų, užimtumo lygis (proc., 15–64 metų amžiaus gyventojų)


Žmonių, gyvenančių namų ūkiuose, kuriuos sudaro vienas suaugęs asmuo be vaikų, užimtumo lygis (proc., 15–64 metų amžiaus gyventojų)


Pirmojoje grupėje nagrinėjama lyčių nelygybė, susi-jusi su užsienyje gimusių asmenų ir šalies piliečių užim-tumu (11 pav.). 2012 m. užsienyje gimusių asmenų užimtumas 28 ES valstybėse narėse vidutiniškai buvo 1,4 punkto mažesnis už šalies piliečių užimtumą. Abiejų grupių Lyčių lygybės indekso balai yra labai panašūs. Nors, palyginti su 2005 m., abiejų grupių užimtumo

lygio skirtumai 2012 m. šiek tiek sumažėjo, ši tendencija išlieka visą 2005–2012 m. laikotarpį.

Visose valstybėse narėse pastebima didelių skir-tumų, susijusių su sąsajomis tarp lyties ir to, kad žmo-gus yra gimęs užsienio šalyje. Lyčių lygybės balas Kipre buvo 20,5 punkto palankesnis užsienyje gimusiems

Tarpusavyje susijusių formų nelygybė


darbuotojams, o Švedijoje – 15,5 punkto palankes-nis šalies piliečiams. Šie rezultatai gali būti ženklas valstybių narių valdžiai, kad nepakankamai paten-kinami migrantų ir pabėgėlių poreikiai integruojant

juos į visuomenės gyvenimą. Tačiau šiuos balus reikia vertinti su tam tikra atsarga, atsižvelgiant į skirtingas migracijos tendencijas ir nacionalinę politiką.

11 pav. Lyčių lygybės indekso balai kategorijoje „užsienyje gimusių asmenų ir šalies piliečių užimtumo palyginimas“, pagal valstybes nares (2012 m.)

77,2 75,8

1

20

40

60

80

100

RO EL BE HR MT IT FR ES BG PL IE ES-28 CZ SI DK NL UK SE AT FI DE LV SK HU LT LU EE PT CY

Bala

i

Šalies pilietis Gimęs užsienyje

Balai, kuriais vertinamas vyresnio amžiaus darbuotojų (55–64 metų amžiaus) ir 15–54 metų amžiaus dar-buotojų lygybės užimtumo srityje lygis, atspindi didelį skirtumą tarp šių grupių (2012 m. – 22,2 punkto skirtu-mas). Lyčių nelygybė didesnė tarp vyresnių darbuotojų.

Vyresnių darbuotojų lygybės rodiklis mažiausias Maltoje (22,3 iš 100), o didžiausias – Švedijoje (95,5). Lyčių nely-gybės skirtumas tarp vyresnių ir jaunesnių darbuotojų didžiausias Slovėnijoje (53,7 punktai), o Švedijoje skirtu-mas minimalus (žr. 12 pav.).

12 pav. Lyčių lygybės indekso balai kategorijoje „vyresnių darbuotojų (55–64 metų amžiaus) ir 15–54 metų amžiaus darbuotojų užimtumo palyginimas“, pagal valstybes nares (2012 m.)

79,3 57,1

1

20

40

60

80

100

MT SI EL HR PL IT HU RO BE SK AT LU ES CY CZ FR ES-28 PT BG IE LT NL UK LV DE DK FI EE SE

Bala

i

15–54 metų amžiaus darbuotojai 55–64 metų amžiaus darbuotojai

Be to, trečioje padėčiai iliustruoti atrinktoje grupėje nagrinėjamas vienišų suaugusiųjų, gyvenančių su vienu ar daugiau priklausomų vaikų ir be jų, palygini-mas. 2012 m. didesnė moterų ir vyrų lygybė užimtumo galimybių srityje buvo užtikrinama išlaikomų vaikų neturintiems suaugusiems asmenims (82,4 punkto 100) nei vaikų turintiems darbuotojams (73,6 punkto). Vaikų turinčių vienišų suaugusių asmenų lygybės balai

mažiausi buvo Maltoje (33,2 punkto), o didžiausi – Liuksemburge (99,2). Lygybės balų skirtumas tarp ati-tinkamų dviejų grupių Kroatijoje siekia net 29,6 punkto (didesnė lygybė užtikrinama vaikų turintiems vie-nišiems suaugusiesiems), o Jungtinėje Karalystėje 23,7 punkto ir Maltoje 25,2 punkto – vaikų neturinčių asmenų naudai) (13 pav.).


13 pav. Lyčių lygybės indekso balai kategorijoje „vienišų suaugusių asmenų, gyvenančių su vienu ar daugiau vaikų, užimtumas, palyginti su vienišų suaugusiųjų, gyvenančių be vaikų, užimtumu“, pagal valstybes nares (2012 m.)

82,4 73,6

1

20

40

60

80

100

MT IE UK EL NL ES BE ES-28 CY HR BG PL CZ FR HU DE FI PT SE IT RO LT SI DK EE LV SK AT LU

Bala

i

Vienišas be išlaikomų vaikų Vienišas su išlaikomais vaikais

Lytis yra labai svarbus nelygybės veiksnys tarp pasirinktų grupių

Kaip galima spręsti pagal padėčiai iliustruoti atrinktų grupių skirtumus, dėmesys tarpusavyje susijusiems veiksniams yra svarbus lyčių lygybės aspektas. Moterų ir vyrų užimtumo skirtumai yra didesni tarp užsienyje gimusių darbuotojų nei tarp piliečių, todėl svarbu toliau tirti migracijos lyčių aspektus. Dabar tai ypač aktualu, atsižvelgiant į dabartinę padėtį Europos Sąjungoje, susijusią su pabėgėliais. Vyresni darbuotojai yra vienin-telė grupė, kurios atstovai turi mažiau galimybių įsidar-binti ir sistemiškai susiduria su didesne lyčių nelygybe visose valstybėse narėse. Siekiant nagrinėti vyresnių moterų skurdo klausimą, labai svarbu suprasti sąsajų tarp lyties ir diskriminacijos dėl amžiaus dinamiką. Be to, vidutiniškai didesnė tikimybė, kad vienišos moterys ir vyrai, kurie gyvena su vienu ar daugiau vaikų, turės darbą, nei vieniši asmenys be išlaikomų vaikų. Tačiau vienišų tėvų (daugiausiai – vienišų motinų) namų ūkių skurdo lygis yra aukštesnis nei visų gyventojų, todėl, sprendžiant skurdo ir socialinės atskirties problemą, būtina atsižvelgti į lyčių aspektą.

Geresnis tarpusavyje susijusių formų nelygybės supratimas praturtins lyčių lygybės politiką

Norint veiksmingai spręsti (lyčių) nelygybės pro-blemą, būtina suprasti skirtingų formų nelygybės ir diskriminacijos sąveiką. Tarpusavyje susijusių formų nelygybės principas yra įtvirtintas ES sutartyse, ypač po Amsterdamo sutarties (97/C 340/05), kuri simboli-zavo esminius pokyčius. Šios srities politika nuolat plė-tojama, tačiau taip pat svarbu pripažinti, kad rengiant politikos strategijas būtina remtis ne tik grupių pana-šumais, bet ir skirtumais (Verloo, 2006). Nors 2015 m. Lyčių lygybės indekse pateikiama tik ribota įvairių nely-gybės formų sąsajų analizė, platesnė šios srities analizė būsimame 2017 m. Lyčių lygybės indekse taps viena iš prioritetinių sričių. Tarpusavyje susijusių nelygybės formų vertinimo metodikos rengimas ir šiai sričiai svar-bių duomenų rinkimas yra esminiai žingsniai siekiant plėtoti veiksmingesnę lygybės politiką.


12. Išvados

Pažanga siekiant lyčių lygybės ES yra akivaizdi, tačiau nedidelė

Vertinant Lyčių lygybės indekso rezultatus galima teigti, kad 2005–2012 m. padaryta tam tikra, nors ir nedidelė, pažanga. Didžiausia pažanga padaryta galios srityje, nors ES politinių ir ekonominių sprendimų priėmimo srityje tebedominuoja vyrai. Dvi sritys, kuriose moterų ir vyrų lygybei Europos Sąjungoje kyla daugiausiai iššū-kių, yra su sprendimų priėmimu susijusios pareigos ir vienodas užduočių socialinėje ir priežiūros veikloje tarp moterų ir vyrų pasiskirstymas.

Darbo ir pinigų srityje užfiksuota nors ir lėta, bet nuo-sekli pažanga, tačiau, siekiant pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo visoje ES, būtina šalinti lyčių nely-gybę ir tuo tikslu užtikrinti, kad moterys ir vyrai turėtų lygias užimtumo galimybes, kad būtų panaikinta pro-fesinė segregacija ir kad žmonės turėtų galimybę gauti geresnius darbus. Norint siekti pažangos, būtina įgy-vendinti Barselonos tikslus ir užtikrinti tinkamą vaikų priežiūros paslaugų teikimą. Nors abiejose ekonomi-nėse Lyčių lygybės indekso srityse esama pagerėjimo ženklų, atskiri rodikliai gali atskleisti mažiau optimistišką vaizdą. Lyčių nelygybė pajamų ir darbo užmokesčio sri-tyje išlieka didelė problema; tai atspindi 38 proc. vidu-tinis moterų ir vyrų pensijų skirtumas ES, kuris yra per visą gyvenimą susidariusios lyčių nelygybės rezultatas (EIGE, 2015c).

Lyčių nelygybė visose srityse yra pagrįsta stereotipais

ES politikoje nuo seno akcentuojama darbo rinka ir ekonominis savarankiškumas. Kaip rodo indekso rezul-tatai, norint sukurti visuomenę, kurioje būtų užtikrinta didesnė lyčių lygybė, ir toliau skatinti pažangų, tvarų ir

integracinį augimą, dėmesį reikia sutelkti ir į kitas svar-biausias sritis, įskaitant atstovavimo galios ir spren-dimų priėmimo procesuose ir galimybių įgyvendinti pokyčius, susijusius su veiklos ir laiko pasidalinimu tarp moterų ir vyrų, suteikimo. Stereotipai yra labai svarbūs įvairių formų lyčių nelygybės formavimosi visose srityse veiksniai; juos būtina suprasti kaip veiksnius, kurie for-muoja, stiprina ir palaiko įvairių formų lyčių nelygybę visuomenėje. Didelis dėmesys šiai esminei problemai politikos lygmeniu, taip pat tokios nelygybės verti-nimo modelis valstybėms narėms gali suteikti galimybę visuomenėje imtis didesnių pokyčių.

Lyčių lygybė yra būtina norint pašalinti smurtą prieš moteris

Smurtas dėl lyties yra pagrįstas nelygiaverčiais moterų ir vyrų galios santykiais, kuriais įtvirtinamas vyrų domi-navimas moterų atžvilgiu. Smurto prieš moteris nega-lima suprasti neatsižvelgiant į socialines struktūras, lyčių normas ir vaidmenis, kurie pagrindžia lyčių nely-gybę ir taip smurtą padaro priimtiną.

Svarbus įvykis vertinant lyčių lygybę buvo tai, kad 2014 m. paskelbta ES masto apklausa apie smurtą prieš moteris. Smurto sritis, kuri dėl palyginamų ir sude-rintų ES lygmens duomenų stokos 2013 m. įvertinta kaip mažiausiai ištirta, galėtų būti įvertinta pirmiau-siai pasiūlius vien ES lygmens tiesioginio smurto prieš moteris sudėtinį rodiklį, pagrįstą paplitimo duomeni-mis. Sprendžiant iš atliktos analizės, tose šalyse, kuriose, Lyčių lygybės indekso duomenimis, pažanga siekiant lyčių lygybės yra didesnė, moterys yra labiau linkusios pranešti apie smurtą. Žemesnis atskleisto smurto lygis nebūtinai reiškia, kad smurto yra mažiau; tai greičiau gali reikšti, kad esamas požiūris į smurtą prieš moteris, taip pat informuotumo apie tokį smurtą ir pasitikėjimo policija bei teisingumo institucijomis lygis gali trukdyti teikti tokią informaciją.


Kad parengtų išsamesnį smurto prieš moteris verti-nimo modelį, EIGE toliau sieks nustatyti kitus duomenų šaltinius ir derinti iš tyrimų ir administracinių šaltinių gautus duomenis. Valstybių narių įsipareigojimas užti-krinti pastovius ir tvarius duomenis apie tokį smurtą yra vienas iš svarbiausių veiksnių sprendžiant šią problemą.

Norint visapusiškiau vertinti lyčių lygybę, būtini nauji duomenys ES lygmeniu

Lyčių lygybės indeksui būtų labai naudingi tam tikrų sričių duomenys. Reikia geresnių duomenų laiko (pvz., HETUS), pajamų (individualaus lygmens duomenų įvai-resnėse srityse), sveikatą lemiančių veiksnių (pavyzdžiui, EHIS), socialinės galios (pavyzdžiui, naujų sričių, įtrauktų į Europos Komisijos duomenų bazę, skirtą spren-dimų priėmimo procese dalyvaujančioms moterims ir

vyrams) ir smurto prieš moteris (administracinių duo-menų, tyrimų duomenų ir mokslinių tyrimų koordi-navimo) srityse. ES statistikos sistema, kuri yra viena pažangiausių pasaulyje, yra ideali infrastruktūra šioms sritims plėtoti, atsižvelgiant į tai, kad esama reikiamos politinės valios ir turima tinkamų išteklių.

Tolesnis su Lyčių lygybės indeksu susijęs darbas bus sutelktas į tai, kad būtų baigta rengti tarpusavyje susi-jusių formų nelygybės sritis, suskirstant balus ir atlie-kant tolesnę analizę; kai įmanoma, atsižvelgtina ir į kitas kategorijas. Tai ypač sudėtinga užduotis, nes teorinius įvairių nelygybės formų tarpusavio sąsajų principus sunku įdiegti statistinėje analizėje. Tikėtina, kad sto-kos statistinių rodiklių ir kad imčių dydis bus mažas. Tačiau būtina sukurti tinkamą aplinką analizei ir diskusi-joms, aiškiai pripažįstant, kad visų moterų ir vyrų nega-lima priskirti vienalytėms grupėms. Atnaujintame Lyčių lygybės indekse tam bus skiriama daugiau dėmesio.


Priedas

ŠalisLyčių lygybės indeksas Darbo sritis Dalyvavimas Segregacija ir darbo

kokybė

2005 m. 2010 m. 2012 m. 2005 m. 2010 m. 2012 m. 2005 m. 2010 m. 2012 m. 2005 m. 2010 m. 2012 m.

BE 55,6 58,3 58,2 59,2 60,2 59,5 65,9 68,6 66,9 53,1 52,8 52,9

BG 42,3 38,1 38,5 57,6 58,3 58,7 70,0 73,5 72,9 47,4 46,3 47,2

CZ 40,3 42,1 43,8 61,0 54,5 54,2 77,4 75,2 75,3 48,1 39,4 39,0

DK 71,1 72,7 70,9 72,1 78,1 76,8 90,2 87,5 85,3 57,7 69,7 69,2

DE 49,7 49,9 55,3 60,2 62,3 62,2 71,6 75,2 75,9 50,7 51,6 51,0

EE 45,3 49,7 49,8 59,5 61,8 62,0 84,4 82,7 83,6 41,9 46,3 46,0

IE 50,8 55,1 56,5 56,4 66,5 65,8 74,0 71,7 69,8 42,9 61,6 61,9

EL 38,2 39,8 38,3 66,8 58,7 56,9 63,1 64,6 59,5 70,6 53,3 54,4

ES 48,7 53,7 53,6 54,8 60,2 59,6 66,9 71,0 69,5 44,9 51,0 51,1

FR 52,5 55,9 55,7 61,2 61,7 61,3 74,6 75,8 75,0 50,2 50,2 50,0

HR 41,6 40,1 39,8 52,0 54,2 53,6 67,1 65,2 62,0 40,3 45,1 46,4

IT 34,6 39,6 41,1 59,0 53,3 53,8 56,8 56,5 57,1 61,3 50,3 50,6

CY 38,5 42,6 44,9 66,1 77,6 74,0 78,8 84,7 79,6 55,4 71,0 68,8

LV 44,0 45,3 46,9 55,3 61,7 63,3 80,1 80,6 80,8 38,2 47,2 49,6

LT 43,6 42,2 40,2 59,1 55,8 55,6 79,6 78,6 79,8 43,9 39,6 38,7

LU 53,7 50,1 55,2 55,1 62,8 63,6 64,8 69,3 71,3 46,8 56,8 56,6

HU 37,2 42,0 41,6 53,1 60,7 60,7 67,1 66,8 67,5 42,1 55,1 54,5

MT 43,4 42,4 46,8 48,3 58,1 60,7 45,6 52,3 56,2 51,1 64,5 65,6

NL 63,6 69,1 68,5 64,2 69,5 69,0 73,2 76,0 75,6 56,2 63,5 62,9

AT 50,5 49,1 50,2 67,5 67,0 66,5 74,4 77,3 77,0 61,3 58,0 57,4

PL 42,7 43,0 43,7 58,5 55,8 55,5 67,8 71,6 71,1 50,5 43,5 43,3

PT 37,4 40,1 37,9 61,0 60,2 59,1 84,0 83,0 78,4 44,2 43,6 44,6

RO 36,0 35,0 33,7 65,3 61,9 61,6 73,9 72,6 71,8 57,8 52,8 52,9

SI 52,7 54,9 57,3 65,9 65,3 63,6 80,9 80,5 77,4 53,7 52,9 52,2

SK 41,5 39,8 36,5 54,7 53,2 52,8 73,6 73,4 72,3 40,6 38,5 38,6

FI 70,0 71,4 72,7 67,3 73,0 72,6 86,6 86,0 85,3 52,3 62,0 61,9

SE 72,8 74,4 74,2 73,6 80,6 81,0 89,1 93,6 94,7 60,8 69,4 69,3

UK 62,0 58,9 58,0 63,7 70,0 69,5 79,4 78,3 77,4 51,2 62,7 62,4

ES-28 51,3 52,4 52,9 61,1 62,2 61,9 71,6 72,8 72,3 52,2 53,1 53,0


ŠalisLyčių lygybės indeksas Pinigų sritis Finansiniai ištekliai Ekonominė padėtis

2005 m. 2010 m. 2012 m. 2005 m. 2010 m. 2012 m. 2005 m. 2010 m. 2012 m. 2005 m. 2010 m. 2012 m.

BE 55,6 58,3 58,2 74,8 79,8 79,6 65,6 70,4 71,6 85,4 90,3 88,3

BG 42,3 38,1 38,5 32,6 40,7 40,3 13,5 23,3 23,1 78,6 71,1 70,4

CZ 40,3 42,1 43,8 54,3 59,4 60,4 31,5 36,3 37,2 93,6 97,2 98,0

DK 71,1 72,7 70,9 75,9 76,9 76,4 61,4 70,5 72,4 93,8 83,9 80,5

DE 49,7 49,9 55,3 77,6 76,7 78,4 66,8 71,2 73,1 90,0 82,6 84,0

EE 45,3 49,7 49,8 39,7 48,9 48,4 22,2 30,6 31,3 71,0 78,1 75,0

IE 50,8 55,1 56,5 71,0 80,3 79,0 66,7 77,6 75,8 75,6 83,1 82,3

EL 38,2 39,8 38,3 58,2 62,4 56,4 47,3 52,7 47,1 71,7 74,0 67,6

ES 48,7 53,7 53,6 59,9 60,1 59,7 48,7 54,2 53,6 73,5 66,7 66,5

FR 52,5 55,9 55,7 73,6 76,2 76,9 60,9 67,4 69,6 88,8 86,2 84,9

HR 41,6 40,1 39,8 52,0 51,9 52,0 37,3 36,8 36,1 72,6 73,2 75,0

IT 34,6 39,6 41,1 63,9 68,6 68,0 55,6 60,8 61,5 73,4 77,3 75,3

CY 38,5 42,6 44,9 59,9 73,4 74,6 44,2 66,4 69,0 81,2 81,1 80,8

LV 44,0 45,3 46,9 36,4 42,1 43,2 20,0 26,5 26,9 66,6 66,9 69,4

LT 43,6 42,2 40,2 37,1 41,5 45,6 20,6 26,8 27,4 67,1 64,2 76,0

LU 53,7 50,1 55,2 93,0 91,6 92,3 96,0 96,1 96,4 90,0 87,3 88,3

HU 37,2 42,0 41,6 48,6 54,6 53,8 26,9 30,7 32,6 87,8 97,1 89,0

MT 43,4 42,4 46,8 54,3 68,8 71,4 33,2 55,1 56,5 88,9 85,8 90,1

NL 63,6 69,1 68,5 75,7 82,5 83,6 64,4 72,3 72,2 89,0 94,2 96,7

AT 50,5 49,1 50,2 76,0 75,9 77,6 63,3 67,4 69,3 91,2 85,5 86,8

PL 42,7 43,0 43,7 42,4 52,4 54,2 26,2 34,9 36,8 68,5 78,8 79,8

PT 37,4 40,1 37,9 51,6 56,4 56,0 39,2 42,6 42,3 67,8 74,8 74,1

RO 36,0 35,0 33,7 31,6 39,2 38,4 15,8 21,2 21,1 63,3 72,5 70,1

SI 52,7 54,9 57,3 65,9 70,3 71,3 46,0 51,6 52,9 94,4 95,9 96,1

SK 41,5 39,8 36,5 43,2 54,1 56,7 20,8 32,1 34,3 89,8 91,4 93,7

FI 70,0 71,4 72,7 72,0 78,5 79,9 55,9 66,5 69,0 92,8 92,7 92,5

SE 72,8 74,4 74,2 78,4 80,5 80,6 62,3 68,2 70,6 98,6 95,1 92,1

UK 62,0 58,9 58,0 72,8 72,7 74,6 74,2 69,8 70,4 71,4 75,8 79,1

ES-28 51,3 52,4 52,9 64,1 67,0 67,8 52,2 56,8 58,0 78,7 79,0 79,1


ŠalisLyčių lygybės indeksas Žinių sritis Išsilavinimas ir

segregacijaMokymasis visą

gyvenimą

2005 m. 2010 m. 2012 m. 2005 m. 2010 m. 2012 m. 2005 m. 2010 m. 2012 m. 2005 m. 2010 m. 2012 m.

BE 55,6 58,3 58,2 59,9 54,7 51,0 78,0 78,5 72,8 46,0 38,1 35,8

BG 42,3 38,1 38,5 38,0 32,6 31,8 50,3 46,7 45,7 28,8 22,8 22,1

CZ 40,3 42,1 43,8 34,5 37,5 42,0 29,7 36,4 39,2 40,1 38,6 44,9

DK 71,1 72,7 70,9 81,6 75,8 73,2 80,2 67,9 62,7 83,0 84,7 85,5

DE 49,7 49,9 55,3 47,1 44,8 46,7 51,3 51,4 53,2 43,3 39,0 40,9

EE 45,3 49,7 49,8 55,7 53,9 55,4 65,3 60,0 60,9 47,5 48,4 50,4

IE 50,8 55,1 56,5 53,4 53,7 54,3 71,0 78,5 77,8 40,3 36,7 37,8

EL 38,2 39,8 38,3 35,0 37,6 37,6 44,5 51,0 51,0 27,5 27,7 27,8

ES 48,7 53,7 53,6 56,6 53,8 53,4 71,3 69,7 67,4 45,0 41,6 42,4

FR 52,5 55,9 55,7 53,8 49,9 50,7 65,0 65,3 63,7 44,5 38,1 40,3

HR 41,6 40,1 39,8 33,2 31,6 31,0 35,7 39,6 35,7 30,9 25,2 26,8

IT 34,6 39,6 41,1 31,9 32,0 32,5 29,8 31,2 31,0 34,1 32,9 34,1

CY 38,5 42,6 44,9 45,3 52,9 51,5 61,6 73,6 75,3 33,3 38,0 35,2

LV 44,0 45,3 46,9 44,4 39,6 40,3 40,7 47,1 45,5 48,4 33,4 35,6

LT 43,6 42,2 40,2 53,0 47,2 47,6 56,1 58,5 56,9 50,1 38,1 39,9

LU 53,7 50,1 55,2 55,6 61,7 64,6 63,5 73,5 76,3 48,7 51,8 54,6

HU 37,2 42,0 41,6 39,8 35,3 35,3 43,3 43,0 43,5 36,6 29,1 28,7

MT 43,4 42,4 46,8 33,6 35,6 36,3 31,8 39,0 40,2 35,6 32,5 32,8

NL 63,6 69,1 68,5 68,1 65,8 64,6 70,7 68,2 65,5 65,5 63,5 63,7

AT 50,5 49,1 50,2 46,3 45,0 44,5 40,0 40,2 38,5 53,5 50,2 51,5

PL 42,7 43,0 43,7 46,5 43,8 41,8 39,7 46,0 45,8 54,6 41,7 38,1

PT 37,4 40,1 37,9 29,9 30,4 37,8 26,6 29,6 34,2 33,5 31,1 41,7

RO 36,0 35,0 33,7 30,5 28,7 28,2 26,7 31,9 32,4 34,9 25,8 24,5

SI 52,7 54,9 57,3 52,3 51,4 49,4 43,7 46,4 47,2 62,7 57,0 51,7

SK 41,5 39,8 36,5 37,6 34,9 34,0 31,7 37,9 38,7 44,6 32,1 30,0

FI 70,0 71,4 72,7 70,8 67,3 67,3 68,8 68,1 64,9 72,9 66,6 69,8

SE 72,8 74,4 74,2 66,6 66,6 67,6 68,8 69,0 66,6 64,6 64,3 68,6

UK 62,0 58,9 58,0 86,0 69,7 67,5 82,2 83,4 84,3 90,0 58,3 54,1

ES-28 51,3 52,4 52,9 52,1 49,1 49,1 55,6 57,7 56,7 48,9 41,8 42,5


ŠalisLyčių lygybės indeksas Laiko sritis Priežiūra Socialinė

2005 m. 2010 m. 2012 m. 2005 m. 2010 m. 2012 m. 2005 m. 2010 m. 2012 m. 2005 m. 2010 m. 2012 m.

BE 55,6 58,3 58,2 55,1 44,1 44,1 62,2 53,5 53,5 48,9 36,4 36,4

BG 42,3 38,1 38,5 29,4 17,0 17,0 45,1 20,1 20,1 19,2 14,4 14,4

CZ 40,3 42,1 43,8 22,2 23,5 23,5 19,6 29,1 29,1 25,2 19,0 19,0

DK 71,1 72,7 70,9 61,8 64,5 64,5 74,3 79,3 79,3 51,3 52,5 52,5

DE 49,7 49,9 55,3 35,4 39,7 39,7 29,9 36,5 36,5 42,0 43,3 43,3

EE 45,3 49,7 49,8 43,8 49,8 49,8 56,7 70,9 70,9 33,8 35,0 35,0

IE 50,8 55,1 56,5 65,5 52,0 52,0 61,3 56,7 56,7 70,0 47,7 47,7

EL 38,2 39,8 38,3 36,2 17,9 17,9 40,1 21,1 21,1 32,7 15,2 15,2

ES 48,7 53,7 53,6 27,2 33,5 33,5 23,5 56,5 56,5 31,5 19,8 19,8

FR 52,5 55,9 55,7 45,0 34,5 34,5 45,1 40,3 40,3 44,8 29,4 29,4

HR 41,6 40,1 39,8 32,9 25,9 25,9 36,2 32,1 32,1 29,9 20,9 20,9

IT 34,6 39,6 41,1 32,2 32,4 32,4 32,9 40,4 40,4 31,4 26,0 26,0

CY 38,5 42,6 44,9 28,6 24,4 24,4 38,7 32,9 32,9 21,2 18,1 18,1

LV 44,0 45,3 46,9 34,5 35,2 35,2 61,2 76,4 76,4 19,4 16,2 16,2

LT 43,6 42,2 40,2 27,7 22,8 22,8 36,1 36,2 36,2 21,2 14,4 14,4

LU 53,7 50,1 55,2 48,3 47,1 47,1 51,3 48,0 48,0 45,4 46,2 46,2

HU 37,2 42,0 41,6 38,3 31,9 31,9 51,8 51,8 51,8 28,4 19,7 19,7

MT 43,4 42,4 46,8 47,3 36,7 36,7 46,2 40,6 40,6 48,3 33,2 33,2

NL 63,6 69,1 68,5 76,9 71,2 71,2 75,9 70,6 70,6 77,9 71,9 71,9

AT 50,5 49,1 50,2 35,5 38,6 38,6 29,0 33,0 33,0 43,4 45,1 45,1

PL 42,7 43,0 43,7 34,1 20,8 20,8 42,8 26,9 26,9 27,2 16,0 16,0

PT 37,4 40,1 37,9 39,4 22,4 22,4 63,9 50,2 50,2 24,3 10,0 10,0

RO 36,0 35,0 33,7 25,5 17,4 17,4 51,7 25,5 25,5 12,6 11,9 11,9

SI 52,7 54,9 57,3 53,4 46,6 46,6 39,6 45,9 45,9 72,0 47,4 47,4

SK 41,5 39,8 36,5 26,8 17,7 17,7 31,1 26,7 26,7 23,1 11,8 11,8

FI 70,0 71,4 72,7 61,9 61,3 61,3 50,0 50,2 50,2 76,7 74,8 74,8

SE 72,8 74,4 74,2 74,1 61,9 61,9 61,5 65,3 65,3 89,3 58,8 58,8

UK 62,0 58,9 58,0 48,8 41,8 41,8 52,5 52,7 52,7 45,4 33,1 33,1

ES-28 51,3 52,4 52,9 41,5 37,6 37,6 41,5 42,8 42,8 41,5 33,0 33,0


ŠalisLyčių lygybės indeksas Galios sritis Politinė Ekonominė

2005 m. 2010 m. 2012 m. 2005 m. 2010 m. 2012 m. 2005 m. 2010 m. 2012 m. 2005 m. 2010 m. 2012 m.

BE 55,6 58,3 58,2 29,0 45,3 49,5 55,7 65,5 71,3 15,1 31,3 34,3

BG 42,3 38,1 38,5 41,5 34,4 36,8 50,7 48,3 53,4 34,0 24,5 25,4

CZ 40,3 42,1 43,8 26,1 29,7 31,8 25,5 34,1 34,1 26,7 25,8 29,6

DK 71,1 72,7 70,9 54,4 59,9 55,7 64,1 78,1 74,2 46,2 45,9 41,9

DE 49,7 49,9 55,3 30,2 28,0 45,1 74,8 59,2 60,0 12,2 13,2 33,9

EE 45,3 49,7 49,8 23,3 28,0 27,9 24,3 35,1 33,4 22,3 22,3 23,3

IE 50,8 55,1 56,5 19,4 27,0 31,4 24,2 31,0 38,7 15,6 23,5 25,5

EL 38,2 39,8 38,3 11,1 23,8 21,9 16,1 40,9 28,3 7,6 13,9 17,0

ES 48,7 53,7 53,6 35,0 47,5 47,8 79,7 75,8 68,0 15,3 29,7 33,7

FR 52,5 55,9 55,7 28,0 50,4 48,8 34,7 64,1 58,5 22,6 39,7 40,7

HR 41,6 40,1 39,8 30,0 30,5 29,7 45,1 42,2 41,8 20,0 22,0 21,1

IT 34,6 39,6 41,1 8,7 18,2 21,8 20,4 31,1 29,6 3,7 10,6 16,1

CY 38,5 42,6 44,9 10,4 12,1 16,9 14,6 31,4 34,1 7,5 4,7 8,3

LV 44,0 45,3 46,9 39,1 38,2 42,5 37,4 38,4 42,6 40,8 38,1 42,4

LT 43,6 42,2 40,2 30,6 31,6 22,8 29,7 35,0 32,6 31,6 28,5 16,0

LU 53,7 50,1 55,2 26,4 14,7 22,6 44,3 44,6 47,8 15,8 4,8 10,7

HU 37,2 42,0 41,6 12,9 24,4 23,5 17,2 15,2 16,8 9,7 39,0 32,9

MT 43,4 42,4 46,8 27,2 18,8 28,3 26,5 30,2 29,4 27,9 11,7 27,3

NL 63,6 69,1 68,5 36,0 52,4 51,3 70,7 69,6 63,5 18,3 39,4 41,4

AT 50,5 49,1 50,2 28,6 24,2 27,1 63,7 62,7 60,6 12,8 9,3 12,1

PL 42,7 43,0 43,7 24,0 34,2 38,5 27,4 34,8 44,0 21,1 33,5 33,7

PT 37,4 40,1 37,9 14,5 29,7 17,6 33,0 43,2 43,0 6,4 20,4 7,2

RO 36,0 35,0 33,7 22,2 24,5 20,7 20,1 19,6 19,2 24,5 30,6 22,2

SI 52,7 54,9 57,3 26,7 35,9 47,2 18,9 43,0 38,5 37,6 29,9 58,0

SK 41,5 39,8 36,5 33,0 33,3 21,1 25,8 31,9 31,7 42,2 34,7 14,0

FI 70,0 71,4 72,7 68,1 68,8 75,7 82,3 86,2 83,6 56,3 54,9 68,5

SE 72,8 74,4 74,2 66,6 74,5 71,7 83,7 91,6 93,5 53,0 60,6 55,0

UK 62,0 58,9 58,0 35,5 35,0 33,2 39,1 51,7 45,6 32,2 23,6 24,2

ES-28 51,3 52,4 52,9 31,4 37,9 39,7 38,8 50,2 49,8 25,4 28,5 31,7


ŠalisLyčių lygybės indeksas Sveikatos sritis Būklė Prieinamumas

2005 m. 2010 m. 2012 m. 2005 m. 2010 m. 2012 m. 2005 m. 2010 m. 2012 m. 2005 m. 2010 m. 2012 m.

BE 55,6 58,3 58,2 94,0 94,0 93,6 89,7 89,2 90,4 98,6 99,1 96,9

BG 42,3 38,1 38,5 77,6 84,6 86,0 82,6 83,0 82,8 72,9 86,2 89,2

CZ 40,3 42,1 43,8 87,1 89,7 89,5 80,7 83,4 82,8 94,0 96,4 96,7

DK 71,1 72,7 70,9 95,4 92,1 91,4 93,8 87,9 88,0 96,9 96,5 94,9

DE 49,7 49,9 55,3 83,1 89,9 90,0 81,2 84,5 84,2 85,1 95,5 96,3

EE 45,3 49,7 49,8 79,5 83,7 82,0 71,6 74,3 74,0 88,2 94,3 90,9

IE 50,8 55,1 56,5 96,0 96,2 95,2 95,1 95,8 95,7 96,9 96,7 94,8

EL 38,2 39,8 38,3 93,5 92,4 90,8 93,4 92,2 90,7 93,7 92,6 90,9

ES 48,7 53,7 53,6 90,1 90,9 92,2 87,8 89,5 91,1 92,4 92,5 93,2

FR 52,5 55,9 55,7 91,7 90,4 90,6 88,2 86,7 87,5 95,2 94,2 93,7

HR 41,6 40,1 39,8 81,7 81,4 85,3 76,0 75,4 76,8 87,7 87,9 94,7

IT 34,6 39,6 41,1 88,7 90,3 89,5 86,1 89,4 87,0 91,4 91,2 92,1

CY 38,5 42,6 44,9 89,5 90,6 92,4 88,5 91,0 91,8 90,5 90,3 93,1

LV 44,0 45,3 46,9 66,7 74,9 75,6 63,8 70,9 70,6 69,7 79,1 80,9

LT 43,6 42,2 40,2 77,2 84,7 82,3 66,9 74,0 70,2 89,0 96,9 96,5

LU 53,7 50,1 55,2 93,2 94,2 94,6 90,6 91,4 91,8 95,8 97,2 97,6

HU 37,2 42,0 41,6 76,8 84,2 85,2 70,5 75,8 78,2 83,6 93,6 92,7

MT 43,4 42,4 46,8 94,1 93,4 95,6 92,4 91,5 93,5 96,0 95,4 97,8

NL 63,6 69,1 68,5 93,8 94,7 93,6 91,9 90,6 88,5 95,9 99,0 99,1

AT 50,5 49,1 50,2 92,8 91,4 92,7 87,7 86,4 87,3 98,3 96,7 98,4

PL 42,7 43,0 43,7 81,3 83,2 83,6 79,2 78,6 78,8 83,4 88,1 88,6

PT 37,4 40,1 37,9 82,6 83,2 83,3 74,9 75,3 77,6 91,2 91,8 89,3

RO 36,0 35,0 33,7 82,8 83,8 84,4 83,5 81,9 82,3 82,1 85,8 86,6

SI 52,7 54,9 57,3 88,4 88,7 90,1 78,2 78,7 81,2 99,9 100,0 100,0

SK 41,5 39,8 36,5 83,4 86,1 86,7 75,1 77,3 78,5 92,5 95,8 95,7

FI 70,0 71,4 72,7 89,0 89,7 89,0 83,6 85,3 84,2 94,7 94,4 94,1

SE 72,8 74,4 74,2 89,1 93,5 93,3 92,1 96,8 96,9 86,1 90,3 90,0

UK 62,0 58,9 58,0 93,4 95,6 94,4 92,3 93,9 91,4 94,5 97,4 97,5

ES-28 51,3 52,4 52,9 87,8 90,0 90,0 85,2 86,6 86,4 90,4 93,7 93,8


Informacijos šaltiniai

Europos Taryba (2011), Konvencija dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo (Stambulo konvencija) (CM(2011) 49 final), 2011 04 07, Stambulas. Pateikiama adresu https://www.coe.int/t/DGHL/STANDARDSETTING/EQUALITY/03themes/violence-against-women/Conv_VAW_en.pdf

Europos Sąjungos Taryba (2014), Tarybos išvados „Moterys ir ekonomika. Ekonominis savarankiškumas, ver-tinant iš darbo ne visą darbo laiką ir savarankiško darbo perspektyvos“, Užimtumo, socialinės politikos ir var-totojų sveikatos reikalų tarybos posėdis, 2014 06 19, Liuksemburgas. Pateikiama adresu http://www.consi-lium.europa.eu/uedocs/cms_data/docs/pressdata/en/lsa/143269.pdf

Europos Sąjungos Taryba (2009), Tarybos išvados dėl Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje strate-ginės programos („ET 2020“) (OL C 119, 2009 05 12), Briuselis. Pateikiama adresu http://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/PDF/?uri=CELEX:52009XG0528(01)&from=LT

Europos Sąjungos Taryba (2007a), Priedas prie Darbo grupės socialiniais klausimais pranešimo Nuolatinių atstovų komitetui, Valstybių narių ir ES institucijų vyk-domo Pekino veiksmų platformos įgyvendinimo pagal ES Tarybai pirmininkaujančios Vokietijos rodiklius dėl moterų švietimo ir mokymo apžvalga, 2007 05 10, Briuselis. Pateikiama adresu http://register.consilium.europa.eu/doc/srv?l=EN&f=ST %209152 %202007 %20ADD %201

Europos Sąjungos Taryba (2007b), Tarybos rezoliu-cija (2007/C 300/01), Tarybos ir Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų išvados dėl moky-tojų švietimo kokybės gerinimo. Pateikiama adresu http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=OJ:C:2007:300:0006:0009:LT:PDF

Europos Komisija (2013a), Komisijos ataskaita Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui Ir Regionų komitetui (COM(2013) 322 final), „Barselonos tikslai. Mažų vaikų priežiūros pas-laugų plėtojimas Europoje siekiant tvaraus ir įtrau-kaus augimo“, 2013 05 29, Briuselis. Pateikiama adresu http://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/PDF/?uri=CELEX:52013DC0322&from=LT

Europos Komisija (2013b), Standartinis Eurobarometras 74.2 (2010), TNS Opinion & Social [Rengėjas], Kelnas: GESIS duomenų archyvas. ZA5449 duomenų rin-kmenos versija 2.2.0. Pateikiama adresu http://dx.doi.org/10.4232/1.11626

Europos Komisija (2012a), Komisijos komuni-katas (COM(2012) 615 final), „Vadovaujamas pareigas bendrovėse einančių asmenų lyčių pusiausvyra. Indėlis į pažangų, tvarų ir integracinį augimą“, 2012 11 14, Briuselis. Pateikiama adresu http://ec.europa.eu/justice/gender-equality/files/womenonboards/communication_quotas_en.pdf

Europos Komisija (2012b), Specialusis Eurobarometras 344(73.2) (2010 m. vasario–kovo mėn.), TNS Opinion &Social, Briuselis [Rengėjas]. Kelnas, GESIS duo-menų archyvas. ZA5232 duomenų rinkmenos ver-sija 3.0.0. Pateikiama adresu http://ec.europa.eu/public_opinion/archives/ebs/ebs_344_en.pdf

Europos Komisija (2010a), Komisijos komunikatas (COM(2010) 2020 final), „2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“. Pateikiama adresu http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=COM:2010:2020:FIN:LT:PDF

Europos Komisija (2010b), „2020 m. Europa. Komisija siūlo naują Europos ekonomikos strategiją“ [pranešimas spau-dai] (IP/10/225), 2010 03 03, Briuselis. Pateikiama adresu http://europa.eu/rapid/press-release_IP-10-225_lt.htm

Europos Komisija (2009), „Lyčių segregacija darbo rin-koje. Priežastys, padariniai ir politikos sprendimai ES“, Europos Komisijos Lyčių ir užimtumo ekspertų grupė (EGGE), Liuksemburgas, Europos Sąjungos leidinių biuras. Pateikiama adresu http://ec.europa.eu/social/BlobServlet?docId=4028&langId=en

Europos lyčių lygybės institutas (EIGE) (2015a – numa-toma), „Lyčių lygybė galios ir sprendimų priėmimo sri-tyje. Pekino veiksmų platformos įgyvendinimo valstybėse narėse apžvalga“, Liuksemburgas.

Europos lyčių lygybės institutas (EIGE) (2015b), „2015 m. Lyčių lygybės indeksas. Lyčių lygybės Europos

https://www.coe.int/t/DGHL/STANDARDSETTING/EQUALITY/03themes/violence-against-women/Conv_VAW_en.pdf



http://www.consilium.europa.eu/uedocs/cms_data/docs/pressdata/en/lsa/143269.pdf



http://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/PDF/?uri=CELEX:52009XG0528(01)&from=LT

http://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/PDF/?uri=CELEX:52009XG0528(01)&from=LT

http://register.consilium.europa.eu/doc/srv?l=EN&f=ST

http://register.consilium.europa.eu/doc/srv?l=EN&f=ST

http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=OJ:C:2007:300:0006:0009:LT:PDF

http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=OJ:C:2007:300:0006:0009:LT:PDF

http://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/PDF/?uri=CELEX:52013DC0322&from=LT

http://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/PDF/?uri=CELEX:52013DC0322&from=LT

http://dx.doi.org/10.4232/1.11626

http://dx.doi.org/10.4232/1.11626

http://ec.europa.eu/justice/gender-equality/files/womenonboards/communication_quotas_en.pdf

http://ec.europa.eu/justice/gender-equality/files/womenonboards/communication_quotas_en.pdf

http://ec.europa.eu/public_opinion/archives/ebs/ebs_344_en.pdf

http://ec.europa.eu/public_opinion/archives/ebs/ebs_344_en.pdf

http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=COM:2010:2020:FIN:LT:PDF

http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=COM:2010:2020:FIN:LT:PDF

http://europa.eu/rapid/press-release_IP-10-225_lt.htm

http://ec.europa.eu/social/BlobServlet?docId=4028&langId=en

http://ec.europa.eu/social/BlobServlet?docId=4028&langId=en


Sąjungoje 2005–2012 m. vertinimas“, Liuksemburgas, Europos Sąjungos leidinių biuras. Pateikiama adresu http://eige.europa.eu/sites/default/files/documents/mh0415169enn.pdf

Europos lyčių lygybės institutas (EIGE) (2015c), „Vienodos moterų ir vyrų galimybės užsitikrinti pajamas. Moterų ir vyrų pensijų skirtumo mažinimas. Per Latvijos pirmininkavimą ES Tarybai parengta analitinė pažyma apie moterų ir vyrų pensijų skirtumą ES“, Liuksemburgas, Europos Sąjungos leidinių biuras. Pateikiama adresu http://eige.europa.eu/sites/default/files/documents/MH0415087ENN_Web.pdf

Europos lyčių lygybės institutas (EIGE) (2014), „Lyčių lygybė ir ekonominis savarankiškumas – darbas ne visą darbo laiką ir savarankiškas darbas. Pekino veiksmų platformos įgyvendinimo valstybėse narėse apžvalga“. Liuksemburgas, Europos Sąjungos leidinių biuras. Pateikiama adresu http://eige.europa.eu/sites/default/files/documents/MH0414228ENC.pdf

Europos lyčių lygybės institutas (EIGE) (2013), Lyčių lygybės indeksas. Ataskaita. Liuksemburgas, Europos Sąjungos leidinių biuras. Pateikiama adresu http://eige.europa.eu/sites/default/files/documents/Gender-Equality-Index-Report.pdf

Europos Parlamentas ir Europos Sąjungos Taryba (2012), Direktyva 2012/29/ES, kuria nustatomi būtiniausi nusikaltimų aukų teisių, paramos joms ir jų apsaugos standartai ir kuria pakeičiamas Tarybos pamatinis spren-dimas 2001/220/TVR (OL L 315/57, 2012 11 14), Briuselis. Pateikiama adresu http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=OJ:L:2012:315:0057:0073:LT:PDF

Europos Parlamentas ir Europos Sąjungos Taryba (2011a), Direktyva 2011/36/ES dėl prekybos žmonėmis prevencijos, kovos su ja ir aukų apsaugos, pakeičianti Tarybos pamatinį sprendimą 2002/629/TVR (OL L 101/1, 2011 04 15), Briuselis. Pateikiama adresu http://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/PDF/?uri=CELEX:32011L0036&from=LT

Europos Parlamentas ir Europos Sąjungos Taryba (2011b), Direktyva 2011/99/ES dėl Europos apsaugos orde-rio (OL L 338/2, 2011 12 21), Briuselis. Pateikiama adresu http://ec.europa.eu/justice/criminal/files/directive_ 2011_99_on_epo_en.pdf

Europos Parlamentas ir Europos Sąjungos Taryba (2002), Direktyva 2002/73/EB, iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 76/207/EEB dėl vienodo požiūrio į vyrus ir moteris principo taikymo įsidarbinimo, profesinio mokymo, pareigų paaukštinimo ir darbo sąlygų atžvil-giu (OL L 269/15, 2002 05 10), Briuselis. Pateikiama adresu http://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/PDF/?uri=CELEX:32002L0073&from=LT

Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūra (FRA) (2014a), ES masto apklausa apie smurtą prieš moteris [duomenų bazė]. Skelbiama adresu http://fra.europa.eu/en/vaw-survey-results

Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūra (FRA) (2014a), ES masto apklausa apie smurtą prieš mote-ris. Pagrindiniai rezultatai. Liuksemburgas, Europos Sąjungos leidinių biuras. Pateikiama adresu http://fra.europa.eu/sites/default/f i les/fra-2014-vaw- survey-main-results-apr14_en.pdf

Nardo, M. M., Saisana, A., Saltelli, A., Tarantola, S., Hoffman, A. ir Giovannini, E. (2008), „Handbook on cons-tructing composite indicators: methodology and user guide“ („Sudėtinių rodiklių sudarymas. Metodika ir nau-dotojo vadovas“), EBPO, Europos Komisija, Jungtinių tyrimų centras. Pateikiama adresu http://www.oecd.org/std/42495745.pdf

Verloo, M. (2006), „Multiple inequalities, intersectiona-lity and the European Union“ („Daugialypė nelygybė, sąveika ir Europos Sąjunga“), Europos moterų studijų žur-nalas, 13(3), 211–228 p.

Verloo, M., ir Lombardo, E. (2007), „Contested gender equality and policy variety in Europe: introducing a cri-tical frame analysis approach“, Multiple meanings of gen-der equality: a critical frame analysis of gender policies in Europe, („Ginčijama lyčių lygybė ir politikos įvairovė Europoje. Kritinės konstravimo analizės metodo pri-statymas. Daugialypės lyčių lygybės reikšmės. Lyčių poli-tikos Europoje kritinė konstravimo analizė“), Budapeštas, Central European University Press.

http://eige.europa.eu/sites/default/files/documents/mh0415169enn.pdf

http://eige.europa.eu/sites/default/files/documents/mh0415169enn.pdf

http://eige.europa.eu/sites/default/files/documents/MH0415087ENN_Web.pdf

http://eige.europa.eu/sites/default/files/documents/MH0415087ENN_Web.pdf

http://eige.europa.eu/sites/default/files/documents/MH0414228ENC.pdf

http://eige.europa.eu/sites/default/files/documents/MH0414228ENC.pdf

http://eige.europa.eu/sites/default/files/documents/Gender-Equality-Index-Report.pdf



http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=OJ:L:2012:315:0057:0073:LT:PDF

http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=OJ:L:2012:315:0057:0073:LT:PDF

http://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/PDF/?uri=CELEX:32011L0036&from=LT


http://ec.europa.eu/justice/criminal/files/directive_2011_99_on_epo_en.pdf

http://ec.europa.eu/justice/criminal/files/directive_2011_99_on_epo_en.pdf



http://fra.europa.eu/en/vaw-survey-results

http://fra.europa.eu/en/vaw-survey-results

http://fra.europa.eu/sites/default/files/fra-2014-vaw-survey-main-results-apr14_en.pdf



http://www.oecd.org/std/42495745.pdf

http://www.oecd.org/std/42495745.pdf

KAIP ĮSIGYTI EUROPOS SĄJUNGOS LEIDINIŲ

Nemokamų leidinių galite įsigyti:

• vieną egzempliorių: svetainėje EU Bookshop (http://bookshop.europa.eu);

• daugiau negu vieną egzempliorių / plakatą / žemėlapį: Europos Sąjungos atstovybėse (http://ec.europa.eu/represent_lt.htm), ES nepriklausančių šalių delegacijose (http://eeas.europa.eu/delegations/index_lt.htm), susisiekę su tarnyba Europe Direct (http://europa.eu/europedirect/index_lt.htm) arba paskambinę numeriu 00 800 6 7 8 9 10 11 (nemokamai visoje ES (*).

(*) Informacija teikiama nemokamai, daugelis skambučių taip pat nemokami (nors kai kurie ryšio paslaugų teikėjai gali imti mokestį, taip pat gali reikėti mokėti, jeigu skambinsite taksofonu arba viešbučio telefonu).

Parduodamų leidinių galite įsigyti:

• svetainėje EU Bookshop (http://bookshop.europa.eu).

Europos lyčiųlygybės institutas

http://eige.europa.eu

MH

-02-15-920-LT-N

http://eige.europa.eu

Documents

2015 m. Lyčių lygybės indeksas Pagrindinės Lyčių …eige.europa.eu/sites/default/files/documents/mh0215920ltn.pdf · rės yra dr. Anne Laure Humbert, dr.Viginta Ivaškaitė-