2016 Nr. 3 (231)

SLAUGA. Mokslas ir praktikaSveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų kompetencijų centro žurnalas, skirtas slaugos, akušerinės

priežiūros, burnos priežiūros, reabilitacijos ir visuomenės sveikatos priežiūros specialistams

Lietuvos mokslo periodikos asociacija

ISSN 1648-0570Leidžiamas nuo 1997 m. sausio 1 d. Eina kartą per mėnesį.

RedaktorėTeresė Gužauskienė

tel. 8 686 41 525; el. paštas tereseguzauskiene@gmail.com; redakcija@sskc.ltRedakcija

Stilistė Agnė Arlauskaitė, tel. (8 5) 2711 632; el. paštas agne.arlauskaite@sskc.ltNuotolinių studijų koordinatorė

Elona Steckienė, tel. (8-5) 277 99 32; 8 686 23 283Redakcijos adresas: Rugių g. 1, LT-08418 Vilnius

El. paštas: redakcija@sskc.lt Faksas: (8-5) 271 2273MOKSLINĖ REDAKCINĖ KOLEGIJA

Mokslinė redaktorė – doc. dr. Viktorija Piščalkienė (Kauno kolegija)Nariai

Doc. dr. Vilma Brukienė (Lietuvos Respublikos odontologų rūmai)Doc. dr. Raimundas Čepukas (Utenos kolegija)Prof. Virginija Gaigalaitė (Vilniaus universitetas)

Doc. Nijolė Galdikienė (Klaipėdos valstybinė kolegija)Dr. Vitalija Gerikienė (Šiaulių valstybinė kolegija)

Dr. Zita Gierasimovič (Vilniaus universitetas)Doc. Audrius Gradauskas (Vilniaus universitetas)

Doc. dr. Natalja Istomina (Klaipėdos universitetas)Prof. habil. dr. Danutė Kalibatienė (Vilniaus universitetas)

Doc. dr. Zyta Kuzborska (Vilniaus kolegija)Dr. Aldona Mikaliūkštienė (Vilniaus universitetas)Doc. dr. Vida Mockienė (Klaipėdos universitetas)Doc. Violeta Ožeraitienė (Vilniaus universitetas)

Prof. dr. Artūras Razbadauskas (Klaipėdos universitetas)Doc. Olga Riklikienė (Lietuvos sveikatos mokslų universitetas)

Doc. Vida Staniulienė (Klaipėdos valstybinė kolegija)Doc. dr. Eglė Stasiūnaitienė (Kauno kolegija)Dr. Rasa Stundžienė (Vilniaus universitetas)Dr. Renata Šturienė (Vilniaus universitetas)

Dr. Daiva Zagurskienė (Lietuvos sveikatos mokslų universitetas)

REDAKCINĖ KOLEGIJARedakcinės kolegijos pirmininkė – Loreta Gudelienė-Gudelevičienė (Sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų kompetencijų centras)

NariaiRasa Alšauskienė (Lietuvos operacinių slaugytojų draugija)

Vida Augustinienė (Lietuvos pacientų organizacijų atstovų taryba)Virginija Bulikaitė (Lietuvos slaugytojų diabetologų draugija)

Irena Dabulskienė (Lietuvos greitosios medicinos pagalbos įstaigų asociacija)Virginija Gailienė (Gydytojo odontologo padėjėjų ir pagalbininkų draugija)

Vera Gerasimčik-Pulko (Lietuvos anestezijos ir intensyviosios terapijos slaugytojų draugija)Ingrida Kupčiūnaitė (Panevėžio kolegijos Biomedicinos mokslų katedra)

Ilona Joneliūnienė (Lietuvos akušerių sąjunga)Stasė Malakauskienė (Lietuvos operacinių slaugytojų draugija)

Rytis Malašauskas (Lietuvos paramedikų asociacija)Danutė Margelienė (Lietuvos slaugos specialistų organizacija)

Simona Paulikienė (Vilniaus kolegijos Sveikatos priežiūros fakulteto Slaugos katedra)Rima Rozenbergaitė (Vaikų ligoninė, Vilniaus universiteto Santariškių klinikų filialas)

Juozas Ruolia (Sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų kompetencijų centras)Virginija Stankevičiūtė (Lietuvos akušerių sąjunga)

Odeta Vitkūnienė (Lietuvos Respublikos Sveikatos ministerijos Slaugos koordinavimo skyrius)

MOKSLINIAI STRAIPSNIAI SPAUSDINAMI NEMOKAMAIMokslinių straipsnių pateikimo tvarkos aprašą, autorių teisių patvirtinimo deklaraciją ir

reikalavimus autoriams rasite internetinėje svetainėje adresu www.sskc.lt

„SLAUGA. Mokslas ir praktika“ galite užsiprenumeruoti visuose Lietuvos pašto skyriuose ir „PayPost“ skyriuose bei internetu www.prenumeruok.lt. Leidinio prenumeratos indeksas - 5105.

Redakcija neatsako už autorių nuomonęSL 1005. 3,5 sp. l.

Maketavo ir spausdino UAB „Baltijos kopija“, Kareivių 13B, 09109 Vilnius, www.kopija.ltTiražas 1 000 egz. Kaina 1,45 Eur

Turinys

Mokslinis straipsnis

Jana Damošiūtė, Olga RiklikienėNeatliktų arba uždelstų standartinių slaugos veiksmų sąsajos su komandos darbu .............................. 4

Slaugymo praktika

Nijolė KatinėŠiuolaikinė kompresinė terapija ......................................................................................................... 7

Jurga MisevičienėSauskelnių uždėjimo taisyklės ............................................................................................................ 8

Arvydas ŠeškevičiusPaliatyvioji pagalba namuose ............................................................................................................. 9

Kvalifikacijos tobulinimas

Loreta Gudelienė-GudelevičienėSlaugos administravimo problemos ir iššūkiai 2016 metams ............................................................ 10

Irena MalašauskienėSėkmė Ukrainoje ............................................................................................................................. 11

ApdovanojimaiĮteiktas garbingas apdovanojimas ..................................................................................................... 12

Mokymai

Rasa MarinskienėAntibiotikai 1-a tema. Bakterijų rezistentiškumo antibiotikams priežastys ir problemos. Slaugytojų vaidmuo antibiotikų vartojimo valdyme ......................................................................... 14

Žodis gydo, žodis žeidžia

Diana ŽėkienėInformãcinis ar informacnis? .......................................................................................................... 17

Lietuvos medicinos biblioteka pristato

Lietuvos medicinos bibliotekos knygų lentyna ................................................................................. 18

Janina ValančiūtėTautodailininko Petro Liubomiro Šerkšnio darbų paroda ................................................................ 19

4 Mokslinis straipsnis

Neatliktų arba uždelstų standartinių slaugos veiksmų sąsajos su komandos darbu

Jana Damošiūtė, Olga RiklikienėLietuvos sveikatos mokslų universiteto Slaugos ir rūpybos katedra

Raktažodžiai: neatlikti arba uždelsti standartiniai slaugos veiksmai, slaugos personalas, komanda, B. Kalisch „Neatliktų arba uždelstų standartinių slaugos veiksmų modelis“.

SANTRAUKA

Slaugoje profesinėms nesėkmėms ir klaidoms įtakos gali turėti įvairūs slaugytojų darbo veiksniai: sunki pacientų būk-lė, personalo trūkumas, didelis darbo krūvis, darbuotojų kai-ta, ilgos darbo valandos, neefektyvus informacijos ir pareigų perdavimas bei delegavimas.

Atlikdami kasdieninius standartinius slaugos veiksmus, slaugytojai nusistato veiklos prioritetus, t. y. veiksmus, ku-riuos būtina įvykdyti, kuriuos galima uždelsti ir kurių galima neatlikti. Neatlikti arba uždelsti standartiniai slaugos veiks-mai yra dažna problema skyriuose, kur stinga komandinio darbo.

Straipsnio tikslas – teoriškai išanalizuoti neatliktų arba uždelstų standartinių slaugos veiksmų atsiradimą ir jų sąsajas su komandos darbu, atsižvelgiant į B. Kalisch (2009) „Ne-atliktų arba uždelstų standartinių slaugos veiksmų modelį“.

ĮVADAS

Slauga – sudėtingas procesas, kuris apima sprendimų pri-ėmimą ir informacijos sintezę. Per darbo pamainą slaugytojai imasi keleto skirtingų veiklų, valdo informaciją iš įvairių šal-tinių, dažnai atlieka dvi ir daugiau užduočių vienu metu [1].

Nepaisant darbo intensyvumo, slaugytojams keliami di-deli reikalavimai užtikrinant pacientų saugumą ir kokybiškos slaugos rezultatus. Kokybiška slauga – laiku įvykdytos visos slaugos užduotys, užtikrinti visi pacientų poreikiai bei paten-kinti jų lūkesčiai. Kai slaugytojų darbo intensyvumas viršija jų fizines ir psichologines galimybes, dalis slaugos lieka neį-vykdyta.

Užsienio tyrėjai daugiau nei dešimtmetį nagrinėja neatlik-tų arba uždelstų standartinių slaugos veiksmų apimtis slaugos praktikoje. Callen ir Mahoney (2004) tyrė universitetinės li-goninės terapijos skyrių koridoriais vaikštinėjusių suaugusių pacientų dažnį ir nustatė, kad 19 proc. vaikščiojo vieną kartą per dieną, 5 proc. – du kartus per dieną, 3 proc. – daugiau nei du kartus per dieną, o 73 proc. iš viso nevaikščiojo. Ty-rėjai padarė išvadą, kad pacientai vaikšto mažai, tiek vieni, tiek lydimi personalo ar artimųjų [2]. Mažas pacientų, ypač vyresnio amžiaus, judrumas gali lemti kitas fizinės sveikatos problemas, riboti savarankiškumą bei judėjimo funkciją. So-chalski (2004), tirdama slaugos kokybę ligoninėse, nustatė, kad ne visi slaugos veiksmai buvo įvykdyti, t. y. slaugos veiks-mai buvo paliekami nepabaigti, nors autorė nekonkretizavo, kokie būtent standartiniai slaugos ir priežiūros veiksmai buvo

uždelsiami arba neatliekami bei kokios priežastys tai lėmė [3]. Rasmussen ir Kondrup (2004), vertindami dokumentų įrašus apie mitybą, nustatė, kad 40 proc. pacientų buvo nu-silpusių, 7,6 proc. buvo būdingi įrašai apie nepakankamos mitybos riziką ir tik nedidelė dalis šių pacientų (14,2 proc.) turėjo specialiai parengtą mitybos planą [4]. Barker (2002) konstatavo, kad 6 proc. visų vaistų dozių nebuvo paduotos pacientams [5]. Nors minimi tyrimai galimai skiriasi tema, metodais ir rezultatais, jie visi pateikia prielaidą, kad slaugy-tojų darbo aplinka, pacientų priežiūros poreikis ir personalo teikiama priežiūra tam poreikiui patenkinti lemia pacientų slaugos rezultatus [6].

Lietuvoje neatlikti arba uždelsti standartiniai slaugos veiksmai yra gana nauja sąvoka slaugos profesijoje. Neatlik-tų arba uždelstų standartinių slaugos veiksmų fenomenas, jo terminas bei apibrėžimas slaugos praktikoje (ir sveikatos prie-žiūroje apskritai) iki šiol nebuvo vartojamas aplaidumo ir (ar) neveikimo klaidoms apibūdinti. Atsižvelgiant į tai, kad neat-likti arba uždelsti standartiniai (rutininiai, atliekami įprasta tvarka) slaugos veiksmai nėra specifinis praktikos reiškinys, jie gali pasireikšti keliose klinikinėse situacijose ir kelti grėsmę paciento sveikimo rezultatams, dėl to sisteminis šio reiškinio tyrimas yra reikalingas ir naudingas.

Neatlikti arba uždelsti standartiniai slaugos veiksmai: A. Donabedian kokybės sistemų modelio transformacija pagal B. Kalisch

Neatliktų arba uždelstų standartinių slaugos veiksmų są-voką pirmą kartą pavartojo B. Kalisch (JAV) 2006 metais. Kokybinio tyrimo metu tirtos 25 tikslinės grupės, kurias sudarė licencijuoti chirurginių skyrių slaugytojai, slaugytojų padėjėjai ir slaugos administratoriai. Identifikuoti 9 dažniau-siai neatlikti ir uždelsti slaugos veiksmai: pacientų vedžioji-mas; vartymas; maitinimas; mokymas; išrašymo planavimas; emocinė parama; higiena; paciento atvykimo ir išvykimo dokumentavimas; pacientų priežiūros stebėjimas. Taip pat nustatyti 7 veiksniai, skatinantys neatliktų arba uždelstų stan-dartinių slaugos veiksmų atsiradimą: per mažas darbuotojų skaičius, per mažai skiriama laiko slaugos intervencijai atlikti, blogai naudojami turimi personalo ištekliai, sindromas „tai ne mano darbas“, neefektyvus informacijos perdavimas, įpro-tis, užduočių atsisakymas [7].

B. Kalisch taipogi pirmoji pateikė neatliktos arba uždelstos slaugos apibrėžimą: tai yra bet kuris paciento slaugos veiks-mas, kuris yra neatliktas arba labai uždelstas ir tampa klaida dėl neveikimo paciento saugos požiūriu [8].

Neatliktų arba uždelstų standartinių slaugos veiksmų teo-rinis pagrindas yra B. Kalisch „Neatliktų arba uždelstų stan-dartinių slaugos veiksmų modelis“, autorės sukurtas A. Dona-

Mokslinis straipsnis 5

bedian kokybės sistemų modelio pagrindu [9]. Donabedian modelis pagrįstas organizacine struktūra, procesais ir rezul-tatais [10]. Šios trilogijos dalys teikia trijų rūšių informaciją išvadoms apie sveikatos priežiūros paslaugų kokybę [11].

B. Kalisch (2009) pakeitė Donabedian kokybės sistemos modelį, į jį įtraukdama slaugytojų veiksnius ir praleistą slau-gą – neatliktus arba uždelstus standartinius slaugos veiksmus. Slaugytojų veiksniai turi įtakos priežiūros veiksmui ir lemia jo rezultatą (1 pav.) [12].

1 pav. B. Kalisch (2009) neatliktų arba uždelstų standartinių slaugos veiksmų modelis

Keturi slaugytojų veiksniai lemia slaugytojų pasirinkimą neatlikti arba uždelsti standartinius slaugos veiksmus. Tai yra komandos normos, prioritetų paskirstymas, vertybės ir įsiti-kinimai, įpročiai.

Pirmasis slaugytojų veiksnys yra susijęs su komandos normomis, kurios veikia komandos narius. Kai kurių normų griežtai ir tiksliai laikomasi, o kitos priklauso nuo personalo vertybių ir įsitikinimų. Tarkim, slaugytojas mato, kad slaugy-tojo padėjėjas atsisako vartyti pacientą ar kad kitas slaugytojas nevykdo paciento mokymo; tuomet nauji nariai linkę perim-ti šiuos netinkamus komandos narių veiksmus, kurie skatina neatlikti arba uždelsti standartinius slaugos veiksmus [6].

Antrasis slaugytojų veiksnys – prioritetų paskirstymas. Slaugytojų darbo aplinka greitai kintanti ir nenuspėjama, skatinanti atotrūkius nuo darbo ir slaugos klaidas. Per savo darbo pamainą slaugytojai pereina nuo vienos veiklos prie kitos ir valdo informaciją iš įvairių šaltinių, dažnai dirba su dviem ir daugiau užduočių tuo pačiu metu ir tai rodo aukštą veiklos trikdį. Atsižvelgdami į daugelį keliamų reikalavimų, sudėtingas situacijas, nepakankamą aprūpinimą personalu ir įranga, slaugytojai dažniausiai nusistato prioritetus, kurį slau-gos veiksmą atlikti, uždelsti ar nevykdyti [1].

Trečiasis slaugytojų veiksnys – vertybės ir įsitikinimai. Vertybės ir nuostatos skatina slaugytojus atlikti savo vaidme-nis ir laikytis atsakomybės. Slaugytojų įsitikinimai, jausmai ir lūkesčiai, susiję su jų savarankišku vaidmeniu, formuoja jų elgesį. Slaugytojų vertybės ir įsitikinimai nulems, kuriems pacientams vienas ar kitas standartinis slaugos veiksmas bus neįvykdytas arba uždelstas. Kai slaugytojų elgesys prasilen-kia su jų vertybėmis (nes jie negali atlikti arba sąmoningai pasirenka neatlikti kurio nors standartinio slaugos veiksmo), jiems tenka apgailestauti ir jaustis kaltiems dėl savo veiklos, kuri neatitinka standartų ir reikalavimų [12].

Ketvirtasis slaugytojų veiksnys – įpročiai. Pasak slaugos personalo, neatlikti arba uždelsti standartinius slaugos veiks-mus skatina įprotis, pvz., paciento vedžiojimo praleidimas (yra lengviau praleisti vedžiojimą, kai tai neturi akivaizdžios neigiamos pasekmės paciento sveikatai ir lieka nepastebėta): „Kai praleidi vedžiojimą vieną dieną, nes neturi laiko, neat-

sitinka nieko akivaizdžiai blogo“, nors iš tiesų paciento ne-aktyvumas skatina bendrą raumenų silpnėjimą. Pasiteisinimu slaugytojams tampa neįvykdyto arba uždelsto slaugos veiks-mo pasekmių žinojimas ir pamatavimas (kai bus padaryta tik minimali žala paciento sveikatai), tačiau ilgainiui toks elgesys taps neigiamu įpročiu, kuris lems neigiamus slaugos rezulta-tus [7].

Galima teigti, kad slaugos komandos sąveikai yra svar-būs visi 4 išvardyti slaugytojų veiksniai. Šie veiksniai trukdo užtikrinti kokybišką slaugą siekiant išvengti neatliktų arba uždelstų standartinių slaugos veiksnių. Ir priešingai, kuo ge-resnė komandos sąveika, tuo mažiau neatliktų arba uždels-tų standartinių slaugos veiksmų galima tikėtis kasdieninėje praktikoje.

Sėkmingo komandinio darbo reikšmė neatliktų arba uždelstų slaugos veiksmų mažinimui

Pasak Kalisch (2009), komandą sudaro trys elementai, t. y. du ar daugiau asmenų, susijusių tarpusavyje ir siekiančių bend ro tikslo [13]. Komandinis darbas yra esminis elementas, užtikrinantis pacientų saugumą ir kokybišką priežiūrą [9]. Komandinis darbas visada buvo svarbus slaugos praktikoje, kur slaugytojai tikisi koordinuoti darbą komandoje, perduo-ti informaciją kitiems komandos nariams, būti tarpininkais tarp gydytojų ir pacientų [11]. Komandai siekiant geriausių sprendimų užtikrinant saugią ir kokybišką slaugos priežiūrą būtina sąveikauti tarpusavyje, kad jų pastangos siekiant bend-ro tikslo būtų efektyvios. Vykdydama užduotį, komanda są-veikauja socialiai. Sąveika teikia informaciją, komunikavimą, padeda komandai koordinuoti atskirų jos narių pastangas vykdant bendrą užduotį [14]. Būti komandos dalimi reiškia daryti įtaką priimamiems sprendimams ir kurti saugumo po-jūtį [15]. Neatlikti arba uždelsti veiksmai, kaip minėta, kelia grėsmę pacientų sveikimui ir lemia slaugos rezultatus bei slau-gytojų nepasitenkinimo bei nusivylimo jausmą.

Įvairių asmenybių bruožų samplaika skatina komandą dirbti efektyviai, jie mokosi vienas iš kito, papildo vienas kitą, tarp priešingų asmenybių kylantys konfliktai padeda nesu-rambėti, diskutuoti, ieškoti geresnio sprendimo [16]. Bandu-ra teigia, kad žmogus mokosi stebėdamas kitų elgesį, aplinkos reakciją į tą elgesį ir arba jį perima, arba atsisako, arba bando kitus elgesio būdus [17]. Vadinasi, slaugytojai savo vertybių sistemą formuoja palaikydami ryšį su organizacine aplinka, kurdami socialinius santykius, profesionaliai tobulėdami. Veiksminga komanda yra geras pavyzdys ir tinkamas stimulas darniam darbui bei profesionalumui vystytis, t. y. tokiai slau-gymo aplinkai, kurioje bus mažiau neatliktų arba uždelstų veiksmų.

Neefektyvus komandinis darbas, komandos narių nepasi-tikėjimas vienas kitu lemia neatliktų arba uždelstų standarti-nių slaugos veiksmų dažnumą [12]. Komandos nariai, kurie pasitiki vienas kitu, noriai keičiasi turima informacija, paves-tas užduotis atlieka iki galo, jaučiasi vertinami savo darbe. Jei komandos nariai nemano, kad jų indėlis yra vertingas ar kad jų pateikta informacija bus naudojama tinkamai, jie gali būti mažiau linkę dalytis informacija. Kaip teigia B. Kalisch ir R. Williams (2009), slaugos priežiūra labiausiai nukenčia dėl sumažėjusio bendravimo slaugoje, ribotų materialinių iš-

Mokslinis straipsnis6

teklių, t. y. įranga arba reikiami vaistai yra nepasiekiami, dėl staigiai pablogėjusios paciento būklės, personalo stokos [8]. Kartais slaugytojai nesugeba tinkamai paskirstyti užduočių pagalbiniam slaugos personalui ir visas užduotis stengiasi įvykdyti patys. Visgi dėl laiko stokos jie priversti išsikelti pri-oritetus, kurį slaugos veiksmą būtina įvykdyti nedelsiant, ką uždelsti arba neįvykdyti, nesukeliant rizikos pacientų sveika-tai bei sveikimo rezultatams.

Walker ir Avant (2005) pateikia tokią praktinę situaciją: chirurginio skyriaus slaugytojui priskirti 4 pacientai. Trims iš jų reikia užsakyti vaistus 9 val. Ketvirtajam turi būti atliktas perrišimas 9 val. Prieš atliekant perrišimą pacientui turi būti suleisti vaistai nuo skausmo. Planuodamas darbus, slaugytojas mano, kad jam reikia vienos valandos (nuo 8.30 iki 9.30 val.), kad pasirūpintų pacientais. Staiga vienas slaugytojo padėjė-jų pranešė, kad kitam pacientui padidėjo kraujo spaudimas. Slaugytojas paskambino gydytojui, kuris nurodė perkelti pa-cientą į skubios pagalbos skyrių. Slaugytojas prioriteto tvar-ka dabar ėmė rūpintis pacientu, kurį reikia skubiai perkelti. Tai užtruko iki 11.45 val. Jis vėluoja perrišti žaizdą ir praleido 9 val. vaistų suleidimą pacientams (daugelis vaistų leidžiami kas 4 val. ir jau artėja laikas kitam vaistų leidimui) [12].

Slaugytojas išvengtų neatlikto arba uždelsto slaugos veiks-mo, paskirstydamas darbus kitiems kolegoms bei slaugyto-jų padėjėjams, nors slaugytojai ne visada pasitiki slaugytojų padėjėjų kompetencija ir dėl to vengia jiems pavesti užduo-tis [8]. Pasitikėjimas reikalingas komandos nariams, vykdant jiems paskirtas individualias užduotis, jie turi būti pasirengę sudėtingoms situacijoms, palaikydami vienas kitą atliekant komandines užduotis [18]. Tikimybė neatlikti arba uždelsti standartinius slaugos veiksmus mažėja tada, kai komandos tarpusavio veikla gera ir komandos nariai supranta vienas kitą. Esant komandos narių paramai, lengviau perskirstyti prioritetus, taip galima keisti įpročius ir atvirai diskutuoti apie netinkamus darbo metodus bei jų tobulinimą.

IŠVADOS

1. B. Kalisch neatliktų arba uždelstų standartinių slaugos veiksmų modelis įrodo, kad sėkminga komanda kompen-suoja slaugos praradimus.

2. Neatliktų arba uždelstų slaugos veiksmų dažnis susijęs su slaugytojų veiksniais: komandos normomis, prioritetų pa-skirstymu, vertybėmis ir įsitikinimais, įpročiais. Šie 4 slau-gytojų veiksniai lemia slaugos komandos tarpusavio sąvei-ką; kuo geresnė komandos sąveika, tuo mažiau neatliktų arba uždelstų standartinių slaugos veiksmų galima tikėtis kasdieninėje praktikoje.

LINKS OF MISSED OR DELAYED STANDARD NURSING ACTIONS TO

THE TEAMWORK

Summary

Key words: missed or delayed standard nursing actions, nursing staff, team, B. Kalisch, “Missed nursing care: a concept analysis”

Summary: Nursing professional failures and mistakes may be influenced by various factors of nursing activities: severe status of the patient, shortage of staff, considerable workload, staff turnover, long working hours, ineffective sharing or distribution of information and responsibilities.

During the execution of everyday standard nursing actions nurses determine nursing priorities, e. g., actions that are needed, actions that may be delayed or may be missed. Missed or delayed standard nursing actions are the common problem in understaffed department where teamwork is inadequate.

Goal of the paper: to analyze theoretically occurrence of the missed or delayed standard nursing actions and their links to teamwork considering B. Kalisch (2009) “Missed nursing care: a concept analysis”.

Literatūra1. Siqueira L. D., Caliri M. H., Kalisch B. J., Dantas R. A. Cultural

adaptation and internal consistency analysis of the MISSCARE Survey for use in Brazil. Enfermagem, 2013; 21:610–617.

2. Callen B. L., Mahoney J. E. Frequency of hallway ambulation by hospitalized older adults on medical units of an academic hospital. Geriatr Nurs, 2004; 25:212–217.

3. Sochalski J. Is more better? The relationship between nurse staffing and quality of nursing care in hospitals. Medical Care, 2004; 42, II-67–II-73.

4. Rasmussen H. H., Kondrup J. Prevalence of patients at nutritional risk in Danish Hospitals. Clin Nutr, 2004; 23:1009–1015.

5. Barker K. N., Flynn E. N., Pepper G. A., Bates D. W., Mikeal R. L. Medication errors observed in 36 health care facilities. Arch Intern Med, 2002; 162:1897–1903.

6. Kalisch J. B., Landstrom G. L., Williams R. A. Missed nursing care: Errors of omission. Nurs Outlook, 2009; 57:3–9.

7. Kalisch J. B. Missed nursing care a qualitative study. J Nurs Care Qual, 2006; 21:306–313.

8. Kalisch B., Williams R. Development and psychometric testing of a tool to mesure missed nursing care. The Journal of Nursing Administration, 2009; 39:211–219.

9. Kalisch B. J., Terzioglu F., Duygulu S. The Misscare survey-Turkish: psichometric properties and findings. Nursing economic, 2012; 30:29–37.

10. Kosinskienė A., Rudzevičius J. Sveikatos priežiūros kokybės valdymas ligoninėje. Medicinos teorija ir praktika, 2011; 17(1):23–23.

11. Tylienė E , Pauliukėnas L. Pacientams teikiamų paslaugų kokybės vertinimas palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėse, taikant A. H. Maslow poreikių teoriją ir A. Donabedian kokybės sistemos modelį. Slauga. Mokslas ir praktika, 2015;7–8:223–224.

12. Kalisch J. B., Landstrom G. L., Hinshaw A. S. Missed nursing care: a concept analysis, Journal of Advanced Nursing, 2009; 65(7):1509–1517.

13. Kalisch J. B., Weaver S. J., Salas E. What does nursing teamwork look like? A qualitative study. J Nurs Care Qual, 2009; 24(4):298–307.

14. Bandura A. Socialiniai minties ir veiksmo pagrindai. Socialinė kognityvinė teorija. Vertė R. Bliumas. Vilnius, 2009.

15. Michael A. W. Efektyvus komandinis darbas. Vilnius, 2011, p. 93.16. Vijeikienė B., Vijeikis J. Komandinio darbo pagrindai. Vilnius,

2000, p. 12.17. Kerevičienė J. Pedagoginės psichologijos užrašai. Mokomoji knyga

aukštųjų mokyklų studentams. Kaunas, 2014 (elektroninėje laikmenoje).

18. Salas E., Sims D. E., Burke C. S. Is there a „big five“ in teamwork? Small Gruop Res, 2005; 36(5):555–599.

7Slaugymo praktika

Kojų arba venų ligų gydymas dažnai yra ilgas ir reikalau-jantis didelės kantrybės. Todėl su šiuo faktu ne visiems paci-entams yra paprasta susitaikyti. Dažnas netiksliai vykdo gy-dytojų nurodymus ar visai nutraukia gydymą. Paprastai taip nutinka, kai tenka taikyti kompresinę terapiją bintavimu, nes manoma, kad elastinio tvarsčio vyniojimas yra sudėtingas procesas, o tvarsčio ar kompresinės kojinės dėvėjimas – itin nepatogus ir erzinantis dalykas. Deja, be kompresinės terapi-jos pasiekti geriausių gydymo rezultatų neįmanoma.

Norime nuosekliai ir aiškiai parodyti teigiamą kompre-sinės terapijos bintavimu poveikį ligos eigai, šios priemonės taikymo prasmingumą ir tikslingumą.

Kodėl susergame venų ligomis?

Norint suprasti, kaip atsiranda venų ligų, pirmiausiai rei-kėtų šiek tiek žinoti apie kraujotakos sistemą. Jos pagrindinė funkcija – tiekti raumenims ir audiniams deguonį bei maisto medžiagas ir pašalinti susidariusius medžiagų apykaitos pro-duktus.

Taigi, kraujyje esantis deguonis ir maisto medžiagos veno-mis ir arteriolėmis nunešami iš kairiojo skilvelio į tolimiau-sius kūno taškus – kapiliarus. Kapiliarai – tai labai smulkios kraujagyslės, kurios rūpinasi deguonies apykaita organizme. Jie sujungia arterijas ir venas. Deguonis ir maisto medžiagos prasiskverbia pro kapiliarų sienelėse esančias poras. Vėliau ka-piliarai sugeria skilimo produktus ir nuneša juos į venas.

Kraujotakos sistemos sandara:

1. kairysis skilvelis

2. arterijos

3. kapiliarų tinklas

4. venos

5. dešinysis skilvelis

6. mažasis kraujo apytakos ratas

Skilimo produktų prisotintas kraujas venomis nunešamas į dešinįjį skilvelį. Iš ten jis pasiekia mažąjį kraujo apytakos ratą, kuriame atiduoda anglies dioksidą, susidariusį medžiagų apykaitos proceso metu, gauna šviežią deguonį ir per kairįjį skilvelį grįžta į didįjį kraujo apytakos ratą.

Šiuolaikinė kompresinė terapijaPagal Paul Hartmann AG „Ratschläge zur Kompressionstherapie bei Venenleiden“

parengė Nijolė Katinė, UAB „Allium UPI“

1-a tema. Kompresinė terapija venų ligų atveju

Tačiau kraujotakos sistemoje venos atlieka ne tik pernašos funkciją. Jos taip pat kontroliuoja kraujotakos sistemoje tekan-čio kraujo kiekį, t. y. visuomet privalo aprūpinti širdį pakanka-mu kraujo kiekiu, kai kraujo kiekis yra skirtingas, priklausomai nuo fizinio krūvio organizmui (pvz., ilsintis, raumenims dir-bant, esant šoko būsenos ir pan.). Dėl šios priežasties venomis teka apie 85 proc. viso kraujo kiekio, ir tik jos vienintelės gali kaupti kraują, nes yra labai elastingos ir lengvai plečiamos. Ka-dangi kraują arterijomis stumia širdies plakimas (pumpavimo funkcija), kraujo grąžinimui yra būtini daugelis kitų pagalbi-nių mechanizmų, nes širdies darbas nėra pakankamas veninėje kraujo apytakos zonoje. Ypač tai taikytina kraujo grąžinimui iš kojų. Dėl vertikalios žmogaus padėties į dešinįjį skilvelį grąži-namas kraujas turi tekėti „į kalną“, kitaip tariant, priešindama-sis gravitacijai. Tuomet į darbą įsitraukia vadinamoji raumenų pompa – svarbiausia ir veiksmingiausia kraujo pernašos mecha-nizmo dalis. Žmogui judant, blauzdos raumenys ritmiškai su-sitraukia ir atsipalaiduoja. Raumenų susitraukimo metu venos susiaurėja ir priverčia kraują tekėti į viršų. Tačiau kad kraujas negalėtų vėl grįžti atgal, venose vienodu atstumu vienas nuo kito yra vožtuvai, kurie užsidaro kaip šliuzo uždoris ir priverčia kraują tekėti tik viena kryptimi, t. y. širdies link. Kai raumenys atsipalaiduoja, venos išsiplečia, spaudimas tuščiose kraujagys-lėse sumažėja. Tuomet kraujas vėl įsiurbiamas ir kito raumenų susitraukimo metu priverčiamas kilti į viršų.

Raumenų pompos veikimo principas

Kai raumuo atsipalaiduoja, atitinka-ma venų atkarpa prisipildo kraujo: 1) jis kito susitraukimo metu vėl nešamas į viršų; 2) venų vožtuvai neleidžia kraujui grįžti atgal.

Jei dėl vienų ar kitų priežasčių venų ir jų vožtuvų struktūra pakinta, jie praran-da gebėjimą prisitaikyti prie skirtingo kraujo kiekio. Venos lieka išsiplėtusios, o vožtuvai nebeužsidaro. Į širdį grąžina-mo kraujo kiekis gerokai sumažėja, kyla kraujo priplūdimo į venas pavojus. Nepašalinti skysčiai ir medžiagų apykaitos produktai kaupiasi organizmo audiniuose grasindami šiuos „užtvindyti“. Būtent dėl šios priežasties kojos apsunksta ir pradeda tinti. Oda ilgainiui tampa permatoma, kol galiausiai, jei laiku negydoma, apatinėje kojos dalyje atsiranda egzema ir žaizdų, kurios dar vadinamos kojų opomis.

Pradedame spausdinti 6 straipsnių ciklą tema „Šiuolaikinė kompresinė terapija“.1-a tema. Kompresinė terapija venų ligų atveju.2-a tema. Priežastys, dėl kurių įvyksta patologinių pokyčių venų sistemoje.3-ia tema. Kaip veikia kompresinis bintavimas?4-a tema. Pagrindiniai kompresinio tvarsčio uždėjimo principai.5-a tema. Trumpai apie tai, kaip uždėti kompresinį tvarstį.6-a tema. Kompresinė terapija mažo tamprumo tvarsčiais.

Slaugymo praktika8

Išskleiskite sugeriamosios dalies kam-pus ir ant jų esančius lipukus prikli-juokite prie juostos.

Juostinių sauskelnių uždėjimas gulinčiam pacientui

Atsistokite toje paciento lovos pusėje, į kurią paversite pacientą. Tvirtai sto-vėkite ant abiejų kojų, viena koja bei petys truputį pastumti į priekį. Kojas šiek tiek sulenkite per kelius. Sukry-žiuokite paciento rankas ant krūtinės,

koją (priešingą, nei ant kurios versite) sulenkite per kelio są-narį; jei pacientui buvo atlikta kelio ar klubo sąnario keitimo operacija, kojas tiesiog sukryžiuokite. Spauskite sulenktąją koją per kelio sąnarį žemyn, suimkite pacientą už peties ir lengvai sukite į save, kol paversite ant šono. Tuomet apačioje esančią sauskelnių juostą pakiškite po juosmeniu, o viršutine juosta apjuoskite klubus taip, kad sugeriamoji dalis būtų tie-siai ties nugaros viduriu. Įdėkite sugeriamąją sauskelnių dalį tarp kojų.

Apverskite pacientą ant nugaros, ap-juoskite klubus juosta ir užfiksuokite juostą lipuku. Sugeriamąją dalį suim-kite už kampų ir ištraukite ją tarp kojų į viršų, o tada patraukite prie juostos.

Išskleiskite sugeriamosios dalies kam-pus ir ant jų esančius lipukus priklijuo-kite ant juostos. Įsitikinkite, kad juosta apjuosta tinkamai, nei per aukštai, nei per žemai. Tarp kirkšnies ir sauskelnių krašto neturi būti tarpo.

Juostinių sauskelnių uždėjimas pacientui stovint iš priekio

Apjuoskite juostą ant klubų ir užkli-juokite ant juosmens esantį lipuką taip, kad sugeriamoji dalis būtų tiesiai ties nugaros viduriu.

Sugeriamąją dalį suimkite už kampų ir ištraukite tarp kojų į priekį, o tada patraukite aukštyn prie juosmens. Iš-skleiskite sugeriamosios dalies kampus ir ant jų esančius lipukus priklijuokite prie juostos.

Įsitikinkite, kad juosta apjuosta tin-kamai, nei per aukštai, nei per žemai: tarp kirkšnies ir sauskelnių krašto ne-turi būti tarpo.

Sauskelnių uždėjimas pacientui stovint už nugaros

Šis būdas ypač tinka neramiems pacientams, linkusiems nusidraskyti sauskelnes.

Atsistokite pacientui už nugaros. Ap-juoskite juosta paciento klubus ir už-fiksuokite juostą lipuku taip, kad su-geriančioji dalis būtų tiesiai iš priekio.

Sugeriamąją dalį suimkite už kampų ir ištraukite tarp kojų atgal, o tada pa-traukite aukštyn prie juosmens.

Sauskelnių uždėjimo taisyklėsJurga MisevičienėVšĮ „Inkocentras“

Pirmosios sauskelnės buvo sukurtos maždaug prieš 65 metus. Ilgainiui jos keitėsi, tobulėjo, pradėtos naudoti skystį absor-buojančios medžiagos, orui laidžios medžiagos. Kito ir jų išvaizda: anatominės, sauskelnės-kelnaitės bei juostinės sauskelnės – toks šių dienų pasirinkimas. Atsižvelgiant į šlapimo nelaikymo laipsnį, paciento klubų apimtį ir jo aktyvumą, reikia mokėti teisingai parinkti sauskelnes pacientui bei teisingai uždėti, kad būtų apsaugota ir slaugytojo nugara.

Juostinės sauskelnės – geras pasirinkimas tiek gulinčiam pacientui, tiek aktyviam, judančiam.

Tinkamai parinktas ir teisingai uždėtas sauskelnes galima laikyti iki 8 valandų (jei pacientas nesituštino). Jei saus kelnės praleidžia skystį ir sušlampia lova, reikia atkreipti dėmesį, ar sauskelnės ne per didelės, ar parinktas tinkamas sugėrimas. Jei sauskelnės po 8 valandų lieka apytuštės, tuomet galima naudoti mažesnio sugėrimo sauskelnes ir taip taupyti slaugos išlaidas.

Slaugymo praktika 9

Paliatyvioji pagalba namuoseArvydas Šeškevičius, Lietuvos paliatyviosios medicinos draugija

3-ia tema. Bendravimas ir priežiūros koordinavimasarba elektroniniu būdu (pvz., šifruotais elektroniniais laiškais).

Slaugančių artimųjų (šeimos narių) vaidmuo

Šeimos nariai paprastai rūpinasi pacientu jo kasdieninėje veikloje, pvz., padeda išsimaudyti, apsirengti, judėti, nuei-ti į tualetą, pavalgyti. Jiems taip pat tenka nupirkti maisto produktų ir gaminti maistą. Tokias paslaugas neoficialiai gali nemokamai teikti šeimos nariai, draugai arba samdomi dar-buotojai, kuriems mokama tiesiogiai arba per agentūrą, kaip Jungtinėse Amerikos Valstijose iš privataus draudimo, mo-kesčių mokėtojų ar ilgalaikės priežiūros draudimo lėšų  [2]. JAV asmenys, teikiantys asmeninės pagalbos paslaugas, ben-druomenėje vadinami įvairiai: priežiūros namuose – pagal-bininkais ar darbuotojais (angl. home care aides or workers), sveikatos priežiūros namuose – padėjėjais (angl. home heal-th attendants or aides) arba asmeninės priežiūros padėjėjais (angl. personal care aides). JAV sveikatos priežiūros namuo-se darbuotojai, ypač jei jiems už darbą moka komercinės įmonės, neturi teisės maitinti pacientų ir duoti jiems vaistų. Slaugytojai, dirbantys licenciją turinčiose sveikatos priežiūros paslaugų agentūrose (institucijose), paprastai dirba prižiūri-mi vizituojančių profesionalių medicinos slaugytojų. Be to, vizituojantys medicinos slaugytojai patys gali teikti paciento priežiūros paslaugas jo namuose, jeigu jam reikia profesiona-lios slaugos. Profesionali pacientų slauga namuose paprastai apmokama iš draudimo (teritorinių ligonių kasų) lėšų. Esant specifinių paciento poreikių, galima kreiptis pagalbos į kine-ziterapeutus, ergoterapeutus, logopedus arba kvėpavimo tera-pijos specialistus.

Paliatyviąją priežiūrą namuose gaunančius pacientus pa-prastai slaugo jų šeimos nariai ir draugai. Deja, dauguma jų yra menkai pasirengę. Tyrimais nustatyta, kad šeimos nariai arba draugai skundėsi nepakankama informacija apie paci-entų diagnozę, prognozę, gydymo planus, nepageidaujamą vaistų poveikį ir simptomus, kuriuos reikėtų stebėti, taip pat nurodė, kad nežino, į ką kreiptis kilus klausimų ar problemų [3].

Slaugymo našta. Neoficialūs slaugytojai (šeima ir draugai), prižiūrintys artimą žmogų namuose, rizikuoja patirti emocinę, fizinę ir finansinę įtampą. Moksliniais tyrimais nustatyta, kad šeimos nariai, ypač tie, kurie savo darbą vertina kaip keliantį stresą, turi didesnę miokardo infarkto ir staigios mirties riziką [4, 5, 6]. Kitas tyrimas, kuriuo buvo vertinama beveik 1000 paskutine ligos stadija (52 proc. – vėžys, 18 proc. – širdies liga, 11 proc. – lėtinė plaučių liga) sergančių pacientų ir juos slaugančiųjų patirtis, parodė, kad dideliu priežiūros poreikiu pasižyminčių pacientų šeimos nariai patyrė ekonominių ir psi-chosocialinių sunkumų [7]. Taip pat nustatyta, kad slaugos su-keltus sunkumus gali palengvinti geras bendravimas su visais priežiūros paslaugų pacientui teikėjais [7], daugiadalykinės komandos narių pagalba ir parama [8], taip pat šeimos narių

Paciento priežiūra namuose reikalauja atsižvelgti į daug medicininių, psichosocialinių ir dvasinių poreikių. Teikiant paliatyviąją pagalbą namuose svarbu žinoti, kokios paslaugos prieinamos tame regione (įskaitant priežiūrą namuose, palia-tyviosios pagalbos ligoninę ar skyrių, reabilitacines paslaugas (logopedo, kineziterapeuto ar ergoterapeuto), psichiatro, dva-sines paslaugas). Taip pat svarbu išsiaiškinti, ar galimos šei-mos slaugytojų paslaugos, ilgalaikio naudojimo medicininė įranga, mitybos paslaugos (pvz., maisto pristatymas į namus), ar įmanoma atlikti lašinę infuziją namuose bei bendruome-nės savanorių paslaugas. Būtina užmegzti ryšį su šių paslaugų teikėjais [1].

Teikiant paliatyviąją pagalbą namuose būtina, kad bend-rautų visi paciento priežiūroje dalyvaujantys asmenys, įskai-tant gydytojus, oficialius slaugytojus (t. y. apmokytą perso-nalą) ir neoficialius slaugus (draugus ir šeimos narius). Tai reikalinga tam, kad visi pacientą prižiūrintys asmenys žinotų, į ką kreiptis įvairiais klausimais ir kam pranešti kritinės situa-cijos metu ar klinikinės paciento būklės pokyčio atvejais. Tai galima pasiekti tokiais būdais:• užtikrinant, kad pacientui formali skubi pagalba būtų

prieinama pirmumo tvarka. Galimybė laiku reaguoti į paciento poreikius yra svarbi pagalba. Ją galima užtikrin-ti nustačius skubių vizitų tvarką, užtikrinant 24 valandas per parą veikiantį skubios pagalbos telefoninį ryšį. Gera skubios pagalbos nustatymo sistema padeda paslaugų tei-kėjams greitai reaguoti į pacientų problemas, kurias galima išspręsti paciento namuose, ir supaprastina tinkamą paci-ento sveikatos būklės stebėjimą. Tai gali padėti išvengti ne-pageidaujamo ar nereikalingo ligoninės skubios pagalbos skyriaus darbo krūvio ir hospitalizacijos.

• koordinuoti pagalbą tarp medikų, paskiriant vieną pagrin-dinį kontaktinį asmenį. Pagalbos koordinavimas ypač svar-bus, kai paliatyviąją pagalbą teikiantys specialistai negali garantuoti pagalbos visą parą. Siekiant koordinuoti paci-ento gydymą ir spręsti skubias problemas, būtina užtik-rinti, kad paciento šeima dėl kilusių klausimų ar rūpesčių turėtų galimybę kreiptis į pagrindinius paslaugų teikėjus.

• aktyviau į paciento pagalbą įsitraukiant socialiniams dar-buotojams ir koordinatoriams, nuolat lydintiems pacientą ir jo šeimą į ligoninę ar ambulatorinei konsultacijai pas gydytoją, bei užmegzti ryšius su vizituojančiais (mūsų atveju – bendruomenės) slaugytojais ir kitomis priežiū-ros namuose paslaugų teikimo institucijomis (pvz., pri-vačiomis) dėl paciento priežiūros po hospitalizacijos. Tais atvejais, kai prireikia paciento būklės vertinimo ligoni-nėje ar aukštesnio lygmens pagalbos, glaudus bendravi-mas su ligoninės komandomis ir pagalba namuose sudaro sąlygas dalytis tarpusavyje ligos istorijos duomenimis bei anksčiau užsibrėžtais pagalbos tikslais. Jeigu ligoninės ir ambulatorinės priežiūros paslaugos teikiamos toje pačioje sveikatos priežiūros sistemoje, bendrauti galima naudo-jantis integruotais medicininės dokumentacijos įrašais

Slaugymo praktika10

mokymas ir nuolatinis informavimas [8]. Be daugiadalykinės komandos teikiamo mokymo ir paramos šeimos nariams, yra priemonių ir jų darbo krūviui įvertinti, pvz., Zarit vertinimo skalė [9]. Šis paciento artimųjų pildomas klausimynas yra gana platus, jis išverstas į daugelį kalbų [10].

Gerai koordinuota daugiadalykinė priežiūra gali paleng-vinti šeimos nariams tenkantį krūvį. Vienu tyrimu nustatyta, kad daugiadalykinė pirminės priežiūros namuose programa ne tik sumažino nepatenkintų paciento artimųjų poreikių kiekį, susijusį su kasdieniniais darbais, bet ir palengvino slau-gytojų psichologinį krūvį [11]. Tyrimas, kuriuo nagrinėtas ambulatorinės paliatyviosios priežiūros komandos teikiamos daugiadalykinės priežiūros ir jos koordinavimo veiksmingu-mas, atskleidė, kad tokio pobūdžio parama sumažino artimų-jų nerimą, depresiją ir pagerino tiek pacientų, tiek jų artimų-jų gyvenimo kokybę [12].

Literatūroje apie paliatyviąją priežiūrą namuose nuro-doma, kad dažniausiai nepasitenkinimas kildavo dėl blogo bend ravimo su sveikatos priežiūros specialistais. Taip pat buvo paminėti ir nepatenkinti psichosocialiniai, praktiniai, informaciniai bei atokvėpio poreikiai.

Literatūra1. Barbour L.T., Cohen S. E., et al. Getting Started: Establishing Home-

Based Palliative Care Services. A Technical Assistance Monograph from the IPAL-OP Project. 2012.

2. Stone R., Newcomer R. Advances and issues in personal care. Clin Geriatr Med 2009; 25:35.

3. Levine C. Rough Crossings: Family Caregivers’ Odysseys through the Health Care System. A Special Report from United Hospital Fund. United Hospital Fund, New York, 1998.

4. Rabow M., Kvale E., Barbour L., et al. Moving upstream: a review of the evidence of the impact of outpatient palliative care. J Palliat Med 2013; 16:1540.

5. Lee S., Colditz G. A., Berkman L. F., Kawachi I. Caregiving and risk of coronary heart disease in U.S. women: a prospective study. Am J Prev Med 2003; 24:113.

6. Schulz R., Beach S. R. Caregiving as a risk factor for mortality: the Caregiver Health Effects Study. JAMA 1999; 282:2215.

7. Emanuel E. J., Fairclough D. L., Slutsman J., Emanuel L. L. Understanding economic and other burdens of terminal illness: the experience of patients and their caregivers. Ann Intern Med 2000; 132:451.

8. Hudson P., Thomas T., Quinn K., et al. Teaching family carers about homebased palliative care: final results from a group education program. J Pain Symptom Manage 2009; 38:299.

9. American Psychological Association. Zarid Burden Interview. http://www. apa.org/pi/about/publications/caregivers/practice-settings/assessment/tools/ zarit.aspx.

10. The Zarit Burden Interview. http://www.rgpc.ca/best/GiiC%20Resources/GiiC/pdfs/3%20Caregiver%20Support%20-%20The%20Zarit%20Burden%20 Interview.pdf.

11. Ornstein K., Smith K., Boal J. Understanding and improving the burden and unmet needs of informal caregivers of homebound patients enrolled in a homebased primary care program. J Appl Gerontol 2009; 28:482.

12. Groh G., Vyhnalek B., Feddersen B., et al. Effectiveness of a specialized outpatient palliative care service as experienced by patients and caregivers. J Palliat Med 2013; 16:848.

2016 m. kovo 1 d. Sveikatos priežiūros ir farmacijos spe-cialistų kompetencijų centre (toliau – Kompetencijų centras) vyko seminaras „Slaugos administravimo problemos ir iššū-kiai 2016 metams“. Iššūkių aptarti, pasidalyti patirtimi, pa-diskutuoti į seminarą susirinko asmens sveikatos priežiūros įstaigų slaugos administratoriai. Pranešimą „Slaugos poli-tikos ir administravimo aktualijos“ perskaitė Lietuvos Res-publikos sveikatos apsaugos ministro patarėja Dalia Guo-bužienė. Pranešėja pristatė Nacionalinės slaugos politikos 2016–2025 m. gaires ir numatomų veiksmų planą. Slaugos gairių tikslas – užtikrinti kokybiškas, integruotas, į asmenį orientuotas ir mokslo įrodymais pagrįstas slaugos paslaugas, racionaliai naudojant sveikatos išteklius.

Kompetencijų centro veiklos pokyčius pristatė šios įstai-gos direktoriaus pavaduotojas Raimondas Natka. Be veiklų, kurias Kompetencijų centras vykdė anksčiau ir vykdo da-bar, plėtojamas tarptautinis bendradarbiavimas, rengiamasi specialistų kompetencijų vertinimo veiklai. Didelis dėmesys skiriamas mokslo ir praktikos integracijai. Leidžiamame žurnale „Slauga. Mokslas ir praktika“ publikuojami recen-zuojami straipsniai, kurie įskaitomi bendrosios praktikos slaugytojo licencijai gauti.

Slaugos administravimo problemos ir iššūkiai 2016 metamsLoreta Gudelienė-Gudelevičienė

Sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų kompetencijų centras

Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tar-nybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Medicinos prie-taisų rinkos priežiūros skyriaus vyriausioji specialistė Saulė Dainiuvienė pristatė pranešimą „Medicinos prietaisų (prie-monių) budros sistema Lietuvoje“. Pranešėja priminė svar-bius slaugos administratoriams aspektus, pvz., medicinos prietaisų ženklinimą, davė praktinių patarimų, kada nenau-doti medicinos prietaisų, priminė teisės aktų reglamentuoja-mą nepalankių incidentų, susijusių su medicinos prietaisais, pranešimo ir jų įvertinimo sistemą.

Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros tarnybos prie Sveikatos priežiūros ministerijos Įstaigų vertinimo sky-riaus vedėja Jolanta Sruogienė perskaitė pranešimą „Asmens sveikatos priežiūros įstaigų licencijavimas“. Kiekviena as-mens sveikatos priežiūros paslauga turi bendruosius ir spe-cialiuosius reikalavimus (tvirtinami įsakymu), kuriais yra patvirtinti sveikatos priežiūros specialistai (nurodoma jų kvalifikacija, privalomų kursų valandos, kursų temos ir kt.), patalpos, medicinos prietaisai, ir kt.

Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tar-nybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Specialistų licen-cijavimo skyriaus vedėja Audra Knyvienė aptarė licencijavi-

Kvalifikacijos tobulinimas

Kvalifikacijos tobulinimas 11

mo aktualijas. Anot pranešėjos, specialistų licencijos nurodo kvalifikacijos ribas. Sveikatos sistemos įstatymas nurodo, kad visi sveikatos priežiūros specialistai turi būti įgiję pro-fesinę kvalifikaciją bei atitikti kvalifikacinius reikalavimus. Visos licencijos elektroninėje erdvėje. http://www.vaspvt.gov.lt/node/690

Sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų kompetencijų centro direktorius Juozas Ruolia pranešime „Integracinė onko-logija“ slaugos administratoriams priminė rūpintis ne tik paci-entų, bet ir savo pačių, savo šeimos, artimųjų ir bendradarbių sveikata. Pateikė praktinių patarimų (žr. www.ruolia.eu).

VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos in-fekcijų kontrolės skyriaus vedėja Aušra Macijauskienė apžvel-

gė medicininių atliekų tvarkymą reglamentuojančius doku-mentus. Pasidalijo patirtimi ir patarė administratoriams, kaip spręsti atliekų tvarkymo problemas, kurių kyla praktikoje.

Sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų kompetencijų centro Kompetencijų ugdymo organizavimo skyriaus dėstyto-ja Beatričė Rudienė perskaitė pranešimą aktualia tema „Emo-cionalumas slaugos praktikoje: nuo užuojautos iki perdegimo“. Dėstytoja parodė slaugytojų darbo psichologinius momentus, darbuotojų emocijų įtaką slaugymo kokybei ir tarpusavio san-tykiams, patarė, kaip praktiškai spręsti kylančias problemas, susijusias su emocionalumu.

Su minėtais pranešimais galima susipažinti Kompetencijų centro internetinėje svetainėje rubrikoje Naudinga.

2016 m. vasario 18–19 d. Ukrainoje, „Tisovec“ sporto bazėje Karpatų kalnuose, vyko Pirmosios žiemos neatidė-liotinos medicininės pagalbos tarptautinės žaidynės. Jose dalyvavo 23 komandos, tarp jų buvo po vieną komandą iš Lietuvos ir iš Lenkijos. Lietuvai atstovavo VšĮ Kauno mies-to greitosios medicinos pagalbos stotis  – Paramedikų aso-ciacijos-KMPMC komanda: skubiosios medicinos pagalbos slaugos specialistė Irena Malašauskienė, paramedikai Rytis Malašauskas ir Tomas Gurskas, Estijos atstovė slaugytoja Marianna Lezepjakova. Labai džiugu, kad būtent ši koman-da ir tapo žaidynių nugalėtoja.

Dalyvavimas Pirmosiose žiemos neatidėliotinos medici-ninės pagalbos tarptautinėse žaidynėse naudingas, nes pa-sikartojamos bei papildomos medicininės žinios, analizuo-jamos žaidynių metu simuliuotos situacijos. Bend raujant su kolegomis pasidalijama patirtimi.

Užduotys buvo labai tikroviškos, komplikuotos, ska-tinančios gerai pagalvoti prieš priimant sprendimą dėl gy-dymo. Reikėjo spręsti teorinį testą. Naktį vykome į masinę

Sėkmė UkrainojeIrena Malašauskienė

VšĮ Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stotis

nelaimę – sprogimo metu nukrito kalnų keltuvai su žmonė-mis. Dirbome evakuacijos zonoje, gydėme traumą patyrusį pacientą, jį transportavome į automobilį, kuriame toliau tei-kėme ikistacionarinę pagalbą. Keliose užduotyse dirbome su viena iš Ukrainos komandų, pvz., autoįvykio bei sprogimo kareivinėse metu. Sekėsi puikiai. Beje, ši komanda užėmė trečią vietą. Pagalbą teikėme ir trims sušalusiems ir apsinuo-dijusiems benamiams, vyrui, patyrusiam miokardo infark-tą ir nukritusiam iš aukščio, karščiuojančiam vaikui ir nuo mūsų paskirtų medikamentų patyrusiam anafilaksinį šoką, per sprogimą katilinėje apdegusiam vyriškiui. Buvo užduo-čių, kurių metu buvo tikrinama, ar gebame atlikti kai kurias medicinines procedūras, ar esame budrūs ir tinkamai įsiver-tiname aplinkos saugumą. Akivaizdu, kad tik intensyviai treniruojantis, tobulinant teorines žinias, kaupiant patirtį ir gerinant komandinį darbą galima pasiekti pergalę. Dėkoju komandai.

Ačiū tariame rėmėjams: Karaliaus Mindaugo profesinio mo-kymo centrui, Kauno miesto GMPS, Paramedikų asociacijai.

Iš kairės: skubios pagalbos slaugos specialistė Irena Malašauskienė, paramedikas Rytis Malašauskas, slaugytoja Marijanna Lezepjakova, karo paramedikas Tomas Gurskas. (Ryčio Malašausko nuotrauka)

12 Apdovanojimai

Įteiktas garbingas apdovanojimas

LR Prezidento kanceliarijos nuotrauka (autorius R. Dačkus)

Gerbiamos kolegės,Jūsų geras žodis ir šypsena – tarsi pavasario saulės nušviestas žydras dangus. Jis suteikia viltį pakilti iš ligos patalo,

vėl džiaugtis kiekviena diena. Tegu nepritrūksta Jums ištvermės, dvasinės energijos ir gebėjimų vykdyti misiją, kurią pasirinkote savo gyvenime. Švęsdamos šią gražią sukaktį prisiminkite, kad gyvenimo prasmė – tai brangios akimirkos,

praleistos kartu su artimais ir mylimais žmonėmis, tai žinojimas, kad esi reikalingas, tai jausmas, kad tavo gerumas suteikia viltį šalia esančiam. Tegu neišsenka Jūsų širdies turtai, kuriuos dosniai dalijate kitiems.

Jubiliejinių gimtadienių proga širdingai sveikiname

Vilmą Bartusevičienę, VšĮ Kauno klinikinės ligoninės Ginekologijos skyriaus vyresniąją slaugytojąGenę Jakaitienę, VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės psichologę

Virginiją Vilemienę, VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės gydytoją dietologęJolantą Ašembergienę, Nacionalinio vėžio instituto Infekcijų kontrolės skyriaus vedėją

Lietuvos Respublikos Pre-zidentė Dalia Grybauskaitė Vasario 16-osios – Lietuvos valstybės atkūrimo dienos proga už nuopelnus Lietuvai ir mūsų šalies vardo garsini-mą pasaulyje valstybiniais ap-dovanojimais apdovanojo 38 Lietuvos Respublikos ir užsie-nio valstybių piliečius.

Lietuvos didžiojo kuni-gaikščio Gedimino ordino medaliu apdovanota ilgame-tė viešosios įstaigos Respubli-kinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės Universitetinio vaikų ir paauglių skyriaus vyresnioji slaugos administratorė Aldona SEIBUTIENĖ. Šis garbingas apdovanojimas įteikiamas asmenims už uolų ir sąžiningą dar-bą. Aldona Seibutienė yra pirmoji VšĮ Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės darbuotoja, gavusi tokį garbingą apdo-vanojimą.

Aldona Seibutienė yra aukštos profesinės kvalifikacijos slau-gytoja, turinti net 50 metų slaugytojos darbo patirtį. Ji labai mylima ir gerbiama ligoninės mažųjų pacientų dėl savo tak-tiškumo, diplomatiškumo, nuoširdumo, mokėjimo bendrauti, dėmesingumo kiekvienam skyriaus pacientui. Pacientai labai pasitiki, gerbia ir noriai bendradarbiauja su šia puikia specia-liste, nes ji visą savo energiją, rūpinimąsi ir meilę atiduoda savo pacientų gerovei. Aldona Seibutienė jaunuosius pacientus moka įtraukti ir sudominti kūrybine veikla, kiekvieną pacien-tą išklauso ir padeda spręsti jo asmenines problemas. Aldona

Seibutienė nuolatos rūpinasi, kad skyriuje pacientams būtų teikiamos aukščiausio lygio paslaugos ir jie jaustųsi sau-gūs, gerbiami ir mylimi perso-nalo. Todėl Aldona Seibutienė ne tik pati nuolatos kelia savo kvalifikaciją tobulinimosi kur-suose ir respublikinio lygmens konferencijose, bet ir aktyviai prižiūri ir rūpinasi savo sky-riaus kolektyvo kvalifikacijos tobulinimu, darnumu.

Aldona Seibutienė savo iniciatyva ir pastangomis ypač

prisidėjo prie Universitetinio vaikų ir paauglių skyriaus este-tikos ir jaukumo sukūrimo. Dėl jos atkaklumo, ryžtingumo, kūrybinių idėjų Universitetiniame vaikų ir paauglių skyriuje mažiesiems pacientams sukurta namų jaukumą primenanti, meniška, kūrybiška erdvė, kupina originalių sprendimų: sky-riaus sienos dekoruotos menininkų tapybos darbais, sudaryta galimybė žaisti stalo žaidimus, ugdyti meninę saviraišką, stebėti žuvytes dideliame skyriaus akvariume, skambinti pianinu ir kt.

Nepaisant didžiulės darbo patirties, Aldona Seibutienė ne-pavargsta eiti į priekį, siekti geriausio rezultato, palaikyti sky-riuje jaukumą ir žaismingą aplinką, todėl ją labai gerbia ir ver-tina kolegos.

Aldona Seibutienė yra aktyvi Psichikos sveikatos slaugy-tojų draugijos narė, Lietuvos slaugos specialistų organizacijos (LSSO) narė. Lietuvos slaugos specialistų organizacija 2012 m. Aldonai Seibutienei įteikė nominaciją „Metų širdis“.

Mokymai 13

Vardas Pavardė Dalyvio ID

Paulina Abraitienė 0382

Vida Aleksiejūnienė 0443

Anna Aleksiuk 0442

Danguolė Ambrazienė 0500

Nijolė Andrijauskienė 0446

Rimutė Andrukonienė 0555

Zita Andrulienė 0616

Alvyra Antonovienė 0396

Violeta Aranauskienė 0489

Asta Augustauskaitė 0405

Asta Autukevičienė 0499

Diana Baikštienė 0622

Roma Bakienė 0588

Jūratė Bakučionienė 0488

Rita Balandienė 0410

Alė Balčienė 0595

Birutė Baltrusaitienė 0517

Aleksandra Bankauskienė 0561

Ligita Baranauskienė 0428

Natalja Baranova 0627

Audronė Barisienė 0537

Irena Barkovskaja 0646

Ona Bartkuvienė 0460

Daiva Bartuševičienė 0520

Dalia Baškevičienė 0402

Adelė Batavičienė 0543

Marija Baužinskienė 0578

Regina Bielinskienė 0542

Gražina Binderytė 0378

Janina Bivainienė 0423

Ilona Bogušienė 0373

Liucija Borkovska 0417

Lena Brančel 0441

Vida Bružienė 0589

Kazimiera Burbienė 0557

Daiva Burbienė 0602

Julija Burokė 0621

Ivona Butkevič 0647

Dalia Butkevičienė 0486

Regina Butkienė 0620

Vijoleta Butkuvienė 0501

Virginija Būzienė 0374

Natalya Chernenko 0617

Eugenijus Cibulskis 0448

Vitalija Časienė 0399

Danguolė Čeikauskienė 0634

Elytė Čerlinskienė 0439

Jelena Černyšiova 0447

Oksana Česukėnienė 0401

Irena Dabravilskaitė 0368

Gražina Dabužinskienė 0503

Galina Dainienė 0651

Edita Dambrauskaitė 0466

Dalia Daniūnienė 0630

Marytė Daučienė 0511

Ligita Diksienė 0568

Laimutė Dilienė 0548

Danguolė Doršienė 0529

Danutė Dovidavičienė 0367

Jūratė Druskienė 0566

Danutė Dubakienė 0393

Vilija Eidukaitienė 0580

Dalytė Fabijonavičienė 0583

Regina Gabajienė 0514

Aldona Gadliauskienė 0384

Birutė Gaiževskienė 0468

Loreta Gaižutienė 0397

Asta Galbogienė 0603

Alicija Galinienė 0526

Laima Galinytė 0376

Virgilija Gasparavičienė 0419

Reda Gedvilaitė 0482

Ligija Gerdžiūtė 0654

Asta Golubickienė 0521

Aldona Graževičienė 0572

Snieguolė Griciuvienė 0454

Vardas Pavardė Dalyvio ID

Vilma Grikštienė 0505

Alė Gruodytė 0645

Edita Gudanec 0372

Vida Guobužienė 0659

Dana Gurskienė 0464

Danutė Gustaitienė 0461

Jolita Indrašienė 0366

Olga Jagelo 0655

Kristina Jakubovskienė 0394

Zita Janauskienė 0496

Romutė Jančauskienė 0456

Birutė Jankauskienė 0459

Olga Jankauskienė 0492

Edita Jankauskienė 0579

Dalia Januolienė 0538

Ilona Januškienė 0600

Gražina Jasinskytė 0472

Danutė Jasiukaitienė 0462

Zita Jonkienė 0565

Virginija Jonušienė 0592

Audrius Jovaišas 0502

Neringa Jurkūnienė 0481

Audronė Jurkūnienė 0545

Natalija Juškina 0498

Audronė Kairevičienė 0614

Dalija Kajėnienė 0608

Milda Kalnikienė 0567

Rita Kalvelienė 0388

Viliutė Kamarauskienė 0573

Loreta Karalukienė 0570

Elvyra Kardelienė 0524

Jurgita Karlikauskienė 0549

Irena Kasakevičiūtė 0601

Nijolė Kaupaitienė 0485

Virginija Kaupienė 0640

Valentina Kaušakienė 0434

Daiva Kavaliauskaitė 0591

Jolita Kazakevičienė 0361

Lina Kazlauskienė 0590

Violeta Kazlauskienė 0635

Aušra Keibienė 0406

Laima Kiaušienė 0586

Daiva Kirjanova 0515

Rima Klinavičienė 0411

Lina Knistautienė 0518

Ilona Kolaševska 0363

Rūta Kontrimavičienė 0571

Regina Kontrimienė 0577

Zofija Krakienė 0556

Irma Kralikienė 0544

Almita Krasickienė 0574

Vanda Kraujelienė 0506

Ona Krikščiūnaitė 0457

Virginija Kriskuvienė 0415

Audronė Krogertienė 0385

Ana Krukovskaja 0532

Jolanta Kružikaitė 0598

Virginija Kulbienė 0436

Rūta Kuncerienė 0540

Anžela Labanova 0531

Lilija Labutienė 0453

Jekaterina Ladyženko 0611

Violeta Lajauskienė 0487

Jadvyga Lankienė 0409

Adelija Lapėnienė 0575

Nijolė Lapienė 0386

Rima Larinienė 0450

Danguolė Laurinavičiutė 0392

Rima Leikienė 0530

Janina Lekevičiūtė 0644

Asta Lendraitienė 0379

Daiva Levinienė 0375

Lina Liegienė 0613

Jurgita Limbienė 0474

Bronė Linartienė 0648

Vida Liutkuvienė 0491

Vardas Pavardė Dalyvio ID

Zina Lizūnienė 0400

Virginija Loc 0390

Ramutė Lukštienė 0604

Elena Magdėnienė 0403

Liucija Majevskaja 0504

Aušra Makarevič 0391

Kristina Makovskaja 0562

Vilma Mardosienė 0424

Ona Martinkėnienė 0395

Aušra Martinonienė 0587

Vida Matulevičienė 0427

Jurga Matvėjavienė 0606

Česlava Matvejenko 0465

Jolita Mazurkevič 0610

Jolita Mažulienė 0628

Alma Michneenkienė 0469

Aldona Mickevičienė 0507

Meilutė Mincienė 0381

Lilija Minkevič 0495

Ingrida Mitrulevičienė 0413

Janina Mockuvienė 0534

Nijolė Montautienė 0484

Teresa Morgunova 0650

Virginija Morkūnienė 0420

Zita Narkevičienė 0438

Angelė Neteckienė 0483

Anatolij Nikita 0612

Ingrida Noreikaitė 0661

Meilutė Norkuvienė 0512

Nijolė Odimova 0625

Marina Orlova 0638

Rūta Paciūnienė 0398

Laima Pakalnienė 0553

Teresa Paliulienė 0508

Nijolė Pekarskienė 0641

Dalia Perminienė 0560

Ana Petkevičienė 0362

Birutė Petraškienė 0582

Violeta Petrauskienė 0364

Genovaitė Petrikienė 0383

Rita Petruškevičienė 0478

Gražina Pimpičkienė 0547

Jūratė Pinkevičienė 0387

Zofija Pociūtė 0519

Ivona Podlevska 0365

Natalija Poliakova 0536

Vitalija Politienė 0663

Danuta Poninskaja 0652

Vera Popova 0431

Danguolė- Marytė

Pralgauskienė 0605

Dalė Puodžiūnienė 0429

Svetlana Puzonienė 0404

Natalija Racevič 0471

Janina Ragelienė 0452

Audronė Rakauskaitė 0618

Inga Ramaneckienė 0552

Edita Rastenienė 0418

Lina Raugalienė 0422

Auksė Remeikienė 0535

Neringa Remeikienė 0539

Danutė Repčikienė 0609

Vida Repečkaitė 0527

Virginija Repečkienė 0624

Birutė Rimgailienė 0493

Kristina Rimkutė 0509

Laimutė Ročevičienė 0637

Irena Rozenbergerienė 0660

Ramunė Ruckienė 0599

Ana Ruseckaja 0475

Angelė Rusonytė 0455

Laima Sadauskienė 0662

Irena Saldūnaitė 0430

Aldona Saliamonienė 0377

Neringa Satkevičienė 0576

Natalja Saveljeva 0389

Vardas Pavardė Dalyvio ID

Nila Savickienė 0437

Jūratė Savukynienė 0463

Daiva Seibutienė 0623

Žana Selickaja 0449

Tatjana Seliugina 0445

Laimutė Sidaravičienė 0642

Valentina Simonavičienė 0380

Oksana Sinicka 0657

Zina Sinkevičienė 0656

Rimutė Skorupičienė 0458

Valerija Skumbinienė 0546

Violeta Skužinskienė 0416

Renata Slotkutė 0523

Onutė Stacevičienė 0633

Raimonda Stadalnykienė 0444

Alina Starukienė 0551

Jolanta Stasiūnienė 0564

Danutė Stončiuvienė 0636

Virgina Stukaitė 0440

Virgilija Ščerbavičienė 0631

Aldona Šeipūnienė 0425

Estera Šerėnė 0629

Eugenija Šežikienė 0451

Jovita Šležienė 0554

Oksana Šprung 0525

Virginija Štarienė 0477

Irena Tamkevičienė 0467

Marija Tamulionienė 0632

Irina Tamutienė 0550

Jekaterina Terentjeva 0649

Irena Tijūnėlienė 0658

Tatjana Tirlikienė 0581

Dainora Totilienė 0513

Vida Trofimova 0476

Marytė Tumosienė 0412

Ligita Tupalskienė 0643

Virginija Umarienė 0615

Virginija Urbienė 0494

Elena Urbonavičienė 0408

Vida Urbonavičienė 0510

Alvyda Urbutienė 0569

Ramutė Ūsienė 0596

Ayda Vadupalienė 0593

Irma Vaičiulienė 0414

Gerda Vaitekūnienė 0480

Regina Vaitkevičienė 0407

Neringa Vaitkevičienė 0528

Lina Vaitkienė 0435

Dalė Valentienė 0597

Lina Vasaravičienė 0426

Danutė Vaškelienė 0653

Vida Vaškienė 0497

Daiva Veikšrienė 0607

Daiva Venskienė 0516

Danguolė Venskuvienė 0559

Daiva Vežbovič 0522

Dalia Vietrinienė 0473

Regina Viršilienė 0584

Laimutė Vysockienė 0626

Rūta Višinskienė 0433

Gražina Vyšniauskienė 0371

Albina Vyšniauskienė 0585

Birutė Volkovienė 0432

Svetlana Vornik 0541

Irina Voroneckaja 0490

Asta Zablackienė 0594

Romutė Zenkevič 0479

Kristina Zibolienė 0619

Aldona Zitikienė 0533

Jolanta Zonienė 0558

Sigutė Zozienė 0470

Janina Zujienė 0370

Audronė Židonienė 0421

Jūratė Židonienė 0563

Jūratė Žūkienė 0369

Rima Žvinytė 0639

Mokymo „Antibiotikai“ pirmo ciklo, kuris vyks 2016 m. kovo–balandžio mėn., dalyvių sąrašas

14 Mokymai

Antibiotikai1-a tema. Bakterijų rezistentiškumo antibiotikams priežastys ir problemos.

Slaugytojų vaidmuo antibiotikų vartojimo valdyme

Rasa Marinskienė, Vilniaus kolegijos Sveikatos priežiūros fakultetas

Antibiotikai – bakterijų ir grybelių gaminamos medžia-gos, galinčios sunaikinti arba nuslopinti mikroorganizmus. Šis reiškinys žinomas nuo senų laikų. Senovės egiptiečiai dė-davo supelijusios duonos kompresus ant infekuotų žaizdų. 1928 m. Alexanderas Flemingas, bakteriologijos profesorius iš Šv. Marijos ligoninės Londone, atrado pirmą tikrą antibio-tiką – peniciliną. 1940 m. pasauliui pristatytas penicilinas vertinamas kaip vienas didžiausių žmonijos laimėjimų. Iki tol medikai neturėjo veiksmingų vaistų gydyti tokioms in-fekcijoms kaip plaučių uždegimas, gonorėja, reumatas. Dau-gybė pacientų mirdavo nuo sepsio, išsivysčiusio įsipjovus, įsibrėžus, ar kitokių žaizdų. Medikų galimybės padėti buvo menkos, belikdavo tik laukti ir tikėtis [8]. Atradus penicili-ną prasidėjo antibakterinių vaistų era. Per kelis dešimtme-čius susintetinta daugiau kaip 100 skirtingų antibakterinių vaistų, išgelbėjusių daugybės žmonių gyvybių. Manyta, kad kova su mikroorganizmais laimėta ir infekcinės ligos pama-žu išnyks [1].

Nuo penicilino atsiradimo medicinoje praėjo 75 m. Kas naujo antibiotikų pasaulyje? „Tyla prieš audrą“ – taip vadina dabartinę situaciją specialistai [2]. Paaiškėjo, kad mikroor-ganizmai sugeba prisitaikyti prie naujų sąlygų – bakterijos evoliucionuoja, t. y. įgyja apsauginius mechanizmus prieš ilgą laiką sėkmingai vartotus antibiotikus. Jų atsparumas antibakteriniams vaistams didėja ir tiesiogiai priklauso nuo jų vartojimo ir kiekio [1, 2].

A. Flemingas nurodė, kad bakterijos, reaguodamos į an-tibiotikus, ypač juos vartojant mažomis dozėmis, ilgainiui įgyja atsparumą, tačiau šiam perspėjimui nebuvo skiriama deramo dėmesio. Nuolat sukuriami ir vartojami naujų rū-šių antibiotikai dangstė didėjančio atsparumo antibiotikams problemą ir leido tikėtis, kad šie atradimai visuomet bus spartesni už mikroorganizmų gebėjimą modifikuotis [2, 13]. Tyrimai parodė, kad kai kurių bakterijų atsparumas anks-tesniems antibiotikams išsivystė po keleto dešimtmečių, o naujiesiems, pvz., linezolidui (skiriamas esant antibiotikams atspariam Staphyloccocus aureus, pvz., sepsio atveju) – po dvejų metų. Farmacijos kompanijoms nenaudinga investuoti į naują vaistą, kai po 2–5 metų jis tampa neveiksmingas [3].

Taigi, pagrįstai nuogąstaujama, kad galime sulaukti anti-biotikų eros pabaigos, kad ateityje nebeturėsime veiksmingų antibiotikų tam tikroms infekcijoms gydyti, padaugės inter-vencinės medicinos komplikacijų. Sparčiai augantį mikroor-ganizmų atparumą antibiotikams Pasaulio sveikatos organi-zacija (PSO) paskelbė visuotine viešosios sveikatos krize [5].

Kovoti su atsparumu sunku, nes trūksta žinių apie atspa-rumo vystymosi mechanizmus ir plitimą. Atsparių antibio-tikams bakterijų atsirado ne vakar ir net ne tada, kai buvo pradėtas vartoti penicilinas. Bakterijos egzistavo biosferoje jau prieš milijonus metų, dar iki atsirandant žmogui. Ir vi-sada tarp jų buvo rūšių, kurios gamino biologiškai aktyvias medžiagas, galinčias skatinti arba slopinti gretimai esančių

bakterijų gyvybingumą. Jos turi daugybę mums nežinomų genų, kurie gali aktyvuotis ir vienaip ar kitaip inaktyvinti antibiotiką. Atsparumas išsivystyto ir dėl mutacijų [12].

Bakterijos – kaip ir žmogus – genetinę informaciją per-duoda palikuonims. Pagrindinis skirtumas, kad bakterijų generacijos trukmė matuojama minutėmis. Tai reiškia, kad per 24–48 val. jos gali išauginti daugybę kartų. Vartojant antibiotikus, dauguma atsparumo neturinčių bakterijų žūs-ta, tačiau išlikusi gyvybinga mažoji dalis savo atsparumą perduoda milijonui palikuonių. Genetinė informacija apie atsparumą perduodama ne tik tos pačios rūšies palikuonims. Kai kurie atsparumo genai yra pernešamuose genomo ele-mentuose (plazmidėse), kurie gali būti perduodami iš vienų bakterijų kitoms bakterijų rūšims. Tai vadinamoji horizon-tali genų pernaša. Ji ir yra pagrindinė atsparumo plitimo tarp bakterijų priežastis [12]. Taip antibiotikams atsparios gyvulių bakterijos atsparumą užtikrinančią genetinę infor-maciją gali perduoti bakterijoms, gyvenančioms žmonėse [1]. Besidalydamos genetine informacija, bakterijos gali sukurti tokį genų rinkinį, kuris užtikrina jų atsparumą daugeliui arba visiems tos pačios klasės, ar tam tikrais atvejais – net daugelio klasių antibiotikams. Pasireiškia dauginis atparu-mas antibakteriniams vaistams.

Bakterijų atsparumo antibakteriniams vaistams mechaniz-mai:1) bakterijos pradėjo gaminti fermentus, kurie suardo anti-

biotiko struktūrą ir padaro juos nebeveiksmingus;2) atsirado pokyčių bakterijų membranose ir antibiotikai ne-

begali patekti į vidų ir paveikti mikroorganizmų; 3) dėl mutacijų bakterijose pasikeitė taikinys, į kurį buvo

nukreiptas antibiotiko poveikis, todėl vaistai tampa nebe-veiksmingi.Pastaruoju metu medikams skirtuose leidiniuose rašoma

apie A grupės beta hemolizinių streptokokų (vieni pagrindi-nių faringotonzilito sukėlėjų) naujas savybes. Jie ne tik sugeba sudaryti bioplėves ir taip apsisaugoti nuo antibiotikų. Aprašy-tas streptokokų gebėjimas prasiskverbti į viršutinių kvėpavi-mo takų gleivinės ląsteles. Tai naujos, intraląsteliniams pato-genams būdingos savybės, todėl įprastinis gydymas penicilinu ir cefalosporinais tampa nebeveiksmingas [6, 7].

Didėjantį mikroorganizmų atsparumą antibiotikams le-mia keletas veiksnių [1, 2, 3, 5]:1. Netinkamas (neracionalus) antibiotikų skyrimas: ne pagal

poreikį, be mikrobiologinio pagrindimo, esant virusinei infekcijai, per dažnai, netinkamai parenkami (per plataus spektro), per mažomis dozėmis, per mažais kursais, netin-kamas vartojimo būdas.

2. Netinkamas (neracionalus) vartojimas: nesilaikoma gy-dymo režimo (gydymas antibiotikais nutraukiamas vos sulaukus pagerėjimo požymių), nesilaikoma reikiamų in-tervalų tarp dozių, antibiotikai vartojami savavališkai, be gydytojo recepto.

Mokymai 15

3. Atsparios bakterijos į žmogaus organizmą gali patekti per maisto grandinę, vandenį arba tiesioginį sąlytį iš galvijo į žmogaus organizmą. Gyvulininkystėje suvartojama iki 50  proc. visų pasaulyje pagaminamų antibiotikų [2, 1]. Vaistai skiriami konkrečiam pacientui, o gyvuliai, paukš-čiai masiškai ir reguliariai šeriami, lesinami arba girdomi vandeniu su antibiotikų priedais. Levomicetino – rezervi-nio plataus spektro antibiotiko – randama pieno produk-tuose. Susirūpinimą kelia didėjantis veterinarijoje naudo-jamų 3-ios ir 4-os kartos cefalopsporinų, fluorchinolonų kiekis. Šie antibiotikai priskiriami prie ypač svarbių anti-biotikų, būtinų sveikatos priežiūrai [2]. Mažos antibiotikų dozės veikia kaip gyvulių augimo stimuliatoriai ir buvo naudojamos kaip papildas su gyvulių pašarais. Nustatyta, kad 12 mg antibiotikų kilogramui pašaro JAV mastu per metus sutaupo 900 mln. kilogramų pašarų. Toks milžiniš-ko masto antibiotikų vartojimas sukelia atsparumo genų plitimą. Blogiausia, kad antibiotikams atsparios gyvulių bakterijos atsparumą užtikrinančią informaciją gali per-duoti bakterijoms, gyvenančioms žmonėse. Nustačius ryšį tarp antibiotikų naudojimo gyvulininkystėje ir atsparių bakterijų plitimo tarp žmonių, ši praktika Europos Sąjun-gos šalyse buvo uždrausta [15].

4. Išaugusi žmonių migracija visame pasaulyje, turizmas lemia ne tik skirtingų pasaulio kraštų pasikeitimą jiems nebūdingomis bakterijomis, bet ir padeda atsparioms pa-dermėms keliauti iš vienos šalies į kitą. Netgi į ekonomiš-kai stiprias šalis, kurios tinkamai vykdo prevencines pro-gramas ir politiką, gali būti įvežta antibiotikams atsparių

bakterijų [2]. Vykstant pasaulinei globalizacijai yra didelė grėsmė užsikrėsti antibiotikams atspariomis tuberkuliozės bakterijomis. Kai kuriose šalyse vietoj vandentiekio ir nuo-tekų tvarkymo bei geriamojo vandens kokybės gerinimo žarnyno infekcijų problema sprendžiama masiškai varto-jant plataus spektro antibiotikus ir sudaromos sąlygos vys-tytis atsparioms bakterijoms ir jas paskleisti iš šalies į šalį ar net kitą žemyną.

5. Padidėjęs vyresnio amžiaus nusilpusio imuniteto žmonių skaičius, sergančiųjų lėtinėmis ligomis ilgaamžiškumas, di-dėjantis invazinių procedūrų panaudojimas diagnostikai ir gydymui, platus dezinfektantų naudojimas buityje.

6. Didėjantis aplinkos užterštumas. Nurodoma, kad aplin-kos užterštumas sunkiaisiais metalais gali prisidėti prie atsparumo antibiotikams plitimo. Žinoma, kad kartu su atsparumą sunkiesiems metalams sidabrui ir gyvsidabriui užtikrinančiais genais gali būti perduodami ir genai, už-tikrinantys atsparumą ampicilinui bei chloramfenikoliui (levomicetinui) [15].

7. Antibiotikų patekimas į nuotekų vandenis iš ligoninių, gy-vulininkystės, paukštininkystės kompleksų ir kt.Antibiotikai yra ne tik medicininis, bet ir biologinis gink-

las, veikiantis ne tik sergančiojo organizme. Dėl savo biolo-ginio poveikio antibiotikoterapija veikia aplinką, ją keisdama ir sukeldama rezistentiškumo problemų dar nesergantiems asmenims [4]. Atsparios antibakteriniam gydymui bakterijos gali būti perduodamos tiesioginio kontakto būdu nuo žmo-gaus žmogui, nuo gyvūno kitam gyvūnui ar žmogui, netiesio-giai per maistą, vandenį, orą, mėšlu tręšiamą dirvožemį ir kt.

1. Ką vadiname dauginiu bakterijų atsparumu antibiotikams?

a) bakterijų atsparumą keliems antibiotikams b) bakterijų atsparumą daugeliui arba visiems tos

pačios klasės antibiotikams c) bakterijų atsparumą daugelio klasių antibiotikams d) visi išvardyti atsakymai

2. Kaip atsparios antibiotikams bakterijos iš galvijų, kiaulių, paukščių ir kitų gyvūnų gali patekti į žmogaus organizmą?

a) tiesioginio kontakto būdu b) per maisto produktus c) per vandenį d) visi išvardyti atsakymai

Mokymų 1-mo ciklo1 temos „Bakterijų rezistentiškumo antibiotikams priežastys ir problemos“

Dėmesio! Teisingo atsakymo raidę (raides) apveskite raudonos spalvos rašikliu.

Klaus imai

3. Kur daugiausia suvartojama antibiotikų? a) intensyviosios priežiūros skyriuose b) visuomenėje c) vidaus ligų skyriuose d) visi išvardyti atsakymai

4. Kaip vadinama dabartinė situacija, susijusi su augančiu mikroorganizmų atsparumu antimikrobiniams vaistams?

a) antibiotikų eros pabaiga b) „tyla prieš audrą“ c) visuotine viešosios sveikatos krize d) visi išvardyti atsakymai

Kirpimo linija

Kirpimo linija

Užduotis. Parašykite, ko siekiama antibiotikų vartojimo valdymo programomis (ASP)?

…………………………………………………………………………………………………………………………

…………………………………………………………………………………………………………………………

Mokymai16

Daugiausia antimikrobinio atsparumo rizikos veiksnių koncentruojasi sveikatos priežiūros įstaigose. Čia nuolat susi-renka mažesnio imuniteto lėtinėmis ligomis sergantys pacien-tai, atliekama daugybė invazinių procedūrų, kai kada pacien-to organizme paliekami instrumentai, kateteriai, yra daugybė paviršių, kuriuos liečia gydytojai, slaugytojai, pacientai, jų šeimos nariai, studentai, valytojai bei pagalbiniai darbuotojai. Dauguma infekcijų plinta būtent per rankų kontaktą. Nuro-doma, kad ant dažnai liečiamų paviršių intensyviosios prie-žiūros skyriuose galima rasti nuo kelių šimtų iki daugiau nei 10 000 infekcinių bakterijų kolonijų [2]. Pasauliniu lygme-niu atliktas tyrimas su 13 000 tiriamųjų pacientų imtimi pa-rodė, kad užsikrėtimo hospitaline infekcija (HI) rizika didėja priklausomai nuo gydymo trukmės. HI užsikrėtė 70 proc. savaitę ir ilgiau intensyviosios priežiūros skyriuje gydytų pa-cientų. Iš pacientų, intensyviosios terapijos skyriuose pralei-dusių parą ir trumpiau, užsikrėtė tik 32 proc. [2]. Nepaisant griežtų infekcijų kontrolės priemonių, kurių laikosi medikai, pacientų, užsikrėtusių ligoninėje, daugėja. Specialistai atvirai kalba, kad šioje srityje yra labai daug ką nuveikti. Pateikiama pavyzdžių, kada medikas elgiasi neprofesionaliai, nedezinfe-kavęs rankų, eina nuo vieno paciento prie kito arba vaikšto iš vieno kabineto į kitą, mūvėdamas tas pačias vienkartines pirštines. Stinga infekcijų kontrolės specialistų.

Didėjantis bakterijų atsparumas, augantis hospitalinės infekcijos atvejų skaičius ir dėl to didėjančios išlaidos verčia peržiūrėti esamus infekcijų plitimo prevencijos metodus. Ir jeigu anksčiau prevencijos rekomendacijos didžiausią dėmesį skyrė MRSA (Methicillin – resistant Staphylococcus aureus –

meticilinui atsparus auksinis stafilokokas) atvejams nustatyti, izoliuoti ir kitoms specialioms priemonėms, tai dabar pre-vencijos tendencijos keičiasi – griežtinami bendros higienos standartai, rankų higiena [10].

Vis dėlto specialistai nurodo, kad antibiotikų daugiausia suvartojama visuomenėje, o ne ligoninėse. Visose Europos šalyse auga visuomenės vartojamų antibiotikų kiekis. Plačiau-siai vartojami penicilinai [2].

Kovojant su vaistams atsparių infekcijų plitimu svarbi prevencijos priemonė yra mikroorganizmų atsparumo an-tibiotikams stebėsena. Pagal PSO, tai yra vienas pagrindinių dalykų, kuriant strategijas suvaldyti didėjantį atsparumą an-tibiotikams. Šiuo metu Europoje jau yra sukurtas stebėsenos tinklas, sistema, teikianti kokybiškus duomenis ir leidžianti pamatyti atsparumo antibiotikams dinamiką bei problemos mastą [2, 13].

Mikroorganizmų atsparumo stebėjimas yra svarbi antibioti-kų vartojimo valdymo programų dalis. Šiomis programomis siekiama optimizuoti infekcijų gydymą antibiotikais, gerinti sveikatos priežiūros kokybę ir saugą, mažinti galimybes bakte-rijų rezistentiškumui vystytis tiek paciento, tiek bendruomenės lygmeniu ir su tuo susijusias nereikalingas išlaidas. Antibiotikų vartojimo valdymo programos rekomenduoja, kaip parinkti optimalius antibiotikus, kokiomis dozėmis ir kokiu būdu juos vartoti, kokia turėtų būti gydymo antibiotikais trukmė [2, 14].

Vienas svarbus, bet nepripažintas ir iki galo neišnaudojamas antibiotikų vartojimo valdymo dalyvis yra slaugytojas. Nors slaugytojo vaidmuo nėra įvardytas antibiotikų valdymo pro-gramų taikymo bei valdymo gairėse ir nėra apibrėžtas medici-

Mokymų „Antibiotikai“ 1-mo ciklo dalyvio kortelė

Vardas

Pavardė

Dalyvio numeris (ID)

Adresas ir telefonas

Pasitikrinkite, ar teisingai užrašėte savo mokymo dalyvio (ID) numerį. Atsakymus su įrašytais ID siųskite į Sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų kompetencijų centrą

iki 2016 m. balandžio 5 d. adresu: Mokymai „Antibiotikai“, Sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų kompetencijų centras, Rugių g. 1, LT-08418 Vilnius. Atsakymų išsiuntimo data tikrinama pagal pašto spaudą.

Atsakymai, išsiųsti vėliau nei 2016 m. balandžio 5 d., nebus tikrinami. Jeigu atsakymus Jums patogiau patiems atnešti į Sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų kompetencijų centrą,

palikite juos I aukšte kabinete „Informacija“ arba įdėkite į atsakymų dėžutę I aukšte prie skelbimų lentos.

Kirpimo linija

Kirpimo linija

SVARBU! Visi mokymų „Antibiotikai“ dalyviai siųsdami atsakymą kortelėje privalo nurodytoje vietoje priklijuoti Vilniaus kolegijos logotipą. Jį rasite žurnalo 3-iame viršelyje. Jį iškirpkite ir priklijuokite nurodytoje vietoje. Be šio logotipo Jūsų atsakymai negalios!

Logotipovieta

1

Mokymai 17

ninėje literatūroje, slaugytojas visuomet atliko daug funkcijų, svarbių sėkmingam antibiotikų vartojimo valdymui. Kadangi slaugytojas šalia paciento būna nuolat, jo pozicija idealiai lei-džia sėkmingai vykdyti antibiotikų valdymo programą hospita-linėje aplinkoje. Bendruomenės slaugytojas per sveikatos mo-kymą turi galimybių ugdyti bendruomenės higienos įgūdžius, supratimą, kad virusinės ligos negydomos antibiotikais [9, 11].

Suprasdamas pasaulines atsparumo antibiotikams grėsmes ir profesijos galimybes, leidžiančias dalyvauti valdant antibioti-kų vartojimą, slaugytojas turėtų: • nuolat atnaujinti žinias apie antibiotikus ir naujausias moks-

lo įrodymais pagrįstas slaugos praktikas, • kritiškai peržiūrėti savo atliekamas medicininės priežiūros

technikas, kad jos maksimaliai atitiktų įrodymais pagrįstos gerosios praktikos standartus,

• stebėti, pastebėti ir keisti savo netinkamus įpročius ir po-žiūrį,

• griežtai laikytis higienos normos reikalavimų, • užtikrinti, kad pacientas gautų ir (ar) vartotų antibakteri-

nius vaistus pagal rekomendacijas, būtų laikomasi vaistų vartojimo režimo, nurodytos trukmės,

• stebėdamas bendrą paciento būklę, labiau įsitrauktų į anti-biotikoterapijos veiksmingumo ir saugumo stebėjimą,

• mokyti, šviesti pacientus, jų šeimos narius, bendruomenę apie neteisingos antibiotikoterapijos žalą, antibiotikų varto-jimo režimo laikymosi svarbą ir kt.,

• ugdyti pacientų ir bendruomenės higienos įgūdžius. Nors slaugytojai neturi teisės išrašyti antibiotikų recepto ir

galbūt jaučiasi neturintys užtektinai žinių, didėjantis slaugytojų suvokimas apie antimikrobinių vaistų vartojimą, antibiotiko-terapijos poveikį infekcijų baigtims ir pasaulines grėsmes bei bendradarbiavimas su kitais sveikatos priežiūros specialistais labai prisidėtų gerinant antimikrobinio gydymo valdymą [11].

Literatūra1. Mačiulaitis R. Racionalaus antimikrobinių vaistų (antibiotikų) vartojimo

principai.2. Čaplinskas S., Andziukevičiūtė J. Mikroorganizmų atsparumas ir

infekcijos. Tyla prieš audrą. Lietuvos bendrosios praktikos gydytojas, 2012, spalis (t. 16, Nr. 8).

3. Narkevičiūtė I. Bakterijų atsparumo antibiotikams problemos. Gydymo menas, 2008; 9 (156).

4. Mačiulaitis R. Viršutinių kvėpavimo takų infekcinės ligos: racionalus antibakterinis gydymas. Gydymo menas, 2008 05 05.

5. Antibiotikų vartojimo ypatumai sergant viršutinių ir apatinių kvėpavimo takų, odos minkštųjų audinių bei vidurinės ausies infekcijomis. Internistas, 2015; 09 (156).

6. Senos infekcijos – nauji sukėlėjai. Kaip gydyti? Internistas, 2014;2 (139)7. Šiuolaikinė ūminio faringotonzilito diagnostika ir gydymas. Internistas,

2013; 7 (134).8. Fleming A. Discovery and Development of Penillin-landmark-American

Chemical Society. Prieiga: http://www.acs.org/content/acs/en/education/whatischemistry/landmarks/flemingpenicillin.html 2015 01 15.

9. Ellie J. C. Goldstein. The Critical Role of the Staff Nurse in Antimicrobial Stewardship-Unrecognized, but Already There. Clinical Infectious Diseases. Oxford Journals, 2015 08 15.

10. Valintėlienė R. Infekcijų paplitimas ir prevencija ilgalaikės slaugos ir globos įstaigose. Visuomenės sveikata, 2012, 3(58).

11. Edwars R., Drumright, Kiernan M., Holmes A. Covering more Territory to Fight Resistance: Considering Nurses Role in Antimicrobial Stewardship. J Innfect Prev. 2011 January; 12 (1).

12. Atsparios antibiotikams bakterijos – galvosūkis ateities mokslininkams. Prieiga: http://www.technologijos.lt/n/mokslas/biotechnologijos/S-23617/straipsnis/Atsparios-antibiotikams-bakterijos--galvoskis-ateities-mokslininkams

13. Valintėlienė R. Antimikrobinio atsparumo situacija Europoje ir Lietuvoje. Antibiotikų vartojimo stebėsena – svarbus AMR problemos valdymo elementas, 2015-12-07. Prieiga: http://www.hi.lt/uploads/pdf/naujienos/2016-01-11/2015-AB-ASPI%20stebesena_RV.pdf

14. Core Elements of Hospital Antibiotic Stewardship. Center for Disease control and prevention. Prieiga: http://www.cdc.gov/getsmart/healthcare/implementation/core-elements.html

15. Daugelavičius R. Dauginis atsparumas antibiotikams: Kaip XXI amžiuje gintis nuo ligas sukeliančių bakterijų. Prieiga: http://gamta.vdu.lt/bakalaurai/pop_straipsniai/antsparumas_antibio/atsparumas_antibio.htm

Žodis gydo, žodis žeidžia

Informacinės technologijos, informacinės komunikacijos, informacinė visuomenė, informacinės sistemos, informacinis lapelis, informacinis telefonas, informacinis leidinys…

Viešojoje erdvėje tiek daug informacijos apie informaci-nius, ji tokia įvairi, todėl vis dar jaučiame informacijos stoką:

Kaip vis dėlto kirčiuoti būdvardį informacinis?Šis klausimas aktualus vartojant ir kitus tarptautinius žo-

džius su priesaga -inis: pensinis, chirurginis, avarinis, opera-cinis, demokratinis, demonstracinis, aritminis, cirkuliacinis, difterinis, farmacinis, infekcinis, konsultacinis, kvalifikacinis, psichiatrinis, reanimacinis, registracinis, vizitacinis...

Medikų kalboje ypač daug tarptautinių žodžių su nekir-čiuojama priesaga -ija. Visi jie yra pirmosios kirčiuotės, t. y. visuose linksniuose išlaiko pastovią kirčio vietą. Todėl net pri-dėjus priesagą -inis, kirčio vieta lieka ta pati, t. y. nenušoka į priesagą. Todėl lengva prisiminti:

informãcija – informãcinispeñsija – peñsinischirùrgija – chirùrginisavãrija – avãrinis

Informãcinis ar informacnis?Diana Žėkienė

Vilniaus kolegijos Sveikatos priežiūros fakultetas

operãcija – operãcinisTaigi ir demokrãtinis, adaptãcinis, demonstrãcinis,

artminis, cirkuliãcinis, akušèrinis, diftèrinis, anestèzinis, farmãcinis, infèkcinis, konsultãcinis, disertãcinis, inhaliã-cinis, kvalifikãcinis, psichiãtrinis, reanimãcinis, registrã-cinis, vizitãcinis...

Aišku, yra kelios išimtys, tačiau jos paprastai mums neke-lia dviprasmiškų problemų: partinis, kolonijinis, serijinis, li-nijinis, premijinis, stadijinis. Šie žodžiai ir kirčiuojami kitaip, pagal antrąją kirčiuotę, t. y. vienaskaitos įnagininko ir dau-giskaitos galininko formose kirtis iš priesagos šoka į galūnę:

partnis, partiniù, partiniùs,kolonijnis, kolonijiniù, kolonijiniùs,serijnis, serijiniù, serijiniùs,linijnis, linijiniù, linijiniùs,premijnis, premijiniù, premijiniùs,stadijnis, stadijiniù, stadijiniùs.Tiek šį kartą informãcijos apie informãcinius. Paprasta ir

reikalinga. Juk kaip sakė Šarlis Morisas Taleiranas, „Kas valdo informãciją – tas valdo pasaulį“.

Lietuvos medicinos biblioteka pristato18

Gerbiami žaidimo-loterijos „Jūsų žinios – mūsų dovana“ dalyviai!Dėkojame visiems už aktyvų dalyvavimą žaidime-loterijoje. Burtų keliu prizus laimėjo šie žurnalo skaitytojai:

Vaiva Čepytė (internetu)Vida Dambrauskienė (Kaunas)

Dana Gurskienė (Lentvaris)Zita Gecevičienė (Anykščiai)

Audronė Židonienė (Melioratorių gatvė)

Širdingai sveikiname laimėtojus. Prašome susisiekti telefonu 8 686 51 906 su žaidimo rengėjais ir susitarti, kokiu jums patogiu būdu galėtume įteikti prizus.

Lietuvos medicinos bibliotekos knygų lentyna

Parengė Janina Valančiūtė, Lietuvos medicinos biblioteka

Šias knygas skaitymui galite pasiskolinti iš Lietuvos medicinos bibliotekos.

Daugiau informacijos apie leidinių išdavimą į namus Naudojimosi biblioteka taisyklėse www.lmb.lt > paslaugos arba tel. (8-5) 261 7796 (Abonementas)

Jūsų nuostabioji imuninė sistema : kaip saugomas jūsų kūnas / sudarė Japonijos imunologų draugija. - [Vilnius], [2012]. - 71, [1] p.

Tai plačiajam skaitytojų ratui skirtas Japonijos imunolo-gų draugijos mokslo populiarinimo leidinys, kuriame labai paprastai ir aiškiai aprašoma, kaip veikia organizmo imuninė sistema. Populiariai aiškinama, kas saugo mūsų organizmą, kodėl kartais sergame vienokia ar kitokia liga, kada ir kodėl reikia skiepytis ir kt.

Imuninė sistema – būdas apsisaugoti nuo bakterijų ir mi-kroorganizmų – yra tiesiog tobula. Ji sudaryta iš daugybės darniai dirbančių molekulių ir ląstelių, saugančių organizmą nuo svetimkūnių įtakos. Imuninė sistema savo darbą atlieka taip veiksmingai, kad mes net nepastebime, kaip tai vyksta.

Knygoje pasitelkiant vaizdžias iliustracijas skaitytojas su-pažindinamas, kas nutinka, kai ta veikla sutrinka. Mokomojo pobūdžio turinys derinamas su lengvai prieinama forma, taip stengiantis paskatinti skaitytoją domėtis imunologija.

Taip, tu gali! : asmenų po nugaros smegenų pažeidimo savipriežiūros vadovas / parengė Margaret C. Hammond, Stephen C. Burns. - Kaunas, 2005. - 231, [1] p.

Knygoje dėstomos pagrindinės problemos, su kuriomis susiduria žmonės, patyrę nugaros smegenų pažeidimą, ir jų sprendimo keliai. Aprašoma, kaip po nugaros smegenų pa-žeidimo išlikti savarankiškam ir nepriklausomam, nes sava-rankiškumas – valingoji asmenybės savybė, pasireiškianti ge-bėjimu sisteminti, planuoti, reguliuoti ir aktyviai įgyvendinti savo veiklą be išorinio vadovavimo.

Savipriežiūros vadove skaitytojas ras informacijos apie stu-buro anatomiją ir fiziologiją, alternatyviąją mediciną, treni-ravimąsi, skausmą, piktnaudžiavimą vaistais ar kitomis me-džiagomis ir daugelį kt. dalykų, susijusių su nugaros smegenų pažeidimu. Pateikiama praktinių žinių apie medicinines, psi-chologines, socialines, darbingumo problemas.

Leidinio pabaigoje yra sąrašas įstaigų ir organizacijų Lietu-voje, į kurias pacientai gali kreiptis.

Lietuvos medicinos biblioteka pristato 19

Vasario 11 d. Lietuvos medicinos bibliotekoje atidaryta tautodailininko Petro Liubomiro Šerkšnio (1946–2012) dar-bų paroda. Menininko 70 metų sukakties proga parengtoje parodoje galima susipažinti su dar neeksponuotais autoriaus pastelės darbais.

Tautodailininko Petro Liubomiro Šerkšnio darbų paroda

Janina Valančiūtė, Lietuvos medicinos biblioteka

Petras Liubomiras Šerkšnys gimė 1946 m. Vilniuje. Jau-nystėje yra grojęs mušamaisiais instrumentais ansamblyje „Estradinės melodijos“, orkestre „Trimitas“, dirbo šaltkalviu, fotografu gamyk loje, vėliau techninės informacijos inžinie-riumi Santariškių klinikinėje ligoninėje, muzikos mokytoju Vilniaus Balio Dvariono muzikos mokykloje. 1988–1991 m. buvo Nemenčinės kultūros namų direktorius. Nepriklauso-mybės metais grojo mušamaisiais Lietuvos kariuomenės or-kestre. Nuo 1979 m. lankė dailės studiją „Paletė“. Dalyvavo studijos, taip pat zoninėse ir respublikinėse liaudies meno parodose. 1988 m. įstojo į Lietuvos liaudies meno draugiją (dab. Lietuvos tautodailininkų sąjunga). P. L. Šerkšnio kū-rybinis palikimas – architektūriniai peizažai, natiurmortai, portretai, gamtos vaizdai, eskizai, paveikslų nuotraukos.

Parodą apžiūri Algirdas Čiukšys, kartu su parodos autoriumi dirbęs Nemenčinės kultūros namuose.

Sūnus Ruslanas pristato parodą. Šalia Lietuvos medicinos bibliotekos Informacijos skyriaus vedėja Regina Vaišvilienė.