2019 m.VEIKLOS REZULTATAI

1 prioritetas:

DARNI, ATSAKINGA

IR SVEIKA VISUOMENĖ

SKURDO IR SOCIALINĖS ATSKIRTIES MAŽINIMAS

34 proc. padidėjo vidutinė senatvės pensija 2019 m., palyginti su2016 m. Vidutinė senatvės pensija 2020 m. turintiems būtinąjį stažą

turėtų siekti 399 eurus.

2020 m. minimalioji mėnesinė alga padidinta iki 607 eurų.

8 proc. nuo 2020 m. padidinta priemokų riba – nuo 238 iki257 eurų mažų pensijų gavėjams.

2020 m. tikslinių kompensacijų bazė padidėjo nuo 114 iki 117 eurų

(gaus virš 93 tūkst. neįgaliųjų), šalpos pensijų bazė – nuo 132 iki 140

eurų (gaus apie 60 tūkst. asmenų).

PAGALBA ŠEIMOMS IR NEĮGALIESIEMS

2020 m. universali išmoka vaikui

padidinta iki 60 eurų per mėn.,

papildomai skiriama išmoka neįgaliems

vaikams bei gausiose ar

nepasiturinčiose šeimose augantiems

vaikams - 40 eurų per mėn.

2019 m. patvirtintas Bazinių paslaugų

šeimai paketas. Įvesta šeimos kortelė.

Nemokamam maitinimui reikalingiems

produktams įsigyti skirta lėšų suma

padidėjo apie 25 proc., o mokinio

reikmenims įsigyti – apie 33 proc.

2020 m. pradedamas visuotinis

nemokamas priešmokyklinukų ir

pirmokų maitinimas.

Įgyvendinti svarbūs darbai: negalios

nustatymo pakeitimai, kuriais pakeisti

asmens savarankiškumo vertinimo

kriterijai; pakeista neįgaliųjų aprūpinimo

techninės pagalbos priemonėmis ir šių

priemonių įsigijimo išlaidų

kompensavimo tvarka, įtrauktos naujos

techninės pagalbos priemonės;

patobulinta specialiųjų poreikių

nustatymo sistema.

Asmeninio asistento paslauga

teikiama negalią turintiems asmenims

(bandomasis projektas).

Individualizuota paslauga

Paslaugų šeimoms ir vaikams

plėtra

Padidinti vaiko pinigai

Neįgaliųjų integracija

DĖMESYS SVEIKATOS APSAUGAI

Elektroniniu

būdu išrašoma

96 proc.

kompensuoja-

mųjų vaistų

receptų.

Priemokų už

vaistus ir

medicinos

pagalbos

priemones

suma

sumažėjo apie

27 proc.

(pacientai

sutaupė apie

15 mln. eurų).

Gydytojų ir slaugytojų vidutinis darbo

užmokestis, palyginti su 2018 m.,

padidėjo 13 proc.

Pirminės ambulatorinės asmens sveikatos

priežiūros paslaugoms skirtos lėšos padidėjo

2019 m. - 19,6 proc. (2018 m. – 17,7 proc.),

t. y. dalis nuo visų lėšų, skirtų asmens

sveikatos priežiūros paslaugoms.

Sutrumpėjo

eilės pas

šeimos

gydytoją: per

7 dienas

pateko

89 proc.

asmenų.Pacientų transportavimui užtikrinti, kad jie

laiku patektų į klasterines ligonines,

įstaigoms paskirstyta 110 GMP automobilių.

ORO TARŠOS MAŽINIMAS

Atnaujintas Gerosios žemės ūkio

praktikos kodeksas, pradėtas

taikyti mechanizmas, skatinantis

rinktis mažiau taršias judumo

priemones, vykdytas daugiabučių

namų vidaus šildymo ir karšto

vandens sistemų modernizavimas –

mažoji renovacija.

Į atmosferą išmesta 1 proc.* daugiau

išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių

dujų. Teigiama yra tai, kad šis padidėjimas

mažesnis, nei buvo planuota.

* Lietuvoje 2017 m., palyginti su 2016 m. (2019 m. gautais duomenimis).

2 prioritetas:

ŠVIETIMO, KULTŪROS IR

MOKSLO PASLAUGŲ

KOKYBĖS BEI

EFEKTYVUMO DIDINIMAS

ŠVIETIMO IR MOKSLO KELIU

Patvirtinta integruota

Lituanistinio švietimo

programa, skirta pasirengti

vaikų sugrįžimui į Lietuvą ir

sugrįžusių vaikų mokymui.

Sukurtas grįžtančių ir

atvykstančių vaikų mokyklų

tinklas.

25,6 proc. / 188,9 euro

padidėjo mokytojų vidutinis

darbo užmokestis (neto):

2019 m. III ketv. – 928 eurai;

2018 m. III ketv. – 739,1 euro.

Optimizuotas mokyklų tinklas:

➢ bendrojo ugdymo mokyklų

(iki 120 mokinių) skaičius

sumažėjo beveik

ketvirtadaliu;

➢ įvykdyti 6 profesinių

mokyklų sujungimai.

Patvirtintos Bendrųjų

programų atnaujinimo gairės.

Pradėta kurti mokinio

pasiekimų vertinimo sistema,

orientuota į skirtingų

ugdymosi poreikių turinčius

asmenis.

Patvirtinta nauja

profesinio mokymo

finansavimo metodika,

sudaranti prielaidas

kokybiškam mokymuisi ir

skatinanti pameistrystės

plėtrą.

ŠVIETIMO IR MOKSLO KELIU

Didėjo studijų

prieinamumas: už studijas

nemokančių studentų dalis

padidėjo 12,1 proc.

(2019 m. – 65,5 proc.,

2018 m. – 58,4 proc.).

16 proc. padidintas

dėstytojų, mokslo

darbuotojų ir kitų

tyrėjų darbo

užmokestis;

83 proc. padidinta

doktorantams teikiama

parama.

Optimizuotas tinklas:

➢ susijungė VDU, LEU ir

ASU universitetai;

➢ trys valstybiniai

mokslinių tyrimų

institutai sujungti į

Lietuvos socialinių

mokslų centrą.

Įsteigti 3 nacionaliniai

pedagogų rengimo centrai,

kurių veikla vykdoma

Vilniaus, Vytauto Didžiojo ir

Šiaulių universitetuose.

Trys Lietuvos universitetai

prisijungė prie EK

finansuojamo „Europos

universitetų“ projekto.

Per 2 metus 92 proc. padidėjo

dotacija iš „Horizonto2020“

(2017 m. – 36 mln. eurų,

2019 m. – 69 mln. eurų).

Seimui pateiktas Mokslo ir

studijų įstatymo pakeitimo

projektas, kuris įteisins

vienodas stojimo į

aukštąsias mokyklas

sąlygas ir sutartis su

aukštosiomis mokyklomis,

taip didinant aukštojo

mokslo kokybę.

Įteiktos Kultūros ministerijos premijos už

gautus svarbiausius tarptautinius

apdovanojimus kultūros srityje:

20 tūkst. eurų premijomis apdovanotos

3 kūrėjų grupės

KULTŪRINĖS-MENINĖS VEIKLOS SKATINIMAS

Tęsiamos iniciatyvos, skatinančios

visuomenę aktyviau dalyvauti

kultūrinėje-meninėje veikloje:

• kultūros pasas (mokiniams);

• nemokamas muziejų lankymas

(visiems kiekvieno mėnesio paskutinį

sekmadienį);

• „Lietuvos kultūros sostinės“

projektas (2018 m. – Marijampolė,

2019 m. – Rokiškis, 2020 m. – Trakai).

Siekiant naujų iniciatyvų, skatinančių kultūros

prieinamumą ir plėtrą, buvo didinami valstybės

biudžeto asignavimai Kultūros ministerijai:

2018 m. skirta 168 mln. eurų,

2019 m. – 208 mln. eurų,

2020 m. – 214 mln. eurų.

3 prioritetas:

VIEŠOJO SEKTORIAUS

EFEKTYVUMO IR

SKAIDRUMO DIDINIMAS

VIEŠOJO SEKTORIAUS EFEKTYVUMAS

„Transparency International“ korupcijos

suvokimo indekso tyrime Lietuvai skirta

60 balų iš 100 galimų ir 35 vieta

180 šalių sąraše. Lietuvos rezultatai

pagerėjo pirmą kartą per 5 metus.

Valstybės valdomų įmonių (VVĮ)

sumažėjo net 53,7 proc. (palyginti

su 2017 m.)

2019 m. dėl naujo Valstybės tarnybos

įstatymo valstybės tarnyba tapo

patrauklesnė. Palyginti su 2018 m.,

valstybės tarnautojų neto darbo

užmokestis 2019 m. didėjo 23 proc.

Nuo 2016 m. valstybės viešojo

sektoriaus įstaigų sumažėjo 24,5 proc.

2019 m. viešojo sektoriaus įstaigų

sumažėjo 4 proc.

Gyventojų pasitenkinimas paslaugomis

aukščiausias per 10 metų – 2019 m.

indekso reikšmė siekė 0,89 balo

(2017 m. - 0,84).

2019 m. pradėta strateginio

planavimo ir biudžeto sudarymo

sistemų pertvarka. Seimui pateiktas

Strateginio valdymo įstatymo

projektas.

KOVA SU KORUPCIJA

2019 m. Lietuvos biudžeto

skaidrumo indeksas nepakito -

5,93 balo. 2020 m. priėmus

strateginio valdymo pertvarkos

teisės aktus vertinimas bus

aukštesnis.

Lietuvos e. sveikatos sistema

naudojamasi vis plačiau: visos

asmens sveikatos priežiūros

įstaigos jungiamos į centrinę

e. sveikatos sistemą, atsisakoma

popierinės medicininės

dokumentacijos ir mažinama

administracinė našta.

2019 m. Turto bankui perduotas

centralizuotai valdyti Kultūros,

Susisiekimo, Švietimo, mokslo ir sporto,

Teisingumo ir Socialinės apsaugos ir darbo

ministerijų bei šioms ministerijoms

pavaldžių institucijų valdomas

administracinės paskirties nekilnojamasis

turtas.

Nuo 2015 m. perduota centralizuotai valdyti

555,3 tūkst. kv. m ploto, tai sudaro

76,8 proc. viso perduotino centralizuotai

valdyti nekilnojamojo turto ploto.

4 prioritetas:

DARNI IR

KONKURENCINGA

EKONOMIKOS PLĖTRA

ENERGIJOS IŠTEKLIAI IR APLINKOSAUGA

Sutaupyto suminio galutinės energijos

kiekio nuo 2013 m. (GWh) rodiklis

2016 m. viršija planą daugiau nei

4 kartus ir sudaro 2 045 GWh.

2019 m. didžiausia pažanga

prisijungimo prie elektros tinklų

srityje: ne tik sumažėjo procedūrų

skaičius ir sąnaudos, bet ir

sutrumpėjo prisijungimo prie elektros

tinklų terminas.

Įteisintas naujas paramos modelis

atsinaujinančius energijos išteklius

naudosiančioms elektrinėms skatinti.

Prasidėjo pirmasis technologiškai

neutralus aukcionas, kuriame galėjo

dalyvauti visos technologijos – saulės,

vėjo, biodujų, biomasės.

Parengtas Mokesčio už aplinkos

teršimą įstatymo pakeitimo įstatymo

projektas, vykdomas aplinkosauginis

gyventojų švietimas, kampanijos,

skatinančios gyventojus mažinti

plastikinių pirkinių maišelių

naudojimą. 71,8 proc. pakuočių

atliekų yra panaudojama.

SUSISIEKIMAS

Klaipėdos valstybinis jūrų

uostas, 2018 ir 2019 m.

viršijęs 46 mln. t

krovinių apyvartą,

trečius metus iš eilės yra

lyderis tarp Baltijos

valstybių uostų ir

aplenkia Latvijos ir

Estijos jūrų uostus.

Lietuvos transporto

sektoriuje bendroji

pridėtinė vertė -

5 206 mln. eurų

(8 proc. didesnė nei

2018 m.), didėjo

transporto paslaugų

eksportas - 6 750 mln.

eurų (16 proc. didesnis

nei 2018 m.).

2019 m. liepą sudaryta

Lietuvos ir Lenkijos

dujotiekių jungties

(GIPL) tiesimo projekto

dujotiekio vamzdžių

pirkimo sutartis

(26,4 mln. eurų

vertės), pasirašyta

sutartis dėl dujotiekio

jungties tarp Lenkijos ir

Lietuvos GIPL tiesimo

darbų.

Geležinkelių jungties

„Rail Baltica“ plėtra -

1 435 mm

geležinkelio linijos

tiesimo darbai ruože

„Lenkijos ir Lietuvos

siena–Kaunas“

Išasfaltuota

295 km žvyrkelių

INOVATYVIAM IR SĄŽININGAM VERSLUI – PALANKESNĖS SĄLYGOS

2019 m. įsteigta net 420 naujų

startuolių (2018 m. – 140).

Pagal verslo aplinkos indeksą „Doing Business“ Lietuva pasiekė aukščiausią kada nors turėtą poziciją – 11 vietą tarp 190 šalių.

Tarp visų 28 ES valstybių narių Lietuva užima 4 vietą ir nusileidžia tik Danijai, Jungtinei Karalystei ir Švedijai.

Naujų TUI didelės pridėtinės vertės

projektų skaičius išaugo iki 56 vnt.Įgyvendinant TUI projektus, 2019 m.

sudarytos galimybės sukurti 5 074 darbo

vietas.

2019 m. pradėtos taikyti savanoriško atsiskleidimo ir mokesčių

mokėjimo skatinimo bei nepakantumo pažeidėjams mokesčių

srityje priemonės. Mokesčių mokėtojai deklaravo 41,7 mln.

eurų „pamirštų“ mokesčių.

ŠEŠĖLINĖS EKONOMIKOS MAŽINIMAS

2019 m. inicijuotos papildomos šešėlinės ekonomikos mažinimo

priemonės statybų ir transporto priemonių prekybos srityse:

siekiama įteisinti statybininko tapatybės kodo naudojimą,

įdiegti transporto priemonių savininkų apskaitos sistemą.

5 prioritetas:

SAUGI

VALSTYBĖ

2019 m. padidintas

gynybos biudžetas.

Krašto apsaugos

ministerijos

asignavimai sudarė

976,7 mln. eurų,

arba 2,03 proc.

BVP.

2019 m. kovinių

būrių šaulių

skaičius,

palyginti su 2018

m., padidėjo

37 proc.

2019 m. kartu su

Sakartvelu,

Ukraina bei JAV

pradėti

Regioninio

kibernetinio

saugumo centro

steigimo darbai.

EK skyrė

finansavimą

Baltijos šalių

energetikos

sistemos

sinchronizacijai

su kontinentinės

Europos tinklais.

Iš Europos

infrastruktūros

tinklų skirta

323 mln. eurų,

iš jų Lietuvos

projektams –

125 mln. eurų.

NACIONALINIS SAUGUMAS

Pasitikėjimo

Lietuvos

kariuomene

augimo

tendencija yra

nuosekli ir

teigiama: nuo

2017 m.

pasitikėjimas

kasmet didėjo

po 2 proc.

Sukurta platforma,

skirta viešųjų

interneto tinklų

infrastruktūrai

vizualizuoti,

stebėti ir

grėsmėms aptikti.

Ši sistema pagal

Lietuvos modelį

pritaikyta kitoms

šalims.

STIPRINAMAS VIEŠAS IR TARPTAUTINIS SAUGUMAS

Gyventojų dalis,

mananti, kad Lietuvos

interesų

tarptautinėje

bendruomenėje

įgyvendinimas yra

užtikrintas, 2019 m.

padidėjo ir sudarė

39,5 proc.

2019 m., palyginti su

2016 m., vidaus

reikalų statutinių

įstaigų pareigūnų

vidutinis darbo

užmokestis padidėjo

32,5 proc.

2019 m., palyginti su

2016 m., 8 proc.

punktais padaugėjo

manančiųjų, kad

kriminogeninė

situacija yra gera, o

saugiai savo

gyvenamojoje

vietovėje

besijaučiančių

gyventojų dalis

padidėjo 4 proc.

punktais.

Teigiamos tendencijos

matomos bausmių

vykdymo sistemoje.

Pataisos namuose ir

tardymo

izoliatoriuose mažėja

suimtųjų ir nuteistų

realia laisvės

atėmimo bausme

asmenų – per metus

jų sumažėjo beveik

350.

VYRIAUSYBĖS ARTIMIAUSIO LAIKOTARPIO VEIKLOS PRIORITETAI

6 struktūrinių reformų

įgyvendinimasToliau bus tęsiami darbai sveikatos

apsaugos, švietimo, pensijų, mokesčių ir

šešėlinės ekonomikos mažinimo,

inovacijų srityse.

Aplinkos apsaugos ir klimato

kaitos problemų sprendimas Numatoma atsakingai pasirengti

Nacionalinio energetikos ir klimato

srities veiksmų plano 2021–2030 m.

įgyvendinimui.

Koronaviruso (COVID-19) keliamų iššūkių suvaldymas ir ekonomikos gyvybingumo išlaikymas Visas jėgas telksime gyventojų gyvybių išsaugojimui, sveikatos apsaugai ir kitoms būtinoms sritims.

2020 m. dideli šalies ištekliai (iki 10 proc. šalies BVP) bus skiriami sveikatos sistemai stiprinti, ugdymo procesui užtikrinti,

darbo vietoms ir gyventojų pajamoms bei verslo likvidumui išsaugoti ir ekonomikai skatinti.

ET REKOMENDACIJOS LIETUVAI

Gerinti mokestinių prievolių vykdymą, plėsti mokesčių bazę, pereinant prie šaltinių, kurių

apmokestinimas mažiau kenkia augimui. Mažinti pajamų nelygybę, skurdą ir socialinę

atskirtį, be kita ko, gerinant mokesčių ir socialinių išmokų sistemos struktūrą.

Gerinti visų švietimo ir mokymo sistemos lygmenų, įskaitant suaugusiųjų mokymąsi, kokybę

ir didinti jų efektyvumą. Gerinti sveikatos priežiūros paslaugų kokybę, įperkamumą ir

sistemos efektyvumą.

Vykdant su investicijomis susijusią ekonominę politiką sutelkti dėmesį į inovacijas, energijos

ir išteklių naudojimo efektyvumą, darnų transportą ir energijos jungtis, atsižvelgiant į

regioninius skirtumus. Skatinti našumo augimą didinant viešųjų investicijų efektyvumą.

Sukurti nuoseklią politikos priemonių sistemą, skirtą mokslo ir verslo bendradarbiavimui

skatinti ir mokslinių tyrimų bei inovacijų politikos įgyvendinimo agentūroms konsoliduoti.

3 rekomendacijos:

ET REKOMENDACIJŲ LIETUVAI ĮGYVENDINIMAS

2019-2020 m. priemonių planas - 43 priemonės Įgyvendinta66,6 proc.

2019 m. suplanuota įvykdyti 14 priemonių Vykdymo pažanga

29,5 proc.

28 priemonės bus įgyvendinamos 2020 m.,

3 priemonės – 2021 m.

ET REKOMENDACIJŲ LIETUVAI ĮGYVENDINIMAS

2020 m. numatoma didinti švietimo ir mokymo sistemos, įskaitant

suaugusiųjų mokymąsi, kokybę ir efektyvumą, gerinti sveikatos priežiūros

paslaugų kokybę, įperkamumą, skatinti su investicijomis susijusią

ekonomikos politiką, mokslo ir verslo bendradarbiavimą ir mokslinių

tyrimų bei inovacijų politikos įgyvendinimo agentūrų konsolidavimą.

Pažymėtina, kad pasiektos pažangos kol kas neatspindi skurdo

rodikliai, nes šiuo metu turimi statistiniai duomenys dažniausiai

rodo 2017–2018 m. veiklos rezultatus.

Didžiausia pažanga pasiekta gerinant mokestinių prievolių vykdymą ir plečiant mokesčių bazę, siekiant pereiti prie šaltinių, kurių apmokestinimas mažiau kenkia ekonomikos augimui, ir mažinti pajamų nelygybę, skurdą ir

socialinę atskirtį, be kita ko, gerinant mokesčių ir socialinių išmokų sistemos struktūrą.

AČIŪ UŽ DĖMESĮ