1

PATVIRTINTA

Klaipėdos „Gabijos“ progimnazijos

direktoriaus 2020 m. rugpjūčio 31 d.

įsakymu Nr. UP-43

KLAIPĖDOS „GABIJOS“ PROGIMNAZIJOS

2020–2021 MOKSLO METŲ UGDYMO PLANAS

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. 2020–2021 mokslo metų Klaipėdos „Gabijos“ progimnazijos (toliau – Progimnazija)

ugdymo planą (toliau – Ugdymo planas) rengė direktoriaus 2020 m. birželio 5 d. įsakymu Nr. V-47

patvirtinta darbo grupė. Sudarydama ir įgyvendindama Ugdymo planą Progimnazija vadovaujasi

Lietuvos higienos norma HN 21:2017 „Mokykla, vykdanti bendrojo ugdymo programas. Bendrieji

sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011

m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. V-773 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 21:2017. „Mokykla,

vykdanti bendrojo ugdymo programas. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“; Lietuvos

Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2019 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-610 patvirtintu

pakeitimu „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. rugpjūčio 10 d. įsakymo

Nr. V-773 „Dėl Lietuvos higienos normos HN21:2017 „Mokykla, vykdanti bendrojo ugdymo

programas. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“; Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos

ministro 2019 m. lapkričio 6 d. įsakymu Nr. V-1263 patvirtintu pakeitimu „Dėl Lietuvos

Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. rugpjūčio 10 d. įsakymo Nr. V-773 „Dėl

Lietuvos higienos normos HN21:2017 „Mokykla, vykdanti bendrojo ugdymo programas. Bendrieji

sveikatos saugos reikalavimai“(toliau – Higienos norma).

2. Progimnazijos ugdymo turinys formuojamas ir įgyvendinamas vadovaujantis Pradinio,

pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir

mokslo ministro 2015 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-1309 „Dėl Pradinio, pagrindinio ir

vidurinio ugdymo programų aprašo patvirtinimo“; Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrosiomis

programomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. rugpjūčio

26 d. įsakymu Nr. ISAK-2433 „Dėl Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrųjų programų

patvirtinimo“ (toliau – Bendrosios programos); Geros mokyklos koncepcija, patvirtinta Lietuvos

Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-1308 „Dėl Geros

mokyklos koncepcijos patvirtinimo“; Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas (išskyrus

aukštojo mokslo studijų programas) formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. V-1049 „Dėl

Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas (išskyrus aukštojo mokslo studijų programas)

formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“; Lietuvos Respublikos švietimo,

mokslo ir sporto ministro 2020 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. V-827 „Dėl švietimo ir mokslo

ministro 2012 m. birželio 28 d. įsakymo Nr. V-1049 „Dėl mokymosi pagal formaliojo švietimo

programas (išskyrus aukštojo mokslo studijų programas) formų ir mokymo organizavimo tvarkos

aprašo patvirtinimo pakeitimo“; Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2020 m.

rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-1128 „Dėl švietimo ir mokslo ministro 2012 m. birželio 28 d.

įsakymo Nr. V-1049 „Dėl mokymosi pagal formaliojo švietimo programas (išskyrus aukštojo

mokslo studijų programas) formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo pakeitimo“

(toliau – Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas (išskyrus aukštojo mokslo studijų

programas) formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašas); Lietuvių kalbos ir literatūros

pagrindinio ugdymo bendrąja programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo

ministro 2016 m. sausio 25 d. įsakymu Nr. V-46 „Dėl švietimo ir mokslo ministro 2008 m.

rugpjūčio 26 d. įsakymo Nr. ISAK-2433 „Dėl pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrųjų programų

patvirtinimo pakeitimo“; 2019–2020 ir 2020–2021 mokslo metų pradinio ugdymo programos

bendruoju ugdymo planu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro

2019 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. V-413 „Dėl 2019–2020 ir 2020–2021 mokslo metų pradinio

2

ugdymo programos bendrojo ugdymo plano patvirtinimo“; 2019–2020 ir 2020–2021 mokslo metų

pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendraisiais ugdymo planais, patvirtintais Lietuvos

Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2019 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. V-417 „Dėl

2019–2020 ir 2020–2021 mokslo metų pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendrųjų

ugdymo planų patvirtinimo“ (toliau – Bendrieji ugdymo planai); Lietuvos Respublikos švietimo,

mokslo ir sporto ministro 2020 metų gegužės 19 d. įsakymu Nr. V-742 „Dėl švietimo, mokslo ir

sporto ministro 2019 m. balandžio 15 d. įsakymo Nr. V-417 „Dėl 2019–2020 ir 2020–2021 mokslo

metų pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendrųjų ugdymo planų patvirtinimo“ pakeitimo“;

Lietuvos respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2020 m. rugpjūčio 4 d. įsakymu Nr. V-

1152 „Dėl švietimo, mokslo ir sporto ministro 2019 m. balandžio 15 d. įsakymo Nr. V-413 „Dėl

2019–2020 ir 2020–2021 mokslo metų pradinio ugdymo programos bendrojo ugdymo plano

patvirtinimo“ pakeitimo“; Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2020 metų

rugpjūčio 5 d. įsakymu Nr. V-1159 „Dėl švietimo, mokslo ir sporto ministro 2019 m. balandžio 15

d. įsakymo Nr. V-417 „Dėl 2019–2020 ir 2020–2021 mokslo metų pagrindinio ir vidurinio ugdymo

programų bendrųjų ugdymo planų patvirtinimo“ pakeitimo“; Progimnazijos strateginiais tikslais bei

atsižvelgiant į įstaigos bendruomenės poreikius, turimus išteklius.

3. Progimnazijos ugdymo turinį reglamentuoja Ugdymo planas, parengtas vadovaujantis

Bendraisiais ugdymo planais, suderintas Progimnazijos tarybos 2020 m. rugpjūčio 26 d. posėdyje

(protokolo Nr. V5-3), patvirtintas Progimnazijos direktoriaus.

4. Ugdymo turinio kūrimas grindžiamas Progimnazijos bendruomenės – mokytojų, mokinių ir

jų tėvų (globėjų, rūpintojų) – bendradarbiavimu ir demokratinėmis nuostatomis, siekiu ugdyti

mokinių bendrųjų kompetencijų ir esminių dalykinių kompetencijų pagrindus.

5. Progimnazija, siekdama užtikrinti įgyvendinamų ugdymo programų tęstinumą, nuoseklumą,

perimamumą, nustatytus Nuosekliojo mokymosi pagal bendrojo ugdymo programas tvarkos apraše,

patvirtintame Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. balandžio 5 d. įsakymu

Nr. ISAK-556 „Dėl Nuosekliojo mokymosi pagal bendrojo ugdymo programas tvarkos aprašo

patvirtinimo“, bendradarbiauja su Klaipėdos „Aitvaro“ gimnazija, Klaipėdos „Žaliakalnio“

gimnazija, Klaipėdos turizmo mokykla, Klaipėdos technologijų mokymo centru.

6. Su Ugdymo plano projektu Progimnazijos bendruomenė supažindinta Mokytojų tarybos

2020 m. birželio 23 d. posėdyje (protokolo Nr. V1-7), Mokytojų tarybos 2020 m. rugpjūčio 26 d.

posėdyje (protokolo Nr. V1-8).

7. 2019–2020 mokslo metų ugdymo plano įgyvendinimo įvertinimas. Praėjusiais mokslo

metais iškelti prioritetai – atsakinga ir pozityvi bendruomenės narių lyderystė, padedanti siekti

geriausio rezultato ugdymo(si) procese bei palankios patyriminio ugdymo(si) aplinkos kūrimas

pamokoje. Siekiant įgyvendinti 2019–2020 mokslo metų prioritetą buvo suplanuota mokinių

projektinių darbų įgyvendinimo ir pristatymo veikla, kurios metu 1–6 klasių mokiniai savarankiškai

galėtų atlikti pasirinktus projektinius darbus, mokytojai konsultuotų mokinius. Parengtas Klaipėdos

„Gabijos“ progimnazijos projektinės veiklos organizavimo aprašas, patvirtintas Klaipėdos

„Gabijos“ progimnazijos direktoriaus 2019 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr. V-405, skelbiamas Klaipėdos „Gabijos“ progimnazijos interneto svetainėje

https://www.gabijos.klaipeda.lm.lt/images/dok/projektu1-8_kl_nuostatai2019.pdf. Atlikti visi

parengiamieji darbai, tačiau įgyvendinti projektinės veiklos taip, kaip numatyta apraše, nepavyko

dėl paskelbtos epidemijos ir ugdymosi situacijos pasikeitimų. Projektinius darbus atliko tik norintys

mokiniai, jie buvo įgyvendinami mokinių namuose, o pasidžiaugti jais galima Klaipėdos „Gabijos“

progimnazijos interneto svetainės skiltyje „Gabijos“ ekspresas“

https://www.gabijos.klaipeda.lm.lt/index.php/renginiai/2019-2020-m-m. Lapkričio 18 dieną

Progimnazijos mokiniai dalyvavo konferencijoje, skirtoje vorų pasauliui, Klaipėdos universitete,

joje mokiniai pristatė projekto, kurį įgyvendino progimnazijoje, rezultatus. Įgyvendinant

„Erasmus+“ projekto ,,Heartbeat of Career" veiklas, progimnazijos 5 klasės mokinių komanda

dalyvavo susitikime su Klaipėdos ,,Ąžuolyno" gimnazijos 11 klasės mokiniais, kuriame penktokai

pristatė projekto idėjas, kalbėjosi su vienuoliktokais apie gyvenimo pasirinkimus. Pozityvios

lyderystės ugdymui buvo skirta dėmesio ir pamokų metu, puikų pavyzdį pateikė matematikos

mokytojos, parengusios mokinius ir kartu su pradinių klasių mokytojais organizavusios

matematikos pamokas, kurias vedė 8 klasių mokiniai pradinukams. Lietuvių kalbos mokytojai

3

organizavo internetinę lietuvių kalbos pamoką, kurioje dalyvavo Klaipėdos „Gabijos“ ir Tauragės

Martyno Mažvydo progimnazijų mokiniai bei mokytojai. 7 klasių mokiniai, naudodami planšetinius

kompiuterius, atliko užduotis ir internetu (per „Zoom“ programėlę) pristatė jas savo partneriams

Tauragėje. Tą patį padarė ir tauragiškiai. „Sportas gali padėti laužyti visuomenėje susiformavusius

žalingus stereotipus“, – įsitikinę Progimnazijos mokiniai, jau trečius metus dalyvaujantys projekte

„Svajonių komandos“. Šis projektas padeda mokiniams sveikiau gyventi, įgyti pasitikėjimo savimi

bei gebėjimų dirbti komandoje, organizuoti komandos veiklą. Mokinių atostogų metu, vasario 19 d.,

Klaipėdos „Gabijos“ progimnazijos mokytojai kvietė kolegas iš visos Lietuvos ir kaimyninės

Kaliningrado srities (Rusijos Federacija) pasidalinti profesine patirtimi respublikinėje

konferencijoje „Atradau, pabandžiau, dalinuosi: metodai, užtikrinantys pozityvios lyderystės

ugdymą ir individualią mokinių pažangą“. Svečius Progimnazijos mokytojai pasitiko poetų žodžiais

ir savo kūryba, o moderatoriai kvietė kalbėti net 23 pedagogus iš Klaipėdos, Vilniaus, Šiaulių,

Tauragės bei Zelenogradsko. Įgyvendinant kito 2019–2020 mokslo metų prioriteto – palankios

ugdymosi aplinkos kūrimo – nuostatas, buvo organizuota daug pamokų kitose aplinkose.

Progimnazijos mokinių ugdymo(si) procesas vyko Klaipėdos universitete, Klaipėdos turizmo

mokykloje, Klaipėdos technologijų mokymo centre, Klaipėdos apskrities viešojoje Ievos

Simonaitytės bibliotekoje, Prano Domšaičio galerijoje, Klaipėdos kultūrų ir komunikacijų centre, Iliuzijų name „Eureka“ ir kitose erdvėse. Palankios ugdymosi aplinkos kūrimas Progimnazijoje

siejamas ir su IT priemonėmis, kurių naudojimas ugdymo procese motyvuoja mokinius siekti

geresnio rezultato, padeda taikyti šiuolaikinius ugdymo(si) metodus. Progimnazijos mokiniai gali

naudotis planšetėmis (65 vienetai), nešiojamais kompiuteriais (27 vienetai), interaktyviomis

lentomis (13 vienetų). Paskelbus šalyje karantiną ir pradėjus nuotolinį ugdymą(si), Progimnazijos

mokiniai ir mokytojai buvo aprūpinti reikalingomis IT priemonėmis, kad ugdymo procesas būtų

tinkamai organizuotas, buvo susitarta dėl naudojamų programų, dėl sinchroninio ir asinchroninio

ugdymo laiko, dėl vertinimo, dėl tėvų ir mokinių informavimo. Kaip parodė bendruomenės narių

(mokytojų, tėvų, mokinių) apklausa dėl nuotolinio ugdymo(si) organizavimo kokybės, nuotolinis

mokymas buvo organizuotas gerai, bendruomenės nariai laikėsi susitarimų. 83 proc. apklaustų

mokinių, 89 proc. apklaustų tėvų ir 88 proc. apklaustų mokytojų tenkino pakeistas pamokų

tvarkaraštis; 98 proc. mokinių, 95 proc. tėvų teigė, kad visada gali susisiekti su mokytojais ar

specialistais, 100 proc. mokytojų teigė, kad visada gali susisiekti su tėvais ir mokiniais; 88 proc.

mokinių teigė, kad žino, kur kreiptis pagalbos, 66 proc. tėvų teigė, kad pagalbos nereikia. Kad

ugdymosi aplinka būtų patraukli mokiniams, o bendruomenė geriau pasiruošusi galimiems

iššūkiams, Progimnazija įsigijo „Microsoft 365“ programą, organizavo mokytojų mokymus, kaip

naudotis šios programos galimybėmis įgyvendinant kasdienį ar nuotolinį ugdymą(si).

8. Įvertinus 2019–2020 mokslo metų Progimnazijos ugdymo plano įgyvendinimą bei vykdytą

veiklą, 2020–2021 mokslo metais numatytas prioritetas: ugdymo turinio ir ugdymo proceso

skaitmenizavimas.

II. SKYRIUS

UGDYMO ORGANIZAVIMAS

PIRMASIS SKIRSNIS

MOKSLO METŲ TRUKMĖ

9. Ugdymo proceso organizavimo trukmė:

9.1. mokslo metų ir ugdymo proceso pradžia – 2020 m. rugsėjo 1 d.;

9.2. ugdymo proceso trukmė 1–4 klasių mokiniams – 175 ugdymo dienos, 5–8 klasių

mokiniams – 185 ugdymo dienos;

9.3. ugdymo procesas 1–4 klasių mokiniams baigiamas birželio 9 dieną, 5–8 klasių mokiniams

– birželio 23 dieną.

10. Progimnazija dirba penkias dienas per savaitę.

11. Pagrindinė ugdymo proceso organizavimo forma – pamoka.

12. Pamokos pradedamos 8.15 val., pamokų trukmė 45 minutės, pirmoje klasėje – 35 minutės.

Pamokų ir pertraukų laikas:

4

Pamokų laikas

1 klasėse

Pertraukų

trukmė

Pamokų laikas 2–8 klasėse Pertraukų trukmė

1. 8.15–8.50 25 8.15–9.00 15

2. 9.15–9.50 25 9.15–10.00 15

3. 10.15–10.50 40 10.15–11.00 30

4. 11.30–12.05 25 11.30–12.15 15

5. 12.30–13.05 25 12.30–13.15 15

6. 13.30–14.15 13.30–14.15 10

7. 14.25–15.10

13. Vadovaujantis Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas (išskyrus aukštojo mokslo

studijų programas) formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašu, Progimnazijoje mokymo

procesas organizuojamas:

13.1. grupinio mokymosi forma:

13.1.1. kasdieniu mokymo proceso organizavimo būdu;

13.1.2. nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu tik esant ypatingoms aplinkybėms.

13.2. pavienio mokymosi forma:

13.2.1. savarankišku mokymo proceso organizavimo būdu;

13.2.2. nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu tik esant ypatingoms aplinkybėms.

14. Ugdymo procesas 2020–2021 mokslo metais skirstomas pusmečiais. Nustatoma tokia

pusmečių trukmė:

14.1. pirmas pusmetis: rugsėjo 1 d.–sausio 29 d.;

14.2. antras pusmetis: vasario 1 d.–birželio 9 d. 1–4 klasių mokiniams; vasario 1 d.–birželio 23 d.

5–8 klasių mokiniams.

15. 2020–2021 mokslo metais mokiniams skiriamos atostogos:

15.1. rudens atostogos nuo spalio 26 d. iki spalio 30 d.;

15.2. žiemos (Kalėdų) atostogos nuo gruodžio 23 d. iki sausio 5 d.;

15.3. žiemos atostogos nuo vasario 15 d. iki vasario 19 d.;

15.4. pavasario (Velykų) atostogos nuo balandžio 6 d. iki balandžio 9 d.;

15.5. vasaros atostogos 1–4 klasių mokiniams nuo birželio 10 d. iki rugpjūčio 31 d., 5–8 klasių

mokiniams nuo birželio 24 d. iki rugpjūčio 31 d.

16. Ugdymas karantino, ekstremalios situacijos, ekstremalaus įvykio ar įvykio, keliančio

pavojų mokinių sveikatai ir gyvybei, laikotarpiu (toliau – ypatingos aplinkybės) ar esant

aplinkybėms Progimnazijoje, dėl kurių ugdymo procesas negali būti organizuojamas kasdieniu

mokymo proceso organizavimo būdu, koreguojamas ar laikinai stabdomas, arba organizuojamas

nuotolinio mokymo proceso organizavimo būdu, atsižvelgiant į ypatingų aplinkybių, dėl kurių

ugdymo procesas negali būti organizuojamas kasdieniu ugdymo proceso organizavimo būdu,

pobūdį ir apimtis.

17. Progimnazijoje ugdymas, esant ypatingoms aplinkybėms (karantinas, ekstremali situacija,

ekstremalus įvykis, ekstremali temperatūra (minus 20 °C ar žemesnė – 1–5 klasių mokiniams,

minus 25 °C ar žemesnė – 6–8 klasių mokiniams) ar aplinkybėms Progimnazijoje, dėl kurių

ugdymo procesas negali būti organizuojamas kasdieniu mokymo proceso organizavimo būdu

(gaisras, potvynis, pūga ar kita), organizuojamas vadovaujantis 2019–2020 ir 2020–2021 mokslo

metų pradinio ugdymo programos bendrojo ugdymo plano 6 priedu, patvirtintu Lietuvos

Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2020 m. rugpjūčio 4 d. įsakymu Nr. V-1152 „Dėl

Švietimo ir mokslo ir sporto ministro 2019 m. balandžio 15 d. įsakymo Nr. V-413 „Dėl 2019–2020

ir 2020–2021 mokslo metų pradinio ugdymo programos bendrojo ugdymo plano patvirtinimo“

pakeitimo“ ir 2019–2020 ir 2020–2021 mokslo metų pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų

bendrųjų ugdymo planų 7 priedu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto

ministro 2020 m. rugpjūčio 5 d. įsakymu Nr. V-1159 „Dėl Švietimo ir mokslo ir sporto ministro

2019 m. balandžio 15 d. įsakymo Nr. V-417 „Dėl 2019–2020 ir 2020–2021 mokslo metų

pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendrųjų ugdymo planų patvirtinimo“ pakeitimo“.

5

18. Ugdymo procesą organizuojant nuotoliu būdu vadovaujamasi Klaipėdos „Gabijos“

progimnazijos ugdymo proceso organizavimo nuotoliniu būdu tvarkos aprašu, patvirtintu Klaipėdos

„Gabijos“ progimnazijos direktoriaus 2020 m. rugpjūčio 28 d. įsakymu Nr. V-55.

19. Nuotolinis mokymas Progimnazijoje organizuojamas naudojant dvi pagrindines aplinkas:

„TAMO“ dienyną ir „Microsoft Office 365“ nuotolinio mokymosi aplinką.

ANTRASIS SKIRSNIS

PROGIMNAZIJOS UGDYMO TURINIO ĮGYVENDINIMO PLANAVIMAS

20. Progimnazijos sprendimu į ugdymo turinį integruojamos programos:

20.1. Bendrųjų kompetencijų ir gyvenimo įgūdžių ugdymas;

20.2. Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai bendroji programa, patvirtinta

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2016 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. V-941, 1–8

klasėse integruojama į etikos, tikybos, biologijos, gamtos ir žmogaus, žmogaus saugos pamokas ir

klasių valandėles;

20.3. Alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencijos programa,

patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2006 m. kovo 17 d. įsakymu Nr.

ISAK-494, 1–8 klasėse integruojama į etikos, tikybos, biologijos, gamtos ir žmogaus, žmogaus

saugos pamokas ir klasės valandėles;

20.4. Ugdymo karjerai programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro

2014 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. V-72 „Dėl Ugdymo karjerai programos patvirtinimo“,

integruojama į klasių valandėles ir mokymosi dienas, skirtas kitai veiklai;

20.5. Pagrindinio ugdymo etninės kultūros bendroji programa, patvirtinta Lietuvos

Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. balandžio 12 d. įsakymu Nr. V-651, integruojama

į neformaliojo švietimo užsiėmimų veiklą, lietuvių kalbos, istorijos, gamtos mokslų, dailės,

muzikos, technologijų pamokų ugdymo turinį.

21. Dienyne integruojamųjų pamokų apskaitai užtikrinti nurodoma:

21.1. integruojama tema dalykui skirtame apskaitos puslapyje, kai integruojamoji programa

integruojama į dalyko turinį;

21.2. integruojama programa kaip atskiro dalyko įgyvendinimas, kai tam skiriamos atskiros

mokymosi dienos per mokslo metus.

22. Integruotos pamokos numatytos ilgalaikiuose dalykų planuose, klasių valandėlės – klasės

vadovo veiklos plane, kitai veiklai skirtos pamokos – Ugdymo plane.

23. Progimnazija sudaro sąlygas ir skatina mokinius dalyvauti integruotuose gamtos, socialinių

mokslų, matematikos, technologijų dalykų projektuose ar kitose veiklose.

24. Progimnazija analizuoja mokinių pasiekimus ir pažangą, mokantis įgyvendinamą

integruojamąją programą, pasirinktu būdu ir priima sprendimus dėl įgyvendinimo kokybės gerinimo

ar tolesnio turinio integravimo, taip pat stebi, kaip mokiniams sekasi pasiekti dalykų bendrosiose

programose numatytus rezultatus, ir priima sprendimus dėl tolesnio integruoto mokymo

organizavimo būdo.

25. Mokytojai dalykų ugdymo turinį planuoja pagal Bendrųjų ugdymo planų lentelėse

nurodytą dalyko programai skiriamą valandų (pamokų) skaičių.

26. Mokytojai rengia mokslo metų ilgalaikius dalykų planus, iki rugsėjo 14 d. juos derina su

kuruojančiu vadovu.

27. Progimnazija sudaro sąlygas kiekvienam mokiniui nuolat dalyvauti bent vienoje

nuoseklioje, ilgalaikėje socialines ir emocines kompetencijas ugdančioje prevencinėje programoje:

27.1. įgyvendina ilgalaikę socialines ir emocines kompetencijas ugdančią prevencinę programą

„Olweus“. Ši programa įgyvendinama integruojant į klasių valandėles. 1–8 klasių mokiniams dvi

klasių valandėlės per mėnesį skiriamos šios programos veikloms;

27.2. integruoja į dalykų ugdymo turinį programas, skatinančias sveiką gyvenseną;

27.3. sudaro sąlygas kiekvienam mokiniui nuolat dalyvauti sveikos gyvensenos skatinimo

veiklose įgyvendindama Smurto prevencijos įgyvendinimo mokyklose rekomendacijas, patvirtintas

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2017 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. V-190 „Dėl

Smurto prevencijos įgyvendinimo mokyklose rekomendacijų patvirtinimo“.

6

28. Progimnazija sudaro sąlygas mokiniui kiekvieną dieną prieš pamokas ir tarp pamokų

užsiimti fiziškai aktyvia veikla, kuri praplečia kūno kultūros pamokų turinį – organizuojamos

judriosios pertraukos, sudaromos sąlygos Progimnazijos kieme žaisti įvairius žaidimus.

29. Progimnazija, siekdama nuosekliai ugdyti mokinių kompetencijas, ugdymo turinyje susieja

formaliąsias socialinio ugdymo pamokas (istorija, geografija) su neformaliosiomis praktinėmis

veiklomis:

29.1. pažintinėmis ir kultūrinėmis veiklomis, sudarydama galimybes mokiniams lankytis

muziejų, bibliotekų organizuojamose programose, renginiuose – kiekvienas Progimnazijos

mokytojas veda ne mažiau kaip 3 pamokas kitoje aplinkoje (muziejuose, bibliotekose, parkuose ir

kt.);

29.2. skatinančiomis pilietinį įsitraukimą bendradarbiaujant su įvairiomis vaikų ir jaunimo

organizacijomis, interesų grupėmis – Progimnazijos mokiniai dalyvauja įvairiose pilietinėse

akcijose, renginiuose („Atmintis gyva, nes liudija“, „Gyvasis tautos žiedas“, „Nupieškime Lietuvos

Nepriklausomybės dieną pasitinkančią Klaipėdą“, „Tolerantiška mokykla – saugi visuomenė“ ir

kt.);

29.3. padedančiomis mokiniams ugdytis medijų ir informacinį raštingumą – dalyvavimas

projektų veikloje (projektas ,,Dideli maži ekranai. Medijų raštingumas Lietuvos mokyklose“);

29.4. socialinėmis (karitatyvinėmis) veiklomis, padedančiomis mokiniams ugdytis pagarbos,

rūpinimosi, pagalbos kitam ir kitokiam vertybines nuostatas – Progimnazijoje organizuojamas

bendruomenės renginys „Gerumo diena“, kuriame tradiciškai dalyvauja organizacijos „Mamų

unija“ atstovai, įstaigos mokiniai lanko senelių namus, sveikina šių namų gyventojus su Kalėdomis,

dovanoja mokinių pagamintus šventinius atvirukus;

29.5. 12 dienų skiriama kultūrinei, meninei, pažintinei, kūrybinei, sportinei, praktinei, socialinei

veiklai:

Eil.

Nr.

Data,

Laikas

Veikla Klasės

1. 2020-09-01 Meninė veikla „Mokslo ir žinių diena“ 1–8

2. 2020-10-19 Socialinė veikla „Prevencijos diena“ 1–8

3. 2020-11-17 Praktinė veikla „Karjeros ir verslumo diena“ 1–8

4. 2020-12-04 Socialinė veikla „Gerumo diena“, skirta

Tarptautinei savanorystės dienai

1–8

5. 2020-12-21 Kūrybinė veikla „Aplink Kalėdų eglutę...“ 1–8

6. 2020-12-22 Kūrybinė veikla „Kalėdinės pamokos“ 1–8

7. 2021-03-02 Kultūrinė veikla „Užgavėnės“ 1–8

8. 2021-03-19 Pažintinė veikla. Gamtosauginio ugdymosi

diena, skirta Žemės dienai minėti

1–8

9. 2021-05-20 Pažintinė veikla. Mokyklinis projektas „Mano

miestas“

1–8

10. 2021-06-04 Sportinė veikla. „Sporto diena“ 1–8

11. 2021-06-09

2021-06-23

Kūrybinė veikla „Paskutinis skambutis“ 1–8

12. 2020–2021* Pažintinė veikla. Turizmo diena.

Klasių vadovai pasirenka dieną per mokslo

metus

1–8

*- tiksli data bus nustatyta pagal poreikį (atsižvelgiant į mokyklos autobuso kelionių grafiką)

ir suderinus su Progimnazijos mėnesio veiklos planais.

30. Kultūrinė, meninė, pažintinė, kūrybinė, sportinė, praktinė, socialinė veiklos

organizuojamos įvairiose Progimnazijos (aktų salė, sporto salė, kiemas ir kt.) ir miesto bei šalies

vietose.

31. Dienų ir pamokų, skirtų pažintinei, kultūrinei, meninei, kūrybinei veiklai, tikslus laikas,

atsakingi asmenys, konkrečios veiklos nurodomos Progimnazijos mėnesio veiklos plane.

32. Renginių organizatoriai su kuruojančiais vadovais suderina renginio programą.

33. 5–8 klasių mokinių socialinei-pilietinei veiklai skiriama 10 valandų (pamokų) per mokslo

metus: 5 valandos per I pusmetį, 5 valandos per II pusmetį.

7

34. Socialines-pilietines veiklas numatyta atlikti grupėmis ir individualiai.

35. Socialinė-pilietinė veikla vertinama įskaitomis, kurios fiksuojamos elektroniniame

dienyne.

36. Socialinė-pilietinė veikla mokiniams bus įskaitoma už pasiruošimą Progimnazijos

bendruomenės renginiui „Gerumo diena“ (4 val.), jei mokiniai aplankys pasirinktą įstaigą (senelių

namus, vaikų namus, gyvūnų globos namus ir kt.), kurioje savanoriaus, jei mokiniai padės vieni

kitiems (gabieji turintiems mokymosi sunkumų), jei mokiniai savanoriškai padės pailgintos dienos

grupėse, Progimnazijos bibliotekoje, jei mokiniai padės mokytojams ruošiantis renginiams ir kt.

37. Neformaliojo švietimo programas ir dalykų modulių programas rengia mokytojai,

Metodinės tarybos teikimu jas tvirtina Progimnazijos direktorius iki rugsėjo 14 dienos.

38. Progimnazija padeda kiekvienam mokiniui, ypač turinčiam nepalankias socialines,

ekonomines, kultūrines sąlygas namuose ar turinčiam specialiųjų ugdymosi poreikių, pasirinkti jo

poreikius atitinkančias įvairių krypčių neformaliojo vaikų švietimo programas.

39. Neformaliojo vaikų švietimo programose dalyvaujančius mokinius Progimnazija

registruoja Mokinių registre.

40. Mokinio individualus ugdymo planas – tai kartu su mokiniu sudaromas jo galioms ir

mokymosi poreikiams pritaikytas mokymosi planas, padedantis išsikelti tikslus, juos įgyvendinti,

prisiimti asmeninę atsakomybę už mokymąsi.

41. Progimnazija priima sprendimą dėl mokinio, kuris mokosi pagal pagrindinio ugdymo

programą, individualaus plano sudarymo būtinumo.

42. Individualų ugdymo planą privaloma sudaryti:

42.1. mokiniui, kuris pagal pradinio ar pagrindinio ugdymo programą mokomas namie;

42.2. mokiniui, atvykusiam mokytis iš užsienio;

42.3. mokiniui, turinčiam specialiųjų ugdymosi poreikių.

43. Atsižvelgus į mokymosi pasiekimus ir kitas aplinkybes, individualus planas sudaromas

mokiniui, kurio pasiekimai žemi, arba mokiniui, kurio pasiekimai aukšti:

43.1. siekiant stebėti individualią mokinio pažangą ugdymo procese, individualiame ugdymo

plane numatomi individualūs sėkmės kriterijai, mokinio ir mokinio tėvų (globėjų, rūpintojų) indėlis

į mokinio mokymąsi;

43.2. individualus ugdymo planas yra aiškus, suprantamas mokiniui ir jo tėvams (globėjams,

rūpintojams);

43.3. mokinio individualus ugdymo planas periodiškai peržiūrimas ir, jei reikia, koreguojamas.

44. Progimnazija, formuodama ugdymo turinį ir rengdama Ugdymo planą, remiasi švietimo

stebėsenos, mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo ugdymo procese duomenimis ir informacija.

45. Progimnazija, siekdama optimizuoti mokinių mokymosi krūvius, į ugdymo turinį

integruoja kelių dalykų turinio temas ar problemų sprendimą. Integruoto ugdymo turinys

planuojamas ilgalaikiuose dalyko ugdymo planuose ir įgyvendinamas:

45.1. integruojant į dalyko turinį;

45.2. skiriant mokymosi dienas per mokslo metus;

45.3. kaip neformaliojo vaikų švietimo veiklų dalis.

46. Diferencijuotu ugdymu atsižvelgiama į mokinio turimą patirtį, motyvaciją, interesus,

siekius, gebėjimus, mokymosi stilių, pasiekimų lygį, pagal tai pritaikomi mokymosi uždaviniai ir

užduotys, ugdymo turinys, metodai, mokymo(si) priemonės, mokymosi tempas, mokymosi aplinka

ir gali būti skiriamas nevienodas mokymosi laikas.

47. Diferencijuoto ugdymo tikslas – sudaryti sąlygas kiekvienam mokiniui sėkmingai siekti

individualios pažangos. Juo kompensuojami brendimo, mokymosi tempo netolygumai,

atsirandantys vertikaliojo skirstymo klasėmis pagal mokinių amžių sistemoje.

48. Diferencijavimas taikomas:

48.1. mokiniui individualiai – pasirenkant tinkamus ugdymo būdus ir metodus per pamoką,

diferencijuojant užduotis pamokoje bei skiriant namų darbus, atsižvelgiant į mokinio tempą bei

mokymosi stilių;

48.2. mokinių grupėms gabumams plėtoti, pasiekimų skirtumams mažinti – organizuojant

darbą grupėse pamokoje, konsultacijų, modulių, neformaliojo švietimo užsiėmimų veiklą;

48.3. tam tikroms veikloms atlikti – projektiniai, tiriamieji mokinių darbai, darbo grupės.

8

49. Mokinių paskirstymas ar priskyrimas grupei, nepažeidžiantis jų priklausymo nuolatinės

klasės bendruomenei, yra tik tam tikro trumpo laikotarpio – tam tikroms užduotims atlikti, dalyko

modulio pamokoms ir konsultacijoms.

50. Progimnazija analizuoja, kaip ugdymo procese įgyvendinamas diferencijavimas ir

individualizavimas, kokį poveikį jis daro pasiekimams ir pažangai, priima sprendimus dėl tolesnio

ugdymo diferencijavimo.

51. Progimnazija planingai organizuoja mokytojų ir tėvų (globėjų, rūpintojų)

bendradarbiavimą, siekiant individualios kiekvieno mokinio mokymosi pažangos, puoselėjant jo

sveikatą, socialumą ir brandą:

51.1. organizuojami tėvų (globėjų, rūpintojų) susitikimai su mokytojais (rugsėjo 10 d. – tėvų

susirinkimai klasėse; gruodžio 17 d., gegužės 6 d. – susitikimai su dalykų mokytojais; vasario 11 d.

– bendras tėvų susirinkimas);

51.2. užtikrinama, kad tėvai (globėjai, rūpintojai) ir Progimnazija keistųsi abipusiai reikalinga

informacija:

51.2.1. naudojamasi el. dienyno TAMO teikiamomis galimybėmis;

51.2.2. mokinių tėvai (globėjai, rūpintojai) balandžio mėnesį kviečiami į atvirų pamokų savaitę.

51.3. sudaromos sąlygas tėvams (globėjams, rūpintojams) dalyvauti Progimnazijos gyvenime,

savanoriauti, kartu su mokytojais ir mokiniais spręsti mokymosi, pasiekimų gerinimo, elgesio,

turiningo laisvalaikio, sveikos gyvensenos ir kitus klausimus:

51.3.1. organizuojamas bendras mokinių ir jų tėvų (globėjų, rūpintojų) renginys „Gerumo

diena“ (gruodžio 4 d.);

51.3.2. Progimnazijos bendruomenei aktualūs klausimai aptariami „Tėvų forume“, kurio nariai

renkasi ne rečiau kaip 3 kartus per mokslo metus. „Tėvų forumo“ veikloje dalyvauja visų klasių

mokinių tėvų (globėjų, rūpintojų) atstovai (po du iš kiekvienos klasės);

51.3.3. mokinių tėvai (globėjai, rūpintojai) kviečiami dalyvauti tradiciniuose Progimnazijos

renginiuose ir išvykose.

51.4. užtikrinama, kad tėvai (globėjai, rūpintojai) galėtų išsakyti lūkesčius ir pasiūlymus

Progimnazijos veiklai tobulinti – „Pasiūlymų, pageidavimų knyga“, vykdomos NMVA apklausos,

vykdomos įstaigos įsivertinimo grupės apklausos;

51.5. konsultuoja ir skatina mokinių tėvus (globėjus, rūpintojus):

51.5.1. sukurti mokiniams tinkamą edukacinę aplinką namuose;

51.5.2. kelti vaikams pagrįstus mokymosi lūkesčius ir motyvuoti mokytis;

51.5.3. padėti vaikams mokytis namuose;

51.5.4. palaikyti ir stiprinti dvasinius ryšius su vaiku, jį ramiai išklausyti, patarti, padėti,

domėtis vaiko veiklomis Progimnazijoje ir už jos ribų;

51.5.5. sudaryti galimybes vaikams dalyvauti neformaliojo švietimo veiklose Progimnazijoje ir

už jos ribų.

52. Progimnazija priima sprendimus dėl mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo:

52.1. mokinių pasiekimai ir pažanga vertinami vadovaujantis Ugdymo programų aprašu,

Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų aprašu, Nuosekliojo mokymosi pagal bendrojo

ugdymo programas tvarkos aprašu;

52.2. Progimnazija, vadovaudamasi teisės aktais ir įstaigos bendruomenės susitarimais,

parengė Klaipėdos „Gabijos“ progimnazijos mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo tvarkos

aprašą (toliau – Vertinimo tvarkos aprašas), patvirtintą Klaipėdos „Gabijos“ progimnazijos

direktoriaus 2017 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. UP–26 (Klaipėdos „Gabijos“ progimnazijos

direktoriaus 2018 m. birželio 21 d. įsakymo Nr. UP-32 redakcija), kuris skelbiamas Progimnazijos

interneto svetainėje.

53. Progimnazija sudaro galimybes kiekvienam mokiniui, ypač turinčiam nepalankias

socialines, ekonomines, kultūrines sąlygas namuose, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių,

pasirinkti jo poreikius atitinkančias įvairių krypčių neformaliojo vaikų švietimo programas –

vykdoma mokinių tėvų (globėjų, rūpintojų) apklausa dėl neformaliojo švietimo užsiėmimų

organizavimo poreikio:

9

53.1. Progimnazija kiekvienų mokslo metų pabaigoje (balandžio ir gegužės mėnesiais) įvertina

ateinančių mokslo metų mokinių neformaliojo švietimo poreikius, juos tikslina mokslo metų

pradžioje ir, atsižvelgdama į juos, siūlo neformaliojo švietimo užsiėmimų programas;

53.2. neformaliojo vaikų švietimo programos rengiamos atsižvelgiant į bendruosius valstybės ir

savivaldybių biudžetų finansuojamų programų kriterijus, tvirtinamus švietimo ir mokslo ministro.

Valandos kiekvienai programai įgyvendinti skiriamos visiems mokslo metams;

53.3. Progimnazija siūlo mokiniams skirtingų krypčių programas, atitinkančias jų saviraiškos

poreikius, padedančias atsiskleisti pomėgiams ir talentams, kurios ugdo savarankiškumą, sudaro

sąlygas bendrauti ir bendradarbiauti;

53.4. neformaliojo vaikų švietimo programose dalyvaujantys mokiniai registruojami Mokinių

registre;

53.5. mokinių skaičius neformaliojo švietimo užsiėmimų grupėje yra ne mažesnis kaip 12

mokinių (suderinta Mokytojų tarybos 2020 m. birželio 23 d. posėdyje (protokolinis nutarimas,

protokolo Nr. V1-7).

TREČIASIS SKIRSNIS

MOKYMOSI KRŪVIO REGULIAVIMAS

54. Mokiniui mokymosi krūvis per savaitę paskirstomas proporcingai. Tvarkaraštis sudaromas

vadovaujantis Higienos norma. Penktadienį organizuojama mažiau pamokų nei kitomis dienomis.

55. Siekiant tausoti mokinio sveikatą, Progimnazijoje atliekama nuosekli mokinių mokymosi

krūvio stebėsena.

56. 1 klasių mokiniams ugdomoji veikla (derinant formaliojo ir neformaliojo švietimo

programų turinį) per dieną gali trukti ilgiau nei 5 ugdymo valandas, 2–4 klasių mokiniams – 6

valandas. Į šį laiką neįskaičiuojamas pailgintos dienos grupės veiklai organizuoti skirtas laikas.

57. 5–8 klasių mokiniams nebūna daugiau kaip 7 pamokos per dieną.

58. Mokiniams per dieną neskiriamas daugiau kaip vienas kontrolinis darbas. Apie kontrolinį

darbą mokiniai informuojami ne vėliau kaip prieš savaitę. Kontroliniai darbai neskiriami po ligos,

atostogų ar šventinių dienų. Kontrolinių darbų grafikas skelbiamas Progimnazijos informaciniuose

stenduose, interneto svetainėje, elektroniniame dienyne.

59. Progimnazija užtikrina, kad namų darbai:

59.1. atitiktų mokinio galias;

59.2. būtų naudingi grįžtamajai informacijai apie mokinio mokymąsi gauti, tolesniam

mokymuisi;

59.3. nebūtų užduodami atostogoms;

59.4. nebūtų skirti dėl įvairių priežasčių neįvykusių pamokų turiniui įgyvendinti.

60. Mokiniams, kurie mokosi 5–8 klasėse ir negali tinkamai atlikti namų darbų dėl nepalankių

socialinių, ekonominių, kultūrinių sąlygų namuose, sudaromos sąlygos juos atlikti Progimnazijoje –

bibliotekoje, skaitykloje.

61. Penktų klasių mokiniams skiriamas minimalus privalomų pamokų skaičius.

62. Mokiniai Progimnazijos direktoriaus įsakymu, Mokytojų taryboje aptarus ir pateikus

pritarimą, atleidžiami nuo dailės, muzikos, fizinio ugdymo pamokų (ar jų dalies) lankymo:

62.1. jei mokosi neformaliojo vaikų švietimo ir formalųjį švietimą papildančio ugdymo

mokyklose pagal atitinkamas formalųjį švietimą papildančio ugdymo programas (ar yra jas baigę)

ar kitas neformaliojo vaikų švietimo programas;

62.2. jei mokinys yra nacionalinių ar tarptautinių olimpiadų, konkursų per einamuosius mokslo

metus nugalėtojas.

63. Sprendimas dėl atleidimo priimamas dalyko, nuo kurio pamokų mokinys atleidžiamas,

mokytojui susipažinus su formalųjį švietimą papildančio ugdymo ar neformaliojo vaikų švietimo

programomis. Šių programų turinys turi derėti su Bendrųjų programų turiniu.

64. Progimnazijos mokiniai atleidžiami nuo atitinkamų menų ar sporto srities dalykų pamokų,

kai šios pamokos pagal tvarkaraštį yra pirmosios ar paskutinės, už mokinių saugumą atsako tėvai

(globėjai, rūpintojai). Apie tai Progimnazija informuoja tėvus.

10

65. Mokinių pasiekimai įskaitomi kaip numatyta Klaipėdos „Gabijos“ progimnazijos mokinių

pažangos ir pasiekimų vertinimo tvarkos apraše, patvirtintame Klaipėdos „Gabijos“ progimnazijos

direktoriaus 2017 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. UP–26 (Klaipėdos „Gabijos“ progimnazijos

direktoriaus 2018 m. birželio 21 d. įsakymo Nr. UP-32 redakcija).

66. Mokymosi pagalbai skiriamos konsultacijos:

66.1. jos neįskaitomos į mokinio mokymosi krūvį;

66.2. jų dažnumas priklauso nuo mokantis kylančio mokymosi poreikio išsiaiškinti

neaiškumus;

66.3. informacija apie konsultacijas mokinių tėvams (globėjams, rūpintojams) teikiama

elektroniniame dienyne.

KETVIRTASIS SKIRSNIS

MOKYMOSI PAGALBOS TEIKIMAS MOKINIUI, BESIMOKANČIAM PAGAL

PRADINIO IR PAGRINIDINIO UGDYMO PROGRAMAS

67. Mokymosi pagalba progimnazijoje teikiama kiekvienam mokiniui, kuriam ji reikalinga:

67.1. dėl ligos ar kitų priežasčių praleidusiam dalį pamokų;

67.2. gavusiam nepatenkinamą atsiskaitomųjų ar kitų užduočių įvertinimą;

67.3. gavusiam kelis iš eilės nepatenkinamus kurio nors dalyko įvertinimus;

67.4. jei pasiekimų lygis (vieno ar kelių dalykų) žemesnis, nei numatyta Pagrindinio ugdymo

bendrosiose programose, ir mokinys nedaro pažangos;

67.5. jei nacionalinio pasiekimų patikrinimo metu nepasiekiamas patenkinamas lygmuo.

68. Progimnazija užtikrina sisteminę mokymosi pagalbą, kuri apima: žemų pasiekimų

prevenciją, intervenciją, sprendžiant iškilusias problemas ir kompensacines priemones.

69. Mokymosi pagalbos teikimo veiksmingumas analizuojamas ir vertinamas pagal

individualią mokinių pažangą ir pasiekimų dinamiką, aptariamas Mokytojų tarybos posėdžiuose.

70. Progimnazija sudaro sąlygas kiekvienam mokiniui mokytis pagal jo galias ir siekti kuo

aukštesnių pasiekimų.

71. Progimnazijoje direktoriaus pavaduotojas ugdymui yra atsakingas už mokymosi pasiekimų

stebėsenos koordinavimą, gerinimą ir mokymosi pagalbos organizavimą.

72. Progimnazija, siekdama gerinti mokinių mokymosi pasiekimus:

72.1. kelia aukštus mokymosi lūkesčius kiekvienam mokiniui, ugdo sąmoningą ir atsakingą

požiūrį į mokymąsi;

72.2. ugdo mokinių pasididžiavimo savo mokykla, mokymusi jausmus;

72.3. ugdo atkaklumą mokantis;

72.4. nuolat aptaria mokinių pasiekimų gerinimo klausimus Progimnazijos bendruomenėje;

72.5. nuolat stebi ugdymosi procesą, laiku nustato, kokios reikia pagalbos ir ją teikia

mokiniams, ypač iš šeimų, kuriose nepalanki socialinė, ekonominė ir kultūrinė aplinka, migrantams

ir kitiems;

72.6. kartu su mokiniu, mokinio tėvais (globėjais, rūpintojais), Progimnazijos vaiko gerovės

komisija sprendžia vėlavimo į pamokas ir jų nelankymo priežastis;

72.7. sudaro galimybes mokytojams tobulinti profesines žinias, ypač dalykines kompetencijas

ir gebėjimus, individualizuoti ugdymą, organizuoti ugdymo procesą įvairių gebėjimų ir poreikių

mokiniams. Progimnazijos mokytojai turi galimybę prireikus pasitelkti švietimo pagalbos

specialistus ugdymo turiniui planuoti ir laiku koreguoti, atsižvelgiant į mokinių mokymosi pagalbos

poreikius;

72.8. skatina mokinius rinktis mokymosi strategijas, padedančias atskleisti kūrybingumą.

73. Progimnazija užtikrina ne atsitiktinę, bet sisteminę mokymosi pagalbą, kuri apima: žemų

pasiekimų prevenciją (iš anksto numatant galimus probleminius atvejus ir stengiantis jų išvengti),

intervenciją (sprendžiant iškilusias problemas), žemų pasiekimų kompensacines priemones.

74. Mokymosi procesas Progimnazijoje nuolat stebimas, siekiant laiku pastebėti mokinius,

kurių pasiekimai žemi, ir nustatyti tokių pasiekimų priežastis. Kiekvieno mėnesio paskutinę savaitę

išsamiai aptariami stebėjimo rezultatai, aptarime dalyvauja vadovas ir mokytojas, nustatomi

mokiniui kylantys mokymosi sunkumai. Apie atsiradusius mokymosi sunkumus informuojami

11

įstaigos švietimo pagalbos specialistai, mokinio tėvai (globėjai, rūpintojai) ir kartu tariamasi, kaip

bus organizuojama veiksminga mokymosi pagalba. Aukščiausius pasiekimus demonstruojantiems

mokiniams taip pat siūloma ir suteikiama reikiama mokymosi pagalba – rekomenduojamas

neformaliojo švietimo užsiėmimų ar konsultacijų, skirtų žinių gilinimui, lankymas.

75. Mokymosi pagalbos teikimo dažnumas ir intensyvumas priklauso nuo jos reikalingumo

mokiniui, atsižvelgus į mokančio mokytojo rekomendacijas.

76. Progimnazija derina ir veiksmingai taiko mokymosi pagalbos būdus, organizuoja

nuolatines ir trumpalaikes konsultacijas:

76.1. nuolatinės konsultacijos skiriamos mokiniams, turintiems mokymosi sunkumų, ir

gabiems mokiniams, kai reikia pašalinti mokymosi spragas (po ligos, gavus kontrolinio darbo

neigiamą įvertinimą, neigiamai įsivertinus pamokoje įgytus gebėjimus), įsigilinti į papildomai

mokytojo siūlomas užduotis, pasikonsultuoti dėl projektinės veiklos ir kt. Nuolatinės konsultacijos

nedidina minimalaus privalomų pamokų skaičiaus, nes jas lanko pavieniai mokiniai pagal poreikį,

norą ir galimybes. Skiriamos šių dalykų nuolatinės konsultacijos:

76.1.1. konsultacijos mokiniams, turintiems mokymosi sunkumų: matematikos, rusų

(gimtosios) kalbos ir lietuvių kalbos užsieniečių vaikams 1–4 klasėse, lietuvių kalbos ir literatūros,

istorijos, chemijos, gamtos ir žmogaus, matematikos, anglų kalbos ir lietuvių kalbos užsieniečių

vaikams 5–8 klasėse;

76.1.2. konsultacijos gabiems mokiniams: matematikos ir rusų (gimtosios) kalbos 1–4 klasėse,

fizikos, rusų kalbos, matematikos, biologijos, informacinių technologijų 5–8 klasėse;

76.1.3. trumpalaikės konsultacijos skiriamos atsiradus poreikiui teikti laikiną pagalbą mokiniui

ar mokinių grupei, kai reikia pasiekti patenkinamą dalyko mokymosi lygį.

77. Progimnazijoje taikomi ir kiti mokymosi pagalbos teikimo būdai:

77.1. organizuojant pačių mokinių pagalbą kitiems mokiniams: klasių vadovai aptaria

galimybes, kaip geriau besimokantys mokiniai padės turintiems sunkumų;

77.2. skatinant savanoriškos pagalbos būdus, trišalių pokalbių metodiką (mokinys – tėvai –

mokytojas (specialistas);

77.3. stebint grįžtamąjį ryšį per pamoką, pagal jį nedelsiant koreguojant mokinio mokymąsi,

pritaikant tinkamas mokymo(si) užduotis, metodikas, darbo būdus.

PENKTASIS SKIRSNIS

ASMENŲ, BAIGUSIŲ UŽSIENIO VALSTYBĖS AR TARPTAUTINĖS

ORGANIZACIJOS PRADINIO UGDYMO IR PAGRINDINIO UGDYMO

PROGRAMŲ DALIS, PRADINIO IR PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMAS,

UGDYMO ORGANIZAVIMAS

78. Progimnazija, atvykus asmeniui, baigusiam užsienio valstybės, tarptautinės organizacijos,

pradinio, pagrindinio ugdymo programos dalį ar pradinio, pagrindinio ugdymo programą (toliau –

tarptautinė bendrojo ugdymo programa):

78.1. priima atvykusį asmenį, mokytis vadovaudamasi Nuosekliojo mokymosi pagal bendrojo

ugdymo programas tvarkos aprašu;

78.2. išsiaiškina atvykusio asmens lūkesčius ir norus mokytis kartu su bendraamžiais, švietimo

pagalbos poreikį ar poreikį tam tikrą dalį laiko intensyviau mokytis lietuvių kalbos;

78.3. informuoja savivaldybės vykdomąją instituciją ar jos įgaliotą asmenį;

78.4. kartu su mokinio tėvais (globėjais, rūpintojais) numato atvykusio mokytis asmens

tolesnio mokymosi perspektyvą, aptaria švietimo pagalbos poreikį ar poreikį tam tikrą laiko dalį

intensyviau mokytis lietuvių kalbos;

78.5. paskiria asmenį, galintį padėti atvykusiam asmeniui sklandžiai įsitraukti į Progimnazijos

bendruomenės gyvenimą, mokytis ir ugdytis, pasitelkia mokinius savanorius, galinčius padėti

atvykusiam mokiniui;

78.6. sudaro individualų mokinio mokymosi planą;

78.7. numato ne trumpesnę, kaip mėnesio adaptacinio laikotarpio trukmę;

78.8. numato klasės vadovo, mokytojų darbą su atvykusiu mokiniu ir mokinio tėvais

(globėjais, rūpintojais);

12

78.9. siūlo neformaliojo švietimo veiklas, konsultuoja dėl jų pasirinkimo.

79. Kai mokinys nemoka ar menkai moka lietuvių kalbą, Progimnazija siūlo galimybę kurį

laiką nesimokyti kai kurių dalykų ar jų dalies, nepažeidžiant mokinio mokymosi poreikių, o tą laiką

skirti papildomoms lietuvių kalbos pamokoms.

ŠEŠTASIS SKIRSNIS

LAIKINŲJŲ MOKYMOSI GRUPIŲ SUDARYMAS

80. Progimnazija, įgyvendindama pradinio ir pagrindinio ugdymo programas, nustato

laikinosios mokymosi grupės dydį pagal skirtas mokymo lėšas. Mokinių skaičius laikinojoje

grupėje negali būti didesnis nei teisės aktais nustatytas didžiausias mokinių skaičius klasėje.

81. Progimnazijos ugdymo turiniui įgyvendinti klasėse sudaromos laikinosios grupės:

81.1. etikai ir tikybai mokyti 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7 klasėse;

81.2. informacinių technologijų dalykui mokyti 5–8 klasėse;

81.3. technologijų dalykui mokyti 5–8 klasėse.

82. Jei klasėje mokosi ne mažiau kaip 18 mokinių 1–4 klasėse ir 21 mokinys 5–8 klasėse, jose

sudaromos laikinosios grupės:

82.1. užsienio (anglų) kalbai mokyti 2–8 klasėse;

82.2. lietuvių kalbai mokyti 1–4 klasėse, lietuvių kalbai ir literatūrai mokyti 5–8 klasėse,

vadovaujantis Daugiakalbėje aplinkoje esančių mokyklų sąrašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos

švietimo ir mokslo ministro 2017 m. liepos 28 d. įsakymu Nr. V-623.

83. Maksimalus mokinių skaičius šiose grupėse nėra didesnis nei nustatytas didžiausias

mokinių skaičius klasėje.

84. Minimalus mokinių skaičius grupėse 1–8 klasėse – 12 mokinių. Progimnazija, siekdama

užtikrinti tikybos mokymą, daro išimtį dėl mokinių skaičiau tikybos grupėse 1–4 klasėse – leidžia

organizuoti mažesnes grupes.

SEPTINTASIS SKIRSNIS

MOKINIŲ UGDYMO NAMIE IR UGDYMOSI ŠEIMOJE ORGANIZAVIMAS

85. Mokinių mokymas namie organizuojamas vadovaujantis Mokinių mokymo stacionarinėje

asmens sveikatos priežiūros įstaigoje ir namuose organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos

Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2016 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. V-1125 „Dėl

švietimo ir mokslo ministro 2012 m. rugsėjo 26 d. įsakymo Nr. V-1405 „Dėl mokinių mokymo

stacionarinėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje ir namuose organizavimo tvarkos aprašo

patvirtinimo“ pakeitimo“, ir Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas (išskyrus aukštojo

mokslo studijų programas) formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašu.

86. Mokiniai namie mokomi savarankišku ar nuotolinio mokymo proceso organizavimo būdu.

Nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu mokiniai mokomi tik pritarus gydytojų

konsultacinei komisijai. Mokiniui, mokomam namie, Progimnazija, suderinusi su mokinio tėvais

(globėjais, rūpintojais) ir atsižvelgdama į gydytojų konsultacinės komisijos rekomendacijas,

parengia individualų ugdymo planą.

87. Savarankišku mokymo proceso organizavimo būdu namie mokomam mokiniui 1–3 klasėse

skiriama 315 metinių pamokų, per savaitę skiriamos 9 pamokos, 4 klasėse skiriama 385 metinės

valandos, 11 pamokų per savaitę, 5–6 klasėse skiriamos 444 pamokos per mokslo metus, per savaitę

– 12, 7–8 klasėse – 481 pamoka per mokslo metus, per savaitę – 13. Dalį pamokų gydytojų

konsultacinės komisijos leidimu mokinys gali lankyti Progimnazijoje.

88. Suderinus su mokinio tėvais (globėjais, rūpintojais), Progimnazijos vadovo įsakymu

mokinys gali nesimokyti dailės, muzikos, technologijų ir fizinio ugdymo. Dienyne ir mokinio

individualiame ugdymo plane prie dalykų, kurių mokinys nesimoko, įrašoma „atleista“.

89. Progimnazija, vadovaudamasi Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus

2020 m. birželio 15 d. įsakymo Nr. AD1-741 „Dėl Klaipėdos miesto savivaldybės švietimo įstaigų,

padedančių tėvams (globėjams, rūpintojams) organizuoti vaikų ugdymą (ugdymąsi) šeimoje, sąrašo

13

patvirtinimo“ 2 punkto 2 papunkčiu, organizuoja pradinio ir pagrindinio ugdymo pirmos dalies

programas besimokančių mokinių ugdymą šeimoje.

90. Progimnazija padeda tėvams (globėjams, rūpintojams) organizuoti vaikų ugdymą

(ugdymąsi) šeimoje, vadovaudamasi Ugdymosi šeimoje įgyvendinimo tvarkos aprašu, patvirtintu

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 gegužės 20 d. nutarimu Nr. 504 „Dėl ugdymosi šeimoje

įgyvendinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ ir Dėl ugdymosi šeimoje įgyvendinimo Klaipėdos

miesto savivaldybėje tvarkos aprašu, patvirtintu Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos

direktoriaus 2020 m. liepos 20 d. įsakymu Nr. AD1-828 „Dėl ugdymosi šeimoje įgyvendinimo

Klaipėdos miesto savivaldybėje tvarkos aprašo patvirtinimo“.

III SKYRIUS

UGDYMO PROGRAMŲ VYKDYMAS

PIRMASIS SKIRSNIS

PRADINIO UGDYMO PROGRAMŲ VYKDYMAS

91. Progimnazija, vykdydama pradinio ugdymo programą, vadovaujasi Pradinio ir pagrindinio

ugdymo bendrosiomis programomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo

ministro 2008 metų rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. ISAK-2433.

92. Pradinio ugdymo turinys, vadovaujantis Bendraisiais ugdymo planais ir numatomais

pasiekimais, 2020–2021 mokslo metais planuojamas 35 savaitėms.

93. Pradedantiems mokytis pagal pradinio ugdymo programą ir naujai atvykusiems mokiniams

skiriamas adaptacinis laikotarpis. Pirmą mėnesį mokinių pažanga ir pasiekimai nevertinami. Antrą

mėnesį nerašoma neigiamų komentarų. Trečią mėnesį stebima mokinių emocinė būsena,

bendravimo, bendradarbiavimo gebėjimai.

94. Ugdymo procesas organizuojamas ne tik Progimnazijoje, bet ir už jos ribų (muziejuose,

parkuose, universitete ir pan.).

95. Baigus pradinio ugdymo programą, rengiamas Pradinio ugdymo programos baigimo

pasiekimų ir pažangos vertinimo aprašas. Aprašo kopija perduodama mokyklai, kurioje mokinys

mokysis pagal pagrindinio ugdymo programą.

ANTRASIS SKIRSNIS

PRADINIO UGDYMO DALYKŲ SRIČIŲ UGDYMO TURINIO ĮGYVENDINIMO

YPATUMAI

96. Ugdymo sričių/ugdymo dalykų programų įgyvendinimas:

96.1. dorinis ugdymas:

96.1.1. tėvai (globėjai, rūpintojai) parenka mokiniui vieną iš dorinio ugdymo dalykų: etiką arba

tradicinės religinės bendruomenės tikybą (stačiatikių);

96.1.2. dorinio ugdymo dalyką mokiniui galima keisti kas antrais metais pagal tėvų (globėjų,

rūpintojų) prašymą;

96.1.3. tikybos mokymui sudaroma laikinoji grupė iš kelių klasių mokinių.

96.2. kalbinis ugdymas:

96.2.1. lietuvių kalbos dalykas yra pradinio ugdymo programos sudedamoji dalis;

96.2.2. lietuvių kalbos ugdymas vykdomas pagal Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir

sporto ministro patvirtintą lietuvių kalbos pradinio ugdymo bendrąją programą, skiriant Bendrojo

ugdymo plano 27 punkte nurodytas pamokas;

96.2.3. lietuvių kalbos pradinio ugdymo programoje mokoma(si) integruotai:

96.2.3.1. į kitus mokomuosius dalykus, mokomus tautinės mažumos kalba, integruojami

lietuvių kalbos mokymo fragmentai;

96.2.3.2. bendrosios programos pasaulio pažinimo temas, susijusias su Lietuvos istorija,

geografija, kultūra, rekomenduojama mokyti lietuvių kalba.

96.2.4. gimtosios (rusų) kalbos mokoma pagal Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo

ministro patvirtintą gimtosios kalbos programą;

14

96.2.5. užsienio kalbos (anglų) mokoma antraisiais-ketvirtaisiais pradinio ugdymo programos

metais. Užsienio kalbai (anglų) mokyti visose 2–4 klasėse skiriama po 2 ugdymo valandas per

savaitę.

96.3. socialinis ir gamtamokslinis ugdymas:

96.3.1. gamtamoksliniams gebėjimams ugdyti skiriama pusė pasaulio pažinimo dalykui skirto

ugdymo laiko. Įgyvendinamos ugdymo veiklos, sudarančios sąlygas ugdytis praktinius

gamtamokslinius gebėjimus, todėl dalį (vieną ketvirtąją) dalykui skiriamo laiko ugdymas vyksta

tyrinėjimams palankioje aplinkoje, natūralioje gamtinėje aplinkoje, laboratorijose;

96.3.2. socialiniams gebėjimams ugdyti 1/4 dalis pasaulio pažinimo dalyko laiko skiriama

ugdymo procesą organizuojant socialinės, kultūrinės aplinkos pažinimui palankioje aplinkoje

(lankomi muziejai, galerijos, teatrai).

96.4. matematinis ugdymas. Matematinis ugdymas organizuojamas vadovaujantis ne tik

Bendrosios programos matematikos dalyko programa, bet ir atliktų tyrimų rekomendacijomis,

naudojamos informacinės komunikacinės technologijos, skaitmeninės mokomosios priemonės;

96.5. fizinis ugdymas:

96.5.1. sudarytos sąlygos mokiniams lankyti ne mažiau kaip 105 fizinio ugdymo pamokas per

metus (3 pamokas per savaitę);

96.5.2. specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokiniai dalyvauja ugdymo veiklose

su pagrindine grupe, bet pratimai ir krūvis jiems skiriami pagal gydytojo rekomendacijas;

96.5.3. siekiant skatinti mokinių fizinį aktyvumą, sveikatinimą, ugdymo proceso metu pagal

galimybes organizuojamos judriosios pertraukos, kitos fiziniam aktyvumui skirtos veiklos.

96.6. meninis ugdymas (dailė ir technologijos, muzika):

96.6.1. technologiniam ugdymui skiriama ne mažiau kaip 1/3 dalės ir technologijų dalykui skiriamo

laiko, nurodyto Bendrojo ugdymo plano 27 punkte.

97. Integruojamųjų, prevencinių ir kitų ugdymo programų įgyvendinimas. Į Bendrosios programos

ugdymo dalykų programų turinį integruojama:

97.1. Bendrųjų kompetencijų ir gyvenimo įgūdžių ugdymo programa, integruojamųjų

programų – Mokymosi mokytis, Komunikavimo, Darnaus vystymosi, Kultūrinio sąmoningumo,

Gyvenimo įgūdžių ugdymo programų pagrindai. Šios programos nevykdomos atskirai, jos yra

integruotos į Bendrosios programos turinį;

97.2. Žmogaus saugos bendroji programa ir Sveikatos ir lytiškumo bei rengimo šeimai bendroji

programa;

97.3. patyčių prevencijos programa „Olweus“;

97.4. etninės kultūros ugdymas;

97.5. informacinių komunikacinių technologijų ugdymas. Informacinės komunikacinės

technologijos ugdymo procese naudojamos kaip ugdymo priemonė, taip pat mokoma informacinių

komunikacinių technologijų pagrindų;

97.6. Ugdymo karjerai programa.

98. Mokytojas numato ugdymo dalykus, į kuriuos integruojamas Sveikatos ir lytiškumo

ugdymo bei rengimo šeimai, Žmogaus saugos, Etninės kultūros ugdymo, informacinių

komunikacinių technologijų ugdymo turinys.

99. Pradinio ugdymo programai grupinio mokymosi forma kasdieniu ar nuotoliniu mokymo

proceso organizavimo būdu įgyvendinti skiriamas pamokų skaičius:

Klasė (mokinių sk.)

Dalykas (val. sk.)

1a

(24)

1b

(24)

2a

(23)

2b

(24)

3a

(26)

3b

(24)

4a

(24)

4b

(25)

Iš viso:

194

Ugdymo sritys, privalomi

dalykai

Dorinis ugdymas:

Tikyba 1 1 1 1 4***

Etika 1 1 1 1 1 1 1 1 8

Kalbos:

Gimtoji kalba (rusų) 7 7 7 7 7 7 7 7 56

Lietuvių kalba:

1 grupė 5 5 4 4 5 5 5 5 38

15

2 grupė 5 5 4 4 5 5 5 5 38***

Užsienio kalba (anglų):

1 grupė 2 2 2 2 2 2 12

2 grupė 2 2 2 2 2 2 12***

Matematika 4 4 5 5 4 4 5 5 36

Pasaulio pažinimas 2 2 2 2 2 2 2 2 16

Dailė ir technologijos 2 2 2 2 2 2 1 1 14

Muzika 2 2 2 2 2 2 2 2 16

Fizinis ugdymas 3 3 3 3 3 3 3 3 24

Iš viso privalomų valandų

skaičius mokiniui per

savaitę(1)

26 26 28 28 28 28 28 28 220

Mokinių ugdymo poreikių

tenkinimas

Nuolatinės konsultacijos

gabiesiems matematikai

1 1

Nuolatinės matematikos

konsultacijos mokiniams,

turintiems mokymosi

sunkumų

1 1

Lietuvių kalbos

konsultacijos užsieniečių

vaikams

1 1

Nuolatinės rusų kalbos

(gimtosios) konsultacijos

gabiems mokiniams

1 1

Nuolatinės rusų kalbos

(gimtosios) konsultacijos

mokiniams, turintiems

mokymosi sunkumų

1 1

Iš viso panaudota

valandų mokinių

ugdymo(si) poreikiams

tenkinti: (2)

0 2 1 2 5

Neformalusis vaikų

švietimas

„Klausė žvirblis

čiulbuonėlis“

1 1

Ansamblis „Svetiolka“ 1 1

„Kompiuteris – mano

draugas“

1 1 2

„IT žaidimai“ 1 1

„ART studija“ 1 1 2

Šiuolaikinio ir liaudies

šokio studija „Čiko“

1 1

„Jaunieji verslininkai“ 1 1

„Žaidimų svetainė“ 1 1

„Žaidimų kaleidoskopas“ 1 1

„Kelių eismo abėcėlė“ 1 1

Meno studija „Karoliukai“ 1 1 2

„Šaškės – stebuklas“ 1 1

„Skaityk kitaip“ 1 1

Iš viso panaudota 2 2 2 2 2 2 2 2 16**

16

neformaliojo švietimo

valandų: (3)

Valandos, skirtos klasių

dalinimui į grupes: (4)

6 5 7 6 8 7 8 7 54***

Iš viso panaudota

valandų per savaitę: (1,

2, 3 ir 4 suma)

34 33 39 36 39 37 40 37 295

Iš viso panaudota

valandų per mokslo

metus

1190 1155 1365 1260 1365 1295 1400 1295 10325

*pamokos mokinio ugdymo poreikiams tenkinti (pasirinktas nuolatines konsultacijas gali lankyti

norintys 1–4 klasių mokiniai, jos nepriskirtos klasei, nedidina privalomų pamokų skaičiaus)

** neformaliojo švietimo valandos

*** valandos, skirtos klasėms dalinti į grupes

TREČIASIS SKIRSNIS

PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMOS VYKDYMAS

100. Progimnazija, įgyvendina Pagrindinio ugdymo bendrąsias programas, kurias sudaro ugdymo

sritys ir dalykai: dorinis ugdymas: etika, ortodoksų tikyba; kalbos: lietuvių kalba ir literatūra, gimtoji

(rusų) kalba, pirmoji užsienio (anglų) kalba; matematika; gamtamokslinis ugdymas; socialinis

ugdymas: istorija, geografija; meninis ugdymas: dailė, muzika; informacinės technologijos;

technologijos; fizinis ugdymas; bendrųjų kompetencijų ir gyvenimo įgūdžių ugdymas.

101. Progimnazija, formuodama pagrindinio ugdymo I dalies programos turinį, siūlo

mokiniams rinktis:

101.1. lietuvių kalbos ir literatūros pagilinto mokymosi programą 5 klasių mokiniams;

101.2. dalyko modulius 7, 8 klasių mokiniams.

102. Pradedantiems mokytis pagal pagrindinio ugdymo programą ir naujai atvykusiems

mokiniams skiriamas adaptacinis laikotarpis. Pirmą mėnesį mokinių pažanga ir pasiekimai

pažymiais nevertinami. Antrą mėnesį nerašoma neigiamų įvertinimų. Trečią mėnesį stebima

mokinių emocinė būsena, bendravimo, bendradarbiavimo gebėjimai.

103. Pirmąjį pagrindinio ugdymo programos įgyvendinimo mėnesį mokinių pasiekimai

kontroliniais darbais netikrinami. Mokytojas, siekdamas išsiaiškinti mokinių ugdymo(si)

pasiekimus, taiko individualius mokinių pažinimo metodus.

104. Progimnazija dalį ugdymo proceso organizuoja ne pamokų forma, o projektine veikla,

akcijomis, užsiėmimais kitose aplinkose – motyvaciją mokytis skatinančiose saugiose aplinkose.

Progimnazijos veiklos plane, mėnesio veiklos planuose ir Ugdymo plane numatoma kokiomis

konkrečiomis dienomis per mokslo metus bus mokomasi ne pamokų forma.

KETVIRTASIS SKIRSNIS

PAGRINDINIO UGDYMO DALYKŲ SRIČIŲ UGDYMO TURINIO ĮGYVENDINIMO

YPATUMAI

105. Dorinis ugdymas:

105.1. dorinio ugdymo dalyką (bendrijos tikybos ar etikos dalyką) mokiniui iki 14 metų

parenka tėvai (globėjai, rūpintojai), o nuo 14 metų mokinys renkasi pats. Siekiant užtikrinti

mokymosi tęstinumą ir nuoseklumą, etiką arba tikybą mokiniai renkasi dvejiems metams (5–6, 7–8

klasėms);

105.2. tikybos mokymui sudaroma laikinoji grupė iš kelių klasių mokinių.

106. Lietuvių kalba ir literatūra. Progimnazija, įgyvendindama ugdymo turinį:

17

106.1. siūlo 5 klasių mokiniams pasirenkamąjį dalyką lietuvių kalbos ir literatūros įgūdžiams

formuoti ir skaitymo gebėjimams gerinti;

106.2. mokiniams, kurie nepasiekė lietuvių kalbos ir literatūros Pagrindinio ugdymo

bendrojoje programoje numatyto patenkinamo lygio, sudaro sąlygas pašalinti mokymosi spragas –

skiria grupines konsultacijas;

106.3. mokinys, kuris mokėsi pagal tarptautinę bendrojo ugdymo programą, mokosi lietuvių

kalbos ir literatūros pagal jam sudarytą individualų ugdymo planą: skiriamos papildomos pamokos

iš pamokų, skirtų mokinio ugdymo poreikiams tenkinti, siūloma rinktis Progimnazijos parengtas

dalykų modulių programas.

107. Užsienio kalba (anglų):

107.1. užsienio kalbos (anglų), pradėtos mokytis pagal pradinio ugdymo programą, toliau

mokomasi iki pagrindinio ugdymo programos pirmos dalies pabaigos;

107.2. jei mokinys yra baigęs tarptautinės bendrojo ugdymo programos dalį ar visą programą,

ir progimnazija nustato, kad jo anglų kalbos pasiekimai yra aukštesni nei numatyta Pagrindinio

ugdymo bendrosiose programose, mokinio ir jo tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimu Progimnazija

įskaito mokinio pasiekimus ir konvertuoja pagal dešimtbalę vertinimo sistemą. Progimnazija sudaro

mokiniui individualų anglų kalbos mokymosi planą ir galimybę vietoj anglų kalbos pamokų lankyti

papildomas lietuvių kalbos ir literatūros ar kito dalyko pamokas kitose klasėse;

107.3. jeigu mokinys yra atvykęs iš kitos mokyklos ir, tėvams (globėjams, rūpintojams)

pritarus pageidauja toliau mokytis pradėtos kalbos, o Progimnazija neturi tos kalbos mokytojo:

107.3.1. mokiniui sudaromos sąlygos lankyti užsienio kalbos pamokas kitoje mokykloje,

kurioje vyksta tos kalbos pamokos, suderinus su mokiniu, mokinio tėvais (globėjais, rūpintojais) ir

su savivaldybės vykdomąja institucija ar jos įgaliotu asmeniu;

107.3.2. mokinys gali kalbos mokytis neformaliojo švietimo įstaigoje.

108. Gamtos mokslai:

108.1. Progimnazija užtikrina, kad eksperimentiniams ir praktiniams įgūdžiams ugdyti gamtos

mokslų dalykų turinyje būtų skiriama ne mažiau kaip 30 procentų dalykui skirtų pamokų per

mokslo metus. Mokiniams sudaromos sąlygos juos atlikti kitose mokyklose ir aplinkose;

108.2. atliekant gamtamokslinius tyrimus naudojamasi mokymosi ištekliais už Progimnazijos

ribų (universiteto, įmonių laboratorijomis, parkais ir kt.), turimomis mokyklinėmis priemonėmis,

lengvai buityje ir gamtoje randamomis ir (ar) pasigaminamomis priemonėmis;

108.3. Progimnazija skatina mokinius dalyvauti įvairiuose gamtamokslinio raštingumo

konkursuose („Olympis“, „Gamtos kengūra“).

109. Technologijos:

109.1. mokiniai, kurie mokosi pagal pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį (5–8

klasėse), kiekvienoje klasėje mokomi proporcingai paskirstant laiką tarp mitybos, tekstilės,

konstrukcinių medžiagų ir elektronikos technologijų programų;

109.2. Progimnazija bendradarbiauja su profesinio mokymo įstaiga (Klaipėdos turizmo

mokykla), naudojasi profesinio mokymo baze mitybos technologijų programai įgyvendinti.

110. Informacinės technologijos:

110.1. informacinių technologijų 37 dalyko pamokos skiriamos 7–8 klasėse, 7 klasėje

informacinių technologijų mokoma vieną pusmetį ir 8 klasėje informacinių technologijų mokoma

vieną pusmetį. Antrą pusmetį informacinės technologijos integruojamos į kitus dalykus, kurių

mokytojai turi pakankamai skaitmeninio raštingumo kompetencijų (lietuvių kalbą, anglų kalbą,

geografiją, fiziką, biologiją, chemiją);

110.2. 6 klasių mokiniams informacinių technologijų dalyko ugdymas intensyvinamas pirmąjį

pusmetį (informacinėms technologijoms pirmąjį pusmetį skiriama po 2 savaitines pamokas).

111. Socialiniai mokslai:

111.1. per socialinių mokslų pamokas mokymasis grindžiamas tiriamojo pobūdžio metodais,

diskusijomis, bendradarbiavimu, savarankiškai atliekamu darbu ir informacinėmis technologijomis;

111.2. siekiant gerinti gimtojo krašto ir Lietuvos valstybės pažinimą, istorijos ir geografijos

pamokos organizuojamos netradicinėse aplinkose (Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje,

Laikrodžių muziejuje, Pilies muziejuje, Kalvystės muziejuje, Skulptūrų parke, Klaipėdos

universiteto botanikos sode, Danės skvere ir kitur);

18

111.3. Progimnazijoje pasirinktas toks istorijos turinio išdėstymas 5–6 klasėse: 5 klasėje

mokoma Lietuvos istorijos, 6 klasėje – Europos istorijos;

111.4. pilietiškumo pagrindų mokoma integruojant juos į istorijos dalyko pamokas ir

dalyvaujant įvairiose pilietiškumo akcijose;

111.5. į istorijos ir geografijos dalykų turinį integruojamos Lietuvos ir pasaulio realijos, kurios

turi būti nuolat ir sistemingai atskleidžiamos bei aptariamos su mokiniais, nacionalinio saugumo ir

gynybos pagrindų temos, tokios kaip: nacionalinio saugumo samprata ir sistema Lietuvos

Respublikoje; rizikos veiksnių, grėsmių ir pavojų analizė; Lietuvos gynybos politika; informaciniai

ir kibernetiniai karai: tikslai, metodai, instrumentai; Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo

pagrindų įstatymas ir kiti įgyvendinamieji gynybos ir kovos su korupcija sričių teisės aktai, kitos

panašios temos.

112. Matematika:

112.1. aukštesniam mokinių žinių lygiui įtvirtinti Progimnazijoje daugiau dėmesio skiriama

skaičių ir skaičiavimų, algebros, geometrijos uždaviniams spręsti;

112.2. Progimnazijoje mokinių matematinio mokymosi motyvacijai skatinti naudojamasi

problemų sprendimo bendradarbiaujant, finansinio raštingumo pavyzdinėmis užduotimis,

Nacionalinio egzaminų centro rengiamomis matematinio-gamtamokslinio raštingumo konkurso

užduotimis, tarptautinių mokinių pasiekimų tyrimų leidiniais ir publikacijomis;

112.3. Progimnazijoje nuolat stebimi mokinių matematikos pasiekimai ir teikiama reikalinga

pagalba – organizuojamos dalyko konsultacijos, siūlomi moduliai. Matematikos pamokose skiriama

laiko uždavinių tekstų analizei, jų vizualizacijai, užrašymui matematiniais simboliais.

113. Fizinis ugdymas:

113.1. fiziniam ugdymui 5–7 klasėse skiriamos 3 valandos per savaitę, o 8 klasėse skiriamos 2

valandos per savaitę. Mokiniams sudaromos sąlygos pasirinkti aktyvaus judėjimo pratybas per

neformaliojo švietimo veiklą Progimnazijoje. Įstaiga užtikrina pasiūlos įvairovę ir tvarko mokinių,

lankančių šias pratybas, apskaitą;

113.2. mokinių, lankančių neformaliojo švietimo užsiėmimus Progimnazijoje, apskaita

vykdoma neformaliojo švietimo el. dienyne, lankančių užsiėmimus miesto neformaliojo vaikų

švietimo įstaigose, apskaita vykdoma klasės vadovų veiklos planuose;

113.3. organizuojant fizinio ugdymo pamokas patalpose, atsižvelgiama į Higienos normos

reikalavimus;

113.4. specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokiniams sudaroma galimybė

rinktis fizinį aktyvumą. Mokiniai dalyvauja pamokose su pagrindine grupe, bet pratimai ir krūvis

jiems skiriami pagal gydytojo rekomendacijas ir atsižvelgiant į savijautą;

113.5. specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokiniai tėvų (globėjų, rūpintojų)

pageidavimu gali lankyti sveikatos grupes ne Progimnazijoje;

113.6. parengiamosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokiniams krūvis ir pratimai

skiriami atsižvelgus į jų ligų pobūdį ir sveikatos būklę. Neskiriama ir neatliekama pratimų, galinčių

skatinti ligų paūmėjimą. Dėl ligos pobūdžio negalintiems atlikti įprastų užduočių mokytojas skiria

alternatyvias atsiskaitymo užduotis, kurios atitinka mokinių fizines galimybes ir gydytojo

rekomendacijas;

113.7. Progimnazija mokiniams, atleistiems nuo fizinio ugdymo pamokų dėl sveikatos ir

laikinai dėl ligos, siūlo kitą veiklą (veikla bibliotekoje, užduočių pratybų sąsiuvinyje atlikimas).

114. Žmogaus saugos ugdymas organizuojamas vadovaujantis Žmogaus saugos bendrąja

programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. liepos 18 d.

įsakymu Nr. V-1159.

115. Kitos programos integruojamos per dalykų pamokas, neformaliojo švietimo užsiėmimus,

klasių valandėles.

116. Pagrindinio ugdymo programai (I dalies) grupinio mokymosi forma kasdieniu ar

nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu įgyvendinti skiriamas pamokų skaičius per mokslo

metus ir per savaitę 2020–2021 mokslo metais:

19

Klasė (mokinių sk.)

Dalykas (val. sk.)

5a

(30)

5b

(29)

6a

(21)

6b

(18)

6c

(20)

7a

(26)

7b

(26)

8a

(26)

8b

(30)

Iš

viso:

226

Ugdymo sritys, dalykai

Dorinis ugdymas:

Tikyba 1 1 1 3***

Etika 1 1 1 1 1 1 1 1 8

Kalbos:

Gimtoji kalba (rusų) 5 5 5 5 5 5 5 5 5 45

Lietuvių kalba ir

literatūra:

1 grupė 5 5 5 5 5 5 5 5 5 45

2 grupė 5 5 5 5 5 5 5 35***

Užsienio kalba (anglų):

1 grupė 3 3 3 3 3 3 3 3 3 27

2 grupė 3 3 3 3 3 3 3 21***

Matematika ir

informacinės

technologijos:

Matematika 4 4 4 4 4 4 4 4 4 36

Informacinės

technologijos:

1 grupė 1 1 1 1 1 0,5 0,5 0,5 0,5 7

2 grupė 1 1 1 1 1 0,5 0,5 0,5 0,5 7***

Gamtamokslinis

ugdymas:

Gamta ir žmogus 2 2 2 2 2 10

Biologija 2 2 1 1 6

Chemija 2 2 4

Fizika 2 2 1 1 6

Socialinis ugdymas:

Istorija 2 2 2 2 2 2 2 2 2 18

Geografija 2 2 2 2 2 2 2 14

Meninis ugdymas:

Dailė 1 1 1 1 1 1 1 1 1 9

Muzika 1 1 1 1 1 1 1 1 1 9

Technologijos, fizinis

ugdymas, žmogaus

sauga:

Technologijos:

1 grupė 2 2 2 2 2 1 1 2 2 16

2 grupė 2 2 2 2 2 1 1 2 2 16***

Fizinis ugdymas 3 3 3 3 3 3 3 2 2 25

Žmogaus sauga 1 1 1 0,5 0,5 0,5 0,5 5

Privalomų pamokų

skaičius mokiniui (1)

30 30 32 33 33 33 33 33 33 290

Dalykų moduliai:

„Matematika visiems“

(paremiamasis)

1 1

Modulis ,,Patirk anglų

kalbą"

1 1

„Lietuvių kalbos

praktikumas: kuriu,

1 1

20

rašau, skaitau“

(paremiamasis lietuvių

kalbos ir literatūros

modulis)

„Matematika ir

pasaulis“

(paremiamasis)

1 1

Anglų kalbos modulis

(gilinamasis)

1 1

Biologijos modulis 1 1

Lietuvių kalbos ir

literatūros pagilintas

mokymasis

2

Konsultacijos:

Nuolatinės

matematikos

konsultacijos

1 1 2

Nuolatinės lietuvių

kalbos ir literatūros

konsultacijos

1 1 1 1 4

Nuolatinės rusų kalbos

konsultacijos

1 1

Nuolatinės istorijos

konsultacijos

1 1

Nuolatinės fizikos

konsultacijos

1 1

Nuolatinės chemijos

konsultacijos

1 1

Nuolatinės gamtos ir

žmogaus konsultacijos

1 1

Nuolatinės biologijos

konsultacijos

1 1

Nuolatinės anglų

kalbos konsultacijos

1 1

Nuolatinės

informacinių

technologijų

konsultacijos

1 1 1

Nuolatinės lietuvių

kalbos konsultacijos

užsieniečių vaikams

1 1

Iš viso pamokų, skirtų

mokinio ugdymo

poreikiams tenkinti,

mokymosi pagalbai

teikti (2)

7 5 7 5 23

Neformalusis vaikų

švietimas:

Laikraštis „Gabijos

ekspresas“

1 1

,,Mano gramatikos

laboratorija"

1 1

Floristika 1 1

Keramika 1 1

21

„Žaidžiame futbolą“ 1 1

„Mūsų nuostabi planeta

žemė“

1 1

„Žinovų klubas“ 1 1 2

„Mano kraštas“ 1 1

„Sceninė kūryba“ 1 1

„ART studija“ 1 1

„Savo rankelėmis“ 1 1

„Mes prieš patyčias!“ 1 1

Iš viso panaudota

neformaliojo švietimo

valandų: (3)

1 2 2 1 1 2 1 1 2 13**

Valandos, skirtos

klasių dalinimui į

grupes (4)

12 11 12 3 3 10,5 9,5 10,5 10,5 82**

*

Iš viso panaudota

valandų: (1,2, 3 ir 4

suma)

50 43 51 37 37 51,5 43,5 49,5 45,5 408

Iš viso panaudota

valandų per mokslo

metus

1850 1591 1887 1369 1369 1905,5 1609,5 1831,5 1683,5 15096

*pamokos mokinio ugdymo poreikiams tenkinti (pasirinktas nuolatines konsultacijas gali lankyti

norintys 5–8 klasių mokiniai, jos nepriskirtos klasei, nedidina privalomų pamokų skaičiaus)

** neformaliojo švietimo valandos

*** valandos, skirtos klasėms dalinti į grupes

IV SKYRIUS

MOKINIŲ, TURINČIŲ SPECIALIŲJŲ UGDYMOSI POREIKIŲ (IŠSKYRUS

ATSIRANDANČIUS DĖL IŠSKIRTINIŲ GABUMŲ), UGDYMO ORGANIZAVIMAS

PIRMASIS SKIRSNIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

117. Progimnazija, rengdama Progimnazijos ugdymo planą, užtikrina visų mokinių įtrauktį į

švietimą, kliūčių, trukdančių teikti būtiną mokymosi ir švietimo pagalbą, šalinimą, pritaikytą

mokymosi aplinką.

118. Progimnazija, įgyvendindama ugdymo procesą, vadovaujasi bendrosiomis programomis

ir atsižvelgia į:

118.1. mokinio mokymosi ir švietimo pagalbos poreikius;

118.2. formaliojo švietimo programą;

118.3. mokymosi formą ir mokymo proceso organizavimo būdą;

118.4. švietimo pagalbos specialistų, Progimnazijos vaiko gerovės komisijos, pedagoginių

psichologinių ar švietimo pagalbos tarnybų rekomendacijas.

ANTRASIS SKIRSNIS

INDIVIDUALAUS UGDYMO PLANO RENGIMAS

119. Progimnazija, rengdama ugdymo planą mokiniui, vadovaujasi Bendrųjų ugdymo planų

97–100 punktuose nurodytu ugdymo dalykų programoms įgyvendinti skiriamų pamokų skaičiumi.

120. Planas rengiamas siekiant tenkinti jo pagalbos ir paslaugų ugdymo procese reikmes,

padėti mokytis, pripažįstant ir plėtojant jo gebėjimus ir galias, teikiant švietimo pagalbą.

121. Individualus ugdymo planas rengiamas:

22

121.1. atsižvelgiant į mokinio specialiuosius ugdymosi poreikius, pedagoginės psichologinės

ar švietimo pagalbos tarnybos rekomendacijas, ugdymo programą, ugdymo formą ir mokymo

organizavimo būdą;

121.2. kai mokiniui pagal pedagoginės psichologinės ar švietimo pagalbos tarnybos ir

Progimnazijos vaiko gerovės komisijos rekomendacijas tam tikru laikotarpiu reikia intensyvios

švietimo pagalbos.

122. Pritaikant bendrąjį Progimnazijos ar klasės ugdymo planą individualioms mokinio

ugdymosi reikmėms, galima:

122.1. 1–4 klasių mokiniams didinti ugdymo valandų skaičių, skirtą meniniam,

technologiniam, sveikatos ugdymui;

122.2. vėliau pradėti mokyti užsienio (anglų) kalbos;

122.3. besimokantį pagal individualizuotą pagrindinio ugdymo programą pagrindinio ugdymo

programoje prasidedančių dalykų pradėti mokyti metais vėliau, juos sieti su praktiniais mokinio

interesais, kasdiene gyvenimo patirtimi; mokymas gali būti organizuojamas atskiromis veiklomis;

122.4. besimokančiam pagal individualizuotą pagrindinio ugdymo programą, vietoje kelių

vienos srities dalykų galima siūlyti integruotas tų dalykų pamokas, dalykų modulius, praktines

veiklas, skirtas esminėms srities dalykų ir bendrosioms kompetencijoms įgyti;

122.5. nemokyti užsienio (anglų) kalbos turinčiojo kompleksinių negalių ir (ar) kompleksinių

sutrikimų, į kurių sudėtį įeina klausos sutrikimai (išskyrus nežymų klausos sutrikimą). Užsienio

kalbos (anglų) pamokų laikas gali būti skiriamas lietuvių kalbai ir literatūrai mokyti;

122.6. nemokyti muzikos turinčiojo klausos sutrikimų (išskyrus nežymius);

122.7. nemokyti technologijų turinčiojo judesio ir padėties bei neurologinių sutrikimų

(išskyrus lengvus);

122.8. vietoje šiame punkte nurodytų dalykų mokinys gali rinktis kitus individualaus ugdymo

plano dalykus, tenkinančius specialiuosius ugdymosi poreikius, gauti pedagoginę ir specialiąją

pedagoginę pagalbą, mokytis lietuvių kalbos ir literatūros.

123. Mokiniui, kuris mokosi pagal pritaikytą bendrojo ugdymo programą, individualaus

ugdymo planas sudaromas vadovaujantis Pradinio ugdymo programos bendrojo ugdymo plano 27 ir

65 punktuose ir Pagrindinio ugdymo programos bendrųjų ugdymo planų 77 punkte dalykų

programoms įgyvendinti nurodomų savaitinių pamokų skaičiumi, kuris gali būti koreguojamas iki

20 procentų. Bendras pamokų ir neformaliojo švietimo pamokų skaičius gali būti mažinamas ar

didinamas 1 ar 2 pamokomis.

124. Sutrikusios klausos mokiniui Progimnazijos ar individualus planas sudaromas

vadovaujantis Pradinio ugdymo bendrojo plano 59 punktu, Pagrindinio ugdymo bendrųjų planų

99.1 papunkčiu, be to:

124.1. atsižvelgiant į klausos netekimo laiką, kalbos išsivystymo lygį, turimus tarties įgūdžius

ir gebėjimus bendrauti kalba, ugdymo plane specialiosios pamokos skiriamos tarčiai, kalbai ir

klausai lavinti;

124.2. mokiniui tarties, kalbos mokymo ir klausos lavinimo specialiosioms pratyboms

skiriama: 1–5 klasėse – 2 pamokos, 6–8 klasėse – po 1 pamoką per savaitę, turintiems kochlearinius

implantus – po 2 pamokas per savaitę. Pratybų ir lietuvių kalbos pamokų turinys turi derėti.

125. Sutrikusios kalbos ir kitos komunikacijos mokiniui Progimnazijos ar individualus

ugdymo planas sudaromas vadovaujantis Pradinio ugdymo programos bendrojo ugdymo plano 62

punktu ir Pagrindinio ugdymo programos bendrųjų ugdymo planų 99.4 papunkčiu. Ugdymo plane

specialiosios pamokos skiriamos tarčiai, kalbai ir klausai lavinti:

125.1. individualioms ir grupinėms pratyboms 1–4 klasėse po 1 ugdymo valandą kiekvienam

mokiniui per savaitę, specialiosioms pratyboms 5–8 klasėse skiriama po 2 pamokas trims

mokiniams per savaitę;

125.2. mokiniui, bendraujančiam alternatyviuoju būdu, tarties, kalbos ir komunikacijos

lavinimo specialiosioms pratyboms 5–8 klasėse skiriama po 0,5–1 pamoką per savaitę (mokinys

mokomas individualiai ar diferencijuotai).

126. Judesio ir padėties sutrikimų turinčiam mokiniui Progimnazijos ar individualus ugdymo

planas sudaromas vadovaujantis Pradinio ugdymo programos bendrojo ugdymo plano 63 punktu ir

Pagrindinio ugdymo programos bendrųjų ugdymo planų 99.5 papunkčiu. Ugdymo plane pamokos

23

turėtų būti skiriamos gydomajai kūno kultūrai, sensomotorikai lavinti, naudojimosi kompiuteriu

įgūdžiams formuoti, komunikaciniams gebėjimams ugdyti.

127. Mokiniui, bendraujančiam alternatyviuoju būdu, 5–8 klasėse tarties, kalbos ir

komunikacijos lavinimo specialiosios pratybos gali būti integruojamos į komunikacinės ir

pažintinės veiklos, lietuvių kalbos ir literatūros pamokas. Pratybų ir komunikacinės, pažintinės

veiklos, lietuvių kalbos ir literatūros pamokų turinys turi derėti.

128. 4–8 mokinių grupei gali būti skiriama iki 111 pamokų per metus sveikatą stiprinančiam

fiziniam aktyvumui.

129. Bendrojo ugdymo dalykų programas pritaiko mokytojas, atsižvelgdamas į mokinio

gebėjimus ir galias, specialiojo pedagogo ir (ar) kitų Vaiko gerovės komisijos narių rekomendacijas

TREČIASIS SKIRSNIS

MOKINIŲ, TURINČIŲ SPECIALIŲJŲ UGDYMOSI POREIKIŲ,

MOKYMOSI PASIEKIMŲ IR PAŽANGOS VERTINIMAS

130. Mokinio, kuris mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, mokymosi pasiekimai ir

pažanga vertinami pagal Bendrosiose programose numatytus pasiekimus ir vadovaujantis Bendrųjų

ugdymo planų 23 punkto nuostatomis.

131. Mokinio, kuriam bendrojo ugdymo programa pritaikoma, mokymosi pažanga ir

pasiekimai ugdymo procese vertinami pagal Bendrojoje programoje numatytus pasiekimus, aptartus

su mokiniu, jo tėvais (globėjais, rūpintojais), švietimo pagalbą teikiančiais specialistais, kokiais

aspektais bus pritaikomas ugdymo turinys (ko sieks ir mokysis mokinys, kaip bus mokoma(si),

kokie bus mokinio mokymosi pasiekimų vertinimo ir pa(si)tikrinimo būdai, kokiomis mokymo(si)

priemonėmis bus naudojamasi).

132. Dėl mokinio, kuris mokosi pagal individualizuotą pagrindinio ugdymo programą arba

Socialinių įgūdžių ugdymo programą, mokymosi pasiekimų vertinimo (būdų, periodiškumo) ir

įforminimo susitariama Progimnazijoje. Progimnazijos pasirinktas vertinimas „padarė pažangą – p.

p., nepadarė pažangos – n. p.“ 1–4 klasių specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių, ugdomų

pagal pradinio ugdymo individualizuotą programą, ir specialiosios medicininės fizinio pajėgumo

grupės mokinių padaryta arba nepadaryta pažanga fiksuojama įrašant „p. p.“ arba „n. p.“.

KETVIRTASIS SKIRSNIS

SPECIALIOSIOS PEDAGOGINĖS IR SPECIALIOSIOS PAGALBOS MOKINIAMS

TEIKIMAS

133. Specialiosios pedagoginės ir specialiosios pagalbos paskirtis – didinti ugdymo

veiksmingumą.

134. Progimnazija specialiąją pedagoginę ir specialiąją pagalbą mokiniui teikia

vadovaudamasi teisės aktais ir įgyvendindama Pedagoginės psichologinės ar švietimo pagalbos

tarnybos ir Progimnazijos vaiko gerovės komisijos rekomendacijas.

135. Specialioji pedagoginė pagalba teikiama:

135.1. vadovaujantis Specialiosios pedagoginės pagalbos teikimo tvarkos aprašu, patvirtintu

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. liepos 8 d. įsakymu Nr. V-1228 „Dėl

Specialiosios pedagoginės pagalbos teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (2020 m. rugpjūčio 3 d.

Nr. V-1132 redakcija);

135.2. ugdymo proceso metu ir pasibaigus ugdymo procesui, atsižvelgiant į mokinio galias,

keliamus ugdymo(si) tikslus, tenkinat jo reikmes. Siekiant įtrauktiems į bendrą ugdymo procesą ir

teikiant pagalbą pamokoje, klasėje pasirenkami kuo mažiau stigmatizuojantys ugdymo ir švietimo

pagalbos teikimo būdai;

135.3. specialiųjų pratybų forma: individualių, mažoms grupelėms (2–4 mokiniai), grupėms

(5–8 mokiniai). Mokiniams, turintiems didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių,

pagalba gali būti teikiama per specialiąsias pamokas.

24

136. Specialioji pagalba teikiama vadovaujantis Specialiosios pagalbos teikimo mokyklose

(išskyrus aukštąsias mokyklas) tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo

ministro 2011 m. liepos 8 d. įsakymu Nr. V-1229 „Dėl Specialiosios pagalbos teikimo mokyklose

(išskyrus aukštąsias mokyklas) tvarkos aprašo patvirtinimo“ (2020 m. rugpjūčio 3 d. Nr. V-1130

redakcija).

PENKTASIS SKIRSNIS

MOKINIŲ, TURINČIŲ SPECIALIŲJŲ UGDYMOSI POREIKIŲ, MOKYMAS NAMIE

137. Mokinio, turinčio specialiųjų ugdymosi poreikių, mokymą namie savarankišku ar

nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu organizuoja Progimnazija pagal Vaiko gerovės

komisijos ir pedagoginės psichologinės ar švietimo pagalbos tarnybos, gydytojų rekomendacijas

sudariusi individualų ugdymo planą mokymosi namie laikotarpiui.

138. Mokiniui, kuris mokosi pagal pritaikytą bendrojo ugdymo programą, mokyti namie

Progimnazija skiria pamokų vadovaudamasi Pradinio ugdymo programos bendrojo ugdymo plano

27, 65 punktais ir Pagrindinio ugdymo programos bendrųjų ugdymo planų 56–60 ir 77, 93

punktais:

138.1. 1 ar 2 pamokos gali būti skiriamos specialiosioms pamokoms ar specialiosioms

pratyboms;

138.2. 1 ar 2 pamokos gali būti skiriamos lietuvių kalbai ir literatūrai mokyti.

139. Mokiniui, kuris mokosi pagal individualizuotą pradinio ar pagrindinio ugdymo programą,

mokyti namie skiriama ne mažiau kaip 8 valandos per savaitę:

139.1. mokymas namie organizuojamas vadovaujantis Pradinio ugdymo programos bendrojo

ugdymo plano 37.1–37.5 papunkčiais ir Pagrindinio ugdymo programos bendrųjų ugdymo planų

56–60 punktais. Mokyti namie skiriamos ne mažiau kaip 296 valandos per metus;

139.2. 1 ar 2 pamokos gali būti skiriamos specialiosioms pamokoms ar specialiosioms

pratyboms, iki 74 pamokų per metus;

139.3. lietuvių kalbai ir literatūrai mokyti gali būti skiriamos papildomos 1–2 valandos per

savaitę, iki 74 valandų per metus.

ŠEŠTAS SKIRSNIS

MOKINIŲ, TURINČIŲ ĮVAIRIAPUSIŲ RAIDOS SUTRIKIMŲ, UGDYMO

ORGANIZAVIMAS

140. Atsižvelgiant į individualias mokinio galimybes ir specialiųjų poreikių lygį, įvairiapusių

raidos sutrikimų turintys mokiniai ugdomi bendroje klasėje, skiriant mokytojo padėjėją.

141. Progimnazija, organizuodama mokinių, turinčių įvairiapusių raidos sutrikimų, ugdymą:

141.1. parengia individualų pagalbos vaikui planą, kuriame numato mokinio tolesnio

mokymosi perspektyvą ir socialinio elgesio pasiekimus, aptaria švietimo pagalbos teikimo formas ir

būdus, elgesio prevencijos ir intervencijos būdus, socialinių įgūdžių ugdymo veiklas. Ne rečiau kaip

kartą per mėnesį, atsižvelgusi į mokinio daromą/nedaromą pažangą, peržiūri ir koreguoja

individualios pagalbos vaikui planą;

141.2. paskiria pagalbos vaikui plano įgyvendinimo koordinuojanti asmenį, kuris kartu su

vaiku, jo tėvais (globėjais, rūpintojais) numato siekiamus tikslus, suplanuoja jų įgyvendinimo

žingsnius, atsakomybes ir periodiškus susitikimus teikiamos pagalbos rezultatams aptarti;

141.3. parengia pritaikytą mokiniui nuolatinę mokymosi vietą, prireikus naudoja

sieneles/širmas, skirtas dėmesiui koncentruoti ugdymo proceso metu, triukšmui mažinti. Įrengia

kiek įmanoma labiau nuo triukšmo izoliuotą erdvę už klasės ribų, kurioje įvairiapusių raidos

sutrikimų turinčiam mokiniui būtų sudaromos galimybės pertraukai veiklos metu ar esant emocinio

nestabilumo būklei;

141.4. užtikrina, kad mokytojai, bendradarbiaudami su švietimo pagalbos specialistais, taikytų

elgesio vertinimo instrumentus netinkamo elgesio priežastims nustatyti bei reikalingų įgūdžių

ugdymo strategijoms parinkti.

25

142. Progimnazija užtikrina, kad ugdymo turinys būtų pritaikomas atsižvelgiant į individualius

mokinio gebėjimus ir raidos sutrikimo specifiką – mokymo medžiaga pateikiama įvairiais būdais,

taikomi įvairūs mokymo(si) metodai.

143. Progimnazija sudaro sąlygas ugdomosios veiklos metu daryti fizinio aktyvumo

pertraukas.

__________________________________

SUDERINTA SUDERINTA

Klaipėdos „Gabijos“ progimnazijos Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos

tarybos 2020 m. rugpjūčio 26 d. Švietimo skyriaus vedėja

posėdžio protokoliniu nutarimu

(protokolo Nr.V5-3)

Laima Prižgintienė

2020 m. rugpjūčio 31 d.

26