Nr. 27(345�786)

2011 m.liepos 21�27 d.

3-8 p.Proza

Lina NAVICKAITË

PoezijaOna MIKALAUSKIENË-KUBILIÛTË

Vasariniai pokalbiai vaizdais 2 p.

Dabarties nesvarumas

Berta BANYTË

Astronominiaiskaièiai ið nuliø

Valdemaras KUKULAS

Su savo nelaimeliko vienas

Jûratë ÈIRIÛNAITË

Market parkasJonas VAICEKAUSKAS

Meno mugë ARTVILNIUSkuria naujas tradicijas

Andrius JAKUÈIÛNAS

VangaGEDMANTAITË-GALKUVIENË.,,Peizaþas�. 2010 m.

10 p.

2

Vyksmas . 2011 m. liepos 21�27 d., Nr. 27 (345�786)

AudronëMEÐKAUSKAITË

Vangos Gedmantaitës-Galku-vienës kûrybos parodà ðià vasaràlanko daugiausia uþsienio sveèiai irturistai, nes tai lemia paprasèiausiaprieþastis � patogi lokacija. Visai ne-toli baisiø ir uþsienieèiø mëgstamøvelniø glaudþiasi A. Þmuidzinavi-èiaus kûriniø ir rinkiniø muziejus, ojame � ðvelnios, spalvingos dailinin-kës knygø iliustracijos bei naujausigrafikos darbai. Uþsuka beveik vienkeliautojai, taèiau mes, o ne jie uþ-augæ su tais pieðiniais 8-9-ojo de-ðimtmeèio raðytojø (Kosto Kubilins-ko, Vacio Reimerio, Anzelmo Ma-tuèio, Violetos Palèinskaitës, Ramu-tës Girkontaitës, Jono Ðioþinio) ei-lëraðèiø ar lietuviø liaudies daine-liø knygose. Ið tiesø tuo metu dau-gelio suaugusiøjø ir vaikø leidiniøiliustracijos beveik nesiskirdavo,dailininkai daþnai nepataikaudavosaldumo poreikiui, ir maþieji kuopuikiausiai suprasdavo toká rimtà,pagarbø kalbëjimà su jais. Net juo-da, �grubi� grafika buvo priimamakaip savaime suprantama. Taèiau V.Gedmantaitë tuomet mums nupieð-davo linksmesná ir �minkðtesná� pa-saulá, kuris nepasidavë ir kitai ryð-kiai iliustracijø vaikams galimybei� sovietinio realizmo tendencijoms.Kritikai teigia, jog tuo metu vaikøknygø iliustracijose �sparèiai ryðkë-jo bendri nacionalinës mokyklosbruoþai�. Pieðti pagal poezijos kû-riná vaikams � gana nelengvas uþ-davinys, nes tenka nuotaikà, emo-ciná krûvá derinti su vaikui priva-lomu siuþetiðkumu ir vaizdo ryðku-mu. V. Gedmantaitë èia taip pat at-randa pusiausvyrà ir balansà. Iliust-racijø siuþetiðkumas nëra akcentuo-jamas, taèiau veikëjai, daþnai labairyðkûs ir jaukûs, patekæ á gana abst-rakèià, spalvingà ir stebuklu prakvi-pusià erdvæ. Visi nuotykiai, nepa-prasti ávykiai tarsi iðtirpæ aplink tvy-ranèiame pasakiðkame ore. Raus-vaskruosèiai vaikai ir jø geriausidraugai gyvûnëliai nupieðti taip, tar-si bûtø iðtarti deminutyvine forma,bet iliustracija netampa saldi dëlabstrahuotos, apibendrintos atmo-sferos, kerinèios sapno stilistikos.Dailininkë yra iliustravusi ir pro-

zos kûriniø. Vienas graþiausiø josdarbø � lietuviø liaudies pasakos�Saulës vaduotojas� iliustracijos, ið-ëjusios ir Maskvoje leistame rinki-nyje �Pabaltijo pasakos�, kuris pa-sirodë rusø, japonø, prancûzø, vo-kieèiø ir kitomis kalbomis. Iliustra-cijos kupinos liaudies meno stiliza-cijø, taèiau visiðkai persmelktø dai-lininkës stiliaus savitumo. Spalvi-nës dëmës ðiek tiek primena aplika-cijos þanrà; ornamentika, kurianti

stebuklinës pasakos atmosferà, su-daryta ið stilizuotø stambiø figûrø irjas apvijusiø smulkuèiø detaliø;keisti ðviesos srautai, ðvytëjimas, ku-ris praskaidrina gana niûrius spalvøtonus.Ðalia senøjø knygø iliustracijø

eksponuojami ir nauji darbai, tæsian-tys ankstesnæ stilistikà, taèiau jieabstraktesni, labiau apibendrinti. At-rodo, jog èia daugiausia sekama spal-vomis, jø deriniais ir kompozicijo-mis.Derinamos ávairiosatlikimo tech-nikos: pastelë, akvarelë, tempera, flo-masteriai. Susijungia dekoratyvumas(nevengiama net spindinèiø spalvi-niø tonø, sidabro þvilgesio) ir eks-presija. Pasaulis ir toliau lieka skaid-rus, perðvieèiamas ir labai paprastas.

Festivalis �Kaunas mene� kartusu vasara perkopë á antràjà pusæ. Irprasivërë gana netikëtomis tokiammetø laikui formomis. Kaip teigia

festivalio organizatorius ArvydasÞalpys, ðá kartà daugiausia pristato-mas lietuviø autoriø medijø menas,kuris ið tiesø publikà veikia labaiskirtingai. Já vertinti galima ávairiai,taèiau daþnai patraukia pats suma-nymas, netikëtumas ir naujos, darnematytos formos. Demonstruojamanemaþai videodarbø, kurie arba iðkarto sudomina þmogø ir pakvieèiailgam sustoti, arba ið karto atstumia.Kûriniui reikia skirti laiko, nors kar-tais bûna didelë pagunda prabëgtinesigilinus.Þodþiu, festivalio þiûrovai daþ-

niausiai turës þiûrëti �televizoriø�.Gal ir ne itin viliojantis pasiûlymasvasarà, taèiau� tokie sumanymai.Dau-giausia �ekrano formos� darbø yra�Menoparko� galerijoje.Videoprojek-tas �Perfomansø naktys�. 2011 Byd-goszcz�. Programoje dalyvauja: Pa-tricija Gilytë, Monika Furmanavièiû-të, Timotiejus Norvila, Nijolë Valad-

Vasariniai pokalbiai vaizdais

kevièiûtë, Jurgita Þvinklytë, kuriøkûriniai labai ávairûs ir ágavæ naujuspavidalus, nes �gyvai� demonstruo-ti jie atrodë dar kitaip.Apie Gintarës Valevièiûtës �Ani-

mare: suteikti gyvybæ, atgaivinti�,kuris buvo pristatytas liepos 7 d., ga-lima kalbëti aptariant pagrindinæ kon-cepcijà. Atspirties taðkas yra pirminëanimacijos sàvoka � lotyniðkas veiks-maþodis �animare�, kuris reiðkia �su-teikti gyvybæ kaþkam�, �atgaivinti�.Projektas susideda ið audiovizualiniøkûriniø ciklo, o juose kvestionuoja-ma animacijosmedija. Ðá kartàmumspateiktas �Strigimas�. Dabar jau pri-mirðtose VHS juostose áraðyti seno-sios animacijos vaizdai tarsi stringasavo erdvëje, o skaitmenoje jie sà-moningai sudëti tokia �strigimo� se-ka. Senosios laikmenos pertrûkiai da-bartinëje yra lyg �legalizuoti� ir sà-moningi. Autorë siekia atkreipti dë-mesá á animacijos subtilybes, optinesiliuzijas, judesio kûrimo ir perteiki-mo svarbà, o kartu ir ðio þanro gali-mybes postmodernaus meno erdvë-je, kurioje jis beveik nenaudojamasdël ásitvirtinusios komercinës paskir-ties konotacijos.G.Valevièiûtës �Ciklai� � dar vie-

na interaktyvi instaliacija ðiame fes-tivalyje. Tai Kristijono Donelaièio�Metø� ekranizacija, kuri asmenið-kai pritaikoma þiûrovo tipui. O ko-kiam jûs priklausote, nustatys nedi-delis aparatëlis, priglaustas prie jû-sø smilkinio. Tai lyg individualuskino teatras, paremtas þiûrovo bio-loginio laikrodþio tiksëjimu, kves-tionuojantis socialinio ir vidinio lai-ko nesutapimus.Didesne festivalio sëkme laiko-

mi Jûratës Jarulytës tapybos ir vide-odarbai �Apleistos erdvës� ekspo-

nuojami maþiau þiûrovams þinomo-je Erikos Stelmokienës dailës gale-rijoje (Daukðos g. 8-2). Apie erdves,praradusias savo ankstesnæ paskirtáir pakeitusias buvusá pavidalà paèiablogiausia prasme. Pirmiausia þings-ná þengia þmogus, o vëliau ásitrau-kia visos ámanomos pasaulio stichi-jos, ardanèios, kelianèios chaosà,blukinanèios tai, kas kaþkada buvosvarbu ir vertinga.Gaila, kad Kolpingo kolegijos

erdvëje turëjusi bûti pristatyta Pa-tricijos Gilytës instaliacija �Dangusvirð Kauno�, kalbanti apie seno irnaujo miesto kaità architektûroje,apie besikeièianèià atmintá, buvonukelta tolesniam laikui. Taèiau fes-tivalio organizatorius A. Þalpys ti-kisi, kad ji ir viena puikiai ásiterps ákultûrinæ miesto erdvæ. Tuo sunkuabejoti, nes pavieniai darbai, iki ðioleksponuoti atviroje erdvëje, buvogausiausiai aptarti ir ávertinti. Vie-nas jø � projektas �Dialogai-2�:ðviesos grafièiø fotodarbø kolekci-ja �In the air�, kurià ant T. Daugir-do g. 1-ojo namo fasado eksponavoElenos Balsiukaitës-Brazdþiûnienësvadovaujami Kauno Antano Marti-naièio dailës mokyklos mokiniai.Aikðtëje prie �Daugirdo� vieðbu-

èio ásikûrë ir dvi skulptûros: Dona-to Mockaus �Senelio spintelë�, ka-banti aukðtai ant sienos, todël visið-kai apsisaugojusi nuo spinteliøkraustytojø, bet ne nuo meno kûri-niø vertintojø þvilgsniø, bei Kæstu-èio Lanausko skulptûra �Ðilta-ðal-ta� � ji jau kuris laikas dþiugina kau-nieèius ne tiek savo konceptualu-mu, kiek galimybe pasisukti lyg vai-kystës karuselëje.Ypaè dþiugu, kad vizualiøjø me-

nø festivalis pasikvieèia ir kitø sri-èiø atstovø. Pernai programà papil-dë �Auros� pasirodymas, o ðá kartà áKaunà atvyko ðiuolaikinio ðokio te-atro trupë ið Izraelio, kuri vienà va-karà dël lietaus ið Rotuðës aikðtës per-sikëlë á �Daugirdo� vieðbuèio priei-gas, taèiau neatðaukë savo spektak-lio, ðokio, o gal performanso �Tin-klas � duetas ant batuto�. Kità dienànorinèiuosius kvietë á ðokio dirbtu-ves, puikiai ávertintas Kauno ðokëjø.Atidarymø festivalyje liko jau

visai maþai: liepos 19 d. Daugirdoamfiteatre �FemLink� pristatys vi-deokoliaþà �Susirûpinimas�, o lie-pos 26 d. � koliaþà �Vyras�. Nors ati-darymø nebus daug, draugø festiva-lio uþimtose salëse galima susitiktiiki rugpjûèio 10 d., kai kultûros Kau-ne liks jau visai visai minimaliai.Teks kaupti jëgas naujam rudeniniamðuoliui.

Autorës ir festivalio�Kaunas mene� nuotraukos

Vanga GEDMANTAITË-GALKUVIENË. Lietuviø liaudies pasaka �Saulës vaduotojas�. 1984.

�Lietuje�. 2010.

Gintarë VALEVIÈIÛTË. �Animare: suteikti gyvybæ, atgaivinti�.

Kæstutis Lanauskas ant savo �Ðilta-ðalta�.

3

.2011 m. liepos 21�27 d.,

Nr. 27 (345�786)

Neþinia, kas èia bus � skara, uþ-tiesalas, nertinis � iðskleistas antstalo kaip nebaigtas laiðkas. Ma-mos mezginys. Laura perbraukiapirðtu pageltusio popieriaus spal-vos siûlais sunarstytus þenklus.Regis, truputá pasistengtø ir per-skaitytø ðità savotiðka sistema su-rinktà tekstà... Ðypteli ir nurijusipaskutiná ryto kavos gurkðnelá uþ-veria kambario duris.Nieko keista, kad ðiandien

viskas maþumëlæ kitaip. Liepos26-oji, mamos vardinës, Oninës.Taèiau vos spëjusià nubusti Lauràteta Felicija patikino � ðá kartà jo-kiø sveèiø. Nei ágrisusiø giminai-èiø, nei ákauðusiø kaimynø. Tie-siog, juokais tariant, tradicinioformato ðeimynos privatûs ðventi-niai pietûs.Dar anksti, namiðkiai tikriausiai

neatsikëlæ, tik teta per þolæ nubren-da á sodo gilumà � gal parinks pir-mø alyvinukø, � o Laura sëdi tera-soje, kurioje praûþia visos vasarosðventës, svarbiausia ið jø, þinoma,liepos 26-oji, Oninës. Atrodo, ðá-ryt ant menkiausio maþmoþio kaþ-kas ðliûkðtelëjo nekasdieniðkumoryðkalo � ji pasiilgusi dirsèioja áatsinaujinusius reginius. Pasiilgu-si � o tas ilgesys su keistu nuosta-bos atliepu � kaitriu raudoniu ási-plieskusio tetos Felicijos roþyno,ðá sekmadiená neáprastai nutilusioplento, seno tamsaus sodo ir pie-vos uþ jo, net pievà sukarpiusiø ge-leþinkelio bëgiø.Gal tai sapnas. Taip, gal sapnas,

tiksliau, dël sapno. Dþiugi nesva-rumo bûsena prabudus po slogu-èio � ji veikiausiai dar ne kartàðiandien iðtiks. Akimirka, kai su-vokë: tai tik koðmaras, sprogo á be-gales jokio laiko vieneto nesuda-ranèiø amþinøjø daleliø; jos skriesdienos orbitoje nesuprantama tvar-ka ir trajektorijom, tolydþio ðvys-èios kaþkokios skvarbesnës nuo-vokos atspindþiais.Ne kà teatsimena. Nuotrupos,

skirtingø erdviø pynës, neiðriðamisujukusiø ávykiø mazgai. Tam irsapnas, nëra ko norët pamatytisklandø, protingai sukaltà trilerá.Labiau iðliko pojûèiai nei vaizdai.Laura kiek susigûþia, suneria

Lina NAVICKAITË

Liepos26-oji

rankas � taip uþsisklendþia, lygsaugodama apglëbia save.

...Kasdienë languota staltiesë.Uþsimerkia ir atsiduoda paraly-þiuojanèiam nuovargiui. Lëtasslydimas á snûdà. Miegant? Mie-godama darsyk uþmiega......Ir tà mirksná, gal ir ne tà, bet

skausmingai atplyðta nuo kaþi kopaþástamo, savo, taèiau dabar ne-malonaus, sakytum, vos drungnopavirðiaus.Koðiama skersvëjø. Nuogutëlë.

Klyksmas ið ðalèio ir siaubo.Krytis � kraupus, bedugnën, iki

alpulio.Nesuvokiama permaina. Slûgs-

tanti átampa su lengva gailesiopriemaiða.Paskui � traukiniø stotis, ðvie-

sos, ûksmas.Á rankas ábruktas paveiksliukas

(atminimui? dovanø?), net nepa-stebi, kas pavaizduota � gal papras-èiausiai bilietas; kaþkieno baukð-tus buèinys á kaktà.Kupë. Blyðki puokðtë � nerimas-

tingai kvepia, nenori jos.Dulkës, dulkës, dulkës... Susi-

telkusios á virpanèius sukulius,tarsi pagautos slaptingo vyksmo arvirsmo. Jos be perstojo kinta � lip-nios, apgula jà, slopina, trukdo al-suoti...Ir � vël skersvëjo ðuoras. Plony-

tis violetinis audeklas, uþkrintan-tis galbût ant lango.

Nepastebimai priëjusi mama pa-glosto Lauros galvà.Tëtis su broliu jau áneðæ stalà,

Felicija ruoðiasi lyginti staltiesæ.Sapno áspûdis galutinai iðsivadë-ja, ir ji su uþsidegimu nyra á ruo-ðos bruzdesá � kaip ir visuomet lie-pos 26-àjà.Niekas Lauros neátikins, kad á

jø namus gali staiga ásiverþti per-mainos � sode visà rytà dûzgiantitëèio vejapjovë, ðitos kassavaiti-nës pastovumo pamaldos, laiduo-ja, jog kai kas èia nesikeièia ir ne-sikeis. Tiksliu laiku, neiðsideri-nanèia tvarka atliekami darbai su-kimba á tvirtà kasdienybës korá, te-gu jo akelës aplipusios rutinos plë-nëm, kartais ramybe, bet pro já ne-

prasimuða jokie netikëtumai.Visgi ðiandien � truputëlá ki-

taip. Ðtai tëèiui á galvà ðauna ne-áprasta mintis. Ir kad Andrius jamtaip noriai padëtø! Neniurna, neat-sikalbinëja, net nesuabejoja.Tëtis su vyresnëliu terasoje pri-

tvirtins du visà prieðakinæ namosienà uþimsianèius veidrodþius. Jøpaèiø atspindþiai atstos sveèius.Veidrodþiai nusikopijuos sodà irpievà. Traukiniai riedës abipus.Jiedu dirba, o sidabruotoje

amalgamoje su saulës blyksniaiskryþiuojasi þvilgsniai, viena priekitos priartëjanèios kaktos, profi-liai, þylantys tëèio smilkiniai irtamsiai kaðtoninis Andriaus plau-kø kupstas � visa sukrinta á kalei-doskopinæ þaismæ, darnø, netvarøvitraþà.Laura net susijuokia � Andrius,

lyg bûtø maþas, sako �tëtuk�. Asis-tuoja, paduoda vinutæ ir � tëtuk...Panaðûs. Kone mergaitiðkai de-

likaèios burnos, smailokos nosys,vienodo tono akiø mëlis. Giminësbruoþai atsikartoja juose pasklidai,nepagaunamom savybëm ir susie-ja abu it to paties menininko brai-þas du kûrinius.Kol vyrai tupinëja tarp viniø,

matuokliø ir kalteliø, Laura, pasi-savinusi veidrodþio pakraðtëlá, da-þosi blakstienas ir koketuoja su sa-vimi devyniolikmete. Ogi visai ne.Kodël � devyniolikmete? Kas galijos kûno metraðtyje áraðyti amþiø,atspëti raukðleles � jas ðit atpûsilyg voratinklá ir vël nupûsi. Taippaèiai ir metus: pridësi, atimsi,dauginsi, dalysi, galop nutrinsikaip kadais mokykloje lentà sudrë-kinta kempine, nes jie nieko ne-reiðkia. Niènieko. Èia laikas skai-èiuojamas pravaþiuojanèiais trau-kiniais. Net neskaièiuojamas � jiesau paprasèiausiai protarpiais rie-da. O kiekvienam praðvilpus kurisið namiðkiø stabteli ir þiûri, ar nie-kas neateina plentu. Ne. ÐiemetOnines ðvæs be sveèiø.Bet Laurai në motais traukinai.

Jos groþis trykðta it poþeminiai ðal-tiniai � neatsiþiûri á save. Neatsi-þiûri, kai jis permerkia odà, uþlie-ja bruoþø individualumà; apstulbs-ta � regis, nepakartojamos veido

ypatybës iðtvinsta á tai, kas egzis-tuoja neákûnyta arba mozaikiðkaibegale pavidalø.� Tu ðiandien pernelyg matai, �

sako savo atvaizdui veidrodyje.

Netrukus pietûs. Vëlyvi. Felici-ja preciziðkai serviruoja terasojestalà � jo viduryje pirmiausia pa-deda senà sidabrinæ þvakidæ. Kaipir per kiekvienà ðventæ, storas, se-noviðkai vainiku apie galvà sudë-tas tetos kasas prilaiko dailus gin-tarinis segtukas.Mama tiesiog ðvyti. Niekas ne-

pamena, kad ji kada ruoðtø valgávilkëdama graþiausia juoda, gipiû-ru puoðta suknele, o dabar � pra-ðom, jokiø skrupulø, jokio perdë-to smulkmeniðkumo. Raudonas ro-þës þiedas trumpai pakirptuoseplaukuose staèiai prilygsta avan-tiûrai � amþiais nepamanytum, jogmama ryþtøsi tokiam ironiðkai ro-mantiðkam amplua: paslaptingajuoda karmen, roþë ir nuo svogû-nø aðarotos akys...Bet vëlyvà popietæ ji jau seno

kaimo laumës pirðtais eilutë po ei-lutës koduota kalba tæsia savo laið-kà. Pamaþële visà sodà uþkrintatoks pat gelzganas saulës spindu-liø mezginys. Iðblankusiomis rai-dëmis suraðtuota kriptograma.� Jau atvëso, Laura, � sako tëtis

ir apgobia ðvarku dukters peèius.Ji lûkuriuoja � dar bus desertas,

sëdi senose, prie obels ðakø pritvir-tintose vaikystës sûpuoklëse ir visdirsèioja á Andriø.Kai brolis iðneða á laukà patefo-

nà ir ðûsná plokðteliø, smalsumasseserá bemat atgena prie jo. Vyres-nëlis paleidþia kaþin koká senà vi-nilà. Jo akyse þëri ðelmiðkos ki-birkðtys, ir vos tik traðkëdama ið-vinguriuoja retro melodija, pra-trûksta kvatoti.� Ða, � pati prajukusi Laura

tramdo brolá, � tai juk mamosdaina...� Klevo lapà vëjas neða... � pa-

simaivydamas Andrius antrina mo-teriðkam vokalui.�Ið kur jis ir traukia tokiø senø

gabalø�? � patyliukais nusistebisesuo.Tëtis pakvieèia mamà valsui.Gal plokðtelë uþstringa, nes dai-

na kartojasi.Sodà dar tankiau apraizgæs ma-

mos mezginys. Gerøjø ir iðvirkð-èiøjø akiø þvilgsniai.Brolis suima Laurà uþ rankos, ir

jiedu paseka tëvø pavyzdþiu. An-drius kaip viesulas ûþèioja sodoaikðtelëje, patrakæs tempas svaigi-na seserá, pagauna á gûsá, ji leng-vai atsikvepia ir leidþiasi neðamaverpetuojanèios jëgos. Dabar jietik oro virpesiai, tik raibuliai veid-rodþio tuðtumoje.Andrius ðoka ánirtingai, netgi

nirðiai, tarsi tyèia, lyg siektø atsi-griebti uþ kaþin kà sëlinanèio, nu-jauèiamo, tartum já persekiotø luo-ðumo grësmë ar baimë... � ir ið kurtokios mintys? � Laura nesupran-ta, o brolis neiðkentæs uþdainuoja:

Garsonnomerdva,garsonnomerdva,Na naðich vetviach poþuchla listva...1

Pasaulis nemaèiomis grimztagerøjø ir iðvirkðèiøjø akiø dugnuo-se, o kai jos galop uþsimerkia, Fe-licija áþiebia þvakes � liepsnelëspatamsyje klajoja it þaltvykslës.Taèiau tai visai ne vakaras. Ne. Tikpridengto veidrodþio sutemos,violetinis gedulo ðydas, uþkritæs

ant sodo, skandinantis já ir artëjan-èius tolstanèius traukinius, ir sû-kuringo valso elipsëmis skriejan-èius ðokëjø pavidalus.

I moþet prava liudskaja molva,I vsio tolko son, garson nomer dva...2

Teta padeda ant stalo vardiniøtortà ir neskubëdama pilsto á tau-res vyðniø vynà. Bet hemoglobi-no raudonio laðas ima ir nutykðtaant ðviesios Felicijos palaidinës �taip skaudþiai nutyðka � Lauraidilgteli ðirdá. Skausmas èia ðian-dien neegzistuoja, jis uþmirðtinaskaip nesusipratimas, kaip niekobendra su ðiuo vakaru-ne vakaruneturintis reiðkinys, privalo iðsi-sklaidyti net nuojautos, net uþuo-minos apie já.Taèiau kruvina dëmë þioji ant

tetos drabuþio lyg praraja.Laurà nukreèia drebuliukas,

sako Andriui pavargusi ir prisë-da ant suolelio prie Felicijos ro-þyno. Keldamas dulkiø debesis,ið abiejø pusiø dunda traukinys,valandëlei uþdaro jà á juodà tu-nelá; kiaurai perskverbia ðeðëlis...skersvëjis...Mintys skrieja nevaldomai,

áskeldamos vaizdø blyksnius. Jietarsi sumaniai iðkarpyti filmo kad-rai ið ateities, ið to, kas bus po de-ðimtmeèio ar keliø, � tikslûs, átai-gûs, iðkalbingi; tø fragmentø mon-taþas bëga pro akis...

...Teta ðukuoja iðretëjusius plau-kus � pasenusi ir rami � Laura ne-nuleidþia akiø: kaip lengvai ðukødantukai slysta þilomis sruogomis.Ásimena ðità traukimosi, lëto toli-mo ritualà.Artimi veidai. Pasikeitæ. Likimo

ádagai. Pramirga, pramirga.Ir iðkilmingos iðsiskyrimø cere-

monijos su nerimastingom gedulopuokðtëm ir atsisveikinimo buèi-niais á kaktà.O Felicija vis ðukuoja plaukus,

ðukuoja ið savæs gyvybæ, braukiait pleiskanas nespëjanèias atsinau-jinti làsteles, tokia perregima ðvie-si senuèiukë, pamaþu visà kûnà iðsavæs iððukuos...

Greta Lauros ant suoliuko pri-sëdusi teta. Seka jà atidþiu, su-kauptu þvilgsniu. Ði akimirksniusumoja, kad jos sàmonæ uþplûdu-sius vaizdinius kaþin kokiu bûdumato ir Felicija. Nenustemba, jasvisada siejo itin stiprus ryðys � irðá rytà teta glustelëjusi prie bun-danèios Lauros laikë jà uþ rankostartum ligonæ ar maþà vaikà. Tadliûdnai ðypteli, taria:� Visa tai dar bus.Felicijos delnas atsargiai nusi-

leidþia ant dukterëèios peties.� Jau buvo.Laura krûpteli ir kelias sapnið-

kas sekundes klausiamai þiûri á te-tà. Bet daugiau në viena neprata-ria në þodþio. Tik stebi, kaip tam-soje gerøjø ir iðvirkðèiøjø akiø rez-ginys besimarkstydamas suplaukiaá vientisà reginá. Pilkðvi pasikûp-rinæ jødviejø siluetai smilksta tam-soje, kol viskà palengva sugeriaveidrodþiø begalybæ uþklostæsvioleto aþûras.

1, 2Grupës �Akvariumas� kûriniofragmentai.

Zenono BALTRUÐIOnuotrauka

~

4

. 2011 m. liepos 21�27 d., Nr. 27 (345�786)KAUKOLAIPTAI

OnaMIKALAUSKIENË-KUBILIÛTË

Prakuras

nuo ryto iki vakaroatidþiai perskaièiaudienàtekstas buvo painus:aibë neþinomøjøþodþiu �tikras galvosûkis

pagaliau tapo aiðkukas buvo uþslëpta:mylimoji nemylimojikiekviena diena yraprakurasrytojui

Tik kaip kvapas

Patekëjo, iðauðo diena �ði akimirka virsmo, ðis blyksnis.Su vilionëm, ðviesos atgaivaið visovës ðaltinio iðtryðko.

Tu þinojai � ðvytës neilgai:tik kaip kvapas ðis protrûkis laiko.Bet ðirdis, ji vis tiek amþinaisulaikyt nesulaikomà taikos.

�Ðok su manimi�

Ðokantiejiákaitai ritmosavo valia ir noru

nesvarbukur link græþiasgyvenimo pëdossuvisai në nerûpi

tik ritmo irmelodijos jausmasneðantisper akimirkø erdvæ �laimës pojûèio akimirkakurisykiaiskandþiojasi

Kalbëk ir iðklausyki, arba patarimas sau

tylom netylomprisilieskiprie bundanèio rytoprie stebuklo � gyventiprie þmogaus...prisilieski prie meilës �kalbëk giedrais þodþiaisið ðirdies á ðirdáásiklausyk kaip graþiaitave kalbina rytas

tarp þemës ir aukðto dangausvisø pirma auginki savetada gal pajausi iðgirsiartimà savo:gal jam daug labiau negu tausunkuliûdnaskauda

kalbëk ne tadakai reikia tylëtikalbëk giedrais þodþiaiskalbëk iriðklausyki

Pakilimo giedra

ryto lapasdar tuðèiastik auðrosuþtiðkæs laðasiðkilios rimtiesnesudrumsèia

tik rodosi praðoiðsaugotpakilimo giedràper visà ateinanèiàmaþà didelædienà

Kiekvienas yra savitas

debesys atneða lietøatneða padangës lieptais

neþinia ið kokio kraðtolietaus raðtasant lapø þolësant namø stogøir sienø

tekstà kiekvienasperskaitoskirtingai- - - - - -svajotojastikiuosilietui lyjantgirdimuzikà

Vieniðiø tylos ypatumai

tylos proverþiai aðtrûs:akimis palytëjusjos suvirpa kaip kregþdës

baltàjàirgi juodàjà tylàkartais vieniðiaimaþais gurkðneliais skanaujatarytumei vynà

ir niekada nevadinatylosliûdesiu

Kas toji laimë

rodos visàlaik sëjilaimës pasëláo sudygsta tiktainetektystiktai ûkanosslystanèiosvirðum kalbëjimovisai niekonë kvapo

ið tikrøjøkas gi toji laimë

iððaukiantitoká sambrûzdáaistrø proverþáo sykiais netgi grumtynes

tai apgaulingaregimybëiliuzijø veidrodþiuos

Dulkës ir atmintis

milijonai milijonø gyvenimøþmogaus proto ir ðirdieskûriniø svajoniø pergalësprieð materijà þenkløþemës gilybëjeamþiø gilybëjemiega irjau senø seniausiaidulkëmis tapomedþiais þolepadangës paukðèiaisatsiminimais

ðtai �sunkiai suvokiamiseptyni pasaulio stebuklaiið amþiø glûdumosprie dabartiesatmintimi prisilieèia

nepabaigiamos slinktyslaikobekraðtybëje

Bûties nerimas

Nes diena kiekviena nusileidþiair nusineða mûsø dalelæ.Pro gyvenimo skubà, pro aidþiàneiðgirstam svarbiausio. Negalim

sulaikyt nepriklausomo laiko:jau pradþia metø metais apðaðo.Atgrasus sau it rûbas palaikis.O giliai � nuðvitimo në laðo.

Skamba skamba ieðkojimø varpas.Lengvo kelio nëra, në nebûna.Pamaþu laikas norus suvarpo,apgesina ir sielà, ir kûnà.

Modus vivendi

kartais bûnakai gyvenimasirgi tu patsrodos einatekatras saunelyg paðalieèiaipakol mirtisþemës gelmëjuþrakinaamþinybës uþraktuir vëlei sujungiaá vienàviená

Ið gamtos uþraðø: gruodis

Girdis graudþios gruodþio dejonës.Nuogos ðakos drauge susipynë.Paskutinë viltis nuðalnojo.Girgþda vëjø ðiauriniø sûpynës.

Tarsi graso. Ar dràsina ðirdá,kad ne viskà turësi, ne viskà...Baltos sutemos þmones apgirdo.Laiko laikrodis lûkesá tiksi.

Zenono BALTRUÐIO nuotrauka

Vytauto PLETKAUS nuotrauka

5

. 2011 m. liepos 21�27 d., Nr. 27 (345�786) KAUKOLAIPTAI

Berta BANYTË

Neseniai knygynus pasiekusi Gintaro Pa-tacko eilëraðèiø knyga �Manæs nebus kai ka-da�* alsuoja persikeitimu, pasiþymi subtiles-niu, todël, galima sakyti, brandesniu minèiøperteikimu. Daþnas, atsigræþæs á ankstesnæ po-eto kûrybà (ypaè á vidurinájá G. Patacko kû-rybos periodà, kuriame iðsiskiria 1995 m. ei-lëraðèiø rinkinys �Kurtizanija�), pastebëtø,jog tai, kà aptinkame naujausioje knygoje,ið tiesø gerokai skiriasi nuo kai kuriø itin at-virø, gana ðokiruojanèiø patackiðkø tekstø.Tikriausiai sutiktumëte, kad autorius, savokûryboje poetinëmis priemonëmis iðryðkinæsvisuomenës veido nuogumas, dar iki ðioleislapèia trikdo bene kiekvienà ið mûsø.Skaitant �Manæs nebus kai kada�, neaplei-

dþia nuojauta, kad G. Patacko lyrinis herojus yrakeliautojas gyvenimo labirintu, esantis �èia�, betnuolat gráþtantis á praeities �ten�. Dabartis ir pra-eities atsiminimas sudaro tam tikrà trapø tæsti-numà, kuris, pasiekæs �dabar� stotelæ, bet kuriàakimirkà gali griûti. Eilëraðèio þmogus daþnaikamuojamas buvimo-nebuvimo dilemos. Nejau-kus dabarties neuþtikrintumas verèia susimàsty-ti apie asmens metamorfozës bûtinybæ: �Að pa-gaminèiau ið savæs kokteilá / Kuris pranoktø kru-vinàjà meri / Ir seksà pajûry fontanais seiliø / Iraðarø perpus su ðlapimu / O koks pasidygëjimasdraskyti / Save ið lëto perskelti kaip ðizà / Á alterego alfa ir omega / Geriau iðkart betono maiðyk-le� (p. 8). Manau, ðiuose þodþiuose uþkoduotaitin stipri egzistencinio nepasitenkinimo bûse-na, veikiausiai nulemta iðoriniø tikrovës fakto-riø. Todël noras �persikûnyti�, ágaunant kito-kias bûties pajautimo formas, iðties pagrástas.�Ir dþiaugsmas iðplasnoja tartum baubas, /

Pakëlæs vokus á eiliná amþiø, / O Gogolis apsi-verèiakarste� (p. 38, �Frikcija�) � átaigiai ðnabþ-da skaitytojui lyrinio pasakotojo balsas. Itindidelá pagreitá ágaunanti gyvenimo realybës de-gradacija kelia baimæ, todël juntamas ironið-kas eilëraðèiø þmogaus pasipiktinimas tokia pa-dëtimi. Mes nebegyvename gyvenimo, bet esa-me �pseudogyvenimo vakuume�, kur viskas iðanksto parengta grandioziniam vartojimui. Ga-lima teigti, jog skirtumas vien tas, kad anks-èiau buvome tiktai vartotojai, o ðiandien mû-sø paèiø kratosi pasaulis, matyt, per didelá ant-svorá atsineðame, nes: �Tokia ekvilibristika /Spyruoklinis judëjimas? Nekinta tik statisti-ka / Maþëja mûs maþëja mûs� (p. 54). Pastarojieilutë inspiruoja retoriðkai paklausti: kas blo-giau � fizinë savæs prarastis ar vis dëlto dvasi-në? Turëdami viskà, viduje daþnai jauèiamës�tokie tuðti kaip raðytojo bloknotas�. Ðis visaapimantis �viskas� nublanksta prieð dvasinæ sa-vojo �að� netektá: kai nebeturime savæs, savojotikrumo, esame labiausiai vieniði; patikslinsiu� ne dël to vieniði, kad vieni, iðorinë vienatvënëra tokia baisi kaip vidinë. Bûtá pridengusikaukë verèia þmogø atitolti nuo savæs, apsime-tinëti stebint pasaulá su primestu veidu � bû-tent tai yra pagrindinë jo vienatvës prieþastis:

Bièiulis brolis mano gal að pats...Po þodþiø ðiø ir vël prabudo kaukëKraujuota marlë mumijos dramaVienatvë buvo jis ir jos sulaukë

(p. 15, �Derviðas�)

Kad atsvertø egzistenciná dabarties nesva-rumà, lyrinis subjektas visuomet turi bûti glau-dþiai susijæs su praeitimi. Á dabartá ásiterpian-èios praeities detalës atveria ryðkø paralelinákontrastà. Praeitis minima akcentuojant prara-dimus, prisiminimø plotmëje nesvetimas irskausmas (yra eilëraðèiø, dedikuotø draugams,artimiesiems). Dabartyje tvyro savotiðka tam-sa, eilëraðèiø þmogus neprojektuoja ateities vi-zijos, jos lyg ir nematyti. Tad galima teigti, jogámanoma suturëti vien dabartá su praeities ðlei-fu, o ateitis paliekama uþ ðirmos. Lyrinis hero-jus tarsi sàmoningai iðkelia pavirðiun dabartiesnaujoves su aiðkiai juntamu ðarþo prieskoniu:

O jeigu apsikeistume mes vyraisAð neþinau kà vyrai pamanytøTik vienà naktá apsikeisti vyraisKad bûtø vienas tavo mano vyrasManau kad ði mintis gan nebloga

(p. 17, �Svingeriø vakarëlis�).

Toks iðdidintas realybës be priedangø pri-statymas parodo asmená kaip nusistovëjusiø

normø ar bent jau jø karkasø griovëjà, nes ðian-dien naujovë yra vienintelë vertybë, kai þmo-gus nelygioje kovoje varþosi su laiko meta-mais iððûkiais. Todël galbût ne veltui eilërað-èio subjektas dabartinæ realybæ retsykiais më-gina keisti vulkaniniu prisiminimø iðsiverþi-mu, taip árodydamas, jog nûdiena vis dëltosmarkiai apvylë lûkesèius, ðiandien praeitiságauna vis labiau iðsigimstanèiø formø ir pra-nyksta dabartyje (�Tiek sauskelnës tiek ir nu-mautos kelnës / Valdþios atstovui tampa ðauk-tuku / Minios protestas dar neprasidëjo / Irrûmø ðturmas virð kiaulienos musës / Subûrëdebesá apþvalgininkai / Raðys taip kad nepa-stebëtos bus�, p. 21, �Dykumos pastoralë�).Visø ðiø niuansø sankaupa lyriná subjektà at-veda prie akimirkos, kai vis akivaizdþiau pa-juntamas þmogiðkosios nebûties aspektas.Poetas lyrinio pasakotojo vardu prakalbi-

na netgi mirtá. Keliuose eilëraðèiuose prasi-ðvieèia aiðkus ir gàsdinantis nebûties neri-mas, atsiskleidþiantis poetinëmis iðtaromis:

Iðplaukia valtys á tenai rytojMaèiau jas jø daugybë mûsø laukiaSaulëlydþio raudonojo þarojTaip iðkilmingai juodos valtys plaukia

(p. 56, �Valtys�).

Mirtis kontrastingai prisiðlieja prie atmin-tyje kylanèiø vaikystës prisiminimø. Ði pa-ralelë tarsi nubrëþia linijà, kurioje vaikystëstolimui tolygus mirties artëjimas; aiðku vie-na � jos niekados nesusitiks pusiaukelëje irneapsikeis vietomis.Tokios mintys leidþia iððifruoti ar bent ið tolo

iðvysti numanomà knygos pavadinimo prasmësatvertá. Pasakyme �Manæs nebus kai kada� glû-di ir optimistinë gaida. Nors turinys alsuoja ne-menka ironiðko pesimizmo doze, pavadinimeuþkoduota mintis sako kà kita. Tai dar ne pabai-ga, � tvirtina tvarkingai krûvelën sugulæ eilërað-èiai, dràsiai priekin praleisdami tvirtà teigimà:

Kada po ðimto metø á PatackàPaþvelgsi savo viðtiðka akimUþsimanysi miego ir kotletøIr ðimtà metø pavëlavæs gausiIð padavëjos meilës ir gràþosO nieko buvo juk kadais vaikinasKai spjaudë klemkas stûmë dûrà LaisvëjAplenkdamas aiðkiaregius ir donjasRositas � kol pavirto banknotu.

(p. 48, �Draugai banknotais virtæ�)

Þmogus esti visada, nesvarbu, kokiu pa-vidalu. Laikas mus klaidina, á valandas, mi-nutes, sekundes skaidydamas gyvenimo tëk-mæ. Todël bûtina priminti, jog mûsø nebustik KAI KADA, galbût tam tikrà laiko tarpànegalësime savæs regëti, apèiuopti, taèiau vi-suomet bûsime laike, virð laiko, uþ ir ðalia jo.Manau, dël to autorius ir bandë panaikin-

ti þodþiø �visada-niekada� vienpusiðkumà.

* Gintaras Patackas, Manæs nebus kai ka-da. � Kaunas: �Kauko laiptai�, 2011.

Dabarties nesvarumas

Apþvalgos ratas

Astronominiaiskaièiai ið nuliø

Valdemaras KUKULAS

Ar gali susmulkëti poezija, jei jau paèiojejos prigimtyje slypi sàsaja su menkiausiujausmo virptelëjimu, su blausiausiu vos jun-tamos emocijos ðvytëjimu? Ar gali susmul-këti kalba, kurios apraðomasis objektas yraapskritai þodþiu neávardijamas ir balsëmis beipriebalsëmis neágarsinamas vidinis þmogauskosmoso gaudesys, kurio sutapimas su visuo-tiniu kosmoso gaudesiu paverèia já univer-saliausiu meniniu kalbëjimu, artimu muzi-kai? Poezija ir yra tai: raðoma apie absoliu-èius niekus, o ið tiesø bylojama apie univer-saliausius þmogiðkosios bûties dydþius ir tû-rius, kuriø neapima jokia kita � net matema-tinë � kalba. Tad atrodytø, kad poezija kal-bëjimà apie prastà, menkavertá eilëraðtá jausavaime daro neámanomà, nes tai nesuderi-nama, nesusiejama su paèia jos bûties paslap-timi, ir vis dëlto net preciziðkiausioje litera-tûrologijoje aptariamos eilëraðèio, strofos, ei-lutës vertës. Ið kur ðitas prieðtaravimas? Kaipimasi ði ið pirmo þvilgsnio neámanoma dvie-jø vienas kito nematanèiø krantø áveika? Jeimenkysta iðleis savo eilëraðèiø rinkiná, aki-vaizdu, kad jo kûriniai jau savaime bus po-etinë þmogaus menkybës adoracija, bet jeisolidus, protingas þmogus paraðys poezijosknygà apie kasdieninius savo buities daik-tus ir rakandus, ar tai reikð jo poetinio pasau-lio susmulkëjimà? Ir atvirkðèiai: jei aukðtømoraliniø kriterijø þmogus prigiedos psalmiøDievui ir amþinybei (a la Aldona Puiðytë), artai savaime reikð aukðtà metafizinæ poezijosskrydþio trajektorijà, ar, atsiþvelgiant á èiaadoruojamø vertybiø nepopuliarumà visuo-menëje, tai teks traktuoti kaip poezijos mar-ginalijà, kuri atspindi visuomenës dvasiniogyvenimo marginalijas? Ir ar kaliniø dainos,uþstalëse traukiamos ne maþiau smagiai ne-gu èigonø romansai, iðreiðkia, atspindi þmo-gaus dvasios ir sielos degradacijà, ar vien jautai, kad þmogþudys dainuoja � savais þo-dþiais ir savomis melodinëmis dermëmis, yrapoezijos prigimties ir paðaukimo triumfas?Tad vëlgi: atrodytø, kad pati poezija, jos in-variantiðkumas panaikina bet kokià galimy-bæ apie poezijà kalbëti uþ þmogaus vidiniopasaulio ir jo komplikacijø ribø, bet kodëltada niekas niekada neprabilo apie þmogaussampratà vieno ar kito laikotarpio poetinëjekûryboje, vieno ar kito autoriaus lyrikoje?Apie þmogaus sampratà prozoje, konkreèia-me romane � taip, apie þmogø poezijoje �ðiukðtu. Kas èia yra? Poezija jau savaime yraþmogaus samprata ir koncepcija par ekselen-ce? Ar ji yra daugiau uþ þmogø, kuris savoruoþtu gali samprotauti apie poezijà, bet irtai tik savo savimonës, savæs supratimo ribo-se? Literatûrologijà, literatûrinæ eseistikà nu-

savina pati literatûra, poezija, todël niekadanenugirsite jokio bendraþmogiðko pokalbio,sukonstruoto vien ið literatûrologijos termi-nø. Kaip ir ið eilëraðèio metaforø.Vis dëlto poezija susmulkëja. Labiausiai

tada, kai nebekalba apie kuriantá þmogø, oprabyla apie kurianèià save. Vargingiausiainusmurgusi ji atrodo, kai pati gërisi savoþodinëmis galimybëmis ir stilistinëmisvingrybëmis, neparemtomis nei þmogausskausmo grimasomis, nei rûgðèia jo abejo-nës ðypsena. Jonas Kalinauskas ðiø metø Po-ezijos pavasario laurus pelnë (bene pirmà-kart po keleriø metø pertraukos � garantuo-tai, be abejoniø) todël, kad kiekvienà jo ei-lëraðèiø ávaizdá, minties pasaþà grindë ne-sumeluoto skausmo grikðnis dantimis, ne-suvaidintos kanèios iðpaiðyti koðmariðki ne-migos vaizdiniai. Ir poeto savimonë ëjo pa-gret: jo eilëraðtis iðvaikðèiotas iki tol, koltapo nepanaðus á niekieno kito, tik ið tiesøkelis þingsnius gráþta á dukros Rasos Kali-nauskaitës poetikà (ji buvo reikliausia pas-tarøjø J. Kalinausko knygø redaktorë). Betautentiðkoji kûryba jau iðleista, tad �Nemu-no� publikacijai teko atrinkti bendrus, �su-smulkëjusius� eilëraðèius (�Nemunas�, ge-guþës 26 - liepos 1): �... ir tai nëra kokiarepeticija / bûtø nekuklu klausti kas tu esi?/ bûtø geriau miðko keliukas / ne, pamiðkës/ tokios, þinai / su vienu kitu drugeliu.� Sta-së Lygutaitë-Bucevièienë (geguþës �Metai�)iðkart griebiasi neaprëpiamos ir iðgirsti ne-ámanomos visatos, neigdama Jurgio Baltru-ðaièio visu gyvenimu paliudytà tiesà, kad ávisuotiná kosmoso pajautimà ir áprasmini-mà einama per maþo þiedelio, per maþosskruzdës gyvybës supratimà bei atjautà, ir�pagauna gaidþiukà�: jos eilëraðèiuose ne-matomas vaizdinis eilëraðèio audinys, me-taforos gali kaitaliotis vietomis, gali jø iðviso nebûti, o lieka tik patetiðkas kalbëji-mas apie patetiðkà amþinybæ. Jei S. Lygu-taitë nebûtø paraðiusi kitokiø eilëraðèiø, sa-kyèiau: teskamba visi pavojaus varpai. Da-bar guoskimës, kad naujieji jos tekstai taiptinka ðiandienos temai (susmulkëjimas perdidybæ, susmulkëjimas per savomis jëgo-mis neágyvendinamus uþmojus), o poetësprestiþà iðgelbës (ir gelbsti) jos kûrybosvisuma. Neþinau, ko reikia, kad sualsuotøAugustino Dainio eilëraðèiai, kad paga-liau bûtø galima pasakyti, kad A. Dainyseilëraðèiais filosofuoja (�Ðiaurës Atënai�,geguþës 13).

Nukelta á 8 p.21 d., ketvirtadiená, 15 val. kavinëje

�Kanklës� (Laisvës al. 36) � naujausiosGintaro Patacko knygos �Manæs nebus kaikada� pristatymas.

6

. 2011 m. liepos 21�27 d., Nr. 27 (345�786)KAUKOLAIPTAI

Vidas VALAITIS

***

Vël lapkrièio orai sudrumsèia sielà,Dangus be paukðèiø ðaltas ir sunkus.Klampus ruduo. Bet kûdikystës veþimëlis riedaÁ lapkritá dþiaugsmingai per lapus.

A. Þ.

Sielos namø statybaKaip vakar vël ið pradþiø,Kol vëtra jausmø atûþusSugriauna lig pamatø.Trûksta kertinio akmens,Meistre Albinai.

***

Nuo þodþiø tunkanti poezijos dvasiavël repetuoja aukðto stiliaus dramàbet iðstenëjus trumpà epigramàuþkanda ir padaro gramà

***

Be saulëtø dienø � be meilës, duonos irgerumo vyno �

motina pamote ðiaure, uþauginai.Á raudonà melo molá nesuleidau ðaknøir pilkai padangei ðakø neatvëriau.Tik geriausi bièiuliai � metø laikai � aplanko,tik rudenio paukðèiai � suþeistos sielos �gimtinæ kas metai iðduoda raudodami.

Eilëraðtis platoniðkai mano meilei L. M.

Lyg niekur nieko ðlapios varnos skris norsgruodas

Uþuojautos uþuolaidos uþ stiklo nejudësPaðiurpæs pilkas ðuo gatve nubëgsAplos ties nukainotom prekëmTraumuotos mënesienos þydrà skiautæKurioziðko peizaþo dangiðkà blizgutáPasibaisëtinà reakcijà mielosiosKad tûkstantis pirmasis buèinys nemeilës

***

Kaliause nevok maþo vaikoRugiagëles skina lai braidoPo pievas drugelá baidoKaliause neþadinki vaikoSpalvoti sapnai já lankoTiesa amþinybës dar valdoKaliause negàsdinki vaikoPakol nesupranta jis laiko

Eilëraðtis Irenai

Vëjuotos vëjo valandos vëlyvosUþkimæs balsas iðtaria sudieIðkrinta sniegas baltas kamertonas �Lelijos þiedas vasaràSprangus spalvingas laikasAfera nepasiteisinus dejaAnt stalo uþversta knygaSeptinto puslapio kanèiaO juk viskam uþtektø vieno þodþio

***

Jau niekur neatrasiu niekoTiktai savy ir savyjeNurimsta angelas poetasNes tobula � tyla � trimitasKurá iðgirst paskirta èia

Kol iðraðysi sielvartà juodaiKol iðraudosi rudeninæ gëlàKai baugûs paukðèiai ir miðkaiTau kalba apie liûdnà laikà

***

Nejau visiems ta laimë paþadëtaGyvenimo nuëjus pusæ kelioTeks pasiklyst ir vieðpaèiui dëkotKad leido klaidþioti ir nepaklystiTrumpam pametus pëdsakà takelio

***

Lyja tyliai. Laðai langan.Kelias baigias kieme aklam,Kad pakeltum akis á dangø �Mënuo � angelas sargas naktiesSielon ðviesà sidabro liesIr Viduramþiø miestui kuþdësKelias baigësi kelio pradþia

BenamëM.

Margarita nakties mënesienojAnt suoliuko parke sapnuoja �Per senamiesèio brukà þingsniuojaSavo sielos á turgø parduot.Savo sielos kaip sniegas baltos.Savo sielos kaip sniegas ðvarios.

Tomui Zanui

Iðsiveþkit mane per grandinëmis gruodoSukaustytà rytmetá gruodþio ið VilniausPro ðventuosius Auðros vartusIðsiveþkit maneÐirdyje að veþuosi tëvynæ �Sopulingàjà meilës idëjàIr tik vieno praðau,Tam kely, spindulingoji motin Marija,Kad jëgø nepritrûkèiauTaip gyvent, kaip kalbu ir tikiu.

***

Eilëraðèiai � pasàmonës laiðkai,Kad vienà rytà praregëtum laisvæ.

***

Á sapno þemæ iðeinu beginklis,Be rûpesèiø dienos, su vakaro malda �Dar neþinau, nuo ko reikës ten gintisIr kokia bus siuþeto pabaiga.

**

Peiliu suþeidæs vëjà senis rauda �nëra namø, nutilo medþiai.Kas pakuþdës dabar gyvenimoþodþius, kaip reik iðtvert visatosðaltá � rûsèià ðiaurës meilæ.

Jûratë ÈIRIÛNAITË

Su Vidu Valaièiu (1958-2002) gyvenimasmane suvedë Vilniaus universitete. Jis á mûsøkursà atëjo po akademiniø atostogø. Buvomepaþástami, bet artimiau nebendravome. Þino-jau, kad raðo ir spausdina eilëraðèius. Vëliau iðjo paties iðgirdau, kad kartu su Valdu Kukuluyra tapæs vieno moksleiviø literatø konkursolaureatu.Baigæ universitetà abu ásikûrëme Kaune. Ið

pradþiø Vidas dirbo �Vagos� leidykloje ko-rektoriumi ir gyveno bendrabutyje, vëliau per-ëjo á Maironio lietuviø literatûros muziejø.Kiekvienà dienà po darbo Laisvës alëja ið se-namiesèio traukdavo á stotá, o ið ten vaþiuoda-vo namo � á Àþuolø Bûdà. Að gyvenu centre,todël daþnai susitikdavome, pasiðnekuèiuo-davome. Kartà Vidà palydëjau iki stoties. Tik-riausiai buvo 1989 m. vasara. Tuomet þmonësgyveno apimti euforijos, apsvaigæ nuo neti-këtai uþplûdusios laisvës. Pradëjau kalbà apietai, bet pasirodë, kad Vidas visuomeniniamgyvenimui visiðkai abejingas. Jis gyveno ki-tame pasaulyje. Staiga, nutaisæs ðypsenà, pa-sakë, kad ruoðiasi stoti á budistø vienuolynà.Tai buvo labai netikëta ir ið tikrøjø mane nu-stebino. Apie ðá ketinimà ið ðypsenos negalin-èio sulaikyti Vido iðgirdau ir dar kartà � pervienà ið paskutiniø mudviejø pokalbiø Auto-busø stotyje, likus keliems mënesiams iki jomirties. Bet ðá kartà man jau nuo tos �naujie-nos� norëjosi verkti � labai ne laiku ir ne vie-toje ji buvo pasakyta. Jis dirbo sunkius dar-bus savo motinos ûkyje, o tai visiðkai nederë-jo su tuo, kà jis kalbëjo.Abu su Vidu domëjomës bioenergetika,

maþdaug 1990 m. lankëme technikos moksløkandidato Vasilijaus Lenskio ir kaunietës gy-dytojos Elijoðaitienës paskaitas bei pratybas.Susitikæ apie tai pakalbëdavome. Vienà kartà,kai dar Vidas dirbo senamiestyje, sutikau já priekatedros labai susimàsèiusá. Paklausë, ar að ne-ketinu stoti á vienuolynà. Atsakiau, kad tikraine. O jis prasitarë, kad norëtø, tik jam esà tikëji-mo trûksta. Kalbëjo apie katalikø vienuolynà.Per tà pokalbá supratau, kad uþ katalikø vie-nuolyno sienø Vidas norëtø pasislëpti nuo val-diðko darbo. Tiesiogiai nepasakë, bet tai buvoaiðku ið jo reakcijos á mano pasakojimà apiegyvenimà vienuolyne � jam buvo didþiulë nau-jiena, kad vienuoliai ne tik meldþiasi, bet irvaikðto á tarnybà. Vëliau esame kalbëjæ ir apiebudizmà.Prisimenu,kartà, kalbëdamasapiekar-mà, Vidas pasakë: �Jeigu tau kas nors atsitinka,pats esi kaltas. Tai þiauru.�Ið gydytojos Elijoðaitienës kursø, skirtø me-

dikams ir skaitytø Kauno medicinos universi-tete, buvo galima iðmokti labai humaniðkø, betmums, filologams, nepritaikomø dalykø: ilgiaupasitreniravus �iðmokyti� delnà, laikomà virðkûno, atskirti sveikà organà nuo nesveiko, taippat nustatyti, kas jam yra: uþdegimas ar prie-ðingas reiðkinys � energijos trûkumas. Net pa-sakyti tikslià diagnozæ, kas organe: auglys, ak-muo ar smëlis. Mokë, kaip savo delnu, per pirð-tø galus skleidþiant ðilumà, ðalinti skausmà.Ádomiø dalykø tuomet su Vidu suþinojome.Kaip vëliau supratau, bioenergetika, budiz-

mas ir parapsichologija � vaikø þaidimas sudegtukais. Man vargais negalais pavyko tà in-formacijà iðmesti ið galvos, o Vidas tokio po-bûdþio literatûrà skaitë iki mirties.Kaip patyriau vëliau, jis ironiðkai þiûrëjo á

militarines struktûras. 2000-øjø rudená, kaivaikðèiojome Laisvës alëja, stabtelëjau prieÐauliø sàjungos bûstinës skelbimø lentos, o jissu ðypsena paklausë: �Kà, negi tëvynë Lietuvapavojuje?..� Man susidarë áspûdis, kad Viduiapskritai buvo svetimos bet kokios pilietiðku-mo apraiðkos. Bet etniðkumà jis labai vertino:jam patiko, kad �Berneliø uþeigos� padavëjaiapsirengæ tautiniais kostiumais.Intensyvus mûsø bendravimo etapas prasi-

dëjo 2000m. rudená, kai gyniau disertacijà. Tuometu Vidas jau dirbo K. Donelaièio gatvëjeesanèiame Literatûros muziejaus Vaikø litera-tûros skyriuje, kuris buvo per porà kvartalø nuomano darbo. Kartà per savaitæ po paskaitø jáaplankydavau. Kai ateidavau, visada maloniaisutikdavo, apsidþiaugdavo. Kartais darbe kar-tu su draugiðkomis Vido kolegëmis iðgerdavo-

me kavos. Bet daþniausiai jis kviesdavo maneá gretimame name ásikûrusià �Berneliø uþei-gà� arba Dailës galerijos kavinæ kitoje gatvëspusëje. Retai, bet nukakdavome ir á Laisvës alë-jos kavines arba nukeliaudavome iki stoties:ten, kavinukëje, laukdavome jo autobuso. Vi-das labai mëgo kavines. Jose palikdavo nema-þà kuklaus atlyginimo dalá.Vidas mëgo ir gëles, kelis kartus ávairiomis

progomis man jø yra dovanojæs � visada roþiø.Visà laikà maniau, kad vaþinëti ið Àþuolø

Bûdos á darbà jam per sunku. Jeigu bandyda-vau Vidà atkalbëti nuo kasdieniø kelioniø irapsistoti mieste, jis gindavosi aiðkindamas, kadnepavargstàs, gaunàs atsisësti.Vidas buvo malonus paðnekovas, lengvai

bendravo. Taèiau turëjo keistumø: apskritai ig-noravo uþstalës etiketà. Galbût tuomet, jau sun-kiai sirgusiam, jam tai neatrodë svarbu.Mëgdavo pasakoti apie savo diplominá dar-

bà, kurá raðë ið S.Gedos kûrybos. Tà darbà labaivertino, tiesiog gyveno prisiminimais apie já.Ne kartà bandþiau paskatinti Vidà stoti á litera-tûros krypties doktorantûrà. Tai iðgirdæs visa-da purtydavo galvà. Mane ðitai stebino, nesu-pratau, kodël dabar, kai yra visos galimybës(kitaip negu tada, kai mes baigëme universite-tà), jis nenori tæsti darbo, kuris, kaip man atro-dë, jam skirtas. Man buvo susidaræs áspûdis,kad Vidas jau apskritai daug kam abejingas. Jisniekada manæs nepasiteiravo, apie kà raðaustraipsnius � tai jam, matyt, nebuvo ádomu arneatrodë svarbu. Ir eilëraðèiø, kaip supratau, jauneraðë, bent su manimi apie tai niekada nekal-bëjo.Savo ligà nuo manæs Vidas slëpë, apie jà

suþinojau ið Literatûros muziejaus darbuotojøtik po jo mirties. Ne tik slëpë, bet ir pats provo-kuodavo situacijas, ið kuriø atrodë, kad yra svei-kas kaip ridikas. Kiekvienà kartà, kai nueida-vome á kavinæ, Vidas man siûlydavo vyno. Aðmandagiai atsisakydavau, ir tuomet jis ðypso-damasis uþsakydavo kavos. Kaip dabar supran-tu, vaikðèiodavo peiliø aðmenimis, nes gërëstiprius vaistus, o tai su alkoholiu nesuderina-ma.Kartais prasitardavo, kad muziejaus lanky-

tojams skaitys paskaità. Þinojau, kad Vidas yrajø keletà parengæs. Taèiau apie paskaitas, prie-ðingai nei apie diplominá darbà, kalbëdavo ga-na abejingai. Kartà ar du yra nusivedæs mane ásavo maþà tarnybiná kambarëlá Vaikø literatû-ros skyriaus antrame aukðte, rodë knygas, ku-rias apraðinëjo, pasakojo apie darbà. Atrodë, jámëgo, vertino ir bijojo prarasti: vienu metu su-sirûpinusiu veidu iðsitarë, kad dël etatø maþi-nimo gali bûti atleistas.Vidas piktinosi á Lietuvà atëjusiu laukiniu

kapitalizmu. Laikë didele neteisybe, kad stu-dentai turi mokëti uþ mokslà. Kartà man pasa-kë: �Dabar mokytis að negalëèiau.� Supratau �dël lëðø stygiaus, kurá jis labai jautë. Sakë, ne-iðgyvena ið atlyginimo, turi leisti santaupas. Ta-èiau á kavines uþeidavo kelis kartus per dienà.Sykiais pasakodavo apie namus � motinà,

brolá, Kazlø Rûdoje gyvenanèià seserá. Þino-jau, kad gydytoja pamirðo sergantá Vido brolá

Su savo nelaimeliko vienas

Vidas Valaitis.

7

. 2011 m. liepos 21�27 d., Nr. 27 (345�786) KAUKOLAIPTAI

Jonas VAICEKAUSKAS

Naujiesiems atvykëliams á Èi-kagà �Gintaro� baras � Marketparko (Marquette park) centras.Aiðku, dar buvo �Seklyèia�, bu-vo baþnyèia, bet jos populiarumuneprilygo Àþuolo tvarkomaiástaigai. Á baþnyèià susirinkdavodaugiau þmoniø, taèiau ten lan-kydavosi nemaþai dipukø, todëláspûdþiai visai kitokie. �Ginta-ras� � lyg namø pakaitalas, kuriotaip reikia svetur. Apie tai kalbadaug emigrantø, o dar daugiauðnekø apie iðvykimo prieþastis.Daþniausiai pasitenkinama viena,lengviausiai apèiuopiama � eko-nominiai sunkumai. Tada liekaneaiðku, kodël gyvendamos pana-ðiomis sàlygomis tautos nevieno-dai emigruoja. Nors atkakliaibandoma suniveliuoti tautiniusypatumus, jie vis tiek egzistuoja.Vienà jø galima bûtø ávardyti tie-siog judrumu. Lietuviai, nuo se-niausiø laikø sëslûs þemdirbiai,bet pastaraisiais ðimtmeèiais ne-turëjæ savarankiðkos valstybës,lenkë kaimynus emigracijos mas-tais. Tas judrumas itin ryðkiaireiðkiasi ir dabar.Keista gëla tvyrojo tarp emig-

rantø Market parke tada, �Ginta-ro� klestëjimo laikais. Man atro-do, ji bûdinga visur iðeivijoje, tik-riausiai ir dabar. O gal jaunimasjos jau nejauèia? Skirtingos iðvy-kimo prieþastys ir aplinkybës, betpastebëtinas bendras bruoþas, ku-rá galima pavadinti savotiðkuavantiûrizmo, asketizmo ir mazo-chizmo miðiniu. Daug kam tiesiogreikia iðbandymø, sunkumø, ku-riuos áveiktum. Tëvynës, namø il-gesys � labai sunkus iðmëginimas.Pirmi naujieji uþatlantës emigran-tai buvo paþymëti minëta gëlosþyme, jà demonstravo ir maldë su-sibûrimuose. Tarp svetimøjø, net-gi bendraujant su dipukais, tai ne-ámanoma. Ið tikrøjø kai kurie ga-lëjo paprasèiausiai gráþti, bet tonedarë. Gyvenimas ir darbas tenbuvo iðbandymas, kova, o pasi-traukimas reikðtø pralaimëjimà.Daug kas jau iðvaþiuodami nusi-teikë kentëti, kovoti, nepasiduo-ti ir, þinoma, praturtëti. Sunku pa-sakyti, kiek èia buvo lemtingaMarket parko specifika.Kalbëjau su þmogumi, èia ap-

silankiusiu apie 1980 m. Buvoðvaru, tvarkinga, bet labiausiaiástrigo, kad vejose prie gatvës þai-dë vaikai, kurie kiekvienà praei-vá sveikino lietuviðkai. Kaip se-najame mûsø kaime. Ir taip visa-me rajone � jis buvo iðtisai lietu-viðkas. Didþiausia iðeivijos lietu-viø kolonija. Mes ásikûrëme josteritorijoje su menkais gyventojølikuèiais. Ir ne tik gyventojø.Dipukai, ypaè pradþioje, nela-

bai mus suprato. Kartais priekaið-taudavo: �Mes pasitraukëme idë-jiniais sumetimais, o jûs palikotejau laisvà Lietuvà dël pinigø.� Pa-tylomis niurnëjome: �Anokia èiaidëja � savo subines gelbëjot.�Galbût jie visgi ðiek tiek teisûs.Pasitraukimas � aktyvus veiks-mas, pasiprieðinimas. Kai lietuvy-bës neámanoma apginti, ji savo-tiðkai gelbstima iðneðant. Kiek taimoralu tos kartos atþvilgiu? Ar ne-egoistiðka? Likusieji ir pasyviaiprisitaikiusieji nubaudþiami bentjau tuo, kad jø maþiau. Bendruo-menë maþesnë, vadinasi, ir sil-pnesnë.Dabar tautiðkumo puolimas

toks stiprus, kad ir ðia prasme ga-lima ieðkoti analogijø su buvusiaemigracijos banga.Pamëginkime glaustai apibrëþ-

ti patriotizmo, tautiðkumo pras-

mæ. Tëvynë (patria) � tai ásèiosplatesne prasme; individui, kadiðgyventø, reikalingas apsauginissluoksnis � lukðtas � ir maitinan-ti terpë. Mums teigiama, kad ðian-dien tai neaktualu: pasaulis atvi-ras, svetingas ir saugus, o namuo-se � velniava. Bet jeigu mes gy-ventume tik ðiandiena, mûsø jauseniai nebûtø. Ir karðtà vasarà rei-kia ruoðti malkas, nes þinome, kadþiema tikrai ateis. Kartoti �man-jana� mûsø sàlygomis netinka.Kalbëdamiesi su dipuku, kuris

visà amþiø uþsiëmë statybomis,uþsiminëme apie meksikieèius,kantriai atliekanèius paèius juo-dþiausius darbus. Neseniai perbri-dæ Rio Grandæ, jie bûna tikrai stro-pûs. Neðaliðkai nusiteikæs rango-vas pasakë, kad lietuviai visgi�patvaresni� darbe. Nebûèiau su-galvojæs tokio apibûdinimo. Visiskirtingi � lenkas ðtai gali pluðëtiparà be poilsio, bet paskui savai-tæ reikës taisyti jo darbà.Kartà smagiai padirbëjome tri-

se: að, lenkiukas � pardavimø va-dybininkas, pankas su vaivorykð-tine ðukuosena, ir jaunas juodao-dis vairuotojas. Á �show room� ve-þëme kiniðkà þidiná. Reikëjo uþ-neðti laiptais, tad nutarëme já ið-pakuoti apaèioje. Tamsiaodis bu-vo ðnekus ir draugiðkas. Jau va-þiuojant mëgino vaiðinti mane py-ragu, kurio atgnybo rankomis. Su-pratæs klaidà, labai sumiðo. Iðkartðoko prie darbo: èiupo plëðti len-tà, vos neparvirto ir susiþeidë vi-nimi rankà. Susinervinæs puolëieðkoti, kuo sustabdyti kraujà, iruþlipo ant vinies. Vaistinëlës joiðklerusioje maðinoje, aiðku, ne-buvo, bet rado ritiná popieriniørankðluosèiø. Taigi po keleto mi-nuèiø jis jau sëdëjo tragiðka vei-do iðraiðka, didelëmis akimis, ap-sivyniojæs popieriaus skiautëmis,o mes su panku laiptais bogino-me akmenis. Vairuotojas buvonuoðirdþiai susikrimtæs, kad nega-li mums padëti.Þinau, jog galiu bûti apkaltin-

tas rasizmu, bet sutiksiu su tuo tiktada, kai man árodys, kad juodayra balta, ir atvirkðèiai. Spalvasað skiriu, o pavadinimus vartojutokius, kurie paplitæ ten tarp lie-tuviø. Niekada nesakiau, kad meskuo nors geresni, bet vien jautûkstantmeèiai, praleisti gyve-nant skirtingomis sàlygomis, lë-më ne tik skirtingas mûsø odosspalvas. Ir nieko èia nepadarysi.Kai Market parkà pradëjo uþ-

imti vadinamieji juodþiai, ne vie-nas dipukø prisiminë praradæs të-viðkæ.Þemaitis Kazimieras, kalbantis

grynai kaunietiðka tarme, pasako-jo apie tuos laikus. Western gatvëbuvo riba su juodaodþiø rajonu.�Juodis ðiapus Western � miræsjuodis� � vartotas toks lakus po-sakis. Niekas jø neþudydavo, betvydavo, nes jie daþniausiai atei-davo vogti, plëðikauti. Kai Mar-tinas Lutheris Kingas organizavodidþiulæ demonstracijà, lietuviørajone buvo sutelktos gausios po-licijos pajëgos, kurios iðsidëstëvisu protestuotojø þygiavimomarðrutu. Kazimieras, jaunas vai-kis, tada jau turëjo motociklà. Iðabiejø jo pusiø buvo po dideládëklà. Vaikinas nuþiûrëjo griau-namà namà, ten pasikrovë viso-kiø plytgaliø ir veþë prie eityniøtrasos. Lietuviø jaunimas pro po-licininkø peèius apmëtë de-monstrantus, kurie vis tiek þygia-vo toliau. Policija gaudë jaunuo-lius, grûdo á maðinas, o iðveþæ uþmiesto paleisdavo. Prie Dariaus irGirëno paminklo vyko mitingas.Sakant kalbà M. L. Kingui á galvà

pataikë pilnas vyno butelis. Jisbuvo net praradæs sàmonæ.Vienà graþø rytà maèiau jaunø

meksikieèiø porelæ � apsikabinæsëdëjo ant paties paminklo vir-ðaus. Ir kaip ten uþsikorë?Kai amerikonui pasakai, kur

gyveni, daþnas kraipo galvà: �It�sdark area?!� Á Lemonto priemiestáiðsikëlæ dipukai kiekviena progavis demonstruodavo savo prana-ðumà likusiesiems Market parke.Juos tautieèiai laikë nevykëliais,kurie laiku nesusigaudë, kas vyks-ta, ir nespëjo parduoti namø ikinukrintant kainoms, kai rajonaspradëjo �tamsëti�. Vienas ið tokiø�mandrø� Lemonto gyventojø visnevengë pasigirti, kad laiku nu-matë ávykius ir pasitraukë. Taèiaujo dukra patyliukais papasakojo,kad namà jis pardavæs po to, kaikeli tamsiaodþiai árëmæ pistoletàiðaiðkino, kas bus jam ir jo ðeimai,jeigu sumanys ilgiau èia pasilik-ti.Daþniausiai ðeðetà dienø per sa-

vaitæ po vienuolika valandø ati-dirbæ tautieèiai ðeðtadienio vaka-rà atbimbdavo prie �Gintaro� irpro langelá parodæ Àþuolui, kadtikrai jø �snukeliai� balti, pakliû-davo á vidø. Sunkiai nusakomasjausmas, kai vël pamatai paþásta-mà aplinkà, veidus. Nebuvo tennieko ypatingo, tik situacija to-kia. Nesaugumo jausmas svetimo-je, nepaþástamoje vietoje. Atrodësavaime suprantama, kad sutemusá gatvæ iðeiti negalima ir tai ne tuð-èias iðsigalvojimas. Maèiau, kaipbaigësi vienam iðdrásusiajam. Jisiðëjo, nes buvo �priëdæs dopø��apsvaigæs. Taigi visiðka izoliaci-ja, kaip kokio batiskafo viduje �gal tai lëmë bare tvyranèias nuo-taikas. Prisidëjo ir tai, kad daugu-ma dirbo su kitatauèiais. Þinoma,lenkà, ukrainietá, rusà nesunkuperprasti. Daug jø, taip pat lietu-viø, kurá laikà pagyvenæ ima karð-tai árodinëti, kad labai myli Ame-rikà ir liks èia gyventi. Kai að pa-sakydavau, kad myliu dolerá, tu-riu namus, o Amerika buvus ne-buvus, kai kurie net gráþteldavoper petá. Labai suprantama. Sumeksikieèiais jau gerokai sun-kiau. Kai jø daug, o tu vienas, jo-kiø draugysèiø � stengiasi pa-kenkti, kiek ámanoma. Visà laikàátampa. Nori átikinti bosà, kad bal-tasis uþ juos në kiek negeresnis.Þemo ûgio, bet agresyvûs. Kai dir-bome vienu du � tik klastingas,kartais naiviai kenkë, siekë árody-ti savo pranaðumà ir iðpûsti bet ko-kià mano klaidelæ. Kova uþ bûvá �darbo vietà. Kartais iðsikalbëda-vome. Jaunas vyrukas, o jau ketu-ri vaikai. Sakë, maistas pigus � te-gul auga. Juokiasi: �Atkerðysimmes gringams uþ Naujàjà Meksi-kà ir Teksasà. Paliksim jiemsAliaskà, nes mums ten per ðalta, oèia mes apsigyvensim.� Matant,kaip sparèiai jø gausëja, tai atro-do ne vien juokai.Prisimenant gyvenimà Ameri-

koje kartais kyla visokiø asocia-cijø su mûsø tëviðkële. Yra gráþu-siø dipukø, kurie iðgyveno pasi-traukimà ið Lietuvos, ið Marketparko. Kaip jiems atrodo gëjø de-monstracija ir vis kitokiø veidøgausëjimas? Jiems gal neteks dau-giau trauktis, o jaunesniems lie-tuviams?Prisimenu atsisveikinimo va-

karà �Gintare�, kai dipukas Àþuo-las jau prisipraðë, kad leistumejam uþdaryti barà � baigæ visasdainas iðvinguriavom lauk. Vie-noje maðinoje sëdëjo labai sutri-kæs jaunas tautietis su pilnomissaujomis savo maðinos stiklø du-þenø. Jis dar niekaip nesuprato,kas èia atsitiko.

Market parkas

savo kabinete ir iðëjo namo, o jis ið-rengtas jos laukë kelias valandas. Li-ga komplikavosi, brolis tapo nedar-bingas. Tai buvo Vido nelaimiø pra-dþia.Sunegalavus broliui jis turëjo nu-

dirbti visus namø ûkio darbus: melþ-ti karves, ðerti kiaules, paukðèius irkumelæ, paskui dar atvaþiuoti á dar-bà Kaune, o gráþæs namo vël apeitiûká. Taèiau apie tai, kad gyvenimonaðta darosi nepakeliama, Vidas ne-uþsimindavo. Jis visada man pateik-davo suromantintà savo aplinkosvaizdà, nutylëdamas viskà, kas susi-jæ su gyvenimo proza. Kolegëms tuospaèius dalykus Vidas pasakodavodaug atviriau � su visomis nemalo-niomis detalëmis. Kartà siûliausi va-þiuoti á Àþuolø Bûdà Vidui patalkin-ti, bet jis atsisakë � atseit að, miestopanelë, nemokësiu kaimiðkø darbødirbti. Á Vidà þiûrëjau kaip á draugà ir

jokiø reikalavimø jam nekëliau. Li-kimas mus suvedë po mano asmeni-nio gyvenimo dramos, ir að tiesiogdþiaugiausi, jog nesu viena, kad tu-riu su kuo bendrauti. Su Vidu elgiau-si, kaip norëjau, kad bûtø elgiamasisu manimi ir kaip elgiuosi su visais.Kai dabar pagalvoju, liûdna, jog

kritiðku gyvenimo momentu jis ne-bandë ðauktis mano pagalbos. Galbendromis jëgomis bûtume kà norssugalvojæ.Paskutinius pusantrø Vido gyve-

nimo metø mudu daug bendravome,bet nei apie savo asmeniná gyveni-mà, nei apie tai, kas mums kada yraatsitikæ, niekada vienas kitam nepa-sakojome. Tiesiog buvome bièiuliai.Maèiau, kad Vidas pernelyg stipriaiprisiriðæs prie savo motinos (ar buvoprievarta jos pririðtas) ir jos aklaiklausë. Dabar man atrodo, kad bu-distø vienuolynas jam buvo papras-èiausiai nepasiekiama svajonë, bentjau jos ágyvendinti jis niekada ir ne-bandë. O ar apskritai tai buvo áma-noma? Budistø vienuolynø nei Lie-tuvoje, nei Europoje nëra � reikëtøvaþiuoti á Nepalà ar Tibetà. O jei irbûtø nuvaþiavæs, kokia kalba jis tenbûtø kalbëjæs?PoVidomirties ið Literatûrosmu-

ziejaus darbuotojø suþinojau, kadbuvo dedama pastangø jam pagel-bëti. Jo kolegës surado þmogø, pasi-rengusá nupirkti Vido gyvulius, jisbuvo á Àþuolø Bûdà tuo reikalu pasjá nuvaþiavæs. Taèiau Vidas jø ne-pardavë, nes to daryti neleido moti-na, kuri pati, deja, jau nevaikðèiojo,taigi gyvuliø priþiûrëti neturëjo svei-katos. Taip Vidas liko vienas su sa-vo nelaime.Praëjus trims savaitëms po jo mir-

ties mirë ir motina, o po pusmeèiopaskui juos iðkeliavo ir Vido brolis.

Su klasës draugëmis Kazlø Rûdos vidurinëje mokykloje. 1975 m.

Trejø metø Vidas. 1961 m.

8

. 2011 m. liepos 21�27 d., Nr. 27 (345�786)

Atkelta ið 5 p.

Dabar þodþiai sau, melodijasau, o kaþkur per vidurá stovi au-torius, ið visø jëgø apsimetantis,kad màsto, o kadangi tas màsty-mas daþnai daugiau negu abejo-tinas, tai ir màstytojas atrodo ma-þumëlæ juokingas. Èia dera iðsa-kyti ir vienà bendresná pastebëji-mà: kas nutiko mûsø lyrikai ir mû-sø màstymui, kad bet koks ban-dymas filosofuoti eilëraðtyje atro-do maþø maþiausiai átartinas, odaþniausiai � tiesiog komiðkas. Arseniai buvo laikai, kai �Poezijojeir þodyje� Marcelijus Martinaitisbandë visus atgrasinti nuo perne-lyg daþno þodþio �bûtis�, ir keis-èiausia, kad net grafomano tekstetas þodis neatrodë juokingas. Arnebus nutikæ taip, kad visø mûsømàstymas (taip pat ir poetø) kla-sikinës filosofijos atþvilgiu yratoks sumenkëjæs, kad net bandy-mas màstyti atrodo jau ne natûra-li þmogaus bûsena, o poza, simu-liacija, vaidyba? Ir todël paðëlu-siai juokinga? Visiðkai nesupra-tau, kodël Leonardui Gutauskuiprireikë iðspausdinti savo rusið-kuosius eilëraðèius (�Literatûra irmenas�, geguþës 6). Þinau, kad nevienas lietuviø poetas bandë arbando paraðyti rusiðko eilëraðèiosekimà rusiðkai (nenumaldomapoetinë paèios kalbos trauka: lie-tuviðkai niekaip neiðgausime sà-skambiø, kurie susidaro rusø kal-boje, bet ir rusiðkai nepasakysimeto, kà pasako lietuviðkas garsia-þodis), taèiau niekam jo nerodo,nes, viena, rusø kalba sukurtàtekstà gali vertinti tik rusø litera-tûros specialistas ir tik rusø po-ezijos kontekste, antra, publikuo-damas kitakalbæ kûrybà poetas ið-duoda savo paniekà gimtajai kal-bai, nepasitenkinimà jos galimy-bëmis, o tai su kûrëjo ásipareigo-jimais jau nesuderinama. Pagaliaunet ir atmetus ðias provokatyviasabejones, akivaizdu, kad skaièiu-siajam pagrindinius rusø sidabroamþiaus poetus ið L. Gutausko ei-lëraðèio jokia naujovë nenuðvis.Paèia tiesiaeigiðkiausia prasmesusmulkëjæs poetas yra TomasArûnas Rudokas (birþelio �Me-tai�), nes nesidrovëdamas, netgikiek afiðuodamasis raðo apie men-kus, nei jam paèiam, nei kam ki-tam nereikðmingus jausmus ir pa-tyrimus: �Violetinis klozetas, /Violetinis poetas / Daro syká kaipkadetas... / Kuo èia ponas Dievasdëtas / Arba Salvador Dali?! //Violetinæ putytæ / Pusto ViolkaViolytë � / Kà su ja dabar daryti?/ Vëjas moka taip pustyti � / Tupustyt taip negali.� Jei formosprasme bûtø iðbalansuota antrastrofa, numotum ranka ir sakytum:bala jo nematë, smagi blevyzga,kokiø kalnus priraðë ir Kazys Bin-kis. Bet problema èia didesnë.Tekstas sukurtas eilëraðèio simu-liacijos, eilëraðèio-simuliakro lai-kais ir pretenduoja atstovauti vie-ninteliam autentiðkam, tikrai ið-gyventam eilëraðèio modeliui (irto ið T. A. Rudoko tikrai niekasneatims), savotiðkai Sergejaus Je-senino ir Pauliaus Ðirvio lyrizmotàsai. O èia jau prasideda keblu-mai: jei uþ grynà pinigà pripa-þinsime T. A. Rudoko ðëliojimus,turësime susitaikyti su kai kuriøtyrinëtojø perðama nuostata, jogir anø poetø kûryboje �nieko në-ra�, jei lengva ranka nuraðysimeT. A. Rudokà, duosime þenklà,kad jaunam þmogui tiesioginio ið-gyvenimo, iðsisakymo lyrikà ið-

vis reikia aplenkti, ir taip uþblo-kuosime kelius bûsimiems marèë-nams. Negana to: jau ðiandien ne-turime adekvaèios kritinës kalbospanaðiems tekstams aptarti, vadi-nasi, rytoj neteksime ir literatûro-loginio instrumentarijaus, be ku-rio bus neámanoma nagrinëti kla-sikinio lietuviø poezijos paliki-mo. Ir sakyk, þmogau, kad apie su-smulkëjusià poezijà pakanka kal-bëti atsainiai, jei ji iðprovokuojatiek visuotiniø poezijos proble-mø. Paulius Norvila (�Literatûrair menas�, geguþës 20) traukiasinuo savo pirmosios knygos ir ge-rai daro, nes poetinë Tomo Venc-lovos � Gintaro Patacko linija visdëlto buvo per arti, bet neþinau, arðià linijà keisti Gyèio Norvilo � Ar-tûro Valionio racionalistine lini-ja yra lygiavertiðkas sandoris:�skusti bulves galima / tûkstantámetø, / ilgai ir nuobodþiai, kol /pastebësi kà nors / nepastebëta, /pavyzdþiui, raiþomà ðirdá / savodelne, savo krûtinëj, / vienu / irtuo paèiu skustuvu � / aðmenimis/ þodþiø nepasakytø� (�skustibulves galima�). Reikalas tas, kadA. Valionio (kaip ir jo Siamo dvy-nio G. Norvilo, kurá praëjusiojeapþvalgoje netyèia �iðrinkau� RSvaldybos nariu, dël ko ir jo, ir�Nemuno� skaitytojø atsipraðau)avangardas yra savitas ir svarbus,reikðmingas tiek, kiek jis atsisa-ko dekonstruoti, ardyti, þaloti po-etinæ kalbà (�Literatûra ir menas�,geguþës 13). Vietoj to jis �retina�,atsisako jos. Ðio autoriaus kalbapabrëþtinai asketiðka, taupi, ra-cionali, eilëraðtis remiasi ne þo-dþiø muzika, kaip klasikinëje po-etinëje kadencijoje, o iðimtinaistruktûra, kompozicijos lauþiniu.Tai labai svarbu ir intriguojama�eilëraðèio gamybos� laboratori-joje, apskritai galvojant apie pro-fesionalià formalià �eilëraðèio al-chemijà�, taèiau nieko bendra ne-turi su poezija kaip giliuoju me-nu, pirmiausia susijusiu su muzi-ka. O geriausi pirmosios P. Norvi-los knygos eilëraðèiai kaip tik su-sijæ su paþadais muzikai. Itin �pa-vyko� debiutuoti dar niekur ne-girdëtai autorei Mildai Baronai-tei (�Ðiaurës Atënai�, geguþës 6):kà iðdarinëjo nevaldomas kom-piuteris, surinkinëdamas jos eilë-raðèius, nei nupasakoti, nei pa-vaizduoti neámanoma (�kas skaë,kad Devio skrelpleis / pdarao iðtæavs gnejiø, iðriknàtjá / në vlei-no � itðritnàjá, ðti kà pdaaro ��),bet jokiame vëlesniame numery-je taip ir neaptikau nei klaidø ið-taisymo, nei atsipraðymo. Ðiaipjau kol kas jos tekstai labiau pa-naðûs á eilëraðèiø simuliakrus: ne-sakau, kad negalima sakyti �tre-èia para apsisiautusi sienomis�,bet tvirtinu, kad kol bus pelnytateisë �apsisiausti sienomis�, turisusiformuoti savita vaizdinë irmetaforinë sistema. Kitaip tariant,�siautimasis sienomis� turi taptisvarbiausiu autorës poetikos atpa-þinimo þenklu, tada jis bus natû-ralus ir savitas, o dabar tëra jau-natviðkas poetinis akibrokðtas.Pribloðkiantys Evaldo Dirgëlos(�Ðiaurës Atënai�, geguþës 20)poezijos dydþiai, kelis kartus nu-rungiantys net Eduardo Mieþelai-èio poezijos mastus (�Þmogus,galëjæs sudrebinti pasaulá�, �Baþ-nyèia�, �Mintys� ir pan. � tai vieneilëraðèiø pavadinimai, o kas bû-tø, jei paþvelgtumëte á metafori-kà!). Analogiðkai didelis ir siaubas,prisiskaièius tokios poezijos � kar-tais neaiðku, ar autorius iðties neto sàmoningai siekia: �Mamytësanarchistës ir / Chaoso deimantaivaikai. / Lapai auksiniai berþø /

nukritæ po kojom pakyla ir lekia /á / dangø pavëjui dargi graþiau ne-gu / auksiniai pinigai...� Itin siû-lyèiau atkreipti dëmesá á viskà ið-didinanèià skyrybà ir perdëtà da-lelyèiø gausà: á, po, dargi. Simu-liuoja, o ne kuria eilëraðtá ir Gied-rë Masedonskaitë (�Literatûra irmenas�, geguþës 20), bet kadangiautorë dar labai jauna ir pati tuoakivaizdþiai didþiuojasi, apie jàkol kas patylësime. Ið pirmoþvilgsnio gali pasirodyti, kad apieDonato Neverausko eilëraðèius(�Ðiaurës Atënai�, geguþës 20) rei-këjo kalbëti kur nors greta T. A.Rudoko, visgi ðá autoriø kuo ra-miausiai pasilikau pabaigai �kaip savotiðkà, bet itin svarbø ak-centà. Vien jau todël, kad jis rep-rezentuoja poezijà, kuri nûnai yravisai iðnykusi (po Antano Gustai-èio ir Vlado Ðimkaus). Pasirinktaironiðka, kritinë pozicija toli gra-þu ne tas pats nei pozicija, kurisavaime tampa ironiðka dël per-nelyg didelio susireikðminimo. Oir profesionalumo D. Neverauskuiuþtenka: �Ugniaplaukë Pjeretë /Burnoj cigaretë / Atkiðusi kojà /nakty stoviniuoja // Po gatvës þi-bintu / Grakðèiai pakabintu / Ma-ðinos sustoja / Ir meilæ klastoja.�Pakartokime áþanginius klausi-

mus: ar gali susmulkëti novelë, ap-sakymas, jei prozos teksto esmë iryra smulkmeniðkas buities ir kas-dienybës detaliø apraðinëjimas, re-gistravimas, kurá suvisuotinti, ið-didinti gali tik teksto apimtis ir joprasmiø, reikðmiø gausa? Ir atvirkð-èiai: ar gali bûti nesusmulkëjusinovelë, apsakymas, jei jie yra �ma-þieji� didþiosios prozos þanrai, ojø uþdavinys tyrinëti ir taip su-smulkinto prozos pasaulio frag-mentà, detalæ, kuriø reikðmë iðryð-këja tik nagrinëjant viso didþiojokûrinio koncepcijà, atspindimà pa-saulio sampratà? Juk niekas nie-kada atskirai nekalba apie novelëskoncepcijà, taip pat ir apie þmo-gaus sampratà konkreèioje nove-lëje ar apsakyme. Jei panaðûs da-lykai ir aptariami, tai turima gal-voje maþiausiai visa vieno ar kitoautoriaus kûryba. Tiesa, kalbama,ir labai noriai, apie novelës ar ap-sakymo pasaulëjautà, emocinæ pa-sakojimo tonacijà, bet tokiais at-vejais apie prozà kalbama lygiaitais paèiais þodþiais kaip ir apiepoezijà, tad konkretumo labui pra-ðom ið naujo perskaityti pirmàjàðio straipsnio pastraipà. Viskas, kastiko poezijai, paþodþiui tiks irsmulkiajai prozai.Realybëje prozos susmulkëji-

mas dar akivaizdesnis, agresyves-nis ir áþûlesnis nei poezijos, ir pir-miausia dël to, kad prozos kalbë-jimas atviresnis, tiesiogiðkesnis,todël èia gerokai sunkiau profe-sionaliai suvaidinti novelës ar ap-sakymo simuliakrus. Arba ðie per-nelyg akivaizdþiai matomi ir at-paþástami. Manau, ðiandienos pro-zininkai noriai gráþtø prie �Ezo-po kalbos� estetikos, kuri padëtøpaslëpti dirbtinai sukonstruotokûrinio griauèius, bet mokytis jieneáprato, o nesimokant beveik në-ra ið ko tiesiogiai ðios patirties per-imti, nes �Ezopo kalbos� meistraibaigia iðmirti, o ið likusiø geriau-sieji patys pereina prie klasikiniolinijinio pasakojimo (RomualdasGranauskas). Todël ir manau, kadVytautui Girdzijauskui geriaugráþti prie �Valinèiaus� poetikos,kur jis laisvai maudësi liaudiðkoskalbos stichijoje, kartu aprëpda-mas gilius turtingos liaudiðkos pa-saulëjautos klodus, o ne klaidþiotiðiandieniniais �Koridoriais� (�Ne-munas�, geguþës 26 - liepos 1).Sàlyginë kalba, tuo labiau sàly-

ginë apsakymo struktûra ðios pri-gimties autoriui aiðkiai �ásikalbë-ta�, todël apsakymas skyla á dvivisiðkai skirtingas (net stilistiðkai)dalis. Pirmoji (koridoriø labirin-tas, jo þvalgymas, pakeièiantis do-kumentø skaitymà, kurio veikë-jas net nesiima) galëtø bûti pub-likuojama kaip savarankiðka filo-sofinë parabolë, tuo metu grotes-kas (Universiteto vizija, kuriojeaukðtojo mokslo diplomai kon-vertuojami á paklotus milijonus)apie iðsilavinimo nupiginimà su-banalina ir pirmosios dalies bentmenamà paslaptá, ir jos koncen-truotà poetikà. Danutës Kali-nauskaitës �Dryþuoti� (�ÐiaurësAtënai�, geguþës 13) jau skaityti�Ðiaurës vasaros� almanache, bettai esmës nekeièia: kaip ir pirmoskaitymo metu, taip ir dabar taibuvo pirmas D. Kalinauskaitësapsakymas, kuriam, galima saky-ti, likau abejingas. Visø pirmanemanau, kad sofos-lovos pirki-mo scenà D. Kalinauskaitë sàmo-ningai planavo kaip ironiðkà,sarkastiðkà, o skaitant ji tik to-kia ir pasirodo, kaip visiðkai ne-priderintos spalvos viso kûrinioaudinyje iðkyla karnavaliðkas,cirkiðkas fragmentas su èigonë-mis, svetainëje demonstruojanèio-mis galybæ (!) brangakmeniø, o irpats muðto, pjauto, bet taip ir ne-uþmuðto, nepapjauto giminaièiopaveikslas kaþkoks groteskiðkas,lyg ið Juozo Gruðo tragikomedi-jos �Pijus nebuvo protingas�. Jeiautorë tikrai siekë tokios emoci-nës keliaprasmybës, savo pasiekë,bet jei ir taip, ji labai kirstøsi subendra kûrybine D. Kalinauskai-tës programa. Kad ir kaip bûtø ne-tikëta, bene geriausià áspûdá ið ge-guþës periodikos prozos palikoVaclovo Mikailionio romano ið-trauka �Grûdzielius� (geguþës�Metai�): problematika sena ir netsenoviðka, o iðraiðkingai archai-zuota stilistika, poetika skambanaujai. Scenos tiek vakaronëse,tiek kosminës vienatvës persunk-tose seklyèiose ar miegamuosiuo-se kupinos nesumeluotos ir ne-silpstanèios átampos, negana to,tos átampos ðaltiniai taip pat mû-sø literatûroje nauji, negirdëti, netkraupiai paslaptingi, o autorinispasakojimas � santûrus, atidus,dëmesingas þmogui. Broliø san-tykiai tokie, kokie yra ðmëstelëjægal tik Juozo Baltuðio novelëse,o á tëviðkæ trumpam parkakusiostudento elgesys su savo mergi-na � toks, kokio nebuvo nei J. Bal-tuðio, nei J. Gruðo prozoje. Þo-dþiu, viltinga publikacija, kaip re-ta kita romano iðtrauka motyvuo-janti, kad verta spausdinti ir di-desniø kûriniø fragmentus: jie ga-

li suintriguoti. Filosofinius ne fi-losofinius, matafizinius ne meta-fizinius gyvenimo pastebëjimus irapmàstymus publikuoja RomasSadauskas (�Diemeniðkiø pa-veikslëliai� � geguþës �Metai�).Skaityti graþu ir lengva, bet trik-do tam tikra kaimynystë. Kai þinai,kad tokiu pat principu, lygiai tokiapat forma savo apmàstymus raðo,tarkim, Arvydas Ðliogeris (�Bulvësmetafizika�), tarsi nejuèiom imidairytis filosofijos ir R. Sadauskotekstuose, o jos èia nëra, ir jau nu-siviltum, jei nebûtum pajutæstrumpam tave suðildþiusio papras-tø paprasèiausio ðiø tekstø geru-mo. Jei sutiksime, kad paprastasþmogiðkas gerumas yra vertingasne maþiau uþ giliàjà iðmintá, turë-sime sutikti, kad panaðios knygos(o jø susidarys jau keletas) yra vë-lyvojo R. Sadausko alfa ir omega.Visai nebloga mankðta bûtø Vi-liaus Butrimo bandymas paraðytinovelæ �Karilionas ir spalvoti skë-tukai� (�Literatûra ir menas�, ge-guþës 20), bet visiðkai dirbtinai�prikabinta� pirmoji pastraipa apieprostitutæ, priëmusià pirmàjáklientà, nes vëliau prie ðios temosnegráþtama; dvasininko ir prosti-tutës dialogai atrodo kaip dviejøegzaminui nepasiruoðusiø studen-tø dialogai, nors psichologinio to-kiø bûsenø pagrindimo nëra; no-velës finalo bandymai �sumitinti�,universalizuoti didþiàsias etinessàvokas (kilnumas, atjauta ir pan.)yra neparuoðti viso teksto, ir todëlganëtinai dirbtiniai. Bet tai vis dël-to geriau negu Nijolës Raiþytës ro-mano �Kareivio duktë� iðtraukos(�Literatûra ir menas�, geguþës 13)banalus sentimentalizmas: negraudu, ne jautru, o ið neviltiesðiurpu skaityti �liaudiðkas� hero-jës gimimo versijas, dar baisiau ási-vaizduoti jos ir ábrolio (kuris áse-seræ veþioja po galimas gimtiesvietas) santykiø �gelmes�. Nesu-prantu, ið ko, kur ðiais laikais gali-ma mokytis tokios stiliaus senti-mentalumo patetikos, tokio rafi-nuoto jausmø ir banalaus màsty-mo dirbtinumo. Ðatrijos Raganapanaðiø pavyzdþiø nepateikia.Lazdynø Pelëda � taip pat. Bet jukkà nors N. Raiþytë, prieð imdamasiplunksnos, turëjo skaityti. Másliømáslë. Dar didesnë máslë � Rolan-do Kauðo �Raktas� (�Literatûra irmenas�, geguþës 6). �Megztøjøbereèiø� reikëtø gailëtis, o ne ty-èiotis, patetiðkai heroizuojant jøfanatiðkà patriotizmà. Polifoninákelialaiká meniná kalbëjimà derë-tø gerbti ir puoselëti, o ne ðaipy-tis ið jo, panaudojant pseudopat-riotinës humoreskos pseudopate-tiniam finalui. Galite neskaitytièia paminëtø D. Kalinauskaitës�Dryþuotø�, galite neieðkoti iðgir-tojo V. Mikailionio �Grûcie-liaus�, bet R. Kauðo �Raktà� bû-tinai susiraskite: greitai kitos pa-naðios nesàmonës tikrai negausi-te progos paskaityti.

Astronominiai skaièiai ið nuliø

***

Þalias jaunuolis su savo iðrinktàja svajoja visà gyvenimà praleistikuo toliau nuo paðaliniø akiø, idealiausia, aiðku, negyvenamoje salo-je.Pabuvusiam krienui tokios salos jau nebereikia, su jauna graþute

meiluþe jis nori puikuotis aukðtuomenës pobûviuose.Bet tikroviðkiausiai, �visai kaip gyvenime�, bûna turbût per vidurá:� Brangioji, iðeidama nepamirðk uþrakinti durø!� Bûtinai, brangusis! Neduok Dieve dar kas pinigø prineð.

***

Taip, bûna, kad á senatvæ raðytojas �iðsiraðo�, tampa tuðèias, imakartotis, plagijuoti, o tai bemaþ visuomet reiðkia � parodijuoti patásave. Vis dëlto bûna ir kitaip: nuolat bûdraujant sàmonei, buvëjuiima vertis toks erdvus pasaulis, kuris neturi nei kraðto, nei galo �tik stebëkis, tik gaudyk netikëèiausius jo pavidalus visomis savojuslëmis, saulëtais nervø galiukais ir, jei dar turi noro, raðyk ir ra-ðyk apie visa tai...Du raðytojø keliai.Ið kokiø trylikos.

cave canem

KAUKOLAIPTAI

9

. 2011 m. liepos 21�27 d., Nr. 27 (345�786) Áspûdþiai

Romualdas LANKAUSKAS

Ne taip seniai spaudoje perskai-èiau, kad ketvirtadalis Vilniaus,Lietuvos sostinës, gyventojø mai-tinasi kruopomis. Laikraðèio ko-mentaras buvo trumpas: nekas. Iðtiesø nekas dvideðimt pirmais at-kurtos valstybës, bet vëliau ástum-tos á ES, gyvavimo metais. Taèiauað, dar nepriklausydamas tai kruo-pomis besimaitinanèiøjø kategori-jai, ryþausi, galima sakyti, tam tik-rai avantiûrai: nusprendþiau aplan-kyti Madridà � mat daug kur kelia-vau, o ðtai Ispanijos iki ðiol netekopamatyti.Kelionë turëjo konkretø tikslà,

nes rûpëjo susipaþinti su Madridomeno lobiais � þinojau, kad jø tendevynios galybës. Per maþiau neisavaitæ trukusià vieðnagæ, aiðku,visko neaprëpsi, visur nesuspësi, tikgalutinai nuo kojø nusivarysi, betvis dëlto tai, kas tau svarbiausia, ne-liks nepasiekta, neregëta ir ilgamneásiminta naujø áspûdþiø lavinaiatslûgus.Taèiau kaip sudëlioti ðá kelionës

áspûdþiø apraðymà? Kà labiausiaiiðskirti? Turbût reikëtø pradëti nuokeliø sakiniø apie Madridà, apie jopribloðkiamà didingumà ir estetináturtingumà, atsiveriantá kiekviena-me þingsnyje. Tik þvelk á tai ir gë-rëkis. Nuviltas nebûsi. Áspûdingosaikðtës su puikiais ir, þinoma, vei-kianèiais fontanais, platûs bulvarai,þaliuojantys, rûpestingai priþiûrimiparkai, labai savita ir stebinanti ar-chitektûra su daugybe masyviø irsumaniai iðpuoðtø, bet grafitininkøneiðterliotø pastatø, ant kuriø nie-kas nesiruoðia uþkelti architektûri-niø stiklainiø.Tai, ðiaip ar taip, karaliø ir didi-

kø, Ispanijos grandø miestas, susi-formavæs per ðimtmeèius ir liudi-jantis buvusià, o dar ir nesunyku-sià ðalies galybæ, jos ávairiais, svar-biais ávykiais paþenklintà istorinæpraeitá. Madridas bemaþ nepanaðusá koká nors kità Europos didmiestá �nei á Londonà, nei á Paryþiø. Taitipiðkai ispaniðkas miestas, kuria-me visur sklando iðskirtinë ispanið-ka dvasia, ir jos neámanoma nepa-justi. Tuo, ir, be abejo, ne vien tuo,Madridas ádomus, patrauklus ir þa-vintis pirmà syká èia atvykusá þmo-gø. Niekas mieste neatsiduoda ny-kiu provincializmu. Matyt, bûtøbeprasmiðka stengtis visa tai apra-ðyti, deramai perteikti Madrido di-dingumà ir jo nepranokstamà gro-þá, todël në nebandysiu.Madridà reikia pamatyti savo

akimis. Reikia jame praleisti bentkeletà dienø ðvieèiant karðtai pie-tietiðkai saulei, ûþiant ir dundantbegaliniam automobiliø srautui, ai-dint sirenoms, neskubant ir dairan-tis á veðlià augmenijà, labai þalià irneáprastà, ypaèmums, ðiaurieèiams,taip pat á praëjusiø ðimtmeèiø ar-chitektûrà � tokià keistà, su skir-tingø stiliø samplaika, kuri kaþko-dël neatrodo netikusi ir nepateisi-nama, bet, prieðingai, nekelia jokiødidesniø abejoniø. Ir tas savitumastikrai nepamirðtamas.Ið tiesø niekur keliaujant po pa-

saulá neteko matyti tiek milþinið-kø praëjusiø epochø pastatø, pasi-þyminèiø skirtingø architektûriniøelementø gausybe ir jø paslaptin-ga, tiesiog neátikëtina visumosdarna. Bent jau man nesinorëjo dëlko nors prieðtarauti ir áþvelgti pras-tà skoná ar statytojø neiðmanymà,o kà jau kalbëti apie pastatø soli-dumà, puoðybos gausybæ ir darbokokybæ, nes turbût laikas bejëgisáveikti ðiø mûrø tvirtumà. Mat sta-tyta ne vienai dienai, ne keliemsdeðimtmeèiams, bet amþiams, sudidele meile, profesiniais ágû-dþiais ir iðmanymu. Kokiø meistrø

bûta! O modernioji architektûra(jos, nors nelabai daug, Madrideyra) tà patá patvirtina, kaip ir pui-kûs fontanai, spalvingi gëlynai iráspûdingi paminklai gerai supla-nuotose aikðtëse ir skveruose, kaipuoðiant besipleèianèià sostinæneblogai pasidarbavo ir italø me-nininkai. Uþtat tiek ir istorijos, irmeno ðiame didingame mieste, ku-rio pradþia siekia IX a. Visas Mad-ridas gali bûti palygintas su milþi-niðku muziejumi � architektûros,skulptûros ir kitø menø. Taip, me-no èia gausu. Groþio irgi. Ar juonespindi Puerta del Sol, PuertaCalle de Alcala arba Plaza de Es-pana? Kur tik paþvelgsi, ten pa-ganysi akis.Madridas pristatomas uþsienie-

èiams kaip modernus, atviras, dina-miðkas ir kosmopolitinis miestas,bet tai nereiðkia, kad kosmopolitiz-mas jame pastebimas negatyviaprasme, nes, matyt, pirmiausia turi-mas omenyje atvirumas tûkstan-èiams turistø, aplankanèiø já ið ávai-riausiø pasaulio ðaliø. Madridasfaktiðkai labai ispaniðkas, savoidentiteto nepraradæs miestas, tai irsudaro jo þavesá bei savitumà. Tadgatvëse, bulvaruose ir aikðtëse ne-iðvysi þemiausio lygio amerikietið-kos kultûros átakø su prasèiausio-mis jos apraiðkomis. Ispanai nesto-koja gero skonio, gerbia ir puose-lëja savo tradicijas, nacionalinesvertybes. Tai ori tauta, þinanti savovertæ, prisimenanti garbingà ðaliespraeitá, kai Ispanija buvo viena ga-lingiausiø pasaulio valstybiø. Ispa-nas ir ðiandien në kiek nepanaðus ábestuburá, nusiþeminusá, svetimie-siems vis pataikaujantá lietuvá, ku-ris gal jau ir nesuvokia savo tauty-bës ir valstybës svarbos skubëda-mas pasiduoti blogiausioms uþjû-rio átakoms ir kvailai mëgdþioda-mas svetimas manieras ið degraduo-janèiø ir sujauktø Vakarø po ne-kontroliuoto imigrantø antplûdþio.Dabar jau neiðmanoma, kaip gelbë-tis nuo Vakarø Europos ðalis pri-slëgusiø baisiø problemø ir jø su-keltø konfliktø. Taip atsitiks ir Lie-tuvai, jei mûsiðkiai nesubrendëliaitoliau bruks tautai savo svaièioji-mus negalvodami apie bûsimas pa-sekmes maþai ir katastrofiðkai be-siblaðkanèiai tautai, kuri lyg ir pa-siruoðusi iðnykti, tapusi EuroposSàjungos pastumdële...Madridas ðauniai atrodo dar ir

todël, kad jis rûpestingai ir suma-niai priþiûrimas, gatvës neduobë-tos,miestas gali pasigirti nepriekaið-tinga, nuolat palaikoma ðvara. Sma-giai Ispanijos sostinëje nuteikia irkitas dalykas: tai visiðko saugumojausmas � èia nepatirsi jokio mumsgerai paþástamo chamizmo, agresy-vumo ar smurto.Kodël?Uþtenka pa-þvelgti á ispanø policijà ir ásitikin-si, kad pareigûnai á debesis neþiop-so. Ji gerai ginkluota, aprûpinta irguminëmis lazdomis. Jai á akis ðok-ti ar net imti ðaudyti nedrástø kokienors padugniø tipai, kaip tai galibet kada ávykti mûsø Ðiauliuose, irne tik tenai... Tuoj gautø per spran-dà, o tada greit iðgaruotø begalinisáþûlumas. Su tokia policija Lietu-voje turbût irgi bûtø ámanoma áves-ti tinkamà tvarkà, kurios pas musjau seniai nëra. Na, o ispanø polici-ninkams, aiðku, netenka basiemsprotestuoti prie parlamento, kadvaldþia juos geriau apautø ir pa-skirtø kiek padoresnæ algà... Bû-nant Madride niekada neðmëkðte-lëjo mintis apie galimà nesugebë-jimà sëkmingai valdyti valstybæ,valdininkø apsileidimà, buka-protiðkumà ar biurokratiná abejin-gumà.O ispaniðka kultûra? Kokia jos

politika ir padëtis? Ar èia autoriaiir leidëjai vis þlugdomi juos smau-

gianèiais mokesèiais? Ar raðytojaipriversti dirbti veltui arba beveikveltui? Þinoma, iðdidûs ispanai sutuo nesusitaikytø, juk jie ne uþgui-tø þmoneliø palikuonys, uþtat val-dþià pasiektø smarkiausiø protestøbanga. Ispanø intelektualai ir me-nininkai greièiausiai netoleruotø irklerikalizmo ásigalëjimo, koká tu-rime progos stebëti.Na, bet gana apie tuos nesmagius

ir viduramþiais dvelkianèius daly-kus. Tikrai á Madridà atkakau netam, kad visà laikà prisiminèiau lie-tuviðkas realijas. Susiruoðiau lan-kyti nuostabius Madrido muziejus,kurie yra geriausia mokykla kiek-vienam dailininkui, kai jis nori la-vintis ir toliau tobulëti, o tai bûti-na, jeigu tau ið tiesø rûpi kûrybinëpaþanga, reikalaujanti visokeriopøpastangø, naujø þiniø ir akiraèioplëtimo. Tiesa, amatininkas arba vi-sokiø infantiliðkø instaliacijø ga-mintojas gali ir be ðito neblogai ap-sieiti. Kai þmogus nepajëgia bûtidailininku, imasi daryti instaliaci-jas arba performansus ir pasivadinamenininku...Atvykæs kità rytà patraukiau á

garsøjá Prado muziejø El Pradoprospekte. Tikëjausi já bent ið da-lies apþiûrëti, nes daugiau aprëpti,turint omenyje, kad muziejuje peraðtuonis tûkstanèius eksponatø, bû-tø buvæ pernelyg naivu. Ir kà gi?Atþingsniavau iki milþiniðko pasta-to ir sustojau didþiai nusiminæs, nesiðvydau pusës kilometro ilgio lan-kytojø eilæ prie kasø. Ne, nestovë-siu joje, nors ir nuolat judanèioje,nusprendþiau. Gal kità dienà eilëbus trumpesnë, tada ir aplankysiumuziejø negaiðdamas brangaus lai-ko atgrasioje eilëje. Taigi bandþiaugudrauti, uþtat nudroþiau á kità, ne-labai toli esantá, Madride gerai þi-nomà modernaus meno muziejø:Museo Nacional, Centro de Arte,Reina Sofia, kitaip tariant, apþiûrë-ti karalienës Sofijos kolekcijà.Mat Ispanijoje ne tik eiliniai pi-

lieèiai, bet ir karaliai, karalienës do-mëjosi ir domisi menu, já kolekcio-nuoja ir atveria savo tautieèiams,taip pat daugybei lankytojø ið uþ-sienio, kad jie bûtø apsiðvietæ, ne-stokotø þiniø apie modernø menà,juo gërëtøsi, ugdytø savo skoná irestetinius pojûèius. Nelaimei, ir prieðio muziejaus manæs laukë nesëk-më: buvo antradienis, o tà dienà jisuþdarytas.Lyg tyèia! Apmaudu, kà ir saky-

ti. Bet labai nenusiminiau, pasiry-þæs antradiená, kiek leis jëgos, skir-ti miestui apþiûrëti, todël leidausiatgal centro link pro Madrido pasi-didþiavimà � Retiro botanikos par-kà. Taupydamas laikà á já neuþsu-kau, bet paspoksojau pro metalinëstvoros strypus, ir to pakako, kad ási-tikinèiau, kiek ávairiø gamtos gro-þybiø tame parke, su kokia meile iriðmanymu priþiûrimas ðis ástabusgyvo meno kûrinys, atgaiva dva-siai ir kûnui nuo didmiesèio ûþesioir automobiliø iðmetamø dujø. Iðil-gai tvoros kabojo keliolika plokð-èiø su nuotraukomis ir tekstu, by-lojanèiu apie garsaus vieðbuèioRitz, ásteigto 1910 m., jubiliejø. Taiádomi ekspozicija, kurioje atsispin-di senovë, jos interjerai, mados irþymiø sveèiø apsilankymai, paga-liau visiðkai pasikeitusi dabartis. Pa-maniau: ar mes turime bent vienàtoká arba bent panaðø vieðbutá, arsugebëjome to, kas dar buvo iðlikæpo karø ir baisiø sumaiðèiø, nesu-naikinti savo, o ne okupanto ran-komis? �Tulpë� (arba Konrado) ka-vinë Kaune, Literatø � Vilniuje ið-nyko be þenklo, në bombø, në gais-rø nereikëjo... O kurhauzas Palan-goje iki ðiol riogso klaikiai pajuo-dæs, bet holivudinë ir ðiurpiai kièi-në Basanavièiaus alëja yra...

Madride muziejø nestinga. Yranet kumpiø muziejus... Jame nebu-vau, bet netikëtai pakliuvau á maistoprekiø parduotuvæ, kurios palubë-je kabojo kelios deðimtys kumpiøpatraukliomis kainomis � nors pirkir veþk á Vilniø, kad neblogai uþ-dirbtum nukonkuravæs èia jau pre-keiviø atgabentus... Beje, muziejøturime ne tiek jau maþai, o vis dël-to reikëtø skubiai steigti dar vienà:autentiðkà Kvailiø muziejø. Perso-naþø atsirastø pakankamai.Kità dienà geriau sekësi. Kara-

lienës Sofijos muziejus buvo atvi-ras, tad tenai ir praleidau visà die-nelæ, kol kojos laikë. Dievaþi buvodël ko taip ilgai jame uþsibûti, nesmuziejus ne tik didþiulis, bet ir nuo-stabus. Eini ið salës á salæ þavëda-masis XX a. þymiausiø Vakarø mo-dernistø kûriniais, kartu susipaþin-damas su eksponuota tuometinedailës spauda, ir atsidþiaugti nega-li tuo, kà prieð save matai. Prastødarbø nëra. Ekspozicija nepriekaið-tinga. Garsenybës ir garsenybës.Ðtai, sakysim, Joanas Miró ar Jua-nasGrisas, ryðki kubizmo figûra, gi-mæs Madride, bet gyvenimà uþbai-gæs Prancûzijoje. Kolekcijai ir jojeesanèioms ávairioms modernizmosrovëms apþvelgti iðleista stambi,beveik trijø ðimtø puslapiø knygair uþsienio kalbomis, tad kaip josneásigysi?Muziejuje gausu puikiø kûri-

niø, todël èia gali praleisti valan-dø valandas groþëdamasis praëju-siame ðimtmetyje suklestëjusiumodernizmu ir garsiaisiais tuome-tinio avangardo pavyzdþiais. Kogero, savo lobiais në kiek nemen-kesnis ir Museo Thyssen-Borne-misza, nes jo salëse sukauptos di-dþiulës meno vertybës nuo XIII ikiXX a. pabaigos. Lankytojo dëme-sá prikausto ir labai áspûdinga,vaiskiomis spalvomis þërinti vo-kieèiø ekspresionistø ekspozicija.Kolekcija, surinkta turtingo baro-no ir jo þmonos. Muziejus atidary-tas 1992 m. susitarus su valstybe.Stebina vertingø kûriniø gausa.Kaip ir jau minëtamemuziejuje, èiaapsilankius nesunku akivaizdþiaisuvokti, kokiu bûdu naujøjø lai-kø menas keitësi ir vadavosi ið jáilgus ðimtmeèius neapleidusio li-teratûriðkumo, kai siuþetas ir pa-veikslo turinys ne vienu atvejubuvo svarbesni uþ kûrinio formà,kai dominavo vaizdavimo ir pa-sakojimo tendencijos, susijusiossu populiariais religiniais moty-vais. Todël Prado muziejuje, ku-riame atstovaujamos ávairios mo-kyklos ir stilistikos, protarpiaisgali pajusti senosios kûrybos nuo-bodybæ ir banalybæ (tai pirmiau-sia pasakytina apie milþiniðkastematines drobes), bet didþios pa-garbos nusipelno ypatinga pra-ëjusiø amþiø tapytojø meistrystë.Savo darbà, pluðëdami prie bûsi-mø ðedevrø, jie tikrai iðmanë. Kû-rë su nepaprastu atsidëjimu, atsa-kingumu ir kantrybe siekdami me-ninës tobulybës. Tai ne postmo-dernizmas, uþsirekomendavæsskandalingais, tik, deja, daþnai jo-kiu ryðkesniu talentu neiðsiski-rianèiais pasimaivymais ir negud-riais triukais. Kas liko ið þymio-sios Venecijos bienalës? Ko ðian-dien ji verta?Madrido muziejuose stebina ir

kiti dalykai: tai þmoniø antplû-dis � visur pilna jaunø ir senø, svei-kø ir vos judanèiø su lazdomis ar-ba neágaliøjø veþimëliuose, daugir jaunimo, lankytojø gretas gra-þiai papildo net pirmokø ir darþe-linukø bûriai. Atlydëti savo mo-kytojø, susodinti ant grindø, vai-kai ádëmiai klausosi meno aiðki-nimø ir patys juose gyvai dalyvau-ja. Vadinasi, menas reikalingastiems þmonëms, jie verþiasi prie joniekieno neverèiami ir labai nera-ginami.O, kad taip bûtø Lietuvoje! Þiû-

rovo abejingo nepalieka ir kitkas

(nes tai ne nereikðminga smulkme-na): itin vykæs paveikslø árëmini-mas, didelë ávairovë ir aukðta ko-kybë. Jau vien tuos rëmus galimelaikyti vertingais meno kûriniais...Aiðku, kad bûta ir didelës valsty-bës paramos, ir kultûrai neabejin-gø, milþiniðkø lëðø nepagailëjusiømecenatø, kuriems turi bûti dëkin-gi ispanai. Jø vaidmuo ásigyjantpuikias kolekcijas iðskirtinis ir itingarbingas. Mes taip pat privalomenepamirðti, kad naujas ir ðiandiengerai þinomas muziejus dar soviet-meèiu Kaune atsirado vieno suma-naus suvalkieèio, gyvenusio Vaka-rø Berlyne, visokeriopomis pastan-gomis. Jos nenuëjo veltui. Dþiau-giuosi, kad turëjau progà paþinti ðátaip prasmingai Lietuvai pasitarna-vusá þmogø. Milþiniðkos vertës Ka-zimiero Varnelio Lietuvai padova-nota meno vertybiø kolekcija. Da-bar nuo Mykolo Þilinsko ir K. Var-nelio neketina atsilikti ir profeso-rius Viktoras Butkus, steigiantisðiuolaikinio lietuviðko meno cen-trà Vilniuje, kas gali atrodyti neáti-këtina, nors tai jau visiðkai realus irtoks mûsø kultûrai svarbus suma-nymas. Taèiau jis bus gana vaisin-gas tik tada, jei nebus pasikliautavienintele kûriniø atrankos patarë-ja. Ar prieð kelerius metus drásomeko nors panaðaus tikëtis? Bet ðtaiëmë ir kultûros akiratyje iðkilo ðvie-sus þmogus, në ið tolo nepriskirti-nas prie nekaip pagarsëjusiø apgai-lëtino mentaliteto �naujøjø lietu-viø�. Kà gi, ir Lietuvoje triumfuojane vien pinigø kultas, popsas iridiotiðkos TV programos, taigi dargalutinai nepraþuvome, dar liekatam tikra viltis, kad reikalai paga-liau pagerës. Gal vienà graþià die-nà atsipeikësime ir pradësime pa-doriau tvarkytis pasimëgavæ savolaime Europos Sàjungoje ir nepa-taikaudami grobuoniðkam globa-lizmui, kai kieno norams visiðkaiiðparduoti Lietuvà.Ispanijai bepigu didþiuotis savo

brandþia ir turtinga kultûra. Ji turiCervantesà, Calderonà, Lope deVe-gà, Velasquezà, Goyà, Lorcà, JoseOrtegà y Gassetà, Unamunà, Miró,Dali, Picasso ir daugybæ kitø iðki-liø, plaèiai pasaulyje þinomø kûrë-jø. Ispanai, kad ir nebûdami viskuopatenkinti, turbût gali pasitikëti sa-vo valdþia, nes ji tikriausiai nëranevykëliø sambûris ir nesielgia pra-gaiðtingai, o tai reiðkia, kad ðalispajëgi áveikti ávairius sunkumus,nors jie, suðlubavus ekonomikai,bûtø ir nemenki. Tarp kitko, viena-me ið meno muziejø rodomas fil-mas apie Ispanijos pilietiná karà pra-ëjusiame amþiuje. Tai kraupus do-kumentas, paþenklintas didele tau-tos tragedija ir itin skaudþiais pra-radimais.Bandþiau pastebëti bent maþy-

èiø mûsø menininkø pëdsakøMadrido muziejuose, bet lietuviøneaptikau në vieno. Tik prie Lip-chitzo skulptûros buvo paþymë-ta, kad gimæs Druskieniki, o rusøavangardininkë Stepanova � Kov-ne 1894 m. Dar ðmëstelëjo ir BenShano pavardë. Gimimo vieta ir-gi Kovno... Tai ir viskas... Gaila,bet ne per daug esame þinomi, to-kie ir bûsime, jei nesugebësimegeriausiø savo dailininkø parody-ti pasauliui. O Madride meno vi-sur pilna, net vieðbuèiuose ar ka-vinëse, ir su taksi vairuotoju yraprogos apie já pasiðnekëti, nors jisprisipaþásta ne itin gerai supran-tàs modernizmà. Uþtat pasirodëesàs reto sàþiningumo ir labai ma-lonus þmogus, kurá laikà veþæsmane veltui, nes buvo truputá pa-siklydæs pakeliui á vieðbutá � taiatseit jo kaltë, todël në cento uþpadarytà vingá nepaëmë.

Nukelta á 11 p.

Po karðta Madrido saule

10

Vilniaus langas . 2011 m. liepos 21�27 d., Nr. 27 (345�786)

Andrius JAKUÈIÛNAS

Pasibaigus tarptautinei ðiuolai-kinio meno mugei ARTVILNIUSpagaliau galima lengvai atsikvëp-ti � rimtø kultûriniø renginiø ðiàvasarà nebedaug. Tiesà sakant, tieknedaug, kad nebûtø labai neteisin-ga teigti, jog blaiviems kultûrinin-kams iki rugsëjo telieka vësus kor-poracinis limonadas, o girtuok-liams � ðaltas alus. Ðis faktas, þi-nia, gali bûti ávairiai interpretuo-jamas, taèiau jis bet kokiu atvejuparodo, kaip rimtai ARTVILNIUSatrodo pastarøjø dienø kontekste.Ðiaip ar taip, tai tikrai vienas ádo-miausiø dideliø meno renginiøsostinëje ir neabejotinai pats ádo-miausias nuobodþià liepà, kai �jau kartojuosi � pareiga pateiktilaikraðèiui kultûriniø naujienøtampa slidi ir neapibrëþta.Europos kultûros sostinës pro-

gramos rëmuose 2009 m. ákurtapirmoji mûsø regione tarptautinëmeno mugë ARTVILNIUS, tiesa,gal ir nepribloðkia dydþiu (pasy-viai þvelgiant, ðiemet ji atrodë ge-rokai sumaþëjusi), lankytojø gau-sa nei � sic! � originalumu, taèiauturëtume sutikti, kad ðie trys daly-kai ir nereikalingi mugëje, kurisiekia suderinti organiðko miestokultûros renginio ir komercinæfunkcijas. Palyginti su 2009-øjømuge, ðiømetis ARTVILNIUS at-rodë neapsakomai nuosaikus ir ge-rokai maþiau chaotiðkas, todël pra-eitais metais ákyriai varginusi�dûzgianèios galvos� problema ðá-met tapo ið esmës neaktuali (na, galir dël to, kad mugëje lankiausi neatidarymo dienà). Pustuðtëse salë-se penktadienio vakarà (�Litexpo�vykstant knygø mugei, penktadie-nio vakarà salëse áprastai susikau-pia neásivaizduojamo dydþio mi-nios) � tokios jos buvo ir ðeðta-diená � buvo galima netrukdomamslampinëti nuo stendo prie stendoir neturëti abejoniø, kad vëliau pa-vyks prisiminti ne vien ávairiaspal-væ, betgi vis tiek indiferentiðkà,slogià minià, kuri mielai vaiðinosinemokamu alkoholiu, kaip ir2009-aisiais.Matyt, reikëtø ávertinti organi-

zatoriø pastangas padaryti mugæ negausesnæ, bet respektabilesnæ � nëkiek neabejoju, kad kokybës sà-skaita ekspozicijos plotus bûtø bu-væ galima iðplësti bent dvigubai,o árengus ðalia �Litexpo� specia-lià aikðtelæ ðvartuotis lexusams irferariams, mugëje buvo galima ti-këtis paèios �Kakadu� kûrybinësgrupës ar bent þurnalo �Þmonës�dëmesio. Jiems irgi galima áteigti,kad menas yra krûta � bet nerei-kia. Kaip nereikia ir beprasmës sa-vigyros � bûtent reklaminë savi-gyra, papuoðiama þodþiais �ge-riausias�, �vienintelis�, �nepakar-tojamas�, �unikalus� kartais �jau-niems� renginiams suteikia nema-lonø prieskoná � uþ gerus darbuspaprastai ir taip atlyginama, tiesa,nebûtinai su kaupu. Bûtent kaiptoká atlyginimà turbût reikëtø ver-tinti Vilniaus miesto savivaldybësbei Kultûros rëmimo fondo ðiamrenginiui skirtus pinigus, taip patVilniaus mero Artûro Zuoko vie-ðà pareiðkimà: �ARTVILNIUS�11 �vienas ið svarbiausiø kultûriniøindustrijø renginiø, didinantis uþ-sienio turistø srautus, kuriantispridedamàjà ekonominæ vertæLietuvoje. Tikiuosi, kad ði puiki

Meno mugë ARTVILNIUSkuria naujas tradicijas

iniciatyva tik ásibëgëja � ði menoðventë taps mûsø miesto tradici-ja, be kurios neásivaizduosime sa-vo vasaros Vilniuje nei mes, neimûsø vaikai.�Ðiais metais mugëje pristatyta

per 65 galerijas ið 17 valstybiø: Vo-kietijos, Prancûzijos, Olandijos,Kroatijos, Danijos, Portugalijos, Di-dþiosios Britanijos, JAV, Ukrainos,Kazachstano ir Japonijos. (Mugëjedalyvauja daug tø paèiø uþsieniogalerijø kaip ir 2009 m., nors ne-maþai su ádomia programa startavoir naujø, pavyzdþiui, charakterin-gas japonø ðiuolaikinio meno ten-dencijas rodanti Nroom Artspace iðTokijo, de Stifl tradicijà tæsianti,skulptûrà pristatanti De Compag-nie ið Dodrechto Olandijoje ar jau-nà konceptualià britø meno scenàrodysianti galerija Pitt Project Spa-ce ið Vorèesterio.) Daug tai ar ma-þai � palieku spræsti ðios srities ið-manytojams, taèiau akivaizdu, kaddaugiausia dëmesio mugëje buvosutelkta á Lietuvos ir kaimyniniø(posovietiniø) kraðtø � Lenkijos,

Baltarusijos, Rusijos, Estijos � me-nininkus, o Latvijos sostinei Rygaiðiemet atstovavo net 5 galerijos.(Ðis þingsnis logiðkas: potencialuspirkëjas ið uþsienio, vadinamasis�meno turistas�, jei tokiø iðvis pa-sirodë Vilniuje, vienoje vietoje ga-li susipaþinti ir ásigyti viso regionomenininkø darbø.)Lietuviðkø galerijø � net 38,

trumpai tariant, visas galerijø eli-tas, nors ðalia garsiø, daug metøveikianèiø �Lietuvos Aido�, �Me-no parko�, �Kauno lango�, �Me-no niðos� bûta ir keleto maþiau gir-dëtø, kurios praneðimuose spaudaiákyrokai vadinamos �jaunomis, tikpradedanèiomis ásitvirtinti, bet tu-rinèiomis potencialà galerijomis�.Be abejo, þinomos galerijos mu-gëje pristato paèius þymiausius sa-vo dailininkus, t. y. tuos, kuriø pa-veikslus net bûdamas raðytojas jaupaþásti iki skausmo, nuo kai kuriø,ypaè visø garsiausiøjø, jau, tiesàsakant, ir truputá bloga, pasidaroilgu tos juokingos, dirbtinai socia-linës ÐMC ekspozicijø beprasmy-

bës... Trumpai tariant, þmogus,bent savo malonumui kartais pasi-domintis lietuviø menu, gali drà-siai eiti tik á uþsienio galerijø sten-dus, nieko netikëto ar tuo labiaunaujo Lietuvos galerijø stenduosejis neras. Akivaizdu, kad galerijossavo ekspozicijos turiná derino suorganizatoriais (o gal joms tiesiogbuvo duoti organizatoriø nurody-mai?), todël bendras vaizdas taponetgi pernelyg glotnus, �suðukuo-tas�, aiðkiai liudijantis visagalæ ne-matomo tvarkytojo Rankà. Numa-nomas �tvarkytojo� buvimas, norsbûtent dël to, kaip minëta, lietu-viðkoji ekspozicija atrodo labaivientisa, taip pat kelia átarimø, jogtai vieno ar keliø menotyrininkøsuvokimo apie Lietuvos dailæ ið-klotinë � labai nebloga, bet turbûtpasmerkta bûti neteisinga, nes sub-jektyvi.Turbût tvirtai galima pasakyti,

kad mugëje dominavo tapyba, norsnemaþai buvo ir skulptûros, grafi-kos, vaizdo ir miðriø technologijøkûriniø. Netikëtai daug fotografi-

jos, anaiptol ne tik tëvyninës, norsðioje srityje bûta ir tam tikrø ma-loniø mainø � sakykim, viena, re-gis, Londono galerija pristatë An-tano Sutkaus fotografijas. Ypaèsmagi pasirodë � dar smagesnë jibuvo mano 9 metø sûnui � antra-me aukðte ákurdinta skulptûrosekspozicija. Nors Mindaugo Ten-dziagolskio labai laikinos �Amþi-nos vertybës� penktadienio pava-karæ jau iðtirpo, Mariaus Skudzins-ko kûrinio arba interaktyvios Kæs-tuèio Svirnelio instaliacijos uþte-ko, kad iðeitum apsiaðarojæs ið juo-ko arba kaþko labai panaðaus.Dar vienas keistokas ðiø metø

iðradimas � stendas �pradedan-èiam kolekcionieriui�. Paprasèiaukalbant, tai savotiðkas nuolaidøkampelis, kuriame buvo surinktine daugiau kaip 350 Lt kainuo-jantys darbai. Deklaruota, jog ðisstendas turëtø padëti þengti pir-mà þingsná �meno mylëtojams,svajojusiems, bet dar iki ðiol ne-drásusiems ar negalëjusiems pra-dëti asmeninës kolekcijos�. Neþi-nau, ar daug gimë bûsimøjø ko-lekcininkø, taèiau panaðu, jog ne-maþai ðiame kampelyje kabëjusiødarbø buvo nuvertinti. Nedrástuspëti, ar èia kaltas dailininkøskurdas, ar þûtbûtinis noras pasi-rodyti mugëje, bet pasiûlymas pa-sinaudoti proga uþ nedidelæ kai-nà papuoðti savo namus neabejo-tinai vertingesniu meno kûriniuturëjo bûti labai viliojantis.Mugëje buvo áteikti apdovano-

jimai geriausiø Lietuvos ir uþsie-nio menininkø, geriausiø galerijøekspozicijø, skulptûros ir instalia-cijos konkursø nugalëtojams. Ge-riausia Lietuvos galerijos ekspozi-cija ðámet paskelbta galerija �So-fa� ið Druskininkø, geriausia uþsie-nio galerijos ekspozicija � �YA�galerija ið Baltarusijos, Minsko; ge-riausiasARTVILNIUS�11meninin-kas � Barbara Gaile ið �Alma� gale-rijos (Latvija); geriausias jaunasisLietuvos menininkas � Linas Bla-þiûnas, Utenos kultûros centro dai-lës galerijos menininkas; geriausiasjaunasis uþsienio menininkas � Ti-mas van Tuilas, galerijos �De Com-pagnie� Olandijoje atstovas; ge-riausia skulptûra ir instaliacija � lie-tuvio Rimanto Milkinto.

Martyno Martiðiaus skulptûra.

Bendras mugës ARTVILNIUS�11 vaizdas.

Vienas juokingiausiø darbø mugëje � ukrainieèiø menininko kûrinys(galerija �Tsekh�).

11

. 2011 m. liepos 21�27 d., Nr. 27 (345�786) Kampas

ISSN 0134-3149

Gedimino g. 45, 44239 KaunasTelefonas ir faksas � (8-37) 322244El. paðtas: nemunasredakcija@gmail.comInternetinis adresas: http://www.nemunas.net �Nemuno� sàskaitos AB banke �Swedbank�:

LT 147300010002256121 � einamoji sàskaita;LT 097300010002230312 � biudþetinë sàskaita;LT 757300010034284035 � valiutinë sàskaita.

Leidþiamas nuo 1967 m. balandþio mën.Iðeina ketvirtadieniais

Vyriausiasis redaktoriusViktoras Rudþianskas � tel.: (8-37) 322244, (8-610) 67255Referentë � Aurina Venislovaitë � tel. (8-37) 322244Vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojas �Donaldas Kajokas (KAUKO LAIPTAI) � tel. (8-37) 322251Vyriausiojo redaktoriaus pavaduotoja �Graþina Viktorija Petroðienë (TILTAI) � tel.: (8-37) 322266Naujienø redaktoriai: Audronë Meðkauskaitë � tel. (8-37) 322251,(8-615) 24983 Andrius Jakuèiûnas � tel. (8-611) 98945, el. paðtas:jakuciunas@gmail.comApþvalgininkai: literatûra � Valdemaras Kukulas, AuðraKaziliûnaitë; fotografija � Romualdas Rakauskas; muzika �Eugenija Þakienë; kinas � Gediminas Jankauskas; teatras �Gediminas Jankus.Fotografas: Zenonas Baltruðis.Stilistë � Lina Navickaitë � tel. (8-37) 322251Maketuotojas � Juozas Puþauskas � tel. (8-656) 38529Buhalterë � Irena Kavaliauskienë � tel. (8-37) 322235, (8-656) 41705

Indeksas 0079Steigëjas ir leidëjas � Lietuvos raðytojø sàjungaSteigimo liudijimas Nr. 405Spausdino UAB �ArxBaltica�Tiraþas 1500

Rankraðèiø nerecenzuojame ir negràþiname.

Rëmëjai:

SPAUDOS, RADIJO IRTELEVIZIJOS RËMIMO

FONDASKAUNO MIESTOSAVIVALDYBË

LIETUVOS RESPUBLIKOSKULTÛROS RËMIMO

FONDAS

Prenumeratos kaina mënesiui � 9 LtPrenumerata priimama visuose paðto skyriuose,internetu www.post.lt ir www.prenumerata.lt

arba redakcijoje

Po karðtaMadrido saule

Atkelta ið 9 p.

Madride paaiðkëjo, kad ir èionykðtë Dailës akademija turisavo muziejø. Net ne menkà ir kuklø, o toká, kokio bûtumëmelinkæ madridieèiams pavydëti. Sako, mûsø Dailës akademijabene kaþkà panaðaus bus ásitaisiusi, bet kas ten buvo ir kà matë,jei viskas saugykloje guli? Kur apskritai galima susidaryti iðsa-mesná ir objektyvesná vaizdà apie ðiuolaikiná Lietuvos menà?Plaza de Cibeles kaimynystëje (mat puikiø aikðèiø, bulvarø ir

aveniu Madride nereikia ilgai ieðkoti) nuo 1888 m. veikia inte-lektualø, menininkø ir raðytojø pamëgta garsi Café de Gijón,kurioje nemaþai valandø praleido Camilo Jose Cela, FernandoFernanasGómezas ir kiti þymûs, daugiau armaþiau irmums þino-mi autoriai. Atmosfera kavinëje, kaip manoma, ypaè praskaidrëjopo buvusio ilgameèio reþimo pabaigos. Deja, nespëjau uþeiti áðià ádomià vietà ir pasiðnekëti su jos lankytojais. Ko gero, bûèiauispanø raðytojø pasiteiravæs, ar niekas jø begëdiðkai neapiplëði-nëja marazmatiðkais mokesèiais ir nesikësina á pensijas. Nejaugiir jie turi kultûrai ir kultûros þmoniø likimui abejingà valdþià?Kaþin... Norëtøsi tikëti, kad visokios kûrybà ir kultûrà þlugdan-èios priemonës, taip pat bandymai raðytojams ir þurnalistams tai-kyti cenzûrà jiems negresia, kad kultûroje neásivyravusi ðlykðtikorupcija ir nevarþomas protekcionizmas. Dar bûèiau paklausæs,ar jø PEN centras, Raðytojø asociacija ir kitos autoriø organizaci-jos irgi nekovoja uþ autoriø teises, kaip snaudþiama mûsø ðalelë-je... Daug kà bûtø buvæ ádomu suþinoti, bet taip ir neteko. Beje,knygynai Madride erdvûs, moderniðki, neuþversti pigia verstinemakulatûra, o gatvëje, spaudos kioske, pardavinëjamos knygos,skirtos antikos ir naujesnei istorijai, kartu su tokiø autoriø kaipNormanasMaileris ar VladimirasNabokovas kûryba. Tai, be abe-jo, akivaizdþiai liudija, kad ispanams po karðta Madrido saulerûpi ne kultûros surogatai, kad didþiosios humanistinës vertybësjiems yra aiðkios, prioritetinës ir tikslingai puoselëjamos pilieèiøbei ðalies prestiþo labui.

Laikas Madride greitai prabëgo. Kiekviena diena buvo ku-pina smagiø áspûdþiø ir naujos patirties. Tolima, tad nelengva irnepigi kelionë pasiteisino. Bet negi bûnant Madride nepasitai-kë në vieno kokio nors keisto nuotykio? Kaþko netikëto ir ne-kasdieniðko? Nesusijusio nei su menu, nei su muziejais? Visdëlto nepamirðtamo nutikimo bûta. Jeigu, þinoma, já galimataip pavadinti, nes sëdint atviroje kavinëje paèiame Madridocentre (tarp kitko, ákauðusiø arba girtø në su þiburiu nesurasiðioje puikaus vyno ðalyje), buvo lemta susidurti su madridie-èiu, kuris pasirodë paðëlusiai áþûlus ir ákyrus. Be to, stebëtinaidràsus. Taigi vienos nelauktos paþinties neiðvengiau: tas þvir-blis atsitûpë ant mano lëkðtës su ispaniðku omletu ir smarkiaikirto snapeliu á apetità þadinantá patiekalà. Ne kartà, bet trissykius paeiliui, vis pasiglemþdamas po jam patikusio gardauspatiekalo kàsnelá. Á vynà nepretendavo. Bent tiek gerai. Buvauapstulbintas jo dràsos ir áþûlumo, tad nemëginau vyti ðalin irdraugiðkai pasidalinau su juo savo porcija. O juk galëjau èiupti,ásikiðti á ðvarko kiðenæ ir paleisti tik parsiveþæs á Vilniø.Taèiau dël ávairiø prieþasèiø ðis prie nerûpestingo ispaniðko

gyvenimo bûdo ápratæs dràsuolis vargu ar bûtø èia ilgai ir sëk-mingai gyvavæs... Todël neturëjau ketinimø sudrumsti jo so-taus, malonaus ir ganëtinai saugaus gyvenimo. Iðsiskyrëme tai-kiai ir graþiai. Galbût iki kito susitikimo, jeigu jis dar ávyks. Nesesama miestø, á kuriuos norisi ir vël sugráþti, o Madridas � tikraiið tokiø.

In memoriam

LILIJA VANAGIENË(1927 08 15 � 2011 07 17)

Lietuvos raðytojø sàjunga su giliu liûdesiu praneða, kadliepos 17 dienà, eidama 84-uosius metus, po ilgos ir sunkiosligos Vilniuje mirë Lietuvos raðytojø sàjungos narë, þymiamerikieèiø ir anglø literatûros vertëja á lietuviø kalbà LilijaVanagienë.Gimusi 1927 m. Panevëþyje, bûsimoji vertëja 1950 m.

Vilniaus universitete baigë anglistikos studijas, 1954�1961 m.dëstë Ðiauliø pedagoginiame institute, 1963�1987 m. � Lie-tuvos konservatorijoje. Pirmoji jos iðversta knyga � F. Coo-perio romanas �Prerijos� � iðleista 1961 metais. Nuo tada perketuris deðimtmeèius pasirodë deðimtys jos iðverstø knygø,tarp jø svarbiausieji W. Faulknerio romanai, taip pat J. Stein-becko, O. Wilde�o, M. Twaino, D. H. Lawrence�o, J. Updic-ke�o, T. Capote�s, T. Morrisono, D. Bisseto, kitø klasikiniø irðiuolaikiniø anglø bei amerikieèiø raðytojø kûriniai.

Lietuvos raðytojø sàjunga

PÇTERS BRÛVERIS(1957 � 2011)

Liepos 16-àjà, Ventspi-lio raðytojø namuose, eida-mas 55-uosius metus, mirëlatviø poetas ir vertëjas, lie-tuviø literatûros bièiulis Pë-teras Brûveris.Pëteras Brûveris gimë

1957 metais Rygoje, 1980-ai-siais baigë Latvijos valsty-binës konservatorijos Kul-tûros ir menotyros fakulte-tà. Dirbo literatûros kon-sultantu laikraðtyje �Latvi-jas Jaunatne�, literatûrosskyriaus vedëju savaitraðtyje �Literatûra un Mksla�. Poezijàspausdino nuo 1977 metø, iðleido daug poezijos rinkiniø,raðë eilëraðèius vaikams, buvo populiarus dainø tekstø auto-rius. Sudarë ir iðvertë turkø poezijos rinktinæ �Balandþiø pilnikiemai� (1988, su Uldþiu Berziniu), vertë H. Radausko, V. My-kolaièio-Putino, J. Baltruðaièio, H. Nagio, A.Nykos-Niliûno,K. Platelio, V. Bloþës, S. Gedos, V. Braziûno, A. A. Jonyno,V. Daunio ir daugelio kitø lietuviø poetø kûrybà, parengëiki ðiol neiðleistà didelæ ðiuolaikinës lietuviø poezijos anto-logijà, aktyviai dalyvavo �Poetinio Druskininkø rudens� ir�Poezijos pavasario� festivaliuose. Taip pat vertë ið azerbai-dþanieèiø, Krymo totoriø, mordviø, gagaûzø, rusø, vokieèiøir prûsø kalbø. Jo kûryba ávertinta Klavo Elsbergo premija(1987), Poezijos dienø prizais (2001, 2005) ir Baltijos Asam-blëjos premija (2004).Latviø ir lietuviø kultûra neteko literatûros riterio, kil-

nios asmenybës ir gaivalingo kûrëjo: poeto, aistringo publi-cisto, vertëjo poligloto, raðytojø bendruomenë � mylimo at-viraðirdþio bièiulio.

Lietuvos raðytojø sàjunga

Mirus vertëjaiLILIJAIVANAGIENEI,

nuoðirdþiai uþjauèiame ðeimà ir artimuosius.Lietuvos raðytojø sàjungos valdyba

XVI Paþaislio muzikos festivalis21 d., ketvirtadiená, 18 val. Kau-

no valstybinëje filharmonijoje � An-drius Þlabys (fortepijonas). JohannSebastian Bach, Yevgeniy Sharlat,Ludwig van Beethoven, Sergej Pro-kofjev. Bilietø kainos � 10, 15 Lt.23 d., ðeðtadiená, 19 val. Ðv. Kryþiaus (Karmelitø) baþny-

èioje � Kauno styginiø kvartetas. Karolina Beinarytë (I smui-kas), Dalia Terminaitë (II smuikas), Eglë Karþinauskaitë (al-tas), Saulius Bartulis (violonèelë). Solistai: Algirdas Budrys(klarnetas), Robertas Beinaris (obojus). Anton Bruckner, Bern-hard Henrik Crusell, Eduard Herrmann. Áëjimas nemokamas.24 d., sekmadiená, 18 val. Kauno águlos karininkø ramovë-

je � vyrø vokalinis ansamblis �Voices unlimited� (Austrija).Moritz Guttmann (tenoras), Christian Hollerweger (tenoras),Christoph Moser (tenoras), Georg Durnberger (tenoras), PaulDurnberger (baritonas), Thomas, Schneider (baritonas), LukasOberhammer (bosas), Thomas Ramminger (bosas). Programoje �ávairiø pasaulio ðaliø muzika a cappella. Bilieto kaina � 15 Lt.Bilietø galima ásigyti Kauno filharmonijos kasoje antra-

dieniais�sekmadieniais 14�18 val. Perkant bilietus á 5 festi-valio koncertus, suteikiama 20 proc. nuolaida. Kauno filhar-monijos kasoje galima ásigyti dovanø kuponà á Paþaisliomuzikos festivalio organizuojamus renginius. Bilietus taippat platina Tiketa.

VII sakralinës muzikos festivalis �Vargonø muzikaBirðtone 2011�24 d., sekmadiená, 17 val. Birðtono ðv. Antano Paduvieèio

baþnyèioje (Birutës g. 14) � Jarûnë Barkauskaitë (vargonai),Laima Jonutytë (mecosopranas), Marius Pupkovas (fleita). In-formacija tel. (8 610) 49010, muzikosfestivaliai@gmail.com.

IV ðiuolaikinio meno festivalis �Kaunas mene:institucijos, menininkai, projektai�26 d., antradiená, 21.30 val. Daugirdo amfiteatre (T. Dau-

girdo g. 4) � FemLink videokoliaþas �Vyras� (60 min.). Kura-torë Veronique Sapin (JAE).

28 d., ketvirtadiená, 19 val. Nemuno krantinës amfiteat-re � muzikinë istorija apie Danieliø Dolská ir BenjaminàGorbulská. Dalyvauja: Rafailas Karpis, Vytautas Mikeliû-nas � smuikas, Vitalijus Neugasimovas � fortepijonas, Ar-kadijus Gotesmanas � þydiðka perkusija.

21 d., ketvirtadiená, 19 val. Ryðiø istorijos muziejuje �treèiasis �Senamiesèio þiogo� ðio sezono koncertas, kuria-me: Andrius Kaniava ir grupë, Giedrius Arbaèiauskas, IevaNarkutë ir Kæstutis Pleita, Gytis Ambrazevièius. Bilietø kai-nos � 20, 25, 30 Lt. Bilietus platina Bilietai.lt.

21 d., ketvirtadiená, 18 val. Lietuvos teatro, muzikos irkino muziejuje (Vilniaus g. 41, Vilnius) � Juano Hernandezo(Ispanija) tapybos ir animacijos parodos atidarymas. Parodaveiks iki rugsëjo 5 d.

Nuo birþelio 15 d. VDU bibliotekoje (K. Donelaièio 52)veikia paroda �Pasiaukojimas ir dràsa negali bûti uþmirðti�.

Iki rugpjûèio 1 d. galerijoje �Aukso pjûvis� (Verslo lyde-riø centras (BLC), K. Donelaièio g. 62 / V. Putvinskio g. 53)veikia Jovitos Aukðtikalnytës ir Agnës Deveikytës-Liðkaus-kienës tapybos paroda, kuria tæsiamas parodø ciklas �Due-tai� ir pristatoma jaunosios kartos atstoviø kûryba.

Iki rugpjûèio 21 d. Nacionalinio M. K. Èiurlionio dailësmuziejaus Keramikos muziejuje (Rotuðës a. 15) veikia VDAKauno dailës fakulteto Keramikos katedros studentø baigia-møjø darbø paroda.

Iki rugpjûèio 29 d. Ryðiø istorijos muziejuje (Rotuðës a.19) veikia Klaudijaus Petrulio tapybos darbø paroda ið ciklo�Menas senuosiuose Lietuvos dvaruose�.

Iki rugsëjo 1 d. Kauno menininkø namuose (V.Putvins-kio g. 56) Mûzø svetainëje veikia Lietuvos mokiniø dai-lës olimpiados Kauno miesto turo kûrybiniø darbø paroda�M. K. Èiurlionis � nuo tradicijø iki modernizmo�.

Iki rugpjûèio 10 d. vieðbuèio �Daugirdas� vestibiulyje(T. Daugirdo g. 4) veikia Ismaelio Miquidade�o (Mozambi-kas) fotografijos paroda �Mozambikas: þmonës ir portretai�.

Iki rugpjûèio 10 d. ant T. Daugirdo g. 1 namo fasadoeksponuojama ðviesos grafièiø fotografijos darbø kolekcija�In the air�. Parodos dalyviai � Kauno Antano Martinaièiodailës mokyklos mokiniai: Jurga Varðkevièiûtë, Sandra Ka-valiauskaitë, Karolis Simanavièius, Rokas Milaðevièius, Ka-rolis Survila, Irma Striþinaitë, Gabrielë Þilinskaitë.

Iki rugpjûèio 10 d. aikðtëje prie �Daugirdo� vieðbuèio (T. Dau-girdo g. 4) eksponuojama Kæstuèio Lanausko skulptûra �Ðilta-ðalta� ir Donato Mockaus skulptûra �Senelio spintelë�.

Iki liepos 31 d. Nacionalinio M. K. Èiurlionio dailës mu-ziejaus A. Þmuidzinavièiaus kûriniø ir rinkiniø muziejuje(Putvinskio g. 64) veikia Vangos Gedmantaitës-Galkuvie-nës kûrybos paroda.

Iki liepos 31 d. Kauno miesto muziejuje (Valanèiaus g. 6)veikia Osvaldo Jablonskio akvarelës darbø paroda �Èiurlio-nio takais�.

Iki rugpjûèio 5 d. J. Gruodþio memorialiniame muziejuje(Salako g. 18) veikia fotografuojanèiø moterø klubo paroda�Vasaros gëliø simfonija�.

Iki rugpjûèio 10 d. galerijoje �Meno parkas� (Rotuðës a.27) pristatomas Gintarës Valevièiûtës projektas �Animare: su-teikti gyvybæ, atgaivinti� ir rodomas videoprojektas �Perfo-mansø naktys. 2011 Bydgoszcz� (Lietuva). Videoprogramojedalyvauja: Patricija Gilytë, Monika Furmanavièiûtë, Timotie-jus Norvila, Nijolë Valadkevièiûtë, Jurgita Þvinklytë.

Iki rugpjûèio 10 d. Erikos Stelmokienës dailës galerijoje(Daukðos g. 8-2) veikia Jûratës Jarulytës personalinë paroda �Ap-leista erdvë�, kurioje eksponuojami tapybos bei videodarbai.

12

Spektras . 2011 m. liepos 21�27 d., Nr. 27 (345�786)

Savaitgalis prie televizoriaus

Kauno karuselë

Vasaros kino klubeJAV kino klasikaGediminas JANKAUSKAS

Iki rugpjûèio pabaigos �Mies-to sodo� lauko kavinëje ketvirta-dienio vakarais galima pasiþiûrëtiklasikiniø JAV kino filmø. Ðá ket-virtadiená, liepos 21 d. 20 val., ro-doma legendinë melodrama �Vë-jo nublokðti�, sukurta pagal Mar-garet Mitchell epiná romanà. Po ki-no premjeros 1939-aisiais iki ðiølaikø visose amerikieèiø apklau-sose �Vëjo nublokðti� minimi pir-mose mylimiausiø filmø pozicijo-se. Dosni filmui buvo ir JAV Kinomeno akademija, ávertinusi þiûro-vø pamëgtà kûriná aðtuoniais �Os-karais�.Neblëstanèià þiûrovø meilæ ðiam

filmui uþtikrina tai, kad audringøPilietinio karo metø fone rutulioja-si ne maþiau áspûdingos meilës is-torijø peripetijos. Airiø imigrantødukra SkarletëO�Hara 1861m. tam-pa didelës plantacijos Dþordþijosvalstijoje savininke. Ji myli kaimy-nystëje gyvenantá aristokratà EðláVilksà, bet ðis veda ne Skarletæ, osavo pusseseræ Melani Hamilton.Nusivylusi Skarletë iðteka uþ Me-lani brolio Èarlzo, taèiau ðis netru-kus þûva.Prasidëjus karui Skarletë ir

Melani persikelia gyventi á At-lantà, kur prasideda labiausiai in-triguojanti �Vëjo nublokðtøjø�kolizija � Skarletës ir Reto Bat-lerio meilës istorija.

Gediminas JANKAUSKAS

Gruzijos kino klasikos rubriko-je (penktadienis, 19.05 val., LTV2)matysime reþisieriaus Levano Za-kareiðvilio filmà �Tbilisis, Tbili-sis�. Tai istorija apie jaunà reþisie-riø Dato, kuris klaidþioja po Gruzi-jos sostinæ ieðkodamas siuþeto sa-vo filmui. Pastabi vaikino akis fik-suoja iðtisà galerijà keistø persona-þø, kurie kovoje uþ vietà po saulepriversti griebtis bet kokiø priemo-niø. Vieni vagiliauja, kiti praðo ið-maldos, treti verèiasi prostitucija.Èia daug kas uþsiima visai ne tuo,kà ið tikrøjø turëtø veikti � profe-sorius prekiauja turguje, o speku-liantas posëdþiauja parlamente...Po Prancûzijos sostinæ klaidþio-

janèios mobilios kinematografinin-kø brigados taip pat randa daug ádo-miø siuþetø filmui �Myliu tave, Pa-ryþiau� (penktadienis, 21.35 val.,Lietuvos ryto TV). Ðio labai mielokino projekto organizatoriams pa-vyko graþia idëja uþkrësti net 18 gar-siø kino reþisieriø, kuriø kiekvie-nas prisipaþino meilæ Prancûzijossostinei trumpa novele. Taip gimëmagiðkø istorijø kaleidoskopasapie dþiaugsmà, mirtá, pasiaukoji-mà, viltá ir, þinoma, meilæ.Romantinëje komedijoje �Ge-

ri metai� (ðeðtadienis, 21.30 val.,

TV3), sukurtoje pagal Peterio Ma-yle�o knygà, populiarusis �muðei-ka� Russellas Crowe atrodo kaipaptingæs katinas. Jis vaidina Lon-dono bankininkà Maksà Skinerá,tikrà �kapitalizmo ryklá�. Iki ðioljá domino tik pinigai ir azartas. Ta-èiau kartà ðis birþos asas visiðkaipakeièia savo ekstremalø gyveni-mo bûdà. Maksas gauna þinià, kadProvansemiræs dëdë paliko jam vy-nuogynà ir apleistà sodybà. Pra-dþioje vyrukas mano, kad netikë-tai jam á rankas pakliuvusá ûká busgalima pelningai parduoti. Taèiaunuvykæs apþiûrëti naujøjø valdø,jis ilgam lieka vaizdingame Euro-pos provincijos rojuje. Kodël?Prieþasèiø daug. Ne paskutinëjevietoje ir tipiðkai prancûziðka ��ieðkok moters�...Melodrama �Tai nutiko Man-

hetene� (ðeðtadienis, 22.00 val.,LNK) skirta meilës istorijø mëgë-jams, kurie ðio filmo siuþete atpa-þins dar vienà pasakos apie Pelenævariantà. Tik ðiuolaikinë Pelenë,apie geresná gyvenimà svajojantivieniða motina Marisa Ventura, da-bar dirba prabangiame Beresfordovieðbutyje paprasèiausia kambari-ne. Pasakø princas yra milijonie-rius politikas, bûsimasis senatoriusir tiesiog ðaunus vaikinas Kristo-feris Marðalas. Keistomis aplinky-

bëmis jiedu susipaþásta. JenniferLopez vaidina kuklumo ásikûniji-mà, kuris absoliuèiai nesiderina suðios kaprizingos þvaigþdës ávaiz-dþiu. O Ralphui Fiennesui pasiro-dymas sentimentalioje pasakaitë-je yra ne tik puikiausias bûdas ið-sivaduoti nuo profesiniø stresø, betir pati patikimiausia galimybë kils-telëti reitingà.Istorinë drama �Dþefersonas

Paryþiuje� (ðeðtadienis, 23.15 val.,LTV) pasakoja apie treèiàjá JAVprezidentà Tomà Dþefersonà, ku-ris prieð pat Didþiàjà Prancûzijosrevoliucijà ðioje ðalyje dirbo am-basadoriumi. Filmo autoriaikruopðèiai atkuria karaliaus Liud-viko keturioliktojo paskutiniøvaldymo metø realijas ir ðokiruo-janèias permainas. Ne maþiau uþspalvingà istoriná fonà �aristok-ratiðkais� filmais pagarsëjusá re-þisieriø Jamesà Ivory domina Dþe-fersono asmeninis gyvenimas, ku-pinas skandalø ir iððûkiø to metomoralei. Juk bûsimas JAV prezi-dentas ðalia oficialios þmonos nettris deðimtmeèius turëjo meiluþæ �juodaodæ tarnaitæ.Psichologiniame trileryje �Skiria-

moji juosta� (ðeðtadienis, 0.00 val.,TV3) greitkelyje susidûrë du anks-èiau vienas kito nepaþinojæ vyrið-kiai � jaunas ambicingas advoka-

tas Geivinas Banekas ir skyrybøproblemø draskomas Doilas Gibso-nas. Pirmasis yra tikras sëkmës kû-dikis su visais bûtinais klestinèioamerikieèio atributais, antrasis � vi-siðka prieðingybë: ið paties dugnobandantis pakilti alkoholikas, ku-riam buvusi þmona draudþia maty-tis su vaikais. Tàdien abu skubëjosavais reikalais, taèiau buvo iðmuðtiið áprasto ritmo. Eismo ávykis ne-buvo tragiðkas, taèiau pasekmës la-bai rimtos. Ekstremali situacija ap-nuogino tai, ko patys herojai tikrainegalëjo tikëtis.Ekstremaliø situacijø nestigs ir

Emiro Kusturicos tragikomedijoje�Paþadëk man� (sekmadienis,21.15 val., LTV), bet visos jos susi-lieja á ðiam reþisieriui bûdingà ðven-tiná karnavaliná reginá, kuriame vie-nas pokðtas veja kità, tempas auga,kol visiðkai iðtrûksta ið bet kokiørëmø, ir iðprotëjusi aistrø stichijatampa nevaldoma. Autoriai nërësiið kailio, juokindami ir stebinda-mi þiûrovà originaliais triukais, ta-èiau ilgainiui visa tai pavirto tikþaidimu, ið kurio kaþkur iðgaruojaazartas. Todël jau antroje filmo pu-sëje beprotiðkai pasiilgsti anksty-vojo E. Kusturicos, mokëjusio su-þadinti kur kas gilesniø emocijø irnepriekaiðtingai balansavusio tarpjaudinanèio vitaliðkumo ir �fantas-tinio realizmo�.Kur kas maþiau dëmesá blaðko

Ethano ir Joelio Coenø ðiuolaiki-nis vesternas �Ðioje ðalyje nëra

vietos senukams� (sekmadienis,22.50 val., TV3). Pagal Pulitzeriopremija apdovanotà kriminalináCormaco McCarthy romanà su-kurto filmo siuþetas primena snie-go griûtá, kurià iðprovokuoja vie-nas neatsakingas poelgis. O kaismurto banga plaèiai iðsilieja, jaiuþkirsti kelio neámanoma. Norsbaisiø nusikaltimø logikà mieste-lio ðerifui Tomui Belui (aktoriusTommy Lee Jonesas) pavyksta per-kàsti anksèiau uþ kitus, net ðis gy-venimo vëtytas ir mëtytas þmogusnepajëgus pasiprieðinti stichijai.Ne todël, kad bûtø per senas. Juklemties neámanoma permaldauti, oáveikti titanø þmogus niekada ne-pajëgs.Optimizmu nedvelkia ir �Elito

kino� rubrikoje rodoma �Monst-rø puota� (sekmadienis, 23.45 val,LTV). Taip Amerikos kalëjimuosevadinama paskutinë nuteistojomirties bausme diena ðioje aðarøpakalnëje. Sakoma, kad tà dienàturi bûti ávykdytas bet koks mirti-ninko noras. Ilgokoje ekspozicijo-je susipaþástame su vienu egzeku-cijos dalyviu Henku Grotovskiu.Kalëjimo priþiûrëtoju jis dirba se-niai ir trokðta bûti kietas kaip tit-nagas. O ðtai kalëjime taip pat dir-bantá jaunëlá sûnø Soná Henkas lai-ko minkðtakûniu. Jie amþinai kon-fliktuoja, taèiau netrukus vaidustenka bent trumpam pamirðti: abuGrotovskiai turës dalyvauti mirtiesávykdymo rituale.

Kas ko ieðko, tas tà ir randa

Kultûros ástaigos vienija jëgas.Liepos 13 d. Vytauto Didþiojo ka-ro muziejaus direktorius pulkinin-kas Kæstutis Kurðelis ir Kauno ap-skrities vieðosios bibliotekos(KAVB) direktorë Asta Naudþiû-nienë pasiraðë bendradarbiavimosutartá.Sutartyje ðalys ásipareigojo da-

lyvauti rengiant ir ágyvendinantbendrus socialinius ir kultûriniusprojektus, bendradarbiauti organi-zuojant kilnojamàsias ir virtualiasparodas, pagal galimybæ keistis do-kumentais ar jø kopijomis, skleistiinformacijà apie bendrà veiklà,kviesti kitos ðalies atstovus á ávai-rias ðventes ir svarbius renginius.Sutartis pasiraðyta tradicinëje

vietoje � Vytauto Didþiojo koply-

èioje ðalia Vytauto skulptûros, ku-rià dar 1934 m. muziejaus uþsaky-mu sukûrë vienas þinomiausiø Lie-tuvos skulptoriø Vladas Grybas.KAVB direktorë, susipaþinusi su

naujausiomis muziejaus ekspozici-jomis �Karyba prieðistorinëje Lie-tuvoje� ir �Lietuvos Didþiosios Ku-nigaikðtystës karybos istorija XIII-XVII a.�, Didþiosios salës ekspozi-cija, teigë, kad muziejus atgimë iðnaujo. Muziejaus fotografas Artû-ras Uþgalis Kauno vieðajai apskri-ties bibliotekai padovanojo auto-riná fotoalbumà �Gamtos dovana�.Muziejus ir biblioteka � dvi praeitásauganèios vietos. Eidamos kartusu laiku ir stengdamosi aktyviai da-lyvauti ðiandienos gyvenime, jospasigenda viena kitos paramos.

Liepos 11 d. Kaune, Paþaisliovienuolyne, prasidëjo XVIII tapy-tojø pleneras, skirtas Antanui Sa-

muoliui (1899-1942) atminti. Ðie-met lietuviðkàjà tapybos tradicijàpuoselëjanèio plenero tema � �Ið-gyvenimai�.Plenere dalyvauja autoriai: Aus-

ma Bankauskaitë (Kaunas), JurijusBulyèiovas (Kaliningradas), Ramû-nas Èeponis (Vilnius), MartinasJankus (Vilnius), Gintarë Uogintai-të (Vilnius), Eugenijus Varkulevi-èius (Kaunas), Alfonsas Vilpiðaus-kas (Kaunas), Wiesùawas Wachow-skis (Lenkija).Liepos 21 d. 17 val. Paþaislio

vienuolyno kiemelyje þiûrovamsbus pristatyti plenero rezultatai,eksponuojami nauji darbai.Renginys Paþaislio vienuolyne

� jau antroji ðiemetinio plenero da-lis. Birþelio 22-27 d. grupë Kaunodailininkø vieðëjo Ðveicarijoje, Le-zë miestelyje, kuriame paskutinesdienas praleido A. Samuolis. Eks-pedicijos dalyviai ieðkojo jo kapa-vietës Lezë kapinëse, taèiau atradotik laidotuviø dokumentus ir pra-neðimà dël kapo sunaikinimo.Menininkai aplankë �Les Arriel-

les� ir �Vermonto� pensionus, ku-riuose gyveno ir nuo dþiovos mirëþymusis dailës klasikas. Taip patvyko susitikimai su Ðveicarijos lie-tuviø bendruomene, Lietuvos am-basada Ðveicarijoje, pristatyta ne-didelë èia pat sukurtø eskizø, ak-vareliø, pieðiniø, fotografijø paro-da. Kitais metais Lezë miestelyjeplanuojama pagerbti A. Samuolá at-minimo þenklu, surengti daugiauparodø.