3 TEMA Kaštų identifikavimas ir kaupimas

TURINYS:3.1    Kaštų identifikavimas ir kaupimas - esmė3.2 Kaštų terminologija 3.3    Kaštų klasifikavimas;

Gamybos ir negamybiniai kaštai Kapitalizuojami ir laikotarpio kaštai Tiesioginiai ir netiesioginiai kaštai Pastovūs ir kintami kaštai Kaštų klasifikavimas gamybinėse įmonėse –

apibendrinimas3.4 Kaštų kaupimo būdai ir priemonės

Kaštų identifikavimas ir kaupimas - esmė1)1) Atliekamas pirminis identifikavimasAtliekamas pirminis identifikavimasEsmė - nustatyti kokie kaštai yra būdingi konkrečiai įmonei,

atsižvelgiant į jos gamybos procesą ir organizacinę struktūrą. Rezultatas – apskaitos politikoje aprašoma įmonės kaštų klasifikacija.

2)2) Apibrėžiamas kaštų kaupimasApibrėžiamas kaštų kaupimasEsmė – remiantis įmonei būdinga kaštų klasifikacija ir kaštų

informacijos poreikiais, nustatyti grupes ir pogrupius kaštų kaupimui bei priemones tai atlikti. Rezultatas - atitinkama sąskaitų plano struktūra. Kompiuterinėje programoje numatomi papildomi klasifikavimo požymiai.

3)3) Atliekamas periodinis identifikavimas ir kaupimas Atliekamas periodinis identifikavimas ir kaupimas Esmė – kasdienines operacijas fiksuoti apskaitoje į atitinkamas

sąskaitas, nurodant visus reikalingus parametrus.

Kaštų objektas

Kaštų objektas – bet kas, kam yra reikalinga atskiras kaštų matavimas.

•Veiklos/operacijos/procesai

•Produktai ir paslaugos

•Projektai

•Padaliniai/skyriai/atstovybės

•Programos

•Pirkėjai ir klientai

Kaštų objektas

Kaštus apsprendžiantys veiksniai

Kaštus apsprendžiantis veiksnys (cost drivers) – tai bet koks veiksnys, kurio pasikeitimas lemia nagrinėjamo kašto objekto bendrų kaštų pasikeitimą.

Pvz. - pagamintos produkcijos (vnt.)- pravažiuota rida (km)- darbo laikas (val.)

Kaštų klasifikavimas: gamybos ir negamybiniai kaštai

Gamybos kaštai – kaštai, kurių atsiradimas yra tiesiogiai susijęs su gamybos procesu. Paprastai skirstomi į:

Tiesioginės žaliavosTiesioginis darbasPridėtiniai (netiesioginiai) gamybos kaštai

Negamybiniai kaštai – kaštai, kurių atsiradimas nėra tiesiogiai susijęs su gamybos procesu.Skirstoma į :

Bendrieji ir administraciniai kaštaiPardavimų kaštaiFinansiniai ir investiciniai (paprastai nenagrinėjami Kaštų

apskaitos kontekste)

Kaštų klasifikavimas: kapitalizuojami ir laikotarpio kaštai

Kapitalizuojami kaštai – tai kaštai, kurie jų patyrimo metu yra kapitalizuojami (priskiriami turtui), ir naudą (pajamas) iš kurių įmonė gaus ateityje. Paprastai, tai gamybos kaštai.

Laikotarpio kaštai – kaštai, kurie pripažįstami išlaidomis tą laikotarpį, kurį patiriami. Paprastai, tai negamybiniai kaštai.

Kaštų klasifikavimas: tiesioginiai ir netiesioginiai kaštai

Klasifikacija pagal sąryšį su kaštų objektu.

Tiesioginiai kaštai – tai kaštai, kurie gali būti specifiškai susieti su kaštų objektu ir kurie ekonomiškai pagrįstu būdu gali būti surasti tam kaštų objektui.

Netiesioginiai kaštai – kaštai, kurie yra susiję su kaštų objektu, tačiau ekonomiškai pagrįstu būdu negali būti surasti atskiram kaštų objektui.

Tiesioginių/netiesioginių kaštų nustatymo kaštų objektams esmė

KAŠTŲ

OBJEKTAS

Tiesioginiaikaštai

Netiesioginiaikaštai

kaštų priskyrimas

kaštų paskirstymas

Kaš

tų n

usta

tym

as

Kintami kaštai – tai kaštai, kurie kinta visumoje proporcingai kaštus apsprendžiantiems veiksniams.

Pastovūs kaštai – tokie kaštai, kurie visumoje nekinta, nepriklausomai nuo kaštus apsprendžiančio veiksnio kitimo.

Pakopiniai kaštai (step cost) – jie egzistuoja tada, kai nežymus kaštus apsprendžiančio veiksnio kitimas neturi įtakos bendrųjų kaštų pokyčiui. (reikšmingas tik didesnis pokytis)

Dalinai kintami kaštai – kaštai, kuriuos tuo pačiu metu sudaro ir kintamų ir pastovių kaštų komponentai.

Kaštų klasifikavimas: kintami ir pastovūs kaštai

Klasifikacija pagal elgseną.

Pagrindinės prielaidos kaštų klasifikacijai į pastovius ir kintamus kaštus

1. Klasifikacija atliekama tam tikro kaštų objekto atžvilgiu;

2. Turi būti apibrėžtas klasifikacijos taikymo laikotarpis;

3. Daroma prielaida, kad kaštai turi tiesinę priklausomybę;

4. Klasifikacijai naudojamas tik vienas kaštus apsprendžiantis veiksnys;

5. Turi būti apibrėžtos kaštus apsprendžiančio veiksnio svyravimo ribos.

Sąryšis tarp pastovių/kintamų ir tiesioginių/netiesioginių kaštų

Kaštų priskyrimas kaštų objektamsPvz.: kaštų objektas – pagamintas stalas

Tiesioginiai Netiesioginiai

Kintami•Stalviršis

•Stalo kojos•El. energija

(skaitiklis yra tik cechui)

Pastovūs•Išperkamoji

nuoma už liniją•Linijos

draudimas

•Valytojos darbo užmokestis

•Cecho draudimasKaš

tų e

lgse

naP

vz.:

kaš

tus

apsp

r. v

eiks

nys

– pr

oduk

cijo

s vn

t.

Kaštų klasifikacijos apibendrinimas

Kaštų klasifikacijos tikslas

Kaštų klasifikacija

Finansinės atskaitomybės sudarymas

Gamybos kaštai (TŽ + TD +PrK)Laikotarpio kaštai

Kaštų elgsena sąryšyje su veiklos lygio pokyčiu

Kintami kaštaiPastovūs kaštai

Kaštų priskyrimas kaštų objektui

Tiesioginiai kaštaiNetiesioginiai kaštai

Sprendimų priėmimas(papildomos kategorijos)

Diferenciniai (differential) kaštaiPrarasti (sunk) kaštai Alternatyviniai (opportunity)kaštai

Kaštų klasifikacija gamybos įmonėse

Kaštai Gamybos

(produkcijos)kaštai

Negamybiniai (laikotarpio)

kaštai

•Tiesioginės žaliavos

•Tiesioginis darbas

•Pridėtiniai kaštai (netiesioginiai gamybos kaštai)

Pagrindiniai (prime) kaštai

Konversijos(conversion) kaštai

Kaštų atsiradimas ir jų apskaita gamybos įmonėse

Tiesioginių žaliavų atsargos

Nebaigta gamyba

Pagamintaprodukcija

BALANSAS Atsargos

PELNO (NUOSTOLIO)ATASKAITA

Pardavimai

Parduotų prekių

savikaina

Bendrosios ir administracinėssąnaudos

minus

Lygu bendrasis pelnasminus

Lygu veiklos pelnas

Lai

kot

arp

io (

nek

apit

aliz

uoj

ami)

kaš

tai

Įvykdžius pardavimą

•Tiesioginiųžaliavų

pirkimas

•Tiesioginis darbas

•PridėtiniaikaštaiK

apit

aliz

uoj

ami k

ašta

i

Nepardavus per laikotarpį

Gatava produkcija

Gamybos kaštų ir pagamintų prekių savikainos skaičiavimas

Tiesioginės žaliavos

Tiesioginisdarbas

Pridėtiniai kaštai

Tiesioginės žaliavos: Žaliavos, laikotarpio pradžioje (plius) žaliavų pirkimai =Gamybai skirtos žaliavos (minus) žaliavos laikotarpio pabaigoje

= Žaliavos sunaudotos gamyboje

(plius)Tiesioginis darbo užmokestis ir soc. draudimas

(plius) Pridėtiniai gamybos kaštai: Netiesioginis darbas ir soc. draudimas Gamybos priemonių draudimas, nuoma Pagalbinės medžiagos Komunalinės sąnaudos Gamybos priemonių nusidėvėjimas ir kt.

Pagamintų prekių savikaina

= Bendri gamybos kaštai (plius) nebaigta gamyba laikotarpio pradžioje (minus) nebaigta gamyba laikotarpio pabaigoje= Pagamintų prekių savikaina

Gamybos kaštai, pagamintų prekių savikaina ir parduotų prekių savikaina

ŽaliavosNebaigtagamyba

Gatavaprodukcija

Parduotaprodukcija

Tiesioginis

darbas

Pridėtiniai

kaštai

Gamyboskaštai

=Tiesioginės

žaliavos+

Tiesioginisdarbas

+Pridėtiniai

kaštai

Pagamintosprodukcijos

kaštai=

Parduotųprekių

savikaina=

Gamybos kaštai+

Nebaigta gamybalaikotarpio pradž.

- Nebaigta gamybalaikotarpio pab.

Pagamintos produkcijoskaštai

+Gatava produkcija laikotarpio pradž.

- Gatava produkcija

laikotarpio pab.

Atskira

schem

a

Kaštų informacijos kaupimas

• Informacija apie įmonės kaštus yra kaupiama įmonės apskaitos sistemoje. Papildomai ji gali būti kaupiama ir gamybos, pardavimų informacinėse sistemose.

• Kaupimo esmė – pirminiai duomenys užrašomi taip, kad būtų galima matyti: Operacijos turinį Operacijos datą Mato vienetus (kg, vnt. ir t.t.) Vieneto kainą ir bendrą sumą Kaštų klasifikaciją pagal kaštų objektus Kaštų klasifikaciją pagal elgseną Priklausymą atsakomybės centrams Kiti vadovui svarbūs parametrai

• Tikslas – turėti galimybę duomenis apibendrinti pagal tam tikrus požymius ir formuoti norimo detalumo ataskaitas.

Parametrai, nagrinėti Finansų apskaitos kurse

Parametrai, reikalingi detalesniam informacijosapdorojimui

Kaštų kaupimo alternatyvos

• Norimam kaupimo rezultatui pasiekti gali būti naudojama: Tam tikros struktūros sąskaitų planas papildomi informaciniai laukai sąskaitose.

• Kuri alternatyva bus pasirinkta priklauso nuo: Vadovo ir buhalterijos darbuotojų sprendimo Turimų informacijos kaupimo technologijų (kompiuterizuotų

apskaitos programų, įmonės kompiuterizavimo lygio) Gaminamo produkto specifikos ir kt. veiksnių.

• Įmonė gali derinti abi alternatyvas (pvz. vidutinio detalumo sąskaitų planas + sąskaitose įvedami papildomi parametrai)

Sąskaitų plano esmė

1 klasė 2 klasė 3 klasė 4 klasėIlgalaikio turto sąskaitos

Trump. turtosąskaitos

Savininkų nuosavybės sąskaitos

Įmonės įsipareigojimų sąskaitos

5 klasė 6 klasė 7, 8, 9 klasės 0 klasėPajamų sąskaitos

Sąnaudų sąskaitos

Sąskaitos vidiniam naudojimui

Užbalansinės sąskaitos

Sąskaitų planas – įmonės apskaitininko parengtas ir vadovybės patvirtintas toje įmonėje naudojamų sąskaitų sąrašas

Sąskaitų plano naudojimas kaštų kaupime

• Sąskaitų planas – tai “knygos, kurios kiekviename puslapyje kaupiama tam tikta informacija, turinys.”

• Adaptuojant sąskaitų planą įmonės reikmėms, nerekomenduojama keisti 1-6 klasės sąskaitų.

• Įmonės, kurioms nepakanka tokio informacijos kaupimo detalumo, ar kurių veikla yra specifinė tikslinga naudotis 7, 8 ir 9 klasių sąskaitomis.

• Išskiriami tokie valdymo apskaitai naudojamų sąskaitų planai: Visiškai integruotas Iš dalies integruotas ir Autonominis sąskaitų planai.

Apie sąskaitų planų sudarymo galimybes ir ypatumus plačiau skaitykite savarankiškai:V. Jagminas. Kaip sudaryti menedžmento apskaitos planą.

Papildomų informacinių laukų naudojimas

• Duomenų įvedimo į apskaitos sistemą stadijoje dažniausiai naudojamas mažesnis sąskaitų kiekis, tačiau kiekvienoje sąskaitoje galima nurodyti tam tikrus papildomus požymius.

• Pvz. Įmonė gamina stalus ir kėdes. Tiesioginių žaliavų kaštų apskaitai yra naudojama viena sąskaita (710), tačiau lauke “gaminio tipas” galima pasirinkti:

(pasirinkite gaminį)

Stalas A1102Stalas A1105Kėdė M125Kėdė 3216