2012 sausis #21

Dailininkas VlaDas MackeVičius – malonios infekcijos gniaužtuose

nusisukusi nuo veidrodžio

Viktorui Diawarai šypsosi tikros žvaigždės

Baisiausipadarai žemėjenuo meilės paryžiuje iki siBiro bobučių

ir žiemą galima gyventi!

370_021_2.indd 1 2012.01.03 19:54:25

370_021_2.indd 2 2012.01.03 18:30:04

37O37O.diena.ltRe dak to rė Jurgita Kviliūnaitė 37O@dienamedia.ltDizainas Tomas Mozūratmozura@gmail.comRek la ma reklama@vilniausdiena.ltDir ba me Lab da rių g. 8, Vil niu jeLei dė jas UAB „Die na Me dia News“Spau dė „Lie tu vos ry to“ spaus tu vėTi ra žas 15 000 egz.Už rek la mos tu ri nį „37O“ neat sa ko#21, sausis, 2012

37O #2137O SU: #14

NUMERIO BENDRADARBIAI:

ŠIAU DI NĖ KA LIAU SĖŽI NO, KUR, KAS IR KA DA

MARIUS BUROKASKNY GŲ IR PLUNKS NŲ GRAU ŽI KAS

VIS VAL DAS MOR KE VI ČIUSJAU NA SIS FO TO GE NI JUS

DOMANTAS RAZAUSKASPOETIŠKAS MUZIKANTAS ARBA MUZIKALUS POETAS

GODA DAPŠYTĖLIE TU VIŠ KO TEAT RO SPECIALISTĖ

DOMINYKASCZE„37O“ ATSTOVASPARYŽIUJE

VLADA KALPOKAITĖMENŲ SPAUSTUVĖS „SANDĖLININKĖ“

AGNĖ TUSKEVIČIŪTĖMADINGO JAUNIMO REIKALŲ ŽINOVĖ

TAUTĖ BERNOTAITĖMODERNAUS ŠOKIO GERBĖJA

Ai rių ra šy to jas Jo nat ha nas Swif tas (tas pa ts, ku ris pa ra šė „Gu li ve rio ke lio-nes“) XVIII a. tei gė: „Tie są sa kant,

ne dau ge lis gy ve na šian dien. Dau gu ma ren gia si gy ven ti vė liau.“ Ir nors praė jo be-veik trys šimt me čiai, mes, žmo nės, at ro do, nė kiek ne pa si kei tė me.

Me tų san dū ro je daž nas sau pa ža da me, kad ki tais me tais „skai ty siu dau giau kny gų“, „var to siu ma žiau al ko ho lio“, „me siu rū ky ti“, „daž niau ei siu į teat rą“, „pra dė siu spor tuo-ti“, „per žiū rė siu daug ge rų � l mų“, „daž niau pa skam bin siu ma mai“, „lai ky siuo si die tos“ ir t. t., ir pan.

Pa si bai gus šven čių ma ra to no su kel toms � -zi nėms, mo ra li nėms ir ne tgi psi cho lo gi nėms pa gi rioms, da lis pa mirš ta pa ža dus. Išt ver-min ges ni įpro čius pa kei čia mė ne siui, va lin-gi – ke liems.

Na, ko dėl nie kas neiš ran da ko kio nors ste buk lin go bū do, kaip pa si keis ti vi sam lai-kui? Gal ga li ma su kur ti kom piu te ri nę Gė rio pro gra mą? Tik įsi vaiz duo ki te – ke li myg tu ko spus te lė ji mai, ir tu jau toks, koks no ri bū ti – toks „tei sin ges nis“. Tur tin ges ni ne pa gai lė tų di-de lių pi ni gų už le ga lią pro gra mą su dau giau funk ci jų, o bied nes ni – kaip vi sa da – par si-siųs tų pi ra ti nę ver si ją iš to ren tų.

O gal ga li ma iš ras ti to kias tab le tes, po ku rių kur so va lios pa dau gė tų de šim te rio pai? Die va ži, ne pa gai lė čiau mė ne sio al gos už to-kias...

Na, pa sva jo jo me ir už teks. Gy ven ki me čia ir da bar. Taip, kaip kiek vie nam išei na. O vi-siems išei na skir tin gai...

Šio mū sų nu me rio he ro jus mu zi kan tas, „Lof to“ idė ji nis va das Vik to ras Dia wa ra pri-si pa žįs ta, kad ge ri da ly kai jo gy ve ni me at-si ran da at si tik ti nai – taip nu ti ko ir su „Lof-tu“, ku ris du ris at vė rė per pa čią kri zę ir per me tus ta po vie na ma din giau sių me no erd-vių sos ti nė je.

O štai cho reog ra fė Ma ri ja Si mo na Ši mu-ly nai tė lai ku nu si su ko nuo veid ro džio. „Mo-der nis tai yra su ka mi nuo veid ro džio, sa vo šo kė jus ir gi sten giuo si su kti. Nes veid ro dis žmo gų bu ki na, tu nuo lat į sa ve žiū ri, pra-de di gal vo ti apie išo rę, apie an ta kio plau-ką ir pa mirš ti įjung ti sme ge nė les į dar bą“, – sa vo po žiū rį drą siai iš dės to Bal ti jos ba le-to gru pės įkū rė ja.

Ki tai mū sų he ro jei 22 me tų di zai ne rei Jus-tė Rau do ny tei Lie tu vos sa vo sva jo nėms įgy-ven din ti neuž ten ka. Ji gy ve na ir ku ria Pa ry-žiu je, bet, anot jos, tai tik tar pi nė sto te lė prieš be ri bius Si bi ro snie gy nus.

Šia me nu me ry je kaip vi sa da ap žvel gia-me jau ro do mus ir bū si mus spek tak lius, įdo-mes nius kon cer tus, pa ro das, ki no � l mus ir fes ti va lius. Paieš ko jo me bū dų, kaip įveik ti žie miš ką nuo bo du lį – jei gu pa si nau do si te mū sų pa siū ly mais čia ir da bar, ga lė si te sa ve pri skir ti tiems, ku rie gy ve na šian dien.

P.S. Ką gi, lai kas at si-svei kin ti. Tik šį kar tą ne iki ki tų me tų, o tik iki ki-to mė ne sio. Ge ro skai ty-mo, ge rų me tų, ge rų idė-jų, ku rio mis ne pa mirš ki te pa si da ly ti su mu mis!

APIE GY VE NI MĄ VĖ LIAU Ra šė: Jurgita Kviliūnaitė

Iliustracija: „Shutterstock“

37O SU

VIRŠELYJE Dailininko Vlado Mackevičiaus paveikslas „Survival“

370_021_2.indd 3 2012.01.03 19:14:13

>> žirklėsRa šė: Jur gi ta Kvi liū nai tėNuot rau kos: And rey Mo to ri che vo

KAi žvAigž dės šyp so si, įMA No MA vis KAs

29-u nu me riu pa žy mė tą pa sta tą sos ti nės Švit ri gai los gat vė je da bar pui kiai ži no ne tik Nau ja mies čio lof tų kvar ta lo sen bu viai, bet ir vi si sos ti nės tak sis-tai. Pir mą jį va ka rė lį čia nak tį į 2010-uo sius su ren gu siam Vik to rui Dia wa rai ir pa čiam sun ku pa ti kė ti, kad pa čia me kri zės įkarš ty je pa vy ko at ver ti erd-vę, į ku rią mie lai ren ka si įvai riau sių mu zi kos sti lių ir me no rū šių ger bė jai. Re gis, kal bos apie nau ją kri zę Vik to rą įkvė pė nau jam iš šū kiui – va sa rą su sa vo ko man da jis ke ti na su reng ti tri jų die nų „Lof ti va lį“!

Pla nuo ja me reng ti tri jų die nų truk­mės mu zi kos fes ti va lį, ku­ris va din sis „lof ti va lis“ ir vyks Per jo ni nes.

– Ar ne su pyk si, jei pa va din siu ta ve vers­li nin ku, nors ta vo „kū di kis“ „Lof as“ skam biai va di na mas me nų fab ri ku...– Tas pa ts Bo no yra sa kęs, kad me nas yra ge rai ir juo rei kia rū pin tis, bet vers lo ir­gi ne rei kia už mirš ti... Ši tas sa ki nys man la bai įstri go. Jo kiu bū du ne sa kau, kad „Skamp“ man yra (bu vo) vers las, bet vi sa­da pa gal vo da vau, kaip pra gy ven ti iš mu­zi kos. Taip, aš da bar vers li nin kas, tik ne iš tų kos tiu muo tų. „Lof as“ – nau ja ma­no veik la, nes kaip „Skamp“ ak ty viai ne­be dir ba me. Ir taip, tu tei si, ta nau ja veik la glau džiai su si ju si su vers lu. Gal būt kai ku­riems žmo nėms už kliū va, kad va di na mės me nų fab ri ku, nors tu ri me rė mė jų ir, ga­li ma sa ky ti, ta po me meinst ry mu. Bet jei­gu ne bū tu me gal vo ję kaip vers li nin kai, nie ko iš to ne bū tų išė ję. Vil niu je ne gy ve­na ke li mi li jo nai, o „Lof as“ ne se na mies­ty je (kur mus dėl triukš mo jau bū tų už­da rę) įsi kū ręs. Rei kė jo įdė ti daug pa stan­gų, kad į šią vie tą pra dė tų rink tis žmo nės. Kaip ir žmo nės ki to se kon to ro se, taip ir „Lof e“ mes mąs to me apie pa ja mas ir iš­lai das, gal vo ja me, kaip iš gy ven ti.

– Na, bet, ko ge ra, ne tu bu hal te ri ją tvar kai...– Tik rai ne. Me nų fab ri ke aš at sa kin gas už tą pir mą jį žo dį – „me nų“. (Juo kia si.)

– Ta da pa kal bė ki me apie ta vo vir tu vę. Kaip vis kas vyks ta, kaip į „Lof ą“ pa si­kvie ti vie ną ar ki tą gru pę?– Rei kė tų pra dė ti nuo to, kad mes pa tys ne tiek daug ren gi nių ir or ga ni zuo ja me, tik vie ną du per mė ne sį. Vi si ki ti ren gi niai – ne mū sų, mes tik nuo mo ja me pa tal pas. Ži no ma, mes at si ren ka me, ką įsi leis ti.

– No ri pa sa ky ti, kad net va di na muo­siuo se kor po ra ty vuo se čia ne ga li gro­ti gru pės a la „Yva“?

– Vie ną kar tą – per „ZIP FM“ gim ta­die nį – kon cer ta vo Džor da na But ku tė. (Nu sik va to ja.) Ne me luo ju, bu vo at ve jų, kai at li kė jai pra šė si į „Lof ą“, bet aš juos at kal bė jau. Ne to dėl, kad mu zi ka ne pa­tin ka ar pub li ka pas mus ki to kia ren ka­si. Kai ku rie įsi vaiz da vo, kad čia vi sa da sau sa kim ša, tad ir pas juos ateis. De ja, ne. Kaip jau sa kiau, ne cent re esa me, tad rei­kia įdė ti daug pa stan gų, kad žmo nių pri­si rink tų.

– Ne kaip vers li nin kas mąs tai – tie siog imk pi ni gus ir ne suk gal vos!– Jei ne su si rinks žmo nių, at li kė jas sės į mi nu są ir mums liks sko lin gas už sa lę... Bet mums vis tiek rei kės su si mo kė ti už ap sau gą, už elekt rą...

– Jei gu jau apie pi ni gus vėl pra šne ko­me, tai ar to, ką už dir bi, už ten ka tik duo nai ar – ir svies tui?– Tik rai ne plau kio ja me pi ni guo se. Daž­nai bū na me ties iš gy ve ni mo ri ba. Da bar tu ri me ne ma žą ko man dą, ku riai rei kia mo kė ti at ly gi ni mus. Tai gi, rei kia už dirb­ti pa ja mų, kad ją iš lai ky tu me. Ge rai, kad bent jau be jo kių pa sko lų su si pir ko me vi­są rei ka lin gą gar so ir ap švie ti mo tech ni­ką. Iš tie sų vis ką da rė me pa ma žu, nes ne­tu rė jo me di de lių san tau pų. In ves ta vi mas – ne nut rūks ta mas pro ce sas. Va, ne se niai nau jus ki li mus pa klo jo me. Bet mes taip ir pla na vo me – no rė jo me, kad ši vie ta iš­si lai ky tų pa ti ir kad dar bū tų iš ko į ją in­ves tuo ti. Ki taip ta riant, ji skir ta ne mi li­jo nams už dirb ti.

– Ge rai, grįž ki me prie ren gi nių, už ku­riuos tu at sa kin gas...– La biau siai šia me dar be džiu gi na, kad vėl at ran du daug nau jos ge ros mu zi kos. Nes ku rį lai ką nei ra di jo klau siau si, nei ki tais bū dais do mė jau si...

– Vis kas vyks ta maž daug taip: at ran di ką nors įdo maus, pa ra­šai mu zi kan tams laiš ką: „Esu Vik to ras iš Lie tu vos, tu riu sa­vo klu bą...“?– Pra džia bu vo pa na ši. Da bar jau tu riu daug kon tak tų, nes per tuos dve jus me tus te ko su daug įvai rių at li kė jus glo bo jan­čių agen tū rų pa bend rau ti. Kai ku rios anks čiau net ne kreip da­vo dė me sio į ma no laiš kus, da­bar bent jau at ra šo.

– O kaip at si ren ki, ku riuos kvies ti? Juk ne leng va at spė ti, kas tiks lie tu viš kam sko niui...– Yra gru pių, ku rios bū tų ei na­

mos ir mums įper ka mos, bet jų neuž sa­ko me, nes... Iš to, ko kios gru pės gro jo „Lof e“, ma to te, kad yra to tran ky mo gal­va į sie ną (kaip aš mėgs tu sa ky ti), nes no­ri me žmo nėms įro dy ti, kad ga li ma ir KI­TAIP. Be je, pa ts nu ste bau, kai per žiū rė­jau są ra šą gru pių, ku rias 2011­ai siais at­ve žė me. Tik rai daug!

– Ku rios gru pės vieš na gė (ne bū ti nai jų kon cer tas) la biau siai įsi mi nė?– Su vi sais mu zi kan tais, ku rie kon cer­ta vo, te ko ne ma žai pa bend rau ti, iš girs ti įvai riau sių is to ri jų, pa ma ty ti, kaip jie dir­ba (man kaip mu zi kan tui tai ypač įdo­mu). Bet la biau siai įstri go „Jung le Bro­ t hers“, ku rių klau siau si dar bū da mas paaug lys. Šie mu zi kan tai dže mi no iki 8 ry to, ko ne tie siai iš „Lof o“ va žia vo į oro uos tą. Tai gi va ka rė lis bu vo tik rai įspū­din gas. (Šyp so si.)

– „Lof e“ iš si ten ka ne tik įvai rių sti lių mu zi ka, bet ir poe zi jos, ki no va ka rai, net dai lės pa ro dos. Kaip pa vy ko tai pa­siek ti?– Ne rei kia ma ny ti, kad į „Lof ą“ kas va­ka rą ren ka si vis tie pa tys žmo nės. Net jei­gu apie mu zi ki nius ren gi nius kal bė si me – vie ną die ną vyks ta re gio va ka rė lis, ki­tą die ną – hau so, tre čią – ro ko kon cer tas. Pub li ka juk skir tin ga ren ka si.

– „Lof as“ per Nau juo sius me tus at­šven tė ir sa vo ant rą jį gim ta die nį. Nuo ko vis kas pra si dė jo – tik rai ne vi si lan­ky to jai ži no...– Iš pra džių ren gi nius da rė me sa vo lof e (ten da bar „Skamp“ stu di ja – red. pa st.), kil da vo ne ma žai konf ik tų su kai my nais. Pra dė jo me dai ry tis ki tos vie tos, taip at si­tik ti nai ra dom ši tą lof ą ir nu spren dėm čia su reng ti Nau jų jų me tų su ti ki mą. Va ka rė­lis bu vo la bai sėk min gas, po jo ir nu spren­

4 //

© 370

370_021_2.indd 4 2012.01.03 16:35:10

Kai žvaigž dės šyp so si, įma no ma vis Kasmos ir mums įper ka mos, bet jų neuž sa­ko me, nes... Iš to, ko kios gru pės gro jo „Lof e“, ma to te, kad yra to tran ky mo gal­va į sie ną (kaip aš mėgs tu sa ky ti), nes no­ri me žmo nėms įro dy ti, kad ga li ma ir KI­TAIP. Be je, pa ts nu ste bau, kai per žiū rė­jau są ra šą gru pių, ku rias 2011­ai siais at­ve žė me. Tik rai daug!

– Ku rios gru pės vieš na gė (ne bū ti nai jų kon cer tas) la biau siai įsi mi nė?– Su vi sais mu zi kan tais, ku rie kon cer­ta vo, te ko ne ma žai pa bend rau ti, iš girs ti įvai riau sių is to ri jų, pa ma ty ti, kaip jie dir­ba (man kaip mu zi kan tui tai ypač įdo­mu). Bet la biau siai įstri go „Jung le Bro­ t hers“, ku rių klau siau si dar bū da mas paaug lys. Šie mu zi kan tai dže mi no iki 8 ry to, ko ne tie siai iš „Lof o“ va žia vo į oro uos tą. Tai gi va ka rė lis bu vo tik rai įspū­din gas. (Šyp so si.)

– „Lof e“ iš si ten ka ne tik įvai rių sti lių mu zi ka, bet ir poe zi jos, ki no va ka rai, net dai lės pa ro dos. Kaip pa vy ko tai pa­siek ti?– Ne rei kia ma ny ti, kad į „Lof ą“ kas va­ka rą ren ka si vis tie pa tys žmo nės. Net jei­gu apie mu zi ki nius ren gi nius kal bė si me – vie ną die ną vyks ta re gio va ka rė lis, ki­tą die ną – hau so, tre čią – ro ko kon cer tas. Pub li ka juk skir tin ga ren ka si.

– „Lof as“ per Nau juo sius me tus at­šven tė ir sa vo ant rą jį gim ta die nį. Nuo ko vis kas pra si dė jo – tik rai ne vi si lan­ky to jai ži no...– Iš pra džių ren gi nius da rė me sa vo lof e (ten da bar „Skamp“ stu di ja – red. pa st.), kil da vo ne ma žai konf ik tų su kai my nais. Pra dė jo me dai ry tis ki tos vie tos, taip at si­tik ti nai ra dom ši tą lof ą ir nu spren dėm čia su reng ti Nau jų jų me tų su ti ki mą. Va ka rė­lis bu vo la bai sėk min gas, po jo ir nu spren­

dėm ne pa vie nius va ka rė lius or ga ni zuo ti, o ati da ry ti sa vo klu bą. No riu pa brėž ti, kad tai bu vo vi siš kas at­si tik ti nu mas, ne tu rė jo me se niai pa reng to grand pla­no. Bet ma no gy ve ni me daž niau siai vis kas taip at si­tik ti nai at si ran da. (Šyp so si.)

– Ko ge ra, iš pra džių daug kas ga na skep tiš kai žiū rė jo į šią ta vo veik lą?– Rei kė tų ne pa mirš ti, kad tai bu vo 2009 m. pa bai­ga ir klu bai bu vo už da ro mi, o ne ati da ro mi. (Šyp­so si.) Tik rai bu vo daug to kių, ku rie žiū rė jo skep­tiš kai. Ne se niai su Ži vi le (at li kė jo žmo na, ku ri ir­gi va do vau ja vers lui – red. pa st.) iš si trau kė me do­ku men tus, ku riuo se bu vo me iš dės tę sa vo pla nus ir tiks lus. Pa tiems bu vo sun ku pa ti kė ti, kad be veik vis ką ir įvyk dė me, ką pla na vo me! Ta čiau, kaip sa­kiau, iki 2009­ųjų man nė kar to ne bu vo ki lu si min­tis ati da ry ti sa vo klu bą Lie tu vo je. Anks čiau juo kais ne bent pa sva jo da vau, kad bū da mas se nas ati da ry­siu nuo sa vą ba riu ką kur nors Is pa ni jos pa jū ry je...

– Tur būt iš pra džių „Lof e“ ko ne gy ve nai?– Iš tie sų ten kar tais pra leis da vau dau giau lai ko nei na mie. Tas en tu ziaz mas ve žė ne tik dar buo se, bet ir po jų. No rė jo si vi suo se ren gi niuo se iki ga lo pa bū ti, vi suo se af er par ty su da ly vau ti. Tik tas jau nat viš kas mak si ma liz mas ka da nors nu sen ka. (Šyp so si.)

– O juk ir šei mą su kū rei, sū nus gi mė, dar vie na at ža la – pa ke liui į pa sau lį.– Na, su sū nu mi Kip ru daug lai ko pra lei džiu pa pras to mis die no mis, kai ne bū na ren gi nių. (Kal­tai šyp so si.)

– Tur būt per tuos dve jus me tus ne trū ko ir vi so­kių ku rio zi nių si tua ci jų.– Daug to kių bu vo – žmo nės ir be kel nių, ir be ba­tų išė jo iš „Lof o“. Ne ži nau, kaip jie taip su ge bė jo. (Juo kia si.) Vie nas žmo gus at si bu do „Lof e“ ir sig­na li za ci ja įsi jun gė. Įsi vaiz duok, ko kia pa ni ka tu rė­jo apim ti: at si bun di ne na mie, įsi jun gia sig na li za­ci ja ir dar ap sau ga at va žiuo ja! Įdo mių si tua ci jų bu­vo ir su mu zi kan tais. Kai iš si ver žė ug ni kal nis Is­lan di jo je, vie nas at li kė jas at skris ti ne ga lė jo, tai mū­

sų žmo gus spė jo per pa rą nu va žiuo ti au­to mo bi liu į Ber ly ną, jį paim ti ir at vež ti į kon cer tą.

– Gal jau ga li at skleis ti 2012 m. „Lof­to“ pla nus?– Ge rai, iš duo siu. (Šyp so si.) Pla nuo ja me reng ti tri jų die nų truk mės mu zi kos fes­ti va lį, ku ris va din sis „Lof i va lis“ ir vyks per Jo ni nes. Tai reiš kia, kad tai bus vie­nas pir mų jų va sa ros fes ti va lių. Ka dan gi pa sa kiau vie šai, tai yra „370“, tai nie kur ne ding siu – teks or ga ni zuo ti. (Juo kia si.)

– Mė gin si te ma siš ku mu per spjau ti ki­tus fes ti va lius?– Kai pra de di nuo ko nors di de lio, ta da ke lias – tik že myn. (Šyp so si.)

– Pats lai kas pa kal bė ti apie „Skamp“, ku ri, re gis, iš gy ve na ve ge ta ci nį pe rio­dą... Ne gi ne be ku ria te nau jų dai nų?– Mums te rei kia su si rink ti vi siems į vie­ną erd vę ir pra dė ti ra šy ti dai nas. Tik vie­na bė da – nie kaip ne ga li me to pa da ry ti. (Juo kia si.) Juo lab kad Eri ca su Jur giu ne­

se niai pa da rė pro jek tą „The Ball & Chain“ – ne gi da bar kon ku­ruo si me tar pu sa vy je.

– O ne ki lo min tis ir tau pra dė ti ką nors vi siš kai nau ja, „Skamp“ pa li kus nuo ša ly je?– Ka da nors tai sa vai me nu tiks, kaip ir dau ge lis da ly kų ma no gy ve ni me. Jau čiu, kad jau kaž kas žvaigž dė se vyks ta į tą pu sę. (Juo kia si.) Bet tai ne reiš kia, kad už brauk siu „Skamp“ – mes dar ne vis ką pa sa kė me kaip gru pė. Ka da nors su si rink si me ir mė­gin si me įra ši nė ti. Aiš ku, jei ma ty si me, kad išei na š , tai gu mos ne temp si me.

– Ar pa ste bė jai, kad si tua ci ja Lie tu vos mu zi kos pa sau ly je pa­si kei tė į ge ra: nor ma lūs at li kė jai – Ma ri jo nas, And rius Ma­mon to vas, „G&G Sin di ka tas“ (kal bu apie ko ky biš ką at li ki­mą, mu zi ka – sko nio rei ka las) – ren ka pil nas sa les, o pa pais dai nuo jan čios gru pės skirs to si...– Tie siog kri zė su dė lio jo vis ką į vie tas: kas tu rė jo iš mir ti – iš­

Jei gu at si­kur tų „Fo­Je“, tai nea­be Jo ti nai su­rink tų pil ną „sie mens“ are ną, net Jei bi lie tai kai nuo tų po 200 li tų.

mi rė, o kas ne – li ko. Jei gu at si kur tų „Fo je“, tai nea be jo ti nai su rink tų pil­ną „Sie mens“ are ną, net jei bi lie tai kai nuo tų po 200 li tų. Žmo nės da bar skai čiuo ja pi ni gus ir nei na į „bet ką“, o ieš ko ko ky bės. Anks čiau bū da vo to­kių, ku rie per vie ną va ka rą nuei na į pen kis bet ko kius klu bus, nes bi lie tas kai nuo ja 20 li tų. Da bar žmo nės ki taip mąs to – ge riau nuei ti į vie ną ge rą kon­cer tą ir pa skui kur nors ra miai iš ger­ti vy no ar alaus. O grįž tant prie mu­zi kos, tai ta vo iš var dy ti at li kė jai ne­šo ka, ne čiuo žia ant le do, ne dai nuo­ja cho ruo se, to dėl žmo nėms ne nu si­bo dę. Jie ga li sau leis ti ir bi lie tų kai­nas pa kel ti, ir di des nė se sa lė se kon­cer tuo ti.

Ir ne bū ti na al bu mo leis ti kas met, ga li pa da ry ti per trau ką. Bet ir po jos at si ras žmo nių, ku rie no rės klau sy tis. O tų te li kuo se šmė žuo jan čių dau gu­ma nė ra net vie no al bu mo iš lei dę. Jų vi sas pa sie ki mas – trys per dai nuo ti už sie nie tiš ki šmo tai... Kas no rės už to­kį kon cer tą su mo kė ti 60 li tų? Jie tin­ka ne bent pri va tiems va ka rė liams, už ku riuos kas nors su mo ka iš anks to.

– Ką ma nai apie M.A.M.A. ap do va­no ji mus?– Idė ja la bai svei kin ti na – jų tik rai trū­ko. Kad ir ma ža Lie tu va, bet jos mu­zi ki nė je erd vė je vis tiek yra kaž koks veiks mas. Tik man la biau pa tik tų, jei jie bū tų ren gia mi ma žes nė je erd vė je – su nos tal gi ja pri si me nu, kaip sma gu bū da vo La pė se per pir muo sius „Bra­vo“ ap do va no ji mus, kai vi si mu zi kan­tai sė dė da vo me prie vie no sta lo. La­biau no rė tų si to kios at mos fe ros, o ne to su perg rands how. Ga lų ga le, ma nau, kad ge riau pra dė ti nuo ma žes nių da­ly kų ir užaug ti.

370_021_2.indd 5 2012.01.03 16:35:35

>> žirklės

Prieš me tus tar si iš nie kur at si ra du si Bal ti jos ba le to gru pė (BBG) at ne šė vil ties – pa ga liau ba­le to „rin ki muo se“ ga li me rink tis iš dau giau nei vie no kan di da to. Cho reog ra fės Ma ri jos Si mo­nos Ši mu ly nai tės su bur ta tru pė no ri, kad Lie tu vo je puan tai šok tų ir mo der nų, neok la si ki nį ba­le tą. Su ja kal ba mės apie sun kią pra džią, žiū ro vų pri pa ži ni mą ir ki tus ne ma žiau svar bius da ly kus.

......................................................

...........

.

......................

.

to ri jai yra švie žias da ly kas. Gy­ve nau Es ti jo je, Lie tu vo je, to dėl ži nau, kad tai – neiš nau do ta te­ma. Be to, mums ar ti ma. Šo kio pa le tė la bai pla ti: ga li ras ti įvai­rių at spal vių – ar tai tie pa tys „Queen“, ar ro kas, ar „Apo ca­lyp ti ca“. Mes imam mu zi ką, ku ri mums pa tin ka. Jei žmo­nėms ge ra šok ti pa gal TO KIĄ mu zi ką, ko dėl bū ti nai rei kia im ti Čai kovs kį? Nie ko blo ga apie kla si kos kom po zi to rius ne sa kau, bet no ri si da ry ti, kas ar ti ma tau ir au di to ri jai. Tai ska ti na ne bi jo ti ri zi kuo ti.

– Koks jū sų žan ras?– Šou ba le tas, šiuo lai ki nis ba­le tas. Ma no gu ru yra „At er­bal let o“ – la bai stip ri Ita li jos gru pė, dar ­ „Cull berg“ iš Šve­di jos. Tai ma no ro dik liai, į ku­riuos žiū riu, nes iš jų rei kia mo­ky tis. Ke liau jant pa leng va au­go min tis, kad to kio žan ro pas mus nė ra, dar bend ra min čiai pra dė jo bur tis, ku rie ne no ri į tą var ga ną oper hau zą: ver kia, aša ros rie da – ką da rom? Ke­lia vau po Es ti ją, Šve di ją, Suo­mi ją, ta da grį žau. Čia pra dė­jau sta ty ti ope rą, ki tus mu zi­ki nius vei ka lus, ga vau pa siū­ly mą Klai pė dos mu zi ki nia me teat re sta ty ti „Sprag tu ką“ ir bū­tent ta da pra si dė jo ma no šo kio „ti ra da“.

– Lie tu vo je tu ri me ko kius tris šo kio kri ti kus, bet ir tie pa tys su si lai ko nuo pa gy rų jū sų spek tak liams. Bet, at si­žvel giant į jū sų žan rą, tai gal­būt tik – ge ras ženk las?– Kas yra kri ti kas? Tai vie no žmo gaus nuo mo nė iš tūks tan­čio, ku rie ma tė spek tak lį. Tai­gi, dėl jos vie nos rau tis plau kus ne pro tin ga. Man bu vo di de lis įvy kis, kai vie na pa žįs ta ma at­si tem pė sa vo ke tu rio li ki nę duk­rą, to kią „ne ken čiu ba le to“, ir ji po „Arach nės“ vos neap si ver­kė, o vė liau pa sa kė: „Ma my te,

aš no riu šok ti.“ Spek tak lio „Ki tas pa sau lis“ re pe ti ci jas žiū rė jo kaž­ku rios bu dė to jos anū kas. Ty liai kam pe sė dė jo, tad aš nė ne si gi li­nau, kas ten sė di. O šiais me tais atė jau į ba le to sa les re pe tuo ti ir jis man sa ko: „Aš pra dė jau šok ti jū sų dė ka, pa ma čiau, kad ba le tas nė ra vien ap temp tos kel nės.“ Šie da ly­kai ska ti na ei ti į prie kį. Kai pa ža­di ni žmo ge lio, ku ris ne ken tė ba le­to, nuo šir du mą ir no rą bū ti kar tu su ta me no sri ti mi.

– LMTA mo kėtės dra mos re ži sū­ros spe ci fi kos. Ko kia šo kio teat­ro spe ci fi ka?– Re ži sū ra pa na šiai nau do ja ma tiek ope ro je, tiek teat ro spek tak­liuo se, tiek – ki ne. Šo kio spek tak­lių re ži sū ra nuo ki tų gal būt šiek tiek ski ria si pa čios šo kio tech ni­kos su pra ti mu. Ka dan gi esu šo­ku si 24 me tus, re ži sū ra man pa de­da su for muo ti vaiz dą, vis ką su sty­guo ti, su dė lio ti. Pir mas spek tak lis, ku rį sta čiau, bu vo dra mos spek­tak lis „Fi zi kai“ Es ti jo je. O grįž tant prie šo kio spek tak lių, tai Lie tu vo­je jų pa siū la ne di de lė. Ma no bu vę

Lie tu vos na cio na li nis ope ros ir ba le to teat ras (LNOBT) – be ne vie nin te lis išė ji mas iš la bi rin to M.K.Čiur lio nio

me nų mo kyk los Ba le to sky rių bai gu­siems ar tis tams. Ta čiau ne vi si pa si­ren ka LNOBT kaip sa vo ke lio tą są. Pa ti Ma ri ja Si mo na po ba le to mo kyk­los no rė jo rink tis Ka ro aka de mi ją. Vis dėl to tiks lių jų moks lų ži nių pri sti gu si nu­krei pė ener gi ją ir ko vi nį nu si tei ki mą į dra mos re ži sū ros stu di jas pas Ri mą Tu­mi ną Lie tu vos mu zi kos ir teat ro aka de­mi jo je (LMTA). Ta čiau prie vo lės at si val­giu si ba le to lai kais, stu den tės ke lią jau dė lio jo si lanks čiau. Ga vu si pa siū ly mą šok ti „Va ne mui ne“ teat re Es ti jo je, pa si­ta rė su re ži sū ros dės ty to ju ir iš vy ko pa­stu di juo ti ten.

Štai ten nuo laz dos ir veid ro džio pa leis ta ba le ri na go džiai ri jo pa sau lį gast ro lė se po įvai rius teat rus, kur gi mė min tis, kad Lie tu va ne tu ri mo der naus ba le to tru pės. Jai pri ta rė ir pa sau lio kam puo se iš si mė tę bu vę bend ra moks­liai, ne ži nan tys, pas ką sa vo je ša ly je ga lė tų šok ti.

– Sa vo pri si sta ty mo spek tak liu „Ki­tas pa sau lis“ pa gal „De pe che Mo de“ mu zi ką sa ko tės kei tę įpras tą ba le to įvaiz dį. Kie no at žvil giu jū sų ba le tas ki toks?– Ano kia čia nau jo vė, Béjart’as (Maurice’as Béjart’as – red. past.) jau aš­tun ta ja me de šimt me ty je pa gal „Queen“ šo kius sta tė. Čia tik Bal ti jos ša lių au di­

Aš kAip koks che mi kAs, ku rį pA gA­liAu įlei džiA į lA bo rA to­ri ją ir duo­dA ele men tų bAn dy mAms dA ry ti.

Ra šė: Tau tė Ber no tai tėFotografavo: Visvaldas Morkevičius ir Tadas Černiauskas

Nu si su ku si Nuo veid ro džio

6 //

© 370

370_021_2.indd 6 2012.01.03 18:35:35

bend ra kur siai ko vo ja kaip ža nos d’ark, mo-si kuo ja vė lia vo mis dėl vie nos ar ki tos šil tos vie te lės, o štai yra ni ša – lais va, neu žim ta, imk ir da ryk. Jei man pa siū lo dra mą da ryt – aš ir gi imu, man įdo mu.

– Šo kio spek tak lis gal ne tgi ki tais ka na-lais vei kia žiū ro vą?– Šo kis yra kū no kal ba. Iš kal bi vis ką tą pa-tį, tik iš kal bi kū nu. Jei pa žvelg tu me į šiuo-lai ki nius dra mos teat ro spek tak lius (kad ir Ro meo Cas tel luc ci), tai jie ly giai tiek pat ei na kū no kal bos ke liu la biau ne gu pa gal teks tą. Nes žmo gus dau giau pa gau na ne akus ti niu apa ra tu, o re gi mą ja at min ti mi. Vi si šiuo lai ki niai re ži sie riai sie kia da ry ti dau giau etiu dų ir veng ti teks to, to dėl ne-sa ky čiau, kad tai kas nors la bai at ski ra.

– Pa mi nė jai bend ra kur sius. Do mie si jų kū ry ba? Ar jus ti, kad esa te iš tos pa čios mo kyk los?– Sto da ma į aka de mi ją bu vau ki to kia. Bu-vau ba le ri na – trau muo ta, iš vers to mis pė-du tė mis. Žmo gui po ba le to mo kyk los nė-ra leng va už muš ti bai mes, at si sa ky ti vis-ko, kas ta ve trau ma vo per de vy ne rius me-tus. Aka de mi ja man pa dė jo su pras ti, kad aš daug ga liu. Ba le ri nos yra bu ku tės – kai pra šo ki sa lė je de vy nias va lan das, � ziš kai

neį ma no ma, kad tau į gal vą lįs tų ma te ma-ti nės lyg tys, Shakespeare’o pje sės ar so ne-tai. Aka de mi ja man už pil dė spra gas, per me tus la bai daug su ži no jau, at ra dau, per-skai čiau, pa ma čiau, at si vė rė vi sa dra ma, ki nas. Tie sa, tu rė jau jung tį su tuo ir anks-čiau, nes ma no tė vų na muo se – ir bib lio-te ka, ir plokš te lių fo no te ka, ir kla si kos ki-no te ka, tai gi ap lin ką pa ži no jau, tik � ziš kai ne vis ką pa tem piau. Mo kyk lo je bu vau iš si-šo kė lė, o aka de mi jo je pa si ju tau sa vo se ro-gė se ir sėk min gai va žia vau vi sus tuos še-še rius me tus.

– Iš tie sų ne se niai vie na me su si ti ki me su žiū ro vais Eg lė Špo kai tė sa kė, kad vie na di des nių ba le to šo kė jų bė dų yra iš si la vi-ni mo sto ka. Kla si ki nia me ba le te mums tik rai be ne svar biau sia tech ni ka, juk ne-ban do me špa ga te įžiū rė ti per skai ty tų kny gų. Bet tur būt iš šiuo lai ki nio ba le to šo kė jų ten ka rei ka lau ti dau giau, juk te-mų kon teks tai pla tes ni nei mei lė?– Šiuo lai ki niai šo kė jai pra dė jo šok ti jau bai gę mo kyk lą, tik da bar at si ran da mo-dernus šokis mo kyk lo je po de šim tos kla-sės (ga li pa si rink ti ba le tą ar ba mo der-nų šo kį). Mū sų lai kais to ne bu vo. Se nes-nių kar tų mo der nis tai ži no, kas yra Pi na Bauch ar Ma� hew Bourne’as. Bet jie tu ri

ki tą spra gą – tech ni kos. Pro fe sio na lus šo-kė jas – tai jo ga lū nės, ko jų ir ran kų pirš tai. Man ne vi sur bū ti ni špa ga tai, žings niai ga-li bū ti ir be jo la bai gra žūs, bet pro fe sio na lą iš duo da ga lū nės. Mo der no šo kė jai jų ne tu-ri, nes ga lū nei iš dirb ti rei kia ma žiau siai de-vy ne rių me tų. Yra pro te lis, bet ga lū nių nė-ra, ar ba – at virkš čiai.

– Ko kį kur są dės to te LMTA?– Šiuo me tu aka de mi jo je ki no ak to riams dės tau kū no kal bą pa gal Al la no Pease’o me to di ką – ges tų kal bos aiš ki ni mas, mo-ty va ci ja, dar bas su ka me ra, tie sio gi nis sa vęs ana li za vi mas. Tai nau jas mo de lis, pri tai ky-tas Jo no Vait kaus stu den tams. In for ma ci ją su si ra dau pa ti, o jos svar bą su pra tau Nor-ve gi jo je, sa va ran kiš kai nu va žia vu si į me-no aka de mi ją, kur ste bė jau ak to rių dar bą su ka me ra. Tuo met man ir gi mė ta idė ja – tai gi čia kū no kal ba ir jie nie ko ne ži no! Ta-da pri si mi niau vi sas ta te ma skai ty tas kny-gas, ke lis syk per žiū rė jau do ku men ti nius � l-mus, su si ste mi nau me to di kas ir pri sta čiau. Jo nas Vait kus pa sa kė: „Taip, čia įdo mus da-ly kas, rei kia im ti.“ Me tus dės ty siu, ne ži nau, ar tę sim, bet kol kas įdo mu ir stu den tams, ir man. Aš kaip koks che mi kas, ku rį pa ga-liau įlei džia į la bo ra to ri ją ir duo da ele men-tų ban dy mams da ry ti.

– BBG spek tak liuo se be veik ly-gio mis tei sė mis šo ka švie sa. Iš kur toks san ty kis su ap švie ti mu? O gal tai nė kiek neas me niš ka, gal švie sa gi mi nin ga šo kiui?– Es ti jo je yra Vil jan džio teat ro aka-de mi ja, ku ri vie nin te lė Bal ti jos ša-ly se tu ri ap švie ti mo di zai no spe cia-ly bę. „Va ne mui ne“ teat ras, ku ria me dir bau, ir Vil jan džio aka de mi ja yra 50 ki lo met rų at stu mu, tai aš įsi try-niau į ap švie ti mo di zai ne rių kur są ir, kai tai ne truk dy da vo ma no dar-bui teat re, sė dė da vau pa skai to se. O ko kia ten apa ra tū ra – oho! Ir vėl man nu ne šė sto gą – tai gi čia ni ša! Jau bu vau pa si ry žu si mes ti vi są ba-le tą, vi są teat rą, ir sto ti į ma gist ran-tū rą Vil jan džio aka de mi jo je. Na, bet su pra tau, kad ne be ga liu dau giau bū ti Es ti jo je, kad tu riu grįž ti na mo. Jau taip pra dė jo šak nys trauk ti, kad jei gu bū čiau li ku si, tai ne ži nau, kas bū tų at si ti kę. Bet daug ga vau iš ap-švie ti mo di zai no pa skai tų, su ži no-jau, kaip tai rei kia da ry ti. Tie siog da bar ži nau, ko no riu iš ap švie tė jų, ir to rei ka lau ju.

– Kaž ku ri gar si šo kė ja me tė šo-kius, nes vie ną die ną su pra to, kad ne be ga li ma tiek daug žiū rė ti į veid ro dį, pa ju to vi so to tuš ty bę. Kur šo kė jui ras ti at sva rą?– Aš ra dau tą at sva rą. Rei kia bū-ti im liam. Kas yra ba le to mo kyk-la? Tu de vy nias va lan das esi pa-sta ty tas prieš veid ro dį – čia kla-si k i nis ba le tas. Mo der nis tai yra su ka mi nuo veid ro džio, sa-vo šo kė jus ir gi sten giuo si su k-ti. Nes veid ro dis žmo gų bu ki na, tu nuo lat į sa ve žiū ri, pra de di gal vo ti apie išo rę, apie an ta kio plau ką ir pa-mirš ti pa jung ti sme ge nė les į dar bą. Veid ro dis įva ro bu li mi ją, ano rek si-ją, nes mer gai tės iš reng tos su tri ko ir bal tom pėd kel ny tėm sto vi be veik nuo gos, tad ele men ta ru – tai vi siš-kai su dro žia psi chi ką. Žiū ri į sa ve, o kas nors iš šo no sa ko: „Tu sto ra, bu-ka, dur na, tu nie ko ne su ge bi.“ Ir kai tai ka la ma kiek vie ną die ną po še-šias–aštuonias va lan das, tai įsi vaiz-duo ki te, koks žmo gus išei na, bai gęs ba le to mo kyk lą. Ir jei neiš va žiuo ji į už sie nį, pa si ren ki oper hau zą, tai ta-ve to liau bu ki na, men ki na, ir as me-ny bės su dir ba mos, nes vė liau žmo-gus tam pa ne be toks im lus ir, jei ne-pra de da mo ky tis, sun kiau prii ma in for ma ci ją. Tai štai ką da ro veid-ro dis.

Kas bū na, kai nu si su ki nuo veid ro džio, ga li te pa žiū rė-ti va sa rio 29 d. Ūkio ban ko teat ro are no je spek tak ly je pa-gal „De pe che Mo de“ mu zi ką „Ki tas pa sau lis“.

De ja, „Ma dos in jek ci jos“ ne lai mė jo, ta čiau ne nu lei-dau ran kų ir da lį mo de lių

De ja, „Ma dos in jek ci jos“ ne lai mė jo, ta čiau ne nu lei-

370_021_2.indd 7 2012.01.03 18:29:27

>> scena

– Kuo ypa tin gas „Des po tin Fam“ skam be sys?– Sun ku pa sa ky ti. Ma nau, tai vis tiek yra re pas. Ta čiau mes la bai pla čiai žiū ri me į mu zi ki nį „už pil dy mą“. Bent jau tuo me­tu, kai įra šė me al bu mą, ne gal vo jo me, tai skam bės kaip re pas ar – ne.

Vi sa tai, nuo ko pra dė jo me, bu vo gry­niau si re po pa vyz džiai. Per 10 me tų spė­jo me at ras ti ki to kių da ly kų, ku rie įsė do į mu zi ką. Ne ga li to atim ti, per lip ti per sa ve da ry da mas ką nors, ko ne jau ti. Ne ga li da­ry ti to, ko gal būt kas nors iš ta vęs ti ki si.

– Kaip žmo nės priė­mė „Odi sė ją 49“?– Bu vo to kių, ku­rie ti kė jo si, kad mū­sų skam be sys ne pa­si keis. Daug kas nu si­vy lė. Net iki da bar su­lau kiu ko men ta rų, kad „jūs su ge dot, pa­si kei tėt į kaž ko kį meinst ry mą“ . No rė jo si pa da ry ti sko nin gai ir ge rai pa­

Vil nių bū tų ga li ma drą­siai pa da ry­ti al ter na ty­Vią ja šiau­rės ibi sa, skir ta rim tai elekt ro ni nei mu zi kai.

Ra šė: Kęs tas Ne ve raFo tog ra fa vo: Eli jus Knie žaus kas

MiEs to Rit Mi Kos dEs po tai

prieš 10 me tų su si pa ži nę du jau ni ri muo to jai, Šmėk la ir Vai pe ris, su jun gę jė gas su kū rė de biu ti nį al bu mą. „iš ki tos ek ra no pu sės“ (2004 m.) ta po kul ti nis tarp Lie tu vos hip ho po mė gė jų.

Vė liau kei tė si gru pės skam be sys, pri si jun gė nau jų na rių. pro jek­tas ga vo nau ją pa va di ni mą – „des po tin Fam“. 2010 m. va sa rą pa si ro dė al bu mas „odi sė ja 49“, jis su lau kė įvai res nių ger bė jų dė­me sio. Net ru kus ke li „des po tai“ iš vy ko gy ven ti į už sie nį. da bar gru­pė su si ren ka kon cer tuo ti tik po rą kart per me tus, ta čiau su si do mė ji­mas ja tik di dė ja. Va sa rą, kar tu su „the Big Bang Band“ su dre bi nę fes ti va lius „tams ta Mu zi ka“ ir „sat ta out si de“, „des po tai“ pa tei si­no sa vo var dą – tūks tan ti nės mi nios tar si pa liep tos šo ko ir kar to jo teks tus. Šiuo me tu gru pė dir ba prie nau jų kū ri nių.

Gru pė je „des po tin Fam“ yra ke tu ri re puo jan tys as me nys: Šmėk­la, Vai pe ris (ku ris kar tu su se ru mu ku ria mu zi ką), Lie žu vis ir an­ d rew la. su gru pe nuo lat kon cer tuo ja di džė jus Jus tas Fresh. Šie met spe cia liai pa si ro dy mams kon cer tuo se bu vo su bur ta mu zi kan tų ko­man da „the Big Bang Band“. tai gi, sce no je pa si ro do jau ne be due tas, o še šio li kos žmo nių ko man da.

teik tą pro jek tą su įvai rių žan rų prie sko­niais, ku ris bū tų skir tas pla tes nei au di to­ri jai. No rė jau, kad jis bū tų priim ti nas ir įsi min ti nas.

Dau ge lis žmo nių at ran da dai nas, ku­rios juos įkve pia ar ba pa lai ko tam tik rais gy ve ni mo at ve jais. Vi sas al bu mas pil nas ci ta tų. Ma nau, kad tiks las pa siek tas.

– Ko sie kė te šiuo al bu mu?– Mū sų sie kis bu vo pa ro dy ti tam tik ras ver ty bes žmo nėms, ku rie gal būt iš vis ne­pri pa žįs ta re po kaip sa vi raiš kos prie mo­nės. Pri pa žin ki me, dau gu mai žmo nių tai at ro do juo kin ga kul tū ra. Yra tam tik­ri, bet vi siš kai tei sin gi ste reo ti pai. Jie ne­gi mė šiaip. Ne si jau čiu jau kiai, kai ma ne pri ski ria tam ste reo ti pui, nes aš taip ne­si jau čiu ir pa sau lį su vo kiu vi siš kai ki taip. To dėl ir mū sų mu zi ka pa su ko ki ta link­me, nes mes sie kia me bū ti at vi ri pa sau­liui. Mū sų al bu mas ir skam be sys yra bū­tent apie tai – apie at vi ru mą ir sa via na li­zę, o ne bu vi mą ban do je.

Vi si kū ri niai ki lo iš no ro ir ma lo nu mo kur­ti. Vi sos idė jos ki lo kaip idė jos, o ne kaip pla­nas už ka riau ti kie no nors šir dį. Vi sai kas ki­ta – bend ras skam be sys, me lo din gu mas. Vi­siš kai ne ban dė me pri si tai ky ti. Mū sų tiks las bu vo ne pa siek ti dau giau žmo nių ir kur ti po­pmu zi ką, bet pa siek ti tuos, ku rie ver ti na ge rą mu zi ką, bet nu ver ti na hip ho pą.

– Ko kie yra „Des po tin Fam“ klau sy to jai?– Man no rė tų si juos va din ti tie siog šei mos na riais. Jei gu jiems pa tin ka mū sų mu zi ka, ją siū lo drau gams ir ban do įsi gi lin ti, jie yra šei­mos na riai, pri pa žįs tan tys tas pa čias gy ve ni­mo ver ty bes. Ma nau, mū sų klau sy to jai yra jau ni, am bi cin gi ir at vi ri pa sau liui žmo nės.

Pir mas al bu mas bu vo pa rem tas kla si ki niu re pu. Sup ran ta ma, kad klau sy to jų bu vo daug ma žiau. Mū sų pa sau lis smar kiai iš si plė tė. Jei­gu ap link sa ve bu ria me bend ra min čius, na­tū ra lu, kad jie tu ri sa vi tą vei dą. Ir tai ne bū ti­nai tu ri bū ti re pe riai.

– Kaip at si ra do „The Big Bang Band“?– Idė ja ki lo „Mes siah Goes Mad“ gru pės būg ni nin kui Jo nui. Jis su bū rė gru pę žmo­nių, su jais per kū rė mū sų kū ri nių aran žuo­tes. Aš pri si dė jau tik per re pe ti ci jas, kar tu gal­vo da mas, kaip vis ką pa teik ti.

Jaus mas kon cer tuo jant su šia di de le kom­pa ni ja yra vi siš kai ki toks, nei pa si ro dant su di džė ju mi. Nuo ta da, kai iš lei dom al bu mą, iki šių kon cer tų praė jo me tai. Per tą lai ką žmo nės ga lė jo su si pa žin ti su kū ry ba. Ma­nau, to dėl tiek žmo nių ir su si rin ko į kon cer­tus fes ti va liuo se. Grįž ta ma sis ry šys yra daug dau giau ne gu al bu mo par da vi mas.

– Nuo lat gro ji Vil niu je, iš vyks ti gro ti į ki­tas ša lis. Kaip ver ti ni Vil niaus mies to mu­

„Des po tin Fam“ – kas jie? Kaip per ke le rius me tus jiems pa­vy ko re pu su do min ti itin mar gą au di to ri ją? Apie „Des po tin Fam“ veik lą ir kon cep ci ją „37O“ kal bė jo si su vie nu gru pės na rių Vai pe riu............

zi kos kul tū rą, pa ly gin ti su ki tų mies tų kul tū ra?– Pa ci tuo siu Vi dį: Vil nių bū tų ga li ma drą siai pa da ry ti al ter na ty vią ja šiau rės Ibi sa, skir ta rim tai elekt ro ni nei mu­zi kai. Čia yra su si klos čiu si tik rai ge ra ter pė at si skleis ti elekt ro ni nės mu zi­kos kū rė jams, mu zi kan tams, pro diu­se riams ir di džė jams. Ma nau, ne vie­nas už sie nie tis at va žia vęs čia nu stem­ba, kai ran da to kį įdo mų ir di de lį mu zi­kos pa si rin ki mą. Tu rė tu me pa si steng­ti, kad Vil nius ka da nors tap tų ge ros mu zi kos sos ti ne. Vi si šan sai tam yra, tik per ma žai pi ni gų sklai dai pa sau ly­je.

Ma nau, lie tu viš kos mu zi kos vei das po ku rio lai ko la bai pa si keis. Yra ma­sė žmo nių, ku riems ne pa tin ka įpras­ti bū dai links min tis ir įpras ti mu zi ki­niai reiš ki niai Lie tu vo je. Jie ren ka si ir ieš ko al ter na ty vų. Ma nau, kuo to liau, tuo la biau kri ti nės ma sės dau gės.

– Jū sų gru pė M.A.M.A. ap do va­no ji muo se bu vo no mi nuo ta ge­riau sio hip ho po at li kė jo ar gru­pės ka te go ri jo je. „Fa ce boo ke“ Šmėk la jau spė jo pa si pik tin ti tuo, kad „Des po tin Fam“ yra įtrauk ti į šiuos ap do va no ji mus. Kaip ver ti­na te fak tą, kad pa te ko te tarp no­mi nan tų?– Iš es mės pri ta riu Pau liui (Šmėk lai) dėl vi sos tos „grie ti nė lės“. Ta čiau tai, kad ki to kios gru pės pra de da po tru­pu tį ei ti į te li ką, jau šį tą reiš kia. Gal­būt at ši li mą. Bū čiau la bai nu ste bęs, jei mū sų ne bū tų buvę tarp no mi­nan tų.

8 //

© 370

370_021_2.indd 8 2012.01.03 18:10:54

>> muzika

MSMWLi ve In Ca se the World Chan ges Its MindIn di rec to Re cords2011-11-10Jei ne ži no te gru pės „Me des ki, Mar tin & Wood“ (daž nai ra šo mi tie siog ab re via tū ra MMW), tuč tuo jau tai sy ki te šią bai sią klai dą! To dėl, kad MMW – tai ne tik vie na ge-riau sių šiuo lai ki nių džia zo gru pių, su da ry ta iš be ne ge-riau sių vi du ri nės kar tos mu zi kan tų (kla vi ši nin ko Joh no Me-des ki, būg ni nin ko Bil ly Mar ti no ir bo sis to Chri so Woo do), bet jau du de šimt me čius yra dau giau nei džia zas. Čia jun gia si pa tys įvai riau si sti liai – nuo fan ko iki hip ho po. Tai pat tai pui kų hu mo ro jaus mą tu rin ti gru pė (tai ro do ir ap žvel gia mo al bu mo pa va di ni mas), jų kom po zi ci jos ar net al bu mai daž nai yra su bti lūs mu zi ki niai po kštai. Da bar vie nam al bu mui prie tri ju lės pri si jun gė dar vie na rai dė – S – džia zo gi ta ros le gen da Joh nas Sco fiel das, ku ris yra gro jęs su Mi le su Da vis, Char le su Min gu su ir ki tais pa na-šaus ka lib ro mu zi kan tais. Ir štai MMW tam pa MSMW ir su si ren ka „dže mo“. Vi siš kai gy vai ir vi siš kai ne pa kar to ja-mai. Ir tai virs ta al bu mu „Li ve In Ca se the World Chan ges Its Mind“. Pir mą kar tą J.Sco fiel das ir MMW su siė jo dar 1999 m. ir iki šio al bu mo bu vo įra šy ti dar du. Ta čiau šis yra tik rai il giau sias ir iš raiš kin giau sias. Be veik dvi va lan-dos ab so liu taus, ne nu sa ko mo gė rio be pro tiš kų imp ro vi-za ci jų. MMW 2012 m. ko vą at vyks ta į Len ki ją. Aš jau pla nuo ju ke lio nę.

90 100

THE STRAN GE BOYSLi ve Mu sicRough Tra de2011-12-08Man vi sa da la bai gra žu, kai kas nors re mia si tra di ci ja. Ne kal bu apie world ar gry ną ją et nomu zi ką. Kal bu apie gru pes, ku rios ge ba vie ną ar ki tą tra di ci ją pa si telk ti sa vo tiks lui, ku rios su pran ta, kad tra di ci ja ir da ro juos iš skir ti-nius. Čia man vi sa da pa vyz dys bu vo Bo bas Dy la nas, ku-ris su ge bė jo iš tra di ci nio folk-song išau gin ti sa vo uni ka lias au to ri nes dai nas. Tad ir tas psy cho-folk ar bliuz ro ko at gi-mi mas šiuo lai ki nės mu zi kos sce no je man at ro do la bai gra-žus. Ypač sti lin gai ir gra žiai šio je sri ty je dar buo ja si ame-ri kie čiai. Šį kart pri sta tau Tek sa so ko man dos „The Stran ge Boys“ nau jau sią al bu mą „Li ve Mu sic“. Geog ra fi nė nuo ro-da į Tek sa są tu ri lem tin gos įta kos jų mu zi kai. Šiaip jau „The Stran ge Boys“ pa tys sa ve va di na ro ken ro lo gru pe, ta čiau nau do ja ir ga ra ge, ir bliu zo, ir R&B, ir count ry prie sko nius. Ir vi sa tai smė lė ta, kiek dep re sy via tek sa sie tiš ka ma nie ra. Al bu mas „Li ve Mu sic“ (ne pa gal vo ki te, tai nė ra kon cer ti nis dar bas) – ket vir tas pil nas gru pės al bu mas. Be je, kol kas pa si ro dęs tik LP (vi ni li niu) pa vi da lu, kaip ir praė ju sių me tų al bu mas „Be Bra ve“. Ir nors pa va di ni mas „Li ve Mu sic“ ža-da ypač gy vą kū ri nį, man pa čiam „Be Bra ve“ pa si ro dė gy-vesnis, ne toks ste ri lus ir sma ges nis. „Li ve Mu sic“ su ves tas la bai ste ri liai ir tai jį da ro kiek nuo bo do ką. Ta čiau at ski ri kū ri niai, to kie kaip „Me and You“, klau so si tik rai sma giai. Bet ko kiu at ve ju, tai dar vie na gru pių, ku rios ty liai da ro tik tai, kas joms pa tin ka. Nep rik lau so mai nuo to, ar kas per-ka jų vi ni li nes plokš te les, ar – ne.

60 100

JOHN ZORNA Drea mers Christ masTza dik2011-10-31At leis ki te, šis al bu mas iš ties pa si ro dė dar spa lį, ta čiau da bar, kai ra šau šias re cen zi jas, yra ant ro ji Ka lė dų die-na, tad ne ga liu jo neapž velg ti. Nes tai ne ru de niš kas, o ka lė di nis al bu mas! O sau sį Ka lė dų dva sios dar siau čia. Pa sa ko ti apie Joh ną Zor ną, ma tyt, ne rei kia. O jei kam nors rei kia, tai pra ga riš kai sun ku. Nu sa ky ti sti lių ar įvar-dy ti skai čių al bu mų, ku riuo se kaip mu zi kan tas ar kom po-zi to rius J.Zor nas da ly va vo, neį ma no ma. Vi sa ži nė je „Vi ki-pe di jo je“ ra šo ma, kad bu vo ban dy ta skai čiuo ti J.Zor no al bu mus, ta čiau ties 400 skai čiai pa si me tė. Daž niau siai šį vie ną uni ver sa liau sių am žiaus kū rė jų links ta ma sie ti su avan gar di ne, eks pe ri men ti ne, mu zi ka, free-jazz. Ta čiau „Na ked Ci ty“ lai kų J.Zor no ger bė jai bus sta čiai šo ki ruo ti – al bu mas „A Drea mers Christ mas“ (ku ris, be je, jau penk tas 2011 m.) la biau pri me na švel nų, ra mų džia zo stan dar tų rin ki nį. Gi ta ra gro ja Mar cas Ri bo tas, bo su ir kont ra bo su – Tre vo ras Dun nas, mu ša mai siais – Joey Ba ro nas, per ku-si ja ir vib ro fo nu – Ken ny Wol le se nas, Ja mie Saf tas (nuo s- ta biai!) – kla vi ši niais. Vi si jie ži no mi dėl sa vo dar bų free-jazz ir eks pe ri men ti nė je mu zi ko je, ta čiau da bar su si rin ko tie siog pa do va no ti žmo nėms ka lė di nio džiaugs mo. Ži no-mas world mu zi kos per ku si nin kas Cy ro Bap tis ta vis ką pa-puo šia mi ni ma lis ti niais var pų ir var pe lių gar sais, Mi ke’as Pat to nas pa dai nuo ja... O pa ts kom po zi to rius J.Zor nas tie-siog ra miai lin guo ja į šių ka lė di nių stan dar tų tak tą ir lei-džia to liau spė lio ti, kas po ga lais de da si jo gal vo je?!

70 100

THE BLACK KEYSEl Ca mi noNo ne such2011-12-06Jei prie jums ne ži no mos gru pės pa ma ty si te lei dy bi nės fir-mos „No ne such“ pa va di ni mą, nea be jo ki te, kad tai ge-ra gru pė. Ar bent jau ge ras al bu mas. Sti lius ga li pa tik ti ar ne pa tik ti, bet „No ne such“ šlamš to ne lei džia. Jei ne ti ki-te, pa skai ty ki te in ter ne te šios fir mos lei džia mų gru pių są ra-šą. Pri si pa žin siu, apie „The Black Keys“ anks čiau bu vau tik gir dė jęs. Lei dy bi nės bend ro vės pa va di ni mas pri ver tė per klau sy ti nau jau sią jų al bu mą „El Ca mi no“. Ir ne tik tai. Dar ir ma no my li mas ir ger bia mas Dan ger Mou se – jis pro-diu sa vo šį stul bi na mai pui kų dar bą. Kas yra „The Black Keys“? Tai ame ri kie čių due tas: Da nas Auer ba chas dai nuo-ja ir „grie žia“ gi ta ro mis, prie mu ša mų jų ir kom piu te rio kla-vi šų sė di Pat ric kas Car ney. Ta čiau klau sant fan tas tiš ko „El Ca mi no“ nie ka da ne pa ju si, kad tai tik due tas. Šia me al-bu me tiek daug vis ko (skir tin gų gi ta rų par ti jų, kla vi šų, gar-sų, bal sų), kad kva pą uži ma. Kiek vie na kom po zi ci ja ka bi-nan ti ir tie siog trykš tan ti ener gi ja, ku ria pa si žy mi ge riau si ro ko mu zi kos dar bai. Ga li ma tai va din gi ga ra ge ro ku ar bliuz ro ku, ta čiau dėl tos pui kiai su val dy tos ener gi jos ir sa-vo pa pras tu ge nia lu mu stul bi nan čių kom po zi ci jų „El Ca-mi no“ pa va din čiau tie siog se no ge ro ro ko mu zi kos įra šu. Pa čia pla čiau sia pra sme. Pui kiai įra šy tu, ne nuo bo džiai su-ves tu. Be je, tai jau sep tin tas „The Black Keys“ dar bas, ir iš gir dęs jį (ir nuo lat klau sy da mas) ne riu į prieš tai pa si ro-džiu sius al bu mus.

90 100

SNOW PAT ROLFal len Em pi resFic tion, In ters co pe2011-11-22To kių gru pių kaip „Snow Pat rol“ yra be ga lė. Ir vi sos jos pa na šios. Tie są sa kant, kai skai ti nė da mas apie nau jau-sią šios Ško ti jo je gy ve nan čių šiau rės ai rių gru pės al bu mą „Fal len Em pi res“ vie na me in ter ne ti nia me lei di ny je kak to-mu ša su si dū riau su api bū di ni mu „Al ter na ti ve Rock“, pra-pliu pau juok tis. Kur ri ta si šis žai di mas ter mi nais? Tuo jau mes ir Ne lę Pal ti nie nę im si me va din ti al ter na ty va?! Vi sa ta me lo di nio brit pop ir iš skir ti nai bri tiš ko in die-rock karšt li-gė pra si dė jo dar prieš 20 me tų ir gal būt tuo me tu ko kius nors „Ra dio head“ sa vo kar je ros auš ro je ir bu vo ga li ma pa va din ti al ter na ty va. Kaip vie na me in ter viu sa kė ra dio-gal vų ly de ris Tho mas Yorke’as, „kai mes pa ma tė me, kad vien Di džio jo je Bri ta ni jo je to kių „Ra dio head“ pri vi so šim-tai, tu rė jo me ne šti ku da šių ir ieš ko ti ko nors ki ta“. Ir jie ra-do. O to kie kaip „Snow Pat rol“ – ne. Ir jo kia tai al ter na ty-va. Tai meinst ry mas. Ar dėl to ne ga li ma pa si klau sy ti to kių al bu mų kaip „Fal len Em pi res“? Ko dėl ne, ga li ma. Juo lab kad al bu mas ne blo gas. Har mo ni jos ir rit mai už ka bi na. Vo-ka las ir teks tai pre ten zin gai verks min gi, ir man as me niš kai gra žiau sios tos vie tos, kur lie ka vien mu zi ka. Ta čiau to kių gru pių kaip „Coldp lay“ ar „Snow Pat rol“ tiks las ir yra už-ka bin ti vie no mis ir to mis pa čio mis har mo ni nė mis se ko mis, rit mu ir už šir dies grie bian čiu verks min gu bal su, slys tan čiu į fal ce tą, švie sų šou ir kon fe ti per kon cer tus... Ir tai yra ge-rai. Taip ir tu ri bū ti. Tai bet ko kiu at ve ju bent pre ten zi ja į šį tą in te lek tua laus.

55 100

Rašė: Domantas Razauskas www.radom.lt

MĖNESIOALBUMAI

pa da ry ti al ter na ty vią ja šiau rės Ibi sa, skir ta rim tai elekt ro ni nei mu zi kai. Čia yra su si klos čiu si tik rai ge ra ter pė at si skleis ti elekt ro ni nės mu zi kos kū rė­jams, mu zi kan tams, pro diu se riams ir di džė jams. Ma nau, ne vie nas už sie nie­tis at va žia vęs čia nu stem ba, kai ran da to kį įdo mų ir di de lį mu zi kos pa si rin ki­mą. Tu rė tu me pa si steng ti, kad Vil nius ka da nors tap tų ge ros mu zi kos sos ti ne. Vi si šan sai tam yra, tik per ma žai pi ni­gų sklai dai pa sau ly je.

Ma nau, lie tu viš kos mu zi kos vei das po ku rio lai ko la bai pa si keis. Yra ma­sė žmo nių, ku riems ne pa tin ka įpras­ti bū dai links min tis ir įpras ti mu zi ki­niai reiš ki niai Lie tu vo je. Jie ren ka si ir ieš ko al ter na ty vų. Ma nau, kuo to liau, tuo la biau kri ti nės ma sės dau gės.

– Jū sų gru pė M.A.M.A. ap do va­no ji muo se bu vo no mi nuo ta ge­riau sio hip ho po at li kė jo ar gru­pės ka te go ri jo je. „Fa ce boo ke“ Šmėk la jau spė jo pa si pik tin ti tuo, kad „Des po tin Fam“ yra įtrauk ti į šiuos ap do va no ji mus. Kaip ver ti­na te fak tą, kad pa te ko te tarp no­mi nan tų?– Iš es mės, pri ta riu Pau liui (Šmėk­lai) dėl vi sos tos „grie ti nė lės“. Ta­čiau tai, kad ki to kios gru pės pra de­da po tru pu tį ei ti į „te li ką“, jau šį tą reiš kia. Gal būt at ši li mą. Bū čiau la­bai nu ste bęs, jei mū sų ne bū tų tarp no mi nan tų. Vis dėl to nuo jau ta kuž­da, kad kri tiš kai šiuos ap do va no ji­mus ver ti nan tys in ter ne to ko men­ta to riai yra tei sūs.

370_021_2.indd 9 2012.01.03 16:58:37

>> menas

Su dai li nin ku Vla du Mac ke vi čiu mi su si tik ti ta rė mės se niai, ta čiau su si bėg ti pa vy ko tik prieš pat Ka lė das. Su tar to je vie to je su lau ku si Vla do pa ste biu jo ran ko se dvi nuo sta biai įpa kuo tas do va nas. „Tu iš pro tė jai?!“ – be veik už rė kiu ant pa šne ko vo, kai jos abi at si du­ria ma no ran ko se. „Jau se niai“, – šyp so si Vla das. Aš at si dus da ma pri ta riu: „Ai, jūs, me ni nin kai, to kie gims ta te...“ Per po kal bį (už ra šy da ma ty čia pa ver čiau jį mo no lo gu) imu JAM pa vy dė ti JO be pro tys tės, ku rią su kė lė kaž ko kia la bai jau me niš ka in fek ci ja..............................................................................................

...

.

kan tą, mei lę ir švie są, aist rą ir am bi ci ją, jų ti kė ji mą... Šie da­ly kai yra pui kūs kū ry bi nio pro­ce so pra džios ka ta li za to riai.

Tre čia sis – sap nai. No ri­te ti kė ki te, no ri te – ne, bet aš daug sap nuo ju, o sap nų der­lius yra daž nas mo ty vas pa­veiks lui. Ket vir ta sis – ki tos kū ry bos rū šys, daž niau siai – teat ras ir ki nas. Ma nau, vi sos me no rū šys yra neat sie ja mos. Vi sas me no pa sau lis – tai tar si vie na drau gau jan ti ir (ar) kon­ku ruo jan ti sim bio zė, tar si vie­nas or ga niz mas. Aš lai kau sa­ve jo da li mi.

Spal vos? Jos man – kaip ma mai vai kai. Vi sas my liu ir vi sų yra.

Sa vo kū ry bos pro ce są da­li ju į dvi da lis. Pir mo ji – kai gims ta pa ti idė ja.

Ant ro ji – kai ją rea li zuo­ju. Kū ry bos pro ce suo se bū­na įvai riai, kar tais tos da lys neat sie ja mos. Kar tais idė ją tie siog už ra šau ar ba es ki zuo­ju, bet tuo mo men tu dar ne ta­

pau... Kai ku rios idė jos tu ri bręs ti ir kris ta li zuo tis. Mie gu su es ki zų ar ba už ra šų kny ga, kad ne pa­mes čiau stai ga ap lan kiu sios idė jos.

Ta pau bū da mas blai vaus pro to ir kū no. Taip man pa vyks ta ge riau siai iš reikš ti sa vo min tį. Šne ku iš pra kti kos. Pa veiks lo už bai gi mas (jei gu jį ga li ma pa va din ti už baig tu) man – ma žo ji šven tė. Mėgs­tu ska nau ti vis kį, taip pat esu rau do no jo vy no ša­li nin kas. Ki to kioms, t. y. sin te ti nėms, ska ti nan čioms prie mo nėms – ne.

Apie vi suo me nės kA no nų grio vi mąKaip ir vi si ki ti me ni nin kai, rea guo ju į man įdo­mius ap link vyks tan čius pro ce sus, sten giuo si jaus ti jų pul są. Grū di nan ti ap lin ka su ke lia vi di nius re zo­nan so pro ce sus, ku rie ga na ryš kiai iš plau kia as me­ni nė je kū ry bo je. Ma no spal vo tuo se dro bių kvad ra­tuo se pil na dia lo go su vi suo me ne, ku ris pri so tin tas tiek pro tes to, tiek iro ni jos.

Bet ku ri sis te ma tu ri sa vo tai syk les, kad jos vie­ne tas tar nau tų in te re sams, gy ven da mas pa gal nu­sta ty tus nor ma ty vus. Ma no ma ny mu, me ni nin kai pri klau so tai vie nai iš ne dau ge lio vi suo me nės at­ša kų, ku riai sa vo mąs ty mu pa vyks ta bū ti už sis te­mos ri bų. Ne pa slap tis, kad „už ri bų“ yra ga nė­ti nai pla ti są vo ka. Tar si prie mies čiai – vie ni bū na la bai pa gei dau ja mi, o ki ti kaž ko dėl nu ra šo mi.

Sis te ma smar kiai bau džia, ta čiau kar tais kū rė­jui pa vyks ta pa kil ti virš jos.

MA lo NioS iN feK ci JoS GNiAuž Tuo Se

Ra šė: Jur gi ta Kvi liū nai tėNuot rau kos: To mo iva naus koPie ši niai: Vla do Mac ke vi čiaus (www.vla da sart.com)

mi si jA (ne)įmA no mAKeis ta, ta čiau ma no gi mi nė je ne bu vo me ni nin kų ar me niš­ko cha rak te rio ama tų at sto vų. Pir mo ji sėk la bu vo pa sė ta, kai man bu vo aš tuo ne ri me tai. To kio am žiaus vai kai dar ne prii ma ra cio na lių spren di mų, tad me no ap sup ty je at si ra dau tė vų va­lia. lan ky da mas me ni nio po bū džio bū re lį Moks lei vių rū muo­se pir mą kart su si ti kau su tep tu ku ir da žais. Bū re lį lan kiau ke lis se zo nus. Vė liau tę sė si stan dar ti nė bran da. Po vi du ri nės at si­dū riau san kry žo je, apie ku rią net kny gos ra šo mos, jos daž­niau siai pa va di na mos „Kur sto ti?“. Krei piau si į sa vo in tui ci ją, o ji man vie na reikš miš kai nu ro dė kū rė jo ke lią.

Rin kau si iš ar chi tek to ir in ter je ro di zai ne rio spe cia ly bių, pa­si rin kau pa sta rą ją. Jau tuo me tu su pra tau, kad ma no mi si ja – įnešti sa vo įna šą į is to ri ją, kuo dau giau pa lik ti po sa vęs atei nan čioms kar toms. Pra si dė jo! es ki zai, brė ži niai, sta ty bos, par duo tu vės, už sa ko vai ir ran go vai... Be si su kdamas ši to se „sa lo to se“ bu vau kū ry bi nin kas, bet ne si jau čiau sa vo vie to je. Tik ro ji švie sa pa ga liau nu švi to, kai vie na me in ter je ro ob jek te už sa ko vė pa no ro ke lių pa veiks lų. Pir mie ji po tė piai su sta tė vis­ką į sa vas vie tas. Ta ma lo ni in fek ci ja – ky lan ti aist ra ta py bai – pri ver tė per svars ty ti pla nus. To liau se kė sun ku mai ir įdo my­bės. Ta py bos nie kur ofi cia liai ne si mo kiau, tad kaip ta py to jas for muo juo si sa va ran kiš kai, ne stan dar ti niu bū du.

idė jų dė žu tė ir skA ti nAn čios prie mo nėsidė jų dė žu tė – gy ve ni mo pa ly do vas. Pir ma sis įkvė pė jas yra Die­vas – gam ta, jos įvai ro vė, poel giai ir po ky čiai. Tu riu glau dų ry­šį su gam ta, ger biu ją. Ant ra sis – žmo nės. Sten giuo si bū ti ge ras ste bė to jas – ste biu žmo nes, jų pyk tį, pa vy dą, bu ku mą ir nea py­

„Love and pain“

10 //

© 370

370_021_2.indd 10 2012.01.03 19:30:21

kan tą, mei lę ir švie są, aist rą ir am bi ci ją, jų ti kė ji mą... Šie da­ly kai yra pui kūs kū ry bi nio pro­ce so pra džios ka ta li za to riai.

Tre čia sis – sap nai. No ri­te ti kė ki te, no ri te – ne, bet aš daug sap nuo ju, o sap nų der­lius yra daž nas mo ty vas pa­veiks lui. Ket vir ta sis – ki tos kū ry bos rū šys, daž niau siai – teat ras ir ki nas. Ma nau, vi sos me no rū šys yra neat sie ja mos. Vi sas me no pa sau lis – tai tar si vie na drau gau jan ti ir (ar) kon­ku ruo jan ti sim bio zė, tar si vie­nas or ga niz mas. Aš lai kau sa­ve jo da li mi.

Spal vos? Jos man – kaip ma mai vai kai. Vi sas my liu ir vi sų yra.

Sa vo kū ry bos pro ce są da­li ju į dvi da lis. Pir mo ji – kai gims ta pa ti idė ja.

Ant ro ji – kai ją rea li zuo­ju. Kū ry bos pro ce suo se bū­na įvai riai, kar tais tos da lys neat sie ja mos. Kar tais idė ją tie siog už ra šau ar ba es ki zuo­ju, bet tuo mo men tu dar ne ta­

pau... Kai ku rios idė jos tu ri bręs ti ir kris ta li zuo tis. Mie gu su es ki zų ar ba už ra šų kny ga, kad ne pa­mes čiau stai ga ap lan kiu sios idė jos.

Ta pau bū da mas blai vaus pro to ir kū no. Taip man pa vyks ta ge riau siai iš reikš ti sa vo min tį. Šne ku iš pra kti kos. Pa veiks lo už bai gi mas (jei gu jį ga li ma pa va din ti už baig tu) man – ma žo ji šven tė. Mėgs­tu ska nau ti vis kį, taip pat esu rau do no jo vy no ša­li nin kas. Ki to kioms, t. y. sin te ti nėms, ska ti nan čioms prie mo nėms – ne.

Apie vi suo me nės kA no nų grio vi mąKaip ir vi si ki ti me ni nin kai, rea guo ju į man įdo­mius ap link vyks tan čius pro ce sus, sten giuo si jaus ti jų pul są. Grū di nan ti ap lin ka su ke lia vi di nius re zo­nan so pro ce sus, ku rie ga na ryš kiai iš plau kia as me­ni nė je kū ry bo je. Ma no spal vo tuo se dro bių kvad ra­tuo se pil na dia lo go su vi suo me ne, ku ris pri so tin tas tiek pro tes to, tiek iro ni jos.

Bet ku ri sis te ma tu ri sa vo tai syk les, kad jos vie­ne tas tar nau tų in te re sams, gy ven da mas pa gal nu­sta ty tus nor ma ty vus. Ma no ma ny mu, me ni nin kai pri klau so tai vie nai iš ne dau ge lio vi suo me nės at­ša kų, ku riai sa vo mąs ty mu pa vyks ta bū ti už sis te­mos ri bų. Ne pa slap tis, kad „už ri bų“ yra ga nė­ti nai pla ti są vo ka. Tar si prie mies čiai – vie ni bū na la bai pa gei dau ja mi, o ki ti kaž ko dėl nu ra šo mi.

Sis te ma smar kiai bau džia, ta čiau kar tais kū rė­jui pa vyks ta pa kil ti virš jos.

Pab lo Pi cas so sa kė: „Ta py to jas ta po tai, kas par­duo da ma, o ge ras ta py to jas par duo da tai, ką ta po.“

Aš sten giuo si ta py ti ne pai sy da mas vi suo me nė je nu­sta ty tų nor mų ir for muo ja mo su pra ti mo, kas yra ge­rai, o kas – ne. Sten giuo si bū ti už jų tai syk lių ri bų. Ei nu in tui ty viai.

skAi čiAi, emo ci jos ir kliur kosNu ta py tų dar bų tiks liai ne skai čiuo ju, anks čiau jų net ne fo tog ra fa vau. Ma nau, kad nuo 2004 m., kai įkū­riau per so na li nę me no ga le ri ją, iki da bar jų skai čius dar ne per li po 200. Dar bai iš si bars tė po Eu ro pą, Skan di na vi jos ša lis, Ru si ją, ne ma žai ma no kū ri nių yra ir Lie tu vo je.

Di džiuo juo si to kiais sa vo pa veiks lų sa vi nin kais kaip Da ni jos prin ce sė Alek sand ra Kris ti na, Emi ras Kus tu ri ca, En nio Mor ri co ne, Il ja La gu ten ka ir dau gy­be ki tų. Vie niems do va no ju, ki ti įsi gy ja.

Ma nau, vie na gy ve ni mo pra smių yra emo ci ja. To­dėl sten giuo si skir ti lai ko ir sa vo dar bams pa teik ti, ap ra šy ti ir įpa kuo ti. Pa veiks lo „pa kuo tė“ ga li pra tęs­ti ar pa brėž ti jo min tį. Be to, tai dar vie na ma lo ni ir nuo tai kin ga se kun dė į pa veiks lo šei mi nin ko krep šį. Ge ra da ry ti ge ra...

Koks ne nu si se ku sio pa veiks lo li ki mas? Ne sėk me to ne pa va din čiau. Tai ke lio da lis, ku rią nu tie sė ku riant ne tei sin gai su for muo tos te mos.

Ne pa vy ku sį kū ry bi nį pro ce są už bai giu pa pras tai – nui mu dro bę nuo po rė mio ir iš me tu į šiukš lia dė žę. Nie kad ne ta pau ant vir šaus ki to dar bo – jei jau išė­jo za po ro žie tis, ne rei kia dė ti ant jo ki to kė bu lo. Jei ne pa vy ko įgy ven din ti to, kas bu vo su pla nuo ta, aš ne si tai kau su pu siau už baig tu mu. Ma nau, kad mo­ku pra lai mė ti ir pra dė ti iš nau jo, nes esu mak si ma lis­tas, pa gal žvaigž des – Liū tas.

nuo vil niAus iki pA ry žiAusSan ty kiai su Lie tu va ge ri. Gy ve nu sos ti nė je, my liu šį mies tą. Taip, ga liu kur ti ir kur nors ki tur – ne re tai taip ir da rau. Esu nu ta pęs ne ma žai fres kų Nor ve gi­jo je, Ru si jo je ir ki to se ša ly se. Bet man vi sa da ma lo­nu grįž ti į ar ti mas man vie tas, bu čiuo ti Vil nių aki mis. Tai gi, apie emig ra ci ją ne gal vo ju.

Ar pa sva jo ju apie pa sau li nę šlo vę? Me luo čiau, jei pa sa ky čiau, kad – ne. Dau ge lis tai nei gia, ne­va, jiems to ne rei kia... Bet ma nau, kad kiek vie nam kū rė jui ma lo nu bū ti pa ste bė tam, juo la biau – įver tin­tam pa sau lio mas tu. Esu įsi ti ki nęs, kad geog ra fi nė pa dė tis me ni nin kui nė ra svar bi – šian dien yra be­ga ly bė prie mo nių, kaip pa skleis ti in for ma ci ją apie sa vo kū ry bą.

Sten giuo si nuo lat reng ti pa ro das ir ro dy ti žmo nėms sa vo re zo nan sus vie na ar ki ta te ma.

Šiuo me tu ma no dar bai eks po nuo ja mi Mask vo je. Tai ma no 22­oji per so na li nė pa ro da, tre čio ji – Ru­si jo je. 2011 m. tu rė jau gar bės sa vo kū ry bą eks po­nuo ti dar ir Pran cū zi jo je, Švei ca ri jo je, Len ki jo je, Di­džio jo je Bri ta ni jo je ir, ži no ma, Lie tu vo je.

Ma no Ma ny­Mu, Me ni nin­kai pri klau­so tai vie nai iš ne dau ge lio vi suo Me nės at ša kų, ku riai sa vo Mąs ty­Mu pa vyks ta bū ti už sis te­Mos ri bų.

„Strėlė“

„Emigrantai“

„Chasing the success“

„Absoliutumas“

370_021_2.indd 11 2012.01.03 19:30:39

>> mada

He ro jės nuo trau ka: Benjamino Le RayMa dos fo to se si ja: Mar los Sin gerMo de lis: Ma ri ja Bi

Nuo mei lės Pa ry žiu je iki si bi ro bo bu čių

Justė Raudonytė yra 22 metų drabužių dizainerė, pabėgusi iš Lietuvos vedama bulgakoviškos meilės. Ji gyvena ir kuria Paryžiuje, bet tai tik tarpinė stotelė prieš beribius Sibiro sniegynus. .Su ja susitikome kavinėje Claudo Bernard’o gatvės gale, kuri mano geriausių vietų intymiems pokalbiams sąrašuose jau seniai užima pirmą vietą.

..

.............

.............

...............

.

..................

...

.

Se nas bar me nas, dir ban tis sa vo ba re ne dėl pi ni gų, o dėl tuš tu mos, ku ri at si ras tų jo gy ve ni me, jei nu sto tų; nuo sep tin to jo de šimt me čio ne keis tas in ter je ras su be si mė tan­

čiais, kaž ka da tren dy bu vu siai ka vi nei pri va lo mais „Vo gue“ nu me riais ir bren dis iš ap mu si ju sių stik li nių.

– Tu man pri me ni tą švie sią Ca te Blan chet he ro ję fil me „Ka­va ir ci ga re tės“. Aš bū siu ta tam si...– Ge ras fil mas, at si me nu tą sce ną. Nors kny gos man svar biau už ki ną. Ly giai taip ru sų ir ame ri kie čių dvi ko vo je pa lai kau ru­sus. Dos to jevs kis / Bul ga ko vas. Ta nuo tai ka, po kal biai, kaž kaip tas dirb ti nu mas at ro do daug tik res nis. Kai skai tau, vi sa da at ro­do, kad au to rius ir aš su da rėm su tar tį, jog da bar vis kas bus dirb­ti na, ir tai duo da tik ru mo. O fil mai, ypač ame ri kie čių, ban do ta­ve ap gau ti, kad tai, kas ten vyks ta, yra tik ra. Ta da vis kas at ro do daug pa vir šu ti niš kiau. Bet juo do sios bu vo ge ri kai li niai.

– Ru sai prieš ame ri kie čius... Kas tai? Žiū rė jai per daug „The Com pa ny“ ar „Ox ford spies“ (te le vi zi jos fil mai apie Šal to jo ka ro lai kus – red. pa st.)?– Ma tyt, Šal to jo ka ro pa lik tos trau mos...

– Tai tau ne pa tin ka Pa ry žius?– Tu la bai ka te go riš kas. Vis ko čia yra. Pa tin ka man se ni bur žua. Su sti lium, su gra ci ja, su pa gie ža pur vi noms gat vėms. Gra žu, iš­di du. Pri me na Dos to jevs kio Pe ter bur gą.Pas kui tai, ži no ma, įky ri. Įdo mu tol, kol tu nau jas čia, kol tai eg­zo tiš ka. Paskui… Ai, bet vi sur neį do mu. Iš tie sų la biau siai no­rė čiau iš trūk ti iš mies tų. Tu riu šiek tiek vil ties, kad man pa tik­tų Port lan de. Ten, sa ko, vis dar gy vos de vin to jo de šimt me čio lai kų sva jo nės. Ten vis dar nie kas ne tu ri am bi ci jų – no ri tap ti cir ko ar tis tais ar iš gar sė ti pa si da rę zom bio ta tui ruo tes ant vi so

Aš ti kiu li­ki mu ir mA­nAu, kAd tAi bu vo jo dAr bAs. dėl to ir ėmiAu si šių drA bu žių – lA biAu siAi ti kiu jAis, o kur ti gA liu tik tAi, kuo lA bAi ti kiu.

kū no. Bet bi jau, kad tai tik mi tas. Bet ku­riuo at ve ju ga lu ti nis ma no ke lio nės tiks­las yra Si bi ro snie gy nai. Ži nai, Šiau rės pa švais tė, bal to sios nak tys, snieg len tės, ke lio nės šu nų kin ki niu ir, aiš ku, ša ma­nai su vi sais sa vo pra na šu mais...

– O ko iš ta vęs ti kė tis pa sau liui?– Man ne pa tin ka pa sy vus san ty kis su pa sau liu. Ne aš esu jo, o jis yra ma no ka lė. Jei jis iš ma nęs ne si ti ki nie ko, aš jį paim siu ir pri ver siu ti kė tis. Pa vyz džiui, da bar ver čiu pa sau lį pra dėt ti kė tis, kad ma no dra bu žiai iš spręs did mies čių gy­

ven to jų so cia li nes pro ble mas. Čia kaip su trans ves ti tais. Jie vi są gy ve ni mą ti­ki si pa si da ry ti ly ties kei ti mo ope ra ci­ją ir ma no, kad dėl to jų so cia li nis gy ve­ni mas taps ge res nis, jie gaus ge res nį dar­bą, leng viau bus mo ky tis ir t. t. O tie sa ta, kad ne daug kas pa si kei čia, bet nie kam ir ne rū pi – svar bu, kad chi rur gi ja kles­ti. Taip ir čia. Ma no dra bu žiai neišsp ręs stip rė jan čio in di vi dua liz mo did mies čių vi suo me nė se, bet jie ga li su teik ti sal džią iliu zi ją, kad taip at si tiks. Tai ko dėl gi ja ne pa si mė gau ti?

– Tai, apie ką kal bi, ir yra ta vo dra bu­žių kon cep ci ja?– Aiš ku. Dra bu žis tam ir yra, kad, va­žiuo jant met ro, žmo gus, ku ris ta ve trau­kia, pa kel tų žvilgs nį ir pa si žiū rė tų tau į akis tar si klaus da mas: „Ko dėl tu taip ren­gie si?“ O jau kai įvyks ta akių kon tak tas, tai vi so va ka ro ei ga pri klau so tik nuo ta­vo pa ties ag re sy vu mo...

12 //

© 370

370_021_2.indd 12 2012.01.03 19:56:20

Nuo mei lės Pa ry žiu je iki si bi ro bo bu čių

– Pa pa sa kok man dau giau apie sa vo dra bu žius. Tu­ri sa vo li ni ją „Ba boosh ka“. Ko dėl bū tent kai li niai ir tim pės?– Jau čiu šiems dra bu žiams la bai daug sen ti men tų. Man taip su si klos tė gy ve ni me, kad vi sus kar tus, kai ma no gy ve ni me nu ti ko kas nors ge ra ar blo ga, bu vau su ap­teš kėm ir kai li niais. Pir ma mei lė lai ve į Ško ti ją. Pir mas heartbrake’as. Pa me nu, kad ne tgi pir mą Tin to Bras so (jį iki šiol lai kau vie nu di džiau sių Va ka rų pa sau lio ge ni­jų) fil mą žiū rė jau su sa vo my li mom tim pėm dri ve­in ki­ne. Pa me nu, kad pa skui il gai bi jo jau at si kel ti nuo kė dės. (Juo kia si, kol vos ne pasp rings ta se nu ko bar me no iš sa vo bu to, esan čio virš ba ro, at neš tais vaf iu kais.)

Aš ti kiu li ki mu ir ma nau, kad tai bu vo jo dar bas. Dėl to ir ėmiau si šių dra bu žių – la biau siai ti kiu jais, o kur ti ga liu tik tai, kuo la bai ti kiu. Ki tu at ve ju, ge riau dirb siu vieš bu čio kam ba rių tvar ky to ja ir ti kė siuo si vie ną die ną įsi vel ti į skan da lą su gar siu Pran cū zi jos so cia lis tų par­ti jos na riu.

– Pa pa sa kok dau giau apie sa vo pro fe si nius tiks lus...– Pro fe si ja? Kas tai? Aš ne ti kiu to kiais da ly kais. Kū ry ba man nė ra dar bas. Ar ma not, kad Tols to jus tre čią kar tą per ra ši nė da mas „Ka rą ir tai ką“ mąs tė apie tai kaip apie dar bą ir gal vo jo, ar iš to iš gy vens. Kai ne ku riu, ma no PMS bū na ko kius pen kis kar tus stip res nis. Tai gi, kū ry­ba ir as me ni nis gy ve ni mas man iš es mės yra tas pa ts. O gy ve ni me, kaip sa kiau, ma no ga li nė sto te lė yra po Šiau­rės pa švais te. No riu gy ven ti ten ir reng ti vi sas kai mo ba­buš kas sa vo dra bu žiais.

Trum pai„Ba boosh ka“ (bo bu tė – rus.) – po šiuo var di niu ženk lu sle pia si Jus tės kur ti dra bu žiai.Mėgs ta miau sias tink la la pis – High Fas hion Porn tink la raš tis (su pre mef reak ma ga zi ne.com).My li miau sia Pa ry žiaus vie ta – Ei fe lio bokš tas.

370_021_2.indd 13 2012.01.03 19:56:49

>> IŠKLOTINĖ

TEATRASRe cen za vo: Go da Dap šy tėNuot rau kos: teat rų ar chy vo ir BFL

Teat ro sce no je se niai ne te ko ma ty ti to kio spek tak-lio, ko kiu nau juo sius me tus pa si ti ko Lie tu vos na cio-na li nis dra mos teat ras. Os ka ro Kor šu no vo re ži suo-tas „Iš va ry mas“ pa gal Ma riaus Ivaš ke vi čiaus pje sę kal ba ak tua lio mis te mo mis, džiu gi na pil nak rau ju teat-ra liš ku mu, įspū din go mis ma si nė mis sce no mis ir pui-kiais vaid me ni mis.

Per pen kias vi siš kai ne prailgs tan čias va lan das re-ži sie rius ir dra ma tur gas su gau sia įvai raus am žiaus ak to rių tru pe bei po pu lia rią ja gru pe „Hap pyend less“ sce nog ra fo Gin ta ro Ma ka re vi čiaus su kur ta me dau-gia funk cia me poin dust ri nio sti liaus ba re-skais tyk lo je pa sa ko ja lie tu vių emig ran tų Lon do ne epo pė ją. Leng-va is to ri nė per spek ty va (čia kal ba ma ne apie šiuo lai-ki nius emig ran tus, o apie tre čią ją jų ban gą de šim to-jo de šimt me čio pa bai go je) lei džia kū rė jams su tirš tin ti spal vas ir kiek lais viau in terp re tuo ti kas die ny be ta pu-

JU DAN TYS TAI KI NIAIŽIŪ RĖ KI TE SAU SIO 28 D.ME NŲ SPAUS TU VĖ JE (Vil niu je, Šil ta dar žio g. 6)

Vie no įdo miau sių vy res nio sios kar tos lie tu vių cho reog-ra fų Vy čio Jan kaus ko nau jau sias dar bas „Ju dan tys tai-ki niai“ kal ba apie egoiz mu pa grįs tus žmo nių san ty-kius, kai mi nio je vie nas ki tą re gi me kaip tai ki nį, apie sa vi tiks lį bend ra vi mą ir mė gi ni mą iš si verž ti iš šio už-da ro ra to (tiks liau – kvad ra to).

Išg ry nin to je erd vė je, ku rią for muo ja tik kvad ra tą su-da ran čios bal to li no leu mo juos tos, ke tu ri šo kė jai ju da sa vo gy ve ni mo li ni jo mis iš vi sų pu sių ste bi mi žiū ro vų. To kiam at vi ros aikš te lės ban dy mui V.Jan kaus kas ryž-ta si pir mą kar tą, taip pat tai pir mas šio cho reog ra fo spek tak lis, ku ria me jis pa ts ne pa si ro do sce no je.

V.Jan kaus kas ren ka si ga na aiš kią kom po zi ci jos for-mą – pir miau sia pri sta to vi sus šo kė jus po vie ną, vė-liau gru puo ja juos į due tus, kei čian čius vie nas ki tą ar at lie ka mus pa ra le liai. Taip jis su tei kia ga li my bę mė-gau tis ir kiek vie no šo kė jo in di vi dua lu mu ir kar tu pa-

tir ti tar pu sa vio san ty kių di na mi ką: eks-cent riš ką dė me sio troš ki mą, vy rų ko vą (kiek pri me nan čią gai džių peš ty nes), mo te riš ką at jau tą ir kon ku ren ci ją, po rų san ty kių pe ri pe ti jas ir ko vą už vie tą po sau le (tiks liau – po pro žek to riu mi).

„Ju dan čiuo se tai ki niuo se“ pir mą kar-tą pro fe sio na lio jo je sce no je bu vo ga-li ma iš vy sti Do vy dą Let kaus ką, ku rio plas ti ka gal kiek neįp ras ta V.Jan kaus-ko šo kio teat rui, ta čiau pui kiai pa pil-dė spek tak lio an samb lį, o kar tu su Ag ne Ra ma naus kai te at lik ti due tai pul sa vo gy vy be bei pa ža bo ta aist ra ir kont ras ta vo su kur kas nuo sai kes ne Gied rės Kir ki ly tės ir Taut vi lo Gu re vi-čiaus po ra.

IŠ VA RY MASŽIŪ RĖ KI TE VA SA RIO 4 D.NA CIO NA LI NIA ME DRA MOS TEAT RE (Vil niu je, Ge di mi no pr. 4)

sias „iš va riu sių jų“ ir „iš va ry tų jų“ pro ble-mas. „Iš va ry me“ kal ba ma ne vien apie emig ran tų bui tį, bet ir apie pa si rink tas gy ve ni mo tra jek to ri jas aukš tyn (nuo in-� lt ruo to, bet de mas kuo to „men to“ iki bri tų kons teb lio) ar že myn (nuo sva jok-lės fo tog ra fės iki kek šės, iš ga ny mą pa-sie kian čios per is la miš ką bur ką), o dar svar biau apie no rą sa ve su kur ti iš nau-jo, iš va lant iš sa vęs Ry tus, ar ba tie siog šū dą, ir šio no ro bergž du mą.

Miu zik lo for ma su kur ta me spek tak ly-je, ku ria me gau sy bė pui kiai at lik tų ma-si nių ir cho ro sce nų (ju de sį kū rė Ves ta Grabš tai tė), de šim čių po pu lia rių mu zi-ki nių te mų ir ru siš kų keiks ma žo džių kas-ka dų fo ne kaip nie kad ryš kiai su ži bė jo

jau no ji ak to rių kar ta. Pag rin di nį Be no vaid me nį ku rian tis Ai nis Stor pirš tis žai ža ruo ja vi so-mis įma no mo mis ak to ri nė mis spal vo mis: ak ro ba ti niai triu kai, pui kios vo ka li nės sce nos ir ne ma žiau pa vei kūs � lo so � nio su vo ki mo mo men tai. Gre ta jo – ne ma žiau pui kūs due tų sce-nų par tne riai: Ma riaus Rep šio bu du lis � lo so fas Van da las, neį ti ki mas trans for ma ci jas pa ti-rian tis Mar ty no Ne dzins ko Edis ir ne pre ten zin gas, bet tiks lus Ta do Gryn ba ba jus Azi mas. Iš vi so „Iš va ry me“ pa si ro do ke lios de šim tys įvai riau sių per so na žų: nuo lie tu viš kų jų bu du lių, len kų be na mių, lie tu viš ko jo kai mo obuo lių iki bri tų po li ci nin kų, Stan ley Kub ric ko „Pri su ka-mo apel si no“ he ro jų ir Fred die Mer cu ry, nuo gra žuo lių da mu čių iki kek šių ir anar chis čių. Ta čiau ten ka pri pa žin ti, jog šis spek tak lis tik pa tvir ti na tei gi nį, kad lie tu vių teat ras – pir-miau sia, vy rų teat ras. Jau no sios ak to rės Mo ni ka Vai čiu ly tė, El zė Gu da vi čiū tė ir To ma Vaš-ke vi čiū tė kaip įma ny da mos ku ria spal vin gus per so na žus, ta čiau bend ros dra ma tur gi nės li-ni jos jos jau iš anks to pa smerk tos tap ti nu si val kio ju sio mis iš da vi kė mis.

„Iš va ry mas“ kal ba ne apie pro tų nu te kė ji mą į Va ka rus, o apie tuos, ku rie ne ra dę bū do bū-ti čia pa si ren ka bū dą ne bū ti ten, apie iden ti te to kri zę, ku rią pri me ta ne ki ti, o pa ts pa si ren ki. Žais min ga me sce ni nia me šur mu ly je neap siei na ma ir be trik dan čių kont ro ver siš kų sce nų, kaip kad šiuo lai ki nė Jus ti no Mar cin ke vi čiaus krei pi nio „Tė vy ne, tu ma no, tė vy ne...“ pa raf ra zė. Ta-čiau kad ir ko kia skau di, šian dien ji skam ba skaus min gai tiks liai, tad sor ry, ne ver mind.

14 //

© 370

370_021_2.indd 14 2012.01.03 17:58:46

Ra šė: Vla da Kal po kai tėNuot rau kos: teat rų ar chy vo

KI TOKS TEAT RAS VAI KAMSSAU SIO 17–22 D.ME NŲ SPAUS TU VĖ JE (Vil niu je, Šil ta dar žio g. 6)

TIEMS, KU RIE TU RI ŠĮ TĄ BEND RA SU VAI KAISJei jū sų at ža la (jau niau sias bro liu kas, se suo, pus se se rė ar pa lik tas pri žiū rė ti to li mes nis gi mi nai tis) jau daug-maž iš mo ko sė dė ti ir sek ti ju dan čius ob jek tus, va di na si, jam jau me tas į teat rą. Ži no ma, toks kū di kė lių ir vi sų ki tų ikis tu den ti nio am žiaus žiū ro vų ėji mas į spek tak lius tu ri pai sy ti tam tik rų tai syk lių, kad ne si kan kin tų nei pa-ts pra de dan tis teat ra las, nei ap lin ki niai, nei ak to riai sce no je. Pa do rūs teat rai, ku riems rū pi vi sos mi nė tos gru-pės, nu ro do, ko kio am žiaus žiū ro vui tin ka mas jų spek tak lis. To kius Me nų spaus tu vė ir su rin ko į jau ant rą kar tą vyks tan tį fes ti va lį „Ki toks teat ras vai kams“. Tai va, apie tai, ko dėl jis ki toks, jau pra dė jo me. Dar KI TOKS bent jau tuo, kad ger bia sa vo žiū ro vus. Dar pa gar ba iš reiš kia ma nor ma lia, pa do ria kū ry ba be jo kių komp ro mi sų (at seit vai kai „su val gys“ vis ką, ypač liūd nai pa gar sė ju sį klai kios vai dy bos, lėkš to tu ri nio ir ke lių pi gių efek tų a la „Trys par šiu kai“ kok tei lį). KI TOKS jis ir dėl to, kad po spek tak lio ne ra gi na kuo sku biau šok ti į kom bi ne zo-nus ir ap leis ti pa tal pų. Kiek vie ną fes ti va lio die ną po ren gi nių vyks vai kams skir ti edu ka ci niai už siė mi mai įvai-rio mis te mo mis, juos ves pro fe sio na lūs ak to riai, šo kė jai ir t. t. KI TOKS šis fes ti va lis ir tuo po žiū riu, kad ja me bus ro do mi įvai rių žan rų spek tak liai: dra mos, mu zi ki niai vai di ni mai, lė lių, ob jek tų, vaiz do pro jek ci jų, šiuo lai-ki nio šo kio, be to, pir mas lie tu vių žong li ra vi mo spek tak lis ir vi siš ka nau jo vė – ko mik sų spek tak lis.

TIEMS, KU RIE SU VAI KAIS VI SIŠ KAI NIE KO BEND RA NE TU RI(Bet su tik tų su jais su si tik ti žiū ro vų sa lė je). Teat ras vai kams, ypač tas, ku ris tu ri me ni nių am bi ci jų, anaip tol nė-ra vai kiš kas. Bent ke le tas fes ti va lio pro gra mos spek tak lių (pa vyz džiui, Keis tuo lių teat ro „My ko las žve jas“, šo-kio spek tak lis „Be bai mis“ (šo kio teat ras „Dan se ma“), ita lų tru pės „Scar lat ti ne Teat ro“ ko mik sų spek tak lis „Ma-no Li be ra“, „Sta lo teat ro“ „Ma no mies tas“ ir „Vė jų mo tė“, šiuo lai ki nio cir ko spek tak lis „Ste buk lin gas me dis“) su do mins net tuos, ku riuos ka dai se su trau ma vo jau mi nė ti par šiu kai ar ko kia ne lem ta Rau don ke pu rė... Vi sa fes ti va lio pro gra ma: me nus paus tu ve.lt

SA LA MAND ROS SAP NAS. PA VEIKS LASSAU SIO 13 D.ME NŲ SPAUS TU VĖ JE (Vil niu je, Šil ta dar žio g. 6)

Šiuo lai ki niam šo kiui tar nau jan ti (tik rą ja ta žo-džio pra sme) Lo ra Juod kai tė pa sta ruo ju me-tu yra la bai re tas paukš tis Lie tu vo je. Jei ji ne-šo ka ko kia me nors tarp tau ti nia me fes ti va ly je Pran cū zi jo je, Olan di jo je ar kur nors dar to-liau, tai bent jau ti ria šo kio pri gim tį Tur ki jo-je ar ba dir ba su sa vo stu den tais Klai pė do je (taip, tai ar čiau nei Stam bu las, bet jau kaip pa žiū rė si). Jos su dar vie nu šven tuo ju teat ro be pro čiu Va len ti nu Ma sals kiu prieš ke le tą me-tų su kur tas spek tak lis „Sa la mand ros sap nas. Pa veiks las“ ap va žia vo dau gy bę fes ti va lių ir pel nė ne men ką skai čių ap do va no ji mų (bent du Auk si nius sce nos kry žius). O ma tė me jį Vil niu je tik rai la bai se niai. Atei ki te pa žiū rė ti į re tą paukš tį (tiks liau – am � bi ją) – sce ni nį ju-de sio pa sa ko ji mą apie mi ti nio gy vū no trans-for ma ci jas.

370_021_2.indd 15 2012.01.03 17:59:44

>> IŠKLOTINĖ

KINAS

PARODOS „SA MUE LIS BA KAS. GYVENIMO STOTYS“IKI KO VO 30 D.Vil niaus Gao no žy dų mu zie jus, (Nau gar du ko g. 10/2)

Lie tu vių kil mės žy dų ta py to jas Sa mue lis Ba kas sa vo pir mą ją pa ro dą su ren gė bū da mas vos de vy ne rių Vil-niaus ge te. „Kai man bu vo vie nuo li ka, pa li kau Vil nių, jau so vie ti nį mies tą, ir iš si ve žiau gau sy bę įspū džių bei ne nu mal do mą pra ra di mo jaus mą. Vi sa tai vei kė ir ma no kū ry bą. Jo je kal bu apie su griau tą pa sau lį ir sten giuo si pa vaiz duo ti am ži nas, ta čiau bergž džias pa stan gas at sta ty ti jį to kį, koks bu vo anks čiau. Iš tie-sų ma nau, kad ban dau at spin dė ti vi di nę žmo gaus bū se ną“, – yra sa kęs S.Ba kas. Kaip bū din ga pa sau-lio me ni nin kams, S.Ba kas mo kė si ir kū rė dau ge ly je me no cent rų – Ro mo je, Pa ry žiu je, Niu jor ke ir ki tur. Sim bo lių ku pi ni, tra ge di jos per smelk ti S.Ba ko kū ri niai nag ri nė ja kan čios te mas. Pa ro do je eks po nuo ja mi ne tik pa veiks lai iš ar chy vų, bet ir nie ka da Lie tu vo je ne-ma ty ti dar bai iš Jung ti nių Vals ti jų.

Ra šė: Do vy das Kiau lei kisNuot rau kos: or ga ni za to rių ar chy vo

Ra šė: Šiaudinė KaliausėNuot rau kos: or ga ni za to rių ar chy vo

„RE MIX 2011“IKI SAU SIO 14 D.Ga le ri ja „Ar ka“, (Vilnius, Auš ros Var tų g. 7)

Po pu lia rio jo je mu zi ko je ypač pa pli tu sią ten den ci ją per da ry ti se nas dai nas pa ban dy ta per kel ti į vi zua li nio me no kū ri nius. Ga le ri jo je „Ar ka“ vyks tan ti pa ro da at spin di po pu lia rų šių die nų bruo žą – var to to jiš ku mą, kai į nie ką neį si gi li na ma, o tik pa vir šu ti niš kai ap žvel gia ma. Pa ro dos te ma – vi zua lio-sios ir mu zi ki nės kul tū ros jung tys, sim bio zė, at si kar to ji mo, in terp re ta vi mo, ko pi ja vi mo, rep li kos, ci ta tos pro ble mos. „Ar ko je“ įvai rių kar tų ir skir tin gų me ni nių iš raiš kos for mų at sto vai dis ku tuo ja apie vaiz dą ir me ną, ban do pri vers ti pa ro dos lan ky to jus stab te lė ti, pri kaus ty ti jų dė me sį il ges niam lai kui.

Sau sį, prieš pra si de dant pran cū zų ki no fes ti va liui „Žie mos ek ra-nai“, sa vo tiš ku ap ši li mu taps do ku men ti nis � l mas apie ge nia lų-jį Yves‘ą Saint Lau rent‘ą „Yves Saint Lau rent. Bep ro tiš ka mei lė“ („L‘Amour Fou“, 2010 m.).

Šis � l mas kruopš čiai ir su bti liai at sklei džia ne tik prieš ta rin go vie no žy miau sių XX a. ma dos kū rė jų Y.Saint Lau rent‘o pa veiks-lą, bet ir pa si žy mi to mis ypa ty bė mis, ku rios daž nai pri ski ria mos pran cū ziš ka jai kul tū rai, – ypa tin ga ele gan ci ja, ra � nuo tu mu, iš-skir ti ne es te ti ka ir vi zua lu mu.

„Apie ma dą nie ko nenusima nau, man rū pi žmo nės. Man tai – � l mas apie mei lę“, – taip sa vo � l mą pri sta to Pran cū zi jo je gi męs vi deo me ni nin kas Pier re‘as Tho ret to nas. Su kur ti � l mą re ži sie rių pa-ska ti no po kal biai ir su si ti ki mai su Pier re‘u Bergé.

Tur būt nie kas taip ge rai ir įvai ria pu siš kai ne pa ži no jo ge nia lio-jo Y.Saint Lau rent’o kaip P.Bergé. Šis bu vo jo gy ve ni mo ir vers lo par tne ris, o jų ry šys tru ko net pu sę am žiaus. Tad iš pri si mi ni mų ir

su bti lių de ta lių, bend rai su rink tos iš skir ti nių me-no dir bi nių ko lek ci jos jis ku ria nuo sek lų, įdo mų ir jaut rų di zai ne rio po rtre tą.

Pa lai ko mas P.Bergé di zai ne ris iš gar sė jo kaip pir ma sis ma dos kū rė jas, ku ris ap ren gė mo te ris smo kin gais, pir ma sis, ku ris de monst ruo ti ko lek ci-jų ant po diu mo pa kvie tė juo dao des ma ne ke nes, pir ma sis, ku ris pa veiks lus pa ver tė dra bu žiais.

Daug apie di zai ne rį pa sa ko P.Bergé pa sta-ba, esą jis lai min gas jau tė si vos po rą kar tų per me tus, ir tai trum pai, kai jo ko lek ci jos pri-sta ty mus pa ly dė da vo aud rin gi ap lo dis men tai. Y.Saint Lau rent‘as dir bo kaip ap sės tas, ta čiau su ne ma žes niu įkarš čiu links mi no si ir le gen di-nė je ko kai no bei pra ban gos oa zė je – klu be „Stu dio 54“.

„YVES SAINT LAU RENT. BEP RO TIŠ KA MEI LĖ“NUO SAU SIO 6 D.Ki no teat re „Skal vi ja“ (Vil nius, A.Goš tau to g. 2 / 15)

16 //

© 370

370_021_2.indd 16 2012.01.03 20:12:27

ŽIE MOS EK RA NAISAU SIO 20–VASARIO 5 D.Vil niu je – ki no teat ruo se „Skal vi ja“ (A.Goš tau to g. 2 / 15) ir „Pa sa ka“ (Šv. Ig no to g. 4 / 3), taip pat – Kau ne, Klai pė do je, Šiau liuo se, Pa ne vė žy je ir Aly tu je

Pran cū zų ki no fes ti va lis „Žie mos ek ra nai“ šie met sep tin tą kar tą grįž ta su se nom tra­di ci jom ir ku ria nau jas. Prog ra mo je de šimt dar ne ma ty tų pran cū ziš kų fil mų, dvi ret­ros pek ty vos iš kla si kos ar chy vų, skir tos pran cū zų ko mi kams Jac que sui Ta ti ir Pier re‘ui Étai xui. Ek ra nuo se žyb te lės ir trum po met ro fil mu kai, jie pri mins se nus ge rus lai kus, kai „Lie tu vos“ ki no teat re vyk da vo pran cū zų trum pa met ra žių fil mų nak tys. Spe cia lus ki no sean sas bus skir tas ne se niai mus pa li ku siai ak to rei Ka te ri nai Go lu be vai. Ją iš­vy si me Clai re De nis fil me „Aš ne no riu mie go“. Jung da mi se na ir nau ja, „Žie mos ek­ra nai“ kvies pa si klau sy ti 16 mm pro jek to riaus traš ke sio ir pa glos ty ti aki mis juos tos grū do vir pe sių – su si pa žin si me su eks pe ri men ti niais fil mais, su kur tais Pa ry žiu je įsi kū­ru sio je ki no la bo ra to ri jo je „L‘Abo mi nab le“.

Pag rin di nė šių me tų pro gra ma „Di džio sios ir ma žo sios iliu zi jos“ – apie karšt li giš ką iliu zi jų vai ky mą si, apie di des nes ir ma žes nes vil tis, sva jo nių puo se lė ji mą ir ti kė ji mą ste buk lais. Fil mai to kie net ne rea lis tiš kai na tū ra lūs ir gy ve ni miš ki, kad kar tais pri me­na iš gal vo tas is to ri jas ar ba bai sias pran cū ziš kas pa sa kas. Jau nos nėš čios mer gi nos, jos sto ru lės ma mos, jos vai ki no ir se nu ko kai my no ke liai su si lies į vie ną tra giš ką pa­bai gą fil me „Karš čio ban ga“. Jau ki „Or li“ mo zai ka pri mins mus pa čius oro uos tuo­se lū ku riuo jan čius ne ti kė to su si ti ki mo ar žvilgs nio. Ge rai pa žįs ta mas re ži sie rius Bru­no Du mont‘as grįž ta su nau ja juos ta „Be šė to no“, ku rią žiū rint ga li ma tik spė lio ti, ką sle pia keis tuo lis, klai džio jan tis La Man šo pa kran tė mis. Dra mo je „Išauš ir mū sų die­na“ šė to niš ka sis Vin cent‘as Cas se lis ly dės su tri ku sį jau nuo lį į rau donp lau kių ro jų – Ai ri ją. Ma ža sis Si ri lis ir gi ieš kos vie tos ir ši lu mos šia me at šiau ria me pa sau ly je bro lių Dar den ne‘ų juos to je „Ber niu kas su dvi ra čiu“. Kul ti nis pran cū zų dai ni nin kas Ka te ri ne fil me „Aš esu nie kie no že mė“ ne ty čia grį žęs į tė vų na mus nie kaip ne be ga lės iš ten iš trūk ti. Ani ma ci nė je juos to je „Ra bi no ka ti nas“ en tu zias tin gi vei kė jai ke liaus į Je ru­za lę, kur gy ve na tik juo dao džiai. Juo do sios ko me di jos meist ras Sa mue lis Ben chet ri­tas pa kvies pa si sve čiuo ti pi ce ri jo je „Pas Dži no“, ku rio je fil mas pa bėgs nuo sce na ri­jaus ir pra dės gy ven ti sa vo nuo žiū ra. Juos to je „Pri si mi ni mai iš vieš na mio“ mer gi nos už par duo tą kū ną sva jos nu si pirk ti sva jo nes. Šie met Pran cū zi jai „Os ka rų“ ce re mo­ni jo je at sto vau jan čio je dra mo je „Ka ras pa skelb tas“ tė vai stos į ko vą su ne nu ga li ma sa vo sū naus li ga. Ar ga li mei lė nu vers ti kal nus? Ar iliu zi jos – tik mui lo bur bu lai? O jei jos vis dėl to ne sub liūkš tų...

„MO DER NI zA CI JA. 7–8 DE ŠIMT ME čIO BAL TI JOS ŠA LIų ME NAS, DI zAI NAS IR AR ChI TEK Tū RA“IKI VA SA RIO 12 D.Na cio na li nė dai lės ga le ri ja (Vil nius, Kons ti tu ci jos pr. 22)

Pas ta ruo ju me tu pa sau ly je jau čia mas su si do mė ji mas so vie tų me nu ir di zai nu. Štai Lon do ne dar vyks ta pa­ro da apie 1915–1935 m. ar chi tek tū rą Ru si jo je, o Ro mo je praė ju sį ru de nį vy ko net dvi pa ro dos, skir­tos XX a. Ru si jos ir so vie tų me nui, konk re čiai so cia lis ti niam rea liz mui ir di džiam gra fi kui Alek sand rui Rod­čen kai. O kur dar nuo lat šia te ma lei džia mos kny gos ir al bu mai (įve dus fra zę „so viet art“, ama zon.com iš me ta tūks tan čius to kių kny gų pa va di ni mų).

Lie tu vo je nuo bet ko, kas kve pė jo so vie tiz mu, il gai bė go me dėl su pran ta mų prie žas čių. Vis dėl to ir so viet­me čiu žmo nės gy ve no ir kū rė, o pa sta ruo ju me tu vi suo me nė vis la biau do mi si so viet me čio kū ry ba. Tai pa­tvir ti na Na cio na li nės dai lės ga le ri jo je gau siai lan ko ma pa ro da „Mo der ni za ci ja. 7–8 de šimt me čio Bal ti jos ša lių me nas, di zai nas ir ar chi tek tū ra“. čia ra si te ir nau jų jų mik ro ra jo nų sche mų, ir ra di jo apa ra tų, ir gei džia­miau sių ma dų. Juk Bal ti jos ša lys bu vo „Ar ti mie ji Va ka rai“.

Tei sus bu vo kul tū ros mi nist ras, ku ris per ati da ry mą sa kė, kad pa ro da su lauks įvai rių nuo mo nių. Tai pa tvir ti no ga le ri nin kų pa sa ko tos is to ri jos, kaip sun ku bu vo su rink ti eks po na tus – ne tik pri va tūs as me nys, bet ir kai ku­rios kul tū ros ins ti tu ci jos at si sa kė da ly tis me džia ga su pre teks tu „Agi tuo jat už so viet me tį!“. Vis dėl to jau nes nio­ji kar ta į eks po na tus žiū ri ne kaip į so viet me čio pa li ki mą, o kaip į ne to li mos praei ties me ną ir di zai ną. Juk tų lai kų sti lius ir ma dos da bar la bai po pu lia rūs – Vil niaus vin ta ži nės pil nos mo čiu čių dra bu žių ir vai kys tės re lik­tų, o Var šu vos „Ikeos“ teks ti lės sky riu je do mi nuo ja to kie pat raš tai, kaip ir pa ro do je eks po nuo ja mų au di nių.

SauSiS – muziejų mėnuoVisą sausį „Vilniaus diena“

skirs ypatingą dėmesį miesto muziejams, o su savaitgalio

numeriais bus galima nemokamai aplankyti šiuos

muziejus ir galerijas:

sausio 7 ir 8 d. Nacionalinę dailės galeriją

(Konstitucijos pr. 22);sausio 14 ir 15 d.

Šiuolaikinį meno centrą (Vokiečių g. 2);

sausio 21 ir 22 d. Taikomosios dailės muziejų

(Arsenalo g. 3A);sausio 28 ir 29 d.

Vilniaus paveikslų galeriją (Didžioji g. 4).

Nemokamas įėjimas

tik su to savaitgalio „Vilniaus dienos“ numeriu.

370_021_2.indd 17 2012.01.03 20:13:17

THE KINGSSAU SIO 20 D.Me nų fab ri ke „Lof tas“ (Vil niu je, Švit ri gai los g. 29)

Pa busk iš žie mos mie gų ir su vok tik-ro vę. Pa jusk karš čio lieps ną, o už si-lieps no jęs dek, nes jau sau sio 20 d. me nų fab ri ką „Lof tas“ už lies be pro ty-bių be pro ty bė.

Ši kar tą ka ra liai pri vers iš girs ti, kaip traš ka ta vo kau lai – net ir la-biau siai su stin gę šo ki nės. „The Kings“ nak ties pro gra mo je: Se rial Kil laz (Di-džio ji Bri ta ni ja), Rag ga muf � n Whi te-man (Bel gi ja), Kam bo Don (Bel gi ja), Ja mie Irie (Di džio ji Bri ta ni ja), Ba bi lan (Lie tu va) ir kt.

>> IŠKLOTINĖ

Ra šė: Šiau di nė Ka liau sėNuot rau kos: or ga ni za to rių ar chy vo

Ši gru pė uni ka li tuo, kad jos mu zi ka pa tin ka tiek ga na iš pru su siems me-lo ma nams, tiek me ta lis tams, tiek neo na ciams, tiek vi siš kiems kai mo bu-du liams. Tie sa, šie tur būt neį per ka nei ori gi na lių kom pak ti nių plokš te lių, nei bi lie tų į kon cer tus. O bent kar tą pa ma ty ti šią gru pę, jei ne ser ga te pi-ro fo bi ja (ug nies bai mė), la bai re ko men duo ja me. Ta čiau nu si tei ki te bū ti šo ki ruo ti – ką jau ką, o šou da ry ti ši tie vo kie čiai tik rai mo ka. Sa vo pa-si ro dy muo se jie pa nau do ja vi sus įma no mus ug nies triu kus, to dėl or ga ni-za to riai jų kon cer tų vi sa da lau kia su šio kia to kia bai me.

Tie sa, Lie tu vo je jie kon cer ta vo jau du kar tus ir dar nė kar to are nos ne-pa de gė. Ti kė ki mės, kad ir nau jo ji „Žal gi rio“ are na po „Ramms tein“ vieš-na gės liks svei ka.

Lie tu vo je „Ramms tein“ pri sta tys praė ju siais me tais iš leis tą dai nų rink ti-nę „Ma de ir Ger ma ny 1995–2011“, iš leis tą tri mis skir tin go mis ver si jo-mis. Di džiau siems ger bė jams, ko ge ro, pa trauk liau sia „su per de lu xe edi-tion“, ku rią su da ro dvi kom pak ti nės plokš te lės ir 3 DVD.

Kon cer te iš gir si te Vo kie ti jo je „pa ga min tus“, ta čiau vi sa me pa sau ly je „Ramms tein“ iš gar si nu sius hi tus – „Du Hast“, „Du Riechst So Gut“, „Mut-ter“, „Ame ri ca“ ir dau gy bę ki tų.

RAMMS TEINVA SA RIO 6 D.„Žal gi rio“ are na (Kau ne, Ka ra liaus Min dau go pr. 50)

TAR JA TU RU NENSAU SIO 17 d.„Fo rum Pa la ce“ (Vil niu je, Kons ti tu ci jos pr. 26)

Jos bal so dia pa zo nas api ma tris ok ta vas, kaip ir mū sų ope ros žvaigž dės Vio le tos Ur ma nos. Ta čiau ro ko mu zi kos pa sau lis bū tų daug pra ra dęs, jei ši suo mė būtų dai navusi ope ros teat re. Nors Si be li jaus mu zi kos aka de mi ją (ten mo kė si ir ki tos gar sios suo-mių gru pės „Apo ca lyp ti ca“ na riai) bai gu si Tar ja tai ga lė tų da ry-ti kuo pui kiau siai. Ga li te tuo įsi ti kin ti you tu be.com per žiū rė ję iš-trau ką iš „Night wish“ (šio je sim fo ni nio ro ko gru pė je ji dai na vo iki 2005-ųjų, vė liau pra dė jo so li nę kar je rą) kon cer to, kur ji su vo ka-lis tu Mar co Hie ta la dai nuo ja due tą iš And rew Lloy do Web be rio „Ope ros fan to mo“ ir su ke lia sa lė je tik rą eu fo ri ją.

Lie tu vo je gal būt šio kū ri nio neiš gir si me, ta čiau pa klau sy ti tik-rai bus ko. Or ga ni za to rių tei gi mu, nau jau sią sa vo dar bą „What Lies Be neath“ sausio–kovo mė ne siais įvai rio se Eu ro pos ša ly se pri-sta tan ti dai ni nin kė į re per tua rą įtrau kė ir anks tes nių al bu mų kū-ri nius, taip pat ke le tą dai nų iš „Night wish“ lai kų. Gal būt iš gir si-me ir ko ve rių – Tar ja yra per dai na vu si Ali ce Coo pe rio „Poi son“, „Nir va nos“ „Smells Li ke Theen Spi rit“.

Sup ran ta ma, į Vil nių ji at vyks ta ne vie na, o ly di ma ne ma žos mu zi kan tų gru pės, tarp ku rių ir bu vęs „Apo ca lyp ti cos“ vio lon če li-nin kas Ma xas Lil ja ir su daug gar sių at li kė jų gro jęs ekst ra va gan-tiš kas būg ni nin kas Mike’as Ter ra na.

GAT VĖS LY GA FEST: SU PERS CISAU SIO 14 D.Me nų fab ri ke „Lof tas“ (Vil niu je, Švit ri gai los g. 29)

Iš sa mi ra di jo lai da apie hip ho pą „Gat vės ly ga“ 2011 m. at šven tė vie nuo-lik tą jį gim ta die nį. Tais pa čiais me tais jos ren gė jai su gal vo jo, kad jau yra su bren dę kur ti ne tik tęs ti nę lai dą, bet ir gy vos mu zi kos ren gi nius. Taip at si-ra do „Gat vės ly ga Fest“ (GLF) idė ja, ku ri iš si pil dys jau 2012 m.

GLF – tai ko ky biš kų, tu ri nin gų ir pa siu tu sių hip ho po ren gi nių se ri ja. 1-ojo GLF sve čiai – „Su pers ci“ iš Šve di jos. Ren gi nį ves Sva ras („G&G Sin di ka-tas“). Taip pat pa si ro dys Pus haz, DJ Ma ma nia, break dan ce šo kė jai ir ki-ti. „Su pers ci“ – šve dų hip ho po gru pė, Vil niu je ji pri sta tys sa vo nau ją al bu-mą „Ti me li nes“. Jų mu zi ka – šiau rie tiš ka me lan cho li ja, de ri na ma su gi liais teks tais, džia zu ir sou lu, izo liuo ta nuo di de lių mies tų ten den ci jų ir triukš mo – už si dir bo ger bė jų pa gar bą. Prieš ket ve rius me tus jie žen gė pir mus žings-nius iš po grin džio tarp tau ti nio pri pa ži ni mo link.Dau giau www.me nu fab ri kas.lt

KONCERTAI

VERSLO KLASĖS VYRIŠKI DRABUŽIAI IR AVALYNĖ

Vilniuje: PPC OZAS, PC PANORAMA, PPC AKROPOLIS, PC EUROPAWWW.CARDIN.LT

VERSLO KLASĖS VYRIŠKI DRABUŽIAI IR AVALYNĖ

18 //

© 370

370_021_2.indd 18 2012.01.03 19:49:46

VERSLO KLASĖS VYRIŠKI DRABUŽIAI IR AVALYNĖ

Vilniuje: PPC OZAS, PC PANORAMA, PPC AKROPOLIS, PC EUROPAWWW.CARDIN.LT

VERSLO KLASĖS VYRIŠKI DRABUŽIAI IR AVALYNĖ

370_021_2.indd 19 2012.01.03 17:02:06

Mo ky tis nie ka da ne vė lu

Jau tik riau siai iš mo ko te vel ti, megz ti, už sii ma te de­ku pa žu, ta po te ant šil ko, lie ja te ak va re le. Ir jei ne­

ty čia jūs vis dar jau čia te, kad tu ri te per daug lais vo lai ko (ar ba neat ras tų ta len tų), il gais žie mos va ka rais už si ra šy ki te į bū re lį. Mo ky ki tės kal bų – ro man tiš ko­sios pran cū zų, griež to sios vo kie čių ar ba eg zo tiš kų jų ki nų, ja po nų. Mo kan tiems kal bą, bet vis ne ran dan­tiems pro gos ja pa bend rau ti siū lo mi šne ka mo sios kal bos pra kti niai kur sai, per ku riuos ne for ma lio je ap­lin ko je bend rau ja ma su už sie nie čiu. Taip pat siū lo mi ap si kei ti mo kur sai, kai jūs už sie nie tį mo ky si te kal bė ti lie tu viš kai, o jis jus – ku ria nors už sie nio kal ba.

Jei vis dar prie kaiš tau ja te tė vams, kad ne lei do jū­sų į mu zi kos mo kyk lą, ieš ko ki te kur sų, ku riuo se iš­mok si te gro ti pia ni nu, gi ta ra, o gal net ir skra ba lais. Jei gu ne tu ri te klau sos, or ga ni zuo ja mos fo tog ra fi jos, vai dy bos pa mo kos.

Pu sė Lie tu vos dai nuo ja, o ki ta pu sė šo ka. Šiais lai kais ga li ma mo ky tis įvai raus žan ro šo kių – gat­vės, hip ho po, lin di ho po, liau dies. Jei gu no ri te ap­si lan ky ti Vie nos pokylyje, lan ky ki te kla si ki nių šo kių pa mo kas. O jei vi sa da sva jo jo te apie puan tus, ga­li te drą siai už si ra šy ti į ba le to pa mo kas – nu steb si te pa ma tę, kiek neiš si pil džiu sių sva jo nių sa vi nin kų su­si ren ka vie no je vie to je.

Or ga ni zuo ja mos plau ki mo, šuo lių į van de nį pa­mo kos suau gu sie siems. Ne pa ža da me, kad pa si ruo­ši te olim pia dai, bet tik rai spė si te iš mok ti plauk ti dar iki va sa ros.

>> ŪSAIRa šė: Ag nė Tus ke vi čiū tėNuot rau kos: re dak ci jos ar chy vo ir „Shut ters tock“

IR žIe Mą gA LI MA gy VeN TI!

Pro to bokš taMs

Pro tų mū šiai, in te lek to ar pro tų ko vos (kaip pa va din si, taip ne pa ga din si) da bar vyks ta kas ant ra me sos­ti nės ba re ir ko ne kas dien.Į pro tų mū šio ko man das bu ria si bend ra moks liai, bend ra dar biai, laip ti nės kai my nai. Iš ba rų ir pa bų

ko vos per si kė lė į ki no teat rus, kny gy nus, ra di ją ir te le vi zi ją (po pu lia ru mo vir šū nė). Jei klau si mus gliau do­te kaip rie šu tu kus, ga li te pa tys gal vo ti te mas ir siū ly ti sa vo klau si my ną. ge ra nau jie na bi čiu liams iš už­sie nio – pro tmū šiai jau vyks ta ir už sie nio kal bo mis.

Jei no ri te rim tai pa ko vo ti dėl pir mų vie tų, de rė tų prieš tai pa si tre ni ruo ti (sun ku pra ty bo se – leng va mū­šy je) ir su reng ti ap ši li mą drau gų bū ry je. Ke le tas tu rų, žaibo tur ny ras ir pa ma ty si te, ku riuos bi čiu lius pri­imt į ko man dą, o ku riuos pa lik ti ant le do. Op ti ma li ko man dos su dė tis: fi zi kas, ma te ma ti kas, che mi kas, is to ri kas... Jei tarp sa vų to kių ne tu ri te, sam dy ki te le gio nie rius – ka re vi sos prie mo nės pa tei si na mos.

O jei tie siog no ri te ge rai pra leis ti lai ką, su ži no ti ką nors nau ja ar su kuo nors pa si gin čy ti (klau si mai vi sa da ne taip su for mu luo ti, bet „Quiz mas ter is al ways right“), pro tų ko vos – pui kus va ka ro pla nas.

Jei esa te ko kios nors vie nos sri ties fa na ti kas (pa vyz džiui – ki no, ma dos), or ga ni zuo ja mos ir spe cia li­zuo tos ko vos. Man, pa vyz džiui, ne blo gai se kė si at sa ki nė ti į klau si mus apie Ho li vu do ki ną. Sklin da gan­dai, kad bus or ga ni zuo ja mos teat ro ži no vų ko vos. gal būt kur nors po grin dy je vyks ta sun kio jo me ta lo ar bai ke rių te mi niai pro tų mū šiai, tik ieš ko ki te ir at ra si te tai, kas jums tin ka ir pa tin ka.

Pa bu dę Nau jų jų me tų ry tą su pra to te, kad jū sų te le vi zo rius ne be ro do. Sus kai čia vo te, kiek lai ko praė ju sį mė ne sį pra lei do te ei lė se ir spūs ty se. Pri si mi nė te, kiek įtam pos pa ty rė te rink da mi, pa­kuo da mi, vy nio da mi do va nas, o pa skui jo mis keis da mie si. .Su si mąs tė te, kiek karš to vy no, man da ri nų su var to jo te ir kiek man da gių žo džių tu rė jo te iš klau­sy ti ir pa sa ky ti. Sun kus mė nuo... Nu si pel nė te gy ven ti ra miau, ta čiau tik rai ne nuo bo džiau!

..

...................................................

.............

...............

.

..................

...

.

...

..........

20 //

© 370

370_021_2.indd 20 2012.01.03 19:59:38

Ir žIe mą ga lI ma gy ven tI!

Kny gų grau ži Kams

mėgs ta te skai ty ti kny gas (taip, tai toks se nas žmo ni jos iš ra di­mas, su tik rais pus la piais, kar tais bū na kie tais vir še liais ir

ne vi sa da – su pa veiks liu kais), no ri te pa si da ly ti sa vo įžval go mis ar ba re ko men duo ti mėgs ta mą au to rių (ga li bū ti, kad pa žįs ta mas di zai ne ris iš lei do poe zi jos rin ki nį) – jun ki tės į kny gų klu bą.

apie kny gų klu bą pir miau sia per skai čiau vie na me tink la raš ty­je. tie sa, ten bu vo pa sa ko ja ma apie ar ti ma ja me už sie ny je (t. y. lon do ne) vyks tan čius va ka rė lius, ku riuo se su pin ta alaus ran­ko je karš tai dis ku tuo ja ma apie per skai ty tą kny gą, da li ja ma si įspū džiais ir įžval go mis. vil niu je šios lais va lai kio for mos dar tik pra de da po pu lia rė ti. tad jei jū sų mėgs ta mo je vy ni nė je prie gre­ti mo sta liu ko rink sis kny go mis ne ši ni klien tai, ne su kio ki te pirš to prie smil ki nio, o drą siai jun ki tės.

Kny gų klu bas – pui ki dis cip li na tiems, ku rie ne pa bai gę vie nos kny gos čium pa ki tą. tai ir švie tė jiš ka veik la tiems, ku rie neiš si ren­ka iš gau sy bės siū ly mų kny gy nuo se ar ba nė ra at ra dę mėgs ta­mo au to riaus. tai ir pui kus, in te lek tua lus at si pa lai da vi mo bū das – nau jos pa žin tys ir bend ra min čių kom pa ni ja, ku rio je da li ja ma­si min ti mis apie kny gas. tai kur kas ge riau už su rū gu sią bib lio­te ki nin kę (ne su rū gu sių la bai at si pra šau).

Pra de dan tie siems (ga li už truk ti, kol pe rei si te prie rim tų vei ka lų ana li zės ir in terp re ta ci jos) ga li me pa siū ly ti al ter na ty vą – lie tu viš­ko jo „Peop le“ klu bą. tik kar tą per sa vai tę, grei tai skai to si ir vis tiek vi si tą žur na lą ap ta ri nė ja.

P.S. Ko iš mok si, ant pe čių ne ne šio si.

Ku li na ri niai šou

Or kai tė – tai ne dar vie na spin te lė jū sų na muo se. Jū rų šu ku­tės, šaf ra ni nis ri zo tas, pa pri kų pu ta, ąžuo lo dū mai – šiek

tiek fan ta zi jos, šiek tiek goog le ir vis kas tam pa įma no ma. Drau­gų kom pa ni jo je bū ti nai at si vers neat ras ti ku li na ri jos ar kon di te ri­jos ta len tai, tad už leis ki te jiems sa vo vir tu vę, pa ga ląs ki te pei lius ir pa to giai įsi tai sy ki te. Kiek vie ną sa vai tę ga li ma rink tis ki tą vir tu­vę (tiek tie sio gi ne, tiek per kel ti ne pra sme), eks pe ri men tuo ti ir vi są va ka rą skir ti ku riai nors kul tū rai pa žin ti – mais tas, gė ri mai, mu zi­ka. Jei iki šiol mo kė jo te tik su tep ti su muš ti nį, ste bė ki te ga mi nan­čius drau gus ir ši pa tir tis tik rai pra vers ieš kant ke lio į kie no nors šir dį. Už si ra šy ki te re cep tus – gal būt ka da nors iš lei si te ku li na ri jos kny gą. Jei bly nas pri svi lęs (ir ne pir mas), ne pa mirš ki te, kad svar­biau sia yra pa tei ki mas: sta lo de ko ra vi mas, ser vi ra vi mas, stal tie sės bal tu mas. Ir šio je vie to je pra šo me veng ti ita liš ko sti liaus – plas ti ki­nių lėkš čių, nes plau ti in dus ir gi ge ras bend ra vi mo bū das.

Jei kom pa ni jo je yra ve ge ta rų ar net ve ga nų, neig no ruo ki te jų, kvies ki te į sve čius. Šie žmo nės kaip nie kas ki tas pa si žy mi la kia fan ta zi ja, tad ir iš bro ko lio ga li pa ga min ti kot le tu ką (šios ži nios pra vers, kai šal dy tu vas bus tuš čias). Be to, tik jų dė ka su ži no si­te, kas yra bur no čiai (man jau te ko su ži no ti – iš jų ga li ma vir ti la bai svei ką ko šę).

Dar ke le tas min čių, kad va ka ras ne bū tų nuo bo dus1. Jei ra do te se ną pa te fo ną, pa jus ki te ma lo nu mą, klau sy da mi vi ni li nių plokš te lių (šo kio kvie čia mer gi nos). lie tu­viš ka kla si ka, kul ti nių gru pių al bu mai, se nos ge ros dai nos ir šla ge riai. Sen ti men ta lu, ta čiau la bai sma gu nu si kel­ti į pri si mi ni mus, ku riuos at ne ša se niai pa mirš tos me lo di jos. ma nau, kad su drau gais pri si min si te sma gių is to ri jų (ak, tos „jau nys tės“ dai nos).2. Iš dar bo par si neš ki te pro jek to rių. Jū sų na mai virs ki no teat ru, kai jau kiai įsi su pę į ple du ką pri gul si te ant so fu tės (ga li ma net čep sė ti). Per žiū rė ki te se nus ge rus fil mus, or ga ni zuo ki te siau bo fil mų nak tis ar ko me di jų va ka rus. Sma­gu, kai ga li ma per vie ną va ka rą pa ma ty ti tiek daug fil mų už spra gė sių kai ną.3. atė jus tik rai žie mai, ga li ma or ga ni zuo ti snie go skulp tū rų kon kur są „nu lip dyk drau gą“ (ne bū ti nai be sme ge nį) ar ro gių lenk ty nes – nuo kal no at si ve rian ti pa no ra ma, ter mo se ga ruo jan ti ar ba ta.Ša lin žie mos mie gus! Il gus žie mos va ka rus leis ki te jau kiai ir šil tai, o ba rų liū tų ta kais min ki te sa vait ga liais.

370_021_2.indd 21 2012.01.03 20:02:35

Lei dyk la „Ki tos kny gos“ vėl ban do pra plės ti Lie tu vos skai ty to jo aki ra tį ir su pa žin din ti jį su nau jais skai ty­mo bū dais. „Per se po lis“ – tai ko mik sas ar ba, kaip da bar įpras ta va din ti, gra fi nis ro ma­nas. Šios rūšies menas mū sų są mo nei vis dar sve ti mas ir dau ge liui sie ja si tik su „Par šiu ko Čiu ko nuo ty kiais“. O juk pie ši niu ir teks tu ga li ma pa pa sa ko ti pa­čias įdo miau sias, pui kiau sias ir sa vo su dė tin gu mu „Ka rui ir tai kai“ pri lygs tan­čias is to ri jas.

„Per se po lis“ taip pat skir tas pa čiam įvai riau siam skai ty to jui. Ja me pa sa ko­ja ma uni ver sa li žmo gaus bren di mo ir sa vo gy ve ni mo ke lio ieš ko ji mo is to ri ja. Au to biog ra fi niais fak tais pa rem tas M.Sat ra pi pa sa­ko ji mas pir mą kart pa si ro dė 2000­ai siais Pran cū zi­jo je.

Kny ga yra ga vu si „Coup de Coeur“ me tų gra fi nio ro ma no pri zą, yra iš vers ta į 23 kal bas. Pa gal šią kny gą 2007 m. pa sta ty tas ani ma ci nis fil mas.

Kny gos veiks mas vyks ta Ira ne – ša ly je, apie ku rią

Ru sų pro za il gą lai ką lie tu vių lei dė jams bu vo tar si bau­bas: nie kas ne per ka, o tie, kuriems įdo mu, juk dar ga li pa si skai ty ti ru siš kai. Ta čiau to kių ga lin čių spar čiai ma žė­ja, kaip ir nu tuo kian čių apie įdo mią bei gau sią di džio sios kai my nės li te ra tū rą.

Ši spra ga pa sta ruo ju me tu ima ma tai sy ti. M.Šiš ki no „Laiš kų kny ga“ iš vers ta ir iš leis ta itin ope ra ty viai. Vir še ly je ra šo ma, kad „Laiš kų kny­ga“ no mi nuo ta Ru si jos na­cio na li nei li te ra tū ros pre­mi jai „Di džio ji kny ga“, o lapk ri tį ši pre mi ja M.Šiš ki­nui ir bu vo įteik ta.

Švei ca ri jo je gy ve nan tis ra šy to jas yra sa kęs, kad šį ro ma ną su sap na vo, ir te rei kė jo tik vis ką už ra šy ti. Ši kny ga – įsi my lė jė lių Vo­lo dios ir Alek sand ros (Sa­šos) su si ra ši nė ji mas. Tai dvi pa ra le li nės gy ve ni mo is to ri jos, dvi dau giau nie­

dau ge lis mū sų su ži no tik iš te le vi zi jos ir su si da ro anaip­tol ne pa tį pa lan kiau sią įspū dį. Pag rin di nė kny gos he­ro jė Mar ži aug da ma ste bi ir sa vo ša ly je vyks tan čius

po ky čius. Aug ti jai te ko sun kiais lai kais: ji gi­mė ša cho Mo ham ma do Reza Pah la vi val dy­mo me tais, kai Ira nas są ly gi nai bu vo lai ko­mas va ka rie tiš ku, mo kė si pran cū zų li cė ju je, iš gy ve no 1979 m. is la mo re vo liu ci ją bei Ira­no ir Ira ko ka rą.

Vi si šie įvy kiai pa tei kia mi Mar ži ir jos šei­mos na rių aki mis. Vers da mas pus la pius tie­siog pa si ne ri į mar gos ir drau giš kos šei mos kas die ny bę, per ją pa žįs ti ir Ira no – pui kios ir itin tur tin gą kul tū rą bei is to ri ją tu rin čios ša­lies – gy ve ni mą. Vi są pa sa ko ji mą per smel kia

san tū rus, kar tais kan dus hu mo ras.Ki ta ir itin ak tua li šios kny gos te ma – emig ran to gy­

ve ni mas Eu ro po je. Po Ira no ir Ira ko ka ro Mar ži iš siun­čia ma mo ky tis į Vie ną. Čia ji pa ti ria, kad iš sva jo to ji lais vė, eu ro pie tiš kos ver ty bės ir tai kus gy ve ni mas taip pat ga li at neš ti skaus mo, o pri tap ti ir kar tu iš lik ti sa vi­mi nė ra leng va.

KNYGOS

Mar ja ne Sat ra piPER SE PO LISIŠ PRAN CŪ ZŲ KAL BOS VER TĖ RAI MON DA KRAU JA LIE NĖ. VIL NIUS, „KI TOS KNY GOS“, 2011 M.

Mi chai las Šiš ki nasLAIŠ KŲ KNY GAIŠ RU SŲ KAL BOS VER TĖ SI GI TAS PA RULS KIS. VIL NIUS, „VA GA“, 2011 M.

>> blizgėRa šė: Ta das Vid man tas (Ci ni ko Ro ber to tink la raš tis – ro ber to.blo gas.lt)Nuotraukos: asmeninio archyvoPiešinys: „Shutterstock“

Bai Siau Si pa da rai Že mė je

APIE hO MO fO BUS IR KI TUS dur niusVie na iš kvai lių at mai nų – ak ty vūs ho mo fo­bai. Jie sa ko / rė kia: „Mes gi na me tra di ci nę šei mą. Kaip man paaiš kin ti sa vo vai kams??? Jie li go niai, mes nor ma lūs.“ Ži no ma, yra ir dau giau rū šių idio tų: fa šis tai, ke do fi lai, kse­no fo bai ir t. t. Ro ber tas ži no, kad tai neį ma­no ma, ta čiau sva jo ti juk galima… Jis no rė­tų, kad jo vai kai aug tų pa sau ly je be idio tų, ku rie, skir tin gai nei bai sie ji ho mo sek sua lai, dau gi na si na tū ra liu bū du ir spar čiai. Dur na mer ga ko kiam nors pri si gė ri me su si pa žįs ta su dur nium, su si tuo kia gra žio se, tra di ci nė se ves tu vė se, ku rio se vi si ge ria de vy nias die nas (ar ba tam pa kla si ki niais sugyventiniais…) ir su si lau kia dvie jų ar dau giau to kių pat ma žų dur ne lių, ku rių nei auk lė ja, nei ko nors ge­

Šis įra šas bus ne apie ma žu mas, o apie dau gu mą. Apie dar bai ses­nį reiš ki nį nei žy dai, gė jai ir kai ria ran kiai kar tu su dė jus! Uuu, jau bai­su da ro si! Tik ne pul kit da bar ra šyt to kių ko men ta rų: „Ką vėl tu ri prieš kai ria ran kius?!“ Iro ni ja čia bu vo, hu mo ras toks. Nors sa ko, kad kai­ria ran kiai ne sup ran ta ironijos… Cha, ir vėl po kštas! Taip pat šis straips nis ga li jus įžeis ti ir pa pik tin ti. Bet tik tuo at ve ju, jei esa te kvai­lys. O jei sa vęs kvai lu ne lai kot, pra šom skai ty ti to liau. Tik pa skui ne­rė kit, kad neįs pė jau…...............................................

......................

.

.

...

.

ro mo ko. Ir bu kap ro čių vai kai užau gę da ro tą pa tį – pyks ta ant to, ko ne sup­ran ta, sa ko, kad ra šy ti ant sie nų krei­vom rai dėm ae ro zo li niais da žais yra ge rai, kad pa sau lį val do gė jai, ti ki, kad mo te ris at si ra do iš vy ro šon kau­lio, kad tuoj bus pa sau lio pa bai ga, aky lai se ka ir ne pra lei džia pro gos pa ko men tuo ti kiek vie no Ke džio is­to ri jos tru pi nio. Be abe jo, pa si tai ko išim čių – pro tin giems žmo nėms gims­ta dur nius, ar ba dur niams – pro tin gas vai kas. Tik tu rė kit ome ny, kad Ro ber­tas čia kal ba ne apie psi chi nes li gas, o apie tie siog pik ty biš kus be pro čius.

Sa ko ma, „nea be jo ja tik kvai liai“. Ro­ber tas paaiš ki na – kvai las žmo gus yra

22 //

© 370

370_021_2.indd 22 2012.01.03 20:18:51

Ame ri kie čių ra šy to jas B.Bry so nas ne tik ži no be veik vis ką, bet ir su­ge ba tai pa pa sa ko ti šmaikš čiai, juo kin gai ir ne nuo bo džiai. Jis – vie nas iš tos re tos žmo nių pa der­mės, ku riuos bū tų ga li ma va din ti en cik lo pe dis tais. Šiais in ter ne ti nio raš tin gu mo ir pa vir šu ti niš kos vi sa­ži nys tės lai kais, kai vi sa įma no­ma in for ma ci ja leng vai pa sie kia­ma ir nuo lat su ka si ap link gal vą it įky rių uo dų de be sis, žmo nės, su­ge ban tys ją at rink ti ir įdo miai pa­teik ti tra di ci niu bū du – kny go je, ypač rei ka lin gi.

Ko dėl ša ku tė tu ri ke tu ris dan tis? Ko dėl ant sta lo sto­vi drus kos ir pi pi rų? Kaip at si ra do te le fo nas, lem pu tė, šiuo lai ki nė kė dė? Kaip prau sė si, val gė, ren gė si ir pra­mo ga vo žmo nės anks čiau? Ši gau sy bė klau si mų B.Bry­so nui iš ki lo įsi gi jus na mą – se ną Nor fol ko pa sto ra tą.

Au to rius ei na iš vie no kam ba rio į ki tą ir pa sa ko­ja, kaip at si ra do kas die nio gy ve ni mo ra kan dai. Juk,

Ru sų pro za il gą lai ką lie tu vių lei dė jams bu vo tar si bau­bas: nie kas ne per ka, o tie, kuriems įdo mu, juk dar ga li pa si skai ty ti ru siš kai. Ta čiau to kių ga lin čių spar čiai ma žė­ja, kaip ir nu tuo kian čių apie įdo mią bei gau sią di džio sios kai my nės li te ra tū rą.

Ši spra ga pa sta ruo ju me tu ima ma tai sy ti. M.Šiš ki no „Laiš kų kny ga“ iš vers ta ir iš leis ta itin ope ra ty viai. Vir še ly je ra šo ma, kad „Laiš kų kny­ga“ no mi nuo ta Ru si jos na­cio na li nei li te ra tū ros pre­mi jai „Di džio ji kny ga“, o lapk ri tį ši pre mi ja M.Šiš ki­nui ir bu vo įteik ta.

Švei ca ri jo je gy ve nan tis ra šy to jas yra sa kęs, kad šį ro ma ną su sap na vo, ir te rei kė jo tik vis ką už ra šy ti. Ši kny ga – įsi my lė jė lių Vo­lo dios ir Alek sand ros (Sa­šos) su si ra ši nė ji mas. Tai dvi pa ra le li nės gy ve ni mo is to ri jos, dvi dau giau nie­

ka da ne su si tik sian čių žmo nių sie lų at ver tys. Laiš­kų ro ma nas – ypa tin gas ir la bai sli dus žan ras: juk rei kia kruopš čiai su de rin ti at vi ru mą su ob jek ty vu­mu, įtrauk ti skai ty to ją, neuž pi lant jo sve ti mų gy ve­ni mų ne reikš min go mis smulk me no mis.

Šio je „ Laiš kų kny go je“ praei tis ir da bar tis su­si pi na, lai kas ir erd vė su si lie ja, o laiš kai tam pa tar si ban dy mu su stab dy ti šią ne si bai gian čią ka ru­se lę, iš plėš ti sau ato kvė pio, mei lės, lai mės ir pa­guo dos. Į laiš kus tel pa daug kas: kas die nė mies­to bui tis, gam ta, ka ras, dau gy bė žmo nių li ki mų. Vi sa tai pa tei kia ma meist riš kai nu ta py to mis de ta­lė mis, su bti liais niuan sais. Kal bė da mas apie mei­lę, gy ve ni mo gniuž do mus žmo nes au to rius pa vo­jin gai ba lan suo ja ties ba na lu mo ir sen ti men ta lu mo ri ba, ta čiau nie ka da į juos ne nus lys ta. M.Šiš ki­nas ne vel tui lai ko mas vie nu ge riau sių ru sų pro­zos sti lis tų, ly gi na mas su Iva nu Bu ni nu ir Vla di mi­ru Na bo ko vu.

Jam pa vy ko sa vaip ir nau jai per pa sa ko ti tą am­ži ną jį li te ra tū ros siu že tą apie mei lę ir mir tį, apie jį ir ją.

pa sak jo pa ties, „tai iš tik rų jų dau giau sia ir yra is to ri ja: gau sy bė žmo nių, už sii man čių kas die­niais rei ka lais“.

Tik ke le tą žings nių trun kan ti ke lio nė ta po mil­ži niš ku is to ri niu ty ri mu, ap rė pian čiu vis ką – nuo ar chi tek tū ros iki elekt ros, nuo mais to kon ser va­vi mo iki epi de mi jų, nuo pre ky bos prie sko niais iki Ei fe lio bokš to, nuo kri no li nų iki tua le tų; ap­ra šo mos ir ta len tin gos, daž nai keis tos as me ny­bes, ku rios vi sa tai su kū rė.

„Sa vo nuo sta bai su pra tau, kad vis kas, kas vyks ta pa sau ly je, – kas at ran da ma, su ku ria ma, dėl ko at kak liai ko vo ja ma, – ga liau siai vie naip ar ki taip at si du ria jū sų na muo se. Ka rai, bad me­čiai, pra mo ni nė re vo liu ci ja, Švie čia ma sis am­

žius – vi sa tai yra čia, jū sų so fo se ir ko mo do se, su kiš ta į užuo lai dų klos tes, minkš tus pa gal vės pū kus, sie nų da žus ir van de nį vamz džiuo se“, – sa ko au to rius.

Neį si vaiz duo ju ge res nės smal su mą ten ki nan čios ir ži nių troš ku lį mal ši nan čios kny gos. Tie sa, skai tant ne pa lie ka įspū­dis, kad vi sa tai šiek tiek be pras miš ka ir tos ži nios iš ga ruo ja iš gal vos gan grei tai...

Ra šė: Ma rius Bu ro kas

Bil las Bry so nasNA MIE. TRUM PA PRI VA TAUS GY VE NI MO IS TO RI JAIŠ ANG LŲ KAL BOS VER TĖ VY TAU TAS GREN DA. VIL NIUS, „TY TO AL BA“, 2011 M.

Mi chai las Šiš ki nasLAIŠ KŲ KNY GAIŠ RU SŲ KAL BOS VER TĖ SI GI TAS PA RULS KIS. VIL NIUS, „VA GA“, 2011 M.

vis kuo įsi ti ki nęs, jo įsi ti ki ni mai ne re tai klai din gi, pa rem­ti ki tų siau rap ro čių me lais, ste reo ti pais ir dar ba la ži no kuo. Ir nie kas jo ne pa keis, nes jis ži no ge riau siai. Pro­tin gas žmo gus ne bi jo abe jo ti, do mė tis, pa žin ti, keis ti sa vo nuo mo nės, pri pa žin ti, kad kly do.

Ro ber tas ne bi jo, kad į jo na mus ga li įsi verž ti skry bė­lė ti žy dai ir atim ti jo tau pyk lę. Ar jam va ka rie niau jant su bū si ma šei ma du ris iš spirs gė jai ir už li pę ant vir tu­vi nio sta lo pra dės vie nas ki tą ten kin ti, o jo vai kas tai pa ma tęs ir gi pa taps gė jum. Ro ber tas la biau bi jo, jog idio tai vai kai (ar ba ne tgi ko kia dur na mo ky to ja), jam mo kyk lo je ne pa sa ky tų, kad de be sys iš tik rų jų nie kur ne plau kia, jie sto vi vie toj, čia Že mė su ka si... Na, bet tai dar nė ra bai siau sia. Kaip Ro ber tui reik tų at sa ky ti į klau si mą: „Tė ve li, ko dėl ši tas dė dė ima šau tu vą ir eis šau dy ti žmo nių?..“

NE SIS KIR SI NUO BE BRO?Tai gi bai siau si pa da rai Že mė je – gar siai rė kian­tys, me luo jan tys, tie są iš krai pan tys kvai liai. Jie bū na įvai rių tau ty bių, įvai rių spal vų, įvai rių ly čių ir ly ti nių orien ta ci jų. Jų pil na vi sur – nuo pa pras tų dar bi nin kų iki val džios žmo nių. Ma žiems vai kams ir sen jo rams

kvai lu mas at leis ti nas – vie ni dar mo ko si, ki tiems jau vė lu keis tis, jų pro tai su sta ba rė ję. Bet kai jau su bren­

dęs, bet men ko pro te lio asi las ban do de monst ruo ti sa­vo 40 IQ punk tų rėk da mas ne są mo nes, ko men ta ruo se ra šy da mas „rei kia už mušt“ ar mo juo da mas kumš čiais, tuo met jau ne kas.

Bu ka gal viai yra lin kę sa ve dar la biau bu kin ti įvai riom su bstan ci jom (ir te le vi zi ja). Ro ber tas ma no, kad jei jau no ri pra dė ti ger ti ar ba var to ti nar ko ti kus, tu ri tu rė ti di de­lį pro to re zer vą. Ki taip sa kant, tu ri bū ti pro tin ges nis už vi du ti nį var guo lį, nes pra dė jęs ką nors var to ti su da li mi sa vo pro to tu rė si at sisvei kin ti. Rei kia tu rė ti daug, kad pa skui dar ne ma žai lik tų. Nes jei esi bu kas nuo gi mi­mo, tai pra si gė ręs, pra si rū kęs ar pra siuos tęs sa vo in­te lek ti niais ge bė ji mais ma žai kuo skir sies nuo be bro. Nors šis pa ly gi ni mas tur būt yra įžei di mas be brams. Jie yra pui kūs in ži nie riai, sta to už tvan kas ir vien dėl to, kad nie ko ne kal ba, at ro do vi sai pro tin gi.

KVAI LIAI NE Bū NA VIE NI ŠIPa tys di džiau si be pro čiai bent jau il gai ne gy ve na. Už­si mu ša gir ti vai ruo da mi, per do zuo ja ko nors ar ba ban­dy da mi vog ti lai dus elekt ra nu si tren kia. Tai va di na ma na tū ra lia at ran ka – iš lie ka pro tin giau si. „Vi sa ta ir žmo­nių kvai lu mas yra be ri biai. Nors dėl vi sa tos aš abe jo­ju...“ – sa kė vie nas pro tin giau sių žmo nių Al ber tas Eins­tei nas. Ro ber tas su Al ber tu su tin ka. Iš švie suo lių tu ti kie si ko nors nau jo, ge ro, o iš idio tų ne ži nai, ko ti kė tis. To­dėl jų „pa sie ki mai“ vi sad nu ste bi na la biau. „Kaip taip įma no ma???“ – ste bie si „You tu be“ žiū rė da mas į bu ka­gal vį, ku ris prie ma ši nos pri si ri šęs ried len tę griū na ant

va ka rie niau­jant su bū si­ma šei ma du­ris iš spirs gė­jai ir už li­pę ant vir tu­vi nio sta lo pra dės vie nas ki tą ten kin­ti, o jo vai kas tai pa ma tęs ir­gi pa taps gė jum.

jis no rė tų, kad jo vai­kai aug tų pa sau ly je be idio tų, ku­rie, skir tin­gai nei bai­sie ji ho mo­sek sua lai, dau gi na­si na tū ra­liu bū du ir spar čiai.

as fal to, iš bars to dan tis ir pra si ske lia sa vo nie­kam ti ku sią gal vą. O kai pa ma tai, kad ja po­nai su konst ra vo ried len te va žiuo jan tį and roi dą, kaž ko dėl ste bie si ma žiau.

Ar pa ste bė jo te, kad kvai liai nie kad ne bū na vie ni ši? Jie tu ri daug pa na šių drau gų, bend­ra min čių, pri klau so ko kioms nors or ga ni za ci­joms, sek toms, par ti joms, feis bu ko gru pėms ir t. t. Juk vie nas lau ke – ne ka rys, o di džiau si siau rap ro čiai vi sad tu ri su kuo ko vo ti... La biau­siai ran kom mo suo jan tis ir gar siau siai rė kian tis dur nius tam pa va du ir ve da ki tus dur nius „į tie­są, į švie są ir į svei ką, šva rią, neišt vir ku sią Lie­tu vą“. O tie iš si žio ję klau so, ei na iš pa skos ir pri ta ria mai šūk čio ja. Jiems la bai pa tin ka, kad ne rei kia gal vo ti pa tiems, pa tin ka, kai „va das“ gal vo ja už juos.

Tai gi kam skir tas ši tas straips nis? Koks jo mo­ra las? Nė ra jo, su si gal vo kit pa tys. O pa lin­kė ji mas bū tų toks: drą siai vis kuo abe jo ki te. Ir pa ta ri mas vi siš kiems idio tams (jei čia to kių už­kly do): jei nuo abe jo ji mo ir mąs ty mo jums grei­tai įskaus ta gal va ar pra de da py kin ti, tai bent jau daž niau pa ty lė ki te. Ty lin tis ir mąs liai žiū rin tis žmo gus at ro do pro tin giau siai. Ne bent iš prin ci­po ne no ri te at ro dy ti / bū ti / tap ti pro tin ges nis. Tuo met šis straips nis yra apie jus. Tai tiek.

370_021_2.indd 23 2012.01.03 20:19:41

370_021_2.indd 24 2012.01.03 18:33:56