Embed Size (px)
Citation preview
Pag
amin
ta V
oki
etijo
je
SO
LO
P
ost
fach
60
01 5
2 D
710
50 S
inde
lfin
gen
Tel.
0703
1-30
1-0
Fax
0703
1-30
1-13
0 in
fo@
solo
-ger
man
y.co
m
SO
LO
P
.O.B
ox 6
0 01
52
D 7
1050
Sin
delfi
ngen
G
erm
any
Pho
ne+4
9-70
31-3
01-0
Fa
x
+49
-703
1-30
1-14
9 ex
port
@so
lo-g
erm
any.
com
Įgal
iota
sis
ats
tova
s L
ietu
voje
: U
AB
„S
wed
ish
tran
spor
t te
chni
cs“
Pra
mon
÷s
pr.
11, K
auna
s L
T-5
132
7 T
el.
8-3
7 26
037
6, fa
ks. 8
-37
2689
62
ww
w.s
odot
echn
ika.
lt
9 63
6 11
2 Li
thua
nian
08
/200
8
6
35
/ 6
36
/ 6
42
/ 6
43
IP
Nau
dojim
o in
stru
kcija
Gra
nd
inin
is p
jūkla
s
Svarb
u!
Atid
žiai
per
skai
tyki
te š
ią n
aud
ojim
o in
stru
kciją
pri
eš
pirm
ąjį n
aud
ojim
ą ir
laik
ykit÷
s vi
sų s
aug
umo
nuro
dym
ų!
64
2
Gra
nd
inin
is p
jūkl
as
63
5 / 6
36
/ 6
42 /
643
IP
Lie
tuvi
ška
i 2
Svarb
u!
Atid
žia
i per
skai
tyki
te š
ią n
aud
ojim
o in
stru
kciją
pri
eš
pirm
ąjį n
aud
ojim
ą ir
laik
ykit÷
s vi
sų s
aug
umo
nuro
dym
ų!
Įžan
ga
Ge
rb. P
irk÷
jau
, D
÷ko
jam
e,
kad
pa
siri
nko
te š
į ko
kybi
šką
SO
LO
g
amin
į.
Šie
au
kšto
s ko
kyb
÷s
gra
ndin
inių
pjū
klų
se
rijo
s m
odel
iai,
pag
amin
ti V
oki
etij
oje
, ski
rti u
nive
rsa
liam
n
aud
ojim
ui m
÷g÷j
iškų
ir la
isva
laik
iui
skir
tų p
jūkl
ų
rin
koje
. Au
kšto
s ko
kyb÷
s, v
ieno
cili
nd
ro, d
vita
ktis
va
rikl
is s
u v
ert
ikal
iu, s
pe
cia
lia m
ed
žia
ga p
ade
ngtu
ci
lind
ru,
suku
rta
s p
agal
pa
tvir
tintą
ke
turių
kan
alų
te
chno
logi
ją d
idel
iam
na
šum
ui i
r ma
žom
s ku
ro
sąn
audo
ms,
ga
ran
tuoj
a J
ūsų
ma
šin
os
pa
tikim
umą
ir il
ga
amži
škum
ą.
Au
tom
atin
÷ g
ran
din
÷s
tepi
mo
sis
tem
a (E
com
atic
), p
rieži
ūro
s n
ere
ikal
auja
nti
ele
ktro
nin÷
u
ždeg
imo
sis
tem
a, A
nti-
Vib
raci
n÷
Sis
tem
a d
arb
o
pa
togu
mu
i, pu
ikio
s u
žved
imo
ch
ara
kte
ristik
os
ir
viso
s m
aši
no
s e
rgo
nom
iška
s d
izai
na
s u
žtik
rina
p
uikų
na
ud
oto
jo k
omfo
rtą
ir la
bai p
alen
gvi
na
d
arb
ą. S
umon
tuo
ta m
ode
rnia
usi
a s
aug
umo
įra
nga
a
titin
ka v
isie
ms
Vo
kie
tijo
s ir
ta
rpta
utin
iam
s sa
ugu
mo
rei
kala
vim
ams.
P
rieš
pra
d÷
dam
i da
rbą
su
ma
šina
, pra
šom
e
atid
žiai
pe
rska
ityt
i na
udo
jimo
inst
rukc
iją, i
r,
sva
rbia
usi
a,
pais
yti
sau
gum
o ta
isyk
lių.
Kru
op
ščia
i la
ikyk
it÷s
pri
eži
ūro
s n
uro
dym
ų, k
ad
b
ūtų
užt
ikri
nta
s ilg
as
ir n
ašu
s m
aši
no
s d
arb
as.
Jū
sų S
OL
O a
tsto
vas
dži
aug
sis
gal
÷d
amas
Ju
ms
pad
÷ti.
EB
ati
tikt
ies
de
klar
acij
a �
EB
atit
iktie
s d
ekla
raci
ja
pate
ikia
ma
atsk
irai
pap
ild
om
u d
oku
me
ntu
, kur
is
yra
neat
siej
ama
šios
inst
rukc
ijos
dalis
.
Pak
uo
t÷ i
r u
tiliz
avim
as
Pra
šom
e s
aug
oti
ori
gina
lią p
aku
otę
, jei
kad
a
pri
reik
tų g
am
inį
siųs
ti a
r tr
ans
po
rtuo
ti. P
aku
ot÷
sk
irta
ap
saug
oti
ga
min
į nuo
ga
limų
pa
žeid
imų
pe
rve
žant
. Je
i pa
kuo
t÷s
me
dži
ago
s ne
be
reik
alin
go
s, u
tiliz
uoki
te ja
s vi
etin
ių įs
taty
mų
num
aty
ta t
vark
a. K
arto
nas
yra
ant
rin÷
ža
liava
ir
ga
li b
ūti p
erd
irb
tas/
pana
udo
tas
dar
kart
ą.
Pa
siba
igus
ga
min
io /
įra
ngo
s ta
rna
vim
o la
ikui
, p
rašo
me
ją ti
nka
mai
uti
lizuo
ti r
em
iant
is o
ficia
liom
is
vie
tin÷
mis
dir
ekt
yvo
mis
ir įs
taty
mai
s jū
sų r
eg
ione
.
Sim
bolia
i
Sim
bolia
i, n
aud
oja
mi
šio
je in
stru
kcijo
je ir
ant
ga
min
io:
Nuo
dug
niai
per
skai
tyki
te n
aud
ojim
o in
stru
kcija
s pr
ieš
imda
mie
si a
ptar
nav
imo,
in
stal
iavi
mo
ar v
aly
mo
žin
gsn
ių.
Prie
š už
vesd
ami v
arik
lį už
sid÷
kite
aus
ines
ir
antv
eidį
.
Iš
junk
ite v
arik
lį.
Dro
selio
skl
end÷
: “Š
alto
” už
vedi
mo
pad÷
tis �
Ištr
auk
ite
rank
en÷l
ę D
arbo
ir “
šilto
” už
vedi
mo
pad
÷tis�
S
ustu
mki
te s
virt
elę
vid
un
Gra
ndin
÷s t
epim
as: s
imbo
lis v
irš g
rand
in÷s
te
pim
o ba
kelio
kam
ščio
K
uro
miš
inys
: si
mbo
lis v
irš k
uro
miš
inio
ba
ko k
amšč
io
P
avo
jus!
Inst
rukc
ijų n
epa
isym
as g
ali
baig
tis m
irti
nai
s su
žalo
jim
ais.
Dirb
dam
i su
gam
iniu
d÷v
÷kite
aps
aug
ines
pi
rštin
es.
Av÷
kite
tvi
rtai
s a
psau
gin
iais
bat
ais
su t
virt
u ne
slid
žiu
padu
.
Gra
nd
in÷
s st
abd
ys:
Gra
ndin
÷s b
loka
vim
ui,
past
umki
te s
tand
žio
rank
eną
link
kre
ipia
nčio
sio
s ju
osto
s.
Gra
ndin
ei a
tlais
vint
i, pa
trau
kite
sta
bdž
io
rank
eną
link
prie
kin÷
s ra
nke
nos
.
D÷m
esio
: A
tatr
anko
s pa
voju
s.
Pra
šom
e at
idži
ai p
ersk
aity
ti pa
stab
as
skyr
iuje
9 “
Ata
tran
kos
kelia
mi p
avo
jai“
Nie
kada
ner
ūkyk
ite d
irbd
ami s
u g
amin
iu a
r vi
etoj
e, k
ur p
yl÷t
e ku
rą!
Sau
gok
ite g
amin
į ir
kuro
tal
pą
nuo
atvi
ros
ugni
es.
- Š
io g
amin
io s
klei
džia
mos
išm
etam
osio
s du
jos
ir
- ku
ro g
arai
yra
nu
odin
gi;
neuž
vesk
ite ir
nep
ilkite
kur
o už
daro
se
viet
ose.
Info
rma
cijo
s p
ate
ikim
as š
ioje
inst
rukc
ijo
je:
Kai
kur
ie p
avei
ksl÷
liai š
ioje
inst
rukc
ijoje
yra
sc
hem
atin
÷s il
iust
raci
jos,
kur
ios
n÷ra
ski
rtos
tiks
liai
pava
izd
uoti
Jūsų
spe
cifin
į pjū
klo
mo
delį.
Ne
pais
ant
to,
inst
rukc
ijos
turi
nys
yra
priv
alom
as.
Deu
tsch
En
glis
h
Fra
nça
is
Ital
ian
o
Ned
erla
nd
s D
ansk
E
esti
kee
l S
uom
i
CE
Kon
form
ität
s-er
klär
ung
CE
Dec
lara
tion
of
Con
form
ity
Déc
lara
tion
de
con
form
ité
CE
Dic
hiar
azio
ne
di c
onfo
rmit
à C
E
CE-
con
form
iteit
s-ve
rkla
ring
O
vere
nsst
emm
else
serk
læri
ng
CE
EÜ
va
stav
usde
klar
atsi
oon
vaat
imus
ten
mu
kais
uusv
akuu
tus
CE
-
SOLO
Kle
inm
otor
en G
mbH
, Stu
ttgar
ter S
tr. 4
1, D
-710
69 S
inde
lfinge
n
erk
lärt,
das
s n
achf
olg
end
ben
ann
te
Mas
chi
ne
in d
er
gel
iefe
rten
Aus
führ
ung
den
Vor
sch
riften
in
Um
set
zung
folg
end
en
EG
-Ric
htlin
ien
ent
spric
ht:
dec
lare
s th
at th
e m
ach
ine
iden
tifie
d in
th
e fo
llow
ing
com
plie
s in
the
stan
dard
d
eliv
ered
form
with
th
e EC
Dire
ctiv
es in
th
eir a
dopt
ed
regu
lato
ry fo
rm:
déc
lare
qu
e la
m
achi
ne
men
tionn
ée c
i-ap
rès,
dan
s la
ve
rsio
n liv
rée,
sa
tisfa
it au
x ex
igen
ces
des
di
rect
ives
CE
tra
nsp
osée
s su
iva
ntes
:
dic
hia
ra c
he la
m
acch
ina
qui
di
seg
uito
d
enom
ina
ta,
nella
v
ers
ione
forn
ita, è
c
onfo
rme
alle
d
isp
osiz
ione
di
app
licaz
ione
del
le
seg
uent
i dire
ttive
CE
:
verk
laar
t dat
de
hie
rna
verm
eld
e m
achi
ne in
de
gele
ver
de u
itvoe
ring
vo
ldoet
aa
n de
voo
rsch
rifte
n te
r to
epas
sin
g v
an v
olge
nde
EG
-rich
tlijn
en:
Erk
lære
r he
rmed
, at d
en h
ere
fter
næ
vnt
e m
aski
ne
med
den
lev
ered
e ud
rust
ning
sv
are
ove
rens
til d
e fø
lge
nde
EU
-ret
ning
slin
ier:
kinn
itab,
et a
lljärg
nev
alt
nim
eta
tud
sead
e va
stab
ta
rneo
leku
s jä
rgm
istel
e m
uude
tud
EÜ
dire
ktiiv
idel
e:
vak
uutta
a, e
ttä
seur
aav
an
nim
ety
n
kone
en t
oim
itettu
ma
lli v
asta
a se
uraa
vie
n EU
-dire
ktiiv
ien
muk
aisi
a m
äärä
yksi
ä:
98/3
7/EC
, 200
0/14
/EC
, 200
4/108
/EC
Pro
dukt
bez
eichn
ung:
K
ette
nsäg
e,
Ser
ien
/ T
ypbe
zeic
hnu
ng:
Pro
duc
t des
crip
tion:
Cha
insa
w,
Mod
el/
Ty
pe d
escr
iptio
n:
Dés
igna
tion
du
pro
duit
: sc
ie à
cha
îne,
S
érie
s /
Dés
igna
tion
du
type
:
Den
omin
azio
ne
del
pro
dotto
: M
otos
ega,
S
erie
/
Den
omin
azio
ne
tipo:
Pro
duct
bena
min
g:
Ket
tingz
aag,
S
erie
-/ty
pena
am:
Pro
duk
tbes
kriv
else:
K
æde
sav
Ser
ie /
Type
bes
kriv
else
:
Toot
e n
ime
tus:
ke
ttsaa
g S
eeria
num
ber/
tüü
bitä
hist
us:
Tuot
teen
nim
i: K
etju
saha
, sa
rjan
/ mal
lin n
imi:
635
/ 636
/ 642
/ 64
3IP
Ang
ewan
dte
Nor
men
: A
ppl
ied
stan
dard
s:
No
rmes
ap
pliq
uées
: N
orm
e ap
plic
ate
: To
egep
aste
nor
men
: A
nven
dte
No
rmer
: K
oha
lda
tud
sta
nda
rdid
: K
äyte
tyt s
tand
ard
it:
EN IS
O 1
1681
-1: 2
004
+ A1
: 200
7, D
IN E
N 1
4982
Ser
ien
num
me
r: T
ypen
schi
ld
S
eria
l num
ber:
Ty
pe p
late
Num
éro
de
série
: P
laqu
e si
gnal
étiq
ue
Num
ero
di
ma
trico
la:
Tar
ghet
ta
iden
tifica
tiva
Ser
ienu
mm
er:
Ken
plaa
tje
S
erie
num
mer
: Ty
pesk
ilt
S
eeria
num
ber:
Tüüb
isilt
S
arja
num
ero:
A
rvok
ilpi
Sc
hallle
istu
ngsp
egel
gar
antie
rt/ge
mes
sen
So
und
pow
er le
vel
gua
rant
eed/
mea
sur
ed N
ivea
u ac
oust
ique
ga
rant
i/mes
uré
Li
vello
pot
enza
so
nora
g
aran
tito/
mis
urat
o
Gel
uids
verm
ogen
sniv
eau
gew
aarb
org
d/ge
met
en
Støj
nive
au g
aran
tere
t/mål
t M
ürat
ase
tag
atud
/mä
ärat
ud
Ääne
n te
hota
so
taat
tu/m
itattu
(EN
ISO
3744
, EN
ISO
228
68)
635
, 63
6 : 1
09 d
B(A
) / 1
08 dB
(A) -
642
/ 64
3IP
: 11
0 dB
(A) /
109
dB(A
)
Kon
form
itäts
-b
ewer
tun
gsve
rfahr
en:
Con
form
ity
ass
essm
ent
pro
cedu
re:
Pro
céd
ure
d’
éval
uatio
n de
co
nfor
mité
:
Pro
cedu
ra d
i v
alut
azio
ne
del
la
con
form
ità:
Pro
cedu
re v
oor b
eoo
rdel
ing
van
conf
orm
iteit:
O
ve
rens
stem
mel
ses
vurd
erin
g:
Me
etod
vas
tav
use
hind
amis
eks
Vaa
timus
tenm
ukai
suud
en
arv
ioin
timen
ete
lmä:
Anne
x V
- 200
0/14
/EC
Ben
annt
e St
elle
e
ntsp
rech
end
9
8/37
/EG
�
Ide
ntifi
zieru
ngs-
Nr:
Nam
ed
bod
y in
a
ccor
danc
e w
ith
98/
37/E
C
� ID
:
Org
anis
me
dés
igné
sel
on
98/3
7/C
E
� N
° d’
ide
ntific
atio
n :
Pu
ntin
omin
ali
con
form
i 9
8/37
/EG
�
Id
entif
icaz
ione
-Nr:
Aan
gem
elde
inst
antie
ov
eree
nkom
stig
98/
37/E
G
� id
entif
icatie
nr:
Ben
æv
nte
del
sva
rend
e ti
l 98/
37/E
G
– Id
ent
ifika
tions
num
mer
: M
ain
itud
asut
us v
asta
valt
98/3
7/E
Ü n
õuet
ele
�
Iden
tifits
eerim
isnr
:
Test
aus
paikk
a 9
8/37
/EY
muk
aine
n �
Tun
nist
enr
o:
Inte
rtek D
euts
chla
nd G
mbH
, Niko
laus
-Otto
-Str.
13,
D 70
771
Lein
feld
en-E
chte
rdin
gen � ���
-Nr.0
905
Ste
lle d
er
Auf
bew
ahru
ng d
er
tech
nis
che
n U
nte
rlag
en
ent
spre
chen
d
200
0/1
4/E
C u
nd
RL-
200
4-1
08 E
C
Bo
dy re
tain
ing
the
tech
nica
l d
ocum
enta
tion
in
acc
orda
nce
with
2
000/
14/E
C a
nd R
L-2
004-
108
EC
Org
anis
me
de
cons
erv
atio
n de
s do
cum
ent
s te
chni
ques
se
lon
200
0/14
/CE
et
RL
-200
4-10
8 C
e
Luo
go d
i c
ons
erv
azio
ne
del
la
doc
umen
tazi
one
tecn
ica
in
con
form
ità a
2
000/
14/E
C e
R
L-20
04-1
08 E
C
Bew
aarp
laa
ts v
an d
e te
chni
sche
doc
umen
ten
over
eenk
omst
ig
2000
/14/
EC e
n R
L-2
004/
-10
8/EC
Ste
d til
opb
evar
ing
af d
e te
knis
ke
papi
rer s
var
e til
200
0/14
/EC
og
RL
-20
04-1
08 E
C
Asu
tus
tehn
ilise
doku
me
nta
tsio
oni
säilit
amis
eks
vas
tava
lt 20
00/1
4/E
Ü ja
RL-
200
4-10
8 E
Ü n
õuet
ele
Sta
nda
rdie
n 2
000/
14/E
Y ja
200
4-10
8 EY
muk
aist
en te
knis
ten
asia
kirjo
jen
säily
tysp
aikk
a
SOLO
Kle
inm
otor
en G
mbH
, Stu
ttgar
ter S
tr. 4
1, D
-710
69 S
inde
lfinge
n
Die
se
Kon
form
itäts
erkl
äru
ng
ver
liert
ihre
Gü
ltigke
it,
wen
n da
s P
rod
ukt
ohn
e Z
ustim
mun
g u
mge
baut
ode
r v
erän
der
t w
ird.
Thi
s d
ecla
ratio
n of
c
onfo
rmity
lose
s its
v
alid
ity, i
f the
mac
hine
is
mod
ifie
d o
r alte
red
with
out o
ur a
ppr
oval
.
Cet
te
déc
lara
tion
de
conf
orm
ité
n’es
t pl
us
valid
e dè
s qu
e le
pro
dui
t es
t tra
nsf
orm
é ou
m
odifié
san
s ac
cord
.
Que
sta
dic
hia
razi
one
di
con
form
ità p
erde
la
sua
val
idità
se
il p
rodo
tto v
iene
m
odif
icat
o o
tras
form
ato
s
enza
acc
ord
o.
Dez
e co
nfor
mite
its-
verk
larin
g v
erlie
st h
aar
ge
ldig
heid
als
het
pro
duc
t zo
nder
toe
stem
min
g w
ord
t aa
ngep
ast o
f gew
ijzig
d.
Den
ne o
vere
nsst
emm
els
ese
rklæ
ring
er ik
ke g
yldi
g, s
åfre
mt p
rodu
ktet
by
gges
om
elle
r ænd
res.
See
vas
tavu
sde
kla
rats
ioon
ka
otab
ke
htiv
use
siis
, ku
i to
ode
ehi
tata
kse
ümbe
r või
se
da m
uud
etak
se ilm
a lo
ata.
Täm
ä va
atim
uste
nmuk
ais
uusv
akuu
tus
men
että
ä ke
lpo
isuu
tens
a, k
un tu
otet
ta
muu
nnet
aan
tai
muu
teta
an il
man
su
ostu
mus
ta.
Sin
delf
inge
n, 0
1/08
/200
8
Wol
fgan
g E
mm
eric
h, D
irect
or
SO
LO K
LEIN
MO
TOR
EN
Gm
bH, 7
106
9 S
IND
ELF
ING
EN
, Stu
ttga
rters
tr. 4
1 M
OTO
RSÄ
GE
Typ
000
L
WA
No
. x
xxx
xx
yy
.
Mad
e in
Ger
man
y
--
-----
-----
----
-----
---
Lie
tuvi
škai
26
Lat
visk
i L
ietu
višk
ai
Po
lish
P
ortu
gu
ês
Rom
ână
Sve
ns
ka
Slo
ven
sky
Slo
venš
čin
a Č
esky
M
agya
r
CE
atb
ilstī
bas
d
ekla
rāci
ja
EB
at
itik
ties
dekl
arac
ija
Dek
lara
cja
zgod
noś
ci
CE
D
ecla
raçã
o d
e co
nfo
rmid
ade
CE
Dec
lara
Ńie
de
con
form
itate
C
E
CE
ko
nfo
rmit
etsi
nty
g E
Ú vy
hlá
sen
ie o
zh
ode
C
E Iz
java
o
skla
dno
sti
Pro
hláš
ení o
sh
odě
CE
C
E M
egfe
lelı
ség
i n
yila
tko
zat
SOLO
Kle
inm
otor
en G
mbH
, Stu
ttgar
ter S
tr. 4
1, D
-710
69 S
inde
lfinge
n
dek
larē
, ka
tu
rpm
āk
min
ēta
is p
iegā
dāt
ais
ie
kā
rtas
mo
delis
a
tbils
t šā
du
EK
d
irek
tīv
u p
ras
ībām
:
pa
reiš
kia,
k
ad
tolia
u
nu
rody
to
mod
elio
iš
ga
my
klos
p
ris
taty
tas
įre
ngi
nys
ati
tink
a n
orm
iniu
s a
ktu
s ta
ika
nt
šia
s E
B
dir
ekt
yvas
:
oś
wia
dcz
a, Ŝ
e n
iŜej
w
ym
ieni
on
a m
aszy
na w
d
osta
rczo
nej w
ers
ji je
st
zgo
dn
a z
prz
ep
isam
i w
dra
Ŝają
cym
i n
astę
pują
ce
dyre
kty
wy
W
E:
Dec
lara
qu
e a
máq
uin
a
seg
uin
te,
na
ve
rsã
o f
orn
eci
da,
c
orr
esp
ond
e a
os
reg
ula
me
nto
s em
tr
ans
pos
içã
o d
as
seg
uin
tes
d
irec
tivas
CE
:
dec
lară
că
ma
i jo
s n
umitu
l m
od
el d
e u
tila
j liv
rat
co
res
pun
de
urm
ăto
are
lor
no
rme
UE
.
förk
lara
r h
ärm
ed
att
d
en
na p
rodu
kt
i d
ett
a ut
föra
nd
e
mot
sv
ara
r k
rav
en
för f
ölja
nde
EU
-d
irek
tiv:
vyhl
as
uje,
že
niž
šie
m
enov
aný
str
oj v
d
od
anom
vyh
oto
ven
í zo
dp
oved
á
ap
liko
va
ným
p
red
pis
om
nas
led
ovn
ých
sm
ern
íc
ES
:
izja
vlja
, d
a v
n
ad
alje
va
nju
n
ave
den
i str
oj
v d
obav
ljeni
iz
ved
bi
od
gov
arja
p
red
pis
om v
sk
lad
u z
n
asle
dn
jimi
ES
d
irek
tiva
mi:
pro
hla
šu
je,
že n
íže
uve
den
ý s
troj
o
dpo
víd
á v
d
oda
ném
pro
ved
ení
pře
dp
isům
na
zákl
adě
n
ásle
du
jícíc
h sm
ěrn
ic E
S:
ezú
ton
nyila
tko
zza,
hog
y
az
alá
bb m
ege
nve
zett
g
ép
a s
zállí
tott
kiv
itelb
en
a
z k
öve
tke
zı E
K-
irá
nyel
vek
te
ljes
ítés
i e
lıír
ásai
na
k m
egfe
lel:
98/3
7/EC
, 200
0/14
/EC
, 200
4/10
8/EC
Izs
trā
dāj
um
a a
pzī
mē
jum
s:
ėēde
s zā
ăis
, s
ērij
as/t
ipa
a
pzī
mē
jum
s:
Ga
min
io
pa
vad
inim
as
: gr
andi
nini
s p
jūkl
as
Se
rijo
s /
m
ode
lio
pa
vad
inim
as
Na
zwa
wy
rob
u:
Pila
rka
łańc
ucho
wa,
O
zn
acze
nie
se
rii/t
ypu
:
Des
criç
ão d
o
pro
dut
o:
Ser
ra d
e co
rren
tes,
D
esig
naç
ão
da
sé
rie/m
od
elo
De
num
ire
a p
rod
usu
lui:
Fe
răst
rău
cu
lanŃ
, S
eri
e/ti
p:
Pro
duk
tbet
eckn
ing
: M
oto
rsåg
S
eri
e/ty
pbet
eck
nin
g:
Ozn
ačen
ie v
ýro
bku
: R
eťaz
ová
píla
, S
éri
ov
é/ty
pov
é o
znač
enie
:
Ozn
aka
p
rod
ukta
: V
eriž
na
žaga
, O
znak
a s
eri
je
/ tip
a:
Ná
zev
výr
obk
u:
Řet
ězo
vá p
ila,
ozn
ačen
í sé
rie/
typu
:
Te
rmé
k m
egn
evez
ése:
Lá
ncfő
rész
, S
oro
zat/
Típ
usm
eg
jelö
lés:
635
/ 636
/ 642
/ 64
3IP
Pie
mē
rotie
sta
nd
art
i:
Ta
ikom
i s
tan
da
rtai
: Z
asto
sow
ane
no
rmy:
N
orm
as
ap
lica
das
: N
orm
e a
plic
ate:
A
nvä
nda
no
rme
r:
Ap
likov
ané
no
rmy
: U
po
rab
ljen
e n
orm
e:
Po
uži
té n
orm
y:
Alk
alm
azo
tt s
zabv
ány
ok:
EN IS
O 1
1681
-1: 2
004
+ A1
: 200
7, D
IN E
N 1
4982
Sē
rijas
num
urs
: D
atu
plā
ksn
īte
Se
rijo
s
nu
me
ris:
G
am
inio
le
nte
l÷
Num
er s
ery
jny
: T
ab
liczk
a zn
amio
no
wa
Núm
ero
de
sé
rie:
P
lac
a d
e c
ara
cte
rís
ticas
Num
ăr s
erie
: p
lăc
uŃă
id
ent
ific
are
Se
rie
num
me
r:
Ty
psky
lt
Sé
rio
vé
čís
lo:
Typ
ový
štít
ok
S
erijs
ka
štev
ilka:
T
ipsk
a
plo
ščic
a
Sé
riov
é č
íslo
: Ty
pov
ý št
íte
k
Gy
ári
sz
ám:
Típ
ustá
bla:
Ga
ran
tēta
is/i
zmē
rīta
is
akus
tiskā
s ja
udas
līm
enis
Gar
so g
alio
s ly
gis
, g
ara
ntuo
tas
/ iš
ma
tuot
as
Poz
iom
moc
y ak
usty
czn
ej
gw
ara
nto
wa
ny
/zm
ierz
ony
Nív
el d
e ru
ído
g
ara
ntid
o/m
ed
ido
Niv
elul
de
zgom
ot
ga
ran
tat/m
ăsu
rat
Lju
dst
yrke
nivå
g
ara
nte
rad/
upp
mä
tt
Hla
dina
hlu
ku
ga
ran
tov
aná/
nam
era
ná
Niv
o ja
kost
i zv
oka
g
ara
ntira
n /
izm
erj
en
Hla
dina
ak
ustic
kého
tlak
u
ga
ran
tov
aná/
mě
řen
á
Han
gte
ljesí
tmén
yszi
nt
ga
ran
tált/
mé
rt
(EN
ISO
3744
, EN
ISO
228
68)
63
5, 6
36 :
109
dB(A
) / 1
08 d
B(A
) - 6
42 /
643I
P : 1
10 d
B(A
) / 1
09 dB
(A)
Atb
ilstī
bas
n
ovē
rtēš
ana
s p
roc
edū
ra:
Atit
ikti
es
ve
rtin
imo
pro
ce
dū
ra:
Pro
ced
ura
oc
eny
z
god
noś
ci:
Pro
cess
o d
e
can
did
atu
ra a
c
onfo
rmid
ad
e:
Pro
ced
ee d
e ev
alu
are
a
con
form
ităŃii
:
Fö
rfa
ran
den
fö
r b
ed
ömn
ing
av
ö
vere
nsst
ämm
els
e:
Me
tód
a vy
hod
no
ten
ia
zho
dy:
Pos
top
ek
oce
nje
va
nja
skla
dn
osti:
Me
tod
a p
oso
uze
ní
sho
dy:
Me
gfel
elı
ség
i ért
ékel
ési
eljá
rás
:
Anne
x V
- 200
0/14
/EC
Piln
va
rotā
iest
āde
a
tbils
toš
i 98
/37
/EK
�
Iden
tifik
ācija
s N
r.:
No
tifik
uo
toji
įsta
iga
pag
al
98
/37
/EB
�
id
en
tifik
ac
ijos
N
r.:
Jed
no
stk
a no
tyfi
kow
an
a o
dp
ow
ied
nio
do
98
/37
/WE
�
Nr
ide
nty
fika
cyjn
y:
En
tida
de r
efer
ida
c
onfo
rme
9
8/3
7/C
E
� N
.º d
e
ide
ntif
icaç
ão
Org
an
ul d
e
ce
rtifi
care
num
it c
onfo
rm
98
/37/
EG
�
Nr.
id
ent
ific
are
:
Go
dkä
nna
nde
org
an
en
ligt
98/3
7/E
EG
�
Id
en
tifik
ati
ons
nr:
Me
nov
aná
org
an
izác
ia
po
dľa
98/
37/
ES
�
Id
entif
ikač
né
č.:
Ust
an
ova,
im
en
ovan
a
ust
rezn
o z
9
8/3
7/E
G
�
ide
ntifi
kac
ijska
št
.:
Jmen
ovan
á a
uto
rita
p
odl
e 9
8/3
7/E
S
� I
den
tifik
ační
č.:
Me
gn
evez
ett
he
ly
98
/37/
EK
sze
rint
�
Az
onos
ító
sz
ám:
Inte
rtek D
euts
chla
nd G
mbH
, Niko
laus
-Otto
-Str.
13,
D 70
771
Lein
feld
en-E
chte
rdin
gen � ���
-Nr.0
905
Te
hn
isk
ās
dok
umen
tāc
ijas
g
labā
ša
nas
vie
ta
atb
ilsto
ši 2
00
0/1
4/E
K
un
20
04/1
08/
EK
Te
chn
inių
d
ok
umen
tų
sa
ugo
jimo
vie
ta p
aga
l 2
00
0/1
4/E
B
ir R
L-2
004
-1
08
EC
Mie
jsc
e zd
ep
ono
wa
nia
d
oku
me
nta
cji
tec
hnic
zne
j z
god
nie
z 2
000
/14
/WE
i R
L-2
00
4-1
08
WE
Loc
al
de
arm
aze
nam
en
to
da
d
ocu
me
nta
çã
o té
cni
ca
co
nfo
rme
2
00
0/14
/CE
e
RL-
20
04-
108
CE
Loc
ul p
ăstr
ări
i d
ocum
enta
Ńiei
teh
nic
e c
onf
orm
2
000
/14
/EC
şi
RL
-200
4-1
08
EC
Te
kni
ska
go
dkä
nn
and
en
en
ligt
200
0/14
/EE
C
och
RL
-20
04
-10
8 E
EC
fin
ns
hos
Mie
sto
ulo
žen
ia
tec
hnic
kýc
h po
dk
lad
ov
po
dľa
20
00/1
4/E
S a
R
L-2
004
-10
8 E
C
Ust
an
ova
za
sh
ran
jev
an
je
tehn
ične
d
okum
enta
cije
v
skl
adu
z 2
00
0/14
/EC
in
RL
-200
4-1
08
EC
Mís
to u
lože
ní
tec
hnic
ké
dok
umen
tac
e v
s
oula
du
s
20
00/1
4/E
C a
RL-
20
04-1
08
EC
A m
ős
zaki
d
okum
entu
mo
k m
egı
rzés
éré
nek
he
lye
20
00/
14/E
K é
s R
L-2
004
-1
08
EK
sze
rint
i.
SOLO
Kle
inm
otor
en G
mbH
, Stu
ttgar
ter S
tr. 4
1, D
-710
69 S
inde
lfinge
n
Šī
atb
ilstī
ba
s d
ekla
rāci
ja v
airs
nav
s
pēk
ā,
ja
izs
trād
āju
ms
ir
pā
rbūv
ēts
vai
iz
ma
inīts
be
z a
tĜau
jas
.
Ši
atiti
ktie
s
de
kla
rac
ija
ne
ten
ka
ga
lios
, je
i g
am
iny
s be
le
idim
o p
ert
var
kom
as
arb
a k
eič
iam
as
.
W p
rzy
pad
ku
dok
on
ania
z
mia
n b
ez
nas
zej z
god
y
lub
prz
eb
udo
wy
wy
rob
u
nin
iejs
za d
ekla
rac
ja t
rac
i s
wo
ją w
aŜn
ość
.
Est
a d
ecla
raçã
o d
e c
onf
orm
ida
de
é in
va
lidad
a s
e o
pro
dut
o fo
r c
onv
erti
do o
u a
ltera
do s
em
au
tori
zaçã
o.
Ac
eas
tă
dec
lara
Ńie d
e c
onfo
rmita
te î
şi
pie
rde
v
ala
bilit
atea
d
acă
pro
dus
ul
est
e tr
ans
form
at
sau
mo
difi
cat
fără
au
tori
zare
.
De
tta
kon
form
itet
sin
tyg
g
älle
r in
te o
m
pro
duk
ten
m
odif
iera
s e
ller
förä
nd
ras
uta
n
go
dkä
nn
and
e.
To
to v
yh
lás
eni
e o
zho
de
strá
ca
pla
tnos
ť,
keď
sa
vý
rob
ok b
ez
súh
las
u zm
ení
ale
bo
k
onš
truk
čn
e p
reb
ud
uje
.
Ta
izj
av
a o
skla
dn
osti
izg
ubi
sv
ojo
vel
jav
nost
, če
s
e iz
del
ek
sp
rem
eni
bre
z s
ogla
sja
.
To
to p
roh
láše
ní o
s
hod
ě zt
rác
í sv
ou
pla
tnos
t, p
oku
d
bu
de v
ýrob
ek b
ez
sou
hla
su
pře
sta
ven
n
ebo
zm
ěně
n.
Ez
a m
egf
ele
lıs
égi
ny
ilatk
oza
t é
rvén
yét
ves
zti,
ha
a te
rmék
et
jóv
áha
gyá
s né
lkü
l á
tép
ítik
va
gy
meg
vá
ltozt
atjá
k.
Sin
delf
inge
n, 0
1/08
/200
8
W
olfg
ang
Em
mer
ich,
Dire
ctor
.
SO
LO
KLE
INM
OTO
RE
N G
mb
H, 7
1069
SIN
DE
LFI
NG
EN
, Stu
ttga
rter
str.
41
MO
TOR
SÄ
GE
Typ
000
L
WA
No
. x
xxx
xx
yy
.
Mad
e in
Ger
man
y
--
-----
-----
-----
-----
--
Lie
tuvi
škai
3
T
urin
ys
Pu
slap
is
1. S
aug
umo
tais
ykl÷
s...
......
......
......
......
......
......
......
......
......
......
......
......
......
......
......
......
......
......
......
......
......
.4
1.1
Tei
sin
gas
nau
dojim
as
/ Pa
grin
din÷
s sa
ugum
o ta
isyk
l÷s
4
1.2
Da
rbo
rū
bai
4
1.3
Ku
ras
5
1.4
Ma
šin
os
tra
nsp
ort
avi
ma
s 5
1.5
Su
rinki
mo
, va
lym
o, r
egu
liavi
mo
, prie
žiū
ros
ir r
em
on
to p
ata
rimai
5
1.6
Prie
š u
žve
dan
t 5
1.7
Užv
edim
as
6
1.8
Da
rba
s su
pjū
klu
6
2. T
echn
inia
i du
omen
ys...
......
......
......
......
......
......
......
......
......
......
......
......
......
......
......
......
......
......
......
......
...7
3. S
tan
dart
inis
ko
mp
lekt
as...
......
......
......
......
......
......
......
......
......
......
......
......
......
......
......
......
......
......
......
....8
4. V
ald
ymo
ele
men
tai i
r da
lys
......
......
......
......
......
......
......
......
......
......
......
......
......
......
......
......
......
......
......
..8
5. M
ašin
os p
aru
ošim
as n
audo
jimu
i.....
......
......
......
......
......
......
......
......
......
......
......
......
......
......
......
......
....1
0 5
.1
Gra
ndin
÷s
ir k
reip
ian
čio
sio
s su
rinki
ma
s 10
5.2
Gra
ndin
÷s
įtem
pim
as
10
6. K
uro
įpili
mas
ir g
ran
din
÷s te
pim
o s
iste
mo
s pa
pild
ymas
aly
va...
......
......
......
......
......
......
......
......
....1
0 6
.1
Ap
ie k
urą
11
6.2
Ku
ro u
žpyl
ima
s 11
6.3
Gra
ndin
÷s
tep
ima
s 11
7. G
rand
in÷s
sta
bdys
......
......
......
......
......
......
......
......
......
......
......
......
......
......
......
......
......
......
......
......
......
..12
8. V
arik
lio u
žved
imas
/ su
sta
bdy
mas
......
......
......
......
......
......
......
......
......
......
......
......
......
......
......
......
......
12
8.1
Nu
sta
tym
ai p
rie
š u
žve
dim
ą 12
8.2
Užv
edim
as
13
8.3
Va
riklis
ne
užs
ive
s:
13
8.4
Va
riklio
su
sta
bdym
as:
13
9. A
tatr
anko
s ke
liam
i pav
oja
i....
......
......
......
......
......
......
......
......
......
......
......
......
......
......
......
......
......
......
...13
10. D
arba
s s
u p
jūkl
u...
......
......
......
......
......
......
......
......
......
......
......
......
......
......
......
......
......
......
......
......
......
.14
10
.1
Na
udo
jima
s 14
10
.2
Pir
ma
s na
ud
ojim
as/ v
eik
smai
15
10
.3
Pjo
vim
as
15
11. D
arbo
ir p
riež
iūro
s in
form
acija
......
......
......
......
......
......
......
......
......
......
......
......
......
......
......
......
......
....1
7 1
1.1
Pjo
vim
o įr
ang
os
prie
žiū
ra
17
11
.2
Oro
filt
ro p
rieži
ūra
18
11
.3
Ka
rbiu
rato
riau
s n
ust
aty
ma
s 19
11
.4
Gra
ndin
÷s
sta
bdži
o p
rieži
ūra
19
11
.5
Vib
raci
jos
slo
pini
ma
s 19
11
.6
Ap
ie u
ždeg
imo
žva
kę
20
11
.7
Sa
nd÷l
iavi
ma
s 20
11
.8
Ku
ro f
iltro
ke
itim
as
20
11
.9
Pa
pra
stų
pro
ble
mų
sp
ren
dim
as
20
11
.10
Prie
žiū
ros
tva
rka
rašt
is
21
12. D
uslin
tuva
s....
......
......
......
......
......
......
......
......
......
......
......
......
......
......
......
......
......
......
......
......
......
......
...22
13. G
aran
tija.
......
......
......
......
......
......
......
......
......
......
......
......
......
......
......
......
......
......
......
......
......
......
......
.....2
2 14
. Dyl
anči
os
ir s
usid
÷vin
čios
dal
ys...
......
......
......
......
......
......
......
......
......
......
......
......
......
......
......
......
....2
2 15
. Tik
JA
V: E
KG
Po
lisas
/ G
amin
tojo
gar
antij
a...
......
......
......
......
......
......
......
......
......
......
......
......
......
...22
�P
atv
irtin
ta p
jovi
mo
įran
ga � ���
Žiū
r÷ki
te r
ekom
end
acija
s ši
os in
tru
kcijo
s pa
ba
igo
je � ���
Sau
gum
o ta
isyk
l÷s
Lie
tuvi
ška
i 4
1. S
augu
mo
tais
ykl÷
s
1.1
Te
isin
gas
nau
dojim
as /
Pa
grin
din
÷s s
augu
mo
tai
sykl
÷s
Gra
ndin
inis
pjū
klas
gal
i būt
i nau
doja
mas
pja
uti t
ik m
edį i
r m
edži
o ga
min
ius.
Gra
ndin
inis
pjū
klas
neg
ali b
ūti
naud
ojam
as jo
kiem
s ki
tiem
s tik
slam
s (s
kyriu
s 10
.1 "
Nau
dojim
as")
. A
tidži
ai p
ersk
aity
kite
nau
dojim
o in
stru
kciją
prie
š ga
min
io n
audo
jimą
ir sa
ugok
ite ją
sau
gio
je v
ieto
je.
Nau
doki
te š
į gam
inį y
pač
ats
argi
ai.
N
epai
syd
ami s
augu
mo
tais
yklių
riz
ikuo
taje
gyv
ybe.
Tai
p pa
t pai
syki
te d
arbo
sau
gos
tais
yklių
. Ši n
audo
jimo
inst
rukc
ija
turi
būti
leng
vai p
riein
am
a da
rbo
viet
oje.
Dar
buot
ojai
, apm
okom
i nau
dotis
šia
maš
ina
(įska
itant
prie
žiūr
ą, r
emon
tą),
pr
ival
o pe
rska
ityti
šią
inst
rukc
iją.
Būk
ite y
pač
atid
ūs n
audo
dam
i šią
maš
iną.
Apl
aid
žia
i ar
neat
saki
ngai
nau
doda
mi š
ią m
ašin
ą ke
liate
sau
mirt
iną
pavo
jų.
Vis
ada
dirb
kite
ypa
č at
sarg
iai i
r nu
olat
sau
prim
inki
te a
pie
galin
čius
kilt
i pot
enci
aliu
s pa
voju
s. N
eaps
iimki
te
atlik
ti da
rbo,
jei n
esat
e tik
ri, k
ad m
okat
e ta
i dar
yti a
r ne
galit
e įv
ertin
ti to
kio
darb
o riz
ikos
. Je
i per
skai
tę š
ią in
stru
kciją
vi
s da
r ab
ejoj
ate
ar tu
rite
klau
sim
ų, p
rašo
me
pasi
kons
ultu
oti s
u sp
ecia
listu
arb
a už
sira
šyti
į kur
sus
apie
tei
sing
ą m
ašin
os n
audo
jimą
ir da
rbą
su ja
(pv
z.:
miš
kin
inkų
mok
ymo
cent
re).
Ig
noru
oda
mi š
ias
saug
umo
inst
rukc
ijas,
Jūs
riz
ikuo
jate
gyv
ybe.
•
Dirb
dam
i tar
p le
ngva
i užs
iliep
snoj
anči
os a
ugm
eni
jos
ir sa
usro
s pa
liest
ose
viet
ov÷s
e, tu
r÷ki
te p
o ra
nka
gesi
ntuv
ą (g
aisr
o pa
voju
s).
•
Jei t
okiu
gam
iniu
nau
dosi
t÷s
pirm
ą ka
rtą,
rei
kala
ukite
šio
s in
stru
kcijo
s ir
apm
okym
o iš
par
dav÷
jo.
•
Vai
kai i
r pa
augl
iai i
ki 1
8 m
etų
nega
li di
rbti
su š
iuo
gam
iniu
, išs
kyru
s pa
augl
ius
nuo
16 m
etų,
kur
ie b
uvo
spec
ialia
i ap
mok
yti i
r di
rba
priž
iūrim
i sua
ugus
io in
stru
ktor
iaus
. •
Dar
bo te
ritor
ijoje
net
uri b
ūti p
ašal
inių
žm
onių
ir g
yvūn
ų. L
aiky
kit÷
s m
inim
alau
s sa
ugau
s 15
m a
tstu
mo.
Kai
di
rbat
e ša
lia t
ankm
ių, s
augo
kit÷
s te
n ga
linči
ų bū
ti va
ikų
ar g
yvūn
ų. N
edel
sdam
i sus
tabd
ykite
var
iklį
ir pj
ovim
o įra
ngą
jei ž
mog
us a
r gy
vūna
s įž
eng÷
į da
rbo
terit
oriją
. N
audo
toja
s at
sako
už
pad
aryt
ą ža
lą t
retie
siem
s as
men
ims
ar n
uosa
vybe
i. •
Gam
inys
gal
i būt
i pas
kolin
tas,
išnu
om
otas
ar
duot
as a
smen
ims,
kur
ie y
ra s
usip
aži
nę s
u ši
os r
ūšie
s pr
oduk
tu, y
ra
pers
kaitę
nau
dojim
o in
stru
kciją
ir ž
ino,
kai
p na
udot
is g
amin
iu.
Vis
ais
atve
jais
per
duok
ite n
audo
jimo
inst
rukc
iją
kart
u su
gam
iniu
. •
Gam
iniu
nau
doki
t÷s
tik je
i esa
te p
ails
÷ję
ir ge
rai j
auči
at÷s
. •
Alk
oho
lio a
r na
rkot
ikų
pave
ikti
asm
enys
, įsk
aita
nt v
arto
janč
ius
stip
rius
vais
tus,
neg
ali n
audo
tis š
ia m
ašin
a, n
es jų
re
akci
ja į
galim
us p
oten
cial
ius
pavo
jus
yra
pris
lopi
nta.
•
Nie
kada
pat
ys n
eper
dary
kite
, nek
eisk
ite ir
nen
uim
kite
įran
gos
apsa
ugų
ar d
arbi
nių
maz
gų n
uo m
ašin
os.
•
Nau
doki
te š
ią m
ašin
ą tik
jei j
i tva
rkin
ga ir
sau
gi.
Vis
ada
patik
rinki
te m
ašin
ą pr
ieš
darb
ų pr
adži
ą. V
en
kite
ne
laim
ing
ų a
tsiti
kim
ų!
•
Nau
doki
te ti
k tu
os a
kses
uaru
s ir
papi
ldom
ą įra
ngą,
kur
ią p
atei
kia
gam
into
jas
ir ku
ri bu
vo n
umat
yta
naud
oti s
u ši
a m
ašin
a.
•
Jūsų
maš
inos
pat
ikim
um
as ir
sau
gus
darb
as p
rikla
uso
nuo
naud
oja
mų
dalių
kok
yb÷s
. N
audo
kite
tik
orig
inal
ias
dalis
. Orig
inal
ios
daly
s yr
a id
entiš
kos
dalim
s, n
audo
tom
s su
renk
ant
maš
iną,
ir u
žtik
rina
med
žaig
ų ko
kybę
, m
atm
enis
, fun
kcio
nalu
mą
ir sa
ugum
ą. O
rigin
alia
s da
lis ir
aks
esua
rus
galit
e įs
igyt
i spe
cial
izuo
tose
par
duot
uv÷s
e.
Jūsų
ats
tovu
i prie
ina
mi v
isi r
eiki
am
i dok
umen
tai r
eika
lingo
ms
dalim
s pa
rinkt
i. Jū
sų a
tsto
vas
regu
liaria
i gau
na ir
na
ujau
sią
info
rmac
iją a
pie
gam
inių
pat
obul
inim
us. P
rašo
me
atsi
min
ti, k
ad n
eorig
ina
lių d
alių
nau
dojim
as
pana
ikin
a Jū
sų t
eisę
į ga
rant
inį a
ptar
navi
mą.
•
Maš
iną
visa
da s
and÷
liuok
ite s
augi
oje
viet
oje
ir to
kiu
būdu
, ka
d ji
neke
ltų p
avoj
aus.
Išju
nkite
var
iklį,
jei m
ašin
os
nebe
naud
osite
. A
smen
ys, i
gnor
uoja
ntys
sau
gum
o, n
audo
jimo
ar p
riežiū
ros
inst
rukc
ijas,
bus
ats
akin
gi u
ž pa
dary
tą ž
alą
ir iš
to
seka
nčia
s pa
sekm
es.
1.2
D
arb
o rū
bai
Kad
išve
ngtu
m÷t
e tr
aum
ų, v
isad
a d÷
v÷ki
te ti
nkam
us d
rabu
žius
ir a
smen
s sa
ugos
prie
mon
es d
irbda
mi s
u ši
a m
ašin
a.
Rūb
ai tu
ri bū
ti sk
irti p
asiri
nkta
m d
arbu
i (pv
z.: g
laud
us d
arbi
nis
šva
rkas
), b
et n
evar
žant
ys ju
desi
ų.
Mes
rek
omen
duoj
ame:
SO
LO š
var
ką m
iško
ar
lau
ko d
arb
ams
EN
340
Nom
. N
r.: 9
9303
000
+ dy
dis
(2[s
] - 6
[xxl
])
S
OLO
an
tkel
iai N
om.
Nr.
: 99
0209
5 +
dydi
s
ar
SO
LO d
arbi
n÷s
keln
÷s
su a
ntk
rūtin
iu N
om.
Nr.
: 990
2094
+ d
ydis
N
ed÷v
÷kite
ska
rų, k
akla
juos
čių,
juve
lyrin
ių d
irbin
ių ir
kitų
rūb
ų ak
sesu
arų,
kur
ie g
ali į
sipa
inio
ti įra
ngoj
e, k
rūm
uose
ar
šako
se.
Sau
giai
pas
irišk
ite il
gus
plau
kus
(nau
doki
te k
epur
aitę
, ša
lmą
ar p
an.)
. A
v÷ki
te t
virt
us b
atus
su
tvirt
u pa
du –
idea
liai t
iks
apsa
ugin
iai b
atai
. M
es r
ekom
endu
oja
me:
SO
LO o
din
iai b
atai
miš
ko d
arb
ams
No
m.
Nr.
: 993
0510
+ d
ydis
(36
- 48
) D
÷v÷k
ite a
psau
gine
s da
rbo
pirš
tines
nes
lidži
u pa
virš
ium
i. M
es r
ekom
endu
oja
me:
SO
LO F
it p
iršt
in÷
s N
om.
Nr.
: 99
3901
2 +
dydi
s.
D÷v
÷kite
aus
ines
ir/a
r an
tvei
dį (
pvz.
: an
tvei
dį a
r ša
lmą)
. D
irbda
mi m
iške
vis
ada
d÷v÷
kite
aps
aug
inį š
alm
ą.
Krin
tanč
ios
šako
s ke
lia d
idel
į pav
ojų.
M
es r
ekom
endu
oja
me
SO
LO a
psa
ug
inis
ša
lmas
su
ant
veid
žiu
ir a
usi
n÷
mis
, Nom
. nr
.: 99
3901
101
(1 d
ydis
)
Pat
vir
tin
ta p
jov
imo
įra
ng
a
258
635,
63
6, 6
42 -
Kod
as:
91V
G…
- 3
/8’’
spec
.
3/8
’’ 30
cm
/ 1
2’’
45
.050
’’ /
1,3
mm
69
00
132
69
00
133
3/8
’’ 35
cm
/ 1
4’’
52
.050
’’ /
1,3
mm
69
00
136
69
00
744
.3/8
’’ -
6 N
o.: 3
5 00
433
25
3/8
’’ 40
cm
/ 1
6’’
57
.050
’’ /
1,3
mm
69
00
600
69
00
900
643I
P -
Kod
as:
21B
P…
- .
325’
’
.325
’’ 33
cm
/ 1
3’’
56
.058
’’ /
1,5
mm
69
00
704
69
00
342
.325
’’ -
7
No.
: 35
00 4
14
.325
’’ 38
cm
/ 1
5’’
64
.058
’’ /
1,5
mm
69
00
875
69
00
343
Sv
arb
u:
Na
udok
ite t
ik š
iuos
pat
virt
intu
s b
ūg
ne
lio s
u ž
vai
gžd
ute
, pjo
vim
o g
ran
din
÷s
ir kr
eip
ian
čio
sio
s ju
ost
os
deri
nius
. N
ieka
da
nem
aišy
kite
ski
rtin
gų ž
ings
nių
pjo
vim
o įr
ang
os a
kses
uarų
!
Sim
bolia
i
San
kabo
s bū
gne
lis s
u va
ranč
iąja
žva
igžd
ute
Var
anči
ųjų
nare
lių s
kaič
ius
Gra
ndie
s žin
gsni
s
Var
anči
ųjų
nare
lių s
toris
Pjo
vim
o ilg
is
Gra
ndin
÷s u
žsak
ymo
nr.
K
reip
ianč
iosi
os ju
osto
s u
žsak
ymo
nr.
Lie
tuvi
škai
24
____
____
____
____
____
____
____
____
____
____
____
____
____
____
____
____
____
____
____
__
____
____
____
____
____
____
____
____
____
____
____
____
____
____
____
____
____
____
____
__
____
____
____
____
____
____
____
____
____
____
____
____
____
____
____
____
____
____
____
__
____
____
____
____
____
____
____
____
____
____
____
____
____
____
____
____
____
____
____
__
____
____
____
____
____
____
____
____
____
____
____
____
____
____
____
____
____
____
____
__
____
____
____
____
____
____
____
____
____
____
____
____
____
____
____
____
____
____
____
__
____
____
____
____
____
____
____
____
____
____
____
____
____
____
____
____
____
____
____
__
____
____
____
____
____
____
____
____
____
____
____
____
____
____
____
____
____
____
____
__
____
____
____
____
____
____
____
____
____
____
____
____
____
____
____
____
____
____
____
__
____
____
____
____
____
____
____
____
____
____
____
____
____
____
____
____
____
____
____
__
____
____
____
____
____
____
____
____
____
____
____
____
____
____
____
____
____
____
____
__
Sau
gum
o ta
isyk
l÷s
Lie
tuvi
škai
5
1.3
K
uras
Ben
zina
s yr
a la
kus
ir la
bai d
egus
. La
ikyk
it÷s
atok
iai n
uo a
tviro
s ug
nies
ir n
ela
isty
kite
kur
o.
Ner
ūkyk
ite d
arbo
vie
toje
ar
arti
kuro
pyl
imo
viet
os!
•
Išju
nki
te v
arik
lį pr
ieš
pild
ami k
urą.
•
Prie
š p
ildam
i kur
ą, le
iski
te v
arik
liui a
tv÷s
ti –
sau
goki
t÷s
gais
ro!
•
L÷ta
i ats
ukite
bak
o ka
mšt
į, ka
d su
maž
÷tų
sl÷g
is b
ake
ir ri
zika
aps
ipilt
i kur
u b
ūtu
min
ima
li.
•
Kur
o su
d÷ty
je y
ra m
edži
agų
, pa
naši
ų į t
irpik
lius.
Ven
kite
min
era
linių
aly
vų p
atek
imo
ant
odos
ar
į aki
s.
Pild
ami d
egal
us į
maš
iną,
d÷
v÷ki
te a
psau
gin
es p
irštin
es.
Reg
ulia
riai
ke
iski
te ir
pla
ukite
dar
bo r
ūbus
. •
Nek
v÷pu
okite
kur
o ga
rais
. •
Kur
o py
limo
viet
a tu
ri b
ūti g
erai
v÷
dina
ma.
•
Ne
leis
kite
kur
ui a
r al
yvai
išsi
lieti
ant ž
em÷s
(sa
ugo
kite
apl
inką
). N
aud
oki
te a
psau
ginį
kili
m÷
lį.
•
Ne
dels
iant
nuv
alyk
ite a
nt m
ašin
os iš
silie
jusį
kur
ą. Ir
tuo
j pat
pas
ikei
skite
kur
u ap
lietu
s rū
bus.
•
San
dari
ai u
žsuk
ite v
isų
talp
ų ka
mšč
ius.
Tai
p su
maž
÷s iš
silie
jimo
rizik
a pe
r ka
mšč
ius,
kur
iuos
gal
÷jo
atla
isvi
nti v
arik
lio v
ibra
cija
. •
Pat
ikri
nkite
, ar
net
eka
ben
zina
s. N
ena
udok
ite ir
ned
irbk
ite s
u m
ašin
a, je
i iš
jos
teka
kur
as. R
izik
uoj
ate
suke
lti g
aisr
ą ir
nud
egti!
•
Kur
ą ir
aly
vą s
aug
okite
tam
ski
rtos
e ir
spec
ialia
i paž
ym÷t
ose
talp
ose.
1.4
M
ašin
os t
rans
port
avim
as
•
Per
neš
dam
i gra
ndin
inį p
jūkl
ą tr
ump
ais
atst
umai
s (iš
vie
nos
dar
bo
viet
os į
kitą
), v
isad
a įju
nki
te g
rand
in÷s
st
abd
į, ka
d pj
ūkla
s bū
tų u
žblo
kuot
as (
reko
men
duo
jam
e iš
jung
ti ir
varik
į).
•
Ne
nešk
ite a
r ne
vežk
ite g
ran
din
inio
pjū
klo
su b
esis
uka
nčia
pjo
vim
o įra
nga.
•
Per
vežd
ami m
ašin
ą d
ides
nia
is a
tstu
ma
is,
visa
da iš
junk
ite v
arik
lį ir
užd÷
kite
gra
ndin
÷s a
psa
ugą
ant
krei
pia
nčio
sios
. •
Kad
nei
šb÷g
tų k
uras
ir iš
veng
tum
÷te
d÷l
to k
ylan
čių
prob
lem
ų, s
augi
ai įt
virt
inki
te g
amin
į, ne
leis
dam
i jam
va
rtyt
is tr
ansp
orta
vim
o m
etu.
Pat
ikri
nkite
, ar
sand
arus
kur
o b
akas
. R
ekom
end
uoj
ame
gam
inį t
rans
por
tuot
i su
tuš
čiu
kuro
bak
u.
•
Kur
ą iš
bak
o iš
leis
kite
ir p
rieš
utili
zuod
ami g
amin
į.
1.5
S
urin
kim
o, v
alym
o, r
egu
liavi
mo,
pri
ežiū
ros
ir r
emon
to p
ata
rim
ai
•
Dra
udži
ama
maš
iną
mon
tuot
i, va
lyti,
rem
ontu
oti a
r sa
nd÷
liuot
i net
oli
atvi
ros
ugni
es.
•
Var
iklis
tur
i būt
i išj
ungt
as ir
ST
OP
jung
iklis
pa
likta
s "0
“ pa
d÷t
yje
vis
am la
iku
i, ko
l dir
bate
prie
pjū
klo
krei
pia
nčio
sios
ir g
ran
din÷
s (s
urin
kim
as,
valy
mas
, pr
ieži
ūra
ir re
mon
tas)
(ta
ip p
at r
eko
men
duoj
ame
atju
ngti
žvak
÷s la
idą
nuo
žva
k÷s)
. Vis
ada
d÷v÷
kite
aps
aug
ines
(d
arbo
) pi
rštin
es š
iem
s da
rbam
s at
likti.
•
Maš
inai
re
ikal
inga
reg
ulia
ri pr
ieži
ūra.
Atli
kite
tik
tuos
rem
onto
ir p
riež
iūro
s da
rbus
, kur
ie y
ra a
praš
yti š
ioje
na
udo
jimo
inst
rukc
ijoje
. V
isi k
iti d
arb
ai tu
r÷tų
būt
i atl
ikti
spec
ializ
uota
me
rem
onto
cen
tre.
•
Val
ydam
i ar
tikrin
dam
i dus
lintu
vą, n
ieka
da jo
nel
iesk
ite, y
pač,
jei j
is k
aršt
as –
nud
egim
o pa
voju
s!
Dus
lintu
vas
darb
o m
etu
LAB
AI į
kais
ta.
•
Bek
kok
iem
s re
mon
to d
arba
ms
nau
doki
te T
IK O
RIG
INA
LIA
S e
kspl
oat
acin
es ir
ats
argi
nes
dal
is.
•
Sav
aval
iška
i nek
eis
kite
maš
inos
, nes
tai
gal
i pak
enk
ti m
ašin
os s
aug
umo
įran
gai i
r la
bai p
adid
÷s a
vari
jų a
r su
žeid
imų
pavo
jus.
1.6
P
rieš
užv
edan
t V
isad
a, p
rieš
užve
sdam
i maš
iną,
ją n
uod
ugn
iai p
atik
rink
ite, a
r ji
tvar
kin
ga ir
sa
ugi.
Vis
ada
patik
rinki
te š
iuos
m
azgu
s k
artu
su
kita
is p
atik
rinim
ais,
apr
ašyt
ais
tol
iau
šioj
e na
udo
jimo
inst
rukc
ijoje
(sk
yriu
s 11
):
•
ST
OP
jung
iklis
turi
tink
amai
vei
kti.
•
Dro
selio
ga
idu
kas
turi
lais
vai j
ud÷
ti ir
sava
ime
grįž
ti į p
rad
inę
pad÷
tį jį
pale
idus
. Je
i sp
audž
iam
as d
rose
lio
gaid
uka
s es
ant s
ustu
mta
i dro
selio
skl
ende
i, da
linio
dro
selio
užr
akta
s tu
ri iš
siju
ngti.
•
Kre
ipia
nčio
ji ju
osta
tur
i būt
i tin
kam
ai p
ritvi
rtin
ta.
Vis
uom
et p
atik
rinki
te, a
r pj
ovi
mo
gra
ndin
÷ tin
kam
ai įt
empt
a,
ir, je
i re
ikia
, sur
egul
iuok
ite įt
empi
mą
prie
š už
vesd
ami m
ašin
ą.
•
Tai
p p
at p
atik
rink
ite, a
r žv
ak÷s
laid
as ir
ant
galis
yra
sav
o vi
etoj
e ir
tinka
mai
su
jung
ti. L
aisv
os a
r pa
žeis
tos
jun
gtys
gal
i su
kelti
kib
irkšt
į, ga
linči
ą už
degt
i kur
o g
arus
– g
aisr
o pa
voju
s!
Jei p
aste
b÷jo
te k
ažką
įtar
tina,
ras
ti pa
žeid
imai
, nu
stat
ymai
ar
maš
inos
fun
cion
alum
as n
epat
ikim
i, n
eba
ndyk
ite
užve
sti m
ašin
os.
Kre
ipki
t÷s
į spe
cial
izuo
tą s
ervi
so c
entr
ą p
ilnai
pat
ikra
i atli
kti.
Sau
gum
o ta
isyk
l÷s
Lie
tuvi
ška
i 6
1.7
U
žved
ima
s
•
Maš
iną
ban
dyk
ite u
žves
ti ne
arč
iau
kaip
3m
nu
o ku
ro u
žpyl
imo
viet
os.
Nie
kad
a ne
band
ykite
užv
esti
varik
lio
užd
aro
je p
ata
lpoj
e ar
erd
v÷je
. •
Įsiti
kin
kite
, ka
d už
ved
imo
met
u Jū
s tv
irtai
sto
vite
ant
žem
÷s.
Maš
iną
užve
skite
ant
žem
÷s, t
virt
ai j
ą la
ikyd
ami.
•
Atli
kite
užv
edi
mo
proc
edū
rą, a
praš
ytą
skyr
iuje
8.
"Var
iklio
užv
edi
mas
/ su
stab
dym
as".
•
Maš
inai
užs
ived
us, p
atik
rink
ite t
ušči
os e
igos
nus
taty
mus
. La
isvo
s e
igos
būs
enoj
e pj
ovim
o įra
nga
netu
ri su
ktis
. •
Var
ikliu
i suš
ilus,
jį iš
junk
ite ir
pak
arto
tina
i pat
ikri
nkite
gra
ndi
n÷s
įtem
pim
ą.
1.8
D
arb
as s
u p
jūkl
u
•
Pjū
klas
gal
i būt
i užv
esta
s tik
jei j
is p
ilnai
sur
inkt
as ir
kom
plek
tuot
as.
•
Išva
rtų
pjov
imo
darb
us g
ali
atlik
ti tik
spe
cia
liai a
pmok
yti a
smen
ys.
Tik
užv
edu
s va
rikl
į, jis
ima
skle
isti
nuo
din
das
bes
palv
es ir
bek
vape
s d
ujas
. T
od÷
l nie
kad
a ne
vesk
ite
maš
inos
užd
aros
e p
atal
pos
e ar
erd
v÷se
. A
prib
oto
je a
plin
koje
, ka
ip p
vz.:
duo
b÷s
e ar
tra
nš÷j
ose,
už
tikri
nkite
pak
anka
mą
oro
vent
iliac
iją.
Ner
ūkyk
ite d
arb
o vi
eto
je ir
dirb
dam
i su
maš
ina.
Pad
id÷j
ęs g
aisr
o pa
voju
s!
•
Dirb
kite
sus
ikau
pę,
apg
alv
ota
i ir
ram
iai,
ir st
enki
t÷s
nesu
kelti
pa
voja
us a
plin
kin
iam
s.
- D
irbki
te t
ik g
ero
mat
omum
o ir
apšv
ietim
o są
lyg
omis
. -
Mat
ykite
apl
inki
nius
žm
ones
, ka
d, n
ela
im÷s
atv
eju
, vi
sad
a g
al÷t
um÷t
e pr
isiš
aukt
i pag
alb
ą. N
edirb
kite
vi
ena
s p
ats.
-
Dirb
dam
i miš
ke v
isa
da s
u sa
vim
i tur
÷kite
ryš
io p
riem
onę
(m
ob.
tele
fon
ą) p
aga
lba
i išs
ikvi
esti.
-
Pla
nuok
ite d
arb
o pe
rtra
uk÷
les.
-
Iš a
nkst
o nu
mat
ykite
gal
imus
pav
oju
s ir
imki
t÷s
prie
mon
ių n
uo jų
aps
isa
ugot
i. A
tmin
kite
, ka
d ap
sau
gin
÷s
ausi
n÷s
slo
pin
a jū
sų k
laus
os ja
utru
mą
bei a
plin
kinį
triu
kšm
ą ir
atiti
nka
mą
jūsų
re
akci
ją. T
od÷
l gar
sai
, įs
p÷j
anty
s ap
ie g
alim
ą pa
vojų
, pv
z.: g
arsi
nia
i sig
nala
i, šū
ksn
iai i
r pa
n.,
gali
likti
neiš
girs
ti.
- A
tmin
kite
, ka
d šv
ieži
ai s
užie
vint
a m
edie
na y
ra y
pač
slid
i (t.
p. ir
žie
v÷).
Imki
t÷s
pap
ildom
ų at
sarg
umo
prie
mo
nių
dirb
dam
i ant
šla
pios
ar
ledu
/sn
ieg
u pa
side
ngu
sios
žem
÷s, š
laitu
ose
ar k
itose
sud
÷tin
go r
elje
fo
viet
ose.
Čia
did
el÷
rizik
a pa
slys
ti ar
suk
lupt
i!
- A
tkre
ipki
te d
÷mes
į į k
liūtis
ar
paša
liniu
s ob
jekt
us, t
okiu
s ka
ip m
edži
ų ša
knys
, ke
lma
i ir
pan
. B
ūkite
atid
ūs
dirb
dam
i šla
ituos
e. N
edirb
kite
ant
nes
tab
ilių
pavi
ršių
. -
Vis
ada
tvirt
ai la
ikyk
ite įr
ankį
ab
iejo
mis
ran
kom
is ir
tvirt
ai s
tov÷
kite
ant
koj
ų.
- D
irba
di s
u p
jūkl
u, n
ieka
da n
ekel
kite
jo a
ukšč
iau
peči
ų ir
per
da
ug n
esile
nkite
į pr
iekį
. N
ena
udok
ite p
jūkl
o st
ov÷
dam
i ant
kop
÷čių
ir n
ieka
da
nelip
kite
į m
edį
su
pjū
klu
ran
koje
. V
ieni
ntel
is s
augu
s b
ūdas
dir
bti
aukš
tyje
yra
hid
raul
inis
bok
šte
lis.
- N
aud
okite
pjū
klą
toki
u bū
du,
kad
nei
vie
na j
ūsų
kūno
dal
is n
epak
liūtų
į pj
ovi
mo
įran
gos
dar
bo k
elią
, jei
šis
st
aig
a pa
ilg÷t
ų.
- B
esis
uka
nt p
jovi
mo
įran
gai,
venk
ite p
jūkl
o ko
ntak
to s
u že
me.
-
Ne
naud
oki
te p
jūkl
o m
edie
nai
val
yti a
r sk
apt
uoti.
-
Išilg
inia
i pjū
viai
turi
būt
i atli
eka
mi k
iek
įma
nom
a bu
kesn
iu k
ampu
. B
ūkite
ypa
č at
idūs
, ne
s ap
saug
inis
se
ktor
ius
(26*
) d
ažni
ausi
ai n
enau
doja
mas
. -
Laba
i ats
argi
ai p
jauk
ite s
uski
lusi
ą m
edie
ną,
nes
atit
rūkę
med
ieno
s at
pla
išos
ga
li b
ūti i
šsvi
edži
amos
toli
ir di
deliu
gre
ičiu
(su
žei
dim
ų p
avo
jus)
.
•
Ne
dels
dam
i išj
unki
te v
arik
lį, je
i paj
utot
e p
asik
eiti
mą
pjū
klo
darb
o ch
arak
teris
tikos
e.
•
Ne
liesk
ite
du
slin
tuv
o a
r jo
ap
sau
go
s; k
ol j
ie k
aršt
i, r
izik
uo
jate
nu
de
gti
! N
ieka
da n
ed÷k
ite įk
aitu
sio
s m
ašin
os į
saus
ą žo
lę a
r a
nt k
itų le
ngva
i užs
ide
gti g
alin
čių
daik
tų. D
arbo
met
u du
slin
tuva
s L
AB
AI į
kais
ta
(ga
isro
pa
voju
s).
•
Nie
kad
a ne
dirb
kite
maš
ina
su p
ažei
stu
dus
lintu
vu a
r vi
sai b
e jo
. Riz
ikuo
jate
paž
eist
i jūs
ų kl
ausą
ir n
ude
gti.
Pir
mo
ji p
agal
ba
Dar
bo v
ieto
je v
isa
da t
ur÷
kite
pirm
osio
s pa
galb
os r
inki
nį.
Ne
dels
dam
i pa
pild
ykite
jį,
jei p
ana
udoj
ote.
P
asta
ba:
Žm
on÷m
s su
kra
ujo
tako
s su
trik
imai
s ilg
ala
ik÷
vibr
acija
gal
i suk
elti
kra
ujot
akos
sis
tem
os a
r ne
rvų
sist
emos
pa
žei
dim
us. P
ažei
dim
us g
ali s
uke
lti v
ibra
cija
, pe
rduo
dam
a pe
r p
irštu
s, r
anka
s ar
peč
ius.
Pož
ymia
i: nu
tirp
imas
, ni
ežul
ys, s
kaus
mas
, die
glia
i, od
os s
palv
os a
r p
ačio
s od
os p
akiti
mai
. Je
i pas
teb÷
jote
bet
kur
į iš
min
imų
požy
mių
, kr
eip
kit÷
s m
edic
in÷s
pa
galb
os.
____
____
____
____
____
____
____
____
____
____
____
____
____
____
____
____
____
____
____
__
____
____
____
____
____
____
____
____
____
____
____
____
____
____
____
____
____
____
____
__
____
____
____
____
____
____
____
____
____
____
____
____
____
____
____
____
____
____
____
__
____
____
____
____
____
____
____
____
____
____
____
____
____
____
____
____
____
____
____
__
____
____
____
____
____
____
____
____
____
____
____
____
____
____
____
____
____
____
____
__
____
____
____
____
____
____
____
____
____
____
____
____
____
____
____
____
____
____
____
__
____
____
____
____
____
____
____
____
____
____
____
____
____
____
____
____
____
____
____
__
____
____
____
____
____
____
____
____
____
____
____
____
____
____
____
____
____
____
____
__
____
____
____
____
____
____
____
____
____
____
____
____
____
____
____
____
____
____
____
__
____
____
____
____
____
____
____
____
____
____
____
____
____
____
____
____
____
____
____
__
____
____
____
____
____
____
____
____
____
____
____
____
____
____
____
____
____
____
____
__
Dus
lintu
vas;
Gar
antij
a ; D
yla
nčio
s ir
susi
d÷v
inči
os d
aly
s ; T
ik J
AV
: E
KG
pol
isas
/ …
L
ietu
višk
ai
22
12. D
uslin
tuva
s Jū
sų m
otor
inis
įran
kis
į apl
inką
skl
eidž
ia d
aug
maž
iau
ken
ksm
ingų
išm
etam
ųjų
duj
ų, je
i num
ato
reik
alav
imai
. T
o pa
sekm
÷ yr
a la
bai
įkai
stan
tis
dusl
intu
vas.
Nel
iesk
ite d
uslin
tuvo
, kol
jis
karš
tas.
S
palv
os p
asik
eitim
as d
uslin
tuvo
išm
etam
ojo
je
ang
oje
ir a
pie
ją y
ra įp
asta
s ir
norm
alus
rei
škin
ys.
13
. Gar
anti
ja
Gam
into
jas
gara
ntu
oja
nepr
ieka
ištin
gą k
oky
bę
ir pa
den
gs n
ekok
ybiš
kai p
agam
intų
ar
surin
ktų
dalių
pa
keiti
mo
kašt
us p
er g
aran
tijos
laik
otar
pį n
uo p
irkim
o di
eno
s. Įs
id÷m
÷kite
, kad
ski
rtin
gose
šal
yse
galio
ja
skirt
ingo
s ga
rant
ijos
sąly
gos.
Je
i ab
ejo
jate
, te
irau
kit÷
s jū
sų p
arda
v÷jo
. Ji
s at
saki
nga
s už
pr
oduk
to g
aran
tiją.
T
ikim
÷s,
jūs
supr
asite
, kad
mes
nes
ame
atsa
king
i už
ged
imus
, at
sira
dusi
us d
÷l š
ių p
riež
asči
ų:
• D
arbo
inst
rukc
ijų n
esila
ikym
as.
• A
pla
idi p
rieži
ūra
ir re
mon
tas.
• G
edi
mai
d÷
l net
eisi
ngo
kar
biur
ator
iaus
su
regu
liavi
mo.
• N
orm
alu
s n
usid
÷v÷j
imas
na
udo
jant
. • A
kiva
izdi
per
kro
va d
÷l il
gal
aiki
o ga
min
io
nau
dojim
o m
aksi
mal
iu g
reič
iu.
• N
epat
virt
intų
pjo
vim
o įra
ngo
s el
eme
ntų
nau
dojim
as.
• J
÷go
s na
udo
jimas
, net
eis
ing
as n
aud
ojim
as,
avar
ijos.
• G
edi
mai
d÷
l per
kaiti
mo,
esa
nt u
žter
štom
s va
riklio
auš
inim
o br
iaun
oms,
ka
nala
ms.
• S
avav
ališ
kas
rem
ont
as ir
re
gulia
vim
as.
• N
etin
kam
ų ar
neo
rigin
alių
dal
ių n
aud
ojim
as,
jei
jos
buvo
ge
dim
o pr
ieža
stim
i. • N
etin
kam
o ar
sen
o ku
ro n
aud
ojim
as.
• G
edi
mai
d÷
l gam
inio
nau
doj
imo
kom
erci
nia
is
tiksl
ais
ar n
uom
ai.
Įpra
sti v
alym
o, r
egu
liavi
mo
ar p
rieži
ūros
dar
bai n
÷ra
kom
pens
uoj
ami g
aran
tijos
są
lygų
.
Tik
gam
into
jo įg
alio
tas
serv
iso
cent
ras
turi
teis
ę at
likti
gam
inio
gar
ant
inį r
emon
tą.
14. D
ylan
čios
ir s
usid
÷vin
čios
dal
ys
Įva
irios
dal
ys d
÷l n
audo
jimo
spec
ifiko
s ar
nor
mal
aus
nusi
d÷v
÷jim
o tu
ri bū
ti la
iku
keič
iam
os.
Žem
iau
išva
rdin
tos
dal
ys n
orm
alia
i sus
id÷v
i ir
n÷ra
pa
den
gia
mos
gam
into
jo g
aran
tijos
są
lygų
: • O
ro fi
ltras
• K
uro
filtr
as
• V
isos
gum
in÷s
dal
ys,
turin
čios
tie
siog
inį
kont
aktą
su
deg
ala
is
• S
anka
ba
• U
žde
gim
o žv
ak÷
• R
anki
nis
star
teris
• P
jovi
mo
įrang
a • E
kspl
oat
acin
÷s m
edži
agos
• P
jovi
mo
įrang
a: k
reip
ianč
ioji
juos
ta /
pjo
vim
o gr
andi
n÷
•
Gum
inia
i ant
ivib
raci
nia
i ele
me
ntai
15. T
ik J
AV
: E
KG
Po
lisas
/ G
amin
tojo
ga
rant
ija
T
ik J
AV
: E
mis
ijos
Ko
ntro
l÷s
Gar
antij
os
Po
lisas
T
he E
nviro
nmen
tal P
rote
ctio
n A
genc
y an
d S
olo
are
plea
sed
to e
xpla
in th
e em
issi
on c
ontr
ol s
yste
m o
n yo
ur
smal
l non
-roa
d po
wer
equ
ipm
ent
engi
ne.
In th
e U
S
new
sm
all n
on-
road
eng
ines
mus
t be
des
igne
d, b
uilt,
an
d eq
uipp
ed t
o m
eet t
he E
nviro
nmen
tal P
rote
ctio
n A
genc
y's
stan
dard
s. S
olo
mus
t w
arra
nt t
he e
mis
sion
co
ntro
l sys
tem
on
your
sm
all n
on-
road
eng
ine
for t
he
perio
d of
tim
e lis
ted
belo
w p
rovi
ded
ther
e ha
s be
en n
o ab
use,
neg
lect
, or
impr
oper
mai
nten
ance
of
your
sm
all
non-
road
eng
ine.
Y
our
emis
sion
con
trol
sys
tem
incl
udes
par
ts s
uch
as
the
carb
uret
or, t
he ig
nitio
n sy
stem
, an
d th
e ex
haus
t sy
stem
. W
here
a w
arra
ntab
le c
ondi
tion
exis
ts, S
olo
will
repa
ir yo
ur s
mal
l non
-roa
d po
wer
equ
ipm
ent
engi
ne a
t no
cost
to
you
incl
udin
g di
agno
sis,
par
ts, a
nd la
bor.
M
anu
fact
ure
rs W
arra
nty
Co
vera
ge
Sol
o's
sma
ll no
n-ro
ad p
ower
equ
ipm
ent e
ngin
es a
re
war
rant
ed f
or a
per
iod
of tw
o ye
ars.
If
any
emis
sion
co
ntro
l rel
ated
par
t on
your
eng
ine
is d
efec
tive,
the
part
will
be
repa
ired
or r
epla
ced
by S
olo.
C
onta
ct In
form
atio
n fo
r A
utho
rize
d S
ervi
ce C
ente
r Lo
catio
ns,
Rep
lace
men
t Par
ts,
W
arra
nty
and
Tec
hnic
al In
form
atio
n W
arra
nty
repa
irs m
ust
be
com
plet
ed b
y a
SO
LO
Aut
hori
zed
Ser
vice
Cen
ter.
S
OLO
US
A,
Inc.
1-
800-
765-
6462
51
00 C
hest
nut
Ave
nu
tech
serv
@so
lous
a.co
m
Ne
wpo
rt N
ews,
VA
236
05
Nuo
lat
kint
ant
ir to
bul÷
jant
gam
ybos
pro
cesa
ms,
m
es p
asili
eka
me
teis
ę ke
isti
išva
izd
ą ir
tech
nin
es
char
akte
ristik
as b
et k
urio
iš g
amin
ių b
e iš
anks
tinio
įs
p÷jim
o.
D÷l
šio
s pr
ieža
stie
s, s
kund
ai d
÷l t
ekst
o ir
ilius
trac
ijų
neat
itiki
mo
šioj
e in
stru
kcijo
je n
ebus
prii
mam
i.
Tec
hnin
iai d
uom
enys
Lie
tuvi
škai
7
2. T
echn
inia
i duo
men
ys
Gra
nd
inin
is p
jūkl
as
635
636
642
643I
P
Var
iklio
tip
as
SO
LO v
ieno
cili
ndro
dvi
takt
is v
arik
lis
Dar
bini
s tū
ris
cm
3
36,3
40
,2
Ske
rsm
uo
/ eig
a
mm
38
/ 32
40
/ 3
2
Ma
x. g
alia
kW
esan
t aps
/min
1 / min
1,
4
8.5
00
1,5
8.
500
1,
8 8.
500
2,
0
9.0
00
Ma
x. s
ukim
o m
omen
tas
N
m
esan
t aps
/min
/ 1 / m
in
1,8
7.0
00
1,8
7.0
00
2,1
6.5
00
2,5
6.2
00
Ma
x. le
istin
i sūk
iai
1 / m
in
lais
va e
iga
su p
jovi
mo
įrang
a 11
.500
±
200
11
.500
±
200
12
.000
±
200
13
.000
±
200
Vid
utin
iai l
ais
vos
eig
os s
ūkia
i
1 / min
2.
800±
15
0
San
kabo
s su
kib
imo
gre
itis
1 / min
42
00±
15
0
Kur
o ba
ko t
alp
a
l 0,
37
Kur
o m
išin
io s
anty
kis:
su
SO
LO
2T
aly
va
su k
itom
is 2
T a
lyvo
mis
1
: 50
1
: 25
Kur
o są
nau
dos
dirb
ant m
aksi
mal
ia g
alia
(IS
O 7
293)
kg
/ h
0,
7
0,7
0,
8
0,8
Spe
cifin
÷s s
ąna
udos
dirb
ant
mak
s. g
alia
(I
SO
729
3)
g / k
Wh
50
0
490
47
0
410
Gra
ndin
÷s t
epim
o a
lyvo
s ba
ko t
alpa
l
0,19
Kar
biur
ator
ius
Dia
fra
gmin
is k
arbi
urat
oriu
s su
pri
mer
iu ir
inte
gruo
tu
kuro
siu
rbliu
ku
Oro
filtr
as,
dvie
jų d
alių
Pirm
inio
filt
ro įd
÷kl
as ir
did
elio
pav
iršia
us k
empi
nin
is
filtr
as
Užd
egi
mo
sist
ema
Ele
ktro
nini
o va
ldym
o už
deg
imo
rit÷,
ner
eik
alau
jant
i pr
ieži
ūros
Var
anči
oji
žvai
gžd
ut÷
(dan
tų s
k.)
6 7
Nus
tata
nt ž
emia
u pa
teik
tas
reik
šmes
d÷l
vib
rac
ijos
ir g
arso
, bu
vo a
tsiž
velg
ta į
įvai
rias
nau
dojim
o są
lyga
s re
mia
ntis
ga
lioja
nčia
is s
tan
dart
ais.
Gar
so s
l÷gi
o ly
gis
L Pe
q E
N I
SO
228
68
dB(A
) 10
0 10
0 10
1 10
1
Triu
kšm
o ly
gis
LW
eq E
N IS
O 2
286
8 dB
(A)
105
105
107
107
Vib
raci
jos
duom
enys
a hv,
eq
D
IN IS
O 2
286
7 D
ešin
÷(g
al.)
ran
ken
a / k
air÷
(pr
.) r
anke
na
m/s
2
9,
1 / 7
,4
9,
1 / 7
,4
7,
9 / 4
,8
7,
5 /
4,5
Mat
men
ys:
Au
kštis
/ Plo
tis/
Ilgis
K
reip
ianč
iosi
os il
gis
35 c
m (
14’’)
m
m
Kre
ipia
nčio
sios
ilgi
s 38
cm
(15
’’) (
643
IP)
mm
25
0/ 2
20/ 7
20
---
---
250/
220
/ 75
0
Svo
ris e
sant
tušt
iem
s ba
kelia
ms,
be
krei
pia
nčio
sios
ir
gran
din
÷s
kg
4,
2
4,2
4,
1
4,1
Maš
inos
pag
amin
imo
met
ai �
žiū
r. t
ipo
lent
elę
ant
maš
inos
(S
kyri
us 4
, " V
ald
ymo
elem
ent
ai ir
dal
ys "
).
Pat
virt
inta
pjo
vim
o įra
nga
ir at
itin
kam
as p
jovi
mo
dyd
is �
žiū
r÷ti
nuo
rodą
pas
kutin
iuos
e in
stru
kcijo
s pu
slap
iuos
e (
- 25
8 -.
)
Sta
nda
rtin
is k
ompl
ekta
s ; V
ald
ymo
elem
ent
ai ir
dal
ys
Lie
tuvi
ška
i 8
3. S
tan
dart
inis
ko
mpl
ekta
s
•
Gra
nd
inin
is p
jūkl
as –
baz
inis
mo
de
lis
(be
krei
pia
nčio
sios
ir g
rand
in÷s
) •
Kre
ipia
nči
oji
juo
sta
•
Pjo
vim
o g
ran
din
÷
•
Juo
sto
s ap
sau
ga
•
Įran
kiai
: kom
binu
otas
rak
tas
(žva
k÷s
rakt
as/a
tsu
ktuv
as),
pap
ildom
as a
tsu
ktu
vas
•
Ši N
aud
ojim
o i
nst
rukc
ija
•
EB
ati
tikt
ies
dekl
arac
ija
(pat
eik
iam
a at
skir
ame
lape
)
4. V
aldy
mo
elem
enta
i ir
daly
s
V
aizd
as i
š d
eši
n÷
s
V
aizd
as i
š ka
ir÷
s
Pav
. 1a
(Pri
klau
so n
uo
mod
elio
)
Pav
. 1b
(Pri
klau
so n
uo
mo
delio
)
Dar
bo ir
pri
ežiū
ros
info
rmac
ija
Lie
tuvi
ška
i 21
11.1
0 P
riež
iūro
s tv
arka
rašt
is
Žem
iau
pate
ikia
ma
info
rmac
ija s
kirt
a d
arbu
i nor
mal
iom
is s
ąlyg
omis
. E
sant
ypa
ting
oms
sąly
gom
s, p
vz.:
pra
ilgin
ta d
arbo
die
na,
reko
men
duo
jam
e pr
ieži
ūros
dar
bus
atli
nkti
atiti
nkam
ai d
ažni
au.
V
isus
pri
ežiū
ros
darb
us a
tliki
te r
egu
liari
ai.
Jei r
eiki
a, k
reip
kit÷
s į į
gal
iotą
ser
vis
o ce
ntrą
šie
ms
darb
ams
atlik
ti už
jus.
Maš
inos
sav
inin
kas
atsa
king
as u
ž:
• B
et k
okiu
s g
edim
us,
kilu
sius
d÷l
nep
aka
nkam
os a
r ne
tink
amos
pri
ežiū
ros
• S
u tu
o su
siju
sius
net
eki
mus
– įs
kaita
nt k
oroz
iją –
d÷l
net
inka
mo
sand
÷lia
vim
o
Po 5 darbo val.
Kasdien prieš, po ir darbo metu
Kas savaitę
Kas 50 darbo val.
Kas 100 darbo val.
Jei reikia
Kasmet prieš ir po sezono
Išor
in÷
apži
ūra
X
Vis
as
įre
ng
inys
Išva
lyti
(oro
ka
nala
i, a
ušin
imo
bria
unos
)
X
X
X
Iš
orin
÷ ap
žiūr
a
X
A
pver
skite
juos
tą
X
Sut
epki
te ju
osto
s žv
aigž
dut
ę
X
Iš
valy
ti ju
osto
s gr
iove
lį / t
epi
mo
kana
lą
X
Kre
ipia
nči
oji
juo
sta
Išva
lyti
juos
tos
dang
čio
vidi
nę
pusę
X
Iš
orin
÷ ap
žiūr
a, p
atik
rinti
aštr
umą
X
Pag
alą
sti
X
X
Pjo
vim
o g
ran
din
÷
Pak
eist
i, ka
rtu
pak
eis
ti ir
vara
nčią
ją ž
vaig
ždę,
su
tept
i būg
nel
io g
uol
į
X
Vei
kim
o te
stas
, pa
tikri
nti j
ud÷
jimo
lais
vę
X
Gra
nd
in÷
s st
abd
ys
Išva
lyti,
sut
epti
jung
tis
X
X
G
ran
din
÷s
tep
ima
s P
atik
rinti
X
Du
slin
tuv
as
Išor
in÷
būkl
÷s a
pžiū
ra –
pat
ikri
nti v
aržt
ų pr
iver
žim
ą
X
Pat
ikri
nti l
aisv
os e
igos
sūk
ius
X
Kar
biu
rato
riu
s
Sur
egul
iuot
i lai
svos
eig
os s
ūkiu
s
X
Iš
valy
ti
X
O
ro f
iltr
as
(pri
ešfil
tris
ir p
agr
. filt
ras)
P
akei
sti
X
Pat
ikri
nti e
lekt
rodų
tar
pelį
ir su
regu
liuot
i
X
X
Užd
eg
imo
žv
ak÷
Pak
eist
i
X
X
Ku
ro ir
aly
vo
s b
akai
Iš
valy
ti
X
X
Ku
ro f
iltra
s P
akei
sti
X
Vis
i p
asie
kia
mi
var
žtai
(iš
skyr
us k
arb.
reg.
var
žtus
) P
erva
ržyt
i X
X
X
Kiti
val
dym
o e
lem
en
tai
(sto
p ju
ngik
lis,
gaid
uka
s, d
alin
io
dros
elio
užr
akta
s, s
tart
eris
)
Pat
ikrin
ti ve
ikim
ą
X
Dar
bo ir
pri
ežiū
ros
info
rmac
ija
Lie
tuvi
ška
i 20
11.6
Api
e u
žde
gim
o žv
akę
Užd
egim
o žv
akę
tikri
nkite
re
gulia
riai
kas
50
dar
bo v
al.
•
Nu
imki
te p
jūkl
o va
rikl
io g
aubt
ą.
•
Atju
nkite
po
juo
esan
tį žv
ak÷s
ant
galį.
•
Išs
ukite
ir n
usa
usin
kite
žva
kę.
Užd
egi
mo
žvak
÷ tu
ri bū
ti ke
ičia
ma
kas
100
darb
o va
l. ar
ba je
i ele
ktro
dai j
au s
usid
÷v÷
ję.
Nev
eski
te v
arik
lio,
jei u
ždeg
imo
žva
k÷ y
ra iš
sukt
a ar
žv
ak÷s
ant
galis
num
auta
s n
uo a
ukšt
os įt
ampo
s la
ido.
Kib
irkš
tis g
ali
suke
lti g
ais
rą!
Rez
isto
rin÷s
užd
egim
o žv
ak÷s
(ši
lum
in÷
vert
÷ 20
0)
pard
uod
amos
įvai
riai
s pr
ekin
iais
že
nkla
is,
toki
ais
kaip
: B
OS
CH
WS
R6F
C
HA
MP
ION
R
CJ-
6Y
ar a
nalo
giš
ki.
Tei
sin
gas
ele
ktro
dų
tarp
elis
yra
0.5
mm
. P
rieš
užve
sdam
i var
iklį
pat
ikri
nkite
auk
štos
įtam
pos
laid
ą, a
r n÷
ra jo
izo
liaci
jos
paž
eidi
mų
ir ar
jis
saug
iai
ir p
atik
imai
su
jun
gtas
su
žvak
÷s a
ntga
liu.
•
Įsta
tyki
te ž
vakę
į ci
lindr
ą ir
tinka
mai
pri
suki
te.
•
Tin
kam
ai u
žmau
kite
žva
k÷s
antg
alį a
nt ž
vak÷
s.
•
Užd
÷kite
ir p
risuk
ite a
tgal
pjū
klo
varik
lio g
aubt
ą.
11.7
San
d÷lia
vim
as
The
cha
insa
w s
houl
d be
tho
rou
ghly
Išv
alyt
ied
and
ch
ecke
d fo
r da
mag
e af
ter
ever
y us
e. T
he
mos
t im
port
ant
are
as a
re t
he c
hai
n br
ake,
the
coo
ling
air
inta
ke a
rea,
the
cyl
ind
er c
ool
ing
fins
and
the
air
filte
r.
Onl
y us
e th
e ec
o-fr
iend
ly Iš
valy
tiing
age
nts
avai
labl
e fr
om a
spe
cial
ist r
etai
ler.
Do
not
use
fuel
to
Išva
lyti
the
chai
nsaw
. T
he c
hain
saw
sho
uld
be s
tore
d in
a d
ry r
oom
and
fit
ted
with
a c
hain
gua
rd. T
her
e m
ust
be n
o na
ked
flam
es o
r si
mila
r in
the
vic
inity
. M
easu
res
mus
t be
ta
ken
to p
reve
nt u
naut
horis
ed
use
of th
e ch
ains
aw,
part
icu
larl
y by
chi
ldre
n.
If yo
u pl
an t
o st
op u
sin
g th
e sa
w fo
r m
ore
tha
n fo
ur
wee
ks th
en y
ou s
hou
ld a
lso
drai
n th
e fu
el t
ank
and
the
chai
n lu
bric
atio
n o
il ta
nk in
a w
ell v
ent
ed a
rea
and
Išva
lyti
them
. S
tart
the
eng
ine
with
the
fuel
tan
k em
pty
and
run
it un
til th
e ca
rbur
etto
r is
em
pty
and
the
eng
ine
goes
out
. O
ther
wis
e oi
l res
idue
fro
m th
e fu
el m
ixtu
re c
ould
blo
ck t
he c
arbu
rett
or n
ozzl
es a
nd
mak
e su
bseq
uent
sta
rts
mor
e di
ffic
ult.
Im
po
rtan
t: If
yo
u ar
e us
ing
bio-
cha
insa
w o
il a
nd
pla
nnin
g to
sto
p us
ing
the
cha
ins
aw f
or a
t le
ast 2
m
onth
s th
en
you
shou
ld r
un t
he c
hain
saw
for
a w
hile
w
ith t
he o
il ta
nk f
illed
with
en
gine
oil
(SA
E 3
0), s
o th
at a
ll re
sid
ue
of th
e bi
o-oi
l is
flush
ed f
rom
the
tank
, oi
l pic
kup
hos
e a
nd c
uttin
g d
evic
e.
11.8
Kur
o fil
tro
keiti
mas
Mes
rek
omen
duo
jam
e, k
ad k
uro
filtr
as b
ūtų
pake
ista
s be
nt k
artą
per
met
us s
peci
aliz
uot
ame
serv
iso
cent
re.
Apm
okyt
as s
pec
ialis
tas
atsa
rgia
i išt
rauk
s ku
ro f
iltrą
sp
ecia
liu įr
ank
iu p
er k
uro
įpyl
imo
ang
ą ba
ke ir
jį
pake
is.
Įsiti
kink
ite,
kad
kuro
žar
nel
÷s s
tore
sn÷
dalis
an
t ba
ko s
ien
el÷s
n÷r
a pa
nard
inta
į ku
rą.
11.9
Pap
rast
ų p
rob
lem
ų s
pre
ndim
as
Ga
limi n
eskl
and
uma
i:
•
Var
iklis
ne
užsi
veda
. o
A
r te
isin
gi v
arik
lio u
žved
imo
nust
atym
ai?
(Pvz
.: st
op
jun
gik
lis)
o
Užd
egi
mo
žvak
÷?
�
Nuv
aly
kite
arb
a p
akei
skite
o
D
egim
o ka
mer
a pe
rpild
yta
�
Išsu
kite
žva
kę,
nusa
usin
kite
, iš
v÷d
inki
te
degi
mo
kam
erą
o
Sen
as k
uro
miš
inys
? �
Ištu
štin
kite
ir iš
valy
kite
kur
o b
aką,
įp
ilkite
švi
ežio
kur
o m
išin
io
•
Nes
isu
ka p
jovi
mo
gran
din
÷ o
G
rand
in÷s
sta
bdy
s?
•
Gra
ndin
÷ su
kam
a la
isvo
s ei
gos
met
u o
La
isvi
sūk
iai p
er a
ukšt
i o
P
erka
itusi
sa
nkab
a �
Kre
ipki
t÷s
į ser
viso
cen
trą
•
Pra
stas
var
iklio
dar
bas
o
U
žter
štas
oro
filtr
as
�
Išva
lyki
te a
bu f
iltru
s o
N
epiln
ai a
tsid
aro
oro
skle
nd÷
�
Piln
ai s
ustu
mki
te d
role
sio
skle
nd÷s
ra
nken
÷lę.
o
K
arbi
urat
oria
us n
usta
tym
as (
"L"
/ "H
“ re
gulia
vim
as)
�
Kre
ipki
t÷s
į ser
viso
cen
trą
•
Gra
ndin
÷ pr
asta
i pja
una
o
Gra
ndin
÷ at
šipu
si /
nete
isin
gai
pag
alą
sta.
�
Tin
kam
ai p
aga
ląsk
aite
gra
ndin
ę S
varb
ios
naud
ojim
o ta
isyk
l÷s
(san
trau
ka):
•
Prie
š už
vesd
ami:
o
Ar
prip
yl÷t
e m
išin
io ir
gra
ndin
÷s a
lyvo
s?
o
Gra
ndin
÷s įt
empi
mas
sur
egu
liuot
as t
eisi
nga
i?
o
Ar
užve
dim
o n
usta
tym
ai ir
gra
ndi
n÷s
sta
bdy
s tin
kam
i?
�
Prim
eris
(pr
ikla
uso
nuo
mod
elio
) �
Oro
skl
end÷
– d
alin
is s
kle
nd÷s
fik
savi
mas
�
Dek
ompr
esin
is v
ožtu
vas
(pri
klau
so n
uo
mod
elio
) �
Sto
p ju
ng
iklis
•
Dar
bo m
etu:
o
G
rand
in÷s
įtem
pim
as t
inka
mas
? o
A
r gr
andi
n÷
tinka
mai
tepa
ma
? o
A
r tin
kam
ai s
ureg
uliu
ota
lais
va e
iga
? o
G
rand
in÷s
sta
bdž
io p
atik
rinim
as
•
Po
dar
bo �
šie
k tie
k at
leis
kite
gra
ndin
ę
Val
dym
o e
lem
enta
i ir
daly
s
Lie
tuvi
škai
9
Vai
zda
s iš
gal
o
V
aizd
as
iš p
rie
kio
Pav
. 1c
(Pri
klau
so n
uo
mo
delio
)
Pav
. 1d
(635
)
1. P
jovi
mo
gran
din
÷
2. K
reip
ianč
ioji
juos
ta
3. A
psa
ugin
÷ ra
nke
na
4*. P
riek
in÷
rank
ena
(For
ma/
med
žia
ga s
kiria
si p
rikl
auso
mai
nu
o m
odel
io)
5. V
arik
lio g
aubt
as
6. G
alin
÷ ra
nken
a
7. O
ro s
klen
d÷s
ran
ken÷
l÷
8. D
alin
io d
rose
lio f
iksa
tori
us
10.
Dro
selio
gai
duko
blo
kuot
÷
11.
Gai
duka
s
12.
Juos
tos
dan
gte
lio v
eržl
÷s
13a* . Š
oni
nis
gra
ndin
÷s te
mpi
mo
varž
tas
(6
36, 6
42,
643I
P)
13b
* . P
rieki
nis
gran
din÷
s te
mp
imo
varž
tas
(6
35)
14.
Juos
tos
aps
auga
15.
Aps
aug
inio
sta
bdž
io p
ale
idim
o sp
yru
okl÷
16.
Gau
bto
varž
tas
17.
Sta
rter
io r
ank
ena
18.
Sto
p ju
ngi
klis
19.
Kur
o ba
ko k
amšt
is
20.
Gra
ndin
÷s t
epim
o a
lyvo
s ba
ko k
amšt
is
21* .
Prim
eris
(tik
pas
irink
tuos
e m
odel
iuos
e)
22* .
Dek
ompr
esin
is v
ožtu
vas
(
tik p
asiri
nktu
ose
mod
eliu
ose)
24.
Lais
vos
eig
os v
aržt
as T
25.
Kar
biur
ator
iaus
re
gulia
vim
o va
ržta
i (H
/ L
) (t
ik s
peci
alis
tų n
audo
jimui
)
26a* . A
tram
inis
sek
toriu
s -
met
alin
is
(P
rikla
uso
nuo
mod
elio
)
26b
* . A
tram
inis
sek
tori
us
(P
rikla
uso
nuo
mod
elio
)
27.
Dus
lintu
vas
* Prik
laus
o nu
o m
odel
io
LW
A
- de
klar
acija
� g
aran
tuot
as tr
iukš
mo
lygi
s T
ipas
Ser
ijos
num
eris
Pag
amin
imo
met
ai (
06 �
200
6)
Maš
inos
par
uoši
mas
nau
doj
imui
; K
uro
įpyl
imas
ir g
ran
din
÷s t
epim
o si
stem
os p
api
ldym
as a
lyva
Lie
tuvi
ška
i 10
5. M
ašin
os p
aruo
šim
as n
audo
jimu
i 5.
1
Gra
ndi
n÷s
ir kr
eip
ianč
iosi
os s
urin
kim
as
G
rand
in÷s
sta
bdys
turi
būti
išju
ngta
s,
kai m
ontu
ojat
e kr
eip
ianč
iąją
ir įt
empi
ate
gra
ndin
ę [p
atra
ukite
aps
aug
inę
rank
eną
(3)
link
prie
kin÷
s ra
nken
os (
4)].
A
pie
nau
jas
pjov
imo
gra
ndin
es: p
rieš
na
udoj
ant
nau
ją g
rand
inę
mes
rek
omen
duo
jam
e ją
pat
alpi
nti į
ta
lpą
(ind
ą) s
u gr
and
in÷s
aly
va,
kad
gran
din÷
s d
alys
ge
rai s
usite
ptų.
*
13a �
636
, 642
, 643
IP;
*13b
� 6
35
•
Ats
uki
te d
ang
telį
laik
anč
ias
verž
les
(12)
. •
Nui
mki
te ju
osto
s da
ngte
lį (a
).
•
Sur
inkd
ami m
ašin
ą p
irmą
kart
ą, n
uim
kite
ka
rton
iniu
s pa
kavi
mo
elem
entu
s, įd
÷tus
ga
myk
loje
tra
nspo
rtav
imo
aps
auga
i ant
var
žtų,
ir
užd÷
kite
kre
ipia
nčią
ją ju
ostą
. •
Nau
dotu
ose
pjūk
luos
e, n
uva
lyki
te ju
osto
s ko
ntak
tinį p
avirš
ių ir
aly
vos
kan
alo
kia
urym
es.
•
Suk
ite t
emp
imo
varž
tą (
13a
/ 13
b) t
empi
mo
pirš
to
(b)
pers
tūm
imu
i kai
r÷n
iki g
alo.
Pas
tab
a: K
aska
rt
nuim
dam
i ar
užd
÷dam
i kre
ipia
nčią
ją, p
alik
ite
tem
pim
o pi
rštą
(b)
kra
štin
÷je
kai
r÷je
pad
÷ty
je.
•
Užd
÷ki
te k
reip
ianč
iąją
juos
tą; p
roce
so
eigo
je,
gran
din
÷s t
empi
mo
pirš
tas
(b)
turi
piln
ai įe
iti į
atiti
nkam
ą ki
aur
yme
juos
toje
. •
Užd
÷ki
te p
jovi
mo
gra
ndin
ę a
nt v
aran
čios
ios
žvai
gždu
t÷s
ir į k
reip
ianč
iosi
os g
riove
lį.
o G
rand
in÷s
pja
unan
tiej
i dan
tys
krei
pia
nčio
sios
vi
ršu
je t
uri b
ūti a
šmen
imis
pjo
vim
o kr
yptim
is
(pa
v. 3
).
o Į
siti
kin
kite
, ka
d gr
andi
n÷s
var
ant
ieji
nar
elia
i tin
kam
ai s
uki
bę
su v
ara
nčią
ja ž
vaig
ždut
e ir
su
krei
pia
nčio
sios
žva
igdu
te ju
osto
s sm
aiga
lyje
.
•
Užd
÷ki
te ju
osto
s da
ngt
elį,
pra
džio
je t
ik r
anka
pr
iver
ždam
i tvi
rtin
imo
verž
les.
•
Atli
ke t
eis
ingą
gra
ndin
÷s įt
empi
mo
proc
edū
rą
(apr
ašyt
ą to
liau)
, pr
iver
žkite
ver
žles
pag
al
apra
šym
ą že
mia
u.
5.2
Gra
ndi
n÷s
įte
mpi
ma
s •
Atle
iski
te ju
osto
s da
ngte
lį la
ika
nčia
s ve
ržle
s (1
2),
arba
, jei
sur
enk
ate
pjov
imo
įran
gą,
priv
eržk
ite ja
s tik
ran
ka.
•
Atr
emki
te ju
osto
s ga
lą į
tinka
mą
atra
mą
(pvz
.:
med
žio
kelm
ą) ir
len
gvai
pas
paus
kite
kre
ipia
nčią
ją
(pav
. 4)
. •
Suk
ite t
empi
mo
varž
yą (
13)
rei
kiam
am g
rand
in÷s
įte
mp
imui
pas
iekt
i.
o S
ukite
tem
pim
o va
ržtą
laik
rodž
io r
odyk
l÷s
kryp
timis
did
inda
mi g
rand
in÷s
įtem
pim
ą ar
ba
o P
rieš
laik
drod
žio
rod
yklę
, gr
and
inę
atle
isda
mi.
•
Gra
ndin
÷ b
us t
inka
mai
įtem
pta,
jei p
ilnai
ko
nta
ktu
os s
u kr
eipi
anči
ąja,
bet
leng
vai j
ud÷s
ir ją
bu
s g
alim
a at
kelti
nuo
juos
tos
2 -
4 m
m.
(sch
emat
in÷
diag
ram
a)
•
Esa
nt įr
emta
m ju
osto
s ga
lui į
tin
kam
ą pa
virš
ių ir
le
ngv
ai s
paus
dam
i ju
ostą
, pr
iver
žkite
tvi
rtin
imo
verž
les
kom
binu
otu
rakt
u. T
uom
et d
ar k
artą
pa
tikri
nkite
gra
ndi
n÷s
įtem
pim
ą.
Vis
ada
gra
ndin
÷s įt
empi
mą
patik
rink
ite p
rieš
už
ves
dam
i maš
iną
ir, je
i rei
kia,
sur
egul
iuok
ite.
Jum
s re
ik÷t
ų pa
tikri
nti g
rand
in÷s
įtem
pim
ą m
ašin
ai s
ušilu
s ir
jį su
regu
liuot
i be
i per
iod
iška
i tik
rinti
įtem
pim
ą da
rbo
su p
jūkl
u m
etu
– tik
pri
eš ta
i būt
inai
išju
nkite
var
iklį!
S
var
bu
s p
atar
ima
s:
Kad
ang
i pjo
vim
o gr
andi
n÷
v÷sd
ama
tru
putį
susi
tra
ukia
, ši
ek t
iek
atle
iski
te įt
empi
mo
varž
tą p
o da
rbo
palik
dam
i pjū
klą
saug
ojim
ui.
6. K
uro
įpyl
imas
ir g
ran
din÷
s te
pim
o si
stem
os p
apild
ymas
aly
va
Kur
o ir
gran
din
÷s te
pim
o al
yvos
ba
kelių
kam
ščia
i sa
ndar
inam
i įm
ontu
otai
s g
umin
iais
tar
pik
liais
. Tod
÷l
abie
jų b
ake
lių k
amšč
ius
priv
eržk
ite r
anka
san
dar
iai,
bet
ne p
er s
tipri
ai.
Pav
. 4
Pav
. 2
(643
IP)
Pav
. 3
(643
IP)
Dar
bo ir
pri
ežiū
ros
info
rmac
ija
Lie
tuvi
ška
i 19
Gal
iaus
iai,
nule
iski
te g
autb
ą į k
orpu
so
grio
velį
už
dros
elio
ra
nke
n÷l÷
s ir
prim
erio
. Kad
būt
ų pa
togi
au,
pra
vart
u le
ngv
ai p
atra
ukti
galin
ę ra
nken
ą ki
ek į
atg
al
– tik
ne
per
stip
riai
! (P
av.
18)
Ats
argi
ai p
astu
mki
te g
aub
tą į
grio
velį
prie
ap
sau
gin÷
s ra
nken
os ir
sta
rter
io.
Jei r
eik
ia,
prila
ikyk
ite a
psa
ugin
ę ra
nke
ną.
Pri
eš p
river
ždam
i tv
irtin
imo
varž
tą (
16),
rat
ikrin
kite
, ar
visa
s g
aubt
as
tinka
mai
į÷ję
s į k
orp
uso
grio
veliu
s.
11.3
Kar
biu
rato
riaus
nus
taty
mas
Kar
biur
ator
ius
buvo
nus
taty
tas
optim
alia
m d
arbu
s da
r ga
myk
loje
. D
÷l s
peci
fin÷s
pjū
klo
dar
bo
geog
rafin
÷s p
ad÷
ties
(kal
nai
ar
žem
umos
), g
ali
prir
eikt
i sur
egul
iuot
i kar
biur
ator
iaus
lais
vąją
eig
ą va
ržtu
"T
" (2
4).
Kar
biur
ator
iaus
var
žtus
"L"
ir "
H"
(25)
gal
i su
regu
liuot
i tik
apm
okyt
as s
peci
alis
tas
rem
onto
di
rbtu
v÷se
. Je
i la
isvo
ji ei
ga s
ureg
uliu
ota
tinka
ma
i, va
rikl
is t
uri
veik
ti to
lyg
iai i
r gr
andi
n÷ n
etur
i su
ktis
. Pa
pild
omas
la
isvo
s ei
gos
sūk
ių r
egul
iavi
mas
ga
li b
ūti a
tlikt
as
varž
tu "
T"
pag
al l
ent
el÷j
e pa
teik
tus
tech
nin
ius
duom
eni
s –
ir tik
nau
doja
nt t
acho
met
rą:
•
Jei l
aisv
os e
igos
sūk
iai p
er d
idel
i (yp
ač je
i gr
andi
n÷ s
ukam
a ne
lieči
ant
dros
elio
ga
iduk
o),
len
gva
i atle
iski
te v
aržt
ą "T
", s
ukda
mi j
į pri
eš
laik
rodž
io r
ody
klę.
•
Jei s
ūkia
i per
maž
i (va
rikl
is g
ęsta
esa
nt la
isva
i ei
gai
), le
ngva
i suk
ite v
aržt
ą "T
" pa
gal l
aikr
odži
o ro
dyk
lę ik
i var
iklis
ims
veik
ti to
lygi
ai.
Lais
voje
eig
oje
pjū
klo
gran
din
÷ ni
eka
da
netu
ri
sukt
is.
Jei l
ais
vos
eig
os n
epav
ykst
a tin
kam
ai s
ureg
uliu
oti
varž
tu "
T",
kre
ipki
t÷s
÷ įg
alio
tą s
ervi
so c
ent
rą
karb
iura
tori
aus
regu
liavi
mu
i atli
kti.
To
liau
pat
eik
tos
inst
rukc
ijo
s sk
irto
s ÷
gal
ioti
es
serv
iso
ats
tov
ams
D-C
UT
kar
biur
ator
iai:
Nau
dok
ite D
-CU
T k
arbi
urat
oria
us r
aktą
miš
inio
va
ržta
ms
"L"
ir "H
" su
regu
liuot
i.
Kar
biur
ator
iai s
u va
ržtų
rib
otuv
ais
:
Žem
ų ir
aukš
tų s
ūkių
var
žtai
gal
i būt
i re
guliu
oja
mi t
ik
ribot
uvų
ribos
e.
Prie
š re
gul
iuo
dam
i žem
us s
ūkiu
s, b
ūtin
ai iš
valy
kite
or
o fil
trą.
P
rieš
reg
uliu
oda
mi v
arik
lio s
ūkiu
s, p
irma
leis
kite
va
rikliu
i suš
ilti.
Kar
biur
ator
ius
jau
sure
guliu
otas
opt
ima
liam
var
iklio
da
rbui
. T
eisi
ngam
kar
biur
ator
iaus
sur
egu
liavi
mu
i bū
tina
nau
doti
tach
omet
rą!
N
eper
regu
liuok
ite v
arik
lio d
arbu
i auk
štes
nia
is s
ūkia
is.
Per
did
eli v
arik
lio s
ūkia
i gal
i rim
tai s
uga
dint
i jūs
ų va
riklį!
11.4
Gra
ndi
n÷s
sta
bdži
o p
rieži
ūra
Kas
dien
tik
rink
ite ju
d÷jim
ą ir
veik
imą.
Nuv
alyk
ite
apn
ašas
, pu
rvą
ir m
edž
io p
juve
nas.
M
atom
os ju
ngty
s ir
guo
liai t
uri b
ūti s
utep
ti te
pal
u ar
te
mpe
ratū
rai a
tsp
aria
var
iklin
e al
yva.
G
rand
in÷s
sta
bdž
io v
eiki
mo
pat
ikrin
imas
(sk
yriu
s 7.
).
11.5
Vib
raci
jos
slop
inim
as
Jei p
aju
site
pad
id÷j
usią
pjū
klo
vibr
aciją
, ly
gin
ant
su
laik
u, k
ai p
jūkl
as b
uvo
nau
jas,
pas
itikr
inki
te
antiv
ibra
cin
ius
pjūk
lo e
lem
entu
s (g
uma
den
gti
met
alin
iai e
lem
enta
i), a
r jie
sve
iki i
r ne
reik
alau
ja
pake
itim
o.
Dir
bd
ami
su t
inka
mai
nev
eik
ian
čia
pjū
klo
v
ibra
cijo
s si
ste
ma,
gal
ite
pak
en
kti
sav
o
sve
ikat
ai.
Pav
. 18
Pav
. 19
Pav
. 20
Dar
bo ir
pri
ežiū
ros
info
rmac
ija
Lie
tuvi
ška
i 18
Var
anči
oji
žv
aig
ždu
t÷
Prie
š už
d÷d
ami n
aują
pjo
vim
o gr
and
inę,
pat
ikrin
kite
va
ranč
ios
ios
žva
igžd
ut÷s
būk
lę.
Nus
id÷v
÷jus
i žv
aigž
dut÷
gal
i paž
eis
ti gr
and
inę.
Je
i rei
kia,
pa
keis
kite
žva
igžd
utę
kart
u su
nau
ja g
ran
din
e.
Mo
ntuo
dam
i nau
ją ž
vaig
ždut
ę, g
erai
sut
epki
te
būg
nelio
guo
lį sp
ecia
liu g
uolių
tep
alu.
P
asta
ba
: Rek
omen
duo
jam
e na
udot
i dvi
gra
ndi
nes
vi
ena
i žva
igžd
utei
, gr
and
ines
reg
ulia
riai k
eiči
ant
, kad
jo
s vi
eno
dai l
ygia
i d÷v
÷tųs
i. K
ai b
us p
asie
kta
nusi
d÷v
÷jim
o rib
a, v
isas
šia
s da
lis p
ake
iski
te k
artu
.
Var
anči
osio
s žv
aigž
d÷s
pa
keiti
mu
i (ka
i nu
imsi
te
juos
tos
dan
gtel
į ir
pač
ią
juos
tą),
leng
vai
pasp
aus
kite
žva
igžd
utę
kart
u su
pov
eržl
e že
myn
ir
maž
u at
sukt
uvu
atse
kite
fik
sato
rių.
Nor
÷dam
i užd
÷ti a
tgal
fik
sato
rių
po n
auj
os
žvai
gžd÷
s už
d÷jim
o, le
ngv
ai
pasp
ausk
ite ž
vaig
dutę
, kar
tu
su p
over
žle,
žem
yn.
Fik
sato
riau
s už
d÷jim
ui
puik
iai t
iks
plo
kšči
os r
epl÷
s.
Kre
ipia
nči
oji
juo
sta
:
Jūsų
pjū
klo
kre
ipia
nčio
ji ju
osta
rei
kala
uja
toki
o p
at
d÷m
esio
, ka
ip ir
gra
ndi
n÷.
D
arbi
nis
pa
virš
ius
turi
būti
plo
kšči
as ir
lygu
s, ir
gr
iove
lis n
etur
i būt
i iš
sip
lakę
s.
Kad
išve
ngtu
m÷t
e vi
enos
juos
tos
pus÷
s n
udili
mo,
m
es r
ekom
end
uoja
me
juos
tą a
pver
sti k
aska
rt,
kai
gala
ndat
e gr
and
inę.
Juos
tose
su
žvai
gžd
ute,
žv
aigž
dut÷
s g
uoliu
kas
turi
būti
reg
ulia
riai
sut
epa
mas
gu
olių
tepa
lu (
per
tep
imo
ang
ą te
palin
÷s p
aga
lba)
ka
skar
t na
uja
i užp
ildži
us p
jūkl
o ku
ro b
aką
. Tep
dam
i pr
asuk
ite ž
vaig
dutę
. S
var
bu
: K
reip
ianč
iosi
os ju
osto
s sk
irtos
gra
ndi
nei
pa
laik
yti i
r n
eski
rtos
ver
timo
veik
smam
s at
likti.
Bet
ko
ks ju
osto
s pa
lenk
imas
ar
pasu
kim
as a
r ba
ndym
as
pave
rsti
med
į įst
rigu
s gr
andi
nei
sm
arki
ai s
utru
mpi
na
kre
ipia
nčio
sio
s ta
rnav
imo
laik
ą.
11.2
Oro
filt
ro p
rieži
ūra
Užt
eršt
i oro
filt
rai m
ažin
a va
riklio
dar
bo n
ašum
ą ir
did
ina
kuro
sąn
aud
as,
kart
u ir
kenk
smin
gų
išm
etam
ųsų
dujų
em
isiją
. V
arik
lis s
u už
terš
tu o
ro
filtr
u su
nkia
i užs
ives
.
Jei m
ašin
ą n
audo
jate
vis
ą di
eną,
oro
filtr
ą va
lyki
te
kasd
ien;
labi
a du
lk÷t
omis
sąl
ygom
is o
ro f
iltrą
val
ykite
ke
lis k
artu
per
die
ną.
Š
iuos
prie
žiū
ros
darb
us a
tliki
te r
egu
liari
ai.
Kad
ter
šala
i nep
atek
tų į
karb
iura
tori
ų, v
isa
da
ištr
auki
te o
ro s
klen
d÷s
ran
en÷l
ę (7
) pr
ieš
nuim
dam
i va
riklio
gau
btą
(5).
Ka
d ga
ubto
nu÷
mim
as b
ūtų
pato
gesn
is (
ir v÷
liau
– jo
užd
÷jim
as a
tgal
),
reko
me
nduo
jam
e pa
stum
ti a
psa
ugin
ę ra
nken
ą (3
) to
lyn
nuo
pri
ekin
÷s r
anke
nos
(įju
ngt
i sta
bdį).
Ats
ukite
tv
irtin
imo
varž
tą (
16)
(var
žtas
liks
ga
ubte
) ir
nui
mki
te
gau
btą
(5).
Iš
imki
te k
emp
inin
į oro
filt
rą (
5) ir
pirm
inį f
iltrą
(b)
. G
eria
usia
filt
rą a
tsar
gia
i išk
raty
ti ar
leng
vai i
špūs
ti.
Jei f
iltra
i lab
ia u
žter
šti,
abu
filt
rus
galim
a iš
plau
ti ne
utra
liu p
lovi
kliu
(ši
ltu m
uilu
otu
van
den
iu).
Abu
filtr
ai
turi
būti
visi
škai
sau
si ju
os in
stal
iuoj
ant
atga
l į v
ieta
s.
Jei f
itrai
paž
eist
i, ju
os r
eik
ia n
edel
sian
t pa
keis
ti.
Gar
anti
n÷s
par
aišk
os d
÷l g
edi
mų,
ats
irad
usių
d÷l
ne
tinka
mos
prie
žiūr
os,
neb
us p
riim
amos
.
Nuv
aly
kite
oro
filt
rų p
riei
gas
ir p
ašal
inki
te v
isas
du
lkes
. P
irma
įsta
tyki
te p
irmin
į filt
ro e
lem
ent
ą, p
o to
ke
mpi
ninį
filt
rą.
Užd
÷da
mi a
tga
l var
iklio
gau
btą
steb
÷ki
te,
kad
šis
sand
aria
i pri
gultų
ir įe
itų į
vari
klio
kor
pus
o gr
iove
lį
Pav
. 16
Pav
. 17
Kur
o įp
ilim
as ir
gra
ndin
÷s t
epim
o si
stem
os p
apild
ymas
aly
va
Lie
tuvi
ška
i 11
6.1
A
pie
kur
ą
Naš
us d
vita
ktis
var
iklis
var
omas
ben
zino
:
alyv
os m
išin
iu (
benz
inas
+ a
lyva
= k
uro
miš
inys
) ar
ba s
pec
ialiu
kur
o m
išin
iu d
vita
kčia
ms
vari
klia
ms.
M
es r
eko
men
duo
jam
e “A
spe
n 2
-ta
kt”
spec
ialų
kur
o m
išin
į. P
rašo
me
atid
žiai
sus
ipaž
inti
su g
amin
tojo
re
kom
end
acijo
mis
d÷
l šio
miš
inio
nau
dojim
o.
Info
rmac
ija a
pie
kur
o m
išin
io in
div
idua
lų r
uoši
mą
Kur
o m
išin
iui r
uošt
i tin
kam
as p
apr
asta
s b
ešvi
nis
arba
pa
gerin
tas
bešv
inis
ben
zina
s (m
in.
okt
anin
is
skai
čiu
s 92
RO
N).
Kai
nau
doja
te a
ukšt
os k
okyb
÷s d
vita
ktę
aly
vą k
uro
miš
iniu
i, to
kią
kaip
mūs
ų tie
kiam
ą “S
OL
O P
rofi
2T
-M
oto
röl”
, mes
rek
ome
ndu
ojam
e ku
ro m
išin
io s
anty
kį
1:5
0 (2
%).
Je
i na
udo
jate
kit
ų g
am
into
jų d
vita
ktę
aly
vą,
mes
re
kom
end
uoj
ame
miš
inio
san
tykį
1:2
5 (4
%).
Nau
dok
ite ti
k ti
nka
mą
dv
itak
tę a
lyv
ą!
Nes
and
÷liu
okite
kur
o m
išin
io il
gia
u 3
- 4
sava
ičių
. K
uro
miš
inio
len
tel÷
Aly
va, l
itra
is
Be
nzin
as,
li
trai
s S
OLO
2T
miš
inio
al
yva
2% (
50 :
1)
Kito
s dv
itakt
÷s
alyv
os
4% (
25 :
1)
1 0,
020
0,04
0 5
0,10
0 0,
200
10
0,20
0 0,
400
Net
inka
mo
okta
no b
enz
inas
arb
a m
išin
io r
uoši
mo
pro
porc
ijų n
esila
ikym
as g
ali r
imta
i su
gadi
nti v
arik
lį!
Ven
kite
ties
iogi
nio
odos
kon
takt
o su
be
nzin
u ir
nekv
÷pu
okite
ben
zino
gar
ais
– p
avoj
us
svei
kata
i!
6.2
K
uro
užp
ylim
as
Pild
ami d
ega
lus,
laik
ykit÷
s vi
sų a
tsar
gum
o ir
saug
umo
tais
yklių
.
Kur
ą p
ilkite
tik
esan
t iš
jung
tam
var
ikliu
i. A
tidži
ai n
uva
lyki
te k
uro
ang
os p
riei
gas.
P
ad÷
kite
gra
ndin
inį p
jūkl
ą ku
ro a
nga
į virš
ų. A
tsuk
ite
bako
kam
štį i
r pr
ipilk
ite k
uro
miš
inio
iki b
ako
kak
lelio
ap
atin
÷s r
ibos
. N
aud
oki
te k
uro
piltu
v÷lį
su f
iltro
tinkl
eliu
nuo
šiu
kšlių
. Įp
ylę
deg
alų,
san
dari
ai u
žsuk
ite
kuro
kam
štel
į.
6.3
Gra
ndi
n÷s
tep
imas
G
rand
in÷s
tepi
mui
tur
i būt
i na
udo
jam
a sp
ecia
li al
yva
su s
ukib
imą
didi
nan
čiai
s pr
ieda
is,
leid
žian
čiai
s tin
kam
ai s
utep
ti gr
and
in÷s
el
emen
tus
ir kr
eip
ianč
iąją
juos
tą.
Pas
tab
a: K
aska
rt p
ildam
i kur
ą į p
jūkl
ą, k
artu
pa
pild
ykite
ir g
rand
in÷s
tepi
mo
alyv
os.
Je
i g
ran
din
iniu
pjū
klu
nau
do
jat÷
s re
gu
liari
ai, m
es
reko
me
nduo
jam
e au
gal
inę
gran
din
ių a
lyvą
BIO
. A
ugal
inę
BIO
aly
vą g
alite
įsig
yti i
š S
OLO
(u
žs. n
r. 0
0 83
107
, 1 l
itras
). J
i paž
ym÷t
a V
okie
tijos
m÷l
ynoj
o an
gelo
žen
klu
už
eko
log
išku
mą
(RA
L U
Z 4
8).
Bio
logi
škai
su
yran
ti gr
andi
nių
tep
imo
aly
va tu
ri r
ibot
ą ta
rnav
imo
laik
ą ir
tinka
ma
nau
doti
2 m
etus
nuo
ga
min
tojo
paž
ym÷t
os g
amyb
os d
atos
. S
var
bu
: Je
i pjū
klu
nes
inau
dosi
te il
gia
u n
ei 2
m
÷nes
ius
ir n
audo
jate
BIO
aly
vą,
tuom
et ju
ms
reik
÷s
išle
isti
alyv
ą iš
ba
kelio
ir t
en įp
ilti š
iek
tiek
min
eral
in÷s
al
yvos
(S
AE
30)
. T
uom
et t
rum
pam
užv
eski
te
gran
din
inį p
jūkl
ą, k
ad B
IO a
lyvo
s lik
učia
i būt
ų pa
šalin
ti iš
pjū
klo
gran
din
÷s t
epim
o si
stem
os
elem
entų
. P
ripilk
ite B
IO a
lyvo
s v÷
l, ka
i v÷l
ru
ošit÷
s na
udo
tis g
rand
inin
iu p
jūkl
u.
(sch
emat
in÷
diag
ram
a)
Gra
ndin
÷s t
epim
o ko
kybe
i pat
ikrin
ti, n
ukei
pkite
s pj
ūkl
ą an
t švi
esa
us p
avirš
iaus
(pv
z.:
kelm
o) ir
leis
kite
pj
ūkl
ą vi
dutin
iais
sūk
iais
(ap
yt. p
usę
darb
inių
sū
kių)
. A
nt š
vies
aus
pa
virš
iaus
tur
ite m
atyt
i aly
vos
palie
kam
ą al
yvos
tak
ą.
Sv
arb
u:
Ne
dirb
kite
su
net
epam
a gr
and
ine.
Pri
eš
kiek
vien
ą da
rbą
pasi
tikri
nkite
gra
ndi
n÷s
aly
vos
lygį
ir
tep
imo
sist
emos
fun
kcio
nalu
mą.
Nie
kada
ne
nau
dok
ite n
audo
tos
aly
vos
gran
din
÷s t
epim
ui.
Api
e na
uja
s pj
ovim
o gr
and
ines
: pri
eš n
aud
ojan
t na
ują
gr
andi
nę
mes
rek
ome
ndu
ojam
e ją
pat
alp
inti
į tal
pą
(ind
ą) s
u gr
and
in÷s
aly
va, k
ad
gra
ndin
÷s d
alys
ger
ai
susi
tept
ų. K
ai g
rand
in÷
sum
ontu
ota,
nes
kub÷
kite
tu
oja
u pa
t pr
ad÷
ti pj
aut
i, be
t le
iski
te g
rand
inei
pr
asis
ukti
pjūk
lui d
irba
nt v
idut
inia
is s
ūkia
is,
pasi
tikrin
ant,
ar
gran
din
÷ tin
kam
ai te
pam
a (a
lyvo
s ta
kas
turi
būti
mat
omas
ant
švi
esa
us p
avirš
iaus
).
Pav
. 6
Pav
. 5
Gra
ndin
÷s s
tab
dis
; V
arik
lio u
žved
imas
/ su
stab
dym
as
Lie
tuvi
ška
i 12
7. G
ran
din÷
s st
abd
ys
Kai
gra
ndin
÷s s
tabd
ys s
uvei
kia,
jis
sust
and
o gr
andi
nę
per
seku
nd÷s
dal
is.
Aut
omat
inis
suv
eiki
mas
: E
sant
atit
inka
mom
s są
lyg
oms,
gra
ndi
n÷s
stab
dys
suve
ikia
aut
omat
iška
i vei
kiam
as a
tatr
ank
os s
ukel
tos
iner
cijo
s.
Įsim
inki
te, k
ad n
et
ir la
bai
mo
de
rnio
s ap
sau
go
s p
rie
mo
n÷
s ne
gar
antu
oja
vis
iško
jū
sų s
aug
um
o.
Vis
ada
dirb
kite
ats
argi
ai i
r ve
nki
te
situ
acijų
, ga
linči
ų ju
ms
suke
lti p
avo
jų d
÷l a
tatr
anko
s.
Ran
kini
s įju
ngim
as:
� N
or÷
dam
i ran
ka įj
ungt
i sta
bdį,
pas
tum
kite
ap
sau
gin
ę ra
nke
ną
(3)
toly
n nu
o pr
ieki
n÷s
ra
nke
nos
. K
aip
ir a
utom
atin
is s
uvei
kim
as e
kstr
emal
iose
są
lyg
ose,
tai
p ir
rank
inis
sta
bdži
o įju
ngim
as s
kirt
as
pjo
vim
o įr
ang
ai b
loku
oti s
ituac
ijose
, ku
rios
e na
udo
toja
s ne
gali
kont
roliu
oti k
reip
ianč
iosi
os ju
osto
s po
zici
jos
ar s
usid
ūrim
as t
arp
nau
dot
ojo
ir pj
ovim
o įra
ngo
s d÷
l kon
takt
o su
paš
alin
iais
obj
ekt
ais
ar
d÷l
nety
čini
o p
jūkl
o pa
leid
imo
gali
būti
neiš
veng
iam
as.
Tai
tai
kom
a pj
ūkl
o už
ved
imu
i ar
pern
ešim
ui, p
vz.,
lipan
t pe
r kl
iūtį
ar d
÷l p
ašal
inių
kliū
čių
užve
dim
o vi
etoj
e ar
ba
pere
inan
t iš
vie
nos
dar
bo
viet
os į
kitą
. N
or÷d
ami i
šven
gti g
reito
sus
id÷v
÷jim
o, g
rand
in÷s
st
abdį
įju
nkite
tik
piln
ai s
usto
jus
pjov
imo
įrang
ai –
iš
skyr
us,
žin
oma,
eks
trem
aliu
s at
veju
s. U
žved
imo
met
u, k
ai v
arik
lis u
žsiv
ed÷,
ne
dels
dam
i išj
unki
te
dalin
io d
rose
lio u
žrak
tą, l
eng
vai p
asp
ausd
ami
dros
elio
gai
duką
. Tok
iu b
ūdu
užt
ikrin
site
, ka
d va
rikl
is
ned
irbs
per
ilgai
esa
nt įj
ungt
am g
rand
in÷s
sta
džiu
i.
� G
rand
in÷s
atla
isvi
nim
ui (
t.y. s
tadž
io
išju
ngim
ui),
pat
rauk
ite a
psau
ginę
ran
keną
(3)
lin
k pr
ieki
n÷s
ran
keno
s (4
).
Kie
kvie
ną
kart
ą, p
rie
š p
rad
÷d
ami d
arb
ą,
pat
ikri
nki
te s
tad
žio
ve
ikim
ą ta
ip:
•
Užv
eski
te v
arik
lį (ž
iūr.
sky
rių
8)
•
Įjunk
ite g
ran
din
÷s s
tab
dį v
arik
liui d
irban
t la
isva
ei
ga
•
tuom
et s
taig
iai
pad
idin
kite
var
iklio
aps
uka
s •
gran
din
÷ ne
turi
sukt
is.
Ned
irbk
ite s
u pj
ūkl
u, je
i sta
bdys
ne
veik
ia;
ned
elsd
ami k
reip
kit÷
s į a
utor
izu
otą
atst
ovą
pat
ikra
i at
likti.
8. V
arik
lio u
žved
imas
/ su
stab
dym
as
Kas
kart
ves
dam
i pjū
klą,
būk
ite p
ato
gio
je ir
sa
ugio
je p
ad÷t
yje,
ka
ip a
praš
yta
skyr
iuje
8.2
"U
žve
dim
as".
8.1
Nu
stat
ymai
prie
š už
vedi
mą
Priš
s ve
sdam
i pjū
klą,
įju
nkite
gra
ndi
n÷s
sta
bdį
pj
ovi
mo
įran
gai b
loku
oti.
•
Įjunk
ite S
TO
P ju
ngik
lį( 1
8) į
pad÷
tį "I
".
•
Mod
elia
ms
su p
rimer
iu (
21*)
: U
žves
dam
i maš
iną
pirm
ą ka
rtą,
ar
vesd
ami m
ašin
ą po
vis
iško
kur
o iš
naud
ojim
o ir
paka
rtot
inio
užp
ylim
o,
pasp
ausk
ite p
rimer
į (21
*) k
ele
tą k
artų
(be
nt 5
x)
iki
pris
irink
s ku
ro s
iurb
liuko
gal
vut÷
je.
•
Mod
elia
ms
su d
ekom
pres
iniu
vož
tuvu
(22
*):
Prie
š tr
aukd
ami s
tart
erio
ran
ken÷
lę,
nusp
ausk
ite
deko
mpr
esin
į vož
tuvą
(22
*) u
žved
imo
proc
esui
pa
leng
vint
i. (V
arik
liui u
žsiv
edu
s, d
ekom
pres
inis
vo
žtuv
as a
utom
atiš
kai g
rįs į
pra
dinę
būs
eną
.)
Šal
to v
arik
lio
užv
edim
as:
Ištr
auk
ite d
rose
lio r
ank
en÷
lę (
7) [
tai
kart
u ak
tyvu
oja
ir d
alin
į dro
selį,
kur
io
suve
ikim
ą ro
do k
artu
išsi
tra
ukia
ntį i
r da
linio
dro
selio
svi
rte
l÷ (
8)]
L÷ta
i tra
ukite
sta
rter
io v
irvel
ę ik
i pa
jusi
te
pas
ipri
ešin
imą,
tuo
met
užv
eski
te v
arik
lį st
aigi
u ir
tvirt
u ju
desi
u. P
akar
toki
te
veik
smą
iki v
arik
lis tr
umpa
m u
žsiv
es.
Tad
a su
stum
kite
dro
selio
ra
nken
÷lę
atga
l. P
akar
totin
ai v
eda
nt v
arik
lis u
žsiv
es ir
ve
iks
esan
t įju
ngta
m d
alin
iam
dro
sel
iui
(mat
oma
ištr
aukt
a da
linio
dro
selio
sv
irtis
).
Var
ikliu
i vei
kia
nt,
trum
pam
pas
paus
kite
dr
osel
io g
aidu
ką d
alin
iam
dro
seliu
i iš
jung
ti (d
alin
io d
rose
lio s
virt
is g
rįš
į pr
adin
ę pa
d÷tį)
. V
arik
lis d
irbs
lais
vos
eig
os r
ežim
u.
Šilt
o v
arik
lio u
žve
dim
as:
Užv
eski
te v
arik
lį es
ant s
ustu
mta
i dr
osel
io r
anke
n÷le
i, ar
ba
esan
t įju
ngta
m d
alin
iam
dro
seliu
i: iš
trau
kite
ir s
ustu
mki
te d
rose
lio
ran
ken
÷lę
[da
linio
dro
selio
svi
rtis
liks
iš
trau
kta
(8)]
Ves
kite
var
iklį
iki š
is u
žsiv
es, t
uom
et le
ngv
ai
pasp
ausk
ite d
rose
lio g
aid
uką
dal
inio
dro
selio
iš
jung
imui
(d
alin
io d
rose
lio s
virt
is g
rįš
atga
l į p
radi
nę
pad
÷tį).
Var
iklis
dirb
s la
isvo
s e
igos
rež
imu.
Pav
. 7
Dar
bo ir
pri
ežiū
ros
info
rmac
ija
Lie
tuvi
ška
i 17
11. D
arbo
ir p
riež
iūro
s in
form
acija
Š
iuol
aiki
nių
maš
inų
prie
žiūr
ą ir
rem
ont
ą ga
li at
likti
tik
asm
enys
, tur
inty
s at
itink
amą
kva
lifik
aciją
ir t
inka
mai
s įra
nkia
is a
prū
pint
ose
rem
ont
o d
ibtu
v÷se
. T
od÷
l G
amin
toja
s re
kom
endu
oja,
ka
d vi
sus
kitu
s da
rbus
, ne
apra
šytu
s ši
oje
inst
rukc
ijoje
, at
liktų
spe
cial
iai
apm
okyt
i me
istr
ai s
pec
ializ
uoto
se d
irbt
uv÷s
e. Š
ie
asm
enys
yra
tink
ama
i apm
okyt
i, pa
tyrę
ir s
avo
žini
oje
tur
i re
ikia
mą
įran
gą
optim
alia
usia
m r
emon
tui
atlik
ti. S
pec
ialis
tai g
ali j
ums
sute
ikti
ir ve
rtin
gų
pata
rimų.
V
isuo
met
pai
syki
te s
augu
mo
tais
yklių
atl
ikda
mi b
et
koki
us p
riež
iūro
s d
arb
us.
P
o p
irmų
5 d
arb
o va
land
ų, v
isos
pas
ieki
amos
ver
žl÷s
ir
varž
tai (
išsk
yrus
kar
biur
ator
iaus
reg
ulia
vim
o va
ržtu
s) tu
ri b
ūti p
atik
rint
i ir,
jei r
eiki
a, s
uvar
žyti.
G
eria
usia
maš
iną
laik
yti s
aus
oje
ir sa
ugio
je v
ieto
je
su p
ilnu
kuro
bak
u. A
rti n
etur
i būt
i atv
iros
ugn
ies
šalti
nių
. Je
i pla
nuo
jate
pjū
klo
nena
udot
i ilg
esnį
laik
ą (t
.y. i
lgia
u ne
i 4 s
ava
it÷s)
, pra
šom
e su
sip
ažin
ti su
in
form
acija
sky
riuj
e 11
.7 "
San
d÷lia
vim
as”.
11.1
Pjo
vim
o įr
ango
s pr
ieži
ūra
Pjo
vim
o g
ran
din
÷:
Kai
p ir
kiek
vien
as p
jovi
mo
įrank
is, p
jovi
mo
gran
din
÷ na
tūra
liai s
usid
÷vi.
Jūsų
pj
ūkla
s ga
l÷s
išvy
styt
i sav
o po
tenc
ialą
tik
jei j
o pj
ovim
o gr
and
in÷
bus
tin
kam
ai p
aga
ląst
a. K
iekv
iena
pj
ovim
o gr
and
in÷
atiti
nka
pjū
klą
savo
for
ma,
pjo
vim
o na
šum
u ir
diz
ain
u. N
audo
kite
tik
orig
inal
ias
SO
LO
pjov
imo
gran
din
es, p
atvi
rtin
tas
nau
doti
su j
ūsų
pjū
klo
kre
ipia
nčią
ja ju
osta
/ v
aran
čiąj
a žv
aigž
dut
e.
Žin
gsni
s co
liais
mm
V
aran
čių
jų n
are
lių
stor
is m
m
co
liais
635,
63
6, 6
42:
3/8’
’ Spe
c.
9,32
mm
1,
3 m
m
.050
’’
643I
P:
.325
’’ 8,
25 m
m
1,5
mm
.0
58’’
Pjo
vim
o g
ran
din
÷s
gal
and
yma
s:
Gra
ndin
÷s g
ala
ndym
ui t
inka
spe
cia
li ap
vali
reik
iam
o sk
ersm
ens
gal
and
ymo
dild
÷. P
apra
stos
apv
alio
s di
ld÷s
tam
net
inka
. D
ild÷s
Ø
mm
/col
. G
alan
dym
o ka
mpa
s α
G
ylio
rib
otuv
o ta
rpel
is b
m
m/c
olia
is
Gal
and
ymo
kryp
tis
635,
63
6, 6
42:
4,0/
5/ 3
2
30°
0,64
/ .0
25
643I
P:
4,8/
3 / 1
6
30°
0,64
/ .0
25
Did
l÷s
šabl
ona
s pa
leng
vin
a ga
land
ymą,
ne
s tu
ri p
ažym
÷tus
ga
land
ymo
kam
pus
(sul
ygin
kite
žym
es s
u gr
andi
ne)
ir rib
oja
gala
ndym
o g
ylį (
4/5
dild
÷s s
kers
men
s)
Užd
÷ki
te g
ala
ndym
o ša
blo
ną
ant
gala
ndam
o da
ntie
s vi
rša
us.
Dild
÷ tu
ri li
esti
dan
tį tik
su
jude
siu
pirm
yn. T
rauk
dam
i atg
al d
ildę
nuke
lkite
. T
rum
piau
sias
pja
una
ntis
da
ntis
turi
būti
gal
and
amas
pi
rmas
. Šio
dan
ties
ilgis
yra
dyd
žio
etal
onas
kiti
ems
šios
gra
ndin
÷s p
jovi
mo
dan
tiem
s. V
isi p
jaun
ant
ieji
dant
ys t
uri b
ūti v
ieno
do
dydž
io.
Pra
džio
je p
agal
ąski
te v
ien
os p
us÷s
pjo
vim
o da
ntis
, ta
da
paga
ląsk
ite k
itos
pus÷
s da
ntis
.
Vis
ada
piln
ai p
aša
linki
te g
alim
us p
ažei
dim
us d
antie
s vi
din
iam
e sk
liaut
e ar
ant
jo v
iršūn
÷s.
Sur
egul
iuok
ite g
ylio
rib
otuv
ą:
Ats
tum
as b
tarp
gyl
io r
ibot
uvo
(ap
vali
dalis
) ir
pjo
vim
o da
ntie
s vi
ršū
n÷s
aps
pren
džia
dr
ožl÷
s dy
dį.
Ger
iaus
i pjo
vim
o re
zulta
tai
bus
gaut
i esa
nt ti
nka
mam
ta
rpel
iui,
kuri
s tu
ri bū
ti tik
rina
mas
kas
kart
gal
and
ant
gran
din
ę.
Užd
÷ki
te g
ylio
rib
otuv
o ša
blo
ną a
nt d
anti
es.
Jei
ribot
uvas
iški
lęs,
nu
imki
te
iški
lusi
ą d
alį p
lokš
čia
dild
e.
Sua
pva
linki
te r
ibot
uvo
pr
ieki
nę d
alį.
Orig
ina
li d
antie
s fo
rma
atst
atyt
a.
Dö
ME
SIO
: Je
i tar
pelis
tar
p aš
men
s ir
ribo
tuvo
pe
r di
delis
, di
d÷j
a at
atra
nkos
riz
ika.
Jū
sų s
aug
um
ui:
Jei
nor
ite p
rasu
kti g
ran
dinę
, ko
l ga
land
ate,
stu
mki
te g
rand
inę
atsu
ktuv
u lin
k kr
eip
ianč
ios
ios
virš
ūn÷s
. Ta
ip s
umaž
insi
te p
rasl
ydim
o pa
vojų
.
Dar
bas
su p
jūkl
u
Lie
tuvi
ška
i 16
Ve
rtim
as:
Me
džių
ver
timas
yra
pa
vojin
gas
ir r
eika
lauj
a įg
ūdž
ių. J
ei e
sate
nau
joka
s, n
eban
dyki
te v
erst
i m
edži
ų. G
alit
e už
sira
šyti
į mo
kym
o ku
rsus
, ka
ip
saug
iai p
jaut
i sta
čius
med
žiu
s.
Pie
š ve
rsd
ami m
edį,
įsiti
kin
kite
, ka
d:
•
Paš
alin
iai a
smen
ys, i
šsky
rus
paga
lbin
ius,
n÷r
a m
edži
o ve
rtim
o ke
lyje
. •
Vis
i sus
iję s
u at
lieka
mu
darb
u as
men
ys t
uri l
aisv
ą ir
saug
ų at
sitr
auki
mo
kelią
. A
tsitr
auki
mo
kelia
s tu
ri
būti
prie
šing
as p
lanu
ojam
ai m
edž
io v
ertim
o kr
ypči
ai ir
būt
i api
e 45
° (p
av.
14).
•
Kita
art
imia
usia
dar
bo v
ieta
tur
i būt
i ne
arči
au k
aip
2½ v
erči
amo
me
džio
auk
ščio
ats
tum
u.
Prie
š ve
rsd
ami m
edį,
jūs
priv
alot
e įs
itiki
nti,
kad
paša
linia
i asm
enys
, gyv
ūnai
ar
kiti
obje
ktai
yra
ne
arči
au k
aip
2½ m
edži
o au
kšči
o at
stum
u.
Tuo
met
įver
tinki
te b
endr
ą m
edž
io b
ūklę
: P
osvy
rio
kryp
tį –
lais
vos
ar s
auso
s ša
kos
– m
edž
io
aukš
tis –
nat
ūra
lus
posv
yris
– a
r m
edis
nep
ažei
stas
?
Atk
reip
kite
d÷m
esį į
v÷
jo g
reitį
ir k
rypt
į. N
ever
skite
m
edži
ų es
ant
stip
riam
gūs
ing
am v
÷ju
i. A
pie
me
džio
kam
ieną
net
uri b
ūti j
oki
ų p
aša
linių
ob
jekt
ų, k
liūči
ų ar
krū
mų.
Įs
itiki
nkite
, ka
d sa
ugi
ai s
tovi
te ir
paš
alin
kite
bet
ko
kias
kliū
tis,
galin
čias
jus
priv
erst
i su
klu
pti.
P
rieke
lm÷s
šak
nų p
jovi
mas
: Pra
d÷k
ite n
uo
stam
biau
sios
šak
nies
.
Pirm
a at
likite
ver
tika
lų
pjūv
į �,
po t
o h
oriz
onta
lų
�.
Nie
kada
nep
jauk
ite li
gotų
med
žiu
s pr
ieš
juos
ve
rsda
mi.
Pas
tab
a: p
rieke
lm÷s
šak
nį,
prie
šin
goje
ver
timui
pu
s÷je
, pa
likite
sve
iką.
Pak
irtim
o pj
ūvi
o at
likim
as:
Pak
irtim
o pj
ūvi
s ap
spre
ndž
ia m
edž
io v
irtim
o kr
yptį
ir le
idži
a ko
ntro
liuot
i virt
imą.
Jis
atli
eka
mas
ver
timo
kryp
timi p
adar
ant
pjūv
į 1/5
- 1
/3 r
ąsto
ske
rsm
ens.
P
age
ida
utin
a, k
ad p
jūvi
s b
ūtų
kuo
arči
au
žem
÷s.
� P
rad
÷kite
nuo
virš
utin
io p
jūvi
o (p
aki
rtim
o pj
ūvio
vi
ršus
).
� T
ada
atlik
ite a
patin
į pjū
vį (
paki
rtim
o p
jūvi
o ap
ačia
). A
pat
inis
pjū
vis
turi
tiks
liai s
ueiti
su
virš
utin
iu p
jūvi
u.
Pat
ikri
nkite
ver
timo
kryp
tį.
Jei p
akirt
imo
pjūv
į re
ikia
pat
aisy
ti, v
isuo
met
at
likite
jį p
ilnu
dydž
iu.
Išsk
irtin
iais
atv
ejai
s g
alim
a at
likti
apa
tinį p
jūvį
šie
k tie
k au
kšty
n, k
ad g
autu
me
dide
snį p
akirt
imo
kam
pą.
Jei m
edis
au
ga š
laite
, to
ks p
jūvi
s ilg
iau
kont
roliu
oja
virt
imą.
� V
ertim
o pj
ūvi
s at
lieka
mas
au
kšči
au �
apa
tin÷s
pa
kirt
imo
pjū
vio
ribo
s �
. Š
is p
jūvi
s tu
ri bū
ti tik
slia
i ho
rizo
ntal
us. B
ūtin
ai p
alik
ite a
pie
1/10
rąs
to
sker
smen
s ju
ostą
� m
edži
o pr
ilaik
ymui
.
� Š
ios
juos
tos
nen
upja
uki
te,
nes
med
žio
virt
imas
lik
s ne
vald
omas
. P
leiš
tai t
uri b
ūti į
stat
omi r
eik
iam
u m
etu.
Ver
timo
pjū
vis
turi
būti
atlie
kam
as p
aded
ant
plas
tikin
iam
s ar
al
ium
inio
ple
išta
ms,
o g
ele
žini
ai p
leiš
tai n
egal
i būt
i na
udo
jam
i. V
ertim
o m
etu,
vis
ada
būki
te š
alia
me
džio
. A
tlike
ats
itra
ukim
o ve
iksm
ą po
ver
timo
pjūv
io,
saug
okit÷
s kr
ent
anči
ų ša
kų.
Dirb
ant
šla
ituos
e, p
jūkl
inin
kas
turi
stov
÷ti a
ukšč
iau
ar
šalia
pja
unam
o m
edž
io a
r rą
sto.
Ats
itrau
kite
med
žiui
virs
tant
. Sek
ite v
irsta
nčio
med
žio
virš
ūnę.
P
ala
ukite
, ko
l virš
ūn÷
nus
tos
siūb
uoti.
V
enki
te d
irbti
po š
akom
is a
r m
edž
iais
, ku
rie
pate
ko
po v
erč
iam
u m
edž
iu.
Po
darb
o �
šie
k ti
ek
atle
iski
te g
ran
din
ę.
Pav
. 14
Pav
. 15
Var
iklio
užv
edim
as /
sust
abdy
mas
Lie
tuvi
ška
i 13
8.2
U
žved
imas
P
rieš
užve
sdam
i maš
iną,
atid
žia
i per
skai
tyki
te
saug
umo
tais
ykle
s.
(sch
emat
in÷
diag
ram
a)
Num
auk
ite j
uost
os a
psa
ugą.
P
ad÷
kite
maš
iną
lygi
oje
vie
toje
, įs
itiki
nę,
kad
užve
dim
o m
etu
pjo
vim
o įr
ang
ai n
ieka
s ne
kliu
do.
D
ešin
e ko
ja p
rimin
kite
gal
inę
pjūk
lo r
anke
ną, t
aip
jį pr
ispa
usd
ami p
rie
žem
÷s.
Kai
re r
anka
laik
ydam
i pr
ieki
nę r
ank
eną
, pr
ispa
uski
te p
jūkl
ą (p
av.
8).
Alte
rnat
yvi p
jūkl
o už
vedi
mo
pad
÷tis
(t
ik p
atyr
usi
em
s as
me
nim
s):
(sch
emat
in÷
diag
ram
a)
Tvi
rtai
sus
paus
kite
gal
inę
pjūk
lo r
ank
eną
tar
p ko
jų.
Tvi
rtai
laik
ykite
kai
re r
anka
pjū
klo
prie
kinę
ran
keną
. T
urite
būt
i vis
iška
i tik
ri, k
ad
pjov
imo
įran
ga jo
kiu
būdu
nel
ieči
a jo
kios
jūs
ų kū
no
dalie
s.
Žem
iau
pate
ikia
mi p
atar
imai
pra
ilgin
s st
arte
rio
virv
el÷s
ir v
iso
star
teri
o m
echa
niz
mo
tarn
avi
mo
laik
ą:
•
To
star
t w
ith, p
ull
the
cabl
e ca
refu
lly u
ntil
a fir
st
resi
stan
ce is
fel
t, th
en p
ull i
t thr
oug
h in
a f
ast
and
stro
ng m
otio
n.
•
Vis
ada
trau
kite
sta
rter
io v
irvę
tiesi
a lin
ija.
•
Nel
eis
kite
, ka
d vi
rvel
÷ sl
inkt
ų ka
mpu
sta
rter
io
dan
gtel
io įv
or÷s
atž
vilg
iu.
•
Nei
štra
ukite
vis
os v
irv÷s
iki g
alo
– riz
ikuo
jate
ją
nutr
aukt
i. •
Vis
ada
ran
ka g
raži
nkite
sta
rter
io v
irvę
atg
al į
jos
prad
inę
viet
ą, la
ikyd
ami s
tart
erio
ran
ken
÷lę
– ne
leis
kite
jai p
ačia
i sus
ivyn
ioti.
Sta
rter
io v
irvę
gal
i pa
keis
ti ap
mo
kyta
s sp
ecia
lista
s.
Ve
ikia
nt
var
ikliu
i, p
akel
kite
maš
iną,
tvi
rtai
ją
laik
ydam
i abi
ejom
is r
anko
mis
, ta
da
pasp
ausk
ite
dros
elio
gai
duką
dal
inio
dro
selio
išju
ngi
mui
.
8.3
Var
iklis
neu
žsiv
es:
Je
i var
iklis
po
kelių
ba
ndym
ų ne
užsi
ved÷
, pa
tikri
nkite
, ar
vis
os p
roce
dūr
os, a
praš
ytos
ank
ščia
u, t
eisi
ngai
at
likto
s ir
ar S
top
jun
gikl
is N
öR
A p
ad÷
tyje
"0
".
Pab
and
ykite
užv
esti
dar
kar
tą.
Jei v
arik
lis
neuž
sive
da,
galb
ūt v
arik
lio d
egim
o ka
mer
a pe
rpild
yta.
Tok
iu a
tve
ju r
ekom
end
uoj
ame
atlik
ti ši
uos
veik
smus
:
•
Nui
mki
te v
arik
lio d
ang
tį.
•
Num
auk
ite ž
vak÷
s a
ntga
lį nu
o žv
ak÷s
. •
Išsu
kite
užd
egim
o žv
akę
ir sa
usai
nuv
aly
kite
žv
ak÷s
ele
ktro
dus.
•
Piln
ai a
tidar
ykite
oro
skl
endę
. K
elet
ą ka
rtų
patr
auk
ite u
ž st
arte
rio
virv
el÷s
(es
ant
išsu
ktai
žv
ake
i) de
gim
o ka
mer
ai i
šv÷
dint
i. •
Atle
iski
te d
rose
lio g
aidu
ką,
įsuk
ite u
žde
gim
o žv
akę,
užm
auk
ite a
ntga
lį ir
užd÷
kite
dan
gtel
į. •
Pak
arto
kite
užv
edi
mo
proc
edūr
ą pa
gal a
praš
ymą
“Šilt
o va
rikl
io u
žve
dim
as”.
8.4
Var
iklio
sus
tabd
ymas
: A
tleis
kite
dro
selio
gai
duką
ir p
erju
nkite
Sto
p ju
ngi
klį į
"0
" pa
d÷t
į.
Įsiti
kin
kite
, kad
pjo
vim
o įra
nga
visi
škai
sus
tojo
, ir
tik t
ada
pad÷
kite
maš
iną.
Pat
arim
as:
gal
i ats
itikt
i tai
p, k
ad
po n
etik
÷to/
stai
gau
s va
riklio
išju
ngi
mo,
var
iklio
užv
edim
o nu
stat
ymai
n÷r
a tin
kam
ai p
aren
gti (
pvz.
, Sto
p ju
ngi
klis
pal
ikta
s pa
d÷t
yje
"0"
ir gr
and
in÷s
sta
bdys
išju
ngta
s),
mes
re
kom
end
uoja
me
įpra
sti n
edel
sian
t įju
ngt
i gra
ndi
n÷s
stab
dį k
aska
rt iš
jung
us v
arik
lį ir
įjung
ti S
top
jun
gikl
į į
"dar
bin
ę“ p
ad÷t
į.
Kai
p ta
isyk
l÷, p
asiti
krin
kite
užv
edim
o n
usta
tym
us
kiek
vien
ąkar
t pr
ieš
užve
sdam
i var
iklį.
Var
iklio
sus
tabd
ymas
esa
nt g
edim
ui:
Je
igu
– es
ant
Sto
p ju
ngik
lio g
edim
ui –
neg
alim
a iš
jun
gti v
arik
lio,
galit
e už
dar
yti d
rose
lio s
klen
dę
(iš
trau
kti r
ank
en÷l
ę) v
arik
liui s
usta
bdyt
i. T
okiu
atv
eju
dau
gia
u ne
beve
skite
maš
inos
– k
reip
kit÷
s į
auto
rizu
otą
serv
iso
cent
rą p
ilnai
maš
inos
pat
ikra
i!
9. A
tatr
anko
s ke
liam
i pav
oja
i
Dar
bo s
u pj
ūklu
met
u, n
eat
sarg
us a
r ne
teis
inga
s da
rbo
met
odas
ga
li su
kelti
pa
vojin
gą s
ituac
iją,
apib
ūdin
amą
kaip
“a
tatr
anka
”. A
tatr
ank
os j÷
ga s
uve
iks
besi
suka
nčia
i gr
andi
nei
sus
idūr
us s
u tv
irtu
kiet
u ob
jekt
u ar
jei
gran
din
÷ da
rbo
met
u st
aig
a įs
trig
s. D
÷l t
o, g
alite
ne
valin
gai a
r ne
vald
omai
pad
idin
ti p
jūkl
o ap
suka
s.
Prik
laus
omai
nu
o gr
and
in÷s
sus
idūr
imo
su o
bje
ktu
Pav
. 8
Pav
. 9
Ata
tra
nkos
ke
liam
i pav
ojai
; D
arb
as s
u pj
ūklu
Lie
tuvi
ška
i 14
tašk
o, p
jūkl
ą ve
ikia
nti j
÷ga
gali
nuk
reip
ti p
jūkl
ą pa
rody
ta k
rypt
imi,
veik
iam
ą at
itink
amo
pagr
eiči
o:
1.
Sus
idūr
imo
tašk
as k
reip
ianč
iosi
os g
ale:
(s
chem
atin
÷ d
iag
ram
a)
Pav
oju
s: J
uost
a at
met
ama
stai
giai
ir g
reita
i. K
ada
ngi n
audo
toja
s la
iko
pjū
klą
už r
ank
enų,
to
pase
km÷
yra
pjūk
lo s
ukim
o pa
grei
tis, k
urio
vei
kiam
a kr
eip
ianč
ioji
juos
ta g
reit÷
dam
a ju
da
link
nau
doto
jo
galv
os. T
ačia
u n
ors
šis
suki
mo
pag
reiti
s au
tom
atiš
kai
įjung
ia g
rand
in÷s
sta
bdį
, pag
reič
io d
ydis
ir n
eva
ling
a na
udo
tojo
rea
kcija
gal
i ba
igtis
rim
tu s
uže
idim
u.
2.
Sus
idūr
imo
tašk
as v
iršut
in÷j
e kr
eipi
anči
osio
s da
lyje
:
Pav
oju
s: P
jūkl
as s
taig
a at
met
amas
nau
doto
jo
kryp
timi.
Pag
reič
io d
ydis
ir n
eva
linga
nau
doto
jo
reak
cija
gal
i bai
gtis
rim
ta n
aud
otoj
o tr
aum
a.
Pat
yrę
naud
oto
jai g
ali a
tlikt
i vad
inam
ą "a
tvirk
štin
į pj
ovi
mą"
. T
ai g
ali b
ūti a
tlik
ta n
audo
jant
pjū
klo
pag
reitį
ir
stum
iant
bei
pri
laik
ant
įran
kį p
rieš
pjo
vim
o pr
adži
ą ir
pjo
vim
o m
etu.
N
ep
atyr
ę n
aud
oto
jai j
oki
u b
ūd
u n
eg
ali b
and
yti
"atv
irkš
tin
io p
jov
imo
"!
3.
Sus
idūr
imo
tašk
as a
pati
n÷je
kre
ipia
nčio
sios
da
lyje
(at
ram
inis
sek
tori
us (
26a
/ 2
6b)
kaip
su
sidū
rimo
tašk
as p
jūkl
o n
ule
idim
o a
nt
pjau
nam
o ob
jekt
o m
etu)
:
Sau
gu
s d
arb
as: P
jūkl
as y
ra tr
auk
iam
as li
nk
pja
unam
o ob
jekt
o. K
ada
ngi
atr
amin
is s
ekto
rius
(2
6a /
26
b) a
nt v
arik
lio b
loko
lieč
iasi
su
pjau
nam
u ob
jekt
u,
pjū
klas
net
uri g
alim
yb÷s
nus
lyst
i į š
oną.
Nau
doto
jas
gali
sau
gia
i val
dyt
i įra
nkį.
Š
ios
pagr
indi
n÷s
tais
ykl÷
s le
is iš
ven
gti a
tatr
anko
s pa
voja
us:
•
Vis
ada
laik
ykite
pjū
klą
tvirt
ai a
biej
omis
ran
kom
is.
De
šine
ran
ka la
ikyk
ite
gal
inę
, o k
airi
ąja
– p
rie
kin
ę ra
nke
ną.
•
Prie
š pr
ad÷
dam
i pja
uti,
padi
din
kite
var
iklio
ap
suk
as ir
, be
sisu
kant
pjo
vim
o gr
and
inei
, pr
ad÷k
ite p
jaut
i apa
tine
krei
pia
nčio
sios
dal
imi k
uo
arči
au v
arik
lio k
orp
uso.
•
Vie
nu
met
u pj
auki
te v
ieną
ša
ką.
Kai
šal
inat
e ša
kas,
atm
inki
te,
kad
kito
s ša
kos
taip
pat
gal
i at
sitik
tinai
pa
kiū
li p
o pj
ūklo
gra
ndi
ne.
S
kers
uod
ami,
mat
ykite
art
i esa
nčiu
s ki
tus
obje
ktus
. •
Ypa
č b
ūkite
d÷m
esin
gi t
ęsda
mi j
au
prad
÷tą
pjū
vį.
•
Atid
žiai
ste
b÷k
ite k
reip
ianč
iąją
juos
tą p
jovi
mo
met
u.
•
Ste
b÷ki
te,
kad
pjov
imo
gra
ndin
÷ ir
krei
pia
nčio
ji ne
būt
ų su
spau
stos
pjū
vio
met
u, y
pač
jei
pja
unam
as o
bje
ktas
vei
kiam
as įt
amp
os (
pvz.
, iš
vart
os, p
ale
nkto
s ša
kos)
. •
Vis
ada
tei
sing
ai g
alą
skite
pjo
vim
o gr
and
inę.
Tai
p pa
t, s
teb÷
kite
ir a
titin
kam
ai r
egul
iuo
kite
pjo
vim
o da
ntie
s rib
otuv
o au
kštį.
P
rofe
sio
nalū
s na
udo
toja
i gal
i nau
doti
spec
ialią
dar
bo
tech
niką
, pr
iein
amą
tik p
atyr
usia
m n
audo
toju
i. R
ekom
endu
oja
me
visi
ems
nori
ntie
ms
išm
okti
sud÷
ting
esni
ų pj
ovim
o bū
dų,
neap
rašy
tų š
ioje
in
stru
kcijo
je,
užsi
rašy
ti į s
pec
ialiu
s m
okym
o ku
rsus
(p
vz.,
miš
kini
nkų
mo
kym
o ce
ntre
).
10. D
arba
s su
pjū
klu
10.1
Na
udoj
imas
P
jūkl
as s
kirt
as p
jaut
i tik
med
žiui
ir d
aikt
ams
iš
med
žio.
Pav
. 12
Pav
. 10
Pav
. 11
Dar
bas
su p
jūkl
u
Lie
tuvi
ška
i 15
Vis
i la
isvi
me
din
iai o
bjek
tai t
uri b
ūti s
aug
iai į
tvirt
inti
(pvz
., an
t “ož
io”)
. K
ai p
jau
nate
did
eliu
s m
edži
us ir
ša
kas,
pra
šom
e at
krei
pti d
÷mes
į į p
asta
bas
api
e m
edži
ų ir
šakų
pjo
vim
ą.
Nen
aud
okite
pjū
klo
joki
ems
kitie
ms
tiksl
ams,
pvz
.,
plas
tiko
ar m
etal
o pj
ovi
mui
.
10.2
Pir
mas
nau
doj
ima
s/ v
eiks
mai
P
irmus
pen
kis
kart
us u
žve
dę v
arik
lį, p
rieš
pra
d÷d
ami
darb
ą, p
irma
leis
kite
var
ikliu
i šie
k tie
k pa
dirb
÷ti
visu
tin÷m
is a
psuk
omis
be
apkr
ovos
, ko
l var
iklis
su
šils
.
10.3
Pjo
vim
as
Vis
ada
pais
ykite
sau
gum
o ta
isyk
lių a
tlikt
ami b
et
koki
us d
arbu
s su
gra
ndin
iniu
pjū
klu.
Vis
ada
tvi
rta
i ir
abie
jom
is r
anko
mis
laik
ykite
pjū
klą.
De
šin
e r
anka
la
ikyk
ite
gal
inę
, o k
airi
ąja
– p
rie
kin
ę r
anke
ną.
S
kers
avim
as:
Įsiti
kink
ite,
kad
tvirt
ai ir
sa
ugia
i sto
vite
.
Pjo
vim
o vi
eto
je p
ašal
inki
te v
isas
paš
alin
es k
liūtis
(s
m÷l
į, ak
me
nis,
vin
is).
Paš
alin
iai o
bjek
tai g
ali s
uke
lti
pavo
jinką
ata
tran
ką.
Vis
i lai
svi m
edin
iai o
bjek
tai t
uri b
ūti
sau
gia
i įtv
irtin
ti (p
vz.,
ant
“ož
io”)
. D
raud
žiam
a la
ikyt
i med
į pris
pau
dus
ko
ja a
r pr
ilaik
ant
kita
m a
smen
iui.
Apv
ali
me
die
na tu
ri b
ūti t
inka
mai
įtv
irtin
ta,
kad
nesi
sukt
ų.
Pad
idin
kite
var
iklio
sūk
ius,
pria
rtin
kite
pjū
klą
ir at
rem
kite
pjū
klo
atra
min
į sek
torių
num
atyt
oje
pja
uti
viet
oje
(a),
tuom
et –
ir n
e an
ksči
au –
nau
dod
ami
svirt
ies
jude
sį (
nuo
viet
os,
kur
atr÷
m÷t
e at
ram
inį
sekt
orių
) le
iksi
te k
reip
ianč
iąją
žem
yn (
b) ir
pra
d÷ki
te
pjau
ti.
Sva
rbio
s pa
sta
bos
api
e įte
mpt
ų ša
kų p
jovi
mą
(pvz
.,
miš
ke):
•
Vis
ada
pjū
vį p
rad÷
kite
sus
pau
dim
o vi
etoj
e �
, be
t bū
kite
atid
ūs, k
ad n
eįst
rigtų
gra
ndin
÷.
•
Tad
a tę
skite
pjū
vį įt
empi
mo
viet
oje.
�
•
Pja
una
nt s
toru
s įte
mpt
us r
ąstu
s, a
tliki
te
pras
ilenk
ianč
ius
pjū
vius
. �
�
� S
uspa
udi
mo
viet
a
��
� Įt
empi
mo
viet
a
Rąs
tas
įtem
pta
virš
utin
e da
limi:
Pav
oju
s: M
edis
spy
ruok
liuos
į vi
ršų.
R
ąsta
s įte
mpt
a ap
atin
e da
limi:
Pav
oju
s: M
edis
spy
ruok
liuos
že
myn
.
Sto
ras
ir įte
mpt
as r
ąsta
s:
Pav
oju
s: m
edis
su
dide
le j÷
ga
gali
stai
gia
i pak
ilti.
Tai
p pa
t sa
ugok
it÷s
šakn
ų vi
rtim
o že
myn
. R
ąsta
s su
šon
iniu
įtem
pim
u:
Pav
oju
s: m
edis
spy
ruo
kliu
os
atg
al v
ien
a da
limi.
Pas
tab
a: J
ei p
jaun
amas
m
edis
su
šoni
niu
įtem
pim
u,
visa
da
stov
÷kite
sus
pau
dim
o pu
s÷je
. Je
i pjū
klas
vis
gi į
strig
o pj
ūvio
vi
etoj
e, iš
junk
ite v
arik
lį ir
pake
lkite
rąs
tą l
azda
ar
kitu
sve
rtu,
ar
kita
ip
pake
iski
te j
o pa
d÷t
į pjū
vio
viet
ai a
tlais
vint
i. Š
akų
ge
n÷
jim
as:
Nep
jauk
ite iš
ap
ačio
s la
isva
i kab
anč
ių š
akų.
N
epja
ukite
šak
ų st
ov÷
dam
i ant
rąs
to.
Pirm
iaus
ia p
aša
linki
te t
oles
nia
m d
arbu
i tru
kda
nčia
s ša
kas.
K
eisd
ami j
ūsų
buv
imo
viet
ą, a
tmin
kite
, ka
d kr
eip
ianč
ioji
juos
ta t
uri b
ūti n
ukr
eipt
a nu
o jū
sų ir
an
apu
s ge
nim
o rą
sto.
V
isad
a se
kite
med
žio
ir ša
kų ju
d÷j
imą
– p
lan
uoki
te
tolim
esni
us ž
ings
nius
ir s
aug
iai t
ęski
te d
arbą
! K
ai g
enite
did
eliu
s la
puo
čius
med
žius
, gr
andi
n÷s
susp
aud
imui
išve
ngti
naud
oki
te t
olia
u a
praš
ytą
darb
o te
chni
ką:
1.
Paš
alin
kite
kliu
danč
ias
šaka
s.
2. P
irma
nupj
auki
te įt
empt
as
šaka
s.
3. N
upja
ukite
pag
rind
inę
šaką
(at
krei
pki
te d
÷mes
į, ku
ri ša
kos
dalis
yra
su
spa
usta
).
Jei s
varb
u, k
ad m
edi
ena
nep
lyšt
ų, a
tliki
te a
tlais
vina
ntį
pjū
vį.
Pra
d÷k
ite š
į pjū
vį
susp
audi
mo
viet
oje
�,
tuom
et t
ęski
te iš
įtem
pim
o pu
s÷s
�.
Liku
si š
akos
dal
is d
aug
iau
neb÷
ra įt
empt
a ir
gali
būti
nupj
aut
a ar
čiau
kam
ieno
�
.
Pav
. 13
