65 m. amžiaus ir vyresnių asmenų sveikatos netolygumai Lietuvoje

Projekto vadovė: dr. Laura Nedzinskienė

Atsakinga vykdytoja: Vaida Aguonytė, Jolanta Valentienė

Tyrimo dalyvės: dr. Aušra Beržanskytė, Eimantė Zolubienė, Aistė Gedminienė

2014 m. balandžio 24 d., Gargždai

Sveikatos netolygumai

• Sveikatos būklės skirtumai šalyse ir tarp šalių;

• Skirtingos populiacijos yra nevienalytės sveikatos atžvilgiu, t.y. vienos populiacijos sveikatos būklė yra geresnė, negu kitos;

Individualus lygis Tarpusavio santykių lygis

Bendruomenės lygis Visuomenės lygis

65 m. ir vyresnių asmenų sveikatos netolygumai

• Dėl geresnių gyvenimo salygų ir pagerėjusios sveikatos priežiūros ilgėja gyvenimo trukmė – daugėja vyresnio amžiaus asmenų (Europos regione);

• Vyresnio amžiaus asmenys priskiriami prie pažeidžiamų visuomenės grupių, todėl jie turi potencialiai didesnę tikimybę patirti neigiamas sveikatos netolygumų pasekmes;

• Dėl ilgėjančios gyvenimo trukmės sveikatos apsaugos sistema susiduria su rimtais iššūkiais – tolygaus finansavimo, ligų prevencijos, ilgalaikės globos ir slaugos paslaugų plėtros bei kokybiškų paslaugų prieinamumo užtikrinimu.

Tyrimo tikslas - nustatyti 65 metų amžiaus ir vyresnių asmenų sveikatos netolygumus Lietuvoje.

Uždaviniai:

1.Nustatyti ir įvertinti sergamumo, ligotumo 2003-2012 m. ir mirtingumo 2002-2011 m. pagrindinėmis ligomis, kuriomis sirgo 65 metų amžiaus ir vyresni asmenys, netolygumus Lietuvoje.

2.Įvertinti ambulatorinių sveikatos paslaugų prieinamumo netolygumus 65 metų amžiaus ir vyresnių asmenų požiūriu.

3.Nustatyti demografinių, socialinių ir ekonominių veiksnių sąsajas su 65 metų amžiaus ir vyresnių asmenų subjektyviu savo sveikatos vertinimu.

65 m. amžiaus ir vyresnių asmenų sveikatos netolygumai Lietuvoje

Sergamumo, ligotumo, mirtingumo analizė (1 užd.)

Duomenų, gautų atlikus anoniminę anketinę apklausą, analizė (2, 3 užd.)

Sergamumo, ligotumo ir mirtingumo analizė (1 uždavinys)

• Tiriamoji populiacija: 65 m. ir vyresni asmenys;

• Pagal prieinamus paskutinių metų duomenis (sergamumo, ligotumo – 2012 m.; mirtingumo – 2011 m.) pasirinktos pagrindinės dažniausių ligų grupės. Iš jų pasirinkta po tris pagrindinius ligų pogrupius.

• Tendencijų įvertinimas – tiesinės regresijos modelis (MS Excell);

• Netolygumų tarp savivaldybių įvertinimas – kartografinis standartizuotų rodiklių vaizdavimas (Mapviewer 7).

Netolygumų įvertinimas

Anoniminė anketinė apklausa (2 ir 3 uždaviniai)

Tiriamoji populiacija: Lietuvos 65 metų ir vyresni gyventojai;

Tyrimo imtis: su 3 % paklaida ir 95 % tikimybe 1065. Tyrimo metu surinkta 2001 anketa, analizei tinkamų anketų skaičius buvo 1786 (89,3 proc.), Klaipėdos raj. 329 anketos;

• Lietuvos savivaldybėse apklausas vykdė VSB, Vilniuje – HI darbuotojai;

• Anketų įvedimui į elektroninę laikmeną naudotas programinis įrankis EpiData;

• Statistinė tyrimo duomenų analizė buvo atliekama naudojant programinį statistinių duomenų paketą SPSS 17.0 for Windows;

• SPP analizuotas vertinant tik tų respondentų, kurie per pastaruosius 12 mėn. naudojosi ambulatorinėmis SPP, atsakymus;

• Subjektyvus sveikatos vertinimas analizuotas pagal socialinius, demografinius ir ekonominius respondentų požymius. Skaičiuotos koreliacijos, naudotas Spearman‘o koreliacijos koeficientas;

Sergamumo, ligotumo, mirtingumo analizė

Sergamumas 2003-2012 Vyrai Moterys

Kvėpavimo sistemos ligos

Ūminės viršutinių kvėpavimo takų infekcijos

Ūminės viršutinių kvėpavimo takų infekcijos

Pneumonijos Pneumonijos

Kitos ūminės apatinių kvėpavimo takų infekcijos

Kitos ūminės apatinių kvėpavimo takų infekcijos

Virškinimo sistemos ligos

Dantų ligos Dantų ligos

Gastritas ir duodenitas Gastritas ir duodenitas

Stemplės ligos Tulžies pūslės akmenligė

Kraujotakos sistemos ligos Jungiamojo audinio ir raumenų bei skeleto ligos

Hipertenzinės ligos Gonartrozė

Laidumo sutrikimai ir širdies aritmijos Dorsalgija

Krūtinės angina Minkštųjų audinių ligos

Ligotumas 2003-2012 Vyrai Moterys

Kraujotakos sistemos ligos

Krūtinės angina Krūtinės angina

Širdies veiklos nepakankamumas Širdies veiklos nepakankamumas

Laidumo sutrikimai ir širdies aritmijos Laidumo sutrikimai ir širdies aritmijos

Kvėpavimo sistemos ligos Jungiamojo audinio ir raumenų bei skeleto ligos

Pneumonijos Gonartrozė

Kitos ūminės apatinių kvėpavimo takų infekcijos

Dorsalgija

Kita lėtinė obstrukcinė plaučių liga Deformuojančios dorsopatijos

Lyties ir šlapimo sistemos ligos Akies ir jos priedinių organų ligos

Priešinės liaukos hiperplazija Vokų, ašarų sistemos, akiduobės, akių junginės ligos

Šlapimo organų akmenligė Senatvinė ir kitos kataraktos

Kitos šlapimo organų ligos Glaukoma

Mirtingumas 2002-2011 Vyrai Moterys

Kraujotakos sistemos ligos

Lėtinė išeminė širdies liga Lėtinė išeminė širdies liga

Smegenų infarktas Smegenų infarktas

Ūminis miokardo infarktas Ūminis miokardo infarktas

Navikai

Broncho ir plaučių piktybinis navikas Krūties piktybinis navikas

Priešinės liaukos (prostatos) piktybinis navikas

Storosios (gaubtinės) žarnos piktybinis navikas

Skrandžio piktybinis navikas Skrandžio piktybinis navikas

Kvėpavimo sistemos ligos

Pneumonija, sukelėjas nenustatytas Pneumonija, sukėlėjas nenustatytas

Kita obstrukcinė plaučių liga Kita obstrukcinė plaučių liga

Virškinimo sistemos ligos

Žarnų kraujotakos sutrikimai Žarnų kraujotakos sutrikimai

Vyrų ligotumas priešinės liaukos hiperplazija 2012 m.

100 000 gyv.

8775 - 14160

14160 - 17465

17465 - 20548

20548 - 23817

23817 - 30806

Didžiausias ligotumas:

Šilutės r. – 30805,62 / 100 000 gyv.

Klaipėdos m. – 29253,15 / 100 000

gyv.

Neringa – 27433,60 / 100 000 gyv.

Mažiausias ligotumas:

Kalvarija – 8775,6 / 100 000 gyv.

Vilniaus r. – 9868,34 / 100 000 gyv.

Utenos r. – 10770,84 / 100 000 gyv.

Lietuvoje – 21171,6 / 100 000 gyv.

Moterų ligotumas širdies veiklos nepakankamumu 2012 m.

100 000 gyv.

9604 - 14033

14033 - 17153

17153 - 20142

20142 - 22633

22633 - 34023

Didžiausias ligotumas: Jonavos r. sav. – 34022,85 atv. / 100 000 gyv. Klaipėdos r. sav. – 27468,02 atv. / 100 000 gyv. Rokiškio r. sav.– 27325,60 atv. / 100 000 gyv. Mažiausias ligotumas: Ignalinos r. sav.– 9604,23 atv. / 100 000 gyv. Vilniaus r. sav.– 11600,44 atv. / 100 000 gyv. Utenos r. sav.– 11631,82 atv. / 100 000 gyv. Lietuvoje –17767 atv./ 100 000 gyv.

Moterų mirtingumas nuo gaubtinės (storosios) žarnos piktybinio naviko 2011 m.

100 000 gyv.

19 - 54

54 - 89

89 - 124

124 - 159

159 - 196

Didžiausias mirtingumas: Širvintų r. sav.– 195,42 atv. / 100 000 gyv. Klaipėdos m. – 130,92 atv. / 100 000 gyv. Pakruojo r. sav. – 127,35 atv. / 100 000 gyv. Mažiausias mirtingumas: Ukmergės r. sav. – 16,88 atv / 100 000 gyv. Raseinių r. sav. – 17,62 atv. / 100 000 gyv. Utenos r. sav. – 18,74 atv. / 100 000 gyv. Lietuvoje – 117,54 atv. / 100 000 gyv.

Moterų mirtingumas nuo žarnų kraujotakos sutrikimų (2011 m.)

100 000 gyv.

17 - 42

42 - 67

67 - 92

92 - 117

117 - 146

Didžiausias mirtingumas: Kalvarija– 145,23 atv. / 100 000 gyv. Klaipėdos m. – 118,90 atv. / 100 000 gyv. Šalčininkų r. – 106,48 atv. / 100 000 gyv. Mažiausias mirtingumas: Tauragės r. sav. – 17,01 atv. / 100 000 gyv. Raseinių r. sav. – 18,48 atv. / 100 000 gyv. Alytaus r. sav. – 19,44 atv. / 100 000 gyv. Lietuvoje – 86,49 atv./ 100 000 gyv.

Vyrų mirtingumas nuo pneumonijos, sukėlėjas nenustatytas (2011 m.)

100 000 gyv.

30 - 87

87 - 144

144 - 201

201 - 258

258 - 318

Didžiausias mirtingumas: Kupiškio r. – 317,79 atv. / 100 000 gyv. Palanga – 186,61 atv. / 100 000 gyv. Pasvalio r. –158,16 atv. / 100 000 gyv. Mažiausias mirtingumas: Utenos r. sav. – 30,48 atv. / 100 000 gyv. Kretingos r. sav. – 35,67 atv. / 100 000 gyv. Klaipėdos r. sav. – 35, 79 atv. / 100 000 Lietuvoje – 112,69 atv. / 100 000 gyv.

Anketinė apklausa

Socialinės ir demografinės tyrimo dalyvių charakteristikos (1)

Klaipėdos rajonas (proc.) Lietuva (proc.)

72,6

27,4

48,1

37,7

8,3

3,8

2,1

25,9

25,6

25,1

22,7

0,7

Moterys

Vyrai

Vedęs, ištekėjusi

Našlys (-ė)

Išsituokęs (-usi)

Negyveno santuokoje

Neregistruota santuoka

Aukštesnysis

Vidurinis

Pradinis

Aukštasis

Nebaigtas vidurinis

Ly

tis

Išsi

lav

inim

as

Še

imin

ė p

ad

ėti

s

71,7

28,3

47,9

39,6

8,2

2,4

1,8

22,2

22,5

40,3

12,9

2,2

Moterys

Vyrai

Vedęs, ištekėjusi

Našlys (-ė)

Išsituokęs (-usi)

Negyveno santuokoje

Neregistruota santuoka

Aukštesnysis

Vidurinis

Pradinis

Aukštasis

Nebaigtas vidurinis

Ly

tis

Še

imin

ė p

ad

ėti

s Iš

sila

vin

ima

s

Lietuva (proc.) Klaipėdos rajonas (proc.)

Socialinės ir demografinės tyrimo dalyvių charakteristikos (2)

66

34

90,1

9,9

9

50,3

34,3

5,3

1,1

Miestas

Kaimas

Nedirba

Dirba

iki 400

401-800

801-1200

1201-2000

2001 ir daugiau

Gy

ve

na

mo

ji

vie

ta

Uži

mtu

ma

s M

ėn

esi

nė

s p

aja

mo

s

57,5

42,5

86

14

9,2

60,2

24,8

4

1,8

Miestas

Kaimas

Nedirba

Dirba

iki 400

401-800

801-1200

1201-2000

2001 ir daugiau

Uži

mtu

ma

s M

ėn

esi

nė

s p

aja

mo

s G

yv

en

am

oji

v

ieta

Sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas

Sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo aspektai

Sveikatos

paslaugų

prieinamumas

Komunikacinis Ekonominis Organizacinis

Komunikacinis prieinamumas

68,9

14,6 14,56,5

Taip Didelis

atstumas iki

įstaigos

Dėl sveikatos

problemų

sunku nuvykti

į gydymo

įstaigą

Didelės

išlaidos

kelionei

Ar Jūs lengvai pasiekiate sveikatos

priežiūros įstaigą, kurioje gaunate

paslaugas? (n=1625, proc.)

Asmenys, įgiję pradinį išsilavinimą

Kaimo gyventojai

Respondentai, kurių mėn. pajamos 1 š. n.

yra ne didesnės už 815 Lt

Lietuva Klaipėdos rajonas

Ar Jūs lengvai pasiekiate sveikatos

priežiūros įstaigą, kurioje gaunate

paslaugas? (n=338, proc.)

69,8

15,3

5,3

15

Taip Didelis atstumas

iki įstaigos

Didelės išlaidos

kelionei

Dėl sveikatos

problemų sunku

nuvykti į gydymo

įstaigą

Organizacinis prieinamumas 68,8 proc. respondentų Lietuvoje ir 71,7 proc. respondentų Klaipėdos raj. SPP

teikimo organizavimas tenkina arba visiškai tenkina

* Lietuvoje moteris dažniau nei vyrus visiškai tenkino sveikatos priežiūros paslaugų organizavimas (p=0,003),

Klaipėdos rajono savivaldybėje statistiškai reikšmingų skirtumų nenustatyta.

Ar kyla problemų registruojantis pas

šeimos gydytoją? (proc.)

Pvz.:

„Lėtas darbas su kompiuteriu“

„Registruojama tik pirmadieniais“

„Reikia laukti talonų“

Kiek dažniausiai tenka laukti nuo registracijos iki patekimo pas šeimos gydytoją? (proc.)

55,6 proc. respondentų Lietuvoje ir 63,9 proc. respondentų Klaipėdos rajone laukimo prie šeimos gydytojo kabineto tenkino arba visiškai tenkino.

Lietuva (n=1636)

Klaipėdos raj. n=329

Nekyla 62,1 64,9

Taip, sunku prisikambinti 22,8 21,0

Taip, reikia ilgai laukti eilėje

13,6 12,2

Taip, didelė skambučio kaina

2,6 0,9

Kita 0,7 0,9

12,2

57,9

28

1,5

20,8

38,5

34

5,9

Visai nereikia laukti

Iki 1 savaitės

Daugiau nei 1 savaitę, bet trumpiau kaip1 mėnesį

Daugiau nei 1 mėnesį

Lietuva Klaipėdos rajonas

Ekonominis prieinamumas Ar buvo atvejų, kai aptarus diagnostikos procedūras, jų atsisakėte dėl per didelės paslaugų kainos?

48%

19%

26%

5%

2%

Ne, neteko atsisakyti

Ne, mokėti nereikėjo

Taip, teko atsisakyti keletąkartų

Taip, teko atsisakyti dažnai

Taip, teko atsisakyti visada

50,3

23,6

23

1,9 1,3

Lietuva Klaipėdos rajonas

33 proc. respondentų Lietuvoje, 26,2 proc. respondentų Klaipėdos rajone teko bent kartą atsisakyti diagnostikos procedūrų dėl per didelės jų kainos

Įgiję pradinį išsilavinimą

Asmenys, kurių mėn. pajamos 1 š. n. ne

didesnės kaip 815 Lt

Subjektyvus savo sveikatos vertinimas

Subjektyvus savo sveikatos vertinimas

14,9

67,9

17,2

12,5

69,5

18

Labai gera / gera

Vidutiniška

Labai bloga / bloga

Lietuva Klaipėdos rajonas

Subjektyvus savo sveikatos vertinimas pagal demografinius veiksnius

17,9

13,6

14,6

15

63,7

69,6

65,1

69,5

18,4

16,8

20,3

15,5

Vyrai

Moterys

Kaimas

Miestas

Labai bloga / bloga Vidutiniška Labai gera / gera

Gy

ve

na

mo

ji v

ieta

, p

=0

,01

2

Ly

tis,

p=

0,0

23

Lietuva

18,5

10,5

10,2

14,4

63

71,9

69,3

69,1

18,5

17,9

20,4

16,5

Vyrai

Moterys

Kaimas

Miestas

Labai bloga / bloga Vidutiniška Labai gera / gera

Gy

ve

na

mo

ji v

ieta

L

yti

s

Klaipėdos rajonas

Subjektyvus savo sveikatos vertinimas pagal socialinius veiksnius

Lietuva

28,6

13,5

20,7

15,3

15,6

9

67,4

68

72

72,5

66,6

60,9

4

18,5

7,3

12,2

17,8

30,1

Dirbantys

Nedirbantys

Aukštasis

Aukštesnysis

Vidurinis

Pradinis

Labai gera / gera Vidutiniška Labai bloga / bloga

Uži

mtu

ma

s,

p<

0,0

01

Iš

sila

vin

ima

s, p

<0

,00

1

Klaipėdos rajonas

21,7

11,1

9,8

15,3

16,4

10

76,1

68,2

78

70,8

67,1

65,4

2,2

20,7

12,2

13,9

16,4

24,6

Dirbantys

Nedirbantys

Aukštasis

Aukštesnysis

Vidurinis

Pradinis

Labai gera / gera Vidutiniška Labai bloga / bloga

Uži

mtu

ma

s,

p=

0,0

03

Iš

sila

vin

ima

s

Subjektyvus savo sveikatos vertinimas pagal ekonominius veiksnius

16,6

7,9

5,3

68

69,8

57,4

15,4

22,3

37,2

Gyvenimas su pilnaispatogumais

Gyvenimas su daliniaispatogumais

Gyvenimas be patogumų

Labai gera / gera Vidutiniška Labai bloga / bloga

Gy

ve

nim

o s

ąly

go

s, p

<0

,00

1

Lietuva

13,7

6,9

0

69,1

75,9

50

17,2

17,2

50

Gyvenimas su pilnaispatogumais

Gyvenimas su daliniaispatogumais

Gyvenimas be patogumų

Labai gera / gera Vidutiniška Labai bloga / bloga

Klaipėdos rajonas

Gy

ve

nim

o s

ąly

go

s

Išvados 1. 65 m. ir vyresnių asmenų sergamumo ir ligotumo 2003-2012 m. laikotarpiu ir

mirtingumo 2002-2011 m. laikotarpiu struktūra keitėsi, tačiau situacija šalyje, lyginant pagal savivaldybes, išliko netolygi. Klaipėdos raj. savivaldybėje moterų ligotumas širdies veiklos nepakankamumu vienas didžiausių visoje Lietuvoje, vyrų mirtingumas nuo pneumonijos – vienas mažiausių.

2. Didžioji dauguma (69 proc.) apklaustų 65 m. ir vyresnių asmenų ambulatorinių sveikatos priežiūros paslaugų organizavimą vertina palankiai. Respondentai, kurie gyvena kaime, turi pradinį išsilavinimą, gauna mažesnes pajamas dažniau nei kiti susiduria su ambulatorinių sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo kliūtimis, atsirandančiomis dėl didelio atstumo iki gydymo įstaigos, kelionę apsunkinančios sveikatos būklės bei didelių kelionės išlaidų. Trečdaliui apklaustųjų dėl didelės paslaugų kainos teko atsisakyti ir kai kurių diagnostikos procedūrų. Su šiais sunkumais dažniau nei kiti susiduria mažesnes pajamas gaunantys, nedirbantys bei žemesnį išsilavinimą įgiję respondentai susiduria.

3. Vyresnio amžiaus asmenys nėra visiškai patenkinti savo sveikata – didžioji respondentų dalis (67,9 proc.) ją vertino vidutiniškai. Statistiškai reikšmingai dažniau savo sveikatą blogiau vertinti buvo linkę kaimo gyventojai, moterys, vyresni respondentai, įgiję žemesnį išsilavinimą, nedirbantys, gaunantys mažesnes pajamas, turintys mažiau patogumų namuose.

Dėkojame už dėmesį!

Nuoširdžiai dėkojame Lietuvos visuomenės sveikatos biurams, Medardo Čoboto Trečiojo amžiaus universitetui, Lietuvos pensininkų sąjungai „Bočiai“ ir kitoms organizacijoms tyrimo metu padėjusiems atlikti

anketinę apklausą.