P R A T A R M E L I E T U V I S K A J A M L E I D I M U I

^ I K N Y G A lietuviskai iseina prabegus 8 5 metams nuo jos

O p i r m o j o pasirodymo prancuzq kalba Paryziuje 1 9 2 8 m .

Jos autorius - zymus prancuzi j istorikas ir tarptautines

pol i t ikos tyrejas, pripazintas to meto Centrines i r Ryt i j Europos

reikali j zinovas, daugelio publ ikac i j i j sia tematika autorius, L i l i o

universiteto profesorius Rene Martelis (Rene Martel) ( 1 8 9 3 - 1 9 7 2 ) .

Siuo veikalu profesorius Martelis tarsi pradeda savo knygi j apie

Lenkij§ serij^. Kodel Lenkijq? Tarpukario „didzioji" Lenkija buvo

sukurta t ik Prancuzijos deka. Tai buvo padaryta k i t i j laisves troskusiq

taut^ sqskaita, pasmerkiant jas okupacijos kancioms. X X a. antrojo

desimtmecio pabaigoje - treciojo pradzioje Prancuzijoje vyravo nuo-

mone, kad reikia sukurt i „didel^" bei „galing4" Lenkija kaip atsvar^

vokieciams ir sovietams. Apie lenkij kariuomen^ net kalbeta, jog tai

„kita prancuz4 kariuomene prie Vyslos". O, anot lenki j , kad Lenkija

buti j pajegi atl ikti tokj vaidmenj, butina j ^ „atkurti" buvusios Abiejq

Tautij Respublikos ribose, t. y. uzgrobiant kiti} tautij zemes. Su Pran­

cuzijos pagalba tai ir buvo daroma, nors uzmojus pavyko jgyvendinti

t i k dalinai. Taciau jau netrukus prancuzai atsitokejo, pamat?, jog

sukure, anot Autoriaus, naujqjj tautij kalejimq, baidykl^ molinemis

kojomis. Buvo suvokta, jog tokia Lenkija yra nepaprastai silpna.

7

kad tai nestabilumo ir labai pavojingij konf l ik t i j zidinys Europoje. „Didzioji" Lenkija buvo v i d u r a m z i ^ anachronizmas issivadavusiij tautq zemyne. R. Martelis ir paneigia daugyb^, jo zodziais tariant, mis t in i i j m i t q apie Lenki j^ , sklandziusiq Prancuzijoje. Knygoje A u ­torius apzvelgia prancuzi j- lenki j santykius nuo X V I I I a. i k i X X a. treciojo desimtmecio. Tai nepaprastai intriguojanti ir jdomi medzia-ga, atskleidzianti t i k r ^ j j Lenkijos veid^. Mums ypatingai jdomi lenk^ veikla I Pasaulinio karo metais, nepriklausom^ valstybiij atkurimo priesausryje. Atsiskleidzia nezaboto lenki j bendradarbiavimo su Centrinemis valstybemis, pirmiausia Vokietija ir Austrija-Vengrija, vaizdas. Tai ypatingai svarbu paaiskinant 1916 m . Lietuvoje vokieciij surengto gyventoji j surasymo suklastojimo aplinkybes. Centrines imperijos i rg i norejo sukurti „didzi^J4" Lenkija kaip uztvar^ Rusijai ir to siekdamos tenkino lenkij sovinistij norus. Taip, tenkinant lenkij imperialist^ uzgaidas, buvo suklastoti 1916 m . surasymo duomenys buvusioje Vilniaus gubernijoje, is neuzsirasiusiij lenkais atimant maisto korteles, kas to meto s^lygomis beveik prilygo mirciai badu.' Pasikeitus karo sekmei lenkai tuojau pat persimete Santarves pusen. Tada atsirado generolo Halerio (Haller) kariuomene Prancuzijoje, k u r i , apginkluota prancuzij, anot Autoriaus, „netrukus parodys nars^ kautynese su jaunos ukrainiecii j tautos [...] daliniais."

Labai vaizdziai Autorius atskleidzia lenki| klast ingum^. Patys uoliai kolaborav^ su vokieciais, kovoj? Santarves pries4 puseje, veliau eme kalt inti kitas tautas buvus „vokieciij ir soviet^ statytiniais". „Koyq pries bolsevizm^" jie naudojo kaip priedang^ savo plesriems impe-rialistiniams planams jgyvendinti . Knygoje parodyta, kaip ciniskai buvo smeiziama l ietuvi i j i r ukrainiecii j kova uz nepriklausomyb^, siekiant j ^ s u k o m p r o m i t u o t i Santarves akyse, naudojami klasta, melas, intrigos savo grobuoniskiems tikslams pasiekti.

' Viktoras Jencius-Butautas, 1918 m. Nepriklausomybes Akto signataras

Donatas Malinauskas, Viln'ms, 2011, p. 176-180.

8

R. Martelis neslepia simpati j i j l ietuvi i j , ukrainieci^ ir baltarusiij tautoms. Vaizdziai, pagrindziant dokumentais parodytas siij tauti j kancios kelias lenki j okupacijoje - naujajame tautij kalejime. N u -gviestas i r Lenkijos teroras pries vokiecius bei zydus.

I k i I I Pasaulinio karo pradzios Prancuzija jau buvo visiSkai nusi-vylusi Lenkija. Pacituokime Lietuvos pasiuntinio (jgaliotojo ministro) Paryziuje Petro Kl imo zodzius: „Paskutiniij meti j Lenkijos politika jerzino prancuzus i k i auksciausio laipsnio. Formaliai jie islaike sen^ draugystes s^jung^, bet lenkij flirtas su Hit ler iu , Tesyno aneksija ir prancuzij kapitalij eksproprijacija t^ s^jung^ paverte pasityciojimu. Patys lenkai, dabar j i j draugij uzpulti, kreipesi pagalbos j anglus. Niekas Prancuzijoje neturejo noro gelbeti tuosfelons (isdavikus (pram.)). [...] Prancuzai, neturedami jok i i j teri torini i j pretenzijij Vokietijai, skelbti kar^ is pradziij t ik Lenkijai apginti neturejo jokio noro. Mobilizacija praejo liQdesio atmosferoj."^ Visos R. Martelio prognozes pasitvirtino.

Gali susidaryti jspudis, jog Autorius gana palankiai atsiliepia apie Sovietij Sqjung4 ir jos okupuot^ Ukrainos dalj (Soviet^ Ukrain^). Ne-reiketij to suprasti klaidingai. Knyga buvo rasoma palyginti „svelniu" NEP'o (Naujoji ekonomine politika) laikotarpiu. R. Martelis negalejo zinoti apie siaubingus stalinines industrializacijos, kolektyvizacijos ir dirbt inai sukelto bado (Holodomoro) (FonoflOMop (ukr.)), jvykusii j veliau, padarinius. | SSRS Autorius z iur i kaip j amorfinj , uzsisklen-dusj utopiniame socialiniame eksperimente, i sor iniam pasauliui nepavojing^ jungin j . Toks poziuris j to meto Sovietij S^jung^ buvo vyraujantis Vakaruose i k i makabriskij J. Stalino „reformij" pradzios 1928-1929 m . R. Martel is niekur negiria sovietines sistemos ar komunistines ideologijos. Jis nera joks marksistas (kuo j j , be abejo, puole kal t int i lenkai) - tai pripazino patys sovietai savo sios knygos recenzijose.' Sovietine Ukraina knygoje blankiai iskyla t ik kaip fonas

^ Petras Klimas, Lietuvos diplomatineje tarnyboje,Yilnms, 1991, p. 156-157

' Rene Martel, France et la Pologne, Paris, 1931, p. I - I I .

9

ple§riam Lenkijos imperializmui, „kovos su boI§evizmu" priedangoje grobusiam k i t i j tautij zemes, pavaizduoti. Autorius kritiskai vertina Ukrainos Liaudies Respublik^, bet t ik todel, jog jos vadovas Simonas Petliura (CMMOH nexTiiopa) atidavinejo savo tautos zemes Lenkijai i r kad nebuvo sugebeta sukurti veiksmingos valstybines organizacijos, pajegios pasipriesinti tiek sovietij, tiek lenki j ekspansijai. Vienok skaitant teiginius apie sovietij okupuotas Ukrainos ir Baltarusijos dalis neapleidzia kitas jausmas: atrodo, R. Martelis s^moningai venge pakenkti Rytij Europos tauti j , atsidurusiij uz „gelezines uzdangos", tautiniams ir nepriklausomybiniams judejimams (Stalinas vis tiek netrukus jvykde siaubingas represijas pries baltarusiij inteligentij^ ir vis^ ukrainiecii j taut^). Padetj siame regione jis zinojo puikiai . Autoriaus t ikr ie j i jausmai visa jega prasiverzia knygos gale, kai jis pranasiskai pareiskia, jog susikurs nepriklausomos Ukrainos ir Bal­tarusijos valstybes, o Lietuva atgaus okupuotas savo etnines zemes.

Po 85 meti j R. Martelio veikalai nepraranda savo aktualumo. Ypac dabar, kai Lenkijoje vel kelia galv^ sovinizmas ir revansizmas, o Lie­tuvoje yra zmonii j , is naivumo, bet dazniausiai del zini i j stokos pasi-ruosusiij lenkiskajam imperializmui placiai atkelti vartus j musij salj.

Knyga ypac svarbi dar vienu aspektu - j i atskleidzia t i k r ^ j j , ne-pridengt^ diplomatinio etiketo, Vakarij pozi i ir j j Lenkijq, jos istori j^, visuomenin? ir polit in? raid^. Sio poziurio zinojimas, manau, labai praverst^ tiems naivuoliams Lietuvoje, kurie noreti j tapatintis su Lenkija, megzti su ja kazkokius „ypatingus" santykius.

Baigsime neblestanciais Autoriaus zodziais is jo pranasiskos knygos jzangos: Sis veikalas skiriamas visiems Lenkijos draugams.

ArtUras Andriusaitis

„Siandien Svedijos valstybeje klesti anar-chija, is pradziif valdzia priklauso vienai grupuotei, paskui patenka j rankas kitai. Tarp ti^ partijt} nuolat verda aistros irpi-namos intrigos, jos nuolat stengiasi viena kitq jveikti ir sunaikinti, tad tokiapadetis yra prazutinga karalystei, o jos parama kitoms valstybems tampa beprasme ar net pavojinga."

Suazelis (Choiseul)

Instrukcijos apie padetj Svedijoje