Upload
others
View
7
Download
0
Embed Size (px)
Citation preview
LIETUVOS TSR MOKSLlj AKADEMIJOS ISTORIJOS INSTITUTAS
•
OBELIV KAPINYNAS
MONOGRAFIJA
+
VILNIUS "MOKSLAS" 1988
BBK 63.4(2L) Obl2
L 0504000000 1471.. 88 M854(08) 88
ISBN 5-420 00407 .... 0
Redakcine kolegija
istorijos m. daklare L TSR MA nare korespondente REGI) A VOLI\AlTE·l\ULII\AUSl\lE E (pirmininke)
istorijos m. kandidata ADOLFAS TAUTAVICIUS (a ts. redak lori us)
biologijos m. daklaras GINTAUTAS CESNYS
Nuotraukos skyril! autoril! ir I\AZIMIERO VAINORO Pies iniai ALVYROS MIZGIR IENES,
IRENOS BAJORONAITES ir
I DA UTES GRElBUTES I Breziniai skyri4 auloril! ir AURIMO VALEVICIAUS
Nuo kito numerio Lietuvos archeoiogija eis pai<eistu vi rsei iu ir anlraSliniu pusiapiu.
Co CJIeAYIOmero HOMepa ApxeoJIorl15I JII1TBbI 113AaeTC5I C 113MeHeHHbIMI1 06JIO)KKOH 11 TI1TYJIbHbIM JII1CTOM.
ISleista L TSR MA lslorijos instituto uzsakymu © L TSR MA Islorijos institutas, 1988
25. HaHHHc fl.-B. Yi,ll,eHTfujJHKaUH5I JIlllJHOCTH no npoK'
CHMaJIbHblM KOCT5IM KOHelJHOCTei1. BHJIbI-IlOC, 1972. 26. l{.ecHHC r. AIHponoJIorIllJeCI<Hfl THn .1IlO,ll,eH KYJIb'
TYPbl 60eBblx TonopoB ,ll,peBHeil fl pyccHH II .LI.oCTH)I(eHH5I
Mop<jJOJIorHH ,ll,JI5I Me,ll,HUlfHbl H CeJIbCKOrO X0351flcTBa.
nAJ1 EO,lI,EMO rPA<I> 1151
Ma Tep IIaJI bl 1 V pecny6J111J(a H CKOi"1 MOp<jJoJlorHlJeCl<oil 1(011
<jJepeHUHH. BHJIbIIIOC, 1985. C. 96. 27. l{ecHflc r. 3nl H'leCKa51 3IHpOrIOJIOrH51 6ilJITCI'''X n Jle·
MeII Ha TeppHTopHH JI HTBbl B [ TblC5I'leJI eTHH I-I. 3. / / n po·
6JIeMbl 3TI-IOreHe3a II 3THH'leCKOII HCTOPHH 6aJITOB. BUJIb
HlOC, 1985. C. 144 158.
11 AHTPOn0J10rl151
r . l.JECHYiC
PE3IOME
MaTepHaJI pa60Tbl COCTaBJI5IlOT 58 lJepenOB, ,ll,JIlfHilble
KOCTH 44 JIHU H naJIeO,ll,eMorpa<jJHlJeCKHe ,ll,aI-IHbl e 0 81 no
rpe6eHlfH V VI BB., a TaK)I(e 25 lJepenOB H ,ll,JIHHHble KO
CTI{ 13 JIHU XV B. II. 3.
.LI.eTH B MOrHJIbI-IUKe V VI BB. COCTaBJI5IJIH 50,6% Bcex
norpe6eHHblx (Ta6JI. 1) , Cpe,ll,H5IlI np O,ll,OJI)J<HTeJIbHOCTb
npe,ll,CT05llueH )J(H3HH HOBOpO)l(,ll,eHHbIX (eg) 6blJIa 22,6 -JIeT, ,ll,Ba,ll,uaTHJIeTHHX (e~o) MY)I(IJHH 20,4 JIeT, )l(eHll.\HH -
15,5 JI eT, 060HX nOJIOB 18,5 JIeT H 9TJ{ ,ll,e~lOrpa<jJIIlJeCKHe nOKa3aTeJIH CJIe,ll,yeT CIJHTaTb TlmI1lJHblMH ,ll,JI5I 3nOXII
)l(eJIe3a B JI HTBe. C KpaIIHOMeTpHlJeCKO!1 TOIJKH 3peHH5I MY}KCKa51 11 )J(eH
CKa51 cepHH 'lepenoB OTJIfllla IOTC 51 He3HaIJHTeJIbHblM BHyTpII
rpynnoBblM pa 3Ho06pa 3HeM KaK B O,ll,HOMepUoM (Ta6JI . 2), Tal( H B MHorOMepUOM nJIaHe (Ta6JI. 3 4). fl pH <jJ3KTO-
• • pU3aUIIH KOppeJI5IUHOHHOH MaTpHUbl MY)J(CKOH cepHH Bbl-
AeJI5IJIHCb rJI3BI-Ible KOMnOHeHTbl (Ta6JI. 3), xapaKTepI-Ible
AJI5I O,ll,I-IOPO,ll,IIbIX rpynn, a nOCJIe BaplfM aKcKoro HX Bpa
ll.\eHH5I (Ta6JI. 4) OKa3aJIOCb, 'ITO Bce <jJ aKTopbl OKa3bIBa lOT
B03AelIcTBHe Ha <jJI13HOJIOrHlJeCKH CuenJIeHlIble npH3HaKI1.
l.Jepena V VI BB., KaK MY)J(CKHe, T aK H }KeHCKHe
(Ta6JI . 2), OT JIHlJaJIHCb nmepMop<jJHefl M03rOBoro OTAe.na,
pe3KoH AOJIHXOKpaH Hei'l , Cpe,ll,HeWHpOKI{M If cpeAHeBblcoKHM,
p e3Ko npo<jJIIJIHpOBa HH bIM B ropH30lITaJIbHOM CelJeIIHH JIH
I..\OM , HH3KHMH op6HTaMH, Me30pHHHblM, pe3Ko BblcTynalo
ll.\HM HOCOM. 3TOT TIm 6blJI npeACT3BJIeH B CHHXPOHHblX
MOrHJIbHHKaX BOCTOl/HOH nOJIOBHI·lbl JIHTBbl (Ta6JI. 5) I{
CHJIbHO Ha nOMIIII3JI TOT apXHMop<jJHblH TIm, KOTOPblH 6blJI •
xapaKTepeH AJI5I HeOJIHTH'leCKHX nJIeMeH WHypOBOH Kep a-
MHKH If 60eBblX TonopOB.
fl pH MHorOMepHOM cpaBHeHHH lJ epenOB V VI BB . H3
065IJI5I rl C 9 CHHXPOHI-IblMH JIIITOBCKHMII CepH5IMH no CII
CTeMe AHCKpeTHblX npH3HaKOB LJepena (Ta6JI. 6) BbI5lBH
JIHCb ,ll,OBOJIbHO Xapal(TepHble B3aHMOOTHOWeI-IH5I. fl o 'Iac
TOTaM npJl3HaKOB (Ta6.n. 7) paCC'IIHaJIHCb cpeAHHe Mepbl
lI,HBepreI-IUHH Me}J(AY 10 CepH5IMH, H HX M3TpHua nOABep
raJIaCb KJIaCTep"oMY 3HaJIH3Y. B AeHAporpaMMe ero pe-
3YJIbTaTOB (pHC. 1) nonYJI5IUH5I H3 0651JI5I n nonaJIa B O,ll,HII
KJIaCTep C •
nonYJI5IUHH,
AeH H5I .
60JIbWHH CTBOM
'ITO YK33blBaeT
• OCTaJIbHblX npaaY'(WTaHTCKHX
Ha 06ll.\HOCTb HX npOHCXO)J(-
.LI.JIHHHble KOCTI{ CKeJleTa (Ta6JI . 8) B V VI DB. OT
JIH4aJIHCb MaCCHBHOCTblO H KpenKHM CTpoeHHeM; A ,l11Ba
TeJIa, YCTa HOBJIeHH3 51 pa3JIH'lIlblMH MeTO,ll,3MH (Ta6JI. 9), 6blJIa AOBOJIbHO 60JIbWoi1. TaK, rIO JIHTOBCJ(HM perp eccHoH
HbIM ypaBHeHH5IM olla COCTaBJI5IJIa 172,9 CM Y My)J(tIHH
H 159,9 CM Y )J(eHll.\HH, no MaHYBpHe 172,7 H 161,2, no TeJIKK5I 173,4 H 160,8, no TpOTTep- r Jl e3ep 175,1 H 163,8 CM.
flo <jJparMeHTapHoMY MaTepnaJIY XV B. MO)J(HO nOJIy
l.JHTb npe,ll,CTaBJIeHHe 0 KpaHHOJIOrH4eCKHX OC06eHI-IOCTHX
HaCeJIeHH5I (Ta6JI. 10) . 0110 OTJIH4aJIOCb rHrICpMopqlIIeli .. M03rOBoro OT,ll,eJIa l.Jepena, Me30KpaHHeH, Y3KHM H H1131<HM,
CJIerKa ynJIOll.\eHHbIM Ha ypOBHe rJla3HHll JIHUOM, xaMe
KOHXHblMH op6HTaMH, pe3J(0 BblcTynalOll.\HM HOCOM II nepe
HOCbeM. BOJIblllHHCTBO pa 3JIHl.JHH no cpaBHeHHIO C HaCeJIe
HHeM 60JIee paHHero n epHO,ll,a nOMell.\aIOTC51 B pYCJIe 3no-•
XaJIbHblX H3MeHeHHH, Ha npaBJIeHHe KOTOPblX nOBTOp5leTCH
B 3 MorHJIbHHKaX, H3 KOTOPblX IfMeeTC5I MaTepHaJI 060HX
YKa3aHHblX nepIIOAOB. II B 06be,ll,HHeIlHOM MaTepHaJIe Bcex
aYKwTaHToB (Ta6JI_ 11 ). 3nOXaJIbIlblll C,ll,BHr npOllBJI5IeTCH
B rpaUHJIH3al..\HH H 6paxHKpaHH3aUlm M03rOBoro OT,ll,eJIa
l.Jepen3 (pHC. 2), cY}KeHHH JIHua, JIerKOM ero ynJIOll.\eIIHII • B npe,ll,eJIax BnOJIHe eBponeoHAIloH KJIHIIOnp030rIHH, B oe-
JIa6JIeHHH BblcTynaHH5I II OCOBblX KOCTe!! H nepeHOCb51 (pHC.
3). H eT OCHOBaHH5I COMlIeBaTbC5I B npeeMCTBeHHOCTH 11a
CeJIeHJl51 0651JI51I:1 AByX nepHO,ll,OB BpeMelHI.
.LI.JIHHHbIe KOCTH HaCeJIeHII5I XV B. OTJIWI3JIHCb rpaUHJIb
HOCTblO (Ta6JI. 15), a AJIHHa TeJIa 6blJIa MaJIoi\ (Ta6JI. 9) no cpaBHeHHIO C 9noxoii )J(eJIe3a. T aK, no JIHTOBCKHM pe
rpeCCHOHHblM ypaBHeHH5IM olla COCTaBJI5IJIa 168, 1 CM Y MY)J(l.JHH H 157,3 CM Y )KeHlllHH, no MaHYBpHe 167,4 H 158,7, no T eJIKKH 169,5 H 157,9, no TpOTTep-rJIe3ep-
170,7 H 160,5 CM. J,'XY,ll,WeHHe <jJH3H4eCKoro COCT051HHH
HaCeJIeHH5I B Cpe,ll,HeBel<OBbe 06b5lCIIlIeTC51 COUHaJIbJlblMII
npWIHHaMH.
ETNINES ODONTOLOGIJOS DUOMENYS
IRENA BALCIONIENE
Obelil! kapinyno imonil! odontologine medi iaga yra ne tik viena gausiausil! rytl! Lietuvoje, bet ir viena vertingiaus il!, nes leidiia sugretinti toje pacioje vietoj e skirtingai s laikai s (VVI ir XV a.) gyvenus il! imonil! tipus.
Straip snio tikslas nustatyti V VI ir XV a. Obeli4 kapinyne palaidot4 imonil! odontologi-
100
nius ti p us ir j t.! viet'! Li eiuvos ir kaimyniniL) kra stl! odonto loginil! tiPtJ fone. IStirtos 42 VVI a. kaukoles ir 20 XV ami iaus. Obelil! l<apinyno V VI a. imonem s (iI'. lent.) bO dinga tai, I<ad jie neturejo kraudingo, ryskios 12 redukcijos ir I I kastuvo form~s (2+3 ba lL1 ), 6-gumburil! ir 4-gumburi 4 M I , dista lines trigo-
nido keieros, lauztos metakonido rauksles, t.a. m.i., retai pasitaike Karabelio gumburelis, daznai aptinkama I ' kastuvo forma (1 balas), 12 kastuvo forma (1 ir 2+3) balai, 5-gumburiai M, ir M' 1 pa 3 tipas. Pagal siq pozymil! daznumus V VI a. Obelil! zmones priklause Vidurio Europos odontologiniam tipui.
Taciau reikia pazymeti, kad daugokai aptikta l' kasiuvo formos J balo (18,8%), 12 kastuvo formos 2+3 bah! (11,8%), ypac Lietuvos mastu) MI 1 pa 3 iipo (12,5%) ir mazokai Karabelio gumburelio (16,7%). Tai leidzia itarti, kad obeliski!i Vidurio Europos odontologinis tipas yra ne "grynas", 0 patyr~s Rytq komplekso itakq. Kaimynai V VII a. vakarq aukstaiciai (Kriemala, Geluva, Grauziai, Griniunai), taip pat ir to paties iaikotarpio zemaiciL! bei paribio su aukstaiciais gvventojai (Plinkaigalio, Kairenelitj, Sauginil!, Labunavos, Pagrybio, Pasusvio kapinynai) odontologiskai buvo visiskai vienodi ir priklause ,,£rrynam" Vidurio Europos tipui. Vis delto V VI a. obeliskiams Rytq komplekso jiaka yra nedidele, nes ji is esmes nekeicia bLidingo Vidurio Europos tipo. Bet jauciama dar ir XV amziuje. Antai Obelitj kapinyne palaidoti to laikotarpio zmones taip pat priklause Vidurio Europos odontologiniam tipui. Tai rodo (zr. lent.) I' kastuvo formos kandz il! , distalines trigonido keteros, lauztos meiakonido rauksles, t.a.m.i., M, med III varianto nebuvimas, daznai pasitaikantys 5-gumburiai M" vpac +5 tipo ir 4-gumburiai M2, M, 2 med II variantas . Taciau daugokai 6-gumburill M , (10,0%) ir Mil pa 3 formos (14,3%) yra visi skai nebudinga Vidurio Europos odontolo£riniam tipui ir vel rodo Rytu komplekso itakq. Veda pastebeti, kad XIV XVII a. tiek rytq, tiek vakarq Lieiuvos ir apskritai visos Lietuvos zmonems buvo budingas itin "grynas" Vidurio Europos odontologinis tip as.
Etnines odontologijos poziuriu viduramziLJ Lietuvos gyven tojai buvo labai yienalyciai. Tai patvirtina dispersine analize. Patikimai nevarijuoja ne vienas poiymis. Pagal labiausiai ivairuojanc ius pozymius apskaiciuoti vidutiniai divergencijos matai isejo labai mazi. Antai netgi tarp geografiskai, taip pat ir divergencijos mattj klastcrizacijos dendrogr amoje labiausiai nutolusiq grupil! ryiq ir vakarl! Lietuvos biologinis atstumas yra minimalus ir tesudaro 0,314. Toks XIV XVII a. Lietuvos Vidurio Europos odontologinis monolitiskumas rodo genet ini grupil! artimumq. XV a. Obelil! zmones taip pat is esmes nekeicia visai to meto Lietuvai ir kartu rytLJ Lietuvai budingo Vidurio Europos tipo, tuo labiau kad ir jie patys priklauso tik gal kiek modifikuota11l jo variantui.
Lieluvos tiek kraniologine medziaga, tiek ir dabarliniai gyvcnlojai ncdaznai luri M' J pa 3
formq, ir tai ypac budinga Vakarl! odontologinio kamieno "grynam" Vidurio Europos tipui. Apskritai sis pozymis labai stabi lus; tai patvirlina ir Lietuvos medziaga (nepatikima epochine jo variacija II VII, VIII XII, XIVXVII a. ir tarp dabartiniq lietuviq; nustatyta, kad epoch ine itaka siam pozymiui labai maza-1~2 0,09%) . Patikrinus pozymi, patvirtinta, ka d j is ga lip a deti skirti Rytq ir Vakarq odontologinius kamienus [51. Vakarl! odontologiniame kamiene didesni M' 1 pa 3 tipo procentai rodo Ryll! itakq arba pedsakus. Pirmojo m. e. tukstantmecio Lietuvoje sis pozymis is visa pasitaike tik 4 kartus (4,7±2,2%), is jq vienq kart q Obel i l! ka p inyne (J 2,5 % ). Beveik nepasikeite paMtis ir viduramziais: pozymis pasitaiko 5,0± 1,8% atvejl! (Obeli uose 14,3%). Idomu tai, kad sio tipisko rytietiSko bruozo daznis nepasikeite ir tarp siuolaikinil! Lietuvos gyveniojlJ (5,6±0,4%).
Nors V VI ir XV a. Obelil! kapinynq mecIziagoje aptinkama neryski Ryil! odontologinio komplekso itaka, sie kapai laidosena ir jkape-11lis yra analogiski kiliems to paties laikotarpio Lietuvos laidojimo paminklams [4, p. 57]. Tode! reikia manyti, kad tokia menka Rytl! odontologinio komplekso itaka Obeliq kapinyno imonems (kiek didesne XV a .) reiskia, jog jie palaike rysius su toliau i rytus gyvenusiomis likriausiai giminiskomis gentimis.
Vidurio Europos odontologinis tipas Lietuvoje labai sen as, budingas apskrita i baItams, bet savo saknimis siekia ir ikibaltiskq laikq. Ankstvviaus ios odontologines medziagos aotikta SvencioniL! raj. Kretuono neolitineje Narvos kulturos gyvenvieteje r2, p. 9]. Kretuoniskiai, be abejones, buvo ryskus europida i, ir pagal danttj morfologines ypatybes priklause Vidurio Europos odontologinio tipo archaiskam variantui, kuris buvo budingas ir kiil! ikibalt iskq Lietuvos kulturl! atsiovams, taip pat ir seniesiems baltams Pamaril! kultoros zmonems . Apie tai rasyla kitame darbe [3, p. 20].
Galima manyti, kad V VI a. Obelil! zmonems padaryta Rytl! odontologinio J<ompJekso itaka yra atsitiktine ir nesusijusi su visq rytl! aukstaicil! odontologiniq ypatybil! formavimusi. Taip galima teigti remiantis ir kaimyniniq srici l! a titikmenimis. G. Cesnys [1, p. 145] masyviam dolichokraniniam pJaciaveidziui Obelil! VVI a. antropologiniam tipui atitikmenq aptinka rytl! Latvijoje, Latgaloje (VII X a. Lejasbitenai). 0 R. Graveres [6, p. 35] duomenimis, VII X a. iatgalilJ. odontoJogini s tipas sutampa su neolito pabaigos Fatjanovo kultDros zmoniq lipu, ir aulore teigia esant bendras latgalil! ir fatjanoviecilJ. fiziniL! ypatybilJ. formavi11l0si istakas. Fatjanovo kulluros atstovlJ. odonto loginis tipas yra Vidurio Europos, ir jame aptin-
1101
kama siokiLJ. tokiLJ. RytLJ. komplekso priemaisLJ., tik jos labai neryskios: jau pasitaiko lauzta metakonido rauksie (5,8%), 6-gumburiai M\ (2,9%), ret ai MI +5 tipas (8,8%) ir ypac Karabelio gumbureli s (18,6%).
Taigi apie obeli skiLJ. Ryb-! komplekso itakos kilm~ ir senumq s pr~sti kol kas sunku. Tam tikrus RytLJ. komplekso itakos pedsakus XV a. obeli skiams reiketLJ. ai skinti rysiais su toliau i rytu s gyvenusiomis baItLJ. gentimis. Be to, pir-
mojo tDkstantmecio antrojoje puseje jau vyko ir kaimyniniLJ. rytLJ. slavLJ. kelimasis i vakarus [7, p. 63].
ISvados. V VI ir XV a. obeliskiams, kaip ir kitiems sil! laikotarpiLJ. Lietuvos gyventojams, buvo bDdingas Vidurio Europos odontologinis tipas. Neryski Ryitl komplekso itaka V VI ir XV a. nesietina su siLJ. zmoniLJ. tipo formavimusi, 0 greiciausiai yra kiek toliau i rytus gyvenUSiL! baltIi genciLJ. veiyvesnio poveikio isdava.
OBELI\.I IR I(IT\.I LIETUVOS ODONTOLOGINI\.I SERIJ\.I SUGRETINIMAS
Obeliai Obe liai (V-VI a.) (XV a. )
Va ka ru a llks l a iciai 7.em aicia i Rvlll Li elu va Vaka rt! Li e lu va Visa Li elu va (V- VII a .) (V- VII a .) (XIV- XVII a. ) (XIV- XVII a. ) (XIV- XVII a .)
Pozy mio pava di nim as
1'1 N % N
I. Dias tema 23 17,4 8 0,0 17 2. Kraudingas 31 0,0 I I 0,0 31 3. J2 redukcija (I ba- 22 9, I 8 0,0 18
las) 4. 12 redukcija (2 + 3 22 0,0 8 0,0 18
bal a i) 5. I I kas tuvo forma (I 16 18,8 6 0,0 9
balas) 6. II kastuvo forma 16 0,0 6 0,0 9
(2+3 balai) 7. J2 kastuvo forma
(I balas) 17 23,5 5 0,0 II
8. J2 kastuvo forma (2+3 balai)
17 11 ,8 5 0,0 I I
9. M I tipas 4 16 100,0 1 I 100,0 7 10. MI ti pas 4 - 16 0,0 I I 0,0 7 II. M2 tipas 4 10 20,0 5 20,0 5 12. M2 tipas 4 - 10 60,0 5 60,0 5 13. M2 tipas 3+ ir 3 10 20,0 5 20,0 5 14. MI KarabeIio gum - 6 16,7 I
bureIis (2 5 balai) 9 0,0 10 10,0 15. 6-gumburia i M I 3
16. 5-gumburiai MI 9 100,0 10 90,0 3 17. M I tipas + 5 9 33,3 10 70,0 3 18. M I tipas Y5 9 33,3 10 20.0 19. 4-gumburiai M I 9 0.0 10 0,0 3 20. 5-gumburiai M 2 4 25,0 4 25,0 3 21. 4-gumburiai M 2 4 75.0 4 75,0 3 22. DistaIine tri gonido 8 0,0 I I 0.0 3
ketera 23. Lau zta mela konido 7 0,0 9 0,0 3
rauksle 24. T_ a. m. i. 10 0,0 I I 0.0 4 25. M I 2 med. (II va- 4 0,0 7 42,9 2
rianlas) 50,0 7 57, I 2 26. M I 2 med. (fc va- 4
rianl as) 27. M I 2 med (III va- 4 50,0 7 0,0 2
riantas) 28. MI I pa (I forma) 8 37,5 7 42 ,9 3 29. MI I pa (2 forma) 8 50,0 7 28,6 3 30. MI I pa (3 forma) 8 12,5 7 14,3 3
LITERATORA
1. Cesnys G, III XI a. zelllaiciai kraniolo gijos as pel< lu II Lieluvos archeolog ija . V., 1984. T. 3. P. 141 151.
2. Girininkas A. I\ rel uono r gyvenvi ete I I Archeologini ai Iyrinejima i Li etuvoje 1980 ir 1981 melais. V., 1982. P. 9 12.
102 •
•
% I N
11 ,8 115 10,4 106 7,5 0,0 175 0,0 160 0,6 0,0 103 8,7 88 13,6
0,0 103 0,0 88 0,0
0,0 94 8,5 71 5,6
0,0 94 I , I 71 0,0
9, I 76 32,9 81 21 ,0
9, I 76 5,3 81 2,5
100,0 108 99, I 69 94,2 0,0 108 0,9 69 5,8 0,0 60 18,3 31 22,6
60,0 60 66,7 31 61.3 40,0 60 15,0 31 16, I
100,0 39 56,4
0.0 59 3.4 42 4,8 100,0 59 91,S 42 92.9 100,0 59 46,2 42 57,5
42 35,0 0,0 59 5, I 42 2,4 0,0 23 8,7 17 I I ,8
100,0 23 91,3 17 88,2 0,0 58 0,0 44 0,0
0,0 53 1,9 36 0,0
0,0 67 I ,5 45 2.2 50,0 40 25,0 31 22,6
50,0 40 52,5 31 54,8
0,0 40 22,5 31 22,6
0,0 56 50.0 38 26,3 100,0 56 48,2 38 63,2
0,0 56 1,8 38 10,5
187 9, I 274 0,4 159 11,3
159 0,0
148 4,7
148 0,0
139 17,3
139 5,0
117 95,7 117 4,3 78 15,4 78 47,4 78 37,2
50 0,0 50 96,0 50 55,8 50 39,5 50 4,0 33 15,2 33 84.8 49 0,0
37 5,4
50 2.0 31 22 ,6
31 64,5
31 12,9
42 35.7 42 59,5 42 4,8
N
483 736 410
410
363
363
364
364
325 325 193 193 193
-
151 I 1) I I 51 I 51 I 51 83 83
156
125
162 103
103
103
141 141 141
,. o
7,9 0,4
13,2
0,2
6,3
0,3
17,9
5,2
96,6 3,4
14,0 55,4 30,6
2,6 93,4 51,5 40,2
4,0 12.0 86,7
0,0
1,6
1,2 27,2
53,2
19,0
31 ,2 63,8 5,0
3. Papreckiene I. Akmens am ziaus kaukoIill odonlologiniai duom enys I I Archeologiniai tyrinejimai Lietu· voje 1980 ir 1981 metais. V., 1982. P. 20 23.
4. Urbanavicius V. Obcli Ll kapin yno tyrinejilllai I I Archeo loginiai tyr inejimai Lielu voje 1980 ir 1981 meta is. V., 1982. P. 57 59.
5. 6aJlb'lIOHeHe H. 3nOXaJl bHbie C,llBHrH HeKoTopblX
npH3HaKOB OtJ,OHTOrJlHcpHKH II Jl.ocTH)I{eHHH MOPCPO.~OfHH MetJ,HUIWe II CeJlbCKOMY X03HlkTBY. BHJlbIlJOC, 1985.
C. I I. 6_ rpaBep e P. Y. OtJ,oHTOJlOrH'leCKaH xapaKTepHcTHKa
ApeBHero H cOBpeMeHHoro HaCeJleHliH JlaTBIIH B CBH3H
C 3THHlJeCKoi'i HCTopfleii JlaTbl llleii: ABTopecp .•.. tJ,HC. KaHtJ,.
HCT. HaYK. M., 1978. 7. KYJlHKaycKeHe P. K. 06pa30BaHHe JlHTOBCKOii HapOA
HOCTH (no AaHHblM apXeOJlOrHH) II np06J1eMbi 3THHlJeCKoi'i
HCTOPHH 6aJIToB: Te3. tJ,OKJI. PHra, 1977. C. 61 65.
JI.AHHhIE OJI.OHTOJlOfHH
H. BAJlblJlOHEHE
PE3IOME
HCCJIetJ,OBaHO 42 lJepena V VI BB. H 20 lJepenOB XV B.
H3 MOfHJIbHHKa 06HJISlii.
Jl.JIH HaCeJleHHSI 06S1JIHii V VI BB. J( XV B. xapaKTe
peH cpetJ,HeeBponeiicKHii OtJ,OHTOJIOfHlJeCKHH THIl. 06 3TOM
CBHtJ,eTeJIbCTBYJOT OTCYTCTBHe KpaytJ,HHra, JIOllaT006pa3Ho
CTH MetJ,HaJlbHblX pe3UOB 6aJIJIOB (21+3), tJ,HCTaJIbHOrO
rpe6HH TpHroHHtJ,a, KOJIeHlJaTOii CKJlatJ,KH MeTaKOHHtJ,a, t. a. m. L, petJ,YKUHH IZ 6aJIJIOB (21+31); HIi3KHe npoueHTbl pe
tJ,yKUHH IZ 6aJIJIa J (9, J' Ii O,Q); BblCOKHe IlpOueHTbl 5-6y
ropKoBblX MI (100 Ii 90), 4-6yropKoBblX Mz (75 H 75) . OJ(.HaKo cpetJ,H HaCeJIeHHSI 06HJIHii V VI BB. B 1l0BblllleH
HblX lJaCTOTax JIOllaT006pa3HocTH MetJ,HaJIbHbIX pe3'-lOB
6aJIJIa 1 (18,8 %), CPOPMbl 3 60P03tJ,bl 1 pa Ha MI
(12,5 %), B nOHH)I{eHHblX lJaCTOTax 6yropKa Kapa6eJlJIH
no 6aJIJIaM 2 5 (16,7 % ) H cpeJ(.H HaCeJIeHHH 06HJISJli
XV B. B nOBblllleHHblX lJaCTOTax 6-6yropKoBblX M I (10 %)
H CPOPMbI 3 60p03tJ,bI 1 pa Ha MI (14,3%) MO)l{HO 06Ha
PY}KHTb BJIHHHHe BOCTOlJHOrO KOMnOHeHTa. OJ(.oHTOJIOrH'IeCKHe J(.a HHble nOtJ,TBep)l{tJ,a lOT HtJ,eHTH'I
HOCTb cpetJ,HeeBpOlleiicKoro OtJ,OHTOJIOfH'leCKoro THlla cpetJ,H
3anaJ(.J-IbIX ayKllITaHTOB H }KeMafITOB V VII BB., a '1YTb
YJIOBHMble BOCTO'lHble oc06eHHOCTH, 06HapY)l{eHHbie JIHllIb
cpetJ,H BOCTO'lHblX aYKllITaHTOB (06HJlHH V VI BB .), CJIetJ,yeT 06bHCHHTb BJIHHHHeM 60JIee OTtJ,aJIeIlHblX Ha BOCTOKe
apeaJIOB tJ,peBHHX 6aJITOB. HaJIH'IHe BOCTO'lHOrO KOMIlOHeH Ta cpetJ,H HaCeJIeHHH MOfHJlbHHKa 06HJlSlH B XV B . 06bHC
HHeM TOH )l{e npeeMCTBeHHOCTblO tJ,peBHero BJlHSlHHH 60JIee
BOCTO'lHbIX 6aJITCKHX nJIeMeH . He3Ha'lHTeJIbHOe BJIHHHHe
BOCTOlJHOrO KOMIlOHeHTa He CJIetJ,yeT CBH3blBaTb C CPOPMH
pOBaHHeM OtJ,OHTOJIOfHlJeCKOrO THlla BOCTO'lHblX aYKllITaHTOB H TeM caMblM HaCeJleUHH 06HJlHH, TaK KaK B 31l0XY
KaMUH B BOCTOlJHOH lJaCTf! JlHTBbl 06HapY)I{eH cpetJ,HeeBpo
lleHCKHH, THlllllJHbli'1 tJ,JIH 6aJITOB, OJ(.OHTOJlOrHlJeCKHH THIl.
PALEOPATOLOGINIAI TYRIMAI
RIMANTAS JANKAUSKAS
Ligos ir traumos yra neatski r iama imonil! gyvenimo dalis. Todel mu sl! iinios ap ie praeit ies pop uliacijas butl! nepilnos, jei neatsiivelgtume i s it:! problemt:!. Zmogaus aplinka, bu itis, darbas, socialines st:!lygo atsiliepia jo sveikatai, kuri tam tikru mastu atsispindi ir skeleteo Taigi pa leopatologiniai kaull! tyrimai atskleidi ia tai, ko negali kiti mokslai. Ypat ingq reiksm~ j ie iga una tada, kai ner a kitl! saltinil! sp r ~sti apie praeities imonil! sveikatq. Antra vertus, paleopatologija, kaip medici nos saka, atskleisdama ligl! istorijt:!, padeda geriau suprasti kai kuril! ligl! esm~.
Osteoskop iskai iStirta V VI a. 24 vyrl!, 19 motert4 ir 15 vaikl! ir paauglil! (iki 20 m.) skeletai bei XV a. 5 vyrl!, 7 moterl! ir 2 vaikl! kaulai (1 ir 2 lent.) . Diagnozei patikslinti kai kurie kaulai buvo tirti rentgenologiskai. Ra· dangi XV a. ka ul4 neda ug, negalejome palyg inti jl! su V VI a. kaulais, reikejo tenkintis vien paprastu patologijos aprasymu.
Traumq pedsakai. Skeleto l r aumlJ, aptikta 8 asmen4 palaikuose. Rapo Nr. 9 vyresnes kaip 55 m. motel's kaktikaulyje i des in~ nuo metopiono pastebeta ovali 18 X 14 mm negili impresija uapvalejus iais nuolaidiiais I<rastai . Tai
s ugiju s i mustine iaizda. Rape Nr. 14 palaidoto 40 45 m. vyro kairiojo smilkinio srityje buvo lenkla skilimo linija, prasidedanti kaktikaulyje j prieki nuo pteriono, kertanti vainikin~ siul~ ir lanku einanti kairiuoju momenkauliu maidaug 10 mm virs ivynines sill Ies (pav. 1). Atsturn as tarp tol imiausiLJ skilimo tasklJ, sagitaline kryptimi 70 mm. Rairysis skruosto lankas sveikas. Luiimo krastai suapvalej~, pasideng~ kompakline mediiaga. Tai impresinis kaukoles skliaulo lUiimas nuo smugio buku didelio pavirsiaus (apie 70X50 mm) daiktu. Zaizda sugijus i. Rape Nr. 44 palaidoto 45 50 m. vyro lui~s (nuo smugio buku daiktu) ir sugij~s kairy is skruosto lankas. To paties asmens sugije kaikada lUi~s anlrasis juosmens slanksteli s. Slanksteliai taip lUita nuo stipraus s uspaudime r 17, p. 931, krintant is aukstai [14, p. 165]. 45 50 m. vyrui is kapo Nr. 57 buvo lUiusi nosies nugarele. Rape Nr. 118 pa1aidoto 45-50 m. vyro pirmasi s juosmens s lankstelis suplotas, s uaug~ su dvylikluoju krulines s lanksteliu, s ukalk e i ~ tarpslankslelini s di kas. Tai s ugiju s io kompres ini o lu iimo iymes. Kapc Nr. 119 palaidotam 30 35 m. vyrui nustatyt i 2 be dislokacijos s ugij ~ kairiojo a lkunkaulio
103