MYKOLO ROMERIO UNIVERSITETASTEISĖS FAKULTETAS

CIVILINIO PROCESO KATEDRA

DANA BANDZEVIČIENĖ

Nuotolinių studijų programa

ADVOKATO VAIDMUO CIVILINĖJE BYLOJECivilinio proceso teisės rašto darbas

TIKRINO: doc. dr. Egidija Stauskienė

Vilnius, 2011

Turinys

1. Įvadas......................................................................................2

2. Advokatų veiklos pagrindiniai principai..................................3,4,5

3. Etikos taisyklių taikymas.........................................................6

4. Advokato vaidmuo civiliniame procese...................................7,8

5. Advokato profesionalumo prielaidos.......................................9

6. Išvados.....................................................................................10

7. Literatūra..................................................................................11

1

2

Įvadas

Advokato profesija yra ypatinga ir reikšminga visuomenės gyvenime.Ją galima

įvardinti kaip realią demokratijos vertybę. Šiame darbe aptarsime advokato veiklos

vieną pagrindinių sričių – atstovavimą klientų interesams teismuose t.y. pagalba

subjektui įgyvendinti savo teises civilinėse bylose.

Siekiant detaliau aptarti šią temą, remsimės advokatūros įstatymu ir išsamiau

aptarsime kiekvieną advokato veiklos principą, be kurių, ši ypatinga profesija negalėtų

egzistuoti, o kartu būtų neįmanoma tinkamai vykdyti funkcijas. Taipogi, panagrinėsime

etikos taisyklių taikymą. Išsiaiškinsime advokatų profesinės etikos svarbą : kodėl tai yra

neatsiejama advokato profesinės veiklos dalis, kuri teigčiau, padeda formuoti advokato

asmenybę.

Šio darbo pagrindinis tikslas – išaiškinti advokato vaidmenį civilinėje byloje,

suformuluoti pagrindinius šiai profesijai keliamus reikalavimus, ne tik etikos, bet ir

kitus reikiamus kriterijus. Be abejo bus paliesti tam tikri norminiai aktai iš LR CPK, LR

CPK Komentaras ir kita specialioji literatūra, kurios pagalba suformuluosime

atitinkamą nuomonę dėl advokato profesijos reikšmės, aktualumo bei etikos svarbos.

Pažvelgsime į Advokato profesionalumo ypatumus. Kokiomis savybėmis turėtų

pasižymėti advokatas ir kokių atvejų pasitaiko praktikoje.

2

3

2. Advokato veiklos pagrindiniai principai

Lietuvoje sudėtingą procesinių veiksmų visumą sudaro teisminis piliečių teisių

gynimas. Hegemono vaidmenį čia atlieka advokatai, išpildydami pagrindinę funkciją –

atstovavimą civiliniame procese, gindami teisėtus savo klientų interesus.Taigi, advokato

veikla yra teisinių paslaugų teikimas.

Advokatas yra „laisvosios profesijos“atstovas, todėl jo veiklai negali būti

taikomi komercinę ir ūkinę veiklą reglamentuojantys įstatymai. Šios profesijos veiklos

tikslas nėra pelno siekimas. Advokatas – dažniausiai yra privataus asmens atstovas,

gynėjas, ne tik civiliniame, baudžiamajame ar administraciniame procese, bet ir nūdienos

gyvenime, tvarkant tam tikrus teisinius reikalus.

Reikėtų įvardinti, kad nuo nepriklausomybės atkūrimo Lietuvoje pasikeitė

advokatų ir advokatūros sistemą reglamentuojantys įstatymai.( pirmasis – 1992m.spalio

13d.).

Dabartinis LR Advokatūros įstatymas priimtas 2004 kovo 18 d., jo 3straipsnis teigia,

kad „Lietuvos advokatai yra nepriklausoma Lietuvos teisinės sitemos dalis“. Advokato

nepriklausomumas- pagrindinis jo veiklos principas. Advokatas dalyvauja teisingumo

vykdymo procese. Mano manymu, tai galima būtų paaiškinti, kad advokatas yra

nepriklausomas nuo galimos valstybės įtakos jo profesinei veiklai. Kitą vertus, advokatas

yra savo kliento atstovas ir veikia kliento vardu ir interesais. Tuo jis nėra nepriklausomas,

pasirinkdamas teisinius faktus ir argumentus, kurie bus naudojami teisme.Taigi, advokato

poziciją lemia jo kliento poziciją ir jis privalo jo valią paisyti.

To paties įstatymo 3straips. 2 dalis teigia, kad“ advokatų skaičius LR neribojamas“. Tai

galima paaiškinti, kad neribojant advokatų skaičiaus, valstybėje prieinamumą į kvalifikuotą

teisinę pagalbą, taip pat ir kainos atžvilgiu, turi kiekvienas Lietuvos pilietis.

Kalbant apie advokato profesinę veiklą, reikėtų apžvelgti Advokatūros įstatymo

pagrindinius veiklos principus.

Pirmasis advokato veiklos principas – advokatų veiklos laisvė ir nepriklausomumas.

3

4

Atliekant teisines pareigas, jo sprendimus negali įtakoti asmeniniai interesai ar

spaudimas iš šalies. Sąlygiška advokato autonomija suteikia savivaldos įsipareigojimų ir tai

nukreipta visuomenės labui, tai reikštų atstovavimas asmenims, kuriems ši pagalba

labiausiai reikalinga. Kitą vertus tik nepriklausomi teisininkai gali priversti valdžią laikytis

įstatymų.

Antras. Advokatų tarpusavio santykių demokratiškumas, kolegiškumas ir sąžininga

konkurencija.Svarbu laikytis šio principo, norint išlaikyti profesinį stabilumą.Veiksmai,

kuriais advokatai nurodo savo pranašumą prieš kitus kolegas, žemina advokato vardą ir

profesinį orumą. Yra numatytas įstatymo draudimas advokatams tieiogiai ar netiesiogiai

reklamuoti savo veiklą.

Trečias. Advokatų veiklos teisėtumas – principas, lemiantis advokato ir kliento

bendradarbiavimą.Tai vidinis teisinės veiklos ryšys, nes bet kokiu atveju advokatas

teisiškai gina savo klientą, net jei jis kaltas.

Ketvirtas. Kliento paslapties neatskleidimas.Iš kliento gaunama informacija remiasi

pasitikėjimo pagrindu. Advokato teisė ir pareiga – konfidencialumas, yra būtina, kaip

pasitikėjimo ir sąžiningumo prielaida. Kliento paslapties neatskleidimas yra neterminuotas,

todėl ir po daugelio metų, advokatas neturi teisės paslapties atskleisti.Tai privilegijuota

informacija.

Penktas. Lojalumas klientui ir interesų konflikto vengimas.Teikti kliento interesų

pirmumą, tačiau ne „aklai“ ar dėl kliento spaudimo, bet sąžiningai vykdant savo pareigas ir

nenukrypstamai laikantis įstatymų. Nes kitu atveju – nesilaikant atitinkamos teisinės

tvarkos, interesų konfliktas neišvengiamas, tai pakenktų advokato prestižui bei teismui

keltų nepasitikėjimą jo kompetencija.

Šeštas.Nepriekaištingas elgesys.Teisinių etikos taisyklių, teisinio padorumo

paisymas.Tai nepriekaištingas elgesys civilinės bylos nagrinėjimo metu: advokatas turi

visada vadovautis įstatymu, taktiškai, delikačiai ir mandagiai elgtis su visais proceso

dalyviais. Apskritai, advokato pagarbus požiūris į oponentus kartu stiprina ir visos

teisinės kultūros įvaizdį, bei pelno žmonių pasitikėjimą ir pagarbą.

Norint teisingai suprasti ir apibrėžti advokato vietą ar vaidmenį teisinėje sistemoje,

reikėtų aptarti esminius reikalavimus, keliamus asmenims, siekiantiems tapti advokatais.

4

5

Remiantis tuo pačiu Advokatūros įstatymo 10 straipsniu kuriame teigiama,

kad „sprendimą dėl pareiškėjo prašymo pripažinimo advokatu priima Lietuvos

advokatūra ir ne vėliau, kaip per 45 dienas, nuo šio įstatymo 9 straipsnyje nurodytų

dokumentų pateikimo dienos. Lietuvos advokatūra išsiunčia pareiškėjui priimto

sprendimo kopiją ne vėliau, kaip per penkias darbo dienas nuo spendimo priėmimo

dienos.“.

Viena iš esminių sąlygų – kvalifikaciniai egzaminai. 14straipsnyje nurodoma,

kad“advokato kvalifikacinių egzaminų programą sudaro, jų laikymo ir apmokėjimo tvarką

nustato LR teisingumo ministerija suderinusi su Lietuvos advokatūra.“ Tai lyg dviejų

interesų suderinimas: advokatūros ir valstybės, šios abi pusės suinteresuotos užtikrinti

pretendentų į advokatus aukštą teisinį lygį.

Ne mažiau svarbi advokatų kvalifikacinio egzamino komisija, kuri susideda iš

septynių narių teisininkų. LR advokatūros įstatymo 15 str. nurodo, kad tris narius skiria

Lietuvos advokatūra, o keturis narius, iš kurių bent du turi būti teisinės krypties

mokslininkai ir juos skiria teisingumo ministras. Išskirtinis dalykas, tas, kad advokatų

kvalifikacio egzamino komisijoje negali būti nė vieno advokato. Tai svarbus advokato

kompetencijos patikrinimas, apimantis ne tik žinias, bet ir patirtį bei įgūdžius.

Taip pat reikėtų paminėti ir LR advokatūros įstatymo 39 straipsnį, kuriame

išvardintos advokatų pareigos. Advokatas privalo:

1) sąžiningai atlikti savo pareigas. Advokatas privalo laikytis Lietuvos advokatų

etikos kodekso reikalavimų ir elgtis dorai bei pilietiškai;

2) savo veikloje laikytis duotos advokato priesaikos ir įstatymų;

3) saugoti advokato veiklos metu jam patikėtą informaciją ir jos neatskleisti;

4) teismo posėdžio metu dėvėti mantiją;

5) nuolat tobulinti profesinę kvalifikaciją. Advokatų profesinės kvalifikacijos

tobulinimą organizuoja Lietuvos advokatūra šios nustatyta tvarka;

6) Lietuvos Respublikos archyvų įstatymo nustatyta tvarka saugoti advokato

veiklos dokumentus.

Kadangi advokatai besąlygiškai turi laikytis Lietuvos advokatų etikos kodekso

reikalavimų, juos ir apžvelgsime.

5

6

3. Etikos taisyklių taikymas

Apžvelgę advokato veiklos principus ir pareigas, matysime, kad ši profesija

betarpiškai susijusi su privalomąją etika.Tuo ji ir skiriasi nuo kitų profesijų, kad patys jos

nariai sukūrė profesines elgesio taiykles. Jau pats terminas advokato etika, nusako teisines

normas, reguliuojančios advokato elgesį ,visuma.

LR advokatų etikos kodekso ( 2005 m. balandžio 8 d.) paskirtis – laikytis etikos

nuostatų ir garantuoti esminių advokato funkcijų atlikimą.Taipogi nesilaikant šių taisyklių

kaip kraštutinė priemonė taikomos drausminės sankcijos. Įvardinsiu tai, kad :

advokatas turi laikytis civilinio proceso teisės normų nustatytų reikalavimų

nagrinėjant ir sprendžiant civilines bylas,

sąžiningai vesti savo kliento bylą,

dalyvaudamas teisminiame nagrinėjime, privalo elgtis taip, kad jo

veiksmai( kalba, pareiškimai ir pan) nežemintų teismo ar prokuratūros

autoriteto, nežeistų dalyvaujančių šalių, liudytojų ir kitų asmenų orumo,

neturi teisės klaidinti teismą ar trukdyti tirti bylos aplinkybes,

negali sąmoningai aiškinti taip, kad būtų iškreipiama tiesa,

atlikdamas savo profesines pareigas elgusi mandagiai ir taktiškai,

teisminiame nagrinėjime dalyvaujantis advokatas privalo teismui pranešti

visus pastebėtus įstatymo pažeidimus, siekdamas, kad jie būtų ištaisyti.

Tai nedidelė dalis esminių funkcijų, kurios veiksmingai harmonizuoja ir suderina

advokatui reikšmingas etikos nuostatas. Be kita ko, advokatas taip pat vadovaujasi

asmeniniu sąmoningumu ir savo kolegų pritarimu. Neretai etikos problemų kyla dėl

konflikto tarp jo pareigos klientui ir advokato, kaip sąžiningo asmens interesų. Etiniais

sumetimais advokatas negali veikti priešinga savo kliento interesų linkme.Šiuo atveju jis

turi išlikti diskretiškas.

Apžvelgus advokato veiklos ir etikos pagrindinius principus bei kriterijus, galima

toliau analizuoti kokį vaidmenį jis atlieka civilinėje byloje.

6

7

4.Advokatų vaidmuo civiliniame procese

Kaip jau minėjau, svarbiausią vaidmenį teisminiame piliečių teisių gynime atlieka

advokatai. Jų veikla dalyvaujant įvairiose bylose reikalauja ne tik profesinių žinių, bet ir

oratorinių sugebėjimų, įtikinamo balso tembro, atidumo ir pan. Pirmiausiai reikėtų pradėti

nuo iškeltų civilinio proceso tikslų:

ginti asmenų, kurių materialinės ir subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai

pažeisti ar ginčijami,

tinkamai taikyti įstatymus teismui nagrinėjant civilines bylas,

priimant sprendimus bei juos vykdant,

kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių,

aiškinti bei plėtoti teisę.( LR CPK, septintoji laida, p. 61)

Kaip nurodyta LR CPK Komentaro 51str.3 dalyje ( p.178 )“šio Kodekso bei Civilinio

kodekso numatytais atvejais asmuo privalo turėti byloje advokatą.“ Taigi šis atstovas

padeda šalims įgyvendinti civilinio proceo tikslus, taip pat tinkamai ginti jų interesus, tuo

pačiu teismui padėti priimti teisingą sprendimą.

Remiantis LR CPK Komentaro ( p.181.) 56 straipsniu, asmenys, kurie gali būti

teisme atstovais pagal pavedimą 1punkte yra įvardijami advokatai. Iš esmės atstovavimas

pagal pavedimą yra dviejų rūšių: kuomet atstovas yra pašalinis asmuo ir atvirkščiai – nėra

pašalinis asmuo. Pirmuoju atveju fiziniam asmeniui gali atstovauti tik advokatai ( įstatymo

numatyta tvarka įrašyti į praktikuojančių advokatų sąrašą) ar jų padėjėjai. Reikėtų

akcentuoti, kad yra ribojimai:“ jokie kiti asmenys, net ir turintys teisinį išsilavinimą, negali

atstovauti civilinėje byloje.“ O šie ribojimai turi keletą priežasčių:

advokatai privalo drausti savo civilinę atsakomybę,

tik advokatūroje yra aiški savivaldos ir savikontrolės sistema,

advokatai yra išlaikę reikiamus kvalifikacinius egzaminus, įrodančius, kad

jų žinių pakanka konsultuoti.( LR CPK Komentaro p.182).

Remdamiesi to paties LR CPK Komentaro 57 st.3 dalimi, kur nurodoma, kad „advokato

7

8

arba advokato padėjėjo teisės ir pareigos bei jų mastas patvirtinami rašytine su klientu

sudaryta sutartimi.“ (LR CPK Komentaro p.182). Taigi tokiu atveju, teismui nebūtina

pateikti viso sutarties teksto, nes pakanka bet kurio įvardinto teisininko patvirtinto įrašo.

Atstovas veikia atstovaujamojo vardu, svarbus aspektas yra tas, kad atstovo ir

atstovaujamo teisiniai santykiai grindžiami abipusiu pasitikėjimu.Todėl atstovaujantys

asmenys privalo sąžiningai, atidžiai ir kt. savybėmis ginti kaltinamojo interesus.Taipogi šie

santykiai grindžiami bendra teise arba pareiga, nes juos sieja giminystės ryšiai ( santuoka,

ir.pan.).

Šiuo atveju atstovavimas – tai teisių įgyvendinimas ir prievolių atlikimas per

atstovą, kuris atlieka teisinius veiksmus.

Advokato, kaip profesionalaus atstovo teisinė vieta civiliniame procese yra

specifinė. Jau pats profesinis veiklos pobūdis lemia ypatingas teises, pareigas ir

atsakomybę. Toliau analizuojant advokato teisinę padėtį civiliniame procese, galima

įžvelgti jo statuso dvilypumą. Pirmiausiai, advokatas yra savo kliento atstovas, jo pareiga –

kliento interesų gynyba, grindžiama, kaip jau buvo minėta, abipusiu pasitikėjimu,

sąžiningumu, moralės, profesinės etikos standartais.

Kita vertus, advokatas veikia, kaip sudėtinė teisingumo įgyvendinimo sistemos

dalis. Jis, kaip bet kuris teisininkas privalo deramai įgyvendinti teisingumą.

Šią advokato padėtį galima įvardinti kaip nevienareikšmę:

advokato- kaip piliečio,teisių ir pareigų

advokato – kaip teisininko teisių ir pareigų konfliktą..

Kilus šiam teisinių ir moralinių pareigų konfliktui, prioritetas turėtų būti teikiamas teisinei

pareigai.Kita vertus toks advokato statuso dvilypumas yra net įteisintas, pvz.Vokietijos

įstatyme „ advokatas laikomas ne tik savo kliento atstovu, bet ir sudedamąją teisingumo

vykdymo sistemos dalimi“.(Zöller Zivilprozeßordnung, BGBI p. 2322,1991 17.Auflage)

Taigi, advokato vaidmuo civiliniame procese apibrėžiamas minėtuose veiklos

principų rėmuose, tačiau praktikoje pasitaiko įvairių dalykų. Advokatą, kaip profesionalų

teisininką, galima apibūdinti sekančiai.

8

9

5.Advokato profesionalumo prielaidos

Pirmiausiai, advokatas turi būti gerai išstudijavęs įstatymus, pasižymėti visomis

reikiamomis savybėmis- darbštus, talentingas, turėti psichologijos žinių, nepriekaištingai

elgtis ne tik teismo posėdyje, bet ir kasdieniniame gyvenime.

Advokatas būdamas savarankiškas civilinio proceso dalyvis išlieka nepriklausomas

įstatymų numatytose ribose. Tuo pačiu privalėtų motyvuotai ir įtikinamai informuoti

klientą apie bendrą bylinėjimos strategiją ir taktiką, kuri optimaliai atitiktų kliento

interesus. Tačiau praktikoje, neretai advokatas savo atstovaujamųjų neinformuoja kokią

taikys gynybos taktiką.

Advokato veiklos pagrindą sudarytų – sėkmingas bylinėjimosi rezultatas, panaudojant

teisėtas gynybos priemones bei būdus, objektyviai ištiriant ir nustatant tiesą. Čia peršasi

išvada, kad tuos advokato veiksmus, kuriais siekiama iškraipyti minėtas gynybos

priemones bei būdus, yra įvardinama, kaip taisyklių nesilaikymas ar pažeidimas.

Tokių nederamų pavyzdžių praktikoje pasitaiko. Tarkim, turint tikslą bylą vilkinti ir

dėl to prašyti ją atidėti – nukenčia priešingos šalies interesai, eikvojamos teismo lėšos bei

laiko sąnaudos.

Taip pat civilinėse bylose pasitaiko atvejų, kuomet klientai pateikia neteisėtai įgytus

dokumentus (sąskaitas, čekius, pažymas ir pan.) ir kitus rašytinius, daiktinius įrodymus,

nuotraukas, vaizdo ar garso įrašus( LR CPK,177str.2,3 dalis, p.60), norėdami pagrįsti savo

tiesą. Šioje situacijoje advokatas negali patikrinti, kokiais keliais šie įrodymai atkeliavo,

tačiau jeigu jis abejoja, turi teisę juos teismui nepateikti. Taipogi, civilinėje byloje pagal

kliento įrodymus advokatui reikia nustatyti ieškinio reikalavimus, santūrias jo formuluotes,

neišpūsdamas ieškinio dydžio.

Reiktų paminėti ne tik advokato visapusišką etikos privalomumą, bet ir jo kliento

mandagų elgesį civilinio proceso metu. Deja tenka dažnai išgirsti iš kliento įžeidžiančius

komentarus ar posakius.Todėl geras advokatas tas, kuris tinkamai „paruošia“savo

atstovaujamąjį: kvalifikuotai duoda patarimus, paaiškina teisėtus individualius būdus ar

priemones.

Taigi, galima šį darbą sisteminti ir pateikti išvadas .

9

10

6. Išvados

Advokato profesija išskirtinė, reikalaujanti aštrios logikos, talento, erudicijos,

pagaliau psichologijos žinių.Tai profesinė veikla, kuri yra ne tik žmogaus teisių ir laisvių

garantas, bet tuo pačiu pozityviai veikia visuomenės kultūrą. Sąžiningas, garbingas ir orus

advokato ir jo kliento ryšys – tai viena iš svarbiausių prielaidų sėkmingos civilinio proceso

baigties.Lemiamą įtaką turi gebėjimas korektiškai taikyti įstatymus, geri profesinės etikos

principų ir tradicijų išmanymas bei nuoseklus jų taikymas profesinėje veikloje ar

asmeniniame gyvenime.

Geras advokatas – tai lyg skaidrus teisinės sistemos veidrodis. Šį teiginį galima

paaiškinti paprastai: piliečio, kaip visuomenės ląstelės, teisių ir jo teisėtų interesų gynyba

priklauso ne tik nuo teisės normų taikymo, bet ir nuo profesinių advokato savybių,

išskiriant sąžiningumą, nepriklausomumą ir pagaliau dorai savo valstybei tarnaujantį

teisininką. Taigi, advokatas poziciuonuoja teisinės sistemos moralumą, nes etikos objektas

– moralė.

Kuomet advokato darbo veikla nereglamentuojama įstatymo, šiems teisininkams,

vadovaujantis advokatų profesinės etikos kodeksu yra daug aiškiau priimti sprendimus

arba kaip pasielgti vienu ar kitu atveju. Civilinėse bylose yra dvi šalys, todėl vyksta kova

dėl tiesos, dėl teisių, dėl interesų.

Kalbant apie profesionalumo prielaidas, galima teigti, kad advokatas ne tik savo

kliento tarnautojas, bet ir tiesos, teisingumo bei teisėtumo tarnautojas.Jo tikslas civilinėje

byloje ganėtinai aiškus: viešas teisingumo siekimas, pajungiant tris pagrindinius advokatų

veiklos principus: nepriklausomumą, lojalumą savo klientui bei slaptos informacijos

saugojimą.

Taigi, šios garbingos profesijos atstovas, advokatas, lyg savo atstovaujamojo

vedlys, per kurio profesinę etiką reiškiasi asmenybės žmogiškoji esmė ir vertybinės

savybės.

10

11

Literatūra

Iš interneto:

1) LR Advokatūros įstatymas , Vilnius 2004 http://www3.lrs.lt

2) LR Advokatų Etikos Kodeksas Vilnius 2005 http://www.advoco.lt

Leidiniai:

1) LR Civilinio Proceso Kodeksas , Vilnius 2009 p.60

2) LR CPK Komentaras I dalis „Bendrosios nuostatos“ p.178 , 181, 182.

3) LR CPK Septintoji laida 2009.10.05 , Vilnius p. 61

4) Zöller Zivilprozeßordnung, BGBI, 17.Auflage 1991 Köln, p. 2322

11

12