Agatha.Christie.-.Dukte.yra.dukte.2008.LT.pdf

8/11/2019 Agatha.Christie.-.Dukte.yra.dukte.2008.LT.pdf

1/224


2/224


3/224

THE

ROSALIND

HICKS

CHARITABLE

TR

U

ST

M a r y W e s t m a c o t ty ra

dufjb

R O M A N A S

I angl kalbos vert

Gabriel Gailit

V I L N I U S 2 0 01


4/224


5/224

PIRMA KNYGA


6/224


7/224

Pirmas skyrius

1

Ana Prentis stovjo Viktorijos stoties perone ir mojo.

Traukinys, kelissyk rytingai trkteljs, nuvaiavo, tamsiSaros galva pranyko, ir Ana Prentis apsigrusi ltai nuingsniavo peronu ijimo link.

Jos jausmai buvo keistai sumi, kaip kartais nutinka, ilydint mylim mog.

Mieloji Sara - kaip ji jos ilgsis... Aiku, tik trys savaits... Bet

bute bus taip tuia... Tik ji su Edita - dvi nuobodios pagyvenusios moteriks...Sara buvo tokia gyvybinga, tokia guvi, tokia savimi pasitikin

ti... O sykiu dar toks mielas juodaplaukis kdikis...Kaip baisu! Argi galima taip galvoti! Sara siaubingai pasipik

tint! Vienintelis dalykas, kurio Sara - ir kitos jos amiaus mer

ginos - atrodo, reikalavo i savo tv, buvo atsainesn, abejin-gesn laikysena.Nesijaudink,mama", - prastai sakydavo jos.Aiku, tam tikr duokl jos priimdavo. Nuneti drabuius

valykl, paskui parneti ir apskritai jomis pasirpinti. Sunkspokalbiai telefonu. (Jei tupaskambintum Kerolei, bt kur kaslengviau,mama") Nepaliaujamai visk tvarkyti. (Brangioji, a

biau ia susitvarkiusi. Bet man tiesiog bgtireikia.")Kai a buvau jauna", - susimst Ana...Mintimis ji gro praeit. Jos namai buvo senamadiki. Kai ji

gim, motinai jau buvo daugiau kaip keturiasdeimt, o tvui dar


8/224

A G A T H A C H R I S T I E " D U K T YR A D U K T

daugiau, buvo penkiolika ar eiolika met vyresnis u motin.eima gyveno taip, kaip tvas norjo. Namie buvo laikomasitvo tvarkos.

Prieraiumas nebuvo laikomas savaime suprantamu dalyku,j reikdavo parodyti.Mano mieloji mergyt." Tvelio dukryt!" Ar tau nieko ne

trksta, mieloji mama?"Tvarka namie, visokie reikalai, preki knygos, kvietimai ir

laikeliai - Ana savaime prato visu tuo pasirpinti. Dukterys ir

yra tam, kad tarnaut tvams - o ne atvirkiai.Eidama pro knyg kiosk, Ana staiga savs paklaus: O kaipgeriau?"

Keista, neatrod, kad atsakyti klausim lengva.Akimis perbgusi kioske parduodamus leidinius (k nors

paskaityti vakar prie idinio), ji netiktai nusprend, kad ne

svarbu. Viskas - tik protis, nieko daugiau. Kaip ir argonas.Vienu metu viskas bdavo virn", o paskui - dievika", darvliau - pasakika", ir pritardavai i visos irdies", i protojai" nuo to ar ano.

Vaikai patarnavo tvams ar tvai patarnavo vaikams - nuoto esmingoji, gyvybin ssaja tarp moni nesikeiia. Ana ti

kjo, kad jiedvi su Sara nuoirdiai viena kit myli. O ji su savomotina? Prisiminus jai atrod, kad po meiliu paviriumi i tikrj slypjo tas gerairdis, lengvabdis atsainumas, kur dabarmadinga vaidinti.

ypteljusi panosje, Ana nusipirko Penguin" leidyklos knyg, kuri prisimin su malonumu skaiiusi prie daug met. Gal

dabar ji pasirodys truput sentimentali, bet tai nesvarbu, nesSaros nebus...Ana pagalvojo: A jos ilgsiuos - aiku, kad ilgsiuos - bet

bus visai ramu..."

8


9/224

P I R M A K N Y G A

Ir dar pagalvojo: Ir Edita gaus pailsti. Ji pyksta, kai keiiamiplanai ir ugaidos."

Nes Sara ir jos draugs nuolat zujo: ateidavo, ieidavo, skam

bindavo ir keisdavo planus. Mieloji mama, ar galime pavalgytianksiau? Mes norime kin." Ar ia tu, mama? Norjau pasakyti, kad piet vis dlto negriu."

Editai, daugiau kaip dvideimt met tarnaujaniai itikimai pavaldinei, dabar dirbaniai triskart daugiau, negu kadaise ketino, tokie prasto gyvenimo trukdiai buvo tikras galvos

skausmas.Anot Saros, Edita vis surgdavo.Tik Sara kada panorjusi i Editos gaudavo, ko tik sigeisda

vo. Edita bardavosi ir niurndavo, bet Sar ji dievino.Vienai su Edita bus labai tylu. Ramu - bet labai tylu... An

nupurt keistas altukas... Ji pagalvojo: Dabar tik tyla..." Tyla

drieksis pirmyn, nuoulniu senatvs laitu mirt. Daugiau nebra apie k svajoti.Bet ko gi a troktu? - paklaus ji savs. - Visko turjau. Pa

triko meil ir laim. Vaik. I gyvenimo gavau visk, ko norjau.Dabar viskas baigta. Dabar Sara ts, k a pradjau. Ji iteks,turs vaik. A bsiu moiut."

Ji nusiypsojo. Moiute bti jai patikt. sivaizdavo dailiusvitrius vaikus, Saros vaikus. Idykusius snelius su pasiiauusiais juodais Saros plaukais, putlias dukrytes. Ji jiems skaityt - sekt pasakas...

Ji nusiypsojo nuo tos minties - bet altukas neinyko. Kadtaip Patrikas vis dar bt gyvas. Sukilo senasis nerimstantis

sielvartas. Jau taip seniai - Sarai tebuvo treji metukai - taipseniai, kad praradimo kanios prajo. Apie Patrik galjo galvoti velniai, be skausmo. Nenuorama jaunas vyras, kur ji taipmyljo. Dabar taip toli - toli praeityje.


10/224

A G A T H A C H R I S T I E - D U K T YRA D U K T

Bet iandien sielvartas vl sukilo. Jei Patrikas vis dar btgyvas, o Sara juos palikt - ivykt slidinti veicarij, vliauitekt ir isikraustyt - juodu su Patriku likt kartu, senesni,

ramesni, bet vis dar dalytsi gyvenimu, jo diaugsmais ir vargais. Ji nebt viena...Ana Prentis ijo triukming stoties kiem. Pagalvojo:

Kaip nykiai atrodo tie raudoni autobusai - surikiuoti eil kaippabaisos, laukianios, kada jas ers." Jai regjosi, kad jie - protingos btybs, gal prieikos savo krjui, mogui.

Koks skubantis, triukmingas, sausakimas pasaulis, visilaksto en ir ten, skuba, lekia, kalba, juokiasi, sveikinasi ir atsisveikina.

Ir staiga ji vl pajuto t altuk - vienatv.Paman: Sarai laikas ikeliauti - pernelyg prie jos prijun

kau. Gal ir j per daug laikau prie savs. Taip nevalia. Nevalia

laikyti vaik - neleisti jiems gyventi savo gyvenimo. Taip negerai - labai negerai..."Reikia susiimti, laikytis nuoaliau, skatinti Sar bti savaran

kik - iekoti savo draug.O tada ji nusiypsojo, nes Saros i tikrj visai nereikjo ska

tinti. Sara turjo begal draug ir nuolat kr planus, skubjo

en ir ten, visikai pasitikinti savimi ir diugi. Ji dievino motin,bet elgsi su ja velniai globjikai, kaip su nieko nesuprantania ir niekur nedalyvaujania dl garbaus amiaus.

Kokia senatv Sarai atrod keturiasdeimt vieni metai - norspaiai Anai sunkiai seksi apie save galvoti kaip apie vidutinioamiaus moter. Ji nesisteng stabdyti laiko. Beveik nesida, o

jos drabuiai vis dar iek tiek primin kaimo matronos, atvykusios j miest - tvarkingi apsiaustai, sijonai ir nedidelis tikrperl vrinlis.

Ana atsiduso. Nesuprantu, ko taip paikioju, - pasak sau

10


11/224


12/224


tikrj prie j labai greitai priprasdavai, o smulkmenos darsavo - gal dar primygtiniau kaip tik todl, kad vis laik miglotai suvok, jog laiko labai maai. Ji kai ko ir imoko - apie keist

moni prigimties nenuoseklum, kad sunku mones laikytigerais ar blogais kaip jaunatviko dogmatizmo laikais. Ji regjonetiktin drs gelbstint auk - o paskui tas pats mogus, kuris rizikavo gyvybe, suklups tiesiog smulkmenikai apvogdavot pat, kur k tik igelbjo.

I tikrj mons labai sudtingi.

Nerytingai sustojusi ant aligatvio An aiiai suvilpstaksi nuo abstraki svarstym grino prie apiuopiam rpesi. K veikti dabar, i akimirk?

Tryt jos mintys sukosi tik apie tai, kaip ilydti Sar veicarij. Vakare ji ketino vakarieniauti su Deimsu Grantu. MielasisDeimsas, visada toks geras ir dmesingas. Kai Sara ivaiuos,tikriausiai bus nykoka. Eikim kur nors atvsti." Tikrai, koksmielas tas Deimsas. Tegu Sara sau juokiasi ir vadina DeimsTavopukka Sahibdraugas, brangioji". Deimsas - labai malonus mogus. Kartais sunkoka ilaikyti dmes, kai jis seka tassavo ilgas ir iskydusias istorijas, bet jam taip patinka pasakoti,ir apskritai, kai pasti mog dvideimt penkerius metus, dmiai klausytis yra maiausia, k gali dl jo padaryti.

Ana pavelg laikrod. Galt nueiti Armijos ir laivyno"parduotuv. Edita pra keli virtuvs rakand. itaip nusprendusi atsikrat varginani klausim. Bet vis laik, valgydamasi keptuves ir teiraudamasi kain (dabar jos pasakikos!),mintyse ji juto t keist alt baim.

Galiausiai neitvrusi nujo telefono bdel ir surinko numer.

- Gal galiau pasikalbti su dama* Lora Vitsteibl?

* Orig. Dame- dama (moteris, turinti Britanijos imperijos ordin).Red. past.

12


13/224

P I R M A K N Y G A

- O kas skambina?- Ponia Prentis.- Minutl, ponia Prentis.

Trumpai stojo tyla, paskui emas, sodrus balsas tar:- Ana?- Ak, Lora, inau, kad negerai darau - tau skambinu tokiu

metu, bet a k tik ilydjau Sar, ir jei tu iandien ne itin usimusi...

Balsas rytingai atsak:

- Papietauk su manim. Rugin duona ir nenugriebtas pienas. Tiks?- Man viskas tiks. Tu tikras angelas.- Lauksiu. Po pirmos penkiolika.

2

Be vienos minuts ketvirtis antros Ana sumokjo u taksi Harliogatvje ir paskambino prie dur.

Uolusis Harknesas jas atidar, svetingai nusiypsojo ir tar:- Lipkit tiesiai j vir, ponia Prentis, gerai? Dama Lora dar

kelias minutes utruks.Ana lengvai ubgo laiptais. Nam valgomasis buvo paverstas priimamuoju, o virutiniame namo aukte rengtas patogusbutas. Svetainje buvo padengtas nedidelis stalelis. Pats kambarys primin labiau vyro negu moters buvein. Dideli, minkti,patogs krslai, daugyb knyg, kai kurios sukrautos ant krsl,

ir sodrios spalvos puikaus aksomo uuolaidos.Ilgai laukti Anai neteko. Dama Lora, kurios balsas dar antlaipt dudeno kaip ikilmingas obojus, jo kambar ir meiliaipabuiavo vieni.

13


14/224

A G A T H A C H R I S T I E D U K T YR A D U K T

Dama Lora Vitsteibl buvo eiasdeimt ketveri met. Jgaub atmosfera, bdinga karaliams arba ymiems visuomensveikjams. alia jos viskas atrod truput didingiau, negu i tik

rj - jos balsas, jos lus biustas tarsi lentyna, milinika geleies pilkumo plauk kupeta, erelika nosis.- Kaip malonu tave matyti, vaikeli, - sududeno ji. - Labai

graiai atrodai, Ana. Matau, nusipirkai puoktel ibuokli. Kokia tu valgi. joki kit gl tu taip nepanai.

- Susitraukl ibuokl? Lora, kaipgi tu itaip.

- Rudenikas meilumas, gerai paslptas po lapais.- Tau tai nebdinga, Lora. Tu visada tokia nemandagi!- Taip apsimoka, bet kartais tenka pasistengti. Na, negai

kim, valgykim. Basetai, kur Basetas? Ak, tai kur tu. Ana, taupasisek, gausi pjausn. Ir dar taur Reino vyno.

- Ak, Lora, kokia tu svetinga. Man tikt ir rugin duona su

nenugriebtu pienu.- Pieno uteks tik man. Eik, sskis. Tai Sara ivyko veicarij? Ar ilgam?

- Trims savaitms.- Kaip smagu.Nerangusis Basetas ijo i kambario. Dama Lora pasim

gaudama gurkteljo pieno ir striukai tar:- O tu jos ilgsies. Bet paskambinai ir atjai ia ne to pasakoti. Nagi, Ana, pasakok. Laiko nedaug. inau, kad mgstimano draugij, bet kai mons skambina ir praosi priimami sveius t pat minut, paprastai juos traukia didi mano imintis.

- Labai atsipraau, - atsak Ana.- Niekai, brangioji. Prieingai, tai beveik pagyrimas.Ana skubiai ipyl:- Ak, Lora, kokia a kvaia, pati inau! Bet mane apm ka

14


15/224

P I R M A K N Y G A

kokia baim.Viktorijos stotyje, tarp t vis autobus! Pasijutau... pasijutau siaubingai vienia.

- Ta-aip, suprantu...

- Ne vien todl, kad Sara ivaiavo ir a jos pasiilgsiu. Kakas daugiau...Lora Vitsteibl linkteljo galva, jos dmios pilkos akuts abe

jingai velg An.Ana ltai ts:- Nes galiausiai visada esi viena... i tikrj...

- Aha, tai pagaliau t supratai? Visi, aiku, anksiau ar vliau supranta. Keista, daniausiai tai sukreia. Kiek tau met,Ana? Keturiasdeimt vieni? Labai tinkamas amius tokiam atradimui. Jei jis ateit per vlai, sugniudyt. Jei suprastum per

jauna - reikt daug drsos tai pripainti.- Ar tu kada nors jauteisi visikai viena, Lora? - smalsiai

paklaus Ana.- O, taip. A supratau, kai buvau dvideimt eeri - tiessakant, apsupta labai draugiko eimos sambrio. Nustebau ir isigandau - bet susitaikiau. Niekada neneik tiesos. Reikia susitaikyti su tuo, kad iame pasaulyje turime tik vien pakeleiv, kurismus lydi nuo lopio iki karsto - save. Gerai sutark su tuo pakelei

viu - imok gyventi su savimi.tai kur paslaptis. Ne visada lengva.Ana atsiduso.- Gyvenimas pasirod visikai beprasmis - visk tau pasa

koju, Lora, - tiesiog priek nusidriek visikai tuti metai. Ak,a turbt tiesiog tikra paikut...

- Nagi, nagi, nepamesk galvos. Kare dirbai labai uoliai ir

nepastebimai, uauginai Sar, kuri dabar moka graiai elgtis irdiaugtis gyvenimu, o patyliukais ir pati juo mgaujiesi. Visa tailabai puiku. Jei ateitum pas mane konsultacij, isisiau tavelauk ir net pinig neimiau - o a juk sena gobuol.

15


16/224

A G A T H A C H R I S T I E - D U K T YR A D U K T

- Lora, brangioji, tu - tikra atgaiva irdiai. Bet man regis,tikrai - a tikrai pernelyg rpinuosi Sara.

- Niekus tauki!

- A visada labai bijojau tapti tokia savininkika motina, kurios tiesiog suda savo vaikus.Lora Vitsteibl sausai atr:- Tiek daug kalbama apie savininkikas motinas, kad mote

rys ima baimintis parodyti savo vaikams paprast velnum!- Bet bti savininkikai tikraiblogai!

- inoma. Kasdien su tuo susiduriu. Motinos, kurios laikosnus prie sijono, tvai, nepaleidiantys dukter i aki. Bet nevisada kalti vien jie. Syk mano kambaryje lizd susisuko paukiai, Ana. Laikui bgant, mayliai iskrido i lizdo, bet vienasliko. Norjo likti lizde, bti penimas, atsisak vargintis ir roptis lauk. Paukt labai dl to nerimo. Ji rod jam, vis skraidiojo

per lizdo krat, cypsdama ir plakdama sparnais. Galiausiailiovsi j penti. Atnedavo snape maisto, bet atsitpdavo kitamkambario gale ir aukdavo j. Na, ir mons panaiai. Vaikai, kurie nenori uaugti, nenori imtis suaugusij gyvenimo varg.Ne aukljimas kaltas.Jie patyskalti.

Ji patyljo ir vl prakalbo:

- Yra ir geismas bti priklausomam, ne tik geismas uvaldyti. Ar tai reikia, kad vlai brstama? Ar toks prigimtinis suaugusio mogaus trkumas? Kol kas dar labai nedaug inomaapie mogaus asmenyb.

- Bet vis tiek, - nesusidomjusi apibendrinimais, atsakAna, - nemanai, kad a - savininkika motina?

- Man atrodo, kad judviej su Sara santykiai puiks. Sakyiau, js i prigimties viena kit labai mylite. - Susimsiusi jipridr: - Aiku, Sara, kaip jos met mergait, dar nesusitupjusi.

16


17/224

P I R M A K N Y G A

- O a visada maniau, kad tikra sen - ne pagal metus.- Nemanau. Man regis, jos protas nebrandus - ne kaip de

vyniolikmets.

- Bet ji tokia tikra dl visko, tokia savim pasitikinti. Ir labaisumani. Turi visoki mini.- Turi mading mini, norjai pasakyti. Dar ilgai ji neturs

tikraisav mini. O iuolaikins merginos visos atrodo labaipasitikinios. Joms reikia pripainimo, tai kodl. Gyvenamenetikrumo laikais, viskas nepatvaru, ir jaunimas t junta. I ia

pus ms dien bd. Trksta patvarumo. Yra namai. Trkstamorals norm. inai, jaunam mediui reikia tvirto kuolo.Staiga ji isiiep.- Nors esu ymi, pamokslauju kaip visos sens. - Ji baig

gerti pien. - Ar inai, kodl j geriu?- Nes sveika?

- Cha! Man skanu. Nuo tada, kai ivaiavau atostogauti kaimo sodyb. Kita prieastis - kad noriu isiskirti. Maivausi.Visi mes maivoms. Tenka. A maivausi daugiau, negu kiti.Bet, ai Dievui, pati suprantu, kad maivausi. Bet grkim prietavs, Ana. Tau nieko nra. Tiesiog gavai antrj kvpavim,ir tiek.

- Kaip suprasti - antrj kvpavim, Lora? Juk nenori pasakyti... - sutriko ji.- Ne apie fizinius dalykus kalbu. Apie psichinius. Moterims

sekasi, nors devyniasdeimt devynios i imto to nesupranta.Kokio amiaus v. Teres msi pertvarkyti vienuolynus? Penkiasdeimties. Ir dar dvideimt toki atvej galiau ivardyti.

Nuo dvideimties iki keturiasdeimties met moterys usimusios biologiniais reikalais - ir gerai. Jos rpinasi vaikais, vyrais,meiluiais - asmeniniais santykiais. Arba sublimuoja visa tai irpuola daryti karjeros, emocingai - kaip moterys. Taiau prote

17


18/224


ir sieloje vyksta prigimtinis antrasis ydjimas ir prasideda jis,sulaukus amiaus vidurio. Moterys sendamos labiau susidomineasmeniniais dalykais. eiasdeimties met vyras daniausiai

ima kartotis kaip sugedusi ploktel. eiasdeimties met moteris, jei apskritai ji asmenyb, yra domi.Ana prisimin Deims Grant ir nusiypsojo.- Moterys ima siekti ko nors nauja. Ak, ir bdamos to am

iaus, jos apsikvailina. Kartais lytis jas riboja. Bet amiaus vidurys kupinas didiuli galimybi.

- Tu - tikra atgaiva irdiai, Lora! Manai, man reikt konors imtis? Kokio nors socialinio darbo?- Ar labai myli mones? - rsiai paklaus Lora Vitsteibl. -

Be vidins liepsnos geras darbas nieko vertas. Nedaryk, ko nenori, vien tam, kad kas papleknot tau per pet! Kaip sau nori,nieko nra bjauresnio. Jei noriai lankysi serganias senutes arba

vediosi lykius neiaukltus padauas prie jros - pirmyn.Yra nemaa moni, kuriems tai patinka. Ne, Ana, nesiimk tokios veiklos per prievart. Nepamirk, kad emei reikia ir dirvonuoti. Kol kas tavo derlius buvo motinyst. Nesivaizduoju tavskaip reformators, menininks ar socialins rpybos darbuoto

jos. Tu gana paprasta moteris, Ana, bet labai miela. Palauk. Tie

siog ramiai palauk, neprarasdama tikjimo ir vilties, ir pamatysi.Atsiras kas nors vertinga, kas pripildys tavo gyvenim.Ji trumpai nutilo, paskui pridr:- Niekada neturjai meiluio, tiesa?Ana nuraudo.- Ne. - Ji susig. - Ar... ar manai, kad reikt?

Dama Lora piktai suprunkt, regis, lyg kas sprogo, net taurs ant stalo suskambjo.- Ak, ta i dien giesmel! Viktorijos laikais sekso bijojo

me, net kdi kojas dangstydavome! Slpme seks, traukme

18


19/224

P I R M A K N Y G A

j i aki. Labai blogai. Bet dabar puolme kit kratutinum.Seksas mums - tarsi vaistas. Tas pats, kas sieros vaistai ir penicilinas. Jaunos moterys mans klausia: Ar man nereikt su

sirasti meiluio?", Kaip manot, gal reikt pagimdyti vaikel?"Galima pamanyti, kad eiti su vyru lov - venta pareiga, o nemalonumas. Tu nesi aistringa moteris, Ana. Turi begal velnumo ir meils. Seksui tas nekenkia, bet tau tai nra svarbiausia.Jei papraytum mans nuspti ateit, sakyiau, kad laikui bgant tu vl iteksi.

- O ne. Nemanau, kad galiau.- Kodl iandien nusipirkai ibuokli ir prisisegei prie apsiausto? Gls perkamos kambariams, o ant drabui paprastainedvimos. itos ibuokls - enklas, Ana. Tu j nusipirkai, nesgiliai irdyje jauti pavasar - artinasi antrasis tavo pavasaris.

- Turi galvoje bob vasar, - niauriai atsak Ana.

- Jei nori taip vadinti, vadink.- Lora, sutinku, mintis labai grai, bet ibuokli nusipirkautik todl, kad j pardavja atrod tokia sualusi ir nusiminusi.

- Tai tutaip manai. Bet tai - tik pretekstas. Pasigilink tikrsias prieastis, Ana. Imokpainti save. Svarbiausias dalykasgyvenime - stengtis painti save. Dievulliau - jau po dviej.

K veiksi vakare?- Eisiu vakariens su Deimsu Grantu.- Pulkininku Grantu? Taip, aiku. Malonus vyrikis. - Jos

akys ybteljo. - Jis jau seniai tave sekioja, Ana.Ana Prentis nusijuok ir nuraudo.- Ak, jis tiesiog taip prats.

- Juk jis kelissyk pra tavs u jo tekti, tiesa?- Taip, bet visa tai - niekai. Ak, Lora, ar tu manai... galbt...reikia sutikti? Jei mes abu vienii...

- Vedybose nebna reikia,Ana! O netiks palydovas - blo

19


20/224


giau negu jokio. Vargas pulkininkas Grantas - tik man i tikrjjo negaila. Vyras, nuolat pras moters u jo tekti ir nesugebspriversti jos persigalvoti, i tikrj slapia mgaujasi atsidavimu

beviltikiems reikalams. Jei bt kovojs Diunkerke, tai btprisidiaugs - bet turbt daug geriau jam bt derjs Lengvosios brigados" puolimas! Kaip i alis mgaujasi savo pralaimjimais ir klaidomis - ir kaip gdijams savo pergali!


21/224

Antras skyrius

1

Grusi namo An itikimoji Edita pasveikino altokai.

- Buvau pietums paruousi skani plekn, - pasak ji, engusi pro virtuvs duris. - Ir darkaramelinio kremo.- Labai atsipraau. Pietavau su dama Lora. Juk laiku paskam

binau ir pasakiau, kad negriu, tiesa?- Plekns nebuvau ikepusi, - niauriai prisipaino Edita,

aukta liesa moteris, pasitempusi - karikos laikysenos - pa

pstomis nepatenkintomis lpomis.- Bet jums nebdinga lakstyti ir kaitalioti planus. PanelSara nebt mans tuo nustebinusi. Radau tas dailias pirtinaites, kuri ji iekojo, bet per vlai - buvo jau ivaiavusi. Ukitos u sofos.

- Kaip gaila. - Ana n kiek nenulidusi pam megztas vil

nones pirtinaites. - Ji laimingai ivyko.- Ir tikriausiai diaugsi.- Taip, labai linksma draugija.- Gali taip linksmai atgal nebegrti. Tikriausiai parklibink-

iuos su ramentais.- Ak, Edita, nekalbk itaip.

- Pavojinga toje veicarijoje. Susilauai rank ar koj, o josgerai nesustato. Po gipsu simeta gangrena, ir tau galas. Ir darbaisiai smirda.

- Na, tikkims, kad Sarai taip nenutiks, - atsak Ana, se

21


22/224


niai pratusi prie niri Editos pranaysi, kurias ji visada dstydavo su nemenku pasimgavimu.

- Be panels Saros namai neatpastami, - ts Edita. - N

nesuprasi, kas dedasi, - taip tylu.- Gausi truput pailsti, Edita.- Pailsti? - pasipiktinusi atsak Edita. - O kam man ils

tis? Geriau susidvti negu sudlti, mane taip mama mok -taip visada ir darau. Kol nebus panels Saros ir ji su draugmisnemirins vis laik, galsiu visk variai ikuopti. Jau seniai

reikia.- O man butas atrodo nuostabiai varus, Edita.- Tai jums taip atrodo. Bet a geriau inau. Visas uuolaidas

reikia nukabinti ir gerai ipurtyti, ir lemp gaubtus reikia iskalbti - ak! Tiesiog imtai darb.

Editos akys net vytjo i nekantrumo.

- Pasikviesk k nors talk.- ia dabar? Nesibaiminkit. Man patinka, kai viskas padaroma kaip reikiant, o iais laikais tomis moterikmis negalipasikliauti. Turite daug grai daikt, o graius daiktus reikiatinkamai ir priirti. Vis verdu, vis tai tas, tai anas, ir nra kadatikru darbu usiimti.

- Bet verdi tikrai labai skaniai, Edita. Juk pati inai.Nuolatin baisaus Editos pasipiktinimo iraik pakeit neymi ypsena.

- Ak, verdu, - atsainiai atsak ji. - Ten nra k veikti. Tikrudarbu to nepavadiniau, tai jau ne.

Grdama virtuv, ji paklaus:

- Kada gersite arbat?- Ak, kol kas dar ne. Madaug pus penki.- Jumis dta, priguliau ir nusnsiau. Tada vakare jausits

vali. Kad jau gavot ramybs, galit ja ir pasidiaugti.

22


23/224


24/224


Kaip keistai ryt j sum baim...Kain, k Deimsas Grantas vakar atsives.

2

Mogadoras" buvo mautis senamadikas restoranlis - gerasmaistas ir vynas ir labai rami aplinka.

Ana atvyko pirmoji i svei ir rado pulkinink Grant, s

dint prie baro ir aidiant su laikrodiu.- Ak, Ana, - jis paoko jos pasitikti. - tai ir tu.Pritariamai nuvelg jos juod vakarin suknel ir perl v

rin ant kaklo.- Nuostabu, kai grai moteris sugeba ateiti laiku.- Vluoju tik tris minutes, ne daugiau, - ypsodamasi jam

atsak Ana.Deimsas Grantas buvo auktas vyrikis, pasitemps, karikoslaikysenos, trumpai kirptais ilais plaukais ir atkakliu smakru.

Jis vl vilgteljo laikrod.- Na, ir kurgi jie visi? Staliukas mums bus paruotas po a

tuoni penkiolika, o prie tai noriau igerti. Tau erio? Mgs

ti labiau negu kokteilius, tiesa?- Taip, prayiau. O kas dar ateis?- Mesingemai. Pasti juos?- Aiku.- Ir Denifer Greiem. Ji mano pusseser, bet neinau, ar

judvi...

- Regis, syk buvome susitikusios - kartu su tavim.- O dar - Riardas Koldfildas. Kaip tik andien j sutikau.Daugyb met nebuvau mats. Didij dal gyvenimo jis praleido Birmoje. Grs i al, jauiasi truput sutriks.

24


25/224

P I R M A K N Y G A

- Taip, gali bti.- Malonus mogus. Lidna istorija. mona mir, gimdy

dama pirmj vaik. Jis j dievino. Ilg laik negaljo atsigauti.

Man, kad reikia pabgti - todl ir ivyko Birm.- O vaikelis?- Ak, jis irgi neigyveno.- Kaip gaila.- O, tai ir Mesingemai.Ponia Mesingem, Saros visada vadinama Mem Sahib", pri

siartino, didingai tvyksteldama dantimis. Buvo liesa, gyslotamoteris, nuo ilg met Indijoje jos oda ibalo ir idivo. Josvyras, emas, kresnas mogutis, vis siterpdavo pokalb.

- Kaip malonu vl tave matyti, - tar ponia Mesingem, iltaispausdama Anai rank. - Ir kaip smagu eiti vakarieniauti, tinkamai apsirengus. Man atrodo, kad a niekada negaunu progos

apsivilkti vakarins suknels. Visi vis sako: Nesipuok." O mangyvenimas dabar atrodo nykus, ir visk reikia daryti paiai! Avis prie kriaukls ir prie kriaukls! Nemanau, kad itversiu iojealyje. Galvojame, ar nesikraustyti Kenij.

- Daug kas sprunka, - pridr jos vyras. - Atsibodo. Prakeikta valdia.

- O, tai ir Denifer, - tar pulkininkas Grantas, - ir Kold-fildas.Denifer Greiem buvo aukta trisdeimt penkeri met

arkliko veido moteris. Juokdamasi vengdavo kaip kumel.Riardas Koldfildas pasirod ess vidutinio amiaus vyrikis,degs saulje.

Jis prisdo prie Anos, ir ji m j kalbinti.Ar seniai jis Anglijoje? Kaip jam kas atrod?Pripratau ne ikart, - atsak jis. Viskas visai kitaip, negu prie

kar. Iekojsis darbo - bet ne taip lengva j rasti, ypa jo amiaus.

25


26/224

A G A T H A C H R I S T I E - D U K T Y RA D U K T

- Ak taip, tikiu. Viskas kakaip netinka.- Taip, juk, iaip ar taip, man n penkiasdeimties dar n

ra. - Jis nusiypsojo kakaip vaikikai meiliai. - Turiu iek tiek

pinig. Svarstau, gal pirkti namuk kaime. Prekiauti darovmis. Arba auginti vitas.- Tai jau nei - aikteljo Ana. - Keli mano draugai mgino

auginti vitas - ir jos kakodl vis suserga.- Ne, gal geriau darovs. Turbt tiek daug neudirbtum,

bet gyvenimas bt mielas.

Jis atsiduso.- Viskas taip sumi. Nebent pasikeist valdia...Ana netvirtai pritar. Kaip visada, vaistas nuo vis lig.- Tikriausiai nelengva sugalvoti, kuo i tikrj usiimti, -

pasak ji. - Tai labai trikdo.- Ak, a visai ramus. Kas tas nerimas... Jei mogus tiki savim

ir yra gana rytingas, visi sunkumai traukiasi i kelio.Taip pareikti buvo pernelyg kategorika, ir Ana abejojo.- Kain, - tar ji.- Patikinu jus, tikrai taip. Neturiu kantrybs monms, ku

rie vis skundiasi, kad jiems nesiseka.- Ak, dl to tai sutinku, - kartai kteljo Ana, ir jis net

kilsteljo antakius.- Regis, esate su tokiais susidrusi.- Esu. Vienas mano dukters draugas atjs vis pasakoja, kaip

jam vl nepasisek. Anksiau j ujausdavau, bet dabar ir kyrjo, ir atsibodo.

Ponia Mesingem i kitapus stalo siterp:

- Neskms istorijos visadanuobodios.Pulkininkas Grantas paklaus:- Apie k kalbi, apie jaunj Derald Loid? Jis niekada ne

prasimu.

26


27/224

P I R M A K N Y G A

Riardas Koldfildas tyliai tar Anai:- Tai turite dukter? Tokio amiaus, kad vaikinus dairosi.- Ak, taip. Sarai devyniolika.

- Ir labai j mylite?- inoma.Ji pastebjo mstelint skausm jo veide ir prisimin pulki

ninko Granto pasakot istorij.Riardas Koldfildas, paman ji, yra vienias.Jis tyliai tar:

- Atrodot per jauna turti suaugusi dukter...- Taip prasta sakyti mano amiaus moterims, - nusijuokAna.

- Galbt. Bet a rimtai. Js vyras... - jis suabejojo, - mirs?- Taip, jau seniai.- Kodl netekjote antrkart?

Klausimas galjo pasirodyti nemandagus, bet tikras susidomjimas jo balse neleido jame velgti nieko nederama. Ana vlpajuto, kad Riardas Koldfildas - paprastas mogus. Jis tikrainorjo suinoti.

- Na, todl... - ji nutilo. Paskui vl prabilo visikai nuoirdiai: - A labai myljau savo vyr. Kai jis mir, nieko kito ne-

bepamilau. Ir, inoma, turjau Sar.- Taip, - pritar Koldfildas. - Taip - taip ir turjo bti.Grantas atsistojo ir pasil eiti restoran. Prie apvalaus sta

lo Ana sdo greta eimininko, o i kitos puss - majoro Mesin-gemo. Daugiau prog pasikalbti akis ak su Koldfildu nebebuvo, nes jis susimsts nekuiavosi su panele Greiem.

- Kaip manai, ar jie tikt kits kitam? - sumurmjo jai auspulkininkas. - inai, jam reikia monos.Kakodl tokia mintis Anai pasirod nemaloni. Denifer

Greiem, kurgi ne, su savo rksmingu balsu ir arkliku juoku!

27


28/224


Visai ne tokia moteris, kuri galt vesti toks vyras, kaip Kold-fildas.

Atne austri, sveiai m valgyti ir nekuiuotis.

- Sara ryt ivyko?- Taip, Deimsai. Tikiuosi, smagiai paslidins.- Taip, tik tokiu met laiku sniegas prastokas. iaip ar taip,

tikiuosi, kad jai bus smagu. Grauol toji Sara. Beje, tikiuosi,jaunasis Loidas nevyko sykiu?

- Oi, ne, jis k tik pradjo dirbti dds monje. Niekur va

iuoti negali.- Tai gerai. Ugniauk t reikal, kol nesibgjo, Ana.- Kad iais laikais ne kain k teugniaui, Deimsai.- Hm, gal ir ne. Na, bet ji vis tiek kol kas paspruko.- Taip, pamaniau, kad neblogai sugalvota.- Tikrai? Turi galv, Ana. Tikkims, kad ten ji susikukuos

su kokiu kitu vaikinu.- Sara dar labai jauna, Deimsai. Nemanau, kad ji rimtai suDeriu Loidu.

- Gal ir ne. Bet kai paskutinsyk j maiau, atrod labai dljo susirpinusi.

- Sara visais rpinasi. Ji tiksliai ino, k kam daryti, ir priver

ia visus taip ir elgtis. Ji labai itikima draug.- Ji geras vaikas. Ir labai grai. Bet niekada nebus tokia grauol, kaip tu, Ana, ji kietesn - kaip iais laikais sakoma, kietasrieutlis.

Ana nusiypsojo.- Nemanau, kad Sara toks jau kietas rieutlis. Tiesiog jos

kartoje taip priimta.- Gal... Bet kartais tos merginos galt pasimokyti avesioi savo motin.

Jis meiliai velg j, ir Ana, staiga apimta keistos ilumos,

28


29/224

P I R M A K N Y G A

pagalvojo: Mielasis Deimsas. Koks jis man geras. Tikrai mano,kad a be priekait. Ar a kvaila, kad atsisakau to, k jis silo?Bti mylima ir branginama..."

Deja, t akimirk pulkininkas Grantas pradjo pasakoti istorij apie savo pavaldin ir majoro mon Indijoje. Istorija buvoilga ir jau trissyk girdta.

Meili iluma iblso. Ana stebjo Riard Koldfild kitapusstalo ir vertino. Truput per daug pasitiki savimi, per daug nelankstus - ne, pasitais ji, ne visai... Tai - tik apsaugos arvasnuo nepastamo ir galbt grsmingo pasaulio.

I tikrj veidas lidnas. Vienias...Jis turi daug ger savybi, paman ji. Bt geras, sinin

gas ir grietai teisingas. Turbt usispyrs, o kartais nusistatsi anksto. Neprats juoktis ir kad i jo bt juokiamasi. Gerasmogus, kuris prayst, jei pasijust tikrai mylimas...

- ...ar galit patikti? - pulkininkas ikilmingai baig istorij. - ...Seisas i anksto visk inojo!

Ana sukrsta prisimin pareig ir, kaip dera, linksmai nusijuok.


30/224

Treias skyrius

1

Kit ryt pabudusi, Ana akimirk nesusigaud, kur esanti. Juk

tas blausus lango elis turt bti deinje, ne kairje... Durys,spinta...Paskui suprato. Ji sapnavo sapn; sapnavo, kad gro vai

kyst, senuosius namus Aplstryme. Atvyko ten labai diugi,j pasitiko motina, Edita - kur kas jaunesn. Ana bgiojo posod, aikiojo, o paskui nujo namo. Viskas buvo taip, kaip

kadaise, tamsokas priekambaris, atsiveriantis raukiniais ipuot svetain. O paskui mama staiga tar: iandien arbatgersime ia,ir nusived j pro dar vienas duris nauj, nematyt kambar. Gra kambar su linksmais raukiniais, glmis irsaule; ir kakas jai pasakojo:N neinojai, kad itie kambariai

yra, tiesa? Radome juos pernai!Buvo ir daugiau nauj kamba

ri, nedidel laiptin ir dar daugiau kambari antrame aukte.Viskas labai diugu ir jaudinama.Pabudusi Ana vis dar tebesapnavo. Kad ji buvo vaikas, mo

gutis, stovintis gyvenimo prieauryje. Tie neatrasti kambariai!sivaizduok, itiek met nieko apie juos neinojo! Kada juosrado? Neseniai? Ar prie daug met?

Pamau maloni sapno sumait siskverb tikrov. Tiksapnas, graus sapnas. Dabar pervertas maudulio, nostalgijos.Nes kelio atgal nra. Ir kaip keista, kad tas sapnas apie nau

jus paprastus kambarius sukelia itiek savotiko, diugaus ma

30


31/224


32/224


- Na, laiko atgal neatsuksi, tiesa? Kad ir kaip troktum. Tielaikai buvo ir prauvo.

- Buvo ir prauvo, - tyliai pakartojo Ana.

- Bet man ir taip visai neblogai. Esu sveika, stipri, nors, sakyiau, apie gyvenimo vidur daniausiai pasitaiko t augli viduriuose. Pastaruoju metu por syki apie tai susimsiau.

- Esu tikra, kad tau nieko panaaus nra, Edita.- Ak, bet juk niekas neino. Iki pat tol, kol neigabena li

gonin ir nesupjausto, o tada jau daniausiai bna per vlu. -

Niriai digaudama, Edita ijo.Po keli minui gro su Anos pusryiais - kava ir skrebuiu.- Praau, ponia. Atsisskit, pakiiu pagalv u nugaros.Ana pavelg j ir nesusitvardiusi pratar:- Kokia tu man gera, Edita.Edita susigdusi nuraudo kaip uogel.

- Tiesiog visk darau, kaip priklauso. O jumis kakas vis tiekturi rpintis. Nesat tvirtaval moteris. O tai dama Lora - npats Romos popieius prie j neatsilaikyt.

- Dama Lora - ryki asmenyb, Edita.- inau. Girdjau j per radij. K ten, i pirmo vilgsnio

aiku, kad ji io to verta. Kiek girdjau, sugebjo netgi itekti.

Ar juos iskyr mirtis, ar patys?- Ak, jis mir.- Sakyiau, taip jam geriau. Su ja jokiam dentelmenui gy

venti neparanku. Nors neneigsiu, kai kuriemsvyrams netgi patinka monos su kelnmis.

Edita eng dur link, dar pridrusi:

- Tik js nesiskubinkit, brangioji. Ilskits, kiek telpa, guli-nkit, galvokit apie graius dalykus ir diaukits atostogomis.- Atostogomis, - ypteljo Ana. - tai kaip ji tai vadina.Taiau i dalies tai buvo tiesa. Pertrauka tvarkingame jos gy

32


33/224

P I R M A K N Y G A

venime. Gyvenant su mylimu vaiku, pairdius vis laik maud nedidelis nerimas. Ar ji laiminga?" Ar A., B. ir C. jai geridraugai?" Kakas vakar tuose okiuose nutiko. Kain kas?"

Ji niekada nesikio ir neklausinjo. Suprato, kad Sara turipati sprsti, kada kalbti, o kada tylti - mokytis savo gyvenimopamok, rinktis sau draugus. Taiau kai j myli, negali neimti galv jos problem. Kiekvien akimirk tavs gali prireikti. JeiSara prayt motin uuojautos ar tiesiogins pagalbos, motinaturi bti visada tam pasirengusi...

Kartais Ana sau tardavo: Turiu bti pasirengusi vien dienpamatyti Sar nelaiming, ir net tada nevalia kalbti, jei ji neprao."

Pastaruoju metu jai kl nerim kandus, barningas jaunuolisDeraldas Loidas ir tai, kad Saros susiavjimas juo vis didjo.Todl jai ir palengvjo labiausiai - kad Sara bent tris savaites

bus atskirta nuo jo ir susitiks daugyb kit vaikin.Taip, Sarai ivykus veicarij, ji gali mielai liautis apie jmsiusi ir atsipalaiduoti. Ilstis patogioje lovoje ir galvoti,k iandien nuveikti. Vakar vakare buvo labai smagu. Mielasis Deimsas - toks geras - ir kartu toks nuobodus, vargelis!Tos jo begalins pasakos! Ak, tie vyrai, sulauk keturiasdeimt

penkeri, jie turt prisiekti niekada nepasakoti joki pasakar istorij. Ar jie bent sivaizduoja, kaip nusimena draugai, kaijie pradeda: Neinau, ar kada pasakojau, bet syk nutiko toksdalykas..." - ir taip toliau.

Aiku, galima pasakyti Taip, Deimsai, jau trissyk pasakojai". Bet tada vargel taip skaudintum. Ne, taip su Deimsu

elgtis nevalia.O kitas, Riardas Koldfildas. Aiku, jis daug jaunesnis, bettikriausiai neims vien dien pasakoti vis t pai istorij...

Ji paman... gal... bet tikriausiai ne. Ne, jau veriau jis vest

33


34/224

A G A T H A C H R I S T I E D U K T YRA D U K T

tvark, imt pamokslauti. Turt iankstini nuostat, visokiproi. Reikt j erzinti, velniai erzinti... Gal kartais elgtsiabsurdikai, bet i tikrj jis mielas - vienias mogus - labai

vienias mogus... Jai jo pagailo. Jis toks suglums iame skubanio iuolaikinio Londono gyvenime. Ji svarst, kok jis gausdarb... iais laikais nelengva. Tikriausiai nusipirks k ar darir sikurs kaime.

Svarst, kada vl j pamatys. Netrukus kok vakar kviesisDeims vakariens. Galt pasilyti kartu pasiimti ir Riard

Koldfild. Bt mandagu - jis tikrai vienias. O ji pasikvies darvien moter. Galt nueiti teatr...Edita baisiai triukmauja. Ji greta svetainje, ir atrodo, kad

darbuojasi visas kraustytoj brys. Dunksi, bumpsi, kartais su-zirzia dulki siurblys. Editai tikriausiai smagu.

Edita kyteljo galv pro duris. Buvo apsivyniojusi skepeta, o

veidas susikaups, pakilus, tarsi apeig adiekanios vaidiluts.- Pietausit tikriausiai namie? Dl rko klydau. Diena, regis,bus visai grai. Nemanykit, kad pamirau t plekn. Bet jei isilaik iki dabar, isilaikys ir iki vakaro. Nenuneigsi, tie aldytuvai tikrai padeda - bet vis tiek maistas i j ne toks skanus. taikaip a sakyiau.

Ana pavelg Edit ir nusijuok.- Gerai, gerai, ieisiu kur nors papietauti.- inoma, kaip jums geriau.Mantas pats.- Taip, Edita, bet tik nepersitempk. Gal pasikviesk talk

poni Hoper, jei jau imiesi itaip kruopiai tvarkyti namus.- Poni Hoper, poni Hoper! A jai! Kai praeit syk atjo,

leidau jai nuvalyti tas js mamos graisias bronzines idiniogroteles. O ji jas nueplojo. Linoleum plauti - tiek tos moterysir tesugeba, t gali kiekvienas. Pamenat tas raiyto plieno groteles, kurias turjom Aplstryme? taijastai reikjo priirti.

34


35/224


36/224


37/224

P I R M A K N Y G A

Bet paskui nusprendiau, kad galiu jus eisti. Tikriausiai turitedaugyb draug, ir...

Ana j pertrauk:

- inoma, ueikite aplankyti. Kaip tik ketinau kviestis pulkinink Grant vakariens ir pasilyti pasiimti ir jus.- Tikrai? Tikrai ketinote?Jis taip akivaizdiai nudiugo, kad Anai jo net pagailo. Varg

elis, tikriausiai jis vienias. O ta diugi jo ypsena i tikrjbeveik kaip berniuko.

Ji tar:- Kaip tik usisakiau nauj lovel. Bute tik tok ir galime turti.- Taip, tikriausiai.- O js k ia veikiate?- valgiausi inkubatorius...- Vis dar svajojate apie vitas?

- I dalies. irinju naujausi pauktininkysts rang. Kieksuprantu, dabar labai madingi itie elektriniai aisliukai.Syku jie pasuko ijimo link. Staiga Riardas Koldfildas i

pykino:- Kain - aiku, galbt js usimusi - ar nenortumte su

manim papietauti - tai yra jei neturite kit reikal.

- Ai. Labai noriau. Ties sakant, Edita, mano tarnait,kaip tik usimet surengti pavasarins ruoos apeigas ir labaigrietai man liep negrti namo piet.

Riardas Koldfildas pasibaisjo ir n neypteljo.- Labai neprasta, tiesa?- Edita - ypatinga tarnait.

- Vis tiek, inot, tarn geriau nelepinti.Jis man priekaitauja, linksmai paman Ana. Ji velniai atsak:- Kad nelabai yra k lepinti. O Edita vis tiek greiiau biiul

negu tarnait. Ji su manim jau labai daug met.

37


38/224


- Ak, suprantu. - Jis pasijuto velniai atstumtas, bet nuomons nepakeit. i miela velni moteris skriaudiama kakokiosnam tirons. Ji ne i t, kurios moka apsiginti. Pernelyg vel

nios ir nuolankios prigimties.Jis nesuprats tarsteljo:- Pavasarin ruoa? Ar ji daroma tokiu met laiku?- Ne visai. Reikt kov. Bet mano dukt kelioms savaitms

ivaiavo veicarij, todl proga patogi. Kai ji namie, ten perdaug veiklos.

- Tikriausiai jos ilgits?- Ak, taip.- iais laikais merginos nemgsta sdti namie. Matyt, sku

ba gyventi savo gyvenimo.- Turbt nebe taip labai kaip anksiau. i idja jau senstel

jusi.

- Mat kaip. Labai grai diena, tiesa? Gal nortumte pasivaikioti po park, jei labai nepavargtumte?- Ne, aiku, kad nepavargiau. Kaip tik ketinau silyti t patj.Jie perjo Viktorijos gatv ir nuingsniavo siauru skersgatviu,

galiausiai ilsdami prie v. Jokbo parko stoties. Koldfildas pavelg Epstaino skulptras.

- Ar k nors apskritai jose irite? Kaip tokius dalykus galima vadinti menui- Ak, turbt galima. N neabejoju.- Jukpatiktijums jos tai tikrai nepatinka?- Man paiai - ne. A senamadika, mgstu klasikines skulp

tras ir tai, k vertinti buvau imokyta vaikystje. Bet tai dar

nelaiduoja gero skonio. Manau, kad reikia lavintis pamgti irnaujsias meno formas. Tas pats tinka ir muzikai.- Muzikai! Kokia ten muzika.- Pone Koldfildai, js, regis, kalbate mauml per grietai.

38


39/224


40/224

A G A T H A C H R I S T I E " D U K T YRA D U K T

- Tikrai ne. Kartais net priblokia.Jie kiek patyljo, tada Riardas tar:- Mano mona sakydavo, kad Londonas pavasar geriausias.

Sakydavo, kad ali pumpurliai ir migdolmediai, o paskui -alyvos - svariau atrodo tarp plyt ir mr. Sakydavo, kad kaime viskas vyksta taip sumiai, per daug greitai, kad negali susykaprpti. O priemiesio sode pavasaris ateidavo per nakt.

- Turbt ji buvo teisi.Neirdamas An, Riardas sunkiai pratar:

- Ji mirusi - jau seniai.- inau. Pulkininkas Grantas papasakojo.Riardas atsigr ir pavelg j.- Ar pasakojo, nuo ko?- Taip.- Su tuo niekada negalsiu susitaikyti. Visada jausiuosi, lyg

biau j nuuds.Ana akimirk patyljo, paskui tar:- Suprantu, kad taip jauiats. Ir a jausiausi taip pat. Bet

juk inot, kad tai netiesa.- Tiesa.- Ne. Tik ne jai - ne moteriai. Atsakomyb prisiimti tok pa

voj tenka moteriai. Ji neatsiejama nuo - nuo jos meils. Nepamirkite, ji nori vaiko. Juk js mona norjo - norjo vaiko?- Ak, taip. Alina tuo labai diaugsi. Ir a taip pat. Buvo stip

ri, sveika. N pagalvoti negaljai, kad kas nors nutiks ne taip.Vl stojo tyla.Paskui Ana pratar:

- A taip jus ujauiu - labai ujauiu.- Jau daug laiko prajo.- O kdikis irgi mir?- Taip. inot, i dalies tuo diaugiuosi. Turbt biau to

40


41/224

P I R M A K N Y G A

vargelio nekents. Niekada nepamiriau, kokia kaina sumokta u jo gyvenim.

- Papasakokit man apie savo mon.

Ir toje blykioje iemikoje saulkaitoje jis jai pasakojo apieAlin. Kokia ji buvusi grai ir linksma. Kaip jai staiga ueidavsnoras patylti, o jis spliodavs, apie k ji galvojanti ir kur taiptoli nuklydusi.

Staiga jis nutilo ir tada susimsts tar:- Daugyb met su niekuo apie j nekalbjau.

O Ana velniai atsak:- Tskite.- Visa tai truko taip trumpai - per trumpai. Trys mnesiai

suadtuvi, vedybos - triukmingos, kaip visada, mes nelabai toki norjome, bet jos mama usispyr". Medaus mnespraleidom, automobiliu keliaudami po Pranczij, lankydami

Luaros pilaites.Netiktai jis nukrypo:- inot, ji bijojo vaiuoti maina. Nuolat laikydavo rank man

ant kelio. Nuo to turbt tviriau jausdavosi, neinau, ko ji bijojo. avarij niekada nebuvo pakliuvusi. - Jis patyljo, paskui pranekovl: - Kartais po viso to pajusdavau jos rank ant kelio, kai va

indavau po Birm. Tik pamanykit, inot... Negaljau patikti,kad ji tai taip m ir inyko - tiesiog inyko i gyvenimo...Taip, paman Ana, jausmas kaip tik toks - netiktina. Jai

taip pat buvo su Patriku. Jis turi kakur bti. Jis turi kakaipleisti jai pajusti, kad yra alia. Negaljo iaip sau pranykti ir nieko po savs nepalikti. Ta baisi praraja tarp mirusij ir gyvj!

Riardas ts. Pasakojo jai apie namuk, kur rado vienameaklagatvyje, su alyvos krmu ir kriaus mediu.Paskui jo iurktus, aius, trkiojantis balsas nutilo. Tada

jis vl susimsts pratar:

41


42/224


- Neinau, kodl jums visa tai papasakojau...Bet i tikrj inojo. Kai susijaudins paklaus Anos, ar ji ne

nort papietauti jo klube - Man regis, ten yra poni priesta

tas - o gal labiau nortumte restoran?" - o ji atsak, kad mieliau eit klub, kai jie atsistojo ir nuingsniavo Pel Melo link,mintyse jis inojo, tik nenorjo pripainti.

itaip jis atsisveikino su Alina ia, altame, neemikai graiame iemos parke.

Paliks j ia, prie eero, kur dang braio nuogos medi

akos.Jis paskutinsyk prisimin j, jaun ir stipri, ir lidn jos dali. Tai buvo rauda, giesm, lovinimo himnas - o galbt viskopo truput.

Bet tai buvo ir jos laidotuvs.Jis paliko Alin parke ir ijo Londono gatves su Ana.


43/224

Ketvirtas skyrius

- Ar ponia Prentis namie? - paklaus dama Lora Vitsteibl.

- Dabar nra. Bet turbt ilgai neutruks. Gal nortumteueiti jos palaukti, ponia? inau, kad ji labai apsidiaugt juspamaiusi.

Edita pagarbiai eng al ir leido dam Lor.i tar:- Na, ketvirt valandos luktelsiu. Jau senokai jos nema

iau.- Gerai, ponia.Edita nuved j svetain ir atsiklaup jungti elektrinio idi

nio. Dama Lora apsivalg po kambar ir aikteljo.- iriu, perstumdte baldus. Tas stalas juk stovjo aname

kampe. Ir sofa kitur.

- Ponia Prentis sigeid permain, - atsak Edita. - Ateinuvien dien, o ji visk stumdo ir tso. Ak, Edita, - sako ji, -irk, dabar daug graiau. Daugiau erdvs." Na, a tai nemaiau, kad kas nors bt pagerj, bet, inoma, taip nepasakiau.Tos poni ugaidos. Tik pasakiau: Tik nepersitempkit, ponia.Sunki daikt kilnojimasir tsymas baisiai kenkia viduriams, o

kai jie pajuds i vietos, atgal taip lengvai nesugr." A juk inau. Mano paios svainei taip nutiko. Lang dar ir gavo trk.Vis likus gyvenim gavo drybsoti ant sofos.

- Tikriausiai visai be reikalo, - atkirto dama Lora. - Laimei,

43


44/224


45/224

P I R M A K N Y G A

Lora Vitsteibl kilsteljo atsikiusius antakius. Paskui atsainiai isitrauk i lentynos knyg ir m j vartyti.

Tada pasigirdo rakinama spyna, ir buto durys atsivr. Ank

tame priekambaryje linksmai skardjo Anos ir vyrikio balsai.Anos balsas tar:- Ak, patas. Oi, atjo laikas i Saros.Laikydama rankoje laik, ji jo kambar ir staiga sutrikusi

sustojo.- Ak, Lora, kaip malonu tave matyti, - ji atsigr vyr,

sekus jai i paskos. - Ponas Koldfildas, dama Lora Vitsteibl.Dama Lora greitai j vertino.Niekuo neisiskiriantis tipas. Ko gero, usispyrs. Sinin

gas. Gerairdis. Be humoro jausmo. Tikriausiai jautrus. Iki aussimyljs An.

Kaip visada, ji m j iurkiai kalbinti.

Ana sumurmjo:- Papraysiu Edit atneti arbatos, - ir ijo i kambario.- Man nereikia, brangioji, - kteljo dama Lora jai kandin. -

Jau beveik eios valandos.- Na, mudu su Riardu norime arbatos, buvome koncerte.

O k tu gersi?

- Brend su sodos vandeniu.- Gerai.Dama Lora tar:- Mgstate muzik, pone Koldfildai?- Taip. Ypa Bethoven.- Visi anglai mgsta Bethoven. Deja, mane jis migdo, bet a

ir nesu itin muzikali.- Rkysite, dama Lora? - Koldfildas ities jai portsigar.- Ne, dkui, rkau tik cigarus.dmiai j nuvelgusi, ji pridr:

45


46/224

A G A T H A C H R I S T I E - D U K T YRA D U K T

- Tai js et valand mieliau geriate arbat, o ne kokteilar er?

- Nebtinai. Ne ypa mgstu arbat. Bet kakaip ji dera prie

Anos... - jis nutilo. - Skamba kvailai!- K js. Js labai valgus. Ana kartais geria kokteilius arer, tas tiesa, bet i tikrj ji - moteris, kuri graiausiai atrodo,atsisdusi prie arbatos padklo - padklo su dailiais senoviniaisrankiais, puikaus porceliano puodukais ir lktutmis.

Riardas buvo suavtas.

- Js visikai teisi!- An pastu daugyb met. Labai j myliu.- inau. Ji danai apie jus pasakoja. Ir, aiku, apie jus gird

jau ir i kit altini.Dama Lora linksmai nusivaip.- Na taip, a - viena ymiausi Anglijos moter. Nuolat da

lyvauju kokiuose nors komitetuose, dstau savo nuomon perradij ar apskritai skelbiu, kaip monijai gyventi. Taiau geraiinau, kad visa, ko mogus gyvenime pasiekia, i tikrj yra labai maai, - t pat nesunkiai bt galjs pasiekti kiekvienas.

- Ak, k js, - nesutiko Riardas. - Juk tokia ivada labainemaloni?

- Nebtinai. Visos ms pastangos turt bti paremtos atsidavimu.- A, greiiausiai, nesutinku.-Ne?- Ne. Manau, kad jei vyras (ar, inia, moteris) nori ko nors

pasiekti, pirmoji slyga jam yra pasitikti savimi.

- O kam?- Nagi, dama Lora, juk...- A senamadika. Man labiau patikt, jei mons paint

save, o tiktDiev.

46


47/224

P I R M A K N Y G A

- Painimas - tikjimas, ar ne tas pats?- Atleiskite, bet tikrai ne. Viena i mano maj teorij (i

nia, visai negyvendinam, bet todl jos ir mielos) yra, kad vie

n mnes per metus mons turt praleisti vidury dykumos.Aiku, greta ulinio, gausiai aprpinti datulmis, ar kas ten dykumose valgoma.

- Turt bti visai smagu, - ypsodamasis pasak Riardas. -Tik a dar pareikalauiau keli geriausi pasaulio knyg.

- Aha, bet juk tai ir svarbiausia. Knygos draudiamos. Nuo

knyg atsiranda priklausomyb. Jei bt soiai maisto ir vandens, bet nieko - visikai nieko- k veikti, bent turtume iokitoki galimyb susipainti su savim.

Riardas nepatikliai nusiypsojo.- Nemanot, kad dauguma moni visai neblogai save pa

sta?

- Tikrai ne. iais laikais nra kada painti k nors, nebentmaloniausius savo bruous.- Dl ko judu ginijats? - eidama su taure rankoje paklau

s Ana. - tai tavo brendis su sodos vandeniu, Lora. Edita tuojau atne arbatos.

- A dstau savo meditacij dykumoje teorij, - atsak

Lora.- Oi, itai Lora sugeba, - nusijuok Ana. - Sdi dykumojenieko neveikdamas ir imi suprasti, koks esi baisus.

- Ar tikrai visi yra baiss? - sausai paklaus Riardas. - inau, psichologai danai taip sako - bet juk - kodl?

- Nes jei turime laiko painti tik dal savs, kaip jau min

jau, pasirinksime pai maloniausi, - tutuojau atsak damaLora.- Na taip, Lora, - pritar Ana, - bet kai jau pasdi dykumoje

ir supranti, koks esi baisus, kas i to? Ar sugebsi pasikeisti?

47


48/224


- Turbt tai labai maai tiktina - taiau itaip bent jau isiaikintume, kaip elgtums tam tikromis aplinkybmis, o svarbiausia, kodl?

- Bet juk ir taip visai neblogai sivaizduojame, kaip elgtumstam tikromis aplinkybmis? Na, juk tereikia jas ir save sivaizduoti?

- Ak, Ana, Ana! sivaizduok kok nors mog, mintyse repetuojant, k pasakys savo virininkui, merginai, kaimynui ikitapus gatvs. Jis puikiai visk apgalvoja - o kai ateina ta aki

mirka, arba usikerta, arba pasako visai kita! Tie mons, kurieirdyje yra sitikin, kad sugebs susitvardyti, nutikus nelaimei,pirmieji visikai pameta galv, o tie, kurie bijo susimauti, nustebina patys save ir griebia jaut u rag.

- Taip, bet tai neteisinga. Turi galvoje, kad mons sivaizduoja ir atkartoja saupageidautinuspokalbius ir veiksmus. Jie

tikriausiai puikiai ino, kad taip nebus. O a manau, kad irdiesgilumoje kiekvienas ino, kaip jis links elgtis ir koks - na, koksjo charakteris.

- Ak, vaikeli. - Dama Lora pakl rankas. - Tai tu manai,kad pasti An Prentis - kain.

jo Edita, neina arbata.

- Nemanau, kad a labai jau miela, - nusiypsojo Ana.- tai panels Saros laikas, ponia, - pasak Edita. - Palikote j miegamajame.

- Ak, dkui, Edita.Ana padjo dar neatplt laik greta lkts. Dama Lora

skubiai j vilgteljo.

Riardas Koldfildas gana greitai igr puoduk arbatos iratsisveikino.- Jis toks taktikas, - pasak Ana. - Jam atrodo, kad norime

pasikalbti be jo.

48


49/224

P I R M A K N Y G A

Dama Lora dmiai pavelg j draug. Anos permainos jiek tiek stebino. Tykus Anos grois lyg praydo. Lora Vitsteiblbuvo tai maiusi ir anksiau ir prieast suprato. Tas spindesys,

tas diugus vilgsnis reik tik viena: Ana simyljo. Kaip neteisinga, topteljo damai Lorai, kad simyljusios moterys paiosgraiausios, o simylj vyrai panas nulidusius avinus.

- Kas geresnio, Ana? - paklaus ji.- Ak, neinau. Viskas kaip visada. Nieko ypatinga.- Riardas Koldfildas - naujasis tavo draugas, tiesa?

- Taip. Mudu pastami tik kokias deimt dien. Susipainau su juo pas Deims Grant per vakarien.Ji iek tiek papasakojo damai Lorai apie Riard, o baigdama

naiviai paklaus:- Jis tau patinka, tiesa?Lora, dar neapsisprendusi, ar Riardas Koldfildas patinka, ar

ne, skubiai atsak:- Taip, labai.- inai, man atrodo, kad jo gyvenimas buvo lidnas.Tok teigin dama Lora girddavo labai danai. Tramdydama

ypsen ji paklaus:- Kokios naujienos i Saros?

Anos veidas nuvito.- Ak, Sarai labai smagu. Sniegas puikus, ir niekas nieko nesusilau.

Dama Lora sausai tarsteljo, kad Edita nusivils. Jos abi nusijuok.

- tai Saros laikas. Ar galiu j atplti?

- inoma.Ana prapl vok ir perskait trump laikel. Tada meiliainusijuok ir padav laik damai Lorai.

49


50/224


Mieloji mama,- ra Sara - sniegas tiesiog puikus. Visikalba, kad tokio puikaus sezono dar nra buv. Lu band,bet jai, deja, nepavyko. Roderis daug mane mok - jis la

bai malonus, nes slidinink, pasaulyje jis - tikra vaigd.Dein sako, kad a kritau jam ak, bet a taip nemanau.Greiiau tai - sadistinis malonumas stebti, kaip a susirietusi kamuoliuk staia galva krintu pusn. ia viei ledi Kronam su tuo bjauriu Piet, amerikieiu. Jie tikritriukmadariai. simyljau vien instruktori - netiktin

grauoliuk - bet jis, deja, prats, kad visos j simyli, tai anieko nepeiau. Bent jau imokau okti ant ledo.Kaip tu laikaisi, mieloji? Tikiuosi, daug bendrauji su

drauguiais. Per daug nesiautk su senuoju pulkininku, joakyse kartais Punos velniukai okinja! Kaip laikosi profesorius? Ar papasakojo koki domi nevanki vedyb pa

proi?Iki greito pasimatymo, su meile, Sara.

Dama Lora grino laik.- Taip, regis, Sarai smagu... Profesorius - tai tavo biiulis

archeologas?

- Taip, Sara vis laik mane dl jo erzina. Vis ruoiuosi pakviesti j piet, bet niekaip neturiu laiko.- Taip, regis, tikrai buvai usimusi.Ana ulankst Saros laik, paskui vl atlankst. Lengvai at

sidusdama, ji tarsteljo:- Dievulliau.

- Kas Dievulliau, Ana?- Na, galiu juk ir pasakyti. Vis tiek tikriausiai pati supratai.Riardas Koldfildas man pasipiro.

- Kada?

50


51/224

P I R M A K N Y G A

- Ak, vos iandien.- O tu teksi?- Turbt taip... K a ia neku? Aiku, kad teksiu.

- Spartuol, Ana!- Turi galvoje, negana ilgai j pastu? Ak, bet mes abu tvirtaiapsisprendme.

- O tu nemaai apie j inai - pulkininko Granto dka. Labaidl tavs diaugiuosi, mieloji. Atrodai labai laiminga.

- Tau, Lora, tikriausiai skambs labai paikai, bet a tikrai la

bai j myliu.- O kas ia paika? Taip, matyti, kad myli.- Ir jis mane myli.- Tai irgi akivaizdu. Dar niekad nemaiau vyro, tokio pana

aus avin.- Riardas nepanaus avin!

- simylj vyrai visipanas avinus. Tikriausiai toks gamtos dsnis.- Bet jis tau patinka, Lora? - spyrsi Ana.syk Lora Vitsteibl atsakyti neskubjo. Labai ltai ji pratar:- inai, Ana, jis labai paprastas mogus.- Paprastas? Galbt. Bet juk tai visai miela.

- Na, gali kilti tam tikr sunkum. Be to, jis jautrus, labaijautrus.- Kokia tu valgi, kad pastebjai, Lora. Ne visi pastebi.- A - ne visi. - Ji mauml sudvejojo, paskui paklaus: -

Ar jau pasakei Sarai?- Aiku, kad ne. Juk sakiau. Jis tik iandien pasipiro.

- Turjau galvoje, ar laikuose apie j usiminei - sakykime,ar igrindei keli?- Ne - tikriausiai ne. - Patyljo. - Reiks jai parayti ir pra

neti.

51


52/224


53/224

P I R M A K N Y G A

- Lora, tu klysti. A...- Sudie, Ana. Ir neversk savo Riardo sakyti, kad a jam pa

tinku. I tikrj a jam baisiai nepatikau. Bet tai visikai niekonereikia.

Tvakar per bendrus pietus isilavins vyrikis greta damosLoros, baigs dstyti revoliucingas oko terapijos naujoves, nusivyls ivydo abejing jos vilgsn.

- Js nesiklauste, - sieids aikteljo jis.- Atleiskit, Deividai. Galvojau apie motin ir dukter.- Ak, Atvejis, - jo akyse suibo susidomjimas.- Ne, ne atvejis. Draugs.- Spju, i t savininkik motin?- Ne, - atsak dama Lora. - iuo atveju savininkika dukt.


54/224

Penktas skyrius

1

- Na, mano brangioji Ana, - pasak Defris Feinas. - Be

abejo, labai tave sveikinu - ar kaip ten sakoma tokiomis progomis. Leisk pasakyti, kad tam vaikinui labai pasisek - taip, labaipasisek. A jo nepastu, tiesa? Vardas, man regis, negirdtas.

- Ne, mudu susipainome tik prie kelias savaites.Profesorius Feinas, kaip buvo prats, meiliai pavelg j pro

akini vir.

- e, kad nori, - priekaitingai tar jis. - Ar ne per daug skubate? Truput lengvabdika?- Ne, nemanyiau.- Matavajal tautoje merginimo laikotarpis trunka bent pu

santr met...- Jie tikriausiai labai apdairs mons. O a maniau, kad

laukiniai valdomi primityvi impuls.- Matavajalai - tikrai ne laukiniai, - pasibaisjs atsakDefris Feinas. - J kultra labai brandi. Vedyb apeigos - domios ir sudtingos. Jungtuvi ivakarse nuotakos draugs -hm hm - na, gal nesigilinkime. Bet tai tikrai labai domu, galibti, kad kadaise ventosios Vyriausiosios kunigs vedyb ap

eigos - ne, tikrai geriau nereikia... Dabar dl vestuvi dovanos.Ko nortum dovan, Ana?- Man tikrai nereikia joki dovan, Defri.- Sidabras, kaip paprastai, tiesa? Regis, pamenu, kaip pirkau

54


55/224

P I R M A K N Y G A

sidabrin puoduk - ne, ne, tai buvo kriktynoms - gal aukteli? Ar padkl skrebuiams? Ak, sugalvojau, vaz roms. Bet,mieloji Ana, apie t vyruk tu k nors inai? Supranti, ar jis

patikimas - ar turite bendr draug ir panaiai? Nes kartaisprisiskaitai toki netiktin istorij.- Na, susipainome ne uoste, o savo gyvybs jo naudai ne-

apsidraudiau.Defris Feinas vl neramiai pavelg j ir su palengvjimu

ivydo, kad ji juokiasi.

- Tai gerai, tai gerai. Isigandau, kad tavs neeisiau. Betreikia pasisaugoti. O k sako dukt?Anos veidas akimirk apsiniauk.- Paraiau Sarai - inai, ji veicarijoje, - bet atsakymo nega

vau. Aiku, prajo dar nedaug laiko, bet a vis dlto tikjausi... -ji nutilo.

- Nelengva atsiminti atsakyti laikus. Man kuo toliau, tuosunkiau. Kovo mnes mans papra skaityti paskait Osle.Norjau atsakyti. Visai pamirau. Laik radau tik vakar - senopalto kienje.

- Na, laiko dar yra, - paguod Ana.Defris Feinas lidnai pavelg j velniomis mlynomis

akimis.- Taiau kvietimas buvo pernai met kov, mieloji Ana.- Dievulliau - bet, Defri, kaipgi laikas itiek laiko iguljo

palto kienje?- Tas paltas labai senas. Viena rankov beveik nuplyo. Todl

pasidar nepatogu j vilkti. A - hm hm - padjau j al.

- Turtum susirasti, kas tavim pasirpina, Defri.- O man labiau patinka, kad nesirpint. Kadaise turjau labai uoli nam eiminink, auni virj, bet ji nepaliaujamai vistvarksi. Ji net imet mano uraus apie bulijan lietaus auk

55


56/224

A G A T H A C H R I S T I E D U K T Y R A D U K T

jus. ala nepataisoma. Ji aikino, kad jie guljo angli kibire -bet a jai pasakiau: Angli kibiras - ne iukliad, ponia...ponia..." - kuo ji ten vardu. Bijau, kad moterys visai nesupranta,

kas svarbu, o kas ne. Jos beprasmikai sureikmina valym, tarsi jis bt kokia apeiga.- Kai kas sako, kad taip ir yra, tiesa? Lora Vitsteibl - j, i

noma, pasti - syk mane baisiai igsdino, kakaip suteikusiniauri prasm tam, kad mons dusyk per dien plauna kakl.Tarsi kuo murzinesnis btum, tuo tyresn tavo irdis!

- Tikrai? Na, man metas eiti. - Jis atsiduso. - Ilgsiuos tavs,Ana, n apsakyti negaliu, kaip labai.- Bet a juk niekur nedingsiu, Defri. Niekur nesikraustau,

Riardas turi darb Londone. Jis tau tikrai patiks.Defris Feinas vl atsiduso.- Tai ne tas pats. Ne, ne, kai grauol iteka u kito... - jis

spusteljo jai rank. - Tu esi man labai svarbi, Ana. Beveik drsau viltis - bet ne, ne, nieko nebt ij. Toks senas krienaskaip a... Ne, tau bt buv nuobodu. Bet a visa irdimi tavo,Ana, ir kuo nuoirdiausiai linkiu tau laims. inai, k visadaman priminei? Tas eilutes i Homero.

Jis iraikingai padeklamavo ilgok graikik itrauk.

- tai, - diaugsmingai tar jis.- Dkoju, Defri, - atsak Ana. - Nesuprantu, k tai reikia...- Tai reikia...- Ne, nesakyk. Vis tiek negali bti taip grau, kaip skamba.

Kokia nuostabi yra graik kalba. Sudie, mielasis Defri, ir dkoju... Nepamirk skrybls - ne, ia ne tavo sktis, ia Saros -

ir - pala pala - tai tavo krepys.Ji udar duris jam pavymui.Edita kyteljo galv pro virtuvs duris.- Bejgis kaip kdikis, tiesa? - pasak ji. - O juk negali sa

56


57/224

P I R M A K N Y G A

kyti, kad koks silpnaprotis bt. Savo srityje tikrai nusimano,greiiausiai. Nors, man regis, tos laukins gentys, kuriomis jistaip domisi, tiesiog itvirkusios. Ta medin statull, kuri jums

atne, a j nukiau baltini spintos gilum. Jai reikia liemenls ir figos lapelio. O senasis profesorius n vienos nepadorios minties neturi. Ir ne toks jis jau senas.

- Jam keturiasdeimt penkeri.- Na, tai. Tai nuo moksl jis itaip nupliko. Mano snnas

visikai nupliko nuo kartins. Buvo plikas kaip kiauinis. Bet

po kurio laiko plaukai vl ataugo. Atjo du laikai.Ana juos pam.- Grinta pato siunta? - jos veidas persimain. - Ak, Edi

ta, tai mano laikas Sarai. Kokia a kvail. Uraiau viebuiopavadinim, bet pamirau miest. Kas gi ia dabar man darosi.

- Juk viskas aiku, - pabrtinai tar Edita.

- Kreiu visokias kvailystes... O ia nuo damos Loros... Ak,kokia ji miela... reikia jai paskambinti.Ji nujo svetain ir surinko numer.- Lora? K tik gavau tavo laik. Tu per gera. Gauti Pikas

bt nuostabu. Visada trokau turti nuosav Pikas. Pakabinsiu j vir raomojo stalo. Tu tokia gera. Ak, Lora, kokia a kvai

a! Paraiau Sarai ir visk papasakojau - o laikas k tik gro.Uraiau tiesiog Hotel des Alpes", veicarija". Ar sivaizduojitoki paikyst?

Dama Lora emu balsu atsak:- Hm, domu.- Kaip suprasti - domu?

- Taip, kaip ir pasakiau.- inau it ton. Tu kak prisigalvoji. Nori pasakyti, kadi tikrj nenorjau, kad Sara gaut laik, ar panaiai. ia tabjauri tavo teorija, kad i tikrj visos klaidos daromos tyia.

57


58/224

A G A T H A C H R I S T I E " D U K T Y R A D U K T

- i teorija ne mano.- Na, ji vis tiek neteisinga! tai poryt gr Sara, nieko nei

nos, ir man teks visk isamiai jai pasakoti, ir bus daug labiau

gda. N neinosiu, nuo ko pradti.- Taip, tai kur sivlei, nenordama, kad Sara gaut t laik.- Bet a norjau, kad ji j gaut. Neerzink.Kitame laido gale pasigirdo kikenimas.Ana piktai atkirto:- Ir i viso, ta teorija - nesmon! Pas mane k tik buvo Def

ris Feinas. Jis neseniai rado kvietim skaityti paskait Osle pernai kov, kur buvo pamets. Negi sakysi, kad jis j pamet tyia?- Ar jis norjo skaityti paskaitas Osle? - paklaus dama Lora.- Turbt taip - na, neinau.Dama Lora klastingai atsak domu" ir padjo ragel.

2

Gli krautuvlje prie sankryos Riardas Koldfildas nupirkopuokt narciz.

Jis buvo labai laimingas. I pradi abejojs, dabar jau m

apsiprasti naujajame darbe. Merikas Helneris, virininkas, jamlabai patiko - o j draugyst, prasidjusi Birmoje, tvr ir Anglijoje. Darbas nebuvo technikas. Tiesiog kasdieniai administraciniai reikalai, kuriems pravert inios apie Birm ir Rytus.Riardas nebuvo ypating gabum mogus, bet siningas,darbtus ir turjo pakankamai sveiko proto.

Pirmosios neskms, grus Anglij, buvo primirtos. Tarsi pradt nauj, visapusikai jam palank gyvenim. Malonusdarbas, draugikas ir supratingas darbdavys ir artjanios vedybos su mylima moterimi.

58


59/224

P I R M A K N Y G A

Kasdien jis vis dar nustebdavo, kad Anai patinka. Kokia jimeili, kokia velni ir patraukli! Bet kartais, kai jam tekdavo knors per daug kategorikai paaikinti, jis pastebdavo valiki

k jos ypsn. I jo danai juokiamasi nebuvo, ir i pradi jamtai nelabai patiko - bet galiausiai teko pripainti: Anai jis taileido ir netgi tuo mgavosi.

Kai Ana sakydavo: Koks tu pompastikas, brangusis", jis ipradi raukydavosi, o paskui nusijuokdavo sykiu ir atsakydavo: Na, gal kiek ir perlenkiau lazd." O syk jis jai pasak: Tu

man labai gera, Ana. Su tavim a darausi daug mogikesnis."Ji skubiai atsak: Mes abu geri vienas kitam."- A taip nedaug k galiu dl tavs padaryti - tik rpintis

tavimi ir tave globoti.- Nesirpink per daug. Neskatink mano silpnybi.- Tavo silpnybi? Tu toki neturi.

- Ak, aiku, kad turiu, Riardai. Visada stengiuosi visiemstikti. Nemgstu, kai kas nors bna manim nepatenkintas. Nemgstu barni - ar tupinjimo.

- Ir dkui Dievui! Nepaksiau nuolat besivaidijanios, kyruols monos. Patikk, esu toki mats! Kaip tik dl to labiausiai tavimi aviuosi, Ana, tu visada velni ir romi. Brangioji, ko

kie mudu bsime laimingi.Ji tyliai atsak:- Taip, manau, kad taip.Riardas, pagalvojo ji, nuo pirmojo ms painties vakaro

gerokai pasikeit. Jis nebesielg jau taip palyginti prieikai, kaipnuolat besiginantis mogus. Kaip pats sak, darsi daug mogi

kesnis. Labiau pasitikintis, todl pakantesnis ir draugikesnis.Riardas pasim narcizus ir nujo prie daugiabuio. Anosbutas buvo treiame aukte. Jis pakilo liftu, pasisveikins su durininku, kuris dabar jau gerai j paino i matymo.

59


60/224


Edita atidar jam duris, ir i kito koridoriaus galo jis igirdoudusus Anos bals:

- Edita - Edita, ar nematei mano rankinuko? Kakur j pa

sidjau.- Gera diena, Edita, - pasak Koldfildas, engdamas pro duris.Greta Editos jis jautsi nejaukiai ir stengsi tai nuslpti pa

brtinu draugikumu, kuris atrod gana dirbtinis.- Gera diena, pone, - pagarbiai atsak Edita.- Edita... - i miegamojo pasigirdo neramus Anos balsas. -

Ar girdi? Na, ateik!Ji ijo koridori, o Edita kaip tik atsak:- Atjo ponas Koldfildas, ponia.- Riardai? - eidama koridoriumi jo link Ana atrod nuste

busi. Nusived j svetain, per pet tarsteljusi Editai: - Suraskmano rankinuk. Gal palikau Saros kambaryje?

- Kit kart galv pamesit, - atsak Edita ir nujo.Riardas susirauk.Laisvas Editos kalbjimas nederjo su jo pagarbumo sam

prata. Prie penkiolika met tarnai itaip nekalbdavo.- Riardai - iandien tavs nelaukiau. Maniau, kad ryt ateisi

piet.

Ji atrod sutrikusi, iek tiek nerami.- Rytojus atrod taip toli, - ypsodamasis atsak jis. - Atneiau tau gli.

teik jai narcizus, ji diugiai aikteljo, o jis staiga pastebjo,kad kambaryje ir taip pilna gli. Ant emo stalelio prie idiniostovjo dubuo hiacint, visur aplink - ankstyvosios tulps ir

narcizai.- Atrodai labai ventikai, - pasak jis.- inoma. iandien grta Sara.- Ak taip - taip, tikrai. inai, a visai pamirau.

60


61/224

P I R M A K N Y G A

- Ak, Riardai.Jos balse nuskambjo priekaitas. Tiesa, jis pamiro. Puikiai

inojo dien, kada ji gr, bet kai ivakarse juodu su Ana nujo

teatr, n vienas apie tai neusimin. Taiau juodu apie taibuvo kalbjsi ir sutar, kad Saros grimo vakar Ana pabussu ja viena, o jis kit dien ateis piet susipainti su busimjapodukra.

- Atleisk, Ana. Tiesiog visai ikrito i galvos. Atrodai labaisusijaudinusi, - iek tiek priekaitingai pridr jis.

- Na, kai dukt grta, proga ypatinga, tiesa?- Tikriausiai.- A kaip tik vaiuoju stot jos pasitikti. - Ji vilgteljo laik

rod. - Ak, dar spsiu. Traukinys vis tiek tikriausiai vluos. Visada vluoja.

Neina Anos rankinuku, kambar eng Edita.

- Baltini spintelje - tai kur j palikot.- Aiku - iekojau pagalvi uvalkal. Ar apvilkai aliuosiusSaros patalus? Nepamirai?

- Ar a kada nors k nors pamirtu?- O cigarei?- Taip.

- O Tob ir Dumb?- Taip, taip, taip.Pasipiktinusi, purtydama galv, Edita ijo.- Edita, - kteljo Ana jai kandin ir ities narcizus. - Bk

gera, pamerk juos.- Kad jau vaz nebra! Nieko baisaus, k nors sugalvosiu.

Ji pam gles ir ijo.Riardas tar:- Tu digauji kaip vaikas, Ana.- Na, labai diaugiuosi, kad vl pamatysiu Sar.

61


62/224


Jis juokais, bet grietokai paklaus:- Kiek jos nematei - itisas tris savaites?- Na taip, labai paika, - Ana nuginkluojamai ypteljo, - bet

a tikrai labai myliu Sar. Juk tu neprietarauji?- Aiku, kad ne. Labai nekantrauju su ja susipainti.- Ji tokia mi ir meili. Neabejoju, kad judu graiai sutarsite.- Ir a neabejoju.Tebesiypsodamas jis pridr:- Ji tavo dukt - todl ji tikriausiai labai miela mergina.

- Kaip graiai pasakei, Riardai. - Padjusi rankas jam antpei, ji pavelg jam j akis. - Mielasis Riardai, - pasak irpabuiavo. Paskui pridr: - Tu - tau pakaks kantrybs, tiesa,brangusis? Supranti - juk ms vedybos j gali iek tiek priblokti. Jei tik nebiau taip paikai isiuntusi to laiko.

- Tik nesijaudink, brangioji. Juk inai, kad gali manimi kliau

tis. Gal i pradi Sara purktaus, bet turime j tikinti, kad sumanme labai gerai. Paadu, kad ir k ji sakyt, a nesieisiu.- Ak, ji nieko ir nesakys.Sara puikiai iauklta. Bet ji labai

nepakenia visoki permain.- Nagi, pralinksmk, mieloji. iaip ar taip, ji juk negali at

aukti usak, tiesa?

pokt Ana neatsak. Ji vis dar atrod susirpinusi.- Jei tik biau isyk jai paraiusi...Riardas nusijuok jai akis ir atsak:- Atrodai visai kaip mergyt, pagauta laianti uogien! Vis

kas bus gerai, irdele. Mudu su Sara netruksime susidraugauti.Ana netikdama pavelg j. Linksma, rami jo laikysena

kakaip netiko. Jai bt labiau patik matyti j truput nerimaujant.Riardas ts:- Mieloji, nustok itaip smarkiai jaudintis!

62


63/224

P I R M A K N Y G A

- Daniausiai ir nesijaudinu, - atsak Ana.- Jaudiniesi. tai, net virpi - o viskas visikai paprasta ir aiku.Ana atsak:

- Tiesiog a... na, drovi.Tiksliai neinau, k ir kaip sakyti.- Gal tiesiog pasakyk: Sara, susipaink, ia Riardas Koldfildas. adu po trij savaii u jo tekti."

- Taip tiesiai - ne per drsu? - Ana prisivert nusiypsoti.Riardas irgi ypteljo.- Juk taip geriausia.

- Galbt. - Ji trumpai nutilo. - Bet tu nesupranti, a pasijusiu tokia - tokia siaubingai paika.- Paika? - irzliai paklaus jis.- Na, kakaip paika suaugusiai dukteriai sakyti, kad ruoiesi

tekti.- Kodl gi?

- Matyt, todl, kad jaunimas nesmoningai sivaizduoja, jogtau tokie dalykai neberpi. Jiems esi sena.Jie mano, kad meil -tai yra simyljimas - priklauso jaunystei. Jiems atrodo kvaila,kad pagyven mons myli ir tuokiasi.

- Nieko ia kvaila, - atkirto Riardas.- Ne mums,nes mes ir esampagyven.

Riardas susirauk. Kai prabilo, jo balse pasigirdo irzli gaidel.- Klausyk, Ana, inau, kad judvi su Sara labai artimos. Nenustebiau, jei mergina bt manimi nepatenkinta ir imt pavyduliauti. A t suprantu, tai prasta, esu pasirengs su tuotaikstytis. Turbt i pradi ji labai mans nemegs - bet susitaikys. Reikia priversti j suprasti, kad tu turi teis savo gyvenim

ir savo laim.Anos skruostai mauml nuraudo.- Sara negaili man, anot tavs, laims", - atsak ji. - Ji visi

kai nra pikta ar savanaud. Ji - dosniausia mergina pasaulyje.

63


64/224


- Ties sakant, tu nerimauji dl niek, Ana. Negali inoti, ogal Sara apsidiaugs, kad tu iteki. Jai bus daugiau laisvs gyventi savo gyvenim.

- Gyventi savo gyvenim", - niekinamai pakartojo Ana. -inai, Riardai, neki kaip Viktorijos roman laikais.- I tikrj js, motinos, niekada nenorite paleisti pauktu

k i lizdo.- Klysti, Riardai - visikai klysti.- Nenoriu tavs erzinti, mieloji, bet kartais net ir labiausiai

mylinios motinos dmesio gali bti per daug. Pamenu, kai abuvau jaunas. Labai myljau savo tv ir motin, bet gyvendamas su jais danai kone i proto eidavau. Vis mans klausindavo, ar vlai griu ir kur einu. Nepamirk rakt", Grspasistenk netriukmauti", Praeit kart grs pamirai vieskoridoriuje", K, vakar vlkakur ieini? Tau visai nerpi na

mai ir tai, k dl tavs padarme", - jis nutilo. - Man rpjonamai - bet, Dievulliau, kaip trokau pasijusti laisvas.- Aiku, visa tai suprantu.- Todl neturtum sieisti, jeigu paaikt, kad ir Sara ne

priklausomybs ilgisi labiau, negu tau atrodo. Nepamirk, iaislaikais merginoms atsiveria tiek karjeros galimybi.

- Sara - ne karjeros mergina.- Tai tu taip sakai - bet nepamirk, dauguma mergin kurnors dirba.

- Bet juk daniausiai dl ekonomins btinybs, tiesa?- Kaip suprasti?Ana nekantriai atsak:

- Tu madaug penkiolika met atsiliks, Riardai. Kadaisebuvo madinga gyventi savo gyvenim" ir keliauti po platjpasaul". Merginos ir dabar taip daro, bet tai visai nra avu.itiek mokesi net u paveldjim ir visa kita - mergaitms

64


65/224

P I R M A K N Y G A

daniausiai verta pramokti amato. Sara joki ypating gabumneturi. Ji neblogai moka iuolaikini kalb ir lank gli komponavimo pamokas. Ms draug turi gli krautuvl, ji pri

ims Sar ten dirbti. Manau, jai patiks - bet tai tik darbas, ir tiek.Neverta taip didingai kalbti apie vis t nepriklausomyb. Saradievina savo namus ir yra ia visikai laiminga.

- Atleisk, jei tave ugavau, Ana, bet...Jis nutilo, kai pro duris galv kio Edita. Jos veid puo

diugi iraika mogaus, kuris nugirdo daugiau, negu prisipa

int.- Atleiskit, jei trukdau, ponia, bet ar inot, kiek valand?Ana pavelg laikrod.- Dar yra laiko - pala, jis rodo tiek pat, kiek tada, kai ir

jau paskutinsyk. - Ji priglaud laikrod prie ausies. - Riardai -jis sustojo. Kiek i tikrj valand, Edita?

- Dvideimt po.- Dievulliau, nespsiu. Bet traukiniai visada vluoja, tiesa?Kur mano rankinukas? Ak, tai. Laimei, dabar daug taksi. Ne,Riardai, nevaiuok su manim. Klausyk, pabk ia ir igerk sumumis arbatos. Taip, tikrai. A rimtai. Turbt taip bus geriausia. Tikrai. Man reikia bgti.

Ji ilk i kambario. Trinkteljo laukujs durys. Brkteljusi kailini kratu, ji ivert i dubens dvi tulpes. Edita atsitpj pakelti ir atsargiai vl sudjo duben sakydama:

- Tai mgstamiausios panels Saros gls - visada taip buvo -ypa tos violetins.

Riardas nepatenkintas atkirto:

- Regis, visi ie namai gyvena vien Sara.Edita dirsteljo j. Ji n nemirkteljo akivaizdiai nepritardama. Ramiu, bejausmiu balsu atsak:

- Ak, tokia jau ta ms Sara. Nieko nepadarysi. Danai pa

65


66/224

A G A T H A C H R I S T I E - D U K T Y R A D U K T

stebiu, kaip jaunos panels imto daiktus, nori, kad viskas ujas bt sutvarkyta, nuvaro tave nuo koj, kol bgioji joms ipaskos - ir vis tiek dl j gali padaryti bet k! O bna toki, ku

rios joki rpesi nesukelia, visada susitvarko, nepridaro darb - bet e tau, kad nori, nekrinta taip labai j ird. Sakykit, knorit - nr pasauly teisybs. Tik pamiliai politikai gali nektiapie vis lygyb. Vieni turi visk, o kiti - tik skatik, ir tiek.

Kalbdama ji vaiktinjo po kambar, t pataisydama, purtydama pagalvles.

Riardas prisideg cigaret. Jis maloniai tar:- Js jau seniai su ponia Prentis, tiesa, Edita?- Daugiau kaip dvideimt met. Tai yra dvideimt dvejus.

Atjau dirbti pas jos motin dar prie panelei Anai itekant upono Prentiso. Jis buvo labai malonus dentelmenas.

Riardas rsiai vilgteljo j. Jo jautri savimeil nugirdo

neym kirt ant jis".Jis paklaus:- Ponia Prentis jums sak, kad mudu rengiams tuoktis?Edita linkteljo galv.- N nereikjo sakyti, - atov ji.Riardas tar kiek sumis, ikilmingu tonu dangstydamas

savo drovum:- A - a tikiuosi, kad tapsime gerais draugais, Edita.Edita niauriai pridr:- A taip pat, pone.Riardas vis dar grietokai ts:- Bijau, kad jums dl to prisids darbo, bet tursime iekoti

talkininks...- Man nepatinka tos ateinanios moterys. Kai bnu viena,inau, k darau. Taip, jei namuose bus dentelmenas, is tas pasikeis. Vis pirma, maistas.

66


67/224

P I R M A K N Y G A

- A ne taip jau daug ir valgau, - nuramino j Riardas.- Maisto rys, - atsak Edita. - Dentelmenams sunkiau

tikti.

- Moterims lengva?- Galbt, - nusileido Edita. Keistai niriu balsu ji pridr: -Neneigiu, kad su dentelmenu namuose bus truput linksmiau.

Riard tiesiog uliejo dkingumas.- Tu labai maloni, Edita, - iltai pasak jis.- Ak, manimi galite kliautis, pone. A ponios Prentis nepa

liksiu. U niek pasaulyje nepalikiau. Ir apskritai, a niekadanebgu, kai artinasi rpesiai.- Rpesiai? Kokie rpesiai?- Audra.Riardas vl pakartojo, k ji itar.- Audra?

- Mano patarimo niekas neklaus, - pareik ji. - O neprayta nepatarinsiu, bet tai k pasakysiu. Jei panel Sara btgrusi ir radusi judu susituokusius, ir jokio kelio atgal, btbuv geriau, jei suprantate, k noriu pasakyti.

Suskambo dur skambutis, ir beveik ikart kakas dar kelissyk nuspaud mygtuk.

- Oi, inau, kas ia, - pasak Edita.Ji ijo koridori. Kai atidar duris, pasigirdo du balsai, vienas vaikino, kitas merginos. Aidjo juokas ir ksniai.

- Edita, mano mieloji, - kalbjo mergina iltu emu balsu. -O kur mama? Ueik, Deri. Kik tas slides virtuv.

- Na jau ne, tik ne man virtuv.

- Kur mama? - pakartojo Sara Prentis, engdama svetainir kalbdama per pet.Tai buvo aukta, tamsi mergina, jos gyvybingumas ir tryk

tanti energija Riard nustebino. Jis buvo mats bute Saros

67


68/224


nuotrauk, bet nuotrauka negali atstoti gyvo mogaus. Jis tikjosi jaunesns Anos - tvirtesns, iuolaikikesns - bet topaties tipo. Taiau Sara Prentis buvo panai savo linksmj

avj tv. Ji buvo egzotika, smalsi; vien jai jus, pasikeitpati buto nuotaika.- Ak, kokios graios tulps, - kteljo ji, pasilenkusi vir

dubens. - Jos iek tiek dvelkia citrinomis, tai taip pavasarika. A...

Jos akys isiplt, kai atsitiesusi ji pamat Koldfild.

Jis eng pirmyn sakydamas:- A esu Riardas Koldfildas.Sara grakiai paspaud jam rank ir mandagiai pasiteiravo:- Ar js laukiate mano mamos?- Deja, ji k tik ivaiavo stot tavs pasitikti - pairkim -

prie penkias minutes.

- Ak, mieloji kvaiel! Kodl Edita neivar jos laiku? Edita!- Jos laikrodis sustojo.- Ak, tie mamos laikrodiai - Deri... Kur tu, Deri?Jaunas vaikinas su lagaminais abiejose rankose, gana dailaus,

nepatenkinto veido, vilgteljo pro duris.- Deris, mogus robotas, - tarsteljo jis. - Kur juos sukrau

ti, Sara? Kodl iame name nra neik?- Yra. Bet jei atvyksti apsikrovs, j niekada nerasi. Visknek mano kambar, Deri. Ak, susipainkite, ponas Loidas. Ponas... hm...

- Koldfildas, - prisistat Riardas.jo Edita. Sara iupo j ir garsiai pakteljo.

- Edita, kaip gera vl matyti tavo miel surgus veid.- Kurgi ne, surgus, - nepatenkinta atsak Edita. - Ir nebuiuokite mans, panele Sara. Turtumte inoti savo viet.

- Nepyk taip baisiai, Edita. Juk ir pati netveri diaugsmu,

68


69/224

P I R M A K N Y G A

mane matydama. Kaip visur varu! Viskas taip, kaip buvo. Rau-kinukai ir mamos dut su kriauklelmis - ak, perstumtesof. Ir stal. Anksiau jis stovjo ten.

- Mama sako, kad itaip daugiau erdvs.- Ne, noriu, kad viskas bt kaip buv. Deri - Deri, kur tu?jo Deris Loidas tardamas:- Na, kas gi dabar?Sara jau ts stal. Riardas norjo jai padti, bet Deris

linksmai tar:

- Nevarkite, pone. A visk padarysiu. Kur j pastatyti, Sara?- Ten, kur ir buvo. tai iia.Kai jie perstat stal ir pastm sof senj viet, Sara atsi

duso ir tar:- Na, tai.- Ties sakant, ir anaip buvo visai grau, - itar Deris,

engdamas atatupstas ir kritikai apvelgdamas.- O man ne, - pareik Sara. - Man patinka, kai viskas stovisavo vietoje. Kitaip namai - ne namai. Kur pagalvl su paukiukais, Edita?

- Iveta ivalyti.- Ak, k gi. Einu apirti savo kambario. - Ji stabteljo

tarpduryje ir pridr: - Sumaiyk kokteili, Deri. Ir ponuiKoldfildui pasilyk. inai, kur kas padta.- Tutuojau. - Deris pavelg Riard. - Ko pageidau

tumte, pone? Martinio, dino su apelsin sultimis? Rausvojodino?

Staiga apsisprends, Riardas krusteljo.

- Labai dkoju, bet ne. Man nieko nereikia. Man metas eiti.- Nepalauksite, kol gr ponia Prentis? - Deris elgsi kaiplabai malonus ir avus vaikinas. - Turbt ji ilgai netruks. Vospamatys, kad traukinys atvyko anksiau u j, ikart gr.

69


70/224


71/224

etas skyrius

Sagstydamasi brokato chalat, Sara gro svetain.

- Nebegaljau tverti su tuo slidininks kostiumu. Labai noriu voni. Kokie tie traukiniai purvini! Ar padarei man igerti,Deri?

- Praau.Ji pam taur.- Ai. Ar tas mogus ijo? Na, ir puiku.

- Kas jis toks?- Niekada gyvenime nesu jo maiusi, - atsak Sara. Ji nusijuok. - Tikriausiai mamos globotinis.

Edita atjo atitraukti uuolaid, ir Sara tar:- Kas jis toks, Edita?- Js mamos draugas, panele Sara, - atsak Edita.

Ji smarkiai trkteljo uuolaidas ir nujo prie kito lango.Sara linksmai pasak:- Grau paiu laiku atrinkti jos draug.Edita tarsteljo:- Ak, - ir atitrauk antr uuolaid. Paskui dbteljo Sar

ir pridr: - Jums jis nepatiko?

-Ne .Edita kak sumurmjo ir ijo i kambario.- K ji pasak, Deri?- Man regis, kad gaila.

71


72/224


- Kaip keista.Nuskambjo paslaptingai.- Ak, juk inai, kokia toji Edita. Kur mama taip ilgai? Kokios

ia paslaptys?- Paprastai ji ne tokia paslaptinga. Bent man taip atrodo.- Kaip grau, kad atjai mans pasitikti, Deri. Atleisk, kad

neraiau laik, bet inai, koks tas gyvenimas. Kaip sugebjaitaip anksti itrkti i kontoros ir atvykti stot?

Deris atsak ne ikart:

- Ak, tokiomis aplinkybmis ne itin sunku.Sara paoko ir pavelg j:- Nagi, Deri, pasakok. Kas nutiko?- Nieko. Bent jau nieko gero.Sara priekaitingai tar:- Tu adjai bti kantrus ir valdytis.

Deris susirauk.- inau, mieloji, bet tu n nesivaizduoji, kas ten djosi.Dievulliau, grti namo i Korjos, kur daugiau ar maiau pragaras, bet bent jau vyrukai padors, ir paklivi pinig itrokusi Siio kontor. N nesivaizduoji, koks tas dd Lukas.Storas, pasipts, akuts laksto kaip paro. Kaip smagu, kad

grai namo, bernaiti." - Deris puikiai mokjo pamgdioti.Jis vokt kimiu astmatiko balsu. - Hm - ak - tikiuosi, kaiviskas aprimo, ateisi kontor ir hm - ak - visa galva nersi darbus. Mums - hm - trksta moni - turbt galima sakyti -hm tavs laukia puikios perspektyvos, jei tik rimtai irsi darb. Aiku, pradsi nuo apaios. Joki - hm, privilegij -

toks mano kis. Gana prisiaidei - dabar pairsim, ar mokiuoliai tristi."Deris atsistojo ir m vaiktinti.- Prisiaidei - tai kaip tas storulis vadina tikrj karo tar

72


73/224

P I R M A K N Y G A

nyb. Kaip Diev myliu, noriau pamatyti, kaip j j taikosigeltonas kin raudonarmietis. itie turtuoliai siurbls sdi,prispaud upakalius savo kontorose, negalvodami apie niek,

kaip tik apie pinigus - o i tikrj...- Ak, usiiaupk, Deri, - nekantriai nutrauk j Sara. - Tavodd tiesiog visai neturi vaizduots. O tu ir pats sakei, kad turidirbti ir usidirbti. Gal ir nemalonu, bet i ko gali rinktis? Taunetgi pasisek, kad turi turtuol dd Sityje. Dauguma moniaki viesos u tai nepagailt!

- O i kur jo turtai? - paklaus Deris. - Nes jis vartosi piniguose, kurie turjo atitekti man. Kodl senelis Haris palikovisk jam, o ne mano tvui, vyresniajam broliui...

- Visa tai nesvarbu, - atsak Sara. - Ir apskritai, kol pinigaibt pasiek tave, j tikriausiai nebt lik. Visk atimt mokesiai.

- Bet taip neteisinga. Juk sutinki?- Viskas visada neteisinga, - atsak Sara. - Nieko nepads,jei vis dl to grauiesi. Beje, itaip daraisi baisiausiai nuobodus. Tiesiog pavargsti vis klausytis, kaip monms nesiseka.

- inai, Sara, o tu nelabai gailestinga.- Ne. Matai, a tikiu visiku atvirumu. Manau, kad arba turi

vienu mostu atsisakyti ito darbo, arba liautis dl jo dejavs irdkoti dangui u turting ddul Sityje - t su paro akutmisir turint astm. Valio, regis, pagaliau girdiu mam.

Ana atsirakino duris ir bgte bgo svetain.- Sara, mieloji.- Mama - pagaliau. - Sara tvirtai apkabino motin. - Kas gi

tau ia nutiko?- Mano laikrodis sustojo.- Na, mane pasitiko Deris, tai vis is tas.- Oi, Deri, labas, nepamaiau tavs.

73


74/224

A G A T H A C H R I S T I E D U K T Y R A D U K T

Ana linksmai pasisveikino su juo, nors irdyje suirzo. Ji taiptikjosi, kad itie reikalai su Deriu bus pasibaig.

- Nagi, pasirodyk, mieloji, - pasak Sara. - Atrodai visai

graiai. Nauja skryblait, tiesa? Labai gerai atrodai, mama.- Ir tu. Kokia degusi.- Saul ant sniego. Edita baisiausiai nusivyl, kad negrau

sutvarstyta. Btum visai patenkinta, jei biau susilauiusi kelet kauliuk, tiesa, Edita?

Edita, neina arbatos padklu, nieko neatsak.

- Atneiau tris puodukus, - pasak ji, - nors panel Sara irponaitis Loidas tikriausiai negers arbatos, nes din geria.- I tavo tono atrodo, kad ia baisi nuodm, Edita, - atsak

Sara. - Tai tai, silme ir tam, kuo jis ten vardu. Kas jis, mama?Pavard lyg ir Kalafioras.

Edita tar Anai:

- Ponas Koldfildas pasak, kad laukti nebegali, ponia. Jis ateis ryt, kaip ir tartasi.- Kas tas Koldfildas, mama, ir ko jam rytoj ia reikia? Mums

tai jo tikrai nereikia.Ana skubiai pasil:- Igerk dar vien, Deri.

- Ne, dkoju, ponia Prentis. Man jau tikrai metas. Iki, Sara.Ji palydjo j koridori. Jis tar:- Gal vakar nueikime kin. Akademijoje rodo ger euro-

pietik film.- Ak, kaip smagu. Ne - gal veriau nereikia. iaip ar taip,

k tik grau namo. Manau, reikt pabti su mama. Vargel

labai nulist, jei ikart ilkiau.- inai, Sara, tu - pasakikai gera dukt

Documents

Agatha.Christie.-.Dukte.yra.dukte.2008.LT.pdf