Ji / www.ji24.lt 20 Ji / www.ji24.lt 21

ŽMONĖS pažintis

„Iš tikrųjų angliškai galima prabilti ir po 48 valandų. Tik reikia labai norėti, mėgautis mokymosi procesu, mokytis teisingas frazes, jas kartoti ir nebijoti apsijuokti“, – sako keturių netradicinių vadovėlių ir metodo „Sing2Me“ autorė Agnė Kuncaitė.

„Aš, Agnė Kuncaitė, jauna, kartais visai nieko atrodanti, nedidelio ūgio anglų kalbos dės-tytoja su didele ir atvira širdimi! Esu paprasta mergina, mylinti gyvenimą ir gyvenanti dėl idėjos“, – prisistato Agnė savo mokyklos tinklalapyje internete.

Nuoširdumas ir atvirumas iškart patraukia. Pasidaro smalsu, kuo gi ypatinga ši jauna ir, iš pirmo žvilgsnio, nepatyrusi, anglų kal-bos dėstytoja. Tačiau visas abejo-nes išsklaido atsiliepimai.

„Anglų kalba visada sunkiau sekėsi, mokykloje mokiausi B lygiu, universitete kažkaip pavyko susi-doroti su egzaminu, o darbe, deja, ne… Vaikščiojau pas vieną moky-toją – pinigų mėtymas, pas kitą irgi nepatiko, kolegė rekomendavo jaunutę mokytoją Agnę. Iš pradžių netikėjau, kad toks jaunas žmogus gali turėti tiek patirties ir taip su-prasti mokinį, ir taip suprantamai išdėstyti.“

„Mokiausi pas Agnę „intensyve“, nors, tiesą sakant, vargu ar galė-čiau tai vadinti įprastu mokymusi. Iki tol anglų kalba atrodė sunkiai įkandama, sunkus mokymosi procesas, per daug taisyklių, per daug išimčių. Sunkiai sekėsi (...). Visgi ryžausi kartu su žmona ateiti į Agnės mokyklą, ir abu nusiteikėme sunkiam varginančiam darbui. Tai, ką patyriau, buvo kažkas visiškai naujo, nors dirbome po beveik 7 val. kasdien (...). Po kelių dienų pradė-jau jausti, lyg viduje po truputį ima atsileisti kažkokie varžtai.“

„Mokydamasi anglų kalbos pas Tave, jaučiau, kad tobulėju. Be to, nuotaika pamoku metu visada būdavo puiki. Ir man patiko tai, kad šalia malonių pokalbių temų suge-bėdavai išlaikyti pamokos struk-tūrą, t. y. jei užsibrėžėm išmokti tą dieną tą ir aną, tai padarėm.“

Muzika širdžiaiSmalsu, iš kur Agnės Kuncaitės

meilė anglų kalbai ir begalinis no-ras padėti žmonėms jos mokytis. Galbūt, kaip ir dauguma, mokėsi mokykloje, turėjo labai gerus mokytojus? Kokia buvo pirmoji

pažintis su šia kalba? „Pirmasis mano susitikimas su

anglų kalba įvyko, kai buvau aš-tuonerių. Tada įsikūrėme Londo-ne, ten pradėjau lankyti mokyklą. Pamenu, mokėjau pasakyti vieną žodį – „No“ (šypteli). Tačiau man viskas buvo įdomu, nes klasės, mokykla, mokiniai ir mokytojai buvo visai kitokie, nei esame įpratę matyti Lietuvoje. Netrukus ėmiau suprasti, apie ką kalbama, nors prabilti angliškai iš pradžių neišdrįsau. Klausydamasi dainų, atmintinai mokydavausi jų žodžių. Galiu pasakyti, kad muzika labai

Kitoks metodas Laisvai kalbėti angliškai šiais

laikais tiesiog gyvybiškai svarbu. Jeigu to nereikalauja darbas, vis tiek prisieina ko nors paklausti kelionėse, susitikimuose ir pan. Pajutę poreikį, žmonės užsirašo į anglų kalbos kursus, mokosi privačiai ar savarankiškai, tačiau rezultatai dažnai nuvilia. „Aš jau nebeišmoksiu“, – neretai numoja-ma ranka. Beje, ir mokymosi me-todikų yra visokiausių, o jų kūrėjai tikina: „Ši pati veiksmingiausia.“

Agnei Kuncaitei, kūrybiškai as-menybei, kilo mintis mokyti anglų kalbos labai netradiciškai – dai-nuojant. Vėliau ji sukūrė metodą „Sing2Me“.

„Muzika man visada buvo ir yra emocijų kalba. Širdyje jaučiau, kad noriu sukurti savo metodą, kuris žmonėms padėtų linksmai, efektyviai ir apgaunant smegenis mokytis užsienio kalbų. Aš pati vaikystėje visada klausydavausi Celine Dione ir mokydavausi jos dainų atmintinai. Vėliau pastebė-jau, kad net ir be vertimo sakiniai tampa suprantami, pagerėjo atmintis, o galiausiai pradėjau vartoti sakinius ir frazes, kurios skambėjo dainose. Tik vėliau su-pratau, kokią didelę galią turi dai-

nų žodžių mokymasis“, – patirtimi dalijasi jauna dėstytoja.

Agnė įsitikinusi, kad angliškai galima prabilti po 48 valandų. Paprasčiausiai reikia labai norėti, mėgautis mo-kymosi procesu, mokytis teisingas frazes, jas kartoti ir nebijoti apsijuokti.

Įkūrė savo mokyklą

Į Agnės įkurtą mokyklą ateina labai įvairaus am-žiaus (nuo 20 iki 70 m.), skirtingų profesijų ir mokė-jimo lygio žmonių. Anot mokytojos, „kiekvienas su savu

pasaulio matymu“. Kas trukdo jiems laisvai kalbėti angliškai?

„Dauguma žmonių net neban-do kalbėti vien dėl to, kad jie neva pagyvenę. Arba iš anksčiau turi nemalonių patirčių, – sako Agnė. – Dažniausiai gerai kalba tie, kurie gyvena su anglų kalba, t. y. skaito, ieško informacijos, klauso angliš-kos muzikos. Iš tikrųjų to net ne-suvokdami jie gerina savo anglų kalbos žinias. O žmonės, kurie gy-vena su mintimis „aš nesuprantu“, „manęs nesupranta“ ar „mano ta-

rimas blogas“ ir pan., dažniausiai ir lieka tylėti. Nors kartais ir žino, kaip pasakyti, bijo suklysti.

Iš praktikos galiu pasakyti, kad viskas priklauso nuo požiūrio. Vy-resnio amžiaus žmonėms kartais būna sunkiau prisiminti žodžius, bet labai dažnai matau: jeigu žmogus leidžia sau taip galvoti, iš tiesų neprisimena“, – įsitikinusi dėstytoja.

Teigiama, kad gali laisvai kalbė-ti užsienio kalba, jeigu sugebi ja mąstyti. Ar Agnė pritaria šiai min-

čiai? „Taip, tikrai, tik vienos kalbos gali būti mums labai artimos, gra-žios ir įdomios, o kitos sunkios, neįkandamos. Tikiu, kad asmuo gali laisvai kalbėti užsienio kalba, bet nebūtinai ja mąstyti.“

Šiuo metu Agnė dirba viena. Sako, kad taip jai patinka, nes yra „tik viena tokia, kaip ir visi kiti“. Kiek mokinių turėjo, kiek iš jų išmoko kalbą, statistikos neveda. „Nematau prasmės, – atvirauja. – Jaučiu, kad mano pašaukimas Žemėje kitoks. Man svarbiau-

sia – matyti ir jausti, kad žmogus užsikabino, kad jam anglų kalba nėra tik mokymasis. Ir tada jau žinau, kad procesas pats vyksta, anksčiau ar vėliau lūžis įvyks, tik, aišku, reikia pasistengti.“

Pati mokosi kitų kalbų

Agnė prisipažįsta turinti sil-pnybę mokytis naujų dalykų ir dalytis tuo su kitais. Jai patinka atrasti pasaulyje savas naujoves ir

keliauti. Prieš kiekvieną kelionę ji suplanuoja ne tik marš-rutą, bet ir pamokų planą, kad pramoktų tos šalies kalbos. Mergina tikina, kad svetimos kalbos truputį pramokti galima vos per 10 valan-

dų! Ar tai įmanoma?„Visų pirma reikia norėti

ir nesistengti iškart kalbėti idealiai. Mėgautis procesu, mokytis teisingas frazes, jas mokėti kombinuoti, žinoti svarbiausius veiksmažo-džius, juos garsiai kartoti, vizualizuoti, klausyti, kaip skamba kalba iš skirtingų žmonių lūpų, pritaikyti savo žinias praktiškai ir suvokti, kad kalbų mokymasis nėra vienkartinis, tai yra nuolati-nis tobulėjimas per knygas,

audioknygas, fi lmus, seminarus, naujus draugus ir pan.“, – sako pašnekovė.

Vasarą Agnė Kuncaitė keliavo į Norvegiją. Ar pavyko susikalbėti norvegiškai? „Sekėsi labai gerai, tik žmonės ten šaltesni, nelinkę visko mesti ir atbėgti tau padėti, taigi artimesnio kontakto nepavy-ko užmegzti.

Prieš kelias savaites lankiausi Paryžiuje. Ten mokiausi pran-cūzų kalbos, bet supratau, kad man ji viena sunkiausiai tariamų

ir įsimenamų kalbų. Visgi nenusiminiau, nes labai įdomu stebėti save, kaip skirtingai

veikia smegenys ir burnos rau-menynas, – pasakoja iššūkių ne-vengianti mergina. – O prieš kelis mėnesius buvau Kopenhagoje, ten mokiausi danų kalbos. Nors ir sunki, ji turi panašumo su norvegų kalba.“

Beje, kaip jai sekasi kalbėti svetima kalba, Agnė įamžina vide-ofi lmukuose.

Naujoviški vadovėliai

Agnė Kuncaitė neseniai pabaigė rengti 4 skirtingų lygių vadovėlius, kiekvieną sudaro po 40 dainų. Kaip kilo mintis besimokantiems anglų kalbos parengti kitokius vadovėlius?

„Pati naudojausi anglų kalbos vadovėliais ir niekada neradau tokio, kuriame būtų suaugusius žmones gyvenimui „ruošiančių“ frazių, žodžių. Taigi nusprendžiau tai padaryti pati, tik linksmiau. Pati rašau visų dainų tekstus, ri-muoju, kad būtų lengviau įsiminti. Frazės, žodžiai, įvairios patirtys, nuoskaudos, džiaugsmai ir kitos situacijos iš gyvenimo (šypsosi).

Vadovėliuose nėra jokios sau-sos teorijos, siekiu, kad mokiniai geriau įsijaustų į dainoje esančią istoriją, kad tam tikri laikai, žody-nas liktų galvoje ir jie tai suvoktų nesąmoningai. Tačiau daug kas klysta manydami, kad užteks tik paklausyti dainų. Tikslas turėtų būti išmokti dainas atmintinai. Ir sugebėti kartu su atlikėju dainuoti žodis į žodį be užrašų. Tai nėra lengva, bet tikrai veiksminga, – su šypsena tikina dėstytoja. – Vado-vėliai, kuriuos vadinu savo „baby“ (liet. kūdikiu), skirti suaugusie-siems. Nors dainos ne vaikams, pastebėjau, kad ir jiems labai pa-tinka (šypsosi)“.

Kalbėjosi DALIA ALEKNIENĖdalia.alekniene@zlg.lt

Nuoširdumas ir atvirumas iškart

prisidėjo prie mano anglų kalbos mokėjimo. Po trejų metų grįžau į gimtąjį Alytų ir supratau, kokią didelę meilę jaučiu anglų kalbai. Ji man buvo hobis, muzika mano širdžiai“, – sako Agnė.

O kaip kilo mintis tapti anglų kalbos dėstytoja? „Man visada patikdavo būti tarp žmonių. Visos profesijos, apie kurias svajojau dar vaikystėje, – aktorė, vedėja, daktarė, mokytoja – buvo su jais susijusios. Jau gyvendama Vilniu-je, gavau pasiūlymą mokyti anglų kalbos suaugusiuosius. Paban-džiau ir man patiko!“

nų žodžių mokymasis“, – patirtimi

kiekvieną kelionę ji suplanuoja ne tik marš-rutą, bet ir pamokų planą, kad pramoktų tos šalies kalbos. Mergina tikina, kad svetimos kalbos truputį

dų! Ar tai įmanoma?

„Mokydamiesi kalbų, nebijokite apsijuokti“„Iš tikrųjų angliškai galima prabilti ir po 48 valandų. Tik reikia labai norėti, mėgautis mokymosi procesu, mokytis teisingas frazes, jas kartoti ir nebijoti apsijuokti“, – sako keturių netradicinių vadovėlių ir metodo „Sing2Me“ autorė

kasdien (...). Po kelių dienų pradė-jau jausti, lyg viduje po truputį ima atsileisti kažkokie varžtai.“

„Mokydamasi anglų kalbos pas Tave, jaučiau, kad tobulėju. Be to, nuotaika pamoku metu visada būdavo puiki. Ir man patiko tai, kad

nebijokite apsijuokti“

Nuot

rauk

os iš

asm

enin

io a

lbum

o“

“ Širdyje jaučiau, kad noriu sukurti savo metodą, kuris žmonėms padėtų linksmai, efektyviai ir apgaunant smegenis mokytis užsienio kalbų.