BIBLIOGRAFIJA

Antanas SvirskisAldona Svirskienė

LIETUVOS ŽEMDIRBYSTĖS INSTITUTAS

Antanas SVIRSKIS

Aldona SVIRSKIENĖ

BIBLIOGRAFIJA

Akademija, Kėdainių r., 2008

UDK 631(474.5)(01) Pr-122

ISBN 978-9955-650-30-0 © Antanas Svirskis, 2008 © Aldona Svirskienė, 2008 © Lietuvos žemdirbystės institutas, 2008

3

PRATARMĖ

Lietuvos žemdirbystės instituto ilgamečių mokslo darbuotojų – mikrobiologės Aldonos Tadauskaitės-Svirskienės ir selekcininko, agrarinių mokslų habilituoto daktaro profesoriaus Antano Svirskio veikla ir bib-liografija apima 1965–2008 m. laikotarpį. Pateikiama publikuotų knygų, mokslinių bei mokslo populiarinimo straipsnių bibliografija. Visą medžiagą surinko bibliografijos autoriai. Ją tvarkant daug prisidėjo instituto Leidybos ir informacijos grupės darbuotojos. Joms, taip pat G. Ramanauskienei už šios bibliografijos ir daugelio mokslinių straipsnių rankraščių atspausdinimą – nuoširdžiausia padėka. A. Svirskienė apie savo gyvenimą ir veiklą pasakoja „Trumpoje biografijoje“, o A. Svirskis – atskirame šio leidinio skyriuje „Ilgas, įdomus ir duobėtas gyvenimo kelias“. Aldona ir Antanas Svirskiai dėkingi Lietuvos žemdirbystės insti-tutui, kuris sutiko šį leidinį išleisti.

Aldona Svirskienė Antanas Svirskis

5

Profesorius

Antanas SVIRSKIS

6

Profesorius habilituotas daktaras ANTANAS SVIRSKIS

Curriculum Vitae

1938-11-13 gimė Radviliškio mieste

1946–1950 Avietynės pradžios mokykla, Radviliškio raj.

1951–1953 Karčemų septynmetė mokykla, Radviliškio raj.

1955–1956 Respublikinė kino mechanikų mokykla, Kaunas

1956–1957 Kilnojamo kino mechanikas, Pakruojo raj.

1957–1961 Sodininkystės ir daržininkystės technikumas, Kaunas, Aukštoji Freda

1961–1967 LŽŪA Agronomijos fakulteto studentas (mokslinio agronomo diplomas)

1961–1965 Karinė tarnyba Baltijos laivyne

1965–1967 LŽI Selekcijos skyriaus agronomas-sėklininkystės specialistas

1967–1972 LŽI neakivaizdinė aspirantūra

1967–1968 Jaunesnysis mokslinis bendradarbis

1968–1973 Vyresnysis mokslinis bendradarbis

1973 LŽŪA įgytas žemės ūkio mokslų kandidato laipsnis (1995 m. nostrifikuotas agronomijos daktaro laipsnis)

1975 Su pagyrimu baigti 11 mėnesių anglų kalbos kursai Maskvos Timiriazevo akademijoje

1976 VLŪP aukso medalis ir prof. D. Rudzinsko premija už liucernų veislės ‘Žydrūnė’ sukūrimą

1973–1993 LŽI Selekcijos centro Ankštinių žolių laboratorijos vedėjas

1991 ir 1992 po 1,5 mėn. stažuotės Švedijoje ž. ū. ekologijos srityje

1993–1995 LŽI vadovaujantis mokslo darbuotojas

7

1995 2,5 mėn. stažuotė Olandijoje ž. ū. ekologijos srityje

1996 KRAV (Švedija) kursai ir gautas tarptautinis ekologinės žemdirbystės ekologinių ūkių inspektoriaus sertifikatas

1996–2004 LŽI Žolių selekcijos skyriaus vedėjas

1995 LŽI apgintas agrarinių mokslų habilitacinis darbas

1998–2005 LŽI vyriausias mokslo darbuotojas

1996–2002 Šiaulių universiteto Gamtos didaktikos ir Elektros inžinerijos katedrų docento pareigos

2002–2009 Šiaulių universiteto Gamtos didaktikos ir Elektros inžinerijos katedrų profesoriaus pareigos

2003 Baigti ekologinės žemdirbystės patarėjų kursai Šveicarijoje

2005 Šiaulių universitete suteiktas profesoriaus pedagoginio mokslo vardas

2005 Baigti ekologinės žemdirbystės patarėjų kursai Vokietijoje

2005–2008 LŽI darbuotojas, dirbantis pagal autorinę sutartį

LŽI mokslinės Tarybos narys (iki 2004 m.), „Tatulos“ tikslinės pro-gramos vadovas ir fondo narys, Ekologinės žemdirbystės asociacijos „Gaja“ tarybos, Lietuvos žemės ir miškų ūkio visuomeninės ekspertų kolegijos, Lietuvos Sąjūdžio, Lietuvos ir Švedijos draugijos, Genetikų-selekcininkų, Agronomų sąjungos narys. IFOAM ES grupės narys-ekspertas Lietuvai, ES Komisijos tarptautinio projekto „Agrofenologija“ vykdytojas. Įvairiuose kursuose ir seminaruose perskaitė per 300 paskaitų.

8

ILGAS, ĮDOMUS IR DUOBĖTAS GYVENIMO KELIAS

Gimiau 1938 m. lapkričio 13 d. Radviliškyje tarnautojų šeimoje. Tėtis Adolfas Svirskis (g. 1904 m. netoli Svėdasų) 1927–1940 m. tarna-vo šarvuočių rinktinėje liktiniu puskarininkiu. Mama Birutė Vaičiūnaitė (g. 1913 m. Radviliškyje) buvo baigusi Plungės žemės ūkio mokyklą. Gyve-no Maironio gatvėje, kur jos mama (mano senelė) Vaičiūnienė Elena turėjo krautuvę ir mūsų mama padėjo jai tvarkytis (tėtis Vincas Vaičiūnas buvo vienas iš pirmųjų garvežių mašinistų Lietuvoje, bet anksti mirė). Užėjus rusams, tėtis spėjo išeiti į atsargą ir su šeima persikėlė gyventi į Arimaičių kaimą, kur prieš tai buvo spėjęs nusipirkti 12 ha ūkį ir jame kurį laiką jau šeimininkavo tėčio tėvai (Juozapas ir Stefanija Svirskiai). Per pirmąjį žiaurųjį trėmimą, 1941 m. birželio 14 d., tremiant dėdę Vaclovą Vaičiūną (buvo Šaukoto policijos viršininkas), kurio šeima spėjo pasislėpti, stribai prikalbino dėdę pasiimti savo mamą, kad turėtų kas jam šeimininkaus. Deja, Lentvario stotyje juos, kaip ir daugelį kitų, atskyrė. Dėdė atsidūrė Vorkutos lageriuose ir greitai mirė, o jo mama – Irkutsko srityje netoli Barnaulo, kur išgyveno iki 1947 m., o kai buvo paleista, matyt, dėl per didelio jaudulio dar ten numirė.

Karo metai man prabėgo Arimaičių kaime, kur tėvai sunkiai, bet gana sėkmingai ūkininkavo. 1945 m. rusai subombardavo Radviliškio bažnyčią ir šalia buvusius senelės namus. Dabar ant jų griuvėsių pastatyti Kultūros namai. Be manęs ir vyriausiojo brolio Sigito Juozapo (gim. 1934 m.) dar gimė Benjaminas (1941 m.) ir Adolfas (1942 m.). Tėtis pokario me-tais, nors ir būdamas nepartinis, kaip raštingiausias kaimo žmogus (buvo baigęs 7 gimnazijos klases) ne kartą buvo renkamas Sadūnų ir Karčemų apylinkės deputatu, o kurį laiką buvo net apylinkės seniūnu (pirmininku). Pokaris, kaip ir daugeliui to meto kaimo gyventojų, prabėgo belaviruojant tarp stribų ir partizanų, kai dieną teko tarnauti vieniems, o naktį kitiems. Tėčiui tikriausiai sekėsi todėl, kad buvo paprastas, draugiškas ir pajėgė gerti su vienais ir su kitais. Mamai bemiegės naktys su 4 mažais vaikais ir namų ūkio rūpesčiais buvo per didelis išbandymas – ji 1957 m. palūžo ir išėjo Anapilin.

Tėtis dirbo kolūkyje, padėdavo kaimynams pildyti įvairius popie-rius, tvarkė sodybą. Kai tėčiui priekaištaudavome, jog per dažnai keldavo taurelę (kai kada varydavo naminukę ir pats, tačiau vienas niekada negerda-

9

vo), jis atsakydavo, kad degtinė sunkiu laikotarpiu išgelbėjo jį nuo daugelio nemalonumų ir padėjo mums, vaikams, nesugadinti autobiografijų.

1962 m. tėtis vedė antrą kartą (Apoloniją Sprindžiukaitę, ji turėjo dukrą Meilę Reginą). 1965 m. jiems gimė dukra Birutė. Tėtis mirė 1991 m. kovo 11 d., sulaukęs taip ilgai lauktos Lietuvos Nepriklausomybės. Bro-liai Sigitas, Benjaminas ir sesuo Meilė baigė aukštąsias mokyklas, Adol-fas – Panevėžio melioracijos technikumą, o Birutė – Vilniaus medicinos mokyklą. Dabar broliai jau pensininkai, sesuo Meilė gydytojauja Šiauliuose, o sesuo Birutė ūkininkauja tėvų sodyboje.

1946–1950 m. mokiausi Avietynės pradinėje mokykloje. Ją bai-giau penketais, tačiau beveik nemokėjau rašyti ir skaityti. Stigo vadovėlių, sąsiuvinių, nepamenu, ar mokė dailyraščio. Dar viena bėda, kad neto-li mokyklos Linkaičiuose buvo sovietų karinis dalinys. Jauni kariškiai buvo dažni mūsų vienišos mokytojos svečiai ir mus vietoj pamokų, visų džiaugsmui, paleisdavo žaisti į netoli buvusį gražų mišką. Tėvai bandė leisti į 5 klasę Radviliškyje, tačiau neįprastos gyvenimo sąlygos (gyve-nau pas tetą) ir menkas žinių bagažas prisidėjo prie to, kad maždaug po mėnesio verkdamas maldavau nebeleisti į mokyklą, o geriau leisti ga-nyti kolūkio gyvulius. Taip prabėgo vieneri metai. Į Avietynę atėjo jau-nas šaunus mokytojas A. Levanas ir tėvai sutarė leisti pakartoti 4 klasės kursą. Po to perėjau į Karčemų septynmetę mokyklą, kurią jau baigiau tik gerais pažymiais. Toliau mokytis nebuvo nei sąlygų, nei didelio noro. Tuo metu tarp kaimo vaikų buvo labai populiari kilnojamojo kino mechaniko specialybė. Įtikinau tėvus, kad vertėtų pabandyti ją įsigyti. Taip 1955 m. įstojau ir baigiau Kauno kino mechanikų mokyklą ir buvau paskirtas dirbti į Pakruojo rajono Kultūros skyrių kilnojamojo kino mechaniku. Mokyk-loje įsigijau ir vairuotojo teises. Važinėdamas po viso rajono kaimus, išėjau pirmą savarankiško gyvenimo mokyklą. Daug kur nebuvo elektros, todėl vežiojomės ir kilnojamąją elektros stotelę. Iš kaimo į kaimą aparatūrą ir mus parveždavo ratais ar rogėmis. Apnakvindydavo pas gerus žmones. Beveik po kiekvieno kino seanso būdavo šokiai, muzika – plokštelių. Pakruojyje Upės gatvėje pas senutes nuomojau kambarėlį. Kiekvieną pirmadienį dviračiu (apie 30 km) grįždavau į tėviškę, o antradienį – vėl į darbą. Dirbti sekėsi gerai. Įsigijau daug draugų ir pažįstamų. Maitindavomės daugiausia kilkių konservais, formine duona (parduotuvėse beveik nieko daugiau ir nebuvo) ir tuo, ką atsiveždavau iš namų.

Jau pirmą mėnesį beveik dvigubai viršijau bilietų pardavimo planą ir gavau nedidelę premiją (30 % nuo viršyto plano). Kolegos šaipėsi

10

ir patarinėjo nepersistengti. Tą supratau, kai kitą mėnesį planas jau buvo toks, kokį įvykdžiau ir viršijau pirmąjį mėnesį. Taip patyriau pirmąją plani-nio socializmo pamoką. Nors jaunam vyrukui toks darbas buvo smagus ir įdomus, su pavydu žiūrėjau į to meto jaunus kolūkių specialistus, mokyto-jus ir mąsčiau: negi visą gyvenimą taip ir klajosiu kaip koks čigonas. Negi nieko daugiau nesu vertas? Slapčia suplanavau stoti į Kauno I. Mičiurino sodininkystės ir daržininkystės technikumą Aukštojoje Fredoje. Gavęs pirmąsias gyvenime atostogas, nuvežiau dokumentus. Vėl didžiulė bėda – staiga mirė mama. Nutarėm planų nekeisti. Po laidotuvių, kitą dieną, lydimas technikume jau seniau besimokančio pažįstamo V. Minciaus, nu-vykau į Kauną, sėkmingai išlaikiau egzaminus ir buvau priimtas į pirmą kursą. Turėjau nemažai vargo, kol atleido iš darbo Pakruojyje, nes ten mane labai vertino ir nenorėjo išleisti. Taip Aukštojoje Fredoje prabėgo patys gražiausi gyvenimo metai. Neįsivaizduoju, kaip sukosi tėvas, likęs vienas, be savo žmonos (vyriausias sūnus Juozas jau mokėsi LŽŪA, o kiti sūnūs – Benjaminas ir Adolfas – Šeduvos vidurinėje mokykloje), kai jam reikėjo pačiam išgyventi ir dar mums padėti. Nors ta parama buvo tik paltis lašinių, terba bulvių ir stiklainis raugintų agurkų ar kopūstų, bet labai pravertė. Puikūs technikumo dėstytojai, gera mokymo bazė ir tvarka daug prisidėjo prie mano išgyvenimo ir sėkmingo mokymosi. Buvo daug praktinių darbų. Sodinom, skiepijom medelius, ravėjom, dirbom šiltnamiuose ir soduose, valgydavom vaisius, uogas ir daržoves. Be to, buvo nuostabi valgykla, kur už 35 kapeikas galėjom gan sočiai ir skaniai pavalgyti pietus. Jau nuo antro kurso gaudavau 25 proc. didesnę stipendiją. Visa tai leido neblogai egzistuoti ir išsaugoti sveikatą. Neblogą savijautą palaikė ir tai, kad visi to meto moksleiviai buvom vienodai neturtingi, labai draugiški ir nesijautėm antraeiliais nuskriaustais vaikais. Be to, atstovau-damas technikumui, dalyvaudavau bėgimo varžybose, žaidžiau stalo tenisą, krepšinį, tinklinį ir buvau šokių ratelio narys. Turėjom nuostabią auklėtoją A. Matkaitienę. Tie ketveri mokslo metai prabėgo tarsi nepaste-bimai ir buvo patys gražiausi gyvenime. Sugebėjau vienas iš nedaugelio nestoti į komjaunimą, o trejus metus vadovauti moksleivių profsąjungai. Technikumą baigiau su pagyrimu ir įgijau teisę be egzaminų stoti į LŽŪA. Nespėjus nei gerai susio rientuoti, buvau paskirtas dirbti į nežinomą Lazdijų rajoną, į buvusį „Jaunosios gvardijos“ kolūkį. Paskyrimų tais metais buvo gan griežtai laiko masi (planinis ūkis), todėl teko važiuoti į tą kolūkį prašyti, kad nereikalautų atidirbti. Bevažiuodamas autobusu susipažinau su keliais bendraamžiais bendrakeleiviais, kurie dėl vienokių ar kitokių priežasčių

11

negavo darbo pagal paskyrimą ir važiavo ieškoti laimės į Lazdijų rajoną. Pasiūliau važiuoti į man paskirtą ūkį. Pirmiausia į kontorą užėjau vienas. Solidus ūkio vadovas nesileido į kalbas ir nesiruošė išduoti pažymos, nors sakiau, kad už durų laukia dar trys kandidatai. Sakė, kad jų ūkiui būtinas agronomas-sėklininkystės specialistas ir bet kas to darbo neatliks. Tik po ilgų derybų ir mano įrodinėjimų, kad rudenį vis tiek paims į armiją, jei neįstosiu į aukštąją mokyklą – nusileido.

1961 m. rudenį buvau priimtas Į LŽŪA Agronomijos fakultetą ir sėkmingai tęsiau mokslą. Deja, Kubos krizė, mažas pokario gimstamu-mas buvo pretekstas panaikinti karines katedras kai kuriose aukštosiose mokyklose. Mane, kaip ir daugelį to meto studentų, lapkričio 13 d. (beje, per mano gimtadienį) paėmė į Karinį jūrų laivyną. Vilniaus šaukiamųjų centre buvau paskirtas į Šiaurės laivyną. Lapkričio 14 d. atsisveikinau su draugais, kuriuos išvežė į Baltijos laivyną, pavalgiau ir vėl nuėjau gulti ant narų bei laukti rytojaus – tos nelemtos dienos, kai mus išveš į Šiaurės laivyną. Vos pradėjęs snausti, išgirdau komandą: „Svirskis s veščiami na vychod“. Pasiimu savo kuklią mantą, prie durų pasitinka karininkas, išveda pro vartus, įsodina į taksi ir nuveža į geležinkelio stotį. Čia įgrūda į vagoną ir traukinys pajuda Karaliaučiaus link. Pasirodo, kol naujokų kolona žygiavo į stotį, kažkoks naujokas muzikantas sugebėjo pasprukti, o geroji lemtis nulėmė, kad mano dokumentai papuolė po ranka ir buvo perduoti į to pabėgėlio vietą. Taip atsidūriau Karaliaučiaus srityje, Mamonove, karinėje jūrininkų mokykloje. Baigęs vairininkų-signalizuotojų 6 mėnesių kursus, buvau paliktas dėstytoju toje pat mokykloje. Joje žiemą po 5–6 valandas teko mokyti naujokus, o vasarą atlikti su jais praktiką įvairiuose laivuose, ir taip beveik visus 4 metus.

Mamonovas – senas prūsų miestas, išsidėstęs sausumos kam-putyje tarp Lenkijos ir Vyslos įlankos. Miestas karo metais beveik visas buvo sugriautas. Stebėtinai išsilaikė apie miestą išsidėsčiusios vokiečių kareivinės. Jos buvo taip kapitališkai ir kokybiškai įrengtos, jog atrodė, kad visai neseniai pastatytos. Šalia kareivinių buvo išlikęs didelis vokiečių kariškių kolektyvinis sodas su daug įvairiausių vaismedžių ir man ne-matytų veislių (vietovė gerokai piečiau Lietuvos). Sodas palyginti gerai išsilaikė, nes priklausė karinio dalinio teritorijai. Kai kur dar buvo išlikusios atskirų sklypelių tvoros, tačiau apskritai sodas buvo apleistas ir sulaukėjęs. Pradėjus mokyklai vadovauti pirmo rango kapitonui TSRS didvyriui G. Po-dymachinui (jis kariavo drauge su Brežnevu Mažojoje žemėje, o jo žmona buvo baigusi agronomijos kursus), kilo mintis sutvarkyti ir atgaivinti sodą.

12

Žinodami, kad esu diplomuotas sodininkas-daržininkas, 1962 m. pavasarį davė būrį jūreivių ir liepė sutvarkyti sodą. Per kelias savaites išgenėjome medžius, iškirtome savaiminius želdinius, sutvarkėme tvorą ir sodas vėl atsigavo, o rudenį atsidėkojo gausiu vyšnių, trešnių, obuolių ir kriaušių derliumi. Dauguma vaisių patekdavo į jūreivių valgyklą. Obuolių buvo tiek, kad dar užtekdavo kelias tonas užraugti kopūstų raugykloje ir raugin-ti obuoliai puošdavo jūreivių valgyklos stalus švenčių dienomis žiemą. Be to, sode vado ir jo žmonos iniciatyva atsirado keliolika bičių avilių ir man teko sėkmingai bitininkauti, net imti bičių pienelį.

Po pirmųjų tarnybos metų jūreiviai gaudavo 1 mėnesio atosto-gas, kadangi tarnyba iš viso tęsdavosi 4 metus. Taip po pirmųjų metų, rudenį, sužinojęs, kada LŽŪA vyksta neakivaizdininkų sesija, pasiprašiau atostogų. Atvykus į LŽŪA, to meto neakivaizdinio skyriaus prorektoriaus M. Žuko, metodininkės A. Kukenienės ir kitų geranoriškų žmonių dėka pavyko pereiti į neakivaizdinį skyrių ir dalyvauti rudens sesijoje. Grįžęs iš atostogų, pasigyriau vadams, ką nuveikiau per atostogas ir nutaikęs progą paprašiau kasmet išleisti nors į vieną sesiją. Jie pažadėjo tai padaryti, nes matė mano begalinį ryžtą mokytis. Kasmet atėjus sesijos metui, rudenį buvo išrašoma komandiruotė į Kauną, neva nupirkti sportinio invento-riaus. Grįžus, kapitonas spausdavo ranką, komandiruotę sudraskydavo ir išmesdavo į šiukšliadėžę (už traukinio bilietą ir maistą mokėdavau pats, susitaupęs iš gautos 30 rublių per mėnesį algos). Tokiu būdu per 4 me-tus pavyko baigti tris kursus. Iš geranoriškų dėstytojų per vieną sesiją pavykdavo gauti užduotis ir įskaitas už dvi sesijas. Sesijose dažniausiai vilkėdavau jūreivio uniformą, nes kitokių rūbų beveik neturėjau, gal ir todėl visi dėstytojai buvo geranoriški. Mokytis ir rašyti kursinius tekdavo laisvalaikiu kambariuose ar kajutėse, kur greta gyveno 10–20 jūreivių, kurie lošdavo domino, pasakojo anekdotus ar grodavo. Nepaisant to, pavykdavo atsijungti nuo viso šurmulio ir pasiruošti egzaminams bei parašyti kur-sinius darbus, todėl ne kartą dėstytojai rodė mane pavyzdžiu bendrakur-siams, kaip reikia atsakinėti per egzaminus ar parašyti kursinį darbą. Prie sėkmės prisidėjo ir tai, jog turėjau gerą įdirbį technikume, o dar ir tai, kad vos ne pusė to meto šauktinių jūreivių buvo studentai iš įvairių aukštųjų mokyklų. Tarp jų buvo nemažai gabių fizikų, chemikų ir matematikų, ku-rie paprašius geranoriškai padėdavo ir patardavo. Iš kelių tūkstančių to meto jūreivių studentų neteko girdėti, kad kam nors būtų taip pasisekę kaip man. Tai lyg stebuklinga Apvaizdos ar Aukščiausiojo jėga, nulėmusi ne tik tai, kad nepatekau į Šiaurės laivyną, iš kur daug mano pažįstamų

13

po tarnybos povandeni niuose laivuose grįžo nuplikę ir praradę sveikatą ir be laiko išėjo Anapilin, bet ir tai, kad baigiau tris kursus LŽŪA. Kai kam gali kilti įtarimas, jog taip man sekėsi todėl, kad pardaviau dūšią ir tapau kokiu rezervistu. Tokių galimybių buvo! Kas tarnavo sovietinėje armijo-je žino, jog kiekviename dalinyje ar laive buvo ypatingieji skyriai, kurie užsiimdavo tokiu verbavimu. Ne kartą ir aš buvau kviečiamas pokalbiui, buvo žadama pinigų, papildomų atostogų ir kt. lengvatų, jei pasirašysiu kažkokius bendradarbiavimo popierius, užmegsiu santykius su srityje gyvenančiais lietuviais ir t.t. Atsakydavau, jog esu doras tarybinis pilietis ir jei ką nors ne taip darant pamatysiu, ir taip jiems pasakysiu.

Be abejo, tas atsisakymo šleifas nusidriekė ilgam laikui. Dirbant Lietuvos žemdirbystės institute (LŽI), net į turistines keliones toliau Bul-garijos neleido. Didelė tikimybė ir tai, kad, baigus 10 mėn. anglų kalbos kursus Maskvoje, 1979 m. nebuvau išleistas į stažuotę Kanadoje dėl KGB-istų preteksto, neva kažkada kažkam sakiau, kad JAV laborantai daugiau uždirba nei pas mus mokslininkai...

Antra vertus, to meto laivyne ir Mamonovo mokykloje buvo daug karininkų, tarnavusių Albanijoje ir kituose kraštuose bei patyrusių stalinizmo recidyvus. Žinodami, jog nesutikau bendradarbiauti su KGB, jie jautė tam tikrą pagarbą ir sudarė sąlygas ne tik mokytis, bet ir sportuoti. Dvejus metus buvau jūrinės daugiakovės komandos narys. 1963 m. 5 km Baltijos laivyno bėgimo krose užėmiau antrą vietą ir t. t.

Grįžęs 1965 m. rudenį iš laivyno, su didelėm svajonėm nuvykau į buvusią Vytėnų sodininkystės ir daržininkystės stotį ieškoti darbo. Ten to meto vadovai sutiko gana nesvetingai ir, nors rodžiau raudoną technikumo baigimo diplomą ir LŽŪA 3 kursų baigimo pažymėjimą, tepasiūlė priimti dviems savaitėms skinti obuolius, o kur gyventi – pasirūpinti pačiam.

Grįždamas pro Dotnuvą į tėviškę, užsukau į LŽI, kur teko ap-silankyti, kai mokiausi technikume. Čia kaip tik tą dieną iš darbo išėjo agronomė-sėklininkystės specialistė A. Levanienė. To meto LŽI vadovai A. Būdvytis ir H. Černiauskas priėmė mane dirbti sakydami: „Gal prigysi“. Prigijau. Patekau į Žolių selekcijos skyrių, kuriame dirbu jau daugiau kaip 40 metų: nuo agronomo-sėklininkystės specialisto iki vyriausiojo mokslo darbuotojo, skyriaus vedėjo, nuo aspiranto iki habilituoto daktaro ir pro-fesoriaus.

Pradėjus dirbti Dotnuvoje, per metus pavyko baigti likusius 2 kur-sus LŽŪA ir apginti diplominį darbą. Diplominio darbo vadovas buvo gar-sus selekcininkas prof. J. Bulavas. Taigi, nuo savo bendrakursių atsilikau

14

tik vieneriais metais, „sutaupydamas“ trejus gyvenimo metus. Gal dėl to, o gal ir dėl pažangumo, man buvo suteiktas 10 000-tasis LŽŪA agronomo diplomas.

Įdomūs ir sėkmingi pirmieji LŽI darbo dešimtmečiai. Be tiesio-ginio darbo, įsitraukiau į sportą, meno saviveiklą. Dažnai su vyresniai siais bendradarbiais teko lankytis ūkiuose, konferencijose. Jaučiausi visiems reikalingas. Tuo metu institutas buvo palyginti nedidelis. Jam vadovavo garsūs to meto plataus akiračio agronomai P. Vasinauskas, A. Būdvytis, A. Onaitis ir daugelis kitų, kuriems rūpėjo Lietuvos žemės ūkis ir jo moks-las ir kiekvienas mokslo darbuotojas nuolat buvo jų akiratyje. Žolių selek-cijos skyriuje (vedėjas dr. H. Černiauskas) dirbo darbštūs ir patyrę selek-cininkai J. Pivoriūnas, S. Virbickienė ir J. Židonytė, sąžiningi darbininkai, laborantės. Darbas pradžioje buvo mažai mechanizuotas ir sunkus. Bandymus pjaudavome dalgiais ir nešdavome sverti ant svarstyklių ar su bezmėnu.

Bandymų laukelių tarpueilius purendavome arkliniais purentu-vais. Čia nepamainomas darbininkas buvo šviesaus atminimo J. Balan-dis. Pradžioje J. Pivoriūnas, S. Virbickienė ir aš dirbome su visomis dau giamečių ankštinių žolių rūšimis. Vėliau specializavomės, man ati-teko liucernos. 1968 m. susiradau nuostabų disertacinio darbo vadovą – daugiamečių žolių ligų specialistą daktarą M. Strukčinską iš Botanikos ins-tituto. Prieš tai jis daug metų yra dirbęs Dotnuvoje. Svarbiausias to meto žolių selekcijos uždavinys buvo sukurti raudonųjų dobilų veisles, atsparias dobilų vėžiui ir šaknų puviniams, o liucernų – veisles, gerai mezgančias sėklas mūsų regiono agroklimato sąlygomis.

1972 m. sėkmingai apgyniau disertacinį darbą „Raudonųjų dobilų ir liucernų selekcinės medžiagos, atsparios dobilų vėžiui ir šaknų puvi-niams, atranka“. Įkūrus Dotnuvoje Pašarinių kultūrų selekcijos centrą, tapau Ankštinių žolių laboratorijos vedėju. Šiose pareigose išdirbau 20 metų.

Tie 20 metų buvo bene svarbiausi ir įdomiausi mano gyvenime. Laboratorijoje harmoningai ir produktyviai dirbo vyresnio ir jaunesnio amžiaus mokslininkai ir technikai. Per visą laiką nebuvo jokių konfliktų ar nesusipratimų. Be tiesioginio darbo, turėjau visas galimybes dalyvauti šalies, rajono, instituto ir jo eksperimentinio ūkio visuomeniniame gyve-nime (40 metų dalyvauta saviveikloje: grota, šokta pramoginius šokius, dainuota etnografiniame, ir beveik tiek pat metų paskirta gamtosaugai). Instituto vadovybė sudarė visas sąlygas dalyvauti įvairiuose seminaruose, konferencijose ir pasitarimuose bei varžybose. Nuolatiniuose žemės

15

ūkio specialistų pasitobulinimo kursuose Dotnuvoje man buvo skirtos 2 valandos paskaitoms gamtosaugos klausimais skaityti. Todėl turėjau galimybę formuoti daugelio šalies ūkių vadovų, agronomų ir brigadininkų gamtosauginį požiūrį ir augti kaip gamtosaugininkas pats.

Atgimimo laikotarpiu nuo pat pradžių aktyviai įsijungiau į Sąjūdžio veiklą. Buvau išrinktas į Kėdainių rajono Sąjūdžio tarybą, rūpinausi žemės ūkio klausimais ir kiekvieną savaitę gabenau daugybę informacinių leidinių Akademijos gyventojams. Tris kartus buvau renkamas į Kėdainių rajono tarybą, kol pasijutau balta varna ir, 2001 m., protestuodamas prieš tary-boje įsigalėjusį uspaskizmą, atsisakiau tarybos nario mandato. Daug metų buvau renkamas instituto tarybos ir metodinių komisijų nariu. Buvau ir tebesu vienas iš ekologinės žemdirbystės kūrėjų ir puoselėtojų Lietuvoje.

Kadangi gerai moku anglų kalbą (1978 m. Maskvoje su pagy-rimu baigiau 10 mėnesių anglų kalbos kursus), Atgimimo metais daly-vavau konkursuose ir laimėjau galimybę stažuotis Švedijoje, Olandijoje ir Šveicarijoje, kur įgijau nemažą patyrimą, kaip turėtų atrodyti pertvarky-tas žemės ūkis ir jo mokslas Lietuvoje. Įspūdžius aprašiau daugelyje savo straipsnių. Deja, rimčiau niekas tuo nesusidomėjo.

1992 m., likus savaitei iki stažuotės Švedijoje pabaigos, pažeidžiant instituto statutą, buvo suorganizuotas konkursas ir, man nepranešus, buvau atleistas iš vedėjo pareigų. „Išrinktas“ naujas vedėjas iš pagrindų pakeitė tvarką, susiklausymą ir darbo santykius laboratorijoje. Po 2 metų dėl asmeninių problemų jis atsisakė užimamo posto, o vėliau ir darbo institute. Tie keli mano darbo metai Selekcijos centre buvo košmariški: uždraudė dirbti su netradiciniais augalais, kelios komisijos per metus tik-rindavo mano darbą ir net surinko parašus dėl atleidimo iš darbo. Iki šiol nebesuteikiama galimybė dalyvauti doktorantūros komitetuose, esu daug kur ignoruojamas. Manau, kad šio nedoro ir negarbingo elgesio priežastis – tai institute (kaip ir visose mokslo įstaigose) dirbusių ir tebedirbančių KGB neetatinių rezervistų kerštas už mano „dešinumą“ ir nesitaikstymą su vadovybės savivale. Tačiau teisybė nugalėjo. Susikaupiau, parašiau ir apgyniau habilitacinį darbą „Svarbiausių daugiamečių ankštinių žolių rūšių derlingumo didinimas selekcija“. 1996 m. buvau išrinktas Žolių selekcijos skyriaus vedėju. Nebepavyko taip sklandžiai vadovauti kaip ankščiau, nes pasikeitė žmonės ir jų požiūris į darbą. Be to, iš selekcininkų buvo pradėta reikalauti nebe veislių, o prestižinių straipsnių. Jie gana greit persiorientavo ir daugiausia laiko praleido kurpdami niekieno neskaito-mus, bet prestižinius straipsnius užsienio šalims. Veislės sukūrimas buvo

16

prilygintas straipsnelio rajoniniame laikraštyje vertei. Pastaraisiais metais ši klaida pagaliau buvo ištaisyta ir veislės, įtrauktos į ES veislių katalogą, duoda daugumą balų, vertinant instituto veiklą ir finansavimą. Gaila, bet jauniems kolegoms selekcininkams bus nelengva vėl persiorientuoti į gerų veislių kūrimą ir sunkų, kruopštų darbą selekciniuose augynuose, nes sėdėti kabinetuose, maigant kompiuterių klavišus ir kurpiant straipsne-lius, yra daug lengviau, ir tai jiems jau tapo įpročiu.

Sukakus 65 m., kaip ir dauguma kolegų, buvau atleistas iš skyriaus vedėjo, o vėliau ir iš mokslo darbuotojo pareigų, nors iki peratestavimo dar buvo likę 3 metai... Prašiau instituto vadovų ir tarybos suteikti bent neetatinio mokslo darbuotojo ar profesoriaus emerito vardą, nes maniau esąs to nusipelnęs, kadangi sąžiningai ir produktyviai viename skyriuje išdirbau daugiau nei 40 metų – nuo agronomo-sėklininkystės specialisto iki skyriaus vedėjo. Be to, buvo įvairių pradėtų ir nebaigtų darbų, kuriuos norėjosi baigti. Mano pageidavimai buvo atmesti. Taryba sukūrė taisykles, kad, norint tapti profesoriumi-emeritu, turint profesoriaus vardą, insti-tute reikia išdirbti 10 metų! O štai, kad taptum tikruoju profesoriumi, aukštosiose mokyklose pakanka išdirbti 5 metus ...

Ačiū ir už tai, kad kol kas man leidžiama nors ir už menką atlyginimą dirbti praktiškai tą patį selekcininko darbą, kurį dirbau ir anksčiau, tik pa-gal autorinę sutartį. Aš, kaip ir kiekvienas tikras selekcininkas, sutikčiau padirbėti ir veltui, jei institutui tikrai trūktų lėšų, nes selekcija – darbas be pabaigos, o patyrę selekcininkai – kiekvienos šalies aukso fondas.

Nuo 1996 m. pradėjau dirbti Šiaulių universitete docento pa-reigose, o nuo 2002 m. – profesoriaus. Esu laimingas, kad ir brandžiame amžiuje esu kažkam reikalingas, o universiteto kolegoms ir studentams esu dėkingas už šiltus ir dalykiškus santykius ir pagarbą. Universitete dėsčiau ir dėstau: floristiką, lauko bandymų metodiką, socialinę holistinę gamtos reiškinių sampratą, meteorologiją ir klimatologiją, augalų genetiką ir selekciją bei apie energetikos ir gamtosaugos problemas.

Kaip anksčiau minėjau, atėjęs dirbti į Žolių selekcijos skyrių, patekau į Ankštinių žolių grupę. Tuo metu pagrindinis uždavinys buvo sukurti sėklingas mūsų agroklimato sąlygomis liucernų ir ilgaamžių rau-donųjų dobilų veisles.

Džiaugiuosi, kad, padedant patyrusiems selekcininkams J. Pivo-riūnui, S. Virbickienei ir darbo vadovui M. Strukčinskui bei daugeliui techninių darbuotojų ir laborantų, pavyko sukurti sėklingas ir derlin-gas liucernų veisles ‘Žydrūnė’, ‘Birutė’, ‘Malvina’ ir ‘Antanė’, atsparias ir

17

nebijančias atsėliavimo raudonųjų dobilų veisles ‘Arimaičiai’, ‘Sadūnai’ bei ‘Radviliai’. Visos jos, išskyrus veislę ‘Radviliai’ (kuri bus baigta vertinti 2008 m.), įtrauktos į ES veislių katalogą.

Svarbiausias dabarties uždavinys – pagerinti ir išplėsti šių veislių sėklininkystę šalyje, kad jų sėklų galėtų įsigyti žemdirbiai.

Daug padirbėta tiriant ir selekcionuojant labai perspektyvias ne-tradicines augalų rūšis: burnočius, soras, sojas, grikius ir kt. Be to, parašiau 200 mokslinių ir apie 180 mokslo populiarinimo straipsnių.

Per 40 metų vienam ir su bendraautoriais pavyko sukurti šias vertingas augalų veisles: raudonųjų dobilų – ‘Vėlyviai’, ‘Vyliai’, ‘Arimaičiai’, ‘Sadūnai’ ir ‘Radviliai’; liucernų – ‘Žydrūnė’, ‘Birutė’, ‘Malvina’ ir ‘Antanė’; baltųjų dobilų – ‘Atoliai’ ir ‘Sūduviai’; grikių – ‘Vokiai’; burnočių – ‘Raudo-nukai’, ‘Rausvukai’ ir ‘Geltonukai’; tikrųjų sorų – ‘Rudės’. Į Lenkiją IVS ty-rimams ir į Valstybinį augalų veislių tyrimų centrą paruošta po 2 naujas burnočių, sorų ir italinių šeryčių veisles. Išaugintas pakankamas visų šių veislių pradinės sėklinės medžiagos kiekis.

Liucernų veislė ‘Žydrūnė’ buvo pripažinta viena geriausių liucernų veislių buv. Sovietų Sąjungoj. Už jos sukūrimą esu apdovanotas VLŪP aukso medaliu ir prof. D. Rudzinsko premija. Už visas kitas veisles esu apdovanotas tik pora garbės ir padėkos raštų.

Esu vedęs, santuoka įvyko 1966 m. gruodžio 5 d. Žmona Aldona Ona Tadauskaitė, baigusi Vilniaus valstybinį universitetą, įgijo mikrobio-logijos specialybę ir beveik 40 metų išdirbo Lietuvos žemdirbystės insti-tute mikrobiologe, parašė 165 mokslinius straipsnius. Sūnus Darius baigė VU ir įgijo ichtiologo specialybę, dabar vadovauja Prienų rajono Išlaužo žuvininkystės ūkiui. Dukra Ieva baigė Vilniaus pedagoginį universitetą, kur įgijo anglų kalbos specialybę ir dabar dirba direktoriaus padėjėja Tarptautinėje Amerikos mokykloje Vilniuje. Tapome laimingais seneliais: turime tris vaikaites ir vieną vaikaitį. Šeima – brangiausias mano turtas.

Dėkoju Lietuvos žemdirbystės instituto ir LŽI Selekcijos centro vadovams, bendradarbiams ir techniniam personalui, šeimai ir kolegoms, kurie padėjo ar netrukdė dirbti įdomų, sunkų ir labai reikalingą šalies žemdirbiams augalų selekcijos ir sėklininkystės darbą. Jei vėl viską tektų pradėti iš naujo, nedvejodamas pasirinkčiau tą patį kelią.

Prof. habil. dr. Antanas Svirskis2008 10 13

18

CHRONOLOGINĖ ANTANO SVIRSKIO MOKSLINIŲ DARBŲ RODYKLĖ

Moksliniai straipsniai, ataskaitos, knygos ir brošiūros

1970

1. Свирскис А. Способы отбора растений клевера красного и люцерны устойчивых к Scl. trifoliorum Erikss. и грибам рода Fusarium // Материалы VII Прибалтийского совещания по защите растений. – Елгава, 1970, ч. 1, с. 56–57

1971

2. Strukčinskas M., Svirskis A. Raudonųjų dobilų ir liucernų veislių atsparumas dobilų vėžiui ir fuzariozei // Mokslinių straipsnių rinkinys LŽMTI. – Vilnius, 1971, Nr. 25, p. 28–36

3. Strukčinskas M., Svirskis A. Dobilų vėžys Lietuvoje // Žemės ūkis. – 1971, Nr. 2, p. 26–27

4. Strukčinskas M., Svirskis A. Raudonųjų dobilų ir liucernų veislių atsparumas fuzariozei ir dobilų vėžiui // Mokslinių straipsnių rinkinys „Augalų apsauga“ LŽMTI. – Vilnius, 1971, Nr. 25, p. 28–36

5. Свирскис А., Струкчинскас М. Корневые гнили красного клевера и селекция более устойчивых к ним сортов // Тезисы докладов «Селекция и семеноводство с.-х. культур». – Рига, 1971, с. 74–75

6. Свирскис А. Некоторые данные о распространении и биологии Scl. trifoliorum Erikss. в Литве // Материалы VI симпозиума микологов и лихенологов Прибалтийских республик. – Рига, 1971, с. 80–82

1972

7. Svirskis A. Dobilų ir liucernų selekcinės medžiagos, atsparios fuzariozei ir dobilų vėžiui, atranka // Žemės ūkio mokslo kandidato disertacija (rankraštis). – Dotnuva, 1972. – 187 p.

8. Свирскис А. Отбор селекционного материала клевера и люцерны, устойчивого к фузариозу и клеверному раку: автореф. дисс. на соиск. ученой степени канд. с. х. наук. – Каунас, 1972. – 30 с.

19

9. Свирскис А., Струкчинскас М. Селекция клевера красного и люцерны на устойчивость к склеротинии и грибам рода Fusarium // Доклады и сообщения по кормопроизводству. – Москва, 1972, вып. 4, с. 116–118

10. Свирскис А., Струкчинскас М. Создание искусственного фона с инфекцией клеверного рака // Селекция и семеноводство. – Москва, 1972, № 2, с. 40–42

11. Свирскис А., Струкчинскас М. Новые данные об устой-чивости сортов клевера и люцерны к Sclerotinia trifoliorum Erikss. // Краткие доклады по вопросам защиты растений VIII Прибалт. конф. по защите растений. – Каунас, 1972, ч. 1, с. 68–71

12. Свирскис А., Петраускас П. Изучение устойчивости сортов многолетних трав к болезням // Тезисы всесоюзного семинара по селекции многолетних трав. – Дотнува, 1972, с. 37–41

1973

13. Svirskis A. Raudonųjų dobilų ir liucernų selekcinės medžiagos, atsparios dobilų vėžiui ir fuzariozei, atranka // 1972 m. užbaigtų darbų mokslinės konferencijos tezės / ŽŪM, LŽMTI. – Vilnius, 1973, p. 20–22

14. Svirskis A., Strukčinskas M. Dobilų vėžio paplitimas ir kovos priemonės su juo // Naujovės augalų apsaugoje. – Vilnius, 1973, p. 37–38

15. Свирскис А., Струкчинскас М. Корневые гнили клевера красного и селекция более устойчивых к ним сортов // Селекция и семеноводство полевых культур. – Рига, 1973, с. 85–89

16. Свирскис А. Результаты изучения некоторых сортов лю-церны // Тезисы докладов научной конференции «Организация селек-ции и семеноводства лугопастбищных трав». – Саку, 1973, с. 14–16

1974

17. Černiauskas H., Svirskis A., Strukčinskas M. Concerning some techniques of evaluating initial breeding material of perennial grasses // Materials of XII International Grassland Congress. Sectional papers “Plant Introduction, Breeding and Seed Production”. – Moscow, 1974, p. 52–59

18. Svirskis A., Virbickienė S. ‘Žydrūnė’, ‘Atoliai’ // Žemės ūkis. – 1974, Nr. 4, p. 6

20

19. Черняускас Г., Свирскис А., Струкчинскас М. О неко-торых методах оценки исходного материала многолетних трав // Интродукция селекции и семеноводства кормовых растений сенокосного использования // Доклады международного конгресса по луговодству. – Москва, 1974, с. 391–347

20. Свирскис А. Люцерна // Программы комплекса ценных сортов и гибридов кормовых культур на период до 1990 года для зоны деятельности селекцентра Литовского НИИЗ. – Дотнува, 1974, с. 38–44

21. Свирскис А., Струкчинскас М. Биологические особенности штаммов Sclerotinia trifoliorum Erikss. и их использование в селекции клевера и люцерны // Тезисы I конференции по споровым растениям Средней Азии и Казахстана. – Ашхабад, 1974, ч. II, с. 346–347

1975

22. Pivoriūnas J., Virbickienė S., Svirskis A. Vėlyvųjų raudonųjų dobilų veislė ‘Vėlyviai’ // Mutageninių faktorių įtaka ir genetinių metodų panaudojimas selekcijoje: Resp. konf. pranešimų tezės. – Vilnius, 1975, p. 63–64

1976

23. Svirskis A. Liucernų veislė ‘Žydrūnė’ // Mokslinė ataskaita (rankraštis) / LŽMTI. Ankštinių žolių laboratorija. – Dotnuva, 1976. – 17 p.

24. Virbickienė S., Pivoriūnas J., Svirskis A. Baltųjų dobilų veislė ‘Atoliai’ // Mokslinė ataskaita (rankraštis) / LŽMTI. Ankštinių žolių laboratorija. – Dotnuva, 1976. – 26 p.

25. Svirskis A., Virbickienė S. ir kt. Liucernų veislė ‘Žydrūnė’ // 1976 m. užbaigtų mokslinių darbų trumpi pranešimai / ŽŪM, LŽMTI. – Vilnius, 1976

26. Svirskis A., Virbickienė S. ‘Žydrūnė’, ‘Atoliai’ // Žemės ūkis. – 1976, Nr. 10, p. 27–28

1977

27. Virbickienė S., Pivoriūnas J., Svirskis A. Baltųjų dobilų veislė ‘Atoliai’ // 1976 m. užbaigtų tiriamųjų darbų trumpi pranešimai / ŽŪM, LŽMTI. – Vilnius, 1977, p. 64–66

21

28. Svirskis A., Virbickienė S., Pivoriūnas J. Liucernų veislė ‘Žyd-rūnė’ // LŽI 1976 m. užbaigtų tiriamųjų darbų trumpi pranešimai / ŽŪM, LŽMTI. – Vilnius, 1977, p. 66–67

29. Свирскис А., Вирбицкене С., Пиворюнас Ю. Сорт люцерны ‘Жидруне’ // Genetika ir selekcija liaudies ūkiui: II Lietuvos genetikų ir selekcininkų suvažiavimo tezės. – Vilnius–Kaunas, 1977, p. 110–111

30. Вирбицкене С., Пиворюнас Ю., Свирскис А. Сорт белого клевера ‘Атоляй’ // Genetika ir selekcija liaudies ūkiui: II Lietuvos genetikų ir selekcininkų suvažiavimo tezės. – Vilnius, Kaunas, 1977, p. 109–110

31. Свирскис А. Основные направления селекции и семеноводства люцерны в республиках Западного региона // Проблемы люцерны: материалы научно-практической конференции. – Минск, 1977, с. 25–27

32. Черняускас Г., Свирскис А., Струкчинскас М. О некоторых методах оценки селекционного материала многолетних трав // Сборник материалов XII международного конгресса по луговодству. – Москва, 1978, т. II, с. 350–352

1978

33. Свирскис А., Струкчинскас М. Создание искусственного фона с инфекцией возбудителей корневых гнилей клевера и люцерны // Селекция и семеноводство. – 1978, № 1, с. 26

34. Свирскис А. Проблемы изреживания клевера красного // Тезисы VI всесоюзного сoвещания по иммунитету с.-х. растений к болезням и вредителям. – Одесса, 1978, с. 46–48

35. Svirskis A., Sliesaravičius A. Liucernų ir kai kurių kitų daugiamečių žolių selekcijos metodai Vengrijos LR // Mokslinė ataskaita (rankraštis). – Dotnuva, 1978. – 27 p.

1979

36. Свирскис А., Слесаравичюс А. Селекция и семеноводство люцерны в Венгрии // Селекция и семеноводство. – 1979, № 6, с. 54–55

1980

37. Svirskis A., Virbickienė S. ir kt. Liucernų veislė ‘Žydrūnė’ // Mokslinių straipsnių rinkinys / ŽŪM, LŽMTI. – Vilnius, 1980, Nr. 40, p. 52–57

22

38. Virbickienė S., Svirskis A., Sprainaitis A. ir kt. Baltųjų dobilų veislė ‘Atoliai’ // Mokslinių straipsnių rinkinys / ŽŪM, LŽMTI. – Vilnius, 1980, Nr. 40, p. 58–64

39. Svirskis A. Laukinių vabzdžių-apdulkintojų naudojimo, dauginimo ir introdukcijos klausimai // Žemės ūkis. – 1980, Nr. 10, p. 31

40. Cвирскис А. Самосовместимость у люцерны посевной // Мутагенные факторы и создание селекционного материала: материалы конференции. – Вильнюс, 1980, с. 76–77

1981

41. Svirskis A., Sliesaravičius A. Ar turėsime sėklingą liucernų veislę? // Žemės ūkis. – 1981, Nr. 9, p. 8–9

1982

42. Свирскис А., Кершулис А. Вариабильность содержания сапонинов в разных сортах и растениях люцерны // Генетика и селекция народному хозяйству Литовской ССР: тезисы конференции. – Вильнюс, 1982, с. 97–98

43. Бальжекас Й., Свирскис А. Создание популяций шмелей в Литовской ССР // Насекомые-опылители с.-х. культур: cборник сообщений. – Новосибирск, 1982, с. 77–78

44. Свирскис А., Пуца М., Кашманова О. Методы создания исходного материала клевера с повышенной устойчивостью к корневым гнилям и нематодам // Сборник научных работ. – Москва, 1982, вып. 47, с. 92–98

45. Свирскис А. Корреляционная связь между урожаем зеле-ной массы сортообразцов люцерны разных годов жизни // Научно-методические аспекты создания высокопродуктивных сортов с.-х. культур: тезисы докладов. – Жодино, 1982, с. 32

46. Свирскис А. Зимостойкость сортов люцерны // Научно-методические аспекты создания высокопродуктивных сортов с.-х. культур: тезисы докладов. – Жодино, 1982, с. 75–76

47. Свирскис А. Особенности селекции люцерны на повы-шение семенной продуктивности в Литве // Итоги и проблемы селекции и семеноводства с.-х. культур в западном регионе СССР: тезисы докладов. – Вильнюс, 1982, с. 28–29

23

1983

48. Svirskis A. Rajonuotos įvairių daugiamečių žolių veislės // Žemės ūkis. – 1983, Nr. 12, p. 9–10

49. Balsevičius J., Svirskis A. Gamtos apsaugos įstatymų gerinimo galimybės // Šiuolaikinės gamtos apsaugos problemos ir gamtinės aplinkos kontrolės tobulinimo uždaviniai: konferencijos medžiaga. – Vilnius, 1983, p. 65–67

50. Jonušytė R., Svirskis A. Genetinių ir selekcinių tolimojo hib-ridizavimo pagrindų problemos // Žemės ūkis. – 1983, Nr. 4, p. 30

51. Svirskis A. Kas naujo veislių rajonavime? // Žemės ūkis. – 1983, Nr. 12, p. 9–10

52. Свирскис А. Изучение и использование коллекции люцерны в Литовском НИИЗ // Материалы всесоюзного семинара. – Киев, 1983, с. 42–46

53. Спрайнайтис А., Свирскис А. Зимостойкость и репродук-тивная способность разных образцов клевера ползучего // Селекция и семеноводство. – 1983, № 12, с. 16–17

54. Спрайнайтис А., Свирскис А. Метод выявления лучших по комбинационной способности образцов клевера ползучего // Селекция и семеноводство. – 1983, № 12, с. 17–18

1984

55. Svirskis A., Černiauskas H., Židonytė J. Perennial grass bree-ding for productivity and quality // Proceedings of the 10th general meeting of the European Grassland Federation “The impact of climate on grass production and quality”. – Norway, 1984, p. 251–256

56. Svirskis A. Kai kurių liucernos veislių derlingumas // Žemės ūkis. – 1984, Nr. 12, p. 24

57. Писковатская Р., Чепрасова С., Свирскис А. и др. Создание сортов лугопастбищных трав для нечерноземной зоны // Сборник научных трудов. – Москва, 1984, вып. 31, с. 26–31

58. Новоселова А., Струкчинскас М., Свирскис А. и др. Ме-то ди ческие указания по иммунологической оценке и созданию селекционного материала клевера лугового, устойчивого к скле-ротиниозу и фузариозу. – Москва, 1984. – 59 с.

24

1985

59. Svirskis A. Daugiamečių ankštinių žolių naujų veislių sukūrimas // Darbas pristatytas prof. D. Rudzinsko premijai gauti. – Akademija, 1985. – 9 p.

60. Спрайнайтис А., Свирскис А. Эффективность метода по-ли кросса в селекции клевера // Селекция и семеноводство. – 1985, № 3, с. 19–21

61. Свирскис А. Сорта и урожай люцерны // Проблемы и пер-спективы селекции зерновых, зернобобовых и кормовых культур в ХII пятилетке: тезисы докладов конференции. – Жодино, 1985, с. 128–130

1986

62. Svirskis A. Liucernos ‘Žydrūnė’ // Žemės ūkis. – 1986, Nr. 1, p. 10

63. Bilis J., Pivoriūnas J., Sprainaitis A., Svirskis A. Raudonųjų dobilų veislė ‘Vyliai’ // LŽMTI 1986 m. užbaigtų tiriamųjų darbų trumpi pranešimai. – Vilnius, 1986, p. 93–94

64. Свирскис А., Спрайнайтис А., Билис Ю. Изучение и созда-ние исходного материала многолетних бобовых трав // Проблемы селекции кормовых культур и исходный материал / Сборник научных трудов по прикладной ботанике, генетике и селекции. – Ленинград, 1986, т. 103, с. 38–44

65. Свирскис А. Изучение просовидных культур в Литовском НИИ земледелия // Генетика и селекция в ускорении научно-технического прогресса: тезисы докладов научно-практического совещания Прибал тийских республик и Белоруссии. – Каунас, 1986, с. 69–71

1987

66. Спрайнайтис А., Свирскис А. Урожайность и качество разных видов клевера под влиянием биологического и минерального азота // Сельскохозяйственная биология. – Москва, 1987, № 2, с. 46–52

25

1989

67. Новицкене Л., Милювене Л., Свирскис А. и др. Действие невирола на урожай семян клевера, люцерны и люпина // Материалы конференции «Внесение минеральных удобрений, защита растений». – Keszthely, Hungary, 1989, c. 393–398

68. Свирскис А., Паплаускас А. Селекция люцерны в условиях искусственного климата // Состояние и перспективы развития ге не тики и селекции в Литве: тезисы докладов республиканской конференции. – Вильнюс, 1989, с. 107–109

1990

69. Pivoriūnas J., Bilis J., Svirskis A. ir kt. Ankstyvųjų raudonųjų dobilų veislė ‘Vyliai’ // Mokslinių straipsnių rinkinys. Žolių ūkis / ŽŪM, LŽMTI. – Vilnius, 1990, Nr. 66, p. 74–78

70. Žemaitis V., Svirskis A. Nebematysime jo tarp žolių // Žemės ūkis. – 1990, Nr. 2, p. 26

71. Sprainaitis A., Svirskis A. Daugiau dėmesio baltiesiems dobilams // Agronomija. – Vilnius, 1990, Nr. 4, p. 20–23

72. Svirskis A. Alternatyvi žemdirbystė // Analitinė apžvalga. – Vilnius, 1990. – 64 p.

73. Svirskis A. Daugiamečių ankštinių žolių rūšių ir veislių palyginimas // Mokslinė ataskaita / LŽMTI. – Dotnuva, 1990. – 32 p.

74. Спрайнайтис А., Свирскис А. Изучение клевера сходного (Trifolium ambiguum Bieb.) в Литве // Исходный материал кормовых культур и его использование в селекции / Сборник научных трудов по прикладной ботанике, генетике и селекции. – Ленинград, 1990, т. 37, с. 42–48

1991

75. Svirskis A. Selection of Alfalfa under unfavourable conditions for its seed reproduction // Proceedings of the 6th congress of Lithuanian genetics and breeders: Eksperimentinė biologija. – Vilnius, 1991, Nr. 1, p. 43–44

76. Svirskis A., Pivoriūnas J. ir kt. Daugiamečių ankštinių žolių rūšių ir veislių palyginimas // 1990 m. užbaigtų tiriamųjų darbų trumpi pranešimai / LŽMTI, ŽŪM. – Vilnius, 1991, p. 106–107

26

77. Svirskis A., Sprainaitis A. Liucernų prestižas Lietuvoje // Agro-nomija. – Vilnius, 1991, Nr. 1, p. 23–26

78. Svirskis A. Alternatyvioji žemdirbystė // Informacinis leidinys. – Vilnius, 1991. – 36 p.

79. Svirskis A. Mėlynžiedės hibridinės liucernos ‘Žydrūnė’ // Naujos žemės ūkio kultūrų veislės. – Dotnuva-Akademija, 1991, p. 18–19

1992

80. Svirskis A. Liucernos // Lauko augalų selekcija Lietuvoje. – Vilnius: Mokslas, 1992, p. 153–158

81. Sprainaitis A., Virbickienė S., Svirskis A. Baltųjų dobilų veislė ‘Sūduviai’ // Mokslinių straipsnių rinkinys / LŽMTI, ŽŪM. – Vilnius, 1992, Nr. 71, p. 63–69

82. Svirskis A., Sprainaitis A., Bilis J. Daugiamečių ankštinių žolių rūšių ir veislių pašaro kokybė ir derlingumas // Mokslinių straipsnių rinkinys / ŽŪM, LŽMTI. – Vilnius, 1992, Nr. 71, p. 141–150

83. Svirskis A., Sprainaitis A. Nauja liucernų veislė ‘Birutė’ // 1992 m. užbaigtų tiriamųjų darbų trumpi pranešimai / ŽŪM, LŽMTI. – Dotnuva-Akademija, 1992, p. 108–109

84. Svirskis A., Sprainaitis A., Bilis J. Kurios ankštinės žolės geriausios? // Žemės ūkis. – 1992, Nr. 8–9, p. 20–21

1993

85. Svirskis A. Burnočiai – perspektyvūs augalai // Žemės ūkis. – 1993, Nr. 5, p. 28

86. Gutkauskas A., Svirskis A., Brazauskienė D. ir kt. Tikslinė programa požeminiam vandeniui nuo užteršimo apsaugoti ir ekologiškai švariai žemdirbystei vystyti intensyvaus karsto zonoje. – Vilnius, 1993. – 45 p.

87. Svirskis A. Nauja liucernų veislė ‘Birutė’ // Mokslinė ataskaita (rankraštis). – Dotnuva, 1993.– 23 p.

88. Svirskis A. Nauja raudonųjų dobilų veislė ‘Arimaičiai’ // Mokslinė ataskaita (rankraštis). – Dotnuva, 1993. – 62 p.

1994

89. Sprainaitis A., Virbickienė S., Svirskis A. ‘Sūduviai’ – a new variety of white clover // Biologija. – 1994, Nr. 2, p. 42

27

90. Svirskis A. Augalų rūšių parinkimas // Ekologinės žemdirbystės pradžiamokslis. – Kaunas, 1994, p. 12–17

91. Svirskis A., Levickas J. Lucerne breeding in Lithuania // Proceedings of FAO and EUCARPIA Congress “Management and breeding of perennial lucerne for diversified purposes”. – Rome, 1994, p. 174–176

92. Svirskis A., Strukčinskas M. Nauja raudonųjų dobilų veislė ‘Arimaičiai’ // LŽI 1993 m. užbaigtų tiriamųjų darbų trumpi pranešimai. – Vilnius, 1994, p. 98–101

93. Brazauskienė D., Svirskis A. Alternatyva žemės ūkio gamyboje // Ekologinės žemdirbystės pradžiamokslis. – Kaunas, 1994, p. 4–7

94. Sprainaitis A., Virbickienė S., Svirskis A. ‘Sūduviai’ – a new variety of white clover // Proceedings of the congress of Lithuanian genetics and breeders society / Biology. – Vilnius, 1994, Nr. 2, p. 42

95. Свирскис А. Метод селекции клевера лугового на устойчивость к болезням и абиотическим факторам // Стратегия и новые методы в селекции и семеноводстве с.–х. культур: тезисы докладов научной конференции. – Минск, 1994, с. 87–98

96. Свирскис А. Урожайность некоторых видов и сортов многолетних бобовых трав // Стратегия и новые методы в селекции и семеноводстве с.-х. культур: тезисы докладов научной конференции. – Минск, 1994, с. 27–34

1995

97. Svirskis A. Svarbiausių daugiamečių ankštinių žolių rūšių de rlingumo didinimas selekcija // Habilitacinis darbas. – Dotnuva-Aka-demija, 1995. – 154 p.

98. Svirskis A. Necessity of sustainable agriculture in Lithuania // Proceedings of international conference “Land use and concervation in central and eastern Europe”. – Palanga, 1995, p. 48–49

99. Sprainaitis A., Svirskis A. Cultivation prospects of honney clover (Trifolium ambiguum Bieb.) in Lithuania // Materials of Conference in Honor of the Eminent Lithuanian Botanists / Biologija. – Vilnius, 1995, Nr. 3-4, p. 63–64

100. Svirskis A. Liucernų selekcija Lietuvoje // LŽI mokslo darbai, Žolininkystė Lietuvoje. – Dotnuva-Akademija, 1995, t. 43, p. 229–236

101. Svirskis A. Nauja hibridinių liucernų veislė ‘Birutė’ // Žem-dirbystė: LŽI mokslo darbai. – Dotnuva-Akademija, 1995, t. 49, p. 238–243

28

102. Svirskis A. Nauja raudonųjų dobilų veislė ‘Arimaičiai’ // Žem-dirbystė: LŽI mokslo darbai. – Dotnuva-Akademija, 1995, t. 49, p. 226–237

103. Brazauskienė D., Svirskis A. Ar tikrai mūsų žemės ūkis tampa ekologišku? // Žemės ūkis. – 1995, Nr. 8, p. 14–15

1996

104. Svirskis A. Collection of herbage legume grass varieties from the USA and Canada in Lithuania // Proceedings American Baltic Dairy Forage Production Symposium. – Vecauce, Latvija, 1996, p. 25, 41–44

105. Svirskis A. Improving lucerne fertility by means of breeding // Summary papers and titles of posters for the XIIth EUCARPIA meeting (medicago group). – Brno, 1996, p. 12

106. Svirskis A., Brazauskienė D. Ecological agriculture project in karst zone of Lithuania // Poster presentation in 11th IFOAM International Scientific Conference. – Copenhagen, 1996, p. 10

107. Svirskis A., Strukčinskas M. Breeding red clover resistant to crown and root rot // Abstracts of EUCARPIA 20th meeting “Fodder crops and amenity grasses section”. – Radzikow, Poland, 1996, p. 175–176

1997

108. Tarakanovas P., Svirskis A., Lemežis E. Daugiamečių žolių veislių kolekcijos iš JAV ir Kanados tyrimai Lietuvoje // LŽI užbaigtų tiriamųjų darbų konferencijos pranešimai. – Dotnuva, 1997, Nr. 29, p. 54–55

109. Svirskis A. Improving lucerne fertility by means of breeding // Proceedings of the XII EUCARPIA Meeting “Seed production of lucerne”. – Prague, 1997, p. 135–139

110. Svirskis A., Žekonienė V. Reconstruction of farming activities on infertile soils // Proceedings of the 21st Meeting of Fodder Crops and Amenity Grasses section of EUCARPIA “Breeding for multifunctional agriculture”. – Kartaus Ittingen, Switzerland, 1997, p. 140–143

111. Svirskis A., Strukčinskas M. Breeding of red clover resistant to continuous cultivation // Proceedings of the 20th Meeting of EUCARPIA Fodder Crops and Amenity Grasses. – Radzikow, Poland, 1997, p. 205–207

112. Svirskis A. Variety and seed yield of lucerne // Proceedings of conference “Plant breeding theories, achievments and problems”. – Dotnuva, 1997, p. 165–172

29

113. Svirskis A., Tarakanovas P., Selevičius A. ir kt. Daugiamečių žolių rūšių veislių kolekcija iš JAV ir Kanados tyrimai Lietuvoje // Mokslinė ataskaita (rankraštis) / LŽI. – 1997. – 51 p.

1998

114. Svirskis A., Selevičius A. Daugiamečių ankštinių žolių kolekcijos iš JAV ir Kanados tyrimai Lietuvoje // Žemės ūkio mokslai. – 1998, Nr. 1, p. 33–38

115. Svirskis A. Liucerna // Mokslinių straipsnių rinkinys „Augalų selekcija“/ LŽI. – Vilnius, 1998, p. 127–135

116. Svirskis A. Retesnių žemės ūkio augalų rūšių ir veislių potencialus derlingumas ir pašaro kokybė // Mokslinių straipsnių rinkinys „Augalininkystės ir bitininkystės dabartis ir ateitis“ / LŽI. – Vilnius, 1998, p. 435–440

117. Svirskis A. Žemiškas rojus žmogui ir visai gamtai // Žemės ūkis. – 1998, Nr. 8, p. 28–29

118. Svirskis A. Žemiškas rojus žmogui ir visai gamtai (tęsinys) // Žemės ūkis. – 1998, Nr. 9, p. 28–29

119. Svirskis A. Žemiškas rojus žmogui ir visai gamtai (tęsinys) // Žemės ūkis. – 1998, Nr. 10, p. 28–29

1999

120. Svirskis A., Spruogis V. Sėklų normos ir tręšimo įtaka bur -no čių (Amaranthus caudatus L.) sėklų derliui // 1998 m. darytų augali-ninkystės bandymų duomenys / LŽI. – Akademija, 1999, p. 157–158

121. Svirskis A. Prospects for and problems of more rare agri-cultural crop species in Lithuania // Thesis of International Conference “Alternative crops for sustainable agriculture”. – Turku, 1999, p. 55

122. Svirskis A. Daugiamečių ankštinių žolių rūšių ir veislių po-tencialus derlingumas ir pašaro kokybė // Mokslinių straipsnių rinkinys „Baltymingi augalai gyvulių racionui“/ LŽUU. – Kaunas-Akademija, 1999, p. 76–83

123. Svirskis A., Juknevičius S. ir kt. Burnočių (Amaranthus spp.) auginimo grūdams ir pašarui kai kurių technologijos parametrų pa-rengimas // Mokslinė ataskaita / ŽŪM. – 1999. – 66 p.

30

2000

124. Svirskis A. The ideas of G. Mendel and plant breeding in Lithuania // Poster abstracts Mendel Centenary Congress. – Brno, 2000, poster 3

125. Juknevičius S., Svirskis A. ir kt. Baltymingi augalai pilnaver-čiam gyvulių racionui // Informacinis metodinis leidinys. – Kaunas, 2000. – 103 p.

126. Svirskis A., Žekonienė V. et al. Ecological farming in the Karst Region of Northern Lithuania // Proceedings 13th International IFOAM Scientific Conference, ETH. – Zurich, 2000, p. 645

127. Svirskis A. Subalansuota plėtra ir žemės ūkio ekologizavimas // Resp. moksl. prakt. konf. „Ekologija: socialinis ir pedagoginis aspektai“ / Straipsnių rinkinys. – Šiauliai, 2000, p. 179–182

128. Svirskis A. Retų ir perspektyvių pašarinių augalų kolekcijų tyrimas // Mokslinė ataskaita (rankraštis) / LŽI. – Akademija, 2000. – 50 p.

129. Svirskis A. Kas laukia Lietuvos žalienų? // Žemės ūkis. – 2000, Nr. 12, p. 12–13

130. Gutkauskas A., Svirskis A., Brazauskienė D. ir kt. // Tatulos programa „Požeminio vandens apsaugos nuo užteršimo ir ekologiškai švarios žemdirbystės vystymo intensyvaus karsto zonoje programa“. – Vilnius, 2000. – 32 p.

131. Svirskis A. Liucernų veislių derlingumas // 1999 m. darytų bandymų duomenys / LŽI. – Akademija, 2000.< http://www.lzukt.lt>.

2001

132. Svirskis A. Sojų veislių palyginimas // 2000 m. darytų auga-lininkystės bandymų duomenys / LŽI, LŽŪKT. – Akademija, 2001, p. 57–58

133. Svirskis A. Ekologinės žemdirbystės dešimtmetis ir mes // Žemės ūkis. – 2001, Nr. 1, p. 23–24

134. Svirskis A. Soros ateina į Lietuvą // Žemės ūkis. – 2001, Nr. 8, p. 9–12

135. Svirskis A. Burnočiai ‘Raudonukai’, ‘Rausvukai’ ir ‘Geltonukai’ // Rekomendacijos žemdirbystei / LŽI. – Akademija, 2001, p. 42.

136. Svirskis A. Prospects for expanding genebank resources by introduction of miliary crops in Lithuania // Biologija. – 2001, Nr. 4, p. 42–45

137. Svirskis A. Prospects of miliary crops in Lithuania // Žem-dirbystė: mokslo darbai / LŽI, LŽŪU. – Akademija, 2001, t. 75, p. 180–188

31

138. Svirskis A. Pažintini netradiciniai augalai XXI a. Lietuvos žemdirbystėje // ŠU pedagogikos fakulteto 40-mečiui skirtos mokslinės-metodinės konferencijos medžiaga „Pradinis ugdymas žengiant į III tūkstantmetį“. – ŠU leidykla, 2001, p. 128–130

139. Svirskis A. Subalansuota plėtra ir žemės ūkio ekologizavimas // Ekologija: socialinis ir pedagoginis aspektai / Respublikinės mokslinės praktinės konferencijos straipsnių rinkinys. – ŠU leidykla, 2001, p. 179–182

140. Svirskis A. Retų ir perspektyvių rūšių pašarinių augalų kolekcijų tyrimas // Naujausių agronomijos tyrimų rezultatai: konferencijos pranešimai / LŽI. – Akademija, 2001, Nr. 33, p. 135–137

141. Svirskis A. Mikrobiologijos pagrindų ir laboratorinių darbų metodiniai nurodymai. – ŠU leidykla, 2001. – 69 p.

142. Svirskis A., Žekonienė V. Žemės ūkio augalų sėklininkystė Lietuvos ekologiniuose ūkiuose: būtinybė ir prielaidos // Tarptautinės konferencijos „Ekologinio žemės ūkio pasaulis ir jo reikšmė ekologinio ūkininkavimo plėtrai Lietuvoje“: medžiagos santraukos. – Kaunas, 2001, p. 39

143. Svirskis A. Liucernų selekcijos metodika. – Akademija, 2001. –16 p.

2002

144. Svirskis A. Improving of lucerne fertility by means of breeding // Žemdirbystė: mokslo darbai / LŽI, LŽŪU. – Akademija, 2002, t. 78, p. 149–157

145. Sprainaitis A., Dabkevičienė G., Svirskis A., Bilis J. Application of various methods in clover breeding // Žemdirbystė: mokslo darbai / LŽI, LŽŪU. – Akademija, 2002, t. 78, p. 133–140

146. Svirskis A. Sorinių augalų tyrimai Lietuvoje // Žemdirbystė: mokslo darbai / LŽI, LŽŪU. – Akademija, 2002, t. 78, p. 280–286

147. Svirskis A. Nederlingų ar apleistų žemės ūkio naudmenų transformavimas į natūralias pievas (renatūralizacija) // Mokslinės ga-mybinės konferencijos „Gyvūnų mitybos mokslas konkurencingam ūkiui vystyti“ pranešimai. – Baisogala, 2002, p. 11–14

148. Almantas G., Ražukas A., Svirskis A. Sėjamieji grikiai ‘Vokiai’ // Rekomendacijos žemdirbystei / LŽI. – Akademija, 2002, p. 54

149. Svirskis A. Sėjamosios arba tikrosios soros ‘Rudės’ // Reko-mendacijos žemdirbystei / LŽI. – Akademija, 2002, p. 55

150. Svirskis A. Dar kartą apie sojas // Mano ūkis. – 2002, Nr. 5, p. 20–21

32

151. Žekonienė V., Svirskis A. ir kt. Ekologinio žemės ūkio plėtros moksliniai aspektai // Konferencijos „Baltijos regiono šalių žemės ūkio būklė, problemos ir perspektyvos“ medžiaga. – Kaunas, 2002, p. 9–10

152. Svirskis A. Amaranth seed production in organic farming // Proceedings of 14th IFOAM Organic World Congress “Cultivating communities”. – Ottawa, 2002, p. 70

153. Svirskis A. Prospects for miliary crops on ecological farms in Lithuania // Proceedings of International Conference “Scientific aspects of organic farming”. – Jelgava, 2002, p. 127–131

2003

154. Svirskis A. Lucerne breeding in Lithuania // Proceedings of 25th EUCARPIA Fodder Crops and Amenity Grasses Section Meeting / Czech Journal of Genetics and Plant breeding. – Prague, 2003, vol. 39, p. 316–318

155. Svirskis A. Burnočių (Amaranthus spp.) auginimo maistui ir pašarui technologijos parametrų tyrimai Lietuvoje // Gyvulininkystė: mokslo darbai / LGI. – Baisogala, 2003, Nr. 44, p. 83–94

156. Svirskis A., Sprainaitis A., Dabkevičienė G., Bilis J. Application of various methods in clover breeding // Proceedings of 25th EUCARPIA Fodder Crops and Amenity Grasses Section Meeting / Czech Journal of Genetics and Plant Breeding. – Prague, 2003, vol. 39, p. 313–315

157. Svirskis A. Investigation of amaranth cultivation and uti-li zation in Lithuania // Agronomy Research. Estonian Agricultural University. – Tartu, 2003, vol. 1, No. 2, p. 253–264

158. Svirskis A., Vilkonis K. K. Augalų sistematika ir ekologijos pagrindai. – ŠU leidykla, 2003. – 186 p.

159. Svirskis A. Ekožemdirbystė svetur: dabartis ir perspektyvos // Žemaitijos nacionalinio parko informacinis leidinys: Šventorkalnis. – 2003, p. 36–39

160. Svirskis A. Gamtinę aplinką tausojanti kaimo plėtra: utopija ar realybė // Žemaitijos nacionalinio parko informacinis leidinys: Šven-torkalnis. – 2003, p. 40–43

161. Svirskis A. Sėjomainos augalų rūšių ir veislių parinkimas, netradicinės augalų rūšys ekologinei žemdirbystei // Žemaitijos nacio-nalinio parko informacinis leidinys: Šventorkalnis. – 2003, p. 44–46

33

2004

162. Svirskis A. Conversion into natural grassland of infertile and abandoned land in Lithuania // Proceedings of the 20th General Meeting of the European Grassland Federation “Land Use Systems in Grassland Dominated Regions”. – Luzern, 2004, p. 219–221

163. Kukk V., Jermus A., Svirskis A., Rejman J. Crop Monographies on Central European Countries. Estonia, Latvia, Lithuania, Poland, Italy. – ISPRA, 2004, vol. 2. – 123 p.

164. Vitkus A., Svirskis A. Soja. – Vilnius, 2004. – 16 p.165. Svirskis A. Raudonųjų dobilų veislės įprastinei ir ekologinei

žemdirbystės sistemoms Lietuvoje // Ekologinė žemdirbystė: dabartis ir perspektyvos: tarptautinės mokslinės konferencijos pranešimų medžiaga. – Kaunas, 2004, p. 40–42

166. Tarasevičienė Ž., Danilčenko H., Svirskis A. ir kt. Angliavan-denių kitimas maistui skirtose daiginamose sėklose // Maisto chemija ir technologija: konferencijos pranešimų medžiaga. – Kaunas, 2004, p. 63–67

167. Svirskis A. Netradiciniai pašarai – netradiciniams gyvūnams // Konferencijos medžiaga. – Baisogala, 2005, p. 51–56

168. Kraujutienė I. Danilčenko H., Svirskis A. et al. Alternative plant additions in bred // International scientific – practical conference “Inovation, development trends of food products”. – Jelgava, 2004, p. 45–50

2005

169. Svirskis A. Red clover varieties for conventional and ecolo-gi cal farming systems in Lithuania // Grassland Science in Europe: Pro-ceedings of the 13th International Occasional Symposium of European Grassland Federation “Integrating efficient grassland farming and bio-diversity”. – Tartu, 2005, vol. 10, p. 656–659

170. Svirskis A. Breeding red clover varieties for conventional and ecological farming systems in Lithuania // Proceedings of the seminar “Environmental friendly food production system: requirements for plant breeding and seed production”. – Talsi, 2005, p. 131–134

171. Svirskis A. Prospects for some nontraditional plant species on conventional and ecological farming systems in Lithuania // Proceeding of the seminar “Environmental friendly food production system: requirements for plant breeding and seed production”. – Talsi, 2005, p. 134–139

34

172. Svirskis A. Genų inžinerija nesuderinama su ekologinės žem dirbystės principais // XIII pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziumas: tezių rinkinys. – Vilnius, 2005, p. 127

173. Svirskis A., Sprainaitis A., Vilčinskas E. Range of the varieties of perennial forage legume species for conventional and ecological farming in Lithuania // Plant Breeding and Seed Science. – Jogeva, 2005, vol. IX, p. 179–184

174. Svirskis A. Phenology and agrophenology in Lithuania: situation and prospects // Materials of 2nd EU Agrophenology meeting. ISPRA. – Italy, 2005, p. 3

2006

175. Svirskis A. Raudonųjų dobilų atsparumo ligoms ir ilga-amžiškumo tyrimas bei atranka pastovaus atsėliavimo fone // 2001–2005 m. bandymų ataskaita (rankraštis) / LŽI Žolių selekcijos skyrius. – Dotnuva, 2006. – 17 p.

176. Svirskis A. Sėklingų klonų, biotipų ir populiacijų sukūrimas ir atrinkimas derlingų, neišgulančių, adaptuotų Lietuvos agroklimatinėms sąlygoms, ilgaamžių liucernų naujų veislių selekcijai // 2001–2005 m. bandymų ataskaita (rankraštis) / LŽI Žolių selekcijos skyrius. – Dotnuva, 2006. – 22 p.

177. Svirskis A. Retų ir perspektyvių augalų rūšių kolekcijų tyrimas ir selekcija // 2001–2005 m. bandymų ataskaita. – Dotnuva, 2006. – 34 p.

178. Svirskis A. Profesorius Antanas Svirskis meta ūkininkams išsigelbėjimo ratą (interviu K. Požėros) // Žemės ūkis. – 2006, Nr. 10, p. 6–9

179. Svirskis A. Netradiciniai augalai ekologinei žemdirbystei // II-osios tarptautinės mokslinės konferencijos „Ekologinė gyvulininkystė: dabartis ir perspektyvos” pranešimų medžiaga. – Kaunas, 2006, p. 32–34

180. Svirskis A. ‘Arimaičiai’ – unikali raudonųjų dobilų veislė // Žemės ūkis. – 2006, Nr. 6, p. 9–12

181. Juknevičius S., Svirskis A., Stankevičiūtė J. Burnočių sėklų miltų įtaka kiaulių auginimui, vidaus organų išsivystymui ir mėsingumui // Vagos: mokslo darbai / LŽŪU. – Kaunas, 2006, p. 19–24

182. Svirskis A., Vilkonis K. K. Ornithopus Perpusillus L. (Legu­minosae –Papilonoideae) in Lithuania // Notulae Botanicae Horti Agro-botanici Cluj-Napoca. – 2006, vol. XXXIV, p. 7–12

183. Svirskis A. 15 metų entuziazmo darbai ir problemos // Eko-loginiam ūkininkavimui Lietuvoje 15 metų! – Kaunas, 2006, p. 11–12

35

184. Svirskis A., Juknevičius G. Breeding of red clover varieties for conventional and organic agriculture // Žemdirbystė/Zemdirbyste-Agriculture / LŽI, LŽŪU. – 2006, t. 93, Nr. 4, p. 314–321

185. Свирскис А. Селекция люцерны в Литве // 60 years research at Latvian Agricultural Institute. – Skriveri, 2006, p. 85–90

186. Свирскис А. Изучение просовидных культур в Литве // 60 years research at Latvian Agricultural Institute. – Skriveri, 2006, p. 173–179

2007

187. Svirskis A. Burnočiai – pašaras, maistas ir vaistas. – Vilnius, 2007. – 47 p.

188. Svirskis A. The performance of lucerne varieties and accessions of Estonian origin in Lithuanian agroclimatical conditions // Žemdirbystė/ Zemdirbyste-Agriculture / LŽI, LŽŪU. – 2007, t. 94, Nr. 4, p. 20–28

189. Svirskis A. Lucerne breeding in Lithuania // Materials of the International Scientific Conference of the Lithuanian Institute of Agriculture. – Akademija, 2007, p. 45–46

190. Svirskis A. Studies of red clover disease resistance, longevity and selection on the background of continuous growing // Materials of the International Scientific Conference of the Lithuanian Institute of Agriculture. – Akademija, 2007, p. 85–86

191. Svirskis A. Results of investigation of amaranth, soybean and some miliary crops in Lithuania // Materials International Scientific Conference of the Lithuanian Institute of Agriculture. – Akademija, 2007, p. 87–88

192. Svirskis A. Aplinkosauga ir gamtosauga // Kultūrinė veikla Akademijoje 1957–2007. – Vilnius, 2007, p. 83–85

2008

193. Svirskis A., Vilkonis K. K. Augalų sistematika ir ekologijos pagrindai. – ŠU leidykla, 2008. – 216 p.

194. Svirskis A. Prisimenant gerą draugą // J. Balsevičiaus bib-liografija. – Akademija, 2008, p. 25–26

195. Svirskis A. Netradiciniai pašarai triušių šėrimui // Veislinės triušininkystės vystymo aktualijos: triušių parodos-seminaro pranešimų medžiaga. – Baisogala, 2008, p. 6–9

36

196. Svirskis A. Mėlynžiedės liucernos ‘Antanė’, raudonieji dobilai ‘Sadūnai’ // Rekomendacijos žemdirbystei. – Akademija, 2008, p. 40–41

197. Svirskis A. Soros ir jų auginimas (rankraštis). – Dotnuva, 2008. – 30 p.

198. Svirskis A. Netradiciniai pašarai gyvūnų mitybai // Respub-likinės konferencijos „Ekologinis gyvulininkystės ūkis Lietuvoje: iššūkiai, patirtis ir plėtros galimybės“ pranešimų medžiaga. – Baisogala, 2008, p. 6–9

199. Svirskis A. Apmąstymai apie ekologinę žemdirbystę ir sėkli-ninkystę // Žemės ūkis. – 2008, Nr. 3, p. 21–23

200. Svirskis A. Lietuvos kaimas: žvilgsnis į istorinę dabartį ir ateities vizija // Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos: mokslinių straipsnių rinkinys. – ŠU leidykla, 2008, 2 (11), p. 8–14

37

Mokslo populiarinimo ir populiarūs straipsniai laikraščiuose ir žurnaluose

1. Bičiulės kamanės // Mūsų gamta, 1969, Nr. 9, p. 112. Auginkime liucerną sėklai // Valstiečių laikraštis, 1969, geg. 3 3. Kodėl išretėja dobilai? // Valstiečių laikraštis, 1970, rugs. 29 4. Kaime dar kebliau // Komjaunimo tiesa, 1970, kovo 21 5. Liucerna ir veislės // Valstiečių laikraštis, 1970, spal. 30 6. Liucerna – sėklai // Valstiečių laikraštis, 1971, liep. 1 7. Jaunųjų mokslininkų laukia dideli darbai // Komjaunimo tiesa,

1973, kovo 20 8. Bręsta liucerna // Valstiečių laikraštis, 1973, rugpj. 219. Dar apie liucernas sėklai // Valstiečių laikraštis, 1973, rugs. 8 10. Teks ir patiems imtis // Valstiečių laikraštis, 1973, rugs. 25.

– Bendraaut. V. Žemaitis11. Žemdirbys ir gamta // Mūsų gamta, 1974, Nr. 4, p. 2712. Kaip atsėsime išgedusius dobilus? // Valstiečių laikraštis, 1974,

bal. 18. – Bendraaut.: L. Kadžiulis, V. Žemaitis13. Liucernų sėklų galime prisiauginti // Tiesa, 1976, geg. 13. –

Bendraaut. V. Žemaitis14. Palikime liucerną sėklai // Elta, 197615. Dotnuvos parkas ir jo gyventojai // Mūsų gamta, 1978, Nr. 2,

p. 11–1216. Dotnuvos parko gyventojai // Czervony standar, 1978, saus. 31 17. Dotnuvos parko gyventojai // Komjaunimo tiesa, 1978, vas. 16 18. Nepamirškime daugiamečių žolių sėklinių sklypų ir sėklų //

Valstiečių laikraštis, 1978, gruod. 7 19. Išlaikykime žolių sėklą // Valstiečių laikraštis, 1978, gruod. 2120. Kad būtų pilnesni daugiamečių ankštinių žolių sėklų aruodai

// Valstiečių laikraštis, 1980, kovo 14 21. Sėkliniai dobilai // Valstiečių laikraštis, 1980, bal. 5 22. Keliaujame su visa šeima // Tarybinis kelias, 1981, rugs. 10 23. Ko tikėtis iš liucernų // Elta, 1982, geg. 18 24. Kaip sutiksime pavasario pranašus kovus? // Komjaunimo

tiesa, 1983, vas. 10 25. Pasirūpinkime urvinėmis kregždėmis // Komjaunimo tiesa,

1983, bal. 12

38

26. Gamtosauga darbas be pabaigos // Tarybinis kelias, 1983, birž. 4 27. Gamta mūsų namai // Tarybinis kelias, 1983, birž. 17 28. Ar pakaks bitėms dobilų // Komjaunimo tiesa, 1983, liep. 8 29. Rudens gėrybių paroda // Tarybinis kelias, 1983, spal. 22 30. Sėkliniai dobilai // Valstiečių laikraštis, 1985, bal. 30. – Bendra-

aut. V. Žemaitis31. Išauginkime daugiau dobilų // Tiesa, 1985, geg. 4. – Bendraaut.

V. Žemaitis32. Baltieji ir rausvieji dobilai sėklai // Tiesa, 1985, liep. 12 33. Mūsų ekologinio išprusimo veidrodis? // Tiesa, 1985, rugpj. 13 34. Paplentėje – apsauginę juostą! // Tiesa, 1985, rugpj. 31 35. Saulėgrąžos // Mūsų sodai, 1986, Nr. 3, p. 2536. Kodėl pajuosta upeliai? // Tarybinis kelias, 1987, saus. 13 37. Rytiniai ožiarūčiai // Valstiečių laikraštis, 1987, bal. 30 38. Melioracijos grioviai ir apsauginės juostos // Komjaunimo

tiesa, 1987, liep. 12 39. Siloso sultims ne vieta grioviuose // Valstiečių laikraštis, 1987,

spal. 24 40. Gojinė miglė gazonams // Mūsų sodai, 1987, Nr. 5, p. 641. Kopūstai šalia greitkelio // Komjaunimo tiesa, 1988, bal. 20 42. Kas apgins nuo bebrų? // Tarybinis kelias, 1988, birž. 16 43. Gojinė miglė // Mūsų sodai. – 1988, Nr. 5, p.1744. Burnočiai – perspektyvūs augalai // Ūkininko patarėjas, 1991,

bal. 6 45. Nebūkime abejingi gamtai – mūsų namams // Kėdainių garsas,

1991, geg. 21 46. Nė vienas neišsilaikytų gyvendamas taip netaupiai // Kėdainių

garsas, 1991, geg. 21 47. Iš patrankos į žvirblius // Mūsų gamta, 1992, Nr. 10, p. 1848. Fermeris ir jo valdos // Kėdainių garsas, 1992, saus. 7 49. Kam reikalingi ekspresai // Lietuvos aidas, 1992, saus. 4 50. Atsigręžkime į šiukšliadėžes // SOS, 1992, Nr. 7, vas. 13–2051. 6 savaičių pažintis su švedišku kaimu // Ūkininko patarėjas,

1992, kovo 7 52. 6 savaičių pažintis su švedišku kaimu // Ūkininko patarėjas,

1992, kovo 14 53. Biologinė žemdirbystė // Biržiečių žodis, 1992, kovo 28 54. Pas švedų žemdirbius pabuvojus // Ūkininko patarėjas, 1993,

vas. 26

39

55. Švedijos ūkininkų patarėjai // Ūkininko patarėjas, 1993, vas. 26 56. Biologinė žemdirbystė – mūsų ateitis ? // Žaliasis pasaulis,

1993, kovo 10 57. Švedijos ūkininkų patarėjai // Ūkininko patarėjas, 1993, kovo 1758. Augalų rūšių parinkimas ekologinei žemdirbystei // Žaliasis

pasaulis, 1993, spal. 25 59. Nespjauk – reikės išgerti // Ūkininko patarėjas, 1994, saus. 1 60. Ekologinė žemdirbystė // Valstiečių laikraštis, 1994, saus. 22 61. Ar nepavėluosime į XXI amžių? // Lietuvos aidas, 1994, vas. 1 62. Jei jau kaimas kryžkelėje // Žaliasis pasaulis, 1994, kovo 17–

bal. 1 63. Ekologinė žemdirbystė Lenkijoje // Žaliasis pasaulis, 1994,

kovo 17–bal. 164. Alternatyvi žemdirbystė // Kėdainių garsas, 1994, bal. 9 65. Didžioji kelionė į didįjį kaimą. Kaip gyvens ir dirbs žmonija

XXI amžiuje? // Žaliasis pasaulis, 1994, liep. 1–31 66. Žemės ūkio ekologizavimas // Lietuvos rytas, 1995, rugs. 29.

– Bendraaut. D. Brazauskienė67. Auksinės žuvelės karvių girdyklose // Ūkininko patarėjas,

1995, gruod. 23 68. Žvejams pareigos – brakonieriams žuvys // Ūkininko patarėjas

1996, saus. 6 69–76. Olandijos žemės ūkis iš arti // Ūkininko patarėjas, 1996,

saus. 20; 27; vas. 3; 13; 17; 24; kovo 2; 977. Ar ekologizuosime žemės ūkį? // Kėdainių garsas, 1996, saus. 30 78. Spąstai // Kėdainių garsas, 1996, saus. 30 79. Medžių draugystė // Žaliasis pasaulis, 1996, vas. 180. Ar vien kadagys kaltas, kad džiūsta kriaušės? // Kėdainių

garsas, 1996, vas. 2081. Augalų parinkimas ekologinei žemdirbystei // Kėdainių garsas,

1996, kovo 1282. Ekologinės žemdirbystės pradžiamokslis // Kėdainių garsas,

1996, kovo 2683. Vaismedžių perskiepijimas // Kėdainių garsas, 1996, bal. 1684. Dobilai // Ūkininko patarėjas, 1996, liep. 1285. Liucernos – pašarų karalienės // Ūkininko patarėjas, 1996,

liep. 2086. Brown beans // Mūsų sodai, 1996, Nr. 4, p. 1487. Daugiametės ankštinės žolės // Mano ūkis. – 1996, Nr. 2,

p. 7–10

40

88. Nespjauk į vandenį // Ūkininko patarėjas, 1996, rugs. 2889. Mėgėjiška žvejyba Norvegijoje, Olandijoje ir Lietuvoje // Me-

džiotojas-meškeriotojas. – 1996, Nr. 9, p. 10–1190. Pašarinių naudmenų laukas – ariamos žemės motina // Mano

ūkis, 1997, Nr. 2, p 10–1291. Drausdami auginti aguonas – prarandame milijonus //

Ūkininko patarėjas, 1997, saus. 1192. Ekologinė žemdirbystė negali būti nepelninga // Valstiečių

laikraštis, 1997, saus. 2193. Niekas niekur nedingsta // Žaliasis pasaulis, 1997, bal. 394. Ar auginsime sojas Lietuvos laukuose? // Ūkininko patarėjas,

1997, lapkr. 2995. Liucerna – derlingiausia pašarinė žolė // Ūkininko patarėjas,

1997, gruod. 1696. Lęšiai // Ūkininko patarėjas, 1997, gruod. 3097. Burnočiai daug kuo vertingi // Valstiečių laikraštis, 1998, vas. 398. Atgaivinkime žolių sėklininkystę // Valstiečių laikraštis, 1998,

kovo 399. Šveicarija – Europos širdis // Ūkininko patarėjas, 1998, kovo 10100. EUCARPIA – gera sėkla // Ūkininko patarėjas, 1998, kovo 17101. Mokslas ir ūkininkavimas – neatskiriami // Ūkininko pata-

rėjas, 1998, kovo 24102. 600 km kalnuotąja šalies dalimi // Ūkininko patarėjas, 1998,

kovo 31103. Soros ir čiumizos // Valstiečių laikraštis, 1998, bal. 28104. Pupelės Brown beans // Valstiečių laikraštis, 1998, geg. 5105. Kol dar yra ką saugoti, drauge ieškokime išeities // Kėdainių

garsas, 1998, lapkr. 24106. Žvejams pareigos – brakonieriams žuvys // Ūkininko pata-

rėjas, 1999, saus. 6107. Bendrai ieškokime išeities // Ūkininko patarėjas, 1999, kovo 2108. Ankštinės žolės // Mano sodyba, 1999, kovo 12109. Atkurkime žalienas // Valstiečių laikraštis, 1999, bal. 6110. Žolių sėklininkystę būtina atkurti // Ūkininko patarėjas, 1999,

geg. 6111. Žvilgsnis į Čekijos ekologinius ūkius // Ūkininko patarėjas,

2000, saus. 22112. Ar želdiniai atgyveno? // Ūkininko patarėjas, 2000, bal. 25113. Sojos – baltymų aruodas // Valstiečių laikraštis, 2000, bal. 25

41

114. Lauke žolė, sode gėlė, ant stalo ikrai // Rasos, 2000, geg. 3. – Bendraaut. S. Juknevičius

115. Bakterinės trąšos // Valstiečių laikraštis, 2000, geg. 9116. Kodėl vargsta Lietuva? // Ūkininko patarėjas, 2000, geg. 11117. Seradėlės lengvų dirvų augalai // Valstiečių laikraštis, 2000,

birž. 13118. Burnočiai – perspektyvi kultūra // Lietuvos aidas, 2000, liep. 8119. Kodėl nebalsuosiu už V. Uspaskichą? // Kėdainių garsas,

2000, rugs. 8120. Ekologinės žemdirbystės dešimtmetis ir mes // Ekoūkis, 2000,

Nr. 4/5121. Pradėkime nuo savęs // Žaliasis pasaulis, 2001, saus. 11122. Ekologinė žemdirbystė. Kaip tausoti gamtą? // Šiaulių kraštas,

2001, saus. 15123. Ateities žemdirbystė – tausojanti // Valstiečių laikraštis, 2001,

saus. 16124. Sunaikinę augalų selekciją Lietuvoje, sunaikinsime ir žemės

ūkį // Respublika, 2001, vas. 8125. Ar reikia Lietuvai žemės ūkio mokslo, o ypač augalų selekcijos?

// Mokslo Lietuva, 2001, kovo 8126. Lyg didelį purviną maišą nusimetęs // Kėdainių garsas, 2001,

bal. 7127. Kėdainių rajono vizitinė kortelė (apie kopūstus prie greitkelio)

// Kėdainių garsas, 2001, geg. 22128. Akademijos parkas ir aplink jį // Kėdainių garsas, 2001, liep. 12129. Ar dar sugaus Akademijos bažnyčios varpas? // Kėdainių

garsas, 2001, kovo 10130. 100 gramų sėklų prilygsta stiklinei pieno // Rasos, 2001, Nr. 17131. Šveicarai moka ūkininkauti // Ūkininko patarėjas, 2001,

gruod. 4132. Sativa – sėklininkystės ūkis // Ūkininko patarėjas, 2001,

gruod. 11133. Mokykla ūkyje // Ūkininko patarėjas, 2001, gruod. 18134. Subalansuota plėtra ir žemės ūkio ekologizavimas // Žaliasis

pasaulis, 2001, gruod. 20 135. Reabilitacija ūkyje // Ūkininko patarėjas, 2001, gruod. 27136. Prekyba ekoproduktais // Ūkininko patarėjas, 2001, gruod. 29137. Šveicarija garsi ne tik kalnais // Kėdainių garsas, 2002, saus. 8138. Subalansuota kaimo plėtra: utopija ar realybė? // Ūkininko

patarėjas, 2002, kovo 26

42

139. Sojos – pagrindinis maistinis augalas pasaulyje // Ūkininko patarėjas, 2002, bal. 16

140. Sėjamosios arba tikrosios soros // Ūkininko patarėjas, 2002, bal. 18

141. Genetiškai modifikuotos sojos // Ūkininko patarėjas, 2002, bal. 23

142. Kaimas vėl kryžkelėje – gamtinės aplinkos tausojimo kaime plėtra: utopija ar realybė? // Žaliasis pasaulis, 2002, bal. 25

143. Sojų užsiauginti galime ir patys // Ūkininko patarėjas, 2002, bal. 30

144. Kas laukia Lietuvos žalienų? // Ekoūkis, 2002, geg. 12145. Burnočiai ne tik maistas, bet ir vaistas? // Valstiečių laikraštis,

2002, rugs.146. ES žemės ūkis: vizijos ir tikrovė // Ūkininko patarėjas, 2002,

lapkr. 12147. Keli apmąstymai apie Lietuvos žemės ūkį ir jo mokslą //

Ūkininko patarėjas, 2002, lapkr. 21148. Kokie ir kaip sutiksime pavasarį // Kėdainių garsas, 2003,

kovo 13

149. Augalų selekcijos ir sėklininkystės saulėlydis Lietuvoje // Ūkininko patarėjas, 2003, kovo 18

150. Dar kartą apie Tausojančią žemdirbystę // Ūkininko patarėjas, 2003, lapkr. 13

151. Svirskis A. Burnočių maistinė ir pašarinė vertė // Mano ūkis, 2003, Nr. 11, p. 8–9

152. Genų inžinerija // Žaliasis pasaulis, 2004, saus. 16153. Genų inžinerija: grėsmės ir alternatyva // Žaliasis pasaulis,

2004, saus. 22154. GMO grėsmės // Ūkininko patarėjas, 2004, saus. 24155. Sojos vėl populiarėja // Ūkininko patarėjas, 2004, kovo 25156. Alternatyva stambiems gyvulininkystės kompleksams //

Šiaulių kraštas, 2004, bal. 12157. Įspūdžiai iš Rumunijos ekologinių ūkių // Ūkininko patarėjas,

2004, gruod. 12158. Ar yra alternatyva stambiems gyvulininkystės kompleksams?

// Ūkininko patarėjas, 2005, bal. 2159. Ar yra alternatyva stambiems gyvulininkystės kompleksams?

// Žalioji Lietuva, 2005, bal. 16

43

160. Netradiciniai pašarai – netradiciniams gyvūnams // Ūkininko patarėjas, 2005, spal. 6

161. Žolininkystė atsikovoja prarastas pozicijas (interviu R. Jagaitės) // Ūkininko patarėjas, 2005, lapkr. 22

162. Viešnagė Saksonijoje // Ūkininko patarėjas, 2006, vas. 7163. Atgaivinkime sorų auginimą Lietuvoje // Ūkininko patarėjas,

2006, kovo 23164. Biotechnologijos modifikuoti maisto produktai pavojingi

žmogui ir gamtinei aplinkai // Ūkininko patarėjas, 2006, bal. 10165. Biotechnologija žalinga gamtinei aplinkai ir žmogui //

Lietuvos aidas, 2006, bal. 20166. Modifikuotus produktus ant atskirų lentynų // Kėdainių

garsas, 2006, geg. 23167. Mokslininko Antano Svirskio kasdienybė – rūpestis rytdienos

pašariniais augalais (interviu R. Jagaitės) // Ūkininko patarėjas, 2006, spal. 19

168. ‘Arimaičiai’ – unikali raudonųjų dobilų veislė // Valstiečių laikraštis, 2006, gruod. 5

169. Netradicinių augalų galimybės – neišnaudotos // Valstiečių laikraštis, 2006, gruod. 19

170. Netradiciniai augalai ekologinei gyvulininkystei // Valstiečių laikraštis, 2007, saus. 3

171. Apmąstymai apie ekologinį žemės ūkį ir sėklininkystę // Ūkininko patarėjas, I d., 2008, vas. 14

172. Apmąstymai apie ekologinį žemės ūkį ir sėklininkystę // Ūkininko patarėjas, II d., 2008, vas. 21

173. Ateities ekologinis ūkis: būdas dirbti ar noras storinti piniginę // Ūkininko patarėjas, 2008, kovo 13 (apvalaus stalo pokalbiai, R. Jagaitė)

174. Dar kartą apie soras // Ūkininko patarėjas, 2008, kovo 15175. Viešnagė tolimoje Indijoje // Provincija, 2008, kovas, p. 20–28176. Sugulę sugeba vėl atsikelti (Šiltėjant klimatui soros gali pakeisti

vasarinius javus) // Valstiečių laikraštis, 2008, kovo 12177. XIX amžius – bulvių maištai, XXI amžius – biotechnologijų

riaušės (debatai su A. Paulausku, parengti A. Aleksandravičiaus) // Ūki-ninko patarėjas, 2008, rugpj. 28

44

45

Aldona Svirskienė

46

ALDONA SVIRSKIENĖ

TRUMPA BIOGRAFIJA

Gimiau 1943 m. lapkričio 25 d. Kaune darbininkų Elenos ir Kosto Tadauskų šeimoje. Buvau pagrandukė, 6-as vaikas šeimoje (deja, 3 vaikai mirė vos gimę), mama mane gimdė būdama 43 metų. Iki man gimstant, tėvai sunkiai pasistatė namą tuo metu dar Kauno pakraštyje, netoli Girs-tupio upelio. Mama (Randytė, g. 1900 m.), kilusi nuo Rumšiškių (Milžinų km.), gavo šiek tiek rąstų ir medienos iš savo brolių, nes tėvai buvo se-niai mirę. Tėvas (g. 1904 m.), kilęs iš Ukmergės rajono., lenkiškos Želvos apylinkės, iki vedybų gyveno su brolių šeimomis ir motina mažame name-lyje Kaune. Kol tėvai statėsi sau namą, kelerius metus dar ten labai ankštai pagyveno. Įsikūrę jau savo name, tėvai laikė gyvulių, turėjo sodą ir daržą, šiek tiek nuomojosi dirbamos žemės. Todėl ir man buvo nesvetimi žemės darbai, pramokau rišti javus, melžti karvę ir pan. Mama jaunystėje buvo gera audėja, mokėjo verpti, siūti, megzti. Todėl sunkiais karo ir pokario metais daug savo darbo kraičio išmainė į maisto produktus, kad išmaitintų vaikus, nes tėvas ne visada turėjo darbo. Yra dirbęs prie šv. Antano ir Prisikėlimo bažnyčių statybos ir kt. Vėliau mūsų pagrindinė maitintoja buvo karvė: mama kelis kilometrus pėsčiomis nešdavo parduoti pieną žmonėms pagal užsakymus toli į miestą, nes transporto nebuvo. Paaugęs padėdavo vyriausias sūnus Juozas, ypač kai reikėjo baigti įrengti nebaigtą pusę namo. Taigi gyvenome sunkokai.

1951–1953 m. mokiausi Varpo pradinėje mokykloje, kurią baigiau su pagyrimu. Beje, iš karto pradėjau nuo II klasės, nes mokėjau skaityti ir skaičiuoti (mokytoja sakė, kad 1-oje klasėje nebus ką veikti). Po to ge-rai baigiau septynmetę mokyklą, kuri buvo šalia šv. Antano bažnyčios, todėl dažnai užeidavau pasimelsti, ypač dėl mamos sveikatos. Nors mama turėjo sveikatos problemų, bet abu su tėvu išgyveno po 91 metus, taigi, senatvėje man teko dažniau juos aplankyti ir padėti broliui Juozui juos prižiūrėti. Vaikystėje labai mėgau rankdarbius: siuvinėdavau daug

47

servetėlių, pagalvėlių ir kt. Tai rodo, kad turėjau kantrybės ir kruopštumo, kuris vėliau buvo reikalingas darbe. Vėliau mokiausi S. Nėries vidurinėje mokykloje, X klasėje dar baigiau kursus ir perėjusi į vakarinę mokyklą, pradėjau dirbti Kauno pionierių rūmuose sekretore-mašininke.

Turėdama 2-jų metų darbo stažą, 1961 m. įstojau į Vilniaus vals-tybinio universiteto Gamtos fakultetą biologijos specialybę (tuo metu į biologiją ir mediciną buvo labai dideli konkursai, o su darbo stažu buvo priimami pirmiausia). Pradžioje draugės įkalbėta dėl romantikos pasi-rinkau ichtiologijos specializaciją, tačiau praktikos metu supratau, kad tai ne mano sritis, nes tekdavo anksti išplaukti į žvejybą, skrosti ir tirti žuvis. Sužinojau, kad, dirbant gamyboje, būna ypač daug problemų. Teko eiti net pas rektorių, kad leistų specializuotis mikrobiologijos srityje. Tačiau įdomiausia tai, kad ichtiologija nuo pat mažens susidomėjo mūsų sūnus Darius, ir, baigęs VU, dabar sėkmingai vadovauja žuvų ūkiui, nors, žinoma, neišvengdamas sunkumų.

Mikrobiologinę praktiką II kurse atlikau Vilniaus mikrobiologijos ir higienos institute, III kurse – Kauno mielių fabrike, o diplominei prakti-kai atlikti 1966 m. gegužės 6 d. atvykau į Žemdirbystės institutą. Sužavėjo graži aplinka, rožynai ir guobos pakelėse bei pigus ir skanus maistas val-gykloje, taip pat gera darbo atmosfera laboratorijoje. Vadovaujant Mikro-biologijos laboratorijos vedėjui J. Tarvidui ir prof. K. Brundzai, sėkmingai parašiau ir apgyniau diplominį darbą tema „Pesticidų įtaka dirvos mikro-organizmams“, kuris buvo labai gerai įvertintas ir recenzentų prilygintas disertaciniam darbui. Vėliau dėl studentų praktikos į institutą atvykęs prof. P. Bluzmanas sakė, kad mano diplominis darbas katedros stende stovėjo apie 20 metų kaip pavyzdinis. Beje, ruošiant šį darbą, teko atlikti kelio-likos tuo metu naudojamų, tarp jų ir gana kenksmingų, pesticidų (gra-nozano, heksachlorano ir kt.) ir dirvos mikroorganizmų sąveikos tyrimus laboratorinėmis ir lauko sąlygomis.

Tik atvykus į diplominę praktiką, susipažinau su Antanu Svirskiu ir po septynių draugystės mėnesių atšventėme vestuves. Todėl likau dirbti Žemdirbystės institute, nors turėjau paskyrimą į Šilutės spirito gamyklą. Beje, už šią paslaugą priimant į darbą Antanas buvo partorgo paprašytas

48

tapti partijos nariu. Taip nuo 1967 m. sausio 2 d. pradėjau dirbti Mikro-biologijos laboratorijoje jaunesniąja moksline bendradarbe. Po 1,5 metų išlaikiau užsienio (prancūzų) kalbos, vėliau filosofijos kandidatinio mini-mumo egzaminus, kurie buvo įvertinti labai gerai. Savarankiškai vykdžiau tyrimus, rašiau ataskaitas ir straipsnius. Pradžioje dirbau su vyr. moks-line bendradarbe A. Masevičiene, vėliau viena su laborantėmis. 1984 m. konkurso tvarka buvau paskirta šios laboratorijos vyresniąja moksline bendradarbe. Vėliau, pasikeitus įstatymams dėl galimų pareigybių be mokslinio laipsnio – moksline bendradarbe. Nuo 2002 m., sukakus pensi-jiniam amžiui, beveik dvejus metus dirbau vyr. biologės pareigose.

Tyriau (padedant dviem laborantėms, iš kurių paminėtinos ilgiau-siai dirbusios darbštuolės – Regina Pikšrienė ir Loreta Urbonavičienė, ku-rioms esu labai dėkinga) įvairių agropriemonių: žemės dirbimo, ganyklų ir ariamų dirvų tręšimo, herbicidų naudojimo, sėjomainų parinkimo, žemdirbystės sistemų ir kt. įtaką dirvožemio biologiniam aktyvumui, nusta-tydama įvairių fiziologinių grupių naudingų mikroorganizmų paplitimą, aminorūgščių susikaupimą ir fermentų aktyvumą. Kasmet dirvožemio mi-krobiologiniai tyrimai buvo atliekami pagal 7–10 instituto kompleksinių temų. Stažavausi Leningrade ir Minske, įsisavinau fermentų aktyvumo nustatymo metodikas, su kuriomis supažindinau instituto padalinių ir LŽŪU mikrobiologes. Teko vadovauti Vilniaus universiteto biologijos specialybės studenčių gamybinėms ir diplominėms praktikoms.

37 tyrimų metų rezultatus apibendrinau 38 kompleksinėse ataskai-tose, viena ar su bendraautoriais parašiau 127 mokslinius ir 7 mokslo po-puliarinimo straipsnius (2 straipsniai atspausdinti žurnaluose su citavimo indeksu), parašiau apie 70 recenzijų, skaičiau pranešimus tarptautinėse konferencijose Vilniuje, Leningrade, Jerevane, Alma-Atoje, Jelgavoje, Minske ir kt. Mano tyrimų duomenys paskelbti mokslinių konferencijų, vykusių Londone ir Aalborge, leidiniuose.

Teikdami pagalbą gamybai, kasmet pagamindavome ir parduoda-vome Lietuvos ūkiams ir ūkininkams bakterines trąšas – nitraginą liucer-noms, ožiarūčiams, sojoms. Kartu su Vėžaičių mikrobiologais patenkino-me visos respublikos poreikius nitraginui.

49

Be to, per daugelį metų iš kelių šalių sukaupiau ir palaikiau (persė-jimo būdu kasmet atgaivindavau) įvairių rūšių vyno ir midaus kultūrinių mielių grynas kultūras. Parašiau straipsnių ir išleidau lankstinuką apie mi-daus gamybos technologiją namų sąlygomis, panaudojant kultūrines mie-les, todėl Lietuvos bitininkai iki šiol turi galimybę įsigyti institute pagal užsakymą pagamintų mielių midaus gamybai.

Nors medžiagos disertaciniam darbui sukaupiau pakankamai, bet didelis darbo krūvis, gynimo tradicijų laboratorijoje bei drąsos ir sveikatos stoka sąlygojo disertacinio darbo neužbaigimą. Nemaža kliūtis tuo metu buvo ir tai, kad gynimo tarybos mikrobiologijai Lietuvoje nebuvo, būtų tekę gynimą organizuotis Baltarusijoje arba Estijoje (beje ir kūrybinių atostogų nebuvau išleista, nes nebuvo kam dirbti pagal planines temas). Tačiau manau, kad darbų mikrobiologijos srityje padariau galbūt daugiau nei būčiau atlikusi su daktaro laipsniu, nes visus 37 metus dirbau daug ir labai nuoširdžiai, negailėdama jėgų, neretai ir valandų po darbo, nepai-sant to, kad žiemą patalpos dažnai būdavo labai šaltos ir naudoti traukos spintą, kad nesijaustų cheminių medžiagų, dažnai buvo neįmanoma. Beje, gaudama mažą atlyginimą, neadekvatų darbo rezultatams, institutui su-taupiau nemažai pinigų.

Po darbų atsipalaiduoti ir pabendrauti padėdavo dalyvavimas saviveikloje, visuomeninėje veikloje, įvairiuose instituto renginiuose ir išvykose pradžioje į teatrus, vėliau su ansambliu arba su Kėdainių lietuvių ir švedų draugija pabuvota Švedijoje, Olandijoje, Kroatijoje, Venecijoje, Prancūzijoje ir kt. Keletą metų su vyru šokom pramoginius šokius, kele-rius metus lankiau aerobikos užsiėmimus, daugiau kaip 20 metų dainuo-jam etnografiniame ansamblyje „Seklyčia“ (pradžioje keletą metų dainavo ir mūsų dukra Ieva).

Esu dėkinga ataskaitų ir publikacijų bendraautoriams už tyrimų bazę, malonų dalykinį bendradarbiavimą, mikrobiologinių tyrimų įver-tinimą ir pasitikėjimą mano darbu (beje, norinčių bendradarbiauti dažnai buvo daugiau, nei aš viena pajėgiau, tai rodo mikrobiologinių tyrimų svarbą kompleksiniuose instituto darbuose). Manau, kad mūsų kompleksiniai darbai leido išsamiau, ypač ekologiniu atžvilgiu, įvertinti agropriemonių

50

parinkimą ir rekomendacijų paruošimą, nes dirvožemio biologinis aktyvu-mas yra svarbus dirvos derlingumo ir ekologinis indikatorius.

Dėkinga vedėjui J. Tarvidui už svarbesnių straipsnių peržiūrėjimą ir paredagavimą. Dėkinga ir savo vyrui Antanui, kad parvežė iš užsienio konferencijų literatūros mikrobiologijos tema ir išvertė iš anglų kalbos (pati mokiausi tik prancūzų). Tai, beje, praturtino ir jo žinias mikrobiolo-gijos ir ekologijos srityje. Beje, ir aš esu šiek tiek prisidėjusi prie jo darbų, nes teko paredaguoti, o kartais ir atspausdinti ne vieną jo publikaciją. Taip pat dėkinga savo geriems vaikams Dariui ir Ievai, kad netrukdė dir-bti net kartais po darbo, ir kad, ačiū Dievui, augo sveiki (turbūt nei karto dėl jų neteko pasinaudoti nedarbingumo lapeliu). Dabar didžiausias mano džiaugsmas ir rūpestis yra vaikai ir anūkai, ypač mažosios dvynukės Saulė ir Auksė, kurias dažnai tenka pagloboti.

Linkiu sėkmės ir didelių pasiekimų Žemdirbystės instituto mikro-biologams.

51

A. SVIRSKIENĖS BIBLIOGRAFIJA

Straipsniai moksliniuose leidiniuose

1972

1. Свирскене А., Машаускас В. Влияние фосфорно-калийных удобрений при внесении их ежегодно и однократно на несколько лет на почвенную микрофлору // Материалы к микробиологической конференции. – Вильнюс, 1972, с. 59–61

1975

2. Bilevičius V., Kazlauskienė O., Svirskienė A. Kasmetinio ga-nyklų tręšimo fosforo ir kalio trąšomis palyginimas su retesniu, bet stipresniu tręšimu // LŽMTI 1974 metais užbaigtų tiriamųjų darbų trumpi pranešimai. – Dotnuva, 1975, p. 88–90

3. Zimkus Z., Svirskienė A. Skysto mėšlo ir mineralinių NPK trąšų ekvivalentinių dozių efektyvumas mineralinės dirvos ganykloje // LŽMTI 1974 metais užbaigtų tiriamųjų darbų trumpi pranešimai. – Dotnuva, 1975, p. 90–94

4. Zimkus Z., Svirskienė A. Trąšos ganykloje // Žemės ūkis. – 1975, Nr. 5, p. 27

5. Свирскене А., Зимкус З. Влияние эквивалентных норм жидкого навоза и минеральных удобрений на распространение микроорганизмов и на накопление аминокислот в пастбищной почве // Микробиология и технический прогресc: мат. конф. Лит. микр. общ. – Вильнюс, 1975, с. 110–113

6. Свирскене А., Марчяускас С. Влияние интенсивности использования культурного пастбища и уровни ее удобрения азотом на распространение почвенных микроорганизмов // Микробиология и технический прогресc: мат. конф. Лит. микр. общ. – Вильнюс, 1975, с. 113–116

7. Свирскене А., Тарвидас Й.Й. Влияние приемов удобрения куль турных пастбищ на микрофлору дренированных дерново-глееватых суглинистых почв Литовской ССР // Тезисы докладов V съезда все-союзного микробиологического общества, с.-х. микробиология. – Ереван, 1975, с. 88–89

52

1977

8. Zimkus Z., Svirskienė A. Sėtinės ganyklos pagrindinio ir pa-viršinio gerinimo įtaka derliui // Apie žolių ūkį: LŽMTI mokslinių straipsnių rinkinys. – Vilnius, 1977, Nr. 34, p. 5–10

9. Zimkus Z., Svirskienė A. Skysto mėšlo ir mineralinių trąšų veikimo palyginimas ganykloje // Apie žolių ūkį: LŽMTI mokslinių straipsnių rinkinys. – Vilnius, 1977, Nr. 34, p. 51–55

10. Bilevičius V., Kazlauskienė O., Svirskienė A. Kasmet tręšiamų fosforo ir kalio trąšomis ganyklų palyginimas su rečiau, bet gausiau tręšiamomis ganyklomis // Apie žolių ūkį: LŽMTI mokslinių straipsnių rinkinys. – Vilnius, 1977, Nr. 34, p. 64–70

1978

11. Свирскене А., Тарвидас Й., Василяускене В. Изменения биологической активности окультуренной почвы при внесении разных доз минеральных удобрений на долголетнем пастбище // Микробиологические процессы в почвах и урожайность с.-х. культур: мат. к респ. конф. – Вильнюс, 1978, с. 15–17

12. Свирскене А., Шиманскайте Д. Влияние длительного при-менения минеральных удобрений в полевом севообороте на микро-флору и ферментативную активность окультуренных суг линистых почв // Микробиологические процессы в почвах и урожайность с.-х. культур: мат. к респ. конф. – Вильнюс, 1978, с. 318–319

1979

13. Svirskienė A. Priesmėlio dirvos biologinis aktyvumas siste-mingai naudojant trąšas sėjomainoje // Žemės ūkio informacija. – Vilnius, 1979, Nr. 8, p. 10–11

1980

14. Mališauskienė E., Svirskienė A. Amoniako vandens naudo-jimas sėjomainoje // LŽMTI 1979 metais užbaigtų tiriamųjų darbų trumpi pranešimai. – Vilnius, 1980, p. 19–21

15. Svirskienė A. Azoto, fosforo ir kalio trąšų dozių įtaka dirvos biologiniam aktyvumui kultūriniuose žolynuose // LŽMTI 1979 metais užbaigtų tiriamųjų darbų trumpi pranešimai. – Vilnius, 1980, p. 113–114

53

16. Каджюлис Л. Ю., Василяускене В. А., Баниконене Я. Ю., Брунене Л. И., Даугелене М. Ф., Хлевицкене Р. К., Тамулис Т. П., Свирскене А. К. Влияние доз и соотношений удобрений NPK на качество и урожай лугопастбищных трав в Литовской ССР // Доклады ВАСХНИЛ. – 1980, № 10, с. 14–17

17. Каджюлис Л. Ю., Василяускене В. А., Брунене Л. И., Дау гелене М. Ф., Тамулис Т. П., Свирскене А. К. Влияние разных доз и соотношений азота, фосфора и калия удобрений на урожай, ботанический и химический состав пастбищной травы // Бюл. ВНИИ удобрения и агропочвоведения. – 1980, № 52, с. 10–14

1981

18. Свирскене А., Тарвидас Й. Й., Лазаускас С. П. Ингибитор нитрификации N-serve 24, почвенная микрофлора и урожай ячменя // Микробиология и производство. – Вильнюс, 1981, с. 127–131

19. Свирскене А., Малишаускене Е. Ю. Динамика численности почвенных микроорганизмов при использовании аммиачной воды в севообороте // Микробиология и производство. – Вильнюс, 1981, с. 150–153

1983

20. Mališauskienė E., Svirskienė A. Amoniakinio vandens nau-dojimas sėjomainoje // Agronomija: LŽMTI mokslinių straipsnių rinkinys. – Vilnius, 1983, Nr. 44, p. 59–65

21. Свирскене А., Якштайте А. В. Влияние многолетнего систематического применения гербицидов в полевом севообороте на почвенную микрофлору // Труды Всесоюзного научно-иссле-довательского института с.-х. микробиологии. – Ленинград, 1983, т. 52, с. 98–101

22. Свирскене А. К. Коpреляционные связи биологической активности плодородной пастбищной почвы, ее агрохимических свойств и урожаев трав // Экология микроорганизмов и продукты их обмена. – Вильнюс, 1983, с. 107–109

1984

23. Petraitienė V., Stuogienė L., Svirskienė A. Mineralinių trąšų normos ir santykis sėjomainoje // LŽMTI 1983 m. užbaigtų tiriamųjų darbų trumpi pranešimai. – Vilnius, 1984, p. 28–29

54

24. Dapkus R., Vasiliauskienė V., Svirskienė A. Azoto trąšų normos ir jų paskirstymas vidutinio ankstyvumo žolyne ganiavos metu // LŽMTI 1983 m. užbaigtų tiriamųjų darbų trumpi pranešimai. – Vilnius, 1984, p. 55–58

25. Petraitienė V., Bagdonienė V., Greimas G., Plesevičius K., Svirskienė A., Stuogienė L. Tinkamiausios mineralinių trąšų normos sėjomainoje // Rekomendacijos ž. ū. gamybai intensyvinti 1985 metais. – Vilnius, 1984, p. 23–25

26. Биологическая активность почв / составители главы V: Л. А. Карянина, Э. Б. Арлаускене, М. О. Винкапне, Л. А. Мурдам, А. К. Свирскене, Л. М. Стефанкина // Оптимальные параметры плодородия почв. – Москва, 1984, с. 66–76

1985

27. Mališauskienė E., Svirskienė A. Hidrolizinio lignino efekty-vumas // LŽMTI 1984 m. užbaigtų tiriamųjų darbų trumpi pranešimai. – Vilnius, 1985, p. 18–21

28. Василяускене В., Дапкус Р., Машаускене А., Свирскене А. Нормы азотных удобрений при дробном внесении их на разносмесях пастбищных травостоях // Рекомендации минсельхоза СССР по внедрению достижений науки и передового опыта в производство: реферативный сборник. – Москва, 1985, вып. 1. – 38 с.

29. Пятрайтене В. А., Багдонене В. М., Греймас Т. И., Стуо-гене Л. И., Свирскене А. К., Шюляускене Н. И. Эффективность воз-растающих норм минеральных удобрений в севообороте на различ-ных по ме ха ническому составу почвах Литовской ССР // Известко-вание и применение минеральных удобрений в интенсивных систе-мах земледелия: тезисы докладов научной конференции. – Горки, 1985, с. 84–88

30. Свирскене А. К., Дапкус Р. Й. Изменение биологической активности окультуренной дерново глееватой суглинистой почвы при внесении высоких норм азотных удобрений на культурном пастбище // Достижения микробиологии – практике: тез. VII съезда микр. общ. с.-х. микробиология. – Алма-Ата, 1985, т. 7, с. 69

55

1986

31. Tindžiulis A., Šimanskaitė D., Svirskienė A. Ilgalaikio mine-ralinių trąšų naudojimo įtaka dirvos derlingumui ir derliui // 1986 m. užbaigtų tiriamųjų darbų trumpi pranešimai. – Vilnius, 1986, p. 22–24

32. Svirskienė A., Tarvidas J. NPK trąšų normų įtaka įvairių kultūriniais žolynais apsėtų dirvų biologiniam aktyvumui // Žolių ūkis: LŽMTI darbai. – Vilnius, 1986, Nr. 34, p. 84–99

33. Svirskienė A., Vasiliauskienė V. Ganymo įtaka dirvos biolo-giniams procesams // Žolių ūkis: LŽMTI mokslinių straipsnių rinkinys. – Vilnius, 1986, Nr. 55, p. 102–109

34. Svirskienė A., Tarvidas J., Vasiliauskienė V. Koreliaciniai ryšiai tarp dirvos biologinių ir agrocheminių rodiklių bei žolės sausų medžiagų derliaus neutralaus priemolio ganyklose // Žolių ūkis: LŽMTI mokslinių straipsnių rinkinys. – Vilnius, 1986, Nr. 55, p. 110–118

35. Svirskienė A., Mališauskienė E. Amoniakinio vandens įtaka dirvos mikroorganizmams // Efektyvus cheminių medžiagų ir trąšų pa-naudojimas: LŽMTI mokslinių straipsnių rinkinys. – Vilnius, 1986, Nr. 54, p. 81–91

36. Petraitienė V., Stuogienė L., Svirskienė A. Trąšos vidutinio sunkumo dirvose // Žemės ūkis. – 1986, Nr. 9, p. 28–29

37. Свирскене А. К., Бразаускас Р. Б. О некоторых отри ца-тельных проследствиях машинного уплотнения почв // Микробио-логические процессы в почвах и урожайность с.-х. культур: мат. к II респ. конф. – Вильнюс, 1986, с. 335–337

38. Свирскене А. К., Дапкус Р. Й. Влияние высоких норм азот-ных удобрений на микробный ценоз и ферментативную активность почвы культурного пастбища // Микробиологические процессы в почвах и урожайность с.-х. культур: мат. к II респ. конф. – Вильнюс, 1986, с. 338–340

1987

39. Petraitienė V., Svirskienė A., Stuogienė L., Adomaitis J. Mine-ralinių trąšų normos ir santykis sėjomainoje // Žemės dirbimas ir tręšimas: LŽMTI mokslinių straipsnių rinkinys. – 1987, Nr. 59, p. 39–58

40. Mališauskienė E., Svirskienė A. Hidrolizinio lignino efekty-vumas // Žemės dirbimas ir tręšimas: LŽMTI mokslinių straipsnių rin-kinys. – 1987, Nr. 59, p. 59–71

56

41. Свирскене А.К. Микробный ценоз и ферментативная ак тивность при систематическом применении гербицидов в сево-обороте // Бюл. ВНИИ с.-х. микробиологии. – Ленинград, 1987, № 46, с. 44–46

42. Dapkus R., Vasiliauskienė V., Mašauskienė A., Svirskienė A. Azoto trąšų normos ir jų efektyvus paskirstymas ganiavos metu kultūrinėse ganyk-lose // Rekomendacijos ž. ū. gamybai intensyvinti. – Vilnius, 1987, p. 45–46

43. Svirskienė A. Mikroorganizmų vaidmens degraduojant pesti-cidus ir saugant aplinką klausimui aptarti // Žemės ūkis. – 1987, Nr. 9, p. 30

1988

44. Свирскене А. К., Гайлене Я. П., Магила А. С. Биологическая активность почвы, распространение корневых гнилей и урожай ячменя в специализированных севооборотах // Научные достиже-ния микробиологов – народному хозяйству. – Вильнюс, 1988, ч. 2, с. 104–107

1989

45. Vasiliauskienė V., Dapkus R., Mašauskienė A., Svirskienė A. Azoto trąšų normos ir jų paskirstymas ankstyviems žolynams velėninėje glėjiškoje priemolio dirvoje // Žemdirbystė: LŽMTI mokslo darbai. – 1989, Nr. 37, p. 69–81

46. Dapkus R., Vasiliauskienė V., Mašauskienė A., Svirskienė A. Azoto trąšų normos ir jų paskirstymas vidutinio ankstyvumo žolynams velėninėje glėjiškoje priemolio ganykloje // Žemdirbystė: LŽMTI mokslo darbai. – 1989, Nr. 37, p. 82–95

47. Kadžiulienė G., Svirskienė A. Dirvos tankio reikšmė avižoms // LŽI 1988 m. užbaigtų tiriamųjų darbų trumpi pranešimai. – Vilnius, 1989, p. 14–16

48. Magyla A., Šileikaitė J., Svirskienė A., Grigas A. Dirvos kul-tū rinimas ir piktžolėtumo mažinimas sėjomainų parinkimui // Rekomen-dacijos žemės ūkiui intensyvinti, 1990. – Vilnius, 1989, p. 7–9

49. Magyla A., Gailienė J., Šileikaitė J., Svirskienė A., Atlavinytė O., Grišečkina S. Racionalus javų, cukrinių runkelių ir žolių plotas derlingų priemolio dirvų sėjomainoje // Rekomendacijos žemės ūkiui intensyvinti, 1990. – Vilnius, 1989, p. 10–14

57

1990

50. Svirskienė A. Lignino įtaka dirvos mikroorganizmams // Hidrolizinis ligninas žemės ūkiui / sudaryt. E. Mališauskienė. – Vilnius, 1990, p. 7–10

51. Tindžiulis A., Šimanskaitė D., Svirskienė A. Ilgalaikio mine-ralinių trąšų vartojimo įtaka dirvai ir derliui // Žemdirbystė: LŽMTI mokslo darbai. – Vilnius: Mokslas, 1990, Nr. 38, p. 74–88

52. Svirskienė A., Kadžiulienė G. Dirvos tankio įtaka mikro-organizmų paplitimui ir fermentų aktyvumui // Dirvožemio mikroorga-nizmai žemdirbystei intensyvinti Lietuvoje: resp. konf. pranešimai. – Vilnius, 1990, p. 131–139

53. Магила А., Гайлене Я., Свирскене А., Атлавините О., Гри-ши на С. Рациональное насыщение севооборотов зерновыми, сахар-ной свеклой и травами на плодородных суглинках // Рекомендации по интенсификации сельского хозяйства на 1990 год. – Вильнюс, 1990, с. 10–11

54. Магила А., Шиляйкайте Ю., Свирскене А., Григене А. Окуль туривание почвы и уменьшение засоренности посевов путем подбо ра севооборотов // Рекомендации по интенсификации сельского хозяйства на 1990 год. – Вильнюс, 1990, с. 9–10

1991

55. Mališauskienė E., Mašauskienė A., Stuogienė L., Svirskienė A., Atlavinytė O. Hidrolizinio lignino ir mėšlo komposto efektyvumas // 1990 metais užbaigtų tiriamųjų darbų trumpi pranešimai. – Vilnius, 1991, p. 22–25

56. Jakštaitė A., Svirskienė A. Herbicidų vartojimo intensyvumas sėjomainoje // 1990 metais užbaigtų tiriamųjų darbų trumpi pranešimai. – Vilnius, 1991, p. 64–67

57. Svirskienė A., Jakštaitė A. Dirvos mikrofloros ir fermentinio aktyvumo pokyčiai įvairiu intensyvumu naudojant herbicidus sėjomainoje // Biologija: Vilniaus universiteto mokslo darbų rinkinys. – Vilniaus universiteto leidykla, 1991, p. 141–143

58. Svirskienė A., Mališauskienė E. Tręšimui naudoto hidrolizinio lignino įtaka dirvos biologiniam aktyvumui // Biologija: Vilniaus uni-versiteto mokslo darbų rinkinys. – Vilniaus universiteto leidykla, 1991, p. 144–146

58

59. Mališauskienė E., Mašauskienė A., Stuogienė L., Svirskienė A., Atlavinytė O. Hidrolizinio lignino ir mėšlo komposto efektyvumas // Rekomendacijos augalininkystei intensyvinti 1992 m. – Vilnius, 1991, p. 40–41

60. Jakštaitė A., Svirskienė A., Kavoliūnaitė I., Atlavinytė O. Her bicidai vieną kartą per rotaciją // Rekomendacijos augalininkystei intensyvinti 1992 m. – Vilnius, 1991, p. 7–8

61. Magyla A., Svirskienė A., Šileikaitė J. Armens biologinis akty-vumas, fizinių ir cheminių savybių kitimas specializuotosiose sėjomainose // Žemdirbystė: LŽI mokslo darbai. – Vilnius, 1991, Nr. 39, p. 23–24

62. Jakštaitė A., Svirskienė A., Atlavinytė O. ir kt. Herbicidai vieną kartą per rotaciją // Agronomija: mokslinė-techninė informacija. – Vilnius, 1991, Nr. 4, p. 39–41

1992

63. Kavoliūnaitė I., Monstvilaitė J., Šalna A., Puzinaitė I., Jakštaitė A., Janušienė V., Svirskienė A., Eitmanavičiūtė I. Antropogeninių veiksnių įtaka laukų piktžolėtumui ir dirvožemiui // Antropogeninių veiksnių įtaka dirvožemio derlingumui: moksl. konferencijos-diskusijos tezės / LMA. – Vilnius, 1992, p. 36–44

1993

64. Pivoriūnas D., Svirskienė A. Effects of soil tillage on the ecology of soil microorganizms // Beyond the Biomass: Abstract of International Conference. – London, 1993, p. 20

1994

65. Svirskienė A., Mašauskas V. Fosforo ir kalio trąšų paskirstymo sėjomainos rotacijoje įtaka dirvos biologiniam aktyvumui // Tręšimo sistemos ir dirvožemio derlingumas: mokslinės konferencijos pranešimai. – Vilnius, 1994, p. 231–239

66. Jakštaitė A., Svirskienė A. Herbicidų vartojimas sėjomainoje // Augalų apsauga: LŽI mokslinių straipsnių rinkinys. – Dotnuva-Akademija, 1994, Nr. 74, p. 6–27

59

67. Svirskienė A., Šimanskaitė D. Minimal soil tillage influence on the activity of soil microorganisms // Soil Tillage for Crop Production and Protection of the Environment: proceedings of 13th International Conference, ISTRO. Aalborg. – Denmark, 1994, vol. II, p. 871–875

1995

68. Mališauskienė E., Mašauskienė A., Stuogienė L., Svirskienė A., Atlavinytė O. Hidrolizinio lignino ir mėšlo komposto efektyvumas // Žemdirbystė: LŽI mokslo darbai. – Dotnuva-Akademija, 1995, Nr. 44, p. 91–97

69. Svirskienė A., Tarvidas J. Neutralaus priemolio dirvožemio biologinio aktyvumo tyrimų kultūrinėse ganyklose apžvalga // Žolininkystė Lietuvoje: LŽI mokslo darbai. – Dotnuva-Akademija, 1995, t. 43, p. 109–119

70. Kadžiulienė G., Svirskienė A. Dirvos sandaros reikšmė avižoms // Žemdirbystė: LŽI mokslo darbai. – Dotnuva-Akademija, 1995, t. 49, p. 83–89

71. Svirskienė A. Įvairių žemės dirbimo būdų įtaka dirvos bio lo-giniam aktyvumui // LŽI užbaigtų tiriamųjų darbų konferencijos pra-nešimai. – Dotnuva-Akademija, 1995, Nr. 27, p. 32–33

72. Čeksterytė V., Svirskienė A. Žiedadulkių mikroorganizmų identifikavimas // Bitininkystė: LŽI mokslo darbai. – Vilnius, 1995, p. 125–130

1996

73. Mašauskas V., Mašauskienė A., Svirskienė A., Ežerinskis V. Fosforo ir kalio trąšų periodiško paskirstymo sėjomainoje įtaka dirvožemio savybėms, augalų derliui ir jo kokybei // LŽI užbaigtų tiriamųjų darbų konferencijos pranešimai. – Dotnuva-Akademija, 1996, Nr. 28, p. 34–39

74. Magyla A., Bertulytė-Šateikienė D., Gailienė J., Svirskienė A. ir kt. Javų, cukrinių runkelių ir pašarinių žolių ploto išplitimo galimybės sėjomainoje // LŽI užbaigtų tiriamųjų darbų konferencijos pranešimai. – Dotnuva-Akademija, 1996, Nr. 28, p. 134–138

75. Lukošiūnienė E., Bučienė A., Šlepetienė A., Svirskienė A. Įvai-raus mėšlo veikimo trukmė ir jo reikšmė humuso kaupimuisi dirvožemyje // LŽI užbaigtų tiriamųjų darbų konferencijos pranešimai. – Dotnuva-Akademija, 1996, Nr. 28, p. 24–27

60

76. Bučienė A., Mašauskienė A., Svirskienė A. ir kt. Įvairaus che-mizavimo lygio intensyvių ir organinės-biologinės žemdirbystės sistemos velėniniuose glėjiškuose Lietuvos Vidurio lygumos dirvožemiuose komp-leksinis įvertinimas // LŽI užbaigtų tiriamųjų darbų konferencijos pra-nešimai. – Dotnuva-Akademija, 1996, Nr. 28, p. 49–52

77. Magyla A., Šileikaitė J., Bertulytė-Šateikienė D., Gailienė J., Gri-gas A., Svirskienė A., Šlepetienė A., Atlavinytė O., Benkenas A., Hackevič L., Grišečkina S. Sėjomainų su didėjančiu javų, cukrinių runkelių ir pašarinių žolių plotu agronominis įvertinimas // Žemdirbystės mokslo dabartis ir ateitis: moksl. konf. pranešimai. – Dotnuva-Akademija, 1996, p. 123–133

78. Svirskienė A. Įvairių žemės dirbimo būdų įtaka dirvožemio biologiniam aktyvumui // Žemdirbystė: LŽI mokslo darbai. – Dotnuva-Akademija, 1996, t. 54, p. 54–62

79. Magyla A., Šateikienė D., Gailienė J., Grigas A., Pakeltytė D., Svirskienė A., Šlepetienė A. Sėjomainos su skirtingu javų, cukrinių runkelių ir pašarinių žolių plotu derlingoms priemolio dirvoms // Naujos rekomendacijos augalininkystei intensyvinti. – Dotnuva-Akademija, 1996, p. 4–6

80. Mašauskas V., Mašauskienė A., Svirskienė A., Ežerinskas V. Periodiškas tręšimas fosforu ir kaliu sėjomainoje // Naujos rekomendacijos augalininkystei intensyvinti. – Dotnuva-Akademija, 1996, p. 14–15

1997

81. Svirskienė A., Šlepetienė A., Bučienė A. Microbiological processes and humus quality while applying organic and mineral fertilizers // Ecological effects of Microorganism Action: materials of International Conference. – Vilnius, 1997, p. 213–217

82. Lukošiūnienė E., Bučienė A., Šlepetienė A., Svirskienė A. Įvai-raus mėšlo veikimo trukmė ir jo reikšmė humuso kaupimuisi dirvožemyje // Žemdirbystė: LŽI mokslo darbai. – Dotnuva-Akademija, 1997, t. 57, p. 80–98

83. Svirskienė A., Magyla A. Įvairios specializacijos sėjomainų bei monokultūrų įtaka dirvožemio biologiniam aktyvumui // Žemdirbystė: LŽI mokslo darbai. – Dotnuva-Akademija, 1997, t. 59, p. 3–15

61

1998

84. Svirskienė A., Magyla A. Dirvožemio biologinis aktyvumas ir javų derlius didinant jų plotą sėjomainoje // Augalininkystės ir bitininkystės dabartis ir ateitis: mokslinių straipsnių rinkinys. – Kaunas-Akademija, 1998, p. 429–434

85. Kryževičienė A., Svirskienė A., Šlepetienė A. Skirtingų var-pinių sėklažolių rūšių įtaka dirvožemio biocheminėms savybėms // Augalininkystės ir bitininkystės dabartis ir ateitis: mokslinių straipsnių rinkinys. – Kaunas-Akademija, 1998, p. 563–568

86. Čeksterytė V., Svirskienė A. Mikroorganizmų skaičiaus kiti-mas konservuotose žiedadulkėse // Augalininkystės ir bitininkystės dabartis ir ateitis: mokslinių straipsnių rinkinys. – Kaunas-Akademija, 1998, p. 640–645

87. Šimanskaitė D., Arlauskas M., Ramoška E., Svirskienė A. Gilaus purenimo padargų efektyvumas priemolio dirvoje // Rekomendacijos žem-dirbystei / LŽI. – Akademija, 1998, p. 37–39

1999

88. Šimanskaitė D., Svirskienė A. Poarmeninio purenimo efekty-vumas lengvo priemolio dirvoje // Žemdirbystė: LŽI mokslo darbai. – Akademija, 1999, t. 67, p. 166–181

89. Dovydaitis V., Svirskienė A. Nitragino įtaka žirnių sėklų derliui // Rekomendacijos žemdirbystei / LŽI. – Akademija, 1999, p. 20–21

90. Svirskienė A. Antropogeniniam poveikiui jautrių dirvožemio mikrobiologinio aktyvumo ir jo derlingumo indikatorių įvertinimas // Ekologija, 1999, Nr. 3, p. 90–94

2000

91. Šimanskaitė D., Svirskienė A. Sunkiojo kultivatoriaus KČ-5,1 panaudojimo efektyvumas sėjomainoje ir jo vieta žemės dirbimo sistemoje lengvo priemolio dirvose // LŽI užbaigtų tiriamųjų darbų konferencijos pranešimai. – Akademija, 2000, Nr. 32, p. 23–24

92. Antanaitis A., Lubytė J., Mašauskienė A., Svirskienė A. ir kt. LŽI taikomų cheminių dirvožemio ir augalų analizių metodų apibendrinimas // LŽI užbaigtų tiriamųjų darbų konferencijos pranešimai. – Akademija, 2000, Nr. 32, p. 73–74

62

93. Žulienė R., Pakeltytė D., Svirskienė A. Biological activity of the soil and sugar beet yield at different concentration of sugar beet in the crop rotation // The results of long-term field experiments in Baltic states: proceedings of the International Conference. – Jelgava, 2000, p. 192–202

94. Šimanskaitė D., Svirskienė A. Pagrindinio žemės dirbimo supaprastinimo galimybės lengvo priemolio dirvose // Rekomendacijos žemdirbystei. – Akademija, 2000, p. 12

95. Baltramaitytė D., Rutkovienė V., Svirskienė A. Dirvožemio mikroorganizmų paplitimo ir hidrolazių aktyvumo kitimas skirtingose žemdirbystės sistemose glėjiškame išplautžemyje // Žemdirbystė: mokslo darbai / LŽI, LŽŪU. – Akademija, 2000, t. 72, p. 252–267

2001

96. Svirskienė A. Dirvožemio biologinio aktyvumo kaita įdirbant žemę sunkiuoju kultivatoriumi KČ-5,1 // Žemdirbystė: mokslo darbai / LŽI, LŽŪU. – Akademija, 2001, t. 73, p. 275–284

97. Свирскене А., Машаускас В. Изменение биологической активности почвы при разном распределении фосфорных и калий-ных удобрений в севообороте // Почвы и их плодородие на рубеже столетий: матер. II съезда белорусского общества почвоведов 25–28 июня. – Минск, 2001, с. 266–268

2002

98. Svirskienė A., Antanaitis Š. Dirvožemio biologinio aktyvu-mo pokyčiai taikant įvairaus intensyvumo žemdirbystės sistemas karbo-natingame sekliai glėjiškame rudžemyje // Žemdirbystė: mokslo darbai / LŽI, LŽŪU. – Akademija, 2002, t. 77, p. 32–45

99. Velykis A., Satkus A., Svirskienė A., Šlepetienė A. Sunkių dir-vožemių armens ir poarmenio fizikinių savybių gerinimo priemonės // Rekomendacijos žemdirbystei. – Akademija, 2002, p. 15

100. Magyla A., Svirskienė A. Augalų šalutinės produkcijos uža-rimo trąšų palyginimas su mėšlu cukrinių runkelių sėjomainoje // Re-komendacijos žemdirbystei. – Akademija, 2002, p. 20–21

63

101. Mašauskas V., Svirskienė A., Mašauskienė A., Šimanskaitė D., Ežerinskas V. Periodiško tręšimo fosforu ir kaliu poveikis sėjomainos augalų produktyvumui, dirvožemio fizikinėms, agrocheminėms ir biologinėms savybėms bei cheminių elementų išplovimui // LŽI naujausi agronomijos tyrimų rezultatai: konferencijos pranešimai. – Akademija, 2002, Nr. 34, p. 14–17

102. Bundinienė O., Šlepetienė A., Svirskienė A. Dirvožemio techno geninio atstatymo intensyvumas // LŽI naujausi agronomijos tyrimų rezultatai: konferencijos pranešimai. – Akademija, 2002, Nr. 34, p. 50–52

103. Velykis A., Satkus A., Šlepetienė A., Svirskienė A. Sunkių dirvožemių armens ir poarmenio savybių gerinimo priemonės // LŽI naujausi agronomijos tyrimų rezultatai: konferencijos pranešimai. – Akademija, 2002, Nr. 34, p. 59–61

104. Magyla A., Svirskienė A. Augalų šalutinės produkcijos uža-rimo trąšai palyginimas su mėšlu cukrinių runkelių sėjomainoje // LŽI naujausi agronomijos tyrimų rezultatai: konferencijos pranešimai. – Akademija, 2002, Nr. 34, p. 82–84

105. Kryževičienė A., Paplauskienė V., Svirskienė A., Šlepetie-nė A. Alelopatijos tyrimai varpinių žolių agrocenozėse // LŽI naujausi agronomijos tyrimų rezultatai: konferencijos pranešimai. – Akademija, 2002, p. 171–173

106. Magyla A., Svirskienė A. Dirvos agrocheminių ir mikrobiologinių savybių pokyčiai užariant augalų šalutinę produkciją cukrinių runkelių sėjomainoje // Cukrinių runkelių auginimas Lietuvoje integruojantis į Europos Sąjungą: mokslinės-gamybinės konferencijos pranešimai Rumokų bandymų stoties įkūrimo 75-mečiui. – Rumokai, 2002, p. 38

2003

107. Magyla A., Svirskienė A. Dirvos agrocheminių ir mikro-biologinių savybių pokyčiai užariant augalų šalutinę produkciją cukrinių runkelių sėjomainoje // Žemdirbystė: mokslo darbai / LŽI, LŽŪU. – Akademija, 2003, t. 81, p. 109–127

108. Velykis A., Satkus A., Šlepetienė A., Svirskienė A. Agroprie-monės sunkių dirvožemių armens ir poarmenio savybėms gerinti // Žem-dirbystė: mokslo darbai / LŽI, LŽŪU. – Akademija, 2003, t. 81, p. 142–155

64

109. Petraitytė E., Svirskienė A., Šlepetienė A. Augalijos ir dir-vožemio pokyčiai įvairiai naudojant žemapelkę // Žemdirbystė: mokslo darbai / LŽI, LŽŪU. – Akademija, 2003, t. 83, p. 144–158

110. Mašauskas V., Svirskienė A. Effects of Long-term Phosphorus and Potassium Fertilisation on the Crop Rotation Productivity and Soil Biological Activity // Achievements and tasks of soil science and plant nutrition in the course of integration into the EU / Abstracts of International scientific conference, Lithuanian University of Agriculture 9–10 October 2003. – Akademija, 2003, p. 11

111. Buciene A., Slepetiene A., Simanskaite D., Svirskiene A., Butkute B. Changes in soil properties under high and low-input cropping system in Lithuania // Soil use and mangement. – 2003, vol. 19, No. 4, p. 1–7

112. Bundinienė O., Svirskienė A., Šlepetienė A. Įvairaus che-mizavimo lygio intensyvios ir organinės-biologinės žemdirbystės sistemų kompleksinis įvertinimas kalvoto reljefo sąlygomis // Naujausi agronomijos tyrimų rezultatai: konferencijos pranešimai / LŽI. – Akademija, 2003, Nr. 35, p. 54–57

113. Petraitytė E., Svirskienė A., Šlepetienė A. Pievų ir lauko augalų auginimo žemapelkėje monitoringas // Naujausi agronomijos tyrimų rezultatai: konferencijos pranešimai / LŽI. – Akademija, 2003, Nr. 35, p. 161–165

114. Magyla A., Svirskienė A. Priešsėlių ir tręšimo augalų šalu-tine produkcija įtaka žirniams bei poveikis žieminiams kviečiams // Naujausi agronomijos tyrimų rezultatai: konferencijos pranešimai / LŽI. – Akademija, 2003, Nr. 35, p. 101–105

115. Magyla A., Svirskienė A. Žirnių priešsėliai ir šalutinė pro-dukcija trąšai // Žemės ūkis. – 2003, Nr. 4, p. 14–15

116. Svirskienė A., Mašauskas V. Tręšimo fosforu ir kaliu kas keleri metai įtaka dirvožemio biologiniam aktyvumui ir sėjomainos produktyvumui // Žemdirbystė: mokslo darbai / LŽI, LŽŪU. – Akademija, 2003, t. 84, p. 35–48

117. Свирскене А. Микробиологические и биохимические показатели при оценке антропогенного воздействия на почвы // Почвоведение, 2003, № 2, с. 202–210

117a. Svirskienė A. Microbiological and biochemical indicators of anthropogenic impacts on soils // Eurasian soil science, 2003, vol. 36, No 2. p. 192–200

65

2004

118. Velykis A., Satkus A., Svirskienė A., Šlepetienė A. Žemės dir-bimo sistemų ir žieminių augalų ploto sėjomainoje įtaka sunkaus priemolio dirvožemio savybėms ir augalų produktyvumui // Naujausi agronomijos tyrimų rezultatai: konferencijos pranešimai / LŽI. – Akademija, 2004, Nr. 36, p. 20

119. Velykis A., Satkus A., Šlepetienė A., Svirskienė A. Žemės dir-bimo ir sėjomainų įtaka dirvožemio biologinėms ir cheminėms savybėms ir augalų produktyvumui // Žemdirbystė: mokslo darbai / LŽI, LŽŪU. – Akademija, 2004, t. 87(3), p. 116–129

120. Magyla A., Svirskienė A., Šlepetienė A. Dirvožemio agro-nominių savybių pokyčiai auginant žirnius po skirtingų priešsėlių ir stebint jų poveikį žieminiams kviečiams // Žemdirbystė: mokslo darbai / LŽI, LŽŪU. – Akademija, 2004, t. 85(1), p. 102–119

2005

121. Velykis A., Satkus A., Šlepetienė A., Svirskienė A., Janušauskaitė D. Sunkių dirvožemių armens ir poarmenio savybių gerinimo priemonės // Rekomendacijos žemdirbystei. – Akademija, 2005, p. 5–6

122. Velykis A., Satkus A., Šlepetienė A., Svirskienė A., Janušauskaitė D. Sunkių dirvožemių armens ir poarmenio savybių gerinimo priemonės // Naujausi agronomijos tyrimų rezultatai: konferencijos pranešimai / LŽI. – Akademija, 2005, Nr. 37, p. 26–27

123. Feiza V., Feizienė D., Semaškienė R., Svirskienė A., Janu-šauskaitė D., Šlepetienė A. Žemės dirbimo, tręšimo ir purškimo fungicidais įtaka sėjomainos augalų produktyvumui bei dirvožemio savybėms // Naujausi agronomijos tyrimų rezultatai: konferencijos pranešimai / LŽI. – Akademija, 2005, Nr. 37, p. 24–25

2006

124. Seibutis V., Svirskienė A., Šlepetienė A. Trumpų rotacijų sėjomainos su javais, cukriniais runkeliais ir rapsais // Naujausi agrono-mijos tyrimų rezultatai: konferencijos pranešimai / LŽI. – Akademija, 2006, Nr. 38, p. 36–38

66

125. Seibutis V., Šlepetienė A., Svirskienė A. Trumpų rotacijų pa-rinkimas sėjomainoms su javais ir cukriniais runkeliais // Rekomenda-cijos žemdirbystei. – Akademija, 2006, p. 20–21

2007

126. Antanaitis Š., Mašauskas V., Lazauskas S., Janušauskaitė D., Mašauskienė A., Šlepetienė A., Butkutė B., Svirskienė A. Makro- ir mikroelementų migracija ir augalų derliaus kitimas skirtingo chemizavimo lygio žemdirbystės sistemoje karbonatingame lengvo priemolio rudžemyje // Naujausi agronomijos tyrimų rezultatai: konferencijos pranešimai / LŽI. – Akademija, 2007, Nr. 39, p. 47–48

127. Svirskienė A. Mikrobiologiniai ir biocheminiai dirvožemio rodikliai antropogeniniam poveikiui įvertinti // Žvilgsnis į mikroorganizmų pasaulį: gamtamokslinio ugdymo priemonė. – Vilnius, 2007, p. 74–81

67

Mokslinės ataskaitos

1. Zimkus Z., Svirskienė A. Amoniakiniu vandeniu tręšimo normų ir tręšimo laiko kultūrinėje ganykloje palyginimas // 1966–1969 m. LŽMTI Dotnuvoje darytų 2 bandymų ataskaita. – Dotnuva, 1970. – 45 p.

2. Zimkus Z., Svirskienė A. Sėtinės ganyklos pagrindinio ir paviršinio pagerinimo įtaka derliui // 1965–1971 m. LŽMTI Dotnuvoje daryto bandymo ataskaita. – Dotnuva, 1971. – 33 p.

3. Zimkus Z. ir Svirskienė A. Skysto mėšlo ir mineralinių NPK trąšų ekvivalentinių dozių efektyvumas mineralinės dirvos ganykloje // 1970–1974 m. Žolių ūkio skyriuje vykdyto lauko bandymo žolės derliaus dydžio, jo botaninės ir cheminės sudėties bei dirvos mikrobiologinių tyrimų dviejų dalių ataskaita. – Dotnuva, 1974, p. 47–61

4. Bilevičius V., Kazlauskienė O., Svirskienė A. Kasmetinio ganyklų tręšimo fosforo ir kalio trąšomis palyginimas su retesniu, bet stipresniu tręšimu // 1965–1973 m. LŽMTI Dotnuvoje ir Radviliškio bandymo stotyje vykdytų lauko bandymų apibendrinanti ataskaita. – Dotnuva, 1974. – 76 p.

5. Mališauskienė E., Svirskienė A. Amoniakinio vandens nau-do jimas sėjomainoje // 1969–1979 m. Lietuvos žemdirbystės institute Dotnuvoje vykdytų lauko bandymų ataskaita. – Dotnuva, 1979. – 90 p.

6. Svirskienė A. Azoto, fosforo ir kalio trąšų dozių įtaka įvairių dirvų biologiniam aktyvumui kultūriniuose žolynuose // 1971–1976 m. LŽMTI Dotnuvoje, Vėžaičiuose, Radviliškyje ir Vokėje vykdytų bandymų mikrobiologinių tyrimų ataskaita. – Dotnuva, 1979. – 93 p.

7. Petraitienė V., Stuogienė L., Svirskienė A. Mineralinių trąšų normos ir santykis sėjomainoje // 1973–1982 m. Dotnuvoje vykdytų lauko bandymų ataskaita. – Dotnuva, 1983. – 199 p.

8. Mališauskienė E., Svirskienė A. Hidrolizinio lignino efektyvumas // 1980–1983 m. Dotnuvoje vykdytų lauko bandymų ataskaita. – Dotnuva, 1984. – 81 p.

9. Šimanskaitė D., Svirskienė A. Statinis tręšimo bandymas // 1975–1985 m. LŽMTI Agrotechnikos skyriuje vykdytų lauko bandymų ataskaita. – Dotnuva, 1986. – 81 p.

10. Исследовать пути рационального использования орга ни-ческих и минеральных удобрений, повышения плодородия почв и продуктивность севооборота / Байoрюнене А., Багдонене В., Алек на-вичюте О., Биретене З., Греймас Г., Крегждайте А., Плесявичене А., Плесявичюс К., Пятрайтене В., Симанауските Е., Стуогене Л.,

68

Свирскене А., Швядайте М., Шидлаускас Г., Триполская Л. // Заклю-чительный отчет за 1981–1985 г. г. – Дотнува-Академия, 1986. – 60 с.

11. Разработать технологию получения 7000–9000 кормовых единиц с 1 га на прифермских севооборотах животноводческих комплексов при использовании максимальных доз навоза / Беляускас Б., Игнотас В., Канапинскене Р., Малишаускене Е., Плесявичене А., Свирскене А., Стуогене Л. // Заключительный отчет за 1981–1985 г. г. (Руководитель темы Е. Лукошюнене). – Дотнува, 1986. – 31 с.

12. Magyla A., Gailienė J., Šileikaitė J., Atlavinytė O., Svirskienė A., Bankenas A., Grišečkina A., Chackevič L. Javų, cukrinių runkelių ir daugiamečių žolių išplitimo galimybė sėjomainoje // 1972–85 m. ataskaita. – Dotnuva, 1988. – 387 p.

13. Kadžiulienė G., Svirskienė A. Dirvos tankio reikšmė avižoms, 1986–1988 m. Dotnuvoje vykdytų tyrimų ataskaita. – Dotnuva, 1988. – 62 p.

14. Mališauskienė E., Mašauskienė A., Stuogienė L., Svirskienė A., Atlavinytė O. Hidrolizinio lignino ir mėšlo komposto efektyvumas // 1984–1989 m. Dotnuvoje vykdytų lauko bandymų ataskaita. – Dotnuva, 1990. – 91 p.

15. Putvinskas V., Bilevičius V., Svirskienė A. Varpinių ir ankštinių žolių, auginamų pašarui, desikavimas // 1986–1989 m. vykdytų lauko bandymų ataskaita. – Dotnuva, 1990. – 62 p.

16. Jakštaitė A., Svirskienė A., Kavoliūnaitė I., Atlavinytė O. Her-bicidų naudojimo intensyvumas sėjomainoje // 1966–1988 m. Dotnuvoje darytų lauko bandymų ataskaita. – Dotnuva, 1991. – 118 p.

17. Svirskienė A. Įvairių žemės dirbimo būdų įtaka dirvos biologiniam aktyvumui: 1972–1992 m. Dotnuvoje vykdytų lauko bandymų dirvožemio mikrobiologinių tyrimų ataskaita. – Dotnuva, 1994. – 31 p.

18. Lukošiūnienė E., Bučienė A., Šlepetienė A., Svirskienė A. Įvairaus mėšlo veikimo trukmė ir jo reikšmė humuso kaupimuisi dirvoje // 1986–1994 m. Dotnuvoje vykdyto stacionarinio bandymo ataskaita. – Dotnuva, 1995. – 65 p.

19. Mašauskas V., Mašauskienė A., Svirskienė A. ir kt. Fosforo ir kalio trąšų periodiško paskirstymo sėjomainoje įtaka dirvožemio savybėms, augalų derliui ir jo kokybei // 1971–1994 m. LŽI darytų lauko bandymų ir laboratorinių tyrimų ataskaita. – Dotnuva, 1995. – 137 p.

20. Magyla A., Bertulytė-Šateikienė D., Gailienė J., Grigas A., Svirskienė A., Šlepetienė A., Pakeltytė D. Javų, cukrinių runkelių ir pašarinių žolių ploto išplitimo sėjomainos galimybės // 1986–1994 m. lauko bandymų ir laboratorinių darbų ataskaita. – Dotnuva-Akademija, 1995. – 37 p.

69

21. Bučienė A., Mašauskienė A., Svirskienė A., Šlepetienė A., Mašauskas V. Įvairaus chemizavimo lygio intensyvios ir organinės-biologinės žemdirbystės sistemos velėniniuose glėjiškuose Lietuvos vidurio lygumos dirvožemiuose kompleksinis įvertinimas // 1989–1995 m. paruošiamojo tyrimo laikotarpio ataskaita. – Dotnuva, 1995. – 62 p.

22. Šimanskaitė D., Ramoška E., Ivanauskienė K., Svirskienė A. Ištirtos priemonės poarmeniniam suslėgtų dirvų žalingam poveikiui mažinti // Mokslinio tiriamojo darbo, vykdyto pagal sutartį su LR Žemės ūkio ministerija ataskaita už 1992–1995 m. (galutinė). – Dotnuva-Akademija, 1995. – 53 p.

23. Šimanskaitė D., Svirskienė A., Ramoška E. Padargų, skirtų poarmeniniam sluoksniui purenti, efektyvumas lengvo priemolio dirvose // 1991–1995 m. LŽI vykdytų lauko bandymų ataskaita. – Dotnuva, 1997. – 68 p.

24. Šimanskaitė D., Svirskienė A. Sunkiojo kultivatoriaus KČ-5,1 panaudojimo efektyvumas sėjomainoje ir jo vieta žemės dirbimo sistemoje lengvo priemolio dirvose // 1988–1997 m. LŽI vykdytų lauko bandymų ataskaita. – Dotnuva, 1999. – 63 p.

25. Antanaitis A., Lubytė J., Mašauskienė A., Matusevičius K., Janušienė V., Šlepetienė A., Butkutė B., Paplauskienė V., Sliesaravičienė L., Tamulis T., Veitienė R., Ambrazaitienė D., Arlauskienė E., Svirskienė A., Lapinskas E. LŽI taikomų cheminių dirvožemio ir augalų analizių metodų apibendrinimas // Mokslinė ataskaita. – Dotnuva, 2000

26. Bučienė A., Antanaitis A., Šlepetienė A., Mašauskienė A., Svirskienė A., Butkutė B., Šimanskaitė D., Semaškienė R., Auškalnie-nė O., Gutauskas J., Mašauskas V. Įvairaus chemizavimo lygio intensyvių ir organinių biologinių žemdirbystės sistemų velėniniuose glėjiškuose Vidurio Lietuvos dirvožemiuose kompleksinis įvertinimas // Mokslinė ataskaita už 1995–1999 m. – Dotnuva-Akademija, 2000. – 127 p.

27. Bundinienė O., Svirskienė A., Šlepetienė A. Dirvožemio tech-nogeninio atstatymo intensyvumas // 1986–2000 m. LŽI Dūkšto bandymų stotyje vykdyto lauko bandymo ataskaita. – Dūkštas, 2001. – 40 p.

28. Mašauskas V., Svirskienė A., Mašauskienė A., Ežerinskas V. Periodinio tręšimo fosforu ir kaliu poveikis sėjomainos produktyvumui, dirvožemio agrocheminėms, fizikinėms, biologinėms savybėms bei cheminių elementų išplovimui // Nuo 1971 m. LŽI vykdomo stacionarinio lauko bandymo 1997–2000 m. laikotarpio (sėjomainos 7 rotacijos) tyrimų ataskaita. – Akademija, 2001, 76 p.

29. Magyla A., Svirskienė A. Augalų šalutinės produkcijos uža-rimo trąšai palyginimas su mėšlu cukrinių runkelių sėjomainoje //

70

1994–2000 m. Dotnuvoje atliktų lauko bandymų ir laboratorinių tyrimų ataskaita. – Dotnuva-Akademija, 2001. – 98 p.

30. Kryževičienė A., Paplauskienė V., Svirskienė A., Šlepetienė A. Alelopatijos tyrimai varpiniuose žolynuose // Mokslinė ataskaita (1998–2001 m. LŽI Dotnuvoje vykdytų lauko-laboratorinių bandymų duomenys). – Akademija, Kėdainių raj., 2001. – 78 p.

31. Velykis A., Satkus A., Šlepetienė A., Svirskienė A. Sunkių dirvožemių armens ir poarmenio savybių gerinimo agropriemonių tyrimai. 1997–2001 metais LŽI Joniškėlio bandymų stotyje vykdytų lauko bandymų tarpinė ataskaita. – Joniškėlis, 2001. – 147 p.

32. Magyla A., Svirskienė A. Priešsėlių ir tręšimo šalutine pro-dukcija įtaka žirniams bei poveikis žieminiams kviečiams // 1995–2001 m. Dotnuvoje atliktų lauko bandymų ir laboratorinių tyrimų ataskaita. – Dotnuva-Akademija, 2002. – 93 p.

33. Petraitytė E., Svirskienė A., Šlepetienė A. Pievų ir lauko augalų auginimo žemapelkėje monitoringas // 1995–2001 m. Radviliškio bandymų stotyje vykdytų lauko bandymų ataskaita. – Akademija, 2002. – 29 p.

34. Bundinienė O., Šlepetienė A., Svirskienė A. Įvairaus chemi-zavimo lygio intensyvios ir organinės-biologinės žemdirbystės sistemų kalvoto reljefo sąlygomis kompleksinis įvertinimas // 1993–2001 m. Dūkšto bandymų punkte vykdyto lauko bandymo ir laboratorinių tyrimų ataskaita. – Dūkštas, 2002. – 100 p.

35. Velykis A., Satkus A., Šlepetienė A., Svirskienė A. Žemės dirbimo sistemų parengimas ir žieminių augalų ploto sėjomainoje įtaka sunkaus priemolio savybėms ir augalų produktyvumui // 1998–2003 m. LŽI Joniškėlio bandymų stotyje vykdytų lauko bandymų ataskaita. – Joniškėlis, 2003. – 79 p.

36. Feizienė D., Feiza V., Semaškienė A., Svirskienė A., Janušaus-kaitė D. Skirtingų žemės dirbimo-tręšimo-augalų apsaugos sistemų Vidurio Lietuvos priemolingose dirvose įvertinimas // 1999–2004 m. Dotnuvoje vykdytų lauko bandymų ataskaita. – Dotnuva-Akademija, 2004. – 100 p.

37. Velykis A., Satkus A., Šlepetienė A., Svirskienė A., Janušaus-kaitė D. Sunkių dirvų armens ir poarmenio savybių gerinimo agropriemonių tyrimai // 2000–2004 m. LŽI Joniškėlio bandymų stotyje vykdytų lauko bandymų ataskaita. – Joniškėlis, 2004. – 163 p.

38. Seibutis V., Šlepetienė A., Svirskienė A. Trumpų rotacijų pa-rinkimas su javais, cukriniais runkeliais ir rapsais // 1996–2005 m. Dot-nuvoje vykdytų lauko bandymų ataskaita. – Dotnuva-Akademija, 2006. – 88 p.

71

Mokslo populiarinimo ir populiarūs straipsniai laikraščiuose ir žurnaluose

1. Ignoruojant nitraginą? // Kėdainių garsas, 1990, kovo 17 2. Augindami ankštinius nepamirškime nitragino // Valstiečių

laikraštis, 1998, bal. 73. Gero midaus paslaptis // Valstiečių laikraštis, 2000, Nr. 41,

geg. 23. – Bendraaut. Ž. Šolys 4. Pasigaminkime gero midaus // Kėdainių garsas, 2000, birž. 245. Midaus gaminimas su kultūrinėmis mielėmis // Lietuvos biti-

ninkas, 2000, Nr. 3, p. 29–34. – Bendraaut. Ž. Šolys6. Šiaudai, lapai ar mėšlas // Mano ūkis, 2002, rugs., p. 8–9. –

Bendraaut. A. Magyla7. Midutį gėriau, gražiai dainavau // Rasos, 2003, lapkr. 19

72

Recenzijos ir atsiliepimai

1972

1. Špokausko A., Janušienės V. ataskaitos „Biologinės medžiagų apytakos ir mikrofloros tyrimai velėniniuose jauriniuose dirvožemiuose“ recenzija

1973

2. Lukšienės O. ataskaitos „Gumbelinių bakterijų naujų štamų efektyvumas lubinams“ recenzija

1974

3. Knašio V., Lenkšaitės L. straipsnio „Kalkinių trąšų stambumo efektyvumas lauko sėjomainoje“ recenzija

1982

4. Šiuliauskienės N. straipsnio „Velėninių jaurinių dirvožemių mikroflora“ recenzija

5. Šiuliauskienės N. straipsnio „Eroduojamų velėninių jaurinių dirvožemių biologinis aktyvumas“ recenzija

1985

6. Lapinsko E. straipsnio „Gumbelinių bakterijų skirtingų štamų efektyvumas raudoniesiems dobilams ir raudonųjų dobilų-daugiametės svidrės mišiniui“ recenzija

7. Отзыв на автореферат Р. И. Гаврилкиной «Исследование микробных ценозов товфяно-болотных почв, используемых в сельском хозяйстве». – Соавт.: Е. И. Григене, И. И. Тарвидас

73

1986

8. Lapinsko E. mokslinės ataskaitos „Dobilų ir liucernos sėklų inokuliavimo derinimas su boro ir molibdeno mikrotrąšų naudojimu“ recenzija

1987

9. Ambrazaitienės D. ir Lapinsko E. ataskaitos „Klijuojančių medžiagų ir inokuliavimo metodų parinkimas dražuojant bei inokuliuojant dobilų ir liucernos sėklas“ recenzija

12. Šiuliauskienės N. straipsnio „Lengvų velėninių jaurinių dir-vožemių mikrofloros ir fermentų aktyvumas“ recenzija

13. Lapinsko E. ataskaitos „Nitragino ir azoto trąšų derinimas pakalkintose dirvose“ recenzija

1990

14. Lapinsko E. straipsnio „Gumbelinių bakterijų ekologinės adap-tacijos reikšmė nitragino preparatų efektyvumui“ recenzija

15. Ambrazaitienės D. ataskaitos „Biologinių preparatų Simbiont-1 ir Simbiont-2 efektyvumas ankštinėms žolėms“ recenzija

1991

16. Ambrazaitienės D. straipsnio „Liucernų ir dobilų inokuliavimo efektyvumas, naudojant įvairius sėklų dražavimo būdus ir gumbelinių bakterijų preparatus“ recenzija

17. Rudžio Ž. mikrobiologinių tyrimų metodikos „Azotą fik-suojančių mikroorganizmų aktyvumo priklausomybė nuo įvairiai tręšiamų žemės ūkio kultūrų priesmėlio dirvožemyje“ recenzija. „Mikrobiologinių procesų sukultūrintose dirvose kontrolė, optimizavimas ir ryšys su žemės ūkio kultūrų derlingumu“. – Bendraaut.: V. Žemaitis, V. Mašauskas

74

1993

21. Paškevičiaus A. referato gamtos mokslų daktaro laipsniui gauti „Mieliagrybių biologiniai savitumai funkcionuojant jiems ant įvairių substratų“ atsiliepimas. – Bendraaut. I. Grigienė

22. Eidukevičienės M. ir Arlauskienės E. ataskaitos „Sėjomainos lauko dirvožemių ir pasėlių margumo tyrimai distanciniais ir antžeminiais metodais“ dalies apie mikrobiologiją recenzija

23. Lapinsko E. straipsnio „Nitragino ir „startinio“ azoto derinimo efektyvumas rytiniam ožiarūčiui“ recenzija

24. Ambrazaitienės D. ataskaitos „Inokuliavimo efektyvumas, esant skirtingam sėklų ir dražavimo medžiagų santykiui“ recenzija

25. Sinkevičienės V. ir Gailienės J. ataskaitos „Pašarinių prieše-rozinių sėjomainų su skirtinga žolių dalimi palyginimas lietintame ir nelietintame fonuose“ dalies apie fitopatologiją recenzija

26. Lapinsko E. ataskaitos „Liucernos gumbelinių bakterijų pap-litimas Lietuvos dirvose ir jų efektyvumas“ recenzija

1994

27. Lapinsko E. straipsnio „Ekologinių sąlygų reikšmė gumbelinių bakterijų paplitimui ir jų simbiotiniam efektyvumui“ recenzija

28. Ambrazaitienės D. straipsnio „Ankštinių žolių derlingumo didinimas, panaudojant bakterijų preparatus ir sėklų dražavimą“ recenzija

29. Bakšienės E., Janušienės V., Lugausko A., Šliaužienės D. ir Salinos O. ataskaitos „Organinio-silikatinio sapropelio efektyvumas velė ni-niame glėjiškame lengvo priemolio dirvožemyje“ dalies apie mikrobiologiją recenzija

1995

30. Šiuliauskienės N. straipsnio „Velėninių karbonatinių dirvože-mių mikrofloros ir fermentų aktyvumo dinamika“ recenzija

75

31. Arlauskienės E. straipsnio „Dirvožemio rūgštingumo įta ka mikroorganizmų paplitimui, mikrobinės cenozės susidarymui ir amo-nifikacijos bei nitrifikacijos procesų intensyvumui velėniniame jauriniame Iv

2 dirvožemyje“ recenzija32. Lapinsko E. straipsnio „Liucernos gumbelinių bakterijų pap-

litimas Lietuvos dirvose ir jų efektyvumas“ recenzija33. Pranaičio P. (LŽŪU) paruošto studijų modulio AFBO 209,

Mikrobiologija, 3,5 kr. (32 T, 48 L, 60 S) programos recenzija. – Bendraaut. J. Tarvidas

34. Lapinsko E. straipsnio „Asociatyvių mikroorganizmų ir azoto trąšų reikšmė motiejukams ir miežiams“ recenzija

1996

35. Bagdonienės V., Arlauskienės E., Šlepetienės A. ataskaitos „Agrocheminių ir agrofizikinių savybių pakitimai bei derliaus kokybė sunkios granuliometrinės sudėties dirvožemyje biologinės ir chemizuotos žemdirbystės sąlygomis“ recenzija

36. Liutkevičiaus E., Meškio R. straipsnio „Rizosferinių mikro-organizmų, pasižyminčių fungicidinėmis savybėmis, atranka“ recenzija

37. Karaliaus B., Gailienės J. straipsnio „Skystų azotinių trąšų KAS efektyvumo žieminiams kviečiams padidinimas naudojant jas kartu su retardantu CCC ir fungicidu fundazolu“ recenzija

38. Arlauskienės E. straipsnio „Mikroorganizmų paplitimas ir hidrolitinių fermentų aktyvumas skirtingos genezės dirvožemiuose“ re-cenzija

39. Stuogienės L. ataskaitos „Naujų preparatų sėkliniams bulvių gumbams apdoroti nuo ligų efektyvumo tyrimai“ recenzija

40. Lapinsko E. straipsnio „Liucernų ir raudonųjų dobilų įvairių veislių bei gumbelinių bakterijų skirtingų štamų simbiotinis efektyvumas“ recenzija

1997

41. Paškevičiaus A. straipsnio „Pesticidų poveikis dirvožemio mikroorganizmams“ recenzija

76

42. Magylos A. straipsnio „Sliekų paplitimas įvairios specializacijos sėjomainoje“ recenzija

43. Ambrazaitienės D. straipsnio „Dobilų, liucernų, ožiarūčių bei pašarinių pupų inokuliavimo, beicavimo būdų ir laiko derinimas, siekiant padidinti azoto fiksavimą“ recenzija

44. Lugausko A., Repečkienės J., Salinos O., Vasiliauskienės V. straipsnio „Mikroorganizmų paplitimas įvairiomis NPK trąšų normomis patręštame ganyklos dirvožemyje“ recenzija

45. Arlauskienės E. straipsnio „Dirvos biologinio aktyvumo ro-diklių palyginimas“ recenzija

46. Ambrazaitienės D. laboratorinių tyrimų metodikos „Simbio-tinio azoto fiksavimo intensyvumas įvairios reakcijos skirtingo tręšimo velėniniuose lengvo priemolio dirvožemiuose“ recenzija

47. Ambrazaitienės D. laboratorinių tyrimų metodikos „Simbiotinio azoto fiksavimo galimybių nustatymas įvairiuose dirvožemiuose“ recenzija

1998

48. Bundinienės O., Šidlauskienės V. straipsnio „Augalų derlin-gumas ir dirvožemių biologinės savybės kalvose, taikant įvairaus che-mizavimo lygio priemones“ recenzija. – Bendraaut. A. Svirskis

49. Mikutėno S. lauko bandymo metodikos „Agrocheminiai ir mikrobiologiniai pakitimai žemapelkėje bei botaninės sudėties kaita tręštuose ir netręštuose, šienautuose ir nešienautuose varpiniuose ir ankštiniuose žolynuose“ recenzija

50. Ambrazaitienės D. ataskaitos „Gumbelinių bakterijų naujų kamienų efektyvumas vasariniams vikiams“ recenzija

1999

51. Šlepetienės A., Butkutės B. laboratorinių tyrimų metodikos „Dirvožemio organinių medžiagų (Corg.) tyrimų metodų modifikavimas panaudojant programuojamą daugiakanalį kolorimetrą MULTISKAN MS“ recenzija

77

52. Zakarauskaitės D., Vaišvilos Z., Kupčinsko J. mokslinio tiriamojo darbo „Organinės ir mineralinės tręšimo sistemos įtaka biologiniam dirvos aktyvumui skirtingos genezės dirvožemiuose“ metodikos recenzija

2000

53. Šidlauskienės V. daktaro disertacijos santraukos „Saprofitinių ir fitopatogeninių mikroorganizmų paplitimas įvairių žemdirbystės sistemų kalvoto reljefo dirvožemiuose“ atsiliepimas. – Bendraaut. A. Svirskis

54. Krikštaponio A. daktaro disertacijos santraukos „Darbo ir gyvenamųjų patalpų mikromicetų rūšių sudėtis ir jų biologiniai ypatumai (toksiškumas, patogeniškumas, proteolitinis, lipazinis bei celiulazinis aktyvumas)“ atsiliepimas. – Bendraaut. A. Svirskis

55. Ambrazaitienės D. vegetacinių bandymų metodikos „Žemės ūkyje naudojamų ksenobiotikų (toksinų) įtaka dirvožemio biotai“ recenzija

56. Lapinsko E. straipsnio „Rhizobium leguminosarum biov. trifolii ir Rhizobium meliloti štamų adaptavimas rūgščiai reakcijai ir jų efektyvumas“ recenzija

57. Ambrazaitienės D. straipsnio „Dirvožemio reakcijos įtaka spontaninių Rhizobium leguminosarum biov. trifolii bakterijų simbio-tiniam azoto fiksavimo efektyvumui“ recenzija

58. Lapinsko E. lauko bandymų metodikų „Fosforo ir kalio trąšų reikšmė ožiarūčių inokuliavimo įvairiais gumbelinių bakterijų štamais efektyvumui“ ir „Ožiarūčių inokuliavimo terminų ir būdų tyrimai“ recenzija

2001

59. Tripolskajos L., Bagdanavičienės Z., Romanovskajos D. straips-nio „Dirvožemio mikrobiologinio aktyvumo pokyčiai ir jų įtaka organinių trąšų irimui rudens-žiemos laikotarpiu“ recenzija

60. Šlepetienės A., Butkutės B. mokslinės ataskaitos „Humuso medžiagų nustatymo metodų modifikavimas panaudojant programuojamą daugiakanalį fotometrą“ recenzija

78

2002

61. Grigaliūnienės K., Zakarauskaitės D., Vaišvilos Z. straipsnio „Biologinio dirvos aktyvumo ir žemės ūkio augalų produktyvumo pokyčiai nuo mineralinių trąšų nevienodos kilmės dirvožemių“ recenzija

2003

62. Ambrazaitienės D. straipsnio „Simbiotinio azoto fiksavimo akty vumas įvairios reakcijos skirtingai tręštuose nepasotintuose balkšvaže-miuose“ recenzija

63. Palaitytės G. straipsnio „Simbiotinio azoto fiksavimo pri-klausomumas nuo mitybos fosforu ir kaliu“ recenzija

64. Grigaliūnienės K., Kučinsko J., Zakarauskaitės D. straipsnio „Dirvožemio biologinio aktyvumo ir sėjomainos produktyvumo pokyčiai nuo ilgalaikio tręšimo“ recenzija.

Antanas Svirskis (ant mamos kelių) su tėvais ir broliu Juozu Sigitu. 1939 m.

Su broliais (A. Svirskis – pirmas iš kairės). 1959 m.

Po diplomų įteikimo baigus Kauno I. Mičiurino sodininkystės ir daržininkystės technikumą. 1961 m.

Tarnaujant Baltijos laivyne. 1961–1965 m.

Aldona Tadauskaitė (Svirskienė) vaikystėje su tėvais ir broliais Juozu ir Romu. 1951 m.

Aldona (kairėje) su geriausia jaunystės drauge Virginija Šiauliuose. 1960 m.

Vilniaus universiteto biologijos studijų I kursas (A. Tadauskaitė– sėdi pirmoje eilėje antra iš dešinės). 1961 m.

Žvilgsnis į mikrobų pasaulį LŽI Mikrobiologijos laboratorijoje. 1972 m.

Jaunystė. 1966 m. Jaunystė. 1961 m.

Aldonos ir Antano Svirskių šeima. 1977 m.

Svirskiai senjorų pramoginių šokių konkurse. 1973 m.

LŽI Ankštinių žolių laboratorijos darbuotojai (A. Svirskis – penktas iš dešinės). 1974–1975 m.

A. Svirskis (kairėje) su nuostabiais mokytojais ir bendradarbiais S. Virbickiene ir J. Pivoriūnu

XII tarptautiniame Pievininkystės kongrese (A. Svirskis – antroje eilėje šalia V. Žemaičio ir S. Petrausko). Maskva, 1974 m.

Stažuotė Švedijoje (A. Svirskis – trečias iš dešinės). 1992 m.

20 metų dūdų orkestre. 1978 m.

Antanas, Ieva, Aldona ir Darius Svirskiai. 1991 m.

Lietuvos mikrobiologai seminare Lenkijoje. 1993 m.

40 metų – darbui su liucernomis ir dobilais

Habililitacinio darbo gynimas. 1995 m.

EUCARPIA kongrese Brno, Čekija. 1996 m.

10 metų Kėdainių r. svivaldybės taryboje (A. Svirskis – antroje eilėje pirmas iš kairės). 2000 m.

Baltarusijos dirvožemininkų draugijos II suvažiavime Minske su kolegomis (A. Svirskienė – trečia iš dešinės). 2001 m.

Aldona ir Antanas Svirskiai – 20 metų etnografiniame ansamblyje „Seklyčia“. 2000 m.

Augalų sėklų rinkimas genofondui Saaremos saloje. 2005 m.

Su Šiaulių universiteto magistrantais prie Kėdainių „kalnų“. 2006 m.

Tarp nuostabiųjų burnočių

Sodininkystė ir daržininkystė – Aldonos ir Antano Svirskių hobby

Su ekologinio ūkio seminaro dalyvių grupe Sėdi iš kairės: prof. A. Svirskis, prof. D. M. Brazauskienė,

Kužių seniūnas S. Mickus. 2005 m.

Su artimaisiais. 2006 m.

Šv. Kalėdos su vaikais ir anūkais. 2007 m.

Kelionė Indijos lagūnomis. 2008 m. sausis

79

TURINYS

PRATARMĖ ..................................................................................................3PROFESORIUS HABILITUOTAS DAKTARAS ANTANAS SVIRSKIS .................................................................................6

Curriculum Vitae ................................................................................6

Ilgas, įdomus ir duobėtas gyvenimo kelias ....................................8

Chronologinė Antano Svirskio mokslinių darbų rodyklė ........18

Moksliniai straipsniai, ataskaitos, knygos ir brošiūros .............18

Mokslo populiarinimo ir populiarūs straipsniai laikraščiuose ir žurnaluose .............................................................37

ALDONA SVIRSKIENĖ ...........................................................................46

Trumpa biografija .............................................................................46

A. Svirskienės bibliografija .............................................................51

Straipsniai moksliniuose leidiniuose ............................................51

Mokslinės ataskaitos ........................................................................67

Mokslo populiarinimo ir populiarūs straipsniai laikraščiuose ir žurnaluose .............................................................71

Recenzijos ir atsiliepimai ................................................................72

Antanas SvirskisAldona SvirskienėBIBLIOGRAFIJA

Redaktorė R. ŠvedienėKorektorė A. GaurilčikienėMaketavo I. Pabrinkienė, J. RimkutėViršelio nuotrauka E. PabrinkioKnygelėje nuotraukos iš asmeninių A. ir A. Svirskių albumų

SL 1610. 2008 10 15. 6,0 apsk. leid. l. Išleido Lietuvos žemdirbystės institutasAkademija, Dotnuvos sen., LT-58344, Kėdainių r.

Spausdino UAB „Arx-Baltica”Veiverių g. 142 B/C LT-46353 Kaunas