31A. Vasiliauskas. Ámoniø ir nacionalinës ekonomikos strateginio valdymo sàsajos

Aleksandras Vasiliauskas

LMA Ekonomikos institutasGoštauto g. 12LT-01108 VilniusEl. p. avasil@ktl.mii.lt

Straipsnyje nagrinëjamos ámoniø ir nacionalinës ekonomikos strateginio valdymo bendrosios irskiriamosios ypatybës, atskleidþiamos skirtingø lygiø strateginio valdymo (strateginës analizës, strategijosrengimo ir strategijos ágyvendinimo) svarbiausios sàsajos ir derinimo principai. Iðsamesnis ámoniø irnacionalinës ekonomikos strateginio valdymo sàsajø metodologinis pagrindimas padëtø sustiprintiðalies ûkio strateginio valdymo, kuris tëra pradinis stichiniø veiksmø etapas, vaidmená.Pagrindiniai þodþiai: ámonë; nacionalinë ekonomika; strateginis valdymas; strateginë analizë; strategijosrengimas; strategijos ágyvendinimas.

Ávadas

Strateginis valdymas, suprantamas bendriausia prasme, sietinas su organizacija –þmones bendrai veiklai vienijanèiu kolektyvu, turinèiu savo tikslus ir priemones tiemstikslams ágyvendinti. Toks platus organizacijos apibrëþimas leidþia ja laikyti politinæpartijà, ðalies vyriausybæ, valstybinæ ástaigà, kariuomenæ, universitetà, ámonæ, akcinæbendrovæ, profesinæ sàjungà ir kt. Ðiame straipsnyje nagrinëjamas dviejø lygiø –ámoniø ir nacionalinës ekonomikos – strateginis valdymas. Ir atskira ámonë, ir na-cionalinë ekonomika gali bûti laikomos organizacijomis – jos turi visus organizacijosapibrëþime nurodytus poþymius.

Ámonës – tai þmones bendrai veiklai sutelkiantys ekonomikos (ûkio) struktûriniaivienetai, kurie, siekdami didþiausios naudos (daþniausiai – didþiausio pelno), savoveiklà grindþia savarankiðku ir beveik iðsamiu ekonominiu skaièiavimu. Taikydamosekonominá skaièiavimà, jos renkasi tokià prekiø gamybos ir paslaugø teikimotechnologijà, kuri uþtikrina didþiausià investuotam kapitalui tenkanèià pelno normà.Ámonës taiko geriausiai jø tikslus atitinkanèius þmoniø darbo organizavimo bûdusir, kai tikslinga, savarankiðkai jungiasi á didesnius arba skaidosi á maþesnius vienetus.

Nors visø ámoniø strateginis valdymas grindþiamas tais paèiais principais, jisnëra vienodas. Strateginio valdymo savitumà lemia ámoniø veiklos ypatybës, t. y. arámonës yra: nacionalinës ar transnacionalinës, produkcijà gaminanèios (pramonës,þemës ûkio, statybos) ar paslaugas teikianèios (transporto, prekybos, finansø, turiz-mo), vienarûðës ar ávairiarûðës veiklos, valstybinës ar privaèios, savarankiðkos ar kont-roliuojamos kitø ámoniø, vidaus rinkai ar eksportui gaminanèios, smulkios, vidutinësar stambios, funkcinës, daugiaskyrës, matricinës ar tinklinës organizacinës struktûros,centralizuotos ar decentralizuotos.

Nacionalinë ekonomika nëra vienos ðalies teritorijoje áregistruotø ir veikianèiøámoniø visuma. Tai ðalies bendrosios sandaros sudedamoji dalis. Nacionalinësekonomikos savireguliacijos mechanizmas ir galimybë valstybei jà reguliuoti uþtikrinavisuomenës aprûpinimà ekonomikos gërybëmis. Ámones, namø ûkius ir valstybësvaldymo institucijas á bendrà sistemà – ekonomikà jungia sudëtingi, tarpusavyje susijæekonominiai santykiai, savireguliacijos mechanizmas ir valstybinio reguliavimo prie-monës. Be to, ðalies ûkis yra pasaulinës ekonomikos dalis, jis su kitø ðaliø ûkiu susijæstarptautiniais ekonominiais ryðiais ir yra veikiamas pasaulinës ekonomikos savire-guliacijos ir jos reguliavimo mechanizmø.

ÁMONIØ IR NACIONALINËS EKONOMIKOS STRATEGINIOVALDYMO SÀSAJOS

� Aleksandras Vasiliauskas – profesorius, socialiniø mokslø habilituotas daktaras, Lietuvos mokslø akademijos narysekspertas, LMA Ekonomikos instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas.Veiklos sritys: strateginis valdymas, Lietuvos ekonomikos plëtros strategija, investicijos, Europos integracija.

32Ekonomikos teorija ir praktikaPinigø studijos 2004 � 4

Skirtingø ðaliø ekonomikos strateginis valdymas nëra vienodas. Jis priklausonuo daugybës veiksniø: ðalies ekonomikos raidos lygio, politinës ir administravimosistemos bei tradicijø, valstybës aktyvumo reguliuojant ekonomikà ir kt. Nacionalinësekonomikos strateginis valdymas nëra taip plaèiai ir visapusiðkai iðnagrinëtas, kaipámoniø strateginis valdymas. Daugiau nagrinëtas tik vienas ekonomikos strateginisaspektas – nacionalinis konkurencingumas, daugiausia amerikieèiø mokslininkoMichael Porter (1990).

M. Porter netiesiogiai nurodë ámoniø ir nacionalinës ekonomikos strateginiovaldymo abipusá ryðá. Taèiau skirtingø lygiø strateginio valdymo sàsajas reikia iðsamiaunagrinëti ir metodologiðkai pagrásti. Ðio straipsnio autorius aptarë nacionalinësekonomikos plëtros strategijos kûrimo ir ágyvendinimo metodologinius principus(þr. Vasiliauskas 2000, 2004), taèiau jø nesiejo su ámoniø strateginiu valdymu. Pa-rengta Ilgalaikë Lietuvos ûkio (ekonomikos) plëtotës iki 2015 metø strategija irginesieta su ámoniø valdymo strateginiais sprendimais (þr. LRÛM 2003). Nors ðistrategija priimta ir patvirtinta ðalies Vyriausybës ir Parlamento, nacionalinës eko-nomikos strateginá valdymà – valstybës vykdomà nuolatinæ ciklinæ strateginës analizës,strategijos rengimo ir jos ágyvendinimo funkcijà, galima ávardyti tik kaip pradinástichiniø veiksmø etapà. Reikia ne tik iðnagrinëti daug nacionalinës ekonomikosstrateginio valdymo dalykø, bet ir nuodugniau metodologiðkai pagrásti ámoniø irnacionalinës ekonomikos strateginio valdymo sàsajas.

Ámoniø ir nacionalinës ekonomikos strateginis valdymas yra labai skirtingi.Taèiau ðiems skirtingiems lygiams galima taikyti kai kuriuos bendrus principus.Straipsnyje atskleidþiamos ámoniø ir nacionalinës ekonomikos strateginio valdymobendrosios ir skiriamosios ypatybës, aptariamos tokio valdymo atskirø etapø (stra-teginës analizës, strategijos rengimo ir strategijos ágyvendinimo) sàsajos (strateginiøalternatyvø ir sprendimø turinio ir reikðmës interpretacijos) ir derinimo principai.

1. Imoniø ir nacionalinës ekonomikos strateginio valdymo sàveika

Ámoniø ir nacionalinës ekonomikos strateginis valdymas vienas kitam daro tamtikrà átakà. M. Porter (1990) ámoniø veiklos strategijà ir konkurencijà laikë vienupagrindiniø nacionaliná konkurencingumà lemianèiø veiksniø. Jo siûlomos kon-cepcijos pagrindà sudaro „nacionalinio rombo“ (national diamond) idëja, t. y. keturiossvarbiausios ðalies ekonomikos ypatybës (veiksniai), nuo kuriø priklauso ámoniøkonkurencinë aplinka. Tokios ypatybës yra:

1. Gamybos veiksniai – materialinës ir nematerialinës sàlygos, bûtinos visos ðaliesekonomikos ir svarbiausiø su eksportu susijusiø ekonominiø veiklø konkurenciniampranaðumui sukurti.

2. Ámoniø veiklos strategijos ir konkurencija. Jeigu ðalyje nëra konkurencinësaplinkos ir ámoniø konkurencijos, jeigu ámoniø strategija nëra nukreipta á veiklàkonkurencijos sàlygomis, ðalies ámonës paprastai neágyja pranaðumo uþsienio ðaliørinkose.

3. Vidaus paklausa – tai paklausos dydis, jos kitimas, prekiø ir paslaugø paklausa,vartotojø reiklumas jø kokybei. Bûtent paklausa vidaus rinkoje leidþia patikrintinaujus gaminius iki jiems patenkant á uþsienio ðaliø rinkas.

4. Gretutinës ir viena kità papildanèios ekonominës veiklos – tai tokios ámonës,kurios á eksportà nukreiptas ámones aprûpina komplektiniais ir kitais materialiaisgaminiais, paslaugomis, informacija. Tokios ekonominës veiklos yra bûtinos ðalieskonkurenciniam pranaðumui pasaulinëje rinkoje sukurti ir palaikyti.

M. Porter prie ámoniø konkurencinæ aplinkà lemianèiø veiksniø priskyrë ir atsi-tiktinius ávykius, galinèius sustiprinti arba susilpninti ðalies konkurenciná pranaðumà.Svarbiausi ið jø – moksliniai atradimai, dideli technologiniai poslinkiai (proverþiai),iðtekliø kainø ðuoliai (pvz., naftos kainø ðokas), pasaulinës finansø rinkos krizës(pvz., 1997–1998 m. krizë), valiutos kursø svyravimai, pasaulinës ir vietos paklausos

33A. Vasiliauskas. Ámoniø ir nacionalinës ekonomikos strateginio valdymo sàsajos

ðuoliai, vyriausybiø priimami politiniai sprendimai, karai ir kitos nenumatytosaplinkybës. M. Porter atskleidë ir valstybës átakà – teigiamà ir neigiamà – konku-renciná pranaðumà lemiantiems veiksniams. Gamybos veiksniams ir paklausai valstybëdaro átakà vykdydama ekonominæ, taip pat ir tarptautinæ, politikà. Daugelis valstybiøremia gretutiniø ir viena kità papildanèiø ekonominiø veiklø, kurios turi átakospagrindinëms á eksportà nukreiptoms ekonominëms veikloms, plëtrà.

Taigi M. Porter netiesiogiai nurodë ámoniø ir nacionalinës ekonomikos strateginávaldymà siejantá abipusá ryðá: valstybës strateginiai sprendimai plëtojant nacionalinæekonomikà veikia ir patys yra veikiami ámoniø strateginiø sprendimø.

Tiek ámoniø, tiek nacionalinës ekonomikos strateginis valdymas yra nuolatinisciklinis strateginës analizës, strategijos rengimo ir jos ágyvendinimo procesas. Todëlðiø procesø sàsajø analizæ tikslinga perkelti á strateginës analizës, strategijos rengimoir jos ágyvendinimo etapø lygmená. Ámoniø ir nacionalinës ekonomikos strateginiovaldymo sàveika matyti ið 1 paveikslo.

1 pav. Ámoniø ir nacionalinës ekonomikos strateginio valdymo sàveika

Rinkos ekonomikos sàlygomis valstybë beveik neturi administraciniø svertø,kurie privaèias ámones verstø savo veiklà grásti tokiais strateginiais sprendimais, kurievisiðkai atitiktø nacionalinës ekonomikos plëtros strategijos nuostatas. Privaèiosámonës paèios rengia veiklos strategijas ir nesivadovauja jokiomis valstybës metodi-nëmis nuostatomis, direktyvinëmis uþduotimis ir veiklos apribojimais. Ámoniø stra-teginius sprendimus pirmiausia lemia jø veiklos interesai, paskatos ir motyvai. Taèiauvalstybë turi tam tikrø ekonominiø svertø, skatinanèiø privatø sektoriø prisidëti prienacionalinës ekonomikos plëtros strategijos ágyvendinimo. Tiesa, tokiø svertø nëra

34Ekonomikos teorija ir praktikaPinigø studijos 2004 � 4

labai daug, jø poveikis ne visada tiksliai numatomas. Be administraciniø irekonominiø svertø, taikomi ir tam tikri teisiniai svertai: valstybë ámoniø veiklossàlygas nustato ir jø kaità reglamentuoja ástatymais bei kitais teisës aktais, atitinkamosvalstybës ástaigos kontroliuoja, kaip jø laikomasi. Ámoniø santykis su nacionalinësekonomikos plëtros strategija – jos palaikymas, nepripaþinimas ar pasyvumas tokiosstrategijos atþvilgiu – priklauso nuo to, kaip veiksmingai valstybë taiko turimusadministracinius, ekonominius ir teisinius svertus.

Nacionalinës ekonomikos strateginis valdymas turi teigiamà poveiká visiems trimsámoniø strateginio valdymo etapams. Iðplëtojus strateginá valdymà ðalies ûkio mastu,ámonës, atlikdamos strateginæ analizæ, gali pasinaudoti ávairia statistine informacija,analizëmis ir prognozëmis ið vieno ðaltinio. Tai joms leidþia sumaþinti iðlaidasstrateginei analizei ir jà greièiau atlikti. Iðnagrinëjusios nacionalinës ekonomikosplëtros strategijà, ámonës gali ávertinti pagrindinius valstybës politikos pokyèius,numatyti ámoniø veiklà skatinanèias ir ribojanèias priemones bei galimà jø poveikásavo veiklai.

Rengdamos strategijà, ámonës gali visapusiðkai ávertinti, kaip jø strateginiøsprendimø alternatyvos dera su nacionalinës ekonomikos plëtros strateginiais spren-dimais. Pavyzdþiui, valstybei gerokai padidinus baudas uþ gamtos tarðà, ámonës buspriverstos naudoti brangesnæ tarðà maþinanèià technologijà arba prisitaikyti priedidesniø gamtosaugos mokesèiø. Kai valstybës ekonominës politikos tikslas yra spar-tinti nacionalinës ekonomikos augimà, ámonës gali daugiau investicijø skirti gamy-biniam pajëgumui didinti, technologijai atnaujinti ir maþinti finansiná investavimà ábankø indëlius, obligacijas, akcijas ir pan.

Ágyvendindamos strategijà, ámonës gali laiku ir veiksmingai iðnaudoti papildomusgamybos veiksnius, kuriuos uþtikrina nacionalinës ekonomikos plëtros strategijojenumatomi ekonominiai svertai ámoniø aktyvumui tam tikroje srityje skatinti. Pavyz-dþiui, valstybei skatinant aukðtøjø technologijø gamybos plëtrà, á tokias technologijasinvestuojanèios ámonës gali pasinaudoti ðiais tikslais valstybës teikiamomis lengva-tomis: pelno mokesèio sumaþinimu, valstybës tarpininkavimu praðant tarptautiniokreditavimo ar paramos ir kt.

Ámoniø strateginis valdymas taip pat turi teigiamà poveiká visiems trimsnacionalinës ekonomikos strateginio valdymo etapams. Ámonës, kaip pagrindinësnacionalinës ekonomikos struktûrinës grandys, pagamina daugiausia bendrojonacionalinio produkto. Ðalies ekonomikos plëtra ir nacionalinis konkurencingumaspriklauso nuo to, kaip sëkmingai jos rengia veiklos strategijà ir jà ágyvendina.

Valstybë gali apibendrinti gautà informacijà apie ámoniø veiklos strategijas,iðnagrinëti jø sëkmingo ágyvendinimo veiksnius ir átakà nacionalinës ekonomikosplëtros strategijos rengimui ir ágyvendinimui. Ji gali naudotis ámoniø veiklos strategijøir jø ágyvendinimo rezultatø statistiniu apibendrinimu, kurá atlieka ávairios mokslotiriamosios ir konsultacijø ástaigos. Pasaulyje labiausiai þinomi statistiniai tyrimai,atliekami JAV strateginio planavimo instituto. Jo duomenø bazëje sukaupti duomenysapie kelis tûkstanèius viso pasaulio ámoniø. Naudojantis ðiais duomenimis, tiriama,kaip ámoniø veiklos strategija lemia jø veiklos efektyvumà. Tyrimø rezultatai skel-biami ir dël jø diskutuojama tarptautiniuose finansø ir ekonomikos þurnaluose(þr. Lynch 1997).

Rengiant nacionalinës ekonomikos plëtros strategijà, galima ávertinti, kaip na-cionalinës ekonomikos plëtros vizija, misija, strateginiai tikslai ir veiksmai bei prie-monës jiems pasiekti atitinka ámoniø kuriamà veiklos strategijà. Pavyzdþiui, valstybësstrateginë nuostata padidinti pelno mokestá verslui, siekiant iðplësti finansinæ bazæsocialinei programai ágyvendinti, arba pakeisti darbo ir kapitalo apmokestinimo san-tyká, prieðtarautø ámoniø veiklos strategijai, kurioje vienu ið pagrindiniø tikslø lai-komas dividendø akcininkams didinimas. Taèiau ámonëms, kurioms tenka didesnissocialinis krûvis, toks valstybës sprendimas neturëtø didelio neigiamo poveikio.

35A. Vasiliauskas. Ámoniø ir nacionalinës ekonomikos strateginio valdymo sàsajos

Ágyvendindama strategijà, valstybë gali geriau iðnaudoti ámoniø paskatas, motyvusir interesus, lemianèius nacionalinës ekonomikos plëtros strategijos palaikymà, josnepripaþinimà ar pasyvumà tokios strategijos atþvilgiu. Pavyzdþiui, kai investicijos ágamtos tarðà maþinanèià technologijà yra vienas svarbiausiø valstybës strateginiøtikslø, o ið ámoniø veiklos strategijø matyti, kad jos numaèiusios nepakankamai á jàinvestuoti, valstybei tikslinga imtis tokias investicijas skatinanèiø priemoniø.

2. Ámoniø veiklos ir nacionalinës ekonomikos plëtros strateginës analizës sàsajos

Pirmojo strateginio valdymo etapo – strateginës analizës pagrindines sàsajasgalima áþvelgti lyginant ámoniø veiklos ir nacionalinës ekonomikos plëtros strateginësanalizës sritis. Jas atskleidþia tokios analizës svarbiausias tikslas ir jos apibendri-nimas – ávertinti strateginæ padëtá keturiais aspektais: stiprybiø (strengths), silpnybiø(weaknesses), galimybiø (opportunities) ir grësmiø (threats). Strateginës analizësrezultatø apibendrinimà nurodytais keturiais aspektais áprasta vadinti SSGG (angliš-kai – SWOT) analize (Lynch 1997).

2 pav. Ámoniø veiklos ir nacionalinës ekonomikos plëtros strateginës analizës sàsajos

36Ekonomikos teorija ir praktikaPinigø studijos 2004 � 4

Stiprybes ir silpnybes atskleidþia ámoniø veiklos ir nacionalinës ekonomikosplëtros vidinë (iðtekliø) strateginë analizë, galimybes ir grësmes – iðorinë (aplinkos)strateginë analizë. Palyginus ámoniø veiklos ir nacionalinës ekonomikos plëtrosstrateginës analizës sritis (þr. 2 pav.), matyti, kad strateginë analizë, taikoma nacio-nalinei ekonomikai, skiriasi nuo ámoniø veiklos strateginës analizës. Tuos skirtumuslemia nevienodi ámoniø veiklos ir nacionalinës ekonomikos plëtros strateginiai tikslai,turimi iðtekliai bei aplinka.

Ámoniø pirmaeiliai strateginiai tikslai yra jø ilgalaikio konkurencinio pranaðumo(sustained competitive advantage) ágijimas, iðlaikymas ir stiprinimas, kuriamospridëtinës vertës didinimas. Siekdamos ðiø tikslø, ámonës iðplëtoja savità kompe-tencijà (distinctive competence), arba savitas stiprybes, kurios leidþia, gaminant kitokiànei konkurentø produkcijà ir gerokai sumaþinus jos gamybos sànaudas, ágyti ilgalaikákonkurenciná pranaðumà ir pasiekti didesná veiklos pelningumà.

Ámoniø kompetencijos savitumà lemia du vienas kità papildantys ðaltiniai:iðtekliai ir gebëjimai (capabilities). Ámonei strategiðkai vienodai svarbûs: 1) ma-terialieji iðtekliai – operacijos, technologija, þmonës, efektyvios technologijos iraukðtos kvalifikacijos darbuotojø derinys, kuriantis ámonës pagrindinæ kompetencijà(core competence), ir finansiniai iðtekliai; 2) nematerialieji iðtekliai – ryðiø architektûraámonës vertës grandinëje ir vertës sistemoje, inovacijos, reputacija, darbo organiza-vimo kultûra, vidinis politinis klimatas, gebëjimas keistis ir valdyti strateginiuspokyèius, struktûra ir vadyba. Ámonës gebëjimais laikomi jos ágûdþiai valdyti irefektyviai panaudoti turimus gamybos iðteklius. Ðie ágûdþiai priklauso nuo ámonëjetaikomø procedûrø, taisykliø, nusistovëjusios tvarkos (rutinos), ámonës organizacinësstruktûros, vadybos ir kontrolës sistemos, darbo organizavimo kultûros, vidiniopolitinio klimato (Lynch 1997; Hill, Jones 2004).

Nacionalinës ekonomikos plëtros pirmaeiliai strateginiai tikslai yra nacionaliniokonkurencingumo, suprantamo kaip ðalies ámoniø (ekonominiø veiklø) gebëjimassëkmingai konkuruoti tarptautinëje rinkoje, didinimas ir spartaus bei pastovaus eko-nominio augimo uþtikrinimas. Siekiant ðiø tikslø, turi bûti visokeriopai plëtojamasavita nacionalinë kompetencija, t. y. specifinës stiprybës, lemiamos ðalies ekono-miniø iðtekliø ir gebëjimø juos valdyti bei efektyviai panaudoti. Nacionalinës ekono-mikos gebëjimai yra þmoniø verslumo ir antrepreneriðkumo, ámoniø gebëjimø, rinkosmechanizmø, valstybës vykdomos ekonominës politikos ir reguliavimo (administra-vimo) gebëjimø, ðalies kultûros lygio, visuomenës pilietinës ir politinës brandosbendrasis rezultatas.

Nacionalinës ekonomikos plëtros vidinë strateginë analizë turi atskleisti ðaliesekonominio potencialo stiprybes ir silpnybes ðiais svarbiausiais aspektais: makro-ekonominiu, tarptautiniø ekonominiø ryðiø, eksporto galimybiø, regioninio pasi-skirstymo ir integralumo (kompleksiðkumo, vientisumo). Ðalies ekonominio poten-cialo stiprybes ir silpnybes daug lemia fizinës infrastruktûros (energetika, transportas,ryðiai), finansinës infrastruktûros (bankai, kredito unijos, finansinës nuomosbendrovës, draudimo bendrovës, finansø rinkos) ir socialinës infrastruktûros (moks-las, ðvietimas, sveikatos apsauga, kultûra) lygis. Svarbiausi ekonominá augimà ir na-cionaliná konkurencingumà lemiantys veiksniai strategiðkai vertinami atliekant vidinænacionalinës ekonomikos plëtros strateginæ analizæ, t. y. nagrinëjant gamtos, gyven-tojø ir darbo iðteklius, investicijas á þinias, ðalies inovacijø sistemà, þmogaus ir fizinákapitalà, vidaus paklausà. Nacionalinius gebëjimus atskleidþia verslumo ir antrep-reneriðkumo, ámoniø veiklos strategijos ir konkurencijos, rinkos mechanizmø, valsty-bës reguliavimo ir ekonominës politikos, visuomenës gebëjimø keistis ir strateginiøpokyèiø valdymo vidinë strateginë analizë.

Atliekant iðorinæ strateginæ analizæ, vertinamos aplinkos lemiamos galimybësir grësmës, kurios gali turëti átakos ámoniø veiklos ar nacionalinës ekonomikosefektyvumui ir konkurencingumui. Galimybës – tai susiklosèiusios palankios

37A. Vasiliauskas. Ámoniø ir nacionalinës ekonomikos strateginio valdymo sàsajos

aplinkybës, kurios, priëmus atitinkamus strateginius sprendimus, gali padidintiámoniø ilgalaiká konkurenciná pranaðumà, jø veiklos pelningumà, sustiprintinacionaliná konkurencingumà ir paspartinti ekonominá augimà. Grësmës – tainepalankios aplinkybës, dël kuriø paþeidþiamas ámoniø veiklos ar nacionalinësekonomikos vientisumas ir kompleksiðkumas, pablogëja ekonominiai rezultatai,silpnëja konkurencinë galia.

Atliekant ámoniø aplinkos strateginæ analizæ, skiriami du lygiai: mikroaplinka irmakroaplinka. Ámoniø mikroaplinka – tai tam tikros ekonominës veiklos prekës arbapaslaugos, kurios gali viena kità pakeisti ir tenkina tuos paèius pirkëjø poreikius.Skirtingø rûðiø ekonominës veiklos konkurencijos sàlygos labai nevienodos. Ávairia-rûðës veiklos ámonës susijusios su keliø rûðiø ekonomine veikla. Ámoniø veiklos stra-teginë analizë apima tik mikroaplinkos pasiûlos aspektà, o tiriant paklausà jau reikëtøanalizuoti prekiø pardavimo rinkas (klientus), þaliavø, komplektiniø gaminiø ir tech-nologijos tiekimà. Makroaplinkos strateginë analizë apima ámonës veiklai átakosturinèius iðorinius veiksnius: politinius, teisinius, makroekonominius, socialinius, kul-tûrinius, technologinius, tarptautinius, rinkø (darbo jëgos, kapitalo, valiutø).

Nacionalinë ekonomika yra bendrosios ðalies sandaros sudedamoji dalis. Taiginacionalinës ekonomikos plëtros iðorinë strateginë analizë turi apimti ir kitas tokiossandaros sudedamàsias dalis: politinæ, socialinæ, kultûrinæ aplinkà, aplinkos apsaugà.Poindustrializacijos procesai, mokslas ir technologijos paþanga, lemiantys naujusekonominio, socialinio ir kultûrinio suklestëjimo veiksnius ir sàlygas pasauliniu mastu,turi bûti strategiðkai ávertinami ðalies galimybiø ir grësmiø poþiûriu. Ekonomiðkaisvarbios strateginës analizës sritys yra tokie globalinio pobûdþio reiðkiniai, kaipekonominë internacionalizacija (nacionalinës ekonomikos atvirumo didëjimas,transnacionaliniai susivienijimai), ekonominis liberalizavimas (nacionalinës eko-nomikos protekcionizmo maþëjimas), regioninë integracija (Europos Sàjunga ir kititarptautiniai susivienijimai). Atskleisti savitas nacionalinës ekonomikos galimybesir grësmes padeda pasauliniø rinkø (darbo jëgos, prekiø ir paslaugø, technologijø,kapitalo, valiutø), ekonomikos ciklø, finansø ir ekonominiø kriziø strateginë analizë.

Iðvardytos ámoniø veiklos ir nacionalinës ekonomikos plëtros strateginës analizëssritys iðsamiau nenagrinëjamos, nes viename straipsnyje visko aprëpti neámanoma.Ámoniø veiklos vidinei ir iðorinei strateginei analizei taikomi specialûs metodai irmodeliai. Specialiø metodø ir modeliø, skirtø nacionalinës ekonomikos plëtros stra-teginei analizei, nëra. Taèiau jai galima taikyti ekonomikos mokslo visokeriopai ið-plëtotà ir praktikoje plaèiai paplitusià ekonominæ analizæ ir prognozavimà.

2 paveiksle nurodytas pagrindines ámoniø veiklos ir nacionalinës ekonomikosplëtros strateginës analizës sàsajas trumpai galima taip nusakyti: 1) ámoniø veiklossilpnybës ir stiprybës turi átakos kai kurioms nacionalinës ekonomikos plëtrossilpnybëms ir stiprybëms; 2) nacionalinës ekonomikos plëtros stiprybës ir silpnybëslemia kai kurias ámoniø veiklos galimybes ir grësmes; 3) kai kurias ámoniø veiklosgalimybes ir grësmes lemia ir ðalies ekonomikos iðoriniai veiksniai. Ðiame ir kituosepaveiksluose atskleisti tik pagrindiniai skirtingø lygiø strateginio valdymo ryðiai, topaties lygio strateginio valdymo etapus siejantys ryðiai nenagrinëjami. 2 paveikslenurodyti ámoniø veiklos ir nacionalinës ekonomikos plëtros strateginës analizës ryðiaiyra vienpusiai. Norint juos iðnagrinëti iðsamiau, reikëtø atskirai aptarti kiekvienàstrateginës analizës sritá ir jai taikomus metodus.

3. Ámoniø veiklos ir nacionalinës ekonomikos plëtros strategijos rengimo sàsajos

Rengiant ámoniø veiklos ar nacionalinës ekonomikos plëtros strategijà, apibrë-þiami trijø konkretizacijos lygiø strategijos tiksliniai orientyrai (vizija, misija, stra-teginiai tikslai) ir sudaroma veiksmø bei priemoniø programa jiems ágyvendinti.Veiksmai ir priemonës parenkami ið keliø strateginiø alternatyvø, taikant strateginius

38Ekonomikos teorija ir praktikaPinigø studijos 2004 � 4

lyginimo ir atrankos kriterijus. Jei nebûtø alternatyvø ir kriterijø joms lyginti, nekiltøir strateginiø sprendimø priëmimo bûtinybë. Nurodant ámoniø veiklos ir nacionalinësekonomikos plëtros strategijos rengimo sàsajas (þr. 3 pav.), skiriama strategijostikslinë orientacija, strateginës alternatyvos ir jø lyginimo kriterijai.

3 pav. Ámoniø veiklos ir nacionalinës ekonomikos plëtros strategijos rengimo sàsajos

Vizija – tai tam tikru tekstu iðdëstytas bendras suvokimas, kokià nacionalinæekonomikà siekiama iðplëtoti arba kur ir kaip konkuruos ðalies ámonës ateityje.Apibrëþiant misijà, nusakomas valstybës vaidmuo plëtojant nacionalinæ ekonomikàarba ámoniø paskirtis, vaidmuo ir vertybës. Formuluojant strateginius tikslus, misijoskai kurios bendrosios nuostatos konkretinamos, t. y. kiekybiðkai arba kokybiðkai

39A. Vasiliauskas. Ámoniø ir nacionalinës ekonomikos strateginio valdymo sàsajos

tiksliau apibrëþiami ásipareigojimai, nurodant kas, kada ir kodël turi bûti atlikta.Paprastai strateginiai tikslai iðdëstomi keliais lygmenimis, t. y. pateikiamasvadinamasis tikslø medis, kurá sudaro bendriausias (generalinis) tikslas, pirmo, antroir kitø lygmenø tikslai. Ámonës veiklos bendriausiu tikslu paprastai laikomaspridëtinës vertës ir ilgalaikio konkurencinio pranaðumo didinimas. Nacionalinësekonomikos plëtros bendriausias tikslas – tai spartus ir pastovus ekonominis augimasbei ilgalaikis nacionalinis konkurencingumas.

Ámoniø veiklos strateginës alternatyvos, vadinamos tiesiog strategijomis, yranurodytos ir visapusiðkai apibûdintos strateginio valdymo tyrëjø (þr. Ansoff 1979;Porter 1980; Lynch 1997; David 1995; Hill, Jones 2004). Daþniausiai skiriamos 3lygmenø – funkcinio, verslo ir korporacijos – strateginës alternatyvos.

Funkcinio lygmens strateginiø alternatyvø (functional-level strategies) ávairovælemia savita ámoniø kompetencija. Ðios alternatyvos leidþia efektyviau panaudotiturimus iðteklius, pagerinti prekiø ir paslaugø kokybæ, diegiant inovacijas plëtotinaujus procesus ir iðplësti gaminiø asortimentà, laiku reaguoti á pirkëjø poreikiøpasikeitimà. Funkcinio lygmens strateginës alternatyvos, padedanèios iðplëtoti ámoniøiðteklius ir gebëjimus, jø savità kompetencijà dar labiau sustiprina, todël didëjaámoniø sukuriama pridëtinë vertë ir stiprëja jø ilgalaikis konkurencinis pranaðumas.

Verslo lygmens strateginës alternatyvos (business-level strategies) leidþia tobulintisavità ámoniø verslo modelá (firm-specific business model). Iðtobulinusi toká modelá,ámonë gali ágyti ilgalaiká pranaðumà prieð konkurentus. Ðio lygmens strateginës al-ternatyvos yra susijusios su: 1) rinkos segmentavimu ir konkurencijos bendrosiosstrategijos pasirinkimu – sànaudø lyderyste, produkto diferenciacija, niðos strategija;2) ásijungimu á vienà ið strateginiø grupiø, kuriai priklausanèios ámonës vadovaujasipanaðia strategija; 3) investicijø alternatyvomis skirtingais ekonominës veiklos cikloetapais (gimimas, augimas, branda, nuosmukis); 4) konkurencija pasaulinëje rinkoje –tarptautinë, daugiavidinë, globalinë ir transnacionalinë strategija.

Korporacijos lygmens strateginës alternatyvos (corporate-level strategies) susiju-sios su: 1) naujø ekonominës veiklos rûðiø pasirinkimu – diversifikacija susijusioseir nesusijusiose rinkose; 2) naujø vertës kûrimo grandinës elementø átraukimu á tie-sioginæ ámoniø veiklà ar esamø elementø paðalinimu ið jos – vertikali ir horizontaliintegracija, strateginë dezintegracija; 3) ámoniø veiklos vietinëje ir uþsienio ðaliørinkose ekspansijos metodais – ásigijimai, susijungimai, atsiskyrimai, naujos vidausámonës, bendros ámonës, strateginiai aljansai, eksportavimas, licencijavimas, privi-legijavimas.

Nacionalinës ekonomikos plëtros strateginës alternatyvos ekonomikos ir vadybosmokslø specialistø nëra taip susistemintos, kaip ámoniø veiklos strateginës alter-natyvos. Jos susijusios su valstybës numatomais veiksmais ir priemonëmis vizijai,misijai ir strateginiams tikslams ágyvendinti. Strategijos tikslinë orientacija ir jaiágyvendinti skirtø valstybës veiksmø ir priemoniø visuma rodo valstybës ekonominëspolitikos strateginá lygá. Valstybiná ekonomikos reguliavimà ir valstybës ekonominæpolitikà iðsamiai tiria ekonomikos mokslo specialistai. Pavyzdþiui, ekonominio au-gimo strategines alternatyvas visapusiðkai iðnagrinëjo ir atitinkamas rekomendacijaspateikë Ekonominio bendradarbiavimo ir plëtros organizacija (OECD 2003). Re-miantis atliktø tyrimø rezultatais, galima sudaryti nacionalinës ekonomikos plëtrosstrateginiø alternatyvø visumà.

3 paveiksle skiriamos penkios nacionalinës ekonomikos plëtros strateginiøalternatyvø grupës ir iðvardijamos valstybës ekonominës politikos strateginiø alter-natyvø sritys. Tokia strateginiø alternatyvø klasifikacija apima pagrindinius naciona-linës ekonomikos plëtros aspektus: 1) ekonominio augimo ir ekonominiø nacionaliniokonkurencingumo veiksniø skatinimà; 2) ekonomikos struktûros pagal ekonominësveiklos rûðis, gamybos koncentracijos ir atskirø ekonominës veiklos rûðiø plëtrà beikonkurencingumà; 3) ekonomikos teritorinæ struktûrà ir atskirø regionø ekonominæ

40Ekonomikos teorija ir praktikaPinigø studijos 2004 � 4

plëtrà; 4) iðorës ekonominiø santykiø ávairius aspektus: prekybà, investicijas, darbojëgos migracijà, valiutø mainus, tarptautinius mokëjimus; 5) rinkos mechanizmø plëtràir valstybës dalyvavimà ekonomikoje.

3 paveiksle pateikti ðeði pagrindiniai ámoniø veiklos strateginiø alternatyvølyginimo ir atrankos kriterijai (Lynch 1997). Juos galima laikyti ir pagrindiniais na-cionalinës ekonomikos plëtros strateginiø alternatyvø lyginimo ir atrankos kriterijais.Taikant suderinamumo kriterijø, atrenkamos vizijà, misijà ir strateginius tiksluslabiausiai atitinkanèios strateginës alternatyvos. Vertinant alternatyvas pagal tikimokriterijø, nustatoma, kurios ið jø labiausiai tinka strateginës padëties (silpnybës,stiprybës, galimybës, grësmës) problemoms spræsti. Pagal pagrástumo kriterijøatrenkamos tos alternatyvos, kurios labiausiai pagrástos prielaidomis ir turimainformacija. Ávykdomumo kriterijus leidþia atrinkti alternatyvas, kurias ágyvendinantbus susiduriama su maþiausiomis vidaus ir iðorës kliûtimis. Taikant rizikos kriterijø,vertinama strateginiø alternatyvø rizika. Patrauklumo kriterijus leidþia nustatyti,kokioms interesø grupëms labiausiai priimtinos alternatyvos. Ið tikrøjø kiekvienaskriterijus apima keliø kriterijø grupæ. Pavyzdþiui, suderinamumo poþiûriu lyginantstrategines alternatyvas ir priimant galutinius sprendimus, atskiru kriterijumi galimalaikyti kiekvienà strateginá tikslà. Taigi nacionalinës ekonomikos strateginiø alter-natyvø lyginimo ir atrankos kriterijai labai ávairûs.

Ámoniø veiklos ir nacionalinës ekonomikos plëtros strategijos rengimo sàsajosyra gerokai sudëtingesnës nei strateginës analizës sàsajos. 3 paveiksle pavaizduotiabipusiai tiek horizontalûs, tiek vertikalûs ryðiai. Pirmiausia matyti, kad abipusisryðys sieja ámoniø veiklos ir nacionalinës ekonomikos plëtros svarbiausius strateginiustikslus. Be to, ámoniø veiklos strateginiai tikslai gali turëti átakos nacionalinës eko-nomikos plëtros strateginëms alternatyvoms bei jø pasirinkimui ir atvirkðèiai. Norintiðsamiau apibûdinti ámoniø veiklos ir nacionalinës ekonomikos plëtros strategijosrengimo sàsajas, reikëtø iðnagrinëti atskiras strateginiø alternatyvø sritis ir jø lyginimokriterijus.

4. Ámoniø veiklos ir nacionalinës ekonomikos plëtros strategijos ágyvendinimosàsajos

Strateginiai tikslai ir jiems ágyvendinti taikytini veiksmai bei priemonës stra-tegijoje nurodomi gana apibendrintai, ágyvendinant strategijà jie turi bûti speci-fikuojami (smulkiai iðvardijami). Strategija visada yra susijusi su paþanga, arbajudëjimu pirmyn, jà ágyvendinant verèiami keistis ámonëse dirbantys ar su nacio-nalinës ekonomikos plëtra susijæ þmonës. Be to, strategijos ágyvendinimas turi bûtikontroliuojamas. Ðie trys ámoniø veiklos ir nacionalinës ekonomikos plëtros stra-tegijos ágyvendinimo aspektai – strategijos specifikacija, strateginiai pokyèiai ir stra-teginë kontrolë – nurodyti 4 paveiksle.

Ámonës lygio strategijoje skiriamos funkcinio lygio strateginës alternatyvos, overslo ir korporacijos lygio strateginiams sprendimams reikalinga funkcinë specifi-kacija – bendri ámonës lygio sprendimai konkretinami pagal kiekvienà funkcinæ sritá:gamyba, rinkodara, þmonës, finansai, tyrimai ir plëtra ir kt.

Patikslinus ámonës organizacinæ struktûrà pagal naujà strategijà, funkciniai tikslaiir sprendimai sukonkretinami ir smulkiai iðdëstomi specialiuose planuose, kurnurodomos uþduotys, jø vykdytojai ir vykdymo terminai. Strategijà ágyvendinant,laikomasi planø hierarchijos: ilgalaikiø, vidutinës trukmës, metiniø ir operatyviniøplanø. Ámoniø veiklos strateginiams tikslams ir sprendimams ágyvendinti numatomiir paskirstomi atitinkami iðtekliai.

41A. Vasiliauskas. Ámoniø ir nacionalinës ekonomikos strateginio valdymo sàsajos

4 pav. Ámoniø veiklos ir nacionalinës ekonomikos plëtros strategijos ágyvendinimo

sàsajos

Ágyvendinant nacionalinës ekonomikos plëtros strategijà, numatyti veiksmai irpriemonës sukonkretinami ir smulkiau iðdëstomi nacionalinëse programose. Kiek-vienai ekonomikos srièiai skiriama po programà (arba kelias programas), o programøvisuma garantuoja visø numatytø strateginiø tikslø ágyvendinimà. Taigi nacionalinësprogramos yra bûtinas strategijos priedas, jos papildo nacionalinës ekonomikosplëtros strategijà ir padeda jà ágyvendinti. Strategijos ágyvendinimo veiksmai ir prie-monës, vykdytojai ir vykdymo terminai numatomi vyriausybiø programose ir veiklosplanuose, taip pat valstybës þinybø veiklos programose ir planuose, kartu atliekamireikalingi valstybiniø institucijø struktûriniai pertvarkymai. Taip grandinë, kuriàsudaro strategija, nacionalinës programos, vyriausybiø programos ir veiklos planai,valstybës þinybø programos ir planai, bendrus valstybës strateginius sprendimussusieja su strategijos vykdytojais ir vykdymo terminais.

Nacionalinës ekonomikos plëtros strategija ágyvendinama, remiantis valstybësir ámoniø finansiniais iðtekliais. Valstybës finansiniai iðtekliai skirstomi per nacionalinábiudþetà, ávairius nebiudþetinius fondus ir valstybës vardu gaunamø paskolø panau-dojimo sistemà. Iðtekliai skirstomi ástatymø numatyta tvarka arba pagal administ-racinius valstybës institucijø sprendimus. Ámonës sprendimus dël savø ir skolintøfinansiniø iðtekliø panaudojimo priima paèios. Privaèiø iðtekliø panaudojimà pagal

42Ekonomikos teorija ir praktikaPinigø studijos 2004 � 4

nacionalinës ekonomikos plëtros strategijà valstybë gali paskatinti ne tiesioginiaisadministraciniais sprendimais, o netiesioginiais ekonominës politikos svertais.

Nacionalinë ekonomika yra ðalies bendrosios sandaros sudedamoji dalis. Taireiðkia, kad ágyvendinant jos plëtros strategijà, turi átakos ávairiø visuomenëssluoksniø pozicija ðiuo klausimu. Pirmiausia tokià pozicijà reiðkia politinës partijos,verslo savivaldos ir visuomenës savivaldos institucijø atstovai, atsakingi uþ strategináekonominës politikos vykdymà. Dël jø interesø ir ideologijos prieðtaringumo kartaissunku spræsti strategijos ágyvendinimo problemas, taèiau kartu nuomoniø ávairovëleidþia reikliau kontroliuoti strategijos ágyvendinimà, laiku jà koreguoti arba parengtinaujà strategijà, jeigu verèia susiklosèiusi vidaus ir tarptautinë padëtis.

Ámoniø darbuotojø pokyèiai, kuriuos lemia naujos strategijos ágyvendinimas,vadinami strateginiais pokyèiais. Jeigu darbuotojai prieðinasi strategijos ágyvendi-nimui, kyla dideliø sunkumø. Kai ámonëje dirbantys þmonës noriai keièiasi pagalnaujos strategijos nuostatas, jie pozityviai prisideda prie strategijos ágyvendinimo.Strateginiai pokyèiai nëra nevalingas plaukimas pasroviui, jie iniciatyviai valdomi.Tokie pokyèiai apima tris poþiûrio á þmogø aspektus: 1) þmogus kaip asmenybë;2) þmogus darbe; 3) þmogus bendruomenëje. Ámonëje dirbanèiø þmoniø keitimasisyra dvejopas: valdant ið virðaus ir valdant save patiems.

Strateginiø pokyèiø valdymas ámonëse vykdomas pagal valdymo programà, kurisudaroma pagal tam tikrà strateginiø pokyèiø valdymo modelá, pavyzdþiui, Levino

modelá, „besimokanèios“ ámonës modelá (Lynch 1997). Strateginiø pokyèiø valdymoprogramoje numatomi: darbo pokyèiai, sukeliami naujos technologijos ir struktûriniøpertvarkymø; kultûriniai pokyèiai, susijæ su organizacijos kultûra – vertybëmis irnormomis, kuriø laikosi ámonës darbuotojai; politiniai pokyèiai, susijæ su skirtingomisdarbuotojø interesø grupëmis. Viena ið didþiausiø problemø – pasiprieðinimasstrateginiams pokyèiams. Toks galimas pasiprieðinimas numatomas strateginiøpokyèiø valdymo programos atskirame skyriuje.

Strateginiø pokyèiø valdymas ámonëse susijæs su minëtais antruoju ir treèiuojupoþiûrio á þmogø aspektais. Þmogaus kaip asmenybës, turinèios ágimtus ir iðsiugdytusasmeninius bruoþus, ásitikinimus, vertybiø skalæ, gyvenimo paskirtá, pokyèiø negalimavaldyti ið virðaus. Ágyvendinant naujà ámoniø veiklos strategijà, þmogus kaip asmenybëturi keistis, taèiau toks keitimasis priklauso nuo jo paties. Pastaruoju metu bendrovës,kuriose vykdomi dideli pokyèiai, ágyvendina specialias þmoniø savivaldos (self-

management) ar savitvardos (self-mastery) ugdymo programas. Pavyzdþiui, bendrovësDuPont Pharma ágyvendinama savitvardos ugdymo programa pagrásta asmeninioplanavimo modeliu (personal planning model), apimanèiu þmogaus savianalizës,gyvenimo paskirties, vertybiø ir vizijos apsibrëþimo, keitimosi strategijos pasirinkimoir savikontrolës etapus (Phelips 1996).

Nacionalinës ekonomikos plëtros strateginiai pokyèiai ir jø valdymas nëra taipiðsamiai tirti, kaip ámoniø veiklos strateginiai pokyèiai. Taèiau aiðku, kad ágyvendinantnacionalinës ekonomikos plëtros strategijà, bûtinas þmoniø keitimasis tiek valdantið virðaus, tiek valdant save patiems. Strateginiø pokyèiø valdymo programos turëtøbûti rengiamos taikant nacionalinës ekonomikos strateginiø pokyèiø valdymomodelius, jas reikëtø ágyvendinti valstybës institucijose, politinëse partijose, versloir visuomenës savivaldos institucijose. Paèiø þmoniø keitimasis ðiose institucijosegalëtø vykti pagal minëtà asmeninio planavimo ar já atitinkantá modelá.

Ágyvendinant ámoniø veiklos ir nacionalinës ekonomikos plëtros strategijà, bûtinataikyti specialias strateginës kontrolës sistemas, pirmiausia – aplinkos ir iðtekliøpokyèiø stebësenà. Ámoniø veiklos ir nacionalinës ekonomikos plëtros faktiniairodikliai turi bûti lyginami su numatytais strategijoje. Dël vidaus ir iðorës padëtiespasikeitimo atsiradæ nukrypimai nuo strategijos verèia strategijos ágyvendinimoprogramas ir planus koreguoti arba keisti paèià strategijà. Be abejo, ámoniø veiklosir nacionalinës ekonomikos plëtros strateginë kontrolë yra labai skirtingo turinio.

43A. Vasiliauskas. Ámoniø ir nacionalinës ekonomikos strateginio valdymo sàsajos

Ið 4 paveikslo matyti tik pagrindinës ámoniø veiklos ir nacionalinës ekonomikosplëtros strategijos ágyvendinimo sàsajos: 1) nacionalinës ekonomikos plëtrosstrategijos specifikacija gali turëti átakos ámoniø veiklos strateginiø sprendimøspecifikacijai; 2) ámoniø veiklos ir nacionalinës ekonomikos plëtros strateginiamspokyèiams bei strateginei kontrolei bûdinga abipusë sàsaja; 3) nacionalinës eko-nomikos strateginiai pokyèiai kaip iðorës veiksnys gali turëti átakos ámoniø strategineikontrolei. Ámoniø veiklos ir nacionalinës ekonomikos plëtros strategijos ágyvendinimosàsajas geriau bûtø galima atskleisti, konkreèiau aptarus strategijos ágyvendinimoveiksmus ir taikomus metodus.

Išvados

Iðnagrinëjus ámoniø ir nacionalinës ekonomikos strateginio valdymo bendràsiasir skiriamàsias ypatybes bei palyginus jo atskirus etapus, galima daryti tokias svar-biausias iðvadas:

1. Net parengus ir ðalies Vyriausybei bei Parlamentui patvirtinus IlgalaikësLietuvos ûkio (ekonomikos) plëtotës iki 2015 metø strategijà, apie strateginá valdymà,kaip valstybës vykdomà nuolatinæ ciklinæ strateginës analizës, strategijos rengimo irjos ágyvendinimo funkcijà, galima kalbëti tik kaip apie pradiná stichiniø veiksmøetapà. Be daugelio kitø prieþasèiø, tai lemia nepakankamas ámoniø veiklos ir na-cionalinës ekonomikos plëtros strateginio valdymo sàsajø metodologinis pagrindimas.

2. Ámoniø ir nacionalinës ekonomikos strateginio valdymo abipusá ryðá netie-siogiai nurodë M. Porter. Ðalies ámoniø veiklos strategijà ir konkurencijà kartu sugamybos veiksniais, vidaus paklausa ir á eksportà nukreiptomis ekonominëmis veik-lomis jis laikë keturiais pagrindiniais veiksniais, kurianèiais konkurencinæ aplinkà,kurioje veikia ðalies ámonës. Ámoniø ir nacionalinës ekonomikos strateginio valdymosàveikos iðsamesnæ analizæ tikslinga atlikti lyginant strateginës analizës, strategijosrengimo ir jos ágyvendinimo etapus.

3. Nagrinëjant ámoniø veiklos ir nacionalinës ekonomikos plëtros strateginësanalizës sàsajas, pirmiausia reikia atsiþvelgti á keturis pagrindinius strateginëspadëties vertinimo aspektus: stiprybiø, silpnybiø, galimybiø ir grësmiø. Pagrindinëssàsajos yra ðios: 1) ámoniø veiklos silpnybës ir stiprybës lemia kai kurias nacionalinësekonomikos plëtros silpnybes ir stiprybes; 2) nacionalinës ekonomikos plëtros stip-rybës ir silpnybës lemia kai kurias ámoniø veiklos galimybes arba grësmes; 3) kaikurias ámoniø veiklos galimybes arba grësmes taip pat lemia iðorës veiksniai. Ámonësturi galimybæ ið vieno ðaltinio gauti informacijà apie politinæ, socialinæ ir ekonominæðalies ir tarptautinæ padëtá, valstybës socialinæ, ekonominæ, inovacijø, technologijosir ávairiø rûðiø ekonominës veiklos plëtros politikà, valstybës numatytas priemones,kuriomis skatinama arba ribojama ámoniø veikla. Atliekant nacionalinës ekonomikosplëtros strateginæ analizæ, galima naudotis informacija apie ámoniø veiklos strategijas,analizuoti jø sëkmingo ágyvendinimo veiksnius ir átakà nacionalinës ekonomikosplëtros strategijos rengimui ir ágyvendinimui.

4. Nagrinëjant ámoniø veiklos ir nacionalinës ekonomikos plëtros strategijosrengimo sàsajas, reikia atsiþvelgiant á tris pagrindinius aspektus: strategijos tikslinæorientacijà, strategines alternatyvas, strateginius lyginimo ir atrankos kriterijus.Ámoniø veiklos ir nacionalinës ekonomikos plëtros strategijos rengimo sàsajos kurkas sudëtingesnës nei strateginës analizës sàsajos: vertikalûs ir horizontalûs ryðiaiyra abipusiai. Ir ámoniø veiklos, ir nacionalinës ekonomikos plëtros strategijosrengëjai turi galimybæ ávertinti, kaip vizija, misija, strateginiai tikslai ir veiksmai beipriemonës jiems pasiekti suderinami su kito lygio strateginiais sprendimais.

5. Nagrinëjant ámoniø veiklos ir nacionalinës ekonomikos plëtros strategijoságyvendinimo sàsajas, reikia atsiþvelgti á tris pagrindinius aspektus: strategijos spe-cifikacijà, strateginius pokyèius ir strateginæ kontrolæ. Ámoniø veiklos ir nacionalinës

44Ekonomikos teorija ir praktikaPinigø studijos 2004 � 4

ekonomikos plëtros strategijos ágyvendinimà sieja tokios sàsajos: 1) nacionalinësekonomikos plëtros strategijos specifikacija gali turëti átakos ámoniø strateginiøsprendimø specifikacijai; 2) ámoniø veiklos ir nacionalinës ekonomikos strateginiamspokyèiams ir strateginei kontrolei bûdinga abipusë sàsaja; 3) nacionalinës ekono-mikos strateginiai pokyèiai kaip iðorës veiksnys gali turëti átakos ámoniø strategineikontrolei. Ámonës gali geriau iðnaudoti valstybës numatytas priemones, kuriomisskatinama jø veikla, ir sumaþinti jø veiklà ribojanèiø priemoniø neigiamas pasekmes.Valstybë gali pasinaudoti ámoniø paskatomis, motyvais ir interesais, lemianèiaisnacionalinës ekonomikos plëtros strategijos palaikymà, jos nepripaþinimà arpasyvumà tokios strategijos atþvilgiu.

6. Straipsnyje iðnagrinëtos tik pagrindinës ámoniø ir nacionalinës ekonomikosstrateginio valdymo sàsajos. Norint jas iðsamiau apibûdinti, reikëtø aptarti ir palygintiatskirus strateginio valdymo etapus ir strateginiam valdymui taikomus metodus.

Literatûra

Ansoff H. 1979: Strategic Management. New York: John Willey.David F. 1995: Concepts of Strategic Management. New Jersey: Prentice Hall.Hill C., Jones G. 2004: Strategic Management. Boston: Houghton Mifflin Company.L ie tuvos Respub l ikos ûk io min i s ter i j a (LRÛM), L ie tuvos moks lø akademi ja ,

Vilniaus Gedimino technikos universitetas 2003: Ilgalaikë Lietuvos ûkio (ekonomikos)plëtotës iki 2015 metø strategija. – Lietuvos mokslas 41.

Lynch R. 1997: Corporate Strategy. London: Pitman Publishing.Organization for Economic Cooperation and Development (OECD) 2003: The Sources

of Economic Growth in OECD Countries: http://www.oecd.org/publicationsPhelips A. 1996: Self-Mastery: A program for Self-Empowerment and Self-Management in Stressful

and Changing Times. Interesting Projects, Inc.Porter M. 1980: Competetive Strategy: Techniques for Analysing Industries and Competitors. New

York: Free Press.Porter M. 1990: The Competetive Advantage of Nations. New York: Free Press.Vas i l iauskas A. 2000: Lietuvos ekonomikos plëtros strategijos kûrimo ir ágyvendinimo

metodologiniai principai. – Pinigø studijos 4, 49–63.Vasiliauskas A. 2002: Strateginis valdymas. Vilnius: Enciklopedija.Vasil iauskas A. 2004: Nacionalinës ekonomikos plëtros strateginis valdymas: nustatytinis ir

plëtotinis metodologiniai poþiûriai. – Pinigø studijos 3, 5–18.

Gauta 2004 m. rugsëjo mën.Priimta spaudai 2004 m. spalio mën.

Summary

Aleksandras Vasiliauskas

The article analyzes the common and distinctive peculiarities of strategicmanagement at the levels of a firm and the national economy and defines the implicitlinks and principles of their combination in individual stages of the process (strategicanalysis, strategic development and strategy implementation). The following mainconclusions are drawn:

1. Four main aspects in the investigation of the implicit links between strategicanalysis processes are recommended: strengths, weaknesses, opportunities andthreats. Firms have an opportunity to obtain the information about the situationand probable changes in the environment, state measures that stimulate or restrictthe activities of the firms from a single source. On the other hand, there is also a

LINKS AMONG STRATEGIC MANAGEMENT PROCESSES AT THE LEVELS OFA FIRM AND THE NATIONAL ECONOMY

45A. Vasiliauskas. Ámoniø ir nacionalinës ekonomikos strateginio valdymo sàsajos

possibility to generalize the information about the strategies of the firms and toanalyse the key success factors for the implementation of those strategies and theimpact of those strategies on the development of the national economy.

2. Three main aspects in the investigation of the implicit links between thestrategic development processes are recommended: objective orientation of thestrategy; strategic alternatives; and criteria for comparison of the strategic alterna-tives. There is a possibility to assess the compatibility and inconsistency of the vision,mission, strategic objectives and strategy implementation actions on the levels of afirm and the national economy.

3. Three main aspects in the investigation of the implicit links between thestrategy implementation processes are recommended: specification of a strategy;strategic changes; strategic monitoring. Firms have an opportunity to exploit theadvantages of the state actions stimulating the activity of the firms and to moderatethe negative outcomes of the state actions restricting the activity of the firms. Onthe other hand, there is also a possibility to use more thoroughly the incentives,motives, and interests of the firms that determine support to or disregard of thenational economic development strategy.