Algirdas Karalius Sekmes Instinktas

7/31/2019 Algirdas Karalius Sekmes Instinktas

1/250

Sekmes instinktasNugalk baim pralaimti

Ilaisvink trokim laimtiPaadink skms instinkt

Algirdas KARALIUS

Knyg dovanoja:


2/250

Algirdas KARALIUS skms mokytojas, lyderysts psichologijosekspertas, vienas ymiausi Lietuvos verslo konsultant,kvepiantis oratorius.

I 40 savo gyvenimo met, daugiau kaip pus j skyr paiekai atsakymo klausim: kodl vieni mons yra skmingi, o kitiems nuolatos nesiseka?

Algidas Kaalius pimasis Euopoje tapo Harvard Business Schoolsertifkuotu treneriu.

PimasisLietuvojesetikuotaseiksoninshipnozsmeistas.

Setikuotas Kanados NLP (neuolingvistinio pogamavimo) institutotreneris.

ktaptautinmokymkopoacijVerslo poligonas.

PimasisatmintiesigeitojoskaitymoempionatooganizatoiusBaltijosalyse.

Pimojo Lietuvos kno tansfomacijos empionato kvpjas ioganizatoius.

PimojotaptautiniooatoikluboToastmasters Lietuvapezidentas.

AlgidoKaaliausklientai:Pepsi-Cola, BelinChemieMenainiBaltic,AstraZeneca Lietuva, SEB bankas, Swedbank, TEOLT ir daugelis kitkompanij.

Knyg ileido:


3/250

Skms instinktas

Algirdas KARALIUS

Vilnius

2010

Nugalk baim pralaimti

Ilaisvink trokim laimtiPaadink skms instinkt

Agiras Karaius, 2010 V Innovative Group, 2010

AUTORI TEISS GINAMOS: N viena knygos ais negai bti atkartota, nesvarbu kokia orma, be ratiko auto-ri teisi savininko eiimo.


4/250

4

A l G I R d A S K A R A l I U S / S K M S I N S T I N K T A S

www.ParavejuKubas.t

Gebiamasel.knygosSkmsInstinktasskaitytojau,

Kartu su benrove Omnite iaugiams Jums ovanoami i verting eektronin knyg.

linkime i knyg perskaityti nuo praios iki pabaigos ir suinoti ko Js turite visas gaimybes su-sikurti gyvenim tok, kokio esate vertas!

Tikims, ka perskaiius Skms Instinkt visas Js gyvenimas, Js rezutatai arbe ir Js santykiai

su artimaisiais taps tik geresni. Ir Js pamatysite, ka vis greiiau ir engviau artjate prie savo isikettiks ir svajoni.

Ir prisiminkite paprast taisyk nekysta tie, kurie nieko nearo! Ta nebijokite sukupti, nebijokiteprati k nors naujo, nes skm apanko atkakiausius...

Skms ir svajoni isipildymo Jums linkiUABOmnitel ir skms mokytojas Algirdas Karalius


5/250

GAUKATSPAUSDINTKNYG!

Noitepadaytistaigmensavoeimos nariams, artimiesiems,kolegoms?

Ogalbttiesiognoitepadovanoti verting dovan

mogui,kuiamesatelabaidkingas?

Algirdo Karaliaus knygaSkmsInstinktasyaileistair popieriniame variante.

Daugiauinfomacijos:http://www.iba.lt/knyga


6/250

www.ParavejuKubas.t

ALGIrDASKArALIUSpistatoLietuvospadavimekspetbenduomen

PArDAVJKLUBAS

Visipasauliomonstiesiogiaianetiesiogiaiyasusijsupadavimais.Visasmsgyvenimasyasuday-tasibendavimo,takosdaymoideyb.VienintelisklausimasaJsiojesityjeesateekspetai?

Jsgebjimaspaduotikitiemssavoidjas,pasilymus,paslaugasipoduktusnulemsjsskmgyvenimeipadsjumskoptipasiinktasvines.

TapkiteAlgidoKaaliausPadavjKlubonaiujaudaba,iJsgalsite:

- NEMOKAMAISKAITYTIstaipsniusapiepadavimus,deybas,takosdaymibendavimopsichologij;

- NEMOKAMAIIrTIgeiausipasaulyjepadavjvideopamokas;

- MOKYTISIrKELTISAVOKOMPETENCIJiskitiniuosePadavjKluboseminauoseinuotoliniuosekusuose;

- DALINTISPATIrTIMI,klaustiiiekotiatsakymPadavjKlubofoume;

- NEMOKAMAIPASKELBTIinfomacijapiesavopoduktus,paslaugaskitiemsPadavjKlubonaiamsitaipsu-

astinaujklientJsvesluiplsti;- SUDIDELMISNUOLAIDOMISSIGYTIpadavjamsskitknyg,audioivideomokymopogam,kittobulji-mui skirt mokymo priemoni.

registacijaPadavjKlubjauvyksta:www.PadavejuKlubas.lt


7/250

7www.ParavejuKubas.t

Turinysanga /10

Proto anatomija /14dvi proto ays /16

Skms instinktas /19

Reaktyvus protas ms raugas ar prieas? /21

I.Naujasskmsapibimas/29

II.Kaipmestampamebejgiai?/34

III.Atkaklumogalia/42

IV.Kaipteniuotiatkaklum:tijetapAlpinizmopo-gama/51

1 ETAPAS. Pasirink savo virn /51

Ar visi gali patekti 3%? /51

Inaudok savo talentus /54

Stiprink stiprisias puses /59

Surask savo ni: pozicionavimo jga /72

Kaip princip pritaikiau savo gyvenime? /75

2 ETAPAS. Nugalk visas klitis /79

K ino stipriausi mons? /79

Kokia gi it nepalauiam moni paslaptis? /81

Ar mes galime pasirinkti reakcij? /86

Kodl mes klystame? /88 Ar mes galime pasirinkti, kaip reaguoti? /90

Kodl reakcija negandas yra svarbesn

u reakcij teigiamus vykius? /91

Kas js esate? /100

V.Kaipimatuotiatkaklumokoecient(AQ)?/103

Atkaklumo koeciento (AQ) testas /111

AQnustatymas/126

Rezultat apskaita /126

Reakcij sunkumus grakas (RSG) /127

Nuosavo AQ supratimas, grako ifravimas /129

Kaip treniruoti atkaklumo gali? /141

Reaktyvus protas klysta! /146

Dmesio! Dmesio! Dmesio! /153

Veikti, veikti ir dar kart veikti! /154

Mes turime tirti ir analizuoti skming moni patirt /155 Didiausias mitas /159

Kas geriausiai padeda veikti depresij? /161


8/250


Turinys Js esate geras i prigimties! /162

Prieasties ir pasekms ryys /163 Kodl mes prarandame fokus? /166

3 ETAPAS. Diaukis kiekviena akimirka /167

Laims formul /167

Silpn moni problema /170

K gi galima su tuo padaryti? /172

Komercins kompanijos ir j veiksmai /173

Kodl dingsta darbuotoj motyvacija? /174

Kaip pradti aisti? /175

Kas yra svarbiau: procesas ar rezultatas? /176

3 fokuso takai /178

Didysis aidimas prasideda /179

Kontrastas ir aikumas /180

Kodl taip vyksta? /181

Kaip tai galima pritaikyti savo gyvenime? /183

Dienos segmentavimas /186VI.Atkaklumotaikymaspaktikoje/189

Yra ir teigiama pus /192

Kaip veikti bejgikum? /196

Kaip nugalti baim? /199 Kaip kovoti su tingjimu? /202

Kaip pradti darbus, kuriuos seniai atidliojame? /205

80/20 /206

Tikrieji laiko valdovai /207

Maiau=daugiau /208

Kaip ubaigti pradtus darbus? /213

Nebaigt darb sraas /215

Kaip reaguoti kritik? /218

Kas nuolat kritikuoja? /219

Nra prasms kritikuoti /223

K daryti su kalts jausmu? /227

Kas mums pasak, kad esame kalti? /228

Atsakomybs svarba /230

Kas yra moral? Kas yra etika? /233

Bejg dauguma /235VII.Ilaisvinksavoskmsinstinkt/237


9/250

9


www.ParavejuKubas.t

Padka mokytojamsA noriu pakoti visiems savo mokytojams u ijas,

mintis, pamokymus, kurie tapo mano paties io pasauio suvo-kimo pagrinu. Atsipraau, jeigu kiekvien kart nepaminsiukurio nors autoriaus citatos. inokite, a Jus visus gerbiu, esuJums abai kingas. Ir a abai tvirtai stoviu ant Js gaingpei. inau, kad ir js iradimai remiasi anksiau gyvenu-si moni patirtimi bei imintimi. Sra moni, kurie paa-

r iiausi tak mano gyvenime, eu i knyg. O jeiguJs pavar ar varas nepateko sra, inokite, ka abet kuriuo atveju esu kingas visiems ir savo raugams, irprieams. Js visi esate geriausi mano mokytojai.

i knyg skiriudidiausiems savo

gyvenimo kvpjams sneliamsMindaugui

ir Algirdukui. A Juslabailabaimyliuitai

vienintelis dalykasgyvenime, kuriuo Jums

neeikiaabejoti.


10/250

10


www.ParavejuKubas.t

angaPasauyje gyvena daugiaunei6milijadaimoniivisijie

trokta vieno skms. Kiekvienam mogui skm reikia skirtingusaykus. Vieniems tai yra mei, kitiems pinigai, o ar kitiems gabt ramyb. Taiau neirint skirtumus, skms trokimas yra benrasinstinktas, jungiantis visus pasauyje gyvenanius mones. Miijaraistei, i kuri susiea ms knas, irba paga vien program skms program.

Ms smegenys yra tobulas mechanizmas, kuris sukurtas tam,ka siektume skms. Taiau kya kausimas, ko taip anai mes pa-tiriame neskm? Ko visi mons yra skirtingai skmingi? Kur gipasaptis?

Ar inote, ka miiniki tyrimai, anaizuojantys miijon monigyvenimo rezutatus, paroo, jog nesvarbu kokia gyvenimo sritis: ar taiversas, ar sportas, ar menas, ar eiminis gyvenimas, kiekvienoje i i

srii 80%moniyaneskming.80%spotininktaipnieka-dosinegalspasidiaugtipasaulioempionotitulu,80%ves-lininktaipinesukusvesloimpeij,80%eimnegalspa-


11/250

11


www.ParavejuKubas.t

sakyti,kadjsantykiaiyanuostabs. 17%moni i kiekvienosios grups galima priskirti prie skming. Jie siekia geresni re-zutat, gai jais pasiiaugti, taiau ko nors ypatingo jie taip ir negaipasiekti. Kiekvienojesityjeyatik3%moni,kuieyaiskiti-nai skmingi, gali pasigirti kur kas geresniais rezultatais, nei lik 97%moni. 3%pasauliomonituidaugiaupinig,neilik97% .3%spotininktuidaugiauapdovanojim , negu kiti gai pasva-joti. 3%dainininkpaduodadaugiaukompaktiniplokteli,nei kiti. Ir nors i statistika gai iek tiek svyruoti, aktas yra aktas ne-ieis kiekis moni turi augiau skms, nei auguma.

Klausimas kodl? Ir svarbiausia ar mes gaime k nors pa-keisti ioje situacijoje? Ar tai yra jau nepakeiiama realyb? Kur jsesate abar ir kur aate bti rytoj? Atsakymus visus iuos kausimuspateikia mokslas, kurio pavadinimas yra akmeologija (gr. acme vir-n, logos mokslas). Kitais odiais tariant, tai mokslas, kuris leidiasuprasti, kaip pasiekti pasirinktos veikos skms virn. Nesvarbu,ar tai profesija, ar hobis, ar eima, visur galioja tie patys dsniai. Taireikia, ka jeigu juos inome ir taikome kasien, gaime pasiektiaug geresni rezutat.


12/250

12


www.ParavejuKubas.t

Geriausia inia, kuri a noriu peruoti ioje knygoje, skambataip: kiekvienas i ms gali patekti tarp 3% elito. Tam tik reikia pasi-rinkti tinkam kan, gerai pasirengti keionei ir nugajus visas ki-tis, trukanias ukopti virn. A vartosiu apinizmo metaor,kaip geriausi anaogij skmei siekti.

Bet tam, kad jums bt drsiau ir linksmiau ioje kelionje, ajums paskirsiu vedl, kuris i ivaizos abai panaus spermato-zoi irjovadasyaSpemamenasatkaklumosiknijimas,imtaprocentinis herojus. Jo tiksas nuoatos Jums priminti Jstikrj prigimt, parsinti jus, jeigu reiks pamokyti, pagebti, kai

bus sunku, o pagrindinis metodas, kuriuo nauosis Spermamenas,vadinasiEmpowement (lietuvikai galinimas).Dliopoceso,ibsenosanegaliuinenoiu,jspeeisitbsenagaliu,noriu ir darau. Jums, be abejo, bt pravartu inoti io veio bio-graj. O ko jis pats yra pasieks? Kokias klitis jis sugebjo veikti?

Kakaa Spermamenas startavo iiuiame supermaratone,kartu su imtu miijon kit spermatozoi. Tai buvo tbtin kova,visi turjo ti, ir tik vienas gajo ikti gyvas. Kelyje link galutiniotikslojamtekoveiktiaibnenumatytkliiipavoj,mili-jonpagund,tkstaniusbandymjsustabdyti.Ne kart jis


13/250

13


www.ParavejuKubas.t

girjo: Kausyk, tu esi antazuotojas, tu svajoji apie nereaiusdalykus. Bk realistas, irk sau po kojomis. Klausyk, truput- atsipaaiuok, atsipsk. I ten juk niekas negro, paaukim,

ko kiti susimaus. Geriau einam pasiirti teevizoriaus, igertikavos. Ne kart jam kio noras pasiuoti, pasiguosti, apkatintikitus. Buvo moment, kai atrod, kad jgos j visai apleidia,taiau kakokia nematoma jga nuoatos j prikeavo ir stum-avo priek ink jo gautinio tikso. Ta atkakumo jga pajojam nugati visk ir tapti aimtoju. Mes visi veikme i i-vyrik keion ir pats aktas, ka Js skaitote i knyg yra tik

ar vienas roymas to, ka Js jau esate aimj svarbiausisavo kov ir stebukai egzistuoja. Js atjote pasau ir kie-kviename i js gi i nepaauiama atkakumo jga.

Taigi, ar js pasireng keionei?

Su pagarbaAlgirdas Karalius


14/250

14


www.ParavejuKubas.t

Proto anatomijaKaip inia, mogus turi prot ir tas protas kartais jam pa-

ea, o kartais abai truko. Ko taip vyksta? Kas vaovaujamogaus protui? Ir, apskritai, kas yra mogus?

iuos kausimus monija ban atsakyti skirtingais b-dais: atsirado skirting religij, vairi losoni krypi, moks-ininkai ban paaikinti mogaus gen prigimt, tirami dNR irkitas moekues.

Tai kas gi yra mogus? Kokia jo gyvenimo prasm? IrkasyaSKMSINSTINKTAS?

A pasiysiu savo versij. Ir nesvarbu, kiek ji reaistikai at-spini tikrov, svarbu tai, jog mano sukurta mogaus prigimtiesversija gai uoti abai ie praktin nau kiekvienam iospanetos gyventojui.


15/250

15


www.ParavejuKubas.t

A specialiai visk supaprastinau, imiau i ios knygosvis nereikaing moksin terminoogij. A nenagrinsiu, kaspirmas, o kas antras pasisak vienu ar kitu kausimu, kiekvienkart nenuroysiu atini ir tai arysiu ne to, ka to nega-iu paaryti, a taip pasiegsiu vieno tikso i knyga skirtane teoretikamas, o praktikams. i knyga skirta monms, kuriesiekia vieno paprasto tikso jie nori bti aimingesni ir pasiektigeresni rezutat savo gyvenime.


16/250

16


www.ParavejuKubas.t

Dvi proto dalysmogaus protas susideda i dviej dali:

Proaktyvus protas

Reaktyvus protas.

Poaktyvuspotas yra atsakingas u tiks nustatym irnuosek j siekim. Proaktyvus protas yra smoningas. Jo su-

eamoji ais anaitinis protas, kuris gai baiviai vertinti visusaktus ir remamasis anaizs rezutatais priimti sprenimus.

Ms anaitinis protas yra tobuas. Jis niekaa nekysta. Mskai prieastis ne anaitinio proto trkumai, o kaiinga inor-macija, kuria remdamasis analitinis protas priima sprendimus. Ana-itinis protas irba panaiai kaip ir kompiuteris: jeigu veami tei-singi uomenys, kompiuteris pateikia teisingus rezutatus, veus

neteisingus uomenis, kompiuteris pateiks kaiingus rezutatus.


17/250

17


www.ParavejuKubas.t

Reaktyvus protas yra nesmoninga ms proto ais. Jiveikia vadovaudamasi principu

Stimuas

Reakcija.95%mspotiniiziniveiksmyaautomatiki , mesegiams vaovauamiesi instinktais, refeksais arba proiais.Mes nesusimstome, ko taip egiams. Tiesiog reaktyvus pro-tas naudoja anksiau imoktas arba gytas reakcijas tam tikrusstimuus.

Pavyziui, vien kart prisiiet prie karto ygintuvo, mes

visam gyvenimui imokstame, ka pamat eektros iz jung-t ygintuv, mes turime kuo greiiau atitraukti nuo jo rankas.Ir nesvarbu, ar ygintuvas kartas ar atas i prai suveikiarefeksas, o po to jau mes praeame mstyti.

Reaktyvus protas neskiria, kas yra gerai, o kas bogai. Reak-tyvus protas abai anai kysta. Pagrinin jo kai prieastisyra ta, ka jis nauoja seniau imoktus arba gytus refeksus ne-

tinkamame kontekste.


18/250

18


www.ParavejuKubas.t

Pavyziui, augeis moni, kurie turi antsvor, pamatmaist i prai j suvago, o taa jau gavoja apie maisto koky-b, jo nauingum. Ir tai yra teisingas refeksas tuo atveju, jeigu

mogus baauja, taiau kitame kontekste, kai mes turime mais-to perteki, is beatoairikas maisto naikinimas tampa yin-gas.


19/250

19


www.ParavejuKubas.t

Skms instinktasPagrindinis instinktas, kuris nulemia 100% vis ms veiks-

m NOrASIGYVENTI.

Kabamas apie nor igyventi, a kabu ne tik apie mais-to, vanens ir iumos poreik. A traukiu i svok ir tokiusmogaus poreikius, kaip noras bti myimam, pripaintam iraimingam. Taigi pagrinin komana, kuri gauna visos mskno stes, nuo pat koj pirt gaiuk iki pat smegen ie-

vs, skamba taip:IGYVENKIrKLESTK!

Visa gamta ir visi gyvo pasauio atstovai trokta vieno i-gyventi, augintis ir kestti. Tai yra tikras ir pats stipriausias ins-tinktas SKMS INSTINKTAS.


20/250

20


www.ParavejuKubas.t

Btent skms instinktas padjo Js spermatozoiduiveikti visas kitis ir aimti. Anaitinis protas yra iysis skmsinstinkto pagabininkas ir tarnas. Nusistatyami tiksus ir atka-

kiai j siekami, mes gyveniname mumyse ukouot pro-gram IGYVENK.

Taiau kodlms gyvenime toks didelis pocentasneskmi?


21/250

21


www.ParavejuKubas.t

Reaktyvus protas

ms draugas ar prieas?Jeigu anaitinis protas aro visk, ka mes igyventume,

k tuo metu aro reaktyvus protas? daugeis ms instinkt irrefeks abai skmingai vyko uuotis ir apsaugo mus nuo pa-voj. Net negavoami mes kvpuojame, juame. To i reak-

tyvaus proto ais mums yra abai nauinga.Eiami per gyvenim mes igyvename abai aug vairi trau-

m, paarome aug kai. Ir kiekvienas ms neteisingas egesysusiksuoja ms pasmonje, kiekvien igyvent akimirk sme-genys uksuoja kaip trimat nuotrauk, su vaizdais, garsais, poj-iais. Visa tai yra archyvuojama ms atmintyje ir, esant normaliomssygoms, mes gaime paprastai atkurti auge savo gyvenimo ra-

gment, kurie vyko prie metus ar eimt met.


22/250

22


www.ParavejuKubas.t

Keliaudami po atminties archyvus, mes aikiai suvokiame, kadtai yra praeitis. Anaitinis protas turi aikius kriterijus, kurie eiiaatskirti ateit nuo abarties ir praeities. Taiau augeis paveiksiuk

i praeities simenami kartu su tuo metu igyventomis emocijomis.Taigi atmintyje sukaupti milijonai paveiksliuk turi emocin kro-v. Prisiminami savo pirm meis susitikim, mes igyvename taspaias emocijas, kurios aplank mus prie daugel met.

Taiau kiekvien ms gyvenimo akimirk kartu su smo-ningu vyki vertinimu mes atiekame ir nesmoning ra.Taigi protas rao visk, kas atsitiko su mumis, k mes tuo metu

igyvenome, jautm: garsus, spavas, kvapus ir visus kitus apin-koje esanius veiksnius.

ie ioriniai veiksniai yra vainami trigeriais. Po augeiomet uuod t pat kvap ar igird muzik (vadinamuosius tri-gerius), ms smegenys automatikai atkuria visus paveiksliukusir emocinius igyvenimus. Trigeriai restimuliuoja senus prisimini-mus.


23/250

23


www.ParavejuKubas.t

Pavyziui, Js einate gatve, Js nuotaika gera. Mintyse ga-vojate, kaip auniai praeisite vakar su savo eima. Ir staiga Jumspraea skauti gav, sugena nuotaika. Js neinote, kas atsi-

tiko. O atsitiko tai kas garsas, kur js igirote i po stabomoautomobiio rat, Js reaktyvus protas atkr sen vyk. Prie 20met Js akivaizoje buvo partrenktas Js raugas. Ir tuo paiumetu Js igirdote stabdi cypim, trenksm asfalt, isigandu-si moni riksm. Taa Js buvote itikti oko, gavoje susiar peraug arenaino, tai suk gavos skausm. Js buvote kaip sa-pne, taiau tai buvo tragika iena.

Js jau seniai apie tai pamirote ir smon negai suprastiryio tarp ianien skauamos gavos ir vykio, kuris vyko praei-tyje. Ir is vakaras Jums yra sugaintas, Js jauiate tamp, Jspanai sugriuvo.

mogus per valand igyvena kelis imtus skirting emo-cij ir daugelis i j yra nesmoningos. Kasdien mogus supla-nuoja paaryti aug ger arb, taiau viskas sugriva. Sugri-

va ieta, arbai, vitys.


24/250

24


www.ParavejuKubas.t

mons labai danai jauiasi tarsi jie bt vairi iorini irviini veiksni pasekm. I j gaime igirsti tokius pasakymus:neinau, kas su manimi darosi, a susimoviau, a vl nebaigiau

pradto darbo.Gaiausiai mogus sitikina, ka ne jis yra io gyvenimo ei-

mininkas. Visai atsitiktiniai veiksmai gai sugriauti ms geriau-sius ketinimus.

Taigi mes matome, ka vis ms neskmi prieastis yrata reaktyvaus proto ais, kuri neatskirama konteksto, never-tindama vienokios ar kitokios reakcijos btinumo, priveria mus

egtis estruktyviai.Mspotevykstanuolatinkova, tai labaipanau

vidin sabota. Toks pojtis, ka mumyse nuoatos kakasginijasi. Proaktyvi ms proto ais priima sprenim nuo pir-maienio prati nauj gyvenim, tai bna smoningas spren-imas.


25/250

25


www.ParavejuKubas.t

Mes aikiai suvokiame tiks. Mstome abai paprastai irpragmatikai. Anaitin proaktyvaus proto ais apskaiiuojavisus u ir prie, vertina gaimas teigiamas ir neigiamas pa-

sekmes. Proaktyvus protas suaro veiksm pan. Ir atiuoareaktyviam protui visa tai gyveninti.

O reaktyvus protas, stimuiuojamas i naujo vairi ioriniir viini irgiki, praea trikyti ms smegenis: mes pra-eame abejoti, kysti, sutingai mstyti, mstymas tampa i-kreiptas, nubanksta rykios ms tikso spavos, aikum pakei-ia miga, mes pasineriame save ir kaip kino teatre praeame

praeities negatyvi paveiksiuk perir.Smoningai mes nesuprantame, kas vyksta, bet pasmo-

n, matydama neigiam emocin krov turinius paveiksliukus,praea sabotuoti visus ms ketinimus.

Pisiminkite,kiekJsgyvenimebuvoatvej,kaiJspaaddavote kakpadayti, bet nepadaydavote?KiekJsgyvenimeyaneubaigtdab?OkiekdabJsno-

jotepadti,bettaipinesugebjote?


26/250

26


www.ParavejuKubas.t

Kiek kart buvo, ka paprasti aykai ir aiks sprenimaitapavo abai sutingi ir protas ga gae pasikysavo tarp pa-usiai uoiuojani mini?

Viso to prieastis yra reaktyvus protas, kuris mums neuoajokio pasirinkimo. Jam utenka gauti stimu ir jis sureaguoja anks-iau, negu mes suspjame pagavoti apie io egesio pasekmes.

Kaangi 95%mselgesioyanesmoningi, tai abaipanau akn, kuris jungia autopiot. dabar jis gai usiimtikitais arbais, taiau patyrs aknas nuoatos patikrina ktuvojujimo krypt ir paygina su nustatytu marrutu. Reikaui esant

jis ijungia autopiot ir koreguoja ktuvo skryio krypt.Taip ir mogaus gyvenime, ko viskas gerai, ir to, ko mus

tenkina ms gyvenimo rezutatai, gaime atsipaaiuoti ir pati-kti savo gyvenim autopiotui.

Taiau atjus krizei, sunkumams ir kitoms neganoms,mes turime peruoti vaymo put proaktyviam protui. Ir tiksmoningai vertin ms abartin pat ir atik tam tikras

korekcijas, mes galime vl jungti autopilot ir patikti reakty-viam protui vykyti program.


27/250

27


www.ParavejuKubas.t

Proaktyvus protas yra gaingas tuo, ka tarp stimuo irreakcijos yra tarpas, vadinamas PASIrINKIMU. Kitais oiais,atsiradus ms horizonte negandoms, mes turime nuspausti

pauzs mygtuk, eiti META lyg, tai yra pasiirti situaciji ono ir priimti atsaking sprenim, kaip reaguoti. Reikia su-prasti, ka, sijungus pauzs mygtukui, mes tampame GAlINTIvaldyti savo emocijas, ziologij ir kitus veiksmus. Mes galimepasirinkti toki reakcij, kuri geriausiai padt gyvendinti pro-gram IGYVENTI.

ios knygos tiksas imokyti Jus vayti ir proaktyv, ir

reaktyv prot. Mano tiksas priminti augeiui moni, kamogus nra tai, k jis galvoja! mogus nra tai, k jis jauia!Ir mogus nra tai, k jis aro!

Tikrasis A yra ta dalis, kuri priima sprendim, k galvoti, kjausti ir k daryti. Neinau, ar js tikite ar ne, bet tikrasis A nramirtinas net taa, kai mirti, tikrasis A ieka gyventi aminai.

Tikrasis A yra energija, kuri turi ry su iinga visatos

energija. Ir jeigu atvirai, a neinau, ar tai, k a k tik paraiau,

Tikrasis A yra ta

dalis, kuri priima

sprendim, k galvoti, kjausti ir k daryti.


28/250

28


www.ParavejuKubas.t

yra tiesa, bet a inau, ka kai taip gavoju, jau-iuosi aug stipresnis. Tai man priuoa jg, taiman eiia manyti, ka mano gyvenimas turi kur

kas giesn prasm.A jauiuosi ne vienas, jauiu aia savs ka-

k iingo, jauiuosi aimi nemirtingos iesjgos. Ir inau, ka i jga gai pati kiekvienami ms nugyventi gyvenim prasmingiau, o kaisunkumai ateis ms gyvenim, i jga pasmums iiiai ikus gav juos ataikyti.

A tikiu, ka pasauyje neegzistuoja tokiajga, kuri sugebt paauti tikrj A. Ms k-nas yra sipnas, ms gyvenimas yra trumpas, betms A yra aminas ir nenugaimas.


29/250

29


www.ParavejuKubas.t

I. Naujas skms apibrimas

Vakar kutroje yra prasta irti skm kaip tam tikrusiorinius atributus: graus namas, geras automobiis, pritrenkian-ti karjera, pinig kiekis sskaitoje, ypsena veie, vaia... Kai Tuvisa tai turi, esi gerbiamas, su Tavimi norima benrauti, sikauso-ma Tavo nuomon, bet utenka vien ien visa tai prarasti ir Jspatenkate prieing neskming moni stovyk.

Ir tai susij ne tik su versu, bet ir su sportu, menu, eima.

Ko mogus yra paioje skms virnje, to jis yra iaupsina-mas, kvieiamas uoti interviu, bet jam reikia tik vien kart su-simauti, praaimti ir visuomens susiomjimas ingsta.

Taigi skm mes irime aba-aba kategorijomis: arbatu esi skmingas, arba tu esi neskmingas. Ir ios geeins o-gikos taikymas yra pati iiausia ms kaia. Ko?

Jeigu ianalizuotume pai skmingiausi moni biograjas,

Js nustebtumte sura vis aib praaimjim, probem, kai.


30/250

30


www.ParavejuKubas.t

U ie skm, paprastai, mons sumoka abai ie kain, tikmes ink nepastebti kitos skms meaio puss. Neskm yrakaip neatsiejama skms ais. Kaip be nakties nebna ienos, be

gyvybs nebna mirties, taip ir be neskms nebna skms.Taigi jeigu mes norime geriau suprasti skm, jos ormu

btinai turime traukti neskm kaip btin komponent.

lankstumas yra abai svarbus skms poymis, mes turimematyti ir vien, ir kit meaio pus vienu metu. kausim kaipsekasi?protingas atsakymas skambt: blogaiarba gerai. Ar esiskmingas? Ir taip, ir ne. Ar esi aimingas? Ir taip, ir ne.

80%monididiausiapoblemayata,jogjielabiauuviskbijopalaimti. Visas pastangas jie ea tam, ka i-vengt neskms, kai, kritikos. Jie taip prisiri prie skms,ka jos nustoja banyti, mokytis, rizikuoti. Matyt, mokykojeimokome gavoti apie kai kaip apie k nors bogo. Jeigu su-kyai, vainasi, esi nevykis. Tuo metu, kai 20%skmingesnimonisupanta,jogneskmyabtinakainauskm.


31/250

31


www.ParavejuKubas.t

O3%paiskmingiausinetiknebijoneskmi,betatvikiaitoktaj,jiepasiysuklystinevieninedukartus. Jie nebijo rizikuoti, jie yra pasiry aryti iiues kaias

ir stengiasi jas paaryti kaip gaima greiiau. Jie ino, ka tai yra vie-ninteis bas imokti k nors nauja, o aimjimo atveju j aukiaiiuis prizas.

Tikimyb ukopti pai staiausi ir aukiausi kano vir-n esant paioms bogiausioms oro sygoms, yra ygi beveiknuiui. Ir augeis moni atsisako net banyti, jie bano tik tai,kas duoda imtaprocentin skms garantij, nes toki garanti-

j gai uoti tik seniai imokti veiksmai, vainasi, ka jie neban-o nieko naujo.

Prisiminkite vaikus. Prie praamas savarankikai vaik-ioti, vaikas igyvena neskm keis imtus kart: griva, stojasi,bano ar kart ir jo veie js nepamatysite jokio nusivyimo.Btent tas atkaklumas ir leido mums visiems imokti vaikioti,tas pats buvo su imokimu kabti.


32/250

32


www.ParavejuKubas.t

Taiau aikui bgant mus imoko mstyti kitaip: jeigu tukysti, vainasi, esi neskmingas. Ir kaip gautin tokio aukjimoproukt turime suaugus mog, kuris po pirmos neskms

nebebano augiau nei vieno karto.Per 90% pasaulyje gyvenani moni po pirmo neskmin-

go karto atsisako pabanyti ar kart, o vietoj banymo paaroiva: matyt, tai ne man, matyt, nesugebu.

Taigi naujas skms apibrimas gat skambti taip:skm atkaklus siekimas savo paties usibrt tiksl.

Ir ne tiek svarbu, ar Js esate pasiek gautin rezutat,

svarbu, k js arote keyje ink j. Gyvenimas per trumpas, kajo kokyb matuotume tik pasiekimais. daug svarbiau koks Tubuvai ir k Tu arei kopamas savo virnes.

Taigi jeigu iuo metu Js nesate aukiausiame savo skmstake, o gabt atvirkiai esate uobje net jei visas pasauisnusisuko nuo Js ir visi aktai roo, ka Js esate neskmingas,neeiskite iai negatyviai ijai prasiskverbti Js smegenis. ie

nuoai parayiuos Js viin jg ir Js prarasite bet kok an-s ukopti savo svajoni virnes.

Skm atkaklussiekimas savo patiesusibttiksl.


33/250

33


www.ParavejuKubas.t

Neleiskite,kadkasnospavogtJssvajones!

Neleiskite,kadiJsatimtpasitikjimsavojgomis!

Ukiskitekelikitikai,kuiniekoneduoda,otikatima!

inokite, kad nesvarbu, kur Js esate dabar. Js skmeisvarbu tik tai, kur Js ketinate bti rytoj ir k Js darote iandien,kad tai gyvendintumte!

Atsisakykite vis abonini skms imatavim!

Js ir tiktai Js gaite nusprsti, ar esate skmingas, ar ne!

Ir net tuo atveju, kai Js pats praeate abejoti savo jgo-

mis... Net ir tais momentais, kai atroo, ka skm nusisuko nuoJs visiems laikams... inokite, kad kiekviename i Js slypigaingas skms instinktas, kuris uotas Jums vienam vieninte-iam tiksui nugaltivisasklitiskelyjelinkskms!

Taigi Js esate abai skmingas mogus, neprikausomainuo joki iorini poymi, ir tai tik praia! Ateityje Js aukiaar iesns virns!

Ta eiskite skms instinktui paroyti Jums kei

Nesvabu,kujsesatedaba.Js

skmeisvabutiktai,kujsketinatebti

ytojikjsdaoteiandien, kad taigyvendintumte!


34/250

34


www.ParavejuKubas.t

II. Kaip mes tampame

bejgiai?vairi apklaus duomenimis per 80% moni jauia, kad

savo gyvenime maai k gai pakeisti, jie jauiasi yg bt ie-s sistemos maas varteis, kuris sukasi ten, kur jam yra nuro-dyta. mons jauia didiul vidin konikt dl to, k nori turtigyvenime ir ko negai pasiekti. Maas vaikas, paprastai, neturiprobem nor, nes jo svajonse Js gaite surasti miijonusvairi ayk, kuriuos jis nori painti.

Paarykite tok test. Vaikui, kuris moka rayti, uokite u-duot per 5 minutes surayti visas savo svajones. Vaikui lengvaisurays 30, 50 ir daugiau svajoni. inodamas, kad maai laiko,vaikas payms nors po vien svajons rai, ka suspt su-rayti kuo augiau. Po komanos STOP vaikas nesustoja, o rao

toiau. Jo veias aimingas...


35/250

35


www.ParavejuKubas.t

Jeigu i uduot duosite studentui, situacija pasikeis: joveias nebus toks entuziastingas, o antazijos uteks augiau-siai 20 svajoni ir tik taa, jeigu jis tik prajs stuijuoti. Penkto

kurso stuentas apsiribos 10 svajoni, o irbanio proesionaomintyse yra daugiausiai nuo 5 iki 7 svajoni ir jo veido iraikayra pikta ir nusivyusi.

mogaus,vyesnionei50met,svajonikiekisapsii-bojaties3:imoktibankuipaskol,pagyventiikipensijosibtigaiaipalaidotam!

Stebina ne tik suaugusi moni kukumas, bet ir svajoni

kokyb bei mastas, aniausiai svajons bna stanartins, ne-ieinanios i reaybs rm.

K paroo ie skaiiai? Mano giiu sitikinimu, tai parooiiausi ms kutros trageij, ms aukjimas, isiavini-mas ir darbo tradicijos atima i mogaus pat didiausi gyveni-mo varik jo svajon. Kur tai vea?

Miijon dabuotoj apklausa paod, kad apie 50%moninekeniadabo,kudiba,odape30%monisumalonumujpakeist,jeigukasnospasilytgeesnesslygas.



36/250

36


www.ParavejuKubas.t

Moksininkai paskaiiavo, ka per 40 met arbo sta-o mogus arbo vietoje igyvena apie u miijonus skirtingemocij ir daugelis i j, deja, yra negatyvios. Klausimas kam

taa tiek met stuijuoti, mokytis, semtis patirties, ka po tovis ikus gyvenim ivaistytumei pavjui?

Daugiau nei 90% moni ne maiau kaip 90% savodabolaikoskiiadabams,kuiemsjienetuineitalento,nei ypatingos kompetencijos, nei jauia didiulmalonu-mjdibdami. Tuo metu kai 5%skmingiausidabuotojiveslininkskiiadaugiaunei90%laikodabams,kuie

jiemsyamalons. ie arbai reikaauja iiausi j taentpanaudojimo ir kai verslininkai juos gilinasi, tada gyja specia-li kompetencij.

Nenuostabu, ka tik 3% samdom darbuotoj savarankikaitobulina savo proesinius gdius, skaito knygas, lanko proesiniusseminarus ir kasdien analizuoja savo darb bei nuolatos j smo-ningai tobulina. Kiti tai aro tik tuo atveju, jeigu arbuotojas su-

moka u mokymus ir priveria arbuotojus ayvauti juose.

Tik3%samdomdabuotoj

savaankikaitobulinasavopofesinius

gdius,skaitoknygas,

lankopofesiniusseminarus ir kasdienanalizuojasavo

dabbeinuolatosjsmoningaitobulina.



37/250

37


www.ParavejuKubas.t

Kaip gaima pavainti vis t komar, kuris kiekvien ie-n vyksta darbe? Atsakymas MODERNI VERGYST. Ir tai vykstatuo metu, kai mes jauiame poitin aisv, paiausias ekonomi-

nes gaimybes ir atviras sienas.Kaip visa tai atsirao? Trumpai vigtekime ms vai-

kyst. Maas vaikas yra genijus. Jis svajoja... Svajoja rsiai... Joantazijos neapriboja jokie rmai... Jis nori visko... Jis neturi jokiiankstini nuostat prie save... Jis jauiasi visatos centru... Pa-sauis sukurtas jam...

Ir tvai stengiasi patenkinti vaiko kesius, jausami jam

mei, skirami mes. Taiau, kai vaikas prao toki ayk,kuri mes negaime arba nenorime jam uoti, pvz.: kritoinsvazos ar brangaus aiso, jis igirsta emting o NE. Ir taa jampradeda skaudti irdel. Jis NORI... Bet NEGALI gauti...

Uaugsiki14met,isvaikasodNEigisapie140.000kart. Ir ka kaip nors numaint skausm, kuris kaupiasi jo vi-uje, jis praea mokytis baisiausio ayko NENORTI.

Mokyamasis ir irbamas, jis imoksta apriboti savo no-rus, bet taa staigiai maja pasitikjimas savo gaiomis.



38/250

38


www.ParavejuKubas.t

Taigi gautinis tokio ugymo prouktas nenorintis ir ne-gaintis t. y. bejgis-mogus.

Moksininkai i prai atiko tyrimus su iurkmis, po to

su unimis, gaiausiai ir su monmis. Jeigu gyvn, pavyziui,un, patapintume narv, prijungtume eektros srov prie grin- ir j paeistume, mes gatume pastebti tokius egesio poky-ius: i prai uo bakosi, ieko gaimybs nutraukti kanias,gal gale suvoks, kad situacijoje neturi jokios takos, atsigula irkentamas skausm tik kaukia.

Tomis paiomis sygomis kit un patapin tok pat

narv, tik suteik jam galimyb daryti tak situacijai, pavyz-iui, paspaus pea uo gai sumainti arba panaikinti eek-tros srovs tekjim, mes gaime pastebti kitok eges uonenurimsta ir uuot pasiavs, v ir v spauia pea.

Po tokio skirtingo mokymo unis patapina kit narv.Narvas paaytas vi ais, pertvara tarp abiej pusi neaukta,uo gai engvai j perokti.

Pirmoje narvo ayje teka srov, kitoje narvo ayje sukurtosmaksimaiai paankios sygos uns gyvenimui: maistas, vanuo,



39/250

39


www.ParavejuKubas.t

aiimai. pirm a paei iuos unis ir jung eektros srov,mes pastebsime dvi skirtingas reakcijas: pirmas uo atsiguls,pras kaukti ir nieko nesistengs pakeisti, o antras uo peroks

per pertvar ir pras mgautis visais jam skirtais gyvenimo ma-onumais.

isfenomenasbuvopavadintasimoktubejgikumu.Anaogik rezutat mes gaime pasiekti vairiais banymais sumonmis. Imonms,igyvnamsbdingatai,kadeakcijsunkumuslemiaskmingaabaneskmingapaeitis.dau-geis suaugusi moni turi imokto bejgikumo universiteto

baigimo su pagyrimu ipom.Mes tiek kart banme gyveninti savo svajones, ka ga

gae po kei neskmi prijome iva, ka negaime turti au-gumos i to srao, apie kur svajojame. O tam, ka neskautiries, tikiname save, ka to ir nenorime. Per vis gyvenim messukuriame vairi suting teorij apie neygybs prigimt, apiekukumo privaumus, ka ga gae pamirtame, kam atjome

pasau.



40/250


Kokias ar gaime paaryti ivaas i aukiau mint tyrim?

Moksas teigia, ka atkakumas, atsparumas sunkumams,skausmo senkstis gimtos savybs.

Apie10%moni,kaipigyvn,ipigimtiesyanepa-lauiami, jie yra iimtis vis taisyki, neprikausomai nuo to, kokiaskminga ar neskminga buvo j praeitis, jie nenustoja kovoti, j at-kakumas yra tiesiog pavytinas.

Apie80%populiacijosipigimtiesnaatkakls. TaiauLABAI LABAI LABAI gera inia yra ta, kad atkaklumo jie gali imokti! Otai reikia, ka ms bejgikum gaima paversti iiausia viine

jga, kuri nepasiuos jokiam spauimui.Ir dar 10% moni, deja, atkaklumo gali imokti tik trumpam.

Atsiraus naujiems sunkumams, j atsparumas pras mati, oiiuiai stresai, krizs, juos gai paauti.

Taigi nesvarbu, kokius mes turime genus, nesvarbu, kiekstiprybs mums uota i prigimties, nesvarbu, kokie stiprs mesesame abar, rytoj mes gaime bti ar stipresni. Vidin stipryb,

atkaklumas gyjamos savybs.

Vidinstipyb,

atkaklumas gyjamossavybs.



41/250


ianien mes turime atsakym kausim kokia yra stiprimoni pasaptis? T stipryb gaima imatuoti ir matavimo vie-netas bus atkaklumo koecientas, o jeigu tai galima imatuoti,

vainasi, gaima ir tobuinti.Iiknygajumspateikskonkeiusingsnius,metodus

itechnikas,kuiossustipinsjsvidinA. Mano tiksas paainti Jumyse seniai umigus arba ga iek tiek prisnusJs skms instinkt ir taa tik Js pai antazija gas apri-boti Js gaimybes.

Jsgalsitepasiinktipaiasaukiausiaspasauliovi-

nes,kuiasdaniekasnebuvokops.Jstusitepatiki-mkompas,kuisneleisJumspasiklystitapkitvini.Jsidisipotasbuspipildytitokiosdsos,apiekuitik galjote pasvajoti. Js tapsite nepaenkiamas ir nenugai-mas. Ir svarbiausia Js tapsite 100% skmingas mogus, nessuprasite, jog vieninteis bas praaimti gyvenimo aiime pasiuoti.



42/250


III. Atkaklumo galia

Visais aikais mog omino kausimas nuo ko prikau-so skm? dais moni mano, ka skm tai atsitiktinumas.Ir jeigu Tau pasisek, Tu aimjai gyvenimo oterijoje Tu ir esiaimingas. Jie mano, ka skm tai sugebjimas atsirasti tinka-mu aiku, tinkamoje vietoje ir vieninteis ms gyvenimo veysyra ikimo pirtas, kuris ir paroo, kur mums eiti.

Kita monijos ais mano, ka skmingi mons yra tie,

kurie i prigimties yra apovanoti taentais, j genuose yra u-kouota skm, tai reikia, ka jeigu mogui uota jis yraskmingas, jeigu neuota eja, nieko negai pakeisti, tokiajau Tavo aia.

Taiau tyrim rezutatai, kurie buvo atikti skirting moksi-nink grupi, paroo visai k kita, analizuojantskmingiausimonipatit,galimapastebti,kadlabaiilggyvenimo

period jie neparodydavo didiuli savo talent.



43/250


J biograja pilna neskmi, nusivylim ir krizi, j inte -ektuaumo testai neparoo jokio pranaumo prie kitus, j isi-avinimas abai anai irgi nra ypatingas. labai anai jie atsi-

uria ne toje vietoje ir ne tuo aiku, to susiaro spis, kagyvenimas j neiaupsina.

Kurgi yra j skms pasaptis? Atsakymas gai pasiroytigan netiktas, bet jis skamba taip: visi mons, kurie savo gy-venimepasiekiskitiniezultat,tujogeaiivystytsavyb,kuivadinamaATKAKLUMU.

KasslypipoATKAKLUMU?Atkakls mons pasirenka ambicingiausius tikslus,1.

tai nra atsitiktinis pasirinkimas, tai nra engvabikas,nutrktgavikas apsisprenimas, tai yra abai apgavotaipasirinkta virn, kuri niekas ar nebuvo ukops. Ta-iau skmingas mogus pasirenka tok kan, kur jis turiiiausi tikimyb ukopti! Ko? O to, ka turi tam

taento, mato iiu prasm ir yra pasirys sumoktivis kain.



44/250


Skmingiausi pasauyje mons turjo miinik vii-2.n jg, kuri eisavo veikti visas kitis ir neganas keyjeink tikso.

Ypatingas bruoas, kuris bdingas daugeliui skming3.moni, yra visikas atsidavimas paiam siekimo procesui.diiausias mitas, susijs su skme, sako, jog svarbus re-zutatas, o vaios pastangomis js gaite veikti visus sunku-mus. Tai reikia, ka tam, ka pasiektumte tiks, js turitesukan antis ignoruoti tai, kas vyksta pakeiui ink tikso,tarytum tikslas bt svarbesnis u pat proces.

Bet tai yra netiesa! Js negalite pasiekti meistrikumo ne-ksdami paties proceso. Valia Jums gali padti trump laik, betga gae smegenys pasiprieins prievartai ir Js atsisakysite u-sibrt tiks.

Ambicingi tikslai reikalauja ilgo ir atkaklaus darbo, o malo-numas yra pats geriausias pagalbininkas.

ymiausi moni apklausa parod, jog tai, kuo jie usiima

t. y. pats procesas yra daug svarbesnis nei pats tikslas. Pats aidi-mas svarbiau u perga. Geriausi raytojai rao ne to, ka para-

Ambicingitikslaireikalauja ilgo iratkaklausdabo,o malonumas yra

pats geriausiaspagalbininkas.



45/250


yt geriausi knyg, o to, ka jie negai nerayti. Geriausi spor-tininkai sportuoja ne tam, ka tapt pasauio empionais, o to,ka negai nugati aistros pasirinktai sporto akai.

Ka ir kaip bebt keista, versininkai, kuriantys vers tik pinig, ga gae juos prarana. ia ir sypi pats iiausiasskms paraoksas. Jeigu nori prarasti skm, prisirik prie jos.Nori bti skmingas, ignoruok skm.

Taigi, jeigu mes norime paainti savo skms instinkt,mums reikia atikti tris abai konkreius ingsnius:

Pasirinkti mums tinkamiausi skms virn.

veikti visas kitis keyje jos ink.diaugtis kiekviena akimirka, kopiant ink savo isvajo-

tos virns.

Cha! Js galite teigti, jog kur kas lengviau pasakyti, nei taipaaryti! TAIP, PO VElNI! Tai yra ne engva, bet tai yra paprasta.Paprasta to, ka skmingi mons aro abai paprastus ay-kus, bet dARO. Neskmingi mons abai sutingai msto, bet

nieko nearo.

Jeigu nori prarastiskm, prisirik prie jos.Noibtiskmingas,

ignoruok skm.



46/250


Daugelis motyvacini knyg tvirtina, kad pasiekti ambi-cing tiksl yra labai lengva, utenka tik pradti svajoti ir visatapasirpins viskuo. Tokio pobio knygos yra abai popuiarios,

nes jos suteikia monms vit, ka j gyvenimas pasikeis ir pasi-keis abai greitai, o t pokyi kaina bus minimai.

Knygos, kuriose paraoma tiesa, kurios esm u viskreikia mokti, ir daniausiai mokti daug daugiau nei mumsnortsi, nesusilaukia didelio populiarumo. Jos retai paten-ka perkamiausi knyg sraus. Ko? To, ka tiesa nrapopuiari. daugeis moni yra ink save apgauinti. Nusipir-

k knyg apie pozityvaus mstymo stebukus, jie usiega op-timizmu perskait jau pirmus pusapius, o taa pasineria giiepresij, nes eiin kart sistema nesuveik. Ir taa skaitytojaiapkatina autori, puoa iekoti kito skaitao, gabt ar saes-nio raytojo.

Taiau i knyga skirta nei optimistams, nei pesimistams. Jiskirta monms, kurie pasiry rsiai pasiirti reaybei akis.

Miinikas rezutatas reikaauja toki pat pastang. Ir tai yra pa-prasta, nors nra engva.



47/250


Bet tai nereikia, kad ioje knygoje a skatinsiu treniruotivai, arbtum ir kvai usispyrim. Vietoj to a Jus imokysiusu ypsena veikti visas kitis, su iaugsmu paketi vis skaus-

m. A paroysiu, kaip ies pakeisti iaugsmu, kaip suteiktiaugiau prasms aykams, kurie atroyt visai beprasmiai.

Js nustebsite, kai pamatysite, ka aykai, kurie anksiauatro bauginantys, taps netiktinai patrauks. A Jums roy-siu, jog Js turite visus resursus tam, ka pasiektumte augesavo tiks. Sakyamas auge, a turiu omenyje, ka nenoriuJs apgauinti, tvirtinamas, ka Js esate visagais. A ne-

paaikysiu Js kai auksite, ka viskas Js rankose, a bsiupirmas Js oponentas, jeigu Js prasite tvirtinti, ka svar-biausia yra pozityvus poiris gyvenim. Ko?

Ogi to, jog tarp optimizmo ir pesimizmo yra aug au-giau benrum, nei skirtum. Kuo toiau vienas nuo kito vienojeinijoje yra tokie aykai, kaip pozityvus mstymas ir negatyviosnuostatos, tuo abiau jie artja vienas prie kito. Tai atroo neo-gika, bet mes pripratome mstyti, ka yra tik taip arba kitaip,ka teiss arba optimistai, arba pesimistai.



48/250


A gi tvirtinu, kad ir optimistai, ir pesimistai klysta. Bendrasaykas, kuris sieja i pirmo vigsnio prieingas savybes, yra bai-m. Ir vieni, ir kiti bijo pasiirti tiesai akis.

Optimistai bijo bog ayk, nes tai sugaina nuotaik irpriveria jaudintis, o pesimistai bijo esamoje situacijoje pama-tyti gaimybes ir pozityvius aykus. Ko? Kaangi tai reikia,ka jiems reiks k nors aryti.

Paprastai, susirus su sunkumais, ir optimistai, ir pesimis-tai yra neveiks. Pesimistai nieko nearo, nes jauiasi bejgiaik nors pakeisti, o optimistai nieko nearo, nes tikisi, ka viskas

susitvarkys savaime ir nra ko igyventi. Abi ios strategijos gaibti pratingos, ypa krizs metais.

Kokia gi gat bti aternatyva neaekvaiam optimizmuiir per aug niriam pesimizmui? O aternatyva yra optimausmstymas, tai reikia, ka mes turime drsiai irti realybei akis,matyti tiek neigiamus, tiek ir teigiamus dalykus.

Ruoamiesi igai keionei kanus, mes turime abai at-

sakingai apgavoti visus manomus pavojus. Mes turime btimaksimas pesimistai, gavoami apie gaimas bogiausias pa-

Mestuimedsiaiitiealybeiakis,

matyti tiek neigiamus,tiek ir teigiamus

dalykus.



49/250


sekmes. Bet is pesimizmas neturi uvaldyti tiek, kad Jus para-lyiuot. O apgalvoj visus blogiausius scenarijus ir nutar kaipegsits esant vienai ar kitai probemai, turite pereiti prie opti-

mai ieii paiekos.Jstuitetikti,kadviskasbusgeai,bettastikjimas

netuibtidibtinasJstuitebtiams.Pasitikintys mo-ns neuvea savs, sakyami sau: A gaiu, a gaiu, a gaiu.Neapgauinkite savs. Smegenys nori tiesos. Pozityviossavi-taigosfomulsyabejgsdideliopavojausakivaizdoje.

Kuo igiau Js banysite sau teigti, ka viskas bus ge-

rai, tuo augiau pasiprieinimo suauksite i pasmons. Visosms baims, nepasitikjimas, abejons gi pasmonje irprisiminkite, ka kovoje su smone ir pasmone visuomet aimipasmon. Taigi, jeigu mes norime nuraminti pasmon, abaimesingai apgavokime visus pavojus ir pasirenkime jiems.Tada pasmon bus pasiryusi priimti ir teigiam informacijosa. Pasmon, kaip ir Js smon, nori skms, ji ieko spren-dim. Bet tik po to, kai yra utikrinta, kad Js esate pasirengpatiems pavojingiausiems aykams.



50/250


Optimaus mstymas kreipia ms mes ink sprenimir aktyvi veiksm. Taiau tai yra manoma tik vertinus visus mi-nusus ir visus piusus. Taigi optimaus mstymas skatina veikti.

Esant vienai neskmei po kitos, optimaus mstymas kvieiamus nepasiuoti ir kovoti iki pabaigos. Nesvarbu, kiek Js grisi-te, optimalus mstymas suteiks Jums jg dar kart atsistoti.

Svarbu inoti, ka optimaaus mstymo gaima imokti.Taigi pereikime prie atsakymo kausim kaipgi gaima moky-tis atkakumo?

Nesvabu,kiekJsgisite,optimalus

mstymas suteiks Jumsjg dar kart atsistoti.



51/250


IV. Kaip treniruoti atkaklum:

trij etap Alpinizmo programa.1 ETAPAS. Pasirink savo virnAvisigalipatekti3%?

Pirmas gyvenimo Apinizmo programos etapas prasieanuo pasirinkimo tos virns, kuri Js tikrai NORITE ir GAlITEukopti. Prakime nuo antros aies ar GAlITE?

Anksiau a minjau, kad tik 3% moni sugeba pasiektiaukiausi pasirinktos srities skms virn. Taigi kok ansturime? K daryti likusiems 97%? Likti pakalnje ir stebti, kaipdiaugiasi pergale 3% irinktj?



52/250


Atsakymas gali skambti gan paradoksaliai. VISI 100 %MONI GALT PATEKTI 3%! Kaip manoma maame vir-ns pote sutapinti visus norinius ten bti? Atsakymas ies-

nis virni pasirinkimas.97% neukopusij problema yra ta, kad jie pasirinko vir-

n, kuri yra per daug norini ukopti ir labai maas procen-tas galini. mons negali pasiekti to, ko jie nori, nes jie tiesiogneturi tam taento.

Esant vienooms sygoms taentingesni turi iiu pra-naum.Mokslininkteigimu,apie50%takosskmeidao

genai. Paimkime paprast pavyz: u krepininkai, vienooamiaus, vienoai treniruojasi, buvo vienoai motyvuoti, betvienas turi talent. Laimi kas? Be abejo, tas, kurio genai labiautinka pasirinktai sporto akai.

Kyla klausimas k daryti, jeigu Js neturite talento? Betto juk negali bti! Per milijon evoliucijos met prajus milini-k atrank, Js genotipe sypi aug vairi taent. Kaip pirt

antspauai yra unikas, taip ir Js taento eement kombina-



53/250


cija yra unikali. Tai reikia, kad kiekvienas turi ypating talent,nepakartojam sugebjim, kurie gat jam utikrinti pergakruopiai pasirinktoje virnje.

Mes abai anai nauojame abstrakias taento svokas,pavyziui, Antanis yra inks muzik, Maryt turi men gys-e, Kazimieras turi versininko sugebjim.

Kai kabame apie taentus, mes aniausiai turime omenyjemeno, technikos arba verslo atstovus, taiau pasakymas muzikiniaitaentai yra per aug neapibrta svoka. Mes inome, ka pasau-yje egzistuoja tkstaniai muzikos stii, imtai muzikos instrument

ir kiekvienas ieis menininkas turi savo neatkartojam stii.Labai sunku patekti 3% geriausi pasaulyje daininink,

taiau abai reaus aykas surasti savo siaur ni ir tapti lum-bo Jumbo genties moernizuot ain geriausiu atikju.

Kuo siauresn nia ir kuo ji labiau atitinka Js specifnius ta-lento ypatumus, tuo lengviau yra ukopti virn. Ir tik nesakyki-te, kad visos virns seniai uimtos! Pasauyje gyvena miijarai

Kuo siauresn nia irkuojilabiauatitinkaJsspecifinius

talento ypatumus,tuo lengviau yra

ukoptivin.I

tik nesakykite, kadvisosvinsseniai

uimtos!



54/250


moni ir kiekvienas i j yra ypatingas, kiekvienam i j gaimasurasti imtus ar neatrast virni. Tam tik reikia susivokti, koksyra js taentas ir nueiti vis kei ink jo reaizavimo.

Inaudok savo talentus

diiausia probema, kuri egzistuoja iuoaikinio pasauioproesinio parengimo sistemoje, yra ta, ka augeis vaik, bai-g mokyk, nieko neimano apie savo taentus. Tik vienetamspasiseka atrasti save tam tikroje sporto akoje ar meno srityje.

Taiau net ir jie aikui bgant nustoja gabumus vystyti, nes taibeveik nebus susij su j ateities proesija.

Taigi net tuo atveju, jeigu Js inote savo vien ar kittaent, tai nebtinai reikia, ka Js gasite i to pragyventi.daugeis abiturient ne tik nenutuokia, kur gi j taentai,bet ir nesivaizuoja, kurioje proesijoje gat geriausiai savereaizuoti. Visus igus mokso metus jie skiria ne tam, ka ie-

kot savo taent ir juos vystyt, o tam, ka iaikyt visus eg-zaminus ir gaut mokykos baigimo atestat.



55/250


Antra probema yra ta, ka, eiami stuijuoti, jauni mo-ns toi grau ne visuomet sugeba pasirinkti tas stuijas, kuriosjiems abiausiai patinka. To jie pasirenka t proesij, kuriai

tinka j iaikyt egzamin viurkis, arba tai, kas jiems yra kan-dama pagal nansines galimybes.

Taigi mes jau turime dviej problem kombinacij. mo-ns anai stuijuoja tai, kas neatitinka j taent, ir tai, kasjiems netgi nepatinka. dauguma stuent vaovaujasi prin-cipu: svarbu ikentti ir baigti mokslus. Toliau jie tikisi susirastiarb, kuris teiks maomumo.

Bet, deja, po moksl baigimo pasirenka tas profesijas, ku-riose augiau moka, kuriose augiau perspektyv, arba tas, ku-riose sugebjo rasti sau viet. Koks gi to pasirinkimo rezutatas?

Vieno miijono arbuotoj apkausa augiau nei 400 kom-panij, vairiose alyse parod, kad daugiau nei 90% moni nemaiau nei 90% laiko savo darbo vietoje skiria darbams, kurie:

Nepanauoja j talent.

Nesuteikia aug diaugsmo.Kuriems jie neturi aukiausios kvalifkacijos.



56/250


I kitos puss, 3% pai skmingiausi darbuotoj dau-giau nei 90% laiko skiria darbams, kurie:

leiia jiems panauoti savo talentus.

Teikia iiu malonum.iems arbams jie turi ypating kvalifkacij, nes nuo-

atos j tobuina.

Priminsiu jau anksiau mint fakt - tik 3% darbuotoj sa-varankikai tobuina savo proesinius gius, kiti tai aro tiktuo atveju, jeigu j arbavys priveria tai paaryti. Apie kokiasproesines auktumas gaima kabti, kai mons jauiasi ir gy-

vena kaip tikri MOdERNS VERGAI?Jie nemato jokios prasms kopti pai virn. J arbas

maai susijs su PRASME. Jie dirba dl atlygio ir tam tikr soci-aini engvat, j akyse nra jokios Apinizmo ugnes. Pasitai-kius pirmai progai jie ieko b paisti nuo arbo, kuris, uuotkvps, juos aina.

ie mons susiburia TURIST grupees ir stengiasi, ka su-

kurt KOMFORTO ZON, i kurios jau niekas negat itraukti.



57/250


Be abejo, tokioje turist stovykloje atkaklumo koecientas yraabai emas. Ir to prieastis yra ta, ka mons nejauia, jog GAlIir NORI kopti virn.

Juos tenkina ta situacija, kuri yra, ir jeigu kakas jiems ne -tinka, jie mieiau pasiguos vieni kitiems, apkatins kitus u savoneskmes ir suras vis sra pasiteisinim, ko nieko negai-ma ir nereikia keisti.

i moni iryse skms instinktas tiesiog usno. Ne-gai sakyti, ka gyvenime jie niekaos nebuvo apinistai. Ne, jgyvenime irgi buvo iki, taiau aikui bgant viuje gintis

Spermamenas susuko savo uoegyt ir prisno.Blogiausia, kad jie net ir netaria, jog jeigu ir toliau nieko ne-keis, j atkaklumo raumuo atrouosis ir kiekviena problema, klitisir neskm juos nustums toliau nuo virni. Jie patys nepastebi-mai pereis i TURIST PABGLI stovykl.

Kas tie PABGLIAI? Pabgliai yra tie mons, kurie nu-stojo kovoti, jie tiesiog pasiav. Gyvenimo neganos juos taip

isekino ir igsino, ka jie prim sprenim augiau nebe-kovoti, o slapstytis. Jie gyvena vadovaudamiesi principu: Ge-

Blogiausia, kad jie netir netaria, jog jeigu

ir toliau nieko nekeis,j atkaklumo raumuoatofuosisikiekvienapoblema,klitisi

neskm juos nustumstoliaunuovini.



58/250


riau boga taika, negu geras karas. Gyvenime jie nesugeba netsusikurti komorto, j kaboje js igirsite tokius oius: tai neman, a to nevertas, a neturiu jg, jau nieko nebepakeisi,

man niekas negai pati, a suugytas, neturiu jg nettam, ka gaiau nusipirkti virv ir pasikarti.

Ir pabgiai, ir turistai turi t pat, kaip ir apinistai j ge-nuose sypi skms instinktas. J tik reikia paainti ir taa j gy-venimas pasikeis. Jie atp savo akis nuo savo kasienini pro-bem ir negan bei pasiirs iingas virnes... Pamatysvaigdes... Ir igirs viliojant kaln bals: KELKIS... UKARIAUKMANE... TU GAlI...

O jeigu GAlI... tuomet beieka tik vienas ingsnis ikiNORIU...



59/250


Stiprink stiprisias puses

Kabami apie moni sugebjimus mes gaime iskirtistiprisias ir sipnsias sugebjimo puses. Pavyziui, mokykoje

vieniems sekasi geriau tikslieji mokslai, kitiems humanitariniai,o kitus abiau traukia sportas.

Kai pradedame atsilikti vienoje disciplinoje, pavyzdiui, mate-matikoje, ir mokytojai, ir tvai kvieia mus atkreipti mes mssipnsias puses. Jie mus ragina augiau pairbti su tomis sipno-siomis pusmis, jie mano, ka augiau aiko, mesio ir pastangreikia nukreipti btent tai, kas sunkiausiai sekasi.

Kita vertus, toms disciplinoms, kurios mums sekasi gerai,mes galime skirti maiausiai dmesio. Ta pati tradicija egzistuo-ja ir darbe. Vidutinikai vadovas apie 80% laiko skiria darbui suprobemomis ir moni sipnosiomis pusmis.

Egzistuoja nuomon, ka sipnosios puss turi iesn po-tencial augti. Jeigu padarytumte darbuotoj apklaus, nu-stebtumte, ka jie puikiai imano savo sipnsias puses ir ma-

ai k gai pasakyti apie savo taentus ir stiprisias puses.



60/250


Bet realyb yra tokia, jog btent tos sritys, kurios mums la-biausiai sekasi, turi didesn augimo potencial. Stebintdaugiau-siaipasiekusispotininkteneius,galimapamatyti,jog80%savo laiko jie skiria tam, kad irykint sportininko stiprisias pu-ses, o silpnsias puses stengiasi kompensuoti stiprij sskaita.

Tas pats yra ir bet kurioje gyvenimo srityje. Ta ms sme-gen ais, kuri yra atsakinga u taentus, turi augiau neuroa-sociacij, geriau ivystyt kraujotakos sistem, o tose smegensrityse, kurios yra atsakingos u sipnsias puses, mes pastebsi-me prieing vaiz.

K tai reikia? Tai reikia, ka Js turite aryti visk atvirk-iai, negu aro auguma moni. Vis dmes Js turite skirti savostipriosioms pusms sustiprinti. O silpnsias puses turime arba palik-ti ramybje, arba bandyti kompensuoti savo ar kit moni stiprio-siomis pusmis.

Js gaite pakausti, kuo skiriasi mogaus taentas nuostipriosios puss? Kiekvienas mogus turi aug taent. Ir ne

VisdmesJstuiteskirti savo stipriosioms

pusms stiprinti.Osilpnsiaspusestuimeabapalikti

amybje,ababandytikompensuoti savo ar kit

moni stipriosiomispusmis.



61/250


visiems taentams bus emta reaizuotis. Taentas gai pavirstims stiprija puse tuo atveju, jeigu prie jo priti ar u svar-bius komponentus:

Malonumas, sukeltas paties proceso. Pavyzdiui, jeiguJs turite dainavimo talent, o pats dainavimo procesasJums nepatinka, vargu ar Jums pavyks ivystyti taent.Taigi Jums turi patikti tie arbai, kurie nauoja Js taent.

Kompetencija. Ka ir kokiu taentu js btumte apo-vanotas, be juoo arbo, be nuoatinio tobujimo, be tre-nerio/mokytojo atgainio ryio Js nepaversite to stiprija

savo puse. Pavyziui, paimkite bet kur geriausi pasauy-je sportinink, atimkite i jo 1520 met treniruoi patirtir Js tursite pik viutinyb, kuri savo rezutatais gasnustebinti nebent kiemo raugus.

Taigi sukime visus eementus vien ormu:S.P.=T.+M.+K.S.P. stiprioji pusT. taentasM. maonumasK. kompetencija



62/250


Pasirink virn, kuri norime ukopti, mes turime suvok-ti, ka prie tai turime aikiai vertinti savo stiprisias ir sipnsiaspuses.

Nors augeis pasauyje inom motyvuotoj ir skmsmokytoj tvirtina, jog mogus gai pasiekti visk`, ko tik nori, jamtik tereikia panorti, a rstu teigti, ka tai yra netiesa. Js irpatys gatumte surasti tkstanius roym, kurie sugriaut abai patrauk teigin, kuris abiau tinka antastikos pasauiui,negu reaiam gyvenimui.

Besiinkdami vinmes tuime apskaiiuoti, kokie

yamsansaiipalygintijuossukitaispetendentais,ko-pianiaisivin. Jeigu Js norite patekti 3% skmingiau-si, Js turite pasirinkti toki virn, kuri Jums abiausiai eispanauoti savo stiprisias puses. Js taentas turi bti augiesnis u konkurent taentus. Jums reiks abiau stengtis,kad gytumte reikiam kompetencij ir nesitikkite, kad jumspavyks veikti visas kitis vien tik vaios pastangomis.Jeigu patsPROCESAS neteiks jums malonumo, js smegenys tiesiog neatlai-

kys tampos.

JeigupatsPrOCESASneteiks Jums malonumo,Jssmegenystiesiog

neatlaikys tampos.



63/250


Kabamas apie maonum, a turiu omenyje META ma-onum. Skuptorius, kuris yra visikai pasinrs savo skupt-ros krim, vargu, ar gali diaugtis visais techniniais darbais,kuriuos tenka atlikti, kartais jis net gali igyventi zin skausm,nuovarg ar susierzinim.

Per viso krimo proces j gali aplankyti daug neigiamemocij, neskmi bei klii. Taiau jeigu jis META lygyje jau-ia didiul paties krybos proceso malonum, visi tie nepato-gumai jam atroys neverti mesio.

T pat js gaite pastebti ir sportinink gyvenime. Per savokarjer sportininkai patiria aug skausmo, traum, streso ir i onogai atroyti, ka tik geein vaia jiems paea visa tai nugati.Bet tai yra KLAIDINGAS MANYMAS, tai yra VALIOS MITAS.

Vaia turi trumpaaik jg, vien tik vaios pastangomis Jsnesugebsite igai ataikyti vis ibanym. Vaizduot,pasm,METAmalonumas,aistapasiinktaiveiklaitaikasmusstumia priek.



64/250


Atkakumas nra vaios rezutatas. Atkaklumas yra suge-bjimaspakiltiviviskaniijaustimalonumkiekvie-nos akimirkos, kuri skirta tikslo siekimui.

Js gaite pakausti: Kaipgi suinoti, ar a turiu taent, ar neir kam a turiu taent? Tai turbt yra pats geriausias kausimas,kur mogus gai sau uuoti, bet tai nra engvas kausimas.

Taiau yra gera inia! A pastu vien mog, kuris gai at-sakyti kausim. itas mogus esate JS. Niekas, iskyrus Jus,negai atsakyti kausim, jokie testai negai nustatyti ypatin-go Js taento skiriamj bruo. Ir a nenustebsiu, jeigu pasa-kysite, ka Js net nenutuokiate, koks yra tas Js taentas! Jsneinojimo prieastis yra viena Js tiesiog per maai bante,per maai eksperimentavote, per retai uuoavote kausim:O kurgi yra mano taentas?

Taentas nra ms nuomon apie save ar kitus mones.Talentas materiali apraika, kuri gali pasireikti tik mate-rialiame pasaulyje. Nepabans groti, Js niekuomet nesu-inosite, ar esate taentingas muzikantas. Js nesuinosite, arturite kepjo taent, ko nepabanysite ikepti pirmo pyrago.



65/250


Netgi ikep vien pyrag, Js negasite bti utikrintas, kasuraote atsakym kausim. Taentas reikaauja augkarti-ni vairiapusik ibanym, js tursite aug kart susimauti,patirti neskm, prie gautinai atsakyami kausim ar turiteiai veikai ypating sugebjim, ar ne? Taiau kaipgi taa sui-noti, ar tai taentas, ar ne?

Taentas turi keturis iskirtinius bruous:

Intuicija . Talentas nra smoninga kompetencija, nraaikus inojimas, k ir kaip reikia aryti. Taentas intuity-vus inojimas. Taentingi mons priimami sprenimuspasikliauja intuicija. Jie neino kodl, bet jauia, kad tokssprenimas yra geriausias.Taentingas sportininkas turi nuojaut, kuri jam pasako, kurbus nuspirtas kamuoys. Taentingas gyytojas intuityviaijauia, kuri gyymo strategija yra geriausia konkreiam i-goniui. Taentingas paravjas intuityviai jauia, kaa rei-kia kabti, o kaa reikia tyti.

Tai, be abejo, nereikia, ka taentingi mons vaovaujasivien tik intuicija. Talentingi mons turi specini ini ir



66/250


didel patirt, kaip elgtis vienoje ar kitoje situacijoje, jie, beabejo, tai atsivegia. Taiau ominuojantis vis spreni-m altinis yra intuicija.

rezultatai. Taentingi mons, paprastai, pasiekia auggeresni rezutat nei kiti ta paia veika usiimantys mo-ns, jie nuoatos emonstruoja savo persvar. Net turamimaiau patirties arba maesn kompetencij, Js negalitebti taentingas ir negaite pasiekti usibrt rezutat.

Gabt tai nra patys geriausi rezutatai, taiau jeigu pay-gintume tas pastangas ir rezutat taenting moniir t pat santyk maiau taenting moni mes, be abejo,pastebsime, jog taenting moni eektyvumas ies-nis. Tai reikia, ka maiau stengamiesi, jie pasiekia augiesni rezutat payginus su maiau taentingais mo-nmis.

Mokymasis . Taentingi mons mokosi aug greiiau,negu maiau taentingi mons. Tai nereikia, ka jie apskri-tai mokosi greiiau u kitus, ne, visikai gai bti, ka kitos



67/250


disciplinos jiems sekasi daug sunkiau. Kai kuriose sritysejie gai i viso neemonstruoti jokio progreso. I istorijosmes inome, ka augeis taenting moni buvo imestii mokyk, konservatorij, arboviei. Mokytojai jiemsuddavo etiket NEPASIDUODA MOKYMUI. Taiau pasi-rinktoje srityje jie emonstruoavo nepaprastai greit pa-ang.

Be abejo, daug kas priklauso nuo mokytojo, trenerio ir vi-sos sistemos. Taiau taentai turi ketvirt iskirtin bruo,kuris ir eiia jiems veikti visas iorines kitis.

Trokimas. Taentingi mons jauia viin paauki-m. Taentas suaina viin trokim, nenugaim norreaizuoti save tam tikroje veikoje. Kitais oiais tariant,taentui abai sunku nearyti to, kam jis turi paaukim.Pavyziui, i taenting moni p js gaite igirsti to-kius oius: mane tiesiog traukte traukia ta veika, pra-js a negaiu sustoti, ar ien, ar nakt, bet a vis vientai arysiu, a pasirys mokti u tai, ka turiau gai-

myb usiimti mgstama veika.


T i i i k i i ki i i


68/250


Taigi mes trumpai aptarme keturis iskirtinius taentbruous. J visuma uoa pakankamai tiks inikatori, ei-iant mums atsakyti kausim ar a turiu taent tam tikraikonkreiai veikai?

Be abejo, kuo daugiau Js bandysite, tuo lengviau Jumsbus atsakyta kausim. Visikai gai bti, ka js taentas perauge met yra taip prisopintas, ka js nejausite aiki taentobruo. Taiau pasikliaudami savo intuicija, siklausydami mini-maius signaus, kuriuos siunia js pasmon, ga gae Js ga-site surasti tai, k pavainsite savo iiuoju taentu.

Kai kurie i Js gabt iki io mano, ka jie yra iskirtiniaiir dievas juos nuskriau neav nei vieno taento. Kiti gabtgavoja, ka gamta jiems av taent, bet tas taentas neturikomercins paklausos.

Ir pirmu, ir antru atveju js atimate i savs bet kok ansrealizuoti save iame gyvenime. Mano paprasta rekomendacijaJums bt tokia:


TIKKITE TUO JOG JS TURITE dAUG IKI IOl NEATSKlEIS


69/250


TIKKITE TUO, JOG JS TURITE dAUG IKI IOl NEATSKlEIS-T TALENT! JS TURITE TALENT, NET JEIGU VISAS JS GYVE-NIMAS NEDAV RODYM, KAD TAI YRA TIESA, PRADKITE ELG-TIS TAIP, TARSI I TIKRJ TIKTUMTE, KAd TURITE TAlENT!APSIMESKITE! APGAUKITE SAVE! VAIdINKITE!

inokite, kad mgdiojimas yra pats greiiausias bdas konors mokytis! Praj nuo vaiybos ir siningai atik savo par-tij, Js atriate smegenims rankas ir smegenys praea ieko-ti atsakymo kausim kur yra mano taentai?

Tikjimas, kad sprendimas sudaro 50% skms, lik 50% js banymai. Ibanykite save skirtingose srityse, usibr-kite sau tiks per ien pabanyti bent vien nauj ayk,nesvarbu, kas tai bebt: ar tai okis, ar tai pieimas, ar tai naujasmarrutas namo. Darbe meskite sau ik ir griebkits projekto,apie kur maai k imanote.

Vienintelis bdas surasti savo galimybi ribas priartti priej, bet tai galima padaryti tik bandant. Js nustebsite, ka priar-tj prie savo abartini rib, nerasite nieko, iskyrus naujas ga-

imybes.

Dabemeskitesauikigiebkitsprojekto, apie kurmaai k imanote.

Vienintelisbdas

suastisavogalimybiibaspiattipiej,bettaigalimapadayti

tikbandant.


U abartini t y Js pai sukurt rm yra nepas


70/250


U abartini, t. y. Js pai sukurt, rm yra nepas-tama em, kurioje auga gras meiai, turintys keist pava-inim MANO TAlENT MEdElIAI. Praami juos aistyti irpriirti, Js nustebsite, kaip greitai jie pras tvirtti ir augti,uoti nuostabi vaisi.

Bet kuriuo atveju atsiminkite, kad Jums nepavyks pasiektisavo virns, jeigu prie tai nerasite atsakymo kausim kuryra mano taentas? O sura atsakym, nepamirkite j pavers-ti stiprija savo puse. I80%savolaikoskikitetam,kaddalabiausustipintumtesavostipisiaspuses.

Ir taa Js nustebsite, ka atik miinik arb, veik vi-sas kitis, susir su iiausias sunkumais, Js n kiek nepa-vargstate ir nenusipstate. Nauoami stiprisias puses arbe irgyvenime, mes jauiams dar stipresni. Po 810 valand juodo,ainanio arbo mes jauiams kaip niekaa stiprs, entuzias-tingi ir aimingi.

Atikite paprast test. Pakauskite savs ar arbo ienospabaigoje Js pavargstate? Jeigu taip vainasi, savo arbe Js


nenauojate savo stiprij pusi Ar praei vis ien su ei


71/250


nenauojate savo stiprij pusi. Ar praei vis ien su ei-ma js pavargstate? Jeigu taip Js nenauojote stiprij pusisavo eimyniniam gyvenimui.

Kaip pavyz paimkite bet kuri veik, kuria usiimate.Jeigu Js pavargstate tai reikia, ka buvo panauotos Jssipnosios puss. Jeigu Js pasikraunate energijos, jauiatspakytas, Js akys pinos entuziasmo, Js pasiry ar kartir ar kart kartoti tai, k arte, ko gero, Js panauojote savostiprisias puses.

Stiprij pusi nauojimas gaina Jus, Js atkakumaspasiekia pat aukiausi tak. Apie bejgikum net nereikiakabti, Js jauiate miinik jg, kuri stumia Jus auktynink virns, o visos kitys ir neganos tik parsina Jus irpriuoa aismingumo Js keionei.

Js gavoje sukasi mintis: VAU! TOKIOS GRITIES A dARNEMAIAU! NA, PAIRSIME, AR TAU PAVYKS MANE VEIKTI!OI, OI, OI, TIK NEREIKIA MS GSdINTI!


Ir nesvarbu kas vyksta iorje ar ietus ar sniegas ar kri


72/250


Ir nesvarbu, kas vyksta iorje ar ietus, ar sniegas, ar kri-z... Giiai iryje Js girite inksm meoij ir jauiats kaipniekaa ramus. Ir engiate ar vien tvirt ingsn... pirmyn... vir... ink virns.

Surask savo ni

Pasauyje yra aug virni, kurias nori ukopti augeismoni. Pavyziui, miijonai moni svajoja tapti ymiais ak-toriais arba ainininkais. dar augiau j svajoja tapti turtingaisversininkais.

mons renkasi tokias populiarias ir perspektyvias pro-esijas, kaip gyytojas, avokatas, vaybininkas. Taiau nereikiapamirti, ka norini tapti ymiais muzikantais ar gyytojaisyra tiek aug, ka Js tikimyb tapti jais yra abai maa.

Patekti 3% geriausi gydytoj arba talentingiausi verslosavinink grup yra praktikai nereau. Js gaite nugyventi visgyvenim taip ir netap eitu. K gi aryti?

Pasirinkite siaur ni, kurioje yra labai maa konkurencija.

Pasiinkitesiauni,kuiojeyalabaimaa

konkurencija.


Daniausiai tam padeda siaura specializacija pavyzdiui dant


73/250


Daniausiai tam padeda siaura specializacija, pavyzdiui, dantprotezavimo srityje yra aug abai siaur ir aisv ni. Jums ne-reikia tapti paiu geriausiu pasauyje gyytoju.

Dauggeiaupasiinktitiksltaptigeiausiamsavosiau-ojesityje,savomiesteabamonje.Susiaurinami savo oku-s, js paiinate jg, o tai uoa iesn tikimyb aimti.

Js gaite pasakyti, jog tokios nios nematote arba visos ni-os yra jau uimtos. Tai yra netiesa. Js taentas, paprastai, yra toksunikaus, ka, ko gero, nra sugavota pavainimo tai niai, tai pro-fesijai, tai specializacijai, kurioje js geriausiai galite save realizuoti.

Kuo konkreiau js suormuuosite savo iniviuaius su-gebjimus, tuo engviau bus surasti savo unikaius taentus.

Kitas ingsnis su iiausiu maonumu ir atsiavimu pa-sinerti kompetencijos ipltim ioje siauroje srityje.

JUMS REIKIA INOTI 99% APIE 1% TO, KAS SUDARO JSPASIRINKT PROFESIJ.

Pavyziui, uuot buvs vis ga meistru btumte ge-

riausiu gydytoju daug geriau bt pasirinkti vienos specializa-


cijos pavyzdiui endokrinologijos vienos ligos vieno gydymo


74/250


cijos, pavyzdiui endokrinologijos, vienos ligos, vieno gydymometoo srit ir sigiinti t srit taip gerai, ka Js konkuren-tams nebt jokio anso Jus pavyti.

iam principui paaikinti galime pasirinkti metafor-vin.Kuo atresnis ir siauresnis vinies gaiukas, tuo engviau ir giiaugaite sukati j me. Net turint gaingesn instrument, pavyz-iui, ie pyt, ir auyami j me, Js nepriartsite prieto eekto, kuris pasiekiamas kaant ig, bet atri vin.

Js galite paklausti: Bet kaip igyventi maame miestelyjei tos siauros specializacijos? Atsakymas labai paprastas inter-neto laikais ir ekonomins globalizacijos periodu, jums nebti-na gyventi Niujorko centre, tam kad turtumte didesn klientrat.

Js gaite tapti abai siauros srities tarptautiniu ekspertu,arba turti abai unika vers ir gaus kient rat visame pa-sauyje. Svarbiausia, ka js btumte geriausias ios srities eks-pertas.


Kaip princip pritaikiau savo gyvenime?


75/250


Kaip princip pritaikiau savo gyvenime?

A 30 met iekau atsakymo vien klausim kodl vienimons yra skmingi, o kiti ne? Perskaiiau apie 4000 tkstanius

ios srities knyg tam, ka suinoiau, kiek gaima augiau apie vie-n srit, a imokau GREITO SKAITYMO metodikos ir skaitau 25 kartusgreiiau, nei viutinis mogus turintis auktj isiavinim.

Per vakar (23 valandas) a perskaitau apie 35 storasknygas! Bet ne tik jas perskaitau, a jas detaliai konspektuoju. Atai arau jau auge met. Kad palygintumte, pagalvokite taiapie k: jeigu Js perskaitote i savo proesijos bent 10 knyg per

metus, Js patenkate 1% proesional elito.Bet jeigu Js neperskaitote n vienos savo profesijos kny-

gos per metus, js patenkate 90% kito elito. Kiti lik skaito voskeet knyg.

Kadangi a skaitau ne kiekvien vakar, bet 23 vakarusper savait, taigi per metus a perskaitau keis imtus knyg. Taiman utikrina ypating viet pasauinje ekspert reiting en-

teje.

Palyginimuipagalvokite taiapiek:jeigujs

perskaitote i savopofesijosbent10knyg per metus,

jspatenkate1%pofesionalelito.


Js gaite paprietarauti, ka vien i knyg aug ko neimok-


76/250


g p p , yg gsi. Js teiss tik i aies. I knyg gaima aug ko imokti, bet tik suslyga, kad tu moki mokytis. Be abejo, vien knyg neutenka, daugefektyvesnis bdas mokytis i geriausi mokytoj. Bet prie pasi-

rinkamas mokytojus, a supratau, ka skms tema yra abai pati.Taa a pasirinkau siauresn srit greit mokymsi.

Apvaiavau daugiau nei 50 pasaulio ali ir turjau galimybmokytis i geriausi greito mokymosi ekspert pasauyje. Gavauasmenini pamok i atuoniskart pasauio atminties empionoDominico OBrieno. Greitojo skaitymo ir krybingumo mokiausii geriausio pasaulyje ios srities eksperto Tony Buzano.

Taiau ir tai man neutikrino unikaumo! Taa a prajauiekoti ar unikaesni ini. A mokiausi sugestopeijos meto-o i egeninio dr. George lozanov, apankiau ymiausius grei-to mokymosi centrus JAV, iekojau mokymosi paslapi ruskosmins pramons ir karins pramons srityse.

Ir iuo metu esu, ko gero, vienas i neaugeio moni pa-saulyje, kuris turi labai specines tokios srities kaip ergonomix

learningr inias.


Be to, kad aplankiau daug geriausi pasaulyje mokymosi


77/250


, p g g p yj ycentr, ileidau daug pinig save tobulindamas, a dar 20 metirbau tos srities treneriu praktiku.

Per metus a skiriu apie 150200 dien praktiniams imok-t meto taikymams ir veu seminarus bei apmokym pro-gramas 15-oje pasaulio ali.

Per 20 met mano seminaruose ayvavo eimtys tks-tani moni. K visa tai reikia? Tai reikia, ka jeigu Js nor-site mane pasivyti, Jums teks gana intensyviai paputi.

Taigi, jeigu Js norite patekti 3% elito ir gyvendinti didiau-si skms instinkto trokim laimti, Js turite labai gerai apskai-iuoti, kuri virn Js norite ir galite ukopti.

Js turite pasirinkti virn, kuri maksimaiai atitiks Js ta-lentus ir kompetencij, Js turite prisiminti, jog prie pradedantkopti virn, Jums teks nusieisti, ko gero, abai gii uob.

labai svarbu pasirinkti koki gii ir pavojing uob, kaans iipt i jos turtumte tik Js. Visi konkurentai, kurie ban-ys Jus vytis, turs sustoti pusiaukeje.

Taigi,jeiguJsnoitepatekti3%elitoi

gyvendinti didiausiskms instinktotrokim laimti,

Jstuitelabaigeai

apskaiiuoti,kuivinJsnoiteigalite ukopti.


Ta uob, kuri igrynint Js taentus ir ugrintus Jus,


78/250


g y gturt bti tikra skaistykla. inokite, kad Dievas, davs Jums uni-kai taent, nepamiro kompekt ti ir iius atkaku-mo jgos.

ios jgos paskirtis nugati visas kitis, pereiti iiau-sius ibanymus. i jga Jums suteiks rsos ne tik nusieisti pai giiausi uob, bet ji pakes Jus iki pat virns.

Ta pasvarstykime, ko reikia tam, ka pasirinkus virn,Jums nestigt atkakumo.


2 ETAPAS Nugalk visas klitis


79/250


2 ETAPAS. Nugalk visas klitisK ino stipriausi mons?

Ne pasaptis, ka gyvenimas bga vis greiiau ir greiiau.Ryte atsibuname su mintimi, ka i iena bus tikrai skminga,pusryiauami viena akimi irime teevizori ir suinome bo-giausi vakar ienos naujien santrauk.

Vaiuoami arb per raij igirstame keet ios ienosbog naujien. Ustringame kamtyje ir, eja, pavuojame

arb, ten ms aukia iek tiek suirzs vaovas. Patikrinameeektronin pat ir gauname augyb inui, ne visos i jbna pozityvios.

Tuoj paskambina piktas kientas. Suinome, ka koega ne-vyk savo sipareigojim. dar paaikja, ka kientas, su kuriuoigai ptojote santykius, vis to atsisak benraarbiavimo suJs kompanija. Viau namikiai Jums pranea, ka vaikai sp-


jo prisiirbti. O ienos pabaigoje mus okiruoja inia, ka ms


80/250


mgstama krepinio komanda nepateko pusnal!

Grami namo skambinate savo gyytojui, kuris pranea,ka tyrim rezutatai ne kokie ir, ko gero, teks pakeisti mitybosproius, taip pat teks maiausiai mnesiui atsisakyti mgstamteniso usimim su raugais.

Gr namo ikausote, kas artimiesiems vyko bogesnioper ien. Viau, norami panaikinti per ien susikaupusstres, sijungiate teevizori ir gaunate viej vaan negaty-vios informacijos porcij.

Gaiausiai, pasiirime vertybini popieri biros naujienasir pamatome, kad neseniai pirkt akcij kursas staigiai krito.

Ga a kiek ir sutirtinu spavas, o ga ir ne, taiau kasienmums tenka susiurti su aibe nemaonum, o krizms egzistuo-jant (nansinms, sveikatos, asmeninms, artimj praradimo,nelaiming atsitikim) juodos spalvos tik dar sutirtja.

Kaipgi visas tas neganas reaguoja skirtingi mons? Vie-ni pata, o kiti abai greitai atsitiesia ir veikia visas krizes arabiau sustiprj.


Kokia gi it nepalauiam moni paslaptis?


81/250


Atsakymas paprasta j smegenyse yra uprogramuotaatsparumo ir atkakumo programa, kuri juos aro beveik ne-

paeiiamus. it moni negai paauti nei kritika, nei nes-kms, nei igos niekas. Net ukupti iei neaimi, jie greitaiprisikeia yg Feniksai i peen. Kas gi tai per programa?

Pasiroo, jog yra keturi pagrininiai skirtumai tarp stipriir sipn moni program ir jie yra tiesiogiai susij su mogauspoiriu neganas.

4POIrIOSKIrTUMAIL.I.P.K.modelis

lAIKAS. Stiprs mons iri neganas kaip aikinus1.ikius. Jie ventai tiki, ka neskms greitai praeis ir viskas vbus gerai. Pavyziui, jie sako: ianien iki piet a negasiuapmokti ios sskaitos. Taiau per savait ,manau, surasiu pi-nig ir paengsiu visas skoas. Sipni mons sitikin, jog pro-

bemos tsis abai igai. Pavyziui: i kriz neinia kaa baigsis.


Man kartais atroo, ka ji nesibaigs niekaos, A sergu, jau nie-k ik i i i k i i i j i i


82/250


kuomet nepasveiksiu ir nieko gero i savo ateities a jau nesiti-kiu.

IPlITIMAS. Stiprs mons stengiasi susiaurinti nema-2.oni ayk ipitimo ribas. Jie mato abai konkreias ribas tarpto, kas yra gerai, ir tarp to, kas yra bogai. Jie nesako: A sergu.Jie sako: Man skaua eins kojos maj pirtuk. Sipni mo-ns ink ipsti neganas visas gyvenimo sritis, yg negan-os bt nesuvaomas gaisras. Pavyziui, jie mgsta sakyti:A sugniuytas, esu nevykis, prastas vaovas, neatsakingas

tvas, ir mano gyvenimas yra sugriuvs.

PRIEASTIS. Kai mums atsitinka nelaim, protas prade-3.a panikai reikaauti atsakymo kausim: kas viso to ka-tas? Sipni mons, susir su nemaonumais, ink iekoti ka-t. daugeis vyr ink katinti kitus mones, o augeis moterinkusios katinti save.


Ir pirmu, ir antru atveju mogus, roantis pirtu katinink,t i t i j i i b j i Sti t k


83/250


taip pat ir save, jauiasi bejgis. Stiprs mons supranta, katikroji neskmi prieastis yra iorje. Pavyziui, ietus yja to, ka yra toks oras. Pasauin kriz taip pat yra iorinis veiks-

nys. Taigi jie yra neink iekoti kat. Ir neigyvena per ieiokats jausmo, jie neink prisiimti atsakomybs u tuos aykus,kurie nuo j neprikauso, tai eiia jiems isaugoti jgas, kuriosbus reikaingos tam, ka gat taisyti pat.

Jiems ne tiek svarbu, kas suk neganas ir probemas.Praeitis jiems omi tiek, kiek jie gai i jos pasimokyti. Net ir pa-tys, bami prisij prie probem krimo, jie per aug nesu-

ka sau gavos pertos grauaties ir neauo gavos sien,aukami: A katas, katas, katas. Intuityviai jie supranta, kakat neturi nieko benra su atsakomybe.

Kai mogus jauiasi katas vis pasauyje vykstanibog ayk, jis tampa sugniuytas, tai tampa nebepakeiamair atima paskutines jgas. Stiprs mons tiki, kad tikroji atsako-myb labiau susijusi su noru ir pasiryimu pataisyti blog situacij.

Todl visas savo jgas skiria aktyviems veiksmams, kurie paea

Stipsmonstiki,kadtikojiatsakomyblabiaususijusisunouir pasiryimu pataisytiblogsituacij.Todlvisas savo jgas skiriaaktyviems veiksmams.


isprsti ikiusias probemas. Taip pat gavoami apie ateit, jie j k i tik i ti k t it j t b ik t


84/250


gavoja, kaip utikrinti, ka ateityje tos probemos nepasikarto-t. Kitais oiais tariant, jie puoa gesinti gaisr ir pasirpinapriegaisrine saugumo sistema.

KONTROl. Tam, ka turt gaimyb taisyti pat,4.stiprs mons sutekia vis savo mes tas sritis, kurias gaikontroiuoti, t. y. keisti, aryti tak. Pavyziui, jie msto taip:A negaliu pakeisti visos ekonomins situacijos pasaulyje, betgaiu kontroiuoti savo eimos iaias ir panuoti veiksmus, ku-rie pads ieiti i nansins krizs. Arba: A sergu viu, bet tai

aktas, kurio a negaiu pakeisti, taiau gavoamas apie tai, ki tikrj gaiu paaryti, gaiu surasti geriausi gyytoj, aikytisvis gyytojo nuroym ir sutvarkyti savo ienotvark taip, kaaugiau aiko praeisiau su savo artimaisiais.

O kaip tokiais atvejais reaguoja sipni mons? Arba prae-a panikuoti, arba visk ramatizuoja, arba visikai atsiuoa be-jgikumui. J gavoje sukasi mintis: A nieko negaiu pakeisti, a


esu visai bejgis. Ko visa tai man atsitiko? U k visa tai? Atoks neaimingas Antra abai svarbi kontros ais poirio


85/250


toks neaim

Documents

Algirdas Karalius Sekmes Instinktas