PATVIRTINTA „Šaltinio“ pagrindinės mokyklos direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 25 d. įsakymu Nr. V1-26

MARIJAMPOLĖS „ŠALTINIO“ PAGRINDINĖS MOKYKLOS 2015–2016 MOKSLO METŲ PRADINIO IR PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMŲ UGDYMO PLANAS

I SKYRIUSBENDROSIOS NUOSTATOS

1. Marijampolės „Šaltinio“ pagrindinės mokyklos 2015–2016 mokslo metų pradinio ir pagrindinio ugdymo programų ugdymo planas (toliau – ugdymo planas) reglamentuoja pradinio ir pagrindinio ugdymo programų ir su šiomis programomis susijusių neformaliojo vaikų švietimo programų įgyvendinimą.

2. Ugdymo plano tikslas: užtikrinti kokybišką ugdymą(si), kad kiekvienas besimokantis mokinys pasiektų geresnių ugdymo(si) rezultatų ir įgytų mokymuisi visą gyvenimą būtinų bendrųjų ir dalykinių kompetencijų.

3. Ugdymo plano uždaviniai: 3.1. Diferencijuoti ir individualizuoti ugdymo procesą pagal konkrečios klasės, mokinio

gebėjimus;3.2. Sudaryti optimalias darbo, saugumo, sveikatos sąlygas mokinių ugdymui(si);3.3. Kurti, tobulinti ir veiksmingai naudoti mokyklos ir išorės edukacines aplinkas. 4. 2014-2015 m. m. ugdymo plano įgyvendinimo įvertinimas.2014-2015 mokslo metais organizuojant ugdymo procesą buvo siekiama užtikrinti

kokybišką ugdymą(si), kad kiekvienas besimokantis pasiektų geresnių ugdymo(si) rezultatų ir įgytų mokymuisi visą gyvenimą būtinų bendrųjų ir dalykinių kompetencijų. Pagrindinis dėmesys buvo kreipiamas į ugdymo proceso diferencijavimą ir individualizavimą pagal konkrečios klasės, mokinio gebėjimus, optimalių sąlygų gabių mokinių ugdymui(si) sudarymą, pažangos ir pasiekimų vertinimo bei mokinio ugdymo(si) krūvio (ypač namų darbų skyrimo) sistemos efektyvinimą. 

2014-2015 mokslo metų pradžioje mokykloje mokėsi 465 mokiniai, mokslo metus baigė 462 mokiniai. Bendras mokyklos pažangumas 94,4%. 96 mokiniai mokėsi labai gerai ir gerai, 340 - patenkinamai, o 26 mokiniai nepažangūs.

Pradinio ugdymo programą baigė ir pradinio išsilavinimo pažymėjimus gavo visi 44 ketvirtųjų klasių mokiniai.

18 mokinių siekė pagrindinio išsilavinimo pažymėjimo, 17 dalyvavo pasiekimų patikrinime 1 mokinys buvo atleistas nuo pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo pagal sveikatos pažymą. 17 mokinių gavo patenkinamus metinius įvertinimus ir jiems išduoti pagrindinio išsilavinimo pažymėjimai.

Mokykla sudarė tinkamas sąlygas dviejų mokinių ugdymui namuose bei 97 specialiųjų poreikių mokinių lavinimui.

Mokyklos mokiniai dalyvavo įvairiuose savivaldybės ir respublikiniuose renginiuose, kuriuose 14 kartų tapo nugalėtojais, 6 kartus laimėjo antrąsias vietas, 14 kartų trečiąsias vietas arba buvo aukštai įvertinti už žinias ir kūrybiškumą.

Metodinės tarybos veiklos prioritetas 2014-2015 mokslo metais buvo ugdymo proceso tobulinimas. Pagrindinis tikslas - siekiant metodinės veiklos tikslingumo, veiksmingumo ir rezultatyvumo, tobulinti ugdymo, kuris tenkintų kiekvieno mokinio poreikius, organizavimą. Formuluojant metodinės veiklos uždavinius buvo atsižvelgta į mokyklos veiklos tikslus bei uždavinius, išorės audito rekomendacijas bei metodinių grupių pasiūlymus. Išskirtinis dėmesys 2014-2015 mokslo metais buvo skiriamas pamokos vadybai, gabių ir sunkumų turinčių mokinių

1

ugdymui, mokinių pažangos ir pasiekimų nuostatų atnaujinimui bei savitos mokyklos kultūros puoselėjimui.

Siekiant užtikrinti metodinį ir dalykinį mokytojų bendradarbiavimą organizuojant ugdymo procesą ir įgyvendinant jo tikslus buvo išanalizuoti mokytojų ilgalaikiai dalykų planai, klasių auklėtojų planai, dalykų modulių, neformalaus ugdymo programos, pasidalinta mintimis apie tobulintinus dalykus, pateiktos rekomendacijos. Tobulinant ugdymo, kuris tenkintų kiekvieno mokinio poreikius, organizavimą mokykloje vyko Metodinė savaitė „Tikslingas vertinimas ir įsivertinimas – mokinio motyvacijos skatinimas“. Pedagogai aktyviai vedė atviras pamokas panaudodami įvairius aktyvius ir interaktyvius mokymo metodus. Taip pat buvo organizuota diskusija tėvams „Efektyvus ir malonus bendravimas. Galime visi“ bei Atvirų durų diena. Tobulinant ugdymo procesą įvairių dalykų pedagogai dalyvavo Metodinės dienos „Mokymas turi ne tik informuoti, bet ir įkvėpti“ renginiuose Tauragės „Šaltinio“ progimnazijoje, lietuvių kalbos mokytojos išvyko pasisemti metodinės patirties į Panevėžio „Šaltinio“ progimnaziją, kiti pedagogai buvo aktyvūs Webinarų komandos bei VŠĮ „Švietimo tinklas“ organizuojamuose virtualiuose mokymuose. Ieškant būdų ir formų gabių ir mokymosi sunkumų turinčių vaikų ugdymo(si) tobulinimui dalintasi gerąja patirtimi, vedant pamokas netradicinėje aplinkoje: miesto muziejuose, Poezijos parke, dramos teatre. Taip pat organizuota diskusija „Darbas su planšetėmis, skatinant mokinių motyvaciją“. Siekiant objektyvumo ir geresnių mokymosi rezultatų, atnaujinti mokyklos 1-10 klasių pažangos ir pasiekimų vertinimo nuostatai. Ypač didelis dėmesys buvo skiriamas tam, kad klasių koncentruose būtų taikomi vieningi vertinimo reikalavimai.

Skleidžiant metodikos ir pedagogikos naujoves, pedagogai buvo nuolat raginami dalyvauti projektuose, seminaruose, mokymuose. Daugelis mokytojų pasinaudojo ES finansavimo galimybėmis ir dalyvavo ilgalaikiuose seminaruose arba tarptautinėse programose, kaip: „Šiuolaikiniai ugdymo tikslai. Kompetencijų samprata. III modulis“, „Obuolio draugai“, „Ugdymo turinio naujovių sklaidos modelis“, „Kūrybiškumo ugdymo patirtis: mokytojo, kaip svarbiausio kūrybiškumo įgaliotojo, vaidmuo“, „Bendravimo įgūdžių ugdymas“, „Mokytojų, dirbančių su skaitmeninėmis priemonėmis mokymai“, o sugrįžę pasidalijo naujovėmis su kolegomis. Taip pat mokykloje buvo organizuota respublikinė mokslinė konferencija „Padėti vaikui galima“, psichosocialinė diena „Moksleivių bedravimas su bendraamžiais ir jų sunkumai“, seminaras „Kaip ugdyti psichologiškai brandžią asmenybę?“. Skatinant mokyklos bendravimo, bendradarbiavimo ir atvirumo formas organizuota Atvirų durų diena, sveikatingumo diena „Trykšk, sveikatos šaltini”, dalyvauta parodoje „Mokykla 2015“. Taip pat mokykloje buvo parengtas projektas „Samsung mokykla ateičiai“, aktyviai bendruomenės nariai dalyvavo Miesto dienų renginiuose. Mokytojų veiklos įsivertinimas vyko netradicinėje aplinkoje.

Užtikrinat mokinių tėvų, mokytojų ir adminisracijos bendradarbiavimą, buvo siekiama kuo įvairiapusiškiau išnaudoti elektroninio dienyno, mokyklos internetinės svetainės teikiamas galimybes. Pagal mokyklos finansines galimybes buvo turtinama techninė mokymo bazė, įsigyjami visi reikiami vadovėliai, atnaujinamos mokinių darbo vietos.

Neformaliajam ugdymui 2014-2015 m. m. buvo panaudota 35 valandos. Veikė 19 būrelių ir Jūrų skautų bei Ateitininkų organizacijos. Mokyklos būrelių ir organizacijų veikloje dalyvavo 305 mokiniai. Būrelių ir organizacijų veikla atsispindėjo mokyklos ir užmokykliniuose renginiuose: varžybose, konkursuose, parodose, koncertuose, šventėse. 2014-2015 mokslo metais mokyklos veiklos kokybės įsivertimo grupė rinkosi giliau analizuoti šiuos mokyklos veiklos rodiklius: mokymosi veiklos diferencijavimas (2.5.2. ) ir vertinimas ugdant (2.6). Mokyklos veiklos kokybės įsivertinimo sprendimai buvo grindžiami skaidriai surinktais ir patikimais, realią mokyklos situaciją iliustruojančiais duomenimis ir informacija. Įsivertinant siekta išsiaiškinti, kaip mokyklos vertinimo sistema, taikomos diferencijavimo galimybės skatina mokinių norą mokytis, padeda mokiniams pasiekti geresnių rezultatų. Sužinota mokinių tėvų nuomonė mokyklos veiklos kokybės klausimais. Aiškintasi, kaip siejasi atskiri rezultatai, padarytos išvados. Apibendrinus tyrimų duomenis išaiškėjo, kad mokykloje patvirtinta mokinių mokymosi rezultatų vertinimo sistema yra aiški ir pagrįsta. Iš mokinių ir jų tėvų pasisakymų galima teigti, kad

2

jie gauna išsamią informaciją apie mokinių pasiekimų vertinimo tvarką. Vertinimo sistema pakankamai veiksminga, naudinga ir skatina mokinius tobulėti, siekti geresnių rezultatų. 63% tėvų teigia, kad gauna aiškią informaciją apie vaiko mokymąsi, pažangą bei pasiekimus, mokymosi spragas ir informacija apie vaiko mokymąsi, pažangą bei pasiekimus, mokymosi spragas yra pateikiama laiku (58%), o gaunama informacija skatina tėvus padėti vaikui įveikti sunkumus (58%). Mokykloje vykstantys mokinių pasiekimų aptarimai su mokinių tėvais yra organizuojami tinkamai. 71% tėvų pažymi, kad per klasės tėvų susirinkimus, kitų susitikimų su mokytojais metu vaiko pasiekimai ir pažymiai nėra lyginami su kitų klasės mokinių pasiekimais ir pažymiais, o individualiuose aptarimuose palyginami vaiko ankstesni pasiekimai su dabartiniais pasiekimais. Mokiniai teigia, kad jiems aiškios visų dalykų vertinimo tvarkos (80%), aišku, kas bus vertinama, kiek gali surinkti taškų, balų (86%). Tiek mokytojams, tiek mokiniams svarbu laiku suteikti informaciją apie pasiekimus, pažangą ar sunkumus, todėl atsiskaitomųjų darbų vertinimą mokiniai sužino jau kitą šio dalyko pamoką (82%), mokinių žinios vertinamos atsižvelgiant į jų sugebėjimus (68%). 54% apklaustų mokinių mano, kad gautas vertinimas atitinka jo pastangas.

Pamokose stebima didžiulė vertinimo metodų raiškos įvairovė. Mokytojai taiko neformalųjį vertinimą. Tikslingas taikymas įtakoja pamokos mikroklimatą ir mokinių mokymą(si). Nors 75% mokinių teigia pamokoje yra pagiriami, bet e.dienyne pažymėtų pagyrimų ir kritikos dažnumo santykis nepakankamai geras, tik dalis mokytojų (30 %) skatina mokinius įsivertinti. Buvo vertinta, kaip sekasi diferencijuoti mokymosi veiklas, su kokiais sunkumais susiduriama ugdymo procese diferencijavimą ir individualizavimą taikant kaip vieną iš būdų siekiant padėti mokiniams pasiekti geresnių rezultatų. Apibendrinus gautus rezultatus , pastebėta, kad mokytojai neišnaudoja visų diferencijavimo pamokoje galimybių. Apklaustų tėvų nuomone, mokytojų per pamoką pateikiamą medžiagą jų vaikas supranta (46%), o pamokų užduotys jų vaikui pateikiamos pagal jo sugebėjimus (45%). Mokiniai teigia, kad pamokoje gauna skirtingas užduotis (57%), kas sugeba, gauna sudėtingesnes ar papildomas užduotis (51% ). Mokiniai mano, kad nedidelė dalis mokytojų (30% ) pamokoje padeda, namų darbus mokiniams skiria atsižvelgiant į jų sugebėjimus, skatina pačiam pasirinkti užduotis, kurios atitinka mokinio gebėjimus. Stebėtų pamokų analizė parodė, kad daugelyje pamokų specialios užduotys paruošiamos tik specialiųjų poreikių mokiniams. Bent pusėje stebėtų pamokų užduotys diferencijuojamos. Mokytojams yra iššūkis specialiųjų poreikių mokiniai, jų sudominimas, užduočių parengimas, įtraukimas į bendrą darbą. Ypač sudėtinga, kai jų klasėje keletas ir jų nuostatos ugdymosi atžvilgiu labia skirtingos. Pamokoje stebima mokinių individuali pažanga, esant reikalui, teikiama individuali pagalba pamokoje.

Išvados: 1. Mokymo ir mokymosi diferencijavimas (2.5.2. ) – veikla atitinka 2-3 lygį.2. Vertinimas ugdant (2.6.) - veikla patobulinta, atitinka 3 lygį.

PIRMASIS SKIRSNISUGDYMO PROCESO ORGANIZAVIMO TRUKMĖ

5. Ugdymo organizavimas:1-4 klasės 5 klasės 6-10 klasės

Mokslo metai, ugdymo procesas prasideda

Rugsėjo 1 d.

Pusmečių trukmė 1-asis 09-01–01-22 2-asis 01-25–05-31

1-asis 09-01–01-222-asis 01-25–06-03

Rudens atostogos 2015-10-26–2015-10-30Žiemos (Kalėdų)

atostogos2015-12-28–2016-01-08

Žiemos atostogos ---------------- 2016-02-15

3

Pavasario (Velykų) atostogos

2016-03-21–2016-03-25

Papildomos atostogos 2015-12-22 – 2015-12-232016-02-15 – 2016-02-192016-03-29 – 2016-04-01

----------

Vasaros atostogos 2016-06-01–2016-08-31 06-06–08-31Ugdymo procesas

baigiasi Gegužės 31 d. Birželio 3 d.

Mokslo metai baigiasi Rugpjūčio 31 d.Ugdymo proceso

trukmė32 savaitės 34 savaitės

Pamokų ir mokinių maitinimo laikas: 1 pamoka 8.00 – 8.45 val. 2 pamoka 8.55 – 9.40 val. (programos ,,Pienas vaikams”, ,,Vaisiai mokykloms”) 3 pamoka 9.50 – 10.35 val. (valgo 4-10 kl. mokiniai) 4 pamoka 11.05 – 11.50 val. (valgo 1-3 kl. mokiniai) 5 pamoka 12.05 – 12.50 val. 6 pamoka 13.00 – 13.45 val. 7 pamoka 13.55 – 14.40 val. 8 pamoka 14.50 – 15.35 val.

6. Mokykla dirba penkias dienas per savaitę.7. Mokyklos vadovas, iškilus situacijai, keliančiai pavojų mokinių sveikatai ar gyvybei, ar

paskelbus ekstremaliąją situaciją, priima sprendimus dėl ugdymo proceso koregavimo. Ekstremalioji situacija – tai padėtis, kuri gali susidaryti dėl kilusio ekstremalaus (gamtinio, techninio, ekologinio ar socialinio) įvykio ir kelia didelį pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai, turtui, gamtai arba lemia žmonių žūtį, sužalojimą ar didelius turtinius nuostolius. Sprendimą dėl ekstremaliosios situacijos paskelbimo nelaimės apimtoje savivaldybės teritorijoje priima savivaldybės administracijos direktorius, o jeigu ekstremalioji situacija išplinta į daugiau negu tris savivaldybes, valstybės lygio ekstremaliąją situaciją skelbia Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Mokyklos vadovas apie priimtus sprendimus dėl ugdymo proceso koregavimo informuoja savivaldybės mokyklos (biudžetinės įstaigos) savivaldybės vykdomąją instituciją ar jos įgaliotą asmenį.

8. Jei oro temperatūra – 20 laipsnių šalčio ar žemesnė, į mokyklą gali nevykti 1-5 klasių mokiniai, esant 25 laipsniams šalčio ar žemesnei temperatūrai – ir kitų klasių mokiniai. Šios dienos įskaičiuojamos į mokymosi dienų skaičių.

ANTRASIS SKIRSNISMOKYKLOS UGDYMO TURINIO FORMAVIMAS IR ĮGYVENDINIMAS.

9. Ugdymo planas parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. gegužės 6 d. įsakymu Nr. V-459, patvirtintu „2015-2016 ir 2016-2017 mokslo metų pradinio ugdymo programos bendruoju ugdymo planu“ bei Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. gegužės 6 d. įsakymu Nr. V-457, patvirtintu ,,2015–2016 ir 2016-2017 mokslo metų pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendruoju ugdymo planu”, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministrės 2015 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. V-634 „Dėl švietimo ir mokslo mininstro 2015 m. gegužės 6 d. įsakymo Nr. V-459 „Dėl 2015-2016 ir 2016-2017 mokslo metų pradinio ugdymo programos bendrojo ugdymo plano patvirtinimo“ pakeitimo“, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministrės 2015 m. birželio 16 d. įsakymu Nr. V-614 „Dėl švietimo ir mokslo mininstro 2015 m. gegužės 6 d. įsakymo Nr. V-457 „Dėl 2015-2016 ir 2016-2017 mokslo metų pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendrųjų ugdymo planų patvirtinimo“ pakeitimo“.

10. Ugdymo plano projektą rengė darbo grupė, sudaryta direktoriaus 2015 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. V1-19.

4

11. Ugdymo planui pritarta 2015 m. birželio 9 d. Mokytojų tarybos posėdyje (Protokolo Nr. V3-3) ir ugdymo planas suderintas 2015 m. rugpjūčio 24 d. Mokyklos tarybos posėdyje (Protokolo Nr. V2-2).

12. Mokyklos ugdymo turinys formuojamas pagal mokyklos tikslus, konkrečius mokinių ugdymo(si) poreikius ir įgyvendinamas, vadovaujantis pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų aprašais, tvirtinamais Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro (toliau – Ugdymo programų aprašai), Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrosiomis programomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. ISAK-2433 „Dėl Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrųjų programų patvirtinimo“ (toliau – Pagrindinio ugdymo bendrosios programos), bendraisiais ugdymo planais, Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas (išskyrus aukštojo mokslo studijų programas) formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. V-1049 „Dėl Mokymosi formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Mokymosi formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašas), švietimo stebėsenos, standartizuotų testų, nacionalinių ir tarptautinių mokinių pasiekimų tyrimų duomenimis ir rekomendacijomis, mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo procese informacija, mokyklos įsivertinimo ir išorės vertinimo duomenimis, Marijampolės „Šaltinio“ pagrindinės mokyklos 2015-2017 metų strateginiu veiklos planu, patvirtintu 2015 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. V1-11, ir atsižvelgiant į mokyklai skirtas mokymo lėšas.

13. Mokyklos vykdoma kultūrinė, meninė, pažintinė, kūrybinė (toliau – pažintinė ir kultūrinė veikla), sportinė, praktinė, socialinė, prevencinė ir kt. veikla sudaro formuojamo mokyklos ugdymo turinio dalį. Ši veikla siejama su mokyklos ugdymo tikslais, mokinių mokymosi poreikiais ir organizuojama mokykloje ir už jos ribų. Pažintinei ir kultūrinei veiklai per mokslo metus skiriama: 1-4 kl. mok. – 8 mokymosi dienos, 5 kl. mok. – 5 mokymosi dienos, 6-10 kl. mok. – 7 mokymosi dienos.

Data Projekto pavadinimas 1-4 5 6-10Rugsėjo 1 d. Mokslo ir žinių diena + + +Spalio 5 d. Mokyklos diena + + +Gruodžio 23 d. Tautinio paveldo

tradicijų puoselėjimo diena- - +

Gegužės 31 d. Sveikos gyvensenos šventė + + +Birželio 1-3 d. Žiūrėti ilgalaikius dalykų

mokytojų, klasių auklėtojų planus

- - +

Mokslo metų eigoje 1 diena

Žiūrėti klasių auklėtojų planus - + -

Mokslo metų eigoje 5 dienos

Žiūrėti ilgalaikius pradinių klasių mokytojų planus

+ - -

14. Mokykla, įgyvendindama ugdymo turinį, pradinio ugdymo bendrajai programai ir neformaliojo švietimo programoms įgyvendinti skiria valandas pagal 2015 m. birželio 17 d. įsakymo Nr. V-634 „Dėl švietimo ir mokslo mininstro 2015 m. gegužės 6 d. įsakymo Nr. V-459 „Dėl 2015-2016 ir 2016-2017 mokslo metų pradinio ugdymo programos bendrojo ugdymo plano patvirtinimo“ pakeitimo“ 23 p., kai ugdymo valandos trukmė 1 klasėse – 35 min, 2-4 klasėse - 45 min; pagrindinio ugdymo bendrajai programai ir neformaliojo švietimo programoms įgyvendinti skiria pagal 2015 m. birželio 16 d. įsakymo Nr. V-614 „Dėl švietimo ir mokslo mininstro 2015 m. gegužės 6 d. įsakymo Nr. V-457 „Dėl 2015-2016 ir 2016-2017 mokslo metų pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendrųjų ugdymo planų patvirtinimo“ pakeitimo“ 123 p.

15. Mokyklos ugdymo planas rengiamas, vadovaujantis demokratiškumo, subsidiarumo, prieinamumo, bendradarbiavimo principais.

5

16. Mokykla rengia vienų mokslo metų vieną bendrą Mokyklos ugdymo planą visoms programoms.

17. Rengiant mokyklos ugdymo planą, susitarta 2015 m. birželio 9 d. Mokytojų tarybos posėdyje (Protokolo Nr. V3-3) dėl :

17.1. mokyklos ugdymo plano tikslų, nuostatų, principų; 17.2. vykdomų ugdymo programų įgyvendinimo ypatumų; 17.3. ugdymo turinio planavimo ir įgyvendinimo stebėsenos; 17.4. dalykų mokymuisi skiriamų pamokų skaičiaus konkrečioje klasėje, užtikrinant

Bendrosiose programose numatytus mokinių mokymosi pasiekimus;17.5. ugdymo turinio integravimo nuostatų: kokias integruojamąsias programas, nurodytas

bendrųjų ugdymo planų 62 punkte, numatoma integruoti į mokyklos ugdymo turinį ir numatyti integravimo būdą;

17.6. mokiniui siūlomų papildomai pasirinkti dalykų, dalykų modulių, atsižvelgiant į mokinių mokymosi poreikius ir šių dienų aktualijas;

17.7. pažintinės ir kultūrinės, projektinės veiklos organizavimo; 17.8. mokymosi sąlygų sudarymo mokiniams mokytis ne tik klasėje, bet ir įvairiose

aplinkose; mokymo ir mokymosi išteklių panaudojimo; 17.9. socialinės-pilietinės veiklos organizavimo mokantis pagal pagrindinio ugdymo

programą; 17.10. mokinio pasiekimų ir pažangos vertinimo būdų ir laikotarpių; 17.11. reikalavimų mokinio individualiam ugdymo planui sudaryti; 17.12. numatomų priemonių ir būdų mokinių pasiekimams gerinti; mokymosi pagalbos

teikimo mokiniams, turintiems žemus mokymosi pasiekimus, ir kt.; 17.13. pamokų, skiriamų mokinių ugdymosi poreikiams tenkinti, mokymosi pagalbai teikti,

panaudojimo; 17.14. švietimo pagalbos teikimo; 17.15. neformaliojo vaikų švietimo veiklos organizavimo: pasiūlos, galimybės rinktis ir

organizavimo būdų; minimalaus grupės dydžio neformaliojo vaikų švietimo veikloms organizuoti; 17.16. laikinųjų grupių sudarymo principų ir jų dydžio; 17.17. dalyko modulio, mokėjimo lygio keitimo arba dalyko modulio atsisakymo ir naujo

pasirinkimo; 17.18. dalykų mokymo intensyvinimo; 17.19. pagilinto dalykų mokymo; 17.20. bendradarbiavimo su mokinių tėvais (globėjais, rūpintojais) tikslų ir būdų; 17.21. bendradarbiavimo su įstaigomis, įmonėmis ar asociacijomis ir kt. tikslų ir būdų; 18. 2015 m. rugpjūčio 24 d. Mokyklos tarybos posėdyje (Protokolo Nr. V2-2) suderinta:18.1. papildomų atostogų datos ir trukmė;18.2. mokinių skaičius neformaliojo švietimo grupėje.18.3. mokyklos ugdymo plano tikslai, nuostatos, principai;18.4. vykdomų ugdymo programų įgyvendinimo ypatumai;18.5. prevencinės programos Olweus įgyvendinimas;18.6. mokiniui siūlomų papildomai pasirinkti dalykai, dalykų moduliai, atsižvelgiant į

mokinių mokymosi poreikius ir šių dienų aktualijas;18.7. pažintinės ir kultūrinės, projektinės veiklos organizavimas;18.8. socialinės-pilietinės veiklos organizavimas mokantis pagal pagrindinio ugdymo

programą; 18.9. mokinio pasiekimų ir pažangos vertinimo laikotarpiai;18.10. pagilinto dalykų mokymas;18.11. bendradarbiavimo su mokinių tėvais (globėjais, rūpintojais) tikslai ir būdai.

6

19. Mokiniams, be privalomojo ugdymo turinio dalykų, numatytų bendrųjų ugdymo planų 123, 124 ir 137 punktuose, mokykla siūlo pasirinkti pasirenkamuosius dalykus (Ekologijos abėcėlė, Suvalkijos tautosakos lobynas, Etninė kultūra; senieji amatai), dalykų modulius (anglų, lietuvių kalbos, matematikos), kurių turinį nustato švietimo ir mokslo ministro patvirtintos ir / arba mokyklos parengtos ir mokyklos vadovo patvirtintos programos. Mokykla, rengdama pasirenkamųjų dalykų, dalykų modulių turinį vadovaujasi Bendraisiais formaliojo švietimo programų reikalavimais, patvirtintais Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m. balandžio 13 d. įsakymu Nr. ISAK-535 „Dėl Bendrųjų formaliojo švietimo programų reikalavimų patvirtinimo“.

20. Bendruosiuose ugdymo planuose atsiradus nenumatytiems atvejams, mokykla ugdymo proceso metu gali koreguoti mokyklos ugdymo planą arba mokinio individualų ugdymo planą, atsižvelgdama į mokymo lėšas ir išlaikydama minimalų pamokų skaičių dalykų bendrosioms programoms įgyvendinti.

21. Ugdymo procesas mokykloje organizuojamas pamokų forma. Pamokos trukmė – 1 kl. – 35 min, 2-10 kl. - 45 min.

TREČIASIS SKIRSNISMOKINIO INDIVIDUALAUS UGDYMO PLANO SUDARYMAS

22. Mokinio individualus ugdymo planas – tai kartu su mokiniu sudaromas jo gebėjimams ir mokymosi poreikiams pritaikytas mokymosi planas. Individualiu ugdymo planu siekiama padėti mokiniui planuoti, kaip pagal savo galias pasiekti aukštesnius ugdymo(si) pasiekimus, ugdyti(s) asmeninę atsakomybę, gebėjimus, įgyvendinti išsikeltus tikslus.

23. Individualus ugdymo planas sudaromas mokiniui, kuris yra mokomas namie (priedas Nr.1).

24. Mokinio, kuris mokosi pagal pradinio arba pagrindinio ugdymo programą, individualus ugdymo planas rengiamas ir įgyvendinamas, bendradarbiaujant mokytojams, mokiniams, mokinių tėvams (globėjams, rūpintojams) ir mokyklos vadovo pavaduotojui ugdymui, švietimo pagalbos specialistams. Sudarant individualų ugdymo planą, atsižvelgiama į mokykloje turimą informaciją apie mokinį ir jo mokymosi pasiekimus. Individualus ugdymo planas turi būti aiškus ir suprantamas mokiniui ir jo tėvams (globėjams, rūpintojams). Mokinio individualiame ugdymo plane numatomi mokymosi uždaviniai, apibrėžiami sėkmės kriterijai, numatomas mokinio indėlis į mokymąsi, reikiama mokymosi pagalba. Mokinių individualūs ugdymo planai mokykloje peržiūrimi po 1-ojo pusmečio ir, jeigu reikia, koreguojami.

KETVIRTASIS SKIRSNISSVEIKATA IR GEROVĖ MOKYKLOJE

25. Mokykla, įgyvendindama pradinio ir pagrindinio ugdymo programas: 25.1. vadovaujasi Lietuvos higienos norma HN 21:2011 „Mokykla, vykdanti bendrojo

ugdymo programas. Bendrieji sveikatos ir saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. V-773 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 21:2011. Mokykla, vykdanti bendrojo ugdymo programas. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Higienos norma);

25.2. sudaro sąlygas mokiniui mokytis pagarba vienas kitam tarp mokinių, mokinių ir mokytojų, kitų mokyklos darbuotojų grįstoje, psichologiškai, dvasiškai ir fiziškai sveikoje ir saugioje aplinkoje, laiku pastebi ir nedelsdama sustabdo patyčių ir smurto apraiškas, užtikrina higienos reikalavimų neviršijantį mokymosi krūvį;

25.3. sudaro sąlygas mokiniui ugdytis bendrąsias kompetencijas, aktyviai veikti, tyrinėti, bendrauti ir bendradarbiauti įvairiose veiklose ir fizinėse bei virtualiose aplinkose, dalį formaliojo ir neformaliojo švietimo veiklų organizuodama už mokyklos ribų. Skatintinas mokinių mokymasis Multicentre, Kraštotyros ir kituose muziejuose, parkuose ir artimiausioje gamtinėje aplinkoje, kurią parenka mokytojas. Išvykimą į kitą mokymosi aplinką reglamentuoja Mokinių turizmo renginių,

7

išvykų, ekskursijų ir mokymo kitoje aplinkoje organizavimo tvarka, patvirtinta 2013 m. rugpjūčio 23 d. direktoriaus įsakymu V1-28, tokiu atveju likusių mokykloje mokinių ugdymo procesą koreguoja mokyklos direktoriaus pavaduotojas ugdymui.

26. Į mokyklos ugdymo turinį integruojama Sveikatos ugdymo bendroji programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. V-1290 „Dėl Sveikatos ugdymo bendrosios programos patvirtinimo“, kuri yra įgyvendinama integruojant į kitų dalykų turinį, per neformaliojo švietimo veiklas, per bendrąsias mokyklos veiklas. Už šios programos įgyvendinimą mokykloje atsakinga mokytoja Vilija Kalinauskienė.

27. Mokykla sudaro sąlygas mokiniams pirmadieniais, pektadieniais turėti fiziškai aktyvią pertrauką po 3 pamokų.

28. Mokykla planuoja ir organizuoja kryptingus sveikos gyvensenos, sveikatos saugojimo ir stiprinimo renginius, kuriuos įvardija mokyklos veiklos plane.

29. Mokykla ugdymo(si) aplinką kuria, vadovaudamasi Higienos norma, Ugdymo programų aprašais.

PENKTASIS SKIRSNISUGDYMO DIFERENCIJAVIMAS

30. Mokiniai skiriasi savo patirtimi, motyvacija, interesais, siekiais, gebėjimais, mokymosi stiliumi, pasiekimų lygiu ir kt., tai lemia skirtingus mokymosi poreikius. Diferencijuotu ugdymu atsižvelgiama į šiuos poreikius, nes mokiniui turi būti pritaikomi mokymosi uždaviniai ir užduotys, ugdymo turinys, metodai, mokymo(si) priemonės, tempas, mokymosi aplinka ir skiriamas laikas. Diferencijuoto ugdymo tikslas – sudaryti sąlygas kiekvienam mokiniui sėkmingiau mokytis. Juo taip pat kompensuojami brendimo, mokymosi tempo netolygumai, atsirandantys vertikalaus skirstymo klasėmis pagal mokinių amžių sistemoje.

31. Diferencijavimas taikomas: 31.1. mokiniui individualiai; 31.2. mokinių grupei: 31.2.1. pasiekimų skirtumams mažinti, gabumams plėtoti, pritaikant įvairias mokymosi

strategijas; 31.2.2. tam tikroms veikloms atlikti (projektiniai, darbo grupės), sudarant mišrias arba

panašių polinkių, interesų mokinių grupes. 32. Mokinių perskirstymas ar priskyrimas grupei, nepažeidžiantis jų priklausymo nuolatinės

klasės bendruomenei, yra trumpo laikotarpio – tik tam tikroms užduotims atlikti (pvz. atliekant projektines veiklas) arba pagilintam ugdymui organizuoti (pvz. per anglų kalbos pamokas). Dėl pergrupavimo tikslų ir principų tariamasi su mokinių tėvais (globėjais, rūpintojais), tėvai (globėjai) raštu patvirtina savo sprendimą.

33. Mokykla, atlikdama veiklos priežiūrą, analizuoja, kaip ugdymo procese įgyvendinamas diferencijavimas, individualizavimas, kokį poveikį jis daro pasiekimams ir pažangai, priima sprendimus dėl tolesnio ugdymo diferencijavimo. Priimant sprendimus, atsižvelgiama į mokinio mokymosi motyvaciją ir ugdymo turinio pasirinkimą, individualią pažangą ir sąmoningai keliamus mokymosi tikslus.

ŠEŠTASIS SKIRSNISMOKYMOSI PASIEKIMŲ GERINIMAS IR MOKYMOSI PAGALBOS TEIKIMAS

34. Mokykla sudaro sąlygas kiekvienam mokiniui mokytis pagal jo gebėjimus ir pasiekti kuo aukštesnius pasiekimus.

35. Direktoriaus pavaduotoja ugdymui R. Baronienė atsakinga už mokymosi pasiekimų gerinimą ir mokymosi pagalbos organizavimą.

36. Mokymosi pagalbos organizavimas aprėpia ne tik priimamus sprendimus ir įgyvendinamas priemones, bet ir tų priemonių poveikio analizę, kuri atliekama VGK posėdžio metu.

8

37. Mokymosi procesas mokykloje nuolat stebimas ir laiku nustatomi mokiniui kylantys mokymosi sunkumai. Apie atsiradusius mokymosi sunkumus informuojami mokyklos švietimo pagalbos specialistai, mokinio tėvai (globėjai, rūpintojai) ir kartu tariamasi, kaip bus organizuojama veiksminga mokymosi pagalba.

38. Mokymosi pagalba mokiniui suteikiama, kai jo pasiekimų lygis (vieno ar kelių dalykų) žemesnis, nei numatyta Pagrindinio ugdymo bendrosiose programose, ir mokinys nedaro pažangos; kai kontrolinis darbas įvertinamas nepatenkinamai; kai mokinys dėl ligos ar kitų priežasčių praleido dalį pamokų ir pan.

39. Mokymosi pagalba teikiama laiku, atsižvelgiant į mokančio mokytojo ar švietimo pagalbos specialisto rekomendacijas, ir turi atitikti mokinio mokymosi galias. Mokymosi pagalbos teikimo dažnumas ir intensyvumas priklauso nuo jos poreikio mokiniui, atsižvelgus į mokančio mokytojo rekomendacijas.

40. Mokykla, keldama uždavinį pagerinti mokinių pasiekimus konkrečiose srityse, atsižvelgia į mokinių poreikius, tėvų lūkesčius, mokyklos kontekstą, pasirenka veiksmingas priemones uždaviniams įgyvendinti.

41. Mokymosi pagalba teikiama: 41.1. pirmiausia pamokoje kaip grįžtamasis ryšys, pagal jį nedelsiant koreguojamas mokinio

mokymasis, pritaikant tinkamas mokymo(si) užduotis, metodikas ir kt.; 41.2. skiriant trumpalaikes ar ilgalaikes konsultacijas, kurių trukmę rekomenduoja mokantis

mokytojas ar nustato mokykla pagal mokymosi pagalbos poreikį; 41.3. organizuojant pačių mokinių pagalbą kitiems mokiniams; 41.4. dalis pamokų mokinio ugdymo poreikiams tenkinti skiriama spragų likvidavimo

grupėms organizuoti.42. Teikiant mokymosi pagalbą, sudaromos mokinių, kuriems reikia panašaus pobūdžio

pagalbos, grupės. Išskirtiniais atvejais mokymosi pagalba gali būti skiriama ir individualiai. 43. Siekiant pagerinti mokinių pažangą ir pasiekimus: 43.1. suteikiama pagalba pirmiausia tiems mokiniams, kurių pasiekimai žemi arba

aukščiausi; 43.2. sudarytos sąlygos mokykloje atlikti namų darbų užduotis; 43.3. stiprinama mokinių motyvacija kryptingai veikti, siekiant mokymosi tikslų; 43.4. mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo tvarkoje daug dėmesio skirta

formuojamajam vertinimui pamokoje, diagnostiniam vertinimui. 43.5. sudaromos sąlygos mokytojams tobulinti ugdymo individualizavimo metodiką,

prireikus pasitelkti švietimo pagalbos specialistus ugdymo turiniui planuoti ir laiku koreguoti, atsižvelgiant į mokinių mokymosi pagalbos poreikius;

43.6. sudaromos galimybės mokytojams tobulinti profesines žinias, ypač dalykines kompetencijas ir gebėjimus, organizuoti ugdymo procesą įvairių gebėjimų ir poreikių mokiniams;

43.7. aktyviai įtraukiami į vaiko ugdymo procesą mokinio tėvai (globėjai, rūpintojai), ne tik sprendžiant vaikų ugdymosi problemas, bet ir teikiant įvairią mokymosi pagalbą, supažindinant su darbo ir profesijų pasauliu, organizuojant mokyklos gyvenimą.

44. Pamokos, skirtos mokinio ugdymo poreikiams tenkinti, mokymosi pagalbai teikti, pradinio ir pagrindinio ugdymo programoje naudojamos:

44.1. pamokoms-konsultacijoms, kurios skirtos mokymosi pagalbai teikti; 44.2. dalyko moduliams mokyti.

SEPTINTASIS SKIRSNISMOKYKLOS IR MOKINIŲ TĖVŲ (GLOBĖJŲ, RŪPINTOJŲ)

BENDRADARBIAVIMAS

45. Mokinių tėvų (globėjų, rūpintojų) ir mokyklos bendradarbiavimo formos, planuojant ugdymo procesą: pasitarimas klasės ugdymo plano lentėlės sudarymo klausimu kiekvienų mokslo

9

metų pabaigoje, klasių bendruomenių veiklos aptarimas, bendri susirinkimai, šventės, diskusijos ir kt.

46. Mokinių tėvų (globėjų, rūpintojų) ir mokyklos bendradarbiavimo formos, įgyvendinant, aptariant ugdymo procesą: bendras tėvų susirinkimas planuojamas spalio mėn., atvirų durų diena - vasario mėn. (Taikomos įvairios darbo formos: diskusija, paskaita, pranešimas, darbų paroda, tėvų lankymasis pamokose ir kt.). Po bendrų mokyklos tėvų susirinkimų planuojami klasių mokinių tėvų susirinkimai. Klasių mokinių tėvų susirinkimai gali būti organizuojami ir dažniau, atsižvelgiant į klasės bendruomenės poreikį.

47. Tėvams, neturintiems galimybės prisijungti prie elektroninio dienyno ir apie tai informavusiems auklėtoją arba auklėtojai pastebėjus, kad tėvai nesijungia prie elektroninio dienyno, kas mėnesį išspausdinama mokinio pažangumo ir lankomumo ataskaitos, pasibaigus pusmečiui išspausdinamos pusmečio pažangumo ir lankomumo ataskaitos. Tokių ataskaitų vienas egzempliorius, pasirašytas tėvų, saugomas klasės aplanke mokytojų kambaryje.

48. Mokyklos mokytojai ir pagalbos mokiniui specialistai konsultuoja ir skatina mokinių tėvus:

48.1. sukurti mokiniams tinkamą edukacinę aplinką namuose; 48.2. savo pagrįstais lūkesčiais motyvuoti vaiką mokytis; 48.3. padėti vaikams mokytis namuose; 48.4. sudaryti galimybes vaikams dalyvauti neformaliojo švietimo veiklose, išsakyti

mokyklos tobulinimo lūkesčius.

AŠTUNTASIS SKIRSNISDALYKŲ MOKYMO INTENSYVINIMAS

49. Mokykla Bendruosiuose ugdymo planuose dvejiems mokslo metams žmogaus saugai nustatytą pamokų skaičių skiria vieneriems metams ir dalyko bendrojoje programoje numatytus pasiekimus pasiekia per metus: 5-6 klasėse skiriamas pamokų skaičius intensyvinamas 5 klasėje, 7-8 klasėse skiriamas pamokų skaičius intensyvinamas 8 klasėje.

50. Mokykla, organizuodama ugdymo procesą, intensyvina lietuvių kalbos, matematikos, užsienio kalbų, technologijų mokymą per dieną. Intensyvinant mokymąsi:

50.1. per dieną dalykui mokyti galima skirti ne vieną, o keletą viena po kitos vykstančių pamokų;

51. Sprendimus dėl dalykų intensyvinimo mokiniams, kurie mokosi pagal pagrindinio ugdymo programą, priima mokykla, derindama mokyklos ir mokinių mokymosi poreikius; intensyvinant dalyko mokymą, išlaikomas bendras pamokų, skirtų dalykui per dvejus metus, skaičius ir neviršijamas maksimalus pamokų skaičius per savaitę, nustatytas pagal Higienos normą.

DEVINTASIS SKIRSNISUGDYMO TURINIO INTEGRAVIMAS

52. Mokykla, siekdama optimizuoti mokinių mokymosi krūvius, į ugdymo turinį integruoja kelių dalykų turinio temas ar problemas:

52.1. Mokykla integruoja pradinio ugdymo dalykų ir informacinių gebėjimų ugdymą 1-4 klasėse (Nuo 15 iki 20 pamokų per mokslo metus organizuoja informacinių technologijų kabinete arba mokyklos informaciniame centre). Pamokoje dirba vienas pradinių klasių mokytojas.

52.2. Mokykla integruoja pagrindinio ugdymo kelių dalykų ugdymo turinį (8 kl. pirmąjį pusmetį informatiką ir anglų kalbą, antrąjį pusmetį informatiką ir technologijas), kai kurias kelių dalykų temas ar problemas (lietuvių kalbos ir pilietiškumo pagrindų mokymą, laisvės kovų istorijai skiriant ne mažiau kaip 18 pamokų; istorijos ir pilietiškumo pagrindų mokymą, laisvės kovų istorijai skiriant ne mažiau kaip 18 pamokų).

53. Atsižvelgiant į mokyklos kontekstą, į mokyklos ugdymo turinį:

10

53.1. integruojama Alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencijos programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2006 m. kovo 17 d. įsakymu Nr. ISAK-494 „Dėl Alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencijos programos patvirtinimo“, Rengimo šeimai ir lytiškumo ugdymo programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. vasario 7 d. įsakymu Nr. ISAK-179 „Dėl Rengimo šeimai ir lytiškumo ugdymo programos patvirtinimo“, Ugdymo karjerai programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2014 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. V-72 „Dėl Ugdymo karjerai programos patvirtinimo“, pagrindinio ugdymo etninės kultūros bendroji programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. balandžio 12 d. įsakymu Nr. V-651 „Dėl Pagrindinio ugdymo etninės kultūros bendrosios programos ir vidurinio ugdymo etninės kultūros bendrosios programos patvirtinimo“, ,,Gyvenimo įgūdžių ugdymo programa”(1-4, 5-8 kl.), ,,Obuolio draugai” (2 kl.), ,,Saugaus eismo programa” (1-8 kl.), ,,Paauglystės kryžkelės” (5-8 kl.), ,,Tiltai”, Psichoaktyvių medžiagų vartojimo prevencijos mokymo programa tėvams, ,,Sveikos gyvensenos ugdymas” (1-8 kl.), Olweus programa (1-10 kl.).

54. Mokykla, išanalizavusi numatomų integruoti programų tikslus, turinį ir ryšį su bendrųjų programų tikslais ir turiniu, atsižvelgdama į mokyklos tikslus ir kontekstą, priima sprendimus dėl programų įgyvendinimo formos. Programos:

54.1. integruojamos į dalyko ar dalykų ugdymo turinį; 54.2. siūlomos mokiniui kaip laisvai pasirenkami dalykai; 54.3. įgyvendinamos kaip neformaliojo vaikų švietimo veiklų dalis; 54.4. įgyvendinamos kitu mokyklos pasirinktu būdu (projektinės dienos, mokykliniai

renginiai ir kt.)55. Mokytojai, klasių auklėtojai programų integravimą planuoja ilgalaikiuose bei klasės

auklėtojų planuose, apie organizuotus užsiėmimus pažymi elektroninio dienyno atitinkamose skiltyse.

56. Dienyne integruojamųjų pamokų apskaitai užtikrinti nurodoma: 56.1. integruojama tema dalykui skirtame apskaitos puslapyje, jei integruojamoji programa

integruojama į dalyko turinį. Jei integruojamas kelių dalykų turinys ir pamokoje dirba keli mokytojai, integruojamų dalykų pamokų turinį dienyne būtina įrašyti tų dalykų apskaitai skirtuose puslapiuose;

56.2. integruojamoji programą kaip atskiro dalyko įgyvendinimas, jei integruojamoji programa įgyvendinama kaip atskiras dalykas, skiriant pamokas;

57. Mokykla analizuoja mokinių pasiekimus ir pažangą mokantis pasirinktu būdu įgyvendinamą integruojamąją programą ir priima sprendimus dėl įgyvendinimo kokybės gerinimo ar tolesnio turinio integravimo, taip pat stebi kaip ugdymo procese įgyvendinamas ugdymo turinio integravimas, kaip mokiniams sekasi pasiekti dalykų bendrosiose programose numatytus rezultatus, ir priima sprendimus dėl tolesnio mokymo organizavimo būdo.

DEŠIMTASIS SKIRSNISMOKINIŲ PAŽANGOS IR PASIEKIMŲ VERTINIMAS

58. Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimas yra mokyklos ugdymo turinio dalis ir dera su keliamais ugdymo tikslais ir ugdymo proceso organizavimu. Vertinant mokinių pažangą ir pasiekimus, ugdymo procese vadovaujamasi Bendrosiomis programomis, Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo samprata, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. ISAK-256 „Dėl Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo sampratos“ (toliau – Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo samprata), Ugdymo programų aprašais, Marijampolės „Šaltinio“ pagrindinės mokyklos 1-10 klasių mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo nuostatomis, patvirtintomis Marijampolės „Šaltinio“ pagrindinės mokyklos direktoriaus 2015 m. vasario 17 d. įsakymu Nr.V1-7.

11

59. Numatant mokinių, pradedančių mokytis pagal pagrindinio ugdymo programą, pažangos ir pasiekimų vertinimą, atsižvelgiama į Pradinio ugdymo programos baigimo pasiekimų ir pažangos vertinimo apraše pateiktą informaciją.

60. Pagrindinio ugdymo programoje daugiau dėmesio skiriama mokytis padedančiam formuojamajam vertinimui, t. y. mokinio mokymosi stebėjimui, laiku teikiamam atsakui (grįžtamajam ryšiui) ir ugdymo turinio pritaikymui. Diagnostinis vertinimas padeda nustatyti mokinio pasiekimus ir pažangą tam tikro mokymosi etapo pradžioje ir pabaigoje, kad būtų galima numatyti tolesnio mokymosi žingsnius, suteikti mokymosi pagalbą sunkumams įveikti.

61. Mokinių pasiekimų patikrinimas diagnostikos tikslais prieš mokymą ir mokymo procese atliekamas reguliariai, kaip reikia pagal dalyko mokymosi logiką ir mokyklos susitarimus: mokiniai atlieka kontrolinius darbus ar kitas vertinimo užduotis, kurios parodo tam tikro laikotarpio pasiekimus, yra įvertinamos sutartine forma (pažymiais). Atliekant diagnostinį vertinimą, gali būti atsižvelgiama į formuojamojo vertinimo metu surinktą informaciją. Diagnostinio vertinimo informacija būtina remtis, analizuojant mokinių pažangą ir poreikius, keliant tolesnius mokymo ir mokymosi tikslus.

62. Mokykla, siekdama padėti kiekvienam mokiniui pagal galias pasiekti aukštesnius ugdymo(si) rezultatus:

62.1. pritaiko mokymą pagal mokinio gebėjimus, kad jis galėtų siekti aukštesnių rezultatų; 62.2. užtikrina mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo būdų ir formų dermę mokykloje

(ypač mokytojams, dirbantiems su ta pačia klase,) remiasi vertinimo metu sukaupta informacija; 62.3. informuoja mokinių tėvus (globėjus, rūpintojus) apie mokinių mokymosi pažangą ir

pasiekimus, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu ir mokyklos nustatyta tvarka, prireikus koreguoja mokinio individualų ugdymo planą. Kartu su mokinių tėvais (globėjais, rūpintojais) aptaria mokinių daromą pažangą, mokymosi pasiekimus ir numato, kaip juos gerinti ir pritaikyti turinį.

63. Pagilinto lygio žinios vertinamos pažymiu, spragų išlyginimo moduliai įskaita. Šie įvertinimai įskaitomi į atitinkamo dalyko programos pasiekimų įvertinimą.

64. Mokinių, kurie mokosi pagal pagrindinio ugdymo programą, pažanga ir pasiekimai vertinami pagal Bendrosiose programose aprašytus pasiekimus. Mokinių žinios ir supratimas, žinių taikymo ir aukštesnieji mąstymo gebėjimai, įvertinami pažymiais (pagal 10 balų skalę).

65. Dalykų mokymosi pasiekimai pusmečio pabaigoje įvertinami pažymiu ar įrašu „įskaityta“ arba „neįskaityta“. Įrašas „atleista“ įrašomas, jeigu mokinys yra atleistas pagal gydytojo rekomendaciją ir mokyklos vadovo įsakymą.

66. Specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokinių pasiekimai kūno kultūros pratybose vertinami įrašu „įskaityta“ arba „neįskaityta“.

VIENUOLIKTASIS SKIRSNISMOKINIŲ MOKYMOSI KRŪVIO REGULIAVIMAS

67. Mokiniui, kuris mokosi pagal pagrindinio ugdymo programą, negali būti daugiau kaip 7 pamokos per dieną.

68. Mokiniui mokymosi krūvis per savaitę paskirstomas proporcingai. Penktadienį organizuoti mažiau pamokų nei kitomis savaitės dienomis.

69. Tausojant mokinio sveikatą, optimizuojant mokymosi krūvius mokykloje, vykdoma mokinių mokymosi krūvio ir skiriamų namų darbų stebėsena:

69.1. organizuojamas mokytojų bendradarbiavimas, skatinamas ugdymo turinio integravimas, sprendžiami mokinių mokymosi krūvio optimizavimo klausimai;

69.2. užtikrinama, kad mokiniams per dieną nebūtų skiriamas daugiau kaip vienas kontrolinis darbas. Apie kontrolinį darbą mokinius būtina informuoti ne vėliau kaip prieš savaitę. Nerekomenduojami kontroliniai darbai po ligos, atostogų ar šventinių dienų.

70. Didesnis už minimalų privalomų pamokų skaičius dalykams, dalykų moduliams mokytis 5–8 ir 9–10 klasių mokiniams skiriamas, suderinus raštu su mokinių tėvais (globėjais, rūpintojais).

12

71. Mokiniui, kuris mokosi pagal pagrindinio ugdymo programą, rekomenduojamas maksimalus pamokų skaičius per savaitę gali būti ne daugiau nei 10 procentų didesnis už minimalų mokiniui skiriamų pamokų skaičių, nurodytą bendrųjų ugdymo planų 123 ir 124 punktuose. Mokymosi pagalbai organizuoti skiriama trumpalaikė ar ilgalaikė konsultacija, atsižvelgiant į mokinių mokymosi galias. Mokinių tėvai (globėjai, rūpintojai) elektroniniu dienynu ar kitu būdu informuojami apie mokinio daromą pažangą, jam suteiktą mokymosi pagalbą. Trumpos konsultacijos teikiant pagalbą neįskaitomos į mokinio mokymosi krūvį.

72. Mokinys mokyklos vadovo įsakymu gali būti atleidžiamas nuo pamokų tų dalykų, kurių jis yra nacionalinių ar tarptautinių olimpiadų, konkursų per einamuosius mokslo metus nugalėtojas, nuo dailės, muzikos, šokio, kūno kultūros, išimties atvejais – ir nuo kitų dalykų pamokų (ar jų dalies) lankymo, jei jis mokosi neformaliojo vaikų švietimo ir formalųjį švietimą papildančio ugdymo mokyklose pagal atitinkamas formalųjį švietimą papildančio ugdymo programas (yra jas baigęs) ar kitas neformaliojo vaikų švietimo programas. Sprendimas priimamas, dalyko, nuo kurio pamokų mokinys atleidžiamas, mokytojui susipažinus su formalųjį švietimą papildančio ugdymo ar neformaliojo vaikų švietimo programomis. Šių programų turinys turi derėti su Bendrųjų programų turiniu. Siūlymą atleisti mokytojas užrašo ant mokinio tėvų prašymo.

73. Mokinys, atleistas nuo atitinkamų menų ar sporto srities dalykų pamokų, jų metu gali užsiimti kita veikla arba mokytis individualiai. Mokykla užtikrina nuo pamokų atleistų mokinių saugumą ir užimtumą.

74. Tokio mokinio atitinkami pasiekimai vertinami 10 balų.

DVYLIKTASIS SKIRSNISNEFORMALIOJO VAIKŲ ŠVIETIMO ORGANIZAVIMAS MOKYKLOJE

75. Mokykloje vykdant neformaliojo vaikų švietimo programas: 75.1. siūloma mokiniams pasirinkti kuo įvairesnes jų poreikius atitinkančias meninės,

etninės, mokslinės, sportinės, pilietinės ugdymosi krypties veiklas; 75.2. veiklos vykdomos patraukliose ir saugiose mokiniui aplinkose, padedančiose

įgyvendinti neformaliojo vaikų švietimo tikslus; 75.3. veiklai įgyvendinti skiriamos valandos, atsižvelgiant į veiklos pobūdį, periodiškumą,

trukmę. Valandos nustatomos Metodinės tarybos susirinkime kiekvienai ugdymo programai visiems mokslo metams.

76. Mokykla kiekvienų mokslo metų pabaigoje įvertina ateinančių mokslo metų mokinių neformaliojo švietimo poreikius, prireikus juos tikslina mokslo metų pradžioje ir, atsižvelgdama į juos, siūlo neformaliojo švietimo programas.

77. Neformaliojo vaikų švietimo grupės mokinių skaičių yra ne mažiau kaip 12 mokinių. Neformaliojo vaikų švietimo programos rengiamos, atsižvelgiant į bendruosius valstybės ir savivaldybių biudžetų finansuojamų programų kriterijus, tvirtinamus švietimo ir mokslo ministro.

TRYLIKTASIS SKIRSNISASMENŲ, BAIGUSIŲ UŽSIENIO VALSTYBĖS AR TARPTAUTINĖS

ORGANIZACIJOS PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMOS DALĮ AR PRADINIO, UGDYMO PROGRAMĄ, UGDYMO ORGANIZAVIMAS

78. Mokykla apie atvykusį mokinį, baigusį užsienio valstybės, tarptautinės organizacijos pradinio ugdymo programą (toliau – tarptautinė bendrojo ugdymo programa), savivaldybės mokyklos (biudžetinės įstaigos) savivaldybės vykdomąją instituciją ar jos įgaliotą asmenį.

79. Mokykla, priimdama mokinį, baigusį tarptautinę bendrojo ugdymo programą ar jos dalį, pripažįsta mokinio mokymosi rezultatus ir juos įskaito (pagal pateiktus dokumentus). Mokykla tuo atveju, jai asmuo yra baigęs tarptautinę bendrojo ugdymo programą (pradinio ugdymo), tačiau neturi dokumento, įteisinančio mokymosi pasiekimus, nustato jo mokymosi pasiekimų atitiktį mokymosi pasiekimams, numatytiems Pagrindinio ugdymo bendrosiose programose.

13

80. Mokykla parengia atvykusio mokinio, baigusio tarptautinės bendrojo ugdymo programos dalį ar visą programą, integracijos į mokyklos bendruomenę planą, išanalizuoja, kokia pagalba būtina sėkmingai mokinio adaptacijai, prireikus parengia mokinio individualų ugdymo planą:

80.1. numato adaptacinio laikotarpio orientacinę trukmę; 80.2. pasitelkia mokinius savanorius, padėsiančius atvykusiam mokiniui sklandžiai įsitraukti

į mokyklos bendruomenės gyvenimą; 80.3. numato klasės vadovo, mokytojų darbą su atvykusiu mokiniu ir mokinio tėvais

(globėjais, rūpintojais); 80.4. organizuoja mokytojų konsultacijas, individualias veiklas ugdymo programų

skirtumams likviduoti; 80.5. numato atvykusio mokinio individualios pažangos stebėjimą per adaptacinį laikotarpį; 80.6. siūlo neformaliojo vaikų švietimo veiklas, kurios padėtų mokiniui greičiau integruotis. 81. Mokykla nustato atvykusio mokinio, baigusio tarptautinės bendrojo ugdymo programos

dalį ar visą programą, poreikius mokytis lietuvių kalbos ir organizuoja: 81.1. individualų lietuvių kalbos mokymąsi ir švietimo pagalbą, jei atvykęs mokinys yra

pajėgus per adaptacinį laikotarpį pasiekti patenkinamą pagrindinio ugdymo lietuvių kalbos programos pasiekimų lygį;

81.2. jei atvykęs mokinys visai nemoka lietuvių kalbos, mokykla, suderinusi su tėvais, mokiniui siūlo mokytis viena klase žemiau, nei jis turėtų pagal baigtą užsienio valstybės, tarptautinės organizacijos pagrindinio ugdymo programos dalį ar pagrindinio ugdymo programą, ir integruoja atvykusį mokinį į klasę, kurioje jis kartu su kitais lanko dalį pamokų, o kitą dalį mokosi lietuvių kalbos išlyginamojoje klasėje ar grupėje;

KETURIOLIKTASIS SKIRSNISMOKINIŲ MOKYMAS NAMIE

82. Mokinių mokymas namie organizuojamas, vadovaujantis Mokinių mokymo stacionarinėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje ir namuose organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. V-1405 „Dėl Mokymo stacionarinėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje ir namuose organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, ir Mokymosi formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašu.

83. Mokiniui, mokomam namie, mokykla, suderinusi su mokinio tėvais (globėjais, rūpintojais) ir atsižvelgdama į gydytojų konsultacinės komisijos rekomendacijas, parengia individualų ugdymo planą.

84. Vaikai, kuriems tais kalendoriniais metais sueina 7 metai ir kuriems reikalinga nuolatinė kvalifikuotų specialistų pagalba bei sveikatą tausojantis dienos režimas, tėvų (globėjų) prašymu namie mokomi pagal Vaiko, kuriam tais kalendoriniais metais sueina 7 metai ir kuriam reikalinga nuolatinė kvalifikuotų specialistų pagalba bei sveikatą tausojantis dienos režimas, ugdymo ikimokyklinio ugdymo įstaigoje arba namuose pagal vaiko ugdymosi poreikiams pritaikytą ugdymo programą organizavimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. rugsėjo 14 d. įsakymu Nr. ISAK-1836 „Dėl Vaiko, kuriam tais kalendoriniais metais sueina 7 metai ir kuriam reikalinga nuolatinė kvalifikuotų specialistų pagalba bei sveikatą tausojantis dienos režimas, ugdymo ikimokyklinio ugdymo įstaigoje arba namuose pagal vaiko ugdymosi poreikiams pritaikytą ugdymo programą organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.

84.1. Bendroji pradinio ugdymo programa įgyvendinama, ugdymą organizuojant pagal atskirus ugdymo dalykus ar integruojant ugdymo dalykų turinį. Rekomenduojama įgyvendinti visas Bendrosios programos dalykų programas, išskyrus kūno kultūros programą;

84.2. mokinys gydytojo leidimu dalį ugdymo valandų / pamokų gali lankyti mokykloje arba mokytis nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu. Šios ugdymo valandos / pamokos įrašomos į mokinio individualų ugdymo planą;

84.3. namie savarankišku mokymo proceso organizavimo būdu mokomam mokiniui 1–3 klasėse skiriamos 9 savaitinės ugdymo valandos Bendrosios programos ugdymo dalykams įgyvendinti; 4 klasėse – 11 ugdymo valandų.

14

85. Savarankišku mokymo proceso organizavimo būdu namie mokomam mokiniui 5–6 klasėse skiriama 12 savaitinių pamokų, 7–8 klasėse – 13, 9–10 klasėse – 15. Dalį pamokų gydytojų konsultacinės komisijos leidimu mokinys gali lankyti mokykloje arba mokytis nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu.

86. Suderinus su mokinio tėvais (globėjais, rūpintojais), mokyklos vadovo įsakymu mokinys gali nesimokyti menų, dailės, muzikos, technologijų ir kūno kultūros. Dienyne ir mokinio individualiame ugdymo plane prie dalykų, kurių mokinys nesimoko, įrašoma „atleista“. Dalis pamokų, gydytojo leidimu lankomų mokykloje, įrašoma į mokinio individualų ugdymo planą. Mokyklos sprendimu mokiniui, kuris mokosi namuose, gali būti skiriama iki 2 papildomų pamokų per savaitę. Šias pamokas siūloma panaudoti mokyklos nuožiūra mokinio pasiekimams gerinti.

PENKIOLIKTASIS SKIRSNISLAIKINŲJŲ GRUPIŲ SUDARYMAS, KLASIŲ DALIJIMAS

87. Mokykla, įgyvendindama pradinio ir pagrindinio ugdymo programas, nustato laikinosios grupės dydį pagal skirtas mokymo lėšas: ne mažiau kaip 12 mokinių. Mokinių skaičius laikinojoje grupėje negali būti didesnis nei nustatytas didžiausias mokinių skaičius klasėje.

88. Mokyklos ugdymo turiniui įgyvendinti klasė dalijama į grupes arba sudaromos laikinosios grupės:

88.1. doriniam ugdymui, jeigu tos pačios klasės mokiniai yra pasirinkę ir tikybą, ir etiką; pradiniame ugdyme sudaroma viena 1-3 klasių mokinių etikos grupė, pagrindiniame ugdyme – 9-10 klasių mokinių etikos grupė.

88.2. užsienio kalboms, jei klasėje mokosi ne mažiau kaip 21 mokinys. 88.3. Klasė dalijama į grupes informacinių technologijų ir technologijų dalykams mokyti.

Mokiniai dalijami į grupes, atsižvelgiant į darbo vietų kabinetuose skaičių, kurį nustato Higienos norma. 88.4. grupinėms konsultacijoms, mokymo pagalbai teikti ar kitai ugdymo veiklai, kuria siekiama

spręsti mokyklai aktualias ugdymo problemas (pvz., gabiems mokiniams, turintiems mokymosi sunkumų);

88.5. specialiajai pedagoginei pagalbai teikti.

ŠEŠIOLIKTASIS SKIRSNISUGDYMO TURINIO PLANAVIMO PRINCIPAI IR TVARKA

89. Ugdymo turinio dokumentai rengiami, atsižvelgiant į Dalyko planų, programų rengimo tvarką, aptartą mokytojų tarybos 2012 m. rugpjūčio 29 d. posėdyje V3-5, rekomendacijas, pateiktas seminaruose, Ugdymo plėtotės centro tiklalapyje bei sukauptą mokytojo asmeninę patirtį:

89.1. pasirenkamųjų dalykų programos rengiamos ir pateikiamos Metodinei tarybai iki 05-01;

89.2. neformaliojo ugdymo programos rengiamos ir pateikiamos Metodinei tarybai iki 08-25;

89.3. ilgalaikiai planai, kurie rengiami vieniems mokslo metams, modulio programos pateikiamos kuruojantiems pavaduotojams iki 09-11;

89.4. specialiojo ugdymo programos (I pusmetis) pateikiamos Vaiko gerovės komisijai iki 09-11;

89.5. klasių auklėtojų veiklos planai pateikiami kuruojantiems pavaduotojams iki 09-11;89.6. pasiūlymai mokyklos veiklos programai pateikiami mokyklos veiklos programos

rengimo grupei iki 08-27.

15

II SKYRIUSPRADINIO UGDYMO PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS

PIRMASIS SKIRSNIS

90. Dalykai ir jiems skiriamų pamokų skaičius per savaitę pradinio ugdymo programai įgyvendinti:

Dalykai Savaitinių pamokų skaičius1 klasė 2

klasė3 klasė 4 klasė

A B A A B A BDorinis ugdymas (tikyba arba etika)

1 1 1 1 1 1 1

Kalbos:Lietuvių kalba (gimtoji) 8 8 7 7 7 7 7Užsienio kalba (anglų) 2 2 2 2 2Matematika 4 4 5 5 5 4 4Pasaulio pažinimas 2 2 2 2 2 2 2Dailė ir technologijos 2 2 2 2 2 2 2Muzika 2 2 2 2 2 2 2Kūno kultūra 3 3 2 3 3 3 3Privalomų ugdymo valandų skaičius mokiniui 22 22 23 24 24 23 23Valandos, skiriamos mokinių ugdymo(si) poreikiams tenkintiPrevencinei programai įgyvendintiIndividualioms ir grupinėms konsultacijoms

1

1 1

Maksimalus pamokų skaičius mokiniui

22 22 24 24 24 24 24

Neformalus ugdymas 14

91. Valandos mokinių ugdymo(si) poreikiams tenkinti skiriamos, įvertinus mokinių ugdymosi poreikius, atsižvelgiant į mokyklos iškeltus ugdymo prioritetus, spręstinas ugdymo problemas. Valandos naudojamos:

91.1. individualioms ir grupinėms konsultacijoms, mokymosi pagalbai teikti (pvz., gabiems mokiniams, mokiniams, turintiems mokymosi sunkumų, esant žemiems mokymosi pasiekimams);

91.2. mokyklos pasirinktoms prevencinėms programoms („Obuolio draugai“, Olweus įgyvendinti.

92. Bendrosios programos tikslų siekiama, ugdymo turinį formuojant pagal dalykus.93. Ugdymo procesas organizuojamas pamoka.94. Ugdymą organizuojant tiek pamoka, tiek kitomis mokymosi organizavimo formomis, gali

būti realizuojamas ir dalykų programų, ir integruoto ugdymo turinio įgyvendinimas.

16

TREČIASIS SKIRSNISBENDROSIOS PROGRAMOS UGDYMO DALYKŲ, INTEGRUOJAMŲJŲ PROGRAMŲ

ĮGYVENDINIMAS

95. Ugdymo sričių / ugdymo dalykų programų įgyvendinimas: 95.1. Dorinis ugdymas: 95.1.1. tėvai (globėjai) parenka mokiniui vieną iš dorinio ugdymo dalykų: etiką arba

tradicinės religinės bendruomenės ar bendrijos tikybą; 95.1.2. mokykloje nesusidarius mokinių grupei etikai mokytis, sudaroma laikinoji grupė iš

1-3 klasių mokinių; 95.1.3. dorinio ugdymo dalyką mokiniui galima keisti kiekvienais mokslo metais pagal tėvų

(globėjų) parašytą prašymą. 95.2. Kalbinis ugdymas: 95.2.1. siekiant gerinti mokinių lietuvių kalbos pasiekimus, skaitymo, rašymo, kalbėjimo ir

klausymo gebėjimai ugdomi ir per kitų dalykų ar ugdymo sričių ugdomąsias veiklas (pvz., naudojant mokomąsias užduotis teksto suvokimo gebėjimams, mąstymui ugdyti, kreipiant dėmesį į kalbinę raišką ir rašto darbus);

95.2 4. pirmosios užsienio kalbos mokymas: 95.2.4.1. pirmosios užsienio kalbos mokoma antraisiais–ketvirtaisiais pradinio ugdymo

programos metais; 95.2.4.2. tėvai (globėjai) parenka mokiniui vieną iš mokyklos siūlomų dviejų Europos kalbų

(anglų, vokiečių) (toliau – užsienio kalba); 95.2.4.4. užsienio kalbai mokyti visose 2–4 klasėse skiriama po 2 ugdymo valandas per

savaitę. 95.3. Socialinis ir gamtamokslinis ugdymas: 95.3.1. gamtamoksliniams gebėjimams ugdytis skiriama 1/2 pasaulio pažinimo dalykui skirto

ugdymo laiko. Rekomenduojamos ugdymo veiklos, sudarančios sąlygas ugdytis praktinius gamtamokslinius gebėjimus, todėl dalis (1/4) dalykui skiriamo laiko turėtų būti skiriama organizuoti ugdymą tyrinėjimams palankioje aplinkoje, natūralioje gamtinėje (pvz., parke, miške, prie vandens telkinio ar pan.) aplinkoje, laboratorijose;

95.3.2. socialiniams gebėjimams ugdytis rekomenduojama dalį (1/4) pasaulio pažinimo dalyko laiko skirti, ugdymo procesą organizuojant socialinės, kultūrinės aplinkos pažinimui palankioje aplinkoje (pvz., lankantis visuomeninėse, bendruomenių, kultūros institucijose ir pan.).

95.4. Matematinis ugdymas: 95.4.1. organizuojant matematinį ugdymą rekomenduojama vadovautis ne tik Bendrosios

programos matematikos dalyko programa, bet ir nacionalinių ir tarptautinių mokinių pasiekimų tyrimų rekomendacijomis, pagal galimybes naudoti informacines komunikacines technologijas, skaitmenines mokomąsias priemones.

95.5. Kūno kultūra: 95.5.1. jei kūno kultūrai skiriamos 2 ugdymo valandos per savaitę (2 klasių mokiniai),

sudaromos sąlygos mokiniams ne mažiau kaip 1 valandą per savaitę lankyti aktyvaus judėjimo pratybas mokykloje bei kitoje neformaliojo švietimo įstaigoje;

95.5.2. specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės organizuojamos taip: 95.5.2.1. mokiniai dalyvauja ugdymo veiklose su pagrindine grupe, bet pratimai ir krūvis jiems

skiriami pagal gydytojo rekomendacijas; 95.5.2.2. siekiant skatinti mokinių fizinį aktyvumą, sveikatinimą, ugdymo proceso metu po 3

pamokų pirmadieniais ir penktadieniais organizuojamos judriosios pertraukos.95.6. Meninis ugdymas (dailė ir technologijos, muzika, šokis): 95.6.1. technologiniam ugdymui skiriama ne mažiau kaip 1/3 dalykui ir technologijų dalykui

skiriamo laiko, nurodyto Bendrojo ugdymo plano 23, 24 punktuose; 95.6.2. atsižvelgiant į mokyklos bendruomenės meninio ugdymo poreikius ir mokyklos

galimybes mokykloje:

17

95.6.2.2. įgyvendinama šokio programa, skiriant vieną ugdymo valandą iš kūno kultūros dalykui Bendrojo ugdymo plano 24.3 papunktyje skiriamų ugdymo valandų per savaitę;

96. Mokiniai, kurie mokosi pagal formalųjį švietimą papildančio ugdymo programas (pvz., dailės, muzikos, sporto), direktoriaus įsakymu gali būti atleidžiami, pateikus raštišką tėvų pageidavimą ir lankomos mokyklos patvirtinančią pažymą, nuo atitinkamo privalomojo dalyko savaitinių pamokų (ar jų dalies) lankymo, jiems atleistų dalykų mokymosi pasiekimai įskaitomi aukščiausiu lygiu. Nedalyvaujantys pamokose mokiniai turi buti skaitykloje ar kitoje vietoje, kurią parenka mokytojas.

97. Integruojamųjų, prevencinių ir kitų ugdymo programų įgyvendinimas: 97.1. Į Bendrosios programos ugdymo dalykų programų turinį integruojama: 97.1.1. bendrųjų kompetencijų ir gyvenimo įgūdžių ugdymo integruojamųjų programų –

Mokymosi mokytis, Komunikavimo, Darnaus vystymosi, Kultūrinio sąmoningumo, Gyvenimo įgūdžių ugdymo programų pagrindai (Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrųjų programų, patvirtintų Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. rugpjūčio 26 d. įsakymo Nr. ISAK-2433 “Dėl Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrųjų programų patirtinimo“ 11 priedas „Bendrųjų kompetencijų ir gyvenimo įgūdžių ugdymas“). Šių programų atskirai planuoti ir vykdyti nereikia, jos yra integruotos į Bendrosios programos turinį;

97.1.2. Žmogaus saugos bendroji programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. liepos 18 d. įsakymu Nr. V-1159 „Dėl Žmogaus saugos bendrosios programos patvirtinimo“, ir Sveikatos ugdymo bendroji programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. V-1290 „Dėl Sveikatos ugdymo bendrosios programos patvirtinimo“;

97.1.3. mokyklos pasirinktos prevencinės programos: „Obuolio draugai“, „Olweus“; 97.1.4. etninės kultūros ugdymas; 97.1.5. informacinių komunikacinių technologijų ugdymas. Informacinės komunikacinės

technologijos ugdymo procese naudojamos kaip ugdymo priemonė, taip pat mokoma informacinių komunikacinių technologijų pradmenų. Nuo 15 iki 20 kiekvienos klasės pradinio ugdymo pamokų vykdomos informatikos kabinete arba mokyklos informaciniame centre.

97.2. Mokytojas, formuodamas klasės mokinių ugdymo turinį, numato ugdymo dalykus, į kuriuos integruojamas Sveikatos ugdymo bendrosios, Žmogaus saugos bendrosios, etnokultūros ugdymo, mokyklos pasirinktų prevencinių programų, informacinių komunikacinių technologijų ugdymo turinys.

97.3. Mokykla, atsižvelgdama į mokyklos bendruomenės, mokinių ugdymosi poreikius, etninei kultūrai ugdyti skiria valandų iš neformaliojo švietimo.

KETVIRTASIS SKIRSNISMOKINIŲ PAŽANGOS IR PASIEKIMŲ VERTINIMAS

98. Mokinių pasiekimai ir pažanga vertinami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro patvirtintais teisės aktais, reglamentuojančiais bendrojo ugdymo programose dalyvaujančių mokinių mokymosi pasiekimų vertinimą, vertinimo rezultatų panaudojimą, ir Bendrąja programa.

99. Mokytojas planuoja mokinių ugdymosi pasiekimus ir vertinimą, vadovaudamasis mokykloje priimtais susitarimais dėl ugdymo turinio planavimo ir pasiekimų vertinimo, atsižvelgdamas į klasės mokinių mokymosi rezultatus, ugdymosi poreikius ir galimybes. Planuodamas 1 klasės mokinių pasiekimus ir vertinimą, mokytojas susipažįsta su priešmokyklinio ugdymo pedagogo parengtomis rekomendacijomis apie vaiko pasiekimus.

100. Vertinant mokinių pasiekimus ir pažangą, taikomas formuojamasis, diagnostinis, apibendrinamasis vertinimas:

100.1. formuojamasis vertinimas atliekamas nuolat ugdymo proceso metu, teikiant mokiniui informaciją (dažniausiai žodžiu, o prireikus ir raštu, t. y. parašant komentarą) apie jo mokymosi eigą, esamus pasiekimus ar nesėkmes;

100.2. diagnostinis vertinimas pagal iš anksto aptartus su mokiniais vertinimo kriterijus paprastai atliekamas tam tikro ugdymo(si) etapo pradžioje ir pabaigoje, siekiant diagnozuoti esamą padėtį: nustatyti mokinio pasiekimus ir padarytą pažangą, numatyti tolesnio mokymosi galimybes:

18

100.2.1. atsižvelgiant į tai, ką norima įvertinti (vertinimo tikslą), gali būti taikomi įvairūs diagnostinio vertinimo būdai: projektiniai, kontroliniai darbai, testai ir kt. Per dieną neturėtų būti atliekamas daugiau nei vienas diagnostinis darbas;

100.2.2. informacija apie mokymosi pasiekimus (kontrolinių darbų, testų ir kitų užduočių atlikimo) mokiniams ir tėvams (globėjams) teikiama trumpais komentarais, lygiai nenurodomi, taip pat nenaudojami pažymių pakaitai (raidės, ženklai, simboliai ir pan.);

100.2.3. mokytojas renkasi vertinimo informacijos kaupimo būdus ir formas (pvz., vertinimo aplanką, vertinimo aprašą ar kt.);

100.3. apibendrinamasis vertinimas atliekamas ugdymo laikotarpio ir pradinio ugdymo programos pabaigoje. Pusmečio mokinių pasiekimai apibendrinami, vertinant mokinio per mokykloje nustatytą ugdymo laikotarpį padarytą pažangą, orientuojantis į Bendrojoje programoje aprašytus mokinių pasiekimų lygių požymius, ir įrašomi:

100.3.1. elektroniniame dienyne: 100.3.1.1. mokinių mokymosi pasiekimų apskaitos suvestinės atitinkamose skiltyse įrašomas

ugdymo dalykų apibendrintas mokinio pasiekimų lygis (patenkinamas, pagrindinis, aukštesnysis). Mokiniui nepasiekus patenkinamo pasiekimų lygio, įrašoma „nepatenkinamas“;

100.3.1.2. dorinio ugdymo pasiekimai įrašomi atitinkamoje Dienyno skiltyje, nurodoma padaryta arba nepadaryta pažanga: „p. p.“ arba „n. p.“;

100.3.1.3. specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių, ugdomų pagal pradinio ugdymo individualizuotą programą, bei specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokinių padaryta arba nepadaryta pažanga fiksuojama atitinkamoje Dienyno skiltyje įrašant „p. p.“ arba „n. p.“;

100.3.2. mokyklos / mokytojo pasirinktoje pasiekimų vertinimo (informacijos fiksavimo) formoje (mokinių pasiekimų ir pažangos įvertinimo apraše, vertinimo aplankuose, elektroniniame dienyne ar kt.);

100.3.3. baigus pradinio ugdymo programą, rengiamas Pradinio ugdymo programos baigimo pasiekimų ir pažangos vertinimo aprašas. Aprašo kopija perduodama mokyklai, kurioje mokinys mokysis pagal pagrindinio ugdymo programą.

III SKYRIUSPAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMOS VYKDYMAS

PIRMASIS SKIRSNISPAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMOS VYKDYMO BENDROSIOS NUOSTATOS

101. Mokykla nustato ir skiria adaptacinį 1 mėnesio laikotarpį pradedantiems mokytis pagal pagrindinio ugdymo programos pirmąją ir antrąją dalis ir naujai atvykusiems mokiniams. Siekiant mokiniams padėti sėkmingai adaptuotis, klasių auklėtojai organizuoja susipažinimo renginius, mokyklos pagalbos mokiniui specialistai atlieka adaptacijos tyrimus.

Adaptaciniu laikotarpiu mokinių pažanga ir pasiekimai pažymiais nevertinami. Mokytojas gali už aukštus pasiekimus įrašyti 9-10 balų.

102. Socialinė-pilietinė veikla mokiniui, kuris mokosi pagal pagrindinio ugdymo programą, yra privaloma. Ši veikla įgyvendinama, vadovaujantis 2015 m. rugpjūčio 24 d. mokyklos direktoriaus įsakymu Nr. V1-24, patvirtintu Marijampolės „Šaltinio“ pagrindinės mokyklos socialinės-pilietinės veiklos įgyvendinimo tvarkos aprašu.

103. Mokykla, formuodama mokyklos pagrindinio ugdymo programos turinį, užtikrina minimalų Pagrindinio ugdymo bendrosioms programoms įgyvendinti skiriamų pamokų skaičių per savaitę, nustatytą bendrųjų ugdymo planų 123 ir 124 punktais. Mokykla siūlo mokiniams rinktis anglų kalbos pagilinto dalyko mokymosi programą, panaudojant pamokas, skirtas mokinio ugdymo poreikiams tenkinti ir mokymosi pagalbai teikti mokantis.

104. Mokykla, formuodama ir įgyvendindama mokyklos ugdymo turinį, nedidina ir nemažina (neperskirsto) iki 10 procentų dalykui mokytis skiriamų pamokų skaičiaus.

104.1. Iki 10 procentų dalykui skirtų pamokų organizuoja ne pamokų forma, o projektine ar kitokia mokiniams patrauklia veikla ir ne mokyklos aplinkoje. Mokykloje susitarta, kokiomis konkrečiomis dienomis per mokslo metus bus mokomasi ne pamokų forma;

19

104.2. dalį mokyklos ugdymo turinio įgyvendina per pažintinei ir kultūrinei veiklai skirtą laiką;

105. Pagrindinio ugdymo programos pamokos, skirtos mokinio ugdymo poreikiams tenkinti ir mokymosi pagalbai teikti, naudojamos mokymo(si) pasiekimams gerinti: ilgalaikėms ir trumpalaikėms konsultacijoms, mokinio dalykų moduliams mokytis, diferencijuoto ugdymo turiniui įgyvendinti.

ANTRASIS SKIRSNISUGDYMO SRIČIŲ MOKYMO ORGANIZAVIMAS

108. Mokykla užtikrina raštingumo, ypač skaitymo gebėjimų, ugdymą per visų dalykų pamokas:

108.1. priimti bendri kalbos ugdymo reikalavimai mokykloje (priedas Nr.2); 108.2. mokytojai užduotis naudoja ir skaitymo gebėjimams, ir lietuvių kalbai ugdyti;

atkreipia mokinių dėmesį į kalbinės raiškos logiškumą, teiginių argumentavimą, nuoseklumą; 108.3. mokytojai skatina mokinius savarankiškai rišliai ir taisyklingai reikšti mintis žodžiu ir

raštu per visų dalykų pamokas. 109. Pagrindinio ugdymo programą sudaro šios ugdymo sritys: dorinis ugdymas (etika ir

tikyba), kalbos (lietuvių gimtoji kalba, užsienio kalbos), matematika, gamtamokslinis ugdymas (biologija, chemija, fizika), socialinis ugdymas (istorija, geografija, pilietiškumo ugdymas, ekonomika ir verslumas, psichologija), meninis ugdymas (dailė, muzika), informacinės technologijos, technologijos, kūno kultūra, bendrųjų kompetencijų ir gyvenimo įgūdžių ugdymas.

110. Dorinis ugdymas. Dorinio ugdymo dalyką (tradicinės religinės bendruomenės ar bendrijos tikybos ar etikos dalyką) mokiniui iki 14 metų parenka tėvai (globėjai, rūpintojai), o nuo 14 metų mokinys savarankiškai renkasi pats. Siekiant užtikrinti mokymosi tęstinumą ir nuoseklumą, etiką arba tikybą rekomenduojama rinktis dvejiems metams (5–6, 7–8, 9–10 klasėms).

111. Kalbos. 111.1. Lietuvių kalba ir literatūra. 111.1.1. Mokykla, formuodama ugdymo turinį: 111.1.1.1. siūlo mokiniams rinktis pasirenkamąjį dalyką (Suvalkijos tautosakos lobynas)

lietuvių kalbos įgūdžiams formuoti ir skaitymo gebėjimų pasiekimams gerinti, kalbos vartojimo praktikai ar kt.;

111.1.1.2. mokiniams, kurie nepasiekia lietuvių kalbos Pagrindinio ugdymo bendrojoje programoje numatyto patenkinamo lygio, sudaro sąlygas pašalinti mokymosi spragas (organizuoja mokymąsi laikinojoje grupėje ir kt.);

111.1.1.3. integruoja lietuvių kalbos ir pilietiškumo pagrindų mokymą, laisvės kovų istorijai skiriant ne mažiau kaip 18 pamokų.

111.1.1.4. jei mokinys yra mokęsis pagal tarptautinę bendrojo ugdymo programą, mokyti lietuvių kalbos rekomenduojama pagal jam sudarytą individualų ugdymo planą:

111.2. Užsienio kalbos. 111.2.1. Užsienio kalbos, pradėtos mokytis pagal pradinio ugdymo programą, toliau

mokomasi kaip pirmosios iki pagrindinio ugdymo programos pabaigos. 111.2.2. Antrosios užsienio kalbos mokyti privaloma nuo 6 klasės. Tėvai (globėjai,

rūpintojai) mokiniui iki 14 metų parenka, o mokinys nuo 14 iki 16 metų tėvų (rūpintojų) sutikimu pats renkasi antrąją užsienio kalbą: rusų ar vokiečių.

111.2.3. Baigiant pagrindinio ugdymo programą, rekomenduojama organizuoti užsienio kalbų pasiekimų patikrinimą centralizuotai parengtais kalbos mokėjimo lygio nustatymo testais (pateikiamais per duomenų perdavimo sistemą KELTAS).

111.2.4. Pagrindinio ugdymo programoje užtikrinamas pradėtų mokytis užsienio kalbų mokymosi tęstinumas. Keisti užsienio kalbą nebaigus pagrindinio ugdymo programos, galima tik tokiu atveju, jeigu mokinio norimos mokytis užsienio kalbos pasiekimų lygis ne žemesnis, nei numatyta tos kalbos Bendrojoje programoje arba jei mokinys yra atvykęs iš kitos Lietuvos ar

20

užsienio mokyklos ir šiuo metu lankoma mokykla dėl objektyvių priežasčių negali sudaryti mokiniui galimybės tęsti mokytis pradėtą kalbą. Gavus mokinio tėvų (globėjų, rūpintojų) sutikimą raštu, mokiniui sudaromos sąlygos pradėti mokytis užsienio kalbos, kurios mokosi klasė, ir įveikti programų skirtumus:

111.2.4.1. vienerius mokslo metus jam skiriama ne mažiau nei viena papildoma užsienio kalbos pamoka per savaitę;

111.2.4.2. susidarius 5 mokinių grupei, atsižvelgiant į mokymo lėšas, visai grupei skiriamos dvi papildomos pamokos;

111.2.4.3. jei mokinys yra baigęs tarptautinės bendrojo ugdymo programos dalį ar visą programą ir mokykla nustato, kad jo vienos užsienio kalbos pasiekimai yra aukštesni, nei numatyta Pagrindinio ugdymo bendrosiose programose, mokinio ir jo tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimu mokykla įskaito mokinio pasiekimus ir konvertuoja į dešimtbalę vertinimo sistemą. Mokykla sudaro mokiniui individualų užsienio kalbos mokymosi planą ir galimybę vietoje užsienio kalbos pamokų lankyti papildomas lietuvių kalbos ar kitos kalbos pamokas kitose klasėse;

111.2.4.4. jeigu mokinys yra atvykęs iš kitos mokyklos ir, tėvams (globėjams, rūpintojams) pritarus, pageidauja tęsti mokytis pradėtą kalbą, o mokykla neturi tos kalbos mokytojo:

111.2.4.4.1. mokiniui sudaromos sąlygos lankyti užsienio kalbos pamokas kitoje mokykloje, kurioje vyksta tos kalbos pamokos, suderinus su mokiniu, mokinio tėvais (globėjais, rūpintojais) ir su savivaldybės vykdomąja institucija ar jos įgaliotu asmeniu;

122.2.4.4.2. mokinys gali kalbos mokytis neformaliojo švietimo įstaigoje ir siekti Pagrindinio ugdymo bendrosiose programose nurodytų pasiekimų (pagal Bendruosius Europos kalbų metmenis). Tokiais atvejais jis privalo reguliariai pildyti savo Europos kalbų aplanką ir rinkti kalbos mokėjimo lygį patvirtinančius dokumentus. Juos turi pateikti mokyklai pagal iš anksto priimtą susitarimą, kuriame numatytas atsiskaitymo laikas ir apibrėžti pasiekimų įvertinimo kriterijai.

111.3. Matematika. 111.3.1. Mokinių matematikos mokymosi motyvacijai skatinti rekomenduojama naudotis

Nacionalinio egzaminų centro parengtomis matematinio raštingumo užduotimis. 111.3.2. Stebėti mokinių matematikos pasiekimus ir, remiantis duomenimis (pavyzdžiui,

standartizuotų testų rezultatais), numatyti pagalbą mokiniams (užduotis ir metodus spragoms įveikti), kurių mokymosi pasiekimai žemi.

111.3.3. Ugdant gabius matematikai vaikus naudotis nacionalinių olimpiadų, konkurso „Kengūra“ užduotimis (ir sprendimų rekomendacijomis) ir kitais šaltiniais.

111.3.4. Naudotis informacinėmis komunikacinėmis technologijomis, skaitmeninėmis mokomosiomis priemonėmis. Ypač rekomenduojama naudotis atvirojo kodo dinaminės matematikos programa „GeoGebra“, apimančia geometriją, algebrą, statistiką.

111.4. Informacinės technologijos. 111.4.1. 7–8 klasėse skiriamos 34 dalyko pamokos. Siekiant nedidinti mokinių mokymosi

krūvio, organizuojamas informacinių technologijų integruotas mokymas: t. y. 7 klasėje pamokos skiriamos informacinių technologijų bendrosios programos kursui (100 procentų metinių pamokų), o 8 klasėje informacinės technologijos mokomos integruotai. Pirmąjį pusmetį integruojamos informacinės technologijos ir anglų kalba, antrąjį pusmetį - informacinės technologijos ir technologijas.

111.4.2. Integruojant dalyko ir informacinių technologijų programas, kai pamokoje dirba du mokytojai (dalyko ir informacinių technologijų) informacinių technologijų mokytojo darbas atlyginamas iš pamokų, skirtų mokinių ugdymo poreikiams tenkinti.

111.4.3. 9–10 klasių informacinių technologijų kursą sudaro privalomoji dalis ir vienas iš pasirenkamųjų programavimo pradmenų arba tinklalapių kūrimo pradmenų modulių. Modulį renkasi mokinys.

111.5. Gamtamokslinis ugdymas. 111.5.1. Gamtos mokslų mokymasis grindžiamas realiais arba virtualiais gamtamoksliniais

gamtos reiškinių, procesų, objektų tyrimais, skiriant dėmesį dinamiškos tikrovės problemoms

21

atpažinti ir spręsti, pirmiausia – lokaliu, vietos aplinkos ir bendruomenės lygmeniu, o įgijus patirties – Lietuvos ir globaliu lygmeniu. Gamtamoksliniai tyrimai atliekami stebint, analizuojant, eksperimentuojant, modeliuojant ar vykdant kitas praktines veiklas. Skatinamas mokinių bendradarbiavimas ir (ar) komandinis darbas.

111.5.2. Atliekant gamtamokslinius tyrimus naudojamasi turimomis mokyklinėmis priemonėmis, taip pat lengvai buityje ir gamtoje randamomis ir (ar) pasigaminamomis priemonėmis, kilnojamosiomis ir virtualiosiomis laboratorijomis, edukacinėmis erdvėmis ir mokymosi ištekliais už mokyklos ribų (mokslo parkų, universitetų, verslo įmonių laboratorijos, nacionaliniai parkai ir kt.).

111.5.3. Mokykloje mokymosi aplinka turi būti pritaikyta eksperimentiniams ir praktiniams įgūdžiams ugdyti. Rekomenduojama dvi gamtos mokslų pamokas organizuoti viena po kitos, sudarant galimybes atlikti ilgiau trunkančius eksperimentinius darbus ar projektus. Eksperimentinių ir praktinių darbų metu klasė gali būti dalijama į grupes, jeigu pakanka mokymo lėšų.

111.5.4. Eksperimentiniams ir praktiniams įgūdžiams ugdyti rekomenduojama skirti ne mažiau kaip 30–40 procentų dalykui skirtų pamokų per mokslo metus.

111.5.5. Gamtamoksliniams pasiekimams gerinti, kad būtų geriau suprantamos visuomenės raidos tendencijos, mokslo ir technologijų pažanga ir inovacijų vaidmuo, mokiniams siūlomas pasirenkamasis dalykas (Ekologijos abėcėlė) ir neformaliojo švietimo veiklos;

111.6. Technologijos. 111.6.1. Mokiniai, kurie mokosi pagal pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį (5–8

klasėse), kiekvienoje klasėje mokomi, proporcingai paskirstant laiką tarp: mitybos, tekstilės, konstrukcinių medžiagų ir elektronikos technologijų programų.

111.6.2. Mokiniams, pradedantiems mokytis pagal pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį, technologijų dalykas prasideda nuo privalomo 17 valandų integruoto technologijų kurso. Šio kurso programos įgyvendinimo formos: ekskursijos į įvairias darbo aplinkas, Marijampolės profesinio rengimo centrą, Jaunimo darbo centrą, susitikimai su darbdaviais, ūkininkais, vietos bendruomenės atstovais ir kt.

111.6.3. Baigę integruoto technologijų kurso programą mokiniai pagal savo interesus ir polinkius renkasi vieną iš privalomų technologijų programų (mitybos, tekstilės, konstrukcinių medžiagų, elektronikos, gaminių dizaino ir technologijų). Mokiniai gali keisti pasirinktą technologijų programą pasibaigus pusmečiui.

111.7. Socialinis ugdymas. 111.7.1. Per socialinių mokslų pamokas mokymąsi rekomenduojama grįsti tiriamojo

pobūdžio metodais, diskusijomis, bendradarbiavimu savarankiškai atliekamu darbu ir informacinėmis komunikacinėmis technologijomis.

111.7.2. Siekiant gerinti gimtojo krašto (pavyzdžiui, rajono savivaldybės, miesto ir kt.) ir Lietuvos valstybės pažinimą, atsižvelgiant į esamas galimybes, dalį istorijos ir geografijos pamokų rekomenduojama organizuoti netradicinėse aplinkose (muziejuose, lankytinose istorinėse vietose, vietos savivaldos institucijose, saugomų teritorijų lankytojų centruose), naudotis virtualiosiomis mokymosi aplinkomis.

111.7.3. Mokykla, formuodama ugdymo turinį, gali 9–10 klasių mokinių projektinio darbo (tyrimo, kūrybinių darbų, socialinės veiklos) gebėjimams ugdyti skirti 20–30 procentų dalykui skirtų pamokų laiko per mokslo metus.

111.7.4. Laisvės kovų istorijai mokyti skiriama ne mažiau kaip 18 pamokų, integruojant temas į istorijos, lietuvių kalbos ir pilietiškumo pagrindų pamokas.

111.7.5. Mokyklos formuojamas socialinių mokslų ugdymo turinys teikia galimybę: 111.7.5.1. mokiniams rinktis pasirenkamąjį dalyką: Etninė kultūra, senieji amatai; 111.7.5.2. istorijos 5–6 klasės turinį dėstyti nuo Europos istorijos epizodų;111.7.5.3. integruotai mokyti istorijos ir pilietiškumo, kai dalis pasiekimų įgyjama per

dalyko pamokas, o kita dalis – per kitokią veiklą (pavyzdžiui, pilietiškumo akcijose ir pan.). Mokiniams įrodymus apie dalyvavimą akcijose rekomenduojama kaupti, naudojantis informacinėmis technologijomis, pavyzdžiui, e. aplanke ir kt.;

22

111.7.6. Rekomenduojama į istorijos, geografijos, pilietiškumo ugdymo pagrindų dalykų turinį integruoti Lietuvos ir pasaulio realijas, kurios turi būti nuolat ir sistemingai atskleidžiamos ir aptariamos su mokiniais, nacionalinio saugumo ir gynybos pagrindų temas, tokias, kaip nacionalinio saugumo samprata ir sistema Lietuvos Respublikoje; rizikos veiksnių, grėsmių ir pavojų analizė; Lietuvos gynybos politika; informaciniai ir kibernetiniai karai: tikslai, metodai, instrumentai; Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymas ir kiti įgyvendinamieji gynybos ir kovos su korupcija sričių teisės aktai ir kitas panašias temas.

111.8. Kūno kultūra. Kūno kultūrai skiriant 2 valandas per savaitę, sudaromos sąlygos visiems mokiniams papildomai rinktis jų pomėgius atitinkančias aktyvaus judėjimo pratybas (bendro fizinio pasirengimo, tinklinio, krepšinio) per neformaliojo švietimo veiklą mokykloje ar neformaliojo vaikų švietimo įstaigoje. Klasės auklėtojas tvarko mokinių, lankančių šias pratybas, apskaitą.

111.8.1. Organizuojant kūno kultūros pamokas patalpose, atsižvelgiama į Higienos normos reikalavimus.

111.8.2. Specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokiniams sudaroma galimybė rinktis fizinį aktyvumą. Mokiniai gali dalyvauti pamokose su pagrindine grupe, bet pratimai ir krūvis jiems skiriami pagal gydytojo rekomendacijas ir atsižvelgiant į savijautą;

111.8.3. Parengiamosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokiniams krūvis ir pratimai skiriami, atsižvelgiant į jų ligų pobūdį ir sveikatos būklę. Neskiriama ir neatliekama pratimų, galinčių skatinti ligų paūmėjimą. Dėl ligos pobūdžio negalintiesiems atlikti įprastų užduočių mokytojas skiria alternatyvias atsiskaitymo užduotis, kurios atitinka mokinių fizines galimybes ir gydytojo rekomendacijas.

111.8.4. Mokykla mokiniams, atleistiems nuo kūno kultūros pamokų dėl sveikatos ir laikinai dėl ligos, siūlo kitą veiklą (pavyzdžiui, stalo žaidimus, šaškes, šachmatus, veiklą kompiuterių klasėje, bibliotekoje, konsultacijas, socialinę veiklą ir pan.).

111.9. Meninis ugdymas. 111.9.1. Meninio ugdymo dalykus sudaro dailės ir muzikos dalykai.

23

112. Dalykų programoms įgyvendinti skiriamų pamokų skaičius per savaitę pagrindinio ugdymo programai:

Dalykų sritys, dalykaiSavaitinių pamokų skaičius dalykui

5 6 7 8 9 10A B C A B C A B A B C A A

Dorinis ugdymas (tikyba arba etika)

1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1

Lietuvių kalba (gimtoji) 5 5 5 5 5 5 5 5 5 5 5 4 5Užsienio kalba (1-oji) 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3Užsienio kalba (2-oji) 2 2 2 2 2 2 2 2 2 2Matematika 4 4 4 4 4 4 4 4 4 4 4 3 4Informacinės technologijos 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1Gamta ir žmogus 2 2 2 2 2 2

Biologija 2 2 1 1 1 2 1Chemija 2 2 2 2 2Fizika 1 1 2 2 2 2 2Istorija 2 2 2 2 2 2 2 2 2 2 2 2 2Pilietiškumo pagrindai 1 1Geografija 2 2 2 2 2 2 2 2 2 1

Ekonomika ir verslumas 1Dailė 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1Muzika 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1Technologijos 2 2 2 2 2 2 2 2 1 1 1 1 1,5

Kūno kultūra 3 3 3 2 2 2 2 2 2 2 2 2 2Žmogaus sauga 1 1 1 1 1 1 0,5Minimalus privalomų pamokų skaičius mokiniui

26 26 26 28 28 28 29 29 30 30 30 31 31

Dalykų moduliaiAnglų klb. (pagil.m.) 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1

Lietuvių klb. spragų išlyginimas 1 0.5Matematikos spragų išlyginimas 0.5Anglų klb. spragų išlyginimas 1 1 1 1 1Maksimalus val. sk. 27 27 27 29 29 29 30 30 31 31 31 32 32Neformalus ugdymas 27

24

IV SKYRIUSMOKINIŲ, TURINČIŲ SPECIALIŲJŲ UGDYMOSI POREIKIŲ (IŠSKYRUS

ATSIRANDANČIUS DĖL IŠSKIRTINIŲ GABUMŲ), UGDYMO ORGANIZAVIMASPIRMASIS SKIRSNIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

113. Mokykla, rengdama mokyklos ar mokinio individualųjį ugdymo planą, sudaro sąlygas mokiniui, turinčiam specialiųjų ugdymosi poreikių, gauti kokybišką ir poreikius atitinkantį ugdymą ir būtiną švietimo pagalbą.

114. Mokykla mokinio, turinčio specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymą organizuoja, vadovaudamasi Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymo organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. V-1795 „Dėl Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ ir šio skyriaus nuostatomis, (jei šis skyrius nereglamentuoja, mokykla vadovaujasi kitomis bendrųjų ugdymo planų nuostatomis, reglamentuojančiomis švietimo programų įgyvendinimą) ir atsižvelgia į:

114.1. formaliojo švietimo programą; 114.2. mokymosi formą ir mokymo proceso organizavimo būdą; 114.3. specialiojo ugdymo ir švietimo pagalbos reikmę, švietimo pagalbos specialistų,

mokyklos vaiko gerovės komisijos, pedagoginių psichologinių ar švietimo pagalbos tarnybų rekomendacijas;

114.4. mokyklos galimybes (specialistų komanda, mokymo(si) aplinka, mokymo ir švietimo pagalbos lėšos).

115. Mokykla, pritaikydama ugdymo planą mokinių reikmėms ir vadovaudamasi bendruosiuose ugdymo planuose pradinio ar pagrindinio ugdymo dalykų programoms įgyvendinti skiriamų savaitinių pamokų skaičiumi, nurodytu bendrųjų ugdymo planų 123, 124, 136 punktuose, vadovaudamosi bendrųjų ugdymo planų 90–92 punktais, gali:

115.1. iki 30 procentų koreguoti dalykų programoms įgyvendinti skiriamų savaitinių pamokų skaičių (nemažinant nustatyto mokiniui minimalaus pamokų skaičiaus per savaitę):

115.2. planuoti specialiąsias pamokas ir (ar) didinti pamokų skaičių, skirtą meniniam, technologiniam ugdymui, kitų dalykų mokymui, socialinei veiklai, taip pat profesinės karjeros ugdymui;

115.3. keisti specialiųjų pamokų, pratybų ir individualiai pagalbai skiriamų valandų (pamokų) skaičių per mokslo metus, atsižvelgiant į mokinio reikmes, švietimo pagalbos specialistų, vaiko gerovės komisijos ir pedagoginės psichologinės ar švietimo pagalbos tarnybos rekomendacijas;

115.4. trumpinti pamokų trukmę 5 minutėmis, o šį laiką skirti mokinio ugdomajai veiklai keisti, sveikatą tausojančioms pertraukoms organizuoti;

115.5. keisti dienos ugdymo struktūrą (nepamokinis išdėstymas), atsižvelgiant į mokinio galias ir sveikatą, poilsio poreikį;

115.6. formuoti nuolatines ar laikinąsias grupes, pogrupius iš tos pačios ar skirtingų klasių 1-12 mokinių, atsižvelgiant į mokymo lėšas, mokinio ugdymosi poreikius, turimas mokymo(si) sąlygas ir mokymo priemones.

116. Individualus ugdymo planas rengiamas: 116.1. mokiniui, kurio specialiųjų ugdymosi poreikių negali tenkinti bendrasis mokyklos ar

klasės ugdymo planas; 116.2. atsižvelgiant į ugdymo programą, pedagoginės psichologinės ar švietimo pagalbos

tarnybos rekomendacijas, ugdymo formą ir mokymo organizavimo būdą, mokyklos galimybes; 116.3. mokiniui, turinčiam vidutinių, didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių ir

besimokančiam bendrosios paskirties klasėje;

25

116.4. mokiniui, kuriam pagal pedagoginės psichologinės ar švietimo pagalbos tarnybos ir mokyklos vaiko gerovės komisijos rekomendacijas tam tikru laikotarpiu reikia intensyvios pedagoginės ir švietimo pagalbos;

116.5. bendradarbiaujant mokytojams, mokiniams, mokinių tėvams (globėjams, rūpintojams), švietimo pagalbos specialistams ir kitoms institucijoms, kurias prireikus kaip konsultantus kviečiasi mokykla.

117. Vaiko gerovės komisijos ir pedagoginės psichologinės ar švietimo pagalbos tarnybos siūlymu, tėvų (globėjų, rūpintojų) pritarimu mokiniui, turinčiam vidutinių, didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymas gali būti pritaikomas taip:

117.1. mokinys, dėl klausos sutrikimo, įvairiapusių raidos, elgesio ir emocijų, kalbos ir kalbėjimo, skaitymo ir (ar) rašymo sutrikimų, intelekto sutrikimų (taip pat ir nepatikslinto intelekto sutrikimo), judesio ir padėties sutrikimų, kochlearinių implantų, dėl bendrųjų mokymosi sutrikimų, taip pat turintis mokymosi sunkumų dėl nepalankios aplinkos, gali vėliau pradėti mokytis pirmosios užsienio kalbos, mokytis tik vienos užsienio kalbos arba pradėti vėliau mokytis antrosios užsienio kalbos;

117.2. tiems, kurie mokosi pagal pagrindinio ugdymo individualizuotą programą, šioje programoje prasidedančius dalykus mokykla gali pradėti įgyvendinti metais vėliau, juos sieti su mokinių praktiniais interesais, kasdiene gyvenimo patirtimi; mokymas gali būti organizuojamas atskiromis veiklomis;

117.3. tiems, kurie mokosi pagal pagrindinio ugdymo individualizuotą programą, jei ugdymas įgyvendinamas pagal bendrųjų ugdymo planų 123 ir 124 punktus, vietoje kelių tos srities dalykų mokykla gali siūlyti integruotas šių sričių dalykų pamokas, dalykų modulius, projektines veiklas, skirtas esminėms srities dalykų ir bendrosioms kompetencijoms įgyti;

117.4. kompleksinių negalių ir (ar) kompleksinių sutrikimų, į kurių sudėtį įeina klausos sutrikimai (išskyrus nežymų klausos sutrikimą), turintis mokinys gali nesimokyti užsienio kalbų. Užsienio kalbų pamokų laikas gali būti skiriamas lietuvių, lietuvių gestų kalbai mokyti;

117.5. mokinys, turintis klausos sutrikimą (išskyrus nežymų), gali nesimokyti muzikos; 117.6. judesio ir padėties bei neurologinių sutrikimų (išskyrus lengvus) turintis mokinys gali

nesimokyti technologijų; 117.7. vietoj bendrųjų ugdymo planų 143.1, 143.2, 143.3, 143.4, 143.5, 143.6, 143.7

papunkčiuose nurodytų dalykų mokinys gali rinktis individualaus ugdymo plano dalykus, tenkinančius specialiuosius ugdymosi poreikius, gauti pedagoginę ar specialiąją pedagoginę pagalbą;

117.8. mokinys, atleistas nuo dalyko mokymosi pagal šį bendrųjų ugdymo planų punktą, laikomas baigusiu pagrindinio ugdymo programą, jei kitų ugdymo plano dalykų įvertinimai yra patenkinami.

118. Pagrindinio ugdymo individualizuotos programos ir socialinių įgūdžių ugdymo programos įgyvendinimos pagal Bendrųjų programų 7 priedą.

ANTRASIS SKIRSNISMOKINIŲ, TURINČIŲ SPECIALIŲJŲ UGDYMOSI POREIKIŲ,

PAŽANGOS IR PASIEKIMŲ VERTINIMAS

145. Mokinio, kuris mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, mokymosi pažanga ir pasiekimai vertinami pagal Bendrosiose programose numatytus pasiekimus ir vadovaujantis bendrųjų ugdymo planų 68 – 78 punktų nuostatomis.

146. Mokinio, kuris mokosi pagal pritaikytą bendrojo ugdymo dalykų programą, mokymosi pažanga ir pasiekimai ugdymo procese vertinami pagal šioje programoje numatytus pasiekimus, vertinimo kriterijai aptariami su mokiniu, jo tėvais (globėjais, rūpintojais), švietimo pagalbą teikiančiais specialistais, susitariama, kokiais aspektais bus pritaikomas mokinio pasiekimų vertinimas ir pa(si)tikrinimų būdai, kaip jie derės su Bendrosiose programose numatytais pasiekimų lygiais.

26

147. Dėl mokinio, kuris mokosi pagal pagrindinio ugdymo individualizuotą programą mokymosi pasiekimų vertinimo (būdų, periodiškumo) ir įforminimo, susitariama mokykloje. Susitarimai priimami, atsižvelgiant į mokinio galias ir vertinimo suvokimą, specialiuosius ugdymosi poreikius, numatomą pažangą, tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimus. Vertinimo būdus renkasi mokykla (vertinimo įrašai „įskaityta“, „neįskaityta“, aprašai, pažymiai ir kt.).

TREČIASIS SKIRSNISSPECIALIOSIOS PEDAGOGINĖS IR SPECIALIOSIOS PAGALBOS MOKINIAMS

TEIKIMAS

148. Specialiosios pedagoginės ir specialiosios pagalbos paskirtis – didinti ugdymo veiksmingumą.

149. Mokykla specialiąją pedagoginę ir specialiąją pagalbą mokiniui teikia, vadovaudamasi teisės aktais ir įgyvendindama pedagoginės psichologinės ar švietimo pagalbos tarnybos ir mokyklos vaiko gerovės komisijos rekomendacijas.

150. Specialioji pedagoginė pagalba teikiama: 150.1. vadovaujantis Specialiosios pedagoginės pagalbos teikimo tvarkos aprašu, patvirtintu

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. liepos 8 d. įsakymu Nr. V-1228 „Dėl Specialiosios pedagoginės pagalbos teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;

150.2. ugdymo proceso metu ar pasibaigus ugdymo procesui; 150.3. specialiųjų pratybų forma: individualios, pogrupinės (2–4 mokiniai), grupinės (5–8

mokiniai). Mokiniams, turintiems didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, pagalba gali būti teikiama ir specialiųjų pamokų forma;

150.4. kai mokykloje nėra reikiamos specializacijos specialiųjų pedagogų (tiflopedagogo, surdopedagogo), mokiniui, kuriam rekomenduota papildoma specialioji pedagoginė pagalba, skiriama nuo 2 iki 4 valandų per savaitę individualioms specialiojo pedagogo konsultacijoms ir (ar) papildomai dalyko mokytojo pagalbai.

151. Specialioji pagalba: 151.1. teikiama, vadovaujantis Specialiosios pagalbos teikimo mokyklose (išskyrus

aukštąsias mokyklas) tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. liepos 8 d. įsakymu Nr. V-1229 „Dėl Specialiosios pagalbos teikimo mokyklose (išskyrus aukštąsias mokyklas) tvarkos aprašo patvirtinimo“;

151.2. teikiama mokytojo padėjėjo; 151.3. teikiama ugdymo proceso metu.

KETVIRTASIS SKIRSNISMOKINIŲ, TURINČIŲ SPECIALIŲJŲ UGDYMOSI POREIKIŲ, MOKYMAS

NAMIE

152. Mokinio, turinčio specialiųjų ugdymosi poreikių, mokymą namie savarankišku ar nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdais organizuoja mokykla, pagal vaiko gerovės komisijos ir pedagoginės psichologinės ar švietimo pagalbos tarnybos, gydytojų rekomendacijas sudariusi individualų ugdymo planą mokymosi namie laikotarpiui.

153. Mokiniui, kuris mokosi pagal bendrojo ugdymo arba pagal bendrojo ugdymo pritaikytą programą, mokyti namie mokykla skiria pamokų, vadovaudamasi bendrųjų ugdymo planų 97–100 ir 154–160 punktais, 1 ar 2 pamokos gali būti skiriamos specialiosioms pamokoms ar specialiosioms pratyboms.

27

PENKTASIS SKIRSNISMOKINIŲ, TURINČIŲ SPECIALIŲJŲ UGDYMOSI POREIKIŲ IR

BESIMOKANČIŲ PAGAL BENDROJO UGDYMO IR PRITAIKYTAS BENDROJO UGDYMO PROGRAMAS, UGDYMAS

154. Mokiniui, kuris mokosi pagal bendrojo ugdymo ar pritaikytą bendrojo ugdymo programą ir turi specialiųjų ugdymosi poreikių, mokyklos ugdymo planas sudaromas, vadovaujantis bendrųjų ugdymo planų 123, 124 ir 137 punktuose dalykų programoms įgyvendinti nurodomų savaitinių pamokų skaičiumi, kuris gali būti koreguojamas iki 20 procentų. Bendras pamokų ir neformaliojo švietimo pamokų skaičius gali būti mažinamas ar didinamas 1 ar 2 pamokomis.

155. Bendrojo ugdymo dalykų programas pritaiko mokytojas, atsižvelgdamas į mokinio gebėjimus ir galias, specialiojo pedagogo ir (ar) kitų vaiko gerovės komisijos narių rekomendacijas.

SUDERINTAMokyklos tarybos 2015 m. rugpjūčio 24 d. posėdyjeprotokolo Nr. V2-2

Švietimo skyriaus vedėja

Asta Vaznienė

Švietimo skyriaus vyriausioji specialistė

Angelė Mikulienė

28

Priedas Nr. 1

MARIJAMPOLĖS ,,ŠALTINIO” PAGRINDINĖ MOKYKLA

________________________________________________________________(mokinio vardas, pavardė, klasė)

__________________ INDIVIDUALUS UGDYMO PLANAS (mokslo metai)Mokymosi tikslai:1. _______________________________________________________________________2. _______________________________________________________________________Mokinio mokymosi indėlis:____________________________________________________________________________________________________________________________

Eil.Nr.

Mokomasis dalykas Valandos savaitei

___________________________ _______________________ ( mokinio vardas, pavardė) (parašas)

___________________________ _______________________( vieno iš tėvų/globėjų vardas, pavardė) (parašas)

___________________________ _______________________ ( klasės auklėtojo vardas, pavardė) (parašas)

29

Prieadas Nr. 2

BENDRI KALBOS UGDYMO REIKALAVIMAI MOKYKLOJE

1. Priimti bendrus lietuvių kalbos ugdymo reikalavimus mokykloje:a) suvienodinti užrašus ant sąsiuvinių;b) taisyklingai rašyti datą;c) rašto darbus rašyti ranka;d) informacinių technologijų pamokose naudotis lietuviška aplinka;e) suvienodinti įrašus mokinių bylose.2. Skatinti mokinius rišliai ir taisyklingai reikšti mintis žodžiu ir raštu, pataisyti klaidas,

vertinant atsižvelgti į dedamas pastangas.3. Mokomąsias užduotis panaudoti kalbai ir mąstymui ugdyti, kreipiant mokinių dėmesį į

kalbos nuoseklumą, logiškumą, planingumą.4. Vertinant mokinio pasiekimus teikti grįžtamąją informaciją apie kalbos mokėjimą,

nurodyti privalumus ir taisytinus bei tobulintinus dalykus.5. Ugdyti kalbinę atsakomybę, kalbinę raišką, suvokiant tai kaip vieną iš prisistatymo

viešoje erdvėje įvaizdžio elementų ir sklandžios komunikacijos pagrindą.6. Paskirti asmenį, kuris rūpintųsi kalbos taisyklingumu mokyklos dokumentuose,

tinklalapyje.7. Apsvarstytus metodinėse grupėse ir priimtus Mokytojų tarybos posėdyje bendrus

kalbos ugdymo reikalavimus skelbti mokyklos tinklalapyje.

30