2Alv

ydas B

utkus.

Latvi

ai. K

aunas:

Aest

i, 1995

.

UDK 947.43Bu 403

© Alvydas Butkus, 1995© Leidykla �Aesti�, 1995© Margarita Jasilionytë,

ISBN 9986 - 9034 - 0 - 8 apipavidalinimas 1995

Knyga leidþiama Atviros Lietuvos fonduiparëmus

Leidimà parëmëLatvijos Respublikos ambasada Lietuvoje

Recenzavo:habil. dr. prof. Marta Rudzytë

dr. Antanas Kulakauskas

3Alv

ydas B

utkus.

Latvi

ai. K

aunas:

Aest

i, 1995

.

Latviø poetës Anos Rancanës þodþiais tariant, mums turbût nëradidesnës bausmës, kaip bûti iðvarytiems ið gimtøjø namø, nes jie yratautos pamatai, mûsø vidinio pasaulio ritmas, lydintis mus iki am-þinojo prieglobsèio dausose. Prie Baltijos jûros yra lietuviø ir latviø,dviejø baltø tautø, namai. Istorijos vingiuose kaimynai daþnai juosniokojo ir griovë, taèiau begalinë baltø meilë savo kraðtui kiekvie-nàkart padëdavo juos atstatyti. Nors ir negyvename po vienu stogu,bet neabejotinai tvirtai jauèiame savo bendrø valdø sienas. Ið lëto iðlëto statomës savo namus, nes baltø þidinys dega tai prigesdamas, taivël suliepsnodamas. Taip, esame lemties broliai, tad tokie ir pasilikim.XX amþiuje po penkiasdeðimt priespaudos metø lietuviai, turëdamistiprià tautinæ dvasià, pirmieji atkûrë nepriklausomybæ. Tai buvodidþiausia parama broliams latviams. Penkiasdeðimt metø gyvavoliaudies diplomatija - nematomas ir negirdimas, bet sàmoningai arnesàmoningai ðirdyje neðiojamas artumo ir savo baltiðkø namøbendrumo jausmas. Toji liaudies diplomatija daþnai slopindavopolitikø pasimetimà ir klaidas. Nes tauta geriau suvokia, kas yratikrosios vertybës, iðsaugomos per abipusá paþinimà.Dr. Alvydo Butkaus monografija �Latviai� yra pirmoji taip iðsamiaiparaðyta knyga apie latvius: jø istorijà, etnografijà, tautosakà, kalbà.Tai didelis paþinimo aruodas kiekvienam lietuviui. Ji yra ypaè ver-tingas vadovëlis Tau, Lietuvos jaunime, nes bûtent Tu esi Lietuvosateitis ir mûsø protëviø namø saugotojas bei naujoviø kûrëjas.

Latvijos Respublikos ambasadorius Lietuvoje

Vilnius, 1995 m. geguþës 4 d.

Alberts Sarkanis

Ko man ðî dzîve var òemt un aizliegt?Ðî dzîve ­ brînumainais ceïð uz mâjâm.

Veronika Strçlerte

4Alv

ydas B

utkus.

Latvi

ai. K

aunas:

Aest

i, 1995

.

T U R I N Y SPRATARMË ..............................................................................................5LATVIJOS ISTORIJA ..........................................................................6Prieðistorë ...................................................................................................... 6Latvijos gentys XII a. ................................................................................... 11Vokieèiø ekspansija á Rytø Pabaltijá XIII a. ............................................. 13Livonija XIV - XVI a. ................................................................................. 18

Valstybës struktûra ............................................................................... 18Vietiniø gyventojø padëtis .................................................................. 19Vidaus karai ir konfederacija .............................................................. 21Santykiai su Lietuva ............................................................................. 21Livonijos þlugimas ............................................................................... 24

Kurðo-Þiemgalos kunigaikðtystë ............................................................... 26Latviø þemës Respublikos, Ðvedijos ir Rusijos valdþioje ....................... 30

Vidþemë ................................................................................................ 31Latgala ................................................................................................... 33Carø valdþioje ....................................................................................... 34

Latvija XX a. ................................................................................................ 391905 m. revoliucija .............................................................................. 39Karas ir nepriklausomybës vizija ....................................................... 40Nepriklausomybës kovos ..................................................................... 43Nepriklausomybës metai ..................................................................... 45Aneksija ................................................................................................. 52Latvija per Vokietijos-TSRS karà ....................................................... 54Antroji tarybinë okupacija .................................................................. 59Tolyn nuo vergovës ............................................................................... 62

SUTRUMPINIMAI, ÞENKLAI ..............................................................63ILIUSTRACIJØ METRIKOS ..................................................................63LITERATÛRA ............................................................................................64ASMENVARDÞIØ RODYKLË ...............................................................69

5Alv

ydas B

utkus.

Latvi

ai. K

aunas:

Aest

i, 1995

.

PRATARMËBeliko lapø tiktai duÐiame senajam kilties medy.Per ugná, kanèià kelias vedë,Ir ðakose dabar gûdu.Liudmila Azarova, eilër.�Baltø kalbos�*

Taip, ið baltø liko tik lietuviai ir latviai. Per pusantro tûkstantmeèio baltaineteko 4/5 teritorijos. Iðnyko gentys, kuriø net vardø neþinome, istoriniaislaikais suvokietëjo prûsai, nutauto jotvingiø likuèiai, sulatvëjo ar sulietu-vëjo kurðiai, þiemgaliai, sëliai, apsikarpë ir lietuviø bei latviø kalbø plotai.

Abiejø broliðkø tautø istorija nevienoda. Latvijos valstybingumas tel-pa á kelis XX amþiaus deðimtmeèius. Taèiau latviø protëviø vos ne ðimtmetátrukæs prieðinimasis vokieèiø vergijai XIII a. stabdë vokieèiø verþimàsi áLietuvà ið ðiaurës ir leido stiprëti vienintelei nepriklausomai baltø valsty-bei. Vëliau skirtingos istorinës sàlygos, administraciniai barjerai, religinis,o kartais ir tautinis antagonizmas didino kalbos, paproèiø, tautosakos skir-tumus.

Deja, apie artimiausius savo giminaièius latvius mes þinome maþiaunegu apie kaimynus slavus ar vokieèius. Net bendraudami griebiamëstreèiøjø kalbø, uþmirðæ, jog ið visø uþsienio kalbø lietuviui lengviausiaiiðmokstama yra latviø.

Ðios knygos trumpesnis ir populiariai paraðytas variantas, pavadintas�Mûsø broliai latviai�, iðëjo 1990 m. ir buvo gana greitai iðpirktas. Be to,Latvijos istorija toje knygelëje buvo pateikta labai fragmentiðkai, trûkoduomenø ið XX a. laikotarpio (tarpukaris, pokaris), viena kita taisytina smulk-menëlë prasibrovë ir á kitus skyrius. Leidþiant antràkart, rûpëjo papildytietnografijos, tautosakos skyrius, nurodyti ðaltinius. Knygos tikslas likotas pats ­ supaþindinti skaitytojà su bendriausiais latviø istorijos, etnografi-jos, tautosakos ir kalbos bruoþais. Taèiau dabar ji raðyta kaip vadovëlisLietuvos viduriniø mokyklø istorijos mokytojams, moksleiviams, taip patuniversitetø humanitariniø specialybiø studentams. Be abejonës, ji turëtøsudominti ir plaèiàjà visuomenæ.

Uþ vertingus duomenis ir paramà rengiant ðià knygà nuoðirdþiai dëkojuLatvijos Respublikos ambasadoriui Lietuvoje dr. Albertui Sarkaniui, etno-muzikologui Martynui Boiko ir folkloristui Valdþiui Muktupavelui, taip patrecenzentams prof. Martai Rudzytei ir dr. Antanui Kulakauskui. Rankraðtáskaitë ir savo pastabø pateikë dr. Adomas Butrimas bei dr. Darius Kuolys,uþ kà jiems irgi nuoðirdus aèiû.

* Èia ir kitur eiliuoti vertimai autoriaus.

6Alv

ydas B

utkus.

Latvi

ai. K

aunas:

Aest

i, 1995

.

LATVIJOS ISTORIJAPrieðistorë

Pirmosios gyvenvietës dabartinës Latvijos teritorijoje galëjo atsirasti pasi-traukus ledynams, t.y. ne anksèiau kaip prieð 13-14 tûkstantmeèiø. Se-niausios archeologø atrastos gyvenvietës Latvijoje yra 11 tûkstanèiø metøsenumo (LV 1, 7). Tai vëlyvojo paleolito stovyklos, atrastos prie buvusioBaltijos ledo eþero, prie Lübano eþero bei á juos átekanèiø upiø ­La÷kskuolos ir S¸lpilio. Sprendþiant ið rastø titnago ir kaulo árankiø, pirm-ieji Rytø Påbaltijo gyventojai buvo medþiotojai, atsikraustæ ið Vidurio irVakarø Europos (Gimbutienë 1985, 26) ir atsineðæ dvi skirtingas kultûras:Svídrø ir Påbaltijo Madlêno. Abi kultûros buvo bûdingos ir Lietuvai suLatvija.

Svidrø kultûra gavo gyvenvietës, esanèios netoli Varðuvos (SwidryWielkie 1), vardà. Ðiai kultûrai bûdingi titnaginiai karklo lapo formosstrëliø antgaliai, ilgi rëþtukai kaului ir ragui pjaustyti bei gremþtukaimedþiui ar kailiui apdirbti.

Madleno kultûra (15-8 tûkst. m. pr. Kr.) pavadinta urvo, esanèio Ve-zaso up. (Prancûzija) deðiniajame krante, vardu (La Madleine). Ðioskultûros bruoþø randama visoje to meto Europoje iki Uralo. Pabaltijá irkitus Ðiaurës Europos kraðtus pasiekë tik vëliausios jos atmainos. NuoSvidrø kultûros ji Pabaltijyjê skiriasi tuo, kad strëliø antgaliai platûs, suágauba, gremþtukai trumpi ar net apskriti (Rimantienë 1972, 30-34; Gim-butienë 1985, 26-28). Abi ðios kultûros sàveikavo. Svidrø kultûra ma-dleninei davë daugiausia techniðkø naujoviø, o madleninë praturtino svid-rinæ formø ávairove (Rimantienë 1972, 40).

Apie 7000 m. pr. Kr., smarkiau atðilus klimatui, ðalia medþioklës pla-èiai paplito þvejyba, augalinio maisto rinkimas. Mezolito laikotarpiu, t.y.7000-4000 m. pr. Kr., Ðiaurës Pabaltijyje minëtøjø kultûrø pagrindu susi-formuoja ir nusistovi þvejø ir medþiotojø kultûra, pavadinta Kündos var-du (Kunda ­ miestas Estijos ðiaurëje, Rakverës r., prie Suomiø álankos).Jos arealas buvo dabartinë Estija, Latvija ir Ðiaurës Lietuva. Ðiai kultûraiypaè bûdingi ávairûs kaulo ir rago dirbiniai: þeberklai, meðkeriø kabliu-kai, peiliai ir pan., o titnago árankiø labai maþai, iðskyrus Estijà, kuriosteritorijoje rastose Kundos kultûros stovyklose titnaginiø svidriniø strëliøantgaliø netrûksta. Archeologai teigia, kad tie antgaliai èionai atkeliavæne ið pietø, o ið Valdajaus srities, ið kur Estijos gyventojai gabendavæsi irtitnago þaliavà (Rimantienë 1972, 90; 1987b, 55).

Kundos kultûra ilgainiui peraugo á neolitinæ Nãrvos kultûrà. Pava-dinimas kilæs ið Narvos upës ir miesto (Estija) vardo. Ði naujoji kultûradatuojama 4000-2500 m. pr. Kr. Buitiná inventoriø papildë keramika:

7Alv

ydas B

utkus.

Latvi

ai. K

aunas:

Aest

i, 1995

.

didþiulës smailiadugnës puodynës ir plokðti dubeniniai ðviestuvai. Á molábûdavo ámaiðoma grûstø kriaukliø, vëliau ­ granito (Gimbutienë 1985,29; Rimantienë 1987b, 55). Puodynës kiek aukðtos, tiek plaèios, orna-mentuotu kaklu. Keramikos puoðyboje vyrauja áspaustø duobuèiø, kab-liukø ar brûkðneliø raðtas (Kjpt 1985, 13-15).

Narvos kultûros skiriami keli þidiniai, arba variantai. Vieni archeo-logai skiria vakariná, ðiauriná, rytiná ir pietiná (Rimantienë 1987b, 53), kiti­ ðiauriná, ðiaurës rytø ir (piet)vakariná (Kjpt 1985, 53). Pastebëta, kadið visø jø gryniausias yra vakarinis variantas (Ðventosios, Sarnatës, Pavil-uostos ir kt. gyvenvietës) (Kjpt 1985, 15), o, pavyzdþiui, ðiauriniam áta-kos turëjusi ðukinës keramikos kultûra, pietiniam (Dauguvos-Neries tarp-upis) ­ Nemuno kultûra (Rimantienë 1987b, 56).

Be keramikos, Narvos kultûra turtinga kaulo, rago, medþio, gintarodirbiniø. Kadangi narviðkiai gyveno paeþerëse, drëgnëjant klimatui jøgyvenvietes uþliedavo vanduo, todël stovyklas tekdavæ apleisti, o dumblear pelkiø durpëje labai gerai iðliko palikti tinklai, virvës, valtys, bûstøþymës. Rasta daug titnago ir kaulo dirbiniø: gremþtukø, rëþtukø, strëliøantgaliø, kirviø, ylø, adatø.

Kas buvo tie senieji vietiniai Rytø Påbaltijo gyventojai, kol kas sunkupasakyti. Neabejotina tai, kad jie buvo neindoeuropieèiai, turëjo matriar-chatinæ santvarkà, kuri atsispindëjo jø kulto atributikoje. Pavyzdþiui,daþnas vandens paukðèio (anties, gulbës) motyvas medþio droþiniuose,taip pat gyvatës, þalèio, briedës, meðkos vaizdavimas narviðkius glaudþiaisieja su likusia prieðindoeuropietiðkàja Senàja Europa, kuriai ðie mitiniaiávaizdþiai bûdingi (Gimbutienë 1985, 33) ir kurioje vyravo Gimdymodeivës kultas (plaèiau þr. Gimbutas 1989).

Narvos kultûros arealas sutampa su tradiciniø kankliø paplitimo ar-ealu, todël spëjama, kad ðá instrumentà mûsø ir finø protëviai bus perëmæið ðios kultûros atstovø (plaèiau þr. etnografijos skyr.).

Maþdaug nuo 2500 m. pr. Kr. Rytø Pabaltijyjê gana greitai paplintanauja, ðukinës-duobelinës keramikos kultûra, atëjusi ið ðiaurës rytønuo Ladogos ir Onegos eþerø. Iki tol ði kultûra, kaip minëta, dariusi tamtikrà átakà ðiauriniams narviðkiams. Manoma, kad nuo minëtø eþerø iðke-liauti ðios kultûros atstovus privertë didelis tø eþerø iðtvinimas: ankstyvo-jo neolito gyvenvieèiø ir dabar ten randama tik po storais nuosëdø sluok-sniais (Rimantienë 1987b, 56).

Ðukinës-duobelinës keramikos kultûra ið esmës skyrësi nuo narviðko-sios. Puodynës yra apvaliais arba smailais tuðèiaviduriais dugneliais, ðonaiiki pat virðaus tiesûs (narviðkiø pûsti), visas pavirðius vienodai iðmargintasðukø áspaudà primenanèiu ornamentu bei duobutëmis, sudaranèiomis juos-tas. Kitokie ir titnago dirbiniai; pvz., strëliø antgaliai yra rombiniai arbapailgi. Antropologai priduria, kad, nors ir negausiai rastos, kaukolës turirytietiðkø, mongolidiðkø bruoþø (Rimantienë 1987b, 56). Ðios kultûros

Prieðistorë

8Alv

ydas B

utkus.

Latvi

ai. K

aunas:

Aest

i, 1995

.

neðëjai buvo finø protëviai. Jø tolimoji tëvynë buvo Pauralë (Èesnys 1987,74).

Ði kultûra ásitvirtino dabartinëje Estijoje ir visiðkai nustelbë ten gyve-nusius narviðkius. Ðiaurës Latvijoje maiðymasis truko ilgiau, buvo inten-syvesnis ir sukûrë savø variantø. Á pietus ðukinës-duobelinës keramikoskultûra silpdama plito per pietø narviðkius, aplenkdama dabartinæ Vidu-rio Lietuvà ir Þemaitijà.

Apie 2000 m. pr. Kr. Rytø Pabaltijyje pasirodë kita nauja kultûra,pavadinta virvelinës keramikos vardu. Ji atslinko ið Vidurio Europos,atneðë þemdirbystæ, gyvulininkystæ ir patriarchato tradicijas. Tai buvo in-doeuropieèiai. Virvelininkams bûdingi laivo profilio kovos kirviai, gy-vatës galvos formos kapliai. Puodai plokðèiadugniai, papuoðti ornamentu,panaðiu á virvelës áspaudà (ið èia ir kultûros pavadinimas).

Virvelinës keramikos kultûra buvo paplitusi ne tik Rytø Pabaltijyjê.Ji apëmë Dauguvos, Vyslos, Elbës baseinus, Dnepro aukðtupá, siekë Rei-nà, jos areale buvo dabartinë Olandija, Danija, pietinë Ðvedijos dalis (1pav.). Vadinasi, ji apëmë plotus, kur vëliau formavosi germanø, baltø irslavø kalbos (Rimantienë 1987a, 42-44). Kalbininkai teigia, jog in-doeuropieèiø prokalbë pradëjo skilti apie 4000 m. pr. Kr., bet skilo ji iðpradþiø á zonines prokalbes. Viena ið tokiø galëjo bûti Vidurio Europojeatsidûrusi germanø-baltø-slavø (gal dar ir trakø) prokalbë, arba tarmiøgrupë (Maþiulis 1987, 41).

1 pav. Virvelinës keramikos kultûros paplitimas.

LATVIJOS ISTORIJA

9Alv

ydas B

utkus.

Latvi

ai. K

aunas:

Aest

i, 1995

.

Spëjama, kad virvelinës keramikos kultûra, susiliejusi suNarvos, Nemuno ir kitomis giminiðkomis kultûromis, taip patsu ðukinës-duobelinës keramikos kultûros substratu, Rytø Pa-baltijyje tapo prabaltiðkos kultûros uþuomazga.

Baltai buvo indoeuropieèiø arealo ðiaurëje. Uþ jø, kaip ir dabar, gyvenofinai. Dalis prabaltø, ásiterpusiø á tirðtai finø gyvenamà kraðtà, buvo asi-miliuoti, patys baltai asimiliavo vakarines ir þiemvakarines finø þemes.Per dabartinæ Latvijà apie 500 m. pr. Kr. ëjo baltø ir finø riba. Manoma,kad juos skyrë Dauguvâ (Zinkevièius 1984, 157; Èesnys 1987, 74). NuoDauguvõs þioèiø riba suko tiesiai á vakarus ­ ðiaurinë Kurðo dalis buvofiniðka.

Kurios prabaltø gentys tiesiogiai susidûrë su finais? Kurios buvo asi-miliuotos? Kadangi kontaktai truko tûkstantmeèius, sunku pasakyti, kaipkalbëjo tie prabaltai, kurie su finais susidûrë pirmieji. Tik apie I tûkstant-meèio po Kr. vidurá, kai ið baltø prokalbës tarmiø susiformavo atskiroskalbos, paaiðkëja baltø stûmimosi á Ðiaurës Pabaltijá avangardas. Tai buvoku»ðiai, þiemgåliai, s¸liai ir latgåliai.

Tautovardis ku»ðis kilæs ið kraðto pavadinimo Ku»ðas, o ðá þodá K. Bûgasiejo su reikðme �lydimai; krûmokðniais apaugusi þemë� (Bûga 1958-61,3, 251). Tokià kilmæ palaikë ir K. Bûgos amþininkas latviø kalbininkas J.Endzelynas (Endzelîns 1982, 384). Iki ðiolei ði etimologija atrodo pa-tikimiausia (plg. Zinkevièius 1984, 343).

Kraðtavardþio Þiìmgala kilmë kiek painesnë, kadangi esama ir kitosformos ­ la. Zemgale, lie. Þémgala. Taèiau ðaknis Þiem- neabejotinaisenesnë: jà liudija ir skandinavø Yngvaro saga (Seimgaler), ir rusø kroni-kos (Pbvbujkf). Mat baltø ie yra kilæs ið senesnio ei, o slavø i atliepiaabu ðiuos baltø dvibalsius, plg. lie. eiti, la. iet ir rus. blnb, lie. þiema, la.ziema ir rus. pbvf, l. zima. Todël kalbininkai ðakná Þiem- sieja su sàvoka�þiemiai, ðiaurë� (Bûga 1958-61, 3, 253). Þodis -gala senovëje galëjoreikðti ne tik ribà, bet ir þemæ, ðalá; pakraðèio ir gyvenamosios þemëssàvokos baltø ir slavø kalbose yra artimos, plg. lie. kraðtas, rus. rhfq �edge,side; land, country�, taip pat lie. ðalis �side; country� ir rus. cnhfyf �land,country�, cnjhjyf �side�. Þiemgåliais galëjo pasivadinti ar bûti pavadintaðiauriausia baltø gentis, kol kurðiai ir latgåliai nebuvo pasistûmëjæ ðiau-riau; galëjo juos praminti ðitaip ir pieèiau gyvenæ lietuviai (Endzelîns 1982,386-387). Pirmoji prielaida dabar jau atrodo átikinamesnë, nes kurðiai áðiauræ stûmësi gana lëtai, asimiliuodami lôvius, o latgaliai á dabartinessavo þemes atsikraustë gerokai vëliau (þr. toliau), vadinasi, þiemgaliaikurá laikà ið tiesø buvo ðiauriausia baltø gentis Pabaltijyjê.

Yra mëginta ðá kraðtavardá sieti su apeliatyvu þemë ar su van-denvardþiu (Buðs 1990, 88-89). Ðiaip jau la. Zemgale pirmojo sando eatsiradimas ið ei/ie fonetiðkai nepaaiðkinamas. Jei tai naujesnë forma,ji galëjo atsirasti dël liaudies etimologijos (plaèiau þr. Butkus 1993a).

Prieðistorë

1 0Alv

ydas B

utkus.

Latvi

ai. K

aunas:

Aest

i, 1995

.

S¸los vardas spëjamas esant vandenvardinës kilmës, o pati ðaknis sie-jama su veiksmaþodþiais selëti �tekëti�, sëlinti �slinkti, artintis� (Zinkevièius1984, 359).

Tautovardis latvis (tarm. latuvis) kildinamas ið iðnykusio krað-tavardþio *Latva, *Latuva. Ðis kraðtavardis hidroniminës kilmës, plg.lie. Latavâ, Latuvâ, Låtupis, Låteþeris, la. Late, Latupe (Zinkevièius1984, 363). Ðaknies lat- reikðmë buvusi �tekëti�, plg. latakas �srautas,srovë�.

Archeologø ir antropologø duomenys rodo buvus bent jau kelis bal-tø genèiø antplûdþius á Rytø Påbaltijá. Iki pirmojo tûkstantmeèio po Kr.vidurio Lietuvos ir Latvijos teritorijoje gyveno daugiausia vakarø baltai(siauraveidis tipas) (Ltybcjdf 1990, 80), nors, pavyzdþiui, G. Èesnioduomenimis, Rytø Lietuvoje, t.y. á rytus nuo Ðventosios, tuo laikotarpiujau gyveno gentys, turinèios rytø baltø bruoþø (plaèiaveidis tipas) (Xtc-

ybc 1985, 148). Anot R. Denisovos, I tûkstantmeèio po Kr. antrojojepusëje Rytø Pabaltijyjê vyko labai intensyvûs etniniai procesai dël rytøbaltø migracijos ið pietø á ðiauræ. Ði migrantø srovë IV a. perliejo dabar-tinæ Rytø Lietuvà, Latvijos Latgalà ir Vidþemæ, pasîekë þemaièiüs beikurðiüs, ëmë stelbti s¸lius ir pietø finüs (plg. Ltybcjdf 1990, 80). Taigalëjo bûti latgaliø kilmës gentys, nes sëliø archeologinis klodas toje patteritorijoje yra senesnis uþ latgåliø (Ltybcjdf 1990, 79). Slinkdami áðiauræ ðie migrantai paliko pëdsakø Lietuvos hidronimikoje ­ daugelisvandenvardþiø su ðaknimi Lat- yra Rytø Lietuvoje, apie Anôkðèius;pieèiausias Låteþeris yra ties Druskininkais. Kita rytø baltø banga pasîekëLåtgalà ið rytø.

Etnomuzikologai teigia, jog naujieji atsikëlëliai galëjo ateiti ið PietøBaltarusijos, t.y. ið Dnepro-Pripetës tarpupio (2 pav.). Mat ðio regionodainoms bûdingas burdonas yra giminiðkas burdonui, paplitusiam Latvi-joje (<jqrj 1990, 92).

Visa tai keièia rytø ir vakarø baltø sampratà: antropologijos ir et-nokultûros poþiûriu vakarø baltams derëtø priskirti ne tik kurðiüs, bet irèia nuo seno gyvenusius þiemgaliüs su sëliais. Rytø baltai Lietuvos irLatvijos teritorijon, anot archeologø, atsikëlæ I tûkstantmeèio po Kr. vi-duryje (Iyjht 1985, 46; Ltybcjdf 1990, 81). Didþiausià latgaliø átakàpatyræ sëliai labai surytëjo; iki I tûkstantmeèio po Kr. pabaigos aukð-taièiams ir latgaliams bûdingas plaèiaveidþio tipo arealas jau buvo apëmæss¸lius ir pietø þiemgaliüs (Xtcybc 1985, 25). Tokià vakarø baltø sam-pratà remia ir naujausieji etnoinstrumentologø tyrinëjimai: �kank-lininkø� arealas, á kurá patenka kurðiai su þiemgaliais, yra vakarietiðkas,tuo tarpu �pûtikai� (mûsø aukðtaièiai ir dzûkai drauge su slavø asimi-liuotaisiais Dnepro baltais) priklauso rytø baltø arealui; sëliai ir ypaèlatgaliai yra ðiø arealø sandûra, miðrioji sritis (Apanavièius 1992, 20-22; 1995, 80).

LATVIJOS ISTORIJA

1 1Alv

ydas B

utkus.

Latvi

ai. K

aunas:

Aest

i, 1995

.Prieðistorë

1 2 3 4 5 6

Pripetë

Dnepras

Dauguva

Nemunas

2 pav. Vokalinio burdono arealas dabartinëje Baltarusijoje. 1­ dûdmaiðio burdonas; 2 ­ figûrinisburdonas; 3 ­ figûrinio burdono arealas; 4 ­ figûrinio burdono tendencijos; 5 ­ baltiðkøhidronimø arealas; 6 ­ baltiðkø hidronimø reta, o ir jø baltiðkumas ginèytinas.

Latvijos gentys XII a.Iki XIII a., t.y. iki vokieèiø ekspansijos á Ðiaurës Pabaltijá, dabartinës Latvi-jos teritorijoje gyveno minëtosios keturios didelës baltø gentys ir finougrøgentis lyviai (3 pav.).

Visame pajûryje iki Ventspilio gyveno ku»ðiai . Juos pirmuosius iðþinomø baltø genèiø mini istoriniai ðaltiniai ­ skandinavø sagose jie minimiapraðant 675 m. ávykius. IX-XII a. kurðiai jau garsëjo kaip geri jûrininkai,prekybos ir plëðikavimo tikslais pasiekdavæ Danijos, Ðvedijos krantus, plg.:

Minëtosios kalbos ­ ku»ðiø, þiemgåliø, s¸liø ir latgåliø ­ patyrë dideláfinø kalbø poveiká. Ðiuo poþiûriu darosi ámanoma dar viena klasifikacija­ ðiaurës ir pietø baltai, t.y. dabartiniai latviai ir lietuviai bei ðiø kalbøtarmës.

1 2Alv

ydas B

utkus.

Latvi

ai. K

aunas:

Aest

i, 1995

.LATVIJOS ISTORIJA

�...rado /.../ estus, kurie neseniai sudegino baþnyèià, iðmuðë þmones, kaikuriuos paëmë á nelaisvæ, nuniokojo þemæ, pagrobë varpus ir baþnyèios reik-menis, kaip ligi tol buvo pratæ elgtis pagonys estai ir kurðiai Danijoj ir Ðve-dijoj� (Latvis, 34). Kronikos apraðo permainingus ðiø ðaliø vikingø karus sukurðiais. Yra þinoma, kad apie 854 m. kurðiai sumuðæ danø laivynà, paëmæpusæ jø laivø, daug aukso, si-dabro, ginklø. Kurðiø plë-ðikavimas Baltijoje, matyt,buvo þenklus, nes danai baþ-nyèiose melsdavæsi: �Dieve,saugok mus nuo kurðiø!�(Auns 1992, 22). 1187 m.kurðiai (tekste � pagonys)nuniokoja ðvedø sostinæSigtunà; ðvedai priverstiperkelti sostinæ á Stokhol-mà (Rusmanis 1993, 228).

Á rytus nuo kurðiø,Lielupës baseine iki patRygos á lankos, gyvenoþiemgåliai . Raðytiniuo-se ðaltiniuose (XIII a. is-

3 pav. Baltø ir finø gentys Latvijos teritorijoje XIII a.

Ve¹denasLübano eþ.

Pêdedzë

TºrvetëMintaujâRygâÃizkrauklëMêþuotnëSkuõdas SidåbrëMûðâ

estailyviaisëliai

latgaliaiþiemgaliaikurðiai

S¸lpilisKöoknesë ÃiviekstëDürbëJe»sikaDauguvâ

GãujaVentâ

4 pav. Mërvalos akmuo. Jame iðkalta: siriþ lit resa

stan [þin]a at suen sin [b]unta h[n] uft siklt

til simkala turu[m] knari um tumisnis �Si(g)ritpastatydino ðá akmená Svenui, savo vyrui; jis daþnaiburiavo á Þiemgalà (runomis � tilsimkala) prabangiu laivu aplink Domisnesà� (t. y.Kolkos ragà).

1 3Alv

ydas B

utkus.

Latvi

ai. K

aunas:

Aest

i, 1995

.

landø Yngvaro saga) jie pirmàkart minimi, apraðant 870 m. ávykius.Ðvedijoje, 50 km á vakarus nuo Stokholmo, yra iðlikæs runraðèiu XI a. ið-raðytas 1,1 m aukðèio ir 1,2-1,4 m ploèio akmuo, kuriame minima Þiem-gala (4 pav.; esama ir daugiau áraðø runomis, taèiau juose Þiemgalos var-das ginèytinas) (Brate 1924-36, 173-175; 306-311; Butkus 1993a). Nuofinø (lôviø) ðiaurës rytuose þiemgaliüs skyrusi Dauguvâ.

Á rytus nuo þiemgaliø, kairiajame Dauguvõs krante, taip pat paleiÃiviekstæ, gyveno s¸liai. Þiemgaliø ir sëliø riba Latvijoje ëjusi maþ-daug nuo Birþø kampo Dauguvõs link. Sëliø minëjimas senovës Ro-mos keliø þemëlapyje (XIII a. kopija ið III ar IV a. originalo) yraginèytinas. Pirmàsyk neabejotinai sëliø vardas minimas livonieèioHenriko Latvio kronikoje XIII a.

Deðiniajame Dauguvõs krante, á ðiauræ nuo sëliø, buvo latgåliøþemës. Jø vardas pirmàkart paminëtas XI-XII a. Rusijos metraðèiuo-se. Mat bûdami prie svarbaus bendro prekybos kelio ­ Dauguvõs,kurios aukðtupys rusø vadinamas Dvinâ, latgaliai anksti pateko Ru-sios átakon, ir padauguvio kunigaikðtystës Je»sika, Köoknesë bei Tålavabuvo priverstos Pòlocko krivièiams mokëti duoklæ. Ið èia á latgaliøþemes skverbësi staèiatikybë (plg. Latvis, 54).

Ið finø genèiø, gyvenusiø Latvijos teritorijoje, þinomi lôviai, arba lô-biai.1 XIII a. pradþioje jie gyveno vakarinëje ir rytinëje Rygos álankospusëje. Prieð II pasauliná karà (1929) apie 1500 lyviø gyveno ðiaurës Kurðêties Kolkos ragu (Auns 1992, 249), taèiau ðiandien jø likæ vienetai.

Dabartinës Latgalos tarmëse aptinkamas stiprus finø substratas,aiðkiai nelyviðkos kilmës. Taèiau kaip vadinosi latgaliø asimiliuotifinai, dabar pasakyti neámanoma.

Henriko Latvio kronikoje minimi dar ir ve¹dai (la. vendi, ven-tiòi). Kronikoje raðoma, kad Cësyse gyvenà vendai, kurðiø iðvyti nuoVendos (Ventos). Ið pradþiø vendai (ventiðkiai?) apsistojæ prie RygosSenojo kalno (dab. Esplanadës), bet kurðiai juos ið ten iðmuðæ, ir likægyvi vendai ásikûræ Cësyse (vok. Wenden) pas letüs (Latvis, 49). Ðiøvendø etninë kilmë neaiðki. Spëjama, kad tai Kurðo lyviø dalis. Pasakkitø, tai sukurðëjæ lyviai. Treti mano, jog tai galëjæ bûti venedai, t.y.slavai (plg. Dambe 1990, 8).Vokieèiø ekspansija á Rytø Pabaltijá XIII a.Pirmieji vokieèiø pirkliai Rygos pajûryje pasirodë dar XII a. pabaigoje.Á Dauguvos þiotis jie lyviams atgabendavæ druskos, audiniø, papuoðalø,odø ir kt. prekiø. Ðitaip drauge su pirkliais kartà pasirodæs ir vienuo-

Latvijos gentys XII a.

1 Latviai vartoja ðakná lyb-, plg: lîbieði. Lyviðkai ðis tautovardis yra lîvlist, taèiau patys lyviaisave seniau vadino kalâmiéd �þvejai� arba rândalist �pajûrieèiai�, o savo kalbà ­ rândakçï.

1 4Alv

ydas B

utkus.

Latvi

ai. K

aunas:

Aest

i, 1995

.

lis Meinhardas. 1184 m. Ikðkilëje, lyviø þemëje, jis pastato pirmàjàkatalikø baþnyèià. Kai Meinhardà pakëlë á vyskupus, Ikðkilë tapo vys-kupystës centru. Laikydamiesi krikðèioniðko paproèio uþkariautas ki-tatikiø þemes pavadinti baþnytiniais vardais (pvz., Palestinà kry-þiuoèiai praminæ Kristaus þeme, Prûsijà ­ ðv. Petro þeme), pagoniðkàjáPabaltijá vokieèiai pramina Marijos þeme.

Lyviai nesidavë krikðtijami. Nesuviliojo jø net Gotlando meistrøpastatytos dvi mûro pilys, kurias Meinhardas su krikðto sàlyga þadëjodovanoti lyviams. Netekæs vilties, vyskupas ëmë rengti kryþiaus karà,taèiau jis nesisekë. 1196 m. Meinhardas mirë.

Naujai paskirtasis vyskupas Bertoldas irgi bandë smurtu priverstilôvius krikðtytis, bet 1198 m. mûðyje prie Rygos (pirmasis jos minëji-mas metraðèiuose!)2 þûva nuo lyvio Imantos (kronikoje Imauta).

Þuvusiojo misijà perima vyskupas Albertas (miræs 1229 m.). Jovadovaujami kryþiuoèiai 1200 m. ásikuria netoli Dauguvos þioèiø esan-èioje prekyvietëje Rygoje. 1201 m. átvirtinta Ryga tampa vokieèiøagresijos baze. Visas XIII amþius yra ðiauriniø baltø nepaliaujamoskovos prieð agresorius laikotarpis. Suminësiu svarbiausius jo ávykius.

1202 m. ákuriamas Kalavijuoèiø ordinas, vyskupo vasalas ir gro-bimø árankis. Ið Rygos vokieèiai puolë iðilgai Dauguvõs ir Gãujosupiø, iki 1207 m. nukariavo ten buvusias lyviø þemes (Latvis, 48) irpavadino kraðtà Livonija (vok. Livland). Ðiuo vardu vokieèiai ëmë va-dinti ir aplinkines uþgrobtas þemes, visà kraðtà. Uþimtàsias þemesvyskupas dalijasi su Ordinu. Lyviai nesitaikstë su pavergimu, buvo nekartà sukilæ, bet jungo atsikratyti nepajëgë.

Ið baltø pirmieji kri to latgaliai . 1206 m. vokieèiai sudeginoKöoknesës pilá. 1208 m., pasinaudojæ Tålavos kunigaikðtystës nesu-tarimu su kaimynais estais, kalavijuoèiai su kunigaikðèiu Tålivaldþiusudaro sàjungà ir pradeda karà su estais. Tuo pat metu (1209) vokie-èiai uþima Je»sikà. Tiesa, jos kunigaikðèiui Vísvaldþiui buvo leistavasalo teisëmis valdyti dalá kunigaikðtystës iki mirties (kità dalápasiëmë vyskupas). 1212 m. vokieèiai sudaro karinæ sàjungà suPolocku prieð lietuviüs ir prekybos sutartá, leidþianèià vokieèiamslaisvai naudotis Da÷guva; ðitaip Polockas atsisakë savo pretenzijø á

LATVIJOS ISTORIJA

2 Rygos miestavardis kildinamas ið to pat vardo upës, vëliau vadintos Rîdziòa. Tai buvæsDauguvõs intakas, juosæs Rygà ið ðiaurës ir rytø (dab. Vaïòu, R. Vâgnera, 13. janvâra gatvës)(Caune 1992, 34). Senasis pavadinimas *Ringâ siejamas su baltø ðaknimi ring-, plg. lie. ringuoti�vingiuoti, rangytis�, taip pat upëvardþius Ringâ (Pg), Ri¹gë (Krð ir kt.), Ringýs (Krþ), Ringóvë(Btg) (Bûga 1958-61, 1, 511). Toká vardà vietovei galëjæ duoti ten gyvenæ kurðiai ­ prie Petroir Duomo baþnyèiø archeologai radæ kurðiø kapø, datuojamø XIII a. (Dambe 1990, 19).Rusø finizmas hbuf �jauja�, latviø skolinys ið finø rija �jauja� (plg. lyviø ri, estø rehi, suomiøriihi) ir estiðkasis Rygos pavadinimas Riia kai kuriuos tyrinëtojus vertë manyti, kadmiestavardis atsirado ið jaujos, stovëjusios ant kranto, pavadinimo. Ðiais laikais manoma,kad minëtuosius þodþius su Rygos vardu sieja atsitiktinis panaðumas (Dambe 1990, 6-7).Yra mëginimø ðá miestavardá sieti su skandinavø þodþiu riga �nelygumas, iðlinkis� (Karulis1989, 344), bet ðios hipotezës neparemia archeologija (plg. Caune 1992, 11).

1 5Alv

ydas B

utkus.

Latvi

ai. K

aunas:

Aest

i, 1995

.

Latgalà (Ðvâbe 1990, 100). 1214 m. kalavijuoèiai vël uþpuola Jersikospilá ir jà apiplëðia. Tais pat metais Talivaldþio sûnûs apsikrikðtija irtampa vyskupo vasalais. Iki 1224 m. vokieèiai pavergia visus latgaliüs.

1208 m. didelë vokieèiø kariuomenë drauge su apkrikðtytais ly-viais ir latgaliais apsupa Sëlpilá (netoli Ãiviekstës átakos á Dauguvà)ir priverèia s¸lius pasiduoti. Nuo to laiko nëra jokiø þiniø apie atskiràsëliø pasiprieðinimà vokieèiams.

1208-17 m. Ordinas uþgrobia pietines ir centrines estø þemes. Itinsmarkiai estø þemës buvo siaubiamos 1217 m. Uþ Tal ivaldþionuþudymà estams ima kerðyti jo sûnûs. Kraðtas niokojamas neduodantestams në kiek atsikvëpti. �Ir manë jie (=latgaliai ­ A.B.) kariauti,kol estai arba apsikrikðtys, arba dings nuo þemës pavirðiaus� ­ raðëHenrikas Latvis (Latvis, 94). Ið ðiaurës á Estijà verþiasi danai. 1219 m.jie uþgrobia Ðiaurës Estijos miestà Kolevanà (Lindanisà) ir pavadinajá Reveliu3 pagal estø þemæ Revalà.

Kad þemiø grobimas, o ne krikðèionybës platinimas buvo pa-grindinis vokieèiø tikslas, dar syká patvirtina 1220 m. vyskupo Alber-to konfliktas su Danijos karaliumi dël Ðiaurës Estijos. Albertas pa-sirodë karingesnis ir uþ popieþiø, ir uþ Vokietijos imperatoriø, á ku-riuos jis veltui kreipësi uþtarimo ir pagalbos, bet jos negavæs turëjonusileisti danams (Latvis, 119-122).

Pasidalijæ su danais estüs, vokieèiai visas jëgas skyrë kurðiams,þiemgaliams ir þemaièiams.

Kurðiø nukariavimas kalavijuoèiams nebuvo toks sklandus kaip sëliøar latgaliø. Po permainingø kovø tik 1231 m. Ordinui pasiseka ásigalëtiÐiaurës ir Vidurio Kurðê. Taèiau, pralaimëjæ lietuviams ir þiemgaliamsSaulës mûðá,4 vokieèiai net 16 metø malðino sukilusius kurðiüs. Iki 1252m. pavergtas visas kurðiø kraðtas; Livonijos ordinas pasiekia netKlaipëdà. Jà uþëmæs, 1253 m. pastato stiprià Memelburgo pilá, kuriàvaldo drauge su Kurðo vyskupu.5 Kurðiai buvo sukilæ 1260 m. po Dür-bës mûðio, taèiau 1267 m. vokieèiai juos pavergë galutinai. Dalis kurðiøpasitraukë á Lietuvà.

Greità Ordino atsigavimà po Dürbës mûðio lëmë nestabili kaimyni-niø valstybiø vidaus padëtis, susidariusi po Mindaugo ir AleksandroNeviðkio mirties (abu 1263 m.).

Vokieèiø ekspansija á Rytø Pabaltijá XIII a.

3 Nuo tada estai ðá miestà vadina Talinu (taani linn �danø miestas�). 1346 m. danaiuþgrobtàsias estø þemes pardavë Prûsijos kryþiuoèiams, o ðie po metø perleido jas Livonijai.

4 1236 m. mirtinai pralaimëjæs ties Ðiauliais, Kalavijuoèiø ordinas buvo priverstas susi-jungti su Kryþiuoèiais. 1237 m. ði Kryþiuoèiø ordino dalis gavo Livonijos vardà.

Beje, latviø istoriografijoje greta Ðiauliø dar nurodoma Vecsaulë (la. Vecsaule, netoliBauskës), kaip galima mûðio vieta.

5 1328 m. Livonijos ordinas, o 1392 m. Kurðo vyskupas savas miesto valdas perleido Prû-sijos kryþiuoèiams.

1 6Alv

ydas B

utkus.

Latvi

ai. K

aunas:

Aest

i, 1995

.

Atkakliausiai vokieèiams prieðinosi þiemgåliai. Ið pradþiø jø kuni-gaikðtis Viìstartas (Viìsturas) net talkino kalavijuoèiams pavergti lô-vius (1206), kovoti su lietuviais (1205, 1208). Taèiau vokieèiams ási-galëjus Rytø Þiìmgaloje, Viestarto vadovaujami þiemgåliai pradëjokovà su pavergëjais. Rytø Þiemgala iki 1230 m.6 ëjo ið rankø á rankas.Po Saulës mûðio kraðtas sukilo ir atsikratë jungo. 1250-59 m. Ordinaslaikë þiemgaliüs savo valdþioje. Po Skuõdo (1259) ir Dürbës (1260)mûðiø þiemgaliai vël sukyla. 1265 m. kovai su Þiemgala Ordinas Liel-upës vidupio saloje pastato stiprià Mintaujõs pilá (dab. Jélgavos mies-tas), ið kurios puldinëja þiemgaliø pilis. Netekæ svarbiø Mêþuotnës irTºrvetës piliø, 1272 m. þiemgaliai priversti pripaþinti Ordino valdþiàir mokëti duoklæ. Taèiau 1279 m. lietuviai ties Ãizkraukle (Åðerade)sumuða gráþtanèià ið plëðikavimø Ordino kariuomenæ. Þiemgaliai vëlsukyla, vadovaujami Nameisio.7 Livonijai á talkà ateina Prûsijos kry-þiuoèiai, tuo metu jau baigæ pavergti prûsø þemes. Kare su þiemgaliaisOrdinas imasi kitos taktikos: nuolatiniais iðpuoliais ið savo piliø jisniokoja þiemgaliø þemæ, verèia þmones badauti. Þiemgaliai vienà pokitos palikinëjo pilis. 1290 m. iðdaviko padedami kryþiuoèiai sudegi-na Sidabræ (netoli Joniðkio), paskutinæ þiemgaliø pilá. Apie 10000þiemgaliø pasitraukia gilyn á Lietuvà, kit i vëliau iðblaðkomi poLivonijà. Ðiauriniø baltø pavergimas baigësi.

Dabar sunku pranaðauti, koks galëjo bûti Lietuvos likimas, jei vo-kieèiø verþimosi á jà nebûtø stabdþiusios kaimyninës baltø gentys. Kolkryþiuoèiai per pr¿sus, o ðiaurëje per kurðiüs ir þiemgaliüs apsupoLietuvà, toji jau buvo suvienyta, pasipildþiusi pabëgëliø ir pakanka-mai stipri, kad pajëgtø apsiginti nuo grobuoniø. XIII a. gale Lietuvajau buvo per kietas rieðutas vokieèiø replëms.

Lietuvos nepriklausomybë turëjo átakos ir Livonijos tautoms. Lie-tuva buvo pleiðtas vokieèiø uþgrobtose baltø þemëse. Su Livonija Prûsi-jos vokieèiai galëjo susisiekti tik Baltijos jûra, o tai komplikavo masið-kà kolonizavimà ir kartu gelbëjo latviø bei estø tautas nuo suvokietëji-mo. Nepatogus susisiekimas su Vokietija ir kitomis Vakarø Europosðalimis lëmë ilgesná ðiauriniø baltø pasiprieðinimà: kryþiaus karà suprûsais vokieèiai pradëjo 30 metø vëliau, taèiau iki 1284 m. prûsaibuvo parklupdyti (Ðneidereitas 1989, 84).

Koks likimas iðtiko vokieèiø nukariautas Livonijos tautas? KodëlKurðê, Þiìmgaloje ir S¸loje paplito latviø kalba?Kaip minëta, kolonistø þemdirbiø ið Vokietijos Livonijoje nebu-

vo ­ pernelyg tolus ir sunkiai pasiekiamas kraðtas. Vietiniai gyvento-

LATVIJOS ISTORIJA

6 Nuo 1230 m. Viestartas nebeminimas.7 Nameisis, arba lietuviðkai Name¤ðis kronikose vadinamas þiemgaliø karaliumi (kunic, rex).

Sukilimà nuslopinus, 1281 m. jis pasitraukë á Lietuvà, kur dalyvavo lietuviø karo þygiuose á Prûsijà.

1 7Al

vyda

s Butk

us. L

atviai

. Kaun

as: A

esti, 1

995.

jai buvo vadinami nevokieèiais (Undeutsch) ir buvo tiek politiðkai,tiek socialiðkai atriboti nuo valdanèiosios vokieèiø tautos. Vadinasi,vokieèiø kalbai plisti sàlygos nebuvo palankios; manoma, kad suvokie-tëjo tik negausûs vietiniai kilmingieji.

Labiausiai paplitusi yra nuomonë, kad, nurimus vidaus karams, áiðtuðtëjusá Kurðà ir ypaè Þiemgalà XIV a. pradëjo keltis latgaliai, ku-rie ir iki vokieèiø invazijos buvo didþiausia to kraðto baltø gentis. Beto, per XIII a. karus jø þuvo maþiau negu smarkiai pasiprieðinusiøþiemgaliø ar kurðiø. Vadinas, sumiðæ su likusiais gyventojais latgaliaiiðplatino savo kalbà, papildæ jà vietiniø gyventojø kalbos ypatybëmis.Tokia nuomonë dabar plëtojama toliau. Z. Zinkevièius mano, jog latviøkalba yra latgaliø kalbos tàsa, bet labai stipriai archaizuojamai paveiktaþiemgaliø substrato (þiemgaliø kalba buvo archajiðkesnë uþ latgaliø)(Zinkevièius 1994, 43).

Vis dëlto ðitoks aiðkinimas neatsako á visus klausimus. Pavyzdþiui,neaiðku, kodël dabartinë Latgalos tarmë taip skiriasi nuo kitø ­ per500-600 metø ji negalëjo taip smarkiai pakisti. Ðie skirtumai mëginamiaiðkinti finø substrato poveikiu Latgaloje. Kitø mokslininkø nuomone,XIV a. á Þiemgalà, bûsimosios latviø bendrinës kalbos lopðá, këlësi nelatgaliai, bet kurðiai ið Vidþemës bei sëliai nuo Aiviekstës, gyvenæ tendar iki vokieèiø ekspansijos (plg. Zinkevièius 1984, 366). Dar kitimano, kad dabartinë latviø kalba yra þiemgaliø kalbos tàsa.

Yra dar viena prielaida. Nors kronikose etnonimai latviai (letai)ir latgaliai vartojami sinonimiðkai (Letthi vel Letthigalli), gali bûti,kad tai buvo dvi skirtingos kaimyninës baltø gentys (Rudzîte 1964,30). Mat rusai mini tik latgaliüs, o ið vakarø slinkæ vokieèiai pirmiau-sia mini latviüs ir tik po to latgaliüs. Tad paplisti galëjo latviø gentieskalba, kuri turëjo skirtis nuo latgaliø. Þodþiu, latviø kalbos kilmë darturi problemø.

Latviø kalbai plisti padëjo ir tam tikras vokieèiø palankumas lat-galiø (latviø) atþvilgiu. Terminais kurðiai (Curoni) ir þiemgaliai (Semi-galli) greit buvo pradëti vadinti Kurðo ir Þiemgalos feodalai vokie-èiai, o terminu latviai (die Letten) ­ vietiniai gyventojai, nevokieèiai(Undeutsch sinonimas).

Kito ir ðalies pavadinimas. XI-XIII a. kronikose minima Latgala(Kþ(nmujkf, Kjnsujkf), Letigalija (Letthigalia), Letija (Lettia), Lett-land. Ðiais vardais ið pradþiø vadintas tik latgaliø gyvenamas kraðtas. XIVa. Letija minima drauge su kitomis Livonijos þemëmis: Livonia, Letthia,Semigallia, Estonia, taèiau vëlesniuose dokumentuose visos minëtosþemës vadinamos vienu Livonijos vardu (Zinkevièius 1984, 363). Len-ko Motiejaus Mechovieèio (Miechowita) kronikoje (XVI a.) sinonimið-kai nurodomi pavadinimai Latva ir Latygala (Ùothwa seu Ùothigoùa), vë-lesniuose dokumentuose tik Latva. Lotynizuotas pavadinimas Latvija

Vokieèiø ekspansija á Rytø Pabaltijá XIII a.

1 8Alv

ydas B

utkus.

Latvi

ai. K

aunas:

Aest

i, 1995

.LATVIJOS ISTORIJA

spaudoje pasirodë tik XIX a. pradþioje. Sinonimiðkai buvo vartojami iretnonimai latgalis, letgalis, letas, o XVII a. raðtuose pasirodo ir þodislatvis.8

Livonija XIV - XVI a.Valstybës struktûraLivonijà sudarë penkios valstybëlës: Ordino þemës, Rygos arkivyskupystë,Saremos, Tartu (Dorpato) ir Kurðo, arba Piltenës, vyskupystë (þr. 5 pav.).

8 Ðaknis let- tikriausiai yra vokieèiø nusiklausyta ið lyviø ar estø (plg. estø Läti �Latvija�), iðkuriø vokieèiai gavæ pirmàsias þinias apie latgalius. Tiesa, yra ir kita nuomonë, jog galëjæ irbaltai turëti tokià ðakná - dabartinis upëvardis Latava (Latavos) viename 1259 m. Mindaugodokumente lotyniðkai raðomas Lettowiae (þr. Karulis 1992, 1, 506).

Rygos miesto valdos Tartu vyskupystë

Rêvelis(Tålinas)

Rygos arkivyskupystë Kurðo vyskupystëOrdino valdos Saremos vyskupystë

Küresarë

NãrvaRâkverë

Dòrpatas (Tãrtu)

Ve¹denas (C¸sys)TüraidaRygâ

Da÷gpilisR¸zeknëMintaujâ (Jélgava)Ba÷skë

SãldusÃizputëLiepója

Ve¹tspilis

5 pav. Livonija XIV a.

VãlkaPérnu

Håpsalu

1 9Alv

ydas B

utkus.

Latvi

ai. K

aunas:

Aest

i, 1995

.

Didþiausios buvo Ordino valdos. Jo magistras, kurá rinkdavo iki gyvosgalvos, rezidavo Rygoje, vëliau Cësyse. Jis turëjo ir savo dvarø provincijoje.Magistro pavaduotojas buvo landmarðalas, atsakingas uþ Ordino kari-uomenæ (6 pav.). Landmarðalo rezidencija buvo Siguldoje. Ordino valdosbuvo suskirstytos á maþesnes sritis, kuriasvaldë komtûrai, o komtûrijø atskiras pilis ad-ministravo fogtai. Patys riteriai ið pradþiøgyveno pilyse, kur jie valgydavæ prie bendrostalo, miegodavæ bendrame kambaryje,þodþiu, gyvenæ kaip tikri vienuoliai, nesstodami á Ordinà jie buvo prisiekæ visà gyven-imà kovoti su nekrikðtais ir ginti katalikøbaþnyèià, taip pat laikytis trijø vienuoliðkøprincipø: nesiekti turto, bûti dori ir klusnûs.Ginklø ir drabuþiø riteriai gaudavo ið Ordi-no sandëliø, maistu juos privalëjo aprûpinti

Livonija XIV - XVI a.

6 pav. Landmarðalo antspaudas.tapti vasalais ­ jie gaudavo þemës, kuria galëjo naudotis iki mirties, taèiauuþ tai turëjo dalyvauti karo þygiuose, mokëti duoklæ. Ðitaip per vasalødvarus á provincijà skverbësi vokiðkasis feodalizmas. Kadangi latviø kal-boje þodis muiþa �dvaras� yra finø kilmës, manoma, jog pirmieji dvarai at-sirado Estijoje, kur kryþiuoèiai ið pradþiø jëga atiminëjo valstieèiø þemes(Ðvâbe 1990, 126). Valstybës iðnuomotà þemæ vadino lenu. Juo galëjo bûtine tik þemë, bet ir pareigos ar teisë (pvz., teisë laikyti smuklæ ir pan.). Or-dino vasalai neturëjo dideliø teisiø á valstieèius, kuriuos teisti, komtûruileidus, galëjo tik fogtas drauge su valstieèiø teisëju (Zâlîtis 1991, 78).

Valstybës reikalai buvo sprendþiami susirinkime, vadintame kapitula.Jà sudarë magistras ir ðeði svarbiausiø piliø komtûrai. Kapitula rinkdavo-si paprastai dukart per metus Cësyse.

Vyskupystës buvo pavaldþios arkivyskupui. Jo rezidencija buvo Ry-goje, arkivyskupas dar turëjo savo piliø Raunoje, Limbaþuose ir Kuok-nesëje. Administracinë hierarchija buvo panaði á Ordino: arkivyskupas,vyskupas, fogtas, vasalas. Fogtas buvo atsakingas uþ duoklës surinkimà, uþkariuomenës bûrio suformavimà karo atveju; jis buvo ir teisëjas. Taèiauteisti savo valstieèius galëjo ir vasalai ­ tuo jie skyrësi nuo Ordino þemiøvasalø.

Svarbiausius vyskupysèiø klausimus sprendë kolegija, kurià vadinoarkikatedros kapitula. Jos nariai buvo aukðtieji dvasininkai.Vietiniø gyventojø padëtisKaro su Pabaltijo tautomis metu vokieèiai smurtavo, plëðikavo, atimi-nëjo þemæ, bièiø dreves, ðitaip keldami neapykantà ir skatindami sukili-mus. Taèiau nurimus karams nurimo ir teroras. Tad tikràjà vergovæ

aplinkiniai valstieèiai. Ilgainiui riteriai ëmë

2 0Alv

ydas B

utkus.

Latvi

ai. K

aunas:

Aest

i, 1995

.

nukariautosios tautos pajuto neiðkart. Ið pradþiø vietiniai kilmingieji,ypaè tie, kurie su vokieèiais savanoriðkai sudarë sutartis, su savokariuomene dalyvaudavo vokieèiø karo þygiuose, kartais savarankið-kai pradëdavo karà; bûdavo kvieèiami spræsti politinius klausimus irpan. Taèiau gana greitai vokieèiai juos pradëjo ignoruoti, o ilgainiui�uþmirðo" visai. Tie vietiniai kilmingieji, kurie buvo gavæ lenà ir tapæOrdino ar vyskupø vasalais, suvokietëjo, likusieji, netekæ turëtø teisiø,susiliejo su þemdirbiais (Zâlîtis 1991, 79).

Nors, antra vertus, suvokietëjo ne visi. 1320 ir 1333 m. lenoknygose yra apibrëþtos vadinamøjø Kurðiø bajorø (la. Kurðu íoniòi)valdos. Kurðiø bajorai ­ Kurðo kunigaikðtukø palikuonys, Ordinolaikais tarnavæ Kuµdygos komtûro lengvojoje kavalerijoje ir turëjæþemës lenà be baudþiauninkø. Tai buvo feodalø ir valstieèiø tarp-sluoksnis, mûsø karaliðkøjø, t.y. nebaudþiaviniø valstieèiø analogas.Kurðiø bajorai turëjo þvejybos, medþioklës ir malûno teises, kuriøneturëjo baudþiauninkai. Turëjo jie ir savo giminiø herbus. Ið Kurðiøbajorø giminiø garsiausios buvo Tovtengodës (Tautguodþiai?), Peni-kiai ir Kalëjai. XVII a. pradþioje aplinkiniai Kuldygos feodalaimëgino paversti Kurðo bajorus baudþiauninkais, bet po ilgo byli-nëjimosi bajorai sugebëjo apginti savo teises (LME 2, 197; Zâlîtis1991, 144).

Vokieèiai perëmë ir teisëjø funkcijas. Ið pradþiø fogtai ar vasalaispræsdavo valstieèiø ginèus drauge su vietiniais bendruomenës teisëjais,vëliau jø atsisakë. Atsirado naujø prievoliø, pvz., deðimtinë, laþas, ku-ris, tiesa, XIII a. nebuvo didelis ­ keturios dienos per metus.

Vokieèiai nesu-varþë asmens lais-vës: jei þmogus ne-buvo kieno nors tar-nas, jis galëjo laisvaikeliauti, ásikurti, kurpatinka, keltis gyve-nti á miestà. Paliktateisë á turtà , kurásavininkas galëjoparduoti , pal ikt ivaikams, iðnuomoti,uþstatyti ir pan. Se-nieji raðtai l iudija,

LATVIJOS ISTORIJA

7 pav. Livonijos ordino vëliava.kad vokieèiai patysyra pirkæ ið latviøvalstieèiø þemës.

2 1Alv

ydas B

utkus.

Latvi

ai. K

aunas:

Aest

i, 1995

.

Vidaus karai ir konfederacijaNë viena ið Livonijos valstybëliø nebuvo visiðkai suvereni. Arkivyskupasbuvo pavaldus popieþiui, Ordino magistras ­ tiek arkivyskupui, tiek Ðven-tosios Romos (Vokietijos) imperatoriui. Uþkariautas þemes dar vyskupasAlbertas atidavë kaizeriui, kuris jas gràþino vyskupui kaip lenà. Tokia patisituacija buvo ir su Tartu bei Saremos vyskupysèiø þemëmis, todël Livoni-jos vyskupai buvo imperatoriaus vasalai ir Vokietijos fiurstai. Pasikeitusimperatoriui, vyskupai privalëjo ið naujo iðsireikalauti turëtà lenà.

Taèiau iki pat XV a. didesnæ átakà Livonijos gyvenimui turëjo ne im-peratoriuss, o popieþius: jis skirdavo vyskupus, jis sprendë ginèus (plg.Popieþiø, 37-42).

O ginèø kildavo tarp Ordino ir arkivyskupo. Dalá þemiø arkivyskupasbuvo atidavæs Ordinui kaip lenà. Ordino vadus tokia priklausomybë slëgë.Jie ëmë siekti vienvaldystës, nes susiskaidþiusi valstybë negalëjo ilgai ið-likti stipri. Ginèai iðaugdavo net á vidaus karus. Pavyzdþiui, 1297-1330 m.karas dël Rygos baigësi Ordino pergale, ir tik po Þalgirio mûðio Rygaatsikratë jo valdþios. 1452 m. Ordinas susitaria su arkivyskupu valdytiRygà dalimis, bet miestieèiai, pasinaudojæ abiejø ðaliø nesutarimais irstojæ arkivyskupo pusën, kelis kartus pradeda permainingà kovà su rite-riais. Paskutiná kartà Ordinas valdë Rygà 1491-1561 m. drauge su arkivys-kupu.

Rygieèiø ir arkivyskupo kovas su Ordinu ne kartà yra rëmæ lietuviai.Ðiaip jau Livonijos vidaus rietenomis Lietuvos kunigaikðèiai daþnai pa-sinaudodavæ tiek LDK vidaus, tiek uþsienio politikos sumetimais (þr. Paðu-ta 1971, 337; Varakauskas 1982, 80-84).

Valstybës vieningumo siekta ir taikiomis priemonëmis. Integracijospirmiausia reikëjo geresnei prekybai, ûkininkavimui. Tad ilgainiui valsty-bës reikalai pradëti spræsti regionø vadø, o vëliau ir dvarininkø, dvasi-ninkø bei miestieèiø atstovø seimuose (landtaguose), kurie tapo Livoni-jos valstybëliø konfederacijos svarbiausiuoju valdymo organu. Pirmasislandtagas susirinko 1422 m. Vãlkoje. O 1435 m. landtagas suvienijoLivonijà politiðkai. Buvo susitarta, jog në viena valstybëlë nepradës karosu uþsienio ðalimi be kitø Livonijos kraðtø pritarimo. Kartu ásipareigotastoti á karà visoms valstybëlëms, jei vienà jø uþpultø uþsienio valstybë.Santykiai su LietuvaSu pietiniu kaimynu Livonijos santykiai daþnai bûdavæ átempti dël Lietu-vos pretenzijø á gretimas Livonijos þemes. Ði Lietuvos politika buvo sta-bili. Tiek Vytenis, tiek Gediminas save titulavo ir Þiìmgalos kunigaikðèiu.Algirdas su Kæstuèiu 1358 m. Vokietijos imperatoriui Karoliui IVpaþadëjo priimti krikðèionybæ su sàlyga, jei ðiaurëje Lietuvai bus atiduo-

Livonija XIV - XVI a.

2 2Al

vyda

s Butk

us. L

atviai

. Kaun

as: A

esti, 1

995.

tos þemës iki Dauguvõs ir Ãiviekstës , t.y. visas Ku»ðas, Þiìmgala, S¸la irdalis Låtgalos (Vartbergë, 185).O rûpesèio su lietuviais finø ir ðiaurinëse baltø þemëse vokieèiai

turëjo vos ákëlæ èia kojà. Apraðant vyskupo Meinhardo misijà, pasako-jama, jog �kità þiemà (1185 m. ­ A.B.) lettonai siaubë lyvius ir daugelájø iðsivedë á nelaisvæ� (Latvis, 24). 1204 m. lietuviai su lyviais buvouþpuolæ Rygà; 1206 m. lietuviai nusiaubia Turaidos baþnyèià, 1210m. uþpuola Kuoknesæ, 1215 m., Visvaldþio papraðyti, apgina jo piláJersikà (Latvis, 52, 66, 92). Latgaloje, Agluonoje, 1263 m. þûva Min-daugas. Tais pat metais jo sûnus Vaiðvilkas surengia kerðto þygá á Es-tijà, sugriauna Gresës pilá Kurðe (Vartbergë, 172). Negalëdami sutram-dyti lietuviø, vokieèiai iðliedavo apmaudà ant lietuvius palaikanèiøLivonijos kunigaikðèiø. Pavyzdþiui, Jersikos pilá 1214 m. riteriai api-plëðë uþ tai, kad jos kunigaikðtis Visvaldis, bûdamas vyskupo vasalas,�vis padeda lettonams patarimais ir veiksmais� (Latvis, 89). Lietuviøpasi t ikëj imà giminaièiø kraðte l iudija epizodas su kunigaikðèiuÞvelgaièiu. Þygiuodamas á Estijà 1205 m., Þvelgaitis uþsuko á Rygà,kur vieno rygieèio pavaiðintas midumi savo kariams pasakæs: �Ar jûsnematët, kaip to teutono, prineðusio man midaus, drebëjo rankos?�(Latvis, 38). Kalavijuoèiai mëgino sukirðinti su lietuviais þiemgaliüsir latgaliüs, bet tai ið esmës nepavyko. Livonijos santykiai su Lîetuvaitin paaðtrëjo, kai vokieèiai ëmë pulti Þiemgalà ir Kurðà: lietuviaiaktyviai rëmë vokieèiams besiprieðinusius giminaièius.

Livonijos ordinas buvo Mindaugo krikðto iniciatorius. Krikðtas irÞemaièiø dovanojimas buvo Ordino sàlyga Mindaugui, kuris tuo metusiekë susitaikyti su Livonija, kad galëtø iðardyti pavojingà sau Tautvi-lo-Vykinto-Danilos ir Ordino koalicijà. Ðitai Mindaugui pavyko. Lietu-vos valdovo krikðtas (1251) atitiko tiek Ordino, tiek Rygos arkivys-kupo interesus, todël ta proga abi pusës net susitaikë. Ir Ordinas, irBaþnyèia vylësi iðplësti savo valdas dovanotoje Þemaitijoje ir formaliaiapkrikðtytoje Aukðtaitijoje. Mat dar 1237 m., nustatant Livonijos vysku-pysèiø sienas, ðiaurinë Lietuva tarp jø jau buvo padalyta remiantis tuo,jog popieþius ir Vokietijos imperatorius ne kartà skelbë dovanojà pago-niðkàjà Lietuvà Ordinui. Þemaièiai tada buvo priskirti prie Kurðo,Aukðtaièiai ­ prie Þiemgalos vyskupysèiø (LI 1985, 40). Visa tai áteisi-no Livonijos interesus Lietuvoje. Bet þemaièiø pasiprieðinimas su-trukdë ágyvendinti ðias uþmaèias diplomatiniu keliu. O Mindaugokarûnavimasis (1253) pavertë niekais Livonijos norà padaryti Lietuvàsavo vasale.

Kaip jau minëta, vaidydamiesi su Ordinu Rygos miestieèiai praðy-davæ lietuviø paramos ir paprastai jos gaudavæ. 1297 m. rygieèiai, susi-dëjæ su lietuviais, sugriovë Ordino pilá, po metø sudegino Karkso pilá,padarë kitos þalos. Prie savosios miesto dalies vartø rygieèiai net

LATVIJOS ISTORIJA

2 3Alv

ydas B

utkus.

Latvi

ai. K

aunas:

Aest

i, 1995

.

pastatë lietuviams pilá (Castrum Letwinorum). Metraðtininkai pripa-þásta, kad rygieèiø santarvë su lietuviais dariusi neámanomus Ordinoþygius á Lietuvà (Vartbergë, 175, 179).

Nerimo lietuviø þygiai á Livonijà ir XIV a. Didelá þygá Rygos mies-tieèiø remiamas 1329 m. surengë Gediminas. 1345 ir 1369 m. á Livonijàþygiavo Algirdas, 1375, 1376 ir 1377 m. ­ Kæstutis. Lietuviams itin rûpë-jo uþimti pasienio tvirtovæ Daugpilá. 1347 m. kryþiuoèiai jà su-stiprinodrauge su Gruõbinia, Duõbele ir kitomis Livonijos-Lietuvos pasienio pi-limis. 1373 m. Da÷gpilá puolë Ðvitrigaila, po poros metø ­ Andrius Al-girdaitis. Prieðais Da÷gpilá, kairiajame Dauguvõs krante, lietuviai turëjopasistatæ savo pilá.

LDK sienø stûmimà á ðiauræ XIV a. stabdë prasidëjusios sunkios ko-vos su Prûsijos kryþiuoèiais. Kai kurie istorikai mano, kad tokiu bûduPrûsijos kryþiuoèiai iðgelbëjo Livonijos ordinà, t.y., kad Livonijos ordinasiðliko tik todël, jog Lietuvà ið vakarø puldinëjo Teutonø riteriai (Paðuta1971, 333).

Ilgà laikà siena su Livonija buvo neaiðki. Pirmà kartà ji minima 1398m. Salyno sutartyje. 1422 m. Melno taikos sutartyje pasakyta, kad nuojûros siena eina Ðventosios upe, o toliau �senosiomis sienomis�, buvusio-mis dar tada, kai Ordinas nevaldë Þemaièiø. 1426 m. ði siena buvo nustatytanuo Baltijos jûros iki Sidabrës piliakalnio (Ðliavas 1985, 15; Dundulis1960, 294). Taèiau Ðventoji upë, matyt, nebuvo senoji siena, nes Flandri-jos riteris Þilbertas de Lanua, 1412-14 m. keliavæs po Pabaltijá, savo ke-lionës apraðyme paþymi, kad Þemaièiø þemë ëjusi pajûriu á ðiauræ iki patLiepojos. Anot jo, pietryèiuose Daug-pilis buvæs paskutinë Livonijos tvir-tovë prie Lietuvos sienø (Dundulis 1960, 295). 1473-74 m. siena koreguoja-ma. Artima dabartinei ji tapo 1529 m., vëliau ji buvo dar ðiek tiek patiks-linta 1541 m. ir 1583 m. jau po Livonijos subyrëjimo (Ðliavas 1985, 16).

Átempti santykiai buvo ne tik dël sienos, bet ir dël nuolatiniø Livoni-jos kryþiuoèiø puldinëjimø. Livonijos ordinas aktyviai talkininkavo Prûsi-jos kryþiuoèiø þygiams á Lietuvà, puldamas jà tuo paèiu metu ið ðiaurës,kad atitrauktø á save dalá LDK kariuomenës. Ypaè sunkus Lietuvai buvoXIV a. aðtuntasis deðimtmetis, kai Livonijos ordinas vienu þygiu nusiaub-davo po keliolika ar net keliasdeðimt vietoviø (Varakauskas 1982, 78).

XV a. prasidëjo abiejø ordinø saulëlydis. Po Þalgirio mûðio (1410)Prûsijos kryþiuoèiai nebepajëgë atsigauti. Livonijos kryþiuoèiams tokssmûgis buvo suduotas Pabãisko mûðyje (1435), kur Ordinas kovësi Ðvit-rigailos pusëje. Po ðio mûðio Livonijos ordinas Lietuvos jau niekadanebepuolë.

Livonija Lietuvai buvo taip pat ðalis, per kurià LDK palaikë prekybi-nius ryðius su Vakarø Europâ. Dauguva ir Lielupë, kurios iðtakos Lietu-voje yra Mûðâ ir Nemunëlis, buvo puikûs prekybos keliai á Rygos uostà.XIII a. ir XIV a. gale Ryga Lietuvai buvo svarbiausias uostas. Prekybiniai

Livonija XIV - XVI a.

2 4Alv

ydas B

utkus.

Latvi

ai. K

aunas:

Aest

i, 1995

.LATVIJOS ISTORIJA

abiejø ðaliø interesai buvo fiksuojami ir norminami sutartimis, kuriomisbuvo leidþiama abiejø susitarianèiø pusiø pirkliams laisvai keliauti sau-sumos ir vandens keliais. Lietuvos ir Livonijos ekonominio bendradar-biavimo netemdë net politiniai nesutarimai, já priblësindavo tik karas (plg.Tyla 1986, 5). Lietuvos noras kontroliuoti Dauguvos upæ, t. y. iðplësti savoribas á ðiauræ, buvo viena ið prieþasèiø, sunkinusiø LDK ir Livonijos dery-bas dël sienø. Nuo XIV a. pabaigos ir ypaè XV a. labai iðsiplëtë LDKprekyba Nemunu tarp Kauno ir Gdansko, todël Rygos reikðmë sumaþëjo.Livonijos þlugimasXVI a. pradþioje (1517) Vokietijoje prasidëjusi baþnyèios reformacijagreitai uþlieja vokiðkos kultûros þemes, tarp jø ir Livonijà. Rygos arkivys-kupas Vilhelmas, sekdamas savo brolio Prûsijos hercogo Albrechtopavyzdþiu, priëmë Liuterio tikybà ir prisidëjo prie Reformacijos. Ordi-nas liko katalikiðkas. Prasidëjo dar vienas abiejø ðaliø konfliktas. 1556m. magistro ásakymu arkivyskupas buvo suimtas ir ákalintas, o jo þemesuþëmë Ordinas. Þygimantas Augustas pareikalavo paleisti arkivyskupàir grasindamas ëmë telkti LDK kariuomenæ prie Livonijos sienø. Ði átam-pa baigësi 1557 m. Pasvalio sutartimi, kuria Livonija ásipareigojo pa-leisti arkivyskupà, gràþinti jam þemes. Abi valstybës susitarë eiti iðvienprieð Rusijà, nepraleisti jos tranzito, kariuomenës, bëgliø ir informuotiviena kità apie caro sumanymus.

Ði sutartis labai suerzino Maskvos rusüs. Nors ji tik po 12 metø turëjopaneigti 1554 m. pasiraðytà Livonijos-Rusijos sutartá, kuria Livonija buvoásipareigojusi nesidëti á karinæ sàjungà su Lîetuva, bet tai buvo pretekstas1558 m. carui Ivanui IV paskelbti Livonijai karà. Tikroji prieþastis buvosenas maskvënø ketinimas turëti iðëjimà á Baltijà.

Ásiverþusi á Livonijà Rusijos kariuomenë këlë pavojø LDK ið ðiaurës,todël Lietuva nusprendë padëti Ordinui. Juo labiau, kad ir LDK siekëvisos Livonijos iki pat Suomiø álankos. 1559 m. pasiraðoma antroji LDKir Livonijos sutartis. Ordinas pasiduoda Þygimanto Augusto globai ir ati-duoda kai kurias padauguvio bei Latgalos pilis.

1559 m. Danija nuperka ið Kurðo ir Saremos vyskupø tø vyskupysèiøþemes. 1560 m. Latgaloje, Vidþemëje ir Estijoje sukyla valstieèiai. Ðiau-rës Estijos dvarininkai ir Talino miestas ieðko ðvedø uþtarimo. 1561m. viduryje ðvedai uþima Talinà ir Ðiaurës Estijà. Tokiomis sàlygomis1561 m. Lietuva pasiûlo Livonijai treèiàjà ­ pasidavimo ir prisijungi-mo prie LDK sutartá. Lapkrièio 28 d. Livonija pasiduoda Lietuvai.Ðvedams atitenka Ðiaurës Estija, Danijai ­ Saremos 9 ir Kurðo vysku-pystës,10 Lietuvai ­ Pietø Estija, Vidþemë ir Latgala. 11 Þemës á pietusnuo Dauguvos, taip pat Ordino valdos Kurðê buvo sujungtos á pasaulie-tinæ Kurðo-Þiemgalos kunigaikðtystæ (sostinë Mintaujâ, arba Jélgava),

2 5Alv

ydas B

utkus.

Latvi

ai. K

aunas:

Aest

i, 1995

.

kurios kunigaikðtis turëjo bûti Lietuvos didþiojo kunigaikðèio vasalas(8 pav.). 1562 m. kovo 5 d. magistras G. Ketleris, po to ir arkivysku-pas atidavë LDK kancleriui M. Radvilai Juodajam didájá antspaudà, do-kumentus ir piliø raktus. Livonijos ordinas likvidavosi, o 360 m. gyva-vusi Livonijos valstybë þlugo. 1566 m. gruodþio 26 d. Gardino seimebuvo priimtas Livonijos unijos su LDK aktas.

LDK ir Livonijos seimai turëjo bûti bendri, pinigai suvienodinti. Vi-somis trijomis sutartimis ir 1566 m. Livonijos unijos su LDK diplomuLietuvos didysis kunigaikðtis pasiþadëjo saugoti senuosius ástatymus, pa-

Livonija XIV - XVI a.

9 1645 m. atiteko Ðvedijai.10 1585 m. atiteko Respublikai.11 Nuo tada Lietuvai, o vëliau Respublikai priklausiusios Livonijos þemës pradëtos va-

dinti Infliantais (nuo vok. Livland).

Ve¹tspilisPíltenë

Nãrva

ÐvedijosDanijosLietuvos(nuo 1569 m. ­ Respublikos)

Piltenës sritis

Kurðo-Þiemgaloskunigaikðtystë Da÷gpilis

8 pav. Padalytoji Livonija.

R¸zeknëMintaujâ

Dòrpatas

Rêvelis

Ve¹denas

Pérnu

Rygâ

2 6Alv

ydas B

utkus.

Latvi

ai. K

aunas:

Aest

i, 1995

.

proèius ir vokieèiø kalbà administracijoje, garantavo liuteronø tikyboslaisvæ (Tyla 1986, 20; 34).

1569 m., kai Lietuvos Didþioji Kunigaikðtystë susijungë su LenkijosKaralyste á Abiejø Tautø Respublikà (Rzeczpospolita Obojga Narodów),á Lietuvai pavaldþias Livonijos þemes pradëjo pretenduoti Lenkija, ir In-fliantai tapo dar vienu Lietuvos ir Lenkijos bajorø ginèo objektu (plaèiauþr. Tyla 1986, 28-34).

Rygos miestas 20 metø iðliko nepriklausomas; tik 1581 m. jis pasida-vë Respublikai.

Maskvënai neatsisakë pretenzijø á buvusios Livonijos þemes. Vidþemæir Latgalà ypaè nuniokojo 1577 m. rusø puolimas. Taèiau naujasis Res-publikos karalius Steponas Batoras energingai ëmësi karo su rusais, irmûðiai ið Infliantø netrukus persimetë á Maskvos Kunigaikðtystæ. Tuo patmetu rusüs ið Ðiaurës Estijos ëmë vyti ðvedai. 1582 m. Zapolskyje maskvënaipasiraðo su Respublika 10 metø taikà. Po metø jie sudaro taikà su ðvedais.Livonijos karas baigësi.Kurðo-Þiemgalos kunigaikðtystëPirmuoju Kurðo kunigaikðèiu tapo paskutinysis Livonijos ordino magist-ras Gotardas Ketleris (1561-87). Iðirus Ordinui, jo buvæ vasalai dvarinin-kai pasidarë nepriklausomi ir buvusio magistro maþai tepaisë. Autokra-tiðkas tapo Kurðo landtagas, kai ið jo buvo iðguiti miestieèiø ir dvasininkøatstovai. G. Ketleris vengë pyktis su dvarininkais, o ðie stengësi tuo pa-sinaudoti. 1570 m. kunigaikðtis paskelbë vadinamàjà Gotardo privilegijà,kuria atleido dvarininkus nuo mokesèiø (palikta tik karo prievolë), suteikëdvaro paveldëjimo teisæ jø vaikams, net dukterims, taip pat teisæ laikytismukles, varyti degtinæ, daryti alø, medþioti ir þvejoti. Dvarininkai ágijolaisvæ teisti savo valstieèius.

G. Ketleris labai aktyviai ëmësi stiprinti liuteronø baþnyèià. Ðitaipelgtis já skatino ne tik simpatijos Liuterio idëjoms, bet ir noras dar labiauatsiriboti nuo katalikiðkosios Respublikos. 1567 m. landtagas nusprendëákurti 70 naujø parapijø. Po trejø metø iðëjo Kurðo baþnyèios ástatymai,kurie nusakë baþnyèios valdymà ir miðiø tvarkà. Kunigaikðèio lëðomis 1586m. Karaliauèiuje latviø kalba iðleistas M. Liuterio maþasis katekizmas.Kunigaikðtis atidarë mokyklas Mintaujojê, Ba÷skëje, Ku µdygoje irVe¹tspilyje, kuriose buvo dëstomos lotynø ir vokieèiø kalbos, tikyba. Jasgalëjo lankyti ir latviø vaikai (Ðvâbe 1990, 195).

Kunigaikðtystæ G. Ketleris paliko savo sûnums Frydrichui ir Vilhel-mui, kurie vëliau pasidalijo jà tarpusavyje: Frydrichas pasiëmë Þiemgalàir ásikûrë Jélgavoje, o Vilhelmas ­ Kurðà su rezidencija Kuµdygoje. Bro-liai pamëgino sustiprinti savo valdþià, prieð kà tuoj pat stojo dvarininkai.Nesantaika baigësi dvarininkø pergale, nes juos palaikë Lenkijos karalius.

LATVIJOS ISTORIJA

2 7Alv

ydas B

utkus.

Latvi

ai. K

aunas:

Aest

i, 1995

.

Uþ dvarininkø lyderiø broliø Noldþiø suëmimà ir nuþudymà (1615) Vil-helmas karaliaus skirtos komisijos buvo paðalintas ið sosto (1617) ir pri-verstas emigruoti. Visa Kurðo kunigaikðtystë buvo perduota valdyti Fry-drichui, kuris ðiame konflikte nebuvo toks aktyvus.

Minëtoji komisija dvarininkø praðymu 1617 m. sudarë Kurðo admi-nistravimo ástatymus (Formula regiminis), taip pat Kurðo statutà ­baudþiamàjá ir civiliná kunigaikðtystës kodeksà. Ðie ástatymai galutinaiáteisino dvarininkø savivalæ, dar labiau apribojo kunigaikðèio teises.

Kurðo statutas ástûmë valstieèius á tikrà vergijà. Nuskriaustasisvalstietis niekam nebegalëjo apskøsti dvarininko. Þmogus gelbëdavo-si bëgimu á kità dvarà, á miestà ar á uþsiená (pvz., á Vidþemæ, á KurðiøNerijà). Bet landtagas priëmë grieþtus bëgliø gràþinimo ástatymus:nepripaþino asmens laisvës mieste, pabëgimo senaties terminà nustatë100 metø, kelis kartus mëginusiam bëgti buvo galima nukirsdinti kojà(Zâlîtis 1991, 139-143). Tikru savivalës simboliu tapo daþname dvareárengtos kartuvës, kankinimo ratai, trinkos ir kitos bausmiø priemonës.Tad Respublikos ponø pritarimu Kurðo dvarininkai XVII a. ágijo to-kiø privilegijø, apie kurias Vidþemës dvarininkai, bûdami stipriojeÐvedijos karaliaus valdþioje, galëjo tik svajoti.

Kurðo kunigaikðtystë suklestëjo valdant Jokûbui (1642-82), Vil-helmo sûnui. Mat Frydrichas vaikø neturëjo, todël su Lenkijos kara-liaus pritarimu paliko sostà sûnënui. Jokûbas buvo iðsilavinæs þmogus,uþaugæs Vokietijoje, mokæsis Prancûzijoje, Anglijoje, Olandijoje.Valdyti kunigaikðtystæ jis pradëjo, bûdamas ásitikinæs, jog Kurðas galitapti nepriklausomas nuo Respublikos, jei turës pramonæ, gerà uþsienioprekybà, laivynà ir stiprià kunigaikðèio valdþià.

Jokûbas pakvietë uþsienio meistrø ir ëmë statyti manufaktûras.Netrukus pradëjo veikti 17 vario ir geleþies liejyklø, 18 lentpjûviø, 10vilnos verpyklø, 85 audyklos, 14 salietros manufaktûrø, 100 dervosvaryklø, 10 stiklo fabrikëliø, 5 popieriaus manufaktûros, 2 laivø statyk-los (Auns 1992, 98). Á manufaktûras dirbti buvo renkami kunigaikðèiodvarø baudþiauninkai, kurie ilgainiui keitë svetimðalius darbininkus,nes taip buvo pigiau. Gabesni baudþiauninkai netruko iðmokti netmeistrø amato.

Olandija Jokûbui buvo jûros valstybës pavyzdys. Bûdamas èia, jisásitikino, kokià didþiulæ reikðmæ ðalies prekybai turi laivynas. Todëlpajûryje Jokûbas pastatë laivø statyklø, ið kuriø didþiausia buvoVentspilyje. Klestëjimo metais Kurðas turëjo savo laivynà, kurá sudarëapie 60 prekybos ir 59 karo laivai, turëjæ nuo 20 iki 70 patrankø (Ðvâbe1990, 201). Statyta ir kitoms ðalims ­ Anglijai, Venecijai. SvarbiausiKurðo uostai tuo metu buvo Liepója, Sakâ ir Ve¹tspilis. Be jø, dvari-ninkai buvo árengæ slaptø prieplaukø visame Rygos álankos pajûryje,kur kraudavo á laivus medienà, dervà, grûdus.

Kurðo-Þiemgalos kunigaikðtystë

2 8Alv

ydas B

utkus.

Latvi

ai. K

aunas:

Aest

i, 1995

.

Turëdamas puikø laivynà, Jokûbas nusipirko kolonijø: Gambijos(Vakarø Afrika) þiotyse ðv. Andriaus salà ir keletà sklypø aplink, taip patTobago (�tabako�) salà Pietø Amerikoje. Abiejose kolonijose buvo pastaty-tos tvirtovës, o Tobage net Jakobðtato miestas bei pirmoji Pietø Amerikojeliuteronø baþnyèia. Tvirtovëse ákurdintos kareiviø águlos. Á Gambijà Jokû-bo laivai plukdë druskà, geleþá, degtinæ, kitø smulkiø prekiø, o ið ten buvogabenamas dramblio kaulas, perlø, aukso, vaðko, prieskoniø, daþø ir kt.Tobago sala ið Kurðo gaudavo medienos, metalo ir stiklo gaminiø, grûdø,degtinës, alaus, miltø, rûkytos ir sûdytos þuvies, mësos, gintaro dirbiniø.Saloje apgyvendinta negrø ið Gambijos ir latviø baudþiauninkø darbui plan-tacijose. Ir vieni, ir kiti èia gavo laisvæ. Iki ðiø laikø Tobage iðliko latviø kilmëspavardþiø, pvz., Lejiòi, Kvieði, Leti, Venti, Aldari, Spoki ir kt. (Krasnais 1938,475). Ið Tobago Jokûbo laivai plukdë kavà, kakavà, cukrø, tabakà, priesko-nius, medvilnæ, vëþliø ðarvus, tropiniø paukðèiø plunksnas. Ðiomis prekë-mis Kurðas aprûpindavo ir kaimynus: Ðvedijà, Rusijà, Lietuvà (Zâlîtis 1991,147; Ðvâbe 1990, 201-202; Auns 1992, 100-101). Be to, nuo 1663 m. Jokûbasnuomojosi danams priklausanèias geleþies rûdos kasyklas Eidsvolde, Vikeir Julsrûde (Norvegija) bei sandëlius Flëkerës uoste (Dunsdorfs 1962, 64).

1658-60 m. kilo Respublikos-Ðvedijos karas. Bûdamas tarp ka-riaujanèiø ðaliø, Kurðas stengësi likti neutralus. Taèiau Ðvedija apkaltinoJokûbà draugyste su lenkais ir rusais, netikëtai ásiverþë á Jélgavà (1658),suëmë kunigaikðtá ir jo ðeimà ir iðveþë ið pradþiø á Rygà, vëliau á Ivangor-odà. Dvejus metus Ðvedijos ir Respublikos kariuomenë siaubë kraðtà. 1660m. buvo pasiraðyta Olivo taikos sutartis, kuria Kurðas liko Respublikos,taèiau ðvedai prijungë prie Vidþemës Bolderajà, Sluokà ir Ruoniø salà.

Gráþæs á Kurðà, Jokûbas rado sugriautas manufaktûras, sudegintusdvarus. Meistrai buvo iðsilakstæ, laivynas ir kolonijos atimtos. Su dideliaisvargais Kurðas atgavo Tobagà, atstatë beveik visas manufaktûras, laivynà,taèiau buvusios kraðto gerovës neatkûrë. Paskutinieji Jokûbo darbai buvojo vardo kanalo kasimas ið Jélgavos á Dauguvà, Jìkabpilio ákûrimas,mokyklø, ligoniniø, prieglaudø bei spaustuvës atidarymas (Ðvâbe 1990,204).

Po Jokûbo mirties sostà paveldëjo sûnus Frydrichas Kazimieras (1682-98). Kaip ir tëvas, iðsilavinimà jis gavo Vakarø Europoje, taèiau mëgolinksmà gyvenimà, puotas, medþiokles. Mëgdþiodamas Liudviko XIV dvaropraðmatnø ir nerûpestingà gyvenimà, kunigaikðtis greit iððvaistë tëvo pa-likimà, áklimpo á skolas. Negaudama algos, iðbëgiojo Tobagà saugojusiágula. Metropolijos neberemiama 1690 m. sala atiteko prancûzams (Duns-dorfs 1962, 64).

Po Frydricho Kazimiero mirties (1698) kraðto suirutë dar labiau pa-didëjo. Sostà paveldëjo ðeðiametis Frydrichas Vilhelmas, tad uþ já Lenki-jos karalius pavedë valdyti Kurðà dëdei Ferdinandui, Frydricho Kazimie-ro broliui, Respublikos kariuomenës generolui. Regentës teises gavo ir

LATVIJOS ISTORIJA

2 9Alv

ydas B

utkus.

Latvi

ai. K

aunas:

Aest

i, 1995

.

ápëdinio motina Elþbieta Sofija. Abu regentai netruko susiginèyti, tadkentëjo pavaldiniai, o kraðtà apëmë netikrumas.

Ðiaurës kare (1700-21) Ferdinandas palaikë Respublikà ir leido joskariuomenei þygiuoti per Kurðà, uþpulti Rygà. Ðiai kariuomenei pralaimë-jus pirmàjá mûðá (1701), Ferdinandas pabëgo á Dancingà. Paliktame bevaldovo Kurðê ëmë ðeimininkauti ðvedai. Tai truko iki pat Poltavos mûðio(1709). Netrukus kunigaikðtystës bëdas padidino baisi maro epidemija(1710).

Po Poltavos mûðio á Jelgavà kaip nugalëtojas atvyko Petras I. Èia jis iðVokietijos gráþusiam aðtuoniolikmeèiui kunigaikðèiui Frydrichui Vilhel-mui pripirðo savo dukterëèià Anà Ivanovnà, o Kurðo dvarininkai pripaþinokunigaikðèio pilnametystæ ir pritarë vedyboms. Ðitaip Kurðas pasisuko áRusijà.

Vestuvës ávyko Peterburge. 1711 m. pakely á Kurðà kunigaikðtis mirë,taèiau jo naðlë Ana Ivanovna apsistojo gyventi Kurðê, á kurá neva jos ap-saugai buvo ávesta Rusijos kariuomenës águla. Kunigaikðtystë vël gráþo áFerdinando rankas (1711-37). 1730 m. Ana Ivanovna tapo Rusijos ca-rienë. Po Ferdinando mirties ji sugebëjo pasodinti á Kurðo kunigaikðtystëssostà savo favorità Ernstà Bironà (1737-69), kilimo ið Vestfalijos dvarin-inkø. G. Ketlerio dinastija nutrûko.

E. Bironas daugiau laiko praleisdavo Peterburge, o Kurðà valdë joágaliotiniai. Gaudamas ið carienës didþiules pinigø sumas, kunigaikðtisëmë statydintis puoðnius rûmus Jélgavoje ir Ru¹dalëje, kuriuos suprojek-tavo garsus italø kilmës rusø architektas Bartolomëjas Franèeskas Rastre-lis (Rastrelli). E. Bironas taip pat iðpirko apie 150 kunigaikðèio dvarø, jopirmtakø uþstatytø uþ skolas.

Po Anos Ivanovnos mirties (1740) E. Bironas buvo paðalintas iðkunigaikðèio sosto ir iðtremtas á Rusijos gilumà. Taèiau ir tremtyje jislaikë save Kurðo kunigaikðèiu, nes turëjo Lenkijos karaliaus pritarimà.Kunigaikðtystæ tuo tarpu valdë kunigaikðèio taryba. Didelë dvarininkødalis netrukus ëmë tarybos nepaisyti. Prasidëjo tarpusavio kivirèai. Kadjie baigtøsi, Lenkijos karalius 1758 m. skyrë Kurðo kunigaikðèiu savosûnø Karlà. Bet tai tik ápylë alyvos á ugná, nes dalis dvarininkø prisiekëKarlui, dalis liko iðtikimi E. Bironui. Nenorëdama, kad Kurðê stiprëtøRespublikos átaka, Rusijos carienë Jekaterina II 1763 m. gràþino E.Bironà ið tremties á Kurðà. Dël senatvës ir nuolatiniø ginèø su savoprieðininkais 1769 m. E. Bironas valdþios atsisakë ir perdavë sostà savosûnui Pëteriui.

Visas Pëterio Birono valdymo laikas buvo pilnas nesibaigianèiøginèø su dvarininkais, ypaè su tais, kuriuos prisiekti naujajam kuni-gaikðèiui privertë carienës grasinimai. Pataikaudamas dvarininkamsP. Bironas pripaþino lenus dvarininkø nuosavybe. Dvarininkø uþgaidaslabai palaikë Rusija, duodama suprasti, kad tik prijungus Kurðà prie

Kurðo-Þiemgalos kunigaikðtystë

3 0Alv

ydas B

utkus.

Latvi

ai. K

aunas:

Aest

i, 1995

.

Rusijos imperijos dvarininkams prasidësiàs aukso amþius: jie gausiàaukðtø ir pelningø postø, bûsios padidintos jø teisës ir pan.

Prijungimo pretekstas netrukus atsirado. XVIII a. gale nusilpusiàRespublikà ëmë dalytis kaimynai. Valstybës neiðgelbëjo ir T. Kos-ciuðkos sukilimas 1793 m. Kai ðio sukilimo neramumai persimetë áKurðà, P. Bironas papraðë Maskvà apsaugos. Atvykusi rusø kariuo-menë neramumus greitai numalðino. 1795 m. ávyko treèiasis Respub-likos padalijimas, ir ðios valstybës nebeliko. Kurðo kunigaikðtystëslandtagas, carienës administracijos veikiamas, tais pat metais nu-sprendë besàlygiðkai pasiduoti Rusijai. P. Bironas buvo priverstas at-sisakyti sosto, uþ kà carienë jam sumokëjo dviejø milijonø rubliø kom-pensacijà ir skyrë pensijà iki gyvos galvos (Ðvâbe 1990, 216). Kurðasvirto Rusijos gubernija.Latviø þemës Respublikos, Ðvedijos ir Rusijos valdþiojePo Livonijos karo ramybë truko neilgai. Infliantuose, arba kitaipUþdauguvyje, 1583-99 m. buvo vykdoma dvarø revizija, per kuriàdvarininkai turëjo árodyti savo teisæ á dvarà. Daugiausia nukentëjo vidu-tinieji ir smulkieji feodalai, kurie buvo gavæ lenus po 1561 m. (Tyla1986, 37). Konfiskuotuosius dvarus atiduodavo valstybei (seniûnijoms)ir lenkø bei sulenkëjusiems lietuviø bajorams, o toje dalyje, kurià perkarà buvo uþëmusi caro kariuomenë, þemës ið vokieèiø buvo atimtosir perduotos rusams bajorams. Vis dëlto didesnë naudingos þemësdalis liko vokieèiø feodalø rankose. XVI a. pabaigoje lenkø-lietuviøir vokieèiø valdø santykis Uþdauguvyje buvo 3:7 (LV 1, 69).

Apie Uþdauguvio bajorus, kilusius ið Lenkijos ir Lietuvos, yra tikfragmentiðkø duomenø (plg. Tyla 1986, 38). 1589 m. seime priimtojekonstitucijoje dël Livonijos buvo sulygintos Lietuvos ir Lenkijos ba-jorø teisës ir perpus padalytos seniûnijos. Ðiame dokumente iðvardy-tos 26 seniûnijos (kuriø daugumà tuo metu valdë Lenkijos bajorai) irnurodyta, kad pusë jø turi bûti iðdalyta Lietuvos, pusë Lenkijos bajo-rams. Kadangi seniûnijø dydis ir pajamos skyrësi, abiejø ðaliø seniûnaiturëjo jomis paeiliui keistis, Visos pajamos prameèiui turëjo eiti tai áLDK, tai á Lenkijos iþdà (Tyla 1986, 32). Tokia padëtis ignoravo vieti-niø vokieèiø interesus ir teises, todël jie ne kartà skundësi karaliui,seimui. Á jø skundus pradëta atsiþvelgti amþiaus pabaigoje, kai ëmëðlyti Respublikos santykiai su Ðvedija ir imta baimintis, jog livonie-èiai ims simpatizuoti ðvedams.

Tuo laiku Respublikoje baigë ásigalëti kontrreformacija. KaraliusSteponas Batoras nesilaikë karo metais livonieèiams duoto paþadotoleruoti protestantizmà. Jis atvirai pareiðkë pasirengæs atgaivinti kata-likybæ. Á Uþdauguvá plûstelëjo jëzuitai. 1583 m. Rygoje ákuriama jë-

LATVIJOS ISTORIJA

3 1Alv

ydas B

utkus.

Latvi

ai. K

aunas:

Aest

i, 1995

.

zuitø kolegija. Dar uolesnis kontrreformatas buvo 1587 m. á sostà atëjæsðvedas Zigmantas Vaza.12 Jëzuitø pastangomis Uþdauguvyje katalikiðkøparapijø kiekis greitai pranoko liuteroniðkàsias.

1600 m. prasidëjo Respublikos karas su Ðvedija dël Livonijos.13 Joprieþasèiø istorikai nurodo bent kelias: suinteresuotø valstybiø dokt-rina dominium maris Baltici, reformacijos ir kontrreformacijos sàjû-dis Europoje, arba konfesiniai prieðtaravimai, konstitucinës kovosÐvedijoje bei Respublikoje ir galop nesugyvenamas abiejø ðaliø val-dovø bûdas ­ impulsyvus, meniðkos prigimties Zigmantas Vaza buvovisiðka prieðingybë siaurø paþiûrø, uþsispyrusiam, ðiurkðèiam KarluiIX (Dunsdorfs 1962, 20-22). Karo pretekstu tapo Ðvedijos landtago1599 m. sprendimas paðalinti katalikà karaliø Zigmantà Vazà ið protes-tantiðkosios Ðvedijos sosto. Lenkijos karalius nusprendë ðá sostàsusigràþinti, be to, jam rûpëjo ásigalëti Ðiaurës Estijoje. 1600 m. vasaràðvedai ásiverþia á Vidþemæ, iki metø pabaigos pasiekia Dauguvà (iðsky-rus Rygõs miestà). Permainingas karas baigësi 1629 m. Altmarko pa-liaubomis. Ðvedijai atiteko uþgrobtosios Pietø Estija ir Vidþemë suRygõs miestu. Respublikai liko Latgala, pavadinta Lenkø Infliantais(Inflanty Polskie), kad bûtø galima skirti nuo Ðvedijos Infliantø. Ðispadalijimas nulëmë protestantizmo ásigalëjimà Vidþemëje. Latgala likokatalikiðka (9 pav.)V i d þ e m ëÐvedø valdþioje Vidþemë buvo beveik 100 metø. Ðis laikotarpis latviøistoriografijoje traktuojamas kaip saldþiausia vergija, Vidþemës auksoamþius. Mat ðvedai gerokai reformavo valstieèiø padëtá: leido jiemslaisvai prekiauti turguje, apribojo dvarininkø savivalæ, t.y. atëmë teisævalstieèius pardavinëti, bausti mirties bausme, skaldyti jø ðeimas,atiminëti nuosavybæ ir didinti laþà. Karaliaus Gustavo Adolfo (1611-32) rûpesèiu buvo atidarytos gimnazijos Rygoje ir Dorpate, kuriosegalëjo mokytis ir valstieèiø vaikai, nepasiturintiems buvo skiriamos sti-pendijos. 1632 m. atidarytas Dorpato (Tartu) universitetas. Vëliau buvoásteigtos parapinës mokyklos. Ið pradþiø tai daryta kur ne kur, entuzi-astø pastoriø iniciatyva, o 1687 m. Vidþemës landtagui buvo perduo-tas karaliaus pasiûlymas steigti mokyklas visose parapijose, statytireikiamus pastatus, aprûpinti mokytojus þeme ir priversti valstieèiusleisti þiemà vaikus á savo parapijos mokyklà (Zâlîtis 1991, 121-122).

Latviø þemës Respublikos, Ðvedijos ir Rusijos valdþioje

12 Po savo tëvo Johano III mirties 1592 m. jis tapo ir Ðvedijos karaliumi, bet Ðvedijà valdytiskyrë savo dëdæ Karlà, netrukus pasivadinusá Karlu IX ir tapusá sûnëno Zigmanto Vazos prieðu.

13 Ðio karo atgarsiø yra ir lietuviø dainuojamojoje tautosakoje. Rygos minëjimas karodaino-se siejamas su Sålaspilio mûðiu 1605 m., kur lietuviai, J. Chodkevièiaus vadovaujami,sumuðë triskart didesnæ ðvedø kariuomenæ.

3 2Alv

ydas B

utkus.

Latvi

ai. K

aunas:

Aest

i, 1995

.LATVIJOS ISTORIJA

9 pav. Latviø ir estø þemës 1629-1795 m.Buvo apkarpytos dvarininkø teisës á þemæ. Kaip minëta, daugelis

jø protëviø buvo gavæ tà þemæ kaip lenà, taèiau ilgainiui, karta pokartos, ponai ëmë jà laikyti savo nuosavybe, t.y. dráso pardavinëti, keis-ti, uþstatyti ir t.t. Panaðiai su þeme elgësi ir Ðvedijos dvarininkai. Taiskurdino valstybës iþdà, nes jis gaudavo vis maþiau pajamø. Todël Ðvedi-jos riksdagas (parlamentas), kurá, beje, sudarë dvarininkø, dvasininkø,miestieèiø ir valstieèiø atstovai, dar 1604 m. nusprendë, kad nuo ðiolþemë gali bûti tik iðnuomota, stropiai laikantis tam tikrø sàlygø: lenugalima naudotis iki mirties, já paveldi vasalo sûnûs, o jei jø nëra, þemëgráþta valstybei, t.y. karaliui. Tiesa, karaliai Karlas IX (1604-11),Gustavas II Adolfas (1611-32) ir ypaè jo duktë bei sosto paveldëtojaKristina (1632-54) ðio sprendimo nepaisë ir dovanodavo þemæ dvari-ninkams palankiomis sàlygomis.

1655 m. Ðvedijos riksdagas, prieðtaraujant tik dvarininkø frakci-jai, priëmë ástatymà dël dvarø redukcijos. 1662 m. ðá ástatymà mëgintataikyti Vidþemëje, bet vietinë dvarininkija smarkiai pasiprieðino.1680 m. riksdago sprendimu buvo sustiprintas redukcijos ástatymo

Liepója

PíltenëVe¹tspilis

Rêvelis Nãrva

RygâBa÷skë

Da÷gpilisR¸zeknë

PérnuDòrpatas

Ve¹denasMintaujâ

Ðvedijos(nuo 1721 m. - Rusijos)Respublikos(nuo 1772 m. - Rusijos)

Kurðo kunigaikðtystë(nuo 1795 m. - Rusijos)Piltenës sritis

3 3Alv

ydas B

utkus.

Latvi

ai. K

aunas:

Aest

i, 1995

.

vykdymas, pats ástatymas ásigaliojo ir ðalies provincijose. KaraliusKarlas XI (1660-97), didelis redukcijos ðalininkas, 1681 m. pateikëVidþemës landtagui tris pasiûlymus: redukuoti dvarus, ávertinti þemæir panaikinti baudþiavà. Landtagas visus juos atmetë. Tada karaliussudarë komisijà, kuri pradëjo dvarø redukcijà, stropiai tikrindamadvarininko teisæ á þemæ. 1687 m. ðie darbai buvo baigti. Paaiðkëjo, kad5/6 dvarø turi priklausyti karaliui ir kad jø dvarininkai bei valstieèiaiprivalo mokëti iþdui tam tikrà mokestá uþ naudojimàsi þeme, o ponaidar ir uþ valstieèiø darbà. Vidþemës dvarininkø santykiai su Ðvedijoskaraliumi pasidarë itin prieðiðki (Zâlîtis 1991, 124-126).

Ðitaip karaliaus palaikomi Vidþemës valstieèiai greitai atsigavo.Apie jø turtà galima spræsti ið Ðiaurës karo (þr. toliau) dokumentø,uþfiksavusiø Rusijos kariuomenës padarytà þalà. Pavyzdþiui, apiplëðævienà vidutinio dydþio valstieèiø ûká rusai iðsivarë 10 arkliø, 34 karves,20 verðiø, 13 kiauliø, 56 avis. Tarp prisiplëðto turto kartais minimisidabriniai ar auksiniai papuoðalai, aksomo sijonai, ðilko skaros ir kt.(Zâlîtis 1991, 130).

Atsigavusá kraðtà 1656-58 m. nuniokojo ásiverþusi Rusijos kariuo-menë. O treèiasis permainingas ir kraðtà visiðkai nualinæs karas suRusija 1700-21 m. (vad. Ðiaurës karas) baigësi Ðvedijos pralaimëjimu.Niðtato taikos sutartimi Estija ir Vidþemë su Ryga buvo prijungtosprie Rusijos imperijos. Petras I ágyvendino kadaise þlugusià Ivano IVsvajonæ: Rusija plaèiai �atsivërë langà� á Europà.LatgalaLenkø Infliantai, arba Latgala, Respublikos sudëtyje iðbuvo per 200metø.

Latgalà valdë Respublikos valdovo skirtas vaivada, kurio reziden-cija buvo Da÷gpilyje. Kraðtas buvo suskirstytas á 4 seniûnijas: Lüdzos,R¸zeknës, Da÷gpilio ir Víliakos. Infliantai turëjo savo vyskupà, sei-melá.

Ir geruoju, ir piktuoju buvo vykdoma polonizacija. Jai pasidavævokieèiai dvarininkai gaudavo tam tikrø lengvatø, o kietakakèiai ávai-riais pretekstais netekdavo dvarø.

Stiprëjo katalikybë, nes liuteronizmui plisti Latgaloje kelias buvouþkirstas. Dar iki Respublikos-Ðvedijos karo jëzuitø pastangomis 1585m. Vilniuje buvo iðleista pirmoji knyga latviø kalba14 ­ Kanizijauskatekizmas, kurá latviø kalbon iðvertë Erdmanis Tolgsdorfas (1556-1620). Beje, net XVII a. pirmojoje pusëje bent jau apie Daugpilá beveik

Latviø þemës Respublikos, Ðvedijos ir Rusijos valdþioje

14 Esama þiniø apie 1525 m. latviø kalba kaþkur Vokietijoje iðleistà liuteroniðkàjákatekizmà, taèiau iki ðiol nerasta në vieno ðios knygos egzemplioriaus (Bergmane 1986, 9).Spëjama, kad visà jos tiraþà sunaikinæ kontrreformatai.

3 4Alv

ydas B

utkus.

Latvi

ai. K

aunas:

Aest

i, 1995

.

15 Die Letten, vorzuglich in Livland, am Ende des psiholosophischen Jahrhunderts.

visi latviai dar laikësi pagoniðkø ritualø: vyrai aukodavæ àþuolui gaidá,moterys ­ liepai viðtà (Ðvâbe 1990, 221).

Valstieèiø padëtis Latgaloje buvo panaði á Lietuvos ­ jie buvo be-veik visiðkai priklausomi nuo dvarininkø: baudþiauninkus buvo gali-ma parduoti, mainyti, bausti, net nuþudyti. Gyventa kaimais, kiekvie-na ðeima turëjo savà þemës rëþá, todël ûkiai buvo nedideli ir ne tokieturtingi kaip Vidþemës ar Kurðo valstieèiø. Skyrësi ir gyventojø sudë-tis. Latgaloje pramaiðiui su latgalieèiais gyveno daug rusø, baltarusiø,lenkø, þydø, o pietuose ir lietuviø.

Per tuos du ðimtus metø Latgala ekonomiðkai labai atsiliko nuokitø latviðkø kraðtø. Taèiau ðis atsilikimas padëjo iðlaikyti didþiuliusetninës kultûros lobius, kuriuos atrado XIX ir XX a. baltø tautosakosir etnografijos tyrinëtojai.

1772 m. per Pirmàjá Respublikos padalijimà Latgala ir Baltarusijaprijungiama prie Rusijos imperijos.

Carø valdþiojeRusijos imperijoje etnografinë Latvija priklausë trims gubernijoms.Vidþemë (su Ryga) ir Pietø Estija sudarë Lifliandijos gubernijà, Lat-gala buvo pri jungta prie Vitebsko guberni jos, o buvusi Kurðo-Þiemgalos kunigaikðtystë pavadinta Kurðo (Kurliandijos) gubernija, ákurià, beje, áëjo ir Lietuvos pajûrio ruoþas ties Palanga ir Ðventàja,1819 m. atskirtas nuo Vilniaus gubernijos, kad bûtø lengviau admi-nistruoti.

Rusijoje visos latviø þemës pateko á vienodas sàlygas. Monarchinësimperijos ramstis buvo dvarininkija, todël valstieèiams latviø þemiø su-vienijimas gyvenimo nepagerino. Anksèiausiai prijungtoje Vidþemëjevokieèiai dvarininkai stengësi atgauti ir iðplësti ðvedø apribotas teises,ir tai jiems greitai pavyko padaryti. 1739 m. romënø teisës pagrindubuvo sudaryta ir vadinamoji Rozeno deklaracija, kuri tapo tam tikrudvarininkø ir valstieèiø santykiø kodeksu. Dvarininkai ágijo teisæ á savobaudþiauninkø turtà, o pats baudþiauninkas imtas laikyti gyvuoju dvari-ninko turtu. 1765 m. landtage baudþiauninkus nesidrovëta vadinti ver-gais (Zâlîtis 1991, 162). Prekyba jais buvo áprastas reiðkinys.

Taèiau nuo XVIII a. vidurio á Rusijà ið Vakarø Europos atkeliavoÐvietimo idëjos, tarp jø ir baudþiavos panaikinimo idëja. Bene karðèiau-sias baudþiavos prieðininkas, teigæs, jog ji nepateisinama nei juridin-iu, nei þmoniðkumo poþiûriu, buvo Garlybas Merkelis (1769-1850),pastoriaus sûnus, 1796 m. iðleidæs knygà �Latviai�.15 Carienë Jekate-

LATVIJOS ISTORIJA

3 5Alv

ydas B

utkus.

Latvi

ai. K

aunas:

Aest

i, 1995

.

rina II (1762-96) ið pradþiø buvo didelë Ðvietimo ðalininkë, palaikëjo propaguotojus, todël kai kurias reformas Lifliandijoje pavyko ágyv-endinti. Pavyzdþiui, 1765 m. landtagas priëmë sprendimà dël privalo-mo pradinio mokslo valstieèiø vaikams. XVIII a. pabaigoje maþdaug63% Vidþemës valstieèiø buvo raðtingi (Zâlîtis 1990, 170). Baudþiavospanaikinimo viltis tai vienur, tai kitur skatino valstieèiø bruzdëjimusir dvarininkø prieðinimàsi, tad XVIII a. valdovai nesiryþo ið esmëspertvarkyti valstieèiø gyvenimo.

XVIII a. treèiàjá deðimtmetá Vidþemæ pasiekë ir ëmë joje sparèiaiplisti tam tikra krikðèionybës atmaina ­ hernhûtizmas (la. brâïudraudze �broliø parapija�). Jos iðtakos yra XV a. Èekijoje, kur susibûrëkrikðèioniø sekta, propagavusi pirmøjø krikðèioniø skelbtas tiesas:mylëti artimà, dorai gyventi, nesivaikyti turtø, kreipti dëmesá ne tiek átikybos mokymà, kiek á broliðkà sugyvenimà su kitais. Egzaltuotomisapeigomis aplipusiai katalikø baþnyèiai tai pasirodë eretiðka, todëlsektos narius pradëta persekioti. XVIII a. pradþioje ðio sàjûdþio centrutapo Hernhûtas (Saksonija), ið kur misionieriai atkeliavo á rusø val-domà Vidþemæ ir èia rado ðalininkø. Hernhûtininkus rëmë Vaµmierosdvarininkë Halartë; jos rûpesèiu 1738 m. Vaµmieroje buvo atidarytaseminarija, ið pradþiø turëjusi 8 klausytojus, bet po poros metø jau200. Ten pat, Vaµmieroje, vykdavusios ir sueigos, kuriø metu paprastavalstieèiø kalba buvo aiðkinamas Kristaus mokymas. Netrukus parapijøatsirado C¸syse, Rygojê ir kitur.

Hernhûtininkai valstieèius greitai patraukë. Þmonëms patikæs ðiossektos demokratiðkumas: parapijai vadovavo presbiteris, arba didysistëvelis; jam pavaldûs buvo diakonai, arba tëveliai, o smulkesnes parapi-jos grupeles valdë pamokslininkai, skiriami ið paèiø valstieèiø. Ir norspresbiteris bei djakonai buvo vokieèiai, valstieèiams socialiðkai jiebuvo artesni uþ turtingus ir daþnai savanaudþius liuteronø pastorius.Visi bendruomenës nariai vadino vienas kità broliais ir seserimis. Bebendrøjø pamaldø, dar vykdavusios atskiros pamaldos sutuoktiniams,naðliams ir naðlëms, vaikinams, merginoms, vaikams. Per sueigas vals-tieèiai aptarinëdavæ ir ûkio dalykus.

Hernhûtizmas pakeitë valstieèiø gyvenimà ið esmës. Visø pirma,valstieèiai mokësi doro gyvenimo, maþiau girtuokliavo ar net tapoblaivininkais, stengësi sugyventi, bûti mandagûs, nesirieti. Noras sa-varankiðkai paþinti ðventraðtá skatino saviðvietà. Ten, kur bûta hern-hûtininkø parapijø, valstieèiø ûkiai buvo turtingesni.

Antra, ðis tikëjimas, bendra veikla ir bendri interesai valstieèiusvienijo. Tokia vienybës mokykla ypaè pravertë tautinio atgimimo lai-kais XIX a. viduryje.

Latviø þemës Respublikos, Ðvedijos ir Rusijos valdþioje

3 6Alv

ydas B

utkus.

Latvi

ai. K

aunas:

Aest

i, 1995

.

Galop, hernhûtizmas áliejo á latvio valstieèio sàmonæ krikðèiony-bæ, kuri iki tol buvo brukama prievarta ir atrodë kaip svetimðaliø,ponø religija. Tad hernhûtizmas latviø valstieèius sulygino su kitøVakarø Europos tautø valstieèiais. XVII-XIX a. slenkstyje Vidþemësvalstieèiai buvo labiausiai apsiðvietæ ið visø Rusijos imperijos val-stieèiø.

Dvarininkai ir l iuteronø pastoriai ið pradþiø palaikë hernhû-tininkus. Ponai tikëjosi, kad valstieèiai taps romesni, klusnesni, o pas-toriai dþiaugësi, kad radosi padëjëjø krikðèionybei skleisti. Taèiau daláponijos greitai ëmë gàsdinti valstieèiø organizuotumas, susiklausymas,taip pat smukliø pelno maþëjimas. Kai kurie pastoriai suirzo dël to,kad hernhûtizmas ëmë tolinti valstieèius nuo liuteronø baþnyèios.Pasipylë skundai. 1743 m. carienë Jelizaveta (1741-62) hernhûtizmàuþdraudë. Bendruomenës nariai ëmë rinktis slaptai, nors bûta irparapijø, kur, pritariant vietiniams pastoriams bei dvarininkams, ðisdraudimas buvo ignoruojamas. 1764 m. Jekaterina II draudimà pa-naikino. XVIII a. pabaigoje hernhûtizmas tapo viena ið antibau-dþiavinio sàjûdþio formø. Savo klestëjimo laikotarpá Vidþemëje hern-hûtizmas pasiekë XIX a. treèià deðimtmetá (Balevics 1987, 14; Zâlîtis1991, 170-174).

Po Napoleono karo kilo valstieèiø neramumai Kurðê ir Vidþemëje.Jie buvo nuslopinti, bet prasmæ turëjo ­ baudþiava buvo panaikinta(Kurðê ­ 1817 m., Vidþemëje ­ 1819 m.). Taèiau valstieèiai gavo va-dinamàjà �paukðèio laisvæ�: ið baudþiavos juos paleido be nuosavosþemës. Be to, tik po 13 metø valstieèiai galëjo keltis kitur, bet ir tai turëjodaryti su pono þinia bei sutikimu. Nuo 1849 m. valstieèiai gavo teisæiðsipirkti ið pono nuomojamà þemæ. Iki 1865 m. iðnyko kûno bausmës.

Kiek kitokià istorijà turëjo Latgala. Èia baudþiava panaikinta tik1861 m. Be to, Latgalà kliudë 1863 m. sukilimas, todël èia, kaip ir Lie-tuvoje, buvo uþdraustas raðtas lotyniðkais raðmenimis. Visa tai dardaugiau padidino ekonominá ir kultûriná kraðto atsilikimà nuo kitølatviø þemiø.

XIX a. viduryje prasidëjo latviø tautinis atgimimas. Baudþiavospanaikinimas ir didëjanti latviø ûkininkø nepriklausomybë sudarëgeresnes sàlygas siekti mokslo, formuotis tautinei inteligentijai. Visdaugiau latviø stojo á universitetus.

1855 m. Dorpato (Tartu) universitete susibûrë latviø studentø rate-lis, kuriame pradëta atvirai svarstyti, kaip padëti tautai. Ðie metai latviøkultûros istorijoje laikomi latviø tautinio atgimimo pradþia. Rateláákûrë ir jo veikloje aktyviai dalyvavo Kriðjanis Valdemaras (KriðjânisValdemârs, 1825-91), Juris Alunanas (Juris Alunâns, 1832-64), Krið-

LATVIJOS ISTORIJA

3 7Alv

ydas B

utkus.

Latvi

ai. K

aunas:

Aest

i, 1995

.Latviø þemës Respublikos, Ðvedijos ir Rusijos valdþioje

janis Baronas (Kriðjânis Barons, 1835-1923).16 Pagrindinis jø veiklostikslas buvo skatinti latviø tautinæ savimonæ, patriotizmà, prieðintisgermanizacijai. Dël antivokiðkø paþiûrø vienas vokietis pastorius iro-niðkai pavadino J. Alunanà �jaunalatviu�. Ðis pavadinimas (la. jaunlat-vietis) greit ágavo revoliuciðkà, patetiðkà reikðmæ, juo pradëta vadintiir J. Alunano draugai, vëliau ir jø bendraminèiai.

1856 m. pradëjo eiti laikraðtis �Mâjas Viesis� (�namø sveèias�). Jis iðpradþiø publikavæs ir jaunalatviø kûrybà, bet vëliau vokieèiai prigàsdinoredaktoriø Ansá Leitanà, ir laikraðtis prarado aðtrumà. Todël 1862 m. Pe-terburge Kr. Valdemaras ásteigë laikraðtá �Peterburgas Avîzes� (�Peter-burgo laikraðèiai�). Jis ëjo trejus metus. Laikraðèio redaktorius buvo J.Alunanas, o jam susirgus redagavimà perëmë Kr. Baruonas. Laikraðtisturëjo satyriná priedà �Dzirkstele� (�kibirkðtis�), po kiek laiko pervadintàá �Zobugals� (�ðaipokas�).

1868 m. ákurta Rygos latviø draugija (la. Rîgas Latvieðu biedrîba),pradëjusi rûpintis latviø kultûros puoselëjimu, propagavimu. Ðios draugi-jos pavyzdþiu tokios pat draugijos ëmë kurtis ir kituose miestuose. Rygoslatviø draugija suorganizavo tris pirmàsias visuotines dainø ðventes.17Draugija rengë koncertus, spektaklius, suðaukë Kurðo ir Vidþemësûkininkø suvaþiavimus (1871, 1873).

Latviø tautinæ savimonæ, nacionaliná pasididþiavimà aktyviai skatinoraðytojai romantikai Atis Kruonvaldas (Atis Kronvalds, 1837-75), Auseklis(tikrasis vardas ­ Kruogzemjø Mikus, Krogzemju Mikus, 1850-79), An-drejis Pumpuras (Andrejs Pumpurs, 1841-1902). A. Kruonvaldas buvo li-etuviø ir latviø vienybës propaguotojas, ðlovino baltø praeitá, stengësi kuop-ti latviø kalbà nuo germanizmø. Auseklio poezijoje irgi vyravo garbingospraeities, laisvës motyvai, latviø mitologijos ávaizdþiai. Savo teoriniuosedarbuose Auseklis këlë tautosakos svarbà raðytojø kûrybai. A. Pumpuras,ákvëptas estø raðytojo F. R. Kreicvaldo epo �Kalevipoeg�, sukûrë latviø epà�Laèplësis� (1888). Kritinio realizmo pamatus latviø literatûroje padëjobroliai Kaudzytës (Kaudzîtes) ­ Reinis (Reinis, 1839-1920) ir Matysas(Matîss, 1848-1926) romanu �Matininkø laikai� (�Mçrnieku laiki�),kuriame vaizduojama XIX a. aðtuntojo deðimtmeèio Latvijos kaimo gyven-tojø buitis su tipiðkais valstieèiø ir pusinteligenèiø paveikslais. O populiar-ëjant Europoje marksizmui, radosi ir proletarinës literatûros atstovø. Ið jø

16 Kr. Baronas vadinamas latviø dainø tëvu. Dorpato (Tartu) universitete jis studijavomatematikà ir astronomijà. 1878 m. Maskvoje ið Fr. Bryvzemnieko perëmë latviø liaudiesdainø rinkimà ir tvarkymà. Ðiam darbui atsidëjo visà likusá gyvenimà. Iðleido 6 tomø (8daliø) rinkiná �Latvju dainas� (1894-1915), kuriame yra apie 200 tûkst. dainø (drauge suvariantais). Paskel-bë apie 100 gamtos mokslà populiarinanèiø straipsniø, taip pat paraðëapsakymø, eilëraðèiø.

17 Pirmoji regioninë latviø dainø ðventë ávyko 1864 m. Dikliuose, o pirmoji visuotinëdainø ðventë ­ 1873 m. Rygoje

3 8Alv

ydas B

utkus.

Latvi

ai. K

aunas:

Aest

i, 1995

.

XIX a. pabaigoje þymiausi buvo Janis Rainis (tikroji pavardë ­ Pliekðanas,1865-1929),18 Pëteris Stuèka (Pçteris Stuèka, 1865-1932), Janis Jansonas-Braunas (Jânis Jansons-Brauns, 1872-1917). Latviø proletariniø raðytojøpropaguojamos mintys buvo pavadintos naujàja srove, o jie patys ­ nauja-srovininkais (la. jaunstrâvnieki). Tai buvo prieðprieða Rygos latviø draugi-jos veiklai, orientuotai á pasiturinèiø latviø interesus ir suabsoliutinusiaitautos vienybës idëjà.

Taèiau bûtø klaidinga manyti, jog tautinis atgimimas buvo sklandus irneturëjo jokiø kliûèiø. Latviø ðviesuomenë susidûrë su dviem tautai gre-sianèiais pavojais: germanizacija ir rusifikacija.

Vokietinimo aktyvistai buvo vokieèiai dvarininkai ir dalis pastoriø.Vokieèiai mielai draugaudavo su turtingesniais latviais, skatino miðriassantuokas. Didesniuose miestuose, ypaè Rygoje, dalis latviø pasiduodavovokieèiø kultûrai, aklai perimdavo jà ir nutausdavo. XIX a. pirmojojepusëje mokyklose vis labiau plito vokieèiø kalba. Baþnyèios hierarchaiëmë svarstyti, ar nevertëtø tikybà mokyklose dëstyti vien vokiðkai. Norëtapasiekti, kad parapinëse mokyklose jau nuo antrojo skyriaus latviø vaikaisuprastø ðnekamàjà vokieèiø kalbà.

Rusinimo politika turëjo tikslà sukurti unitarinæ imperijà: vienascaras, viena kalba, viena tikyba. Ðito siekti pradëjo staèiatikiø baþnyèia,kartais net persûdydama. 19 XIX a. gale rusinimo kilpa ëmë verþti latviømokyklas. Visi dalykai, iðskyrus tikybà, buvo pradëti dëstyti rusiðkai,net per pertraukas latviukams buvo uþginta ðnekëtis gimtàja kalba ­prasiþengëliams uþkabindavo ant kaklo lentelæ su rusiðku uþraðu: �Jiskalbëjo latviðkai� (Auns 1992, 152). Rusifikacija labai suaktyvëjo

18 J.Rainis (Jânis Rainis) yra vienas þymiausiø latviø poetø. Marksizmu jis buvo apsiribojæstik kûrybos kelio pradþioje. 1891-95 m. jis leido revoliucingà laikraðtá �Dienas Lapa� (�dienoslapas�). Uþ revoliucinæ veiklà buvo suimtas ir 1897-1903 m. iðtremtas ið pradþiø á Pskovà, vëliauá Slobodskà. 1905-20 m. gyvena emigracijoje, Ðveicarijoje. 1920 m. gráþta tëvynën. Buvo iðrinktasSteigiamojo ir trijø pirmøjø seimø (1922, 1925, 1928) deputatu. Dirbo Meno departamentodirektoriumi, Nacionalinio teatro direktoriumi, 1926-28 m. buvo ðvietimo ministru.

Ið svarbesniø jo kûriniø minëtini eilër. rinkiniai �Tolimi aidai melsvame vakare� (1903),�Audros sëja� (1905), �Tylioji knyga� (1909), �Galas ir pradþia� (1912), �Sveika, laisvoji Latvija!�(1919), poemos �Ave sol!� (1910), �Daugava� (1919), pjesës �Ugnis ir naktis� (1905), �Indulisir Arija� (1911), �Vëjeli, pûsk!� (1913), �Juozapas ir jo broliai� (1919) ir kt. Kûryboje vyraujapatriotiniai, filosofiniai, meilës motyvai, gërio kova su blogiu, gyvenimo prasmës apmàstymai.

19 Pavyzdþiui, 1845 m. pavasará Rygoje ðv. Aleksiejaus (dab. Marijos Magdalietës)baþnyèioje hernhûtininkas tëvelis D.Baluodis ir apie 100 jo parapijieèiø buvo iðkilmingaiáðventinti á staèiatikius. Ði þinia greitai pasklido po visà Vidþemæ. Be to, buvo paleistas gandas,kad perëjæ á staèiatikybæ valstieèiai gaus þemës. Prasidëjo nevarþomas masinis valstieèiøperëjimas á staèiatikius. 1846 m. staèiatikiais tapo 32803 kitatikiai, o 1847 m. - net 54582.Liuteronø baþnyèiai Lifliandijoje ëmë grësti krachas. Susirûpinæ dvarininkai apskundë caruigeneralgubernatoriø J.Golovinà - girdi, jis remiàs maiðtininkus, o jiems staèiatikybë esantitik priedanga. Caras Nikolajus I J.Golovinà atðaukë ir á jo vietà skyrë kunigaikðtá A.Suvorovà,kuris netrukus pareiðkë ginsiàs dvarininkø interesus. Perëjimas á staèiatikius buvo apsunkintasformuliaru, kuriuo buvo skiriamas pusës metø apsisprendimo laikotarpis (Balevics 1987, 23).

LATVIJOS ISTORIJA

3 9Alv

ydas B

utkus.

Latvi

ai. K

aunas:

Aest

i, 1995

.

Latvija XX a.XX a. pradþioje bëdina buvo ir valstieèiø padëtis. Daugiau nei pusë Latvi-jos þemiø priklausë keliems ðimtams dvarininkø, tuo tarpu didelë vals-tieèiø dalis neturëjo þemës visai. Dvaro þemë buvo apmokestinta kur kasmaþiau nei valstieèiø. Mokyklos ir prieglaudos buvo iðlaikomos tikvalstieèiø lëðomis. Dvarininkai þvejojo ir medþiojo, kur panorëjo, vals-tieèiai neturëjo teisës medþioti net á jø ûká atklydusio þvëries. Daugelyjeparapijø pastoriø iðrinkdavo dvarininkas, ir tas pastorius paprastaibûdavo vokietis (Zâlîtis 1991, 269).1905 m. revoliucijaIntensyvi rusifikacija, taip pat teisinë bei socialinë nelygybë lëmë ak-tyvø Latvijos miestieèiø dalyvavimà 1905 m. revoliucijoje. Sausio 13 d.Dauguvos krantinëje caro kariuomenë suðaudë rygieèiø demonstracijà,kurioje dalyvavo apie 60 tûkst. þmoniø. Þuvo per 70 ir buvo suþeistaapie 200 demonstrantø (Auns 1992, 157). Neramumai apëmë ir pro-vincijà. Spalio 30 (17) d. caro pasiraðytasis manifestas, kuriuo Rusijospilieèiams buvo paþadëta konstitucija ir pilietinës teisës, tik ápylë aly-vos á ugná. Iðdràsëjæ ir socialdemokratø paakinti valstieèiai gruodþiomënesá ëmë siaubti dvarus. Vidþemëje buvo sudeginti 72 dvarai, Kurðe40 (Zâlîtis 1991, 263). Daug kur susiremta su kariuomene.

Taèiau atitokusi caro valdþia antroje gruodþio pusëje pasiuntë á Latvijàdaugiau kariuomenës ir revoliucijà nuslopino. Kariuomenei vadovavokeletas generolø, ið kuriø þiaurumu pagarsëjo Orlovas. Generolams buvopavaldþios ir baudþiamosios ekspedicijos, kurios be ilgo teismo ðaudë,korë ir plakë ðimtus þmoniø. Besislapstanèiø revoliucijos dalyviø turtasbuvo konfiskuojamas, o namai deginami. Kentëjo ir jø artimieji ar netvisai niekuo dëti þmonës.

Bet revoliucijos aukos nebuvo beprasmës. Konstitucija kiek suvarþëcaro patvaldystæ. Maþiau buvo varþoma þodþio laisvë, nebetrukdyta steig-ti ávairias draugijas, teatrus, rengti koncertus, susibûrimus. Mokyklosepirmus dvejus metus leista mokyti latviðkai (1913 m. ðá leidimà panaiki-no). Latviø ëmë po truputëlá daugëti miestø savivaldybëse.

XIX a. pabaigoje. Á valdininkø këdes visur Latvijoje imta sodinti vienrusai.

Ir vokietinimà, ir rusinimà stabdë ne tik latviø ðviesuomenësprieðinimasis, bet ir ðiø dviejø politikø tarpusavio konkurencija: carovaldþia bijojo Baltijos gubernijø visiðko suvokietëjimo dël potencia-laus jø separatizmo, o vokieèiams valstieèiø rusinimas reiðkë vokið-kos kultûros ir liuteronø tikybos izoliacijà.

4 0Alv

ydas B

utkus.

Latvi

ai. K

aunas:

Aest

i, 1995

.

Padaugëjo pramonës: ëmë rastis naujø gamyklø, suaktyvëjo preky-ba, plëtësi miestai. Jau 1913 m. Rygoje gyveno 517 tûkst. þmoniø.Prekiø apyvarta Ryga tais metais pralenkë net imperijos sostinæ SanktPeterburgà (Zâlîtis 1991, 266).

Rusifikacija neiðnyko, ji tapo rafinuotesnë. Valdþia pradëjo ak-tyviai vilioti valstieèius keltis gyventi á Rusijos gilumà, o á jø vietàkëlë rusus. Ypatingo dëmesio ðiuo poþiûriu susilaukë Latgala ir Kurðas.Á Kurðà buvo keliami ir Rusijos vokieèiai (Zâlîtis 1991, 265).Karas ir nepriklausomybës vizijaPirmasis pasaulinis karas ið esmës pakeitë Latvijos likimà, nes jo baigtisatneðë Latvijai valstybingumà. Bet á já vedë ilgas ir sunkus kelias.

1915 m. Kurðà okupuoja Vokietijos kariuomenë. Tais paèiais metaiskraðtui ginti pradëta formuoti latviø ðauliø batalionai, kuriø sufor-muota devyni. 1916 m. batalionai pertvarkyti á pulkus, sujungtus á dvibrigadas, ið viso apie 40 tûkst. kariø. 1915-17 metais latviø ðauliaigynë Rygà. Jau pirmose kautynëse jie pasirodë esà narsûs ir drausmin-gi kariai. �Latviø ðauliai yra geriausia armijos dalis� ­ raðë tuomet�Heccrjt ckjdj� (Paleckis 1938, 86).

Ðauliø nuostoliai buvo didþiuliai. Vien per 1916 m. Kalëdø kau-tynes, vykusias á pietvakarius nuo Rygos, pulkai neteko daugiau kaip 5tûkst. kovotojø: apie 1000 nukautø ir 4000 suþeistø. Prastas vadovavi-mas, cariniø generolø neryþtingumas, uþsitæsæs imperialistinis karaskëlë kariø nepasitenkinimà, todël jie entuziastingai sutiko Vasariorevoliucijà, patys aktyviai ásitraukë á jà. 1917 m. geguþës mënesá ávykæsLatviø ðauliø II suvaþiavimas daugelá ðauliø perorientavo á bolðevikøpozicijas (LME 2, 250).

1917 m. rugpjûèio mën. vokieèiai uþëmë Rygà. Latviø ðauliai pa-sitraukë Petrogrado link, dalyvavo Spalio perversme. Raudonieji latviøðauliai buvo didelis bolðevikø ramstis. Pirmàja Raudonosios armijosdivizija tapo Latviø ðauliø tarybinë divizija (Auns 1992, 200). Tarybøvaldþia siuntë latvius á atsakingiausias kovas su opozicija Petrograde,Kalugoje, Saratove, Novgorode ir kt. Ðauliams teko pagrindinis vaid-muo slopinant 1918 m. liepos 6-7 d. kairiøjø eserø sukilimà Maskvoje.Vëliau pulkai s lopino ant ibolðevikinius sukil imus Jaroslavlyje,Murome, Rybinske, kovojo su èekø baltagvardieèiais, padëjo nugalëtiKrasnovà, Denikinà, Judenièà, Vrangelá, kovësi uþ tarybø valdþiàLatvijoje. Ið latviø ðauliø karininkø kilo garsûs Raudonosios armijosvadai, valstybës veikëjai J. Vacietis, R. ir J. Bërziniai, R. Eidemanis,liûdnai pagarsëjæs stalinistas A. Pelðë.

Dalis latviø ðauliø nesusidëjo su bolðevikais ir buvo pasirengæ tæstikovà su vokieèiais bei bolðevikais Antantës pusëje. Ið tokiø minëtini Iman-

LATVIJOS ISTORIJA

4 1Alv

ydas B

utkus.

Latvi

ai. K

aunas:

Aest

i, 1995

.

tos pulkas ir Troickos batalionas, veikæ Sibire ir Tolimuosiuose Rytuose.Rimtesniø mûðiø su Raudonàja armija ðie ðauliai, tiesa, neturëjo. 1920m. jie gráþo á Latvijà, laivais apiplaukæ pusæ pasaulio (Auns 1991, 200-203).

Po Vasario revoliucijos visose latviø sueigose ir suvaþiavimuose, kurbûdavo svarstoma tautos ateitis, vyravo dvi iðvados: siekti, kad visos latviøgyvenamos þemës bûtø suvienytos ir kad ðiam naujam administraciniamvienetui bûtø suteikta autonomija Rusijos sudëtyje. Populiarëjo ðûkis:�Laisva Latvija laisvoje Rusijoje!� Nesutarta tik dël autonomijos sàlygø.Vienus tenkino vadinamoji provincijos autonomija. Kiti reikalavo plaèios,valstybinës autonomijos su sava vykdomàja ir ástatymø leidþiamàja valdþia.Pastarosios autonomijos ðalininkai ateities Rusijà ásivaizdavo kaip JAV.1917 m. rugpjûèio mën. Rygoje ávyko latviø visuomeniniø organizacijøkonferencija, nutarusi reikalauti ið Rusijos Laikinosios vyriausybës suteik-ti Latvijai plaèià autonomijà Rusijos sudëtyje.

Taèiau dalis latviø inteligentijos vis labiau linko prie minties kurtivisiðkai nepriklausomà valstybæ. Tokia idëja 1917 m. vasarà buvo paskelbtalatviø karo pabëgëliø Maskvoje leidþiamame laikraðtyje �Latvijas Atbalss�(�Latvijos aidas�). Ði idëja gavo vis daugiau ðalininkø ypaè po to, kai tapoaiðku, jog Rusijos Laikinoji vyriausybë nepritaria Latvijos autonomizaci-jai ir net Latgalos nenori atskirti nuo Vitebsko gubernijos. Ðalininkus taippat gausino po Spalio perversmo bolðevikø deklaruota tautø apsisprendi-mo teisë.

Latvijoje tarybø valdþia buvo ákurta 1917 m. lapkrièio mën. vokieèiøneokupuotoje dalyje, t.y. Vidþemës ðiaurëje ir Latgaloje. Bolðevikinës Latvi-jos centru tapo Valka. Ten gruodþio 16-18 dienomis ávyko Latvijos dar-bininkø, kareiviø ir beþemiø II suvaþiavimas, kuriame buvo sudaryta Latvi-jos Taryba. Gruodþio 19 d. Taryba paskelbë Iskolato Respublikos ákûrimà.Tarybos vykdomuoju organu tapo Iskolatas (Bcgjkybntkmysq rjvbntn

Kfndbb) (EV 1, 261). Rusija atskyrë Latgalà nuo Vitebsko gubernijos irperdavë jà Iskolato Respublikai. Bet po metø, t.y. 1918 m. gruodþio mën.,vokieèiai okupavo visà Latvijà, ir tarybos buvo iðvaikytos.

Norëdami gauti bent ðioká toká atokvëpá ir iðlaikyti valdþià, bolðe-vikai ryþosi derëtis su vokieèiais ir net paaukoti buvusios imperijosvakarines þemes. Brest Litovsko taikos sutartimi (1918 m. kovo 3 d.) vokie-èiams atiteko Kurðas ir Ryga, Vidþemës gyventojams palikta teisë ap-sispræsti, o Latgala liko rusams.

Uþgrobtose Pabaltijo kraðtuose vokieèiai buvo ávedæ kariná oku-paciná reþimà. Visi vyrai nuo 18 iki 45 metø buvo imami kasti apkasøar dirbti kitø karo darbø. Valstieèius apkrovë didþiulëmis prievolë-mis. Kurðe daug kur plynai iðkirto miðkus. Suvarþë gyventojø keliones,mokyklose ávedë privalomà vokieèiø kalbà. Bet didþiausià pavojø këlëkolonizavimo planai. Vien Kurðe vokieèiai ketino skubiai ákurdinti

Latvija XX a.

4 2Alv

ydas B

utkus.

Latvi

ai. K

aunas:

Aest

i, 1995

.

apie 1,5 mln. kolonistø (Zâlîtis 1991, 273). Ðià idëjà karðtai palaikë irvietinë dvarininkija, pasiðovusi aukoti kolonistams treèdalá savo þemiø.

1918 m. Pabaltijys buvo daugelio ðaliø ir politiniø grupuoèiø interesøarena. Rusija èia tikëjosi tarybø valdþios ir caro imperijos teritorijø. AntanteiPabaltijys atrodë vienas ið placdarmø kovai su bolðevikine Rusija. Ðiai kovaitikëtasi panaudoti tiek kraðte esanèià vokieèiø kariuomenæ, tiek ið Rusijosatplûdusius baltagvardieèius. Vietinë ðviesuomenë svajojo sukurti naciona-lines parlamentines respublikas. Paèiai Vokietijai rûpëjo jei ne kolonija, tai bentjau marionetinës provokiðkos valstybëlës. Latvijos ir Estijos teritorijoje vok-ieèiai ketino ákurti Baltijos kunigaikðtystæ. Tai bûtø buvus Vokietijos dalis,valdoma kokio fiursto ar paties kaizerio Vilhelmo (Zâlîtis 1991, 283-285).

Taèiau vokieèiø planai ëmë braðkëti po Vokietijos Lapkrièio revoliu-cijos ir netrukus (1918 m. lapkrièio 11 d.) ávykusios Vokietijos kapitulia-cijos. Tà paèià dienà Anglija pripaþino Latvijà de facto.20 Lapkrièio 17 d.susivienijo anksèiau iðrinktoji Latvijos Laikinoji Nacionalinë Taryba irDemokratinis blokas. Jø vietoje ákurta Latvijos Tautos Taryba (la. Tautaspadome). Jà sudarë ávairiø Latvijos politiniø partijø atstovai (vienodomisproporcijomis), taip pat Kurðo ir Latgalos delegatai bei tautiniø maþumødeputatai. Tarybos pirmininku iðrinktas Janis Èakstë, o sudaryti Laikinàjàvyriausybæ buvo pavesta Karliui Ulmaniui. 1918 m. lapkrièio 18 d.Latvijos Tautos Taryba paskelbë ðalies nepriklausomybæ. Be kitø prie-moniø nepriklausomybei átvirtinti, po keturiø dienø buvo paskelbtas ása-kas dël Tautos gynybos ministerijos ásteigimo ir pradëta formuoti kariuo-menæ. Jai pradþià davë vietiniø vokieèiø suorganizuoti kraðto apsaugos(landvero) bûriai, kuriuos viskuo buvo aprûpinusi vokieèiø kariuomenë.Norom nenorom teko kreiptis á okupantus vokieèius ir tartis dël amunici-jos. 1918 m. gruodþio 7 d. susitarta, kad vokieèiai rems latvius savanoriusginklais, bet su sàlyga, jog treèdalá kariuomenës sudarys landvero bûriai.Buvo planuota surinkti 6 tûkst. savanoriø ir sudaryti 18 latviø kuopø, 7vokieèiø ir 1 rusø kuopà (Bçrziòð 1991, 8). Kariuomenës vadu skyrë vokietá.

Latvijos kariuomenë kûrësi sunkiai, nes vokieèiai delsë duoti latviamsginklø ir rëmë tik landverà. Be to, trukdë ir prasidëjæs bolðevikø puoli-mas.

LATVIJOS ISTORIJA

20 Kompjeno paliaubomis Vokietija buvo ápareigota laikyti savo kariuomenæ okupuotamePabaltijyje ir Ukrainoje iki atskiro Santarvininkø potvarkio.

Latvijos Laikinoji Nacionalinë Taryba (LLNT) dar 1917 m. gruodþio 2 d. buvo paskelbusi,jog Latvija yra �autonominis valstybës vienetas� (la. autonomâ valsts vienîba). Kadangi tokiàformuluotæ galima interpretuoti gana ávairiai, 1918 m. sausio 30 d. Petrograde paskelbta, jogLatvija bus nepriklausoma demokratinë respublika. Tuo remdamasi Didþioji Britanija, tinkamaiprogai pasitaikius, pripaþino Latvijà de facto.

Taèiau radosi politikø, suabejojusiø LLNT teise skelbti nepriklausomybæ, nes taryboje,be politiniø partijø atstovø, buvæ ir visuomeniniø organizacijø, ir net kai kuriø Rusijos ástaigøatstovø. Tad Latvijos nepriklausomybë buvo paskelbta dar ir treèià kartà, 1918 m. lapkrièio18 d. (Dunsdorfs 1980, 236).

4 3Alv

ydas B

utkus.

Latvi

ai. K

aunas:

Aest

i, 1995

.

Nepriklausomybës kovosLapkrièio 18-19 dienomis Rygoje vyko Latvijos socialdemokratø konfe-rencija, nusprendusi, jog valdþios klausimas Latvijoje �iðspræstinas tik gink-luota kova�. Tikëtasi, kad padës Raudonoji armija, nes Rusija treèià dienàpo Vokietijos kapituliacijos anuliavo Bresto sutartá (Vokietija ðià sutartáanuliavo kapituliacijos dienà ­ tokia buvo viena ið kapituliacijos sàlygø;þr. Zâlîtis 1991, 286). Gruodþio mën. CK ir vietinës tarybos sudarë Latvi-jos laikinàjà tarybinæ vyriausybæ (pirm. Pëteris Stuèka). Gruodþio 22 d.RTFSR pripaþino Tarybø Latvijos Respublikà ir netrukus pasiuntë kari-uomenæ �padëti vietiniam proletariatui�. Iki 1919 m. sausio mën. latviøraudonieji ðauliai ir kiti Raudonosios armijos daliniai uþëmë visà Latvijà,iðskyrus Liepojà ir jos regionà, á kur pasitraukë K.Ulmanio vyriausybë.

Sparèiai okupuoti kraðtà bolðevikams pavyko dël to, jog þmonësbuvo pavargæ nuo vokieèiø okupacijos ir bet kurià kità kariuomenæ jiebuvo pasiryþæ pasitikti kaip iðvaduotojà. Darbininkus ir valstieèius,be to, traukë graþûs bolðevikø paþadai dël nuosavybës, þemës. In-teligentams buvo paþadëta ákurti latviø tautinæ aukðtàjà mokyklà.Universitetà bolðevikai tikrai ákûrë, taèiau socialinë ir agrarinë poli-tika jø gerbëjus greit atvësino. Uþuot iðdalijæ dvarø þemæ valstieèiams,bolðevikai ákûrë jose komunas. Kità þemæ iðnuomojo vieneriø metølaikotarpiui tiems, kas pageidavo. Miestuose netrukus ëmë stigti mais-to. Tai sukëlë gyventojø nepasitenkinimà. Kaltæ dël trûkumø bolðevi-kai suvertë pasiturintiesiems ir pradëjo juos suiminëti bei teisti my-riop. Tai paskatino þmones bëgti á miðkus ir pradëti partizaniná karà.Ðie partizanai, arba kaip juos vadino ­ Þalioji armija, vëliau labaipadëjo vaduoti ið bolðevikø Vidþemæ.

1919 m. pradþioje didëjo Latvijos Laikinosios vyriausybës nesuta-rimas su okupacine vokieèiø valdþia. Kas þingsnis latviai susidurdavosu visokiais trukdymais. Jø ypaè padaugëjo, kai 1919 m. vasario mën.Liepojos gubernatoriumi buvo skirtas generolas Ridigeris fon derGolcas, Baltijos kunigaikðtystës ðalininkas. Latvijos kariuomenæ jispakentë tiek, kiek jos reikëjo kovai su bolðevikais. Balandþio viduryjeLiepojoje vokieèiø ir landvero daliniai mëgino nuversti Latvijos Laiki-nàjà vyriausybæ: nuginklavo kai kurias Latvijos kariuomenës dalis,uþëmë vyriausybës pastatus ir suëmë keletà jos nariø. K.Ulmaniui irkitiems ministrams pavyko rasti prieglobstá pas anglus, kuriø laivynasstovëjo Liepojoje. Ið èia K.Ulmanis iðvyko á uþsiená informuoti San-tarvininkø apie padëtá Latvijoje ir gauti paramos. Jis aplankë Kopen-hagà, Stokholmà, Helsinká, Talinà, Kaunà. Liepojon K.Ulmanis gráþo,turëdamas Santarvininkø paþadus suteikti materialià paramà Latvijoskariuomenei bei parûpinti maisto nuniokotiems Latvijos kraðtams. SuLietuva susitarta dël bendro fronto prieð bolðevikus, taip pat gauta 3

Latvija XX a.

4 4Alv

ydas B

utkus.

Latvi

ai. K

aunas:

Aest

i, 1995

.

mln. markiø paskola. O karo sutartis su Estija garantavo Latvijai estøparamà, kai tik ðie iðvys bolðevikus ið savo ðalies (Zâlîtis 1991, 294).

Laikinàjà Latvijos vyriausybæ Santarvininkai palaikë kur kas ener-gingiau nei to tikëjosi vokieèiai. Nesulaukæ, kad nuo Laikinosios vy-riausybës atsimes kariuomenë ir tauta, vokieèiai sudarë kolaborantøvyriausybæ, vadovaujamà pastoriaus Andrievo Niedros. Tik po to jienusprendë atnaujinti kovà su bolðevikais.

Geguþës gale bolðevikai buvo iðvyti ið Rygos, o netrukus ir iðVidþemës, kur jau veikë naujai suformuota Ðiaurës Latvijos brigada.Vidþemëje latviams padëjæ estø savanoriai.

Golcininkai bolðevikø toliau nesivijo, bet atsuko ginklus prieð estødalinius, neva ásiverþusius á Latvijà, ir prieð Ðiaurës Latvijos brigadà,kurià A.Niedros vyriausybë apðaukë bolðevikais. Kovos su golcinin-kais prasidëjo birþelio pradþioje ir baigësi mûðiais prie Cësiø birþelio22 d. Golcininkai ir landveras buvo sumuðti, o jø mëginimà prieðintisprie Rygos nutraukë Santarvininkai. Vokieèiø pulkai buvo ápareigotiiki liepos 5 d. palikti Rygà, vëliau ir visà Latvijà. Draug su jais iðRygos pabëgo ir A.Niedra.

Po Cësiø kautyniø Santarvininkø ásakymu vokieèiai paliko Liepojà.K.Ulmanio vyriausybë, visà tà laikà gyvenusi anglø laivynà saugoju-siame laive �Saratov�, tuo paèiu laivu gráþo á Rygà.

Taèiau iðvesti kariuomenæ ið Kurðo Golcas neskubëjo. Antantësdiplomatø spaudþiamas jis teisinosi, jog trukdà latviø puldinëjimai,jog esàs tik vienas geleþinkelis ir pan. Savo plëðikaujantiems karei-viams Golcas netrukus galëjo pasiûlyti stoti savanoriais á vadinamàjàVakarø Rusijos armijà, vadovaujamà Bermonto-Avalovo. Ðis buvæsRusijos karininkas Vokietijoje rinko kareivius ið rusø pabëgëliø ir karobelaisviø kovai su bolðevikine Rusija. 1919 m. vasarà jis su keliaisðimtais kareiviø pasirodë Kurðe. Èia á Bermonto armijà ir ëmë stotigolcininkai, kurie netrukus jau sudarë ðios armijos daugumà.

Bermontininkø gaujas Antantë buvo numaèiusi kovai su bolðevi-kine Rusija, taèiau Bermontas planavo nuversti K.Ulmanio ir K.Petso(Estija) vyriausybes, paskirti Kurðo ir Lifliandijos gubernatoriumiA.Niedrà, o ðioms gubernijoms suteikti autonomijà Rusijos imperi-joje be teisës turëti savo kariuomenæ. Bermonto pergalës atveju Gol-cas tikëjosi sudaryti Rusijos-Vokietijos blokà karui su Antante. Tadkariauti Bermontas pradëjo ne su bolðevikais, o su Latvijos kariuo-mene. Paaiðkëjus tikriesiems jo planams, latvius aktyviau pradëjo remtianglø ir prancûzø laivynas, stovëjæs Rygos álankoje ir Dauguvos þiotyse.Iki 1919 m. lapkrièio antrosios pusës bermontininkai buvo sumuðti irnustumti uþ Lietuvos sienos, kur lapkrièio 23 d. ties Radviliðkiu juossumuðë Lietuvos kariuomenë.

LATVIJOS ISTORIJA

4 5Alv

ydas B

utkus.

Latvi

ai. K

aunas:

Aest

i, 1995

.

Visà tà laikà nerimo kova su Rusija. 1919 m. rudená Raudonojiarmija kontroliavo dalá Latgalos (Daugpilis, Rëzeknë, Ludza), taèiauLatvijos kariuomenë, Lenkijos kariuomenës padedama, nustûmëraudongvardieèius iki etnografinës Latvijos ribø. 1920 m. vasario 1 d.su Tarybø Rusija sudarytos paliaubos, o balandþio 16 d. prasidëjo tai-kos derybos. Visà tà laikà Raudonoji armija provokavo pasienyje gin-kluotus susirëmimus. Pagaliau 1920 m. rugpjûèio 11 d. Tarybø Rusijavisiems laikams pripaþino Latvijos nepriklausomybæ ir etnografinessienas. Sutartis pasiraðyta Rygoje. Tà paèià dienà buvo ratifikuota tai-kos sutartis su Vokietija. Nepriklausomybës karas, trukæs 628 dienas,baigësi. Jame þuvo 1748, ligoninëse mirë 618, dingo be þinios 1281 irbuvo suþeista 4083 kariai. Latvijos kariuomenëje per tuos metus iðviso buvo 73246 kariai (Paleckis 1938, 118).

1921 m. sausio 26 d. Latvijà de jure pripaþino Italija, Anglija,Prancûzija, Belgija, Japonija, vëliau ir kitos ðalys. Tø paèiø metø rug-sëjo 22 d. Latvija priimta á Tautø Sàjungà. Latvija tapo valstybe.Nepriklausomybës metaiKitoms ðalims pripaþinus Latvijà, stabilizavosi jos diplomatiniai san-tykiai su kaimynais. Tuo metu Lietuva neturëjo vartø á jûrà: Palangos-Ðventosios ruoþà, kaip buvusios Kurðo gubernijos dalá, laikë uþëmusiLatvija, o Klaipëdos kraðte, Antantës atimtame ið vokieèiø, stovëjookupacinë Prancûzijos kariuomenë, turëjusi ðiam tikslui Tautø Sàjun-gos mandatà. Lietuva norëjo atgauti iðëjimà á Baltijà, taip pat pretenda-vo á Alûkðtos geleþinkelio mazgà (1919 m. net á visà Latgalà ir Liepo-jos pajûrá), Latvija norëjo iðlaikyti Palangà, Ðventàjà, turëti Maþeikiøgeleþinkelio mazgà, o 1919 m. pretendavo á visà Klaipëdos kraðto pa-jûrá, áskaitant ir Kurðiø nerijà (Butkus 1993c, 52-53). Sienos klausimuabiejø valstybiø nuomonës labai skyrësi ir tai galëjo virsti net kariniukonfliktu, todël Lietuvos-Latvijos siena nustatyta tarptautiniu arbitraþu1921 m. tarpininkaujant Anglijai (teisëjas prof. Dþ. Simpsonas).

Lietuvos ir Latvijos respublikø santykiai, apskritai paëmus, buvodraugiðki. Latvijoje gyveno 23 000 lietuviø, ið jø 6200 buvo Lietuvospilieèiai. Vien tik Rygoje gyveno 7700 lietuviø.21 Latvijos vyriausybëiðlaikë 10 lietuviø pradþios mokyklø ir 1 gimnazijà, kai kuriose latviømokyklose buvo lietuviðki skyriai. Lietuviai turëjo 16 organizacijø,taip pat keletà bibliotekø, Jelgavos muziejuje atskirà etnografijossekcijà. Beje, pirmoji lietuviø organizacija Latvijoje �Auszra� buvo

Latvija XX a.

21 Rygoje lietuviø gyventa ar bûta nuo seno. H.Latvis, pasakodamas apie lietuviø1201 m. apiplëðtus vyskupo þvejus, raðo: �Tada piligrimai /.../ pagavo kai kuriuos Rygojebuvusius lettonus ir surakintus laikë tol, kol tai, kas pagrobta ið þvejø, buvo gràþinta�(Latvis, 32). Apie lietuviø pilá Rygoje jau buvo raðyta (þr. p. 25).

46Alvydas Butkus. Latviai. Kaunas: Aesti, 1995.

LATVIJOS ISTORIJA

10 pav. Derybos dël Lietuvos-Latvijos sienos (pradinis etapas): 1­ kai kuriø Lietuvos politikø teritorinës pretenzijos buvusioje Kurðo ir Vitebsko gubernijoje1919 m.; 2 ­ kai kuriø Latvijos politikø teritorinës pretenzijos buvusioje Kauno gubernijoje ir Klaipëdos kraðte 1919 m.; 3 ­ gubernijø ribos; 4 ­ Lietuvosir Latvijos siena su kitomis valstybëmis; 5 ­ Lietuvos-Latvijos siena, nustatyta 1921 m. kovo 20 d.

MâduonaPliåvinios

C¸sysVaµmiera

RygâTãlsaiTükumasKuµdyga

Ve¹tspilis

Jélgava Ba÷skëÞeimìlisJõniðkisÞagårë BrünavaBírþai

Telðia¤ Ðiaulia¤Nìretos

Ðeduvâ PanevëþýsRõkiðkis AknystâJìkabpilis

SübatëAlûkðtâZarasa¤ BrëslaujâDa÷gpilis

Cískodas R¸zeknëLiepója

PalangâÐventóji KretingâMaþe¤kiaiSkuõdas

Kla¤pëda1 2 3 4 5

Utenâ

4 7Alv

ydas B

utkus.

Latvi

ai. K

aunas:

Aest

i, 1995

.Latvija XX a.

ákurta dar 1881 m. Ëjo laikraðèiai �Lietuviø Balsas� ir �Rygos Bal-sas�. Nemaþai lietuviø ðeimø siuntë savo vaikus mokytis á Kauno uni-versitetà ir net á Lietuvos karo mokyklà (Andersons 1982, 149).

1924 m. abi ðalys pasiraðë mokyklø konvencijà, taip pat sutartá, lei-dusià laisvai bendrauti pilieèiams, gyvenantiems iki 10 km nuo sienos.1925 m. pasiraðyta sutartis dël laivininkystës ir sieliø plukdymo Da÷guva,Nemunëliü, Mûðâ, Liìlupe, Vadakstimí ir Bãrtuva.

Taèiau artimiau ðalys nebendravo. Lietuvà erzino Latvijos draugystë suLenkija ir nenoras prisidëti prie Vilniaus atgavimo politikos, o latviai ðnai-rai þiûrëjo á Lietuvos ryðius su Vokietija bei á egzaltuotà, kaip jiems atrodë,Vilniaus reikalo iðpûtimà. Vilniaus atgavimas, anot kai kuriø istorikø,Latvijoje buvo traktuojamas vos ne kaip �imperialistinës lietuviø ambici-jos ir realybës stoka uþsienio politikoje� (Andersons 1982, 148). Santykiaisu Latvija ypaè sustiprëjo ir atðilo, kai 1934 m. rugsëjo 12 d. buvo pasiraðy-ta Lietuvos, Latvijos ir Estijos santarvës sutartis. Taèiau net ir tada jie neb-uvo pakankamai geri. Per visà laikà nuo 1934 m. abiejø ðaliø vadovai nëkarto neaplankë vienas kito. A.Smetona buvo ásitikinæs, kad karo sutartissu Latvija ir Estija Lietuvai esanti nenaudinga, net pavojinga, nes tokiasutartis Lietuvà �uþuolanka stumia Lenkijos glëbin� (Andersons 1982,537; Butkus 1993c, 98).

Lietuvos ir Latvijos vësokø santykiø prieþastis buvo didþiøjø vals-tybiø politika. Lenkija visà laikà stengësi izoliuoti Lietuvà ið ðiaurës irtrukdë kurti triðalæ Baltijos valstybiø sàjungà; pati Lenkija siekë penkia-ðalës sàjungos, kurioje bûtø ir ji pati, ir Suomija, taèiau tokia sàjungabûtø vertusi Lietuvà atsisakyti Vilniaus ir gal net sueiti á konfederacijàsu Lenkija. Dël Lietuvos-Lenkijos konflikto skyrësi ir ðaliø politiniaiorientyrai. Latviai ir ypaè estai Lenkijà laikë savo sàjungininke, jei reikëtøgintis nuo galimo TSRS ar Vokietijos puolimo. Lietuva savo sàjungininkë-mis laikë Vokietijà ir TSRS, nes didþiausias prieðas jai atrodë Lenkija.Rusai su vokieèiais dël savo ekspansiniø ketinimø nebuvo suinteresuotijokia sàjunga Pabaltijyje, todël kiek galëdami kaiðiojo pleiðtus á Lietuvosir Latvijos santykius, kurstydami Lietuvoje polonofobijà ir neleisdamiuþgesti Lietuvos-Lenkijos konfliktui. Prancûzija ir ið dalies AnglijaVilniaus klausimu buvo lenkø pusëje, tad siûlydamos sudaryti Baltijossàjungà, kurioje bûtø ir Lenkija, ðios valstybës skatino Lietuvà susitaiky-ti su Vilniaus netektimi, ðitaip prarasdamos lietuviø pasitikëjimà (þr.Butkus 1993c, 143-144). Istorija vëliau parodë, kad didþiøjø valstybiøþaidimas Baltijos ðaliø politinëmis ambicijomis sutrukdë ðioms ðalimssudaryti patikimà karinæ sàjungà, o paèios ambicijos baigësi laisvëspraradimu.

Nepriklausoma Latvija greitai atsigavo nuo carizmo jungo ir pasauliniokaro sukeltos suirutës. Ðtai keletas ekonominiø ir kultûriniø rodikliø.

4 8Alv

ydas B

utkus.

Latvi

ai. K

aunas:

Aest

i, 1995

.

1 lentelë. Kai kurie Latvijos Respublikos ekonominiai ir kultûriniai rodikliai 1920 m. 1935 m.

Gyventojø skaièius 1 596 000 1 950 000Gyventojø tankis (1 km) 2 4 3 0Mokyklø sk. 1674 2150Raðtingumas (%) 7 9 9 0Arkliø 100-ui gyventojø 1 6 2 0Karviø 4 8 6 5Kiauliø 3 0 4 1Aviø 6 1 6 8Okeaniniø prekybos laivø sk. 4 5 124

(8916 t (111 272 ttalpos) talpos)

Darbininkø sk. 21 000 90 000Plentø ilgis (km) 804 1 642

(KRG, 42-48)

Tarpukario Latvija buvo þemës ûkio ðalis. 1920 m. ávykdyta þemësreforma, iðdalyta ûkininkams dvarø þemë, imta kurti vienkiemius Lat-galoje, kur iki tol buvo likæ daug kaimø. Ketvirtojo deðimtmeèio vi-duryje miðko medþiaga ir þemës ûkio produktai sudarë keturis penk-tadalius Latvijos eksporto. Apie Latvijos uþsienio prekybà apskritai irjos apimtis galima spræsti ið 2 lentelëje pateiktø duomenø.

Latviø valstieèiai sau pavyzdþiu buvo pasirinkæ Skandinavijos ða-lis, nors pagrindiniai þemës ûkio produkcijos rodikliai Latvijoje buvomaþesni negu, tarkim, Danijoje (þr. 3 lentelæ).

Latvijos pramonë ir prekyba iki ketvirtojo deðimtmeèio viduriobuvo daugiausia kitatauèiø rankose: 41% nuosavybës priklausë þydams,11% ­ vokieèiams, 10% valdë kitø tautybiø atstovai ir 38% ­ latviai(Auns 1992, 265). Deðimtmeèio antrojoje pusëje dël suintensyvëju-sios tautinës politikos padëtis ëmë keistis. 1934-39 m. Latvijoje smar-kiai padidëjo akciniø bendroviø, o tai skatino gamybà ir uþsienio ðaliøsusidomëjimà latviðkomis prekëmis, kurios uþsienyje turëjo gerà vardà.1939 m. Latvijos pramonës produkcijos vertë buvo 2/3 didesnë nei 1929m. Latvija gamino maþiausius pasaulyje fotoaparatus �Minox�, aukð-tos kokybës avalynæ, audinius, maisto produktus, þemës ûkio maðinasir agregatus, montavo sportinius lëktuvus ir automobilius �Ford-Vairogs�. Buvo gerai þinomi �VEF� gamybos radijo aparatai bei tele-fonai.

LATVIJOS ISTORIJA

4 9Alv

ydas B

utkus.

Latvi

ai. K

aunas:

Aest

i, 1995

.Latvija XX a.

2 lentelë. Latvijos Respublikos uþsienio prekybos apyvarta (mln. latø)Metai

Ðalis1 9 3 4 1 9 3 6 1 9 3 8 1 9 3 9

Vokietija:importas 23 ,2 46 ,8 88 ,7 100,3eksportas 25 ,2 42 ,7 76 ,0 82 ,9

Anglija:importas 21 ,4 26 ,1 43 ,9 39 ,8eksportas 30 ,5 48 ,3 95 ,1 71 ,3

JAV:importas 6 , 7 8 , 6 14 ,4 11 ,0eksportas 2 , 5 6 , 5 3 , 2 4 , 1

TSRS:importas 2 , 8 3 , 6 8 , 4 14 ,2eksportas 1 , 9 4 , 1 7 , 6 11 ,6

Olandija:importas 2 , 3 1 , 6 3 , 9 3 , 4eksportas 3 , 6 4 , 4 8 , 7 12 ,2

Belgija:importas 5 , 8 3 , 5 4 , 1 4 , 5eksportas 3 , 5 8 , 0 5 , 1 5 , 6

Ðvedija:importas 1 , 5 4 , 0 6 , 9 7 , 1eksportas 1 , 4 3 , 0 4 , 5 2 , 1

Prancûzija:importas 5 , 4 2 , 1 3 , 7 2 , 6eksportas 2 , 6 3 , 1 5 , 1 3 , 4

Lietuva:importas 2 , 3 1 , 9 2 , 7 2 , 1eksportas 1 , 4 1 , 4 2 , 3 1 , 5

Estija:importas 3 , 2 0 , 9 1 , 8 1 , 3eksportas 2 , 1 2 , 3 1 , 4 1 , 1

Lenkija:importas 3 , 8 1 , 9 3 , 3 1 , 7eksportas 0 , 3 0 , 7 0 , 6 0 , 3

Ið viso:importas 94 ,9 121,9 227,3 224,6eksportas 85 ,3 138,3 227,2 228,1

(Aizsilnieks 1968, 797-798)

3 lentelë. 1935 m. derlius (cnt/ha)Ðalis Rugiø Kvieèiø BulviøDanija 1 8 3 2 1 6 2Vokietija 16 ,5 2 2 1 4 9Suomija 14 ,5 1 6 1 5 4Latvija 13 ,5 1 3 1 1 8TSRS 9 8 95

(Auns 1992, 264)

5 0Alv

ydas B

utkus.

Latvi

ai. K

aunas:

Aest

i, 1995

.

Uþsienio politikoje buvo orientuojamasi á Didþiàjà Britanijà: áten keliavo diduma þemës ûkio eksporto, ten buvo laikomas valiutosrezervas.22

Nuo 1922 m. rugpjûèio Latvijoje ëmë kursuoti nacionalinë valiuta­ latas (100 santimø; 0,2903226 g aukso). Lato ir Rusijos rublio san-tykis pirmaisiais metais buvo 1:50, latas su litu ilgà laikà santykiavo1:2 (Auns1992, 229; EV 1, 365).

Iki 1934 m. Latvija buvo parlamentinë respublika, turinti per 100ávairiø partijø. Pirmaisiais nepriklausomybës metais ðalá valdë Tautostaryba. 1920 m. balandþio mën. jà pakeitë iðrinktasis Steigiamasisseimas (la. Satversmes sapulce ), kurio pagrindinis tikslas buvo sukur-ti ir priimti ðalies konstitucijà. 1922 m. priimtoji Konstitucija ástatymøleidimo teisæ perdavë Seimui (la. Saeima), renkamam trejiems metams.Seimas turëjo rinkti ðalies prezidentà, kurio teisës, beje, buvo ganaribotos: jis buvo vyriausiasis armijos vadas ir skirdavo ambasadorius ákitas ðalis. Valstybës prezidentais buvo: Janis Èakstë (Jânis Èakste,1922-27), Gustavas Zemgalas (Gustavs Zemgals, 1927-30), AlbertasKviesis (Alberts Kviesis, 1930-36) ir Karlis Ulmanis (Kârlis Ulma-nis, 1936-40).

Vykdomoji valdþia priklausë vyriausybei, arba kitaip ­ ministrøkabinetui, kuris turëjo savàjá, ministrø prezidentà. Ministrø preziden-tas turëjo teisæ skirti ministrus. Jo ir vyriausybës darbà kontroliavoSeimas.

1934 m. geguþës 15-16 naktá ávyko valstybinis perversmas. Visàvaldþià perëmë ministrø kabinetas, kurio prezidentu tuomet buvoKarlis Ulmanis. Perversmo pretekstas buvo dël partiniø rietenø Sei-me iðkilæs anarchijos pavojus. Buvo uþdraustos visos politinës parti-jos bei organizacijos, tarp jø ir nacionalistinë perkuonkrustieèiø, pa-leistas Seimas. Nuo 1936 m. balandþio 11 d., pasibaigus prezidentoA. Kviesio kadencijai, K. Ulmanis perëmë ir ðalies prezidento parei-gas.

Kiekvienos nepriklausomos valstybës saugumo garantas yrakariuomenë. Tautø Sàjungos duomenimis, 1938 m. Latvijos kariuo-menëje tarnavo 2200 karininkø ir 23 000 kareiviø: karo aviacijoje ­550 vyrø, laivyne ­ 450, pasienio apsaugoje ­ 1300, ið jø 100 karinin-kø. (Amerikieèiø þvalgybos duomenimis, Latvijos kariuomenë buvokiek maþesnë.) 3100 vyrø tarnavo policijoje.

Kariuomenë buvo suskirstyta á keturias pëstininkø ir vienà techni-næ divizijas, kavalerijos pulkà, ðtabo batalionà ir karo laivyno eskadrà.Kiekvienà pëstininkø divizijà sudarë ðtabas, trys pëstininkø pulkai,

LATVIJOS ISTORIJA

22 1939 m. ið 10,6 t Latvijos aukso, laikomo uþsienyje, 6,1 t buvo laikoma Anglijos banke,3,4 t - JAV, 1,1 t Prancûzijoje ir 0,01 t - Ðveicarijoje (Andersons 1984, 478).

5 1Alv

ydas B

utkus.

Latvi

ai. K

aunas:

Aest

i, 1995

.

vienas lauko artilerijos pulkas, þvalgø divizionas, ryðininkø ir minuo-tojø kuopos. Techninëje divizijoje buvo minuotojø pulkas, autotankøbrigada, aviacijos pulkas, ryðiø batalionas, ðarvuotø traukiniø batalio-nas ir pakrantës artilerijos pulkas. 1938 m. techninæ divizijà iðskaidëá atskirus pulkus, pavaldþius artilerijos inspektoriui. Jam priklausësunkiosios artilerijos pulkas, pakrantës artilerijos pulkas, ðarvuotø trau-kiniø pulkas, zenitinës artilerijos pulkas ir atskirasis artilerijos divizio-nas. 1939 m. Latvijos armija turëjo 29 tankus, 7 ðarvuoèius, apie 400pabûklø. Karo aviacijà sudarë 61 lëktuvas, (ið jø 10 mokomøjø), karolaivynà - minininkai �Virsaitis�, �Viesturas� (�Viesturs�) ir �Imanta�bei du povandeniniai laivai: �Spyduola� (�Spîdola�) ir �Ruonis� (�Ro-nis�), taip pat keli hidroplanai.

Mobilizacijos atveju, kurià planuota ávykdyti per 72 val., buvo nu-matyta padidinti kariuomenæ iki 7 pëstininkø divizijø (apie 120 tûkst.vyrø). Taèiau vokieèiø ir tarybiniai ekspertai nurodë 200 tûkst. kariøskaièiø, o amerikieèiai teigë, kad Latvija karo atveju galëtø turëti stiprià170 tûkst. vyrø kariuomenæ. Ið tikrøjø tais laikais Latvija galëjoaprûpinti ginklais ir amunicija 130 tûkst., geriausiu atveju 180 tûkst.vyrø kariuomenæ.

Bûtinoji karo tarnyba Latvijos kariuomenëje truko 12-15 mën.Nors kariuomenë buvo gerai iðmuðtruota ir drausminga, jos ginkluotëbuvo senstelëjusi, iðskyrus nebent naujai suformuoto zenitinës artile-rijos pulko ginklus. Savos karo pramonës Latvija neturëjo: ginkluspirko uþsienyje, o vietoje gamino tik ðovinius, granatas ir minas.

Latviai turëjo ir savanoriðkà karinæ organizacijà ­ aizsargus (Lie-tuvos ðauliø analogas). Ji ákurta 1919 m. kovo mën. ir buvo skirtatvarkai palaikyti bei kovoti su prieðiðka veikla armijos uþnugaryje.1939 m. ðioje organizacijoje buvo 45 tûkst. nariø, jie buvo suskirstytiá 19 pulkø (tiek, kiek valsèiø). Buvo geleþinkelio aizsargø pulkas, 20dviratininkø kuopø, 13 raiteliø divizionø, 3 jûros divizionai ir 8 lëk-tuvø eskadrilës (24 lëktuvai) (Andersons 1984, 141-142; Auns 1992,229-232; Bçrziòð 1991, 69-84).

Tarybø Sàjungoje Tarpukario laikotarpiu gyveno per 200 tûkst.latviø. (Maþdaug tiek jø bûta Rusijoje ir 1914 m.) Maskvoje darbavosiP.Stuèkos centrinis latviø klubas, Valstybinis latviø teatras �Skatuve�(�scena�), o Leningrade ­ Latviø ðvietimo namai �Latiznams�. Veikëdu latviø pedagoginiai technikumai Leningrade ir Aèinske (Krasno-jarsko kraðtas), rengæ mokytojus latviðkoms Tarybø Sàjungos mokyk-loms, kuriø bûta per 150. Buvo leidþiama latviðkø laikraðèiø ir þurnalø.1918-31 m. Maskvoje ëjo laikraðtis �Krievijas Cîòa� (�Rusijos kova�),1925-31 m. ir �Zemnieku Cîòa� (�valstieèiø kova�). 1931 m. abulaikraðèiai susijungë ir pradëjo eiti pavadinimu �Komunâru Cîòa� supriedais �Latvju Kolektîvists� ir �Karojoðais Bezdievis� (�kovojantis

Latvija XX a.

5 2Al

vyda

s Butk

us. L

atviai

. Kau

nas:

Aesti

, 199

5.

bedievis�). Omske ir Novosibirske 1918-36 m. ëjo �Sibîrijas Cîòa�,taip pat 1926-36 m. ëjo latgalietiðkas laikraðtis �Taisneiba� (�tiesa�).Taèiau ketvirtojo deðimtmeèio antrojoje pusëje tautinë veikla buvosuvarþyta, o 1937-øjø metø stalininës represijos jà nutraukë visai(Andersons 1982, 121-135; Auns 1992, 276-277).

Aneks i j a

1939 m. prasidëjus II pasauliniam karui, Latvijos vyriausybë spalio5 d. pasiraðë Tarybø Sàjungos primestà draugystës ir savitarpio pagal-bos sutartá, pagal kurià Latvijoje buvo dislokuota Raudonosios armi-jos daliniø Liepójoje, Ve¹tspilyje, Pítrage ir kitur (ið viso 30 tûkst.kareiviø), kurie esà turëtø saugoti Latvijà nuo galimos hitlerinës oku-pacijos. Tada dar neþinota, kad uþ ðios sutarties slypi Hitlerio suokal-bis su Stalinu ir Molotovo bei Ribentropo pasiraðyti slaptieji pro-tokolai, kuriais trys Baltijos ðalys, taip pat Suomija ir Rytø Lenkijapriskiriama Tarybø Sàjungos interesø zonai. Neþinota ir tai, jog dar1936 m. Raudonosios armijos generalinio ðtabo reikmëms buvoiðspausdinti smulkûs Pabaltijo valstybiø þemëlapiai su uþraðais �Kfn-

dbqcrfz CCH�, �"c� �njycrfz CCH�...1940 m. birþelio 1 d. Raudonoji armija Baltijos ðaliø pasienyje laikë

sutelkusi 20-25 divizijas, arba 300-400 tûkst. kareiviø ir karininkø. Latvi-jos kariuomenëje tuo metu buvo 2013 karininkø, 27555 puskarininkiai,instruktoriai ir kareiviai, ið viso 29568 vyrai (Bçrziòð 1992, 93).

1940 m. birþelio 14-15 naktá TSRS pasienieèiai mëgino iðpro-vokuoti konfliktà Abrenës valsèiuje ties Maslenkø ir Blontø kaimais­ uþpuolë Latvijos pasienio postus. Buvo nukauti trys latviø pasie-nieèiai ir viena civilë moteris, suþeisti du civiliai (moteris ir 14 m.vaikas, kuris netrukus ligoninëje mirë), paimta á nelaisvæ 11 pasienie-èiø ir 32 civiliai gyventojai (Andersons 1984, 430; Bçrziòð 1992, 92).Ir nors provokacija nepavyko, birþelio 16 d. TSRS paskelbë Latvijaiultimatumà, kuriuo pareikalavo �sutarties vykdymui uþtikrinti� pa-keisti vyriausybæ ir ásileisti papildomus rusø kariuomenës dalinius.Latvijos kariuomenë po pasienio incidento buvo laikoma kovinëjeparengtyje, laukta visuotinës mobilizacijos paskelbimo.

Bet K. Ulmanis, vengdamas, kaip tada atrodë, beprasmiø aukø,sutiko su ultimatumu. Birþelio 17 d. apie 100 tûkst. kareiviø, 2500tankø ir 2000 lëktuvø perkirto Latvijos sienà (Auns 1992, 286; Ander-sons 1984, 445); vidurdiená rusø tankai jau buvo Rygoje, buvo uþimtasSpilvës aerodromas, Rygos radijo stotis, Centrinis paðtas ir telegrafas,pastatyti tankai prie tiltø per Dauguvà. Á Latvijos sostinæ atvyko �so-cialistinës revoliucijos� reþisierius A. Vyðinskis, garsusis 1935-39 m.TSRS prokuroras, tuo metu jau TSRS Liaudies komisarø tarybos

LATVIJOS ISTORIJA

5 3Al

vyda

s Butk

us. L

atviai

. Kaun

as: A

esti, 1

995.

pirmininko pavaduotojas. Tos pat dienos vakare jis prisistatë prezi-dentui K. Ulmaniui, kuriam pasisakë esàs TSRS vadovybës ágaliotinispriþiûrëti, kaip vykdomi ultimatumo reikalavimai. Birþelio 17-20 d.Rygoje surengiamos protarybinës demonstracijos. Birþelio 20 d. A.Vyðinskis pareikalavo, kad K. Ulmanis patvirtintø naujà vyriausybæ.Spëjama, kad vyriausybës nariø sàraðas buvo sudarytas jei ne Maskvoje,tai bent jau TSRS ambasadoje Rygoje. Ministrø prezidentu tapo seny-vo amþiaus Augustas Kirchenðteinas, politiðkai naivus, bet didelis gar-bëtroðka mikrobiologijos profesorius. Vidaus reikalø ministru oku-pantai skyrë raðytojà Vilá Lacá, ðvietimo ministru ­ raðytojà JulijøLacá (po pusmeèio, beje, tapusá NKVD auka). Vyriausybë buvo tiksimbolinë ­ viskà lëmë A. Vyðinskis, o koordinavo TSRS pasiuntinysLatvijoje V. Derevianskis bei ambasados sekretorius M. Vetrovas. (K.Ulmanis Latvijos prezidento pareigas ëjo iki liepos 21 d., rytojaus die-nà jis buvo deportuotas á TSRS, kur vëliau ir mirë.23) Paleisti iðkalëjimø politiniai kaliniai, legalizuota Latvijos KP, kurioje tuo metubuvo apie 600 nariø, o ir jø dauguma buvo ne latviai.

Didþioji Latvijos gyventojø dalis tarybinës kariuomenës antplûdávertino kaip okupacijà. Kai kurie aukðti kariniai pareigûnai, nepakæs-dami tokio ðalies ir tautos paþeminimo, nusiðovë (Auns 1992, 287).Bet radosi þmoniø, kurie dþiûgaudami bëgo sveikinti okupantø, netbuèiavo tankus. Taip elgësi ne tik dalis vietiniø þydø ar rusø, bet irvienas kitas latvis. Ðiaip jau diduma visuomenës tikëjosi, kad þlugs tikK.Ulmanio diktatûra, kad bus atnaujinta Seimo veikla ir Latvija likskaip buvus ­ nepriklausoma ir demokratinë ðalis. Taèiau liepos 14-15 dienomis �iðrinktasis� Liaudies seimas liepos 21 d. paskelbë LatvijàTarybø Socialistine Respublika ir priëmë deklaracijà dël Latvijos TSRástojimo á TSRS. 1940 m. rugpjûèio 5 d. Latvija prijungta prie TSRS.

Naujoji santvarka ið tiesø vykdë revoliucijà ­ viskà vertë aukðtynkojom. Panaikinta privaèioji nuosavybë, kai kurios didelës gamyklos iðkarto perëjo TSRS liaudies komisariatø þinion Maskvoje. Nacionali-

Latvija XX a.

23 K.Ulmaná (1877-1942) istorikai vertina ávairiai. Nenuginèijami jo nuopelnaipakeliant Latvijos ekonomikà ketvirtojo deðimtmeèio antrojoje pusëje, latviø átraukimasá ðalies verslà ir pramonæ. Taèiau bûdamas agronomas K.Ulmanis prastai iðmanë uþsieniopolitikà, armijos ir apskritai gynybos dalykus. Atkaklus neutraliteto laikymasis karualsuojanèioje Europoje baigësi nepriklausomybës netektimi. Dalá visuomenës piktino jotitulavimas tautos vadu, nors to meto Latvija èia nebuvo iðimtis ­ plg. Hitlerá Vokietijoje,Stalinà TSRS, Musoliná Italijoje, pagaliau ir mûsø A.Smetonà.K.Ulmanio likimas tragiðkas. Beveik iki pat prezidentavimo pabaigos jis naiviai tikëjokilniais Maskvos ketinimais. Kai socialistinës revoliucijos spektaklis buvo suvaidintas,K.Ulmaniui buvo pasiûlyta emigruoti á Vakarus. K.Ulmanis pasirinko Ðveicarijà. Taèiauiðvykimo dienà tarybiniai pareigûnai liepë pakeisti marðrutà, ciniðkai argumentuodami,jog �draugas Stalinas per A.Vyðinská siûlo Prezidentui savo svetingumà ir keliauti áÐveicarijà pataria per TSRS ­ taip bûsià saugiau� (Dunsdorfs 1978, 528). Deportuotas áStavropolá. 1941 m. rugpjûèio 4 d. ten areðtuojamas, o 1942 m. rugsëjo 20 d. mirðtaKrasnovodsko (Turkmënija) kalëjime (EV 2, 283).

5 4Alv

ydas B

utkus.

Latvi

ai. K

aunas:

Aest

i, 1995

.

zuota net þemë. Valstieèiams buvo leista naudotis ne daugiau kaip 30ha, o 1941 m. buvo pradëta kolektyvizacija. Kompartija ëmë kiðtis netá þemdirbiø veiklà: nurodinëjo, kada, kur ir kà sëti, kiek sëti ir pan.

Pradëta griauti tautos kultûra. Panaikintos privaèios ir baþnyèiømokyklos, atleisti patriotiðkai nusiteikæ pedagogai, nuo treèios klasëspradëta dëstyti rusø kalba, iðleisti nauji, ið rusø kalbos versti vadovëliai.Latvijos istorija ir geografija imta interpretuoti taip, tarsi latviø tauta ikitol buvusi menkavertë ir visà laikà ilgëjusis bûti mokoma didþiosios rusøtautos, priklausyti nuo jos.

Dar neprijungus Latvijos prie TSRS, 1940 m. vidurvasará prasidëjorepresijos, kurios, kaip dabar paaiðkëjo, buvo suplanuotos Maskvoje dar1939 m. gale. Latvijos enkavëdistams vadovavo þydas Simonas Ðustinas,netrukus tapæs Latvijos TSR valstybës saugumo liaudies komisaru. Anti-tarybinës veiklos pretekstu suimtieji buvo þvëriðkai tardomi, verèiamiprisipaþinti padaræ nebûtus nusikaltimus ir neretai ten pat suðaudomi.Kankinimo patalpø pasienyje net bûdavo átaisytas griovelis kraujui nutekëti(Auns 1992, 298). NKVD ðià savo veiklà stropiai slëpë, nuþudytuosiuslaidojo naktimis atokesnëse vietose. Ðie þvëriðkumai iðaiðkëjo pirmàjàVokietijos-TSRS karo savaitæ. Tada atsivërë kalëjimø vartai ir buvo atrastimasiniai aukø kapai Rygoje bei jos apylinkëse, taip pat Liepójoje,Da÷gpilyje, R¸zeknëje, Lítenëje. Ðiø aukø kankinimo ir þudymo bûdaibuvo tie patys kaip ir mûsø Rainiø miðkelio ir kt. aukø... 1940-41 m.NKVD suëmë apie 10 tûkst. Latvijos pilieèiø. Ið jø maþdaug 1500 buvonuþudyta, o 7000 iðveþta á Rusijà (Auns 1992, 298).

Taèiau daugiausia siaubo NKVD ávarë þmonëms masinëmis deporta-cijomis 1941 m. birþelio 13-14 naktá, kai ið Latvijos gyvuliniuose vagonu-ose buvo iðgabenta apie 15 tûkst. gyventojø ið numatytø deportuoti 16200.Kiti ðaltiniai prie ðito skaièiaus prideda dar ir 5000 Latvijos þydø, bet ðitaipatikrinti sunku, nes vokieèiø okupacijos metu ðis faktas buvo nutylimas irdeportuotieji þydai nebuvo registruojami (Andersons 1984, 522). Naujamasinë deportacija buvo numatyta birþelio 27-28 dienomis, taèiau jàsutrukdë prasidëjæs Vokietijos-TSRS karas.Latvija per Vokietijos-TSRS karàPirmosiomis Vokietijos-TSRS karo dienomis Latvijos teritorijoje pradëjoveikti partizanø bûriai (po 10-12 þmoniø), kurie uþpuldinëjo pakrikaibesitraukianèià Raudonàjà armijà, saugojo gyventojus nuo jos plëðikavimøir savivalës, rengë teismus komunistams ir komjaunuoliams, dalyvavu-siems þmoniø deportacijose. 1941 m. liepos 8 d. Latvijoje tarybø valdþiosnebeliko.

Vokieèiø laikais latviai juto tik kultûrinæ laisvæ (ir tai bûta iðimèiø).Ðiaip jau labai greitai paaiðkëjo, kad vienà okupacijà pakeitë kita, kad

LATVIJOS ISTORIJA

5 5Alv

ydas B

utkus.

Latvi

ai. K

aunas:

Aest

i, 1995

.

Latvijà vokieèiai laiko ne iðvaduota valstybe, o uþkariauta TSRS teritori-ja, kuri dabar esanti Reicho dalis. Germanizacijà vokieèiai pradëjo nuogatviø pavadinimø, imta vokietinti ir vietovardþiai. Latvijos ûkis perorien-tuotas Reicho poreikiams. O kad savivalë neatrodytø pernelyg ciniðka,vokieèiai, kaip ir jø pirmtakai rusai, sudarë marionetinæ savivaldybæ. Jaivadovavo pulk. Oskaras Dankeris. Savivaldybës nuopelnas buvo tai, jogmëginta kiek ámanoma vilkinti Latvijai nenaudingø sprendimø ágyven-dinimà.

Skirtingai nuo rusø, vokieèiai savo þiaurybiø neslëpë. Pavyzdþiui, þydøgenocidà jie vykdë atvirai ir per visà okupacijos laikà nuþudë apie 66-70tûkst. Latvijos þydø. Latvijoje buvo nuþudyta 20 tûkst. þydø, atveþtø iðVakarø Europos, taip pat 2000 èigonø, daug tarybiniø karo belaisviø, psi-chiðkai nesveikø þmoniø (Auns 1992, 312). Vokieèiai vykdë parodomà-sias mirties bausmes, ko nebuvo daræ rusai.

Pasinaudojæ latviø neapykanta ankstesniems okupantams, vokieèiaisugebëjo suorganizuoti pagalbinius SD latviø bûrius, kurie dalyvavo mas-inëse þudynëse. Ið tokiø garsëjo Viktoro Arajo bûrys, nuþudæs apie 30tûkst. þmoniø (Auns 1992, 312).

Iðvijus Raudonàjà armijà, latviø patriotai suskato atkurti Latvijoskariuomenæ. Bet vokieèiai tai leido mëginti ne ið karto. Tik pajutæ,kad rudená rytø fronte ima trûkti jëgø, vokieèiai nusprendë panaudotilatvius savanorius, pasiðovusius atkerðyti uþ tarybiniø aktyvistø padary-tas skriaudas ir atkurti laisvà Latvijà. 1941 m. spalio 22 d. pirmasislatviø batalionas iðvyko á frontà. Iki 1944 m. buvo suformuotas 41batalionas (ið viso 12 tûkst. vyrø). 7 batalionai buvo suformuoti iðLatvijos rusø, baltarusiø ir ukrainieèiø. 1942 m. latviø batalionai buvoiðbarstyti po visà rytø frontà nuo Suomiø álankos iki Juodosios jûros.Kartais kai kuriuos batalionus vokieèiai siøsdavo kovai su raudonai-siais partizanais ar á baudþiamàsias ekspedicijas.

1943 m. sausá vokieèiai nusprendë suformuoti didesná latviø karinájunginá ­ legionà. Tokie legionai, paþeidus 1907 m. Hagos konven-cijà, draudusià prievartiná ëmimà á okupacinæ kariuomenæ, jau buvosuformuoti vokieèiø okupuotoje Belgijoje, Olandijoje, Danijoje ir Nor-vegijoje. Visiems ðaukiamojo amþiaus Latvijos vyrams buvo ásakyta�savanoriðkai� registruotis, antraip grësë bausmë net jø artimiesiems.Formaliai legiono organizavimui vadovavo legiono generalinio inspek-toriaus R.Bangerskio ðtabas, bet ið tikrøjø tai darë H.Himleris. Kadnuslëptø neteisëtumà, vokieèiai latviø karinius junginius formavo kaipSS padalinius. 1943 m. vasario 8 d. trys latviø batalionai prie Lenin-grado buvo sujungti ir átraukti á Antràjà motorizuotàjà SS brigadà,pavadintà Latviðkàja brigada. 1944 m. vasario mën. ði gerokai papildytabrigada buvo pervadinta Savanoriðkàja latviø SS 19-àja divizija.

Latvija XX a.

5 6Alv

ydas B

utkus.

Latvi

ai. K

aunas:

Aest

i, 1995

.

1943 m. balandþio mën. Latvijoje buvo suformuota Savanoriðkojilatviø SS 15-oji divizija. Dar po metø Reicho þinioje buvo trys latviøpolicijos pulkai ir aviacijos legionas �Latvija� (per 600 vyrø), aprûpin-tas pasenusiais dvisparniais, tinkamais naktiniams bombardavimams.

Latviø legionieriai kovojo Volchovo pelkëse, prie Velikaja upës,prie Opoèkos, o nuo 1944 m. liepos vidurio ­ Latvijos teritorijoje. Posunkiø kautyniø 15-oji divizija buvo iðsiøsta á Vokietijà ir ten papildy-ta. Latvijos teritorijoje ji nebekariavo. Karui baigiantis didesnë ðiosdivizijos dalis pasidavë amerikieèiams. 19-oji divizija drauge su kitaislatviø kariniais junginiais buvo palikta Latvijoje ir dalyvavo Kurðotvirtovës (þr. toliau) gynyboje (EV 1, 366).

Ið viso vokieèiø pusëje kariavo 146-148 tûkst. Latvijos pilieèiø.Darbams á Vokietijà buvo iðveþta 35-60 tûkst. þmoniø, daugiausia iðLatgalos. Latviai neteko 80-90 tûkst. vyrø, ið jø per 13 tûkst. þuvolegione (Auns 1992, 321).

Nemaþai latviø kovojo ir rusø pusëje. Karo pradþioje apie 3000 bu-vusios Latvijos kariuomenës karininkø prieðinosi vokieèiams 24-ojoteritorinio korpuso gretose. Rugpjûèio mën. korpusas buvo iðformuo-tas. Estijoje ið pasitraukusiø latviø darbininkø, milicininkø ir tarybiniøaktyvistø (maþdaug 3500 þmoniø) buvo suformuoti du latviø savanoriønaikintojø (stribø) bûriai, kurie kovësi prie Talino, vëliau prie Lenin-grado tie naikintojai buvo visiðkai sunaikinti (Auns 1992, 329).

1941 m. rugpjûèio 3 d. Stalino ásakymu buvo pradëta formuoti201-oji latviø ðauliø divizija. Gruodþio mën. po trumpø mokymø apie10 tûkst. divizijos kariø iðsiøsta á frontà. Ði divizija gynë Maskvà, vëliaukovojo prie Staraja Rusios, Demjansko, Nasvos. Nuo 1943 m. Raudo-noji armija turëjo Pirmàjá latviø bomboneðiø pulkà ir 159-àjá zeniti-nës artilerijos pulkà, o 1944 m. pavasará buvo suformuotas 130-asislatviø ðauliø korpusas.

Ið viso Raudonojoje armijoje karo metu kovojo apie 100 tûkst.latviø, ið jø þuvo 35-36 tûkst. (Auns 1992, 334).

Pasiprieðinimas. Vokieèiø okupuotoje Latvijoje pirmiausia radositarybiniø partizanø. Jø veiklà koordinavo Maskva. Ðie partizanai rengëgeleþinkeliø ir kt . diversi jas, uþpuldinëjo vokieèiø águlas, bau-dþiamàsias ekspedicijas, ðnipinëjo. Nuo 1943 m. jø veikla jau buvoþenkli. Bet nuo jø ar dël jø neretai kentëjo ir niekuo dëti þmonës.Apsirûpindami maistu, raudonieji partizanai nesidrovëjo apiplëðinëtiir net þudyti valstieèius. Be to, á partizanø rajonus vokieèiai siøsdavobaudþiamàsias ekspedicijas, kurios paprastai tenkindavosi aplinkiniøkaimø sudeginimu ir jø gyventojø iðþudymu.

Nusivylæ vokieèiais kaip iðvaduotojais, Latvijos patriotai 1942 m.ëmë organizuoti pasiprieðinimo grupes, kuriø veikla ypaè suintensyvë-jo, kai vokieèiams pradëjo nesisekti rytø fronte. 1943 m. rugpjûèio

LATVIJOS ISTORIJA

5 7Alv

ydas B

utkus.

Latvi

ai. K

aunas:

Aest

i, 1995

.

mën. buvo ákurta Latvijos Centrinë Taryba, jos pirmininku iðrinktasKonstantinas Èakstë, pirmojo Latvijos Respublikos prezidento J. Èak-stës sûnus, generaliniu sekretoriumi tapo diplomatas Liudvigas Sëja(lietuviams paþástamas kaip Latvijos pasiuntinys Lietuvoje).24 Pagrin-dinis Tarybos tikslas buvo atkurti Latvijos nepriklausomybæ. Tarybasudarë 7 komisijas: uþsienio reikalø, karo, informacijos, teisinæ, eko-nominæ, lëðø rinkimo ir ryðiø. Buvo palaikomi nuolatiniai kontaktaisu Lietuvos ir Estijos pasiprieðinimo sàjûdþiais, o tarpininkaujantÐvedijai ­ su Anglija ir JAV. Buvo surengtos kelios pabaltieèiø kon-ferencijos. Taryba siûlë po karo ákurti Jungtines Baltijos Valstybes irparengë tokios federacijos projektà. Tarybos tikslus ir uþdaviniuspropagavo pogrindinis þurnalas �Brîvâ Latvija� (�laisvoji Latvija�)(Auns 1992, 338).

Tarybos darbà 1944 m. pavasará laikinai nutraukë vokieèiø saugu-mo tarnyba (SD), kuri Baltijos ðalyse suëmë pasiprieðinimo vadovusir daug dalyviø.

Labai aktyviai darbavosi Latvijos Centrinës Tarybos karo komisi-ja, kuriai vadovavo gen. Janis Kurelis.25 Vokieèiams apmulkinti buvoteigta, jog reikià formuoti latviø junginius partizaninei kovai su Rau-donàja armija. 1944 m. liepos gale Vidþemëje Skryveriø valsèiuje buvosuformuotas pirmasis batalionas. Bet rugsëjo mën. vokieèiams pasi-traukus á Kurðà, draug su jais pasitraukë ir kürelininkai (la. kure-lieði). Kurðe pradëta slapta agituoti latviø legionieriai ­ jiems siûlytadezertyruoti ið legiono ir stoti á J. Kurelio pajëgas. Buvo kalbama, kadðvedai padësià kovoti tiek su vokieèiais, tiek su rusais. Daliniai ëmësparèiai gausëti . Sunerimusi Ostlando SD ir policijos vadovybënusprendë ðias pajëgas likviduoti. 1944 m. lapkrièio 14 d. Skryveriøbatalionas buvo nuginkluotas, 454 jo kariai iðsiøsti á Ðtuthofà, o 7karininkai, tarp jø ir aktyvus J. Kurelio padëjëjas kap. K. Upelniekas,suðaudyti.

Kitas, Usmos batalionas, kurá gruodþio 4 d. apsupo vokieèiøbaudþiamoji ekspedicija, susikovë su vokieèiais, iðsiverþë ið apsupties

Latvija XX a.

24 K. Èakstë (Konstantîns Èakste, 1901-45), teisininkas, 1932-40 dëstæs Latvijos universitete.Iki LCT ákûrimo vadovavo pasiprieðinimo grupëms. 1944 m. suimtas, ákalintas Ðtuthofe. Þuvoevakuojant stovyklà 1945 m. sausá (EV 1, 120).

L. Sëja (Ludvigs Sçja, 1885-19??), diplomatas, uþsienio reikalø ministras (1924),pasiuntinys Vaðingtone (1925-27), generalinis konsulas Londone (1927-31), pasiuntinys Kaune(1934-40). 1941-44 m. dëstë Latvijos universitete. 1944 m. suimtas, ákalintas Sålaspilyje, vëliauÐtuthofe. Nuo 1945 m. gyveno Lenkijoje. 1946 m. deportuotas á TSRS. Mirties vieta ir laikasneþinomi (EV 2, 171).

25 J. Kurelis (Jânis Kurelis, 1882-1954), generolas (1925), Rusø-japonø bei I pasauliniokaro dalyvis, 1918-18 m. Imantos pulko vadas. Nuo 1919 m. lapkrièio tarnavo Latvijoskariuomenëje. 1944 m. pasitraukë á Vokietijà, 1951 m. emigravo á JAV (EV 1, 350).

5 8Alv

ydas B

utkus.

Latvi

ai. K

aunas:

Aest

i, 1995

.

ir nusprendë iðsiskirstyti. Apie 40 kovotojø perëjo á tarybiniø partiza-nø bûrá �Sarkanâ bulta� (�raudonoji strëlë�) (EV 1, 350).

J. Kurelá uþstojo latviø legiono generalinis inspektorius gen. R.Bangerskis.

Kurðo tvirtovë. 1944 m. spalio viduryje Raudonoji armija prasiver-þë prie Baltijos ties Palanga ir nuo pagrindiniø pajëgø atkirto vokieèiøarmijø grupæ �Nord� (34 divizijas). Susidarë vadinamoji Kurðo tvir-tovë, tarybinëje istoriografijoje vadinta Kurðo katilu. Ten buvo maþdaugpusë milijono kareiviø, ið jø 20 tûkst. latviø. Á Kurðà buvo suplûdæ irapie 200 tûkst. civiliø pabëgëliø ið kitø Latvijos regionø.

Ðitos kariuomenës Hitleris neatitraukë, norëdamas, kad ji laikytødalá rusø kariuomenës. 1944 m. gale ir 1945 m. pradþioje Kurðo tvir-tovæ mëgino áveikti nuo 80 iki 100 Raudonosios armijos divizijø, buvosurengti 6 dideli puolimai, bet visi jie buvo nesëkmingi. Raudonajaiarmijai artëjant prie Berlyno, vokieèiai ið Kurðo laivais iðgabeno ke-lias pëstininkø divizijas ir dalá tankø.

Netrukus po Hitlerio saviþudybës, atsiþvelgdami á neiðvengiamàVokietijos pralaimëjimà, 1945 m. geguþës 2 d. latviø visuomenës veikë-jai nusprendë atkurti Latvijos nepriklausomybæ, nes situacija jiemspasirodë labai panaði á tà, kuri buvo 1918-øjø m. gale. Geguþës 4 d.pulk. Robertas Uosis (Roberts Osis) sudarë Laikinàjà vyriausybæ.Paskubomis buvo suformuota Tautos Taryba; jos 73 nariai atstovavoávairioms Latvijos partijoms ir organizacijoms. Tikëtasi, kad Vakarøðalys neatiduos Latvijos Tarybø Sàjungai, todël Kurðo tvirtovëje lat-viai buvo pasiryþæ prieðintis Raudonajai armijai tol, kol atvyks angløar amerikieèiø kariuomenë. Bet vokieèiø kariuomenës vadovybë sutuo nesutiko ir Vokietijos kapituliacijos dienà (geguþës 8) Kurðo tvir-tovë pasidavë. Á nelaisvæ pateko per 284 tûkst. kariðkiø, ið jø apie 14tûkst. latviø (Auns 1992, 348-353; LME 2, 198-199).

Karo pabëgëliai. Karui baigiantis, nuo Raudonosios armijos áVakarus traukësi maþdaug ketvirtis milijono Latvijos gyventojø.

Apie 100 tûkst. jø su veþimais ir gyvuliais traukë á Vakarus perLietuvà ir Rytprûsius. Daugelá jø Raudonoji armija pasivijo Lenkijoje,Èekijoje, Rytprûsiuose ir gràþino atgal.

Apie 180 tûkst. latviø, palikæ savo turtà, ið Rygos, Ventspilio irLiepojos laivais plaukë á Vokietijà. Tarp jø buvo 35 tûkst. latviø ka-reiviø. Ðitame sraute buvo ir 15-osios SS divizijos legionieriø.

Maþdaug 8000 latviø mëgino gautis á Ðvedijà. Kartu su civiliais gyven-tojais èionai bëgo ir dalis Kurðo tvirtovës gynëjø. Gautasi valtimis ir nedi-deliais laivais, kuriuos sëkmingai medþiojo ir skandino rusø povande-niniai laivai bei aviacija. Dalá perpildytø valèiø nugramzdino audros.

Ne visi pabëgëliai iðsigelbëjo net pasiekæ tikslà. Pavyzdþiui,1946 m. sausio mën. Ðvedijos vyriausybë nusileido TSRS reikalavimui

LATVIJOS ISTORIJA

5 9Alv

ydas B

utkus.

Latvi

ai. K

aunas:

Aest

i, 1995

.

ir gràþino atgal 130 latviø legionieriø, nepaisydama nei jø bado strei-ko, nei saviþudybiø, nei ðvedø visuomenës protesto demonstracijø (1994m. Ðvedijos vyriausybë atsipraðë latviø dël tokio poelgio ir kaip ko-mpensacijà pasiûlë likusiems gyviems legionieriams keltis gyventi áÐvedijà).

Latvijos Raudonasis kryþius tuoj po karo suregistravo apie 130tûkst. pabëgëliø, ið kuriø dauguma buvo apsistojusi Vokieti joje,6500 ­ Ðvedijoje, 3000 ­ Austrijoje, 2000 ­ Danijoje, ðiek tiek jøbuvo pasibarstæ po Prancûzijà, Italijà, Belgijà.

Vëliau latviø pabëgëliai ëmë sklisti po visà pasaulá. 1949 m. JAVapsistojo apie 45 tûkst. latviø, Australijoje ­ apie 20 tûkst., Kanadoje­19 tûkst., Anglijoje ­17 tûkst. (dalis vëliau iðkeliavo á JAV ir Ka-nadà), Pietø Amerikoje ­ 5000, Ðvedijoje ­ 4000. Vokietijoje likoapie 15 tûkst. latviø, daugiausia karo invalidai, seniai, ligoniai ir ðei-mos su maþameèiais vaikais (Auns 1992, 371-376).Antroj i tarybinë okupacijaUþëjus rusams, Latvija prarado ne tik nemaþà dalá gyventojø. Buvo ap-karpyta ir jos teritorija. 1944 m. nuo Latvijos buvo atskirtas 1202 kv.km ploto Âbrenës valsèius ir prijungtas prie Pskovo srities (EV 1, 7).

Áþengusi á Latvijà, Raudonoji armija elgësi kaip prieðo þemëje:plëðikavo, vyrø ir tëvø akivaizdoje prievartavo moteris ir merginas.Nuo smurto kentëjo net maþametës mergaitës, taip pat senelës. Vëlëmë siautëti èekistai, pradëta ðaudyti, suiminëti ir deportuoti gyven-tojus. Iki 1945 m. pavasario ið Latvijos á TSRS buvo iðsiøsta apie 40tûkst. þmoniø (Auns 1992, 347).

Okupacinë valdþia ëmë mobilizuoti Latvijos vyrus á Raudonàjàarmijà. Iki 1944 m. pabaigos buvo paimta per 57 tûkst. vyrø. Beveik ne-mokytus juos siuntë á mûðius su vokieèiais ir latviø legionieriais. Veng-dami mobilizacijos vyrai luoðinosi arba bëgo á miðkus pas partizanus.

1945 m. vasarà nuo 50 iki 70 proc. partizanø buvo legionieriai.Kaip ir Lietuvoje, partizanus palaikë viltis, jog reikià tik ðiek tiek iðsilai-kyti, ir netrukus didþiosios Vakarø valstybës ásikiðianèios ir neleisian-èios Tarybø Sàjungai aneksuoti Pabaltijo. Deja, neþinota, jog Europa jaubuvo padalyta ið naujo 1945 m. vasario mën. Jaltos konferencijoje.

Partizaninis karas su komunistine valdþia Latvijoje truko nuo 1944iki 1952 m. (þr. 10 pav.). Jame dalyvavo 10-15 tûkst. kovotojø. Karoypatumai buvo panaðûs á Lietuvos rezistencijà. Pralaimëta dël gyven-tojø masiniø trëmimø (þr. toliau), dël provokatoriø infiltracijos á bûriusir dël Vakarø valstybiø vangumo ar net abejingumo.

Pokaris Latvijoje prisimenamas ne tik kaip pasiprieðinimas tary-binei okupacijai. Tai ir masinës kolektyvizacijos bei masiniø trëmimø

Latvija XX a.

6 0Alv

ydas B

utkus.

Latvi

ai. K

aunas:

Aest

i, 1995

.LATVIJOS ISTORIJA

Da÷gpilisLôksnaSübatëR¸zeknëPliåvinios

JêkabpilisPîebalgaSígulda

Préiliai

Vãlka

SãldusLiepója

SlöokaKuµdygaVe¹tspilis Dündaga

Trumpalaikiø iðpuoliø vietosPartizanø veiklos rajonai

KãndavaRygâ

JélgavaIìcava

Ba÷skë

metai. Vien 1949 m. kovo 23-25 dienomis ið Latvijos iðveþta apie 50tûkst. þmoniø; 1945-50 m. ið Latvijos ið viso iðtremta apie 119 tûkst.þmoniø (Auns 1992, 365).

Latvijà, kaip ir Estijà, ið dalies ir Lietuvà, TSRS vadai buvo sumanæindustrializuoti, supanèioti þaliavø tiekimo saitais su Rusija, o darbo jë-gos stygiaus priedanga dar ir kolonizuoti, kad vëliau sëkmingai bûtø gali-ma rusinti. Ði politika pradëta pirmaisiais pokario metais. Po Stalinomirties (1953) ir ypaè po TSKP 20-ojo suvaþiavimo (1956) prasidëjo va-dinamasis atodrëkis: paleisti politiniai kaliniai (1955 m. amnestija), vieðaipasmerktas stalinizmas, kiek objektyviau pradëta vertinti praeitis ir t.t.Paþangiø paþiûrø Latvijos komunistai susirûpino tautos ir ðalies likimu iriðdráso vieðai reikðti abejones dël perdëto, ekonomiðkai nepagrásto Latvi-jos industrinimo, netgi siûlë nutraukti kai kuriø pramonës gigantø staty-bà, rûpintis, kad atvykëliai bûtø mokomi latviø kalbos. 1959 m. á Rygà�susipaþinti su padëtimi� atvyko pats N. Chruðèiovas, TSKP CK I sekre-torius. Po jo vizito ávykæs Latvijos kompartijos 7-asis plenumas apkaltino�kai kuriuos draugus� nacionalizmu, tautinio uþdarumo siekimu, paþiûrøsiaurumu. Ið vadovø pareigø atleisti daugelis patriotiðkai nusiteikusiøkomunistø, o Latvijos Ministrø Tarybos pirmininko pavaduotojas Edu-ardas Berklavas net iðtremtas á Rusijà (EV 1, 82). Nuo to laiko Latvijosvadovais buvo skiriami klusnûs Maskvos valios vykdytojai. Netrukus irpaèioje TSRS prasidëjo neostalinizmas.

Latvijos TSR tikrai tapo industrine ðalimi (þr. 4 lentelæ).

11 pav. Latvijos partizanø kova 1944-52 m.

ÂbrenëVíliakaRãnkaBãlvai

Mâduona

Vaµmiera

6 1Alv

ydas B

utkus.

Latvi

ai. K

aunas:

Aest

i, 1995

.

4 lentelë. Svarbesnieji Latvijos gaminiai 1989 m.Automatinës telefono stotys 649 tûkst. Nr.Celiuliozë 51,9 tûkst. tDyzeliai ir dyzeliniai generatoriai 7,8 tûkst.Dyzeliniø traukinø vagonai 60 vnt.Elektriniø traukiniø vagonai 505 vnt.Juodøjø metalø lydiniai 795 tûkst. tKojinës 78,8 mln. porøKonservai (sàlyginiø indeliø) 504 mln.Lakas ir daþai 53,2 tûkst. tMelþimo aparatai 25,1 tûkst.Mikroautobusai 17,0 tûkst.Mopedai 182 tûkst.Motociklø, dviraèiø, kombainø grandinës 38,5 tûkst. kmMësos gaminiai 254,5 tûkst. tMëðlo kratytuvai 21,5 tûkst.Popierius 138 tûkst. tRadijo imtuvai 1,5 mln.Sugauta þuvies 547 tûkst. tSviestas 46,7 tûkst. tTelefono aparatai 2,9 mln.Trikotaþas 43 mln. vnt.Ðaldymo árenginiai 94,6 tûkst.

(EV 1, 369-370)Taèiau kartu ji ëmë virsti pramoniniø atliekø zona, ekologiðkai

pavojingu kraðtu. Beveik visa pagamintoji produkcija iðkeliaudavo at-gal á TSRS ar á uþsiená, latviams likdavo dûmai ir ðiukðlës. Latvijosenergetika ir pramonë pasidarë beveik visiðkai priklausoma nuo Mask-vos (þr. 5 lentelæ).5 lentelë. Áveþamø ið TSRS materialiniø vertybiø dalis (%) Latvijosekonomikoje 1984 m.

Ið viso 4 7Ið jø:elektros energijos 7 3kuro pramonës 9 3juodosios metalurgijos 9 0spalvotosios metalurgijos 99 ,4chemijos pramonës 7 9maðinø gamybos ir metalø apdirbimo 6 3

(KW)

Kaip ir Lietuva bei Estija, Latvija ekonomiðkai tvarkësi geriau uþ TSRSrespublikas. Aneksuotosios Pabaltijo valstybës TSRS gyventojams atrodëpatrauklios, kultûringesnës, atvykëliai èia jautësi tarsi Vakarø Europoje, todëlá Pabaltijá stengësi keltis gyventi gretimø Rusijos ir Baltarusijos srièiø ir nettolimesni gyventojai. Imigracija buvo skatinama: atvykëliai gaudavo butusgreièiau uþ vietinius gyventojus, labiau bûdavo atsiþvelgiama á naujokøkultûrinius ir socialinius poreikius tvarkant infrastruktûrà. Rusijoje ir kitur

Latvija XX a.

6 2Alv

ydas B

utkus.

Latvi

ai. K

aunas:

Aest

i, 1995

.

bûdavo verbuojami darbininkai dirbti Pabaltijyje, tuo tarpu èia bûdavo skel-biama, jog telkiami savanoriai darbams ávairiuose Rusijos regionuose. Pabal-tijyje mielai likdavo gyventi á atsargà iðëjæ Tarybinës armijos karininkai, o tar-navusieji kitur irgi daþnai pageidaudavo, kad jiems bûtø sudarytos sàlygosapsistoti Baltijos ðalyse.

Netrukus pasijuto ir rusifikacijos rezultatai ­ ðiuo poþiûriu Latvijaëmë gerokai skirtis nuo Lietuvos. Latviø procentas respublikoje maþëjotiesiog katastrofiðkai (þr. 6 lentelæ). Migrantai aðtuntajame deðimtmetyjeëmë áþûlëti, radosi net jaunimo grupiø, uþpuldinëjanèiø þmones vien dël to,kad jie latviai...(Auns 1992, 422).Tolyn nuo vergovësTarybø Latvija egzistavo iki 1990 m. Tautos apmaudas iðsiverþë kaip ir Lietu-voje ­ 1988-aisiais. Tø metø spalio 8-9 dienomis Rygoje ávyko Latvijos Tautosfronto I suvaþiavimas. 1990 m. kovo 18 d. pirmà kartà po daugybës metøávyko tikri rinkimai á Latvijos TSR Aukðèiausiàjà Tarybà. Daugumà mandatøgavo Latvijos Tautos fronto ir Latvijos Nacionalinës nepriklausomybëssàjûdþio (LNNK) remiami deputatai. Tø metø geguþës 8 d. Latvijos TSR ATpriima Deklaracijà dël Latvijos nepriklausomybës atkûrimo. Ið valstybëspavadinimo iðmesti svetimøjø sugalvoti þodþiai �Tarybø Socialistinë�,susigràþintas himnas, herbas, vëliava. O Maskvos puèo metu, 1991 m. rug-pjûèio 21 d., naujasis Latvijos Respublikos parlamentas paskelbë ir patá ne-priklausomybës atkûrimo konstituciná aktà, kuriuo atnaujintas 1922 m.Konstitucijos galiojimas. 1991 m. rugsëjo 17 d. atkurta Latvijos narystëJungtinëse Tautose.

1993 m. birþelio 5-6 dienomis buvo iðrinktas Latvijos RespublikosSeimas (Saeima), kurá sudaro 100 deputatø. Rinkimai vyko partine siste-ma. Skirtingai nuo Lietuvoje vykusiø Seimo rinkimø, Latvijoje daugumàlaimëjo centristai (Latvijas ceïð) ir deðinieji. Mat kairiosios partijos Latvi-joje buvo labai nepopuliarios, atvirai prorusiðkos ar protarybinës. Dëlgrieþtø pilietybës ástatymo nuostatø Saeimos rinkimuose galëjo dalyvautitik Latvijos pilieèiai, todël imperijos ðalininkams gauti bent kiek daugiauvietø parlamente buvo maþa vilties, kadangi daugelis jø rinkëjø negalëjo (irnenorëjo) gauti Latvijos pilietybës. Migrantams nepalankus Latvijos irEstijos pilietybës ástatymai buvo pretekstas Maskvai niurzgëti dël nevapaþeidinëjamø þmogaus teisiø Baltijos ðalyse apskritai.

Latvijos Respublikos prezidentà renka Saeima.Rusijos kariuomenë ið Latvijos baigta iðvesti 1994 m. rugpjûèio 31 d.Latvijos latas yra stabilus; jo santykis su JAV doleriu pirmaisiais atkur-

tosios nepriklausomybës metais buvo 1:2.Pamaþu pamaþu Latvija ëmë keltis kaip valstybë.

LATVIJOS ISTORIJA

6 3Alv

ydas B

utkus.

Latvi

ai. K

aunas:

Aest

i, 1995

.

SUTRUMPINIMAI, ÞENKLAIa. ­ angløasm. ­ asmuob k . ­ bendrinës kalbosbrus. ­ b a l t a r u s i øbuv. ­ buvæsèek. ­ èekødgs. ­ daugiskaitosdz . ­ dzûkøgerm. ­ germanøgo. ­ gotøgr. ­ graikøide. ­ indoeuropieèiøl. ­ lenkøla. ­ latviølie. ­ lietuviølo . ­ lotynøp. ­ puslapisplg. ­ palyginkp r . ­ prûsøpsn. ­ pasenusi reikðmëpvz. ­ pavyzdþiui

r. ­ rajonasresp. ­ vok. respektive �atitinkamai�rus. ­ rusøsk. ­ skaitykskr. ­ sanskritossl. ­ senovës slavøsuom. ­ suomiøðve. ­ ðvedøvad. ­ vadinamasisvns. ­ vienaskaitosvok. ­ vokieèiøvulg. ­ vulgariaiþem. ­ þemaièiøþr . ­ þiûrëk* ­ (þodþio pradþioje) rekonst-

ruotas þodis ar forma< ­ (þodþio pradþioje) kilæs (ið)> ­ (þodþio pradþioje) virtæs

(kuo)Vietoviø sutrumpinimai kaip �Lietuviøkalbos þodyne�.

ILIUSTRACIJØ METRIKOS1 pav. Virvelinës keramikos kultûros paplitimas - Rimantienë 1987a, 42.2 pav. Vokalinio burdono arealas dabartinëje Baltarusijoje -<jqrj 1990, 92.3 pav. Baltø ir finø gentys Latvijos teritorijoje XIII a. - LV 1; Kabelka 1987, 12.4 pav. Mërvalos akmuo - Brate 1924-34, pl. 98.6 pav. Landmarðalo antspaudas - Ðvâbe 1990, 115.7 pav. Livonijos ordino vëliava - Ðvâbe 1990, 101.10 pav. Ginèai dël Lietuvos-Latvijos sienos - Butkus 1993c, 52.11 pav. Latvijos partizanø kova 1945-52 m. - Auns 1992, 358.

6 4Alv

ydas B

utkus.

Latvi

ai. K

aunas:

Aest

i, 1995

.

L I T E R AT Û R AA C h ­ Atskaòu chronika: Ditleba Alnpeíes �Rîmju chronika� / Atdze-

jojis J.Saiva. R., 1936.Aizsilnieks 1968 ­ Aizsilnieks A . Latvijas saimniecîbas vçsture 1914-1945. Sundby-

berg, 1968.Ambainis 1959 ­ Ambainis O. Vçstîtâja folklora // Latvieðu literatûras vçsture. R.,

1959. S. 1. Lpp. 159-252.Ancelâne 1950 ­ Ancelâne A. Latvieðu tautas mîklas // Folkloras instituta raksti.

R., 1950. Lpp. 175-238.Andersons 1982-84 ­ Andersons E. Latvijas vçsture 1920-1940: Ârpolitika. Stock-

holm, 1982-84. S. 1-2.Apanavièius 1990 ­ Apanavièius R., Alenskas V., Palubinskienë V., Virbaðius E.,

Visockaitë N. Senosios kanklës ir kankliavimas. V., 1990.Apanavièius 1992 ­ Apanavièius R. Baltø etnoinstrumentologija. K., 1992.Apanavièius 1995 ­ Apanavièius R. Tautos kilmæ praskleidþia etnomuzika // Darbai ir

dienos: VDU leidinys. 1995. 1(10). P. 69-84.Auns 1992 ­ Auns M., Auns O., Âbelnieks R., Kostanda O., Pelkaus E., Vjacira

I. Latvijas vçsture. R., 1992.Balevics 1969 ­ Balevics Z. Reliìija // Latvieðu etnogrâfija. R., 1969. Lpp. 206-

213; 392-396.Balevics 1987 ­ Balevics Z. Pareizticîgo baznîca Latvijâ. R., 1987.Baltrënienë 1991 ­ Baltrënienë M., Apanavièius R. Lietuviø liaudies muzikos in-

strumentai. V., 1991.B D ­ Bçrnu dziesmu cikls. Bçru dziesmas. R., 1973. (Skaitmenys rodo

puslapá ir dainos numerá.)Bergmane 1986 ­ Bergmane A., Blinkena A. Latvieðu rakstîbas attîstîba: Latvieðu

literârâs valodas vçstures pçtîjumi. R., 1986.Bçrziòð 1991 ­ Bçrziòð V., Bambals A. Latvijas armija. R., 1991.Biezais 1957 ­ Biezais H. Der älteste Text des lettischen Vaterunsers // Nordisk

tidskrift för bok- och biblioteksväsen. Uppsala & Stockholm, 1957.S. 1-10.

Boiko 1987a ­ Boiko M. Sutartîòu pçdas Latvijâ // Latvieðu mûzika �87. R.,1987. Lpp. 64-108.

Boiko 1987b ­ Boiko M. Par latvieðu mûzikas folkloru. Maðînraksts.R., 1987.Brastiòð 1923 ­ Brastiòð E. Latvieðu ornamentika: Elementi. R., 1923.Brastiòð 1966 ­ Brastiòu E. Cerokslis: Dievturîbas katechisms / Red. A.Brastiòð.

ASV., 1966.Brate 1924-34 ­ Brate E., Vessén E. Södermanlands runinskrifter. Stockholm,

1924-34. B. 3.Bûga 1958-61 ­ Bûga K. Rinktiniai raðtai / Sudarë Z. Zinkevièius. V., 1958-61.

T. 1-3. (Skaitmenys rodo tomà ir puslapá.)Bukas 1992 ­ Bukas A. Hipotezë apie kai kurias latviø ornamento sàsajas su

mitologija // Literatûra ir menas. 1992. Balandþio 11.Buðs 1990 ­ Buðs O. Par etnonîmu kurði un zemgaïi cilmi // Onomastica

Lettica. R., 1990. Lpp. 86-91.Butkevièius 1964 ­ Butkevièius I. Gyvenvietës ir sodybos // Lietuviø etnografijos

bruoþai. V., 1964. P. 170-209.Butkus 1975 ­ Butkus A. Birþø ðnektos leksika: Diplominis darbas. Maðinrað-

tis. K., 1975.Butkus 1989 ­ Butkus A. Latviø ornamento struktûra // Mokslas ir gyvenimas.

1989. Nr. 11. P. 9-10.

6 5Alv

ydas B

utkus.

Latvi

ai. K

aunas:

Aest

i, 1995

.

Butkus 1993a ­ Butkus A. Akmeniniai Þiemgalos liudininkai // Mokslas ir gyven-imas. 1993. Nr. 8. P. 18-19.

Butkus 1993b ­ Butkus A. The Semigalians ­ who were they? // Namn och bygd.Uppsala, 1993. 81. P. 157-160.

Butkus 1993c ­ Butkus Z. Lietuvos ir Latvijos santykiai 1919-1929 metais. V.,1993.

Butkus 1999 � Butkus A. Baltø krikðtas ir krikðèionëjimas. � Acta Baltica �99.K., 1999. P. 103�110.

Caune 1992 ­ Caune A. ..Pati Rîga ûdenî: Arheologa stâsts par zuduðo Rîdz-iòas upi, par pirmo ostu, kuìniecîbas lîdzekïiem un amatiem senajâRîgâ. R., 1992.

Cooper 1978 ­ Cooper J.C. An illustrated encyclopaedia of traditional symbols.London, 1978.

Èesnys 1987 ­ Èesnys G. Baltø susidarymas antropologijos poþiûriu // Lietuviøetnogenezë. V., 1987. P. 69-75.

Dambe 1990 ­ Dambe V. Par Rîgas vârda izcelsmi // Onomastica Lettica. R.,1990. Lpp. 5-20.

D L K Þ ­ Dabartinës lietuviø kalbos þodynas. V., 1993.D P ­ Dþûkstes pasakas / Pierakstîjis A.Lerhis-Puðkaitis. R., 1980.Dundulienë 1989 ­ Dundulienë P. Pagonybë Lietuvoje: Moteriðkosios dievybës. V.,

1989.Dundulis 1960 ­ Dundulis B. Lietuviø kova dël Þemaitijos ir Uþnemunës XV

amþiuje. V., 1960.Dunsdorfs 1962 ­ Dunsdorfs E. Latvijas vçsture 1600-1710. Uppsala, 1962.Dunsdorfs 1978 ­ Dunsdorfs E. Kârïa Ulmaòa dzîve. Tumba, 1978.Dunsdorfs 1980 ­ Dunsdorfs E. Latvijas vçsture: Skolâm un paðmâcîbai. Lincoln &

Nebraska. 1980.Endzelynas 1957 ­ Endzelynas J. Baltø kalbø garsai ir formos. V., 1957.Endzelîns 1979 ­ Endzelîns J. Homonîmu vârdu zuðana latvieðu valodâ // Darbu

izlase / Sakârtojusi un rediìçjusi V. Dambe. R., 1979. S. 3(1). Lpp.485-487.

Endzelîns 1982 ­ Endzelîns J. Senprûðu valoda // Darbu izlase / Sastâdîjuðas V.Dambe, R. Grîsle un Dz. Hirða. R., 1982. S. 4(2). Lpp. 9-351.

Ezera 1994 ­ Ezera L., Zvidriòð P. Etniskâs asimilâcijas izpçte Latvijâ // Latvi-jas Zinâtòu Akadçmijas Vçstis. R., 1994. S. 11-12. Lpp. 31-39

E V ­ Enciklopçdiskâ vârdnîca. R., 1991. S. 1-2.Galaunë 1930 ­ Galaunë P. Lietuviø liaudies menas: Jo meniniø formø plëtoji-

mosi pagrindai. K., 1930.G I D ­ Gadskârtu ieraþu dziesmas. R., 1973. (Skaitmenys rodo puslapá

ir dainos numerá.)Gimbutas 1989 ­ Gimbutas M. The language of the Goddess: Unearthing the hid-

den symbols of western civilization. London, 1989.Gimbutienë 1985 ­ Gimbutienë M. Baltai prieðistoriniais laikais: Etnogenezë, mate-

rialinë kultûra ir mitologija. V., 1985.Greble 1950 ­ Greble V. Latvieðu bçrnu folklora // Folkloras instituta raksti.

R., 1950. Lpp. 98-174.Greble 1959 ­ Greble V. Tautasdziesmas // Latvieðu literatûras vçsture. R., 1959.

S. 1. Lpp. 22-158.IT ­ Latvieðu tautas teikas: Izcelðanâs teikas. R., 1991.Kabelka 1982 ­ Kabelka J. Baltø filologijos ávadas. V., 1982.Kabelka 1987 ­ Kabelka J. Latviø kalba. V., 1987.Kârkliòð 1977 ­ Kârkliòð J., Rudzîte M., Soida E. Valodas mâcîba. R., 1977.Karulis 1989 ­ Karulis K. Daþi iespçjamie skandinâvu cilmes vietvârdi // Valodas

aktualitâtes ­ 1988. R., 1989. Lpp. 336-345.

LITERATÛRA

6 6Alv

ydas B

utkus.

Latvi

ai. K

aunas:

Aest

i, 1995

.

Karulis 1992 ­ Karulis K. Latvieðu etimoloìijas vârdnîca. R., 1992. S. 1-2.Klçtnieks 1990 ­ Klçtnieks V. Senèu raksti: Latvju raksti bçrniem. R., 1990. D. 1-

2. (Skaitmenys rodo dalá ir puslapá.)Klotiòð 1989 ­ Klotiòð A., Muktupâvels V. Traditional Musical Instruments and

the Semantics of Their Functions in Latvian Folk Songs // Linguis-tics and Poetics of Latvian Folk Songs. Kingston & Montreal, 1989.P. 186-217.

Kokare 1980 ­ Kokare E. Latvieðu un lietuvieðu sakâmvârdu paralçles. R., 1980.Kokare 1992 ­ Kokare E. Mitoloìiskie tçli latvieðu folkloras poçtiskajâ sistçmâ

// Latvieðu folklora: Tradicionaâlais un mainîgais. R., 1992.Krasnais 1938 ­ Krasnais V. Latvieðu kolônijas. R., 1938.Krastiòa 1969 ­ Krastiòa A. Apmetòu veidi, çkas un to iekârta // Latvieðu et-

nogrâfija. R., 1969. Lpp. 120-136; 297-311.K R G ­ Kareivja rokas grâmata. R., 1937.KSR ­ Kad saulîte rotâjas: Gadskârtu ieraþu dziesmas / Sakârtojusi R.

Drîzule. R., 1982. (Skaitmenys rodo puslapá.)Lasickis ­ Lasickis J. Apie þemaièiø, kitø sarmatø bei netikrø krikðèioniø

dievus / Parengë J. Jurginis. V., 1969.L ATÐÞ ­ Lietuvos TSR administracinio-teritorinio suskirstymo þinynas.

V., 1976. T. 2.Latvis ­ Latvis H., Vartbergë H. Livonijos kronikos / Parengë J. Jurginis.

V., 1991.Laua 1981 ­ Laua A. Latvieðu leksikoloìija. R., 1981.LBV ­ Straubergs K. Latvieðu buramie vârdi. R., 1939-41. S. 1-2.L D ­ Barons Kr., Visendorfs H. Latvju dainas. Jelgava & Peterburga,

1894-1915. S. 1-6. (Skaitmenys rodo dainos numerá.)L E ­ Latvju enciklopçdija / Red. A. Ðvabe. Stokholma, 1952-53. S. 1-

2 .L G I ­ Olupe E. Latvieðu gadskârtu ieraþas. R., 1992.LI ­ Lietuvos TSR istorija: Nuo seniausiø laikø iki 1917 metø. V.,

1985. T. 1.LKV ­ Latvieðu konversâcijas vârdnîca. R., 1931-34. S. 1-10.L L K Þ ­ Balkevièius J., Kabelka J. Latviø-lietuviø kalbø þodynas. V., 1977.LLV ­ Bojâte A., Subatnieks V. Lietuvieðu-latvieðu vârdnîca. R., 1964.L M E ­ Latvijas PSR mazâ enciklopçdija. R., 1967-1970. S. 1-3.L M F M ­ Melngailis E. Latvieðu mûzikas folkloras materiâli. R., 1952-53.

S. 2-3. (Skaitmenys rodo tomà, puslapá ir dainos numerá.)Loze 1983 ­ Loze I. Akmens laikmeta mâksla Austrumbaltijâ. R., 1983.L P Þ ­ Lietuviø pavardþiø þodynas / Sudarë A. Vanagas ir kt. V., 1985-

89. T. 1-2.LTdz ­ Latvieðu tautasdziesmas. R., 1979-84. S. 1-5. (Skaitmenys rodo

dainos numerá.)L tdz ­ Latvieðu tautas dziesmas: Izlase. R., 1955-57. S. 1-3. (Skait-

menys rodo tomà ir dainos numerá.)LT E ­ Lietuviðkoji tarybinë enciklopedija. V., 1976-1984. T. 1-12.LTMI ­ Latvieðu tautas mûzikas instrumenti: Prospekts / Sastâdîtâja

I.Priedîte. R., 1978.LT T ­ Latvieðu tautas ticçjumi / Sakrâjis un sakârtojis prof. P. Ðmits.

R., 1940-41. S. 1-2. (Skaitmenys rodo tikëjimo numerá.)LV ­ Latvijas PSR vçsture. No vissenâkiem laikiem lîdz mûsu dienâm.

R., 1986. S. 1-2.Maþiulis 1981 ­ Maþiulis V. Prûsø kalbos paminklai. V., 1981. T. 2.Maþiulis 1987 ­ Maþiulis V. Indoeuropieèiø protëvynës klausimas // Lietuviø et-

nogenezë. V., 1987. P. 40-41.

LITERATÛRA

6 7Alv

ydas B

utkus.

Latvi

ai. K

aunas:

Aest

i, 1995

.

Maþiulis 1988 ­ Maþiulis V. Prûsø kalbos etimologinis þodynas. V., 1988. T. 1.Muktupâvels 1987 ­ Muktupâvels V. Tautas mûzikas instrumenti Latvijas PSR teri-

torijâ. R., 1987.Paegle 1935 ­ Paegle Ed. Latvieðu tautasmâksla. R., 1935.Paegle 1948 ­ Paegle Ed. Latvju rakstu âbecîte. Württ.-Baden, 1948.Paegle 1994 ­ Paegle Dz., Kuðíis J. Kâ latvietis runâ...: Praktiski ieteikumi

valodas kultûrâ. R., 1994.Paleckis 1938 ­ Paleckis J. Latvija. K., 1938.Paðuta 1971 ­ Paðuta V. Lietuvos valstybës susidarymas. V., 1971.Popieþiø ­ Popieþiø bulës dël kryþiaus þygiø prieð prûsus ir lietuvius XIII a.

V., 1987.Priedîte 1983 ­ Priedîte I. Ko spçlçja sendienâs. R., 1983.Rimantienë 1972 ­ Rimantienë R. Pirmieji Lietuvos gyventojai. V., 1972.Rimantienë 1987a ­ Rimantienë R. Archeologijos duomenys // Lietuviø etno-

genezë. V., 1987. P. 41-44.Rimantienë 1987b ­ Rimantienë R. Archeologinës kultûros // Lietuviø etnogen-

ezë. V., 1987. P. 52-69.R L ­ The Republic of Latvia. R., 1993.Rosinas 1988 ­ Rosinas A. Baltø kalbø ávardþiai. V., 1988.Rusmanis 1993 ­ Rusmanis S., Viks I. Kurzeme. R., 1993.Rudzîte 1964 ­ Rudzîte M. Latvieðu dialektoloìija. R., 1964.Sabaliauskas 1990­ Sabaliauskas A. Lietuviø kalbos leksika V., 1990.Skujeniekas 1989 ­ Skujeniekas K. Dainø balsas // Lekia mano þirgelis: Latviø dainos

/ Sudarë ir vertë S. Geda. V., 1989.Skujenieks 1982 ­ Skujenieks K. Folklora // Literatûra 8. klasei. R., 1982. Lpp. 3-

4 1 .Slava 1966 ­ Slava M. Latvieðu tautas tçrpi. R., 1966.Strods 1969a ­ Strods H. Zemnieku sabiedriskâ dzîve // Latvieðu etnogrâfija. R.,

1969. Lpp. 163-166.Strods 1969b ­ Strods H. Sabiedriskâ dzîve // Latvieðu etnogrâfija. R., 1969.

Lpp. 341-344.SinV ­ Grînberga E., Kalnciems O., Lukstiòð G., Ozols J. Latvieðu

valodas sinonîmu vârdnîca. R., 1972.SV ­ Sidraba vîtols: Tautas dziesmu krâjums / Sastâdîjuði A. Jansons

un N. Kalniòð. R., 1942. (Skaitmenys rodo dainos numerá.)Ðliavas 1985 ­ Ðliavas J. Þeimelio apylinkës. K., 1985.Ðmits 1926 ­ Ðmits P. Latvieðu mitoloìija. R., 1926.Ðneidereitas 1989 ­ Ðneidereitas O. Prûsai. V., 1989.Ðvâbe 1990 ­ Ðvâbe A. Latvijas vçsture. 1. d. R., 1990.Tdz ­ Ðmits P. Tautasdziesmas: Papildinâjums Kr. Barona �Latvju

dainâm�. R., 1936-39. S. 1-4. (Skaitmenys rodo dainos numerá.)Tyla 1986 ­ Tyla A. Lietuva ir Livonija XVI a. pabaigoje ­ XVII a. pradþioje.

V., 1986.T S R ­ 1989. gada tautas skaitîðanas rezultâti Latvijâ. R., 1992.Vanagas 1981 ­ Vanagas A. Lietuviø hidronimø etimologinis þodynas. V., 1981.Varakauskas 1982 ­ Varakauskas R. Lietuvos ir Livonijos santykiai XIII-XIV a. V.,

1982.Vartbergë ­ Latvis H., Vartbergë H. Livonijos kronikos / Parengë J. Jurginis.

V., 1991.Vëlius 1983 ­ Vëlius N. Senovës baltø pasaulëþiûra: Struktûros bruoþai. V.,

1983.Vëlius 1987 ­ Vëlius N. Chtoniðkasis lietuviø mitologijos pasaulis: Folklorinio

velnio analizë. V., 1987.

LITERATÛRA

6 8Alv

ydas B

utkus.

Latvi

ai. K

aunas:

Aest

i, 1995

.

Vçveris 1989 ­ Vçveris E., Kuplais M. Latvijas Etnogrâfiskajâ brîvdabas muzejâ.R., 1989.

Vyðniauskaitë 1964 ­ Vyðniauskaitë A. Liaudies kalendorius. Ðventës // Lietuviøetno-grafijos bruoþai. V., 1964. P. 536-550.

VT ­ Latvieðu tautas teikas: Vçsturiskâs teikas / Sastâdîjusi A. An-celâne. R., 1990.

Wiora 1961 ­ Wiora W. Die vier Weltalter der Musik. Stuttgart, 1961.Zâlîtis 1991 ­ Zâlîtis Fr. Latvijas vçsture vidusskolâm. R., 1991.Zavarina 1969 ­ Zavarina A. Ievadam // Latvieðu etnogrâfija. R., 1969. Lpp. 257-

264 .Zinkevièius 1966 ­ Zinkevièius Z. Lietuviø dialektologija. V., 1966.Zinkevièius 1978 ­ Zinkevièius Z. Lietuviø kalbos dialektologija. V., 1978.Zinkevièius 1980-81 ­ Zinkevièius Z. Lietuviø kalbos istorinë gramatika. V., 1980-

81. T. 1-2.Zinkevièius 1984 ­ Zinkevièius Z. Lietuviø kalbos istorija. V., 1984. T. 1.Zinkevièius 1994 ­ Zinkevièius Z. Pastabos latviø kalbos kilmës klausimu // I kon-

ferencija �Lietuva-Latvija ­ praeitis, dabartis, ateitis: Praneðimøtezës. K., 1994.

<thnekbc 1975 ­ <thnekbc H. Ctvfynbxtcrbt jnyjitybz bvty

ceotcndbntkmys[ d kfnsicrjv b kbnjdcrjv zpsrf[ : Fdn-

jhta. lbcc. yf cjbcr. exty. cntgtyb rfyl. abkjk. yfer. Dbk-

my/c, 1975.

<jqrj 1990 ­ <jqrj V. "nyjbcnjhbxtcrbt fcgtrns kfnsicrjuj ,ehljy-yjuj vyjujujkjcbz // <fkns, ckfdzyt b ghb,fknbqcrbt

abyys: "nyjutytnbxtcrbt ghjwtccs. Hbuf, 1990. C 82-108.

Ltybcjdf 1990 ­ Ltybcjdf H. Z. Utjuhfabz fynhjgjkjubxtcrb[ nbgjd ,fkn-

crb[ gktvty b �'�nyjutytnbxtcrbt ghjwtccs d I ­ yfxfkt IInsczxbktnbz y. '. yf nthhbnjhbb Kbnds b Kfndbb // Ghj,-

ktvs �'nyjutytpf b �'nybxtcrjq bcnjhbb ,fknjd. Dbkmy/c ,1985.C. 28-81.

B"FG ­ Bcnjhbrj-'�nyjuhfabxtcrbq fnkfc Ghb,fknbrb: Jlt;lf.

Hbuf, 1986.

KW ­ Kfndbqcrfz CCH d wbahf[. Hbuf, 1987.

Kjpt 1985 ­ Kjpt B. Yfhdcrfz rekmnehf b tt hjkm d ��'nyjutytpt yfhj-

ljd Djcnjxyjq Ghb,fknbrb // Ghj,ktvs �'�nyjutytpf b �'�nyb-xtcrjq bcnjhbb ,fknjd. Dbkmy/c , 1985. C. 11-20.

VYV ­Vbas yfhjljd vbhf: "ywbrkjgtlbz d 2-[ n. / Uk. htl. C.

F. Njrfhtd. V., 1991-1992. (Skaitmenys rodo tomà ir puslapá.)CHC ­ Rjxthubyf D. F. Cfycrhbncrj-heccrbq ckjdfhm. V., 1987.

Nsyehbcn 1985 ­ Nsyehbcn B. Yfhjlyst vepsrfkmyst bycnhevtyns b

'�nyjrekmnehyst cdzpb yfhjljd Djcnjxyjq Ghb,fknbrb //Ghj,ktvs '�nyjutytpf b '�nybxtcrjq bcnjhbb ,fknjd. Dbkm-

y/c, 1985. C. 270-277.

Xtcybc 1985 ­ Xtcybc U. F. Vyjujvthysq fyfkbp fynhjgjkjubxtcrb[

lfyys[ rfr chtlcndj htitybz ghj,ktvs dsltktybz

gktvtyys[ cj/pjd d '�gj[e ;tktpf (ghtbveotcndtyyj yf

nthhbnjhbb Kbnds) // Ghj,ktvs �'nyjutytpf b �'nybxtcrjqbcnjhbb ,fknjd. Dbkmy/c, 1985. C. 9-27.

Iyjht 1985 ­­ Iyjht "ø. R djghjce �'nyjutytpf kfnufkjd // Ghj,ktvs

�'nyjutytpf b �'nybxtcrjq bcnjhbb ,fknjd. Dbkmy/c , 1985.

C. 39-46.

LITERATÛRA

6 9Alv

ydas B

utkus.

Latvi

ai. K

aunas:

Aest

i, 1995

.

ASMENVARDÞIØ RODYKLËAlbertas 14, 15Albrechtas 24Aldari 28Aleksiejus 38Algirdaitis, A. 23Algirdas 21, 23Alunanas, A. 212Alunanas, J. 36, 37, 68,

1 7 1Alunâns, J. 36Andrejis 157Andrius 28Anniòa 158Antinis 172Apanavièius, R. 123Arajis, V. 55Artemidë 105Astartë 105Atënë 118Atis 182Auseklis 37, 84Ausma 172Austra 84, 106Azarova, L. 5Balèius, M. 213Baluodis, D. 38Bangerskis, R. 55, 58Baras, J. 174Barons, Kr. 36Baruonas, Kr. 36, 37, 66,

83, 125, 126, 147Batoras, S. 26, 31Baumaniø Karlis 63Baumaòu Kârlis 63Bergmanas, G. 66Berklavas, E. 60Bermontas-Avalovas 44Bertoldas 14Bërziniai, R. ir J. 40Bironas, E. 29Bironas, P(ëteris) 29, 30,

6 6Blaumanis, R. 140, 212Boiko, M. 5Brastinis, E. 88, 106Brastiòð, E. 88Bruverë, V. 212Buda 105Bûga, K. 9, 187

Chodkevièius, J. 31Chruðèiovas, N. 60Cucanas 172Èakste, J. 50Èakstë, J. 42, 50, 55Èakste, K. 57Èakstë, K. 57Èesnys, G. 10Èikðtas 172Danila 22Dankeris, O. 55Dauka 180Dçkla 82Denikinas 41Denisova, R. 10Derevianskis, V. 53*Dçtlâ 82Donelaitis 145Druvys 172Duncis 172Dzeusas 82, 118Edipas 155Egle 181Eidemanis, R. 40Endzelynas, J. 9, 168, 175,

186, 192Ferdinandas 29Frydrichas 26, 27Frydrichas Kazimieras 28, 29Frydrichas Vilhelmas 29Gediminas 21, 23Gimbutienë, M. 106, 112,

113, 118Gliukas, E. 66Golcas, R. 43, 44Golovinas, J. 38Gotardas 26Grunau, S. 172Gustavas II Adolfas 32Halartë 35Himleris, H. 55Hitleris, A. 52, 53, 58Yamãh 84Ikðkilës Tomas 157Imanta 14, 41Imantas 172Imauta 14Ivanas IV 24, 33Ivanovna, A. 29

Janis 93, 94, 95, 125, 135Jânis 92, 93, 94, 95, 135Janytis 95Jânîtis 135Jansonas-Braunas, J. 38Jansons-Brauns, J. 38Jçkabs 96Jekaterina I 155Jekaterina II 29, 35, 36,

1 5 5Jelizaveta 36Jirgenas 157Johanas III 31Jokûbas 27, 28Jonas 93, 95Judenièas 40Jumala 84Jumalçni 84Jumis 84, 96, 97, 112, 113Kalëjai 20Kanizijus, P. 34, 66Karksas 22Karlas 29Karlas IX 31, 32, 33Karlas XI 33Karolis IV 22Karta 82, 83Kârta 82Kaudzîtes, R. un M. 37Kaudzytës, R. ir M. 37, 66Kæstutis 21, 23Ketleris, G. 25, 26, 29Kirchenðteinas, A. 53Kluotinis, A. 126Kolumbas 105Kosciuðka, T. 30Korfai 213Krasnovas 40Kreicvaldas F. R. 37Kristina 33Kristus 14, 35, 105Krogzemju Mikus 37Kronvalds, A. 37Kruogzemjø Mikus 37Kruonvaldas, A. 37, 11,

1 7 2Kudirka, V. 63Kuokarë, E. 155Kurelis, J. 58

7 0Alv

ydas B

utkus.

Latvi

ai. K

aunas:

Aest

i, 1995

.

Kurelis, J. 58Kviesis, A. 50Kviesis, A. 50Kvieði 28Lacis, J. 53Lacis, V. 53*Laidmâ 82Laima 82, 91, 93, 107, 144Laimiòa 82, 144Laimuþë 144Lanua, Þ. 25Lasickis (Lasicijus) 85Latvis, H. 13, 15, 44Laukopatis 84Leijeris, E. 212Leijers 212Leitanas A. 37Leja 172Lejiòi 28Leti 28Ligita 172Liepa 180Liudvikas XIV 28Liuteris, M. 24, 26Maironis 63Mâjaskungs 84Magdalietë, M. 38Makdonaldas 154Mancelis, G. 66, 174Mara 83, 112, 158Mâra 83, 158Mâºa 83Marija 14, 83Mars 83Mechovietis, M. 17Meereema 84Meinhardas 14, 22Mçness 84Mçnestinis 144Mçnestiòð 144Merkelis, G. 35Metenis 90Meþas, I. 209, 211Meþs, I. 211Miechowita 17Miíelis 96Mindaugas 15, 22Molotovas 52Morë 83Muktupavelas, V. 5, 120,

126Musolinis 53Nameisis (Nameiðis) 16Napoleonas 36, 154

Naujalis, J. 63Neviðkis, A. 15Niedra, A. 44, 45Nikolajus I 38Noldës 27Orlovas 39Osis, R. 58Ozolas 172Panas 119Pelðë, A. 40Penikiai 20Perkûnas 84, 103, 107Pçrkons 84, 103Peter 163Pçteris 96, 177Petras 14Petras I 29, 34, 154, 155Petsas, K. 44Piper 163Plateriai 213Pliekðanas 38Pumpuras, A. 37Pumpurs, A. 37Radvila Juodasis, M. 25Rainis, J. 38Rainis, J. 38Rastrelis, B. F. 29Rastrelli 29Raugopatis 84Remeriai 213Ribentropas 52Ropai 213Rosinas, A. 187Rozenas 34Rëhehuzenas, J. G. 65Sarkanas 172Sarkanis, A. 5Saule 144Sçja, L. 57Sëja, L. 57Senasis Stenderis 213Si(g)rid 12siriþ 12Simpsonas, Dþ. 45Smetona, A. 46, 53Sofija, E. 29Spoki 28Spruogis, J. 174, 175Stalinas 52, 53, 60Styglicas 88Straume 181Strautinis 172Stuèka, P. 38, 43, 51Stuèka, P. 38

suen 12Suvorovas, A. 38Svenas 12Ðustinas, S. 54Ðvitrigaila 23Talivaldis 14, 15Tautguodþiai 20Tautvilas 22Tyzenhauzai 213Tolgsdorfas 34Tovtengodës 20Tuuleema 84Ulmanis, K. 42, 43, 44, 50,

52, 53Ulmanis, K. 50Uosis, R. 58Ûsinis 84, 92, 97Ûsiòð 84, 92, 112Upelniekas, K. 57Vacietis, J. 40Vaiðvilkas 22Valdemaras, Kr. 36, 37,

174Valdemârs, Kr. 36Valdis 182Vâlodze, V. 163Vaza, Z. 31, 32Vecais Stenders 213Veckas 172Vëjopatis 84Venera 106Venti 28Vetrovas, M. 51Viestartas (Viesturas) 18Vykintas 22Vilhelmas 24, 26, 27, 42Visvaldis 14, 22Vyðinskis, A. 52, 53Vytenis 21Vrangelis 40Zelèius 168Zemgalas, G. 49Zemgals, G. 49Zemitas 172Ziemelis 1 7 2Zilgalvis 1 7 2Zilpurnis 172Zinkevièius, Z. 17Þygimantas Augustas 24,

6 5Þvelgaitis 22Ζευς 82Vfhf 83Vfhtyf 83