ALYTAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS 2015 METŲ ŠVIETIMO VEIKLA IR

2016 METŲ ŠVIETIMO VEIKLOS PRIORITETINĖS KRYPTYS

TURINYS

I. LIETUVOS PAŽANGOS STRATEGIJA „LIETUVA 2030“ .............................................. 1 II. VALSTYBINĖ ŠVIETIMO 2013–2022 METŲ STRATEGIJA ........................................... 4

III. ŠEŠIOLIKTOSIOS LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2012–2016 METŲ

PROGRAMA ..................................................................................................................................... 7

IV. ALYTAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS ŠVIETIMO BIUDŽETINĖS IR VIEŠOSIOS

ĮSTAIGOS 2015–2016 MOKSLO METAIS ................................................................................... 9

V. SAVIVALDYBĖS MOKYKLŲ TINKLO PERTVARKA .................................................. 11 VI. VALSTYBINĖS ŠVIETIMO ĮSTAIGOS ALYTUJE ...................................................... 13 VII. SUAUGUSIŲJŲ NUOTOLINIO MOKYMO GALIMYBĖS .......................................... 16 VIII. ŠVIETIMO SKYRIUS ..................................................................................................... 16 IX. ŠVIETIMO SAVIVALDA ................................................................................................... 17

X. ŠVIETIMO FINANSAVIMAS ............................................................................................... 18 XI. REIKŠMINGI RENGINIAI ................................................................................................ 19 XII. MŪSŲ LAIMĖJIMAI .......................................................................................................... 22 XIII. VASAROS AIDAI ............................................................................................................. 31

XIV. SOCIALINĖ PARAMA MOKINIAMS ......................................................................... 36

XV. INFORMACINIŲ KOMUNIKACINIŲ TECHNOLOGIJŲ PLĖTRA .......................... 36 XVI. ŠVIETIMO ĮSTAIGŲ PASIRUOŠIMAS NAUJIESIEMS MOKSLO METAMS .... 37

XVII. ŠVIETIMO ĮSTAIGŲ PASTATŲ ATNAUJINIMAS IR UGDYMO APLINKOS

MODERNIZAVIMAS .................................................................................................................... 38 XVIII. ŠVIETIMO PROBLEMOS .......................................................................................... 42

XIX. ŠVIETIMO NAUJIENOS ................................................................................................ 45 XX. ŠVIETIMO PRIORITETINĖS KRYPTYS ....................................................................... 52 XXI. LIETUVOS ŠVIETIMO KELIAS .................................................................................. 53

I. LIETUVOS PAŽANGOS STRATEGIJA „LIETUVA 2030“

Lietuvos Respublikos Seimas 2012 m. gegužės 15 d. nutarimu Nr. XI-2015 patvirtino

Valstybės pažangos strategiją „Lietuvos pažangos strategija „Lietuva 2030“, kurią parengė žinomi

verslo, kultūros, švietimo, meno, mokslo ir kitų sričių visuomenės veikėjai, kartu su Vyriausybės ir

Prezidentūros atstovais susibūrę į Valstybės pažangos tarybą, apibendrinusią trijų darbo grupių,

socialinių partnerių ir visuomenės aptartas idėjas.

Pagrindinis planavimo dokumentas

Lietuvos pažangos strategija „Lietuva 2030“ (toliau strategija) – tai valstybės vizija ir

raidos prioritetai bei jų įgyvendinimo kryptys iki 2030 metų. Tai pagrindinis planavimo

dokumentas, kuriuo turi būti vadovaujamasi priimant strateginius sprendimus ir rengiant valstybės

planus ar programas. Ši strategija nustato šalies raidos kryptis, suprantamas ir priimtinas Lietuvos

žmonėms, jų bendruomenėms, nevyriausybinėms ir verslo organizacijoms, valdžios institucijoms.

Strategija nekelia tikslų ir uždavinių atskiriems šalies ūkio sektoriams, tačiau pabrėžia esminių

pokyčių poreikį. Šių pokyčių dalyvis gali būti kiekvienas Lietuvos gyventojas. Strategijai

įgyvendinti reikia piliečių pritarimo, ryžto keistis, tarpusavio pasitikėjimo, pagarbos ir iniciatyvos.

2

Tikimasi, kad ši strategija taps visuomenės susitarimu, jos sąmoninga valios ir apsisprendimo

raiška, kviečiančia įvertinti vertybes ir kartu kurti modernią, veržlią, atvirą pasauliui, savo

nacionalinį tapatumą puoselėjančią, stiprią Lietuvos valstybę.

Paskirtis

Lietuvos pažangos strategija „Lietuva 2030“ siekiama paskatinti esminius visuomenės

pokyčius ir sudaryti sąlygas formuotis kūrybingai, atsakingai ir atvirai asmenybei. Didžiausia

stiprybė – pasitikėjimas žmogumi ir kūrybinių jėgų sutelkimas. Strategijos paskirtis – kurti tokią

aplinką, kuri sudarytų sąlygas skleistis pažangos vertybėms.

Lietuva – Skandinavijos valstybių, seniai tapusių išmintingo gerovės valstybės kūrimo

pavyzdžiu, kaimynė. Todėl, tikslingai perimdami šių valstybių patirtį, turime siekti tapti integralia,

sėkminga, politiškai ir ekonomiškai konsoliduota Šiaurės ir Baltijos valstybių regiono, į kurį įeitų

penkios Šiaurės (Norvegija, Švedija, Suomija, Danija, Islandija) ir trys Baltijos valstybės, dalimi.

Gyvendama daugiapoliame pasaulyje, Lietuva sieks stiprios Europos. Lietuvos

saugumo garantas – narystė NATO ir Europos Sąjungoje. O siekis tapti visaverte Šiaurės ir Baltijos

valstybių regiono dalimi yra suderinamas su šalies ilgalaike Rytų politika ir neprieštarauja ambicijai

tapti viena iš regiono lyderių Rytų kaimynystės atžvilgiu.

Vizija

Įgyvendinant strategiją siekiama pažadinti visuomenės ir kiekvieno jos nario

kūrybiškumą, susitelkti prie idėjų, kurios padėtų Lietuvai tapti modernia, veržlia, atvira pasauliui,

puoselėjančia savo nacionalinį tapatumą šalimi. Vizija: Lietuva – sumani šalis, kurioje gera gyventi

ir dirbti. Tai šalis, kurioje skatinamas žmonių kūrybiškumas, saviraiška ir kurios gerovę kuria

atsakingi, kūrybingi ir atviri žmonės, puoselėjantys savo šalį, branginantys istorinę atmintį,

tausojantys aplinką, besimokantys iš geriausios kitų šalių patirties, siekiantys kultūrinio, socialinio

ir ekonominio bendrumo su Šiaurės ir Baltijos regiono valstybėmis.

Vertybės

Įgyvendinant šią viziją bus vadovaujamasi pažangai svarbiomis šiomis vertybėmis:

atvirumas kitokiam požiūriui, pozityvioms iniciatyvoms, dialogui, bendradarbiavimui,

naujovėms;

kūrybingumas generuojant vertingas idėjas ir jas įgyvendinant, iššūkius vertinant kaip

naujas galimybes savo sėkmei kurti;

atsakomybė už savo veiksmus, moralumas, aktyvus rūpinimasis ne tik savimi, bet ir

savo aplinka, bendruomene, savo šalimi.

Esminiai pokyčiai

Lietuvos visuomenė yra atvira pasaulio kaitai: Lietuvos žmonės yra išsilavinę, domisi

mokslu ir naujovėmis, lengvai perpranta ir naudoja naujas technologijas, moka užsienio kalbų,

puoselėja mokymosi visą gyvenimą principus. Lietuvoje sudarytos sąlygos besimokantiesiems

individualiai tobulėti ir kūrybiškumui formuotis, verslo ir mokslo bendroms idėjoms realizuoti.

Aukštasis mokslas geba konkuruoti pasaulyje – Lietuvos mokslininkų darbai tarptautiniu mastu

prisideda prie aktualiausių pasaulinio lygio problemų sprendimo. Visoje Lietuvoje gyventojai turi

palankias sąlygas neformaliajam ugdymui ir mokymuisi visą gyvenimą plėtoti.

Išskiriamos trys svarbiausios pažangos sritys – visuomenė, ekonomika ir valdymas.

Esminiai pokyčiai turi įvykti šiose pagrindinėse srityse:

Sumani visuomenė – laiminga visuomenė, kuri yra kiekvieno piliečio idėjoms

[kūrybingumas], naujovėms ir iššūkiams atvira [atvirumas], solidari, savivaldi ir politiškai brandi

[atsakomybė]. Tai visuomenė, kurioje siekiama didesnio asmeninio ir ekonominio saugumo ir

veiklumo, tolygesnio pajamų pasiskirstymo, švarios aplinkos, užtikrinama socialinė ir politinė

įtrauktis, sudaromos plačios galimybės mokytis ir tobulinti savo gebėjimus, siekti geros žmonių

sveikatos.

3

Siekiant įgyvendinti sumanios visuomenės viziją, reikės sutelkti pastangas ir

įgyvendinti pokyčius svarbiausiomis visuomenės ugdymo kryptimis:

1. Veikli visuomenė – savarankiška, sveika, savimi pasitikinti ir iniciatyvi. Bendrojo

ugdymo sistemą būtina orientuoti į kūrybiškumo, pilietiškumo ir lyderystės, sveikos gyvensenos

ugdymą. Reikia plėsti bendruomenių savivaldą, suteikiant daugiau teisių mokyklų savivaldai.

Valstybės ir vietos valdžios institucijos turi sąmoningai siekti perduoti visuomenei vis daugiau galių

ir atsakomybės savarankiškai veikti įgyvendinant subsidiarumo principą, kuris reiškia, kad tik tos

funkcijos, kurių negalima išspręsti vietiniu lygmeniu yra perduodamos aukštesniajai valdžios

grandžiai, o sprendimai turi būti priimami tuo lygmeniu, kuriame jie veiksmingiausi.

2. Solidari visuomenė – susitelkusi, save gerbianti, jaučianti atsakomybę už bendrą

likimą, o jos narių tarpusavio bendrystė paremta „Globalios Lietuvos“ idėja, t. y. supratimu, kad

Lietuvos tauta yra integrali ir vientisa, neskirstoma į lietuvius, gyvenančius Lietuvoje, ir lietuvius,

gyvenančius užsienyje. Pasaulio lietuviai kviečiami aktyviai dalyvauti Lietuvos valstybės gyvenime

ir prisidėti prie jos ūkio ir kultūros klestėjimo. Lietuvos valstybė turi būti atvira ir užsienio valstybių

piliečiams, savanoriškai prisidedantiems prie gerų žinių apie Lietuvą sklaidos ir jos interesų

pasaulyje palaikymo. Visuomenėje turi būti puoselėjamas kartų solidarumas, stiprinamos darnios,

tautiškai susipratusios ir pilietiškai aktyvios šeimos, kuriose subręsta laisvi, kūrybiški, atsakingi ir

patriotiški žmonės.

3. Besimokanti visuomenė – moderni ir dinamiška, pasirengusi ateities iššūkiams ir

gebanti veikti nuolat kintančiame pasaulyje. Norint pasiekti, kad mūsų visuomenė būtų besimokanti

visuomenė, būtina:

sukurti veiksmingą mokymosi visą gyvenimą sistemą, efektyviai pritaikančią

informacinių ryšių technologijų galimybes, užtikrinančią dinamiškai visuomenei būtinų žinių bei

gebėjimų įgijimą ir tobulinimą;

sukurti nacionalines visų besimokančių asmenų polinkius ir gabumus atskleidžiančias

programas, talentų atpažinimo ir ugdymo, mokinių, studentų ir dėstytojų judumo sistemas. Remti

gabių vaikų akademinį, kūrybinį ir sporto neformalųjį ugdymą – sutelkti geriausius šalies

mokytojus, mokslo, kultūros ir sporto ekspertus, pritraukti užsienio specialistus;

sukurti palankią mokslo ir tyrimų aplinką, užtikrinančią Lietuvos patrauklumą

aukščiausio lygio mokslininkams ir tyrėjams;

sukurti pasaulinio lygio studijų ir tyrimų centrą, stiprinant veikiančią infrastruktūrą ir

sutelkiant geriausią šalies mokslo ir studijų potencialą. Toks centras į tarpdisciplininį tinklą

sujungtų studijų galimybes, suteiktų ir sudarytų tinkamas sąlygas tarpdisciplininiams moksliniams

tyrimams ir taikomajai plėtrai, atvertų mokslinių tyrimų infrastruktūrą verslo ir mokslo

bendradarbiavimui;

Lietuvos aukštųjų mokyklų studentams sudaryti sąlygas bent vieną semestrą studijuoti

kitų šalių aukštosiose mokyklose, ypač skatinti studentų mainus tarp Šiaurės ir Baltijos regiono

valstybių;

formuoti turtingą kultūrinę terpę, investuojant į viešųjų kultūros institucijų plėtrą ir jų

integraciją, skatinant visuomenės dalyvavimą kultūros procesuose. Sudaryti sąlygas kultūros

dinamiškumui, ypač skatinant tarptautinius kultūrinius mainus ir tarptautinį kūrėjų judumą. Didinti

kultūros sklaidą Lietuvoje ir užsienio valstybėse, ypatingą dėmesį skiriant kultūros paveldo ir

šiuolaikinio kultūros turinio skaitmeninimui.

Sumani ekonomika – lanksti ir gebanti konkuruoti pasaulyje [atvirumas], aukštą

pridėtinę vertę kurianti ekonomika, grindžiama žiniomis, inovacijomis, verslumu [kūrybingumas] ir

socialiniu atsakingumu bei „žaliuoju“ augimu [atsakomybė].

Siekiant įgyvendinti sumanios ekonomikos viziją, reikės sutelkti pastangas šiems

svarbiausiems ekonomikos plėtros pokyčiams:

1. Sukurti palankiausią verslui aplinką Šiaurės ir Baltijos valstybių regione.

2. Pasiekti, kad šalyje vyrautų socialiai atsakingas verslas, o ekonomikos plėtra būtų

paremta darniu išteklių panaudojimu.

4

3. Didinti šalies ekonomikos integralumą, kad ji būtų konkurencinga ne tik Šiaurės ir

Baltijos valstybių regione, bet ir pasaulyje.

Sumanus valdymas – atviras ir skatinantis dalyvauti [atvirumas], rezultatyvus,

atitinkantis visuomenės poreikius ir užtikrinantis geros kokybės paslaugas valdymas [atsakomybė],

kompetentinga ir priimanti kryptingus strateginius sprendimus valdžia [kūrybingumas].

Siekiant įgyvendinti sumanaus valdymo viziją, reikės sutelkti pastangas ir įgyvendinti

pokyčius svarbiausiomis valdžios kūrimo kryptimis:

1. Strategiškai pajėgi valdžia.

2. Atviras ir įgaliojimų suteikiantis valdymas.

3. Visuomenės poreikius atitinkantis valdymas.

Lietuvos pažangos strategiją „Lietuva 2030“ realizuoja atskirų sričių strategijos ir

plėtros programos, tarp jų ir Valstybinė švietimo 2013–2022 m. strategija (kurioje numatyti

Lietuvos švietimo politikos prioritetai, ilgalaikiai švietimo tikslai, švietimo turinio kaitos kryptys,

finansavimo prioritetai) ir jos įgyvendinimo programa.

Lietuvos pažangos strategijoje „Lietuva 2030“ švietimas yra vienas iš pagrindinių

įrankių kurti Lietuvos valstybės ateitį.

II. VALSTYBINĖ ŠVIETIMO 2013–2022 METŲ STRATEGIJA

Lietuvos švietimo kelias iki 2022 m. įskaitytinai nubrėžtas Lietuvos Respublikos

Seimo 2013 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. XII-745 patvirtintoje Valstybinėje švietimo 2013–2022

metų strategijoje.

Valstybinė švietimo 2013–2022 metų strategija (toliau – strategija) parengta ir

patvirtinta siekiant sutelkti švietimo bendruomenės pastangas esminiams švietimo srities

pokyčiams, kurie būtini atsižvelgiant į visuomenės lūkesčius, Valstybės pažangos strategijos

„Lietuvos pažangos strategija „Lietuva 2030“, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m.

gegužės 15 d. nutarimu Nr. XI-2015, nuostatas, pasaulines švietimo filosofijos, politikos ir

praktikos tendencijas, naujausius Lietuvos ir Europos Sąjungos švietimo būklės duomenis.

Švietimo misija ir pagrindinis strateginis tikslas

Strategijoje numatyta:

Švietimo misija – suteikti kiekvienam su Lietuva save susiejusiam asmeniui

savarankiško ir aktyvaus gyvenimo pagrindus, padėti nuolat tobulinti savo gebėjimus, tapti

visaverčiu demokratinės visuomenės nariu, aktyviai dalyvaujančiu socialiniame, ekonominiame ir

kultūriniame gyvenime.

Pagrindinis strateginis tikslas – paversti Lietuvos švietimą tvariu pagrindu valstybės

gerovės kėlimui, ugdyti veržliam ir savarankiškam žmogui, atsakingai ir solidariai kuriančiam savo,

Lietuvos ir pasaulio ateitį.

Lietuvos švietimo vizija – kiekvienas vaikas, jaunas ir suaugęs žmogus Lietuvoje

siekia ir nesunkiai randa, kur mokytis, šalies švietimo sistemą sudaro valstybinės, savivaldybių ir

nevalstybinės nuolat tobulėjančios, tarpusavyje ir su partneriais bendradarbiaujančios švietimo

įstaigos, kurių darbuotojai turi autoritetą visuomenėje ir palaiko nuolatinę diskusiją dėl švietimo

plėtotės, Lietuvos valstybės ir jos žmonių sėkmės ir kultūros bei ūkio plėtros, atsižvelgiant į miesto

ir kaimo darnią raidą.

Pirmasis strategijos tikslas ir jam pasiekti numatomos veiklos kryptys

Pirmasis strategijos tikslas – pasiekti tokį pedagoginių bendruomenių lygį, kai jų

daugumą sudaro apmąstantys, nuolat tobulėjantys ir rezultatyviai dirbantys profesionalūs mokytojai

ir dėstytojai.

Strategijos sėkmė priklausys nuo švietimo sistemos pajėgumo pritraukti dirbti

gabiausius žmones, galinčius perteikti savo patirtį kitiems.

5

Švietimo ir ugdymo studijų turinys kol kas neteikia plataus humanitarinio kultūrinio

akiračio, kuris reikštų būsimų mokytojų kaip asmenybės ugdytojų erudiciją, lemtų jų prestižą

visuomenėje ir skatintų gabiųjų pritraukimą.

Pirmajam strategijos tikslui pasiekti numatomos veiklos kryptys (uždaviniai):

1. Motyvuoti gabius jaunus žmones rinktis karjerą formaliojo ir neformaliojo švietimo

įstaigose. Užtikrinti besimokančiųjų psichologinius poreikius atitinkančią lyčių dermę tarp

mokytojų, dirbančių pagal bendrojo ugdymo programas.

2. Išplėtoti aukštos kokybės, naujausias žinias integruojančias švietimo ir ugdymo

krypčių studijas, kurios suteiktų absolventams platų kultūrinį akiratį ir galimybę mokyti kelis

dalykus arba atlikti kelis pedagoginius vaidmenis.

3. Stiprinti motyvaciją suteikiant galimybių mokytojams ir dėstytojams nuolat

tobulinti kvalifikaciją plečiant kultūrinį akiratį, didinant šiuolaikinių technologijų išmanymą,

orientuojantis į kūrybiškumo, pilietiškumo, lyderystės, verslumo ugdymą ir atrandant įvairesnį

pedagoginių funkcijų spektrą. Sudaryti galimybę ilgai dirbantiems aktyviems mokytojams tobulinti

kvalifikaciją aukštojoje mokykloje. Skatinti mokslininkus įsitraukti į bendrąjį ugdymą ir teikti

naujausias žinias.

4. Stimuliuoti nuolatinį pozityvios patirties perėmimą ir dalijimąsi tarp dėstytojų bei

formaliojo ir neformaliojo švietimo mokytojų, skatinti mokytojų ir dėstytojų judumą šalyje ir

tarptautiniu mastu bei kitas keitimosi švietimo idėjomis formas.

5. Stiprinti visuomenės pasitikėjimą švietimo sistema, mokytojais ir dėstytojais bei jų

pasitikėjimą savimi, tikrų sėkmės istorijų sklaida ir akademinio sąžiningumo skatinimu.

Antrasis strategijos tikslas ir jam pasiekti numatomos veiklos kryptys

Antrasis strategijos tikslas – įdiegti duomenų analize ir įsivertinimu grįstą švietimo

kokybės kultūrą, užtikrinančią savivaldos, socialinės partnerystės ir vadovų lyderystės darną.

Švietimo vadyba turi tapti racionalesnė ir labiau bendruomeninė.

Per pastarąjį dešimtmetį išpuoselėta švietimo duomenų surinkimo kultūra, tačiau dėl

įgūdžių stokos ir ne itin aukštos vadybinės kultūros menkai ja naudojamasi.

Gebėjimų vertinimo sandara neatitinka mokymosi visą gyvenimą realijų ir neskatina

nuosekliai kaupti kompetencijų, nėra adekvati dalies kompetencijų savasčiai, netampa saviugdos ir

savikontrolės priemone.

Visuomenė mažai žino apie naujausius ugdymo tikslus, siekiamas išugdyti

kompetencijas, įteisintas oficialiuose dokumentuose, nes silpnai įtraukiama į jų formavimą.

Antrajam strategijos tikslui pasiekti numatomos veiklos kryptys (uždaviniai):

1. Tobulinti švietimo reguliavimą atveriant kelius institucijų organizacinei įvairovei,

orientuojantis į subsidiarumo ir socialinės bendrystės principus, suteikti daugiau teisių ir

atsakomybės mokyklų savininko teises ir pareigas įgyvendinančioms institucijoms, dalyvių

susirinkimams (savininkams) bei pačioms mokykloms. Siekti, kad didėtų parama švietimui

privačiomis lėšomis, nemažinant skiriamų valstybės biudžeto lėšų. Stiprinti universitetų

autonomiją. Numatyti ir įteisinti mokyklų administravimo struktūrų įvairovę, atsižvelgiant į

individualias tos mokyklos aplinkybes.

2. Mokyklų tiksluose ir švietimo sistemos struktūroje derinti lygių galimybių visiems

teikimą ir siekį skatinti asmenis bei organizacijas orientuotis į aukščiausius rezultatus. Skatinti

švietimo turinio įvairovę atveriant daugiau erdvės mokinių, tėvų ir socialinių partnerių

iniciatyvoms.

3. Kokybės valdymo savireguliacijos diegimu ir personalo pastangomis organizacijos

tikslams pasiekti stiprinti veiklos ir teikiamo švietimo kokybę. Užtikrinti, kad institucijos naudotųsi

visomis integruotų informacinių valdymo sistemų galimybėmis.

4. Sustiprinti esamos padėties vertinimo ir rengiamų sprendimų poveikio išankstinio

vertinimo gebėjimus ir kokybę. Organizuoti tyrimais ir naujausiomis žiniomis pagrįstus susitarimus

dėl bendrųjų švietimo rezultatų kokybės turinio.

6

Trečiasis strategijos tikslas ir jam pasiekti numatomos veiklos kryptys Trečiasis strategijos tikslas – užtikrinant švietimo prieinamumą ir lygias galimybes,

maksimaliai plėtojant vaikų ir jaunimo švietimo aprėptį, suteikti mokiniams, studentams ir jaunimui

palankiausias galimybes išskleisti individualius gebėjimus ir tenkinti specialiuosius ugdymosi ir

studijų poreikius. Teikti veiksmingą pedagoginę ir psichologinę pagalbą mokiniams, patiriantiems

mokymosi sunkumų.

Anksti iš švietimo sistemos pasitraukia mažiau kaip 9 proc. Lietuvos jaunimo (esame

geriausiųjų Europos Sąjungoje valstybių narių dešimtuke), tačiau Lietuvos mokyklų nelankančių

vaikų skaičius kelia nerimą. Dalis tėvų ir mokinių nepatenkinti mokykloje vyraujančiu ugdymo

stiliumi ir pageidauja švietimo sistemoje daugiau alternatyvų, nukreiptų į individualių gebėjimų

ugdymą ir asmenybės tobulėjimą.

Net gabūs vaikai kartais neranda priimtinos mokymosi formos. Į neformalųjį švietimą

menkai įtraukiami arba neįsitraukia muziejai, bibliotekos, kitos kultūros, meno įstaigos ir kiti

potencialūs neformaliojo švietimo teikėjai, pernelyg menkas dėmesys kreipiamas į esamų ir

potencialių neformaliojo švietimo teikėjų pedagoginę kvalifikaciją.

Trečiajam strategijos tikslui pasiekti numatomos veiklos kryptys (uždaviniai):

1. Plėsti mokymosi pasirinkimo galimybes ir didinti prieinamumą per švietimo įstaigų

finansavimo modelį „pinigai paskui mokinį“, derinant šį modelį su valstybės regionine politika,

valstybės planavimu ir valstybės užsakymu. Sukurti finansinius mechanizmus švietimo sistemos

aprėpčiai regionuose didinti.

2. Turtinti mokymosi, praktinio taikymo aplinką mokyklose, plėsti neformaliojo

švietimo mokyklų spektrą ir visų mokyklų veiklos įvairovę, ypač kultūrinės saviraiškos, lyderystės,

kūrybingumo, verslumo, profesinių gebėjimų ugdymo galimybes, paramą savanorystės

iniciatyvoms, kartu organizuojant nuolatinį dialogą dėl plėtros prioritetų.

3. Užtikrinti naudojimosi švietimu pirmenybę socialinės atskirties, prekybos

žmonėmis aukomis ir rizikos bei specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių asmenų grupėmis, siekiant

socialinės atskirties įveikos ir gabių asmenų ugdymo dermės.

4. Plėtoti formaliojo ir neformaliojo švietimo integralumą ir tarpusavio papildomumą,

diegti atvirus ir lanksčius mokymosi būdus. Prireikus sudaryti savarankiško mokymosi galimybę.

5. Užtikrinti lietuviškosios ir Lietuvos tapatybės ir kultūros ugdymą.

Ketvirtasis strategijos tikslas ir jam pasiekti numatomos veiklos kryptys Ketvirtasis strategijos tikslas – garantuojant švietimo sistemos veiksmingumą, sukurti

paskatų ir vienodų sąlygų mokytis visą gyvenimą sistemą, grįstą veiksminga pagalba atpažįstant

save ir renkantis kelią veiklos pasaulyje. Derinti asmens pasirinkimą su valstybiniu planavimu.

Nedarbas ir emigracija meta iššūkį švietimui operatyviau reaguoti į pokyčius darbo

rinkoje, padėti žmonėms greičiau susiorientuoti, atpažinti savo privalumus ir jais pasinaudoti

ieškant darbo, gebėti savarankiškai valdyti karjerą, rinktis perspektyvesnes karjeros kryptis,

savarankiškai kurti verslą ir savo darbo vietą.

Lietuvos suaugę gyventojai (25–64 metų) pastaruoju metu vis aktyviau mokosi

lavindami tiek profesinius, tiek asmeninius gebėjimus, bet suaugusiųjų švietimo sritis tebelieka

nepakankamai išplėtota, atsilieka nuo kitų švietimo sričių.

Neformaliojo švietimo būdu arba darbo vietoje įgyta patirtis ir kompetencijos dažnai

neturi savo formaliosios išraiškos, todėl nepripažįstamos darbdavių – nėra galimybių jas parodyti

ieškant darbo.

Suaugusiųjų mokymasis turi pereiti prie mokymosi rezultatais grindžiamos politikos.

Ketvirtajam strategijos tikslui pasiekti numatomos veiklos kryptys (uždaviniai):

1. Skatinti mokymosi visą gyvenimą įvairovę pagal ūkio ir visuomenės poreikį ir

veiklos rūšių tęstinumo pajėgumus kurti lanksčią prieinamumo sistemą, užtikrinti mokymo kokybę,

stiprinti kultūros įstaigų, verslo galimybes, dalyvauti mokymosi visą gyvenimą procese.

7

2. Organizuoti edukacinę pilietinę veiklą, asmenybės saviugdą visoje šalyje, plėtoti

įvairias jos organizacines formas, skatinti mokinius ir studentus vienijančių vietinių ir nacionalinių

organizacijų stiprėjimą.

3. Stiprinti motyvaciją mokytis, susiejant mokymąsi visą gyvenimą su besimokančiųjų

pasirinkimais, sukuriant finansinės atramos sistemą. Plėtoti mokymosi visą gyvenimą ir darbo

patirties integralumą, ypač per praktiką, stažuotes, profesinį mokymą, diegiant pameistrystės formą.

4. Sudaryti sąlygas asmenims savarankiškai valdyti karjerą, teikiant individualizuotą

įvairių formų pagalbą realioje ir virtualioje aplinkoje, plečiant tam reikalingus gebėjimus ir

galimybes, ugdant svarbias kompetencijas, formuojant gyvenimo kelio (karjeros) rinkimosi

sąmoningumą ir ugdymosi tęstinumą. Inicijuoti ir remti kokybišką studijų programų, profesijų, ypač

perspektyviausių, populiarinimą.

5. Sukurti darnią suaugusiųjų švietimo sistemą, apimančią neformaliojo suaugusiųjų

finansavimo mechanizmą, tarpinstitucinį koordinavimą, informavimą ir konsultavimą, neformaliojo

mokymosi kokybės užtikrinimą ir neformaliai įgytų kompetencijų pripažinimą.

Švietimo turinio ir ugdymo proceso kaita

Strategijos tikslų ir veiklos krypčių įgyvendinimas vyks lygiagrečiai su švietimo

turinio ir ugdymo proceso kaita. Siekiant švietimo sistemą orientuoti į kūrybiškumo, šiuolaikinių

technologijų išmanymo, verslumo, pilietiškumo ir lyderystės ugdymą, visais švietimo lygiais bus

sukurtos kūrybiškumui, ieškojimui ir tobulėjimui atviros mokymosi programos. Švietimo sėkmė

bus matuojama asmenybės kaitą atskleidžiančiais mokymosi rezultatais, plačiai pasitelkiant

įsivertinimą.

III. ŠEŠIOLIKTOSIOS LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2012–2016 METŲ

PROGRAMA

Lietuvos Respublikos Seimas 2012 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. XII-51 pritarė

Šešioliktosios Vyriausybės 2012–2016 metų programai, kurios švietimo dalyje numatyta, kad nauja

švietimo politika iš esmės pakeis iki 2012 metų įgyvendinamos politikos nuostatas. 2012–2016

metais kuriama lanksti ir atvira, kokybiška ir kiekvienam prieinama švietimo sistema, kuri atitiks

atviros pilietinės visuomenės asmens ir šalies ūkio poreikius ir sudarys galimybę mokytis ir tobulėti

visą gyvenimą.

Ikimokyklinis ir priešmokyklinis vaikų ugdymas

Bus siekiama sudaryti galimybę kiekvienam vaikui lankyti ikimokyklinio ugdymo

mokyklą, todėl numatyta plėtoti ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo infrastruktūrą, siekti,

kad pakaktų kokybiškų vaikų priežiūros ir ugdymo įstaigų. Numatyta galimybė steigti

ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupes pradinėse mokyklose.

Bus rengiama ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo finansavimo metodika,

numatoma garantuoti, kad į pedagogų darbo krūvį būtų įskaitytas laikas pasirengti užsiėmimams su

vaikais.

Mokyklų tinklo pertvarka ir švietimo kokybė

Planuojama, kad bendrojo ugdymo mokyklų pertvarkos nelems vien tik ekonominiai

veiksniai, bet bus atsižvelgiama į mokyklų teikiamų paslaugų kokybę ir mokyklų reikšmę vietos

bendruomenėms.

Ketinama plėtoti šiuolaikišką, kokybišką ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo

ugdymo įstaigų tinklą, kuris bus orientuotas į visuotinį aukštos kokybės vidurinį mokslą ir

garantuos kuo geresnį švietimo prieinamumą visiems.

Numatoma koreguoti bendrojo ugdymo mokyklų reformą taip, kad nebūtų draskomas

suformuotas bendrojo ugdymo mokyklų tinklas ir dėl to nedidėtų darbo netekusių mokytojų

skaičius, būtų išsaugomos mokyklos kaimo vietovėse, progimnazijos, gimnazijos ir būtų atsižvelgta

8

į susiformavusią ir sėkmingai veikiančią tautinių mažumų švietimo sistemą. Ketinama jungti naujas

atskiras pradines mokyklas, progimnazijas ir gimnazijas į vieną jungtinių mokyklų tinklą.

Mokyklų išorės vertinimą ir akreditaciją norima keisti kitose ES valstybėse narėse

taikoma mokyklų vertinimo metodika, skirta ne formaliam, bet realiam mokyklų veiklos

tobulinimui, tiesiogiai nukreiptam į kokybišką ugdymą (ugdymąsi).

Švietimo finansavimas ir švietimo įstaigų savarankiškumo didinimas

Planuojama nuosekliai atsisakyti laisvosios rinkos principais pagrįsto mokinio

krepšelio finansavimo principo ir sudaryti savivaldybėms daugiau galimybių laisviau disponuoti

mokinio krepšelio lėšomis ir panaudoti sutaupytas lėšas kitoms švietimo reikmėms, todėl ketinama

tobulinti lėšų skyrimo mokykloms metodiką, kad būtų išsaugomos mokyklos kaimo vietovėse. Bus

suteikta daugiau galių ir laisvės pačioms mokykloms, mokyklų bendruomenėms.

Ketinama tobulinti neformaliojo švietimo finansavimo sistemą, didinti prieinamumą ir

lygias galimybes.

Švietimo sistemos modernizavimas

Planuojama modernizuoti švietimo sistemą, užtikrinant nuolatinį bendrojo ugdymo

mokyklų, profesinio mokymo įstaigų pastatų renovavimą, aprūpinant šiuolaikinėmis mokymo

priemonėmis, didinant valstybės, savivaldybių investicijas. Bus siekiama, kad visų mokymo įstaigų

mokiniai turėtų prieigą prie plačiajuosčio interneto. Dėstomoji medžiaga mokyklose bus nuolat

papildoma vaizdo, garso įrašais, elektroniniais vadovėliais. Valstybės užsakymais ir tiesiogine

priežiūra bus reguliuojamos vadovėlių leidybos kainos.

Numatoma siekti, kad kiekviena mokykla būtų apšviesta, jos teritorija aptverta,

įrengtos vaizdo kameros. Bus didinama smurtaujančių vaikų tėvų atsakomybė, priimami atitinkami

teisės aktai.

Neformalusis švietimas ir mokymasis visą gyvenimą

Ypač daug dėmesio ketinama skirti mokinių užimtumui po pamokų, neformaliajam

švietimui. Numatoma remti neformaliojo švietimo įstaigas – išsaugoti meno, sporto, muzikos

mokyklų tinklą, pasirūpinti jo plėtra, skatinti steigti tokių mokyklų filialus atokesnėse vietovėse.

Bus vykdoma gabių vaikų rėmimo ir skatinimo programa.

Planuojama skatinti mokymosi visą gyvenimą programas. Šios programos bus

įgyvendinamos per formalųjį, neformalųjį švietimą ir savišvietą, mokinių judumo didinimą.

Numatoma siekti, kad įvairių lygių švietimas taptų atviresnis ir labiau atitiktų darbo rinkos ir

visuomenės poreikius.

Mokytojo profesijos prestižas, atestacija ir darbo užmokestis

Laikant mokytoją pagrindiniu švietimo kaitos ir mokyklos tobulinimo veiksniu, bus

siekiama atkurti mokytojo profesijos prestižą, stiprinti mokytojų statusą visuomenėje, numatant

prevencines priemones, skirtas užkirsti kelią moraliniam ir fiziniam smurtui prieš mokytoją,

užtikrinant, kad vidutinis mokytojo darbo užmokestis būtų aukštesnis už šalies darbo užmokesčio

vidurkį. Bus keičiama pedagogų atestacijos tvarka ir siekiama objektyvios ir teisingos pedagogų

darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos. Numatoma, kad pedagogų darbo užmokestis priklausys

nuo jų išsilavinimo, kvalifikacijos, profesionalumo, darbo kokybės ir darbo stažo.

Ketinama atkurti vienodą mokytojų, auklėtojų, auklėtojų padėjėjų ir kitų švietimo

darbuotojų kvalifikacijos ir perkvalifikavimo sistemą, įtraukti į ją aukštąsias mokyklas. Planuojama

remti mokytojų naujovių siekius, pasiryžimą nuolat atnaujinti savo žinias, sukurti įvairiapusio

mokytojų kūrybiškumo skatinimo programą.

Siekiant aukštos pedagogų kompetencijos, psichologinio tinkamumo ir motyvacijos,

numatoma tobulinti pedagogų rengimo sistemą. Bus sudaromos tinkamos darbo, buities ir kitos

sąlygos mokytojams, dirbantiems kaime.

9

Profesinis mokymas

Numatoma plėtoti modernią profesinio mokymo sistemą, atitinkančią besimokančio

asmens, visuomenės ir šalies rinkos poreikius. Bus siekiama, kad profesinis mokymas būtų

patrauklus jaunimui ir naudingas valstybei ir visuomenei.

Į profesinį mokymą bus įtraukta daugiau verslo ir kitų darbdavių organizacijų, baigta

kurti bendra kvalifikacijų sistema. Ypač daug dėmesio bus skiriama švietimo ir darbo rinkos

partnerystės kūrimui.

Numatoma skatinti profesinio mokymo sektoriaus plėtrą, kad būtų sureguliuotas

vidurinį išsilavinimą įgijusių asmenų skaičiaus santykis profesinio mokymo įstaigose, kolegijose ir

universitetuose. Bus geriau derinama kolegijų ir profesinio mokymo įstaigų tarpusavio veikla.

Profesinio mokymo įstaigos bus susietos su kolegijomis, atsižvelgiant į jų profilį ir geografinį

išsidėstymą.

Bus siekiama dar labiau suartinti bendrąjį ugdymą ir profesinį mokymą, sudaryti

sąlygas kiekvienam besimokančiam jaunuoliui dar mokykloje įgyti atskirų profesinių įgūdžių.

Bus siekiama gerinti profesinio mokymo įvaizdį, rengiant naujas programas, kurios

atitiks šiuolaikinio ūkio poreikius. Numatoma skirti profesinio mokymo sistemai geresnį

finansavimą, taip pat bus siekiama efektyvesnio profesiniam mokymui skirto valstybės turto

panaudojimo. Numatoma skatinti įmonių investicijas į profesinį mokymą. Bus sudaromos sąlygos

profesinio mokymo įstaigų ugdytiniams plačiau pasinaudoti tarptautinės švietimo mainų programos

teikiamomis galimybėmis įgyjant tarptautinės mokymosi patirties.

Numatoma supaprastinti profesinio rengimo sistemą, sudarant galimybę intensyvaus

rengimo kursuose įgyti papildomą darbininko specialybę.

Mokymosi krūvis, prevencija ir švietimo pagalba

Numatoma nustatyti optimalų mokinių mokymosi krūvį.

Bus siekiama išgyvendinti smurtą ir patyčias mokyklose. Kovojant su patyčiomis ar

smurto plitimu mokyklose, bus išnaudojamos visos įmanomos programos ir iniciatyvos.

Bus užtikrintas saugus kiekvieno specialiųjų ugdymo poreikių turinčio asmens,

nepajėgiančio atvykti į mokyklą, pavėžėjimas.

Numatoma įgyvendinti vaikų ir jaunimo socializacijos priemones, ypač daug dėmesio

skiriant fizinę negalią turintiems vaikams ir remiant vaikų vasaros poilsio stovyklas.

IV. ALYTAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS ŠVIETIMO BIUDŽETINĖS IR VIEŠOSIOS

ĮSTAIGOS 2015–2016 MOKSLO METAIS

Mūsų mieste 2015–2016 mokslo metais veiks 34 Alytaus miesto savivaldybės švietimo

biudžetinės ir viešosios įstaigos, įkurdintos 36 pastatuose.

Ikimokyklinis ir priešmokyklinis ugdymas (neformalusis švietimas) Ikimokyklinio ugdymo programą vykdys:

13 lopšelių-darželių,

2 mokyklos-darželiai.

Priešmokyklinio ugdymo programą taip pat vykdys Senamiesčio pradinė mokykla,

Dzūkijos, Vidzgirio, „Volungės“ ir Panemunės pagrindinės mokyklos.

Lopšelių-darželių ir mokyklų-darželių 137 ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo

grupėse (2014–2015 m. m. taip pat veikė 137 grupės) bus ugdoma apie 2700 (2014–2015 m. m.

pabaigoje buvo ugdomi 2677 vaikai) ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų (iš jų 506,

įskaitant 66 mokyklų-darželių priešmokyklinio ugdymo grupes lankysiančius vaikus, lankys

priešmokyklinio ugdymo grupes), iš viso priešmokyklinio ugdymo grupes lankys 593 vaikai (iš jų 506

vaikai bus ugdomi lopšeliuose-darželiuose ir mokyklose-darželiuose, o 87 – kitose bendrojo ugdymo

mokyklose), dirbs 264 mokytojai (antraeiles pareigas šiose įstaigose eis dar 1 mokytojas), 254

aptarnaujančiojo personalo darbuotojai (antraeiles pareigas šiose įstaigose eis dar 8 aptarnaujančiojo

personalo darbuotojai).

10

Bendrasis ugdymas (formalusis švietimas) Bendrojo ugdymo (pradinio, pagrindinio, vidurinio) programas vykdys:

2 mokyklos-darželiai,

2 pradinės mokyklos,

1 progimnazija;

7 pagrindinės mokyklos,

1 suaugusiųjų ir jaunimo mokykla, vykdanti akredituotą vidurinio ugdymo programą ir turinti gimnazijos statusą,

4 gimnazijos.

Jose 313 klasių komplektuose (2014–2015 m. m. 321 klasių komplektas) bus ugdoma apie

7300 mokinių (2014–2015 m. m. buvo ugdomi 7632 mokiniai), dirbs 809 mokytojai (antraeiles pareigas

šiose įstaigose eis dar 106 mokytojai) ir 342 aptarnaujančiojo personalo darbuotojai (antraeiles pareigas

šiose įstaigose eis dar 16 aptarnaujančiojo personalo darbuotojų).

Visi mokiniai mokysis vienoje pamainoje.

Pailgintos darbo dienos grupes (40 grupių) lankys 827 mokiniai (2014–2015 m. m.

pailgintos darbo dienos grupes lankė 892 mokiniai).

Bendrojo ugdymo mokyklose veikiančius įvairius neformaliojo ugdymo būrelius lankys

apie 6000 mokinių.

Alytaus suaugusiųjų ir jaunimo mokyklos 12 suaugusiųjų klasių komplektų (2014–2015

m. m. buvo 11 klasių komplektų) mokysis 256 mokiniai (su Alytaus pataisos namuose suaugusiųjų

klases lankysiančiais 159 mokiniais) (2014–2015 m. m. mokėsi 248 mokiniai).

Kitas neformalusis vaikų švietimas, neformalusis suaugusiųjų švietimas Neformaliojo vaikų švietimo programas ir formalųjį švietimą papildančio ugdymo

programas vykdys:

Alytaus jaunimo centras (1400 mokinių),

Alytaus muzikos mokykla (580 mokinių),

Alytaus dailės mokykla (130 mokinių).

Juose bus ugdoma 2110 mokinių, dirbs 82 mokytojai (antraeiles pareigas šiose įstaigose

eis dar 17 mokytojų) ir 27 aptarnaujančiojo personalo darbuotojai (antraeiles pareigas šiose įstaigose eis

dar 3 aptarnaujančiojo personalo darbuotojai).

VšĮ Alytaus sporto ir rekreacijos centre pagal neformaliojo vaikų švietimo (sporto)

programas bus ugdoma apie 2000 mokinių. Šis centras organizuoja sporto, kultūros, socialinę, mokslo,

švietimo, poilsio ir pramogų veiklą ir viešai teikia šių sričių paslaugas visuomenės nariams.

Alytaus suaugusiųjų ir jaunimo mokykloje neformaliojo suaugusiųjų švietimo būrelius

lankys 150 įvairaus amžiaus žmonių, kiti suaugusieji bus ugdomi Alytaus jaunimo centre (150 žmonių).

Alytaus trečiojo amžiaus universiteto (direktorė Janė Ingelevičienė) 10 fakultetų lankys

apie 400 vyresniojo amžiaus asmenų, kurie dalyvaus įgyvendinant neformaliojo suaugusiųjų švietimo

programas.

Lietuvoje besimokančių pagal neformaliojo suaugusiųjų švietimo programas suaugusiųjų

dalis yra santykinai nedidelė – 5,2 proc. (Alytuje – 8,6 proc.), kai Europos Sąjungos vidurkis – 9,0

proc., o pvz., Slovėnijos – 13,8 proc., Estijos 12,9 proc., Čekijos – 10,8 proc., Suomijos – 10,6 proc.

Tikimės, kad Alytuje 2015–2016 m. m. pagal neformaliojo suaugusiųjų švietimo programas bus

ugdoma apie 4200 asmenų (2014–2015 m. m. – 4020 asmenų).

Švietimo pagalba

Alytaus miesto pedagoginė psichologinė tarnyba, kurioje yra 11,75 etato.

Ši tarnyba teiks pedagoginę ir psichologinę pagalbą, specialiąją pedagoginę pagalbą

ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikams, bendrojo ugdymo mokyklų mokiniams, jų tėvams ir

mokytojams.

Švietimo viešosios įstaigos

11

Pagal Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 43 straipsnį mokykla yra viešasis juridinis

asmuo, veikiantis kaip biudžetinė arba viešoji įstaiga. Iš Alytaus miesto savivaldybės 34 švietimo

įstaigų tik 2 turi viešosios įstaigos statusą:

Alytaus jaunimo centras (vienintelė jo steigėja ir savininkė yra Alytaus miesto

savivaldybės taryba), kuris pagrindinę veiklą vykdo kaip daugiaprofilinė mokinių (vaikų, jaunimo ir

suaugusiųjų) neformaliojo švietimo, saviraiškos, laisvalaikio organizavimo mokykla, iš dalies išlaikoma

iš savivaldybės biudžeto;

Alytaus šv. Benedikto gimnazija (turi du steigėjus ir dalininkus – Alytaus miesto

savivaldybės tarybą ir Romos katalikų bažnyčios Vilkaviškio vyskupijos kuriją), kuri yra bendrojo

ugdymo mokykla, vykdanti akredituotą vidurinio ugdymo, pagrindinio ir pradinio ugdymo programas.

V. SAVIVALDYBĖS MOKYKLŲ TINKLO PERTVARKA

Alytaus miesto savivaldybės mokyklų tinklo pertvarkos 2005–2012 metų bendrasis

planas patvirtintas Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2005 m. lapkričio 24 d. sprendimu Nr. T-

209, pakeistas 2008 m. kovo 6 d. sprendimu Nr. T-28, papildytas 2009 m. sausio 29 d. sprendimu

Nr. T-17, 2009 m. balandžio 30 d. sprendimu Nr. T-112 ir 2010 m. sausio 28 d. sprendimu Nr. T-

15.

Mokyklų tinklo pertvarka 2010–2011 metais

Alytaus lopšeliai-darželiai „Eglutė“ ir „Gintarėlis“ likviduoti 2010 m. birželio 30 d.

dėl per mažo juos lankančių vaikų skaičiaus.

Alytaus Anzelmo Matučio pradinė mokykla reorganizuota 2009 m. rugpjūčio 31 d.

prijungiant ją prie tuometinės Alytaus Dzūkijos vidurinės mokyklos (dabar – Alytaus Dzūkijos

pagrindinė mokykla) ir ji tapo šios mokyklos Anzelmo Matučio pradinio ugdymo skyriumi, kuris

likviduotas 2010 m. birželio 30 d. dėl per mažo mokinių skaičiaus.

Alytaus Dzūkijos ir Dainavos vidurinių mokyklų tipas nuo 2010 m. rugsėjo 1 d.

pakeistas į pagrindinių mokyklų tipą ir šios mokyklos pavadintos Alytaus Dzūkijos pagrindine

mokykla ir Alytaus Dainavos pagrindine mokykla.

Alytaus Panemunės ir Likiškėlių vidurinių mokyklų tipas nuo 2011 m. rugsėjo 1 d.

pakeistas į pagrindinių mokyklų tipą ir šios mokyklos pavadintos Alytaus Panemunės pagrindine

mokykla ir Alytaus Likiškėlių pagrindine mokykla.

Alytaus Putinų gimnazija (jai gimnazijos statusas suteiktas 2010 m. balandžio 1 d.)

nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. nekomplektuoja pradinių klasių ir penktųjų – septintųjų klasių, nuo 2012

m. rugsėjo 1 d. nekomplektuoja pradinių klasių ir penktųjų – aštuntųjų klasių. Alytaus Putinų

gimnazija nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. vykdo tik pagrindinio ugdymo antrosios dalies (1–2 gimnazijos

klasės) programą ir akredituotą vidurinio ugdymo (3–4 gimnazijos klasės) programą.

Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazija (jai gimnazijos statusas suteiktas

2010 m. birželio 1 d.) nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. nekomplektuoja penktųjų – septintųjų klasių, nuo

2012 m. rugsėjo 1 d. nekomplektuoja penktųjų – aštuntųjų klasių. Alytaus Adolfo Ramanausko-

Vanago gimnazija nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. vykdo tik pagrindinio ugdymo antrosios dalies (1–2

gimnazijos klasės) programą ir akredituotą vidurinio ugdymo (3–4 gimnazijos klasės) programą.

Alytaus Jotvingių gimnazija (jai gimnazijos statusas suteiktas 2000 m. rugsėjo 1 d.)

nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. nekomplektuoja penktųjų – aštuntųjų klasių. Alytaus Jotvingių gimnazija

nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. vykdo tik pagrindinio ugdymo antrosios dalies (1–2 gimnazijos klasės)

programą ir akredituotą vidurinio ugdymo (3–4 gimnazijos klasės) programą.

Alytaus šv. Benedikto gimnazija (jai gimnazijos statusas suteiktas 2006 m. rugsėjo 1

d.) vykdo akredituotą vidurinio ugdymo programą, pagrindinio ir pradinio ugdymo programas, nes

ši savivaldybės bendrojo ugdymo mokykla turi viešosios įstaigos statusą (viena dalininkė –

savivaldybė, kita dalininkė – Bažnyčia) ir įgyvendina atskirus savitos pedagoginės sistemos

elementus. Pagal Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 2 straipsnio 23 dalį mokykla, kurios

savininkė arba viena iš dalininkų yra savivaldybė (kai valstybė nedalyvauja dalininkės teisėmis),

yra savivaldybės mokykla. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 40 straipsnyje nurodyta, kad

12

savivaldybių mokymo ir auklėjimo įstaigos yra pasaulietinės, jose tėvų pageidavimu mokoma

tikybos.

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. gegužės 6 d. įsakymu Nr.

V-785 akredituota Alytaus suaugusiųjų ir jaunimo mokyklos vykdoma vidurinio ugdymo programa.

Šioje mokykloje nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. veikia Gimnazijos skyrius suaugusiųjų klasių mokiniams.

Alytaus krašto gyventojai turi visas galimybes neiškristi iš švietimo sistemos dėl susikomplikavusių

asmeninių, socialinių, finansinių ar kitokių aplinkybių ir jiems tinkama forma bei patogiu laiku įgyti

vidurinį išsilavinimą ir tai patvirtinantį dokumentą – brandos atestatą. Sudarytos puikios sąlygos

dirbantiems arba darbo neturintiems asmenims mokytis įvairiomis mokymosi formomis pagal

formaliojo (pagrindinio ir vidurinio ugdymo) ir neformaliojo suaugusiųjų švietimo programas.

Mokyklų tinklo pertvarka 2012–2015 metais

Alytaus miesto savivaldybės taryba 2012 m. vasario 23 d. sprendimu Nr. T-34

patvirtino Alytaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2012–2015

metų bendrąjį planą ir jo priedus.

Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2012 m. gegužės 31 d. sprendimu Nr. T-127 nuo

2012 m. rugsėjo 1 d. pakeistas Alytaus „Drevinuko“ darželio-mokyklos pavadinimas ir ši mokykla

pavadinta Alytaus „Drevinuko“ mokykla-darželiu, patvirtinti naujieji šios įstaigos nuostatai.

Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2012 m. gegužės 31 d. sprendimu Nr. T-128 nuo

2012 m. rugsėjo 1 d. pakeistas Alytaus „Vilties“ darželio-mokyklos pavadinimas ir ši mokykla

pavadinta Alytaus „Vilties“ mokykla-darželiu, patvirtinti naujieji šios įstaigos nuostatai.

Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2012 m. gegužės 31 d. sprendimu Nr. T-129 nuo

2012 m. rugsėjo 1 d. pakeistas Alytaus jaunimo ir suaugusiųjų mokyklos pavadinimas ir ši mokykla

pavadinta Alytaus suaugusiųjų ir jaunimo mokykla, patvirtinti naujieji šios įstaigos nuostatai.

Alytaus miesto savivaldybės taryba 2012 m. gegužės 31 d. sprendimu Nr. T-131

pritarė, kad nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. būtų pakeistas VšĮ Alytaus šv. Benedikto gimnazijos

pavadinimas ir ši įstaiga būtų pavadinta Alytaus šv. Benedikto gimnazija, pritarė naujos redakcijos

šios įstaigos įstatams. Šios viešosios įstaigos visuotinis dalininkų susirinkimas 2012 m. birželio 8 d.

(protokolas Nr. d-5) nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. pakeitė VšĮ Alytaus šv. Benedikto gimnazijos

pavadinimą ir šią įstaigą pavadino Alytaus šv. Benedikto gimnazija (pavadinime neliko žodžių

„viešoji įstaiga“, nes mokyklos pavadinime jos teisinė forma neturi būti nurodoma), patvirtino

naujos redakcijos šios gimnazijos įstatus.

Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2012 m. gegužės 31 d. sprendimu Nr. T-130 nuo

2012 m. rugsėjo 1 d. pakeistas VšĮ Alytaus jaunimo centro pavadinimas ir ši įstaiga pavadinta

Alytaus jaunimo centru (pavadinime neliko žodžių „viešoji įstaiga“, nes įstaigos pavadinime jos

teisinė forma neturi būti nurodoma), patvirtinti naujieji šios įstaigos įstatai.

Alytaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2012–2015

metų bendrajame plane numatyta, kad, atsižvelgiant į situacijos bei švietimo veiklą

reglamentuojančių dokumentų pokyčius, šį planą bus galima koreguoti.

Alytaus miesto savivaldybės taryba 2013 m. vasario 28 d. sprendimu Nr. T-41 papildė

Alytaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2012–2015 metų

bendrąjį planą, numatydama pertvarkyti Alytaus Piliakalnio pagrindinės mokyklos vidaus struktūrą:

nuo 2013 m. rugsėjo 1 d. nekomplektuoti šioje mokykloje 9-ųjų klasių, o nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. –

9-ųjų ir 10-ųjų klasių ir pakeisti Alytaus Piliakalnio pagrindinės mokyklos tipą į progimnazijos tipą

ir šią mokyklą pavadinti Alytaus Piliakalnio progimnazija.

Alytaus miesto savivaldybės taryba 2014 m. gegužės 29 d. sprendimu Nr. T-164

pakeitė nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. Alytaus Piliakalnio pagrindinės mokyklos pavadinimą, šią įstaigą

pavadino Alytaus Piliakalnio progimnazija ir patvirtino jos nuostatus.

Savivaldybės mokyklų tinklas 2015–2016 mokslo metais

2015–2016 m. m. veiks 34 Alytaus miesto savivaldybės švietimo biudžetinės ir

viešosios įstaigos:

13

13 lopšelių-darželių („Pušynėlis“, „Pasaka“, „Saulutė“, „Nykštukas“, „Obelėlė“,

„Šaltinėlis“, „Vyturėlis“, „Linelis“, „Du gaideliai“, „Putinėlis“, „Volungėlė“, „Boružėlė“,

„Girinukas“);

2 mokyklos-darželiai („Drevinuko“ mokykla-darželis, „Vilties“ mokykla-darželis);

2 pradinės mokyklos („Sakalėlio“ pradinė mokykla, Senamiesčio pradinė mokykla);

1 progimnazija (Piliakalnio progimnazija);

7 pagrindinės mokyklos (Dzūkijos, Dainavos, Šaltinių, Vidzgirio, „Volungės“,

Panemunės, Likiškėlių);

Suaugusiųjų ir jaunimo mokykla;

4 gimnazijos (Adolfo Ramanausko-Vanago, Putinų, Jotvingių, Šv. Benedikto);

Muzikos mokykla;

Dailės mokykla;

Jaunimo centras;

Pedagoginė psichologinė tarnyba.

VI. VALSTYBINĖS ŠVIETIMO ĮSTAIGOS ALYTUJE

Valstybinės mokyklos – tai mokyklos, kurių savininkė arba viena iš dalininkių yra

Lietuvos valstybė.

Alytaus profesinio rengimo centras

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. V-

558 biudžetinė įstaiga Alytaus profesinio rengimo centras pertvarkytas į viešąją įstaigą Alytaus

profesinio rengimo centrą (pavadinime nėra žodžių „viešoji įstaiga“, nes įstaigos pavadinime jos

teisinė forma neturi būti nurodoma), patvirtinti šios įstaigos įstatai. Lietuvos Respublikos

Vyriausybė 2012 m. balandžio 25 d. nutarimu Nr. 462 sutiko, kad viešoji įstaiga Alytaus darbo

rinkos mokymo centras būtų reorganizuojamas jungimo būdu – prijungiant prie reorganizavime

dalyvaujančios viešosios įstaigos Alytaus profesinio rengimo centro ir pavedė Švietimo ir mokslo

ministerijai įgyvendinti valstybės, kaip po reorganizavimo veiksiančios viešosios įstaigos Alytaus

profesinio rengimo centro savininkės, teises ir pareigas. Taigi nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. Alytaus

profesinio rengimo centras vykdo ir buvusio VšĮ Alytaus darbo rinkos mokymo centro veiklą:

suaugusiųjų, taip pat bedarbių, profesinį mokymą, perkvalifikavimą, kvalifikacijos tobulinimą.

Mokytis priimami darbdavių ir darbo biržų siųsti asmenys, taip pat savarankiškai besikreipiantys

žmonės. Plėtojamas darbas su specialiųjų poreikių, socialinės atskirties asmenimis – kaliniais,

ilgalaikiais bedarbiais, vyresniojo amžiaus asmenimis.

Alytaus profesinio rengimo centro (teisinė forma – viešoji įstaiga) pagrindinė veikla

yra švietimas: pirminis ir tęstinis profesinis mokymas; bendrasis pagrindinis ir vidurinis ugdymas;

profesinis specialusis mokymas; suaugusiųjų profesinis mokymas; perkvalifikavimas; kvalifikacijos

tobulinimas; vairavimo mokyklos veikla; neformalusis švietimas.

2015–2016 m. m. Profesinio rengimo centre bus vykdomos pagrindinio ugdymo (II

dalies), vidurinio ugdymo programos bei 36 pirminio profesinio mokymo programos ir 20 tęstinio

profesinio mokymo programų.

Pagal pirminio profesinio mokymo programas 2015–2016 m. m. mokysis 1655

mokiniai (iš jų apie 500 kartu mokysis Gimnazijos skyriuje pagal pagrindinio ir vidurinio ugdymo

programas), daugiau kaip 1500 asmenų pasinaudos mokymosi pagal formaliojo ir neformaliojo

tęstinio profesinio mokymo programas paslaugomis. Įstaigoje dirbs 136 mokytojai bei 4 pagalbos

mokiniui specialistai.

Profesinio rengimo centre 2015–2016 m. m. veiks Inžinerinės pramonės sektorinio

praktinio mokymo centras, toliau bus aktyvinama sektorinio praktinio mokymo centrų veikla,

tobulinama šios profesinio mokymo įstaigos valdymo struktūra, atnaujinamos profesinio mokymo

programos, išbandomos skaitmeninės mokymo priemonės. Bus efektyvinamas bendradarbiavimas

su verslo įmonėmis, dalyvaujama pameistrystės aljanse.

14

2015–2016 m. m. bus įgyvendinami Erasmus+ ir kitų programų projektai. Į stažuotes

užsienyje išvyks 106 mokiniai ir 28 mokytojai. Mokiniai ir mokytojai iš Ispanijos, Prancūzijos ir

kitų ES šalių tobulins praktinius įgūdžius Alytaus profesinio rengimo centre.

Alytaus dailiųjų amatų mokykla Alytaus dailiųjų amatų mokykla (biudžetinė profesinio mokymo įstaiga) teikia

formalųjį profesinį bei specialiųjų poreikių profesinį jaunimo mokymą, vidurinį išsilavinimą,

neformalųjį švietimą ir kvalifikacijos tobulinimą.

Alytaus dailiųjų amatų mokykla rengia šių specialybių mokinius: dailiųjų dirbinių

pynėjo, dailiųjų medžio dirbinių gamintojo, interjero apipavidalintojo, dailiųjų metalo dirbinių

gamintojo, dailiųjų tekstilės dirbinių gamintojo, dailiųjų keramikos dirbinių gamintojo, fotografo.

Mokykloje 2015–2016 m. m. mokysis 147 mokiniai (tarp jų ir suaugusieji), dirbs 34 pedagoginiai

darbuotojai.

Amatininkas – tai pašauktasis, kuris be to amato gyventi negali. Baigęs mokyklą

kiekvienas absolventas gali tapti savo amato meistru, įsirengti dirbtuvę ir gaminti bei realizuoti savo

gaminius, dirbti pameistriu greta prityrusio kūrėjo arba įsilieti į didelę gamybinę bendruomenę,

įgyvendindamas savo kūrybines mintis ir sugebėjimus masinėje gamyboje.

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija ir Alytaus miesto savivaldybė

2011 m. vasario 1 d. pasirašė bendradarbiavimo sutartį Nr. SR-152/S-27. Susitarta, kad Švietimo ir

mokslo ministerija vykdys valstybės biudžetinės įstaigos Alytaus dailiųjų amatų mokyklos steigėjo

funkcijas, savininko teises ir pareigas, o Alytaus miesto savivaldybės taryba kiekvienais

biudžetiniais metais tvirtins tikslinę metinę švietimo veiklos programą – Alytaus dailiųjų amatų

mokyklos ugdymo aplinkos kūrimo metų programą, kuriai įgyvendinti skirtas lėšas galima naudoti

mokyklos pastatams eksploatuoti, smulkiam remontui atlikti, mokyklos teritorijos ir turto apsaugai

užtikrinti, komunalinėms paslaugoms, komandiruotėms ir transporto išlaidoms apmokėti, mokymo

priemonėms, medžiagoms ir metodinei literatūrai įsigyti. Alytaus miesto savivaldybės tarybai 2014

m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. T-339 pritarus Švietimo ir mokslo ministerijos ir Alytaus miesto

savivaldybės susitarimui dėl 2011-02-01 bendradarbiavimo sutarties Nr. SR-152/S-27 papildymo,

buvo papildyta minėta sutartis nuostatomis, kad savivaldybės skiriamas lėšas Alytaus dailiųjų

amatų mokykla gali naudoti ilgalaikiam materialiajam ir nematerialiajam turtui įsigyti, švietimo

pagalbai finansuoti, darbuotojų kvalifikacijai kelti. Numatyta galimybė Alytaus miesto savivaldybei

skirti Dailiųjų amatų mokyklai ES lėšomis vykdomų projektų dalinį finansavimą.

2015 metais minėtai programai skirta 50140,0 Eur. Taip pat Alytaus dailiųjų amatų

mokyklai jos nuostatuose numatytai veiklai vykdyti pagal panaudos sutartį perduota 15 metų

laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis Alytaus miesto savivaldybei nuosavybės teise

priklausantis mokyklos pastatas ir kitas nekilnojamais turtas S. Dariaus ir S. Girėno g. 27, Alytuje.

Alytaus dailiųjų amatų mokykloje vykdomas projektas Juodasis Dzūkijos auksas,

kuriam dalinis finansavimas skirtas iš Alytaus miesto savivaldybės kultūros rėmimo programos

(1500,0 Eur). Projekto tikslas – puoselėti ir skleisti Dzūkijos krašto keramikos tradicijas. Alytaus

dailiųjų amatų mokykla teikia neformaliojo švietimo paslaugas suaugusiems asmenims (tapyba,

keramika – skirta 2025,0 Eur). Savivaldybė neformaliajam vaikų švietimui skyrė 1246,0 Eur. Šiais

metais Dailiųjų amatų mokykloje organizuota vaikų vasaros stovykla Alytaus miesto mokyklų

mokiniams (skirta 1150,0 Eur).

Alytaus kolegija Alytaus kolegija – valstybinė Pietų Lietuvos regiono aukštojo mokslo institucija.

Alytaus kolegijoje 2015–2016 m. m. studijuos apie 900 studentų, vyks suaugusiųjų kompetencijos

tobulinimo ir perkvalifikavimo kursai, dirbs 75 dėstytojai. 2012 metais Studijų kokybės vertinimo

centro pasitelkta tarptautinė ekspertų grupė atliko Alytaus kolegijos veiklos atitikties vertinimą.

Alytaus kolegija akredituota 6 metams. Visos studijų programos yra sėkmingai akredituotos ir

pozityviai įvertintos tarptautiniu ir nacionaliniu lygmenimis. Alytaus kolegijoje 2013 metais įdiegta

ir sertifikuota Vidinės studijų kokybės vadybos sistema, atitinkanti tarptautinio standarto ISO 9001

15

reikalavimus bei atsižvelgiant į pagrindines ESG sritis. Sertifikavimo sritis – Aukštojo mokslo

koleginių studijų ir neformaliojo švietimo mokymo programų rengimas, organizavimas ir

vykdymas, taikomųjų mokslinių tyrimų vykdymas ir konsultavimo paslaugų teikimas.

Vadybos, Inžinerijos bei Informacijos ir ryšių technologijų fakultetuose studijų

programų spektras pakankamai platus ir įvairiapusis. Studentai siekia profesijos bakalauro diplomų

ir įgyja akademines bei profesines kompetencijas Verslo vadybos, Įstaigų ir įmonių administravimo,

Informacinių sistemų technologijų, Kompiuterinių tinklų administravimo, Multimedijos, dizaino ir

leidybos technologijų, Buhalterinės apskaitos, Finansų, Transporto ir logistikos verslo, Maisto

produktų technologijos, Automobilių techninio eksploatavimo ir Statinių inžinerinių sistemų

aukštojo mokslo studijų programose.

Alytaus kolegija 2015 metais pradeda vykdyti naują studijų programą – Tarptautinis

verslas, kurią, atsižvelgus į ekspertų nuomonę, 2014 m. gruodžio mėnesį akreditavo Studijų

kokybės vertinimo centras. Prie naujos studijų programos rengimo daug prisidėjo Alytaus kolegijos

socialiniai partneriai – darbdaviai ir verslo atstovai.

Atlikus Pietų Lietuvos gydymo ir reabilitacijos įstaigų vadovų apklausą ir įvertinus

bendrosios praktikos slaugos darbuotojų poreikio analizę, Alytaus kolegija nusprendė parengti

Bendrosios praktikos slaugos studijų programą. Dėl naujos programos rengimo bei realizavimo

2014 metais kolegija pasirašė bendradarbiavimo sutartį su VšĮ Alytaus apskrities Stasio Kudirkos

ligonine bei gavo pritarimą iš Sveikatos apsaugos ministerijos šiai studijų programai rengti.

Alytaus kolegija didžiuojasi 2015 metais išleista jau 13-ąja aukštąjį išsilavinimą įgijusių

specialistų laida. Šiais metais taip pat išleisti pirmieji užsienio šalių absolventai, kurie studijavo

Verslo vadybos bei Informacinių sistemų technologijų studijų programas anglų kalba. Alytaus

kolegijoje visas dėmesys sutelkiamas į tai, kad studentai gautų šiuolaikiškų žinių ir praktinių

įgūdžių, lengvai pritaikomų darbo rinkoje, ir dar bestudijuodami galėtų užsitikrinti sėkmingą savo

karjerą.

Alytaus kolegijos absolventai didžiuojasi, kad jų diplomai pripažįstami ne tik Lietuvoje,

bet ir užsienio rinkoje, o jų priedėliai pažymėti specialia Diplomo priedėlio etikete, į kurią teisę

2013–2016 metams Alytaus kolegija jau antrąjį kartą įgijo Europos Komisijos sprendimu.

Kolegijoje veikia „Alumnus“ klubas, vienijantis aktyviausią jaunimą ir absolventus.

Klubo nariai dalijasi savo patirtimi rengiamuose seminaruose, susitikimuose su dėstytojais, įvairių

kursų studentais, padeda rengti projektus, teikia siūlymus studijų proceso tobulinimui. Įdomus ir

turiningas studentų gyvenimas po paskaitų, veikia klubai, į kuriuos studentai buriasi pagal interesus,

populiarus studentų choras, ypač aktyvi studentų sportinė veikla. Kolegijoje veikia Studentų

atstovybė (AKSA), atstovaujanti kolegijos studentų interesams bei aktyviai vykdanti studentišką

veiklą Alytaus mieste.

Kita svarbi naujovė Alytaus kolegijoje – įgyvendinamos studijų programos anglų kalba:

Verslo vadyba ir Informacinių sistemų technologijos. Kartu su tarptautiniais studentais iš Europos,

Afrikos ir Azijos, anglų kalba kviečiami studijuoti ir tie, kurių gimtoji kalba – lietuvių.

Pažymėtina ir tai, kad visiems Alytaus kolegijos studentams yra daug galimybių

išbandyti save tarptautinėje tarpkultūrinėje erdvėje. Vienas iš svarbių veiksnių – ERASMUS+

programa, pagal kurią Alytaus kolegija užtikrina galimybę studijuoti vienoje iš 30-ies aukštojo

mokslo institucijų 16-oje užsienio šalių vienam arba dviem semestrams, taip pat atlikti praktiką

įmonėje, mokymo centre, mokslinių tyrimų centre arba organizacijoje kitoje šalyje.

Alytaus kolegijos tarptautinį konkurencingumą ir patrauklumą didina atvykstantys

dėstyti užsienio valstybių mokslo ir studijų institucijų dėstytojai bei mokslo darbuotojai iš

Norvegijos, Estijos, Ispanijos, Danijos, JAV ir kitų šalių. 2015 m. gegužės–birželio mėnesiais dr.

Juozapas Bulsys (Joseph A. Bulsys), Valstybinio universiteto Niujorko koledže Geneseo (State

University of New York at Geneseo) (JAV) docentas, skaitė tarpkultūrinės komunikacijos ir viešojo

kalbėjimo paskaitas. Alytaus kolegijos akademinis personalas nuolat stiprina pedagogines,

dalykines, tarpkultūrinės komunikacijos kompetencijas, įgyvendina įvairius nacionalinius ir

tarptautinius projektus, keičiasi profesine patirtimi, vyksta stažuotis, tobulina praktinius dėstymo

16

įgūdžius Europos šalių mokslo ir studijų institucijų akademinėje aplinkoje, vykdo suaugusiųjų

kompetencijų tobulinimo ar perkvalifikavimo kursus.

Alytaus kolegija atlieka ir organizuoja tyrimus, seminarus bei kursus ne tik verslo

subjektams, fiziniams asmenims, bet ir valstybės tarnautojams, švietimo įstaigų vadovams,

mokytojams ir specialistams. Naujausia Alytaus kolegijos veiklos sritis – švietimo įstaigų vadovų,

mokytojų ir specialistų švietimas. Bendradarbiaujant su Druskininkų švietimo centru, Alytaus

miesto savivaldybe, organizuojami gerosios patirties sklaidos renginiai bei mokami seminarai.

VII. SUAUGUSIŲJŲ NUOTOLINIO MOKYMO GALIMYBĖS

Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas (išskyrus aukštojo mokslo studijų

programas) formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos

švietimo ir mokslo ministro 2012 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 1049, suteikia galimybes Alytaus

suaugusiųjų ir jaunimo mokyklos mokiniams mokytis nuotoliniu mokymosi būdu. Į skaitmenines

laikmenas perkeltą visų ugdymo plano dalykų mokomąją medžiagą (praktiškai – suaugusiųjų

vidurinio mokymo programos elektroninius vadovėlius su kartojimo temomis, teorine ir praktine

dalimi, mokinio įsivertinimo pratybomis ir kontrolinėmis užduotimis „e-Test“ sistemoje) mokytojai

gali realiai naudoti pavieniam mokymui ir mokymuisi nuotoliniu būdu. Dėl to labai pagerėja

suaugusiųjų švietimo prieinamumas ir sudaromos palankios sąlygos nuosekliai mokytis mūsų

miesto jauniems žmonėms, laikinai negalintiems lankyti mokyklos dėl šeiminių aplinkybių, darbo

kitose šalyse, sveikatos būklės ir pan., tęsti mokymąsi, įgyti vidurinį išsilavinimą ir sėkmingai kurti

gyvenimą mūsų mieste ar kitur.

Sparčiai augant mokinių informacinėms galimybėms, netolimoje ateityje populiarės ir

grupinio mokymosi formos. Nuotoliniu mokymosi būdu mokiniai, būdami skirtingose vietose

(galbūt ir labai toli nuo Lietuvos), naudodami informacines komunikacijos priemones, galės

reguliariai susijungti į grupę (klasę) ir mokytis su mokytoju, esančiu Alytaus suaugusiųjų ir jaunimo

mokyklos mokomajame kabinete.

VIII. ŠVIETIMO SKYRIUS

Alytaus miesto savivaldybės administracijos Švietimo skyriuje 2015–2016 mokslo

metais dirbs 9 valstybės tarnautojai ir darbuotojai: vedėjas, vedėjo pavaduotojas, 5 vyriausieji

specialistai (pedagogai), 1 vyriausiasis specialistas (ekonomistas), 1 vyresnysis referentas.

Švietimo skyriaus struktūra:

vedėjas;

vedėjo pavaduotojas;

raštinė;

Švietimo organizavimo grupė;

Švietimo priežiūros grupė.

Svarbiausieji Švietimo skyriaus uždaviniai:

Užtikrinti valstybės ir savivaldybės švietimo politikos įgyvendinimą, Lietuvos Respublikos

įstatymų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų, Lietuvos Respublikos švietimo ir

mokslo ministro įsakymų, savivaldybės tarybos sprendimų, savivaldybės mero potvarkių,

savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių

švietimą, vykdymą.

Organizuoti, stebėti, prižiūrėti ir tobulinti vaikų, jaunimo ir suaugusiųjų bendrąjį ugdymą,

profesinį mokymą, mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymą, ikimokyklinį

ir priešmokyklinį ugdymą, kitą neformalųjį vaikų švietimą ir neformalųjį suaugusiųjų

švietimą, švietimo pagalbos teikimą, vaikų ir jaunimo užimtumą, vaiko minimalios

priežiūros priemonių vykdymą.

17

IX. ŠVIETIMO SAVIVALDA

Mokyklų savivaldos institucijos

Alytaus miesto savivaldybės mokyklose veikia jų savivaldos institucijos, kurios savo

veiklą grindžia švietimo tikslais, mokyklose vykdomomis švietimo programomis ir

susiklosčiusiomis tradicijomis. Kolegialiai yra svarstomi mokyklų veiklos bei finansavimo

klausimai ir pagal kompetenciją, apibrėžtą mokyklų nuostatuose (biudžetinių įstaigų) ir įstatuose

(viešųjų įstaigų), priimami sprendimai bei daroma įtaka direktorių priimamiems sprendimams, taip

pat atliekama visuomeninė mokyklų valdymo priežiūra.

Mokyklų tarybos – aukščiausios mokyklų savivaldos institucijos, atstovaujančios

mokiniams, mokytojams, tėvams (globėjams, rūpintojams) ir vietos bendruomenei, už savo veiklą

atsiskaitančios jas rinkusiems mokyklų bendruomenių nariams. Mokyklų tarybos pagal Švietimo

įstatymą privalo veikti visose mokyklose.

Pagal naujos redakcijos Lietuvos Respublikos švietimo įstatymą mokyklose gali veikti

ir kitos mokyklų savivaldos institucijos (mokytojų, mokinių, mokinių tėvų). Mokyklų savivaldos

institucijų įvairovę, jų kompetenciją ir sudarymo principus įteisina mokyklų nuostatai (biudžetinių

įstaigų) ir įstatai (viešųjų įstaigų). Mūsų savivaldybės visose mokyklose veikia mokytojų tarybos –

savivaldos institucijos mokytojų profesiniams bei bendriesiems ugdymo klausimams spręsti, kurias

sudaro mokyklų administracijos, visi dirbantys mokytojai, psichologai, specialieji pedagogai,

bibliotekininkai, kiti ugdymo procese dalyvaujantys asmenys.

Alytaus miesto savivaldybės visose mokyklose (lopšeliuose-darželiuose, mokyklose-

darželiuose, pradinėse, progimnazijoje ir pagrindinėse mokyklose, Suaugusiųjų ir jaunimo

mokykloje, gimnazijose, Dailės mokykloje, Muzikos mokykloje, Jaunimo centre) veikia mokyklų

tarybos ir mokytojų tarybos, grupių, klasių ir mokyklų tėvų komitetai. Progimnazijoje, pagrindinėse

mokyklose, gimnazijose bei Suaugusiųjų ir jaunimo mokykloje – mokinių savivaldos institucijos

(mokinių tarybos, seniūnų tarybos, mokinių prezidento institucijos ir pan.).

Miesto švietimo savivaldos institucijos

Alytaus miesto savivaldybės mokyklų bendruomenės išrenka savo atstovus į Alytaus

miesto savivaldybės mokinių tarybą (13 narių), Alytaus miesto savivaldybės mokytojų tarybą (34

nariai) ir Alytaus miesto savivaldybės mokinių tėvų tarybą (33 nariai, nėra Alytaus miesto

pedagoginės psichologinės tarnybos atstovo). Šių trijų tarybų nariai, socialinių partnerių išrinkti

atstovai (po 1 iš kiekvieno socialinio partnerio), kitų švietimo teikėjų ir (ar) jų asociacijų išrinkti

atstovai (po 1 iš kiekvieno švietimo teikėjo ir (ar) jų asociacijos) susirinkę kartu į bendrus posėdžius

ir sudaro Alytaus miesto savivaldybės švietimo tarybą, kuri renkama dvejų metų kadencijai. Alytaus

miesto savivaldybės švietimo tarybai vadovauja Alytaus Jotvingių gimnazijos direktoriaus

pavaduotoja ugdymui, anglų kalbos mokytoja metodininkė Renata Romanovienė.

Alytaus miesto savivaldybės švietimo taryba yra savivaldybės švietimo savivaldos

institucija, analizuojanti, kaip vykdoma bendroji švietimo politika savivaldybės teritorijoje,

svarstanti svarbiausius švietimo klausimus, dalyvaujanti formuojant savivaldybės švietimo politiką,

veikianti šios politikos vykdymą, pritarianti ilgalaikiams švietimo plėtros tikslams ir telkianti

visuomenę jiems pasiekti.

Alytaus miesto savivaldybės švietimo savivaldos institucijos turi sukaupusios nemažą

patirtį ir mielai ja dalijasi su kitais.

Alytaus miesto savivaldybės taryba 2015 m. vasario 26 d. sprendimu Nr. T-50

patvirtino naujus Alytaus miesto savivaldybės švietimo tarybos nuostatus.

Alytaus miesto mokinių tarybos veikla

Kiekvienais mokslo metais aktyviai veikia Alytaus miesto savivaldybės mokinių

taryba. Praėjusiais mokslo metais Alytaus miesto savivaldybės mokinių taryba, vadovaujama

18

Alytaus šv. Benedikto gimnazijos gimnazistės Paulinos Bradauskaitės, nuveikė nemažai prasmingų

darbų.

Alytaus miesto savivaldybės mokinių taryba (įkurta 1998 m. rudenį) savo veiklą

skaičiuoja jau septynioliktuosius metus.

Be tradiciniais tapusių renginių – parodijų konkurso „Copy&Paste“, madų šou „Erdvė

2015“ buvo organizuota ir daugiau įvairių renginių, akcijų, kurių sumanytojai ir vykdytojai buvo

Alytaus miesto savivaldybės mokinių tarybos nariai. Tai tradicine tapusi akcija „Uždekime žvakutę

mirusiems“ (vyko šeštus metus), kurios metu buvo tvarkomos kapinės prie Alytaus šv. Angelų

sargų bažnyčios, o baigus darbą uždegtos žvakutės, visuotinės švietimo savaitės renginiai (2014 m.

lapkričio mėn.), Tolerancijos dienos renginiai (2014 m. lapkričio mėn.), protmūšis tarp bendrojo

ugdymo mokyklų komandų (2014 m. gruodžio mėn.), savaitė be patyčių (2015 m. kovo mėn.),

Sveikatingumo diena ( 2015 m. kovo mėn.), Veiksmo savaitė (2015 m. balandžio mėn.), Savivaldų

(mokinių) forumai (per mokslo metus surengti keli) ir kt. renginiai.

2015 m. balandžio 30 d. vyko tradiciniu tapęs Alytaus miesto savivaldybės mokinių

tarybos organizuotas renginys – madų šou „Erdvė“ 2015 (tema „Dešimtmečiai“). Dalyvavo 11

komandų – iš Piliakalnio progimnazijos, Dzūkijos, Dainavos, Šaltinių, „Volungės“, Panemunės,

Likiškėlių pagrindinių mokyklų, Adolfo Ramanausko-Vanago, Putinų ir Šv. Benedikto gimnazijų.

„Džiugu, kad renginys pritraukė pilną Alytaus miesto teatro salę žiūrovų, dalyviai

stebino originalumu, meistriškumu, didžiausias dėmesys buvo skiriamas aprangai ir jos detalėms“ –

džiaugėsi renginyje dalyvavusi buvusi Alytaus miesto savivaldybės mokinių tarybos pirmininkė

Ieva Valavičiūtė.

Renginio kulminacija – nugalėtojų apdovanojimai: pirmąją vietą pelnė Panemunės

pagrindinės mokyklos komanda, antrąją – „Volungės“ pagrindinės mokyklos komanda, tretieji buvo

Šv. Benedikto gimnazijos gimnazistai.

Daug dėmesio Alytaus miesto savivaldybės mokinių taryba skyrė savo nariams,

savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų mokinių tarybų pirmininkams mokyti. Dalyvavo kursuose,

seminaruose, forumuose. Kiekvieną savaitę Alytaus miesto savivaldybės mokinių tarybos nariai

rinkosi į susirinkimus, pasitarimus, aptardavo įvairius klausimus, pasiruošimą renginiams, kūrė

renginių ir konkursų nuostatus.

Naudingi ir įdomūs buvo Alytaus miesto savivaldybės mokinių tarybos pasitarimai –

susitikimai, kurie vyko kiekvieną mėnesį vis kitoje mokykloje su mokyklų mokinių tarybų nariais ir

šių tarybų veiklos koordinatoriais. Mokyklų mokinių tarybos pristatydavo savo veiklą, dalijosi

darbo patirtimi, kėlė problemas, kurios buvo operatyviai sprendžiamos.

Alytaus miesto savivaldybės mokinių taryba apie savo veiklą, renginius rašė „Alytaus

naujienose“, „Dainavos žodyje“, Alytaus miesto savivaldybės interneto portale, interneto svetainėje

www.jemi.lt.

X. ŠVIETIMO FINANSAVIMAS

Alytaus miesto savivaldybės 39,47 proc. (19787156,5 Eur) biudžeto lėšų 2015 metais

(2015 m. liepos 1 d. duomenimis) skirta švietimo reikmėms:

1. Darbo užmokesčiui ir socialinio draudimo įmokoms – 82,58 proc. (16341417,3 Eur).

2. Komunalinėms paslaugoms (šildymo, elektros energijos, vandentiekio ir kanalizacijos,

šiukšlių išvežimo paslaugų apmokėjimo išlaidoms) – 5,63 proc. (1115609,8 Eur).

3. Mitybai švietimo įstaigose – 3,44 proc. (681922,0 Eur).

4. Prekių ir paslaugų naudojimo išlaidoms – 4,91 proc. (973464,4 Eur):

4.1. ryšių paslaugoms – 0,18 proc. (36575,0 Eur);

4.2. transportui išlaikyti – 0,16 proc. (32227,0 Eur);

4.3. aprangai ir patalynei – 0,06 proc. (11881,0 Eur);

4.4. spaudiniams – 0,66 proc. (130786,0 Eur);

4.5. komandiruotėms – 0,04 proc. (7581,0 Eur);

4.6. ilgalaikio materialiojo turto būtinajam remontui ir nuomai – 0,05 proc. (10968,9 Eur);

4.7. kvalifikacijai kelti – 0,37 proc. (74048,0 Eur);

19

4.8. kitoms prekėms – 1,02 proc. (201825,1 Eur);

4.9. kitoms paslaugoms – 2,32 proc. (458376,4 Eur);

4.10. kitoms reikmėms (medikamentams ir darbuotojų sveikatai tikrinti) – 0,05 proc.

(9196,0 Eur);

5. Socialinėms išmokoms (mokinių važiavimo išlaidoms kompensuoti – 60981,0 Eur,

darbdavių socialinei paramai – 11318,0 Eur) – 0,36 proc. (72299,0 Eur).

6. Kitoms išlaidoms einamiesiems tikslams – 3,0 proc. (584944,0 Eur).

7. Materialiajam ir nematerialiajam turtui įsigyti – 0,08 proc. (17500,0 Eur).

Alytaus miesto savivaldybės 2015 m. biudžeto švietimo dalies finansavimo šaltiniai ir

lėšos:

1. mokinio krepšelio lėšos – 12039191,0 Eur;

2. specialioji dotacija spec. poreikių mokinių turinčioms įstaigoms išlaikyti – 99892,0

Eur;

3. biudžetinių įstaigų pajamos iš veiklos – 699306,0 Eur;

4. bendrosios dotacijos kompensacijos lėšos – 579000 Eur;

5. lėšos savarankiškoms savivaldybės funkcijoms vykdyti – 6340897,9 Eur;

6. kitos dotacijos ir lėšos iš kitų valdymo lygių – 27101 Eur;

7. metų pradžios lėšų (S) likučio lėšos – 1768,6 Eur.

Iš viso 19787156,5 Eur.

Efektyvesnio švietimo sistemai skirtų lėšų naudojimo bus siekiama:

1. mažinant bendrojo ugdymo mokyklų klasių komplektų skaičių, geriau užpildant

ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupes ir nepakankamai gerai sukomplektuotas bendrojo

ugdymo klases;

2. paliekant kiekvienų metų vasarą dirbti tik du (esant poreikiui ir tris) lopšelius-darželius;

3. nustatant savivaldybės švietimo biudžetinėms ir viešosioms įstaigoms ekonomiškai

pagrįstas pinigines ir natūrines išlaidų normas;

4. ūkio lėšas naudojant tik pačioms būtiniausioms reikmėms.

XI. REIKŠMINGI RENGINIAI

Svarbiausi 2015 m. minėjimai

Lietuvos Respublikos Seimas 2013 m. spalio 15 d. nutarimu Nr. XII-564 paskelbė

2015 metus Etnografinių regionų metais. Seimas įvertino tai, kad viena iš svarbiausių Europos

Sąjungos regioninės politikos krypčių yra regioninio, istorinio ir kultūrinio savitumo išsaugojimas.

Pabrėžta Lietuvos etnografinių regionų istorinė reikšmė ir savitumo puoselėjimo svarba.

Lietuvos Respublikos Seimas 2014 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. XII-907 paskelbė

2015 metus Mykolo Kleopo Oginskio metais. Seimas įvertino Mykolo Kleopo Oginskio, daugeliu

talentų pasižymėjusios XVIII a. pab. – XIX a. pr. asmenybės (politiko, diplomato, Abiejų Tautų

Respublikos Seimo nario, Vilniaus universiteto garbės nario, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės

sukilėlių vyriausybės – Lietuvos tautinės aukščiausiosios tarybos – nario, socialinių reformų idėjų

puoselėtojo, rašytojo memuaristo, kompozitoriaus), indėlį, turiningą ir gausų dokumentinį,

literatūrinį, muzikinį palikimą. Pabrėžta, kad M. K. Oginskis aktyviai dalyvavo politikoje, valstybės

valdyme, švietimo, socialinėse reformose (ypač panaikinant baudžiavą), didino kultūros

prieinamumą ir skatino visuomenės kūrybiškumą, ugdė kultūrinį sąmoningumą.

Svarbiausi 2016 m. minėjimai

Lietuvos Respublikos Seimas 2015 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. XII-1467

paskelbė 2016 metus Vietos bendruomenių metais. Seimas pabrėžė vietos bendruomenių reikšmę

įgyvendinant Europos Sąjungos ir nacionalinę regioninę politiką, atsižvelgė į siekį stiprinti vietos

savivaldą kaip pilietinės visuomenės formavimo pamatą, įvertino vietos bendruomenių pilietiškumą

ir veiklumą kaip svarbiausią prielaidą vietos ekonominei, socialinei ir kultūrinei plėtrai. Pasiūlyta

Lietuvos Respublikos Vyriausybei parengti ir patvirtinti Vietos bendruomenių metų programą,

20

pradėti parengiamuosius darbus jai įgyvendinti, numatyti lėšas jai įgyvendinti 2016 metų valstybės

biudžete.

Lietuvos Respublikos Seimas 2015 m. gegužės 14 d. nutarimu Nr. XII-1721 paskelbė

2016 metus Prezidento Kazio Griniaus metais. Seimas atsižvelgė į tai, kad 2016 m. gruodžio mėn.

minėsime Prezidento, Steigiamojo Seimo komiteto, rengusio Lietuvos Konstituciją, pirmininko,

šeštojo Lietuvos premjero, gydytojo, publicisto Kazio Griniaus 150-ąsias gimimo metines. Pasiūlyta

Lietuvos Respublikos Vyriausybei parengti Prezidento Kazio Griniaus metų programą, pradėti

parengiamuosius darbus jai įgyvendinti, numatyti lėšas jai įgyvendinti 2016 metų valstybės

biudžete ir koordinuoti jos įgyvendinimą.

2017 m. – Piliakalnių metai

Lietuvos Respublikos Seimas 2015 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. XII-1845 paskelbė

2017 metus Piliakalnių metais. Seimas šiuo nutarimu pagerbė baltų – lietuvių, latvių ir prūsų –

genčių atminimą, pabrėždamas, kad piliakalniai yra baltų kultūros ir ankstyvosios Lietuvos

valstybės simbolis, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valstybingumo liudijimas ir tautinio

atgimimo sąjūdžio įkvėpimo šaltinis. Pasiūlyta Lietuvos Respublikos Vyriausybei sudaryti

Piliakalnių metų komisiją, kuri iki 2016 m. birželio 1 d. parengtų Piliakalnių metų programą ir

pradėtų parengiamuosius darbus jai įgyvendinti. Kartu su savivaldybėmis Lietuvos Respublikos

Vyriausybė 2017 metais turėtų numatyti lėšų pirmiau paminėtai programai įgyvendinti.

Svarbiausi 2018 m. minėjimai

Lietuvos Respublikos Seimas 2012 m. balandžio 26 d. nutarimu Nr. XI-1996 paskelbė

2018 metus Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio metais ir paragino visas valstybės valdžios

institucijas 2012–2018 metais ypatingą dėmesį skirti visuomenės valstybinei savivokai ir pilietinei

atsakomybei ugdyti. Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko 2013-09-13 potvarkiu Nr. 276 buvo

sudaryta darbo grupė Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimo programai parengti.

Valstybės institucijos, kūrybinės sąjungos, visuomeninės organizacijos teikė siūlymus (projektus),

skirtus šiai garbingai Lietuvos valstybingumo sukakčiai įprasminti, kurie būtų aktualūs daugeliui

Lietuvos žmonių ir rastų palaikymą jų širdyse.

Alytaus miesto savivaldybės švietimo biudžetinės ir viešosios įstaigos taip pat pateikė

siūlymus, kaip paminėti šią svarbią mūsų tautai ir šaliai datą.

Lietuvos Respublikos Seimas 2015 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. XI-1844 paskelbė

2018 metus Vydūno metais. Seimas atsižvelgė į tai, kad 2018 metais sukanka 150 metų, kai gimė

filosofas, rašytojas, publicistas, kultūros veikėjas Vydūnas (Vilhelmas Storostas). Pasiūlyta

Lietuvos Respublikos Vyriausybei parengti ir patvirtinti valstybinę Vydūno metų programą,

numatyti lėšas jai įgyvendinti 2017 ir 2018 metų valstybės biudžetuose.

Tautos ir valstybės šventės

Tradiciškai gražiai ir iškilmingai tautos ir valstybės šventės švenčiamos Alytaus

miesto savivaldybės švietimo biudžetinėse ir viešosiose įstaigose, mūsų mokiniai ir mokytojai ne tik

kaip žiūrovai dalyvauja šventiniuose Alytaus renginiuose, bet miesto bendruomenei parodo savo

sukurtas temines programas ir sulaukia jų teigiamo įvertinimo. Alytuje švenčiamos šios lietuvių

tautos ir Lietuvos valstybės šventės: sausio 13-oji – Laisvės gynėjų diena, vasario 16-oji – Lietuvos

valstybės atkūrimo diena, kovo 11-oji – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena, birželio 14-oji

– Gedulo ir vilties diena, liepos 6-oji – Valstybės (Lietuvos Karaliaus Mindaugo karūnavimo)

diena, rugpjūčio 23-ioji – Europos diena stalinizmo ir nacizmo aukoms atminti ir Baltijos kelio

diena, rugpjūčio 31-oji – Laisvės diena (paminima švenčiant rugsėjo 1-ąją – Mokslo ir žinių dieną),

lapkričio 23-ioji – Lietuvos karių diena.

Lopšelio-darželio „Pasaka“ bendruomenė Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienos

išvakarėse surengė gražią šventę, į kurią susirinko apie pusantro šimto dalyvių – ne tik įstaigos

ugdytinių, pedagogų ir kitų darbuotojų, bet ir vaikučių tėvelių. Švietimo įstaigos salėje vaikai šoko

tautinius šokius, dainavo ir kalbėjo tarmiškai, demonstravo savo pačių nupintas trispalves

21

apyrankes. Vienu iš svarbiausių šventės akcentu tapo lopšelio-darželio „Pasaka“ apkabinimas.

Susikibę rankomis šventės dalyviai demonstravo vienybę ir meilę šaliai skanduodami „Lietuva,

myliu Tave!“.

Šaltinių pagrindinėje mokykloje Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 25-mečiui

paminėti buvo skirtas pilietiškumo mėnuo „Kuriame šiandien, kuriame ateičiai“. Visą mėnesį buvo

organizuota išties daug renginių, o 2015 m. kovo 6 d. Šaltinių pagrindinės mokyklos bendruomenė

visai Lietuvai Nepriklausomybės atkūrimo 25-mečio proga padovanojo rekordinę vėliavą. Į gyvą

trispalvę rankose laikydami Lietuvos vėliavos spalvų vėjo malūnėlius sustojo daugiau kaip 800

mokinių bei 50 mokytojų. Pasibaigus akcijai, geltonos, žalios ir raudonos spalvos vėjo malūnėlius

pradinių klasių mokiniai padovanojo aplinkinių lopšelių-darželių ugdytiniams, taip pasveikindami

mažuosius artėjančios šventės proga.

Švenčiant Alytuje 2015 m. kovo 11 d. Rotušės aikštėje Lietuvos nepriklausomybės

atkūrimo dieną, Jotvingių gimnazijos gimnazistai ir jų mokytojai iškleidė 50 m ilgio Lietuvos

istorijos laiko juostą, kurioje nurodytos svarbiausios lietuvių tautos ir Lietuvos valstybės, Jotvingių

gimnazijos istorijos datos (idėjos autorius – Jotvingių gimnazijos direktorius Kęstutis Miliauskas).

Alytiškių 2015 m. kovo 11 d. matyta laiko juosta 2015 m. liepos 6 d. nukeliavo ir į Vilnių. Ji tapo

vienu ryškiausių šventinių akcentų Vinco Kudirkos aikštėje prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės

rūmų. Čia 21.00 val. lyjant vasariškam lietui grupė Jotvingių gimnazijos bendruomenės atstovų

laiko juosta apjuosė dalį aikštės ir kartu su vilniečiais bei sostinės svečiais sugiedojo Lietuvos

valstybės himną. Laiko juosta sulaukė didžiulio susidomėjimo. Ne vienas fotografavo, tikrinosi

savo žinias, netgi pačius jotvingėnus egzaminavo.

Lopšelio-darželio „Volungėlė“ bendruomenė Alytui miesto šventės proga įteikė

ypatingą dovaną – 9 m vytinę Jotvingių krašto tradicinę juostą – Alytaus vienybės, gerų darbų

miesto bendruomenei ir teigiamų permainų simbolį. Šią simbolinę juostą 2015 m. kovo 11 d.

išvakarėse lopšelio-darželio „Volungėlė“ bendruomenei padėjo vyti du merai – Jurgis Krasnickas ir

Vytautas Grigaravičius. Vėliau tai darė daugybė alytiškių: vaikai, jų tėveliai, seneliai, tetos ir dėdės,

įstaigos darbuotojai, svečiai. 153 alytiškių rankomis buvo nuvyta ši simbolinė juosta.

Savanorio Artūro Sakalausko žūties metinių minėjimas

Alytuje 2015 m. rugpjūčio 16 d. paminėtos kario savanorio Artūro Sakalausko 24-

osios žūties metinės. Artūras Sakalauskas (1963 m. spalio 26 d. – 1991 m. rugpjūčio 21 d.) –

Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų (tuometinės Savanoriškosios krašto

apsaugos tarnybos) Alytaus rinktinės savanoris, žuvęs Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios

Tarybos – Atkuriamojo Seimo rūmų prieigose, stabdant okupacinės Sovietų armijos išpuolį,

baigiantis kariniam pučui Maskvoje. Savanoris Artūras Sakalauskas po mirties apdovanotas Vyčio

kryžiaus I laipsnio ordinu, Sausio 13-osios atminimo, Savanorio kariuomenės kūrėjo medaliais.

Bendradarbiavimo sutartys

Alytaus miesto savivaldybės ir kitų subjektų bendradarbiavimo švietimo srityje

sutartys:

1. Alytaus miesto savivaldybės ir Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo

ministerijos 2011 m. vasario 1 d. bendradarbiavimo sutartis Nr. SR-152 (dėl valstybės biudžetinės

įstaigos Alytaus dailiųjų amatų mokyklos kokybiškos veiklos).

2. Alytaus miesto savivaldybės ir Lenkijos Respublikos Opolės vaivadijos savanorių

darbo būrių (OHP) 2013 m. birželio 14 d. bendradarbiavimo sutartis Nr. SR-710.

3. Alytaus miesto savivaldybės ir Alytaus kolegijos 2014 m. kovo 13 d.

bendradarbiavimo sutartis Nr. SR-425.

4. Alytaus miesto savivaldybės ir Lietuvos edukologijos universiteto 2014 m. kovo 26

d. bendradarbiavimo sutartis Nr. SR-488.

5. Alytaus miesto savivaldybės ir Alytaus profesinio rengimo centro 2014 m. gegužės

13 d. bendradarbiavimo sutartis Nr. SR-636.

22

6. Alytaus miesto savivaldybės ir Lietuvos kariuomenės Didžiosios kunigaikštienės

Birutės ulonų bataliono, Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų Dainavos

apygardos 1-osios rinktinės, Lietuvos šaulių sąjungos Karininko Antano Juozapavičiaus šaulių 1-

osios rinktinės 2014 m. rugpjūčio 5 d. bendradarbiavimo sutartis Nr. SR-923.

7. Alytaus miesto savivaldybės ir Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo

ministerijos 2015 m. sausio 12 d. susitarimas Nr. SR-10 dėl Alytaus miesto savivaldybės ir Lietuvos

Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos 2011 m. vasario 1 d. bendradarbiavimo sutarties Nr.

SR-152 papildymo.

8. Alytaus miesto savivaldybės ir Mykolo Romerio universiteto Politikos ir vadybos

fakulteto 2015 m. sausio 14 d. bendradarbiavimo sutartis Nr. SR-17.

Tarptautinis mokinių frankofoniškojo teatro festivalis

„Pirmoji uždanga 2015“

Alytaus miesto teatro salėje 2015 m. balandžio 23–25 d. vyko tarptautinis mokinių

frankofoniškojo teatro festivalis „Pirmoji uždanga“, kuris Lietuvoje organizuotas keturioliktąjį

kartą.

Aktorinius sugebėjimus ir prancūzų kalbos žinias parodyti atvyko mokinių teatro

kolektyvai iš Kauno sveikatos mokslų universiteto mokyklos, Kauno Antano Smetonos gimnazijos,

Kauno mokinių techninės kūrybos centro, Kauno Jėzuitų gimnazijos, Varėnos „Ąžuolo“

gimnazijos, Vilniaus Salomėjos Nėries gimnazijos, Vilniaus Jono Basanavičiaus gimnazijos,

Anykščių Jono Biliūno gimnazijos, Radviliškio Lizdeikos gimnazijos, Šiaulių Juliaus Janonio

gimnazijos. Taip pat spektaklius rodė Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijos, Alytaus

Dzūkijos pagrindinės mokyklos mokiniai bei svečiai iš Belgijos Gand miesto Sint-Bavohumaniora

mokyklos. Šiais metais į Alytaus miesto teatrą susirinko net 14 prancūzų kalba vaidinančių trupių.

Teatru ir prancūzų kalba besidomintys mokiniai į festivalį suvažiavo ne tik parodyti

savo spektaklių ar pažiūrėti, ką parengė kiti. Šis festivalis taip pat prisideda prie prancūzų kalbos ir

kultūros sklaidos, ugdo jaunimo kūrybiškumą. Per tris dienas festivalio dalyviai spėjo susipažinti,

pabendrauti, dalyvauti kūrybinėse dirbtuvėse. Čia jie visi kartu improvizavo ir sukūrė

nepakartojamą festivalio nuotaiką. Dalyviai turėjo progą pasimokyti iš profesionalų – kasmet

Alytaus miesto teatro aktoriai parodo vis kitą spektaklį. Šiais metais susižavėjimo ir audringų

ovacijų susilaukė dzūkiškas spektaklis „Raganius“.

Šių metų Tarptautinį mokinių frankofoniškojo teatro festivalį „Pirmoji uždanga“

organizavo Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, Prancūzijos Respublikos

ambasada Lietuvoje, Alytaus miesto savivaldybės administracijos Švietimo skyrius, Lietuvos

mokinių neformaliojo švietimo centras, iš Prancūzijos atvykusi Monpeljė universiteto magistrantė

Blandine Colas, Alytaus Dzūkijos pagrindinė mokykla ir Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago

gimnazija. Festivalio iniciatorė Alytaus Dzūkijos pagrindinės mokyklos direktorė Vilija

Sušinskienė, tiek vertinimo komisijos pirmininkas Prancūzijos ambasados Lietuvoje kalbos atašė

Luc’as Aubry teigė, kad festivalyje svarbiausi yra jo dalyviai, jų aktyvumas ir meilė teatrui,

prancūzų kalbai ir kultūrai.

Vertinimo komisijos sprendimu trečiąją vietą užėmė Šiaulių Juliaus Janonio

gimnazijos mokinių trupė, antrąją vietą – Vilniaus Salomėjos Nėries gimnazijos mokinių trupė, o

pirmąją vietą – festivalio senbuviai, jau 14-us metus vis naują spektaklį į Alytų atvežantys Vilniaus

Jono Basanavičiaus gimnazijos mokiniai.

Šiemet geriausiais pripažinti Vilniaus Jono Basanavičiaus gimnazijos mokiniai

laimėjo kelionę į Prancūziją – 2016 m. pavasarį atstovaus Lietuvai Tarptautiniame mokinių

frankofoniškojo teatro festivalių festivalyje, kuris vyks La Roše prie Jono.

XII. MŪSŲ LAIMĖJIMAI

Alytaus miesto savivaldybei – „Auksinė krivūlė“

23

Jau devintus metus „Auksinės krivūlės“ apdovanojimais už ryškiausias iniciatyvas ir

ženkliausius darbus tam tikroje srityje buvo pagerbtos Lietuvos savivaldybės. Geriausių

savivaldybių apdovanojimo ceremonijoje „Auksinės krivūlės 2014“, kuri vyko 2014 m. spalio 10 d.

(Vietos savivaldos dieną), Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos įsteigtą „Auksinės

krivūlės“ apdovanojimą „Už dėmesį augančiai Tėvynės gynėjų kartai“ pelnė Alytaus miesto

savivaldybė.

Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko padėka

Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius, 2015 m. vasario 13

d. lankydamasis Alytuje, įteikė raštišką padėką Alytaus miesto savivaldybės švietimo

bendruomenei, kurioje rašoma: „Mes džiaugiamės stipriu Tėvynės meilės pojūčiu Alytaus

mokyklose. Galbūt tai tradicija, gal – visų kartų dzūkų ištikimybės savo kraštui požymis, tačiau

akivaizdu, kad visose miesto savivaldybės mokyklose pabrėžtas dėmesys istorijos mokymui. Čia

vaikai nepaprastai aktyviai dalyvauja rašant gyvąją istoriją – domisi kovomis už Nepriklausomybę,

didvyrišką rezistenciją ir valstybingumą vėl grąžinusiu Atgimimu. Alytaus mokyklos puikiai

bendradarbiauja su kariuomene ir Šaulių sąjunga... Lietuvos Respublikos Vyriausybės vardu dėkoju

visų Alytaus miesto mokyklų vadovams ir pedagogams, ugdantiems puikius šalies piliečius. Jūsų

dėka Antano Juozapavičiaus ir Artūro Sakalausko mieste auga karta, kuri bus tvirta mūsų valstybės

atrama.“

Mūsų švietimo įstaigos – vienos geriausių šalyje

Žurnalas „Reitingai“ pirmą kartą įvertino pradinių mokyklų, progimnazijų,

pagrindinių mokyklų ir gimnazijų mokinių pasitenkinimo lankomomis mokyklomis arba mokinių

nubyrėjimo reitingą. Vadovaudamiesi šiais kriterijais, tyrimą atlikę specialistai apskaičiavo, kiek

mokinių ateina į pirmąją klasę ir kiek jų baigia ketvirtąją klasę, kiek susirenka penktokų, kurie

pasilieka iki aštuntosios klasės ir kiek jų keliauja į devintąją (gimnazijos I) klasę. Paaiškėjo, kad

„Vilties“ mokykla-darželis viena geriausių šalies pradinių mokyklų, o Putinų, Jotvingių, Adolfo

Ramanausko-Vanago ir Šv. Benedikto gimnazijos vienos geriausių šalies gimnazijų pagal šiuos

kriterijus.

Žurnalo „Reitingai“ duomenimis, 2015 m. progimnazijų reitinge pagal olimpiadų

rezultatus Piliakalnio progimnazija užėmė 13-ąją vietą iš 58 šalies progimnazijų.

Dešimtą kartą savaitraštyje „Veidas“ skelbiamas gimnazijų ir vidurinių mokyklų

(Alytuje šio tipo bendrojo ugdymo mokyklų nebėra) reitingas. 424 šalies minėto tipo mokyklos

buvo išrikiuotos pagal svarbiausius akademinius pasiekimus. Reitingavimo metodika buvo

naudojama tokia pati kaip ir pernai, todėl buvo galima palyginti 2013 ir 2014 m. rezultatus. Reitinge

80 galutinio balo taškų buvo skiriama už valstybinių brandos egzaminų rezultatų vidurkį, o

daugiausiai 20 taškų mokyklos galėjo pelnyti už abiturientų, pirmu pageidavimu įstojusių į

„svajonių“ studijos programą, dalį. Taip pat palyginta, kaip sekėsi laikyti keturis (vertinti lietuvių

k., matematikos, anglų k. ir istorijos egzaminų rezultatai) brandos egzaminus visiems tos mokyklos

abiturientams. Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazija šiame reitinge užėmė 49 vietą (2014 m.

reitinge ji buvo 106 vietoje), Jotvingių gimnazija – 105 vietą (2014 m. – 69 vietą), Šv. Benedikto

gimnazija – 132 vietą (2014 m. – 37 vietą), Putinų gimnazija – 213 vietą (2014 m. – 212 vietą).

Ryškūs mūsų gimnazijų svyravimai minėtame reitinge rodo, kad vienų metų

valstybinių brandos egzaminų rezultatai priklauso nuo konkrečios abiturientų laidos, jų gabumų,

asmeninės motyvacijos, indėlio ir atsakomybės, jų šeimų požiūrio į abiturientų mokymąsi ir jų

ateitį, žinoma, nuo konkrečių mokytojų pastangų. Akivaizdu, kad ryškūs vienų metų pokyčiai

priklauso nuo to, kokia abiturientų laida tais metais baigia gimnaziją.

Prof. Aldona Vilkelienė – Muzikos ir meno mokyklų vadovų asociacijos prezidentė

Vilniuje 2014 metų gruodžio 10 d. vyko Muzikos ir meno mokyklų vadovų

asociacijos suvažiavimas, kuriame buvo apžvelgti nuveikti darbai, kalbėta apie pastangas, kurių

prireikė, kad Švietimo įstatyme atsirastų vietos muzikos, dailės, meno mokykloms, galinčioms

24

vykdyti formalųjį švietimą papildantį ugdymą, apie naujų rekomendacijų būtinumą programų

kūrimui, kurios ir apimtimi, ir kokybe turi skirtis nuo šiuo metu egzistuojančių neformaliojo

švietimo programų.

Suvažiavime išrinkta nauja Muzikos ir meno mokyklų vadovų asociacijos taryba.

Asociacijos prezidente tapo Alytaus muzikos mokyklos direktorė, Lietuvos edukologijos

universiteto prof. dr. Aldona Vilkelienė.

Alytiškis Tomas Kivaras – KTU gimnazijos direktorius

Naujuoju Kauno technologijos universiteto (KTU) gimnazijos direktoriumi 2015 m.

kovo mėn. tapo alytiškis 29-erių Tomas Kivaras – Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijos fizikos

mokytojas.

Tomas Kivaras – Alytaus Likiškėlių pagrindinės (tuomet vidurinės, mokyklą baigė

2004 metais) mokyklos ugdytinis, vėliau baigęs Vilniaus universiteto taikomosios fizikos bakalauro

ir medžiagotyros ir puslaidininkų fizikos magistro studijas, Vytauto Didžiojo universitete įgijęs

mokytojo profesinę kvalifikaciją.

Naujasis KTU direktorius, alytiškis Tomas Kivaras – 2013 metų dr. Meilės Lukšienės

premijos laureatas.

„Svajonė“ garbingai atstovavo Alytui ir Lietuvai Didžiojoje Britanijoje Alytaus miesto savivaldybės meras Vytautas Grigaravičius gavo Lietuvos Respublikos

ambasados Didžiojoje Britanijoje laikinojo reikalų patikėtinio, ministro patarėjo Gintaro Stonio

raštą, kuriame džiaugiamasi 2015 m. rugpjūčio 14–18 d. Didžiojoje Britanijoje, Krolyje, Braitone,

Arundelio pilyje ir Londone savo koncertų ciklą pristačiusiu Alytaus muzikos mokyklos jaunimo

simfoniniu orkestru „Svajonė".

„Alytaus miestas tikrai gali didžiuotis, turėdamas tiek daug jaunų ir talentingų atlikėjų.

Orkestro atlikti kūriniai suteikė daug džiaugsmingų akimirkų ir šiltų emocijų Jungtinėje Karalystėje

gyvenantiems lietuviams ir visiems, gausiai susirinkusiems pasiklausyti orkestro atliekamų kūrinių.

Džiugu, kad Jungtinės Karalystės scenose skambėjo ir garsių lietuvių kompozitorių kūriniai.

Viliamės, kad ir toliau orkestrą lydės sėkmė ir nuoširdus entuziazmas. Su nekantrumu laukiame

naujų koncertinių turų Lietuvoje ir Europoje“, – rašoma laikinojo reikalų patikėtinio, ministro

patarėjo G. Stonio pasirašytame rašte.

Švietimo lyderystė

Po intensyvių studijų ISM Vadybos ir ekonomikos universitete projekto „Lyderių

laikas 2“ „Švietimo lyderystės“ magistrantūros studijų programos dalyviai 2015 m. gegužės 25–29

d. Kaune ir Vilniuje gynė baigiamuosius darbus. Magistro laipsnio siekė 73 Lietuvos švietimo

bendruomenės nariai. Sėkmingai baigiamuosius darbus apsigynė ir penkios Alytaus miesto

savivaldybės mokyklų darbuotojos: Vilija Sušinskienė, Dzūkijos pagrindinės mokyklos direktorė;

Jolita Petkevičienė, Šaltinių pagrindinės mokyklos direktoriaus pavaduotoja ugdymui; Edita

Matulevičienė, Suaugusiųjų ir jaunimo mokyklos Neformaliojo švietimo ir pagalbos skyriaus

vedėja; Gintarė Rakauskienė, Dailės mokyklos direktoriaus pavaduotoja ugdymui, Erika

Poškevičienė, Šaltinių pagrindinės mokyklos pradinių klasių mokytoja. Magistrantės studijų metu

įgytas žinias turės galimybę pritaikyti savo kasdieniniame darbe.

Kultūros premijos laureatai

Alytaus miesto Baltosios rožės šventės iškilmingo atidarymo metu 2015 m. birželio 19

d. įteiktos keturios kultūros premijos. Nors buvo pasiūlyta vienuolika kandidatų, komisija

nusprendė skirti keturias premijas ir apdovanoti už aktyvią kūrybinę ir ugdymo veiklą, reikšmingus

kultūrinius laimėjimus puoselėjant Alytaus miesto kultūrą ir garsinant miestą šalyje bei užsienyje.

Premijos įteiktos skulptoriui Audriui Janušoniui, Alytaus dailės mokyklos mokytojui, spektaklio

„Be adreso. Be pavadinimo“ pagal Jurgį Kunčiną kūrybinei grupei (režisierė ir inscenizacijos autorė

Inesa Pilvelytė, dailininkė Alfreda Urmanavičienė, kompozitorius Darius Mileris-Nojus, scenos

25

judesio konsultantas Petras Lisauskas, videoprojekcijos autorius Vytautas Stanionis), cirkui

„Dzūkija“ (vadovai Jurgita Bujanauskaitė ir Albertas Chazbijavičius).

Už svarbią ilgametę ir aktyvią kūrybinę veiklą (gyvenimo nuopelnus) ketvirtoji

kultūros premija skirta Rasai Petkevičienei (po mirties) – Alytaus apskrities Stasio Kudirkos

ligoninės bibliotekos buvusiai bibliotekininkei, šios ligoninės muziejaus įkūrėjai, kraštotyrininkei.

Alytų garsinusių mokinių ir juos parengusių mokytojų laimėjimai 2014–2015 m. m.

Dešimtą kartą Alytuje atskirai pagerbti:

1. Meninės krypties konkursų ir festivalių – konkursų nugalėtojai, prizininkai,

laureatai ir juos parengę mokytojai.

2. Mokomųjų dalykų olimpiadų ir konkursų nugalėtojai, prizininkai ir juos parengę

mokytojai.

3. Mokinių sportinių varžybų nugalėtojai, prizininkai ir juos parengę mokytojai.

Už Alytaus miesto vardo garsinimą medaliais su tautine trispalve juostele Alytaus

miesto savivaldybės mero vardu apdovanoti ir pagerbti:

meninės krypties konkursų ir festivalių – konkursų nugalėtojai, prizininkai, laureatai ir

juos parengę mokytojai;

mokomųjų dalykų olimpiadų ir konkursų nugalėtojai, prizininkai ir juos parengę

mokytojai.

1. 2015 metais už Alytaus miesto vardo garsinimą meninės krypties konkursų ir

festivalių – konkursų nugalėtojams, prizininkams, laureatams ir juos parengusiems mokytojams

pagerbti renginiai buvo organizuoti trijose skirtingose vietose. Bendrojo ugdymo mokyklų

mokiniams padėkos ir pagerbimo renginys vyko 2015 m. birželio 3 d. „Volungės“ pagrindinėje

mokykloje. Apdovanoti: „Sakalėlio“ ir Senamiesčio pradinių mokyklų, „Drevinuko“ mokyklos-

darželio, Dzūkijos, Dainavos, Šaltinių, Vidzgirio, „Volungės“, Panemunės ir Likiškėlių pagrindinių

mokyklų, Adolfo Ramanausko-Vanago, Putinų, Jotvingių ir Šv. Benedikto gimnazijų mokiniai. Iš

viso apdovanoti 202 mokiniai ir 37 mokytojai. Alytaus muzikos mokyklos mokiniams padėkos ir

pagerbimo renginys vyko 2015 m. birželio 8 d. Alytaus muzikos mokykloje. Apdovanoti 167

mokiniai ir 36 mokytojai. Alytaus jaunimo centre padėkos ir pagerbimo renginys vyko 2015 m.

birželio 10 d. Alytaus jaunimo centro mokiniams. Apdovanotas 251 mokinys ir 17 mokytojų. Trijų

atskirų renginių organizavimą lėmė didžiulis Alytaus miesto vardą garsinusių mokinių – laureatų,

1–3 vietų nugalėtojų ir juos parengusiųjų mokytojų skaičius. Iš viso apdovanota 620 mokinių ir 90

juos parengusiųjų mokytojų. Mokinių ir mokytojų sąrašus bei straipsnius žiniasklaidoje apie šiuos

renginius rengė Alytaus krašto laikraščio „Alytaus naujienos“ redaktoriaus pavaduotoja Rūta

Jasionienė ir korespondentė Saulė Pinkevičienė.

2. Padėkos ir pagerbimo renginys už Alytaus miesto vardo garsinimą mokomųjų

dalykų olimpiadų ir konkursų nugalėtojams, prizininkams ir juos parengusiems mokytojams vyko

2015 m. birželio 19 d. Alytaus miesto savivaldybės tarybos salėje. Apdovanoti Dainavos, Vidzgirio,

Šaltinių ir Likiškėlių pagrindinių mokyklų, Adolfo Ramanausko-Vanago, Putinų, Jotvingių ir Šv.

Benedikto gimnazijų mokiniai ir juos parengę mokytojai. Iš viso 46 mokiniai ir 27 mokytojai. Šiuo

renginiu kasmet pradedama Alytaus miesto šventė, o šiame renginyje dalyvauja ir mokinių meno

kolektyvai.

Reikia tik pasidžiaugti, kad šiemet 301 mokinys yra apdovanotas Alytaus miesto

savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus padėkos raštais. Tai Alytaus miesto savivaldybės

bendrojo ugdymo mokyklų mokiniai, kurie šalies mastu rengiamų konkursų ir olimpiadų miesto

etapuose laimėjo 1–3 vietas, arba vertinimo komisijos buvo atrinkti ir pasiųsti atstovauti Alytaus

miestui į šalies etapą.

Konkursus, olimpiadas ir kitus renginius mokiniai renkasi savo noru arba mokytojų

paraginti. Džiugu, kad ir 2014–2015 m. m. alytiškiai mokiniai buvo itin aktyvūs. Jie dalyvavo

lietuvių kalbos ir literatūros, anglų, prancūzų, lotynų, rusų kalbų, chemijos, fizikos, dailės,

filosofijos, informatikos, biologijos, gamtos mokslų, matematikos, technologijų, ekonomikos,

istorijos olimpiadose, meninio skaitymo, jaunųjų filologų, jaunimo epistolinio rašinio konkursuose,

26

tarptautiniame mokinių frankofoniškojo teatro festivalyje „Pirmoji uždanga“. Šiuos konkursus ir

olimpiadas organizuoja Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras, o jų grafikas patvirtintas

Švietimo ir mokslo ministro įsakymu.

3. Lietuvos mokinių olimpinio festivalio 2014–2015 m. m. sporto varžybų 2 grupėje

dalyvavo 24 savivaldybių atstovai, tarp kitų miestų ir rajonų savivaldybių Alytaus miesto

savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų mokiniai užėmė 3 (pernai buvo užėmę 4) vietą (2790 tšk.),

pralaimėję tiktai Kėdainių (2871 tšk.) ir Kauno (2815,5 tšk.) rajonų savivaldybių atstovams. Antroje

grupėje tarp 170 mokyklų Panemunės pagrindinė mokykla iškovojo 7 vietą, Šv. Benedikto

gimnazija – 13 vietą, Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazija – 19 vietą, Jotvingių gimnazija – 31

vietą. Geriausiai tarp atskirų sporto šakų pasirodė šios komandos: pirmąją vietą iškovojo Šv.

Benedikto gimnazijos merginų krepšinio komanda (vyresnysis kūno kultūros mokytojas Vygandas

Jezukevičius), trečiąsias vietas iškovojo Šaltinių pagrindinės mokyklos šaudymo iš pistoleto ir

mergaičių rankinio komanda (kūno kultūros mokytoja metodininkė Kristina Grižienė), ketvirtąją

vietą iškovojo Jotvingių gimnazijos vaikinų krepšinio komanda (kūno kultūros mokytojas

metodininkas Valdas Grigas).

Pagal Švietimo skyriaus vedėjo 2006 m. kovo 22 d. įsakymu Nr. ŠVĮ-37 patvirtintą

Alytaus miesto savivaldybės mokyklų mokinių, garsinančių Alytaus miestą, ir juos parengusių

mokytojų pagerbimo tvarkos aprašą sportinių varžybų nugalėtojus ir prizininkus, kuriuos numatoma

pagerbti, atrenka Alytaus miesto kūno kultūros mokytojų metodinis būrelis, sąrašą patvirtinta

Alytaus miesto sporto taryba. Šie mokiniai ir juos parengę mokytojai pagerbiami kalendorinių metų

pabaigoje.

Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimas ir brandos egzaminai

2015 m. vasario 9 – balandžio 24 d. vyko lietuvių kalbos (gimtosios) (žodžiu)

pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimas (toliau – PUPP). 2015 m. birželio 2 d. dešimtokams

(gimnazijų II klasių mokiniams) vyko lietuvių kalbos (gimtosios) (raštu), o birželio 9 d.

matematikos privalomi pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimai, kuriuose dalyvavo 779 (pernai

– 792) mokiniai.

Brandos egzaminų 2015 m. pagrindinė sesija prasidėjo gegužės 2 d. ir baigėsi birželio

19 d. Brandos egzaminus iš viso laikė 988 (pernai 1037) kandidatai.

Daugiausia abiturientų pasirinko laikyti šiuos valstybinius brandos egzaminus:

lietuvių kalbos ir literatūros 595 (pernai – 634), anglų kalbos 541 (pernai – 483), istorijos 360

(pernai – 406), matematikos 391 (pernai – 431). Valstybinį informacinių technologijų brandos

egzaminą laikė 66 (pernai – 89) kandidatai.

Alytiškiai abiturientai mokyklinius brandos egzaminus laikė tik tris: lietuvių kalbos ir

literatūros – 393 (pernai – 403) kandidatai, technologijų – 430 (pernai – 388), menų – 86 (pernai –

105).

Pakartotinė sesija prasidėjo 2015 m. birželio 22 d. ir baigėsi liepos 7 d.

Jau trečius metus nuo valstybinių brandos egzaminų įvedimo pradžios kiekvieno

mokinio pasiekimai buvo vertinami pagal iš anksto nustatytus kriterijus, o ne lyginant visų

laikiusiųjų rezultatus tarpusavyje. Patiems geriausiems mokiniams nebereikėjo tarpusavyje

konkuruoti dėl aukščiausių pažymių: juos gavo visi, puikiai atlikę egzaminų užduotis. Trečią kartą

per brandos egzaminus taikytas kriterinis vertinimas buvo palankesnis mokiniams, ypač puikiai

besimokantiems.

Visos informacinių technologijų egzamino užduotys jau trečią kartą buvo vykdomos

elektroninėje egzamino užduoties atlikimo erdvėje.

Mokomųjų dalykų brandos egzaminų mažą apeliacijų skaičių lėmė tai, kad išplėstos

valstybinių brandos egzaminų kandidatų galimybės Nacionalinio egzaminų centro duomenų bazėje

susipažinti su savo atliktais darbais.

Alytiškių abiturientų mokomųjų dalykų brandos egzaminų rezultatai yra geresni už

šalies vidurkį. Bus atlikta išsami pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimų ir brandos egzaminų

rezultatų analizė, PUPP ir egzaminų rezultatai bus aptarti su tikslinėmis grupėmis – mokyklų

27

direktoriais, direktorių pavaduotojais ugdymui ir ugdymą organizuojančių skyrių vedėjais,

mokomųjų dalykų mokytojų metodikos būrelių (miesto) pirmininkais ir mokytojais.

Geriausi abiturientai

Alytaus miesto teatro didžiojoje salėje 2015 m. liepos 16 d. buvo pagerbti Alytaus

miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų abiturientai, gavę vieno ir dviejų valstybinių

brandos egzaminų šimto balų įvertinimus, jų mokytojai, mokinių tėvai, mokyklų direktoriai.

Alytuje šiais metais šimto balų įvertinimus pelnė 49 alytiškiai abiturientai, iš kurių

vienuolika surinko po du šimtukus ir trisdešimt aštuoni – po vieną šimtuką, iš viso 60 šimtukų.

Alytaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų 25 abiturientai 2014 metais gavo 36 šimto

balų valstybinių brandos egzaminų įvertinimus.

Po 2 valstybinių brandos egzaminų šimto balų įvertinimus gavo: Lukas Kliučinskas,

Mingaugas Mažeika, Simona Gritytė, Povilas Klėgeris, Edvinas Jarmalavičius, Ervinas Urbonas ir

Saulius Skliutas iš Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijos, Aidas Kazakevičius, Austėja

Rimavičiūtė, Medeinė Šilenė Markevičiūtė ir Justinas Daraškevičius iš Jotvingių gimnazijos.

Penktą kartą šimtukininkai buvo apdovanoti Alytaus miesto savivaldybės piniginėmis

premijomis – už vieną šimtuką skirta penkiasdešimt eurų premija. Šimtukininkų tėveliams įteikti

Alytaus miesto savivaldybės mero padėkos raštai ir gėlės. Mokytojams, mokiusiems šimtukus per

valstybinius brandos egzaminus gavusius abiturientus, ir gimnazijų vadovams įteiktos knygos ir

gėlės.

Šiemet šimtukininkus Alytaus mieste išugdė: Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazija

– 22 mokinius, kurie gavo 29 šimtukus, Jotvingių gimnazija – 11 mokinių, kurie gavo 15 šimtukų,

Šv. Benedikto gimnazija – 13 mokinių, kurie gavo 13 šimtukų, Putinų gimnazija – 3 mokinius,

kurie gavo 3 šimtukus.

Abiturientams geriausiai sekėsi laikyti užsienio (anglų) kalbos valstybinį brandos

egzaminą – 14 šimtukų, 18 šimtukų gavo už anglų kalbos tarptautinių testų įvertinimą, 8 šimtukai

gauti per informacinių technologijų egzaminą, 6 šimtukai – per lietuvių kalbos ir literatūros

egzaminą, po 5 šimtukus abiturientai gavo per matematikos ir biologijos egzaminus, po 1 šimtuką –

per chemijos, istorijos, rusų kalbos ir vokiečių kalbos (šių užsienio kalbų šimtukus gavo abiturientai

pirmą kartą) egzaminus.

„Aukso paukštės“ nominacija Lietuvos liaudies kultūros centras ir Pasaulio lietuvių dainų šventės fondas 1999 m.

įsteigė metų nominacijas „Aukso paukštė“ geriausiems mėgėjų meno kolektyvams ir jų vadovams.

Tai aukščiausias mėgėjų meno apdovanojimas Lietuvoje.

„Aukso paukštės“ apdovanojimais siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į mėgėjų

meninę kūrybą, jos reikšmę krašto kultūrai, išryškinti ir viešai pristatyti bei pagerbti geriausius metų

chorus, folkloro ir šokių ansamblius, teatrus, liaudiškos muzikos kapelas, liaudies muzikos ir

pučiamųjų instrumentų orkestrus, jų vadovus, tautinei kultūrai nusipelniusias asmenybes.

Apdovanojimai skiriami kiekvienais metais kovo-balandžio mėnesiais.

Geriausiu liaudies instrumentų orkestru ir jų vadovu (vertinta 2014 metų veikla)

pripažintas bei „Aukso paukštės“ nominacija apdovanotas Alytaus muzikos mokyklos liaudies

instrumentų orkestras (vadovas Dainius Steponavičius, kanklių grupės vadovės Violeta

Prakapavičienė ir Edita Radvilavičienė, skudučių grupės vadovė Gražina Noreikienė). Ankstesniais

metais šia nominacija apdovanoti: Alytaus jaunimo centro liaudiškos muzikos kapela „Tarškutis“,

kaip 2005-ųjų metų geriausia muzikos kapela (vadovai Rima ir Leonidas Moisejenkos), Alytaus

„Drevinuko“ mokyklos-darželio vaikų teatras, kaip 2003-ųjų metų geriausias vaikų mėgėjų teatras

(vadovai Ieva Ivanauskienė ir Jonas Gaižauskas), Alytaus dainų ir šokių ansamblis „Dainava“, kaip

geriausias 2000-ųjų metų dainų ir šokių ansamblis (vadovė Danutė Plytnikienė).

28

Geriausias Lietuvos 2015-ųjų metų vaikiškas kolektyvas Plungėje 2015 m. balandžio 18 d. vykusiame Lietuvos vaikų teatrų konkurse-šventėje

„Šimtakojis-2015“ geriausiojo vaikiško teatro titulą pelnė Alytaus „Drevinuko“ mokyklos-darželio

teatro studija „Drevinukas“. „Šimtakojis-2015“ rajoniniuose turuose dalyvavo 70 vaikų teatrų, o

regioniniuose – 40 vaikų teatrų. Alytaus „Drevinuko“ mokyklos-darželio teatro studija

„Drevinukas“ rodė naują spektaklį „Bebenčiukas“, pastatytą pagal Jurgio Gaižausko muziką ir

Kosto Kubilinsko pasaką „Bebenčiukas“ (vadovai Ieva Ivanauskienė ir Jonas Gaižauskas, dainų

tekstų autorė Ilona Šulinskė, choreografė Monika Ivanauskaitė, kostiumų autorė Gintarė

Markevičienė). Taip pat Ieva Ivanauskienė ir Jonas Gaižauskas buvo apdovanoti diplomu Kiti mūsų

laimėjimai– nominacija „Ryškiausias vaikų teatrinės kultūros skleidėjas“.

Alytaus dailiųjų amatų mokyklos laimėjimai

Alytaus dailiųjų amatų mokyklos dailiųjų medžio dirbinių gamintojų specialybės

mokinys Tadas Sidaravičius dalyvavo Lietuvos mokinių liaudies dailės konkurse „Sidabro

vainikėlis“, kuriame laimėjo 1-ąją vietą.

Lenkijos Suvalkų mieste vykusiame tarptautiniame dailės konkurse „Maska“ dailiųjų

keramikos dirbinių gamintojų specialybės mokinė Ingrida Pakruopytė laimėjo 1-ąją vietą.

Lenkijos Gižycko mieste vykusiame tarptautiniame konkurse „Antrinės žaliavos“

dailiųjų keramikos dirbinių specialybės mokinė Marina Bandzinaitė laimėjo 2-ąją vietą, o dailiųjų

metalo dirbinių gamintojų specialybės mokinė Eglė Sarpaliūtė laimėjo 3-iąją vietą.

Lietuvos dailiųjų metalo dirbinių gamintojų konkurse „Augalinis motyvas

juvelyrikoje“ dailiųjų metalo dirbinių gamintojų specialybės mokinė Urtė Motuzaitė laimėjo 2-ąją

vietą, o jos bendramokslė Viktorija Neifaltaitė – 3-iąją vietą.

Garbingas apdovanojimas

Alytaus Likiškėlių pagrindinės mokyklos 3a klasės mokinė Aurita Jeruševičiūtė

kasmetiniame 22-ajame Pasaulio vaikų piešinių konkurse Japonijoje, kuriame šiais metais iš viso

pasaulio dalyvavo 24 tūkst. kūrybingų vaikų, iškovojo labai garbingą apdovanojimą – bronzos

medalį už piešinį, kurio pavadinimas „Choras“ (akvarelės technika). Mokinę konkursui parengė

vyresnioji dailės mokytoja Silvija Oškelienė, kuri žavisi japonų kultūra, kaligrafija (dailyraštis,

gražaus ir raiškaus rašymo menas), estetika ir grožio pajauta.

Projekto „Darni mokykla“ laimėtojai

2015 m. balandžio 10 d. Vilniuje vyko projekto „Darni mokykla“, kurį įgyvendino

Lietuvos vaikų ir jaunimo centras bei elektros skirstymo bendrovė „Lesto“, baigiamasis renginys.

Projekte dalyvavusios mokyklos turėjo sudaryti savo ekologinį pėdsaką, įvertinti, kokį poveikį jos

daro supančiai aplinkai, ir per metus pasiekti kuo didesnį pokytį, skatinant darnų gyvenimo būdą.

Šio projekto laimėtoja – Alytaus Šaltinių pagrindinė mokykla.

Šaltinių pagrindinė mokykla praėjusiais mokslo metais dalyvavo Elektronikos

platintojų asociacijos ir kitų socialinių partnerių projekte „Mąstau. Rūšiuoju. Gyvuoju!“. Projektą

sudarė trys etapai, kurių metu projekto vykdytojai rinko aplinkai pavojingas elektronines atliekas.

Prie švarios ir sveikos aplinkos išsaugojimo ir puoselėjimo prisidėjo visa mokyklos bendruomenė.

Šaltinių pagrindinė mokykla dalyvaudama minėtame projekte laimėjo 150 bilietų į Kauno

„Žalgirio“ ir Utenos „Juventus“ krepšinio komandų rungtynes Kauno „Žalgirio“ arenoje 2015 m.

gegužės 19 d.

Geros mokyklos nominacija

Nacionalinė mokyklų vertinimo agentūra kartu su Kokybės siekiančių mokyklų klubu

ir Lietuvos kokybės vadybos ir inovacijų asociacija vykdė mokyklų veiklos kokybės pripažinimo

procedūras, kurių metu, įvertinę mokyklų pateiktas paraiškas, ekspertai išrinko aštuonias Lietuvos

mokyklas, pelniusias Geros mokyklos nominacijas. Šaltinių pagrindinė mokykla pripažinta kaip

29

labiausiai atitinkanti geros mokyklos koncepcijos nuostatas ir 2015 m. balandžio 29 d. jos

bendruomenei įteikta Geros mokyklos nominacija.

Labiausiai pokyčiams motyvuota mokykla Alytuje

Iš 106 pokyčių siekiančių Lietuvos mokyklų, pateikusių paraiškas projektų konkursui

„Samsung mokykla ateičiai“, kompetentinga komisija atrinko 12 labiausiai motyvuotų, kurių

pedagogai turės galimybę 5 mėnesius tobulinti šiuolaikiniam mokytojui reikalingus pokyčių

valdymo, lyderystės, kūrybingo pamokų vedimo bei skaitmeninio raštingumo įgūdžius. Atranką

sėkmingai įveikė ir pakviesta dalyvauti mokymuose Šaltinių pagrindinė mokykla. Mokyklai, kuri

mokymų metu parengs ir programos pabaigoje pristatys didžiausią ir reikšmingiausią poveikį turintį

projektą, bus skirtas 10 000 eurų vertės prizas „Samsung“ informacinėms komunikacinėms

technologijoms įsigyti.

Nuo 2014 m. projekte „Samsung mokykla ateičiai“ dalyvauja Dzūkijos pagrindinė

mokykla. Šios mokyklos mokytojai jau turėjo galimybę 5 mėnesius nemokamai tobulinti savo

skaitmeninio raštingumo įgūdžius.

Lietuvos stalo teniso čempionas

Vienuolikmetis „Drevinuko“ mokyklos-darželio mokinys (būsimas Šv. Benedikto

gimnazijos penktokas) Nojus Augustinavičius tapo Lietuvos stalo teniso čempionu mini jaunučių

grupėje (VšĮ Sporto ir rekreacijos centro trenerė Laima Bubnelytė). Šiame čempionate, kuris

Vilniuje vyko dvi dienas, dalyvavo per 100 geriausių Lietuvos stalo tenisininkų, iš kurių 36 pateko į

finalinį etapą.

Visos „Aušrinės“ ir „Vakarės“ spalvos

Šiuolaikinio šokio studijos „Aušrinė“ šokėjoms 2015 m. pavasaris buvo ypatingas ne

tik tuo, kad sulaukė Almos ir Valdo Adamkų plojimų, choreografo Jurijaus Smorigino komplimentų

ir sužinojo, jog olimpinė čempionė ir Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentė Daina

Gudzinevičiūtė yra šio kolektyvo gerbėja. Šokių studija „Aušrinė“ sėkmingai dalyvavo TV3 šou

„Lietuvos talentai“, pradžiugindama alytiškius ir kitus mūsų šalies gyventojus finaliniais

pasirodymais. Šokių studija „Aušrinė“ tapo 2015 metų absoliučia IDO šou šokių čempione –

iškovojo daugiausia prizinių vietų, laimėjo Didžiojo prizo taurę ir teisę atstovauti Lietuvai įvairiose

kategorijose IDO šou šokio čempionate. Tai abiejų Aušros Saulevičiūtės vadovaujamų šokio

kolektyvų nuopelnas, tiek šiuolaikinio šokio studijos „Aušrinė“, tiek Jaunimo centro „Vakarės“, nes

buvo sumuojami visos alytiškių komandos balai. Daugelyje šou šokio kategorijų „Aušrinė“ jau

buvo pelniusi laureatės vardą ir anksčiau, bet pirmą kartą Lietuvos čempionate vaikų kategorijoje

Jaunimo centro „Vakarės“ mergaičių grupė tapo čempione. Mažoji alytiškė šokėja Emilija

Petuškaitė antrą kartą pelnė Lietuvos šou šokio čempionės vardą.

Šiuolaikinio šokio studijos „Aušrinė“ ir Jaunimo centro šokio studijos „Vakarė“

vadovei Aušrai Saulevičiūtei už tarptautinio jaunimo šiuolaikinio šokio festivalio „Kalbama šokiu“

organizavimą, Alytaus garsinimą ir jaunimo ugdymą puoselėjant šokio kultūrą įteikta Alytaus

miesto savivaldybės mero Vytauto Grigaravičiaus padėka.

Legenda apie Alytų

Mūsų miesto šventės išvakarėse Alytaus miesto teatro didžiosios salės scenoje buvo

pristatyta miuziklo „Legenda apie Alytų“ premjera. Miuziklą kūrė apie pusė šimto vaikų ir jaunimo

bei talentingų vadovų kolektyvas: muzika – Andrius Abromavičius, scenarijus – Svetlana

Žadeikienė, režisūra – Jonas Gaižauskas, Ieva Ivanauskienė, choreografija – Rūta Mekišaitė, Aušra

Saulevičiūtė, vokalo mokytojos – Aldona Ramanauskaitė, Dalia Kazlauskienė, Lina Kaminskienė,

scenografija – Ilona Kalibatienė, kostiumų dailininkė – Nijolė Šerpenskienė, projekto koordinatorė

– Regina Vilkelienė. Miuziklas „Legenda apie Alytų“ ypatingas tuo, kad jame vaidino pusė šimto

alytiškių vaikų ir jaunuolių nuo pirmaklasio iki abituriento, o juos parengė ir scenos kūrinį

30

įgyvendino Alytuje dirbančių pedagogų ir kūrybinių darbuotojų komanda. Miuziklas buvo

nuostabus – Alytaus miesto teatro 500 vietų didžioji salė buvo pilnutėlė, o žiūrovai plojo stovėdami.

Kiti mūsų laimėjimai

Lietuvos vaikų ir jaunimo centre (Vilniuje) 2014 m. lapkričio 28 d. vyko konkurso

„Knygų pelėda“ finalinis etapas. Panemunės pagrindinės mokyklos komanda pelnė gudriausios

komandos apdovanojimą.

Jau penkioliktą kartą 2015 m. kovo mėn. į Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijoje

organizuojamą krepšinio turnyrą „Sugrįžę paukščiai“, kuris šiais metais buvo skirtas jos 95-osioms

įkūrimo metinėms, sugrįžo po įvairias pasaulio šalis išsibarstę buvę šios mokyklos mokiniai.

Turnyre dalyvavo 120 dalyvių nuo 19 iki 60 metų, varžėsi 18 komandų iš mokyklą baigusių laidų.

Tai buvo pats gausiausias turnyras iš visų iki šiol buvusių.

Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijos gimnazistė Emilija Svirinavičiūtė laimėjo

Europos Komisijos kasmet rengiamą ES jaunųjų vertėjų konkursą „Juvenes Translatores“ – jos

vertimas iš anglų į lietuvių kalbą pripažintas geriausiu Lietuvoje. Konkursui Emiliją parengė jos

anglų kalbos mokytoja Virginija Gaižauskienė. Konkurse dalyvavo daugiau kaip 3000 mokinių iš

740 Europos mokyklų. Lietuvai atstovavo 51 mokinys iš 11 mokyklų. Konkurse išrenkama po vieną

laimėtoją iš kiekvienos šalies.

Putinų gimnazijos jaunieji krepšininkai iškovojo pagrindinį prizą Alytaus apskrities

bendrojo ugdymo mokyklų klasių krepšinio čempionato varžybose – 7 dienų kelionę į Paryžių.

Druskininkų savivaldybė kartu su Alytaus miesto ir rajono, Lazdijų rajono savivaldybėmis jau

aštuntus metus organizavo analogų šalyje neturinčias Alytaus apskrities bendrojo ugdymo mokyklų

klasių krepšinio čempionato varžybas, kuriose šiemet dalyvavo 35 komandos, o varžybos vyko

keturiais etapais 2014 m. lapkričio – 2015 m. vasario mėn.

Jau penktus metus lietuvių kalbos institutas ir UAB „Biuro pasaulis“ organizavo

Nacionalinį Vinco Kudirkos dailyraščio konkursą „Rašom“. Sėkmė lydėjo Vidzgirio pagrindinės

mokyklos lietuvių kalbos mokytojos metodininkės Albinos Zubrickienės mokinę Eriką Reklaitytę

(7b klasės mokinę), kuri 7–12 klasių mokinių grupėje laimėjo 3-iąją vietą.

Lietuvos Respublikos Prezidento rūmuose ir Vyriausybėje 2015 m. kovo 13 d. vyko

2014 metų muzikų – tarptautinių konkursų laureatų ir jų pedagogų pagerbimo iškilmės.

Apdovanojimai įteikti Muzikos mokyklos fortepijoninio ansamblio mokytojai Violetai Baronienei,

ansamblio „Consonette“ vadovėms Violetai Ligeikienei, Ritai Balsytei ir jų aštuoniems mokiniams

– ansamblio dalyviams.

Pirmą kartą Alytaus mieste jaunieji verslininkai (Putinų gimnazijos socialinio

verslumo mokykla, vadovaujama pedagogo Donato Vasiliausko) 2015 m. kovo 15 d. prekybos

centre „MaximaXX“ surengė Alytaus regiono mokomųjų mokinių bendrovių mugę, kurioje buvo

pristatytos jų verslo idėjos ir sukurti produktai ar teikiamos paslaugos miesto gyventojams ir

svečiams.

2015 m. kovo 16-ąją – Knygnešio dieną Vilniuje vyko baigiamasis konkurso „Švari

kalba – švari galva“ etapas. Po konkurso visi dalyviai ir jų mokytojai buvo pakviesti į Lietuvos

Respublikos Prezidento rūmus, kur juos pasveikino Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Tarp nugalėtojų ir Alytaus „Volungės“ pagrindinės mokyklos 6c klasės mokinė Junita

Dabušinskaitė. Ši mokinė ir jos lietuvių kalbos mokytoja metodininkė Rima Žilevičienė

apdovanotos Lietuvos valstybės vadovės Dalios Grybauskaitės padėkomis ir kalbinių technologijų

įmonės „Tilde Lt“ dovanomis.

2015 m. kovo 18 d. Daugų kultūros centre vyko jaunųjų atlikėjų liaudies kūrybos

konkursas „Šalcinėlis“, kurį jau septintus metus organizavo Daugų meno ir sporto mokykla.

Dzūkiška tautosaka yra mūsų tautos paveldas. Mažųjų tautosakos atlikėjų kategorijoje diplomais

įvertinti abu lopšelio-darželio „Volungėlė“ atlikėjai – penkiametis pasakotojas Adomas

Armanavičius ir vokalinis ansamblis „Volungėlė“ (vadovė vyresnioji meninio ugdymo pedagogė

Jolita Janulynienė).

31

Lietuvos liaudies kultūros centras jau šeštą kartą organizavo Lietuvos vaikų ir mokinių

liaudies kūrybos atlikėjų konkursą „Tramtatulis 2015“, kurio regioninis turas vyko 2015 m. kovo 20

d. garsiajame Perlojos miestelyje (Varėnos r.). Pasakotojai, dainininkai ir muzikantai iš Alytaus

miesto ir rajono, Druskininkų savivaldybės, Trakų, Kaišiadorių ir Varėnos rajonų dzūkiška šnekta ir

linksmumu stengėsi sužavėti garbiąją komisiją. Šiame konkurse puikiai pasirodė „Vilties“

mokyklos-darželio penkiametė dainininkė Tėja Krisiulevičiūtė (mokytoja Rasa Naruševičienė) ir

penkiametis pasakotojas Martynas Kelminskas (mokytoja Danutė Skirkevičienė), devynmetė

pasakotoja iš „Sakalėlio“ pradinės mokyklos Meida Zavackaitė (mokytoja Veneta Baliukonienė),

dešimties metų muzikantas armonininkas Nojus Nedzinskas iš Jaunimo centro dainų ir šokių

ansamblio „Tarškutis“ (mokytojai Rima ir Leonidas Moisejenkos), vienuolikmetė pasakotoja iš

Vidzgirio pagrindinės mokyklos Danielė Svinkūnaitė (mokytojas Giedrius Griškevičius).

Kaune vyko 1-osios šaudymo iš lanko 2015 m. vasaros sezono varžybos. Sėkmė šį

kartą lydėjo Suaugusiųjų ir jaunimo mokyklos neformaliojo švietimo mokytoją, Alytaus lankininkų

klubo „Žaliasis lankas“ trenerę Ingą Kizeliauskaitę, kuri ne tik tapo kvalifikacinių varžybų

skriemulinių lankų moterų grupėje lydere, bet pagerino šalies rekordą ir įvykdė normatyvą, leidusį

jai atstovauti mūsų šaliai ir miestui šaudymo iš lanko pasaulio čempionate Danijoje. Pasaulio

čempionate I. Kizeliauskaitė pelnė 652 taškus ir užėmė 67-ąją vietą tarp 97 sportininkų.

Nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. Alytuje veiks Jaunųjų chemikų mokykla, kurioje gabiausi ir

besidomintys chemija visų Alytaus miesto savivaldybės gimnazijų ir pagrindinių mokyklų mokiniai

turės galimybę tobulėti. Pagrindinė šios mokyklos bazė bus Adolfo Ramanausko-Vanago

gimnazijoje, kurioje sukurta puiki infrastruktūra gamtos mokslams mokyti – laboratorijos,

mokomieji kabinetai, mokymo priemonės ir t. t.

XIII. VASAROS AIDAI

Alytaus miesto savivaldybės mokyklų direktorių pasitarime, įvykusiame 2015 m.

birželio 18 d. Alytaus miesto savivaldybės tarybos posėdžių salėje, buvo aptarti mokinių vasaros

poilsio organizavimo ir mokinių užimtumo vasaros atostogų metu, vaikų vasaros poilsio dieninių

stovyklų socialiai remtiniems mokiniams organizavimo klausimai.

Renginiai mokyklose

Visose mokyklose parengti 2015 m. liepos – rugpjūčio mėn. priemonių planai,

kuriuose numatyti 2–3 renginiai per mėnesį, siūlomi mokiniams. Šie planai buvo skelbti mokyklų

interneto svetainėse, iškabinti skelbimų lentose, stenduose prie mokyklų durų, mokiniai galėjo su

jais susipažinti ir dalyvauti renginiuose. Mokyklų direktorių nustatyta tvarka, pateikę mokinio

pažymėjimą, mokiniai galėjo gauti kamuolius, kitą sporto inventorių ir žaisti krepšinio aikštelėse ar

sporto aikštynuose. Bendrojo ugdymo mokyklų mokiniams vasarą buvo sudarytos sąlygos naudotis

mokyklų bibliotekomis ir skaityklomis, kitomis patalpomis, ten esančiais kompiuteriais.

Vasaros poilsis Alytuje ir kitur Lietuvoje

Alytaus miesto savivaldybė iš Vaikų ir mokinių veiklos projektų vaikų vasaros

poilsiui skyrė 13,9 tūkst. eurų, o iš Jaunimo politikos įgyvendinimo programos – 6,5 tūkst. eurų, iš

viso 2015 m. – 20,4 tūkst. eurų (praėjusiais metais 62,5 tūkst. Lt (18,1 tūkst. eurų).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinės paramos mokiniams įstatymo 11

straipsnio 3 dalies 3 punktu ir kitais dokumentais, 2015 m. liepos ir rugpjūčio mėn. buvo

organizuotos vaikų vasaros poilsio dieninės stovyklos socialiai remtiniems mokiniams.

Alytaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų direktoriai 2015 m. gegužės

mėn. pateikė informaciją, kiek mokinių, gaunančių nemokamą maitinimą ir turinčių teisę gauti

nemokamą maitinimą vasaros poilsio stovyklose, norėtų lankyti vaikų vasaros poilsio dienines

stovyklas 2015 m. liepos ir rugpjūčio mėn.: liepos mėn. stovyklas pageidavo lankyti 234 mokiniai,

rugpjūčio mėn. – 225 mokiniai. Iš viso 459 (pernai 498) mokiniai iš 842 (pernai 956) galinčių

lankyti šias stovyklas ir gauti nemokamą maitinimą.

32

Dzūkijos, Dainavos, „Volungės“ ir Šaltinių pagrindinės mokyklos 2014 m. teikė

paraiškas ir iš Vaikų ir mokinių veiklos projektų kiekviena mokykla 2015 m. gavo po 800 eurų

mokinių pažinimo, ugdymo, saviraiškos poreikiams tenkinti.

2015 m. liepos 1–27 d. įskaitytinai (18 darbo dienų) vaikų vasaros poilsio dieninės

stovyklos vyko Dainavos (lankė 147 mokiniai) ir „Volungės“ (lankė 69 mokiniai) pagrindinėse

mokyklose, o 2015 m. rugpjūčio 3–26 d. įskaitytinai – Dzūkijos (lankė 86 mokiniai) ir Šaltinių

(lankė 60 mokinių) pagrindinėse mokyklose. Iš viso 2015 m. liepos – rugpjūčio mėn. vaikų vasaros

poilsio dienines stovyklas lankė 362 (pernai 392) socialiai remtini vaikai.

Vaikų vasaros poilsio dieninėse stovyklose socialiai remtiniems mokiniams vyko

sporto (šaškių, šachmatų, krepšinio, tinklinio), baudų metimo varžybos, įvairūs konkursai, menų,

profesijos karjeros dienos, jaunųjų talentų dienos. Stovyklautojai vyko į ekskursijas po Metelių

regioninį parką, lankėsi Vilniuje, Marijampolėje, Anykščiuose, Druskininkuose, Grūto parke,

Merkinėje, Birštone, Rumšiškėse, Pivašiūnuose, Lietuvos kariuomenės Didžiosios kunigaikštienės

Birutės ulonų batalione, Alytaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate, ten veikiančiame

Policijos muziejuje, Alytaus apskrities priešgaisrinėje gelbėjimo valdyboje, „Dainavos“ kino teatre,

pramogų parke „Tarzanija“, kopė į Radžiūnų piliakalnį, lankėsi Anzelmo Matučio ir Antano Jonyno

muziejuose, geriau pažino savo gimtąjį miestą, rašė stovyklų dienoraščius.

Stovyklose dažni svečiai buvo Alytaus miesto visuomenės sveikatos biuro specialistai,

kurie padėjo organizuoti renginius, kalbėjosi su vaikais įvairiais klausimais, ypač daug dėmesio

skyrė sveikos gyvensenos propagavimui.

Atsižvelgus į tėvų (globėjų) pageidavimus, „Vilties“ mokykloje-darželyje pasibaigus

mokslo metams pirmą kartą surengta (nuo 2015 m. birželio 1 iki birželio 30 d. įskaitytinai) vasaros

poilsio stovykla šios mokyklos-darželio specialiųjų poreikių turintiems mokiniams.

Senamiesčio pradinėje mokykloje 2015 m. rugpjūčio 17–21 d. vyko meninė kūrybinė

stovykla „Žvirblių vasara“, kurią lankė 30 Alytaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų

mokinių. Stovyklai vadovavo dailės mokytojas metodininkas Valentinas Butanavičius.

Alytaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų 87 skautai, globojami

vadovės, Dzūkijos pagrindinės mokyklos pradinių klasių mokytojos metodininkės Ritos

Baranauskienės, 2015 m. birželio 25–30 dienomis stovyklavo Merkinėje, Varėnos r. Jaunimo klubo

„Visiems“ (16 mokinių ir 2 vadovai) nariai lankėsi Metelių regioniniame parke.

Dainavos pagrindinės mokyklos dirbtinės dangos stadione nuo 2015 m. birželio 29 d.

2 savaites vyko nemokama futbolininkų stovykla mokyklinio amžiaus vaikams, kurią surengė

Alytaus apskrities futbolo federacija ir futbolo akademija „Dainava“.

Dainavos pagrindinės mokyklos būrelių „Skaitmeniniai vaikai“ ir „Pasakų lobynas“

lankytojai (44 mokiniai) ir 3 vadovai 2015 m. birželio 8–9 d. vyko į Nidą.

„Volungės“ pagrindinės mokyklos skulptūros būrelio nariai (10 mokinių),

vadovaujami skulptūros būrelio vadovo Kęstučio Benediko, dalyvavo pleneruose Rudaminoje

(Lazdijų r.) ir Avikilų kaime, Liudvinavo sen., Marijampolės savivaldybėje.

Panemunės pagrindinės mokyklos linijinių šokių būrelio nariai 2015 m. birželio 12 d.

vyko į linijinių šokių festivalį „Draugystės tiltai 2015“ Palangoje, jaunučių ir jaunių choro „Aušra“

choristai, vadovaujami muzikos mokytojų metodininkių Giedrės Petkevičienės ir Egidijos Pocienės,

2015 m. birželio 13–14 d. dalyvavo mažojoje Lietuvos dainų šventėje Klaipėdoje.

Lietuvos kariuomenės Didžiosios kunigaikštienės Birutės ulonų bataliono teritorijoje

vykusioje Alytaus apskrities Antano Juozapavičiaus šaulių rinktinės jaunųjų šaulių stovykloje

(organizuotos 4 pamainos) stovyklavo 58 Alytaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų

mokiniai. Jaunieji šauliai gyveno palapinėse, ėjo į žygius, mokėsi įvairių karybos elementų, ugdė

ištvermę. Šaulių stovyklos yra dviejų tipų: sukarintos pakopinio rengimo ir poilsinės pažintinės.

Jaunųjų šaulių stovyklos Alytuje organizuojamos nuo 1997 metų.

Liaudies meno studijos „Tarškutis“ dainininkai ir šokėjai, vadovaujami Rimos ir

Leonido Moisejenkų, kaip ir kiekvienais metais, 2015 m. birželio 12–17 dienomis prie Ančios

ežero, Semoškų kaime, Kapčiamiesčio sen., Lazdijų rajone poilsiavo kultūrinėje-pažintinėje

stovykloje, derindami poilsį ir repeticijas.

33

Gražią tradiciją puoselėja Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazija – gimnazijos

pirmūnai ir gimnazijos vardą garsinantys mokiniai (50 mokinių), lydimi savo mokytojų, 2015 m.

birželio 10 d. keliavo po nuostabų Anykščių kraštą.

Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijoje pirmą kartą 2015 m. birželio 15–19 d. veikė

Alytaus jaunųjų chemikų stovykla „Chemijos olimpas“, kurioje gabūs mokiniai (50 mokinių) iš

įvairių Alytaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų gausino chemijos žinias. Chemija

besidominčių mokinių laukė ne tik teoriniai ir praktiniai užsiėmimai, bet ir ekskursijos po Vilniaus

universiteto Chemijos fakultetą, apsilankymas bendrovėje „Thermo Ficher Scientific Baltics“. Su

jaunaisiais chemikais susitiko ten studijuojantys ar dirbantys iš Alytaus kilę studentai ir jaunieji

mokslininkai chemikai. Ši stovykla – startas 2015 m. rugsėjo mėn. duris atversiančiai Alytaus

jaunųjų chemikų mokyklai. Stovyklai vadovavo Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijos chemijos

mokytoja ekspertė Janė Liutkienė kartu su savo kolegėmis chemikėmis Alvyra Gelažauskiene

(Putinų gimnazijos mokytoja metodininke), Irena Kliminskiene (Jotvingių gimnazijos mokytoja

metodininke), Lina Bieliauskiene (Vidzgirio pagrindinės mokyklos mokytoja metodininke),

Snieguole Revuckaite (Šaltinių pagrindinės mokyklos vyresniąja mokytoja), Irma Linkevičiene

(Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijos vyresniąja mokytoja), Irena Migliniene (Likiškėlių

pagrindinės mokyklos mokytoja metodininke) ir Virginija Kerevičiene (Dainavos pagrindinės

mokyklos mokytoja metodininke).

Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijos mokiniai dalyvavo ir kituose projektuose.

Stovykloje Nemunaityje (Alytaus r.) 2015 m. birželio 15–20 d. buvo vykdomas projektas „Aš myliu

Lietuvą – ar tu ją myli?“, kuriame dalyvavo 64 mokiniai ir 5 mokytojai. Gimnazistai vyko 2015 m.

birželio 4 d. į pažintinę ekskursiją po Dzūkijos nacionalinį parką, lankėsi Marcinkonyse, Zervynose.

Geru žodžiu norisi paminėti Putinų gimnazijos socialinio verslumo mokyklos

stovyklą, veikusią Dauguose, Alytaus r. Verslumo stovykla vyko antrus metus ir buvo neįprasta tuo,

kad be 27 alytiškių (pernai buvo 18 Putinų gimnazijos gimnazistų) buvo ir 10 daugiškių. Stovyklos

vadovas – ekonomikos ir verslo vadybos mokytojas Donatas Vasiliauskas, socialinio verslumo

mokyklos įkūrėjas. Stovyklautojai susipažino su mažosios bendrijos savininkais Ieva ir Dainiumi

Guzais, lankėsi kaimo turizmo sodyboje „Dvarčėnų dvaras“, kurio šeimininkė Irma Blažauskienė

papasakojo savo verslo istoriją, patirtimi dalijosi AB DnB banko Alytaus skyriaus atstovai, ypač

daug prisidėjo vadovas Remigijus Vičiulis, Alytaus kolegijos Finansų katedros vedėjas, dėstytojas,

buvęs verslininkas Sigitas Naruševičius, naujienų portalo www.alytausgidas.lt vadovas Ramūnas

Bielevičius ir kt. Gimnazistai ne tik klausėsi verslininkų, jų sėkmės istorijų, lankėsi įmonėse, bet ir

patys vykdė užduotis, susijusias su verslumo skatinimu.

Stovyklautojai dėkingi alytiškiui Nacionalinės moksleivių akademijos ekonomikos

mokytojui, įmonės „Ernst & Young“ konsultantui Karoliui Navickui, kuris mokiniams paruošė

nemažai praktinių užduočių, išsakė daug gražių žodžių apie tokio pobūdžio stovyklos organizavimą.

Šv. Benedikto gimnazijos komanda, vadovaujama anglų kalbos mokytojos

metodininkės Violetos Šurskienės, 2015 m. birželio 17–21 d. dalyvavo Nacionalinėje vasaros

debatų akademijoje Druskininkuose. Šios gimnazijos bendruomenės nariai 2015 m. rugpjūčio 19 d.

vyko į Pivašiūnus, Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų (Žolinės) atlaidus.

Trečius metus iš eilės Alytaus dailės mokykla 2015 m. birželio 8–11 d., dailei

gabiems mokiniams (dalyvavo 15 mokinių) organizavo plenerą Perlojos miestelyje, Varėnos r.

Mokiniai, vadovaujami vyresniosios dailės mokytojos Indrės Diržienės, ne tik įvairiomis

medžiagomis įamžino gamtos grožį savo darbuose (2015 m. rugsėjo mėn. Dailės mokykloje bus

galima aplankyti plenere sukurtų darbų parodą), bet ir laisvalaikį leido Perlojos daugiafunkcio

centro salėje, apžiūrėjo perlojiškių pastatytus paminklus Vytautui Didžiajam ir žuvusiems Lietuvos

gynėjams, bažnyčią, pėsčiomis keliavo (7 kilometrai nuo Perlojos) prie nuostabaus grožio Lavyso

ežero.

Alytaus dailiųjų amatų mokykloje 2015 m. liepos 10 d. vyko tarptautinėje keramikos

kūrybinėje laboratorijoje „Juodasis Dzūkijos auksas 2015“ sukurtų darbų pristatymas. Beveik dvi

savaites trukusiame tarptautiniame keramikos simpoziume-stovykloje dalyvavo menininkai iš

34

Alytaus, Dzūkijos regiono, Petrozavodsko (Karelija, Rusijos Federacija), Suvalkų (Lenkija) ir

studentė iš Jungtinių Amerikos valstijų.

Dailiųjų amatų mokykla 2015 m. liepos 13–23 d. organizavo dienos užimtumo

stovyklą 8–11 metų amžiaus vaikams „Saulės spindulėlis“. Stovyklos metu veikė tautodailės

dirbtuvėlės, vyko edukaciniai renginiai apie kitų šalių meną. Dvi savaites veikusioje stovykloje

dalyvavo 12 mokinių.

VO specialiosios kūrybos draugijos Alytaus „Guboja“ 30 narių 2015 m. liepos mėn.

ilsėjosi, mokėsi kūrybinėse dirbtuvėse „Dailieji amatai ir menas“, kurios buvo organizuotos

Palangoje. Stovyklautojai įtvirtino per mokslo metus būreliuose įgytus įgūdžius, gebėjimus. Jie iš

natūralių medžiagų kūrė nuostabius darbelius, sportavo, mokėsi sveikos gyvensenos, plėtė savo

akiratį.

Alytaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų mokiniai buvo aktyvūs ir

Lietuvos jaunimo dienų „Kur jūsų lobis, ten ir jūsų širdis“, vykusių birželio 27–28 d. Alytuje,

dalyviai ir savanoriai.

Alytaus muzikos mokyklos mokiniai ir mokytojai vasaros atostogų metu aktyviai

koncertavo, dalyvavo įvairiuose konkursuose ir kituose renginiuose.

Nenuobodžiavo ir jaunieji sportininkai. VšĮ Alytaus sporto ir rekreacijos centrą

lankantys 395 mokiniai (pernai 240 mokinių) iš šį centrą lankančių 2335 (pernai 2200 vaikų), ne tik

ilsėjosi, bet ir sportavo, kėlė savo meistriškumą, vadovaujami savo trenerių. Jaunieji plaukikai ir

vandensvydininkai stovyklavo Veisiejuose (Lazdijų r.), rankininkai, krepšininkai ir mokiniai,

lankantys dziudo treniruotes, – Dauguose, Druskininkuose, Tartu (Estija), baidarių ir kanojų

irklavimo sporto entuziastai vyko į Trakus.

Visus stovyklautojus, iškylautojus ir keliautojus sunku paminėti, nes stovyklose,

išvykose, kelionėse, žygiuose, projektinėje veikloje dalyvavo apie 280 suaugusiųjų asmenų ir per

2000 (pernai 1750) mūsų mokinių.

Renginiai svetur ir tarptautinės kelionės

Alytaus „Drevinuko“ mokyklos-darželio teatro studija, kaip ir kiekvienais metais,

2015 m. birželio 22–25 dienomis dalyvavo tarptautiniame vaikų ir jaunimo teatrų festivalyje-

stovykloje „Wigraszek 2015“ Suvalkuose (Lenkija). Festivalyje dalyvavo vaikų ir jaunimo teatrai iš

Lenkijos, Baltarusijos, Ukrainos ir Lietuvos. Jaunieji artistai festivalyje puikiai leido laiką – stebėjo

kitų teatrų pasirodymus, juos aptarė, žavėjosi kitų artistų aktoriniu meistriškumu, muzikavimu,

dalyvavo konkurse su savo premjeriniu spektakliu. Tik kruopštaus darbo, ištvermės, entuziazmo

dėka pasiekiami tokie rezultatai, nes artistai – mažieji pradinukai.

Alytaus „Drevinuko“ mokykla-darželis vykdo tęstinį projektą „Aš dar mažas, bet galiu

kurti teatrą“ (projekto vadovė Birutė Semeškienė, direktoriaus pavaduotoja ugdymui) ir kiekvienais

metais parodo po naują spektaklį.

Alytaus Panemunės pagrindinės mokyklos tautinių šokių ansamblis „Uldukas“ kartu

su savo vadovėmis Laisvute Adomaitiene, Rita Frendzeliene, Edita Radzvilavičiene savo

koncertines keliones ir išvykas po Europą pradėjo 2015 m. gegužės 19–26 d. – vyko į tarptautinį

folkloro festivalį Rimnyje (Italija). Kelionės metu šokėjai ne tik koncertavo, bet ir turėjo galimybę

aplankyti nuostabaus grožio Vengrijos sostinę Budapeštą, kuriame turistus žavi įvairių architektūros

stilių pastatai, pilys, bažnyčios, tiltai, San Marino Respubliką, romantiškąją Veneciją su unikaliais

kanalais, tiltais, bažnyčiomis, Čekijos miestą Brno.

Tautinių šokių ansamblis „Uldukas“ ir Šv. Benedikto gimnazijos liaudies šokių

kolektyvas „Lašas“ (iš viso 30 abiejų kolektyvų šokėjų) 2015 m. liepos 1–6 d. savo šaliai ir miestui

garbingai atstovavo tarptautiniame folkloro festivalyje Prahoje (Čekija).

Jau dešimtmetį Panemunės pagrindinė mokykla vykdo projektą „Bičiulystės tiltai“ ir

bendradarbiauja su Čekijos Rymarovo (Rymařov) miesto gimnazija ir menų mokykla. Šiemet

gegužės pabaigoje 50 projekto dalyvių (savivaldos atstovai, choro „Aušra“ dainininkai su nauja

koncertine programa) vyko į Čekiją, kur koncertavo, dalyvavo susitikimuose su jaunimu, klausėsi

35

kitų atlikėjų koncertų, susipažino su Rymarovo miesto istorija, gamta. Alytiškių delegaciją priėmė

Rymarovo miesto savivaldybės meras Petras Klouda, kiti savivaldybės administracijos vadovai.

Kelionės metu grįžtančių namo laukė dar viena staigmena – Ozimeko (Lenkija) mero

Jan Labus dovana – nemokama kelionė į netoli Ozimeko 40 ha plote įsikūrusį „Jura“ parką

(dinozaurų parką) Krasiejove. Pasivažinėjimas traukinuku, pažintinio filmo peržiūra, susipažinimas

su įdomia ekspozicija, gyvūnų reprodukcijomis, begalė neišdildomų emocijų ir įspūdžių...

Likiškėlių pagrindinė mokykla nuo 2013 m. rugsėjo dalyvauja daugiašalių

partnerysčių „Comenius“ projekte „Vanduo – analizė ir panaudojimas“ („EAU – Analyse et

Utilisation“). Projektinė veikla integruojama į daugelį mokomųjų dalykų: anglų kalbą, istoriją,

geografiją, dailę, technologijas, gamtos mokslus. Projekte dalyvauja Austrijos, Graikijos,

Rumunijos, Ispanijos, Italijos, Lenkijos, Turkijos, Bulgarijos, Prancūzijos ir Lietuvos atstovai. Nuo

projekto pradžios Likiškėlių pagrindinės mokyklos atstovai jau lankėsi Rumunijoje, Ispanijoje,

Lenkijoje, Italijoje. 2015 m. vasarą projekto veikloje mokykloje dalyvavo 25 mokytojai ir 70

mokinių, projekto partnerių susitikimuose į kitas šalis vyko 16 mokinių ir 16 mokytojų.

Alytaus jaunimo centro vaikų dainų ir šokių ansamblio „Tarškutis“ vasaros

neįsivaizduojamos be konkursų, festivalių, kelionių. Ansamblis „Tarškutis“ 2015 m. birželio 19 d.

vyko į 12 dienų kelionę, kurios metu aplankė 12 šalių. Lietuva, Lenkija, Austrija, Italija, Monakas,

Prancūzija, Ispanija, Andora, Belgija, Olandija, Vokietija – tokiu maršrutu keliavo „Tarškučio“

dalyviai ir jų mokytojai atstovauti Lietuvai ir Alytui į VI tarptautinį Loret de Mar (Ljorèt de Măre,

Pietų Ispanija) vykusį folkloro festivalį. Festivalyje kurortiniame Loret de Mar mieste dalyvavo 15

kolektyvų iš Baltarusijos, Gruzijos, Ukrainos, Bosnijos ir Hercogovinos, Turkijos, Bulgarijos,

Prancūzijos ir vienintelis kolektyvas iš Lietuvos. Kaip teigė dainų ir šokių ansamblio „Tarškutis“

vadovai Rima ir Leonidas Moisejenkos, „tai buvo nuostabi kelionė per matytas ir dar neaplankytas

šalis ir miestus, tai buvo nuostabu ir nepakartojama“. Nematytasis Monakas, Prancūzijoje

Viduržemio jūros bangų skalaujamas Nicos miestas, charizmatiškoji Barselona, Pirėnų kalnų

serpantinai, Andora, Paryžiaus įžymybės – Eifelio bokštas, Luvras, plaukimas Senos upe ir kt. – tai

neišdildomi įspūdžiai, kurie liko nuostabios kelionės dalyviams.

Sunku suskaičiuoti Alytaus muzikos mokyklos muzikantų ir dainininkų išvykas,

koncertines keliones šią vasarą ne tik po Lietuvą, bet ir į įvairias užsienio šalis – Lenkiją, Italiją,

Čekiją, Portugaliją, Didžiąją Britaniją ir kt. Dalyvauta daugelyje konkursų, parsivežta daugybė

diplomų, prizinių vietų, pelnyti apdovanojimai. Šią vasarą koncertinėse kelionėse užsienyje

dalyvavo per 220 Muzikos mokyklos mokinių ir mokytojų.

Daug mūsų mokinių 2015 m. vasarą lankėsi Europos Sąjungos ir kitose šalyse,

atostogavo, bendravo su savo bendraamžiais, tobulino savo užsienio kalbų įgūdžius.

Tradiciškai Alytaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų mokiniai vasaros

atostogų metu stovyklavo tarptautinėje lietuvių ir lenkų mokinių sporto, turizmo ir sveikatingumo

stovykloje Alytus – Opolė. Stovyklą organizavo Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazija.

Tarptautinė stovykla Alytus–Opolė

Nuo 1997 iki 2012 m. įskaitytinai tarptautinės lietuvių ir lenkų mokinių sporto,

turizmo ir sveikatingumo stovyklos Alytus–Opolė ir Opolė–Alytus kiekvienų metų vasarą buvo

organizuojamos tiek Alytuje, tiek ir Opolėje.

Pagal 2013 m. birželio 14 d. pasirašytą bendradarbiavimo sutartį su Opolės vaivadijos

OHP numatyta, kad vienais metais jaunimas iš Lenkijos atvyks į Alytų (kaip buvo 2013 m.), o kitais

metais jaunimas iš Alytaus vyks stovyklauti į Opolę (kaip buvo 2014 m.). Tokio pobūdžio stovykla

buvo organizuota jau devynioliktą kartą.

Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijoje nuo 2015 m. birželio 22 iki liepos 7 d. vyko

tarptautinė lietuvių ir lenkų mokinių sporto, turizmo ir sveikatingumo stovykla Alytus–Opolė ,,Mes

esame draugai – tu ir aš“. Dvidešimt šauniausių Alytaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo

mokyklų mokinių, kuriuos atrinko šių įstaigų Mokyklų tarybos, stovyklavo Adolfo Ramanausko-

Vanago gimnazijoje kartu su 20 mokinių ir 2 vadovais iš Opolės vaivadijos. Visos dienos

stovykloje buvo įdomios, gausios įvairiausios veiklos, renginių. Per pirmąsias dienas stovyklautojai

36

pristatė savo komandas, susipažino su stovyklos taisyklėmis, apsilankė gimnazijos muziejuje, buvo

supažindinti su mokyklos istorija. Vėliau aktyviai dalyvavo gimnazijoje organizuojamų dailės,

šokių, technologijos būrelių veikloje. Būreliuose šoko, pynė Lenkijos ir Lietuvos vėliavų spalvų

draugystės apyrankes, lipdė gėles iš molio. Ekskursijoje po Alytų svečiai susipažino su

žymiausiomis miesto vietovėmis. Joninių išvakarėse trumpiausią vasaros naktį Nemune plukdė

vainikus, kūrė laužą, linksminosi vakaronėje. Įgyvendintos edukacinės programos „Kulinarinis

Dzūkijos paveldas“, „Netradicinės pamokos gamtoje“. Jaunimas lankėsi Marcinkonyse, Dzūkijos

nacionaliniame parke, Pivašiūnų bažnyčioje bei amatų centre, Nemunaičio miestelio vietovėse,

keliavo po žymiausias istorines vietas Kaune, Vilniuje, Klaipėdoje, Nidoje, Trakuose, vyko į

Druskininkų vandens parką ir Visuomenės harmonizavimo parką.

2016 m. tarptautinė stovykla Opolė–Alytus veiks Lenkijos Respublikos Opolės

vaivadijoje.

XIV. SOCIALINĖ PARAMA MOKINIAMS

Socialinė parama (nemokami pietūs ir mokinio reikmenys) skiriama mokiniams, jeigu

šeimos pajamos vienam asmeniui per mėnesį neviršija 153 Eur.

Nemokamas maitinimas

Mokinių nemokamas maitinimas organizuojamas Alytaus miesto savivaldybės 30

švietimo įstaigų: 13 lopšelių-darželių ir 17 bendrojo ugdymo mokyklų. Mokiniams sudarytos

sąlygos maitintis karštu ir sveiku maistu. Maitinimas organizuojamas laikantis racionalios mitybos

reikalavimų pagal perspektyvinius 15 dienų trukmės valgiaraščius, kurie derinami su Alytaus

visuomenės sveikatos centru.

Alytaus miesto savivaldybės mokyklų mokinių nemokamam maitinimui 2015 m.

skirta 453,5 tūkst. Eur, iki 2015 m. liepos 1 d. išleista 201,8 tūkst. Eur. Nemokamam mokinių

maitinimui skirtų lėšų užteks.

2015 m. 1-ąjį ketvirtį vidutiniškai nemokamai buvo maitinta 1600 mokinių, 2-ąjį

ketvirtį 1321 mokinys (2014 m. 1-ąjį ketvirtį vidutiniškai nemokamai buvo maitinami 2100

mokinių, 2-ąjį ketvirtį – 1746 mokiniai).

Nuo 2015 m. liepos 1 d. iki dabar dėl nemokamo mokinių maitinimo jau kreipėsi 364

šeimos, kuriose yra 552 vaikai.

Aprūpinimas mokinio reikmenimis

Alytaus miesto savivaldybės mokyklų mokinių nemokamam aprūpinimui mokinio

reikmenimis 2015 m. skirta 60,0 tūkst. Eur. Dėl mokinio reikmenų šiuo metu jau kreipėsi 364

šeimos, kuriose yra 560 vaikų. Prašymai bus priimami iki 2015 m. spalio 20 d.

Alytaus miesto savivaldybės mokyklų mokinių nemokamam aprūpinimui mokinio

reikmenimis 2014 m. buvo skirta 254,5 tūkst. Lt, panaudota 191 tūkst. Lt, aprūpinti 1222 mokiniai.

XV. INFORMACINIŲ KOMUNIKACINIŲ TECHNOLOGIJŲ PLĖTRA

Mokymo bazė

Alytaus miesto savivaldybės švietimo biudžetinėse ir viešosiose įstaigose yra 1810

kompiuterių, 342 daugialypės terpės projektoriai, 75 interaktyvios lentos:

lopšeliuose-darželiuose yra 100 kompiuterių, 11 daugialypės terpės projektorių, 7

interaktyvios lentos;

bendrojo ugdymo mokyklose yra 1640 kompiuterių, 321 daugialypės terpės

projektorius ir 68 interaktyvios lentos;

neformaliojo švietimo (išskyrus lopšelius-darželius) įstaigose yra:

Jaunimo centre – 34 kompiuteriai ir 2 daugialypės terpės projektoriai;

Muzikos mokykloje – 15 kompiuterių ir 3 daugialypės terpės projektoriai;

37

Dailės mokykloje – 4 kompiuteriai ir 2 daugialypės terpės projektoriai;

Pedagoginėje psichologinėje tarnyboje yra 17 kompiuterių, 3 daugialypės terpės

projektoriai ir 1 interaktyvi lenta.

Alytaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų specializuotuose

informacinių technologijų kabinetuose yra 478 kompiuteriai, įvairių mokomųjų dalykų kabinetuose

ir klasėse – 656 kompiuteriai, bibliotekose ir skaityklose – 139 kompiuteriai, mokytojų

kambariuose – 18 kompiuterių, kitose tik mokytojams skirtose patalpose – 54 kompiuteriai,

administracijos kabinetuose – 168 kompiuteriai, kitose mokyklos patalpose – 144 kompiuteriai,

kompiuterizuotose mokytojų darbo vietose – 474 kompiuteriai. Iš viso mokinių mokymui

naudojama 773 kompiuteriai. Prijungtų prie interneto kompiuterių – 1593. Elektroninį dienyną

naudoja visos 17 Alytaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų.

Mokymo bazės plėtra

Alytaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklos (išskyrus mokyklas-

darželius ir pradines mokyklas) dalyvavo Mokyklų tobulinimo programos plius projektuose

„Bendrojo lavinimo mokyklų bibliotekų modernizavimas“, „Bendrojo lavinimo mokyklų

modernizavimas“, „Technologijų, menų ir gamtos mokslų mokymo infrastruktūra“, „Jaunimo

mokyklų aplinkos pritaikymas“, kuriuos įgyvendinant technologijų, dailės, muzikos, gamtos ir

informacinių technologijų kabinetai papildyti mokymo priemonėmis, įranga ir baldais. 2014 metais

Alytaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklos dalyvavo papildomoje Mobiliosios

įrangos komplektų atrankoje, mobiliosios įrangos komplektai buvo nupirkti už sutaupytas ES

struktūrinės paramos projekto „Technologijų, menų ir gamtos mokslų mokymo infrastruktūra“

lėšas. Alytaus „Volungės“ pagrindinei mokyklai atiteko didysis mobilios įrangos komplektas (1

mokytojo nešiojamasis kompiuteris, 30 mokinio kompiuterių, 1 mokinių kompiuterio saugojimo ir

baterijų įkrovimo įrenginys (didysis), 1 bevielio ryšio maršrutizatorius). Alytaus Piliakalnio

progimnazijai atiteko mažasis mobilios įrangos komplektas (1 mokytojo nešiojamasis kompiuteris,

15 mokinio kompiuterių, 1 mokinių kompiuterio saugojimo ir baterijų įkrovimo įrenginys

(mažasis), 1 bevielio ryšio maršrutizatorius). 2015 metų I pusmetį šis projektas pasibaigė.

Visos Alytaus miesto savivaldybės švietimo biudžetinės ir viešosios įstaigos

prijungtos prie akademinio LITNET tinklo. Bendrojo ugdymo mokykloms, Jaunimo centrui, Dailės

mokyklai interneto paslaugos teikiamos optiniais kabeliais, kitoms įstaigoms – radijo ryšiu. Visos

įstaigos interneto paslaugomis naudojasi nemokamai.

ŠVIS kūrimo programa

Toliau įgyvendinama Alytaus miesto savivaldybės ir jos švietimo biudžetinių ir

viešųjų įstaigų 2015 metų priemonė (projektas) švietimo valdymo informacinės sistemos (ŠVIS)

plėtra, kurios esmė:

1. AB TEO LT infrastruktūros nuoma.

2. Interneto radijo ryšio priežiūra.

Šiai priemonei (projektui) finansuoti 2015 m. skirta 10941,0 Eur iš Alytaus miesto

savivaldybės biudžeto.

XVI. ŠVIETIMO ĮSTAIGŲ PASIRUOŠIMAS NAUJIESIEMS MOKSLO METAMS

Mokiniai ir personalas

Alytaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų klasės ir priešmokyklinio

ugdymo grupės sukomplektuotos, neformaliojo švietimo mokyklos grupes komplektuoja ir rugsėjo

mėnesį, darbuotojų (mokyklų vadovų, mokytojų, kitų pedagoginių darbuotojų ir aptarnaujančio

personalo darbuotojų) netrūksta. Dėl darbo į Alytaus miesto savivaldybės administracijos Švietimo

skyrių iki 2015 m. rugpjūčio 27 d. kreipėsi ir pretendento dirbti švietimo įstaigose anketas užpildė

36 asmenys (32 mokytojai ir kiti pedagoginiai darbuotojai, 4 aptarnaujančiojo personalo

darbuotojai). Mūsų švietimo įstaigose 2015 metais pradėjo dirbti 2 nauji mokytojai (iš jų vienas

38

jaunasis specialistas), 16 aptarnaujančiojo personalo darbuotojų, 1 direktorių pavaduotojas

ugdymui, 1 direktoriaus pavaduotojas ūkiui.

Nuo 2015 m. sausio 1 d. iki rugpjūčio 27 d. įskaitytinai iš Alytaus miesto savivaldybės

mokyklų į užsienį su tėvais išvyko 40 mokinių, sugrįžo į Alytų – 6 mokiniai. Per minėtą laikotarpį į

kitas savivaldybes gyventi ir mokytis iš Alytaus išvyko 18 mokinių, o į Alytų atvyko 15 mokinių.

Ugdymo aplinkos parengimas

Alytaus miesto savivaldybės švietimo biudžetinių ir viešųjų įstaigų patalpoms ir

mokymo bazei parengti 2015–2016 mokslo metams iš įstaigų sąmatose patvirtintų biudžeto

(mokinio krepšelio ir savivaldybės) lėšų išleista 124751 Eur (430740 Lt) (pasiruošti 2014–2015 m.

m. buvo išleista 210533 Lt), specialiųjų programų lėšų – 53345 Eur (184190 Lt) (2014–2015 m. m.

buvo išleista 117865 Lt), rėmėjų lėšų – 35541 Eur (122716 Lt) (2014–2015 m. m. buvo išleista

92309 Lt), už kuriuos atlikti šie svarbiausi darbai: suremontuoti mokomieji kabinetai ir koridoriai,

skaityklos, persirengimo kambariai prie sporto salių, dušų, san. mazgų ir kitos mokyklų patalpos,

tvarkoma švietimo įstaigų aplinka, perkamos mokymo priemonės, mokykliniai baldai ir t. t.

Vadovėliai ir mokymo priemonės

Vadovėlis – svarbiausia mokymo priemonė. 2015–2016 mokslo metams vadovėlių ir

jų komplektų dalių mūsų savivaldybės mokyklos užsisakė už 95749 Eur (330602 Lt) iš mokinio

krepšelio lėšų (2014–2015 mokslo metais mokyklos įsigijo vadovėlių ir jų komplektų dalių už

370567 Lt). Švietimo įstatyme numatyta, kad mokiniai, kurie mokosi pagal pradinio, pagrindinio ir

vidurinio ugdymo programas, vadovėliais naudojasi nemokamai. Pagal mokyklų aprūpinimo

vadovėliais tvarką vadovėlius užsisako ir nusiperka pačios mokyklos. Kiekvieno mokinio

krepšelyje numatyta 20,37 Eur suma vadovėliams ir kitoms mokymo priemonėms pirkti 2015–2016

m. m. Kiek ir kokių vadovėlių pirkti, sprendžia pačios mokyklos. Mokyklos išsirenka vadovėlius iš

Galiojančių bendrojo ugdymo dalykų vadovėlių 2015–2016 mokslo metais sąrašo. Šiame sąraše yra

informacija apie anksčiau išleistus ir naujus tinkamus naudoti ugdymo procese vadovėlius. Šalia

naujų vadovėlių pavadinimų pateikiamos ir leidyklos pasirinkto ir Ugdymo plėtotės centro paskirto

vertintojų recenzijos, kurios padėjo mokykloms apsispręsti pasirenkant naujus vadovėlius.

Vadovėlių mokyklos nusiperka atsižvelgdamos į turimą mokinio krepšelio lėšų sumą bei apsvarstę

jų poreikį mokytojų metodiniuose būreliuose. Vadovėlius į Vadovėlių skirstymo punktą, veikiantį

Alytaus Panemunės pagrindinės mokyklos patalpose, pristato leidyklos, todėl jie yra pigesni nei

knygynuose. Iš šio punkto vadovėliai patenka į mūsų mokyklas. Vienu vadovėliu mokiniai

naudojasi vidutiniškai 4 metus, todėl kasmet reikia atnaujinti tik dalį vadovėlių fondo. Jei vadovėlių

pritrūktų, mokinių tėvai jų pirkti neturėtų, o mokykloms reikėtų kreiptis į Švietimo skyrių, kuris

organizuotų vadovėlių perskirstymą tarp savivaldybės mokyklų bibliotekų.

Pratybų sąsiuviniais mokyklos mokinių aprūpinti neprivalo. Jei mokytojai, mokiniai ir

jų tėvai susitaria, kad pratybų sąsiuviniai (ir kokie konkrečiai) pamokose bus naudojami, juos turi

nupirkti mokinių tėvai arba mokyklų direktoriai turi nustatyti kitus šių papildomų priemonių

įsigijimo būdus (pvz., iš rėmėjų lėšų).

Reikiamas dėmesys skiriamas mokymo priemonėms įsigyti. Mokymo priemonių

2015–2016 m. m. įsigyta už 63814 Eur (220337 Lt) (2014–2015 m. m. įsigyta už 188493 Lt).

Mokinio krepšelyje 5,82 Eur vienam mokiniui skirta informacinėms ir

komunikacinėms technologijoms (IKT) diegti ir naudoti (internetui diegti ir naudoti, duomenų

bazėms, elektroniniams dienynams tvarkyti ir kitoms su IKT susijusioms išlaidoms).

XVII. ŠVIETIMO ĮSTAIGŲ PASTATŲ ATNAUJINIMAS IR UGDYMO APLINKOS

MODERNIZAVIMAS

Alytaus miesto savivaldybės taryba, savivaldybės administracija ir 2015 m. daug

dėmesio skyrė savivaldybės švietimo biudžetinių ir viešųjų įstaigų pastatams atnaujinti ir ugdymo

aplinkai modernizuoti.

39

2014–2015 mokslo metų darbai

Alytaus „Volungės“ pagrindinės mokyklos pastato rekonstravimas (pastato stogo ir

sienų apšiltinimas) – 417,7 tūkst. Eur (1442,4 tūkst. Lt).

Alytaus dailės mokyklos pastato rekonstravimas (pastato stogo ir sienų apšiltinimas,

langų ir durų keitimas) – 173,3 tūkst. Eur (598,4 tūkst. Lt).

Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijos sporto aikštyno rekonstravimas –

305 tūkst. Eur (1053,0 tūkst. Lt). 2014 m. rugsėjo 16 d. šalia Adolfo Ramanausko-Vanago

gimnazijos iškilmingai atidarytas šiuolaikiškas daugiau nei 4 tūkst. kvadratinių metrų ploto sporto

aikštynas, pritaikytas krepšinio, tinklinio, futbolo, gimnastikos ir kitoms sporto šakoms. Šio

projekto partnerė – Baltarusijos Gardino miesto gimnazija Nr. 2. Vienas pagrindinių projekto tikslų

– skatinti sveiką mokinių gyvenseną per sportą, siekiant tokiu būdu sumažinti sveikatos problemų ir

stiprinti Lietuvos ir Baltarusijos mokyklų dalijimąsi patirtimi ir bendradarbiavimą.

Alytaus Vidzgirio pagrindinės mokyklos sporto aikštyno rekonstravimas – 418,5 tūkst.

Eur (1445 tūkst. Lt).

Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijos senojo pastato rekonstravimas

(pastato sienų ir pamato apšiltinimas, šviesduobių sutvarkymas) – 102,2 tūkst. Eur (353 tūkst. Lt).

Alytaus miesto savivaldybės įgyvendinamas sveikatos kabinetų modernizavimo

mokyklose ir ikimokyklinio ugdymo įstaigose projektas – 247,7 tūkst. Eur (855,4 tūkst. Lt).

Suremontuoti 12 lopšelių-darželių ir 5 mokyklų sveikatos priežiūros kabinetai, 31 (29 Alytaus

miesto savivaldybės švietimo įstaigų ir 2 Alytaus profesinio rengimo centro) sveikatos priežiūros

kabinetas bus aprūpintas modernia įranga.

Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijos palėpės apšiltinimas – 23459 Eur

(80999,2 Lt).

Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijos sporto informacinio centro

muziejaus įkūrimas – 30 tūks. Eur (103,5 tūkst. Lt) (10 tūkst. Eur (34,5 tūkst. Lt) skyrė Kultūros ir

sporto rėmimo fondas, 10 tūkst. Eur (34,5 tūkst. Lt) – Alytaus miesto savivaldybė, 10 tūkst. Eur

(34,5 tūkst. Lt) – Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazija).

Alytaus miesto savivaldybės lopšelių-darželių ir mokyklų-darželių pavėsinių

sutvarkymas (dalies pavėsinių stogų rekonstravimas, dalies pavėsinių nugriovimas) – 65523 Eur

(226237,8 Lt).

Alytaus Dainavos pagrindinės mokyklos futbolo stadionui su aptvaru, žiūrovų

tribūnomis ir persirengimo patalpomis bei apšvietimu įrengti, pasak laikraščio „Alytaus naujienos“

(2011-08-12 Nr. 152), 173,8 tūkst. Eur (600,0 tūkst. Lt) skyrė VšĮ Alytaus apskrities futbolo klubas,

o dirbtinę dangą, kainuojančią 144,8 tūkst. Eur (500,0 tūkst. Lt), padovanojo Lietuvos futbolo

federacija. Alytaus miesto savivaldybė skyrė 202,7 tūkst. Eur (700,0 tūkst. Lt) futbolo programoms

įgyvendinti šiame stadione.

Alytaus miesto savivaldybės taryba 2010 m. gruodžio 17 d. sprendimu Nr. T-245

pritarė Alytaus Dainavos pagrindinės mokyklos stadiono rekonstrukcijos projektavimui ir

rekonstrukcijai. Alytuje 2011 m. vasario 4 d. Lietuvos futbolo federacija, atstovaujama tuometinio

prezidento Liutauro Varanavičiaus, ir VšĮ Alytaus apskrities futbolo klubas, atstovaujamas

tuometinio prezidento Andriaus Stasiukyno, pasirašė bendradarbiavimo sutartį dėl futbolo stadiono

prie Alytaus Dainavos pagrindinės mokyklos įrengimo. Pagal šią sutartį 105 m ilgio ir 68 m pločio

dirbtinės žolės danga, kainuojanti 144,8 tūkst. Eur (500,0 tūkst. Lt), skirta Alytui nemokamai.

Alytaus miesto savivaldybės taryba 2011 m. gegužės 26 d. sprendimu Nr. T-127 pritarė Alytaus

miesto savivaldybės ir VšĮ Alytaus apskrities futbolo klubo sutarčiai ir įgaliojo savivaldybės merą

pasirašyti minėtą sutartį bei perdavė futbolo stadiono statybos užsakovo funkcijas VšĮ Alytaus

apskrities futbolo klubui. Klubas įsipareigojo savo lėšomis atlikti futbolo stadiono įrengimo darbus,

o paskui stadioną perduoti Alytaus miesto savivaldybei. Alytaus miesto savivaldybės taryba 2013

m. gegužės 30 d. sprendimu Nr. T-136 paskyrė 29 tūkst. Eur (100,0 tūkst. Lt) sporto projektui

„Alytaus futbolo plėtra“, kurį įgyvendinus Alytaus futbolą reprezentuojanti komanda galėjo

40

tinkamai pasirodyti šalies čempionate, nes turėjo tinkamas treniruočių sąlygas. Įrengus stadioną, iki

15.00 val., kol baigsis pamokos, stadionu naudojasi mokykla, paskui treniruojasi jaunieji ir

vyresniojo amžiaus futbolininkai.

Alytaus miesto savivaldybės taryba 2013 m. gegužės 30 d. sprendimu Nr. T-157

pritarė Alytaus Dainavos pagrindinės mokyklos patalpų rekonstrukcijai 2013 metais, pritaikant jas

mokyklos sporto aikštyne (futbolo stadione) sportuojančių mokinių persirengimo kambarių, dušų ir

tualetų, mokytojų (trenerių), medikų, teisėjų darbo ir inventoriaus saugyklos patalpoms. Alytaus

Dainavos pagrindinei mokyklai buvo pavesta atlikti mokyklos patalpų rekonstrukcijos užsakovo

funkcijas. Minėti rekonstrukcijos darbai buvo atlikti iki 2014 m. pradžios ir kainavo 68,1 tūkst. Eur

(235,0 tūkst. Lt) (iš jų 48,9 tūkst. Eur (169,0 tūkst. Lt) skyrė Švietimo ir mokslo ministerija, o 19,1

tūkst. Eur (66,0 tūkst. Lt) – Alytaus miesto savivaldybė).

Alytaus miesto savivaldybės taryba 2014 m. birželio 26 d. sprendimu Nr. T-182

paskyrė Dainavos pagrindinės mokyklos dirbtinės dangos stadiono rekonstrukcijai 6,5 tūkst. Eur

(22,4 tūkst. Lt), iš jų 2,9 tūkst. Eur (10,0 tūkst. Lt) trinkelėms sudėti, 1,3 tūkst. Eur (4,4 tūkst. Lt)

trims vėliavų stiebams įrengti ir Lietuvos, Europos Sąjungos ir Alytaus miesto vėliavoms įsigyti,

2,3 tūkst. Eur (8,0 tūkst. Lt) stadiono dirbtinės dangos priežiūros spec. traktoriui nusipirkti.

Alytaus Dainavos pagrindinės mokyklos dirbtinės dangos stadiono apšvietimui įrengti

2015 m. išleista 18650 Eur (64394,7 Lt) (15730 Eur (54312,5 Lt) pagal sudaryta darbų sutartį ir

2920 Eur 10082,2 Lt) pagal sudarytą priežiūros darbų sutartį).

Alytaus Dainavos pagrindinės mokyklos patalpų (laiptų, laiptinių, 1 ir 2 aukšto fojė)

remontui skirta 16100 Eur (55590 Lt).

Alytaus Dainavos pagrindinės mokyklos muziejaus, kuriame bus ir ekspozicija, skirta

žuvusiam savanoriui Artūrui Sakalauskui atminti, įrengimas – 8109 Eur (27998,8 Lt).

Alytaus Vidzgirio pagrindinės mokyklos laiptų remontas – 16798 Eur 58000,1 Lt.

Alytaus Vidzgirio pagrindinės mokyklos Gamtos mokslų mokymo informacinio

centro patalpų įrengimas – 27804 Eur (96001,7 Lt).

Alytaus Vidzgirio pagrindinės mokyklos dviejų informacinių komunikacinių

technologijų kabinetų modernizavimas – 10 tūkst. Eur (34,5 tūkst. Lt).

Alytaus „Volungės“ pagrindinės mokyklos vidaus kiemo sutvarkymas – 34754 Eur

(119998,6 Lt).

Alytaus Putinų gimnazijos sporto salės grindų ir išorės langų perdažymas, centrinių

durų pakeitimas – 13033 Eur (45000,3 Lt).

Alytaus lopšelio-darželio „Saulutė“ įstaigos sandėlio stogo rekonstrukcija – 2838 Eur

(9799 Lt).

Alytaus suaugusiųjų ir jaunimo mokyklos Rusų šeštadieninės mokyklos patalpų

vidaus remonto darbai – 1158 Eur (3998,3 Lt).

Alytaus Likiškėlių pagrindinės mokyklos projekto „VMG (virtuvės mitų griovėjai)

mokykla“ kofinansavimas (patalpų remontas, ventiliacijos, buitinių nuotekų, vandentiekio, elektros

tinklų rekonstrukcija) – 6037 Eur (20844,6 Lt).

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija Alytaus dailiųjų amatų mokyklos

pagrindinio pastato vidaus patalpoms rekonstruoti, įrangai ir mokymo priemonėms įsigyti skyrė

130,3 tūkst. Eur (450,0 tūkst. Lt) (iš jų 59 tūkst. Eur (203,8 tūkst. Lt) skirti vidaus patalpoms

rekonstruoti, o 71,3 tūkst. Eur (246,2 tūkst. Lt) – įrangai ir mokymo priemonėms įsigyti). Alytaus

miesto savivaldybė papildomai skyrė 11,2 tūkst. Eur (38,5 tūkst. Lt) vidaus patalpoms rekonstruoti,

nes įvykdžius viešųjų pirkimų procedūras paaiškėjo, kad paslaugos teikėjų pasiūlyta kaina buvo

didesnė negu numatyta techniniame projekte.

Taigi už 70,2 tūkst. Eur (242,3 tūkst. Lt) (tarp jų yra ir trūkstama, Alytaus miesto

savivaldybės papildomai skirta 11,2 tūkst. Eur (38,5 tūkst. Lt) suma) Dailiųjų amatų mokykloje

buvo atliktas trijų amato klasių, išsidėsčiusių 7 patalpose, vidaus remontas (pakeistos ir apšiltintos

grindys, sudėtos naujos lubos, sutvarkytos sienos, pakeistos durys, sumontuota priešgaisrinė

signalizacija, sutvarkytas vandentiekis ir kanalizacija, šildymas ir elektros instaliacija, apšvietimas,

41

ventiliacija), o už 71,3 tūkst. Eur (246,2 tūkst. Lt) nupirkti trijų specialybių mokymui skirti baldai,

įrankiai, įrenginiai ir kitos mokymo priemonės.

Parengti techniniai projektai

Alytaus lopšelio-darželio „Nykštukas“ vidaus patalpų rekonstravimo techninis

projektas.

Alytaus lopšelio-darželio „Boružėlė“ plokščio stogo ir išorės sienų šiltinimo, išorės

langų ir durų keitimo techninis projektas.

Alytaus „Vilties“ mokyklos-darželio išorės sienų šiltinimo techninis projektas.

Alytaus „Vilties“ mokyklos-darželio pastato vidaus rekonstravimo techninis projektas.

Alytaus „Sakalėlio“ pradinės mokyklos pastato rekonstravimo techninis projektas.

Alytaus Senamiesčio pradinės mokyklos naujojo korpuso plokščio stogo ir sienų

šiltinimo techninis projektas.

Alytaus Dzūkijos pagrindinės mokyklos sporto aikštyno rekonstravimo techninis

projektas.

Alytaus Dzūkijos pagrindinės mokyklos specialiųjų poreikių mokinių klasių pastato

šlaitinio stogo įrengimo ir sienų šiltinimo techninis projektas.

Alytaus Šaltinių pagrindinės mokyklos sporto aikštyno rekonstravimo techninis

projektas.

Alytaus Vidzgirio pagrindinės mokyklos dalies patalpų rekonstravimo techninis

projektas „Tvarus gamtos naudojimas Lietuvos ir Lenkijos pasienio regione“, kurį įgyvendinant

šioje mokykloje įrengiamas Gamtos mokslų mokymo informacinis centras.

Alytaus Likiškėlių pagrindinės mokyklos pastato rekonstravimo (fasadų šiltinimo)

techninis projektas.

Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijos teritorijos, esančios prieš senąjį

mokyklos pastatą, sutvarkymo techninis projektas.

Alytaus Putinų gimnazijos teritorijos aptvėrimo, jos apšvietimo ir vaizdo stebėjimo

sistemos įrengimo techninis projektas.

Alytaus jaunimo centro didžiosios salės rekonstravimo techninis projektas.

Alytaus muzikos mokyklos pastato išorės rekonstravimo techninis projektas.

Alytaus muzikos mokyklos pastato vidaus rekonstravimo techninis projektas.

Alytaus dailiųjų amatų mokyklos senojo (žaliojo) pastato rekonstravimo, paprastojo

remonto, vidaus inžinerinių sistemų ir teritorijos sutvarkymo, pagalbinių statinių keramikos

krosnims įrengimo techninis projektas „Teritorijos pritaikymas tradicinių amatų parkui“.

Rengiami techniniai projektai

Alytaus lopšelio-darželio „Pušynėlis“ pastato išorės rekonstravimo techninis

projektas.

Alytaus lopšelio-darželio „Pušynėlis“ pastato vidaus rekonstravimo techninis

projektas.

Alytaus lopšelio-darželio „Linelis“ pastato išorės rekonstravimo techninis projektas.

Alytaus lopšelio-darželio „Boružėlė“ pastato išorės rekonstravimo techninis projektas.

Alytaus lopšelio-darželio „Boružėlė“ pastato vidaus rekonstravimo techninis

projektas.

Alytaus Dzūkijos pagrindinės mokyklos pastato vidaus rekonstravimo techninis

projektas.

Alytaus „Volungės“ pagrindinės mokyklos pastato vidaus rekonstravimo techninis

projektas.

Alytaus Senamiesčio pradinės mokyklos senojo pastato išorės rekonstravimo techninis

projektas.

Alytaus Senamiesčio pradinės mokyklos sporto aikštyno rekonstravimo techninis

projektas.

42

Alytaus Vidzgirio pagrindinės mokyklos sporto aikštyno rekonstravimo techninis

projektas.

Alytaus „Volungės“ pagrindinės mokyklos sporto aikštyno rekonstravimo techninis

projektas.

Alytaus Panemunės pagrindinės mokyklos sporto aikštyno rekonstravimo techninis

projektas.

Alytaus Likiškėlių pagrindinės mokyklos sporto aikštyno rekonstravimo techninis

projektas.

Alytaus Putinų gimnazijos sporto aikštyno rekonstravimo techninis projektas.

Alytaus Jotvingių gimnazijos sporto aikštyno rekonstravimo techninis projektas.

Alytaus suaugusiųjų ir jaunimo mokyklos pastato rekonstravimo techninis projektas.

Alytaus suaugusiųjų ir jaunimo mokyklos uždaro sporto aikštelių komplekso įrengimo

techninis projektas.

Alytaus suaugusiųjų ir jaunimo mokyklos teritorijos sutvarkymo techninis projektas.

Alytaus dailės mokyklos pastato vidaus rekonstravimo ir aplinkos sutvarkymo

techninis projektas.

Alytaus miesto pedagoginės psichologinės tarnybos pastato išorės sienų apšiltinimo,

šiluminio punkto rekonstravimo, vėdinimo sistemos įrengimo techninis projektas.

XVIII. ŠVIETIMO PROBLEMOS

Mokymo turinys ir mokymosi krūviai

Švietimo ir mokslo ministerija susiaurino dalį bendrųjų bendrojo ugdymo programų,

ryžtingai atsisakė tam tikrų temų, kad per pamokas mokiniams daugiau būtų laiko diskutuoti, o

„kalimas“ būtų keičiamas mokymu savarankiškai mąstyti. Susiaurinus mokymo turinį, mūsų

savivaldybės mokyklose galima efektyviau spręsti didelių vyresniųjų klasių mokinių mokymosi

krūvių problemą.

Ugdymo diferencijavimas ir individualizavimas

Ugdymo diferencijavimas ir individualizavimas yra viena opiausių problemų, su

kuriomis šiandien susiduria mokytojai. Mokiniai yra labai skirtingi. Bendrojo ugdymo mokyklose

yra daug integruotų specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių vaikų. Mokytojams būtina diferencijuoti

ir individualizuoti užduotis, nuolat tobulinti mokinių motyvavimo sistemą, kad vaikai būtų

sudominti jų dėstomuoju dalyku, noriai eitų į pamokas ir mokytųsi savarankiškai.

Patyčių ir smurto mokyklose prevencija

Didelis dėmesys mūsų savivaldybės mokyklose skiriamas patyčių ir smurto

prevencijai. Smurtas (fizinis ir psichologinis) tarp mokinių mokyklose ir už jų ribų – viena

sudėtingiausių problemų, kurią ne visada pajėgios išspręsti pačios mokyklos, todėl jos nuolat

efektyviai bendradarbiauja su kitomis institucijomis (Alytaus miesto savivaldybės administracijos

Vaiko teisų apsaugos skyriumi, Švietimo skyriumi, Vaiko gerovės komisija, Alytaus miesto

pedagogine psichologine tarnyba, Alytaus apskrities vyriausiuoju policijos komisariatu).

Mokyklose susiduriama su fizinio ir psichologinio smurto apraiškomis: stumdymusi,

prasivardžiavimu, keiksmažodžių vartojimu, ignoravimu, tyčiojimusi, žeminimu. Pagal mūsų 2014

m. balandžio 2 d. atliktą anoniminį patyčių ir fizinio smurto paplitimo tyrimą 5–10 ir gimnazijų 1–4

klasėse, tik 20 proc. berniukų ir 15 proc. mergaičių nurodė, kad niekada niekas iš jų nesityčiojo, o į

klausimą, ar kada nors yra patyrę fizinį smurtą, atsakė, kad niekada nepatyrė 43 proc. berniukų ir 46

proc. mergaičių. Į klausimą „Ar tu pats kada nors iš ko nors tyčiojaisi?“, 18 proc. berniukų ir 17

proc. mergaičių atsakė, kad niekada. Akivaizdu, kad patyčios negailestingai braunasi į vaikų,

paauglių gyvenimą. Rodos, nelieka vietos atjautos, gailestingumo jausmui. Tyčiojamasi iš

skurdesnio, silpnesnio, jaunesnio, neįgalaus, kitokio negu kiti. Prievartą patyrę vaikai jaučia daug

neigiamų jausmų – pyktį, beviltiškumą, kaltę, gėdą, menkavertiškumą, nerimą, liūdesį. Daugelis

43

lieka su savo nerimu ir mintimis, bijodami papasakoti suaugusiems – klasių auklėtojams,

mokytojams, tėvams, o jeigu tėvų šalia nėra, jie išvykę į užsienį, tai kitiems artimiesiems.

Ką daryti, kad mokyklose būtų užkertamas kelias patyčioms? Sprendimas paprastas,

sistema veikia. Arčiausiai vaikų yra jų tėvai ir klasių auklėtojai. Vaikus mato ir klasėse dirbantys

mokomųjų dalykų mokytojai, mokyklose dirba psichologai, socialiniai pedagogai. Svarbiausia, kad

kiekvienas dirbtų savo darbą sąžiningai ir klasių auklėtojai, mokytojai, mokinių tėvai laiku

pastebėtų patyčias, kad vaikams būtų suteikta reikalinga pagalba.

Mūsų savivaldybės mokyklose dirba kvalifikuoti psichologai, kurie dažniausiai laiku

suteikia psichologinę pagalbą ne tik mokiniams, bet dažnai ir mokytojams, kurie ne visada žino,

kaip elgtis po pamokų, kuriose vienas ar kitas paauglys elgėsi netinkamai, trukdė mokytis kitiems,

tyčiojosi iš bendraklasių ar net mokytojo. Laiku ir tinkamai į tokias situacijas turi reaguoti ir

mokyklų administracijos. Jeigu mokyklos būna nepajėgios išspręsti konkrečių patyčių ar smurto

atvejų, mokyklų administracijoms, mokiniams ir jų tėvams yra pasirengę padėti pirmiau minėtos

institucijos.

Būtina ir vaikų tėvų atsakomybė už jų vaikų elgesį, mokymosi rezultatus. Tėvus reikia

įtraukti į klasių bendruomenių, mokyklų gyvenimą.

Alytaus miesto savivaldybės mokyklose vis daugiau įrengiama vaizdo stebėjimo

kamerų, kurios taip pat prisideda prie mokinių, mokytojų ir kitų darbuotojų saugumo.

Siekiant užtikrinti Alytaus miesto savivaldybės švietimo biudžetinių ir viešųjų įstaigų

bendruomenių saugumą, būtina aptverti ir švietimo įstaigų teritorijas. Tinkamai 2014 m. aptverta

Alytaus Piliakalnio pagrindinės mokyklos teritorija.

Žalingų įpročių prevencija

Žalingi mokinių įpročiai (narkotikų, alkoholio, tabako vartojimas) – opi problema, net

ir nuoseklaus, sistemingo prevencinio darbo nepakanka, kai kvaišalų paaugliai gali nusipirkti

nesunkiai. Jų nusiperka patys mokiniai arba nepilnamečiams nuperka asocialūs asmenys,

besisukiojantys prie parduotuvių.

Prevencinis darbas bus efektyvus, kai jam bus skiriamas reikiamas finansavimas, o

mokiniai įvairia prasminga veikla bus užimti tiek po pamokų darbo dienomis, tiek savaitgaliais ar

mokinių atostogų metu.

Netinkamo mokinių elgesio ir nusikalstamumo prevencija

Netinkamas mokinių elgesys (keiksmažodžių vartojimas, aplinkos šiukšlinimas,

rūkymas, alkoholinių gėrimų vartojimas, buvimas viešose vietose neleistinu paros laiku,

triukšmavimas, nepagarbus ir nekultūringas bendravimas su suaugusiais asmenimis, turto

niokojimas ir kt.) ir nusikalstamumas mokyklose, namuose ir viešosiose miesto vietose – tai

problemos, kurias sistemingai sprendžia mokyklų bendruomenės, Alytaus miesto savivaldybės

administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius ir Švietimo skyrius, Alytaus miesto savivaldybės

administracijos vaiko gerovės komisija, Alytaus miesto pedagoginė psichologinė tarnyba, Alytaus

apskrities vyriausiasis policijos komisariatas.

Pasitaikantis suaugusiųjų smurtas (taip pat ir seksualinis) prieš vaikus – sudėtingas

socialinis reiškinys, susijęs su visuomenės vertybėmis, atsparumu neigiamiems socialiniams

reiškiniams. Svarbu, kad į tai būtų reaguojama laiku ir tinkamai.

Nuo 2014 m. rugsėjo mėnesio iki 2015 m. liepos mėnesio Alytaus miesto savivaldybės

administracijos vaiko gerovės komisija svarstė 13 Alytaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo

mokyklų ir Alytaus profesinio rengimo centro mokinių. 10 mokinių buvo skirtas įpareigojimas

lankyti Alytaus miesto pedagoginės psichologinės tarnybos specialistų konsultacijas, laikytis

mokinio elgesio taisyklių – 6 vaikams, laikytis Vaikų globos namų elgesio taisyklių – 6 vaikams,

mokytis pagal pagrindinio ugdymo programą – 2 mokiniams, būti namuose nustatytų laiku – 3

mergaitėms, nebendrauti su blogą įtaką darančiais žmonėmis – 3 vaikams. Vaikų socializacijos

centruose per šį laikotarpį apgyvendinti 2 mūsų miesto mokiniai.

44

Kiekvienų metų spalio paskutinįjį ketvirtadienį Alytaus apskrities vyriausiojo policijos

komisariato posėdžių salėje vyksta Alytaus miesto savivaldybės švietimo biudžetinių ir viešųjų

įstaigų direktorių, Alytaus profesinio rengimo centro ir Alytaus dailiųjų amatų mokyklos direktorių,

Alytaus miesto savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus ir Vaiko teisių apsaugos skyriaus

vedėjų bei darbuotojų, policijos pareigūnų pasitarimas nepilnamečių nusikalstamumo mažinimo,

patyčių, smurto ir žalingų įpročių prevencijos organizavimo klausimais.

Ugdymo aplinka

Ugdymo procese dalis mūsų savivaldybės mokyklų mokytojų vis dar per mažai ir

nepakankamai efektyviai naudoja kompiuterius, kitas modernias mokymo priemones, darbe

pasitenkina paprastesnėmis mokymo priemonėmis ir mažiau efektyviais ugdymo metodais. Lietuva

patenka tarp labiausiai atsilikusių ES valstybių pagal informacinių technologijų panaudojimą

mokymo procese.

Būtina ir toliau renovuoti ir remontuoti Alytaus miesto savivaldybės švietimo

biudžetinių ir viešųjų įstaigų pastatus, patalpas, dar sparčiau modernizuoti ugdymo aplinką: keisti

fiziškai ir morališkai pasenusius mokyklinius baldus (mokinio stalus ir kėdes, klasės lentas,

mokyklines spintas, bibliotekų, aktų salių, mokytojų kambarių baldus), šiuolaikiškai įrengti

mokytojų darbo vietas, daugiau įsigyti modernių mokymo priemonių, modernizuoti kūno kultūros ir

sporto infrastruktūrą.

Kitos problemos

Dar viena problema yra ta, kad bendrojo ugdymo mokyklose dauguma mokytojų yra

moterys. Civilizuotose vakarų šalyse vyrų mokytojų dirba žymiai daugiau.

Mūsų mokytojų amžiaus vidurkis siekia 50 metų, net 78 mokytojai (iš 1203 dirbančių

Alytaus miesto savivaldybės švietimo biudžetinėse ir viešosiose įstaigose mokytojų) yra sulaukę

pensinio amžiaus. Jauni mokytojai norėtų ateiti į mokyklas, tačiau, mažėjant mokinių skaičiui bei

išliekant dabartiniam finansavimui, neatsiranda laisvų darbo vietų. Kai kuriose užsienio šalyse

mokytojai turi vieną ar net du pedagoginį išsilavinimą turinčius pagalbininkus klasėje. Jeigu tokia

tvarka būtų nustatyta ir Lietuvoje, būtų galima ne tik išspręsti mokytojų užimtumo problemas, bet ir

ženkliai pagerinti švietimo kokybę.

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. rugsėjo 15 d. įsakymu Nr.

V-1680 patvirtintas Mokytojų priėmimo ir atleidimo iš darbo tvarkos aprašas, kuris nustato

informacijos apie laisvą mokytojo pareigybę paskelbimo, asmenų priėmimo dirbti mokytoju

atrankos būdu (pokalbis) ir atleidimo tvarką. Problema ta, kad jauniems mokytojams, ką tik

baigusiems aukštąsias mokyklas (universitetus arba kolegijas), įgijusiems specialybę ir mokytojo

kvalifikaciją ir visiškai neturintiems pedagoginio darbo patirties arba turintiems tik nedidelę tokio

pobūdžio patirtį, labai sudėtinga konkuruoti dėl laisvų darbo vietų su mokytojais, kurie turi solidžią

patirtį ir vyresniojo mokytojo, mokytojo metodininko ar net mokytojo eksperto kvalifikacines

kategorijas.

Daug bėdų kyla dėl to, kad mūsų šalyje mokytojai prilyginti paslaugų (šiuo atveju –

švietimo) teikėjams. Remiantis šia nuostata, paslaugų gavėjai yra mokiniai. O juk visiems žinoma

tiesa, kad klientai visuomet teisūs.

Emigrantų našlaičiai – tai vaikai, kurių tėvai gyvena ir dirba užsienyje, o Lietuvoje

paliktus vaikus globoja, prižiūri ir ugdo seneliai, dėdės ir tetos, kiti artimi giminaičiai ar net visai

svetimi suaugę žmonės. Net viskuo materialiai aprūpinti tokie vaikai jaučiasi prastai, kadangi jiems

trūksta tėvų artumos ir šilumos, palaikymo ir supratimo.

Reikia ir toliau plėtoti mokymosi visą gyvenimą sistemą Alytuje, tobulinti šių

paslaugų kokybę.

45

XIX. ŠVIETIMO NAUJIENOS

Mokytojų atlyginimų didinimas

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministrės Audronė Pitrėnienės 2015 m.

rugpjūčio 26 d. teigimu, šiuo metu vyksta derybos dėl mokytojų atlyginimo padidinimo 5 proc.

Turėtų kilti atlyginimai ir ikimokyklinio ugdymo įstaigų vadovams. Derybos dar nesibaigė, todėl

neaišku, ar bus gauta pinigų tiek kiek reikia, o reikia šiek tiek daugiau nei 18 mln. Eur.

Profesinio mokymo plėtra 2014–2016 m.

2014 m. rugsėjo 29 d. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministras patvirtino

Profesinio mokymo plėtros 2014–2016 metų veiksmų planą. Jame pateiktos ilgalaikės plėtros

kryptys, išdėstyti tikslai, uždaviniai ir priemonės, numatomi veiksmų plano rezultatai ir veiksmų

plano įgyvendinimo principai.

Pagrindinis veiksmų plano tikslas – plėtoti modernią profesinio mokymo sistemą,

atitinkančią besimokančio asmens, visuomenės ir valstybės poreikius ir užtikrinančią profesinio

mokymo įstaigų absolventų profesinės veiklos galimybes.

Veiksmų plano paskirtis – susitarti dėl bendrų veiksmų ir numatyti bendras profesinio

mokymo plėtros kryptis ir projektus, užtikrinti jų integralumą ir veiksmingumą. Į mokymo

programų ir specialistų rengimą siekiama įtraukti socialinius partnerius ir interesų grupes, taip

užtikrinant reikšmingus rezultatus valstybei, visuomenei, asmeniui. Tai leistų lanksčiai reaguoti į

darbo rinkos pokyčius ir regionų ūkio poreikius.

Veiksmų planą numatoma įgyvendinti, vykdant tokius uždavinius:

profesinio mokymo įstaigų tinklo optimizavimą, veiksmingai panaudojant

infrastruktūrą;

profesinio mokymo įstaigų vykdomų profesinio mokymo programų pasiūlos

optimizavimą ir profesinio mokymo programų kokybės gerinimą;

asmens įgytų kompetencijų kvalifikacijai įgyti vertinimo ir pripažinimo sistemos

tobulinimą;

profesinio mokymo įstaigose dirbančių profesijos mokytojų rengimo ir kvalifikacijos

sistemos tobulinimą;

profesinio mokymo patrauklumo didinimą;

profesinio mokymo įstaigų valdymo ir mokymo kokybės gerinimą;

profesinio orientavimo paslaugų teikimą, siekiant sėkmingo profesinio mokymo

programų pasirinkimo ir integracijos darbo rinkoje arba tolesnio mokymosi užtikrinimo.

Jaunimui teikiamos paslaugos

Jaunimo reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos

direktoriaus 2014 m. spalio 1 d. įsakymu Nr. 2V-135 -(1.4) patvirtintas Jaunimui teikiamų paslaugų

aprašas.

Jaunimui teikiamos paslaugos:

1. Motyvavimo, kurios tikslas – sukurti aplinką ir organizuoti veiklas, kurios

motyvuotų jauną žmogų būti aktyviu, siekiant savirealizacijos ar (re)integravimo į darbo rinką,

švietimo sistemą.

2. Įtraukimo į visuomenei naudingą veiklą, kurios tikslas – sudaryti sąlygas jaunam

žmogui įsitraukti į visuomeninę veiklą, įgyti veiklos atlikimo ir organizavimo patirties.

3. Socialinių ir gyvenimo įgūdžių ugdymo, kurios tikslas – padėti jaunam žmogui įgyti

tinkamus socialinius ir gyvenimo įgūdžius, kurie palengvintų jo (re)integraciją į švietimo sistemą.

4. Pagalbos pažinti save, kurios tikslas – padėti jaunam žmogui įsivardinti savo

poreikius, jausmus, baimes, jas atpažinti, suvokti ir mokytis valdyti.

5. Nukreipimo, tarpininkavimo, kurios tikslas – bendradarbiaujant su ugdymo

įstaigomis, teritorinėmis darbo biržomis, verslo atstovais, darbdaviais, padėti jaunam žmogui

(re)integruotis į švietimo sistemą ar darbo rinką.

46

6. Informavimo apie jauno žmogaus galimybes, kurios tikslas – suteikti jaunam

žmogui informavimo paslaugas patraukliomis formomis ir metodais, kurios padėtų jaunam žmogui

spręsti iškylančias problemas, sudaryti palankias sąlygas formuotis jauno žmogaus asmenybei bei jo

(re)integravimuisi į darbo rinką.

7. Savanorystės vietos parinkimo, savanoriškos veiklos atlikimo organizavimas,

mentorystės savanoriškos veiklos metu, kurių tikslas – sklandžiai organizuoti jaunų žmonių

savanorišką veiklą, užtikrinant jų dalyvavimą visose jiems numatytose veiklose, siekiant įgyti

įgūdžių, padėsiančių (re)integruotis į švietimo sistemą, darbo rinką.

8. Mokymų savanoriams savanoriškos veiklos metu, kurios tikslas – tobulinti

savanorių asmenines, socialines, profesines kompetencijas.

9. Individualių socialinių – pedagoginių konsultacijų teikimo, kurių tikslas –

organizuoti ilgalaikę ar trumpalaikę veiklą, paremtą produktyviu ir pasitikėjimu grįstu bendravimu,

kartu padedant jaunam žmogui, esant poreikiui, ir jo šeimai, suvokti susidariusią situaciją ir

aplinkybes, mobilizuoti vidinius resursus, suvokti asmeninio vaidmens svarbą, stimuliuoti ir (ar)

organizuoti aktyvius veiksmus sprendžiant problemą.

10. Vaiko minimalios priežiūros, kurios tikslas – įgyvendinti veiklas, kuriomis siekiama

teigiamų elgesio pokyčių, (re)integruojant į švietimo sistemą.

Sporto ir sveikatos ugdymas

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2014 m. gruodžio 18 d. įsakymu

Nr. V-1228 patvirtinta Sporto ir sveikatos ugdymo samprata. Sporto ir sveikatos ugdymo sampratos

paskirtis – apibrėžti mokinių sporto ir sveikatos ugdymo mokykloje sistemą.

Tikslas – ugdyti mokinių nuostatą sveikai ir saugiai gyventi, įtvirtinti teigiamą požiūrį

į sveikatą ir ją stiprinančius veiksnius, puoselėti sveikatą stiprinantį fizinį aktyvumą, sudaryti

palankias sąlygas įgyti sporto ir bendrųjų kompetencijų, skatinti siekti sporto rezultatų.

Sporto ir sveikatos ugdymu siekiama (uždaviniai), kad mokiniai:

1. racionaliai derintų bendrąjį, sporto ir sveikatos ugdymą;

2. susiformuotų sporto ir sveikatos kaip vertybės sampratą;

3. stiprintų ir palaikytų savo sveikatą, fizines ir dvasines galias, susiformuotų fizinio

aktyvumo poreikį visam tolesniam gyvenimui;

4. įvaldytų pasirinktos sporto šakos techniką ir taktiką, gebėtų bendrauti ir

bendradarbiauti, garbingai rungtyniauti.

Asmens įgytų kompetencijų vertinimas

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. sausio 14 d. įsakymu Nr.

V-15 patvirtintas Asmens įgytų kompetencijų vertinimo tvarkos aprašas, reglamentuojantis asmens

kompetencijų, įgytų siekiant kvalifikacijos, mokantis pagal formaliojo, neformaliojo profesinio

mokymo programas, darbo veiklos ar savišvietos būdu, vertinimo organizavimą ir vykdymą.

Asmens įgytų kompetencijų vertinimą organizuoja ir vykdo profesinio mokymo

teikėjo teisės aktų nustatyta tvarka pasirinkta kompetencijų vertinimo institucija.

Nesimokančių vaikų ir mokyklos nelankančių mokinių informacinė sistema

Pakeistas Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2010 m. balandžio 13 d.

įsakymas Nr. V-515 „Dėl Nesimokančių vaikų ir mokyklos nelankančių mokinių informacinės

sistemos nuostatų ir duomenų saugos nuostatų patvirtinimo“ ir išdėstytas nauja redakcija (2015 m.

sausio 19 d. įsakymas Nr. V-24).

Kova su korupcija

Lietuvos Respublikos Seimas 2015 m. kovo 10 d. priėmė nutarimą Nr. XII-1537,

kuriuo patvirtino Lietuvos Respublikos nacionalinę kovos su korupcija 2015–2025 metų programą.

Programos paskirtis – užtikrinti ilgalaikę, veiksmingą ir kryptingą korupcijos

prevencijos ir kontrolės sistemą Lietuvos Respublikoje 2015–2025 metais. Programa apima

47

svarbiausias nacionalinės antikorupcinės politikos viešajame ir privačiame sektoriuose nuostatas.

Programa orientuojama į korupcijos sąlygų ir rizikų mažinimą ir šalinimą, taip pat korupcijos rizikų

valdymą ir atsakomybės už korupcinio pobūdžio teisės pažeidimus įgyvendinimą.

Programos strateginis tikslas – sumažinti korupcijos mastą, padidinti skaidrumą,

atvirumą viešajame ir privačiame sektoriuose.

Programoje yra įvardytos prioritetinės sritys, kuriose korupcijos paplitimo galimybė

yra didžiausia: politinė veikla ir teisėkūra; teismų ir teisėsaugos institucijų veikla; viešieji pirkimai;

sveikatos priežiūra ir socialinė apsauga; teritorijų planavimas, valstybinė statybų priežiūra ir atliekų

tvarkymas; ūkio subjektų veiklos priežiūra; viešasis administravimas, valstybės tarnyba ir turto

valdymas. Be to, išskiriamos privataus sektoriaus su korupcija susijusios problemos, kurios bus

sprendžiamos įgyvendinant programą. Daug dėmesio skiriama antikorupciniam švietimui ir

informavimui tobulinti.

Bendrojo ugdymo mokyklų finansavimo naujas modelis

Seimas nutarė Lietuvos Respublikos Vyriausybei siūlyti sudaryti darbo grupę naujam

bendrojo ugdymo mokyklų finansavimo modeliui, kuris būtų grindžiamas klasės (grupės) krepšelio

principu, parengti. Vyriausybė sudarė darbo grupę, kuri parengė bendrojo ugdymo mokyklų naują

finansavimo modelį.

Pasiūlyta Vyriausybei naująjį bendrojo ugdymo mokyklų finansavimo modelį

išbandyti nuo 2015 rugsėjo 1 d. ne mažiau kaip penkiose savivaldybėse, parinktose savanoriškai ir

atsižvelgiant į jų grupes pagal gyventojų skaičių ir vyraujantį gyvenamosios vietovės tipą.

Ekologijos ir aplinkos technologijų ugdymas

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. balandžio 23 d. įsakymu

Nr. V-379 patvirtinta Ekologijos ir aplinkos technologijų ugdymo samprata. Ekologijos ir aplinkos

technologijų ugdymo sampratos paskirtis – apibrėžti savitą mokinių ekologijos ir aplinkos

technologijų ugdymo mokykloje sistemą.

Pagrindinis ekologijos ir aplinkos technologijų ugdymo tikslas – ugdyti brandžią,

turinčią esminių ekologijos ir aplinkos technologijų žinių, gebėjimų, vertybinių nuostatų asmenybę,

gebančią savarankiškai pasirinkti tinkamas elgesio strategijas, prognozuoti savo veiklos padarinius

aplinkai ir aktyviai veikti, siekiant aplinkos išsaugojimo.

Ugdymas mokykloje pagal formaliojo ir neformaliojo švietimo programas

grindžiamas bendrojo ugdymo bendrosiomis programomis bei ekologijos ir aplinkos technologijų

ugdymo turiniu.

Tėvų dalyvavimas tikrinant vaikų maitinimą

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2015 m. balandžio 27 d.

įsakymu Nr. B1-370 patvirtintas tėvų atstovų dalyvavimo neplaniniuose ikimokyklinio ir bendrojo

ugdymo įstaigų maisto tvarkymo skyrių patikrinimuose. Dokumente nurodyta, kad neplaniniuose

ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo įstaigų maisto tvarkymo skyrių patikrinimuose pagal gautą

skundą ar pranešimą gali dalyvauti šias įstaigas lankančių vaikų tėvų ir (ar) tėvus vienijančių

nevyriausybinių organizacijų atstovai. Tėvai ar tėvų atstovai privalo būti užpildę deklaraciją ar

konfidencialumo pasižadėjimą.

Valgiaraščių derinimas

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2015 m. birželio 22 d.

įsakymu Nr. B1-610 patvirtintas Vaikų ugdymo įstaigų, vaikų socialinės globos įstaigų ir vaikų

poilsio stovyklų valgiaraščių derinimo tvarkos aprašas, nustatantis ikimokyklinio ir bendrojo

ugdymo įstaigų, vaikų socialinės globos įstaigų ir vaikų poilsio stovyklų (teikiančių

apgyvendinimo paslaugas) valgiaraščių derinimo su Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos

teritoriniais padaliniais tvarką.

Aprašas taikomas vaikų ugdymo įstaigų, vaikų socialinės globos įstaigų ir vaikų

poilsio stovyklų (teikiančių apgyvendinimo paslaugas) steigėjams, vadovams, juridiniams ir

48

fiziniams asmenims, teikiantiems maitinimo paslaugas vaikų ugdymo įstaigose, vaikų socialinės

globos įstaigose ir vaikų poilsio stovyklose ir Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai.

Švietimo įstaigų direktorių skyrimas

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. balandžio 28 d. įsakymu

Nr. V-398 pakeistas Konkurso valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias

mokyklas) vadovų pareigoms eiti tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos švietimo ir

mokslo ministro 2011 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. V-1193 „Dėl Konkurso valstybinių ir

savivaldybių švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovų pareigoms eiti tvarkos aprašo

patvirtinimo“.

Kvalifikaciniai reikalavimai švietimo įstaigų direktoriams

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. balandžio 28 d. įsakymu

Nr. V-399 pakeistas Kvalifikacinių reikalavimų valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų

(išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovams aprašas ir išdėstytas nauja redakcija.

Geltonųjų autobusiukų skirstymas

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. gegužės 6 d. įsakymu Nr.

V-456 nustatyti šie geltonųjų autobusų skirstymo kriterijai 2015 metams:

1. kaimuose, miesteliuose didesniu kaip 3 kilometrų atstumu nuo mokyklos

gyvenantiems mokiniams, kurie turi pakeisti mokyklą ar yra pakeitę mokyklą dėl jos

reorganizavimo, likvidavimo ar struktūrinės pertvarkos, pavežti;

2. mokiniams, kurie turi specialiųjų ugdymosi poreikių, pavežti;

3. kaimuose, miesteliuose didesniu kaip 3 kilometrų atstumu nuo mokyklos

gyvenantiems mokiniams, kurie mokosi pagal priešmokyklinio ugdymo programą, pavežti;

4. ikimokyklinio amžiaus vaikams, kuriems nustatytas privalomas ikimokyklinis

ugdymas, pavežti;

5. kaimo mokyklų ir mokyklų, turinčių skyrių kaime, kurių savininko teises ir pareigas

įgyvendina Švietimo ir mokslo ministerija, mokiniams pavežti;

6. Švietimo ir mokslo ministerijos skirtiems netinkamiems naudoti geltoniesiems

autobusams pakeisti.

Naujos lietuvių kalbos ir literatūros bendrosios ugdymo programos

Švietimo ir mokslo ministerijoje pristatyti Lietuvių kalbos pradinio ugdymo bei

Lietuvių kalbos ir literatūros pagrindinio ugdymo bendrųjų programų projektai. Darbo grupė,

sudaryta iš šalies mokslininkų ir mokytojų ekspertų, programų projektus ruošė nuo 2013 metų. Jais

siekiama pagerinti bendrąjį vaikų raštingumo lygį ir brandos egzaminų rezultatus, sukurti lietuvių

kalbos ugdymo programų dermę.

Lietuvių kalbos ir literatūros pagrindinio ugdymo programos projekte orientuojamasi į

sisteminį kalbos mokymą, aukštesnius skaitymo ir raštingumo pasiekimus, vertybinį ugdymą. Be to,

konkrečiai apibrėžiama, ką turi mokėti 6, 8, 10 klases baigę mokiniai.

Atlikus derinimo veiksmus, švietimo ir mokslo ministras patvirtins šias bendrąsias

programas.

Neformaliojo vaikų švietimo krepšelio įvedimas

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu

patvirtintas Neformaliojo vaikų švietimo lėšų skyrimo ir panaudojimo 2015 metais tvarkos aprašas,

kuris apibrėžia valstybės lėšų, skiriamų savivaldybėms mokinių ugdymui pagal neformaliojo vaikų

švietimo (išskyrus ikimokyklinio, priešmokyklinio ir formalųjį švietimą papildančio ugdymo)

programas skyrimo principus, lėšų naudojimą, reikalavimus švietimo teikėjui ir neformaliojo vaikų

švietimo programoms, programų vertinimo, kokybės užtikrinimo ir atsiskaitymo už lėšas tvarką.

49

Alytaus miesto savivaldybės taryba 2015 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu Nr. T-240

patvirtino Alytaus miesto savivaldybės neformaliojo vaikų švietimo lėšų skyrimo ir naudojimo

2015 metų tvarkos aprašą.

Neformalaus ugdymo krepšeliui iš 2015 metų Švietimo ir mokslo ministerijos

biudžeto skirta 3,24 mln. eurų. Šie pinigai bus išdalyti savivaldybėms pagal mokinių skaičių. Taip

tikimasi papildomai užimti 20 proc. mokinių daugiau nei dabar, t. y., papildomai įvairiomis

neformaliojo švietimo paslaugomis galės pasinaudoti dar 67 tūkst. vaikų.

Priešmokyklinis ugdymas

Planuojama, kad nuo 2016 m. rugsėjo priešmokyklinis ugdymas būtų privalomas

visiems vaikams, kuriems tais kalendoriniais metais sueina 6 m. Šiuo metu priešmokyklinio

ugdymo grupes šalyje jau lanko daugiau kaip 95 procentų šešiamečių.

Priešmokyklinis ugdymas trunka vienerius metus. Tėvai, pedagogai ir mokslininkai

mato akivaizdžią šešiamečio dalyvavimo priešmokyklinio ugdymo programoje naudą. Mokinių

pasiekimų tyrimai rodo, kad priešmokyklinio ugdymo grupes lankiusiems vaikams kur kas geriau

sekasi mokytis mokykloje, o ilgalaikiai tarptautiniai tyrimai liudija apie teigiamą ankstyvojo

ugdymo naudą visam tolesniam žmogaus gyvenimui.

Dauguma Europos Sąjungos šalių peržiūri savo ankstyvojo ugdymo (nuo gimimo iki

privalomo mokymosi mokykloje pradžios) politiką. Kai kurios šalys ankstina privalomo mokymosi

mokykloje pradžią – privalomas mokymas pradedamas 6, 5 ar net 4 metų.

Mokyklų direktoriai galės daugiau laiko skirti vadybinei veiklai

Nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. švietimo įstaigų vadovams siūloma nebeturėti pamokų ir

dirbti tik švietimo vadybinį darbą, o jų atsilaisvinusias pamokas panaudoti mokytojų krūviams

didinti. Toks pakeitimas numatytas Švietimo įstaigų darbuotojų ir kitų įstaigų pedagoginių

darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos apraše, pakeistame švietimo ir mokslo ministro 2015 m.

birželio 17 d. įsakymu Nr. V-635. Sprendimui panaikinti prievolę švietimo įstaigų vadovams dirbti

5 kontaktines valandas, jas panaudojant mokytojų krūviams didinti, pritarė ir švietimo profesinės

sąjungos.

Patvirtinti 2015 –2016 ir 2016 –2017 bendrieji ugdymo planai

Švietimo ir mokslo ministro 2015 m. gegužės 6 d. įsakymu Nr. V-459 patvirtintas

2015–2016 ir 2016–2017 m. m. pradinio ugdymo programos bendrasis ugdymo planas.

Švietimo ir mokslo ministro 2015 m. gegužės 6 d. įsakymu Nr. V-457 patvirtinti

2015–2016 ir 2016–2017 m. m. pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendrieji ugdymo

planai.

Pagrindinės naujovės: mažiau pamokų penktadieniais, tolygiau paskirstytas mokymosi

krūvis per metus, daugiau valandų socialinei veiklai, neatidėliotinas vaikų konsultavimas, judėjimo

pertraukos. Neturi būti nė vienos praleistos pamokos. Nuo šių mokslo metų pirmą kartą bus

mokama mokytojams už kolegų pavadavimą, kad nedingtų nė viena pamoka. Mokiniams turi būti

suteikta galimybė gauti nemokamas mokytojų konsultacijas.

Penktadieniais siūloma planuoti mažiau pamokų, o ilgąją pertrauką paversti fiziškai

aktyvia. Socialinei veiklai skiriamų valandų skaičius išauga nuo 5 val. per metus iki 20 val. Taip pat

mokyklos daugiau dėmesio skirs pilietinei veiklai.

Atšauktas mokslo metų ilginimas

Mokslo metai 2015–2016 ir 2016–2017 m. m. neilgės. Tokį sprendimą priėmė

švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė.

Pasak ministrės A. Pitrėnienės, šiuo metu nesame tinkamai pasirengę mokslo metų

ilginimui. Geriau pasirūpinti, kaip neprarasti nė vienos pamokos per tokios trukmės mokslo metus,

kokia ji yra dabar. Ankstesnis švietimo ir mokslo ministro sprendimas pratęsti mokslo metus buvo

priimtas skubotai, nebuvo pakankamai diskutuota, tartasi su švietimo bendruomene, neapsvarstytos

50

galimos pasekmės, kurios paaiškėtų vėliau, priėmus tokius reikšmingus ugdymo procesui

sprendimus. Taip pat nebuvo tinkamai pasirengta ir naujai tvarkai įgyvendinti.

Ikimokyklinio amžiaus vaikų pasiekimai

Lietuvoje pirmą kartą parengtas Ikimokyklinio amžiaus vaikų pasiekimų aprašo

projektas. Tai gairės, padėsiančios auklėtojams, tėvams, švietimo pagalbos specialistams geriau

suprasti, ko per pirmuosius šešerius metus gali pasiekti vaikas. Šis aprašas padės geriau atpažinti

vaiko ugdymosi pasiekimus ir poreikius, rengti ir atnaujinti įstaigos ikimokyklinio ugdymo

programą, pritaikyti ją kiekvienam vaikui pagal jo poreikius ir gebėjimus.

Mažieji alytiškiai galės žaisti vaikų žaidimo aikštelėse

Alytaus miesto mažuose daugiabučių namų kiemuose dažniau plečiamos automobilių

stovėjimo aikštelės, o vaikų užimtumui skirtos erdvės dėl šios priežasties tik mažėja. Be to, ne visos

daugiabučių namų kiemuose esančios vaikų žaidimų aikštelės yra tinkamai įrengtos ir saugios, todėl

mažieji alytiškiai, negalėdami saugiai ir turiningai žaisti, dažnai lieka nuskriausti.

Alytaus miesto savivaldybės vadovų sprendimu mažieji alytiškiai galės žaisti ne tik

daugiabučių namų kiemuose, bet ir lopšelių-darželių ir mokyklų-darželių teritorijose esančiose

vaikų žaidimų aikštelėse. Toks sprendimas priimtas atsižvelgus į Alytaus miesto savivaldybės

tarybos nariams pateiktus mažamečių vaikų turinčių Alytaus miesto gyventojų prašymus sudaryti

galimybę Alytaus miesto gyventojams, auginantiems ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus

vaikus, pasinaudoti Alytaus miesto savivaldybės lopšelių-darželių ir mokyklų-darželių teritorijose

esančiomis vaikų žaidimų aikštelėmis ir jose esančia įranga ne tik darbo dienomis, bet ir

savaitgaliais, švenčių dienomis. Lopšelių-darželių ir mokyklų-darželių teritorijose esančių vaikų

žaidimų aikštelių infrastruktūra tarnaus ne tik jas lankantiems vaikams šių įstaigų darbo metu, bet ir

visai miesto bendruomenei po jų darbo valandų, taip pat savaitgaliais ir švenčių dienomis.

Dėmesys vaikų mokymui plaukti

Penkerius ateinančius metus bus tęsiama ir finansuojama Vaikų mokymo plaukti

bendrojo ugdymo mokyklose programa. Profesionalūs treneriai mokys vaikus plaukti, išgyvenimo

vandenyje įgūdžių, taip pat plaukimo ekstremaliomis sąlygomis. Švietimo ir mokslo ministerija,

kuriai pavesta parengti priemonių planą, stengsis įtraukti daugiau vaikų iš regionų.

Vaikų mokymo plaukti bendrojo ugdymo mokyklose programą įgyvendina Švietimo ir

mokslo ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija, Kūno kultūros departamentas prie Lietuvos

Respublikos Vyriausybės. Vyriausybės pasitarime rekomenduota plėsti vaikų mokymo plaukti

įgyvendinančių institucijų skaičių ir pasitelkti Krašto apsaugos ministeriją, Susiekimo ministeriją,

Socialinės apsaugos ministeriją, kitus socialinius partnerius.

Nuo 2016 metų matematikos egzaminas vėl taps privalomu

Švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis patvirtino Mokymosi rezultatų

minimalius rodiklius stojantiems nuo 2016 metų į valstybės finansuojamas vietas aukštosiose

mokyklose.

Stojantieji į valstybės finansuojamas vietas aukštosiose mokyklose turės būti išlaikę

lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą (valstybinį – jeigu stoja į universitetus, mokyklinį –

jeigu stoja į kolegijas), užsienio kalbos (anglų, vokiečių ar prancūzų) egzaminą ne žemesniu nei B1

lygiu ir matematikos brandos egzaminą: pretenduojantieji į humanitarinių mokslų studijų srities

studijų programas turės būti išlaikę egzaminą ne žemesniu nei patenkinamu pasiekimų lygiu, o

pretenduojantieji į socialinių, biomedicinos, fizinių ir technologijos mokslų studijų sričių programas

– ne žemesniu nei pagrindiniu pasiekimų lygiu. Matematika nebus reikalinga stojantiems į menų

studijas.

2016 m. matematikos egzaminą laikys tik pretenduojantys į valstybės finansuojamas

vietas aukštosiose mokyklose, išskyrus menų studijas.

51

Darbo apmokėjimo tvarkos pakeitimai Švietimo ir mokslo ministro įsakymais pakeistas Švietimo įstaigų darbuotojų ir kitų

įstaigų pedagoginių darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos aprašas, patvirtintas 2013 m. gruodžio

19 d. įsakymu Nr. V-1254:

2015 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. V-635;

2015 m. liepos 23 d. įsakymu Nr. V-791;

2015 m. liepos 31 d. įsakymu Nr. V-871.

2016 m. užsienio kalbų egzamino programa

Švietimo ir mokslo ministro 2015 m. gegužės 6 d. įsakymu Nr. V-390 patvirtinta

nauja Užsienio kalbos (anglų, prancūzų, rusų, vokiečių) brandos egzamino programa, pagal kurią

nuo 2016 m. kalbėjimas tampa egzamino dalimi. Užsienio kalbos įskaitos 2016 m. nebeliks. Nauja

brandos egzamino programa įsigalios 2015 m. rugsėjo 1 d.

Pertvarką atidėjo

Lietuvos Respublikos Seimas nusprendė, kad Švietimo įstatymo nuostata, pagal kurią

nebeliks vidurinių mokyklų, įsigalios 2017 m. rugsėjo mėnesį.

Pagal ligšiolinę įstatymo redakciją, vidurinių mokyklų Lietuvoje turėjo nebelikti jau

nuo 2016 m. rugsėjo, šalyje veiktų tik pradinės mokyklos, progimnazijos, pagrindinės mokyklos ir

gimnazijos.

Diskusijos apie nemokamą maitinimą

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo skirti nemokamą maitinimą visiems

mokiniams, kurie mokosi pagal priešmokyklinio ugdymo ar pradinio ugdymo programas. Siekiant

išvengti administracinės naštos, siūloma, kad šiems mokiniams nemokamas maitinimas būtų

skiriamas be atskiro prašymo.

Nemokamą maitinimą papildomai gautų 94 tūkst. mokinių, kurie mokosi pagal

priešmokyklinio ugdymo ar pradinio ugdymo programas. Taip būtų mažinama socialinė atskirtis ir

diferenciacija tarp atskirų mokinių grupių, sudarytos palankios sąlygos tėvams derinti darbą su

įsipareigojimais šeimai.

Taip pat siūloma padidinti mokinio reikmenims įsigyti (įskaitant pirkimo pridėtinės

vertės mokestį) skiriamų lėšų dydį nuo 45,6 iki 57 eurų.

Ministerija skaičiuoja, kad per metus iš valstybės biudžeto mokinių nemokamam

maitinimui papildomai reikėtų apie 20,33 mln. eurų. Mokyklų steigėjai patiekalų gamybos

išlaidoms finansuoti iš savo biudžeto lėšų papildomai turėtų skirti apie 4,9 mln. eurų.

Padidinus mokinio reikmenims įsigyti skiriamų lėšų dydį, papildomai per metus

reikėtų apie 0,92 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų.

Globaliojo švietimo koncepcijos svarstymas

2015 m. balandžio 13 d. Vilniuje vyko tarptautinė konferencija „Globalaus švietimo

scenarijus. Nuo sampratos iki veiksmų“, skirta globaliojo švietimo problematikos pristatymui ir

aptarimui kartu su Lietuvos ir Europos švietimo specialistais, visuomeninių organizacijų atstovais

bei politikos formuotojais. Konferencijos metu Lietuvos vaikų ir jaunimo centro direktorius Valdas

Jankauskas pristatė Lietuvos globaliojo švietimo koncepcijos projektą. Tai – pirmasis viešas tokio

masto projektas šalyje, kurio tikslas – ugdyti globaliai mąstančius ir veikiančius piliečius.

Pagal sutartą apibrėžimą, globalusis švietimas yra laikomas aktyvaus mokymo bei

mokymosi procesu, kuriuo siekiama padėti asmeniui suprasti pasauliui kylančius iššūkius, jų

priežastis, suvokti savo pasirinkimų poveikį globaliems procesams, įgalinti asmenį bei visuomenę

imtis veiksmų bei aktyviai bendradarbiauti, kuriant teisingesnį pasaulį, grindžiamą abipuse pagarba

ir supratimu.

52

Uždrausta nepilnamečiams rūkyti ir su savimi turėti tabako gaminių

Seimas priėmė Tabako kontrolės įstatymo pataisas, kuriomis įtvirtino draudimą

asmenims iki 18 metų rūkyti (vartoti) tabako gaminius ir jų turėti. Pasak pasiūlymo iniciatorių,

rūkymo problema, ypač tarp nepilnamečių, didėja. Statistika skelbia, kad rūkančiųjų skaičius

pasaulyje nuolat didėja, o pradedančiųjų rūkyti amžius pavojingai jaunėja.

Tikimasi, kad draudimas asmenims iki 18 metų rūkyti (vartoti) tabako gaminius ar jų

turėti, sustiprins nepilnamečių rūkymo prevencijos priemones, sumažins tabako gaminių rūkymo

(vartojimo) mastą tarp nepilnamečių. Bauda už jaunesnių kaip 16 metų asmenų nusižengimą bus

skiriama tėvams arba globėjams (rūpintojams). Už pakartotinius nusižengimus bauda sieks nuo 28

iki 86 eurų su tabako gaminių ar susijusių gaminių konfiskavimu. Iki šiol Tabako kontrolės įstatyme

buvo įtvirtintas tik draudimas parduoti tabako gaminius asmenims iki 18 metų, jiems nupirkti ar

kitaip perduoti, tačiau nebuvo apibrėžtas rūkymo ar tabako gaminių turėjimo amžiaus cenzas.

XX. ŠVIETIMO PRIORITETINĖS KRYPTYS

Švietimo ir mokslo ministerijos 2015–2016 m. m. prioritetai

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė konferencijoje

„Mokinių pasiekimai. Ką turime daryti kitaip?“, įvykusioje 2015 m. rugpjūčio 26 d. Lietuvos

edukologijos universiteto aktų salėje, savo pranešime „Geresnis mokinių mokymasis – esminis

švietimo sistemos prioritetas“ paskelbė Lietuvos švietimo 2015–2016 m. m. darbų kryptis

(prioritetus):

1. Stiprinti lietuvių kalbos ir literatūros mokymą visose Lietuvos mokyklose.

2. Didinti priešmokyklinio, bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo kokybę ir

prieinamumą.

3. Išbandyti „klasės krepšelį“.

4. Plėsti neformaliojo vaikų švietimo įvairovę.

5. Sumažinti mokinių skaičių specialiojo ugdymo ir socializacijos įstaigose.

6. Siekti aukšto mokytojų profesionalumo.

Bendradarbiaujant su visomis interesų grupėmis, įsiklausant vieniems į kitus galima

pasiekti geresnės ugdymo kokybės. Švietimo ir mokslo ministerija skelbia:

2015–2016 mokslo metai – mokyklos bendruomenės metai.

Uždavinys – siekiant užtikrinti mokymo ir mokymosi kokybę kryptingiau

bendradarbiauti su visomis mokyklos bendruomenės grupėmis.

Alytaus miesto savivaldybės 2016 metų švietimo veiklos prioritetai

Alytaus miesto savivaldybės administracijos Švietimo skyrius siūlo šias Alytaus

miesto savivaldybės 2016 m. švietimo prioritetines kryptis:

1. Bendruomeniškumo, tautiškumo ir etninės kultūros, pilietiškumo ugdymas.

Siektinos vertybės – tautiškai susipratusi, iniciatyvi, kūrybiška ir savarankiška,

pilietiškai aktyvi ir atvira bendruomenė, puoselėjanti etninę kultūrą – papročius, tradicinius amatus,

tautodailę, liaudies muziką, šokius, žaidimus; kontekstualumas, skaidrumas, veiksmingumas.

2. Švietimo kokybės gerinimas, modernizuojant mokymo (išskirtinį dėmesį skiriant

kūno kultūros ir sporto aplinkai tobulinti) aplinką ir skiriant ypatingą dėmesį mokytojų tobulėjimui,

mokinių sveikatingumo ir žmogaus saugos ugdymui, suaugusiųjų neformaliajam švietimui.

Siektinos vertybės – švietimo kokybė, veiksmingumas, geri ugdymo rezultatai,

švietimo paslaugų įvairovė, mokymosi visą gyvenimą prieinamumo užtikrinimas, sveika ir saugi

aplinka ir sveiki bendruomenės nariai.

Kiekviena švietimo prioritetinė kryptis turės jai iškeltus uždavinius, kuriems

įgyvendinti bus parengtos priemonės (projektai). Jose bus numatyti konkretūs veiksmai iškeltiems

uždaviniams įgyvendinti.

Šias švietimo prioritetines kryptis 2015 m. rugpjūčio pabaigoje – rugsėjo pradžioje

apsvarstys Alytaus miesto savivaldybės švietimo biudžetinių ir viešųjų įstaigų mokytojų ir mokyklų

53

tarybos, Alytaus miesto savivaldybės švietimo taryba, kuri apibendrins visus pasiūlymus ir pritars

savivaldybės 2016 m. švietimo prioritetinėms kryptims. Po to 2016 metų švietimo prioritetines

kryptis aprobuos Alytaus miesto savivaldybės tarybos Kultūros, švietimo ir sporto komitetas ir 2015

m. gruodžio mėn. bus patvirtinta Alytaus miesto savivaldybės 2016 metų švietimo veiklos

programa, kurios pagrindą sudarys 2016 metų švietimo prioritetinės kryptys.

Švietimo planavimo paskirtis – įvertinus švietimo būklę ir atsižvelgus į visuomenės

švietimo poreikius, nustatyti ilgalaikius ir trumpalaikius švietimo tikslus ir uždavinius, apibrėžti

prioritetus ir priemones uždaviniams vykdyti.

Alytaus miesto savivaldybės taryba, tvirtindama 2016 metų savivaldybės biudžetą,

numatys lėšas Alytaus miesto savivaldybės 2016 metų švietimo veiklos programai įgyvendinti.

XXI. LIETUVOS ŠVIETIMO KELIAS

Lietuva 2004 m. tapo Europos Sąjungos nare. Įgyvendinant Europos Sąjungos

švietimo tikslus, taikomas atvirojo koordinavimo metodas, kuriuo vadovaujantis kiekviena šalis gali

turėti savo švietimo tradicijas, tačiau bendradarbiauja siekiant bendrų tikslų.

Lietuvos švietimo kelias iki 2012 m. įskaitytinai buvo nubrėžtas Lietuvos Respublikos

Seimo 2003 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. IX-1700 patvirtintose Valstybinės švietimo strategijos

2003–2012 metų nuostatose. Vadovaudamasi šiuo dokumentu Lietuvos Respublikos Vyriausybė

2005 m. sausio 24 d. nutarimu Nr. 82 patvirtino Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 metų

nuostatų įgyvendinimo programą, kurioje buvo pateikta Lietuvos švietimo būklės analizė, numatyti

strateginiai tikslai ir prioritetinės kryptys, šios programos stebėsenos rodikliai ir siekiai.

Lietuvos valstybės kelias iki 2030 m. įskaitytinai nubrėžtas Lietuvos Respublikos

Seimo 2012 m. gegužės 15 d. nutarimu Nr. XI-2015 patvirtintoje Valstybės pažangos strategijoje

„Lietuvos pažangos strategija „Lietuva 2030“, kurią parengė žinomi verslo, kultūros, švietimo,

meno, mokslo ir kitų sričių visuomenės veikėjai, kartu su Vyriausybės ir Prezidentūros atstovais

susibūrę į Valstybės pažangos tarybą, apibendrinusią trijų darbo grupių, socialinių partnerių ir

visuomenės aptartas idėjas.

Lietuvos švietimo kelias iki 2022 m. įskaitytinai nubrėžtas Lietuvos Respublikos

Seimo 2013 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. XII-745 patvirtintoje Valstybinėje švietimo 2013–2022

metų strategijoje. Valstybine švietimo 2013–2022 metų strategija siekiama sutelkti švietimo

bendruomenės pastangas esminiams švietimo pokyčiams, kurie būtini atsižvelgiant į viešosiose

konsultacijose išreikštus šalies visuomenės lūkesčius, Lietuvos pažangos strategijos „Lietuva 2030“

nuostatas, pasaulines švietimo filosofijos, politikos ir praktikos tendencijas, turimus naujausius

Lietuvos ir Europos Sąjungos švietimo būklės duomenis. Pagrindinis strategijos tikslas – paversti

Lietuvos švietimą tvariu pagrindu valstybės gerovės kėlimui, ugdyti veržliam ir savarankiškam

žmogui, atsakingai ir solidariai kuriančiam savo, Lietuvos ir pasaulio ateitį. Lietuvos švietimo vizija

– kiekvienas vaikas, jaunas ir suaugęs žmogus Lietuvoje siekia ir nesunkiai randa, kur mokytis,

šalies švietimo sistemą sudaro valstybinės, savivaldybių ir nevalstybinės nuolat tobulėjančios,

tarpusavyje ir su partneriais bendradarbiaujančios švietimo įstaigos, kurių darbuotojai turi autoritetą

visuomenėje ir palaiko nuolatinę diskusiją dėl šalies švietimo plėtotės, Lietuvos valstybės ir jos

žmonių sėkmės ir kultūros bei ūkio plėtros, atsižvelgiant į miesto ir kaimo darnią raidą.

Alytaus miesto savivaldybės 2016 metų švietimo prioritetinės kryptys parengtos pagal

šiuos dokumentus, atsižvelgiant į Švietimo ir mokslo ministerijos vykdomą švietimo politiką

(ministerijos pasirinktus 2015–2016 mokslo metų prioritetus) ir mūsų miesto bendruomenės

švietimo poreikius.

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė metiniame pranešime, kurį

Lietuvos Respublikos Seimo nariai išklausė 2015 m. birželio 4 d., teigė: „Meilė savo artimui ir

atsakomybė už šalį – ugdytini dalykai, tačiau jie nesudėti nei į darželinuko, nei į moksleivio

ugdymo krepšelį. Tik mokytojo gera valia lemia, ar šalia privalomų žinių atsiranda žmogiškumo ir

pilietiškumo pamokos. Investuoti į žmogų tenka tiems, kurie supranta, kad joks formalus krepšelis

neatstos kartu su vaiku sugiedoto himno ar pasodinto medžio. Mielieji, pasitinkame Valstybės

54

atkūrimo 100-metį. Pastarasis ketvirtis amžiaus buvo mūsų atsakomybė. Kūrėme Lietuvą visi taip,

kaip kiekvienas supratome savo priedermę. Kaip mokėjome ir galėjome. Tėvų žemei, laisvei,

įstatymui, taikai, savo profesijai ir ateities kartoms. Ten, kur nepritrūkome drąsos ir vienybės,

pasaulis mus žino kaip sėkmės Lietuvą. Švęsdami Valstybės 25-metį rankomis susikibo įvairių

Lietuvoje gyvenančių tautybių jaunimas, naujam gyvenimui prikeldamas ne tik tautinį kostiumą, bet

ir pamatines Lietuvos vertybes, kurioms nereikia nacionalinių susitarimų. Mūsų meilė Lietuvai yra

prigimtinė. Mūsų patirtį perima Lietuvos vaikai. Todėl mūsų pareiga, gyventi ir dirbti taip, kad

neišduoti šios, mums patikėtos trispalvės apyrankės. Ir jie matys savo ateitį Lietuvoje.“

Alytaus miesto savivaldybės administracijos

Švietimo skyriaus vedėjas

Vytuolis Valūnas

2015-08-27