Embed Size (px)
Citation preview
2013 m. lapkričio 18 – 24 d. Lietuvos suaugusiųjų švietimo asociacija organizuoja suaugusiųjų mokymosi savaitę „Suartėjimai: nuo asmeninės
savasties iki Europos piliečio“. Keturioliktoji suaugusiųjų švietimo savaitė skiriama savęs pažinimui ir supratimui, asmeninės savasties
puoselėjimui, savo šaknų paieškai kultūroje, kalboje ir tarmėse, suvokimui, kad nuo mūsų pačių priklauso asmeninė, bendruomenės, tautos, Tėvynės ir Europos gerovė.
Nr. 7, išeina 1 kartą
per metus
ANDRAGOGAS
2013 m. lapkričio 19 d.
Suaugusiųjų švietimo savaitei skirtų renginių programa mokykloje
Lapkričio 18—24 d. prie salės Tarptautinio mokinių konkurso „Mokytis niekada nevėlu“ kūrybinių darbų paroda
Lapkričio 19 d. 16.00 val. skaitykloje Tarptautinio mokinių kūrybinių darbų konkurso „Mokytis niekada nevėlu“ apibendrinimas
Lapkričio 19 d. 16.30 val. skaitykloje Mokytojų įspūdžiai iš Grundtvig kvalifikacijos tobulinimo kursų Austrijoje ir Italijoje
Lapkričio 20 d. 16.00 val. skaitykloje Poezijos ir prozos skaitymai. Dalyvauja mokiniai ir mokytojai
Lapkričio 21 d. 15.00 val. fizikos kabinete Virtualus Arūno Bėkštos seminaras mokytojams ir mokiniams „Lietuvių nuotykiai Europoje“ Lapkričio 22 d. 12.00 val. Išvyka į Ch.Frenkelio vilą. Edukacinė programa „Košerinio maisto paslaptys"
Kviečiame dalyvauti!
Šiaulių suaugusiųjų
mokykla
Konkurso “Mokytis niekada nevėlu” laureatai
2
Apie konkursą 3
Svarbiausi metų įvykiai
4
Iš mokyklos istorijos
4-5
Mokinių mintys apie rudenį
6
Mokytojų kūrybos kerlelė
7
Kaip mokiniai mokytojais tapo
8
Mokytojų įspūdžiai
9
Gyvenimo prieskoniai
10
Šiame numeryje
skaitykite:
Į suaugusiųjų švietimo savaitę
atsinešk
ANDRAGOGAS 2 puslapis
T a r p t a u t i n i o m o k i n i ų k ū r y b i n i ų d a r b ų k o n k u r s o
„M O K Y T I S N I E K A D A N E V Ė L U“ laureatais tapo šie mokiniai:
2 puslapis Andragogas
Marijampolės suaugusiųjų mokymo centro III gimnazijos klasės mokinė Saulė Juozūnaitė (konkursui mokinę rengė infor -macinių technologijų mokytoja metodininkė Sidona Rimkuvienė),
Marijampolės suaugusiųjų mokymo centro III gimnazijos klasės mokinys Gytautas Staniukynas (konkursui mokinį rengė informacinių technologijų vyresnioji mokytoja Violeta Jočionienė),
Panevėžio suaugusiųjų mokymo centro 10 klasės mokinys Tomas Dilys (konkursui mokinį rengė informacinių technologijų vyresnioji mokytoja Renata Bukelienė),
Kelmės rajono savivaldybės suaugusiųjų mokymo centro 11 klasės mokinė Daiva Birbilienė (konkursui mokinę rengė rusų k. vyresnioji mokytoja Vida Barauskienė),
Šiaulių suaugusiųjų mokyklos IV gimnazijos klasės mokinė Gintarė Vengrienė (konkursui mokinę rengė informacinių tech-nologijų mokytoja metodininkė Rima Valčiukienė, lietuvių kalbos mokytoja metodininkė Veronika Bekerienė).
Saulė Juozūnaiė, Gytautas Staniukynas, Marijampolės SMC
Daiva Birbilienė, Kelmės raj. savivaldybės SMC
3 puslapis Andragogas
Apie konkursą...
Trečius metus mokykla pasitinka respublikinę Suaugusiųjų švietimo savaitę rengdama jau tradiciniu tapusį mo-kinių kūrybinių darbų konkursą „Mokytis niekada nevėlu", kuriame kasmet dalyvauja vis gausesnis būrys suaugusiųjų bendrojo lavinimo mokyklų mokinių, parengtų neabejingų mokinių kūrybiškumo ugdymui andragogų. Šiais metais sulaukta penkiasdešimt dviejų darbų iš septinių šalies bendrojo lavinimo suaugusiųjų mokyklų. Kaip ir kasmet, labai aktyvios buvo Klaipėdos Naujakiemio suaugusiųjų gimnazijos, Kelmės SMC, Vilniaus SMC, Marijampolės SMC, Panevėžio SMC, Kėdainių suaugusiųjų ir jaunimo mokyklos bei Šiaulių suaugusiųjų mokyklų bendruomenės. Konkursui mokiniai pristatė kūrybinius darbus, kuriuose mintis „Mokytis niekada nevėlu“ pagrindžiama pačių sukurtais tekstais (esė, vaizdeliu, eilėraščiu, miniatiūra, aforizmu) ir iliustruojama piešiniu, sukurtu pasirinkta kom-piuterine programa. Taigi integruojamas gimtosios kalbos, informacinių technologijų, dailės mokymas, sudaromos sąlygos mokinio saviraiškai, rengdami darbus mokiniai su mokytojais bendrauja ir formalioje, ir neformalioje aplinkoje, tai leidžia geriau vieniems kitus suprasti, tiesiamas partnerystės tiltas, kuris labai svarbus suaugusiųjų mokyme, nes suaugusiųjų mokykloje mokymasis grindžiamas bendradarbiavimu, keitimusi patirtimi. Mokytis suaugusiam žmogui bendrojo lavinimo mokykloje, be abejonių, nelengva. Jau vien todėl, kad mokymasis jam antraeilis ar net trečiaeilis dalykas gyvenime.„Mokykla – karo laukas, besimokantis suaugusysis jame – karys, ku-riam tenka nugalėti vidinius demonus ir kompleksus, aplinkinių nuostabą, neigiamas emocijas ir patikėti, kad mokytis – niekada nevėlu“ – teigia Šiaulių suaugusiųjų mokyklos mokinys Aleksandras. Jam antrina Gintarė, sakydama: „Gal keista kam, kad kasryt kartu / Su savo sūneliu mokyklon išeinu.“ Kaip viena iš svarbiausių priežasčių, grąžinusių jau suaugusius žmones į mokyklos suolą, darbuose minimas noras tobulėti, kilti karjeros laiptais, pagerinti savo gyvenimo kokybę: „Mokantis atsiveria daugiau galimybių pagerinti savo gyvenimą ir būti naudingam visuomenei“ (Vytautas, IIIv), „Nes noro tobulėti, / Svajonių daug turėti / Be mokslų ne-turi“ (Julija, IVd1), „<...> sparčiai besivystančios technologijos ir vėl grąžina į mokyklos suolą“, „Mokslas – bilietas į brandą ir dvasinį augimą, į tikėjimą, kad esi vertas žinių, kurias gauni mokykloje“ (Aušra, IVv), „Mokslas – tai kultūra, žinios, išmintis. Mokykla augina Lietuvą mylinčius žmones, todėl mokytis niekada nevėlu“ (Donatas, IVv). Šmaikščiai ir išmoningai mokiniai pagrindžia mintį, kad tikrai niekada ne per vėlu pradėti mokytis: „Belskis į mok-slo duris, kol dar laikas, / Kol tavo mąstymas ir protas sveikas“ (Eugenijus, III v), „Jei aptingsi, nenorėsi, /Tai ir kuprą apturėsi. / Mokykimės mes kartu, /Nes tai niekad nevėlu!“ (Evelina, III v). Mokinių kūriniuose atsiveria filosofinės minties gelmė („Mokslas – uola, į kurią kopdamas ne vienas parpuo-la“ (Vita, IVv)), apmąstoma žmogaus gyvenimo prasmė („<...> Aš noriu bėgti nuo savęs ir vėl sugrįžti daug stipres-niu“ (Eglė, IVc, Klaipėda), „<...>Be mokslo tu nebūsi žmogumi" (Julija, IVd1)). Daroma išvada, kad noras tobulėti, mokytis yra esminė prasmingos žmogaus egzistencijos sąlyga: „Pradėję nuo mažų dienų / Savas žinias auginam, /Kad kaip ruduo / Brandžias rankas pakėlę/ Švytėtume savų žinių kraičiu“ (Gintarė, IV d1). Ir piešiniuose, ir kūrybinių žodžių versmėje dažnai besikartojanti žmogaus ir medžio paralelė rodo besimokančio suaugusio žmogaus tvirtumą, stiprybę: Aš, kaip tas medis, Tiesiantis šakas į dangų, Į saulę, į vėją, į lietų, Į šalną, į svajones, – Žinau, kad gražiausios gyvenimo spalvos nušvis, Kai augsiu kasdien, Su juo... (Tomas, 10a, Panevėžys) Poezijos žodžiais išsakytos patirtys, emocijos liudija, kad šiandien suaugusiųjų mokyklos suole sėdi ne vienas žymus ateities kūrėjas: Esu, kas esu, esu, kur esu... Kaip dygus kaštonas nedrąsiai iš kevalo veržiuosi eiti raidėmis užpustytais puslapiais, skaičių labirintais... (Angelė, IVb, Vilnius) Mokinių darbuose nuoširdžiai, kūrybiškai, atvirai išsakytos prasmingos mintys įrodo, jog šiandien suaugusiųjų mokyklose mokosi patriotiški, savimi pasitikintys, giliai mąstantys, at- viri pokyčiams, stiprūs, valingi žmonės, suvokiantys, kad mokytis svarbu visą gyvenimą, kad mokymasis, tobulėjimas – neišvengiama modernaus žmogaus gyvenimo sąlyga.
lietuvių kalbos mokytoja metodininkė Veronika Bekerienė
4 puslapis Andragogas
Svarbiausi 2012—2013 m. m. įvykiai Nuo 2013 m. sausio 2 d. mokyklai vadovauja direktorė Janina Lemežonaitė.
Išleista 70-oji abiturientų laida. Įteikti 48 brandos atestatai.
Nuo 2013 m. rugsėjo 1 d. mokykla dalyvauja Grundtvig mokymosi partnerysčių projekte „Kaip skamba tyla“ („The Sound of Silence“), kurio vykdymui skirta 15,5 tūkst. eurų dotacija.
2012 metų geriausio mokinio vardas atiteko Samantai Ramonaitei.
Orinta Andrejaitienė ir Samanta Ramonaitė tapo Šiaulių miesto mokinių kūrybinių darbų konkurso „Margučiai“ laureatėmis.
Roberta Šilinskaitė ir Ingrida Patapienė užėmė II vietą Šiaulių regiono 11-12 klasių mokinių literatūros darbų konkurse.
Aušra Sakalauskienė tapo Šiaulių miesto mokinių IT konkurso “Laiškas Kalėdų seneliui” laureate.
Edvardas Česnauskas, Gintarė Railaitė, Inga Mereščenkovienė, Judita Kaušiutė, Roberta Kerner tapo kon-kurso „Tavo žvilgsnis 2013“ diplomantais.
Jūratė Burbulienė, Natalija Pleikienė tapo konkurso „Kalbų kengūra 2013“ (lietuvių kalba) oranžinės kengū-ros diplomantėmis.
Aušra Sakalauskienė, Žydrūnė Jurašauskienė tapo konkurso „Kalbų kengūra 2013“ (lietuvių kalba) sidabri-nės kengūros diplomantėmis.
Alvydas Pliuskevičius tapo konkurso „Gamtos kengūra 2013“ (biologija) auksinės kengūros diplomantu ir užėmė 9 vietą Šiaulių miesto 11-12 kasių dalyvių (Senjorų) tarpe Tarptautiniame matematikos konkurse “Kengūra 2013”.
Parengė direktoriaus pavaduotoja ugdymui Sigita Lizdenienė
Iš mokyklos istorijos. Mokyklą baigė šie garsūs žmonės:
ROLANDAS PAVILIONIS – profesorius, akademikas, europarlamentaras, filosofijos mokslų daktaras. 1962 m. baigė Šiaulių darbo jaunimo vidurinę mokyklą.
VYTENIS RIMKUS – Lietuvos mokslo ir visuomenės veikėjas, Šiaulių miesto Garbės pilietis, dailininkas, me-notyrininkas, habilituotas mokslų daktaras, profesorius. Mokyklą baigė 1959 m.
STANISLOVAS KUZMA – skulptorius.
KAZYS KASPERAVIČIUS – nuo 1983 m. Lietuvos dailininkų sąjungos narys, skulptorius. Mokyklą baigė 1959 m.
ALBERTAS GRIGARAVIČIUS – visuomenės veikėjas, literatas, Šiaulių miesto Garbės pilietis, gydytojas neurochirurgas.
NERIJUS BRAZAUSKAS – Šiaulių universiteto lektorius, humanitarinių mokslų daktaras, UNESCO Šiaulių klu-bo narys. Mokyklą baigė 1996 m.
EDVARDAS ŽIČKUS – TV3 gyvenimo būdo laidos ,,Gyvenimas yra gražus“ prodiuseris, labdaros ir paramos fon-do neįgaliems vaikams ,,Algojimas“ valdybos narys. Mokyklą baigė 1996 m.
SIDAS AKSOMAITIS – dienraščio ,,Respublika“ žurnalistas. Mokyklą baigė 1996 m.
Parengė kraštotyros būrelio nariai, vadovaujami Adelės Jonaitienės
STANISLOVAS KUZMA (1947–2012)
Andragogas 5 puslapis
Veikla: skulptorius.
Žymūs apdovanojimai:
1982 m. LTSR Valstybinė premija,
1996 m. Lietuvos nacionalinė premija,
1997 m. Gedimino 3 laipsnio ordinas.
Biografija: 1 973 m. baigė Lietuvos dailės institutą. 1 973 – 1976 m. dėstė piešimą Lietuvos dailės institute, 2000-2001 m. – skulptūrą Vilniaus dailės akademijoje.
Kūryba: Kūrė iš akmens, medžio, metalo, dažnai derino kelias medžiagas, naudojo polichromiją. Kūriniams būdin-gos stilizuotos subtilios formos, ekspresyvūs, ištęstų proporcijų siluetai, glotnūs, preciziškai apdoroti paviršiai. Auto-riaus kūriniai saugomi ir eksponuojami Lietuvos dailės muziejuje, A. Tretjakovo galerijoje Maskvoje, Olimpiniame spor-to muziejuje Lozanoje, kituose užsienio šalių muziejuose.
Pagrindiniai darbai:
Motinystė, Žirgas ir Sakalas, Eglė, Žilvinas, Juknaičių gyvenvietės parkas ir pastatų interjerai, 1976-1982;
Versmė, Mūzų šventė, Lietuvos dramos teatras, Vilnius, 1981;
Sutartinė, viešbutis ,,Lietuva“, 1984;
Šaulys, Saulės laikrodžio aikštė, 1986;
Pieta, Sausio 13 aukoms, Antakalnio kapinės, 1995;
Krepšininkas, Olimpija, Graikija, 1996;
Atkurtos Vilniaus arkikatedros frontono skulptūros, 1996;
Lietuvos didysis kunigaikštis Aleksandras, Panevėžys, 2003.
Skambant šiauliečių ovacijoms ir miesto pučiamųjų orkestrui, S.Kuzmos skulptū-ra ,,Šaulys“ sugrįžo į Saulės laikrodžio aikštę. Pavasarį nukelta ir restauravimui iš- gabenta skulptūra baigta tvarkyti artėjant Šiaulių miesto 777 jubiliejui. Sveikinimo kalbą sakė S.Kuzmos žmona L. Kuzmienė, kuri dėkojo miestui, priėmusiam ir įvertinusiam jos vyro darbą. ,,Čia gyveno jo tėvai ir seneliai. Jis buvo gerbiamas šiauliečių. Ačiū miestui, kad į-vertino jo darbą ir išsaugojo jo paveldą“.
Parengė kraštotyros būrelio nariai, vadovaujami Adelės Jonaitienės
Mokyklos sode jau prinoko obuoliai...
Grįžome į klases, kai mokyklos sode ėmė bumsėt žemėn obuoliai. Dar taip neseniai obelys baltais nuometais mojo abiturientams, susirinkusiems mokyklos kieme pakvietus Paskutiniam skambučiui .
Netruks prabėgti paskutiniai mokykliniai metai ir mums. Ir mums mos baltos žydinčių obelų šakos. O dabar jos lūžta nuo rudens brandos.
Žiūriu į mokyklos sodo obelis ir prisimenu kažkurio rašytojo pasaky-tus žodžius, kad ir mūsų gyvenimas kaip medžio: žydim, brandinam vaisius... Tik medžiui tai leista daryt kas metai, o žmogui – vieną kartą. Tad taip no-ris, kad mano darbo vaisiai, subrendę per šiuos metus, keltų džiaugsmą ir būtų prasmingi...
Mokyklos sode jau prinoko obuoliai. Prinokau ir aš kaip tas obuolys – supratau, kad metas rimtai susiimt, pradėt įtemptai mokytis. Atėjo susikaupimo metas.
Mokyklos sode jau prinoko obuoliai.
Mėgsta juos visi mokiniai.
Gamtos tai dovana žmonėms.
Visiems – mažiems ir dideliems.
Mokyklos sode prinoko obuoliai. Išsibarstę po medžio šakom jie spindi saulėj ir vilioja para-gauti. Šmaikštūs viliokliai – obels pamestinu-kai...
Ruduo...
tai vienas iš keturių metų laikų. Tarp vasaros ir žiemos. O kalendoriuje – nuo rugsėjo pra-džios iki lapkričio pabaigos. Nukrenta medžių lapai. Pasirodo pirmasis sniegas. Su rudeniu vaikai ima eiti į mokyklą. Rudens pirmoji – taip būtų galima pavadinti mokslo metų pradžios šventę.
Rudens aš niekada nepasiilgstu <...>. Rudenį tik medžių lapai gražūs. Kartais dar saulėti rytai, kai saulė šviečia taip pakankamai įkyriai, pažemiu, tiesiai į akis.
Nuostabus metų laikas, kai medžių lapai nusidažo, rodos, visom dažų paletės spal-vom. Lapai, pasidavę vėjo dvelksmui, šoka taip grakščiai, o ankstų rytą pamatai, kaip ra-
sos lašeliai puošia pageltusius žolynus ir tinklą audžia gležnas voriukas.
Gražu, kai saulės spinduliai rieda per žemę, nuklotą auksiniais lapais...
IVd 1 klasės mokiniai Deimena, Eglė, Orinta, Gintarė, Judita, Tadas.
Lietuvių kalbos mokytoja metodininkė Veronika Bekerienė,
nuotraukos informatikos mokytojos metodininkės Rimos Valčiukienės
Mokytojų kūrybos kertelė. Iš ciklo „Akimirkų spalvos“
***
Sudėliok savo dieną
Iš mažyčio akmens, iš žolės pakelėj,
Iš dangaus debesies.
Sudėliok iš minties, iš akimirkos, jausmo.
Sudėlioki iš laiko
Buvusio, esamo, būsimo.
Iš žmonių, artimų ir pačių tolimiausių.
Sudėliok iš spalvų,
Iš takų ir mažyčių takelių,
Iš ėjimo pirmyn ir grįžimo atgal,
Iš planų ir svajonių kalnelių,
Sudėlioki su meile
Šią dieną gyvenimą...
***
Esu aš aktorė.
Nevaidinu kine,
Nevaikštau apšviestoj teatro salėj,
Nevaidinu pagal rašytus
Kažkieno scenarijus.
Gyvenimas – scena,
Tik čia sunkiau,
Nes uždangos nėra.
Skirtingus vaidmenis diktuoja
Man kiekviena diena.
Liūdžiu suklydus vaidmeny
Ir vėl iš naujo mėginu
Taisyt klaidas ir eit gyvenimo keliu.
Ir vėl einu, juokiuosi ir verkiu
Kažką pakeist, įrodyt mėginu.
Kada ateina vakaras,
Diena nuleidžia uždangą.
Atplaukia dieviški sapnai –
Esu savim.
***
Atsiklaupsiu ant žemės
Ir galvą padėjus
Ant pilko, šalto akmens
Išgirsiu tylų
Žemės, akmens ir savo
Širdies plakimą.
Susikirs amžinybės ir
Laikinumo ribos.
Mintis ir sapnas,
Žodis ir veiksmas.
Tyla ir šauksmas.
Perbrauksiu delnu
Grublėtą akmens paviršių,
Paliesiu švelnią ir šiltą
Žolę alsuojančios žemės.
Ir palikus joje savo
Amžiną paslaptį
Eisiu gyventi. ***
Mėlynam kambary buvo gera,
Taip šilta, ramu ir tikra.
Tikra? Bent man tuo metu
Taip atrodė.
Žvakių šviesos apšviesti
Žmonės sėdėjo, juokavo.
Manau, kiekvienas buvo savim
Be kaukės.Ar buvo savim?
O gal man tik taip atrodė?
Buvo šilta, ramu ir tikra.
Tikra? O gal ne visai?
Gal tik stengėmės būti geri, nes
Tame kambary negalėjome
Būti kitokie.
Ta erdvė, padalinta spalvom į dalis,
Mėlyną, žalią, geltoną
Buvo tikra…
Ji atspindėjo jūrą, žemę ir saulę.
Ta erdvė buvo tikra
Kaip vaikystė,
Kaip jausmai, širdyje išnešioti.
Išėjau iš erdvės… ji buvo tik laikina…
Gatvėje lijo lietus…
Lijo lietus širdyje,
Lijo lietus ant veido.
Laima Malakauskienė, lietuvių kalbos mokytoja metodininkė
IV gimnazijos klasės mokinės Roberta ir Gintarė pabandė ,,pasimatuoti” mokytojo profesiją. Kokios gi mintys apniko po šio eksperimento?
Vis bandžiau kaip nors paprastai apibūdinti savo keturiasdešimt penkių minučių patirtį mokytojos kailyje, tačiau neradau vienareikšmio verdikto, kad pasakyčiau ,,patiko” ar ,,nepatiko”. Esu įsitikinusi tik dėl to, kad tai man buvo įdomu.
Ruošiausi ir rinkau informaciją su entuziazmu, turėdama tikslą sudominti, įtraukti, duoti naujų žinių, tačiau jau pir-mosiomis pamokos minutėmis susidūriau su nežinia: ,,gal tai įdomu tik man vienai; gal pasakoju pernelyg paprastai, o gal per sudėtingai?” Taigi, tokiu būdu tas ,,pasenęs” klausimas ,,ar viską supratot?’’ tuo metu man pasirodė visiškai natūralus ir net pagalvojau, kad jis reikalingesnis pačiam mokytojui, jaučiančiam savo ,,amato” svarbą, nei mokiniui.
Trumpai apsakiau, kaip iš ,,pasiruošimo su entuziazmu’’ liko tik ,,pasiruošimas”, o dabar svarstau, ar neįžeisiu kurių nors mokytojų, jei pasakysiu, kad pamokos kartais būna neįdomios. ,,Na, pamaniau, aš tai jau nebūsiu nuoboda”. Turbūt taip ir buvo, kol svajingasis Antanas Baranauskas ,,žvalgėsi’’ po šilelį ir ieškojo jame lietuvio sielos. Bet neišvengiamai atėjo me-tas akistatai su meninėmis raiškos priemonėmis, kurių, kaip nori, taip galvok, įdomiomis joks mokinys nepavadintų. Pajaučiau tai, ką patiria publiką nuvylęs atlikėjas. Tik eidama iš kabineto paguodžiau save: ,,mokslo šaknys karčios – visiems juk buvo pasakyta”…
Gintarė Railaitė, IV d2 gimnazijos klasė
Suteikta galimybė vesti lietuvių kalbos pamoką iš esmės pakeitė mano požiūrį į mokytojo profesiją, į mokyto-jo darbą. Dabar aš jau žinau, kad mokytojo darbas labai įdomus, spalvingas ir ganėtinai sunkus. Visada manydavau, kad jis lengvas: ateini, pravedi pamoką, išeini...
Išbandžiusi save kaip mokytoją supratau, kad norint pasiruošti kiekvienai pamokai reikia įdėti daug darbo, daug pastangų, nes norisi ne tik išmokyti, bet ir sudominti tuo, ko mokai.
Žinoma, daugeliui mokinių patiktų pasijusti tikru mokytoju – patirti, koks geras jausmas, kai visi žiūri tik į tave, klauso tik tavęs... Tai patiko ir man – vesdamas pamoką esi „viršesnis už visus“ J.
Gautą progą išbandyti save kaip mokytoją priėmiau kaip išbandymą, šiek tiek – kaip žaidimą (tam tikra prasme ir mano mokiniams tai buvo nauja patirtis – pamoką vedė „jų pusės žmogus“ – mokinė; kažkas buvo kitaip nei visada). Tačiau ruošiausi pamokai rimtai, atsakingai. Sunkumų buvo. Sunkiausia buvo tai, kad prieš pamoką iš jaudulio visas kūnas ėjo pagau-gais. Teko įveikti baimę suklysti, pasimesti, likti neišgirstai... Bet įpusėjus pamokai, pamačius gerus, draugiškus mokinių vei-dus, visiškai atsipalaidavau, jaudulys dingo akimirksniu.
Ši patirtis naudinga tuo, kad gauni galimybę darkart nugalėti savo baimes (ir darais stipresnis), gauni galimybę ge-riau suvokti mokytojo darbo specifiškumą, be to, yra ir dalykinė nauda: pradėjusi ruoštis pamokai labai daug skaičiau, rinkau medžiagą iš įvairių šaltinių, norėjau sužinoti kuo daugiau, nes maniau – bus didelė gėda, jei mokiniai ko nors paklaus iš šios temos, o aš nežinosiu, ką atsakyti. Ruošimasis mane labai įtraukė, net nepajutau, kiek daug laiko praleidau studijuodama Ba-ranauską. Turbūt pirmą kartą tiek daug mokiausi SAVO NORU.
Apmąsčiusi visą patirtį darau išvadą – būti mokytoja tikrai nenorėčiau. Būčiau pikta, rėksnė (bent jau taip manau) ir mokiniai manęs nemėgtų, duotų kokią pravardę, pavyzdžiui, „ragana“. Be to, būčiau labai dalykiška. Vesčiau ne įdomias, o „sausas“ pamokas (juk sakiau - „ragana“ ).
Roberta Šulinskaitė, IV d1 gimnazijos klasė
Mokytojauja Gintarė Roberta mokydama kitus mokosi pati
Roma istorijos mokytojui – lyg sugrįžimas į praeitį Nuolatinis tobulėjimas yra aktualus kiekvienam specialistui. Aš, kaip istorijos mokytojas, pajutau poreikį daugiau sužinoti ir pagi-
linti savo žinias dalyvaudamas Europoje organizuojamuose kvalifikacijos kėlimo kursuose.
Gilinti savo žinias nutariau Italijos sostinėje Romoje organizuojamuose kursuose „History, Environment and Culture: An Italian
Blend for Training“ (Istorija, aplinka ir kultūra: itališkas mokymų derinys), kuriuos organizavo Associazione Euro Gestione Impresa
(Mokymosi visą gyvenimą asociacija). Veikla buvo finansuojama iš „Mokymosi visą gyvenimą“ programos, kurią Lietuvos Respublikoje admi-
nistruoja Švietimo mainų paramos fondas. Dotacija buvo skirta kvalifikacijos tobulinimui vykti į kursus.
Kursai vyko lapkričio mėn. (7 dienas). Kursuose dalyvavo trijų šalių – Lietuvos, Kipro ir Prancūzijos – atstovai. Kursai prasidėjo
organizatorių bei jų institucijos prisistatymu, kursų programos aptarimu bei dalyvių prisistatymais. Pirmąją dienos dalį vyko paskaitos
apie įvairius istorijos laikotarpius. Visam tam iliustruoti, antrąją dienos dalį lankydavomės įvairiose istorinėse Romos vietose, muziejuose.
Užsiėmimai vyko nuo 9 val. iki 17 val. Vakare vėl susitikdavome su kursų dalyviais ir organizatoriais vakarienei, kuri taip pat buvo labai
vertinga. Šių susitikimų metu domėjomės bei ragavome įvairius tradicinius itališkus patiekalus. Be to, buvo aptariama praėjusi diena, dis-
kutuojama įvairiomis temomis.
Paskutinį kursų dienos vakarą organizatoriai įteikė sertifikatus, visi aptarėme kursų naudą pasidalinome įspūdžiais ir kartu pasi-
džiaugėme naujomis pažintimis. Grįžęs iš šios istorinės kelionės, galiu pasakyti, kad buvo pateisinti visi mano lūkesčiai. Labai džiaugiuosi
kursų vadovų organizuotumu, įdomiomis paskaitomis bei įspūdingais vizitais mieste. Pagilinau Romos istorijos žinias, kurias dabar galėsiu
vaizdžiai papasakoti savo mokiniams. Kartu šie kursai man leido pagilinti užsienio kalbos žinias. Roma – nuostabus istorijos lopšys.
Audrius Mickevičius, istorijos mokytojas
Iš kursų Austrijoje sugrįžus Rugsėjo mėnesį (8 dienas) dalyvavau Grundtvig kvalifikacijos tobulinimo kursuose Grace (Austrija). Veikla buvo finansuojama iš
Mokymosi visą gyvenimą programos, kurią Lietuvos Respublikoje administruoja Švietimo mainų paramos fondas. Dotacija buvo skirta kvalifi-
kacijos tobulinimui vykti į kursus ,,Stressfrei in den Untericht mit neurolinguistischem Lernen und Coaching“ (Pamoka be streso su neuro-
lingvistiniu mokymu ir koučingu), kuriuos organizavo ,,Lifelong Learning Marc Ortlieb und Tanja Kaufmann GesnbR“ (Mokymosi visą gyvenimą
institucija) Grace.
Kursuose dalyvavo 24 pedagogai iš 9 Europos šalių: Vokietijos (9), Lenkijos (6), Belgijos (3), o iš Didžiosios Britanijos, Suomijos,
Rumunijos, Slovėnijos, Estijos ir Lietuvos buvo po 1. Visi dalyviai, išskyrus mane, buvo vokiečių kalbos mokytojai.
Pirmą kursų dieną susipažinome, trumpai pristatėme savo šalį, iš kur mes atvykome, ir prisistatėme patys. Antrą dieną turėjome
kiekvienas pasikalbėti su kiekvienu, surasti tai, kas bendra mus sieja. Po seminaro visi ruošėmės ,,Kultūriniam vakarui“. Kiekviena šalis turė-
jo pristatyti savo stalą. Iš Lietuvos vežiausi Stakliškių midaus, sūrio ,,Džiugas“, ,,Rūtos“ saldainių, namuose keptos duonos, informacinių
lankstinukų ir knygų apie Lietuvą, vėliavėlę ir kt. Kursų dalyviams parodžiau filmuką apie Šiaulius ,,Čia mūsų namai“.
Užsiėmimai vyko nuo ryto 10 val. iki 17 val. vakaro, o po jų – veikla, kuriai turėjome pasiruošti iš anksto. Susipažinome su įvadu į
neurolingvistinį mokymą, jo atsiradimo istorija, buvo apžvelgta pagrindinė literatūra apie neurolingvistinį mokymą. Kalbėjome apie
informacijos priėmimo strategijas, apie pasaulio pažinimą per penkis pojūčius ir mokymosi metodus, padedančius sėkmingam mokymuisi.
Atlikome įvairius testus, kurie padeda nustatyti, kokie mūsų interesai, kam skiriame daugiausia dėmesio: žmonėms, vietai, veiklai, žinioms,
daiktams. Kalbėjome ir mokėmės atlikdami įvairius pratimus, kaip suvokti kito žmogaus kūno kalbą ir kt. Taip pat susipažinome su koučingu,
Laisvu nuo užsiėmimų laiku stengėmės susipažinti su miestu, į kurį atvykome.
Dabar, grįžusi iš kursų, galiu pasakyti, kad tai, ką juose gavau, pranoko visus mano lūkesčius. Kartu galiu pasidžiaugti, kad tai iš
tiesų buvo puikiai suorganizuoti kursai, kuriuose įgijau ne tik naujų žinių, susipažinau su nauja metodika, kurią galėsiu pritaikyti savo darbe.
Susipažinau su įvairių šalių švietimo sistemos ypatumais, mokyklų patirtimi, pagilinau savo užsienio kalbos žinias, aplankiau Graco miesto
įžymybes, patyriau daug teigiamų emocijų, atlikdama įvairias užduotis, bendraudama su kolegomis.
Laima Malakauskienė, lietuvių kalbos mokytoja metodininkė
Žemaitės g. 83A, 76234 Šiauliai
Telefonas: (8 41) 523956
El. paštas: [email protected]
Tiražas — 80 vnt. Kaina sutartinė
Šiaulių suaugusiųjų
mokykla
Aplankykite mokyklos internetinį
puslapį
www.suaugusiuju.siauliai.lm.lt ir
facebook profilį https://
www.facebook.com/
siauliusuaugusiuju.mokykla
Andragogas Nr. 7
1. Kiekvieną dieną pasakyk komplimentą trims žmonėms.
2. Laikyk šunį.
3. Nors kartą metuose pasigrožėk saulėlydžiu.
4. Atsimink kitų žmonių gimimo datas.
5. Visada tvirtai paspausk tau ištiestą ranką.
6. Dažnai sakyk „Ačiū“.
7. Dažnai sakyk „Prašau“.
8. Išmok groti kokiu nors instrumentu.
9. Dainuok, kai prausiesi po dušu.
10. Kiekvieną pavasarį sodink gėles.
11. Nusipirk gerą grotuvą.
12. Visada pirmas pasisveikink.
13. Gyvenk nenusižengdamas savo principams.
14. Naudokis pigiu automobiliu, bet nusipirk patį geriausią namą, kokį tik gali sau leisti.
15. Pirk geras knygas, net jeigu jų ir neskaitai.
16. Kasdien valyk batus.
17. Išmok skirti Mocarto, Šopeno ir Bethoveno muziką.
18. Įsigyk naujų draugų, bet saugok ir senus.
19. Mokėk saugoti paslaptį.
20. Niekada nieko nelaikyk beviltišku. Stebuklų būna kasdien.
21. Išnešk šiukšles be priminimo.
22. Baik kritikuoti kitus.
23. Būk atsakingas už savo gyvenimą.
24. Gyvenk taip, kad tavo vaikai, mąstydami apie teisingumą, sąžiningumą ir ištvermingumą, matytų tavyje pavyzdį.
25. Mokykis klausytis. Nauda kartais beldžiasi labai tyliai.
26. Gerbk savo vaikus.
27. Įeidamas į jų kambarį pasibelsk.
28. Niekada iš nieko neatimk vilties. Galbūt tai vienintelis dalykas likęs gyvenime.
29. Būk vaikas, jei to reikia.
30. Suteik galimybę žmogui ką nors padaryti antrą kartą, bet niekada – trečią.
31. Jei pyksti, niekada neskubėk ką nors daryti.
32. Išmok pastebėti nenuoseklumus – tik tuomet galėsi juos ignoruoti.
33. Pralaimėk išdidžiai.
34. Nugalėk oriai.
35. Niekada nesakyk kitam žmogui, kad jis atrodo pavargęs ir susikrimtęs.
36. Nemokėk už nebaigtą darbą.
37. Kasdien rodyk savo šeimai kaip tu ją myli: žodžiais, švelnumu ir mintimis.
38. Ar galimybės leidžia, ar ne, išvyk atostogauti su šeima. Atostogų pri-siminimai bus to verti.
39. Nevenk naujų minčių.
40. Nekartok klaidos.
41. Vesk tik iš meilės.
42. Paskambink mamai.
Parengė A.Jonaitienė, kraštotyros būrelio vadovė
H. Džeksonas Braunas Trumpa gyvenimo instrukcija
Redaktoriai: direktoriaus pavaduotojai ugdymui Sigita Lizdenienė ir Linas Naimavičius.
Geriausi mokiniai talpinami į stendą. Kovos lauke girdėjosi numirėlių šauksmai ir dejonės. Ir tada kunigaikštis Gediminas pasiuntė kryžiuočiams telegramą… Kaktusas nukrito ant katinėlio ir sukniaukė iš skausmo. Visi poeto eilėraščiai buvo rimuoti, kas kitiems poetams retai pasitaiko… Ji buvo labai išsilavinusi, todėl kvėpinosi kvepalais. Perskaitęs savo „Dievų mišką“ Sruoga sužinojo, kaip sunku jam buvo koncentracijos stovykloje. Karvė – tai didelis gyvūnas, kuris savo kampuose turi kojas. Princas palaikė Undinėlę moterimi, nes nematė jos žemiau juosmens. Jis buvo pasiturintis ūkininkas: turėjo kiaulę, arklį ir žmoną… Ant ežero kranto melžėja melžė karves, o vandenyje viskas atsispin-dėjo atvirkščiai… Pilietis J. B. pragėrė 2 avis, 10 vištų, karvę, žmoną ir kitus gyvulius. Automobilis apvirto ir užsimušė. Surinktas vaistažoles pardavėm vaistinei kartu su klasės auklėtoja. Kambaryje sėdėjo du žmonės ir milicininkas… Kai senovės egiptiečiai mirdavo, jie išsibalzamuodavo. Žana d’Ark buvo vienintelė mergelė Prancūzijoje, už ką ir susilaukė bausmės. Brisius paseno ir nebetiko naudojimui. Prie carų už rūkymą nukirsdavo galvą, bet ir nukirtus atkaklūs vis tiek rūkė. Vartininko akys, kaip ir jo kojos, bėgiojo paskui kamuolį.
Parengė lietuvių kalbos mokytoja Snieguolė Bakonienė
Iš mokinių rašinių
