Anne.rice. .Mumija.arba.Ramzis.prakeiktasis.2009.LT

7/25/2019 Anne.rice. .Mumija.arba.Ramzis.prakeiktasis.2009.LT

1/350


2/350


3/350

Anne R ice

M U M I J A

a r ba

R A M Z I S

P R A K E I K T A S I S

ROMANAS

I a n g l k a l b o s v e r t

V L A D A B A U B O N I E N

erid n s

|

Kaunas

2008


4/350

Anne Rice

T H E

MUMMY OR RAMSES THE DAMNED

London, Penguin Books, 1990

UDK 820(73)-3

Ri-18

ISBN

978-9986-97-224-2

Copyright

1989

by AnneO'BrienRice

Coverartcopyright

2008

by Sagittarius

Vertimas

lietuvi

kalbleidykla Eridanas ,2008


5/350

Su meile skiriu roman

Stenui ir Kristoferiu i Raisu i,

Gitai

Mehta,

pasiliusiai io romano idj;

* * *

Serui Artru i K onan Doiliui,

paraiusiam nu ostabiu s apsakymu s

249-tasis eksponatas ir Toto iedas

apie mumijas;

* * *

Dkoju

H. Raideriui Hagardu i,

sukrusiam nemirtingj roman Ji ;

* * *

Taip pat visiems, kvpusiems gyvast

mumijoms filmuose,

apsakymuose, romanuose.

Ypa esu dkinga

savo

tvui

Hovardui O'Brajanui,

kuris ateidavo

mans parsivesti

i vairi misterij ,

nes a

taip

isigsdavau mu mij ,

kad, vos igirdusi nelemt mu zik,

paiurpdavau jau foj...


6/350


7/350

PIRM D LIS


8/350


9/350

- 9 -

1 s k y r i u s

Akimirk j apakino fotokamer blyksniai. Kaip gaila, kad negalima

ivaikyti reporteri.

Mnesi

mnesiaisj ietrinasi aplinkui - nuo to laiko, kai

tarp

i ni

ri kalv, esani pietus nuo

Kairo,

buvo aptikti pirmieji archeologiniai

radiniai. Tarsi ie urnaligos suprast,kas ia vyksta, ar k nors ima

nyt.

Tarsi inot, jog po daugelio met triso Lourensas Stratfordas

pagaliau priartjo prie pagrindinio viso savo gyvenimo atradimo.

Irtai jie ia - su savo aparatais, kyriais blyksniais. Vos neivert

mokslininko i koj, kai is kalno masyve ikaltu takeliu skynsikeli

priepusiauatkast marmurini dur,ant kuri matsi kakokie rame

nys.

Lourensui pasirod, jog tamsa staiga sutirtjo. Jis mat raides, bet

negaljo

j irti.

-

Samirai - kteljo

j i s .

- Pasviesk

-Gerai, Lourensai.

Ikart u jo nugaros suibo ibintas, ir geltonas spindulys apviet

akmens luit. Taip ir yra - hieroglifai. Giliai rti italikame marmure,

paauksuoti. Tokios groybs jam niekada anksiau neteko matyti.

Jispajuto atsarg Samiro rankos prisilietim ir pradjo balsu skaityti:

-"Kap vagys, nedinkits kuo toliau nuo ios kapaviets,

antraip

paadinsite

jos

gyventoj ir

j o

pyktis isiver vir. Mano

vardas

Ramzis

Prakeiktasis..."

J is

pavelg Samir. K tai galt reikti?

-Tsk,

Lourensai, tu verti greiiau u mane, - itar Samiras.

-"Mano

vardas

Ramzis Prakeiktasis. Kadaise buvau Virutinio bei

emutinio Egipto valdovas, hetit pavergjas, ventykl statytojas,tau

tos numyltinis, nemirtingasis Egipto karali bei karalieni sergtojas.

Didiosios karaliens Kleopatros mirties metais, kuomet visas Egiptas

virto Romos provincija, a pasmerkiau save aminai tamsai. Drebkite

tie,

kurie leis sauls spinduliams prasiskverbti pro itasduris../'

-Kakokie kliedesiai, - sunabdjo Samiras. - Ramzis Didysis vald

tkstantis met prie Kleopatr.

-Bet itie hieroglifai, be jokios abejons, priklauso devynioliktosios

dinastijos epochai, - atkirto Lourensas, nekantriai numesdamas ramenis

dengus akmen. - irk, uraas kartojasi - tai dar lotynikai bei grai-


10/350

10

-

kikai.

-Jiskiek patyljo, po to greitai perskait paskutines eilutes loty

nikai: - "spju: a miegu - taip kaip miega em po naktinio dangaus

skliautu arba po sniego danga. Ir jeigu mane vien kart kas nors idrs

paadinti, mans jau niekas nebesuvaldys".

Louensas tylomis apirinjo uraus, vl ir vl skait

juos.J is

igirdo

Samiro

odius:

-Nepatinka man tai. Panau prakeiksm.

Lourensas nenoriai atsisuko ir pastebjo, jog tarum Samiro veide

pakeit baim.

-

Juk Ramzio Didiojo knas ilsisi muziejuje

Kaire,

- itar tas.

-

Ne, - prietaravo Lourensas. Lengvas drebulys perbgo

j o

nugara. -

Egipto muziejuje ilsisi ne Ramzio knas Pavelk ornament, enklus

Kleopatros

laikais niekas nemokjo rayti toki senovini hieroglif. O

itie

ramenys nuostabs, atlikti tikro meistro ranka - tiek graikiki, tiek

lotyniki.

"Gaila,

kad ia nra Dulijos", - nusimin Lourensas. Jo

dukra

Du-

lijanieko

nebijojo.

Jikaip niekas kitas suprast ir vertint ios akimirkos

svarb.

Skverbdamasis takeliu atgal pro kyrius reporterius, Lourensas vos

nepargriuvo. Ir vl aplink j sumirgjo blyksniai. Fotografai puol prie

marmurini dur.

-

Tegul darbininkai ir toliau kasa - kteljo nueidamas Lourensas. -

Noriu, kad prisikast iki

slenksio.

vakar ketinu eiti kapaviet.

-

Lourensai, gal nereikia taip skubti, - spjo Samiras. - Galbt tenai

viduje yra kakas tokio, ko neverta ileisti paviri.

-

Tu mane stebini, Samirai - Lourensas neslp susierzinimo. - De

imtmet klaidiojome po itas kalvas tikdamiesi, jog galiausiai mums

pasiseks.ios

durys

buvo umrytos prie du tkstanius met, ir nuo

to laiko n vienas gyvas mogus neprisiliet prie j.

Susierzins,jis prasiskverb pro reporteri mini. Kol dar

dur

iki

galo

neatkas, jam btina pabti vienam savo palapinje. Susijaudini

mas atslgs... Dabar taip norisi pabendrauti su vieninteliu savo patarju

-

dienoraiu.

B e

to, staiga Lourensas pajuto, kaip

j

isekino dienos kait

ra.

-Ledi ir dentelmenai, kol kasjokiklausim, - mandagiai pasak

Samiras.

Itikimas draugas, kaip visada, gyn Lourens nuo smalsaus

realaus pasaulio.

Stratfordas greitai leidosi nelygiu takeliu, kojos vis krypdavo

al,

jis

rauksi i skausmo ir prisimerks

vilgiojo

emyn, vir mirgani ibin

t, sutpusias po violetiniu vakaro dangumi palapines.


11/350

-11

-

Netrukusj ispasiek saugi zon - savo stal bei kd. Tik vienas da

lykas vlj nuvyl - tai

j o

snno Henrio vilgsnis. Vaikinas stovjo kiek

atokiau ir stebjo dd. Jis taip nederjo prie Egipto aplinkos, taip apgai

ltinai atrod su savo mantriu baltu drobiniu kostiumu, visada su ko

tiko viskio stikline rankoje, su tarsi prilipusia prie lp cigarete dantyse.

B eabejo,

Malenka buvo sujuo,ta moteris i Kairo, pilvo okio atlik

j a ,kurivisus savoudirbtuspinigusatiduodavoHenriui.

Lourensas ir iaip niekada snno nepamirdavo, bet j siutino, jog

btent dabar vaikinas painiojasi po kojomis.

Skmingame Lourenso gyvenime Henris buvo vienintelis nusivyli

mas - mogus niekuo nesidomintis, iskyrus loimo stalus bei grimus.

Pilnateisis Stratford milijon paveldtojas, kuriam negalima buvo pati

kti net vieno svaro banknoto.

Irvl skausmas dlduktersnusmelk Lourenso ird-j islabai

ilgjosi

savo Dulijos. Ji dabar turt bti ia, bet suadtinis kalbjo mergin

pasilikti Londone ir nevykti Egipt.

O Henris atvaiavo Egipt pinig. Jis atve Lourensui pasirayti

savo kompanijos dokumentus. Jo tvas, Rendolfas, atsiunt jaunuol su

ia misija,

kaip visada, i nusivylimo - jis jau nebesteng sumokti s

nausskol.

"Puiki porel, - niriai pagalvojo Lourensas. - Dyknas ir "Stratfor

d laivininkysts kompanijos" valdybos atstovas, nuolat vaistantis

kompanijos peln, mgindamas pripildyti

snaus

kienes... O jos - be

dugno".

I

tikrj Lourensas broliui visk atleisdavo.

J is

perdav

Rendolfui

ei

mynin versl su visais pareigojimais bei rpesiais tik todl, kad

pats

li

kusius gyvenimo metus galt praleisti Egipte, kapstydamasis j ogriuv

siuose.

Teisybsvardanreikia pripainti, jog Rendolfas puikiai pasidarbavo

"Stratford laivininkysts kompanijos" labui. Taip buvo iki tol, kol sne

lis

j pavert vagimi bei ilaidautoju. Bet ir dabar Rendolfas pasiryt bet

kam, kad tik galt uglaistyti konflikt. O Lourenas pernelyg didelis

egoistas,

todl negali leisti kilti konfliktui. Jisn u k neikeist Egipto

apdulkjusias Londono kontoras. Netgi Dulija nesugebt kalbti jo

grti namo.

Ir

tai dabar Henris stypso ia ir laukia savo valandos. O Lourensas

prajo pro j palapin, greitai paslinko kd ariau stalo ir itrauk i

staliaus ssiuvin odiniais

vireliais.

Taibuvo dienoratis, kurj istikriau

siai

ir saugojo btent iai, svarbiausiai savo gyvenimo dienai. Jie greito-


12/350

12 -

iomis atgaivino atmintyje ura antdur,ivert ir ura

j .

Po to u

ra kilusius klausimus.

Ramzis

Prakeiktasis... Lourensas atsilo ir smeig vilgsn uray

t

vard.

Dabar jau irj uvald nuojauta, suklusi ok Samirui.

K visa tai galt reikti?

Pus pirmos nakties. Gal tai tik jo sapnas? Marmurins kapaviets

durys

atsargiai nuimtos, nufotografuotos ir padtos ant stovo jo palapi

nje.

Dabar jau galima engti

vid.

Kapaviet Pagaliau

Lourensas linkteljo Samirui ir pajuto, jog per susirinkusij mini

nuvilnijo jaudulio banga.

Blyksniai

ugeso, Lourensas usideng ranko

mis ausis, bet vis tiek sprogimas buvo visiems netiktas. Stratfordas pa

juto,

kaip maudia pairdius.

Gerai,

pakaks. Reikia paskubti... Archeologo rankoje buvo ibintas,

irj is

ketino engti

vid,

nepaisant Samiro bandymo dar kartj sustab

dyti:

-

Lourensai, tenai gali bti spstai, gali bti...

-

Pasitrauk i kelio.

Jis

kosjo nuo

dulki.

Akys aarojo

Lourensas ities ibint prie iojinios jimo angos. Sienos imar

gintos neprastais hieroglifais.

B e

abejons, tai ir vl devynioliktosios di

nastijos

epochos stilius.

Pagaliau

j is

eng

vid.

Kaip ia alta O koks kvapas Nuostabus

imtmei

aromatas

irdispalusiai dausi, veid plsteljo kraujas. Lourensas vl u

sikosjo

- urnalistai, kurie lipo jam ant

kuln,

sukl dulki stulpus.

-

Atgal - piktai rikteljo Lourensas.

Aplink j vl sumirgjo blyksniai. J viesoje beveik nesimat may

tmis vaigdmis imargint lub.

O tai ir ilgas stalas. Antj o- soiai bei duts i alebastro, krvos

papiruso

ritinli. O

Dieve,

jau vien tai rodo, jog

padarytas

reikmingas

atradimas

-

B et

juk tai ne kapaviet, - sunabdjo Lourensas.

ia

stovjo plonu dulki sluoksniu

padengtas

raomasis stalas.

Jis

pa

naus mokslininko stal Atrod, jog eimininkas k tik pakilo nuo j oir

trumpam

ijo.Ant stalo guljo uatrintos plunksnos, iskleistaspapiru

sas,

raalo indelis.

Salia

stovjo bokalas.

B etmarmurinis biustas, beabejo,graik-romn

kilms.

Tai moteris

tamsiais garbanotais plaukais, apjuostais lanku,pusiau primerktomis

akimis,

kurios atrod nereginios. Ir ikaltas vardas:


13/350

13 -

K L E O P A T R A

-

Netiktina, - igirdo jis Samiro bals. - Pavelk, Lourensai.

Regis,

tenai mumija.

Lourensas jau j mat. Jis sustings velg sarkofag, esant paia

me ito taippanaaus bibliotek, uverstopapirusritinliais, kabineto

viduryje.

Samirassak fotografams pasitraukti. Svaiginantys blyksniai var

Lourens i proto.

-

Nedinkits, js visi, nedinkits - burbteljo Lourensas.

Bambdami,reporteriai pasitrauk u

dur,

palik du vyrikiuskur

tinanioje

tyloje.

Pirmas prabilo Samiras:

-Baldai romniki. Tai Kleopatra. irk, Lourensai, ant stalo mone

tos su jos atvaizdu, naujos, neseniai nukaldintos. taiitos, atokesns,

kiek

prasiau isilaik.

-

inau. Bet ia guli senovs faraonas, mano drauge. Kiekviena sar

kofago detal taip pat nuostabi, kaip ir bet kurio kito kada nors rasto

Karali

Slnyje.

-

Bet pagrindinio karsto nra, - pastebjo Samiras. - Kodl?

-

ia ne kapaviet, - atsak Lourensas.

-Vadinasi, karalius panoro, kad

j

palaidot

ia.

- Samiras prijo prie

sarkofago su mumija, auktai pakl ibint ir apviet puikiai nupiet

veid, juodomis linijomis irykintas akis bei gracingai parykintas l

pas.

-Galiau laintis, jog tai romnikasis periodas, - pasak j is .

-Bet stilius...

-Lourensai, labai jau tikrovika. Tai romn dailininkas, kuris

pui

kiai

imitavo devynioliktosios dinastijos stili.

-Bet kaip galjo itaip nutikti, mano drauge?

-

Prakeikimas - sunabdjo Samiras, tarsi neigirds klausimo. Jis

smeigakis aplink figr ivediot hieroglif linij. Graikiki rame

nys matsi emiau, o paiame krate buvo lotynikas uraas.

-"Neliesk Ramzio Didiojo palaik", - perskait Samiras. - Vienas ir

taspatsuraas trimis kalbomis. To pakanka, kad bent kiek mstantis

protingas mogus sustot.

-

Tegul jau a bsiu neprotingas, - atsak Lourensas. - Kviesk ia

dar

bininkus, tegul nukelia dangt.


14/350

-14 -

* * *

Dulks potruputnusdo. senovines vakides statyti fakelaidmi

no lubas, bet apie tai

j is

susimstys kiek vliau.

O dabar reikia vilgtelti suvyniot palaidot btyb. Sarkofag pa

stat prie sienos, o plon medin dangt padjo alia, i deins puss.

Lourensas

daugiau

nebemat prie jimo susispietusios minios, tylo

mis stebjusios j bei jo radin. Jis tyldamas paklpeilir brkteljo

grubi, laiko idiovint drobin plvel,kuri tuojau pat sprogo, ati

dengdama stipriai suvyniot mogaus figr.

Reporteriai sutartinai aikteljo. Vlsublykiojo...Lourensas fizikai

jaut

Samiro tyljim.

Jie

abu apirinjo veid po pageltusiomis

drobu

lmisbei liesas ant krtinssudtasrankas.

Vienasfotograf m maldauti leidiamas patalp.Samiras piktai

pareikalavo tylos. Lourensas visk mat ir suvok tarsi pro

rk.

Jis

dmiai apirinjo idivusi figr, suvyniot dykum smlio

spalvos drobul. Jam atrod, jog pro audin j is

gal

irti ivargusio vei

do bruous, jog tvirtai suspaust lp kontruose

j is

mato susitaikym

bei

nusiraminim.

Kiekviena

mumija buvo msl. Kiekviena idiovinta bei isaugota

forma

buvo gyvenimo ir mirties buvein. Egipto mirusiuosius

j is

visada

velg

su vidiniu virpesiu irdyje. Dabar, irdamas i paslapting

btyb, vadinani save Ramziu Prakeiktuoju arba Ramziu Didiuoju,

Lourensas pajuto keist jaudul.

Juliejo kario banga.Jispasislinko ariau ir dar kart pjov iori

n drobul. Samiras u

j o

nugaros mgino istumti fotografus

-

juk buvo

pavojus usikrsti.

Taip, praau ieiti,

visi

ieikite

i ia.

Lourensas ities rank ir prisiliet prie mumijos. Lengvai, tik pirt

galiukais.Keistas stangrumo pojtis Tikriausiai laikas suminktino stor

drobs sluoksn.

Jisvl pavelg

lies

veid, ikilius aki vokus, suiauptas lpas.

-

Dulija, - sunabdjo

j i s .

- O, mano

mieloji,

jei tik tubtum

ia,

jei

tik

matytum...

Puota ambasadoje. Tie patys pastami veidai, taspatsorkestras, sal

dus pastamo valso motyvas. viestuvai akinoEliotSavarel;ampano

skonis buvo rgtus.Taiauj isvis tiek vienumaukuigr bokal, po to

susitiko vilgsniu su proalbganiu padavju. Taip, taip, dar vien. Ir

dar...O dar geriau bt brendio arba viskio. Tik, inoma, gero.

Bet

juk

j ie

patys norjo, kad jis iadalyvaut,ar ne taip? Nejaugi be

grafo Ruterfordo kas nors bt pasikeit? Grafas Ruterfordas buvo bti-


15/350

15 -

nas aplinkos atributas - kaip ir prabangios gli

kompozicijos,

kaip tks

taniai akot vakidi, kaip ikrai... kaip sidabras, kaip seni muzikan

tai,

ltai irpinantys savo smuikais okaniam jaunimui.

Grafui Ruterfordui kiekvienas atrasdavo ilt od.

Visi

norjoj ma

tyti savo

dukters

vestuvse ar tiesiog pasisdjime vakare prie arbatos

puodelio, ar puotoje, panaioje i. Ir nesvarbu, kad Eliotas su mona

gana retai priimdavo sveius savo namuose Londone ar umiesio dvare

Jorkire.

Jo mona Edita dabar jau senokai gyveno Paryiuje su savo li

kusia nale seserimi. Septynioliktasis grafas Ruterfordas buvo retas

pauktis. Jo gimin prasidjo nuo paties Henriko VIII.

Kodl

j is

sen senovje pats visko nesugriov? Eliotas danai savs i

to klausdavo. Ir kaip apskritai jam pavyko suavti itiek moni, kai

tuo

tarpu

jam paiam joki ypating jausm ie mons nekl - geriau

siu atveju tik laikin susidomjim.

Nors, ne. Ne visai taip. Kai kuriuos

j is

i ties myljo, nors net pats

sau nenorjo to pripainti.

Jis

myljo savo sen draug Rendolf Stratfor-

d, ir jo brol Lourens. Ir Dulij Stratford myljo. Ir jam dabar patiko

stebti,kaip i mergina oka su

j o

snumi. Eliotas dl snaus ir atjo ia.

inoma, Dulija neketina tekti u

j o

Alekso.Bentjau artimiausiu metu.

B etAleksui tos vedybos - vienintel viltis gauti pinig savo dvar ilaiky

mui. Juk ateityje vaikinas juos pavelds. Jis turs grafo titul, vadinasi,

privalo turti ir atitinkamturt..

Lidna tik, kad Aleksas simyljs Dulij. Ir i ties pinigai jiems

abiem neturi

jokios

reikms. Planus ateiiai, kaip prasta, kuria tik vy

resnioji

karta.

Eliotas

persisvr per paauksuotus turklus, stebdamas, kaip gra

cingai

sukasi poros okio ritmu... Akimirk prisivert nutolti nuo bals

gaudesio ir siklausyti saldi valso melodij.

Ir

ia vl prabilo Rendolfas Stratfordas.

Jis

tikinjo Eliot, jog Dulij

tereikia tik lengvai spustelti.J eitik Lourensas itart bent vien od, jo

dukt

tuojau pat sutikt itekti.

-

Duokime Henriui ans. Jis Egipte dar tik savait, - pakartojo Ren

dolfas.-Je iLourensas imsis iniciatyvos...

-

O kam Lourensui to reikia? - paklaus Eliotas.

Tyla.

Eliotas

painojo Lourens geriau nei Rendolfas. Eliotas ir Louren

sas...

Niekas visame pasaulyje neinojo, kas

siejo

iuos du vyrus. Kadaise

Oksforde dar nerpestingos jaunysts laikais jiedu buvo meiluiai. O po

met, baig koled, vis iem praleido drauge. Plaukiojo Nilo upe


16/350

16

-

pietus nuo

Kairo...

namelyje ant vandens. Po to, inoma, gyvenimasjuo

du iskyr. Eliotas ved Edit Kristian, turting amerikiet. Lourensas

pavert "Stratford laivininkysts kompanij" tikra imperija.

B et

j draugyst nenutrko. Jiedu ne vien kart

drauge

atostogavo

Egipte.

Ir per naktis galdavo plepti apie archeologinius radinius, isto

rij,

apie senovs griuvsius, apie poezij - apie k tik nori... Eliotas vie

nintelis i ties suprato, kodl Lourensas nutolo nuo verslo reikal ir ivy

ko Egipt.

Reikia

pripainti, jog Eliotas jam pavydjo. Ir tada

tarp

j

pirm kart perbgo juoda kat.Ryte,kai vynas jau igaravo, Louren

sas ivadino

Eliot

bailiu - dl to, kad is lieka gyventi Londone, kai tuo

tarpu

itas pasaulis jam neteikia

jokio

diaugsmo. Savo ruotu Eliotas

pasak, kad jo drauguis kvailas ir aklas. Juk Lourensas turtingas -

Elio

tas toki

turt

net nesapnavo.

B e

to, nalys, o irj o

dukra

tokia protinga,

nepriklausomo charakterio.taiEliotasturimon

bei

sn,kuriems rei

kalingaj opagalba,

j is

privalo pasirpinti, kad eimos pragyvenimo lygis

atitikt j padt.

-

Noriu pasakyti, - neatstojo Rendolfas, - jeigu Lourensas panors,

kad ios vestuvs vykt...

-Ir panors atsikratyti nedidels dvideimties tkstani svar su

mos?

- pertrauk j

Eliotas.

Klausimas buvo itartas velniu bei mandagiu

tonu, bet vis tiek nuskambjo kakaip grubiai. Taiau Elioto tai nesu

stabd. - Po savaits Edita sugr i Pranczijos.J ibtinai pastebs, jog

nra vrinio. Juk pats inai, kad ji visada visk pastebi.

Rendolfas

nieko neatsak.

Eliotastyliai nusijuok. Ne i Rendolfo ir ne i savs. Ir, suprantama,

ne i Editos, kuri turjo pinig ne k daugiau u Eliot; be to, didel j

dalis buvo paversta brangenybmis bei sidabriniais stalo rankiais.

Galbt

Eliot

paveik muzika, o gal

j is

susijaudino stebdamas, kaip

Dulija

Stratford oka suj oAleksu. O gal todl, kad jam jau pabodo kal

bti eufemizmais bei uuominomis. Diplomatiki gebjimai apleido j

drauge

su gyvenimiku itvermingumu bei bties tvarumu, kuriais jis

taip mgavosi jaunystje.

Dabar gi su kiekviena iema jo snariai vis labiau silpnjo;j isjau ir

puss mylios negaljo veikti - imdavo

dusti

nuo skausmo krtinje. B

damas penkiasdeimt penkeri jis prailo. Eliotas inojo, jog ilumas

jam

tinka. Nerim kl visai kiti dalykai-j isnegaljo vaikioti be lazde

ls.

Ir tai tik pradia, spjanti apie ateityje jo laukianias "linksmybes".

Senatv,

silpnumas, bejgikumas... Gerai

bt,

jei

snus

Aleksas

vest Stratford milijonus, ir kad tai vykt kuo greiiau


17/350

-

77 -

Netiktai jis pajuto nuovarg ir kakok nerim. Lengvos, linksmos

melodijos

pradjo j erzinti. Apskritai

j is

be galo mgo Straus, bet dabar

muzika j pernelyg jaudino...

Norjosipaaikinti Rendolfui, kad

j is ,

Eliotas,

kadaise nedovanotinai

suklyds. Kakas susiklost ne taip tais metais, kai jiedu su Lourensu il

gomis egiptietikomis naktimis klaidiojo siauromis Kairo gatvelmis,

kai pagiringi keikdavosi katerio kajutje. Lourensas sigudrino savo gy

venim nugyventi kaip atsiskyrlis;j iselgsi taip, kaip kiti mons ne

bt sugebj. O Eliotas plauk pasroviui. Lourensas pabgo Egipt,

dykum,

prie ventovi, pasinr viesias vaigdtas naktis.

O

Dieve,

kaip

j is

ilgisi Lourenso Pastaraisiais metais jiedu bendrauja

tik laikais,

kuri susikaup nemenka snis, taiau vienas kit

supranta,

kaip ir anksiau.

-

Henris pasim kai kuriuos dokumentus, - pasak Rendolfas, - nedi

del eimos

akcij

dal. -

Jo

vilgsnis buvo neramus, temptas.

Eliotas

vl vos

neprapliupo

juoku.

-

Jei viskas vyks taip, kaip man nortsi, - ts Rendolfas, - a tau

grinsiu vis skol. Duodu od, jog nepraeis nei pusmetis, ir tos vestu

vs vyks.

Eliotas

nusiypsojo:

-Rendolfai, vestuvi gali ir nebti.

B e

to, dar neaiku, arjosisprst

mudviej problemas.

-

Nekalbk itaip, seni.

-

Bet man reikia t dvideimties tkstani svar iki sugrtant Edi

tai.

-

Suprantama,

Eliotai.

-

inai, tu privalai vien kart pasakyti savo

snui

tvirt "ne".

Rendolfasgiliai atsiduso. Grafas

daugiau

jo nebekankino. Kaip nie

kas kitas,

j isinojo,

jog Henris vis labiau suka unkelius, ir toliau nebe

galima juokauti. Pereinamasis amius jau baigsi, vaikinui seniai metas

surimtti. Taiau Henris Stratfordas visada buvo toks - kiek

papuvs

i

vidaus. O Rendolfas neblogas mogus. Tai tikra tragedija. Ir Eliotas,

kartai mylintis savosn,puikiai

suprato

Rendolf ir ujaut

j .

Ir

vl odiai, odi virtin... "Tu gausi savo dvideimt tkstani

svar". Bet Eliotas nesiklaus.Jisstebjo okanius - savopaklusn,ger

sn,kak aistringai kudjus aus Dulijai, kurios veide tuo

tarpu

buvo ufiksuotas neveikiamas rytingumas...

Beje ,

Eliotas niekada ne

galjo

suprastito rytingumo prieasties.

Kai

kurioms moterims, norint pavergti vyrus, reikia ypsotis. Kai ku

rioms jau veriau paverkti. O Dulijai suteik avesio rimta iraika -


18/350

18

-

galbt dl velni

rud

aki, ar dl paprasto, be

jokios

klastos lp ilin

kimo,

ar dl lygios tarsi porcelianas odos.

Ididi, rytinga, ji buvo neprilygstama. O Aleksas su savo pirlybo

mis,su kyriu aistringumu alia

jos

atrod tik okio partneris - vienas i

tkstani elegantik jaunuoli, kurie lygiai taip pat galt suktis su ja

valso skuryje marmurinmis grindimis.

Tai

buvo Strauso valsas "Rytiniai

laikraiai",

ir Dulija

j

mgo. Vi

sada

jai

patiko tas valsas. Dabar mergina prisimin, kaip kadaise oko t

vals

su savo tvu. Tadaj ieatsive

namus

pirm gramofon ir oko

egiptietikoje

salje...

ir

bibliotekoje,

ir svetainje, oko tol, kol pirmasis

sauls spindulys pavelg pro aliuzes. Tada tvas pasak:

-

Pakaks,

mieloji.

Daugiau nebegaliu.

Dabar muzika ramino, kl lides. Aleksas vis kalbjo ir kalbjo

apie savo meilja i ,o merginos irdyje kirbjo baim - jibijojo pasakyti

k

nors ugaulaus.

-Je i

tu nori gyventi Egipte, - vos

atgaudamas

kvap kalbjo jaunuo

lis,

- ir iekoti mumij su savo tvu, tuomet vaiuosime Egipt. Ikart

po vestuvi ir vaiuosime. O

j e i

panorsi gyventi klajoklikai, a visur

keliausiu su tavim.

-

Na, taip, - atsak Dulija, - tu tik dabar taip kalbi. inau, kad kalbi

i

irdies, Aleksai, bet a dar nepasirengusi. Dabar dar negaliu.

Negalima buvo irti j o

nekantrum.

Irj ojausm eisti negalima.

Juk

Aleksas, skirtingai nuo kit jaunuoli, nebuvo nei klastingas, nei

gudrus,

nei

apdairus.Jei

turt

kok

nors

trkum,

gal

j is

bt kiek do

mesnis... Auktas, lieknas, tamsiaplaukis... kakoks

panaus

angel. Jo

rudose

akyse atsispindjo tyra, naivi

siela.

Bdamas dvideimt penkeri,

j is

iliko bernikiu - nekantriu bei nekaltu.

-

Negi tau reikalinga mona sufraist? - paklaus Dulija. - Mokyta

nirinuobodyb? Juk inai, kad ketinu

tapti

tyrintoja archeologe. Da

bar noriau

atsidurti

Egipte ir bti su tvu.

-

Mieloji,

mudu

vaiuosime tenai. Tikpraau,ipradisusituokime.

J is

pasilenk, ketindamas j pabuiuoti, taiau mergina atsitrauk.

Valsas

suko juodu taip smagiai, jog Dulija akimirksniu pralinksmjo,

pasijuto lengvai, tarsi i tikrj bt simyljusi.

-

Na, k man daryti, kad pavergiau tave, Dulija? - kudjo mergi

nai aus

Aleksas.

- Nori, atitemsiu piramides London?

-Aleksai, tu jau seniai mane pavergei, - nusiypsojo mergina.

B et

juk Dulija meluoja Buvo kakas baisaus: kerinti ritminga mu

zika - ir nusivylimas Alekso veide.


19/350

19-

-

Esm ta, kad... a nenoriu tekti.

Bent

jau kol kas. O galbt ir nie

kada nenorsiu.

Aleksas

tyljo. Jibuvo pernelyg grieta, usispyrusi. Dulija inojo

apie

jai

bdingus

netiktus usispyrimo priepuolius. O

j is

elgsi kaip tik

ras dentelmenas. Merginaj eid, betj isvl nusiypsojo, ir

j o

kupina

meils

bei pasiaukojimo ypsena, sujaudino Dulij ir dar labiau j nu

lidino.

-

Aleksai, tvas gr po keli mnesi. Tada ir pasikalbsime. Apie

vestuves, apie ateit, apie moter teises - itekjusi ir netekjusi - ir apie

tai,jog tu vertas kur kasdaugiau.Kodlturtumgyventi su nepriklauso

ma moterimi? Juk po met prailsi nuo jos ir pabgsi meilus glb.

-

Kaip tu mgsti stebinti - pasak jaunuolis. - O man labai patinka

bti stebinamam.

-

Nejaugi tikrai patinka?

Irtada

Aleksas vis dlto j pabuiavo. Jiedu sustojo sals viduryje, o

likusios poros ir toliau sukosi svaigios lidnos muzikos ritmu.Jisjpabu

iavo,

ir Dulija nesiprieino, tarsi mylti Aleks bt

jos

pareiga. Juk tu

rjo

ji kada nors jam nusileisti.

Ir

visai nesvarbu, kad juos visi irjo. Nesvarbu, kad j orankos, ap

kabinusios mergin, virpjo.

Svarbu

buvo tik viena: nors Dulija vaikin

myljo,

jai to nepakako...

Atvso.

Gatvje girdjosi triukmas - privaiuojani main motor

gausmas, asilo riksmai, aius vienos amerikiets

juokas...

Moteris, vos

igirdusi apie radin, ikartatidmi Kairo.

Lourensas su Samiru sdjo ant kilnojam kdui prie medinio ra

omojo

stalo. Prieais juos guljo papirusas. Stengdamasis nesugadinti

trapausritinlio, Lourensas greitosiomis ra vertim savo dienorat. Ir

vis

laik per pet vilgiojo didiojo karaliaus mumij, kuri atrod

taip, tarsi valdovas bt miegojs.

Ramzis

Nemirtingasis Si idja kvp Lourens.

Jis

inojo, kad nei

eis

i ios keistos akmenins sals iki auros.

-

Tai tikriausiai mistifikacija, - pasak Samiras. - Ramzis Didysis,

tkstantmeiais saugantis karalikj Egipto pavard? Kleopatros meilu

is?

-

O tame yra kakas didinga, - itar Lourensas.J isminutlei padjo

al

raikl ir pavelg

papirus.

Kaip skaudjo

akis

- Jeigu nemirtin

gasis vyras pasiryo bti palaidotas dl moters, ta moteris galjo bti tik

Kleopatra.


20/350

20 -

Jovilgsnis sustojo ties marmuriniu biustu. Lourensas velniai pa

glost balt lyg Kleopatros skruost. Taip, jis galjo tuo patikti.Kleo

patra

- Julijaus Cezario bei Marko Antonijaus mylimoji, pasiprieinusi

romn siekiams ukariauti Egipt, engti j toliau, negu buvo mano

ma; graioji Kleopatra - paskutin

Senojo

Egipto valdov... Na, tiek jau

to...

Jam reikia baigti vertim.

Samiraspakilo ir pasir. Lourensas pamat

j

einant prie mumijos.

K j isdaro? Tyrinja

pirtus

apvyniojusi audin, apirinja ant deinio

siosrankos umaut briliantin ied su skarabjumi? "O jukjisaipri

klauso devynioliktajai dinastijai, - paman Lourensas, - ir niekas negali

to paneigti".

Lourensas usimerk ir velniai pamasaavo aki vokus. Po to vl

susikaup ties

papirusu.

-Paklausyk, Samirai, itas vaikinas stebina mane. Tokia kalb sam

plaika bet kam sukels rpesi. O jo filosofins pairos ne maiau u

mansias iuolaikikos. -Jissiek senesni

dokument,

kuriuos jau anks

iaubuvo skaits. - Man nortsi, kad dmiai it ityrintum. Tai ne

kas kitas, o Kleopatros laikas Ramziui.

-

Mistifikacija, Lourensai. Mielas Romos poktas.

-

Ne,

draugui,

nieko panaaus. Ji para laik i Romos. Po to,

kai Cezaris buvo

nuudytas.

Ir prane Ramziui, jog grta namo, pas

j ,

Egipt.

Lourensas atidjo laik al. Kai Samiras

turs

laiko, savo akimis

gals sitikinti, kas tame laike. Ir apie tai suinos visas pasaulis.

Stratfordas sugro prie senovs

papirus.

-

Paklausyk, Samirai, tai paskutinieji Ramzio pamstymai: "Rom

n negalima smerkti dl to, kad ukariavo Egipt: galiausiai mus nuga

ljopatsai laikas. Taiaujokiedabartinio naujo,narsausamiaus stebuk

lai

negali mans atitraukti nuo mano rpesi; iki iol negaliu veikti sa

vo irdies negalios; ir mano siela kenia, ji vysta tarsi gl be sauls".

Samirasvis dar stovjo prie mumijos, apirinjo ied.

-Ir vl paminta saul. Vis saul ir saul. -

J is

atsisuko Lourens: -

Nejaugi tu tiki tuo...

-Samirai,j e ijau tu tiki prakeiksmais, kodl tau nepatikjus nemirtin

gumu?

-Tu i mans aipaisi, Lourensai. A, manobiiuli,maiau, kaip

dau

gelisprakeiksm pildsi.B etnemirtingas mogus, kuris gyveno Periklio

Atnuose, Romoje Respublikos laikais ir Hanibalo Kartaginoje? mogus,

kuris dst Kleopatrai Egipto istorij? Tas netelpa galv.

-Paklausyk, Samirai: "Jos grois amiams paverg mane; taip pat ir


21/350

21 -

josdrsa bei lengvabdikumas; irjosmeil gyvenimui, kuri atrod ne

tiktina - tokia stipri

j i

buvo".

Samiras

nieko neatsak. Jis vl smeig akis mumij, atrod tarsi ji

kakuo traukia vyrik. Lourensas puikiai suprato, kodl taip yra, todl

ramiai sugro prie papirus - jam reikjo pabaigti svarbiausi

darb.

-

Lourensai, ita mumija n trupuio nesiskiria nuo t, kurias ma

iau

muziejuje. itas mogus buvo pasakininkas. Nepaisant iedo.

-

Taip, a labai dmiai

j

apirjau - tai Ramzio Didiojo antspaud

lis.Vadinasi, prieais mus ne paprastas pasakininkas, o senien

kolekcio

nierius. Tu nori, kad tuo patikiau?

Kuogi i ties Lourensas

tikjo?

Jis

atsilo ant kds ir dar kart ap

velg keist

sal.

Po to vl garsiai vert toliau:

-

"A atsiskyriau nuo vis ir nujau it atoki

sal;

nuo iol mano

biblioteka

taps kapaviete. Mano tarnai

nupraus

mano kn ir pagal se

niai pamirt paprot suvynios j laidojimo drobul.B etn vienas peilis

neprisilies prie mans. Ir niekas neipjaus irdies bei smegen i nemirtin

gojo

mano kno".

Netiktas diugesys uliejo Lourens - ar tai buvo ta bsena, kai sap

nas tampa tikrove? Jam pasirod, tarsi bt igirds gyvo mogaus bal

s-jispajuto alia asmenybs buvim, nors senovs egiptieiai neinojo

svokos "asmenyb". Na, inoma, itas mogus nemirtingas...

Eliotas

darsi vis labiau girtas, taiau to niekas nepastebjo. Iskyrus

pat Eliot, kuris pakilo iki puss laipt, atsirm paauksuotus turklus

jam

nebdinga laisva bei nerpestinga poza.

J o

judesiai visada turjo sa

vitstili, bet dabar aikiai matsi, kad grafui nusispjaut bet

kok

stili,

nes vis tiek niekas nieko nepastebs, ir niekieno jausmai nebus ugauti.

Na ir gyvenimas Vien tik rpesiai. Kakoks komaras Ir kodl jis

turt galvoti apie tas vedybas, svarstyti, kas bus, dalyvauti itame lid

name spektaklyje, kuriame vaidina

j o

snus. Juk akivaizdu, kad j ispra

laimjo.tai

dabar, iki valiai prisiirjs Dulija, okani su kitu,

Aleksas

artja prie marmurini laipteli.

-Patikk, esu

sitikins,

jog vestuvs vyks, - pasak Rendolfas. -Rei

kia

tik truput palaukti.

-

Tikiuosi nemanai, jog man labai malonu tave spausti? - paklaus

Eliotas.

Jis sunkiai vald suakmenjus lieuv. Kaip reikiant pasigr -

Man kur kas maloniau gyventi sapne, svajoni pasaulyje, Rendolfai, kur

pinig visai nra. Taiau esm ta, jog mes negalime sau leisti pasksti

svajonse

- nei a, nei tu. i santuoka mums abiem svarbi.

-

Tuomet pats vaiuosiu susitikti su Lourensu.


22/350

22 -

Eliotasatsisuko ir pamat sn -jisstovjo u keli ingsni nuo jud

viej,

tarsi paklusnus mokinukas kantriai laukdamas, kol suaugusieji at

kreips

j

dmes.

-

Tti,

man velnikai reikia paguodos, - pagaliau itar Aleksas.

-Turtum bti drsesnis, vaikine, - grietai pasak Rendolfas. - Tik

nesakyk, kad vl gavai neigiam atsakym.

Aleksaspasim nuo proaleinanio padavjo padklo bokal am

pano.

-

Jimane myli. O gal ir ne, - tyliai itar vaikinas. - O a bejostiesiog

negaliu gyventi. Kraustausi dl jos i proto.

-

inoma, negali, - gerairdikai nusijuok

Eliotas.

- Tuomet pavelk.

itienerangs jaunuoliai nuolat mindo jaikojas.Esu sitikins, jog Du

lijanepaprastai apsidiaugs, jei tu jai pagelbsi.

Aleksas

linkteljo, net nepastebjs, jog tvas pam j opusiau nuger

tbokal ir vienu mauku igr ampan. Jisisities ir vl pajudjo link

sals.Puikus reginys.

-

domu tai, - panibdomis itar Rendolfas, - jog Dulija i ties j

myli.Ir visada myljo.

-

Taip, bet

j i

labai panai savo tv. Ir labiau u visk myli laisv. Jei

atvirai, ajosnesmerkiu u tai. Ji stipresn u Aleks. Taiaujispadarys

j laiminga. Esu tuo sitikins.

-

inoma.

-Irj iatne jam laim. Tikj ivienintel.

-

Nesmon, - atrm Rendolfas. -B etkuri Londono panel

parduot

velniui siel, kad tik galt suteikti toki laim Aleksui. Atuonioliktasis

grafas

Ruterf

ordas...

-

Nejaugi tai i ties taip svarbu? Ms titulai, ms pinigai, laiky

masis sikibus ito pramatnaus nuobodaus pasaullio? - Eliotas apvelg

sal.

Prasidjo ta pavojinga girtumo stadija, kuomet viskas aplinkui ne

tenka kontr ir tarsi plduriuoja, kai kiekvienas marmuro grdelis gy

j akakoki prasm; kai eidianios kalbos virsta realybe. - Kartais ste

biuosi, kodl esu ia, o ne Egipte, su Lourensu. Ir kodl Aleksas negalt

savo avingo titulo perleisti kam nors kitam?

Rendolfo

akyse jis pastebjo siaub. Viepatie, k reikia titulas i

tiems komersantams, kurieturivisk... iskyrus titul? Tik dka savo ti

tulo Aleksas sugebjo priartti prie Dulijos ir prie Stratford milijon.

Bet ,kita vertus, pats Aleksas yra valdomas titulo. Tai liudijimas, jogj i s

priklauso aristokrat klasei. Titulas - tai minios snn bei dukteri,

mirinjani

po

senj

Ruterford dvar

Jorkyre,

tai apgailtinas Hen

ris Stratfordas, kair ir dein prekiaujantis paintimi su tavim.


23/350


24/350

24 -

dravo

su bukagalviais reporteriais. Nejaugi tai tikrai Ramzio Antrojo ka

paviet? Ar Lourensas

duos

interviu?

Henriui buvo visus nusispjaut. Jis pastm

aljim

sauganius

vaikinus.

-Atleiskite,

pone Stratfordai, - paauk j i u nugaros Samiras, kur

buvo prirmusi prie sienos moteris reporter. - Duokite savo ddei ramy

b.- Samirui pavyko prasiskverbti ariau Henrio. - Leiskite jam atsi

diaugti savo radiniu.

-Net nemanau.

Jisgrsmingai pavelg apsauginink, utverus prajim. Tas pasi

trauk. Samiras atsisuko, mgindamas sulaikyti reporterius.

Jie

btinai

norjo

suinoti, kas ten toks ketina siverti kapaviet.

-

A eimyniniais reikalais, - altai drb Henris moterikei, mginan

iai

drauge

su juoprasmuktividun.Apsaugininkas pastojojaikeli.

Belikotiek maailaiko Lourensas padjo raikl, nusiluost kakt,

tvarkingai suvyniojo nosin ir ura:

'Tuikiidja - paslpti gyvybs eliksyr

tarp

mirtin

nuod.

Patiki

miausia vieta saugoti nemirtingum dovanojani mediag - tai bute

liukai su mirt neaniais nuodais. Tik pagalvokite, taijos

nuodai

- tie pa

tys,

kuriuos Kleopatra iband prie nusprsdama igerti nuodingojo as-

pido".

Lourensas sustojo, vl nusival prakaituot kakt.

Labai

jau ia kar

ta. Dar keliostrumputsvalandos ir ia atlks muziejaus darbuotojai,

reikalaudami palikti kapaviet ir leisti

juos.

Kaip gaila, kad

j is

susietas

su muziejumi. Jau veriau bt vienas dirbs. Dievas mato - jam tie mu

ziejaus

darbuotojai visai nereikalingi. O dabar j ieatims ij ovis atradi

mo diaugsm.

Sauls

spindulys prasiskverb pro grubiai ikirst

dur

ang, apvie

t alebastrinius soius... Lourensui pasirod, jog

j is

igirdo kainkok

gars

- silpn, primenant atods ar galbt nabdes.

Jisatsisuko, pavelg mumij, kurios figra bei bruoai aikiai ma

tsi pro tvarsius. mogus, kuris skelbsi ess

Ramzis,

buvo aukto gio

ir

tikriausiai graus.

Jisne toks senas, kaip ta btyb,kuriilsisi Kairo muziejuje.B etjuk i

tas Ramzis pareik ess apskritai nesenstantis. Pareik, kad

j is

nemir

tingas, ir dabar tiesiog miega. Niekas negaljo jo sunaikinti, netgi nuo

dai, esantys itame kambaryje, kuri jis pakankamai prisiragavo, kai

lidesys dl Kleopatros

panardindavo

j beprotyb. Jam sakius, vergai


25/350


26/350

26 -

sius hieroglifus, jog Cezario kalba jam atrod grubi irj issu ja elgsi at

sainiai.

-Prajodukartdaugiau laiko, kai tu umrijai saveiojekapavietje,

po to, kai Kleopatra prie savo krtins suild nuoding gyvat.

Jisminutei nutilo, vis neatitraukdamas aki nuo keistos figros. Kodl

itamumija nepaadina giliai jame slypinios altos mirties baims? Jis

patikjo,

jog po ita danga kain kokiu

bdu

iliko vis dar rusenanti

menka gyvyb; jog po tvarsiais slepiasi siela, kuri isilaisvins tik kam

nors juos numus.

Dabar Laurensas net negalvodamas prabilo anglikai:

-

Jei

tik tu btum nemirtingas Jei tik galtum atsimerkti ir pavelgti

iuolaikin pasaul Kaip gaila, kad privalau laukti kakieno leidimo ir

negaliu nuplti nuo tavs it apgailtin tvarsi ir pavelgti tavo vei

d

Veidas.

Nejaugi jame kas nors pasikeit? Ne, tai tik sauls spinduli

aismas. Nors, dabar veidas atrod kakoks papilnjs. Lourensas intui

tyviai ities rank, nordamas paliesti

j ,

taiau ranka sustingo pusiau

kelje.

Jis

vl prabilo lotynikai:

-Dabar jau tkstantis devyni imtai keturioliktieji metai, didysis ka

raliau. Ir Ramzio Didiojo vardas inomas visame pasaulyje - taip pat ir

paskutins Egipto karaliens Kleopatros vardas.

U

jo nugaros netiktai pasigirdo naresys. Tai buvo Henris.

-

Kalbate lotynikai su Ramziu, dde? Gal tavo smegenis jau paveik

prakeiksmas?

-

Jis

supranta lotynikai, - atsak Lourensas, vis dar neatitraukdamas

nuo mumijos aki. - Ar ne taip, Ramzi? Ir graikikaij issupranta. O taip

pat farsi bei etrusk kalbas. Ir dar

daug

kit pasaulio umirt kalb.

Galbt

j is

mokjo iaurini barbar kalbas, i kuri prie daugel met

ir

kilo ms gimtoji angl kalba. - Ir Lourensas vl prakalbo lotynikai:

-Paklausyk, didysis karaliau, ioriniame ms pasaulyje tiekdaugvai

riausi stebukl. Galiu tau parodyti tiek nuostabi dalyk...

-

Nemanau, kad

j is

tave girdi, dde, - abejingai itar Henris. Pasigir

do stiklo skambjimas. -

Bent

jau tikiuosi, kad negirdi.

Lourensas staigiai atsisuko. Suspauds po paastimi odin portfel,

Henris deinje rankoje laik soio dangt.

-

Nesiliesk prie

j o

- suriko Lourensas. - Tai nuodai, avigalvi. Visuose

iuose indeliuose yra nuodai Pakaks vieno lao, kadtaptumtoks pats,

kaip

j i s .

inoma, jeigu

j is

i ties mirs. - Jau vos pamats snn, Lou

rensas siuto, ypa dabar, tokiu metu.


27/350


28/350


29/350

29 -

reikalingi Stratford milijonai - tai kur uo pakastas. Aleksas - apgail

tinas tituluotas elgeta, kaip irj otvas

Eliotas.

Dieve, atleisk man, bet tai

tiesa.

-

Dde, turdamas

tok

titul Aleksas gali nusipirkti Londone bet ko

ki

turting paveldtoj.

-Kodl gij isto nepadaro?

-

Tik vienas tavo odis - ir Dulijos nuotaika pagers.

-

O Eliotas atsidkos tau u tai, kad mikliai sutvarkei reikal? Su

mano

dukters

pinigaisj isbus netiktinai dosnus.

Henris pabalo i pykio.

-

Kuri velni taip rpiniesi tomis vedybomis? - gl Lourensas. -

Zeminiesi,

nes tau reikia pinig...

Jam

pasirod, jog snnas tyliai nusikeik.

Lourensas nusisuko ir vl pavelg mumij, mgindamas baigti ne

malon pokalb. Londono gyvenimo iuptuvai, nuo kuri

j is

paspruko,

ir

ia

j

surado...

ia

taibent

Visa

figra tikrai papilnjo Ir iedas Dabarj isvisas ma

tomas. Isipts pirtas sutrauk j verusius tvarsius. Lourensui pasiro

d, jogj ismato sveiko gyvo kno spalv.

-

Neiprotk, - pats save spjoj is .

Tas

garsas... Ir vl tas garsas. Jis pamgino siklausyti, taiau, kad ir

kiek

besisteng, girdjo tik iorin triukm. Jis prijo ariau sarkofage

esanio

kno. O Dieve, nejaugi pro tvarsius, uvyniotus ant galvos, jis

mato ataugusius plaukus?

-

Kaip a tave ujauiu, Henri, - staiga sunabdjo

j is .

- Tu nestengi

vertinti tokio atradimo: senovs karaliaus, itos paslapties.

Kas

pasak, jog negalima liestis prie palaik? Kad negalima bent

kiek

patraukti alit sudljus audin...

Lourensas isitrauk kienin peiliuk ir nekantriai prikio prie mu

mijos.Prie dvi deimtis met j isbt galjs kuo ramiausiai perpjauti ir

pai

mumij. Tada jam dar nebuvo tek susidurti su valdininkais.J isga

ljoniekieno nevaromas pats vienas kapstytis itose dulkse.

-Tavimi dtas, nedaryiau ito, dde, - siterp Henris. - Londono

muziejaus darbuotojai pasius.

-

Juk liepiau tau nedintis.

J isgirdjo, kaip Henris sipyl puodel kavos: juk

j is

niekur nesku

ba.Maaudarapatalpa prisipild kavos aromato.

Lourensas atsisdo ant kduts ir vl priglaud prie kaktos nosin.

Visa

para be miego. Tikriausiai jam reikia pailsti.


30/350

30 -

-

Igerk kavos, dde Lourensai, - pasil Henris. -

tai

pyliau tau. -

Jisatkio puodel. - Tavs laukia gatvje, o tu labai pavargai.

-Tai pusprotis, - sunabdjo Lourensas. - Eitum tu i ia.

Henris pastat puodel alia dienoraio.

-

Atsargiai Papirusas aukso Verts.

Kavaatrod labai gundaniai... net ir i Henrio rank. Lourensas pa

kl

puodel, gurkteljo ir usimerk.

K pamat

j is

tuo momentu, kai atitrauk nuo lp puodel? Isipl

tusi mumij, apviest sauls spinduli? Negali bti. Nuo netikto degi

nimo gerklje viskasj oakyse apsivert. Atrod, gerkl gniauiasi.J isne

galjo

nei kalbti, nei kvpuoti.

Vyrikis

velg Henr ir netiktai pajuto kvap, sklindant i puode

lio,kur vis dar tebelaik virpaniomis rankomis. Aitr migdol kvap.

Taibuvo nuodai. Puodelis islydo i rank. Tarsi pro rk Lourensas i

girdo, kaip

j is

atsitrenk akmenines grindis.

-

O

Dieve

Igama

Jiskrito, tiesdamas rankas snn, kuris stovjo isivieps ir abejin

gai

irjo dd, tarsi nieko baisaus ia nevykt, tarsi Lourensas nemer-

dt.

Joknas blaksiagonijoje.Sutelks visas pastangas, archeologas atsi

suko. Paskutinis vaizdas - tai mumija, skendinti sauls spinduliuose. Pas

kutinis pojtis - tai smlis ant

grind,

kur sikniaubj odegantis veidas.

Henris Stratfordas ilgai stovjo sustings. Jis irjo emyn, dds

kn,tarsi netikdamas savo akimis. Tai

padar

kakas kitas. Kakas ki

tas pajuto jaunuolio nusivylim bei jaudul ir gyvendino bais

j o

plan.

Kakas

kitas kio sidabrin auktel senovin sot su nuodais ir br t

nuod Lourenso puodel.

Viskasapmir - netgi dulks sauls spinduliuose. Atrod, jog mayts

dulkels itirpo kartame ore. Girdjosi tik tylus garsas: kakas panaaus

irdies plakim.

Vaizduots aismas.Reikiatai veikti.Reikiasuvaldyti rank virpes,

sulaikyti i drebani lp besiveriant riksm. Nes jeigu

jis

suriks - to

riksmo jau niekas nenuslopins.

"A

j nuudiau. Nunuodijau".

Dabar jau niekas nesukliudys jam gyvendinti savo planus: pati svar

biausia klitis paalinta.

Pasilenkti,

uiuopti puls.

B et

juk

j is

tikrai mirs. Jis mir.

Henris atsities, veiks netikt pykinimo priepuol, greitai itrauk

i

portfelio kelet popieri. Pada plunksnakot raal ir aikiai ive-


31/350


32/350


33/350


34/350


35/350


36/350


37/350

37

cigar,ir pasisteng galvoti apie meilu. Atmintyje ikilo virtin gun

dani erotini scen.

-

Po paraliais, tu darysi taip, kaip pasakysiu - atkirto tvas, taiau jo

balse

nesigirdjo grasinimo. Rendolfas pavelg pro lang. - Gyvensi te

nai irstebsij.Tuo paiu pasirpinsi, kadj ikuo greiiau sutikt itekti

u Alekso. Pasistenk, kad Dulija nenutolt nuo

j o .

Man atrodo, jog

Aleksasjaupradedaj erzinti.

-

Nieko nuostabaus. JeiAleksas turt bent kiek sveiko proto...

-Santuokajaibus tik naud.Ir apskritai vedybos - geras dalykas.

-Na gerai jau, pakaks apie tai

Toliau

vaiavo tyldami. Metas pietauti su

Deize,

po to laukia ilgas

poilsissavo bute, o tada ss prie loimo stalo pasFlint-je ipavyks i t

voivilioti

bent kiek pinig...

-Arj isnelabai kankinosi?

Henris krpteljo.

-

Kas?

Tu apie k?

-Apie tavo dd, - pasak Rendolfas ir pirm kart pavelgsnui

akis.

- Apie Lourens Stratford, kuris k tik mir

Egipte.

J isilgai kanki

nosiar mir ikart?

-Viskasbuvo gerai, o jau po minutsj iskrito antems.Mir per ke

let

sekundi.

Kokia

prasm apie tai klausinti?

-O tu k, toks jautrus, nieke?

-

A niekuo negaljau jam pagelbti

Staigasugrojausmai,kuriuos j ispatyr anktoje udaroje patalpo

j e ,jis net pajuto aitr nuod kvap. Henris aikiai prisimin tpadar,

esant

mumijoms skirtame futliare... ir t klaik pojt, tarsi

j is

bt ste

bimas.

-

J isbuvo usispyrs senis, - panibdomis itar

Rendolfas.

-B etaj

myljau.

-Tikrai?- Henris staiga atsisuko ir smeig akis tv. - Tu

j

myljai,

oj isvisk palikoja i

-J islabai

daug

dav ir mums. Daugiau nei pakankamai...

-

Apgailtini trupiniai, palyginus su tuo, k paveldjo

j i

-Nebenoriu apie tai kalbti.

"Kantrybs,- pagalvojo Henris. -Kantrybs.-Jisatsilo ant automo

biliosdyns. - Man reikia nors koki imto svar.Jeipradsiu ginytis,

niekonegausiu".

Deiz

Bankerpro nriniuotas uuolaidas irjo, kaip Henris ilipa i

kebo.J igyveno erdviame bute vir miuzikholo, kur dainuodavo nuo de-


38/350


39/350


40/350

40 -

auliui. Nejaugij isnemato, kokie nuostabs tie radiniai? Kaip vis dlto

sunkuDulijaisuprastisavo suadtin

-

domu, ar prakeiksmai isipildys? - tyliai paklaus Aleksas.

-

Nebk juokingas, - atsiliep Dulij. - Dar kur laik

j ie

ia dirbs.

Gal

nueikime

mudu

oranerij ir igerkime arbatos?

-Gerai, taip ir padarykime, - sutiko Aleksas.

Jam

viskas ia lyktu, argi ne taip? Pasidygjimas veide. Tokios i

raikos sujokiakita nesupainiosi. Matydamas radinius, jis nepatiria

j o

ki

jausm.

J ie

svetimi

Aleksui;

jam atrodo, kad j ieniekiniai. itaip Du

lij

galt irti nebent kokias nors iuolaikikas stakles, apie kurias

nieko nenutuokia.

Tai

j skaudino. Nors... dabar j viskas skaudino. Ir labiausiai tai, jog

tvas turjo tiek

nedaug

laiko pasidiaugti visomis itomis brangenyb

mis,

kad jis mir didiausio savo gyvenime atradimo

dien.

Ir kad

ji ,

Dulij,

buvo vienintelis mogus, kuriam teks iki galo itirti visas neat

skleistas itos paslaptingos kapaviets paslaptis.

Galbt, kai jiedu baigs gerti arbat, Aleksas pagaliau supras, kaip

jai

norisi pasilikti vienai.

Dulij

nusived j koridoriumi pro svetaines, po

to pro bibliotekir,praj per marmurin ni, jiedu

atsidr

stikliniame

kambaryje,

kur augo papariai bei kitos gls.

Taibuvo labiausiai mgiama tvo vieta - kuometj isieidavo ibiblio

tekos.

Jo raomasis stalas, jo knygos buvo greta - u dvigub stiklini

dur.

Jiedu

susdo prie nedidelio staliuko. Ant prieais juos stovini sidab

rini ind aid sauls spinduliai.

-

Pilstyk, mielasis, - pasak Dulij, dliodama ant lktuts sausai

nius. Dabar

j is

usiims tuo, k i ties moka

daryti

puikiai.

Argi yra pasaulyje kitas mogus, sugebantis taip meistrikai susitvar

kyti su visomis kasdienio gyvenimo smulkmenomis? Aleksas moka

jodi

nti irgais, okti, audyti, pilstyti arbat, gaminti nepakartojamus

amerikietikus kokteilius... o pasitarim

Bakingemo

rmuose metu mie

goti atmerktomis akimis. Paias primityviausias eiles jis gali padekla

muoti taip iraikingai, taip jausmingai, jog Dulijos akyse pasirodo aa

ros.

Jis puikiai buiuojasi, ir, bejokiabejoni, santuoka su juo ada

Dulijai

visus manomus jausminius malonumus. Tai tiesa. Tad ko dar

galima norti?

Staigamergina supyko ant savs. Nejaugi tai viskas, ko jai reikia?

Tvui

to nepakako, jos tvui, verslininkui, aristokratik manier den

telmenui.

Buitis

jam apskritai nieko nereik.

-Igerk arbatos,mieloji,tau nepakenks, - pasak Aleksas,paduoda-


41/350


42/350


43/350


44/350


45/350


46/350


47/350


48/350


49/350


50/350


51/350


52/350

52 -

J

vilgsniai susitiko, ir Eliotas lidnai nusiypsojo

Dulijai.

Ir ia pat

pastebjo,

kaip suibo merginos akys: ji visada diaugsi, susitikusi su

Eliotu.

"Keista, - pagalvojo

j i s ,

- bet a

jai

domesnis, negu mano snus.

Likimoironija "

Aleksas

stebjo vis pasiruoimo sumait akivaizdiai suglums. Ko

dl

snus

visada toks sutriks?

Lepisj is

- tai kur visa bda.

Netiktai alia Henkoko atsirado Samiro Aibrahamo figra. Dar vie

nas senas draugas. Jis buvo kiek nervingas ir nepastebjo

Elioto.

sak

dviem jaunuoliams atsargiai nuimti sarkofago dangt ir laukti tolesni

nurodym.

Tie stovjo nuleid akis, tarsi sutrik dl to, kad tenka daly

vauti

ceremonijoje.

Salje

pasidar tylu.

-Ledi ir dentelmenai, - itar

Samiras.

Jaunuoliai tuojau pat pakl

dangt ir atitrauk al. -

Leiskite

jums pristatyti Ramz Didj.

Dabar visi galjo pamatyti mumij - laiko iblukintomis drobulmis

stipriai suvert aukto vyrikio figr ant krtins sukryiuotomis ran

komis.Regis,

vyras buvo be plauk bei nuogas.

Minia

vieningai aikteljo. Auksinje elektros lempui bei vaki

viesoje

mumija atrod iurpiai - kaip,

beje,

ir visos mumijos. Isaugota ir

rminta mirtis...

Poto pasigirdo negauss aplodismentai. Kai kas giojo

peiais,

kai

kas kikeno. Galiausiai pro tvirt irov sien m brautis priek patys

smalsiausi.Jienorjo dmiau apirti mumij. Taiau vos priartj, at

okdavo atgal tarsi nuo ugnies. Daugelis ikart nusigrdavo.

Rendolfas

atsiduso, pakraip galv:

-Nejaugi Lourensas mir tai dl ito? Nortsi inoti, kokia buvo to

prieastis.

-

Nereikia taip sijausti, - pasak alia stovjs vyrikis. Tikriausiai

Eliotas

j

painojo, bet dabar niekaip negaljo prisiminti jo vardo. - Lou

rensas diaugsi...

- . . .Galdamas daryti tai, kas jam patinka, - sunabdjo Eliotas.

Dar

kart igirds tokius odius,

j is

tikriausiai nesusitvardyt nepravir-

ks.^

inoma, Lourensas buvo laimingas, tyrindamas atrastus daiktus. Ir

versdamas

papirusus

buvo laimingas.

Jo

mirtis - baisi tragedija. Tik pas

kutinis pusgalvis galt kitaip galvoti.

Eliotas

paspaud

Rendolfui rank, palikoj ir ltai pajudjo ariau i

divusio Ramzio kno. Atrod, tarsi jaunoji kart, susispietusi aplink

Dulija

su Aleksu, bt

nusprendusi

pastoti jam keli. Eliotas girdjo su

sijaudinus Dulijos bals, nustelbiant svei

kleges,

irjosodi nuo

trupas.


53/350


54/350


55/350

55 -

Dabar j iepasiliko su Ramziu Prakeiktuoju vienu du. Publika, prisi

irjusi iki valiai, galiausiai atsuko karaliui

nugar.

To ir tereikjo

Elio-

tui.

J is

prisimerk ir pasilenk prie pat mumijos veido. Stebtinai isau

gota, pjvi nra. Tai jauno mogaus veidas, o juk Ramzis turt bti

senis:

j iskaraliavo eiasdeimt met.

Ir

burna

jaunuolio arba bent subrendusio vyrikio, paiame

jg

y

djime.

Nosis tiesi, siaura, anglai tokios formos nos pavadint aristokra

tika. Dailiai ilenkti antakiai. Akys tikriausiai didels.

Regis

grauolio

bta. Bet kai kas, matyt, tuo

abejojo.

Minioje

kakas pastebjo, jog mumijos vieta muziejuje, o ne priva

iuose

namuose.

Kiti

j

pavadinolykia.

Mat kaip, ir itie mons laiko

save Lourenso draugais

Henkokas apirinjo auksines monetas, idliotas ant aksomins pa

galvls.alia

stovjo Samiras.

Matyt, muziejininkas kak rezga. Eliotas ino, koks jis kyrus bei

lus.

-

Ar j buvo tik penkios? Js tuositikins?- garsiai paklaus Henko

kas.

Galima pagalvoti, jog Samiras ne tik egiptietis, bet dar ir kurias

egiptietis.

-Visikaisitikins.

Jau minjau

jums,

- kiek susierzins atsak

Sami

ras. - Pats asmenikai suregistravau visus kapavietjebuvusiusdaiktus.

Henkokas met tar vilgsn prieing sals pus. Ten pat pairjo

ir

Eliotas.

Jis pamat Henr Stratford, dailiai nuaugus jaunuol pilkai

ydru

vilnoniu kostiumu, stipriai suvertu prie pat kaklo baltu ilkiniu

kaklaraiiu.

Henris stovjo

tarp

jaunuoli, apspitusi

Dulij

su Aleksu.

Slaptaj is

niekino savo pusseser ir nekent

j o s .

J isplepjo, juoksi - kiek

nervingai, kaip pasirod Eliotui.

Kaip

visada avus, - paman

Eliotas.

avus, tarsi jam vis dar dvide

imt; siauras aristokratikas veidas, kurio iraika nepaliauja keistis - tai

siiebia

nuoskaudos ugnis, tai ididiai suakmenja.

B etkodl Henkokas taip spokso

j ?

Ir kj is

kuda

Samirui aus?

Egiptietis

klaussi tyldamas, po to gteljo peiais ir taip pat pa

velg Henriopusn.

Kaip

Samirui turt bti nemalonu, - pagalvojo

Eliotas.

Tas nepato

gus vakarietiko stiliaus kostiumas... Tikriausiai

j is

dabar

svajoja

apie sa

vo delab* i lapio ilko bei apie patogias lepetes

O ir mes visi jam tikriausiai atrodome tokie barbarai

*Delaba

-

tradicinis

musulmon

a p d a r a s ,

dengiantis vis

kn.


56/350

56 -

Eliotas

nuingsniavo sals kamp ir sitais Lourenso krsle. Minia

tai prasiskirdavo, tai vl susiglausdavo, ir

j is

mat Henr, keliaujant nuo

vienos grupels prie kitos bei keistai besivalgant

alis.

Labai kilnus, vi

sainepanaus teatralik nevidon, bet kakas jam akivaizdiai neduo

da ramybs. Tik kas?

Henris ltai jo pro marmurin stal. Jo ranka pakilo, tarsi ketindama

paliesti pergamento ritinlius. Minia ir vl susiglaud. Eliotas stebjo ir

kantriai lauk. Galiausiai nedidel moni

grup

pasitrauk al, ir jo

matymo lauke vl pasirod Henris.

J is

apirinjo ant stiklins lentynls

gulint vrin, vien i relikvij, atsivet Lourenso prie kelet met.

Ardar kas nors mato, kaip Henris ima rankas vrin, meiliaij ap

irinja,

tarsi bt apsigims antikvaras? Ar dar kas nors mato, kaip

j is

sikiarelikvij

kien ir pasitraukia al- abejingu veidu, stipriai su

spaustomis lpomis?

Na ir niekas

Eliotas

tik ypteljo. Gurkteljo ataldyto baltojo vyno, apgailestau

damas, kad tai ne brendis. Bjauru, kad

j is

tapotos

lykios

vagysts liu

dininku. Jau veriau apskritai nebt irjs Henr.

Grafasturjo sav prisiminim apie itjaunuol.J kankino slaptas

skausmas,kuriuo

Eliotas

niekada su niekuo nesidalino. Netgi su mona

Edita, kuriaij ispapasakodavo apie save aib lyki istorij - kada vy

nas ir poreikis filosofuoti atridavo jam lieuv. Netgi su katalik dvasi

ninkais, pas kuriuosusukdavopasikalbti apie roj bei

pragar,

ir savo

filosofavimus

pagrindavo tokiais riebiais odeliais, kuri niekas kitas,

iskyrus

juos,

negalt paksti.

Jis

pats

save mgino tikinti, jog leis

numirti

prisiminimams apie tas

juodas dienas, ir viskas po

truput

usimir. Taiau net ir dabar, po de

imties met, prisiminimai iliko velnikai ryks ir gyvi.

Vien

kart

j is

turjo slapt meils pasimatym su Henriu Stratfor

d.

Tai

buvo vienintelis i vis

Elioto

meilui, vliau bands j antauo

ti.

Suprantama, jis nieko gero nepe. Eliotas nusikvatojo jam veid ir

pareik, jog jaunuolis kliedi.

"Gal

man paiam apie visk papasakoti tavo tvui? Ar i

pradi

d

dulei Lourensui?J isbaisiai ant mans sius... na, kokioms penkioms mi

nutms. Utat tave, savo dievinamsnn,niekins iki pat mirties. To

dl, kad papasakosiu jam visk,

supranti

- visk; net vardinsiu t

sum,

kurios tu reikalauji.

Kiek?

Penki imtai svar? Tik sivaizduok, dl toki

pinig tu igarssi kaip paskutinis niekas".

Henriui tuomet buvo ir gda, ir

apmaudu.

Jo garb nuplta...


57/350

57 -

Eliotas

galjo triumfuoti. Taiau patirtas paeminimas nepamok

Henrio: bdamas dvideimt dvej met itas liuas angelo veidu atjo

pas

Eliot

Paryiaus viebut, ir Eliotas neatsispyr - pasidav, kaip

koks vargeta berniktis.

O po to prasidjo smulks vagiliavimai. Prajus valandai po Henrio

ijimo,Eliotas pasigedo portsigaro ir pinigins. Dingo ir ieiginis kostiu

mas,

brangios rankogali ssagos.

Kit

dingusi daikt dabar grafas jau

nebeprisimena.

Tadaj is

nesiemino ir nesim

joki

tyrim. Tiesiog pasielvartavo.

B etdabar kilo baisus noras demaskuoti Henr, prieiti prie jo ir tyliai pa

sidomti, kaip jo kienje atsidr brangus vrinys. Galbt Henris ma

no,

jog vrinys labai dera prie auksinio portsigaro, prie inkrustuotos

pinigins bei briliantini ssag? Ar ketina visk nuneti palkininkui?

Kaip

viskas apgailtina Henris buvo talentingas jaunuolis, bet vis

kas nujo perniek, nepaisant puikaus isilavinimo, kilmingumo bei di

diuli galimybi. Dar bdamas berniukas, jis niko loti; kuomet bu

vo dvideimt penkeri, pomgis igerti tapo liga; ir dabar, kai jam tris

deimt dveji, j gaubia kakokia grsminga aura - jo ior dar labiau

avi,

bet tuo paiu ir atgrasi. Kas nuo to kentjo? Suprantama, Rendol

fas,

kuris, nors viskas buvo aiku kaip ant delno, dl vis snaus bd

kaltino save.

"Tegul

eina po velni", - pagalvojo

Eliotas.

Galbtj isiekojo iame

jaunuolyje

atspindio tos palaimos, kuri patyr juodu su Lourensu?

Galbt dl visko kaltasj ispats, nes mato iame moguje jo dd? Ne, i

j o

puss viskas buvo siningai. Juk Henris

Stratf

ordas pats j persekiojo.

Pakaks,

velniop t Henr

Eliotas

atjo iuos namus dl mumijos. Minia jau

isisklaid.

J ispa

sim

nuo padklo dar vien taur vyno, pakilo, stengdamasis nekreipti

dmesio skaudani koj, ir ltai nuingsniavo prie nirios figros sar

kofage.

Grafas vl velg mumijos veid, atkreip dmes rsi lp linij

bei

valing smakr. Taip, vyrikis paiame

jg

ydjime. Po sudlju

siais

tvarsiais matsi plaukai, priglud prie dailios kaukols.

Eliotas

kilsteljo savo taur.

-

Ramzi, - prijs visai arti sunabdjo j is ,o po to prabilo lotynikai:

-Sveikas,

atvyks London Ar inai, kur yra Londonas? - Eliotas tyliai

nusijuok pats i savs: tik pagalvok,j iskalba lotynikai su ituo negyvu

daiktu Grafas pacitavo kelet frazi i Cezario ura apie Britanijos

ukariavim. -

tai

kur tu dabar esi, didysis karaliau. - Eliotas paband


58/350


59/350

59 -

-Po velni, kam tairpi - Henris itrauk i spindos baltos laps pe

lerin, kuri kadaise buvo padovanojs Deizei, ir umet merginai ant

pei. Po to pam u rankos ir nusived.

Pas Flint buvo begal moni. Deiz negaljo paksti tabako

dm,

alkoholio tvaiko, bet

jai

visuomet patikdavo ia bti su Henriu.Ypa,kai

j is

turdavo

pinig ir

bdavo

puikios nuotaikos. Prijs prie stalo su ru

lete,

Henris pakteljo merginai skruost.

-

Taisykles tu inai. Stovk man i kairs. Btinai i kairs. Tai da

niausiai atnea man skm.

Jilinkteljo.

Perbgo vilgsniu per sal - puikiai apsireng dentel

menai, brangenybmis apsikarsiusios damos... O ant jos kaklo itas

kvailas pakabukas... Deizs nuotaika subiuro.

Dulija

paoko i vietos. Kas ia per garsas?Jaibuvo nejauku vienai

niriojebibliotekoje.

Daugiau ia nieko nra, bet mergina galjo prisiekti, jog igirdo dar

kak

esant. Ne ingsniai, ne... Tiesiog kakokie vos girdimi garsai, i-

duodantys

kito mogaus buvim.

Ji

pavelg sarkofage besiilsini mumij. Prietemoje Dulijai pasi

rod, jog suvyniota figra padengta pelen sluoksniu. Mumija atrod

niri, tarsi bt

nugrimzdusi

nemalonius apmstymus. Anksiau mer

gina to nepastebjo. Po paraliais, galima pamanyti, jog t negyvl ka

muoja

blogi sapnai, komarai. Dulijai net pasivaideno, jog Ramzio kak

toje

sir gili raukl.

Ar

mergina diaugsi, jog sarkofagas neudengtas? Vargu. Taiau

jau

buvo per vlu k nors pakeisti. Ji

pati

sau paadjo, jog niekuomet

neprisilies prie tvo

radini.

Metas eiti miegoti,

ji

baisiai pavargo. Seni t

vo biiuliai niekaip nenorjo

ieiti.

Paskui dar siver visa minia

urna

list. Na ir li publika Galiausiai apsaugos darbuotojai vargais nega

lais

ilydjo

juos.

Taiau vis tiekjiesigudrino kelet kart nufotografuoti

mumij.

Imu pirm valand nakties. Aplinkui n gyvos dvasios. Kodl

j

kreia

drebulys? Dulija greitai nuskubjo prie lauko

dur,

bet staiga

prisimin Henr. Nusprsta, jog Henris busjoskompanionas bei gynjas.

Keista,

bet primimo metu pusbrolis n karto net neprijo priejo s .Ir da

bar tikriausiaij oviruje nra. Ir vis dlto... Dulija neurakino dur.

KaiHenris

ijo

itutjusi gatv, buvo nepakeniamai alta. Jis

greitosiomis

usimov pirtines.

"Nereikjojos

eidinti, - pagalvojo jaunuolis. -

B et

ko, velniai

raut,


60/350

60 -

j i

ginijosi "Jis ino, k daro. Jau deimt kart

padidino

turim pinig

sum

Ir jeigu ne tas paskutinis statymas... O kai

j is

nenorjo pasirayti

ekio

ir pradjo ginytis, Deiz kio savo trigra: " B e ttu privalai "

Henris niro, kai visi

sistebeilijo

j .

Jis

pats

ino, k privalo. inojo,

k

turidaryti. Ir paskui dar itas Sarplsas, itas

padugn.

Tarsi Henris jo

bijot

mai i tamsus skersgatvio lyg tyia ioko Sarplsas. I

pradi

Hen

ris

nusprend,

kad jam pasivaideno. Buvo tamsu, em gaub tirtas r

kas,

bet i virutinio lango krito emyn blanki viesa, ir Henris pamat t

lyki

marmz.

-

Traukis i

kelio

- suriko Henris.

-Vl

nenuskilo, sere? - Sarplsas sek jam i paskos. - O mayt Deiz

piniglius mgsta.J ivisada nepigiai kainavo, nettada,kai dirbo man. O

juk

a

dosnus

mogus, js tai inote.

-

Atsikabink nuo mans, bukaproti.

Henris paspartino ingsn. ibint viesos liko jam u nugaros. To

kiu metu kebo ia nepasigausi.

-

Turiu nedidel reikaliuk, sere.

Henris sustojo. Kleopatros moneta... domu, ar itas vpla supras, ko

j i

verta?J ispajuto, kaip persekiotojo pirtai sikibo jam

rank.

-Kaip tu drsti - Henris atoko. Paskui ltai itrauk i kiens mone

t, pakl j vies ir, paniekinamai ilenks antakius, stebjo, kaip go

diai upuolikas j atima, kaip apirinja, pasidjs ant delno.

-

ia tai grois, sere. Tikras daiktas. -

Jis

apirjo antr monetos pu

s,

tarsi

nutuokt,

kas tenai parayta. - Js nugvelbte

j,

sere? Pavogte

isavo

dds

lobyno?

-

Tai tu j imi ar ne?

Sarplsas

suspaud

monet kumtyje, tarsi ketint pademonstruoti

triuk.

-

O sin js nekamavo, sere? -Jissigrdo monet kien. - Nu-

knisote j tuo momentu, kai

dd

raitsi priemirtinje agonijoje? Ar vis

dlto palaukte, kol

j is

nusibaigs, sere?

-

Eik po velni

-

Taip lengvai neisisuksite, sere.

Sito

nepakanka. Juk jus kur kas

daugiau

skolingas ir man, ir tam dentelmenui i Flinto kazino.

Henris vl paspartino ingsn. Skubjo, prilaikydamas skrybl, kad

jos

nenunet

vjas.

Nubgo link artimiausio poskio. Sprendiant i ba

t kaukjimo, Sarplsas bgo jam i paskos. Priekyje, tirtame rke sken

dinioje

gatvje, nebuvo n gyvos dvasios. viesa, sklindanti i atvir

Flinto

staigosdur,j jau nepasiek.


61/350

61-

Henris suprato, jog arplsas lipa jam ant kuln. Ranka nuslydo ki

en.

Peilis.Ltai itrauk j ir tvirtai

suspaud

ranken.

arplsas

sikibo jam pet.

-

Tikriausiai teks jus pamokyti, sere. Skolas reikia grinti, - itar

persekiotojas.

Henris staiga atsisuko, spyr arplsui, ir tas

prarado

pusiausvyr, su-

svirduliavo.

ilkinis

j o

apsiaustas

blizgjo,

ir Henris pamgino numatyti,

kur po apsiaustu turt bti onkauliai. Apsirikti negalima. Peilis steb

tinai lengvai smigo

kn.Blyksteljo

balti dantys - nebyli arplso bur

naisiiojo.

-

Juk spjau tave, asile, kad atsikabintum

Henris itrauk i kno peil ir smog dar kart. kart j isigirdo

plytant apsiausto ilk ir visas virpdamas pasitrauk al.

Svirduliuodamas, nelaimlis dar eng kelis ingsnius, suklupo, tren

ksi

kakta asfalt ir nuvirto ant ono. Jo knas sudribo ir liko gulti ne

juddamas.

TamsojeHenris nemat aukos veido. Mat tik isitiesus ant ems

kn.

Jaunuol sukaust ledinis nakties altis. irdies diai pl ausis -

lygiaitaip, kaip tada, egiptietikoje kapavietje, kai

j i s

irjo gulint

ant ems negyv dds Lourensokn...

Tiek

to, velniaij onemat Kodl

j is

neatstojo? niris padjo Henriui

atsipeikti.

Dein ranka buvo sustingusi nuo

alio,j i

vis dar

spaud

pei

lioranken. Henris ltai pakl kair rank, sulenk peil ir sikio kie

n.

Po

to apsidair. Tamsu, tylu. Tik kakur toli girdjosi automobilio

variklio burzgimas. I kakokio kiauro vamzdio lajo vanduo. Vir

galvos silpnai viet pilkas dangus.

Henris pritp, ities rank prie apsiausto ir, stengdamasis neprisi

liesti

prie vis labiau plintanios raudonos dms, lindo vidin kien.

Pinigin.

Stora, prikimta pinig...

J isnet nepavelg kas ten viduje, o tuojau pat sikio pinigin savo

kien,

ten pat, kur buvo peilis. Tada pakilo, atkio smakr ir tvirtai nu

ingsniavo pirmyn... netgi pradjo vilpauti.

Vliau,patogiai sitaiss ant kebo sdyns, Henris isitrauk pinigin.

Trys

imtai svar. Na, k gi - visai neblogai. irjo sulamdytas kupi

ras,

ir po truput j apm siaubas. Jaunuolis negaljo nei judti, nei kal

bti.

Kai galiausiai ryosi pavelgti pro kebo lang, u jo pamat tik

purvin dang kabant vir niri daugiabui nam stog. Diaugsmo

nebuvo, nieko nesinorjo, atrod, jog nieko daugiau nebebus. Liko tik

beviltikas lidesys.


62/350

62 -

Trys

imtai svar. Dl t pinig

j isnuud

mog. O apskritai, kas

galipasakyti, kad j isk nors nuud? Dd Lourensas Kaire mir nuo

irdies smgio. O Sarplsas, itas lyktus lupikautojas, su kuriuo

j is

vie

nvakar susipaino pas Flint? Maa kas galjo jam atsitikti. Gal jis

tapo savo draugui auka? Kakas

j

upuol tamsiame skersgatvyje ir

smeigpeiltarp

onkauli.

inoma, btent taip ir buvo. Kam ateis galv susietij ovard su ita

niekinga mogudyste?

JisHenris Stratfordas, laivininkysts kompanijos viceprezidentas, gar

bingos eimos narys, jo sesuo netrukus iteks u grafo Ruterfordo. Nie

kas neidrs...

Dabarj ispaskambins sesutei. Paaikinsja i ,jog iek tiek prasilo. Ir

j i

tikriausiai paskolins jam apvali sumel, gal kokius tris kartus didesn

u t, kuri dabar guli jo kienje. Juk Dulija supras, kad jo pralaimji

mas - laikinas dalykas. Ir jam palengvs...

Jo

sesut, vienintelj osesut... Kadaise juodu su Dulija myljo vie

nas kit.Myljotaip, kaip gali mylti vienas kit brolis ir sesuo.J ispri

mins Dulijai apie tai.

Jisupras

Henr, ir tada

j is

atsipalaiduos, gals kiek

pailsti.

B etvis baisiausia -j isnebegali atsipalaiduoti...

3 s k y r i u s

Dulija

ltai leidosi laiptais emyn. Su lepetmis, nriniuotu peniu

aru, kurio ilgus skvernus teko prilaikyti rankomis, kad nesivilkt eme ir

kad, sipainiojusi

juos,

mergina nesuklupt. Jos banguoti katoniniai

plaukai krito ant nugaros, deng peius.

jusi

bibliotek,

j i

pastebjo saul - galingas auksini sauls

spindu

li

srautasliejosii oranerijos pro atviras duris.viesamirgjo, okinjo

fontane ir palubje

tarp

susipynusios lapijos.

Ilgi

auksiniai spinduliai nusidriek iki tamsaus kampo ir apviet

auksin Ramzio Prakeiktojo kauk, rytietik kilim bei pai mumij,

gulini

atvirame sarkofage - kietai suspaustu tvarsiais veidu ir beveik

permatomomis galnmis, kurios, atrodo, vytjo i vidaus ir

gijo

kai

tinto dykumos smlio atspalv.

Kambarys regimaiviesjo.Netiktai saul apviet ant tamsaus ak

somo guljusias auksines monetas. Ji privert suibti marmurin Kleo

patros biust, aplinkui kur susidar auksaspalv aureol. Ant vis auksu

padengt daikt aid sauls spinduliai: ant indeli dangi, ant soi,


63/350

63 -

ant knyg paauksuotais vireliais. Saul apviet ir irykino ant dieno

raio

urayt

vard:

"Lourensas Stratfordas".

Dulija

stovjo nejuddama ir mgavosi ja apgaubusia iluma. Ni

raus

rko nebeliko n kvapo. Ir

jai

pasirod, tarsi mumija, pasitikdama

galing

viesos

sraut,

sujudjo. Pasivaideno, tarsi

j i

atsiduso - vos girdi

mai... kaip alsuoja besiskleidianti

gl.

Kokia neregtai nuostabi iliuzija

inoma, mumija nejuda. Taiau dabar ji kakokia didesn, rankos bei

peiai

tarsi suapvaljo, pirtai sitemp... kaip gyvi.

-

Ramzi... - sunabdjo Dulija.

Ir

vl tas pats garsas, j igsdins nakt. Ne, tai ne garsas. Ne tai, k

galima pavadinti garsu. Tai didiulio namo alsavimas. Kvpuoja medie

na, tinkas. Veikiami rytins ilumos. Dulija akimirk usimerk ir igir

do Ritos ingsnius. inoma, juk ia atjoRita...Tuos garsus skleidia

ji :

irdies plakimas, kvpavimas, drabui naresys.

-

Mis, jau sakiau jums, jog man nepatinka, kad namuose yra itas

keistas daiktas, - pasak moteris.

Ir

vl tas garsas. Gal tai nara luotel i plunksn, kuria Rita valo

nuo bald dulkes?

Dulijaneatitrauk aki nuo mumijos, po to prijo visai arti ir smei

g

vilgsn veid. Viepatie Nakt ji to nepastebjo. O dabar, sauls

spinduliuose, jis merginai pasirod visai kitoks. Juk tai gyvo mogaus

veidas

-

Sakau jums, mis, mane tiesiog

purto

i baims.

-

Nekvailiok, Rita. Bk gera, atnek man kavos.

Mergina priartjo prie pat mumijos. Juk nieko ia nra, niekas jos

nesustabdys. Jei nori, gali ir paliesti. Dulija girdjo Ritos niurzgjim.

Girdjo

atsidarant ir vl usidarant virtuvs duris. Ir tik tada prisiliet

prie tvarsi, kuriais buvo suverta deinioji mumijos ranka. Audinys la

bai

minktas,

trapus

ir iltas - kaitintas sauls spinduli

-

Saul tau kenkia, ar ne taip? - paklaus Dulija, velgdama mumi

jai akis. inoma, juk nemandagu kalbantis irti kakur pro al. - Bet

man taip nesinori, kad tave i ia inet.

B e

tavs jausiuosi vienia. Ir ne

leisiujiems

pjaustyti tavs. Garbs odis, neleisiu.

Nejaugi

po kaukol dengianiais tvarsiais

j i

mato katoninius plau

kus? Atrod, kad j iedarosi vis tankesni, kad j ie

jauia

skausm, nes yra

taip stipriai prispausti prie galvos. Keistas reginys uvald Dulijos vaiz

duot, ji susimst. Mumijoje jautsi asmenyb... taip pat, kaip nuosta

bioje

skulptroje. Auktas, plaiapetis Ramzis. Galva pakreipta, rankos

nuolankiai sudtos ant krtins.

Iki

skausmo aikiai Dulija prisimin tvo uraus.


64/350

64 -

-Tu i ties nemirtingas, mielasis, - itar mergina. - Mano tvas tuo

pasirpino. Gali mus keiksnoti u tai, kad jome tavo kapaviet, taiau

dabar tave irs tkstaniai moni, tave vadinsvardu.Ir tu tikrai gy

vensi aminai...

Keista,j i

tuojau pat apsipils aaromis. Tvas mir. O su

j a

ita mumi

j a ,kuritvui buvo tokia reikminga. Tvas guli

Kaire,

altame kape - jis

visada norjo bti palaidotas Egipte. O Ramzis Prakeiktasis ildosi Lon

dono saulje.

Ji

krpteljo, netiktai igirdusi Henrio bals:

-

Tu kalbiesi su ituo prakeiktu

padaru

kaip ir tavo tvas.

-

O

Dieve,

juk neinojau, kad tu

ia

I kur atsiradai?

Jisstovjo arkoje

tarp

dviej svetaini, nuo j opeties buvo nukars il

gas alikas. Pavargs, nesiskuts ir tikriausiai girtas. Ir dar ta lykti pa

aipl

lpose... Dulija pasijuto nejaukiai.

-

Buvo nusprsta, kad a tavimi rpinsiuos, - pasak Henris. - Pame

ni?

v

-

inoma, pamenu. Manau, tau tai labai patinka.

-

Kur baro raktai? Kakodl

j is

urakintas. Kuri gal Oskarasj ra

kina?

-

Oskaraspapralaisvadienio iki rytdienos. Gal tau geriau igerti

kavos?

Kava tau dabar nepakenks.

-

Nejaugi, brangioji? - Henris usimet alik ant peties ir svieds pa

niekinam vilgsn egiptietik sal, artjo prie Dulijos. - Nejaugi tau

patinka mane eminti? - paklaus jaunuolis, ir jo lpose vl atsirado ta

patiypsenl. - Mano vaikik aidim drauge, mano maoji sesute

Negaliu paksti kavos. Noriau portveino, o dar geriau bt brendis.

-

Neturiunei vieno, nei antro, - atsak Dulija. - Gal tu veriau pakilk

vir ir isimiegok.

Tarpduryje pasirod

Rita.

Ji lauk

nurodym.

-

Rita,praau

padaryti

dar vien kavos - misteriui Stratfordui, - palie

p Dulija.

Henris n neman

ieiti.

Buvo aiku, kad Dulijos pasilym

j is

nulei

do negirdomis. Jis spoksojo mumij.

Regis,

ji kakuo labai nustebino

jaunuol.

-

Ar mano tvas i ties su juo kalbdavosi? Taip pat, kaip dabar a?

-

paklaus Dulija.

Henris atsak ne i karto. Nusisuko, prijo prie alebastrini soi, vis

toks

pats ididus

ir nepriklausomas.

-Taip, i s

su mumija kalbdavosi taip, tarsi

j i

galt jam atsakyti. Lo

tynikai. Zinai, man regis, tavo tvas jau seniai sirgo. Pernelyg ilgai jis


65/350

65 -

gyveno kartoje dykumoje, vaistydamas pinigus lavonams, straips

niams, visokiam lamtui.

Kokieugauls

odiai

Kiek

juose neapykantos, kiek lengvabdi

kumo Henris sustingo alia vieno soi, stovdamas nugara Dulija.

Veidrodyje

mergina pamat, kaip

j is

iri soio

vid.

-B etjukj isvaist savo pinigus, argi ne? - paklaus mergina. -Ji stiek

daugpadar

dl ms vis.

Bent

jau

j ispats

taip man.

Henris staiga atsisuko:

-

K tu nori tuo pasakyti?

-

Kad tu

pats

nelabai tinkamai naudojai savo pinigus.

-

Dariau visk, k tik galjau. Ir apskritai, kas tu tokia, kad mane

smerktum? - pasipiktino Henris. Staiga antj oveido atsirado rykus sau

ls

spindulys, ir Dulija isigando: jo veidas buvo iaurus.

-

O k tu pasakysi apie "Stratford laivininkysts kompanijos"

akci

ninkus? Ar dl j irgi darei visk, k tikgaljai?Ar tai jau ne tavo

j

goms?

-

Ne taip smarkiai, mano mergyte, - pasak Henris, artdamas prie

Dulijos.

Ididiai pavelgs mumij, tarsi

j i

bt lygiavert pokalbio

dalyv, jis apsisuko ir prisimerks pavelg Dulija. - Dabar tu

turi

tik

mane ir mano tv. Mes tau reikalingi labiau, nei tau iandien atrodo. Ir

apskritai, k tu imanai apie prekyb ar laivininkyst?

domu, jis pasuka teisingu keliu ir ia pat vl visk sugadina. ino

ma, jiedu su tvu reikalingi merginai, bet kuo ia dta prekyba ar laivi

ninkyst?

J ie

reikalingi todl, kad yra vieno kraujo, tos paios gimins -

kokia

dar, po velni, prekyba ar laivininkyst

Dulijanenorjo, kad Henris pastebt,

jog

jinai

sieid.

Ji

nusisuko

svetain, pavelg langus, esanius iaurinje pusje. Ten rytas dar tik

brko.

-

A inau, kiek bus

dukart

du, mielas broliuk, - itar

j i .

- Ir tai kiek

apsunkina mano padt.

Dulija

lengviau atsikvp, pamaiusi einant Rit. Mergina laik

rankose padkl, ant kurio stovjo sidabrinis servizas.

Ji

pastat padkl

ant stalo, pagrindinje svetainje, u dviejpdnuo Dulijos.

-

Ai,

mieloji.

Kol kas viskas.

Baukiai

pavelgusi sarkofagopusn,Ritaiskubjo i sals. Ir vl

Dulija

liko su broliu. Nejaugi teks tsti nemalon pokalb? Ji ltai atsi

suko ir pastebjo, jog Henris stovi prieais Ramz.

-

Tuomet pakalbkime apie reikalus, - pasilj isir atsisuko pussese

r.

J is

atlaisvino

ilkin

kaklarait,

nutraukj

nuo kaklo,

susigrdo

ki

en ir svirduliuodamas eng link Dulijos.


66/350

66 -

v v

-inau, ko tu nori, - pasak

j i .

- inau, ko judu abu su

dde

Rendol-

fu

i mans norite. Ir

suprantu,

ko jums reikia. Nori gauti savo palikimo

dalir sumokti skolas.Viepatie Tu visikai susipainiojai.

-

Kokia venteiva, - itar Henris. Dabarj isstovjo u dviej ingsni

nuo sesers nugara akinani saul. Ir mumij. - Sufraist, maoj

Documents

Anne.rice. .Mumija.arba.Ramzis.prakeiktasis.2009.LT