margas2012 m. kovo 6 d.

Laikraðèio „Rinkos aikðtë“ priedas2012 m. kovo 6 d., antradienis

GGGGGYVENIMASYVENIMASYVENIMASYVENIMASYVENIMASGGGGGYVENIMASYVENIMASYVENIMASYVENIMASYVENIMASmargasmargasmargasmargasmargasaikðtëRinkos

Bly

kstë

/Nukelta á 9 psl./

Tai ádomuPortretas

Dotnuvos meteorologijos stoties virðininkëDotnuvos meteorologijos stoties virðininkëDotnuvos meteorologijos stoties virðininkëDotnuvos meteorologijos stoties virðininkëDotnuvos meteorologijos stoties virðininkëNatalija Natalija Natalija Natalija Natalija GAURGAURGAURGAURGAURILÈIKIILÈIKIILÈIKIILÈIKIILÈIKIENËENËENËENËENË tvirtina, kad tokio ðalto vasario, tvirtina, kad tokio ðalto vasario, tvirtina, kad tokio ðalto vasario, tvirtina, kad tokio ðalto vasario, tvirtina, kad tokio ðalto vasario,kaip ðiemet, nebuvo 25 metus.kaip ðiemet, nebuvo 25 metus.kaip ðiemet, nebuvo 25 metus.kaip ðiemet, nebuvo 25 metus.kaip ðiemet, nebuvo 25 metus.

Vasaris – ðalèiausias per ketvirtá amþiaus

Nuo 1962 metø tik1987 metais vasaris buvoðaltesnis negu ðiemet.Tuomet vidutinë mënesio

temperatûra buvo 15,8 laipsniøðalèio, o ðiemet – 9,4 laipsnio.

Vidutinë daugiametë më-nesio temperatûra – 4,7 laipsnioþemiau nulio ir pastaràsias dvideðimtis metø ji nedaug nukryp-davo nuo normos.

Pati ðalèiausia diena ðià þie-mà buvo vasario 4-oji. Rytà ter-mometro stulpelis Dotnuvoje ro-dë 27,6 laipsniø ðalèio.

Krituliø praëjusá mënesá bu-vo ne daugiau nei áprastai vasa-rá. Didþiausias sniego dangos sto-

ris buvo 23 centimetrai, per më-nesá iðkrito 31 milimetras krituliø.

„Nors buvo vëjuotø dienø,bet pûgø ðá mënesá buvo maþiaunei áprasta – tris kartus Dotnu-voje fiksavome pûgà“, – pasako-jo N. Gaurilèikienë.

Kitomis vëjuotomis dieno-mis sniegas buvo susigulëjæs ar jauaptirpæs.

Smarkiausiai vëjas siautëjovasario 23 dienà, tuomet jo grei-tis siekë 17 metrø per sekundæ.

Þemë buvo áðalusi iki 39 cen-timetrø gylio.

/Nuotr. R. Kazakevièiaus/

1919– tais metais Këdainiø

kraðto teritorijoje, tuometinioMiðkø departamento sprendi-mu, buvo ákurta Këdainiømiðkø urëdija.

100– tiek darbuotojø nuolat

dirba Këdainiø miðkø urëdi-joje.

3– tiek eiguliø moterø dir-

ba urëdijoje. Dvi – Eglë Jan-kauskienë ir Raimonda Mer-kinykienë – darbuojasi Àþuo-loto, ir viena – Marytë Bielku-vienë – yra Lanèiûnavos giri-ninkijos eigulë.

1956– ðiais metais Àþuoloto gi-

rininkija savo veiklà pradëjoStasiûnø kaime. Ðiuo metu jaipriklauso 2 778 hektarai vals-tybinës reikðmës miðkø.

/Nukelta á 8 psl./

Dotnuvos meteoro-logijos stoties

virðininkëN. Gaurilèikienë

stebi orus irprofesionalia áranga,

ir pagal gamtiniusreiðkinius.

Auðra MALINAUSKIENË

Miðkas ir eigulio darbasMiðkas ir eigulio darbasMiðkas ir eigulio darbasMiðkas ir eigulio darbasMiðkas ir eigulio darbasatrodo gana netinkamasatrodo gana netinkamasatrodo gana netinkamasatrodo gana netinkamasatrodo gana netinkamasprofesinis pasirinkimasprofesinis pasirinkimasprofesinis pasirinkimasprofesinis pasirinkimasprofesinis pasirinkimasmoteriaimoteriaimoteriaimoteriaimoteriai. T. T. T. T. Taèiau Vaèiau Vaèiau Vaèiau Vaèiau Valstybësalstybësalstybësalstybësalstybësámonës Këdainiø miðkøámonës Këdainiø miðkøámonës Këdainiø miðkøámonës Këdainiø miðkøámonës Këdainiø miðkøurëdijos Àþuoloto girininkijojeurëdijos Àþuoloto girininkijojeurëdijos Àþuoloto girininkijojeurëdijos Àþuoloto girininkijojeurëdijos Àþuoloto girininkijojebesidarbuojanti Eglëbesidarbuojanti Eglëbesidarbuojanti Eglëbesidarbuojanti Eglëbesidarbuojanti EglëJANKAUSKIJANKAUSKIJANKAUSKIJANKAUSKIJANKAUSKIENË – viena iðENË – viena iðENË – viena iðENË – viena iðENË – viena iðnedaugelio moterø eiguliø,nedaugelio moterø eiguliø,nedaugelio moterø eiguliø,nedaugelio moterø eiguliø,nedaugelio moterø eiguliø,pasirinkusiø vyriðkà specialy-pasirinkusiø vyriðkà specialy-pasirinkusiø vyriðkà specialy-pasirinkusiø vyriðkà specialy-pasirinkusiø vyriðkà specialy-bæ ir visiðkai dël to nesigailintibæ ir visiðkai dël to nesigailintibæ ir visiðkai dël to nesigailintibæ ir visiðkai dël to nesigailintibæ ir visiðkai dël to nesigailinti.....AtvirkðèiaiAtvirkðèiaiAtvirkðèiaiAtvirkðèiaiAtvirkðèiai, ji patenkinta savo, ji patenkinta savo, ji patenkinta savo, ji patenkinta savo, ji patenkinta savodarbu, kurio neketina atsisa-darbu, kurio neketina atsisa-darbu, kurio neketina atsisa-darbu, kurio neketina atsisa-darbu, kurio neketina atsisa-kyti ir ateityje.kyti ir ateityje.kyti ir ateityje.kyti ir ateityje.kyti ir ateityje.

„Dalis vyrø stebisi, kaddirbu girininkijoje, o kiti á tai þiû-ri paprastai ir ið manæs reikalau-ja tiek pat, kiek ið eiguliø vyrø,bet su Kovo 8-àjà manæs ir kole-gës Raimondos Merkinykienësnepamirðta pasveikinti“, – ðyp-sosi E. Jankauskienë.

Ið meilës gamtai pasirinkovyriðkà profesijà

E. Jankauskienëpatenkinta eigulës

darbu.

2012 m. kovo 6 d.margas8

Kûryba

Genovaitë ÞUKAUSKAITË

– Labas, Klemensai! Kurtrauki?

– Á parduotuvæ, Leonai. Ei-nam! Nupirksiu bambalá, kol darjø esama. Girdëjai? Nusprendë,kad ateity á bambalius alaus ne-pilstys. Vël pirksiu maþais bute-liukais ir po deðimt kartø ðliau-ðiu á parduotuvæ...

– Jeigu dar jinai bus. O tudar turi uþ kà pirkti tà bambalá?– klausia Leonas.

– Taigi girdëjai – paskutinæástaigà uþdaro. Ko tu lauki? Tendar yra visokiø skardø, visokiøvamzdþiø – reikia tik paimti irparduoti á metalo lauþà. Pinigë-liø turësiu.

– Anàdien maèiau, kad Rap-sas su traktoriumi laukais nurû-ko, kaþko á priekabà prisikrovæs.Dar pagalvojau – bijo per kaimàvaþiuoti, kad kas nors nepamaty-tø ir policijai neapskøstø...

– Kas èia skøs, Leonai. Val-dþia ið mûsø vagia, tai ko mes ne-galim pasiimti, kas mums priklau-së?

– Gal tu ir teisus, Klemen-sai. Tik gal keliaujam á Zuzaban-kà – ten vis pigiau. Reikëtø pa-taupyti juodai dienai.

– Tu kà? Kur toks bankasyra? Zuzabankas – kokios èia kil-mës? Kinietiðkas ar japoniðkas?Kur tu matei, kad bankas pagi-rioms pardavinëtø? – stebisi Kle-mensas.

– Nei kinietiðkas, nei japo-niðkas, o Zuzanos paslaugas taippavadino. Gausime ten stipres-nës, ne to birzgalinio alaus. Tenir skolon duoda, að juk pinigø da-bar neturiu... – tempia LeonasKlemensà á þinomà vietà.

– Matai, naujø ástaigø atsi-rado, – stebisi Klemensas.

– Tuðèia vieta, Klemensainebûna. Valstybines uþdarinëja,tai þmonës savas susikuria. Negitu neþinai, kad kaime turim mui-tinæ, vietoj poliklinikos – þolinin-kà-þiniuoná, net savo raganà tu-rime. Kai mano uoðvienë buvosusirgusi, lydëjau jà á centrà pasgydytojus. Vos ne pusæ metø va-þinëjome, kol visus tyrimus pada-rë. Nusibodo. Gaila buvo þiûrë-ti, kaip ji raitosi nuo skausmø,o gydytojos paskirti vaistai ne-padeda. Dabar neþinai, ko átuos vaistus prideda. Gal vi-sokiø nuodø, kaip á deðras irdeðreles... Neiðkentæs nuëjaupas Marijonà. Davë þoleliø, irper savaitæ kaip ranka skaus-mus nuëmë, – pasakoja Leo-nas.

– Ir kiek tu jai uþ tas þo-leles sumokëjai? – klausiaKlemensas.

– Nieko neëmë. Tik pa-praðë darþà sukasti, kai rei-kës...

– O kas ta ragana mûsøkaime? Reiktø pasisaugoti.Juk sako, kad ið raganø niekogero nelauk...

– Mûsø raganëlë visai netokia. Ant ðluotos nelaksto.

Tik gerà aká turi ir stebuklingasrankas. Pasakoja, kaip Algá su Al-ma atgal á ðeimà suvedusi. Pasiso-dinusi prieðais, þiûrëjusi, þiûrëjusiá akis, kaþkà burbëjusi, aplink apë-jusi, rankomis paglosèiusi, tai tieir parëjæ namo, rankomis susika-binæ. O juk jau buvo iðsiskyræ.

– O kas ta muitinë? – domisiKlemensas.

– Negi tu neþinai? Juk kai va-þiuojam á miestà ar gráþtam ið jo,visada pro langà visus stebi Felici-ja. Kartais ne viena, dar ir anûkæðalia pasisodina. Tai ir aptarinëjaabi, kas su kuo eina, kaip apsiren-gæ, kà rankose neða, kokia maðinaparvaþiuoja. Tai þmonës ir prami-në muitine.

Net stovëdami palei Zuza-bankà, dalinosi informacija apiepokyèius kaime abu vyrai.

– Matai, o Ðiðkauskas traukiaper televizijà „Nebelinksmas mû-sø kaimas…“ Kiek ádomybiø, ku-riø net að neþinojau, – stebisi Kle-mensas.

– Gal ir ne toks linksmas, kaipanksèiau: niekas á teatrus neveþa,koncertai neatvaþiuoja, jokio ðvie-timo, jokio kultûrinimo... – prita-ria Leonas.

– Taèiau ir èia gimsta naujosdainos, nauji spektakliai...

– Na, na, pasakok, kà matei,– vël susidomi Klemensas.

– Nemaèiau, bet ásivaizdavau.Praeità vasarà vienà vakarà atsi-sëdau ant suolelio lakðtingalø pa-siklausyti, tyru oru pakvëpuoti.Juk nusibosta á tas plikas mergas,kur per televizoriø rodo þiûrëti.Girdþiu, ið gretimo kiemo per at-virà langà, þinai, kur Roþë gyve-na, skamba plonas balselis: „Pa-mylëk mane, Pranai, greièiau pa-mylëk! Negaliu ilgiau tverti...“. Ojai atsiliepia bosas: „Palauk, Ro-þyte, palauk! Juk þinai, – amþiusne tas...“ Tikra operinë komedija.Net vienas pradëjau juoktis. Tai konelinksmas tas mûsø kaimas. Rei-kia tik þiûrëti, matyti ir girdëti. Vis-ko èia yra – senovinio paveldo, irnaujoviø, atkeliavusiø ið televizi-jos ekranø... Gyvename, kaip vi-sais laikais...

– Gana èia plepëti. Einame,kur ëjæ, – paragina Leonas ir abudingsta uþ Zuzabanko durø...

Pokyèiai kaime

„Dabar áðalas sparèiai maþë-ja, jau kovo 1 dienà þemës pavir-ðius per porà centimetrø buvo at-sileidæs“, – tvirtino meteorologë.

N. Gaurilèikienei meteorolo-gija – ir profesija, ir pomëgis. Jijau daug metø orus stebi ne tikprofesionaliais prietaisais. Mete-orologës uþraðuose – daugybë pa-stabø apie gamtos signalus, pagalkuriuos mûsø senoliai spëdavo,kokie orai bus uþ savaitës, mëne-sio ar net pusmeèio.

Vienu ið stabiliausiø pavasa-rio pranaðø N. Gaurilèikienë lai-ko kovus.

„Jiems parskridus po porossavaièiø paprastai orai atðyla, pa-sijunta tikras pavasaris“, – tvirti-na meteorologë.

Á Dotnuvà kovai ðiemet grá-þo vasario 20 dienà – beveik më-nesiu vëliau negu pernai.

Kadangi pernai buvo ilgas irvëlyvas ruduo, augalai dar ilsisi irpirmøjø gamtos atgijimo þenklø

/Atkelta ið 7 psl./

Vasaris – ðalèiausias perketvirtá amþiaus

dar nematyti.„Kiekvienà dienà bandau

lauþti medþiø ðakeles, stebiu, arsula dar neteka, – pavasario lau-kia meteorologijos stoties virðinin-

J. Paukðtelio pagrindinësJ. Paukðtelio pagrindinësJ. Paukðtelio pagrindinësJ. Paukðtelio pagrindinësJ. Paukðtelio pagrindinësmokyklos 7–8 klasiø mokiniaimokyklos 7–8 klasiø mokiniaimokyklos 7–8 klasiø mokiniaimokyklos 7–8 klasiø mokiniaimokyklos 7–8 klasiø mokiniaisusirinko á netradicinæ literatû-susirinko á netradicinæ literatû-susirinko á netradicinæ literatû-susirinko á netradicinæ literatû-susirinko á netradicinæ literatû-ros pamokà, skirtà lietuviøros pamokà, skirtà lietuviøros pamokà, skirtà lietuviøros pamokà, skirtà lietuviøros pamokà, skirtà lietuviøpoetui Justinui Marcinkevièiuipoetui Justinui Marcinkevièiuipoetui Justinui Marcinkevièiuipoetui Justinui Marcinkevièiuipoetui Justinui Marcinkevièiuiatmintiatmintiatmintiatmintiatminti.....

Ta proga mokykloje sveèiavo-si buvusi mokyklos lietuviø kalbosmokytoja ir mokyklos muziejausákûrëja Danutë Muzikevièienë,Këdainiø kultûros centro direkto-riaus pavaduotoja reþisierë Geno-vaitë Gustytë, rajono savivaldybësÐvietimo skyriaus vyr. specialistaslituanistas Rytas Tamaðauskas.

Renginio pradþioje pagerbæpoeto Just. Marcinkevièiaus atmi-nimà tylos minute pamàstëme, kàþmogaus gyvenime reiðkia viene-ri metai. Mokytoja D. Muzikevi-èienë, ne kartà bendravusi su pa-èiu poetu, mielai pasidalino min-timis ið susitikimø, papasakojoapie jo sunkià vaikystæ Prienø ra-jono Vaþatkiemio kaime. Bûda-mas vaikas anksti neteko savo ma-

mos, todël jo kûryboje atsispindimeilë ir ilgesys motinai, meilë të-vynei, gimtajam þodþiui bei þmo-gui. Taip pat pasiþiûrëjome doku-mentinio filmo iðtraukà apie Jus-

tino Marcinkevièiaus lankymàsitëviðkëje. Supratome, kokià svar-bià reikðmæ poeto kûrybai turëjoryðys su gimtàja þeme.

Reþisierë ir aktorë G. Gus-tytë skaitë mëgstamiausius poetoir dramaturgo kûrinius. Ádëmiaiklausëmës eilëraðèiø „Diena at-riðtom akim“, „Pasigailëjimo so-netas“ ir kitø kûriniø, sujaudinoiðtrauka ið poemos „Donelaitis“.Visi mokiniai pajuto, koks galin-gas ir nepamatuojamas poeto kû-rybinis þodis.

Besibaigiant pamokai savi-valdybës Ðvietimo skyriaus vyr.specialistas R. Tamaðauskas su-rengë trumpà viktorinà ir áteikëmokiniams dovanëliø.

Nuoðirdþiai dëkojame lietu-viø kalbos mokytojoms E. Zabut-kienei, V. Krasauskienei ir apsilan-kiusiems sveèiams uþ galimybæ ge-riau paþinti didá Lietuvos poetà.

Gabija KOREIVAITË,Emilija SEREIKAITË,

J. Paukðtelio pagrindinës mokyklos 8klasës mokinës

Meteorologijos stoties áranga kompiuterizuota, bet meteorologams reikiaásitikinti, ar ji veikia tvarkingai.

kë. – Kol kas sulos dar nëra, betanksèiausiai þaliuoti pradedantysgluosniai, þilvièiai pamaþu bundapo þiemos.“

Parengë Irma BAJORÛNË

Netradicinë pamoka su poetuJustinu Marcinkevièiumi

Mokykloje sveèiavosi buvusimokyklos lietuviø kalbos mokytoja irmokyklos muziejaus ákûrëjaD. Muzikevièienë

Mokiniaiádëmiai klausësipasakojimø apiepoeto vaikystæ,jo ryðá sugimtàja þeme.

margas2012 m. kovo 6 d. 9

/Atkelta ið 7 psl./

Projekto „Gyvenimo versmës“ rubrikas „Portretas“,„Kûryba“, „Blykstë“ remia

Atrado paðaukimà

Kovo 15 dienà sueis septyne-ri metai, kai 26 metø E. Jankaus-kienë darbuojasi Àþuoloto giri-ninkijoje, esanèioje Stasiûnø kai-me, Këdainiø seniûnijoje.

„Matyt, toks buvo mano pa-ðaukimas, kad turiu dirbti mið-ke. Mano giminëje dëdë yra mið-kininkas, be to, að augau ðiojevietoje, kur ásikûrusi Àþuolotogirininkija. Greta jos iki ðiol gy-vena mano mama, o ir pati èiasu ðeima esu ásikûrusi. Tad visàgyvenimà leidþiu gamtoje“, –kalbëjo E. Jankauskienë.

Moteris pasakojo, kad nuomaþens ji eidavo pasivaikðèioti áðalia namø augantá miðkà.

„Niekam nieko nesakiusiimdavau ir iðdroþdavau á miðkà.Po kiek laiko manæs pasigedusimama imdavo ieðkoti.

Tiesa, á ádomias keliones pogirià mane vesdavosi ir jau Am-þinybën iðëjæs girininkas BroniusAuga, kuris man áskiepijo meilægamtai. Taip pat daþnai ir su mo-èiute vaikðèiodavome po girià“, –pasakojo E. Jankauskienë.

Tæsia studijas

Baigusi „Atþalyno“ vidurinæmokyklà ir rinkdamasi profesijàmoteris svarstë, kà labiausiai no-rëtø dirbti, taèiau galiausiai apsi-stojo ties miðkininkyste.

Neakivaizdiniu bûdu miðki-ninkystës studijas ji baigë Kaunomiðkø ir aplinkos inþinerijos ko-legijoje, esanèioje Kauno rajone,Girionyse.

Dabar ji yra A. Stulginskiouniversiteto absolventë, ðiemetuþbaigs studijas ir ágis miðkinin-kystës bakalauro laipsná.

„Ir kolegijoje, ir universite-te mokëmës tik po keletà mer-ginø ir moterø, taèiau ið dësty-tojø negavome jokiø lengvatø,nes paèios pasirinkome vyriðkàspecialybæ“, – juokiasi E. Jan-kauskienë.

Neketina keisti

Nepaisant to, kad neretai ei-gulei miðke tenka darbuotis ir podarbo valandø, ir bet kokiomisoro sàlygomis, jos neatbaidë sun-ki profesija.

„Tikiu, kad ne kiekvienamoteris, o ir vyras, gali darbuo-tis girininkijoje. Kol kas arti-miausioje ateityje tikrai nesiruo-ðiu nieko keisti. Na, galbût suma-nyèiau kilti karjeros laiptais“, –ðypsosi E. Jankauskienë.

Beje, sëkmingai miðke besi-darbuojanti moteris ir toliau ke-tina tæsti mokslus, tad ðiuo metusvarsto, ar tæsti miðkininkystësstudijas, ar vis dëlto rinktis kitàkryptá.

Klauso nurodymø

Eglës pavaldiniai – miðkodarbininkai.

„Tiesa, kai kurie vyrai klau-sinëja, kodël rinkausi tokià sun-kià profesijà, nes miðke privalaudirbti tai, kà daro kiekvienas ei-gulys vyras. Rëþiu birþes, kardukertu krûmokðnius, þenklinu ið-virtusius medþius, kad juos bûtøgalima kirsti, ruoðiu plotus kirsti,kontroliuoju medienos priëmimà,rûpinuosi rangovais, priþiûriumiðko darbininkus, tvarkau doku-mentus ir kt. Þinoma, darbe bûnafiziðkai ir psichologiðkai sunkiøakimirkø, taèiau blogiausia yraprastas oras“, – pasakojo E. Jan-kauskienë, kuriai priklauso Jos-vainiø eiguva.

Á miestà netraukë

Paðnekovë prisipaþino, kadgyvenimas mieste jos niekada ne-traukë.

„Kadangi augau gamtosprieglobstyje, manæs visiðkai ne-þavëjo miestas. Vëliau sukûriauðeimà ir Këdainiuose gimusá ir au-gusá savo vyrà Vitalijø parsiveþiauá kaimà“, – ðypsosi moteris.

Anot jos, vyras ne tik neiðsi-gando gyvenimo atokiame maþu-èiame kaimelyje, bet ir liko juo su-þavëtas. Pasirodo, V. Jankauskas– aistringas þvejys, kuris daug lai-ko praleidþia meðkeriodamas antnetoliese esanèio tvenkinio.

„Taèiau septyneriø metødukrà Gintaræ veþiojame á mies-te esanèià mokyklà-darþelá „Vai-

kystë“. Beje, ir ji labai mëgstamiðkà, todël kartu einame pasi-vaikðèioti. Gintarë myli paukðte-lius ir þvërelius“, – sakë E. Jan-kauskienë.

Ilsisi… gamtoje

Laisvalaikiu moteris mëgstauogauti, grybauti ir ilsëtis… gam-toje. „Dirbant miðke, nereikia neisportuoti, nei raminamøjø prieðmiegà iðgerti“, – juokiasi paðne-kovë.

„Man patinka atostogos priejûros. Taip pat labai mëgstu skai-tyti knygas, nerti vàðeliu, siuvinë-ti“, – pasakojo E. Jankauskienë.

Darbuojasi keturiese

Ðiuo metu girininkijoje dirbagirininkas Romaldas Bukauskas,girininko pavaduotojas – EvaldasVerðulis, o eigulëmis: 26 metø Eg-lë Jankauskienë ir RaimondaMerkinykienë.

„Mûsø darbas nëra sunkus,tik visà laikà bet kokiu oru – sau-lëta, lyja ar sninga, reikia bûtigamtoje. Þinoma, kai puèia stip-rus vëjas, tada neiname á miðkà.Be to, dirbame nenormuotà dar-bo laikà. Juk jeigu vyrauja gerasoras, darbuojamës ilgiau ir pada-rome daugiau, o kai blogas – ma-þiau. Be to, ne visi þmonës darbometu gali veþti malkas, todëlmums tenka á miðkà vaþiuoti irnedarbo valandomis“, – pasakojo

R. Bukauskas.

Priþiûri teritorijas

Girininko teigimu, metø lai-kø sezoniðkumas jiems neturi áta-kos. Pavasará vyksta medeliø atso-dinimas ir papildymo darbai, o þel-diniø prieþiûra reikia rûpintis vi-sà vasarà. Rudená birþës ruoðia-mos kirtimui, o þiemà daugiausiaikertami medþiai.

Be to, visus metus Àþuolotogirininkijos darbuotojai rûpinasikeliomis saugomomis teritorijo-mis. Tai – Skinderiðkio dendro-parkas, pasiþymintis itin didelesumedëjusiø augalø rûðiø, veisliø,taksonø ávairove. Èia auginamaapie 1 300 medþiø ir krûmø rû-ðiø bei formø.

Smilgos ir Smilgaièio kraðto-vaizdþio draustinis ásteigtas ap-saugoti natûralias augalø bendri-jas, retus augalus jø augavietëse,tipiðkà tarpumiðkio lankà upës vi-duryje. Natûraliose slënio pievo-se skraido á Lietuvos raudonàjàknygà áraðyti drugiai – pietinë ne-sperija ir kraujalakinis melsvys.

Ásikûrusios ir audinës

Á ðio draustinio teritorijà pa-tenka Jaugilos ir Smilgaièio upiøþemupiai, palei Smilgos upæ ve-ðantys ðimtameèiai àþuolynai. Èiaauga retos augalø rûðys, o upësegyvena kanadinës audinës.

Àþuoloto girininkijoje esan-

tis Ðuðvës geomorfologinis draus-tinis uþima gana didelá plotà – pra-sideda nuo Angiriø uþtvankos irtæsiasi iki Macgaliø kaimo, kurribojasi su valstybiniu Ðuðvëskraðtovaizdþio draustiniu. O joásteigimo tikslas – kraðtovaizdyjeiðsaugoti natûralià upës vagà, slë-nio geomorfologines formas –atodangas, miðkus, pievas. Taippat èia saugomi reti ir nykstantysaugalai.

Vosbuèiø botaninis–zoologinisdraustinis yra keturiø girininkijø te-ritorijø sandûroje. Èia esantis Ðuð-vës slënis iðsiskiria retomis pievø irðlaitø bendrijomis, kuriose augareti augalai, tarp kuriø á Lietuvosraudonàjà knygà áraðyta maþojigeguþraibë.

Gyvena juodasis gandras

Beje, Àþuoloto girininkijo-je vienoje ið pirmøjø Lietuvojeáveista juodalksnio sëklinë plan-tacija. O jos teritorijoje yra Ru-seiniø senkapiai, senoji Èiukið-kiø gyvenvietë ir senkapiai, Pil-supiø piliakalnis, Pilsupiø ato-danga.

„Be to, gyvena taip pat sau-gomas ir á Lietuvos raudonàjà kny-gà áraðytas juodasis gandras, maþa-sis erelis rëksnys, retø rûðiø vana-gai. Miðkuose aplink jø perëjimometu gyvenamàsias ir retø augaløteritorijas nevykdome jokiø dar-bø“, – pabrëþë R. Bukauskas.

Ið meilës gamtai pasirinkovyriðkà profesijà

E. Jankauskienësu kolega

E. Verðuliurûpinasi

Àþuolotogirininkijos

miðkais, tarpkuriø – net

kelios saugomosteritorijos.

/Nuotr. R. Kazakevièiaus/

2012 m. kovo 6 d.margas10

Naudingi patarimaiValgiø receptai

Klausimus psichologui siøskite adresu: Josvainiø g. 41 arbaskambinkite telefonu 57 771

Psichologo komentaras

Skanaus!

„Kaip manote, ar pradinukams vaikams kenkia energiniai gërimai? Arjie turi átakos vaikø fizinei ir psichinei bûsenai?“ – klausia Þ. M.

Këdainiø ligoninës Fizinës reabilitacijos ir ankstyvosios korekcijosskyriaus vaikø psichologë Daiva GOVOROVA:

„Energiniai gërimai kenksmingi yra ne tik vaikams, bet ir suaugu-siems, nes jie labai paveikia þmogaus ðirdies ir kraujagysliø veiklà.

Jø iðgërus atsiranda energijos antplûdis, kuris vaikui gali pasireikðtinetinkamu elgesiu, miego sutrikimais, prastu apetitu, padidëjusiu dir-glumu. Po to apima apatija, iðsekimas, priklausomybë nuo ðio gërimo.“

Kenksmingi gërimai

Ankstyvà pavasará odos bûklëAnkstyvà pavasará odos bûklëAnkstyvà pavasará odos bûklëAnkstyvà pavasará odos bûklëAnkstyvà pavasará odos bûklëneretai pablogëja. Daþniau imaneretai pablogëja. Daþniau imaneretai pablogëja. Daþniau imaneretai pablogëja. Daþniau imaneretai pablogëja. Daþniau imavarginti odos tempimovarginti odos tempimovarginti odos tempimovarginti odos tempimovarginti odos tempimojausmas, ant veido atsirandajausmas, ant veido atsirandajausmas, ant veido atsirandajausmas, ant veido atsirandajausmas, ant veido atsirandaraudonø dëmeliø, smulkiøraudonø dëmeliø, smulkiøraudonø dëmeliø, smulkiøraudonø dëmeliø, smulkiøraudonø dëmeliø, smulkiøpleiskanëliø ir panaðiøpleiskanëliø ir panaðiøpleiskanëliø ir panaðiøpleiskanëliø ir panaðiøpleiskanëliø ir panaðiønemaloniø odos pakitimø.nemaloniø odos pakitimø.nemaloniø odos pakitimø.nemaloniø odos pakitimø.nemaloniø odos pakitimø.

Rizikos veiksniai

Sausa oda yra labai trapi,plona, ðerpetojanti, gana jautri,todël greitai reaguoja á ðilumà,ðaltá, saulæ, vëjà, cigareèiø dûmusir kitus aplinkos veiksnius. Kaioda sausa, ir raukðliø atsirandagreièiau.

Paprastai rûpesèiø, sukeltøodos sausumo, padaugëja dëldaþnø temperatûros svyravimø,drëgmës, centrinio ðildymo. Dëlðiø nepalankiø veiksniø oda darlabiau dþiûva, ima pleiskanoti,pradeda perðtëti, nieþëti, nykstapoodinis sluoksnis. Taip atsitinkatodël, kad, veikiant minëtiesiemsveiksniams, sutrinka odos drëki-nimo procesai, sausëja jos pavir-ðius, nesusidaro apsauginë minkð-tinamoji plëvelë.

Nors kartais sausà odà dir-gina ir netinkamai parinktos odosprieþiûros priemonës – stiprusðarminis muilas, losjonai su alko-holiu ir kt. Odai daþniausiaitrûksta ne tik drëgmës, bet ir rie-balø, todël jai reikalingas nuola-tinis drëkinimas bei maitinimas.

Tiesa, oda sausëja ir sens-tant, todël ðio proceso nebesu-stabdysi.

Lemia paveldëjimas

Daþniausiai sausa oda yrapaveldima, todël jei bent vieno iðtëvø oda buvo sausa, didelë tiki-mybë, kad tokia ji bus vaikø iranûkø.

Sausai odai padësite atsisakæáproèio prausti veidà paprastumuilu. Verèiau naudokite ðvelniàprausiamàjà emulsijà, kuri ne tikpaðalina neðvarumus, bet ir pade-da iðsaugoti natûralià riebalø irdrëgmës pusiausvyrà.

Specialias priemones veidui irkûnui prausti turëtø naudoti ne tikmoterys, bet ir vyrai. Jautrià ir sau-sà odà turintys þmonës turëtø rink-tis ðvelnià, alergijos nesukelianèiàkosmetikà. Rekomenduojamanaudoti nealkoholiná tonikà ar ðvel-nø pienelá. Ryte bûtina pasitepti

drëkinamuoju, o va-kare, kruopðèiai nu-valius odà, – maiti-namuoju kremu,kuris maitina, lygi-na odà ir maþinatempimo jausmà.

Naudingipatarimai

Saugokite sau-sà odà nuo tiesiogi-niø saulës spinduliø;naudokite drëkina-muosius bei maiti-namuosius kremussu apsauginiu filtrunuo UV spinduliø;daþniau prauskiteveidà ðvieþiai uþpil-

Uzbekiðkas plovas

Reikës: 1 kilogramo avienos kumpio, 1 kg ilgagrûdþiø ryþiø,300 g laðinukø arba aliejaus, 1 kg morkø, 3–4 nedideliø svogûnø,2–3 èesnako ropeliø, ðvieþiø arba dþiovintø 1–2 aðtriøjø pipirø, 1arbatinio ðaukðtelio dþiovinto raugerðkio uogø, 1 arb. ð. kalen-dros sëklø, druskos.

Patarimas – gaminant plovà ant elektrinës plytos reikëtø nau-doti ne gilià keptuvæ, o storasiená puodà. Jis gali bûti ketinis arbagreitpuodis, bet tik ne emaliuotas.

Jeigu gaminate ant dujinës ar elektrinës viryklës, tai recepteduotà produktø kieká reikëtø sumaþinti perpus arba trigubai, ar-ba apkepti juos per kelis kartus maþesniais kiekiais.

Ryþius nuplaukite iki skaidrumo, uþpilkite ðiltu vandeniu,áberkite þiupsnelá druskos ir palikite 3–4 val. Avienos kumpá su-pjaustykite 1,5 centimetro kubeliais, svogûnus – plonais pusrutu-liais, laðinukus – 1 cm kubeliais, morkas – 1 cm storio ðiaudeliais.Nulupkite èesnako ropelæ, bet nedalinkite skiltelëmis.

Ákaitinkite gilià keptuvæ, sudëkite laðinukus ir nemaiðydamipakepinkite, kad ið jø iðtekëtø riebalai. Taip kepinant riebalai ið-liks skaidrûs.

Jeigu pjaustant mësà liko kauliukas, apkepinkite já iki gra-þios rudos spalvos ir padëkite atskirai, o riebalus vël pakaitinkite.

Sudëkite svogûnus ir maiðydami apkepinkite iki auksinës spal-vos, kol jie taps traðkûs. Sudëkite mësà, jà apkepkite kartkartë-mis pamaiðydami, kol apskrus. Tada dëkite morkas ir kepkite vis-kà nemaiðydami 2–3 min.

Sumaiðykite morkas su mësa ir kepkite dar 10 min. nuolatosmaiðydami. Kalendros sëklas suberkite á keptuvæ, ir dar 5–10 min.kartu pakepkite, kol jos suminkðtës.

Á keptuvæ ádëkite apskrudintà kauliukà. Uþpilkite verdanèiuvandeniu, kad viskas bûtø apsemta apie 2 cm. Ádëkite èesnakà.Jeigu naudojate dþiovintus pipirus, sudëkite ir juos nesmulkinda-mi. Ugná sumaþinkite ir troðkinkite apie 40 min.–1,5 val.

Pasûdykite, o kai vanduo jau bus beveik iðgaravæs ir riebalaitaps skaidrûs, nuplaukite ryþius dar kartà ðiltu vandeniu ir leiski-te gerai nuvarvëti. Jeigu naudojate ðvieþius karèiuosius pipirus,sudëkite á keptuvæ, lygiu sluoksniu suberkite ryþius, nesumaiðy-dami mësos su morkomis.

Verdantá vandená, kad nesuardytumëte ryþiø sluoksnio, á kep-tuvæ pilkite per kiaurasamtá, kad apsemtø ryþius 3 cm sluoksniu.Kai vanduo nugaruos nuo ryþiø sluoksnio, ugná sumaþinkite, kadplovas neprisviltø. Kai nestipriai trinktelëjus per ryþiø pavirðiøkiaurasamèiu girdësite duslø garsà, padarykite plona lazdele ert-mæ iki pat keptuvës dugno. Jeigu vanduo ne visai iðgaravo, jis darputos ir ðnypð. Paragaukite ryþiø – jie turi bûti beveik paruoðti.Jeigu ryþiai dar kietoki, ápilkite á keptuvæ dar 50 ml vandens.

Kai visas vanduo iðgaruos, iðlyginkite ryþiø pavirðiø, priden-kite keptuvæ dangèiu arba tinkamu pagal dydá dubeniu. Ugná su-maþinkite iki minimumo ir palikite plovà ant ugnies dar 20–30min. Tuomet keptuvæ nuimkite nuo ugnies, atidenkite, atsargiaipamaiðykite plovà, prieð tai iðimdami èesnakà ir pipirø ankðtis.

Patiekalà sudëkite á lëkðtæ ir patiekite su svogûnø, pomidorøir aðtriojo pipiro salotomis.

Ant stalo – rytietiðkaspatiekalasPlovas – VPlovas – VPlovas – VPlovas – VPlovas – Vidurinës Azijos, Pietø Azijos, Kaukazo ir Artimøjø Rytøidurinës Azijos, Pietø Azijos, Kaukazo ir Artimøjø Rytøidurinës Azijos, Pietø Azijos, Kaukazo ir Artimøjø Rytøidurinës Azijos, Pietø Azijos, Kaukazo ir Artimøjø Rytøidurinës Azijos, Pietø Azijos, Kaukazo ir Artimøjø Rytøpatiekalas, pagamintas ið troðkintø ryþiø su mësa ir morkomis.patiekalas, pagamintas ið troðkintø ryþiø su mësa ir morkomis.patiekalas, pagamintas ið troðkintø ryþiø su mësa ir morkomis.patiekalas, pagamintas ið troðkintø ryþiø su mësa ir morkomis.patiekalas, pagamintas ið troðkintø ryþiø su mësa ir morkomis.TTTTTradicinis Vradicinis Vradicinis Vradicinis Vradicinis Vidurinës Azijos plovas gaminamas ið avienos, o kai kuriøidurinës Azijos plovas gaminamas ið avienos, o kai kuriøidurinës Azijos plovas gaminamas ið avienos, o kai kuriøidurinës Azijos plovas gaminamas ið avienos, o kai kuriøidurinës Azijos plovas gaminamas ið avienos, o kai kuriøðaliø virtuvëse – ið ryþiø su mësa, þuvimiðaliø virtuvëse – ið ryþiø su mësa, þuvimiðaliø virtuvëse – ið ryþiø su mësa, þuvimiðaliø virtuvëse – ið ryþiø su mësa, þuvimiðaliø virtuvëse – ið ryþiø su mësa, þuvimi, darþovëmis, vaisiais, jam, darþovëmis, vaisiais, jam, darþovëmis, vaisiais, jam, darþovëmis, vaisiais, jam, darþovëmis, vaisiais, jamtaip pat naudojamas ir pomidorø padaþas.taip pat naudojamas ir pomidorø padaþas.taip pat naudojamas ir pomidorø padaþas.taip pat naudojamas ir pomidorø padaþas.taip pat naudojamas ir pomidorø padaþas.

Kaip pavasará apgaivinti sausà odà?

tomis arbatþolëmis ar àþuolo nuo-viru – oda bus ðvelniai tamsi; uþ-plikykite valgomàjá ðaukðtà liepøþiedø, ramunëliø, petraþoliø, dil-gëliø ar roþiø (arba jø miðinio)stikline vandens, palaikykite 20minuèiø, perkoðkite, atvësinkite irdaug kartø prauskite veidà.

Sausà odà drëkinkite keliskartus per dienà, taip pat kasdienvalgykite salotø su augaliniu alie-jumi, morkø, kiauðinio tryniø, þa-liø svogûnø.

Naudingos kaukës

Jei veido oda sausa ir su ið-ryðkëjusiomis kraujagyslëmis, pa-tariama dëti kiauðinio trynio, alie-jaus ir ramunëliø kaukæ: 1 kiauði-nio tryná sumaiðykite su 1 ðaukð-teliu aliejaus, á ðá miðiná po trupu-tá supilkite 1 ðaukðtelá ramunëliøþiedø antpilo. Miðiná uþtepkiteplonu sluoksniu ant veido ir pa-laikykite 10–15 min. Nuplaukiteðiltu vandeniu ir patepkite maiti-namuoju kremu.

Gaivinanti ðvieþiø vaisiø kau-kë: sutrinkite porà grieþinëliø ki-vio, po 1 riekelæ banano ir kriau-ðës. Á gautà tyrelæ ápilkite 1 ðaukð-telá natûralaus jogurto ir viskàkruopðèiai iðmaiðykite. Gautà ma-sæ uþtepkite ant veido, palaikyki-te 15 minuèiø, po to nuplaukiteðiltu vandeniu.

Praëjus 2 valandoms, kai odapailsës, pasitepkite kremu. Ði kau-kë netinka riebiai ir jautriai odai,kurià kiviai gali sudirginti.

ParengëAuðra MALINAUSKIENË